LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Jurgita Karčiauskienė
Disertacija rengta 2010–2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odos ir venerinių ligų klinikoje.
Mokslinė vadovė
prof. dr. Skaidra Valiukevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)
Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos mokslo krypties taryboje:
Pirmininkas
prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas (Lietuvos sveikatos mokslų universi-tetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)
Nariai:
prof. dr. Liutauras Labanauskas (Lietuvos sveikatos mokslų univer-sitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B) doc. dr. Vesta Kučinskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B)
prof. dr. Rimantas Stukas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)
prof. habil. dr. Jacek C. Szepietowski (Vroclavo medicinos universitetas (Lenkija), biomedicinos mokslai, medicina – 06B)
Disertacija bus ginama viešame Medicinos mokslo krypties tarybos posė-dyje 2015 m. gegužės 6 d. 14 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro 205 auditorijoje.
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
Jurgita Karčiauskienė
THE EPIDEMIOLOGY OF ACNE
AMONG CHILDREN AND
ADOLESCENTS IN KAUNAS CITY
Doctoral DissertationBiomedical Sciences, Medicine (06B)
Kaunas, 2015
The Dissertation has been prepared at the Department of Skin and Venereal Diseases of the Medical Academy of the Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2010–2015.
Scientific Supervisor:
Prof. Dr. Skaidra Valiukevičienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B)
The Dissertation is defended at the Medical Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences:
Chairperson
Prof. Dr. Habil. Virgilijus Ulozas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B)
Members:
Prof. Dr. Liutauras Labanauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B) Assoc. Prof. Dr. Vesta Kučinskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B) Prof. Dr. Rimantas Stukas (Vilnius University, Biomedical Sciences, Public Health – 09B)
Prof. Dr. Habil. Jacek C. Szepietowski (Wroclaw Medical University (Poland), Biomedical Sciences, Medicine – 06B)
Dissertation will be defended at the open session of the Medical Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences on the 6th of May,
2015 at 2.00 PM in the auditorium 205 of the Lithuanian University of Health Sciences “Santakos” Valley Latest Pharmaceutical and Health Technology Center.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 9
1. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 10
1.1. Darbo tikslas ... 10
1.2. Uždaviniai ... 10
1.3. Darbo mokslinis naujumas ... 10
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
2.1. Aknės klinikos ir eigos ypatumai ... 12
2.2. Aknės sunkumo vertinimo metodikos... 18
2.3. Aknės paplitimas ir demografiniai veiksniai ... 23
2.4. Aknės genetiniai veiksniai ... 29
2.5. Mitybos ypatumai ... 30
2.6. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas ... 38
2.7. Vaikų ir paauglių aknės gydymas ... 39
2.8. Vaikų ir paauglių žinios apie aknę ... 40
3. TYRIMO METODIKA ... 45
3.1. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo etapai ... 45
3.2. Tyrimo eiga ... 48
3.2.1. Apklausa... 48
3.2.2. Apžiūra ... 49
3.3. Tyrimo kokybės užtikrinimas ... 51
3.4. Statistinis duomenų vertinimas ... 51
4. DARBO REZULTATAI ... 55
4.1. Aknės paplitimas priklausomai nuo amžiaus, lytinės brandos požymių ir aknės pasireiškimo tėvams ... 55
4.2. Vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajos su kūno masės indeksu ir mitybos ypatumais ... 65
4.3. Vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajos su socialiniais veiksniais ir žalingais įpročiais ... 70
4.4. Vaikų ir paauglių aknės gydymo ypatumai ir žinios apie šią ligą ... 83
5. DARBO REZULTATŲ APTARIMAS ... 94
5.1. Aknės paplitimas priklausomai nuo amžiaus, lytinės brandos požymių ir aknės pasireiškimo tėvams ... 94
5.2. Vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajos su kūno masės indeksu ir mitybos ypatumais ... 96
5.3. Vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajos su socialiniais veiksniais ir
žalingais įpročiais ... 97
5.4. Vaikų ir paauglių aknės gydymo ypatumai ir žinios apie šią ligą ... 99
6. IŠVADOS ... 104
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 105
8. BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 106
9. SUMMARY OF DOCTORAL DISERTATION ... 118
9.1. Abbrevations ... 118
9.2. Introduction... 118
9.3. Aim and objectives ... 119
9.3.1. The aim of the study ... 119
9.3.2. The objectives of the study ... 119
9.3.3. Scientific Novelty ... 119
9.4. Methodology of the study ... 120
9.4.1. The Contingent and the Scheme of the Study ... 120
9.4.2. The Course of the Study ... 122
9.4.2.1. Interview ... 122
9.4.2.2. Inspection ... 123
9.4.3. The Assurance of the Quality of the Study ... 123
9.4.4. Applied Methods of Mathematical Statistics ... 124
9.5. Results of the study ... 125
9.5.1. The prevalence of acne according to age, puberty, and parental acne ... 125
9.5.2. The associations of schoolchildren’s acne with the body mass index (BMI) and dietary factors ... 126
9.5.3. The associations of the prevalence of acne with social factors and addictions (smoking and alcohol consumption) ... 127
9.5.4. Treatment modalities of acne and knowledge about acne among schoolchildren ... 131
9.6. Conclusions... 133
9.7. Practical recommendations ... 134
10. LIST OF THE AUTHOR’S PUBLICATIONS (PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS) ... 135
11. BRIEF INFORMATION ABOUT THE AUTHOR (DOKTORANTO GYVENIMO APRAŠYMAS)... 138
12. PRIEDAI ... 139
13. DISERTACIJOS TEMA PASKELBTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS (PUBLICATIONS ON THE TOPIC OF THE DISSERTATION) ... 157
14. PADĖKA ... 174
SANTRUMPOS
|r| – Spearmano koreliacijos koeficientas 17β-HSD – 17 β-hidroksisteroidų dehidrogenazė 3β-HSD – 3 β-hidroksisteroidų dehidrogenazė AKTH – adrenokortikotropinis hormonas Bendr. – bendraautoriaiBRPP – be recepto parduodamos priemonės cig./d – surūkomų cigarečių kiekis per dieną DAAD – Vokietijos akademinių mainų tarnyba
DHEA – dehidroepiandrosteronas
DHEA-S – dehidroepiandrosterono sulfatas DHT – dihidrotestosteronas
ECLA – aknės sunko vertinimo skalė pagal Brigitte Dreno FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas
g/sav. – gramai per savaitę GA – glikemijos apkrova
GAGS – visuotinė aknės laipsniavimo skalė (angl. Global acne
grading scale
GEA – visuotinė aknės sunkumo vertinimo skalė (angl. Global
Acne Severity Scale)
GI – glikemijos indeksas
HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behavior in School-aged Children) IAF-1 – insulino augimo faktorius 1
IL-1α – interleukinas 1α
K1 – pirmasis 25 proc. kvartilis K3 – trečiasis 75 proc. kvartilis
KAH – kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas KMI – kūno masės indeksas
LH – liuteininis hormonas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas maks. – maksimumas
mėn. – mėnesiai min. – minimumas MP – metalo proteazė
N – atvejų skaičius
NUB – ne uždegimo išbėrimai
P. acnes – Propionibacterium acnes
PANS – Moksleivių aknės ir apgamų epidemiologinis tyrimas (angl. Pupils Acne Nevi Study)
PI – pasikliautinieji intervalai
PKS – policistinių kiaušidžių sindromas PMS – priešmenstruacinis sindromas
PPAR – peroksisomų proliferaciją aktyvinantis receptorius PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
R² – determinacijos koeficientas
RK1ŽMJK – rapamicino komplekso-1 žinduolių maistui jautri kinazė RL – riebalų liauka
SDF – sociodemografinai faktoriai SMD – studentų mokslinė draugija SNA – specialisto nustatyta aknė
ŠS – šansų santykis
TNA – tiriamojo nustatyta aknė TNF-α – tumoro nekrozės faktorius α
TRR – transmembraniniai reguliaciniai receptoriai (angl.
toll-like receptors)
UB – uždegimo išbėrimai
α-MSH – alfa melanocitus stimuliuojantis hormonas
κ – Koheno paprastasis kappa koeficientas
ĮVADAS
Aknė, arba paprastieji spuogai (acne vulgaris), – tai lėtinis daugiaprie-žastinis odos uždegimas plauko folikulo ir riebalų liaukos jungties srityje, pasireiškiantis polimorfiniu veido, krūtinės ir nugaros odos išbėrimu [48, 73, 80, 210].
Aknė labiausiai paplitusi tarp paauglių [48]. Literatūros duomenimis, aknės dažnumas vaikų ir paauglių grupėje svyruoja nuo 30 iki 100 proc. [11, 13, 32, 102, 108, 116, 122, 123, 137, 157, 164, 165, 182, 197, 199]. Dažniausiai (99 proc.) spuogai formuojasi veido odoje, rečiau – nugaros ir krūtinės [48, 73]. Apie 40 proc. asmenų, ypač turinčių šios ligos genetinę predispoziciją, aknė pasireiškia sunkia forma: formuojasi mazgai, cistos, randai [61, 80, 108].
Aknės paplitimui ir ligos eigai įtakos turi daug veiksnių. Nustatyta, jog dehidroepiandrosterono sulfatas (DHEA-S) padidina odos riebalų liaukos androgeninių receptorių jautrumą androgenams ir skatina aknės formavi-mąsi [36, 73]. Vis daugiau tyrimų rodo, kad aknės paplitimas susijęs su genetiniais veiksniais [16, 17, 177, 202], didelės glikemijos apkrovos maistu [30, 31, 50, 127, 134, 135, 174, 176], pieno produktų vartojimu [2, 3, 30, 31, 46, 127, 134, 135, 176] ir stresu [75, 131]. Rūkymo įtaka aknei kol kas diskutuotina [35, 34, 40, 67, 102, 165, 110, 136, 161, 177]. Tyrimų, skirtų aknės ir alkoholio vartojimo sąsajai įvertinti, kol kas maža, o jų rezultatai prieštaringi [11, 151, 165, 169].
