Saulė Ratkutė
V kursas, 3 grupėBREKETŲ STABILUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
Lekt. Dr. Vilma Švalkauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
BREKETŲ STABILUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas...
(parašas)
Darbo vadovas ...
(parašas)
Saulė Ratkutė, V kursas, 3 grupė Lekt. Dr. Vilma Švalkauskienė
20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Breketų stabilumą lemiantys veiksniai.“. 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Saulė Ratkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Saulė Ratkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Vilma Švalkauskienė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0.2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20 %
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? 0,2 balo 0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
0,2 balo 0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ ______________________________
TURINYS SANTRAUKA ... 13 SUMMARY ... 14 SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI ... 15 ĮVADAS ... 16 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 18
1.1. Breketų atsiklijavimo dažnis ... 18
1.2. Breketų stabilumą lemiantys klinikiniai veiksniai. ... 19
1.2.1. Breketo įtaka jungčiai su dantimi ... 19
1.2.2. Danties paviršiaus poveikis breketo laikomumui ... 20
1.2.3. Danties padėties poveikis breketų laikomumui ... 20
1.2. Mitybos įtaka breketo ir danties jungčiai ... 21
1.3. Burnos higienos įpročių įtaka ... 22
1.4. Darbo temos pasirinkimo pagrindimas ... 22
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 24
2.1. Retrospektyvinis stebimasis tyrimas ... 24
2.2. Apklausa ... 24
3. Statistinė analizė ... 26
3. REZULTATAI ... 28
I.1. Retrospektyvinio stebimojo tyrimo demografiniai duomenys ... 28
I.2. Danties padėties ir formos ryšys su breketų atsiklijavimu ... 28
I.3. Breketų atsiklijavimo trukmė ... 29
I.4. Breketų atsiklijavimo dažnis tarp tų pačių asmenų ... 29
II.1. Retrospektyvinio momentinio tyrimo demografiniai duomenys ... 30
II.2. Klinikinis vertinimas ... 30
II.3. Tiriamųjų mitybos pasirinkimai ... 32
II.4. Burnos higienos įpročiai ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 PRIEDAI ... 49
BREKETŲ STABILUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Breketo nukritimas yra nepageidaujamas reiškinys.
Dauguma tyrimų nagrinėja breketų atsilaisvinimo ryšį su klijavimo protokolo pakitimais. Puikios burnos higienos palaikymas bei kieto, saldaus maisto vengimas priklauso nuo paciento ir gydytojas gali vertinti tik pasekmes. Maisto ryšys breketų laikomumui in vivo nėra ištirtas, todėl šio tyrimo tikslas buvo nustatyti breketų atsiklijavimo ir mitybos įpročių ryšį.
Medžiaga ir metodai. 2 dalių tyrimas vykdytas LSMUL KK Ortodontijos klinikoje. I dalis –
retrospektyvinis stebimasis tyrimas, skirtas breketų atsiklijavimo dažnio nustatymui. II dalis- apklausa, kurią pildė pacientai su nukritusiais breketais ir juos priėmęs gydytojas-ortodontas, skirta nustatyti šių pacientų mitybos ir burnos higienos įpročius. Statistinių duomenų analizei naudota duomenų kaupimo ir analizės ,,IBM SPSS statistics’’ programa (Versija 22.0 Armonk, NY).
Rezultatai. Breketų atsiklijavimo dažnis buvo 6,5 %. Lyginant nukritusių breketų padėtį pagal
žandikaulį ir pusę nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). Tačiau statistiškai reikšmingai daugiau breketų nukrito nuo šoninės dantų grupės nei nuo priekinės(p>0,001).Tarp respondentų mitybos produktų vartojimo dažnio ir dantų valymo įpročių nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p>0,05).
Išvados.. Daugiau breketų atsiklijuoja nuo kaplių ir krūminių dantų, tačiau pusė ir žandikaulis
neveikia šio reiškinio. Mitybos ir burnos higienos įpročių įtakos breketų atsiklijavimui nustatyti reikėtų atlikti platesnės imties tyrimą.
BRACKET STABILITY INFLUENCING FACTORS SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the work. During orthodontic treatment with fixed
appliances the detachment of brackets is an unpleasant occurrence. There are a few studies, which analyze the connection between bracket failure and dietary habits. None of them investigates it in vivo. This work aims to determine the relation between bracket breakage and dietary habits.
Material and the methods. This clinical study was held in the Orthodontic clinic of Lithuanian
University of Health sciences. The first part of the study aimed to determine the bracket failure rate. The second part aimed to analyze the relationships of dietary and oral hygiene habits between patients who lost at least one bracket. The collected data were statistically analyzed with data gathering and analysis software “IBM SPSS statistics’’ (Version 22.0 Armonk, NY).
Results. The bracket failure rate was 6.5%. There was no statistically significant difference in the
bond failure rates between the clinical performance of different sides or jaws (p>0.05). However, there was a statistically significant difference in detached brackets from anterior versus posterior segments (p<0.001). There was no significant correlation between food consumption and tooth brushing frequencies (p>0.05).
Conclusions. The bracket dislodgment is more common in posterior than anterior region. However,
the bracket failure was equally found in both sides and the jaws. The influence of dietary and oral hygiene habits for bracket failure should be investigated further.
