LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAMEDICINOS FAKULTETAS
PLASTINĖS IR REKONSTRUKCINĖS CHIRURGIJOS KLINIKA
Monika Kemešytė
Veido ir kaklo nudegimų analizė pagal 2013-2017 m. duomenis
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas: prof. Rytis Rimdeika
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
5. SANTRUMPOS ... 7
6. SĄVOKOS... 8
7. ĮVADAS ... 9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
8.1 Darbo tikslas ... 10
8.2 Darbo uždaviniai ... 10
9. LITERATŪROSAPŽVALGA ... 11
9.1 Problemos aktualumas... 11
9.2 Veido ir kaklo nudegimų socioekonominiai faktoriai ir specifiškumas ... 12
9.3 Veido ir kaklo nudegimų rizikos grupės ... 13
9.4 Veido ir kaklo nudegimų etiologija ... 15
9.5 Veido ir kaklo nudegimų plotas ir laipsnis... 15
9.6 Veido ir kaklo nudegimų gydymas ... 16
9.7 Veido ir kaklo nudegimų pasekmės gyvenimo kokybei ... 18
10. TYRIMO METODAI IR METODIKA... 20
10.1 Tyrimo objektas... 20
10.2 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 20
10.3 Duomenų statistinio abdorojimo ir pateikimo metodai ... 20
11. REZULTATAI ... 21
11.1 Veido ir kaklo nudegimų skaičius ... 21
11.2 Veidą ir kaklą nudegusių pacientų lytis ir amžius... 23
11.3 Veido ir kaklo nudegimų etiologija ... 25
11.5 Veido ir kaklo nudegimų ryšys su kitų lokalizacijų nudegimais ir vidutinis nudegimo plotas... 29 11.6 Nudegimų, į kuriuos įtraukta veido ir kaklo sritis, vidutinė hospitalizacijos trukmė .... 32
1. SANTRAUKA
Monika Kemešytė
VEIDO IR KAKLO NUDEGIMŲ ANALIZĖ PAGAL 2013-2017 m. DUOMENIS
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Išanalizuoti pacientų su kaklo ir veido nudegimais epidemiologines
charakteristikas pagal 2013 – 2017 m. duomenis. Nustatyti pacientų, patyrusių veido ir kaklo
nudegimus, demografines charakteristikas, pagrindinės nudegimų priežastis, dažniausiai pasitaikantį nudegimo gylį, vidutinį plotį, lovadienių skaičių bei ryšį su kitų kūno sričių nudegimais.
Metodai: Atliktas retrospektyvinės analizės aprašomasis tyrimas. Duomenys buvo renkami
selektyviai, atrenkat tik tuos pacientus, kurie patyrė veido ir kaklo nudegimus 2013 – 2017 m. imtinai. Pacientai suskirstyti pagal lytį, amžių, nudegimo etiologiją, gylį ir plotį. Tyrimo duomenys kaupti ,,Microsoft Excel 2019” programoje, statistinė analizė atlikta ,,IBM SPSS 26.0”. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Tyrimo objektas: Viso 228 veidą ir kaklą nudegę pacientai, stacionarizuoti į LSMU KK Plastinės ir
rekonstrukcinės chirurgijos kliniką 2013-2017 m. laikotarpiu.
Tyrimo rezultatai: Nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu veido ir kaklo nudegimų atvejų registruota
228. Statistiškai reikšmingai dažniau šios srities nudegimus patiria vyrai (70,6%) negu moterys (29,4%). Dažniausiai veidą ir kaklą nudega jauno ir vidutinio amžiaus asmenys - 49% (18-45 m. amžiaus grupėje). Dažniausia etiologija – atvira liepsna (79%) ir karštas vanduo (12%). Statistiškai reikšmingai dažniau vyrai veidą ir kaklą nudega atvira liepsna, o moterys – karštu vandeniu. Daugiausiai registruota 2A-2B laipsnio nudegimų (53,5%). Vidutinis nudegimų plotas, į kuriuos įtraukta veido ir kaklo sritis - 15,86±12,86%. Nustatyta, kad nudegimų, kurių metu pažeidžiama veido ir kaklo sritis, vidutinė hospitalizacijos trukmė tiriamuoju laikotarpiu yra 25,36±26,62 paros. Rasta vidutiniškai statistiškai reikšminga priklausomybė tarp nudegimo ploto ir hospitalizacijos trukmės – didėjant nudegimo plotui, ilgėja hospitalizacijos trukmė. Nustatyta, jog rankos ir plaštakos yra dažniausiai kartu su veidu ir kaklu nudegama kūno anatominė sritis (83,3%).
Išvados: Mūsų tyrimo metu išsiaiškinta, kad veido ir kaklo nudegimai sudaro ~1/3 visų registruojamų
nudegimų atvejų. Dažniausiai veido ir kaklo nudegimus patiria jauno ir vidutinio amžiaus vyrai. Pagrindinis etiologinis mechanizmas - atvira liepsna (79%). Statistiškai reikšmingai dažniau moterys veidą ir kaklą nusipliko karštu vandeniu (vyrai 8,1% vs. moterys 20,9%, p<0,05), Dažniausiai
pasitaikantis yra 2A-2B laipsnio nudegimai (53,5%). Vidutinis nudegimo plotas - 15,86±12,86%. Plaštakos ir rankos yra dažniausiai kartu su veidu ir kaklu nudegama kūno anatominė sritis (83,3%). Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Europoje ir pasaulyje atliktų tyrimų epidemiologinėmis
2. SUMMARY
Monika Kemešytė
ANALYSIS OF FACE AND NECK BURNS BASED ON 2013 -2017 DATA
Aim and objectives. To analyze the epidemiological characteristics of patients with face and neck
burns according to the data from 2013 to 2017. To determine the demographic characteristics of patients who experienced burns of face and neck, the main causes of burns, the most common degree of burn, the mean of burned total body surface area, hospitalization length and connection between other burned areas of the body.
Methods. A retrospective, observational study. Data were collected selectively by choosing only those
patients who experienced burns to the face and neck between 2013 and 2017, inclusive. Patients were divided according to gender, age, etiology of burns, depth and degree. Data were collected in
,,Microsoft Excel 2019”, statistical analysis was performed using ,,IBM SPSS 26.0” program. Differences were statistically significant if p<0,05.
Study participants. A data of total 228 patients admitted to the Clinic of Plastic and Reconstructive
Surgery at LSMU KK 2013-2017 period, because of face and neck burns.
Results. 228 cases of face and neck burns were reported during the study period. Face and neck burns
were more predominant in male patients (70.6%) than female patients (29.4%). Young and middle-aged people - 49% (middle-aged 18-45 years) were more likely to experience face and neck burns. The most common etiology is open flame (79%) and hot water (12%). Statistically significant more men were likely to burn their face and neck region with open flames and women with hot water. The highest incidence of burns was at grade 2A-2B (53.5%). The average burn area including the face and neck area was 15.86 ± 12.86%. The average duration of hospitalization during the investigation period was 25,36 ± 26,62 days. A moderately statistically significant relationship between burn area and
hospitalization time has been found - with increasing burn area, the duration of hospitalization
increases. It has been found that hands and arms (83.3%) are usually burned together with the face and neck area.
Conclusions. In our study we found that face and neck burns account for ~1/3 of all burns reported.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto autoriui nekilo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
5. SANTRUMPOS
LSMU KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikos PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
Sav. – savaitės
TBSA – total body surface area, liet. bendras kūno paviršiaus plotas
BSHS-FN - Burn -Specific Health Scale for Face and Neck, liet. veido ir kaklo nudegimams specifinė sveikatos skalė
Vs. – versus, liet. prieš
6. SĄVOKOS
1. Intubacija – specialus vamzdelio įleidimas pro burną į gerklas, kai jos susiaurėja, norit palaikyti atvirus kvėpavimo takus.