Apie 60 proc. vaikų ir paauglių mažai žino apie aknę [160,197]. Tyrimų duomenimis, jie nurodo, jog dažniausia šios ligos priežastis yra prasta odos higiena, hormonų pokyčiai organizme, riebus ar saldus maistas ir stresas [37, 77, 203, 117, 153, 197]. Dažnas vaikas ir paauglys mano, kad aknei gydyti pakanka odos priežiūros priemonių, o sunkiais atvejais – vietiškai veikiančių vaistų [23, 77, 153, 197]. Daugelis akne sergančių jaunuolių renkasi savigydą, pagrįstą draugų ar tėvų nuomone [203, 140]. Tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai taip pat stokoja žinių apie aknę ir jos gydymą [23]. Dėl aknės į gydytoją dažniau kreipiasi merginos nei vaikinai, taip pat sergantys sunkios formos liga [11, 37, 140]. Deja, tik apie 20 proc. jų skiriamas visavertis aknės gydymas [11, 37, 140, 184].
Informacijos apie aknės epidemiologiją Lietuvoje stoka ir kitų šalių tyrimų rezultatai paskatino suplanuoti ir atlikti epidemiologinį aknės tyrimą tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių – labiausiai aknės pažeidžiamos amžiaus grupės.
1.
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1.1. Darbo tikslas
Įvertinti vaikų ir paauglių aknės epidemiologinę padėtį Kauno mieste.
1.2. Uždaviniai
1. Įvertinti aknės paplitimą priklausomai nuo amžiaus, lytinės brandos požymių ir aknės pasireiškimo tėvams.
2. Nustatyti vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajas su kūno masės indeksu ir mitybos ypatumais.
3. Nustatyti vaikų ir paauglių aknės paplitimo sąsajas su socialiniais veiksniais ir žalingais įpročiais.
4. Įvertinti vaikų ir paauglių aknės gydymo ypatumus ir žinias apie šią ligą.
1.3. Darbo mokslinis naujumas
Tai pirmasis disertacinis darbas apie vaikų ir paauglių aknės epidemio-loginę padėtį Baltijos šalyse. Nors aknės paplitimo rizikos veiksnius nagri-nėjančių tyrimų pastaraisiais metais atlikta nemažai, daugelio jų rezultatai prieštaringi. Mitybos ir žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis) bei kūno masės įtaka aknės dažnumui nėra visiškai aiški, todėl šie aknės paplitimo rizikos veiksniai buvo tirti mūsų darbe. Palyginti anksčiau atliktus aknės epidemio-loginius tyrimus yra gan sunku, nes tyrėjai naudoja skirtingas kiekybinio [49, 57, 60, 68, 99, 125, 150, 152, 184, 201] ar kokybinio [28, 44, 88, 128] aknės išbėrimų vertinimo metodikas. Kai kurie tyrimai atlikti gana mažose tiriamųjų imtyse [207, 113], aknės išbėrimai vertinti pačių tiriamųjų [10, 37, 117, 146, 153, 156, 158, 189], daugelis tyrė tik paauglius [10, 32, 122, 140, 157, 158, 169] ar vertino aknės raišką tik veide [69, 76, 91, 157]. Priešingai, šiame tyrime tirta didelė įvairaus amžiaus tiriamųjų imtis, klinikinį ištyrimą atliko vienas patyręs tyrėjas.
Paprastai vaikai ir paaugliai mano, kad aknė yra savaime praeinanti paauglystės problema, todėl šiame tyrime vertintos vaikų žinios apie aknę. Informacijos apie aknę ir jos gydymą vaikai ir paaugliai dažniausiai gauna iš tėvų ar šeimos narių [160, 175], taigi, kad susiformuotų teisingas aknės suvokimas, būtina šviesti ne tik akne sergančius jaunuolius, bet ir šeimos narius bei gydytojus.
Atsižvelgiant į aknės keliamas psichosocialines ir gydymo kontrolės problemas, šio darbo rezultatai yra nauji ir aktualūs mokslo ir praktikos požiūriu. Šio tyrimo duomenų palyginimas su kitų šalių tyrimų rezultatais padės įvertinti aknės paplitimo dėsningumus.
2.
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Aknės klinikos ir eigos ypatumai
Klinika. Aknė, Acne vulgaris, paprastieji spuogai – tai lėtinis
daugia-priežastinis odos uždegimas plauko folikulo ir riebalų liaukos (RL) jungties srityje, pasireiškiantis polimorfiniu veido, krūtinės ir nugaros išbėrimu [48, 73, 80, 210].
Iki 99 proc. visų atvejų aknė pasireiškia veide, rečiau – nugaroje ir krūtinėje (60 proc. ir 15 proc. atvejų). Sunkių formų aknė gali pažeisti ir pečių, kaklo ar sėdmenų odą [48, 73]. Aknės išbėrimai skiriami į uždegimo ir ne uždegimo kilmės. Ne uždegimo išbėrimai – atviri (0,5–3 mm skersmens rausvos ar kūno odos spalvos papulės) ir uždari (0,5–3 mm skersmens juodos spalvos papulės) komedonai (2.1.1 pav.). Uždegimo išbėrimai (2.1.2 pav.) – paviršiniai (papulės ir pustulės ≤0,5 cm skersmens) ar giluminiai (>0,5 cm, bet ≤1 cm skersmens mazgeliai, >1 cm skersmens mazgai, cistos ir giluminės pustulės) [48, 73, 152].
2.1.1 pav. Komedoninė aknė 1 – atviri komedonai; 2 – uždari komedonai.
2.1.2 pav. Uždegimo aknė 1 – pustulės; 2 – papulės; 3 – mazgeliai.
Eiga. Mergaitėms aknė prasideda vidutiniškai apie 11 gyvenimo metus,
o berniukams – apie 12-uosius [62]. Nors labiausiai aknė paplitusi tarp paauglių, ja gali sirgti tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės [48, 73]. 2013 metais Lavrencas F. Eichenfieldas su bendraautoriais pateikė vaikų aknės klasifikaciją pagal amžių (2.1.1 lentelė) [62].
2.1.1 lentelė. Vaikų aknės klasifikacija pagal Eichenfieldą ir bendraautorius
Aknės tipas Amžiaus tarpsnis
Naujagimių aknė (Acne neonatorum) ≤6 sav.
Kūdikių aknė (Acne infantum) >6 sav., bet ≤1 m. Vidurio vaikystės aknė >1 m., bet <7 m. Aknė prieš paauglystę ≥7 m., bet ≤12 m.
Paauglystės aknė ≥12 m., bet ≤19 m. arba mergaitėms įvykus pirmosioms jų menstruacijoms m. – metai, sav. – savaitės.
Naujagimių aknė pasireiškia apie 20 proc. naujagimių [101]. Šio tipo ligai būdingi pavieniai komedonai, retai papulės ar pustulės veido, ypač skruostų, srityje. Naujagimiams aknę lemia mamos ir (ar) vaisiaus androge-nai. Per placentą, o vėliau su motinos pienu naujagimis gauna mamos lyti-nius hormonus, kurių kiekis po gimimo greitai mažėja, todėl berniukams padidėja hipofizės išskiriamo liuteinizuojančio hormono (LH), o mergai-tėms – folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) kiekis. LH stimuliuoja testosterono sintezę sėklidėse ir skatina aknės formavimąsi. Aknė gali formuotis ir dėl pirmaisiais gyvenimo mėnesiais antinksčių išskiriamų dehidroapiandrosterono (DHAE) bei jo sulfato (DHEAS). Lytinių hormonų pusiausvyra susireguliuoja per pirmuosius gyvenimo metus ir jų kiekis vėl padidėja tik paauglystėje. Kūdikiams aknė būna rečiau nei naujagimiams, o jos eiga sunkesnė [25, 101]. Nuo 1 iki 7 gyvenimo metų antinksčiai ir gonados neišskiria daug androgenų, kurie skatina aknės formavimąsi, todėl vaikystės aknė – retas reiškinys. Šio periodo aknė susijusi su antinksčių ir (ar) gonadų ligomis (augliai, antinksčių hiperplazija, policistinių kiaušidžių sindromas, ne laiku prasidėjusi adrenarchė) ir dažniausiai pasireiškia uždegimo bei ne uždegimo kilmės išbėrimais veido odoje [62]. Tyrimai rodo, kad aknė dėl ankstesnės adrenarchės (androgenų gamybos antinks-čiuose pradžia bręstant) ir menarchės (pirmosios menstruacijos) pasireiškia vis jaunesnio amžiaus vaikams [78]. Aknei prieš paauglystę būdingi kome-donai kaktos ir centrinėje veido dalyje (nosis ir smakras), o uždegimo išbėrimų būna retai [62]. Dėl ankstesnės lytinio brendimo pradžios paaug-lystėje merginoms aknė prasideda anksčiau nei vaikinams, atitinkamai 13 ir
14 metų amžiaus. Didžiausias merginų sergamumas akne esti 17–18 gyveni-mo metais, o vaikinų kiek vėliau – 19–21 gyvenigyveni-mo metais [48]. Po brendi-mo daugeliu atvejų aknė išnyksta savaime, bet apie 10 proc. asmenų liga išlieka ir vyresniems nei 25 metų [210]. Skiriamos dvi suaugusiųjų aknės formos [112]. Labiau paplitusi užsitęsusi (persistuojanti) aknės forma prasi-deda paauglystėje ir neišnyksta suaugus. Tuo tarpu vėlyvoji akne (Acne
tarda) prasideda tik nuo 25 metų amžiaus. Suaugusiųjų aknės išbėrimai
formuojasi apatinio žandikaulio ir kaklo viršutinės dalies srityse [34, 154, 167]. Niti Khunger ir bendraautorių duomenimis, užsitęsusia akne sirgo 73,2 proc. tiriamųjų, o vėlyvąja – 26,8 proc. Daugiau nei pusei jų (55 proc.) nustatyta uždegimo kilmės papulopustulinė aknės forma ir retai – komedo-ninė forma (6 proc. atvejų) [107]. Suaugusiųjų akne dažniau serga moterys [81]. Moterų aknės paplitimas pastaraisiais metais didėja ir siekia net 40–50 proc. [1, 34, 59, 147, 155, 187]. Dažniausiai moterų aknė pasireiškia lengva ar vidutinio sunkumo forma, o ligos paūmėjimai dažnesni prieš menstrua-cijas [92, 112, 147, 187]. Moters ciklo hormonų kiekio svyravimai prieš menstruacijas sukelia daugelio lėtinių odos ligų pablogėjimą: aknės, rožinės, raudonosios vilkligės, rečiau – psoriazės, atopinio dermatito, herpetifor-minio dermatito, lėtinės dilgėlinės [82]. Menstruacinis ciklas priklauso nuo dviejų pagrindinių hormonų, kurie, veikiant gonadotropiniam hormonui, išsiskiria kiaušidėse – tai folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH) [82]. Tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 27 iki 97 proc. moterų, sergančių akne, prieš menstruacijas liga paūmėja [20, 76, 82, 117]. Aknės paūmėjimas – viena iš sudedamųjų priešmenstruacinio sindromo (PMS) dalių. PMS būdingi požymiai pasireiškia įvairiai: galvos skausmais, mieguistumu, depresija, padidėjusiu jautrumu, pilvo skausmais, padidėjusiu troškuliu, apetitu, kojų tinimu, vidurių užkietėjimu, veido raudoniu, akne, perioraliniu dermatitu, didesniu riebalų išsiskyrimu odos paviršiuje, odos hiperpigmentacija [82]. Tiksli PMS priežastis nėra aiški, hipotezės yra kelios: progesterono kiekio padidėjimas, progesterono ar estrogeno disbalansas, autoimuninė reakcija į progesteroną ar estrogeną. Kodėl prieš menstruacijas paūmėja aknė irgi tiksli nežinoma. Manoma, kad prieš menstruacijas dėl skysčių susilaikymo susiaurėja odos RL ištekamasis latakas, todėl nepasišalina odos riebalai ir aknė paūmėja [82].