SANTRUMPOS IR PAAIŠKINIMAI
ARI – klijų likučio indeksas ( angl. Adhesive remnant index) Df – laisvės laipsniai (angl. Degrees of freedom)
LSMU –Lietuvos sveikatos mokslų universitetas χ2 – Chi kvadrato testas
m. – metai mėn. – mėnuo Nr. - numeris
p- statistinio reikšmingumo koeficientas pav.- paveikslas
pH - vandenilio jonų rodiklis sav. - savaitė
SN – standartinis nuokrypis
SK – Spirmeno koreliacijos koeficientas vnt. – vienetai
16
ĮVADAS
Ortodontijoje gydymas breketų sistemomis užima svarbią dalį. Šis metodas yra patogus keisti dantų padėtį visomis kryptimis. [1,2] Atsiskyrus breketo pagrindui nuo danties emalio, skiriamas skubus, iš anksto nenumatytas vizitas. Pakartotinis breketo klijavimas bendrą gydymo trukmę vidutiniškai prailgina 0,3 mėnesio.[1,2] Ilgesnis nei tikėtasi laikas iki norimų rezultatų, atsitiktinis breketų atlipimas gali sumažinti pasitikėjimą gydytoju. Tai sąlygoja nepakankamą bendradarbiavimą su ortodontu, praleistus sutartus vizitus, nesilaikymą dantų valymo ir mitybos rekomendacijų.[1] Netinkama burnos higiena ir mityba didina ėduonies ir apydančio audinių uždegimo riziką.[3] Taip pat nepasitikėjimas ortodontu gali būti nutraukto gydymo priežastimi.[1] Todėl breketo nuo danties nukritimas yra nepageidaujamas reiškinys [2,4]
Kadangi breketas su dantimi turi būti stabiliai susijungę visą gydymo laiką, aktualu išsiaiškinti veiksnius, kurie siplnina šį ryšį. [5,6] Nagrinėjami faktoriai gali būti grupuojami pagal ryšius su diagnoze, gydymu ar paciento bendradarbiavimu. Dauguma tyrimų koncentruojasi į breketų klijavimo metodikos įtaką breketų atsiklijavimui, nes tai tiesiogiai priklauso nuo gydytojo-ortodonto. Tačiau ne daug tyrimų tiria paciento motyvaciją, kai nešiojami breketai, [7–10] ir nerastas nė vienas tyrimas, kuris nagrinėtų paciento mitybos įtaką breketų atsiklijavimui.
Po breketų užklijavimo gydytojas ortodontas pataria pacientui vengti tąsaus ir kieto maisto. Britų ortodontų bendruomenė 2012 metais išleistame lankstinuke sakoma, kad sveiku protu suvokiama, kad kietas, traškus ir tąsus maistas gali atlipinti breketą, sulaužyti vielą.[11] S. Krishnan ir kitų atliktame in vivo tyrime dauguma pacientų breketų nukritimo priežastimi nurodė kietą dantų valymą ir kramtymą kietų maisto produktų. [12] F. Atassi ir kiti klausė apie cukraus ir lipnaus maisto vartojimą 50 pacientų, kurie gydėsi fiksuotais ortodontiniais aparatais bent 6 mėnesius karaliaus Saudo universiteto klinikoje. [13] G. Dominguez su bendraautoriais atliktoje studijoje 61,6 % tiriamųjų breketo atsiklijavimo priežastimi nurodė mitybą, kai breketai buvo tvirtinti standartiniais klijais. [14] Vis dėlto niekas nėra nagrinėjęs maisto produktų įtakos breketų laikymuisi in vivo.
Tyrimo tikslas – nustatyti breketų nukritimo dažnį ir mitybos poveikį šiam reiškiniui. Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti breketų atsiklijavimo dažnį LSMUL KK Ortodontijos klinikoje.
2. Ištirti breketų nukritimo veiksnius dėl danties padėties, mitybos ir higienos įtakos. 3. Išanalizuoti breketų nestabilumo rizikos veiksnių tarpusavio ryšį.
17
Tyrimo hipotezės:
H1.Konkrečių maisto produktų grupių vartojimo dažnis statistiškai reikšmingai susijęs su breketų atsiklijavimu.
18
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Breketų atsiklijavimo dažnis
Dauguma in vivo studijų yra klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, kurie breketų atsiklijavimo dažnį naudoja eksperimentinės surišimo sistemos ar naujo klijavimo metodo efektyvumui nustatyti. Per pirmuosius 6 ortodontinio gydymo mėnesius nukrinta daugiausia breketų. Kadangi per šį laiką spėja atšokti netinkamai priklijuoti breketai. Taip pat gydymo pradžioje pacientai yra linkę eksperimentuoti su savo mitybą (kokius tiksliai maisto produktus gali valgyti) ir yra neapsipratę su svetimkūniais burnoje, kurių švara reikalauja daugiau pastangų.[2,14,15]
Lietuvoje nėra atlikta nė vieno klinikinio tyrimo, kuris tyrinėtų breketų nukritimą. Pasaulyje šia tema atliekami nedidelės imties tyrimai, kurie dažniausiai tęsiasi apie 12 mėnesių. .S.M.Hammad su bendraautoriais nustatė 2,67% breketų atsiklijavimo dažnį Kaire, Egipte, kai tyrime dalyvavo 20 ortodontinių pacientų 12 mėnesių . [15] R. Mohammed su bendraautoriais nagrinėjo kompozitinės dervos klijų įtaką breketo ir danties jungčiai Kartumo universitete (Sudane). 22 tiriamiesiems per 12 mėn. nukrito 2,3% breketų, tvirtintų šviesa kietinama derva, ir 3,4% breketų, klijuotų cheminio kietėjimo derva. [16] T. Grünheid ir B.E. Larson nagrinėjo standartinio ir „Flesh-free“ adhezyvo poveikį breketo stabilumui Minesotos universitete (Jungtinėse Valstijose). 45 tiriamieji kas mėnesį buvo kviečiami apžiūrai 1 metus, Standartiniu adhezyvu klijuoti breketai nesilaikė 0,9% atvejų, o „Flesh-free“ – 3,7% atvejų. [17] T.Oginski su bendraautoriais 12 mėn. Lenkijoje stebėjo 20 pacientų breketų stabilumą ir užfiksavo 12 metalinių breketų (7,2%) atsiklijavimą. [2] Didžiojoje Britanijoje S.Nandhra su bendraautoriais 12 mėn. stebėjo 1615 breketų laikomumą. Per šį laiką nukrito 11,1% breketų klijuotų su praimeriu ir 15,8% klijuotų be jo. [18]
Kuo ilgesnis tyrimo stebėjimo laikas, tuo daugiau pastebima breketų nukritimo atvejų.[19] F. Bazargani su bendraautoriais 18 mėn. studijavo praimerio įtaką breketų atsiklijavimui Örebro podiplominiame odontologijos centre (Švedijoje). Kai tiriamieji priklausė 10-13 m. amžiaus grupei, statistiškai reikšmingai mažiau breketų nukrito naudojant praimerį (4,1%), nei nenaudojant (12,1%).[20] G.C. Dominquez su bendraautoriais tyrė saviėsdinančios surišimo sistemos įtaką breketų laikomumui 36-48 mėn. San Paulo universitetinėje klinikoje (Brazilijoje). Šio tyrimo metu nukrito 13 breketų (5,41%) klijuotų standartiniu metodu ir 11 (4,58%) tvirtintų su saviėsdinančia sistema. [14[14]
19
1.2. Breketų stabilumą lemiantys klinikiniai veiksniai.
Breketo ir danties jungtis yra nuolat veikiama viso gydymo laikotarpiu. [21] Jei ryšis gydymo pabaigoje bus per stiprus, nuimant breketą, galimas jatrogeninis lygiojo paviršiaus pažeidimas. [2] Jei jungtis yra per silpna, breketas atsiskiria nuo danties . Tuomet apydančio audiniams perduodamas spaudimas nutrūksta ir stabdoma kaulo remodeliacija. Iš naujo užklijavus breketą, vieliniai lankai vėl dedami nuo mažesnio diametro, todėl laukiamam rezultatui pasiekti reikia daugiau laiko. [5,22].