2. Fibrolaringoskopija – vaizdinis tyrimo metodas, kai lanksčia vaizdo aparatūra apžiūrimos gerklos.
3. Hipovoleminis šokas – organizmo būklė, kuomet kūno organai ir audiniai nėra pakankamai aprūpinami deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomi dėl staiga sumažėjusio kraujo tūrio, netekus daug skysčių.
4. Diurezė – šlapimo išsiskyrimas.
5. Autotransplantas – tai audinių ar organų persodinimas iš vienos vienos į kitą, tam pačiam pacientui. Donoras ir recipientas tas pats žmogus.
6. Alotransplantas – tai audinių ar organų persodinimas iš vieno paciento kitam, kai donoras ir recipientas genetiškai nesusiję.
7. Nekrektomija – negyvybingų audinių chirurginis pašalinimas iš žaizdos.
8. Autodermoplastika – odos persodinimas iš vienos vietos į kitą tam pačiam pacientui.
9. Ekspanderis – specialus chirurginis prietaisas, naudojamas odos plėtimui, kuri bus reikalinga nudegimų plastikai.
10. Lazerinė doplerinė perfuzijos vizualizacija – vaizdinis diagnostinis tyrimas, naudojamas neaiškaus gylio nudegimams nustatyti. Jis remiasi tuo, kad lazeriniu principu yra matuojama kraujo tekmės priklausomybė nuo nudegimo gylio [1].
7. ĮVADAS
Veidas - kūnos sritis, kuri labiausiai apibrėžia žmogaus identitetą. Veido ir kaklo sritis yra ypač svarbi, nes atlieka fizines, psichologines ir socialines funkcijas. Veido išraiškomis žmonės perduoda emocijas, bendrauja. Be to veido simetrija, bruožų išreikštumas, balansas, odos atspalvis ir struktūra yra pagrindiniai faktoriai
apibūdinantys individualų žmogaus grožį [3]. Visgi veido ir kaklo sritis yra dažna kūno vieta, kurioje patiriama nudegimo trauma [4]. Kiekvienais metais visame pasaulyje nudegimo traumas patiria 11 mln. žmonių [5]. Maždaug 50 % visų šių nudegimų apima galvos ir veido sritį, o pusę šio skaičiaus sudaro kaklo srities nudegimai [6]. Nepaisant didelio šių sričių nudegimų dažnio, epidemiologinių tyrimų analizuojančių būtent veido ir kaklo nudegimus trūksta tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose esantis Nudegimų gydymo padalinys yra didžiausias centras Lietuvoje suteikiantis specializuotą gydymą
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1 Darbo tikslas
Išanalizuoti pacientų su veido ir kaklo nudegimais epidemiologines charakteristikas pagal 2013 – 2017 m. duomenis.
8.2 Darbo uždaviniai
1. Nustatyti, kiek pacientų 2013-2017 m. buvo gydyta stacionare dėl veido ir kaklo nudegimų. 2. Nustatyti 2013-2017 m. registruotų veido ir kaklo nudegimų dažniausias priežastis.
3. Nustatyti pacientų, patyrusių veido ir kaklo nudegimus 2013-2017 m., demografinius duomenis ir epidemiologines charakteristikas.
4. Ištirti ar yra priežastinis ryšys tarp pacientų, patyrusių veido ir kaklo nudegimus, amžiaus, lyties, traumos mechanizmo, nudegimo gylio.
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Problemos aktualumas
Nudegimai yra viena sunkiausių traumų, sąlygojanti didelį mirštamumą, sutrikdanti emocinę žmogaus būseną bei stipriai paveikianti tolimesnę gyvenimo kokybę. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą nudegimo trauma apibūdinama kaip audinių sužalojimas, kai su jais kontaktuoja karštas skystis ar oras, cheminės medžiagos, elektros srovė ar radiacija. Tai globali problema, kuri dažniau pasireškia žemo ekonominio ir socialinio išsivystymo šalyse, bet neaplenkia ir aukštą gyvenimo kokybę demonstruojančių valstybių. Visame pasaulyje nudegimai kasmet nusineša apie 300 000 gyvybių, o apie 11 mln. žmonių prireikia specifinio medicininio gydymo [5],[7]. Visgi pastarąjį dešimtmetį stebimas spartus tobulėjimas nudegimų prevencijoje bei gydyme. Dėmesys vis labiau sutelkiamas į sergamumo mažinimą, o ne į patį mirtingumą [8]. Gydymo sukoncentravimas ties geriausiu funkciniu rezultatu ypač svarbus esant nudegimo traumai veido ir kaklo srityje. Veidas - centrinė mūsų identiteto vieta bei pagrindinė komunikacijos priemonė [9]. Tad bet koks šios srities pakenkimas gali sąlygoti pacientų psichologines problemas, pasunkėjusią reintegraciją į socialinį gyvenimą bei suprastėjusią gyvenimo kokybę [8].
Veido ir kaklo srities nudegimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių. Įvairių
Lietuvoje periodiškai atliekami epidemiologiniai tyrimai, analizuojantys nudegimo traumas. Paskutinio tyrimo metu, atliktame LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, buvo lyginamos dvi tiriamųjų grupės skirtingais laikotarpiais. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad veido, kaklo, galvos srities nudegimai yra treti pagal dažnumą ir sudaro 44,4 % visų nudegimų skaičiaus [12]. Visgi tyrimo, analizuojančio tik veido ir kaklo nudegimų epidemiologines
charakteristikas Lietuvoje, iki šiol nėra atlikta.
Esant daugiau panašaus pobūdžio studijų, palyginus jų gautus rezultatus, būtų galima pastebėti bendras veido ir kaklo nudegimų epidemiologines tendencijas, atrinkti rizikos grupes. Taip pat tai padėtų paruošti praktines gydymo rekomendacijas ir veido, kaklo srities nudegimų prevencijos gaires.
9.2 Veido ir kaklo nudegimų socioekonominiai faktoriai ir
specifiškumas
Socioekonominis tobulėjimas dabar akivaizdus kiekvienoje pasaulio šalyje. Tai nuolatinis vyksmas, kuris paliečia praktiškai kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą. Be abejonės toks spartus vystymasis turi didelę įtaką ir žmogaus sveikatai. Pagal Jungtinių tautų vystymosi programos 2018 m. ataskaitą, vidutinis mirtingumas tarp aukšto ir žemo išsivystymo šalių svyruoja apie koeficientą 3 (67:133 ir 248:301(moterys:vyrai) 1000 gyventojų, atitinkamai). Gydytojų prieinamumas tuo pat metu 10 000 gyventojų svyruoja apie koeficientą 10 (30,8 ir 3,2 gydytojų 10 000 gyv., atitinkamai) [13].
Nudegimo trauma yra ketvirta pagal dažnumą, po eismo įvykių, kritimų ir smurto [14]. Pagal PSO duomenis bendrai kasmet dėl nudegimų traumų žūva daugiau nei 265 000 žmonių. Apie 92 % viso šio skaičiaus sudaro mirštamumas nuo nudegimų žemo ir vidutinio išsivystymo šalyse. Daugelyje epidemiologinių tyrimų pastebima, jog veido kaklo sritis yra viena dažniausių nudegimo vietų. Tokią tendenciją galimai sąlygoja tai, jog veido ir kaklo sritis yra atvira, nepridengta rūbų [3], [15]–[17] [18].Tad veidas ir kaklas yra labai greitai pažeidžiamas, esant bet kuriam nudegimo mechanizmui.