Patogenezė. Aknės taikinys odoje – odos RL ir plauko folikulo
viršu-tinės dalies kompleksas. Aknės patogenezėje dalyvauja daug veiksnių. Toliau trumpai aptariami keturi svarbiausi: plauko folikulo keratinocitų diferenciacijos pakyčiai, odos riebalų liaukų aktyvumas, Propionibacterium
acnes (P. acnes) kolonizacija plauko folikule ir odos uždegimo bei imuninio
atsako pokyčiai [73, 210]. Anksčiau manyta, kad aknė prasideda sutrikus odos ragėjimui folikuluose, kas lemia pirminių akimi nematomų aknės
išbėrimų – mikrokomedonų susidarymą, vėliau, kai androgenai suaktyvina odos RL, susidaro palankios sąlygos P. acnes kolonizacijai ir tik tada prasideda uždegimo bei imuninės reakcijos [48]. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai pakeitė aknės patogenezės supratimą. Kaip matyti Christos C. Zouboulio ir bendraautorių aknės patogenezės schemoje (2.1.3 pav.) [212], aknei prasidėti svarbūs veiksniai dažnai persipina vienas su kitu ir priklauso nuo įvairių aplinkos, o ypač genetinių, veiksnių. Peroksisomų proliferaciją aktyvinantys receptoriai, androgenai, neuropeptidai, P. acnes bei aplinkos veiksniai skatina odos riebalų liaukų aktyvumą ir epitelio proliferaciją. Todėl išskiriami citokinai sąlygoja ne uždegimo ir uždegimo aknės išbėrimų formavimąsi (2.1.3 pav.) [210–212].
2.1.3 pav. Moderni aknės patogenezės schema,
adaptuota pagal Zouboulį ir bendraautorius [212]
Plauko folikulo keratinocitų diferenciacijos pokyčiai ir hiperkeratozė. Paauglystės pradžioje, veikiant adrenokortikotropiniam hormonui (AKTH), antinksčiai pradeda gaminti androgenus. Androgenams jautrūs odos sebo-citai ir plauko folikulo viršutinės dalies keratinosebo-citai. Androgenai per plauko folikulo viršutinės dalies keratinocitų androgenų receptorius skatina epider-mio grūdėtojo sluoksnio formavimąsi ir raginio sluoksnio ląstelių vešėjimą (keratinizaciją). Raginio sluoksnio ląstelių ir sebocitų išskiriami riebalai kaupiasi plauko folikule ir jį užkemša. Tokiu būdu susidaro akimi nematomi
mikrokomedonai – pirminiai aknės išbėrimai, iš kurių vėliau formuojasi uždari ir atviri komedonai [48, 73].
Androgenų sąlygojamas odos riebalų liaukų išvešėjimas ir aktyvumas. Androgenų įtaka RL išvešėjimui ir funkcijos aktyvumui įrodyta daugybe kli-nikinių stebėjimų ir eksperimentinių tyrimų. Akne sergančių paauglių krau-jyje androgenų kiekis dažniausiai būna normalus [118]. Įdomu tai, jog padidėjęs androgenų kiekis dažniau nustatomas akne sergančių dar bręsti nepradėjusių vaikų bei subrendusių moterų kraujyje [20, 64]. Pastebėta, kad pacientų, sergančių akne, odoje RL dydis priklauso nuo ligos sunkumo: kuo sunkesnė ligos forma, tuo odos RL didesnės ir turi daugiau skiltelių [48, 73, 118, 210]. Aknė gali prasidėti jau adrenarchėje, kai antinksčiai pradeda gaminti testosterono prekursorių – dehidroepiandrosterono sulfatą (DHEA-S). Nustatyta, kad akne sergančių asmenų sebocituose androgenų receptorių kiekis yra didesnis nei ja nesergančių [168]. Odos RL sebocitų citoplazmoje testosteronas verčiamas į dehidrotestosteroną (DHT), kuris per citoplazmos receptorių jungiasi prie sebocito branduolio ir skatina riebalų gamybą. Odos RL turi visus fermentus, būtinus testosterono sintezei iš cholesterolio, paten-kančio su maistu į organizmą, ar iš cirkuliuojančio dehidroepiandrosterono (DHEA) [36, 73]. Testosteronas ir DHT yra svarbiausi androgenai, veikiantys per odos sebocitų androgenų receptorius [73, 190]. P. acnes pati dalyvauja odos riebalų gamyboje ir, atvirkščiai, šių bakterijų dauginimąsi aktyvina odos riebalai, todėl susidaro circulus vitiosus tipo sąveika [126, 211]. Odos RL ir plauko folikulo viršutinės dalies keratinocitų androgenų receptoriai laikomi pirmaisiais klasikiniais aknės receptoriais, tačiau jau yra nustatyta ir kitų aknės patogenezėje dalyvaujančių receptorių. Manoma, kad RL yra nepriklausoma periferinė endokrininė sistema, kuri išskiria šiuos receptorius:
• Neuromediatorių receptorius. Streso metu, nervų galūnėlėse aplink plauko ir riebalų liaukos maišelį išsiskiria didesnis kiekis P medžiagos [95, 118]. P medžiaga skatina odos RL proliferaciją ir diferenciaciją bei uždegimo mediatorių gamybą [118].
• Kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (KAH) receptorius. KAH gamybą skatina P. acnes ir stresas. Imunohistocheminiai tyrimai rodo, kad aknės pažeistos odos RL KAH raiška yra didesnė nei sveikos odos RL. Stresas, veikdamas žmogaus RL per KAH, sąly-goja uždegimo mediatorių atsipalaidavimą ir sukelia odos uždegi-mo reakciją [75, 95, 131].
• Alfa melanocitus stimuliuojančio hormono (α-MSH) receptorius, dalyvauja lipogenezėje, androgenų metabolizme ir citokinų gamy-boje [18, 118]. Melanokortino-1 receptorių aktyvumas akne
čių pacientų odos RL sebocituose yra didesnis nei sveikų žmonių [74, 188].
• Peroksisomų proliferaciją aktyvinantis receptorius (PPAR) yra vi-dubranduolinis hormonų receptorius, kuris dalyvauja lipogenezėje [193].
• Insulino augimo faktoriaus 1 (IAF-1) receptoriai. IAF-1 sužadina riebalų sintezę žmogaus sebocituose [131].
Propionibacterium acnes. P. acnes yra gramteigiama anaerobinė Cory-nebacterium, kuri priklauso normaliai odos mikroflorai, bet gali tapti vienu
svarbiausių aknės patogenezės veiksnių. Holgeris Bruggemannas ir bendra-autoriai 2004 m. aprašė pilną P. acnes KPA171202 padermės genomą [26]. Genomo nustatymas patvirtino, kad P. acnes išskiria polisacharidus, kurie sudaro tarytum biologinius klijus [6, 18]. Polisacharidai prikimba prie keratinocitų ir tiesiogiai dalyvauja susidarant komedonams [19, 29, 98]. Ši biologinė plėvelė iš polisacharidų apsunkina aknei gydyti vartojamų antibakterinių vaistų veikimą ir lemia P. acnes atsparumą net didelėms šių vaistų dozėms [19, 18]. P. acnes gamina ir lipazes, chemotaksio faktorius, metaloproteazes ir porfirinus. Šios medžiagos sąveikaudamos su deguonimi virsta laisvaisiais radikalais, kurie tiesiogiai pažeidžia keratinocitus [19, 27]. Odos uždegimo ir imuninio atsako pokyčiai. Anksčiau manyta, kad, pa-kitus odos ragėjimo procesui ir padidėjus odos RL aktyvumui, išplonėja folikulo sienelė, kurią tempia folikulo spindyje besikaupiantis riebalų ir keratinocitų mišinys, dėl to prasideda odos uždegimo reakcija [48]. Nauji eksperimentiniai, molekulinės biologijos, ląstelių kultūros ir genetiniai atradimai rodo, kad aknei prasidėti, išsilaikyti ir išplisti daug reikšmės turi uždegimas ir P. acnes kolonizacija, kurie anaiptol nėra antriniai veiksniai aknės patogenezėje [56, 103, 130, 168]. Anksčiau manyta, kad visi aknės išbėrimai prasideda nuo mikrokomedono, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net 28 proc. uždegimo aknės išbėrimų atsiranda sveikoje odoje, kurioje prieš tai nebuvo nei mikrokomedonų, nei komedonų [56]. Ankstyvojo uždegimo atsako aknės patogenezėje apibendrinimas pateiktas 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė. Ankstyvasis uždegimo atsakas aknės patogenezėje, adaptuota
pagal Emilį A. Tanghettį [188]
Prouždegimo mediatorių padidėjusi raiška ir biologinis aktyvumas
• Padidėjęs uždegimo mediatorių kiekis aknės nepažeistoje odoje ir pradinėmis aknės stadijomis [103]:
- E-selektinas
- Kraujagyslių adhezijos molekulės - IL-1
- Integrinas
• Padidėjęs IL-1α aktyvumas komedonuose [188]
• Padidėjęs CD3+ ir CD4+ T limfocitų ir makrofagų kiekis aknės nepažeistoje odoje
[103]
Peptidazės
• Prouždegimo peptidazių raiška ant sebocitų ir keratinocitų [191] • Peptidazių aktyvumo slopinimas mažina uždegimą [191]
Neuropeptidai
• Padidėjęs neuropeptidazių kiekis sveikoje odoje [74]: - KAH
- Melanokortino-1 receptorių - P medžiagos
TRR
• P. acnes skatina citokinų gamybą per TRR [19]
• P. acnes odos RL aptinkama jau komedogenezėje, ji galimai dalyvauja susidarant komedonui [188]
Riebalų biosintezės pokyčiai
Patvirtintas ryšys tarp RL riebalų sintezės ir uždegimo [192] Riebalai reaguoja su deguonimi ir skatina uždegimo atsaką [143]
IL-1 – interleukinas-1; KAH – kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas; RL – riebalų liauka; TRR – transmembraniniai reguliaciniai receptoriai.