Breketo stabilumą lemiantys veiksniai yra plačiai analizuojama tema. Dažniausiai tiriama pavienių faktorių įtaka, kai sąlygos yra dirbtinai sukurtos. In vitro tyrimais bandyta pagerinti ortodontinio gydymo efektyvumą keičiant naudojamų breketų tipus, klijavimo metodus ir įvairius priedus. Breketo ir danties jungtį galimai veikia visi šios jungties komponentai: breketo forma, medžiaga, dydis, danties padėtis dantų lanke, forma, paviršius, klijavimo protokolas ir naudotos medžiagos. [19,23–26]
1.2.1. Breketo įtaka jungčiai su dantimi
D.Pham ir kiti in vitro tyrimu nustatė, kad breketo pagrindo forma statistiškai reikšmingai veikia jungtį su danties paviršiumi: geriausiai laikosi stačiakampio, gėlės ir futbolo kamuolio formos breketai. [27] G. Merone ir kiti tirdami in vitro breketo bazės įtaką breketų laikomumui nustatė, kad siauri grioveliai breketo pagrinde lemia prastesnį sukibimą. Į plačius ir gilius griovelius breketo pagrinde patenka daugiau klijų, todėl ir gaunama stipresnė danties-breketo jungtis.[28]
Lyginant su keraminiais, nerūdijančio plieno (metaliniai) breketų paviršius yra vientisas (homogeniškas). Metaliniai breketai yra atsparūs korozijai ir turi palankias mechanines savybes, tačiau rūgštinėje burnos terpėje iš breketo gali išsiskirti geležies, chromo ar nikelio jonai, todėl padidėja audinių pažeidimo rizika, gali atsirasti dėmės.[29] N. J. Cochrane ir kiti nagrinėjo danties kietųjų audinių būklę po ortodontinio gydymo Melburne (Australijoje). Nuėmus 486 breketus, nustatyta, kad metaliniai breketai rečiau pažeidžia emalį ( 13,3 %) nei keraminiai (31,9 %).[30] V. Garcia-Sanz ir kiti in vitro tyrimu nagrinėjo Femtosecond lazerio poveikį cirkonio restauracijų apdirbimui. Pastebėta, kad su cirkoniu keraminiai breketai susijungė stipriau nei metaliniai breketai. [31] S. Cetik ir kiti gavo priešingus rezultatus: metaliniai breketai stipriau susijungė su cirkoniu nei keraminiai breketai. [32] Šie tyrimai galėjo gauti prieštaringus rezultatus dėl skirtingų imčių dydžių:
20 V. Garcia-Sanz ir kiti tyrė 300 cirkonio plokštelių, o S. Cetik su bendraautoriais – 40 monolitinių cirkonio blokų.
1.2.2. Danties paviršiaus poveikis breketo laikomumui
Idealus emalis breketo tvirtinimui būtų sveikas dramblio kaulo spalvos. Vis dėlto padengtas kompozitu, cirkoniu ar pažeistas danties paviršius nėra šio gydymo kontraindikacija.[12,33–37] Nustatyta, kad galima pasiekti patenkinamą breketo stabilumą, jei klijavimo etape nebuvo suklysta. Tai yra, darbinis laukas nebuvo užterštas seilėmis, danties mikropaviršius buvo pakankamai pašiurkštintas.[33] R. Vijayakumar su bendraautoriais nustatė, kad tiesiogiai klijuoti breketai šoninių dantų grupėje geriau laikosi nei tvirtinti netiesiogiai. [23] J.V. Bozelli ir kiti kohortiniu tyrimu Brazilijoje 24 sav. stebėjo tiesioginiu ir netiesioginiu būdu klijuotų breketų stabilumą ir nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo. [38]
Keraminį paviršių galima ėsdinti smėliu (mechaniškai), hidrofluorido rūgštimi (chemiškai), apdirbti lazeriu: Femtosecond, CO2 ar Er.YAG .[6,31,35] Svarbu atkreipti dėmesį į
gamintojų rekomendacijas, kad po ortodontinio gydymo breketais nereikėtų keisti keraminės restauracijos dėl pakitusios išvaizdos.[35]
1.2.3. Danties padėties poveikis breketų laikomumui
Skirtinga dantų forma ir padėtis dantų lanke gali būti susijusi su danties ir breketo jungties stipriu. Pastebėta, kad skiriasi breketų atsiklijavimas nuo danties, dantų lanko formos ir jų tarpusavio santykio net jei juos tvirtina tas pats asmuo, kuris laikosi protokolo. Tai aiškinama dantų morfologijos, kramtymo jėgų savitumais.[12]
Vokietijoje atliktu retrospektyviniu kohortiniu tyrimu nagrinėta breketų atsiklijavimo įtaka ortodontinio gydymo trukmei. Ištyrę 78 tiriamuosius D. Stasinopoulos su bendraautoriais nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp danties tipo ir breketo nukritimo. Rečiausiai atsiklijuoja breketas nuo ilties, o dažniausiai nuo kaplių. [39] 2017-2018 metais rengtas retrospektyvinis tyrimas Saudo Arabijoje išnagrinėjo 738 medicininius įrašus pacientų, kurie nešiojo breketus abiejuose žandikauliuose ne ilgiau nei 5 metus. Gauti rezultatai sutapo su Vokietijoje atlikto tyrimo išvadomis – ant kaplių tvirtinti breketai atsiklijuoja dažniausiai, o nuo ilčių - rečiausiai.[1] T. Roelofs su bendraautoriais atliko retrospektyvinės studija Olandijoje. Ištyrę 158 tiriamuosius nustatė, kad šoninės grupės dantys prasčiau sukimba su breketais nei priekinės grupės ir tam statistiškai reikšmingos įtakos seilių kiekis neturi. [4] R.H. Sukhia su bendraautoriais atliko retrospektyvinę
21 kohortinę studiją Pakistane iš 35 pacientų medicininių istorijų. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp pusių (kairės ir dešinės) ir dantų grupės (priekines ir šoninės). Pagal sudarytą modelį, kairėje šoninėje dantų grupėje breketo atsiklijavimas yra 6,3 karto didesnis nei dešinėje priekinėje pusėje. Taip pat viršutiniame dantų lanke breketo nukritimas buvo retesnis reiškinys nei apatiniame dantų lanke. [22]Galima teigti, kad breketai nuo kaplių ir krūminių dantų krinta dažniau nei nuo kandžių ir ilčių, o apatiniame žandikaulyje jungtis yra silpnesnė nei viršutiniame žandikaulyje. [1,4,12,22].