Nudegimai yra specifinis traumos tipas, nes jų rizika labai priklauso nuo [11-13]: 1. amžiaus;
2. lyties;
5. profesijos; 6. pajamų;
7. gyvenimo sąlygų; 8. šeimos dydžio; 9. esamo neįgalumo.
Tad visiškai suprantama, kad ir veido, kaklo nudegimo traumos kur kas dažnesnės žemo ir vidutinio socialinio ir ekonominio išsivystymo šalyse. Šių grupių šalyse stokojama bendrųjų saugos taisyklių laikymosi, taip pat buityje, maistui gaminti vis dar naudojama atvira liepsna, o tai žymiai padidina nudegimų riziką [16].
Visgi, esant sparčiam socioekonominiam augimui visame pasaulyje, technologijų tobulėjimui, naujų prevencinių programų kūrimui ir taikymui, stebimas nudegimų traumų mažėjimas. Tyrime, atliktame Šiaurės rytų Indijos regione, pastebėta ryški nudegimų mažėjimo tendencija, kai buvo pradėta taikyti prevencinė-edukacinė programa mokyklose. Programa vykdyta 13 metų ir joje dalyvavę mokiniai parodė geresnį suvokimą apie nudegimo traumos prevencines galimybes. Nudegimų skaičius šiame regione programos vykdymo metu taip pat reikšmingai sumažėjo [21]. Lietuvoje taip pat stebimas gana ryškus nudegimų traumų skaičiaus kritimas. Atliktoje studijoje, per tiriamuosius 10 metų (2003-2013 m., 2005-20015 m.) bendrai į LSMU KK nudegusių pacientų stacionarizuota net 24 % mažiau [12].
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nudegimo traumos daugeliu atveju yra išvengiamos.
Prevencinių/edukacinių programų rengimas ir taikymas, priešgaisrinių sistemų diegimas, pavyzdžiui, dūmų detektorių/aliarmų, ar karšto vandens, atviros liepsnos dujinių viryklių naudojimo ribojimas buityje, akivaizdžiai sumažina nudegimų dažnį ir jų sunkumą [5].
9.3 Veido ir kaklo nudegimų rizikos grupės
Kaip jau minėta nudegimai yra specifinis traumos mechanizmas. Nudegimų riziką sąlygoja daug atskirų veiksnių, tokių kaip socialinis ir ekonominis išsivystymas, amžius, lytis, etninė grupė. Šie veiksniai tarpusavyje persidengia ir eksponentiškai didina problemos aktualumą [8]. Labiausiai
ir kita tendencija. Į aukštos rizikos grupę nudegti veido ir kaklo sritį patenka jauni ir vidutinio amžiaus vyrai. Nudegimai dažnai susiję su darbo aplinka, pagrindinis mechanizmas - atvira liepsna [4], [10].
1. Vaikai iki 4 metų sudaro beveik 1/3 visų pediatrinių nudegimų, remiantis 139 straipsnių, publikuotų 1974 – 2003 m., retrospektyvine apžvalgine studija [22]. Kasmet vaikų, patiriančių nudegimus, skaičius svyruoja, priklausomai nuo geografinės zonos. Pavyzdžiui, Amerikoje kasmet į ligoninę patenkančių vaikų dėl nudegimų skaičius yra 4,4/100 000 gyv., tuo pat metu Afrikoje 10,8/100 000 gyv., o Azijoje 8,0/100 000 gyv. Panašus į Azijos rodiklis vyrauja Europoje ir Artimuosiuose Rytuose [23]. Lietuvoje kaip ir suaugusiųjų tarpe, tiek ir vaikų, kaklo ir veido nudegimai yra treti pagal dažnumą. Dažniausiai vaikai šią sritį nusipliko karštu vandeniu. Tokios traumos ypač dažnai pasitaiko virtuvėje, pietų metu, dėl tėvų nepriežiūros ar motinos išsilavinimo trūkumo, jauno amžiaus [24].
2. Moterys didžiausią riziką nudegti turi žemo ir vidutinio socialinio ir ekonominio išsivystymo šalyse. Tyrime, atliktame Indijoje nustatyta, jog moterys tarp 16 -35 m. turi didžiausią
nudegimų riziką. Daugumą nudegimų sąlygoja nesaugiai įrengtos virtuvės, bendrųjų saugumo taisyklių nesilaikymas gaminant maistą ir laisvų, lengvai užsiliepsnojančių rūbų dėvėjimas [21]. Ne viename epidemiologiniame tyrime, nagrinėjančiame nudegimų priežastis, atkreipiamas dėmesys, jog moterys yra labai didelėje rizikoje veido ir kaklo nudegimams cheminėmis priemonėmis, pavyzdžiui rūgštimi. Tokio pobūdžio traumos dažniausiai yra smurtinės, siekiant sužaloti moters veido grožį keršto tikslais [21-22].
3. Jauno ir vidutinio amžiaus vyrai (16 – 35 m.) turi didžiausią riziką veido ir kaklo nudegimams. Retrospektyvinėje 5 metų studijoje, atliktoje Irane, nustatyta, kad šio amžiaus tarpsnio vyrai tiriamuoju laikotarpiu iš visų 808 pacientų sudarė 662 (81,93%), o moterys 146 (18,06%). Tai reiškia, kad vyrai daugiau nei 4,5 karto dažniau nudega veido ir kaklo sritį [11]. Kitame
epidemiologiniame tyrime, atliktame Nyderlanduose, pastebima panaši tendencija. Per 4 metus didžiausiame nudegimų centre registruotų kaklo ir veido nudegimų iš bendro 1277 pacientų skaičiaus, vyrai sudarė 71,1 %. Pagrindinis traumos mechanizmas – atvira liepsna. Pastebėta, jog vyrai daugiausia nusidegina namie (57,8%), bet gana dažnai pasitaiko ir traumų darbo aplinkoje (12,5%) [10].
Šanchajuje duomenis, veido ir kaklo nudegimai tarp senyvo amžiaus pacientų yra treti pagal dažnumą (49,6%). Senjorai šias traumas patiria namų aplinkoje: virtuvėje (50,2%),
miegamajame (14,4%), vonioje (9%). Taip pat pastebėta, jog kuo nudegimo gylis didesnis, tuo didesnis mirtingumas [28].
9.4 Veido ir kaklo nudegimų etiologija
Veido ir kaklo nudegimų priežastys nesiskiria nuo bendrai nagrinėjamų nudegimų etiologijos. Dažniausiai pasitaikančios traumatizmo priežastys, sąlygojančios didžiausią hospitalizacijų skaičių, yra atvira liepsna, karštas vanduo, cheminės medžiagos, elektra [29]. Remiantis Nyderlandų nudegimų centro duomenimis, veidas ir kaklas dažniausiai pažeidžiamas liepsna (56,7%) ar nuplikomas karštu vandeniu (30,5%), aliejumi (4,3%) [10]. Irane stebima panaši tendencija. Epidemiologiniame tyrime, nagrinėjančiame kaklo ir veido nudegimus, rasta, kad gilius nudegimus ( 2B-3 laipsnio) dažniausiai sąlygoja atvira liepsna (24,5%) ir elektra (16,8%). Nusiplikymai karštu vandeniu sudaro 19% visų veido ir kaklo nudegimų ir lemia paviršinį odos nudegimą [11]. Lietuvoje vyraujantys priežastiniai veiksniai taip pat yra atvira liepsna/ugnis (54,5%), vanduo (26,2%) [12].