2.2. Aknės sunkumo vertinimo metodikos
Aknės klinikiniuose ir epidemiologiniuose tyrimuose naudojamos įvai-rios ligos sunkumo vertinimo metodikos – bendro sutarimo nėra. Pirmoji aknės sunkumo kiekybinio vertinimo rekomendacija įdiegta 1956 m. Ligos sunkumas vertintas atsižvelgiant į išbėrimų rūšį, tipą bei odos pažeidimo plotą ir pagal tai aknė suskirstyta į keturis sunkumo laipsnius: 1 – kome-donai veide, 2 – komedonai, pavienės pustulės ir mažos cistos veide, 3 – dauginiai komedonai, papulės, pustulės veide, 4 – dauginiai komedonai, papulės, pustulės, susiliejantys mazgai veide ir liemens viršutinės dalyje [149, 200]. 1958 metais pasiūlyta alternatyvi aknės sunkumo kiekybinio
vertinimo metodika, taip pat skirianti keturis sunkumo laipsnius: 1 – tik komedonai, pavienės papulės; 2 – komedonai, papulės ir pavienės pustulės; 3 – didesnės uždegimo papulės, pustulės ir keletas cistų, pažeistas ne tik veidas, bet ir kaklas, viršutinė liemens dalis; 4 – anksčiau išvardyti išbėrimai ir dauginės susiliejančios cistos [99, 200]. 1966 metais Josephas A. Witkowskis ir Howardas M. Simonsas įdiegė kiekybinį ligos sunkumo vertinimą. Autoriai skaičiavo atvirus ir uždarus komedonus, papules, pustu-les ir mazgus vienoje veido pusėje [200, 201]. 1971 m. Samuelis B. Frankas pasiūlė kiekybinę veido, krūtinės ir nugaros aknės vertinimo metodiką [68, 200]. 1975 m. Gerdas Plewigas ir Albertas M. Kligmanas pagal rūšį išbėri-mų, įvertintų vienoje veido pusėje, aknę suskirstė į dvi formas: komedoninę (vyrauja ne uždegimo išbėrimai komedonai) ir papulopustulinę (vyrauja uždegimo išbėrimai: papulės, mazgeliai ir pustulės). Jie išskyrė keturis ligos sunkumo laipsnius kiekvienai formai atskirai: 1 – mažiau nei 10 komedonų, 2 – nuo 10 iki 25 komedonų, 3 – nuo 25 iki 50 komedonų, 4 – daugiau nei 50 komedonų. Papulopustulinės aknės atveju 1 laipsniui būdinga mažiau nei 10 uždegimo išbėrimų, 2 laipsniui – 10–20, 3 laipsniui – nuo 20 iki 30, 4 laipsniui – daugiau nei 30 uždegimo išbėrimų [150]. 1979 m. Charltonas Kukas ir kiti autoriai įdiegė kokybinį aknės sunkumo vertinimą laipsniais pagal penkių fotonuotraukų rinkinį nuo 0 iki 8 balų. Jį autoriai pasiūlė naudoti didelių imčių aknės epidemiologiniuose tyrimuose [44]. 1983 m. Barbara M. Burke ir William J. Kunlaiffas pateikė Leeds tyrėjų grupės kokybinę aknės sunkumo vertinimo sistemą nuo 0 iki 10 balų [28]. Ją sudaro standartizuotų fotonuotraukų rinkinys, kuris padeda tyrėjui pagal klinikinį vaizdą priskirti aknę šioms kategorijos: 0,25, 0,5, 0,75, 1,0, 1,25 ir 1,75, 2,0, 2,5, 3,0, 3,5, 4,0, 4,5, 5,0, 5,5, 6,0, 6,5, 7,0, 7,5, 8,0, 8,5, 9,0, 9,5 ir 10 balų. Aknė, kurios sunkumas svyruoja nuo 0,25 iki 1,0 balo, laikoma fiziologine arba „mažąja“, o jei jis yra 1,5 ar daugiau balų – klinikine arba „didžiąja“ [111]. Leeds aknės sunkumo sistema patogi naudoti praktikoje, bet labiau pritaikyta veido aknei vertinti. 1998 m. Leeds tyrėjų grupės fotonuotraukų rinkinys aknės sunkumui nustatyti buvo išplėstas įtraukiant krūtinės ir nugaros aknės sunkumo vertinimą. Jį sudaro 12 veido, 8 krūtinės ir 8 nugaros aknės išbėrimų fotonuotraukos [141]. Pagal šią metodiką ski-riama ne uždegimo, arba fiziologinė, veido aknė (1–3 laipsnis) ir uždegimo, arba klinikinė, aknė (4–12 laipsnis). Iki šiol aknės tyrimuose naudojamos abi Leeds tyrėjų aknės sunkumo vertinimo metodikos [51, 183]. Išplėstinė Leeds aknės sunkumo vertinimo metodika naudota ir šiame disertaciniame darbe. 2.2.1–2.2.4 paveiksluose pateikti veido srities lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios ir labai sunkios aknės, nustatytos išplėstine Leeds aknės sunkumo vertinimo metodika, pavyzdžiai (LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos pacientai).
2.2.1 pav. Lengva veido aknė
(2 laipsnis pagal išplėstinę Leeds aknės sunkumo
vertinimo metodiką)
2.2.2 pav. Vidutinio sunkumo veido
aknė (5 laipsnis pagal išplėstinę Leeds aknės sunkumo
vertinimo metodiką)
2.2.3 pav. Sunki veido aknė
(9 laipsnis pagal išplėstinę Leeds aknės sunkumo
vertinimo metodiką)
2.2.4 pav. Labai sunki, susiliejanti
veido aknė (12 laipsnis pagal išplėstinę Leeds aknės sunkumo vertinimo metodiką)
1993 m. Kunlaiffas ir Haraldas Gollnickas remdamiesi aknės ekspertų bendro sutarimo ataskaita [152] aprašė patogią kasdienėje gydytojo prakti-koje naudoti keturių laipsnių aknės sunkumo vertinimo metodiką, pagal kurią skaičiuojamas komedonų, papulių, pustulių, mazgelių, mazgų, randų kiekis veido, nugaros ir krūtinės srityse [49]. 1996 m. Anne W. Lucky ir bendraautoriai pasiūlė aknės sunkumą vertinti pagal specialų veido šabloną, neapimantį nosies srities [128]. 1997 m. įdiegta visuotinė aknės laipsnia-vimo skalė (angl. Global acne grading scale, GAGS) [57]. Pagal ją aknės sunkumas vertinamas šešiose kūno srityse: ant kaktos, dešiniojo skruosto, kairiojo skruosto, nosies, smakro, krūtinės ir nugaros. Panašų aknės sun-kumo vertinimą 1999 m. pristatė Brigitta Dreno (vadinamoji ECLA skalė) [58]. 2008 m. Nobukazu Hayashis ir bendraautoriai aknės sunkumui klasifi-kuoti pasiūlė keturių laipsnių sunkumo vertinimo sistemą, kuri remiasi standartizuotomis fotonuotraukomis ir aknei būdingų išbėrimų skaičiavimu. Pagal šią aknės sunkumo vertinimo metodiką buvo skaičiuotas aknei būdin-gų išbėrimų skaičius vienoje veido pusėje ir lygintas su to paties paciento pusės veido fotonuotraukomis. Vertintas bendras aknei būdingų išbėrimų skaičius: mažesnis nei 5 – lengva aknė, 6–20 – vidutinio sunkumo, 21–50 – sunki, daugiau nei 50 – labai sunki aknė [88]. 2011 m. Dreno ir bendra-autoriai pasiūlė Europai pritaikytą visuotinę aknės sunkumo vertinimo skalę (angl. Global Acne Severity Scale, GEA) [60]. Pagal šią skalę vertinami ne uždegimo (atviri ir uždari komedonai), paviršiniai uždegimo (papulės ir pustulės) bei giluminiai uždegimo aknės išbėrimai (mazgai). Pirmas sunku-mo laipsnis nustatomas, jei veide matyti pavieniai atviri, uždari komedonai, taip pat gali būti kelios papulės; antras – komedonai ir pavienės papulės pažeidę mažiau nei pusę veido; trečias – dauginiai komedonai, papulės ir pustulės pažeidę daugiau nei pusė veido, gali būti vienas mazgas; ketvirtas – daug paviršinių ir giliųjų uždegimo išbėrimų veide. Ši skalė nevertina erite-mos po uždegimo ir randų [60]. 2012 metais Europos aknės gairių ekspertai pasiūlė naują aknės sunkumo klasifikaciją. Remiantis ligos aktyvumo laipsniu ir išbėrimų rūšimi, aknė skiriama į komedoninę, lengvą ar vidutinio sunkumo papulopustulinę, sunkią papulopustulinę ar vidutinio sunkumo mazginę, sunkią mazginę ar susiliejančią (konglobatinę) aknę. Šioje aknės vertinimo metodikoje nepateiktas aknės išbėrimų skaičius atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį [138].