1.2. Mitybos įtaka breketo ir danties jungčiai
Pradėjus taikyti palaikomą švelnų danties spaudimą, pacientas gali jausti nedidelį nepatogumą. Pirmąsias tris dienas pastebimas sumažėjęs kramtymo efektyvumas. Dėl jaučiamo skausmo vengiama kieto, daug smulkinimo reikalaujančio maisto. Suaktyvėjus alveolinės ataugos kaulo osteoblastams ir osteoklastams, šie nemalonūs pojūčiai nurimsta.[40] Todėl per šį laikotarpį breketai atsiklijuoja tik pasitaikius techninėms klaidoms, pavyzdžiui, darbinio lauko užteršimui seilėmis, netinkamo danties paruošimo metodo naudojimui.[41,42]
Visą gydymo breketais laikotarpį valgymas yra sudėtingesnis. Priklijuoti aparatai sumažina kandamųjų paviršių plotį, todėl sumažėja kandimo pajėgumas. Taip pat padaugėja maisto užsilaikymui patogių vietų, kurias sunku išvalyti be specialių priemonių.[43] Ilgesnis maisto buvimas burnoje palaiko rūgštinę terpę joje. Taip silpninama jungtis tarp danties, klijų sistemos ir breketų.[44]. Vengiant mechaninio nuovargio tarp breketo ir danties , prašoma per gydymą nevartoti kieto ar tąsaus maisto.[43] Kai kurie pacientai patys atsisako šių produktų dėl sudėtingesnio jų valgymo, kylančio skausmo ilgai kramtant ar gėdos, kai ant breketų užsilaiko maisto likučių. [45,46] Taip pat šie asmenys ilgiau kramto maistą nei aplinkiniai, todėl nenorėdami išsiskirti vartoja produktus, kurių nereikia kramtyti (pavyzdžiui, jogurtą) arba mažiau valgo.[46]
Didžiosios Britanijos ortodontų draugija rekomenduoja vengti kieto, traškaus, lipnaus ir cukringo maisto, vaisių sulčių, gazuotų, rūgščių, cukringų gėrimų. Lipnus maistas, pavyzdžiui, karamelė mechaniškai gali sulaužyti vielą ar atlipinti breketą. [11] Kandant kietus ir traškius produktus, pavyzdžiui, obuolį ar sausainį, silpninami priekinių dantų breketai.
Dažnas saldžių gėrimų vartojimas (sultys, saldinta arbata, saldūs gazuoti gėrimai) didina nutukimo, astmos ir dantų ėduonies atsiradimo riziką. [47] Gausus cukraus kiekis yra maistinė medžiaga burnoje esančioms bakterijoms, kurių išskirti medžiagų apykaitos produktai ardo danties kietuosius audinius, silpnina breketo prikibimą. [13,48] Taip pat vaisių sultyse ir gazuotuose gėrimuose esančios rūgštys tirpdo klijus, kurie jungia breketą su danties paviršiumi. [49–54]
22
1.3. Burnos higienos įpročių įtaka
50-70 % pacientų, kurie nešioja breketus , skundžiasi emalio spalvos pakitimais (demineralizacija) ir gingivitu. [3,10,13] Nekontroliuojant šių būklių paciento džiaugsmas galutiniu rezultatu sumažėja. Tinkamai nepašalinus minkšto apnašo, didėja Streptococcus mutans ir
Lactobacillus kiekis burnoje. [55,56] Didėja burnos terpės rūgštingumas, kuris gali būti priežastimi
ne tik danties paviršiaus pokyčių, apydančio audinių ligų, bet ir breketo nukritimo. [3,57]
Tinkama burnos higiena yra ypač svarbi asmenims, kurie nešioja breketus. Fiksuotas aparatas su pagalbiniais elementais (viela, elastikais) sunkina dantų šepetėlio priėjimą prie prieanginio danties paviršiaus. Lengviau užsilaiko apnašos. Per visą ortodontinį gydymą, pacientas turi rūpintis savo burnos švara kasdien. Profesionali burnos higiena gali padėti, susikaupus sunkiai pašalinamoms apnašoms. [58] Profesionali burnos higiena pašalina ne tik minkštą , bet ir kietą viršdanteninį apnašą.[59] Į šią procedūrą įeina valymas ultragarso aparatu, kiuretėmis, dantų paviršių poliravimas šepetėliais. Vis dėlto nereikėtų apleisti asmeninės intraoralinės higienos, nes dažnai atliekama profesionali burnos higiena galėtų būti breketo atsiklijavimo priežastimi. Italijoje A. Scribante ir kitų atliktas in vitro tyrimas parodė, kad ultragarsinis apnašų šalinimas statistiškai reikšmingai silpnina breketo jungtį su danties paviršiumi. [60]
Burnos sveikatą veikia daug veiksnių: dantų valymo dažnis, dantų pastos rūšis, dantų valymo metodas, skalavimo skystis, mitybos įpročiai, paciento išsilavinimas bei socialinė aplinka. [61] Gydytojai ortodontai nešiojantiems breketus rekomenduoja naudoti papildomas priemones tarpdančių valymui: kietą tarpdančių siūlą, individualiai pritaikytus tarpdančių šepetėlius ar irigatorių.[48,58,61–63] Irigatoriaus nėra būtinas, nes jo efektyvumas dar neįrodytas. S. Mazzoleni ir kiti 6 mėn. tyrė irigatoriaus poveikį apnašų kaupimuisi ir dantenų kraujavimui, kai 20 tiriamųjų nešiojo fiksuotus ortodontinius aparatas. [48] Jei rankiniu šepetėliu nepavyksta palaikyti puikios burnos higienos dėl padidėjusio valymo paviršių kiekio, siūloma naudoti elektrinį šepetėlį. Jie greičiau ir efektyviau pašalina apnašą. [64]
1.4. Darbo temos pasirinkimo pagrindimas
Breketo nukritimo norėtų išvengti kiekvienas gydytojas- ortodontas. Vis dėlto Lietuvoje nėra atlikto nė vieno klinikinio tyrimo, kuris nagrinėtų breketų atsiklijavimą lemiančius veiksnius. Taip pat anglų kalba nerasta in vivo studijų, kurios nagrinėtų nuo mitybos įtaką breketų nukritimui. Šiuo
23 retrospektyviniu pilotiniu tyrimu yra tikimasi patobulinti gydytojų teikiamas rekomendacijas
gydymo breketais pradžioje: pagrįsti pacientų mitybos apribojimus ir nesiūlyti dantų valymo priemonių, kurios siejamos su breketų atsiklijavimu.