9.5 Veido ir kaklo nudegimų plotas ir laipsnis
Veidas ir kaklas yra labai sudėtinga anatominė zona. Ją sudaro oda, poodis, riebalinis audinys, raumenys, kurie yra išsidėstę ant kaulinės veido dalies. Veido oda sudaro apsauginį mechaninį barjerą nuo traumų, bakterijų, kenksmingų medžiagų, karščio ir ultravioletinės radiacijos. Veidas yra labai gerai inervuotas bei turi puikiai išsivysčiusią kapiliarinę kraujotaką. Tad veidas nuolat aprūpinamas dideliu kraujo kiekiu. Vykstat nudegimo traumai gausiai krauju aprūpinamoje srityje, šiluminė energija yra paskirstoma didesniame odos plote. Tai lemia mažesnio gylio nudegimą, bet tuo pat metu
apsunkina jo įvertinimą [3].
tyrime nustatyta, jog veido ir kaklo srityje dažnesni dalies odos storio nudegimai (1-2A). Jie nustatyti 85 %visų atvejų. Pilno odos storio nudegimai sudaro tik apie 15 % [4].
9.6 Veido ir kaklo nudegimų gydymas
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtas nudegimo priežiūros ir gydymo gaires [7], pacientai hospitalizuojami, kai:
1. suaugusieji nudega daugiau nei 15 % bendro kūno paviršiaus; 2. vaikai nudega daugiau nei 10 % bendro kūno paviršiaus;
3. nudega vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, nepaisant nudegimo ploto, kai yra sunkios gretutinės ligos;
4. nudegimai specifinėse kūno vietose: veide, plaštakose, pėdose, tarpvietėje, nepasaint nudegimo ploto;
5. juosiantys nudegimai; 6. kvėpavimo takų nudegimas;
7. kita su nudegimu susijusi trauma ar sunki lėtinė liga.
Pradinis veido ir kaklo nudegimų įvertinimas neturėtų skirtis nuo pradinio traumą patyrusio paciento ištyrimo. Seka turėtų būti tokia: pirminis, antrinis ištyrimas ir tretinis, su kuriuo seka ir konkretaus gydymo parinkimas ir taikymas. Esant veido ir kaklo nudegimams, svarbu įvertinti
Stabilizavus nudegusio paciento būklę, pereinama prie tolimesnio gydymo veiksmų plano sudarymo ir realizavimo. Veidą ir kaklą nudegusių pacientų gydymo principus galima suskirstyti į tris stambias grupes, atsižvelgiant į nudegimo gylį:
1. Pacientams, kurie patyrė tik paviršinius veido ir kaklo odos nudegimus, pagrindinis yra konservatyvus gydymas – žaizdų perrišimai ir vietinis gydymas [33]. Daugumos autorių nuomone, esant paviršiniams odos nudegimams, pirmas 10 dienų po traumos, nereikia atlikti jokio agresyvaus chirurginio žaizdos sutvarkymo (nekrektomijos), nes nudegimo žaizdos dažniausiai užgyja pačios, be jokio rando dėl puikios kraujotakos ir likusio didelio epitelio rezervo (Malpigijaus, pamatinio ir dygliuotojo sluoksnio keratocitų, prakaito liaukų epitelio ląstelių, išorinės plauko folikulo makšties keratocitų)[15]. Rekomenduojamas atviras nudegimų gydymo būdas. Siekiant išvengti žaizdos infekcinės komplikacijos reikia naudoti antiseptinius skysčius ar tepalus, pavyzdžiui chlorheksidino 0,05% tirplą, sidabro sulfatiazino kremą, ar antibiotikų tepalus, tokius kaip nitrofurazonas (furacilinas) [33]. Taip pat dviejų sluoksnių kolageninė membrana (Biobrane) , kaip odos pakaitalas, gali būti taikoma paviršinių veido ir kaklo nudegimams. Viename tyrime nustatyta, kad ankstyvas Biobrane taikymas labai
efektyviai sumažina nudegimo skausmą ir pagreitina gijimą [34].
2. Pacientams, kurie patyrė dalies odos storio ar gilius nudegimus, rekomenduojama atlikti ankstyvą operaciją – nekrektomiją (<7 dienos po traumos). Remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenis, galima teigti, kad ankstyvas ir kokybiškas negyvybingų audinių pašalinimas iš nudegimo žaizdos, lemia greitesnį gijimą, mažina hipertrofinio randėjimo riziką bei lemia geresnį funkcijos atsistatymą [15], [30], [33]. Kai atliekama nekrektomija gyvybingų audinių ribose, gaunamas gyvybingas žaizdos dugnas, kuris tos pačios operacijos metu dengiamas autotrasplantatu arba alotransplantatu. Pirmo pasirinkimo metodas yra autodermoplastika [3]. Taip pat, esant giliems odos nudegimams, operciniam gydymui gali būti pasirinkti ir kiti metodai, tokie kaip žaizdos plastika vietiniais audiniais, mikrochiruginė plastika
daugiasluoksniu lopu arba oda, reikalinga defektui padengti, gali būti ištempiama ekspanderiu [3], [15], [30].
3. Pacientams, kurių veido ir kaklo nudegimai yra neaiškaus gylio, rekomenduojama lazerinė doplerinė perfuzijos vizualizacija [35]. Kai nudegimas yra tarpinis ir jį sudėtinga įvertinti, sunku pasirinkti ir teisingą gydymo taktiką. Esant paviršiniams ar dalies odos storio
estetiniu rezultatu. Jei gijimas užtrunka ilgiau nei 3 savaites, formuojasi dideli ir grubūs
hipertrofiniai randai, kaklo kontraktūros, o tai sutrikdo šios srities funkcijas bei estetinį vaizdą. Daugelio autorių nuomone, esant neaiškiam nudegimo gyliui veide, gydymą reiktų atidėti 10 dienų. Nudegimo sričių tyrimas lazerine doplerografija tikslumas penktą parą po traumos siekia 97% ir leidžia nustatyti, kurios žaizdos nesugis savaime per tris savaites [33]. Tai modernus ir vertingas tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti gilias nudegimo zonas, kurioms bus reikalingas operacinis gydymas, ir paviršinio ar dalies odos storio nudegimo zonas, kurias galima palikti gyti konservatyviai [32–35].
9.7 Veido ir kaklo nudegimų pasekmės gyvenimo kokybei
Veidas yra centrinė mūsų kūno vieta, kuri atlieka net tik funkcines, bet ir socialines funkcijas. Nudegimai, kurie apima veido ir kaklo sritį, dažnai sąlygoja žymius pokyčius žmogaus išvaizdoje. Dideli randai, kaklo kontraktūros ne tik sutrikdo pacientų, patyrusio kaklo ir veido nudegimus, kasdienių funkcijų atlikimą, bet ir veda prie didelio psichologinio ir fiziologinio streso [9]. Norint objektyviai išsiaiškinti, kaip veido ir kaklo nudegimai lemia žmonių pasitenkinimą savo išvaizda ir gyvenimo kokybę, yra sukurti tam tikri klausimynai. Prancūzijoje atliktame tyrime buvo naudota tik veido ir kaklo nudegimams adapduota vertinimo skalė – BSHS-FN (Burn -Specific Health Scale for Face and Neck). Šioje studijoje buvo lyginama dažniausiai naudoja gyvenimo kokybės vertinimo anketa SF-36 ir naujai sukurta BSHS-FN anketa dvejoms tiriamųjų grupėms: veidą ir kaklą
nudegusiems bei kitus kūno nudegimus patyrusiems. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai, patyrę veido ir kaklo nudegimus, naudojant BSHS-FN skalę, statistiškai reikšmingai surenka mažesnį balų skaičių, kuris reiškia menkesnį pasitenkinimą savo išvaizda bei gyvenimo kokybe. Autoriai padarė išvadą, jog naujoji BSHS-FN skalė yra objektyvesnė ir geriau atspindi pacientų, patyrusių veido ir kaklo nudegimus bendrą fiziologinę ir psichologinę savijautą po patirtos traumos [6].