Aknės epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose naudojamų aknės sunkumo vertinimo metodikų palyginimas su 2012 m. Europos aknės gairių ekspertų pasiūlyta aknės sunkumo klasifikacija pateiktas 2.2.1 lentelėje.
2.2.1 lentelė. Kiekybinių ir kokybinių aknės sunkumo vertinimo metodikų
palyginimas su 2012 metais Aleksandro Nasto ir bendraautorių pasiūlyta aknės sunkumo klasifikacija [138]
Pirmas autorius,
metai
Komedoninė
aknė Lengva–vidutinio sunkumo
papulopustulinė aknė Sunki papulopustulinė aknė, vidutinio sunkumo mazginė aknė Sunki mazginė aknė, susiliejanti aknė Kiekybinis vertinimas (išbėrimų skaičius)
Donaldas M. Pillsburis, 1956 [149] Netirta 1–4 2–4 2–4 Peteris E. Pochis, 1991 [152] Lengva Lengva–vidutinio sunkumo
Vidutinio sunkumo Sunki Haroldas P. Lehmannas, 2002 [125] Lengva Lengva–vidutinio sunkumo Sunki Sunki Gollnickas,
2003 [79] Lengva komedoninė Lengva papulopustulinė, vidutinio sunkumo papulopustulinė
Vidutinio sunkumo
mazginė Sunki mazginė, susiliejanti Tyrėjo visuotinis aknės vertinimas, 2005 [196] Pavieniai NUB, ne daugiau nei 1 papulė Lengva: keletas NUB, bet ne daugiau nei kelios papulės, pustulės
Vidutinio sunkumo: daug NUB, keletas UB, bet ne daugiau nei 1 mazgas Sunki: daug NUB ir UB, bet ne daugiau nei keletas mazginių išbėrimų Netirta Jerris K. L. Tanas, 2007 [184] – Lengva: 0–5
papulės, pustulės Vidutinio sunkumo: 6–20 papulių, pustulių Sunki: 21–50 papulių, pustulių, Labai sunki: >50 UB
Kokybinis vertinimas (fotonuotraukų rinkiniai)
Kukas, 1979 [44] 0–1 2–4 6 8 Burke (Leeds), 1984 [28] 0,5 0,75–2 2–3 3–8 O’Brienas (Leeds), 1988 [141] (veidas) 1–3 4–7 8–10 11–12, mazginė– cistinė aknė NUB – ne uždegimo išbėrimai, UB – uždegimo išbėrimai.
Kol kas tyrėjai nėra priėmę visuotinės standartizuotos aknės sunkumo vertinimo metodikos. Visas jas vienija bendra paskirtis – nustatyti aknės sunkumo laipsnį, atsižvelgiant į išbėrimų skaičių ir jų rūšį būdingose kūno srityse. Daugelis aknės sunkumo vertinimo metodikų skiria keturis ligos sunkumo laipsnius, kurių neretai būna per maža objektyviai ištirti ligonį, praktikoje tai užima daug laiko [200]. Taigi kai kurie autoriai aknės sunku-mui nustatyti naudoja standartizuotus aknės nuotraukų rinkinius, kurie sutrumpina tyrimo laiką, bet neįvertina smulkių išbėrimų ir odos pažeidimo gylio.
Paties tiriamojo nustatyta aknė (TNA). Daugelyje didesnės imties
tyri-mų vertinamas tiriamojo nustatytos aknės paplitimas (TNA, angl. self
reported), o ne patyrusio tyrėjo, specialisto, diagnozuotos aknės paplitimas
(SNA) [10, 31, 84, 153, 197]. Lyginant su SNA, TNA tyrimai atliekami greičiau, nuotoliniu būdu, todėl tiriamųjų atsakas būna didesnis. Deja TNA ir SNA tyrimų rezultatų sutapimas prastas [10, 84]. Hiramo de Almeida ir bendraautorių duomenimis, TNA specifiškumas siekia 52,9 proc., o jautrumas – 81 proc., lyginant su SNA tyrimų rezultatais [10]. Aknės paplitimas pagal paties tiriamojo įvertinimą būna didesnis nei specialisto nustatytos aknės paplitimas, ypač tarp merginų [84, 117, 156, 197]. Atvirkš-čiai, sunkios aknės paplitimas, nustatytas paties tiriamojo, yra mažesnis nei SNA paplitimas [32, 108].
2.3. Aknės paplitimas ir demografiniai veiksniai
Geografinė padėtis ir rasė. Aknės paplitimas priklauso nuo rasės,
geo-grafinio regiono bei tiriamųjų amžiaus. Įtakos turi ir pasirinkta aknės diagnostikos ir sunkumo vertinimo metodika.
Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, stiprios ekonomikos šalyse aknės paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių svyruoja nuo 30 iki 100 proc. [10, 76, 90, 108, 117, 153, 156, 157, 197], o silpnesnės ekonomikos yra kiek mažesnis: svyruoja nuo 0 iki 97 proc. [11, 45, 69, 91, 203, 204, 114, 121, 123, 169, 182, 199]. Daugumos epidemiologinių tyrimų, atliktų silpnesnės ekonomikos šalyse, duomenimis, aknės paplitimas yra mažesnis nei stiprios ekonomikos šalyse. Netoli Papua Naujosios Gvinėjos, Kitavos saloje 15–25 metų juodaodžiai (VI odos tipas pagal Ficpatriką [24]) ir Paragvajuje panašaus amžiaus tamsaus gymio baltaodžiai (IV odos tipas pagal Ficpatriką) visiškai nesirgo akne [45]. Tikėtina, jog skirtingą aknės paplitimą stiprios ir silpnesnės ekonomikos šalyse nulemia ne tik genetiniai ir rasiniai skirtumai, o labiau – skirtingi mitybos įpročiai bei gyvenimo sąlygos [45, 156].
Aknė yra dažniausia europidų (I–IV odos tipas pagal Ficpatriką) ir ne-gridų (V–VI odos tipas pagal Ficpatricką) odos liga, dėl kurios kreipiamasi pagalbos į specialistus. Tuo tarpu mongolidai (III–V odos tipas pagal Ficpatricką) akne serga rečiau nei kitos rasės [8, 124]. Negridams, palyginti su europidais, aknė dažniau pasireiškia uždegimo išbėrimais. Nepriklau-somai nuo tiriamųjų rasės, išnykus uždegimo kilmės aknės išbėrimui tam-sesnėje odoje dažniau lieka padidėjusi odos pigmentacija [148]. Mongoli-dams aknė dažniau pasireiškia uždegimo išbėrimais (cistomis) nei kitoms rasėms [124].
Amžius ir lytis. Aknės paplitimas priklauso nuo tiriamųjų amžiaus.
Monika Kilkenny ir bendraautoriai tyrė aknės paplitimą tarp 4–18 metų vaikų bei paauglių ir nustatė, kad 7–9 metų amžiaus grupėje akne serga 3 proc., 10–12 metų – 27,7 proc., 13–15 metų – 78,2 proc., atitinkamai 16–19 metų – 93,3 proc. vaikų ir paauglių [108]. Torstenas Šaferis ir bendraauto-riai ištyrė 896 nuo 1 iki 87 metų (mediana – 42 metai) asmenis. Šioje imtyje aknės paplitimas siekė 26,8 proc., tarp vyrų ir moterų atitinkamai 29,9 ir 23,7 proc. Didžiausias aknės paplitimas (61,7 proc.) nustatytas 14–29 metų amžiaus grupėje [165]. Masutaka Furue ir bendraautorių daugiacentrio skerspjūvio tyrimo duomenimis (N = 67448), Japonijoje aknės dažnumas 0– 5 metų amžiaus grupėje buvo 0,2 proc., 6–10 metų – 0,9 proc., 11–15 metų – 13,1 proc., 16–20 metų – 22,1 proc., 21–25 metų – 14,0 proc., 26–30 metų – 10,4 proc., 31–35 metų – 7,5 proc., 36–40 metų – 4,7 proc., 41–45 metų – 3,0 proc., 46–50 metų – 2,5 proc., 51–80 metų amžiaus – 0,6 proc. ir daugiau nei 81 metų amžiaus grupėje – 0,12 proc. [71]. Matthias Augustino ir bendraautorių tyrimo Vokietijoje duomenimis, 90880 tirtų žmonių, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 70 metų (vidurkis – 43,7 metai) imtyje, aknė buvo labiausiai paplitusi iš visų lėtinių odos uždegimo ligų (3,9 proc. atvejų). Šiame tyrime vyrai akne sirgo dažniau nei moterys, atitinkamai 4,0 proc. ir 3,8 proc. Didžiausias aknės dažnumas nustatytas 16–20 metų ir 21– 30 metų tiriamųjų grupėse, atitinkamai 25,6 proc. ir 10,4 proc. [13]. Aknės paplitimo apžvalga pateikta 2.3.1 lentelėje.
2.3.1 lentelė. Vaikų ir paauglių aknės paplitimo epidemiologinių tyrimų apžvalga
Autorius Tyrimo vieta Tyrimo
metai Tiriamųjų amžius (metais)
Tiriamųjų
imtis (N) Aknės diagnostikos ir sunkumo vertinimo metodas Aknės paplitimas tarp berniukų/ vaikinų (proc.) Aknės paplitimas tarp mergaičių/ merginų (proc.)