24
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Ortodontijos klinikoje nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 kovo mėnesio. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr.1) (Nr. BEC-OF-92). Šis klinikinis tyrimas susideda iš dviejų dalių: retrospektyvinės analizės ir apklausos.
Kadangi šis tyrimas yra pilotinis ir nėra duomenų, kuriais būtų galima remtis, imties dydis nebuvo skaičiuojamas. Tiriamųjų kiekis buvo apribotas atrankos kriterijų.
2.1. Retrospektyvinis stebimasis tyrimas
Tyrimo medžiaga ir metodas:
LSMUL KK Ortodontijos klinikoje 2019-08-29 – 2019-10-09 11 buvo apžiūrėtos 1740 medicininės kortelės. Pagal naudotą gydymo metodą pacientai buvo skirstomi į gydomus breketų sistemomis (493 pacientai) ir gydomus kitais ortodontiniais aparatais (1246 pacientai). Atrankos kriterijus atitiko 312 pacientų.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientas su nuolatiniu ar mišriu sąkandžiu.
2. Gydymo pradžioje atliktas detalus paciento ištyrimas ir surašytas gydymo planas.
3. Pacientas gydomas breketų sistemomis ir į medicininę kortelę įrašytas bent 1 breketo nukritimas.
Atmetimo kriterijai:
- Pacientai su pieniniu sąkandžiu.
- Numatytas ortodontinis gydymas išimamais ortodontiniais aparatais. - Ortodontinis gydymas breketų sistemomis dar nepradėtas.
2.2. Apklausa
Retrospektyvinė momentinė studija skirta nustatyti bendrumus tarp pacientų su atsiklijavusiais breketais.
25
Tyrimo medžiaga:
Tiriamieji: 2019-08-29 – 2020-03-02 laikotarpiu LSMUL KK Ortodontijos klinikoje tyrimo
atrankos kriterijus atitikę 32 pacientai.
Įtraukimo kriterijai:
1. Atsiklijavo bent vienas breketas ar vamzdelis, kuris buvo metalinis ir klijuotas tiesioginiu metodu.
2. Informuotas savo gydytojo-ortodonto apie galimybę dalyvauti šiame tyrime, jis (ir jo tėvai/globėjai, jei pacientas yra nepilnametis) raštiškai sutinka pateikti duomenis apie breketo nukritimo atvejį.
3. Anksčiau dalyvavo šiame tyrimui.
Atmetimo kriterijai:
- Pacientas ir/ar jo globėjai nesutinka dalyvauti tyrime.
- Gydytojas-ortodontas perklijuoja breketą dėl pakitusios danties padėties. - Pacientas jau kartą pametęs breketą, dalyvavo tyrime.
Tyrimo metodai.
Tiriamieji atitikę reikalavimus užpildė apklausą nr.1 (priedas Nr. 2), o juos priėmę gydytojai-ortodontai užpildė apklausą Nr. 2 (priedas Nr. 3). Abi užpildytos apklausos buvo susegtos ir pateiktos anonimiškai.
Apklausa Nr.1 sudaryta iš 9 klausimų: 1 demografinio, 5 klausimų apie burnos higienos įpročius ir 3 klausimų, kurie skirti išsiaiškinti mitybos ypatumams. Klausimai apie burnos higienos įpročius buvo suformuluoti remiantis S. Norkūnaitės, o konkrečių mitybos produktų vartojimo ypatumus – M. Grincaitės baigiamajame magistriniame darbe publikuota anketa.[65,66] Maisto produktai, kurių rekomenduoja vengti gydytojai ir in vitro tyrimų rezultatai, išskirti į šias grupes: saldumynai (saldainiai ir šokoladas, sausainiai ir bandelės, javainiai, saldi arbata, saldūs gazuoti gėrimai), pieno produktai, kietas maistas (kepinta/džiovinta duona, riešutai), nesveikas greitas maistas (bulvių traškučiai, greitas maistas), rūgštūs produktai (citrusiniai vaisiai, sultys).
Gydytojai ortodontai pildė autorinį klausimyną (apklausa Nr.2), kuriuo siekta išsiaiškinti intraoralinę situaciją, kai pacientas atvyksta su atsiklijavusiu breketu. Buvo prašyta nurodyti danties paviršiaus tipą, padėtį dantų lanke, likusių klijų kiekį (ARI vertę), Angle klasę tarp krūminių dantų, profesionalios burnos higienos reikalingumą, gydytojo darbo patirtį.