10. TYRIMO METODAI IR METODIKA
10.1 Tyrimo objektas
Veidą ir kaklą nudegę pacientai, stacionarizuoti į LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką 2013-2017 m. laikotarpiu. Duomenys apie pacientus surinkti iš Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos nudegimų sektoriaus registracijos žurnalo.
10.2 Tyrimo organizavimas ir metodai
Atliktas retrospektyvinės analizės aprašomasis tyrimas. Duomenys buvo renkami selektyviai, atrenkat tik tuos pacientus, kurie patyrė veido ir kaklo nudegimus 2013 – 2017 m. imtinai. Pacientai suskirstyti pagal lytį, amžių, nudegimo etiologiją, gylį ir plotį.
10.3 Duomenų statistinio apdorojimo ir pateikimo metodai
Tyrimo duomenys kaupti ,,Microsoft Excel 2019” programoje, statistinė analizė atlikta ,,IBM SPSS 26.0”. Priklausomybei tarp kokybinių (nominalinių) duomenų naudotas Chi-kvadrato (χ2)
11. REZULTATAI
11.1 Veido ir kaklo nudegimų skaičius
Tiriamuoju 2013-2017 m. laikotarpiu veidą ir kaklą nudegusių pacientų LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcijos skyriuje buvo registruota 228. Apskritai įvairių kūno sričių nudegimus patyrusių pacientų tiriamuoju laikotarpiu registruota 738. Tai rodo, jog veido ir kaklo nudegimai sudaro ~1/3 bendro registruojamų nudegimų skaičiaus. Bendrą tiriamojo periodo nudegimų skaičiaus palyginimą su veido ir kaklo nudegimais atspindi pirmoji diagrama (1 paveikslas), o kiekvienų metų atskirai – antroji ( 2 paveikslas).
1 pav. Veido ir kaklo nudegimų skaičiaus palyginimas su bendru nudegusių pacientų skaičiumi 2013-2017 m. 0 100 200 300 400 500 600 700 800
bendras nudegimų skaičius veido ir kaklo nudegimų skaičius 738
228
2 pav. Veido ir kaklo nudegimų skaičiaus palyginimas su bendru nudegusių pacientų skaičiumi tiriamaisiais metais
Išskiriant atskirai tiriamojo laikotarpio metus, mažiausiai veido ir kaklo nudegimų registruota 2013 m. – 37 pacientai, o daugiausiai 2015 m. – 53 pacientai. Nuo 2015 iki 2017 m. stebimas saikus veidą ir kaklą nudegusių pacientų skaičiaus kritimas. Šiuo laikotarpiu jų skaičius sumažėjo 16%. Rezultatai pateikiami diagramoje (3 paveikslas).
3pav. Veido ir kaklo nudegimų skaičius tiriamuoju laikotarpiu
0 20 40 60 80 100 120 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 90 106 116 105 93 37 50 53 44 44
Veido ir kaklo nudegimų skaičius
Bendras nudegimų skaičius Veido ir kaklo nudegimų skaičius
0 10 20 30 40 50 60 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 37 50 53 44 44
11.2 Veidą ir kaklą nudegusių pacientų lytis ir amžius
Iš bendrai registruotų 228 pacientų, vyrai sudarė 161, o moterys 67. Procentais tai sudaro 70,6% - vyrai, 29,4% - moterys. Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad vyrai statistiškai reikšmingai veidą ir kaklą nudegdavo dažniau nei moterys (p<0,05). Duomenys pateikiami diagramose (4, 5 paveikslai).
4 pav. Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas pagal lytį tiriamaisiais metais
5 pav. Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas pagal lytį 2013 – 2017 m.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 26 37 32 32 34 11 13 21 12 10
Kaklą ir veidą nudegusių pacientų pasiskirstymas pagal
lytį
vyrai moterys
70,6% 29,4%
Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirtymas pagal
lytį 2013- 2017 m.
Tiriamuoju laikotarpiu bendras pacientų amžiaus vidurkis buvo 46,26 m. ±17,9 m. Vertinant pacientų amžių pagal lytį, pastebėta, jog vyrai kaklą ir veidą nusidegina dažniau ir būdami vidutiniškai 44, 72 m., o moterys 49, 96 m. (statistiškai reikšminga, p<0, 05, tiksliai p = 0,043). Įvertinus rezultatus galima teigti, kad tiek vyrai, tiek moterys veido ir kaklo nudegimo traumas patiria būdami vidutinio darbingo amžiaus. Taip pat pacientai buvo išskirstyti į tris amžiaus grupes: pirma grupė – jauni suaugusieji 18 – 45 m., antra grupė – vidutinio amžiaus žmonės 46-65 m., trečia grupė – senyvi žmonės > 65 m. Rezultatai pateikiami diagramose (6, 7 paveikslai).
6 pav. Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse tiriamaisiais metais
7 pav. Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas amžiaus grupėse 2013-2017 m.
0 5 10 15 20 25 30 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 16 30 28 17 21 14 15 16 18 14 7 5 10 9 9
Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas
amžiaus grupėse
18 - 45 m. 46 - 65 m. >65 m .
111, 49% 77, 34%
40, 17%
Veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymas
amžiaus grupėse 2013-2017 m.
11.3 Veido ir kaklo nudegimų etiologija
Tiriamaisiais 2013 - 2017 m . dažniausia veido ir kaklo nudegimo priežastis buvo atvira liepsna – 79% atvejų. Antras pagal dažnumą buvo karštas vanduo - 12%. Retesnės nudegimų priežastys, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, buvo nudegimai cheminėmis medžiagomis (5%) ir elektra (3%). Atskirų metų nudegimų etiologijos rezultatai absoliučiais ir procentiniais skaičiais pateikti lentelėje (8 lentelė), o bendrai tiriamojo periodo rezultatai procentais – diagramoje (9 paveikslas) Nudegimo etiologija 2013m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. atvira liepsna 28 (75,7%) 25 (70%) 46 (86,8%) 39 (88,6%) 32 (72,7%) vanduo 5 (13,5%) 10 (20%) 6 (11,3%) 3 (6,8%) 2 (4,5%) cheminis 2 (5,4%) 4 (8%) 0 (0%) 0 (0%) 6 (13,6%) elektra 2 (5,4%) 1 (2%) 1(1,9%) 2 (4,5%) 2 (4,5%) Nežinoma etiologija 0(0%) 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) 2 (4,5%) Viso: 37 50 53 44 44
8 lentelė. Veido ir kaklo nudegimų etiologija tiriamaisiais metais (išreikšta pacientų absoliučiu ir procentiniu skaičiumi)
9 pav. Veido ir kaklo nudegimų etiologija 2013-2017 m.
atvira liepsna 79% vanduo 12% cheminis 5% elektra 3% nežinoma etiologija 1%
Veido ir kaklo nudegimų etiologija 2013-2017 m.
Atlikus porinius palyginimus nustatyta, jog tiek vyrai, tiek moterys, veidą ir kaklą dažniausiai nusidegina atvira liepsna ( vyrai – 80,7%, moterys – 73,1%). Taip pat išsiaiškinta, jog moterys dažniau nei vyrai veido ir kaklo sritį nusipliko karštu vandeniu. (vyrai 8,1% vs. moterys 20,9%, p<0,05). Visgi remiantis tyrimo duomenis, galime teigti, jog veido ir kaklo nudegimų etiologija statistiškai reikšmingai nuo lyties nepriklauso (rKramerio = 0,265; p>0,001). Duomenys pateikiami diagramoje (10 paveikslas).