Bruno Blochas [22] Šveicarija 1931 15–18 – – 87,8–99,4 87,8–96,6 Larsas Hellgrenas [88] Švedija 1963 15–24 7495 – 29,3–28,8 12–24,5 Johnas L. Burtonas ir bendr. [32] Anglija 1971 15–18 – – 100 95–100 Larsson ir Liden [122] Švedija 1980 15–16 8290 – 48,3–53,3 37–38,8 Marius Rademarkeris
ir bendr. [157] Anglija 1989 15–17 2014 Leeds metodika 85–96 81–85 Eleodoras A. Freyras
ir bendr. [69] Peru 1998 15 1087 Jameso ir Tisserando metodika 50,9–78,4 40–59 Monika Kilkenny ir
bendr. [108] Australija 1998 4–18 2491 Kiekybinė nestandar-tizuota metodika 36,1* Danielis ir bendr.
[51] Prancūzija 2000 11–18 913 ECLA 69,3–74,7*
Džozejas W. K.
Fungas ir bendr. [70] Kinija 2000 6–21 1006 Kiekybinė metodika (nenurodyta kokia) 9,8* Šaferis ir bendr.
[165] Vokietija 2001 1–87 896 Kiekybinė nestandar-tizuota metodika 29,9 23,7 Gregoras B. Jemecas
ir bendr. [102] Danija 2002 15–22 186 Leeds metodika 40,7 23,8
2.3.1 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo vieta Tyrimo
metai Tiriamųjų amžius (metais)
Tiriamųjų
imtis (N) Aknės diagnostikos ir sunkumo vertinimo metodas Aknės paplitimas tarp berniukų/ vaikinų (proc.) Aknės paplitimas tarp mergaičių/ merginų (proc.) Lorena Cordain ir
bendr. [45] Kitava salos (Papua Naujo-ji Gvinėja) ir Paragvajus 2002 ≥10 1315 Kiekybinė nestandartizuota metodika 0* Diana Purvis ir
bendr. [156] Naujoji Zelandija 2004 9–13 12934 TNA 67,3* Joao M. Amado [11] Portugalija 2006 10–12 1024 Leeds metodika 82,1* Hiokas H. Tanas ir
bendr. [182] Singapūras 2007 13–19 806 Lehmanno metodika 100* Yi-Chien Yangas ir
bendr. [205] Taivanas 2007 6–11 4067 Kiekybinė nestandar-tizuota metodika 17,5* Adamas Reichas ir
bendr. [158] Lenkija 2007 14–17 151 TNA 53*
Tamaras Nijstenas ir
bendr. [140] Belgija 2007 14–18 594 ECLA 95*
Gilas Yosipovičius ir
bendr. [207] Singapūras 2007 Amžiaus vi-durkis – 14,9
94 Aknės diagnozė nustatyta pačių tiriamųjų
95 92
Uslu ir bendr. [197] Turkija 2008 13–19 550 Kiekybinė
nestandar-tizuota metodika 63,6
Arjanas A. Hogewoningas ir bendr. [91]
Gana 2009 9–16 1394 Kiekybinė
nestandar-tizuota metodika 6*
2.3.1 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo vieta Tyrimo
metai Tiriamųjų amžius (metais)
Tiriamųjų
imtis (N) Aknės diagnostikos ir sunkumo vertinimo metodas Aknės paplitimas tarp berniukų/ vaikinų (proc.) Aknės paplitimas tarp mergaičių/ merginų (proc.) Husainas Yahya [203] Nigerija 2009 11–19 418 GAGS 90,7* Michellis P. M.
Law ir bendr. [123] Kinija 2009 Paaugliai 389 GAGS 81,5* Zahra Ghodsi ir
bendr. [76] Iranas 2009 12–20 1002 Kiekybinė nestandar-tizuota metodika 94,4 92 Karolas E. Chengas
ir bendr. [37] JAV (Naujasis Džersis) 2010 4–18 1214 TNA 74 77 Yasuo Kubota ir
bendr. [117] Japonija 2010 13–19 1443 TNA 51,6 64,8
Ghulamas Ali ir
bendr. [10] Pakistanas 2010 16–29 630 TNA 55,9*
Baoye Wei ir
bendr. [199] Kinija 2010 17–25 5696 Pillsburio metodika 52,8 49,7 Furue ir bendr. [71] Japonija 2011 11–20 3981 Aknės diagnozė
nu-statyta dermatologų, bet nedetalizuota kokia 18,2* Cristina M. M. Laczynski ir bendr. [121]
Brazilija 2011 7–14 200 Aknės diagnozė nu-statyta dermatologų, bet nedetalizuota kokia
21*
2.3.1 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo vieta Tyrimo
metai Tiriamųjų amžius (metais)
Tiriamųjų
imtis (N) Aknės diagnostikos ir sunkumo vertinimo metodas Aknės paplitimas tarp berniukų/ vaikinų (proc.) Aknės paplitimas tarp mergaičių/ merginų (proc.) Florencė Poli ir
bendr. [153] Prancūzija 2011 12–25 852 TNA 66,2*
Esra Koku Aksu ir
bendr. [114] Turkija 2011 13–18 2300 Pillsburio metodika 62,2 60,1 Yiwei Shenas ir
bendr. [169] Kinija 2012 15–19 947 Pillsburio metodika 41,3 33,7* Eleni Tasoula ir
bendr. [189] Graikija 2012 11–19 1560 TNA 51,2
Gamalas A. Yamamahas ir bendr. [204]
Egiptas 2013 ≤18 2194 Aknės diagnozė nustatyta dermato-logų, bet nedetali-zuota kokia
2,8 2,3
Almeida ir bendr.
[10] Brazilija 2013 18 2191 Kiekybinė nestandar-tizuota metodika 85,8 – Jelena Perič ir
bendr. [146] Serbija 2013 durkis – 16,48 Amžiaus vi- 440 TNA 51,8* Edileia Bagatin ir
bendr. [15] Brazilija 2014 10–17 452 Gollnicko aknės sun-kumo klasifikacija [79]
95,9 96,1
GAGS – visuotinė aknės laipsniavimo skalė; N – dalyvių skaičius; TNA – tiriamojo nustatyta aknės diagnozė; ECLA – aknės sunko vertinimo skalė pagal Brigitte Dreno; *tarp abiejų lyčių bendrai.
Lokalizacija ir ligos sunkumas. Kol kas nėra bendros aknės sunkumo
vertinimo metodikos. Dėl šios priežasties aknės paplitimas pagal ligos sunkumo laipsnį epidemiologiniuose tyrimuose labai skiriasi. Jie rodo, jog priklausomai nuo amžiaus lengvos aknės formos dažnumas svyruoja nuo 55 iki 95 proc., vidutinio sunkumo – nuo 7 iki 40 proc. ir sunkios aknės – nuo 0 iki 10 proc. [76, 203, 108, 123, 151, 169, 182, 199]. Kai kurių autorių duo-menimis, sunki aknė nustatoma nuo 0 iki 3 proc. atvejų [123, 199].
Daugelyje epidemiologinių tyrimų vertinamas tik veido aknės papliti-mas. Tyrimų duomenų, kurie atskleidžia šios ligos dažnumą kitose vaikų ir jaunuolių kūno srityse, yra mažiau. Wei ir bendraautorių duomenimis, 17– 25 metų tiriamiesiems nugaros aknė nustatyta 26 proc. atvejų, krūtinėje, kaklo ir pečių srityje – atitinkamai 17 proc., 8 proc. ir 7 proc. atvejų [199]. Panašų aknės paplitimą nugaros, krūtinės ir kaklo srityse aprašė Dae H. Suh ir bendraautoriai [177]. Kitų sričių aknė nustatoma rečiau nei veido. Kad ištyrimas būtų objektyvus, nugaros ir krūtinės išbėrimų apžiūra yra būtina, nes dažnas pacientas jų nenurodo [54, 185].
2.4. Aknės genetiniai veiksniai
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, sergančiųjų akne pirmos eilės giminaičiai šia liga serga daugiau nei 4 kartus dažniau nei sveikų tiriamųjų giminaičiai [202]. 2006 metais Felicija Ballanger ir bendraautoriai atliko perspektyvinį tyrimą, kuriame dalyvavo 151 akne sergantis asmuo. Bent vienas 71 tiriamojo pirmos eilės giminaitis buvo sirgęs akne (A+ grupė), o
81 – niekada nesirgęs (A–grupė). Bendras aknės paplitimas, seborėjos laips-nis ir randų kiekis tarp grupių nesiskyrė. A+ grupės tiriamiesiems aknė prasidėjo gerokai anksčiau nei A–grupės, amžiaus vidurkis atitinkamai buvo
15,1 ir 12,9 metai. A+ grupėje aknė dažniau prasidėjo iki
brendimo/me-narchės nei A– grupėje, atitinkamai 30 proc. ir 14 proc. A+ grupės
tiria-miesiems nustatytas didesnis komedonų skaičius nei A– grupės. A+ grupėje
aknei gydyti sisteminis gydymas izotretinoinu skirtas dažniau nei tiriamie-siems, kurių aknės šeiminė anamnezė buvo neigiama (atitinkamai 52 proc. ir 37 proc.), be to, dažnesni buvo ir ligos atkryčiai (atitinkamai 50 proc. ir 23 proc.) [17]. Suh ir bendraautorių duomenimis, šeiminė aknės anamnezė susijusi su ankstesne ligos pradžia, sunkesne jos eiga ir ilgesne gydymo trukme [177]. Jei akne yra sirgę mama ar abu tėvai, vaikui aknė pasireiškia sunkesnės formos, išplitusi nugaroje ir krūtinėje, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais [17, 76]. Veronikos Bataille ir bendraautorių didelės apimties (458 monozigotinių dvynių poros ir 1099 dizigotinių dvynių poros) tyrimo duomenimis, 14 proc. dvynių nurodė sirgę ar sergantys akne. Šis
tyrimas rodo, kad aknės pasireiškimas 81 proc. priklauso nuo paveldimų ir 19 proc. – nuo aplinkos veiksnių [16]. Davidas M. Evansas ir bendraautoriai tyrė 778 dvynių porų veido, krūtinės ir nugaros aknės sunkumo pokyčius 12, 14 ir 16 metų amžiuje ir nustatė, kad 31–97 proc. atvejų dvynių aknės sunkumo pokyčiai sutampa, ypač stipriai – nugaroje (60–97 proc.) [66].