26 ARI indekso vertinimas:
Pacientui pametus breketą, jungtis gali būti atsilaisvinusi vienoje iš trijų vietų: breketo-klijų paviršiuje, breketo-klijų sluoksnyje arba breketo-klijų-emalio (danties paviršiaus) srityje. Todėl prašoma gydytojo ortodonto įvertinti ant danties paviršiaus likusį klijų kiekį ir pagal Artun ir Bergland priskirti ARI vertę. Šis indeksas yra pagrįstas vizualiai nustatomu klijų liekanų kiekiu ant emalio: 0 balų – nelikę, 1 – mažiau nei pusė, 2 – daugiau nei pusė, 3- likęs visas.[67] Vertinimui gydytojai kaip gidu naudojosi nuotrauka. ( 1 paveikslėlis)
1 pav. ARI nustatymui naudota nuotrauka [68] 3. Statistinė analizė
Duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programine įranga. Visais atvejais reikšmingumo lygmeniu (p) buvo laikoma 0,05. Imties skirstinio normalumas tikrintas Kolmogorov-Smirnov‘o (kai imtis didesnė nei 50) arba Shapir-Wilk testu (kai imtis buvo 30-50 intervale). Dichotominių duomenų analizei taikytas neparametrinis Binominis testas. Nominaline skale išreikštų rezultatų skirtumų reikšmingumui nustatyti buvo taikytas Chi kvadrato (χ2) testas. Dviejų rangine skale išreikštų rezultatų tarpusavio ryšio patikrinimui naudotas Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos testas. Gautos vertės interpretuotos pagal koreliacijos koeficiento lentelę. (2 lentelė)
27
Lentelė Nr. 2. Spirmeno koreliacijos koeficiento reikšmės [69]
Koreliacijos koeficientas Reikšmė
>0,8 Labai stiprus ryšys 0,6-0,8 Vidutiniškai stiprus
0,3-0,5 Priimtinas
28
3. REZULTATAI
I.1. Retrospektyvinio stebimojo tyrimo demografiniai duomenys
Tyrimo kriterijus atitiko 312 pacientų, iš jų 62,5 % moterų ir 37,5 % vyrų . Tiriamųjų amžius buvo nuo 9 iki 44 metų (amžiaus vidurkis 16,4 (SN 4,88) metai). (3 paveikslas) Vyrų ir moterų amžiaus pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,931). Dauguma tiriamųjų
64,7 % respondentų buvo gydyti rezidentūrą atliekančių gydytojų ortodontų, o 35,3 % tiriamųjų – buvo licenzijuotų gydytojų ortodontų pacientai.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
I.2. Danties padėties ir formos ryšys su breketų atsiklijavimu
Retrospektyviniame tyrime iš medicininių kortelių nustatyti 899 breketų atsiklijavimo atvejai, kurie pasitaikė 312 tiriamųjų. Breketų atsiklijavimo dažnis buvo 6,5% (iš 13804 breketų atsiklijavo 899).
Danties tipas tarp nukritusių breketų yra statistiškai reikšmingas veiksnys. Daugiausia breketų nukrito nuo krūminių dantų, o nuo kaplių, kandžių ir ilčių - mažiau. Nuo šoninės grupės (kaplių ir krūminių) dantų nukrito statistiškai reikšmingai daugiau breketų nei nuo priekinės dantų grupės (kandžių ir ilčių). Nuo apatinio žandikaulio nukrito mažiau breketų nei nuo viršutinio, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,689). Nors nuo kairės pusės atsiklijavo daugiau
1 3 4 20 46 46 57 29 36 19 8 8 5 4 4 2 1 2 7 4 1 2 1 1 1 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 25 27 28 29 30 32 36 38 40 44 0 10 20 30 40 50 60
Tiriamųjų amžius, metai
Tiriamųj ų s ka iči u s. vn t.
29 breketų nei nuo dešinės, šis skirtumas nėra reikšmingas (p=0,505). (4 lentelė) Gydytojo darbo stažas nėra statistiškai reikšmingai susijęs su danties tipu ar danties padėtimi dantų lanke ( p<0,05).
Lentelė Nr. 4. Breketų atsiklijavimo pasiskirstymas
Parametrai Rodikliai Vnt. % P Dantų tipas Kandis 79 9 χ2= 479 Df=3 P<0,001 Iltis 61 7 Kaplys 303 33 Krūminis dantis 456 51
Dantų grupė Priekinė 140 16 <0,001
Šoninė 759 84
Žandikaulis Viršutinis 456 50,7 0,689
Apatinis 443 49,3
Pusė Kairė 460 51,2 0,505
Dešinė 439 48,8
I.3. Breketų atsiklijavimo trukmė
Breketai vidutiniškai laikėsi 236,63 (SN 12,14) dienų. Lyginant breketų laikymosi ant danties paviršiaus laiką, nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų(p=0,876). Taip pat breketų laikomumas nėra susijęs su gydytojo darbo patirtimi (p=0,462).
I.4. Breketų atsiklijavimo dažnis tarp tų pačių asmenų
Daugumai tiriamųjų (54 %) per visą gydymo laikotarpį atsiklijavo tik vienas breketas. 40 % tiriamųjų nukrito bent 2 breketai, tačiau ne daugiau nei 10. Daugiau nei 10 breketų atsiklijavo 6 % tiriamųjų. Vienam tiriamajam nukrito 23 breketai.
30
II.1. Retrospektyvinio momentinio tyrimo demografiniai duomenys
Tyrime dalyvavo 32 tiriamieji, iš jų 59,4 % moterų ir 40,6 % vyrų. Tiriamųjų amžius buvo nuo 13 iki 24 metų (amžiaus vidurkis – 15,73 (SN 2,48)). Tyrime statistiškai reikšmingai dalyvavo daugiau nepilnamečių asmenų nei pilnamečių . (5 lentelė)
Lentelė Nr. 5. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Parametrai Rodikliai Vnt. % P Amžius 13-18 5 16 < 0,001 19-24 27 84 Lytis Moterys 19 59 0,377 Vyrai 13 41
II.2. Klinikinis vertinimas
Retrospektyviniame momentiniame tyrime dalyvavo 32 tiriamieji, kurie pametė 36 breketus. Atsiklijavimo dažnis - 4 % (36 nukritę breketai iš 896). Nuo viršutinio žandikaulio nukrito daugiau breketų nei nuo apatinio žandikaulio, bet skirtumas nėra statistiškai reikšmingas . Nuo kairės pusės nukrito daugiau breketų nei nuo dešinės pusės, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Nuo priekinių dantų grupės (ilčių ir kandžių) nukrito statistiškai reikšmingai mažiau breketų nei nuo šoninės dantų grupės (kaplių ir krūminių dantų). (6 lentelė)
Danties tipas su lytimi nėra statistiškai reikšmingai susijęs (p>0,05). Atsiklijavusio breketo padėtis žandikaulyje nėra reikšmingai susijusi su lytimi (p>0,05). Gydytojų darbo patirtis su danties tipu yra statistiškai reikšmingai susijusi ( p<0,001). Rezidentų klijuoti breketai šoninės dantų grupės srityje nukrito statistiškai reikšmingai dažniau nei gydytojų ortodontų (p<0,001).