10 pav. Veido ir kaklo nudegimų pasiskirstymas pagal etiologiją ir lytį
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad daugiausia nudegimų atvira liepsna patiria 18-45 m. amžiaus grupės žmonės – 45,8%. Taip pat nustatyta, kad veido ir kaklo nudegimai jaunų darbingų amžiaus žmonių grupėje taip pat dažnesni lyginant su kitomis amžiaus grupėmis ir sudaro 51,9%. Rezultatai pateikiami diagramoje (11 paveikslas).
11 pav. Veido ir kaklo nudegimų pasiskirstymas pagal etiologiją skirtingose amžiaus grupėse tiriamuoju laikotarpiu 0 20 40 60 80 100 120 140
atvira liepsna vanduo cheminis elektra nežinoma
etiologija 130 13 10 8 0 49 14 2 0 2
Veido ir kaklo nudegimų etiologijos pasiskirstymas pagal
lytį
vyrai moterys 0 20 40 60 80 100atvira liepsna vanduo cheminis elektra nežinoma
etiologija 82 14 9 5 1 61 10 3 3 1 36 3 0 0 0
Nudegimų etiologijos pasiskirstymas amžiaus grupėse
11.4 Veido ir kaklo nudegimų gylis
Veidą ir kaklą nudegę pacientai, pagal PSO gaires, stacionarizuojami į ligoninę, nepriklausomai nuo nudegimo gylio. Tad vienas iš šio tyrimo tikslų yra išsiaiškinti, kokio gylio nudegimai yra dažniausi tarp veidą ir kaklą nudegusių pacientų. Nudegimų gylis išskirstytas į tris grupes: pirma grupė – paviršiniai odos nudegimai 1laipsnis, antra grupė – dalies odos storio nudegimai 2A-2B laipsnis, trečia grupė – dalies odos storio ir gilūs nudegimai 2A-2B-3 laipsnis, ketvirta grupė – gilūs pilno odos storio nudegimai 3 laipsnis. Tiriamuoju laikotarpiu daugiausia registruota 2A-2B laipsnio nudegimų – 53,5%. Antroje vietoje buvo dalies odos storio ir gilių nudegimų – 33,3%. Tik paviršinių odos nudegimų dažnis – 9,6%. Pagal gautus rezultatus rečiausiai pilno odos storio veido ir kaklo nudegimai – 3,5%. Rezultatai pateikiami diagramoje (12, 13 paveikslai).
12 pav. Veido ir kaklo nudegimų gylis 2013-2017 m.
13 pav. Veido ir kaklo nudegimų gylio pasiskirstymas 2013 -2017 m.
1 10% 2A-2B 54% 2A-2B-3 33% 3 3%
Bendras veido ir kaklo nudegimo gylio pasikirstymas
tiriamuoju periodu.
1 2A-2B 2A-2B-3 3 0 5 10 15 20 25 30 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 7 4 5 3 3 22 26 26 22 26 6 20 22 19 10 2 0 0 0 5Veido ir kaklo nudegimo gylis
Ištyrus veidą ir kaklą nudegusių pacientų pasiskirstymą pagal lytį ir nudegimo gylį pastebėta, kad tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai patiria 2A-2B laipsnio nudegimus (vyrai - 51,6%, moterys – 58,2%). Taip pat ištirta, nors ir 3 laipsnio nudegimai yra rečiausiai pasitaikantys, juos dažniausiai patiria vyrai ( vyrai - 8, 5,0% vs. moterys - 0, 0%, p<0,05). Visgi, remiantis tyrimo duomenimis negalime teigti, jog nudegimo laipsnis statistiškai reikšmingai priklauso nuo lyties (rkramerio=0,129,
p=0,287). Rezultatai pateikiami diagramoje (14 paveikslas).
14 pav. Veido ir kaklo nudegimo gylio pasiskirstymas pagal lytį 2013 -2017 m.
Tyrimo metu išsiaiškinta ir veido ir kaklo nudegimų gylio priklausomybė nuo amžiaus. Pastebėta, jog statistiškai reikšmingai dažniau gilius veido nudegimus patiria 46 – 65m. ir >65m. amžiaus grupių žmonės (p<0,05). Bet apibendrintai, pagal tyrimo rezultatus, negalime teigti, kad nudegimo gylis statistiškai reikšmingai priklauso nuo amžiaus grupės (rkramerio =0,157, p=0,082).
Rezultatai pateikiami diagramoje (15 paveikslas).
15 pav. Veido ir kaklo nudegimų gylio pasiskirstymas amžiaus grupėse 2013-2017 m.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 1 2A-2B 2A-2B-3 3 15 86 51 8 7 36 25 0
Nudegimo gylio pasiskirstymas pagal lytį
vyras moteris 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2A-2B 2A-2B-3 3 15 63 27 5 5 40 30 2 2 19 19 1
Nudegimų gylio pasiskirstymas amžiaus grupėse
11.5 Veido ir kaklo nudegimų ryšys su kitų lokalizacijų nudegimais ir
vidutinis nudegimo plotas
Veido ir kaklo sritis pagal Wallace 9 taisyklę sudaro 9 % bendro kūno ploto. Šio tyrimo metu buvo sudėtinga įvertinti vien tik veido ir kaklo srities nudegimo plotą, nes beveik visais nudegimų atvejais yra įtraukiama ir kita kūno anatominė zona. Taigi šiame tyrime pateikiame rezultatus nudegimų, į kuriuos buvo įtraukta veido ir kaklo zona, vidutinį nudegimo plotą.
Tiriamuoju laikotarpiu vidutinis nudegimo plotas, kurių metu įtraukta veido ir kaklo sritis, buvo 15,86 ± 12,86 %. Duomenys pateikti lentelėje (16 lentelė).
16 lentelė. Nudegimų, į kuriuos buvo įtraukta veido ir kaklo sritis, vidutinis nudegimo plotas tiriamuoju 2013 -2017 m. laikotarpiu
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad plaštakos ir rankos yra dažniausiai kartu nudegamos sritys, esant veido ir kaklo nudegimams – 83,3% visų atvejų. Taip pat 36,4% pacientų, su veido ir kaklo nudegimais, registruoti ir krūtinės, pilvo nudegimai. Kvėpavimo takų terminis pažeidimas registruotas 4,8% pacientų. Rezultatai pateikiami lentelėje (17 lentelė) ir piešinyje (18 paveikslas).
17 lentelė. Nudegimų lokalizacijos, kurios įtraukiamos, esant veido ir kaklo nudegimams (absoliutūs ir procentiniai skaičiai)
18 pav. Dažniausiai kartu su veidu ir kaklu nudegamos kūno anatominės zonos tiriamuoju 2013-2017 m. laikotarpiu (išreikšta procentais visų 228 atvejų skaičiui)
11.6 Nudegimų, į kuriuos įtrauka veido ir kaklo sritis, vidutinė
hospitalizacijos trukmė
Tyrimo metu nustatyta, kad nudegimų, kurių metu pažeidžiama veido ir kaklo sritis, vidutinė hospitalizacijos trukmė tiriamuoju laikotarpiu yra 25,36±26,62 paros. Ištirta, jog yra vidutinė
koreliacija tarp nudegimo ploto ir lovadienių skaičiaus – didėjant nudegimo plotui reikšmingai ilgėja hospitalizacijos trukmė. (Pearsono koreliacijos koeficientas = 0,656, p<0,001). Pastebėta, jog minimali hospitalizacijos trukmė tik 1 para, o ilgiausia 147 paros. Sunku įvertinti, kokia yra vidutinė
hospitalizacijos trukmė tik izoliuotiems veido ir kaklo srities nudegimams, nes jų dažnis visu tiriamuoju laikotarpiu pasitaikė tik 18 atveju. Tiriant šių atveju vidutinę hospitalizacijos trukmę, nustatytas vidutinis lovadienių skaičius 6,72±9,46 paros. Rezultatai pateikiami diagramoje (19 paveikslas).