2.5. Mitybos ypatumai
Pirmieji aknės formavimosi ir mitybos sąsajų tyrimų rezultatai pasirodė 1921 m. Tyrėjai nustatė, kad šokoladas didina kraujo riebalų kiekį. Jie pa-darė prielaidą, jog šokoladas didina odos RL sekreciją, todėl skatina aknės atsiradimą ir jos paūmėjimą [180]. Pradiniai aknės paplitimo ir mitybos sąsajų tyrimų rezultatai gana prieštaringi, nes trūko pagrįstų įrodymų apie mitybos įtaką ligos raidai [30]. Vėlesnių tyrimų duomenys rodo, jog andro-genai ir insulino augimo faktorius-1 (IAF-1, angl. insulin growth factor-1) didina odos riebalų gamybą ir aknės formavimosi riziką. Naujausi tyrimai rodo, jog didelės glikemijos apkrovos maistas ir pieno produktų vartojimas skatina insulino ir IAF-1 išsiskyrimą, o tai didina rapamicino komplekso-1 žinduolių maistui jautrios kinazės gamybą (RK1ŽMJK, angl.
nutrient-sensi-tive kinase mammalian target of rapimycin complex-1). RK1ŽMJK skatina
baltymų ir riebalų sintezę bei ląstelių proliferaciją [135]. Manoma, kad aknė yra viena iš RK1ŽMJK sukeliamų ligų kaip ir nutukimas, cukrinis diabetas ar nuo mitybos įpročių priklausomos onkologinės ligos (storosios žarnos, prostatos vėžys). Aknei bei kitoms su mityba susijusioms ligoms yra svarbūs du rodikliai: glikemijos indeksas (GI) ir glikemijos apkrova (GA). GI rodo gliukozės koncentracijos kraujyje pokytį suvartojus maisto, lyginant su pradine, ir yra išreiškiamas balais nuo 0 iki 100 [12, 129]. GI terminas pirmą kartą pavartotas 1981 m. [12]. Šis rodiklis skiriamas į mažą (≤55), vidutinį (nuo 56 iki 69) ir didelį (≥70) [12, 144]. GA apibūdina maisto produkto porcijoje esantį angliavandenių kiekį. GA apskaičiuojama GI padauginus iš tam tikros maisto porcijos angliavandenių kiekio gramais ir gautą rezultatą padalijus iš 100 [12]. Maisto produkto GA ir GI gali skirtis. Pavyzdžiui, morkos GI yra didelis, o GA – maža. GA tiksliau apibūdina glikemijos pokytį nei GI [12]. Nustatyta, jog didelės GA maistas skatina insulino ir IAF-1 išsiskyrimą, riebalų gamybą odos RL ir aknės formavimąsi [134]. Michela Del Prete ir bendraautorių tyrimo duomenimis, ištyrus 15–26 metų vyrus nustatytas teigiamas ryšys tarp metabolinio sindromo, atsparumo insulinui ir uždegimo kilmės aknės paplitimo. Metabolinis sindromas nusta-tytas 36 proc. sergančiųjų akne, tuo tarpu akne nesergantys tyrimo dalyviai šio sindromo neturėjo. Sergantiesiems nustatytos ir didesnės insulino bei
gliukozės koncentracijos kraujo serume nei kontrolinėje grupėje [53]. Atsparumo insulinui reikšmė aknės patogenezei įrodyta ištyrus policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) sergančias moteris. Joms nustatytas lėtinis hiper-androgenizmas, anovuliacija ir policistinės kiaušidės, dažnai ir hiperinsu-linemija, atsparumas insulinui bei nutukimas [142]. Apie 50 proc. moterų, sergančių gydymui atsparia aknės forma, turi policistinių kiaušidžių sindro-mą [132]. Pastebėta, kad laikantis mažo glikeminio indekso dietos 12 savaičių, IAF-1 kiekis ženkliai sumažėja ir sergančiųjų akne odos būklė pagerėja [174]. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) perspektyvinis tyrimas patvirtino pieno produktų vartojimo ir aknės sunkumo sąsajas [2,3]. Berniu-kams nustatytas stipresnis ryšys tarp aknės sunkumo ir nugriebto pieno suvartojimo [3]. Tai rodo, kad aknės būklę labiau blogina ne piene esantys lipofiliniai androgeniniai steroidai, bet karvės pieno hidrofilinės baltymų frakcijos, kurios skatina insulino ir IAF-1 gamybą [50]. Net ir sterilizuotame piene lieka didelis kiekis IAF-1 ir IAF-2. Daug pieno vartojantiems suaugusiesiems IAF-1 kiekis padidėja nuo 10 iki 20 proc., o vaikams – net 20–30 proc. [50, 134]. Pastebėta, kad, omega-3 riebalų rūgštys sumažina uždegimo citokinų (ypač leukotrieno B4) ir IAF-1 kiekį, todėl mažėja aknės atsiradimo rizika [100, 127, 162]. Tuo tarpu omega-6 riebalų rūgštys, ypač linoleno ir arachidono, yra uždegimo mediatorių, dalyvaujančių formuojan-tis aknei pirmtakai (leukotrienų, prostaglandinų), todėl gali turėti neigiamos įtakos aknės atžvilgiu [133]. Vakarietiška mityba turi daug omega-6 ir ma-žai omega-3 riebalų rūgščių, todėl skatina aknės formavimąsi [46, 105]. JAV omega-6 santykis su omega-3 yra 10 su 1, o silpnesnės ekonomikos šalyse (Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus) – apie 2–3 su 1 [46]. JAV akne serga 76 proc. vaikų ir paauglių [37], o minėtose silpnesnės ekonomikos šalyse sergančių akne nebuvo [45]. Karoline Caperton ir bendraautorių dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, lengva akne sergantiems vyrams, kurie kasdien vartojo šokolado 7 dienas iš eilės, aknė paūmėjo labiau nei kontrolinės grupės tiriamiesiems, nevartojusiems šokolado [33]. Maisto produktų įtaka aknei pateikta 2.5.1 lentelėje.
2.5.1 lentelė. Maisto produktų keliama rizika aknės atžvilgiu pagal Elsą H.
Spencer [176].
Vartojami maisto produktai Didina riziką susirgti akne
ar pasunkina ligos eigą
Didelio glikemijos indekso maistas Taip Pienas (nugriebtas, pieninis šokoladas, paprastas pienas) Taip
Šokoladas Nepilnai ištirta
Druska Ne
Jodas Ne
Sočiosios riebalų rūgštys Nevisiškai ištirta
Klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, skirtų aknės paplitimo ir mitybos ypatumų sąsajoms įvertinti, rezultatų apžvalga pateikta 2.5.2 lentelėje. Iš jos duomenų matyti, kad angliavandenių gausus maistas, kurio GA yra didelė, pieno produktai didina aknės riziką ir sunkina jos eigą [30, 31, 50, 127, 134, 135, 174, 176]. Įdomu tai, jog tiriamųjų, kurie valgo mažos GA maistą, odos RL dydis yra mažesnis, jie turi mažiau aknės išbėrimų, lyginant su kontro-linės grupės tiriamaisiais [120].
2.5.2 lentelė. Aknės ir mitybos sąsajos tyrimų apžvalga
Autorius Tyrimo
metai Tyrimo tipas Tyrimo dalyviai Tyrimo imtis (N) Poveikis tatų vertinimo Tyrimo rezul-būdas Rezultatai Stebėjimo tyrimai Džiakas Greenas ir Rodnis Sinklairas [83] 2001 Momentinis Universiteto
studentai 215 Nėra Klausimynas, aknės papliti-mas netirtas
41 proc. studentų manė, kad aknės būklę blogina mityba, o 14 proc. – šokoladas
Tanas ir bendr.
[186] 2001 Momentinis Abiejų lyčių, amžiaus vidurkis – 22 m.
200 Nėra Dermatologo nustatyta aknės diagnozė
32 proc. tiriamųjų manė, kad aknę sukelia netinkama mityba
Cordain ir bendr.
[45] 2002 Momentinis Abiejų lyčių, ≥10 m. 1315 Nėra Šeimos gydytojo nustatyta aknės diagnozė
Tiriamieji, kurie vartojo ne vakarietišką maistą, akne nesirgo
Ibrahimas A.
AL-Hoqailas [9] 2003 Momentinis Abiejų lyčių, 15–29 m. 517 Nėra TNA 72 proc. tiriamųjų manė, kad aknę sukelia netinkama mityba
Talalas M.
Tallabas [181] 2004 Momentinis Abiejų lyčių, amžiaus vidurkis – 21 m.
130 Dermatologo
nustatyta aknės diagnozė
26 proc. akne sirgusių tiria-mųjų manė, kad aknės pablo-gėjimas susijęs su mityba Klementas A.
Adebamovas ir bendr. [4]
2005 Atvejo ir
kontrolės Moterys 25–42 m. 47355 Nėra Gydytojo nustatyta sunki aknės forma
Neigiamas ryšys tarp aknės ir sočiųjų riebalų rūgščių varto-jimo; teigiamas ryšys tarp aknės ir pieno vartojimo bei vitamino D
Adebamovas ir
bendr. [2] 2006 Perspektyvinis kohortinis Merginos 9–15 m. 6094 Nėra TNA Teigiamas ryšys tarp aknės ir pieno vartojimo
2.5.2 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo
metai Tyrimo tipas Tyrimo dalyviai Tyrimo imtis (N) Poveikis tatų vertinimo Tyrimo rezul-būdas
Rezultatai
Zeyadas El-Akavis ir bendr. [64]
2006 Momentinis Abiejų lyčių,
13–42 m. 166 Nėra Dermatologo nustatyta aknės diagnozė
Akne sergantys pacientai manė, kad jų aknės būklę sunkina riešutų (89 proc.), šokolado (85 proc.), pyragų (57 proc.) ir kepto maisto (52 proc.) vartojimas, o pagerina – vaisių ir daržovių vartojimas (19 proc.) Yesimas
Kaymakas ir bendr. [106]
2007 Momentinis Abiejų lyčių, amžiaus vidurkis – 22 m.
91 Nėra Tyrėjas, bet smulkiau neaprašyta
Teigiamas ryšys tarp aknės ir IAF-1 kiekio kraujyje, aknės trukmės ir didelio GI maisto. Ryšys tarp aknės ir bendro kalorijų skaičiaus, baltymų, angliavandenių ar riebalų suvartojimo, nenustatytas Dimitris
Rigopoulos ir bendr. [160]
2007 Momentinis Abiejų lyčių,
13–18 m. 316 Nėra Dermatologo nustatyta aknės diagnozė
66 proc. tiriamųjų manė, kad aknės būklę blogina šokolado vartojimas
Adebamovas ir
bendr. [3] 2008 Perspektyvinis kohortinis Berniukai 9–15 m. 4273 Nėra TNA Teigiamas ryšys tarp aknės ir pieno vartojimo Ghodsi ir bendr.