Lentelė Nr. 6 . Breketų atsiklijavimo pasiskirstymas dantų lanke
Parametrai Rodikliai
Vnt. % P
Žandikaulis Viršutinis 20 56 0,499
Apatinis 16 44
31 Dešinė 14 38,9 Danties tipas Kandis 3 8,3 χ2=23,63 Df=3 P<0,001 Iltis 2 5,6 Kaplys 19 52,8 Krūminis dantis 12 33,3
Tarp tiriamųjų su atsiklijavusiais breketais statistiškai reikšmingai daugiau breketų nukrito nuo natūralaus danties paviršiaus (emalio) nei padengto kompozitu ar keramika. Nukritus breketui, statistiškai reikšmingai ant danties paviršiaus liko mažiau nei 50 % klijų. Tačiau nenustatytas reikšmingas ryšys tarp danties paviršiaus ir likusio kiekio klijų (SK<0,3, p>0,5).
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daug breketų nukrito, kai krūminių dantų santykis buvo priskiriamas Angle II klasei.(7 lentelė) Vis dėlto krūminių dantų santykis nėra reikšmingai susijęs su atsiklijavusio breketo padėtimi dantų lanke (p>0,05).
Lentelė Nr. 7. Klinikinės situacijos įvertinimas
Parametrai Rodikliai Vnt. % P Danties paviršius Natūralus 30 83,3 χ2=31,78 Df=3 P<0,001 Padengtas kompozitu 5 13,9 Padengtas keramika 0 0 Nenurodyta 1 2,8
Ant danties paviršiaus likusių klijų kiekis Nieko 3 8,3 χ2=9,56 Df=3 P=0,023 <50 % klijų 15 41,7 >50 % klijų 10 27,8 Viskas 8 22,2 Angle klasė I 12 33,3 χ2=7,17 Df=2 P=0,028 II 19 52,8 III 5 13,9
32
II.3. Tiriamųjų mitybos pasirinkimai
Norėdami atsigerti dauguma tiriamųjų (96,9 %) rinkosi vandenį. Taip pat populiarūs buvo saldūs ir rūgštūs gėrimai: sultys ir saldūs gėrimai. Sultis rinkosi 63,2 % moterų ir 38,5 % vyrų . Gazuotus gėrimus rinkosi 34,4 % visų respondentų: 36,8 % moterų ir 30,8 % vyrų. Negazuotus saldžius gėrimus rinkosi 15,6 % tiriamųjų: 21,1 % moterų ir 7,7 % vyrų. Pieną atsakė geriantys 18,8 % respondentų: 21,1 % moterų ir 15,4 % vyrų. (8 paveikslas)
8 pav. Atsigaivinimui pasirenkamų gėrimų pasiskirstymas
Gydytojai rekomenduojama nevartoti kieto maisto, kol nešiojami breketai, visi tiriamieji atsakė, kad kasdien nevartoja riešutų ar kepintos duonos . Dauguma tiriamųjų riešutus (64,5 %) ir kepintą duoną (90,3 %) valgė rečiau nei kas savaitę. Todėl negalima teigti, kad kietas maistas yra susijęs su breketų atsiklijavimu (p>0,05).
Saldus ir lipnus maistas apsivelia aplink breketus bei didina ėduonies atsiradimo riziką. Dauguma tiriamųjų sausainius ir bandeles (100 %), saldainius ir šokoladą (93,9 %) vartojo kiekvieną savaitę. Tačiau šių produktų vartojimas nėra reikšmingai susijęs su breketų atsiklijavimo padėtimi (p>0,05).
Vaisius naudinga valgyti dėl juose esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tačiau reikia paminėti, kad gausus citrusinių vaisių vartojimas didina breketų atsiklijavimą. Statistiškai
51,6 32,3 19,4 96,8 9,7 29 16,1 48,4 67,7 80,6 3,2 90,3 71 83,9
Sultys Gazuoti saldūs gėrimai
Negazuoti saldūs gėrimai
Vanduo Saldinta arbata Nesaldinta arbata Kava 0 20 40 60 80 100 120 Pasirenkami gėrimai Tiriamųj ų kiekis , p ro ce n ta i Taip Ne
33 reikšmingai daug pacientų, kuriems nukrito nors vienas breketas, kiekvieną savaitę vartojo citrusinius vaisius (p<0,001).
Visi tiriamieji vandenį gėrė kasdien. Kiekvieną savaitę sultis gėrė 67,8 % respondentų. (9 paveikslas)
9 pav. Maisto produktų vartojimo dažnis tarp tiriamųjų
II.4. Burnos higienos įpročiai
Dauguma tiriamųjų (93,5 %) dantis valėsi 2 kartus per dieną ar dažniau. 90,7 % tiriamųjų dantis valėsi ilgiau nei 1 minutę. Dantų valymo dažnis ir trukmė pasiskirstė statistiškai reikšmingai. (10 lentelė)
Lentelė Nr. 10. Dantų valymosi įpročiai
Parametrai Rodikliai
Vnt. % P
Daugiau nei 2 kartai per dieną 11 34,3 χ2=16,56 Df=2
2 kartai per dieną 19 59,4
0 0 0 0 38,7 12,9 12,9 9,7 74,2 61,3 9,7 100 19,4 45,2 9,7 35,5 56,7 61,3 71 32,3 74,2 25,8 32,3 45,2 0 48,4 54,8 90,3 64,5 43,3 0 16,1 54,8 16,1 0 6,5 45,2 0 32,3 0 20 40 60 80 100 120 Maisto produktai Tiriamųj ų s ka iči u s, p ro ce n ta i
34 Dantų valymosi
skaičius per dieną
1 kartas per dieną 2 6,3 P=0,01
Dantų valymosi trukmė, min
Ilgiau nei 2 min 16 48 χ2=6,5
Df=3 P=0,09
Trumpiau nei 2 min 13 40,6
Nežinau 3 9,4
Visi 32 tiriamieji naudojo dantų šepetėlį, tačiau statistiškai reikšmingai skyrėsi šerelių kietumas (p=0,02). (11 paveikslas). Naudojamo šepetėlio šerelių kietumo negalėjo nurodyti 3 vyrai (9,7 %).