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Per tiriamąjį 2013-2017 m. laikotarpį LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje veidą ir kaklą nudegusių pacientų buvo registruota 228. Tai sudarė apie 1/3 visų registruotų nudegimų. Tokia statistika atitinka pasaulinius epidemiologinius nudegimų tyrimų rezultatus, kurių metu išsiaiškinta, jog veido ir kaklo sritis yra trečia pagal dažnumą nudegama kūno anatominė zona, po rankų ir apatinių galūnių [12], [29].
Nudegimai yra viena specifiškiausių traumų, nes turi stiprų ryšį tarp lyties, amžiaus bei nudegimo etiologijos [7]. Remiantis Europoje atliktais veido ir kaklo srities nudegimus
analizuojančiais tyrimais, galime teigti, jog dažniausiai veidą ir kaklą nudega jauni ir vidutinio
amžiaus vyrai. Dažniausia traumatizmo priežastis – atvira liepsna. Moterys veidą ir kaklą nudega daug rečiau, o pagrindinis mechanizmas – karštas vanduo [4], [10], [15]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė tokias pat veido ir kaklo nudegimo tendencijas. Tiriamuoju penkerių metų laikotarpiu vyrų nudegė statistiškai reikšmingai daugiau negu moterų (vyrų 70,6%, moterų 29,4%). Daugiausiai pacientų nudega būdami jauno ir vidutinio amžiaus (18-45 m. amžiaus grupėje – 49%). Taip pat nustatyta, jog statistiškai reikšmingai dažniau vyrai nusidegina veido ir kaklo sritį atvira liepsna, o moterys – karštu vandeniu. Visgi reikšmingo priežastinio ryšio tarp nudegimo etiologijos ir lyties nebuvo nustatyta.
Literatūros duomenimis, dėl gero veido ir kaklo srities aprūpinimo krauju ir gero šiluminės energijos pasiskirstymo, nudegimo trauma dažniausiai yra paviršinė arba dalies odos storio. [30] Pagal Nyderlanduose atliktą tyrimą, dažniausi yra 1-2A-2B laipsnio nudegimai [10]. Mūsų tyrimo metu gavome panašius rezultatus. Daugiausia registruota dalies odos nudegimų – 53,5%. Gilių veido ir kaklo srities nudegimų fiksuota tik 3,5% pacientų.
didesnis (>15%) hospitalizacijos trukmė >3 sav. [10], [40], [41]. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su pasauliniais epidemiologinių tyrimų duomenis. Ištirta, jog yra vidutinė koreliacija tarp nudegimo ploto ir lovadienių skaičiaus – didėjant nudegimo plotui reikšmingai ilgėja hospitalizacijos trukmė.
Nustatyta vidutinė hospitalizacijos trukmė esant didesnio ploto nudegimams 25,36±26,62 paros. Tik izoliuotiems veido ir kaklo srities nudegimams hospitalizacijos vidutinė trukmė buvo <1 sav. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog 83,3% kartu su veido ir kaklo sritimi yra nudegamos ir plaštakos/rankos. Taip pat dažnai kartu nudegama ir krūtinės, pilvo sritis – 36,4% atveju.
13. IŠVADOS
1. Tiriamuoju 2013-2017 m. laikotarpiu veidą ir kaklą nudegusių pacientų LSMU KK Plastinės ir rekonstrukcijos skyriuje buvo registruota 228. Apskritai įvairių kūno sričių nudegimus
patyrusių pacientų tiriamuoju laikotarpiu registruota 738. Tai rodo, jog veido ir kaklo nudegimai sudaro ~1/3 bendro registruojamų nudegimų skaičiaus. Nuo 2015 iki 2017 m. stebimas saikus veidą ir kaklą nudegusių pacientų skaičiaus kritimas. Šiuo laikotarpiu jų skaičius sumažėjo 16%.
2. Tiriamaisiais 2013 - 2017 m . dažniausia veido ir kaklo nudegimo priežastis buvo atvira liepsna – 79% atvejų. Antras pagal dažnumą buvo karštas vanduo - 12%. Retesnės nudegimų
priežastys, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, buvo nudegimai cheminėmis medžiagomis (5%) ir elektra (3%).
3. Iš bendrai registruotų 228 pacientų, vyrai sudarė 161, o moterys 67. Procentais tai sudaro 70,6% - vyrai, 29,4% - moterys. Vyrai statistiškai reikšmingai veidą ir kaklą nudegdavo dažniau nei moterys (p<0,05). Tiriamuoju laikotarpiu bendras pacientų amžiaus vidurkis buvo 46,26 m. ±17,9 m. Daugiausia veido kaklo nudegimų žmonės patiria būdami 18-45 m. amžiaus grupėje – 49%. Nustatyta jog vyrai kaklą ir veidą nusidegina dažniau ir būdami vidutiniškai 44, 72 m., o moterys 49, 96 m. (statistiškai reikšminga, p<0, 05). Nustatyta, jog moterys dažniau nei vyrai veido ir kaklo sritį nusipliko karštu vandeniu. (vyrai 8,1% vs moterys 20,9%,
p<0,05).Ištirta, kad daugiausia registruota 2A-2B laipsnio nudegimų – 53,5%. Antroje vietoje - dalies odos storio ir gilių nudegimų – 33,3%, o paviršinių odos nudegimų dažnis – 9,6%. Rečiausiai pilno odos storio veido ir kaklo nudegimai – 3,5%. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinis nudegimo plotas, kurių metu įtraukta veido ir kaklo sritis, buvo 15,86 ± 12,86 % bendro kūno paviršiaus ploto. Nustatyta, kad plaštakos ir rankos yra dažniausiai kartu nudegamos sritys, esant veido ir kaklo nudegimams – 83,3% visų atvejų. Taip pat 36,4% pacientų, su veido ir kaklo nudegimais, registruoti ir krūtinės, pilvo nudegimai. Vidutinė hospitalizacijos trukmė nudegimų, į kuriuos įtraukta veido ir kaklo sritis, tiriamuoju laikotarpiu yra 25,36±26,62 paros.
Visgi veido ir kaklo nudegimų etiologija statistiškai reikšmingai nuo lyties nepriklauso. (rKramerio = 0,265; p>0,001). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau gilius veido
nudegimus patiria 46 – 65m. ir >65m. amžiaus grupių žmonės (p<0,05). Tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai patiria 2A-2B laipsnio nudegimus (vyrai 86, moterys 36). Bet nudegimo gylis statistiškai reikšmingai priklauso nuo amžiaus grupės (rkramerio =0,157, p=0,082). Ištirta,
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. E. Zacharevskij, D. Rainys, J. Keršulis, I. Azarovičiūtė, and R. Rimdeika, “Alternatyvūs nekrektomijos metodai gydant gilius dalies odos storio dilbių ir plaštakų nudegimus,” Liet.
Chir., vol. 14, no. 1, p. 52, 2016.
2. M. Staniūtė, “Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną,” Biol. Psichiatr. ir Psichofarmakol., vol. 1, no. 9, pp. 22–25, 2007.
3. V. Puri and N. Venkateshwaran, Management of the burned face, Fourth Edi. Elsevier Inc., 2018.
4. M. Martinaj, V. Zatriqi, S. Rrecaj, H. Arifi, S. Zatriqi, and S. Duci, “Facial Burns - Our Experience,” Mater. Socio Medica, vol. 25, no. 1, p. 26, 2013.
5. J. Cambiaso-Daniel et al., “Recent trends in burn epidemiology worldwide: A systematic review,” Burns, vol. 43, no. 2, pp. 249–257, 2016.