[76] 2009 Momentinis Abiejų lyčių, 12–20 m. 1002 Nėra Kiekybinė ne-standartizuota aknės sunkumo vertinimo meto-dika
Teigiamas ryšys tarp aknės ir saldumynų, riešutų, šokolado ir riebaus maisto vartojimo
2.5.2 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo
metai Tyrimo tipas Tyrimo dalyviai Tyrimo imtis (N) Poveikis tatų vertinimo Tyrimo rezul-būdas
Rezultatai
Halvorsenas ir
bendr. [85] 2009 Momentinis Abiejų lyčių, 18–19 m. 3775 Nėra TNA Neigiamas ryšys tarp aknės ir dažno daržovių vartojimo Law ir bendr.
[123] 2009 Momentinis Abiejų lyčių, 17–21 m. 322 Nėra Tyrėjo nustaty-ta aknės diag-nozė, aknės sunkumas pagal GAGS
Teigiamas ryšys tarp aknės, saldumynų ir vaisių sulčių suvartojimo; neigiamas ryšys tarp aknės, pieno ir sojos produktų suvartojimo Jae Y. Jungas ir
bendr. [104] 2010 Momentinis Abiejų lyčių, amžiaus vidurkis – 24 m.
1285 Nėra Tyrėjo nustaty-ta aknės diag-nozė
Teigiamas ryšys tarp aknės ir greitojo maisto, sūrio, keptos kiaulienos, keptos vištienos, riešutų vartojimo
Wei ir bendr.
[199] 2010 Momentinis Abiejų lyčių, 17–25 m. 5696 Nėra Tyrėjo nustaty-ta aknės diag-nozė, aknės sunkumas pagal Pillsburio metodiką
Teigiamas ryšys tarp aknės ir riebaus, kepto ir aštraus maisto vartojimo; neigiamas ryšys tarp aknės ir dažno vaisių vartojimo
Anna di Landro ir
bendr. [55] 2012 Atvejo ir kontrolės Abiejų lyčių, 10–24 m. 205 Nėra Dermatologo nustatyta aknės diagnozė ir sunkumas
Teigiamas ryšys tarp aknės ir dažno pieno vartojimo; neigiamas ryšys tarp aknės ir dažno žuvies vartojimo Nevena Skroza ir
bendr. [171] 2012 Atvejo ir kontrolės Abiejų lyčių, amžiaus vidurkis – 17 m.
93 Nėra Aknės
sunkumas Neigiamas ryšys tarp aknės ir Viduržemio jūros dietos
2.5.2 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo
metai Tyrimo tipas Tyrimo dalyviai Tyrimo imtis (N) Poveikis tatų vertinimo Tyrimo rezul-būdas
Rezultatai
Dženifer Burris ir
bendr. [31] 2014 Momentinis Abiejų lyčių, 18–25 m. 248 Nėra TNA sunkumas Teigiamas ryšys tarp vidutinio sunkumo ar sunkios aknės ir didelio GI maisto, pieno produktų vartojimo, riebalų rūgščių kiekio; 58,1 proc. tiriamųjų manė, kad netinkama mityba sukelia ar sunkina aknę Klinikiniai tyrimai Robinas N. Smitas ir bendr. [174] 2007 Klinikinis
tyrimas Vyrai, 15–25 m. 43 Mažos GA maistas, trukmė – 12 sav.
Dermatologo nustatyta aknės diagnozė
Neigiamas ryšys tarp aknės ir insulino jautrumo mėginio
Smitas ir bendr.
[173] 2008 Klinikinis tyrimas Vyrai, 15–25 m. 31 Mažos GA maistas, trukmė – 12 sav.
Dermatologo nustatyta aknės diagnozė
Teigiamas ryšys tarp aknės ir sočiųjų/mononesočiųjų riebalų rūgščių santykio odos paviršiuje
2.5.2 lentelės tęsinys
Autorius Tyrimo
metai Tyrimo tipas Tyrimo dalyviai Tyrimo imtis (N) Poveikis tatų vertinimo Tyrimo rezul-būdas
Rezultatai
Jungminas Kimas
ir bendr. [109] 2010 Klinikinis atsitiktinių imčių placebu kontroliuoja-mas tyrikontroliuoja-mas Abiejų lyčių, 18–30 m. akne sergantys tiriamieji 36 Atvejo gru-pė – fer-mentuotas pienas su 200 mg laktoferino; kontrolės grupė – tik fermentuo-tas pienas Kiekybinis aknės išbėrimų skaičiavimas ir Leeds metodika aknės sunkumui nustatyti
Atvejo grupėje bendras aknės išbėrimų, o ypač uždegimo išbėrimų, skaičius, palyginti su kontroline grupe, sumažėjo
Rebeka C. Raynolds ir bendr. [159] 2010 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas Vaikinai, amžiaus vidurkis – 16,5 m. 58 Atvejo gru-pė – mažos GA maistas; kontrolės grupė – didelės GA maistas Aknės sunku-mas; jautrumas insulinui; and-rogenų, IAF-1 koncentracija
Reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta Hyuck H. Kwonas ir bendr. [120] 2012 Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas Abiejų lyčių, 20– 27 m. lengva ar vidutinio sunkumo akne sergantys tiriamieji 32 Atvejo gru-pė – mažos GA maistas; kontrolės grupė – įprastinė mityba Kiekybinis aknės išbėrimų skaičiavimas ir Leeds metodika aknės sunkumui nustatyti
Atvejo grupėje sumažėjo odos RL dydis, ne uždegimo išbėrimų skaičius ir IL-8 koncentracija po 10 sav., o uždegimo išbėrimų skaičius – po 5 sav.
GA – glikemijos apkrova; GAGS – visuotinė aknės laipsniavimo skalė; GI – glikemijos indeksas; IAF-1 – insulino augimo faktorius-1; IL-8 – interleukinas-8; N – dalyvių skaičius; RL – riebalų liauka; TNA – tiriamojo nustatyta aknės diagnozė.
Daugelyje klinikinių ir epidemiologinių tyrimų nustatytas teigiamas ryšys tarp aknės paplitimo ir didelio kūno masės indekso (KMI) [4, 55, 87, 114, 194]. Tačiau priežastiniam ryšiui įrodyti reikalingi eksperimentiniai ar atvejo ir kontrolės tyrimai. Didelis KMI yra susijęs su didele GA [55, 172] ir hiperandrogenizmu [93]. Kaip aprašyta anksčiau, šie veiksniai sąlygoja aknės atsiradimą ar ligos paūmėjimą [30].
2.6. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas
Duomenys apie aknės paplitimo ir rūkymo sąsajas tebėra prieštaringi, nes stokojama gerai suplanuotų atvejo ir kontrolės bei eksperimentinių tyrimų. Viename nedidelės imties tyrime (N = 165) nustatyta, kad tarp rūkalių aknės paplitimas mažesnis nei tarp nerūkančių asmenų, galimai dėl nikotino uždegimą malšinančio poveikio [136]. Priešingai, Šaferio ir bend-raautorių didelės apimties (N = 896) skerspjūvio tyrimo duomenimis, rūkantieji akne serga 2 kartus dažniau nei nerūkantys asmenys, atitinkamai 40,8 proc. ir 25,2 proc. Tyrėjai nustatė, kad aknės sunkumas susijęs su surūkytų cigarečių per dieną skaičiumi [165]. Itry Klazo ir bendraautorių, tyrusių didelę jaunų vyrų kohortą (N = 27083), duomenimis, tarp asmenų, surūkančių daugiau nei 21 cigaretę per dieną, sunkios aknės paplitimas mažesnis nei tarp nerūkančių [110]. Tai patvirtina ir Sergo Rombouts bei bendraautorių tyrimo rezultatai. Šio tyrimo duomenimis, akne sergančios merginos, surūkančios 3 ar daugiau cigarečių per dieną mažiausiai 6 mėne-sius iš eilės, turi mažiau aknės išbėrimų nei kontrolinės grupės. Tarp vaikinų rūkymo ir aknės paplitimo sąsajų šiame tyrime nenustatyta [161]. Apskritai, didesnė dalis epidemiologinių tyrimų rodo, jog rūkantiems asmenims aknė pasireiškia dažniau nei nerūkantiems [40, 67, 102, 177]. Keliais tyrimais [34, 35] nustatyta, kad rūkančios suaugusios moterys ne uždegimo kilmės akne, kuriai būdinga komedonai, pavienės papulės ir pustulės (rūkorių aknė), serga dažniau nei nerūkančios. Aknės paplitimo ir alkoholio vartoji-mo sąsajų epidemiologinių tyrimų rezultatų nėra daug. Dauguma jų nepatvirtino ryšio tarp šios ligos paplitimo ir alkoholio vartojimo [11, 165]. Tuo tarpu Suh ir bendraautoriai nustatė, jog alkoholio vartojimas skatina aknės paūmėjimą, ypač vyrams. Autorių nuomone, tai priklauso nuo alkoho-lio sąlygojamo kraujagyslių plėtimosi ir odos uždegimo reakcijų sužadinimo [177]. Shenas ir bendraautoriai ištyrę 17345 asmenis, kurių amžius svyravo nuo 1 iki 99 metų, išsiaiškino, kad tarp paauglių, kurie per savaitę suvartoja daugiau nei keturis alkoholinius gėrimus (1 gėrimas atitinka nuo 12,6 iki 12,9 g etanolio), aknė paplitusi labiau nei šio žalingo įpročio neturinčių