6. S. Gandolfi, R. Carloni, N. Bertheuil, and J. L. Grolleau, “ScienceDirect Assessment of quality-of-life in patients with face-and-neck burns : The Burn-Specific Health Scale for Face and Neck ( BSHS-FN ),” Burns, vol. 44, no. 6, pp. 1602–1609, 2019.
7. W. H. Organization, “Management of Burns WHO,” 2008. [Internetinis išteklius]. Nuoroda: https://www.who.int/surgery/publications/Burns_management.pdf. [žiūrėta: 16-02-2019]. 8. M. D. Peck, “Epidemiology of burns throughout the world . Part I : Distribution and risk
factors,” vol. 7, 2011.
9. K. Epperson et al., “Psychosocial impact of childhood face burns: A multicenter, prospective, longitudinal study of 390 children and adolescents,” Burns, vol. 37, no. 3, pp. 387–394, 2011. 10. C. J. Hoogewerf, M. K. Nieuwenhuis, M. E. van Baar, E. Middelkoop, M. C. T. Bloemen, and
M. J. Hop, “Burns to the head and neck: Epidemiology and predictors of surgery,” Burns, vol. 39, no. 6, pp. 1184–1192, 2013.
11. M. H. Kalantar Motamedi, M. Heydari, M. Heydari, and A. Ebrahimi, “Prevalence and pattern of facial burns: A 5-year assessment of 808 patients,” J. Oral Maxillofac. Surg., vol. 73, no. 4, pp. 676–682, 2015.
12. A. Grigaitė, D. Rainys, L. Pilipaitytė, and R. Rimdeika, “Epidemiologinė lyginamoji LSMU ligoninėje Kauno klinikose gydytų nudegimų analizė: 2003–2005 m. vs. 2013–2015 m.,” Liet.
Chir., vol. 16, no. 3–4, p. 168, 2017.
and burns,” Burns, vol. 36, no. 3, pp. 403–408, 2010.
15. G. Belba, I. Gedeshi, S. Isaraj, V. Filaj, N. Kola, and M. Belba, “Head and neck burns: acute and late reconstruction. Data of burn injury management in 2007.,” Ann Burn. Fire Disasters, vol. 21, no. 4, pp. 203–5, 2008.
16. M. M. Rybarczyk et al., “Prevention of burn injuries in low- and middle-income countries: A systematic review,” Burns, vol. 42, no. 6, pp. 1183–1192, 2016.
17. Y. Zayakova, N. Nenkova, H. Hristov, A. Stanev, and I. Vajarov, “Epidemiological analysis of burn patients in East Bulgaria,” Burns, vol. 40, no. 4, pp. 683–688, 2013.
18. W. H. Organization., “A WHO plan for burn prevention and care. World Health Organization,” 2008. [Internetinis išteklius]. Nuoroda: http://www.who.int/iris/handle/10665/97852. [žiūrėta: 20-02-2019].
19. D. D. Patel et al., “Poverty, population density, and the epidemiology of burns in young children from Mexico treated at a U.S. pediatric burn facility,” Burns, vol. 44, no. 5, pp. 1269– 1278, 2018.
20. J. S. Heng et al., “Geographical analysis of socioeconomic factors in risk of domestic burn injury in London 2007-2013,” Burns, vol. 41, no. 3, pp. 437–445, 2015.
21. B. P. Sarma, “Prevention of burns: 13 years’ experience in Northeastern India,” Burns, vol. 37, no. 2, pp. 265–272, 2011.
22. S. N. Forjuoh, “Burns in low- and middle-income countries: A review of available literature on descriptive epidemiology, risk factors, treatment, and prevention,” Burns, vol. 32, no. 5, pp. 529–537, 2006.
23. J. Zhang et al., “Epidemiologic and clinical characteristics of severe burn patients: results of a retrospective multicenter study in China, 2011–2015,” Burn. Trauma, vol. 6, no. 1, pp. 1–11, 2018.
24. J. Wu, G. Luo, J. Tan, H. Li, S. Wang, and J. Zhou, “Epidemiology of pediatric burns in southwest China from 2011 to 2015,” Burns, vol. 43, no. 6, pp. 1306–1317, 2017.
25. P. Bhate-Deosthali and L. Lingam, “Gendered pattern of burn injuries in India: a neglected health issue,” Reprod. Health Matters, vol. 24, no. 47, pp. 96–103, 2016.
26. M. D. Peck, “Epidemiology of burns throughout the World. Part II: Intentional burns in adults,”
Burns, vol. 38, no. 5, pp. 630–637, 2012.
27. J. L. Bovis, J. Dunne, and J. Atkins, “Contact burns in the elderly: Do we need a campaign of prevention?,” Burns, vol. 44, no. 6, pp. 1612–1613, 2018.
28. Z. Yin, Z. Qin, W. Xin, M. Gomez, and L. Zhenjiang, “The characteristics of elderly burns in Shanghai,” Burns, vol. 36, no. 3, pp. 430–435, 2010.
characteristics of burn injury, Fourth Edi., vol. 400. Elsevier Inc., 2007.
30. P. Dziewulski and J. L. Villapalos, “Acute management of facial burns,” Handb. Burn. Acute
Burn Care, Vol. 1, vol. 36, no. 4, pp. 291–302, 2012.
31. de V. E. Madnani DD1, Steele NP, “abstracts14042019,” Ear Nose Throat J., vol. 4, no. 85, pp. 278–80, 2006.
32. Blumetti J; Hunt JL; Arnoldo BD; Parks JK; Purdue GF, “The Parkland formula under fire: is the criticism justified?,” J Burn Care Re, vol. 1, no. 28, pp. 180–6, 2008.
33. J. Leon-Villapalos, M. G. Jeschke, and D. N. Herndon, “Topical management of facial burns,”
Burns, vol. 34, no. 7, pp. 903–911, 2008.
34. L. Demling, Robert & DeSanti, “Closure of partial-thickness facial burns with a bioactive skin substitute in the major burn population decreases the cost of care and improve outcome.,”
Wounds a Compend. Clin. Res. Pract., vol. 14, no. 6, pp. 230–234, 2002.
35. S. Monstrey, H. Hoeksema, J. Verbelen, A. Pirayesh, and P. Blondeel, “Assessment of burn depth and burn wound healing potential,” Burns, vol. 34, no. 6, pp. 761–769, 2008.
36. J. C. Jeng et al., “Laser Doppler imaging determines need for excision and grafting in advance of clinical judgment: A prospective blinded trial,” Burns, vol. 29, no. 7, pp. 665–670, 2003. 37. M. E. H. Jaspers, L. van Haasterecht, P. P. M. van Zuijlen, and L. B. Mokkink, “A systematic
review on the quality of measurement techniques for the assessment of burn wound depth or healing potential,” Burns, vol. 45, no. 2, pp. 261–281, 2019.
38. J. Y. Shin and H. S. Yi, “Diagnostic accuracy of laser Doppler imaging in burn depth
assessment: Systematic review and meta-analysis,” Burns, vol. 42, no. 7, pp. 1369–1376, 2016. 39. I. Sinha et al., “ScienceDirect Head and neck burns are associated with long-term
patient-reported dissatisfaction with appearance : A Burn Model System National Database study,”
Burns, vol. 45, no. 2, pp. 293–302, 2019.
40. N. Brusselaers, S. Monstrey, D. Vogelaers, E. Hoste, and S. Blot, “Severe burn injury in europe : a systematic review of the incidence , etiology , morbidity , and mortality,” pp. 1–12, 2010.
41. M. D. Peck, “Epidemiology of burns throughout the world. Part I: Distribution and risk factors,”
Burns, vol. 37, no. 7, pp. 1087–1100, 2011.