11 pav. Individų, kuriems atsiklijavo breketas, naudojamų šepetėlių šerelių kietumas
1 respondentas (3 %) tarpdančių valymui nenaudojo jokių pagalbinių priemonių (tarpdančių siūlo, šepetėlio, krapštuko ar irigatoriaus). Dauguma respondentų (61,3 %) naudojo tarpdančių šepetėlius. Tarpdančių siūlą ir krapštukus naudojo tiek pat tiriamųjų. Skirtumas tarp naudojančių ir nenaudojančių tarpdančių siūlą ar krapštukus buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Statistiškai reikšmingai mažai žmonių – 4 moterys (p<0,001) naudojo irigatorių. (12 paveikslas)
6,5
51,6
25,8
0
6,5 9,7
Labai minkšti Minkšti Vidutinio kietumo
Kieti Labai minkšti ir minkšti Nežinau 0 10 20 30 40 50 60
Šepetėlio šerelių kietumas
Tiriamųj
ų
kiekis
35
12 pav. Dantų valymo priemonių naudojimo pasiskirstymas tarp individų, kuriems nukrito nors
vienas breketas
Daugumai tiriamųjų profesionali burnos higiena buvo atliekama vieną kartą per metus – 45,2 %. Du kartus ir dažniau profesionali burnos higiena buvo atliekama - 32,3 % tiriamųjų, o nebuvo atlikta - 12,9 %.
15 pacientų, kurie pametė nors vieną breketą pas burnos higienistą lankėsi 1 kartą per metus (46,9 %). 2 kartus per metus apsilankė 6 tiriamieji (18,8 %). Dažniau nei 2 kartus per metus – 4 tiriamieji (12,5 %). Niekada pas burnos higienistą nesilankė 4 tiriamieji (12,5 %). 3 tiriamieji (9,4 %) atsakė einantys pas burnos higienistą, kai pasireiškia skausmas.
Profesionalią burnos higieną rekomendavo tik gydytojai su trumpesne nei 5 metai patirtimi 34,8 % atvejų. Gydytojo darbo stažas ir profesionalios burnos higienos reikalingumas yra patenkinamai susiję (SK=-0,357, p=0,045). 100 96,8 48,4 48,4 61,3 12,9 51,6 0 3,2 51,6 51,6 38,7 87,1 48,4
Dantų šepetėlis Dantų pasta Tarpdančių siūlas Dantų krapštukai Tarpdančių šepetėlis Irigatorius Skalavimo skystis 0 20 40 60 80 100 120
Dantų valymosi priemonės
Tiriamųj
ų
kiekis
, %
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kai vis daugiau suaugusiųjų renkasi ortodontinį gydymą, kuris yra neįsivaizduojamas be gydymo breketais, jų atsiklijavimo priežasčių nustatymas yra ypač svarbu.[70] Ne daug atlikta tyrimų, kurie nagrinėtų ryšį tarp breketų atsiklijavimo ir paciento mitybos bei burnos higienos įpročių. Atlikus literatūros analizę, nebuvo rasta nė vieno in vivo tyrimo, kuriame būtų tiriami nuo paciento priklausomi veiksniai. Šis klinikinis tyrimas yra pirmasis, kuris nagrinėja pacientų su atsiklijavusiais breketais maisto produktų pasirinkimą, dantų valymo įpročių, atliekamos profesionalios burnos higienos ryšį. Taip pat rinkta ne vienašališka informacija apie mus dominančius veiksnius, bet ir apie literatūroje nagrinėjamus faktorius.
Šios klinikinės studijos pirmoje retrospektyvinėje stebimojoje dalyje specifinės breketų sistemos neanalizuotos, nes dažniausiai medicininėse kortelėse jos buvo nenurodytos. Horizontalus ir vertikalus kandžių perdengimas, krūminių ir ilčių santykis nebuvo analizuojami, nes ne visi gydytojai įrašydavo šią informaciją, kai perklijuodavo nukritusius breketus.
Šios klinikinės studijos antroje dalyje – apklausoje nebuvo kontrolinės grupės dėl sudėtingo tiriamųjų atrinkimo. Kiekvienam eksperimentinės grupės dalyviui turėjo būti parinktas atitinkamo amžiaus, lyties ir sąkandžio tipo tiriamasis, kuriam per visą ortodontinio gydymo laikotarpį nebūtų atsiklijavęs nė vienas breketas.[71] Surinkta maža imtis (32 tiriamieji), nes nebuvo apklausiami tie žmonės, kurie jau buvo dalyvavę apklausoje. Pakartotini breketų pametimai taip pat nebuvo įtraukiami, nes šio reiškinio priežastimi galėjo būti parafunkcija, žalingi įpročiai ar netaisyklingas klijavimo protokolas. [15,19]
Daugiau tiriamųjų buvo moterų nei vyrų, santykiu 6:4. Šis skirtumas retrospektyviniame stebimajame tyrime (I dalyje) buvo statistiškai reikšmingas, tačiau retrospektyvinėje momentinėje apklausoje (II dalyje) nebuvo . Kituose tyrimuose, kurie nagrinėjo breketų atsiklijavimo dažnį taip pat dalyvaudavo daugiau moterų nei vyrų, [1,4,15,18,22,23,39,72,73] Daugiau breketų nukritimo atvejų pasitaikydavo tarp vyrų.[4,15,39,73] Vis dėlto S.Hammad su bendraautoriais atliktame 12 mėn. tyrime, statistiškai nereikšmingai dažniau breketai atsiklijuodavo vyrams (6,4%) nei moterims (1,4%).[15]
Šio klinikinio tyrimo nustatytas tiesioginiu būdu klijuotų breketų nukritimo dažnis yra kliniškai priimtinas, nes neviršija 10 %. [74] Taip pat patenka į literatūroje nagrinėtų breketų nukritimo dažnių 0,9-15,8% intervalą. Tačiau šioje retrospektyvinėje studijoje nebuvo nustatytas breketų nukritimo laikas. Todėl negalima išsiaiškinti ar breketai nukrito dėl netinkamo klijavimo (per pirmąsias dvi savaites) ar ilgalaikio dinaminio daugiafaktorinio burnos terpės pokyčio.
37 ARI vertė nurodo klijų pažeidimo vietą: adhezinė-dantis-klijai (nelieka visai klijų), kohezinė- klijų sluoksnyje (lieka daugiau ar mažiau nei 50 % klijų), adhezinė-klijų-breketo srityje (lieka 100 % klijų).[75] Idealiu atveju klijai turėtų breketą jungti su danties paviršiumi visą gydymo laiką. Taip pat nuimant breketą, turėtų nepažeisti danties paviršiaus.[5] Šiame tyrime statistiškai dažnai nelaikė kohezinė klijų molekulių sąveika. Tai sutampa su kitų tyrėjų pastebėjimais, kad dažniausiai pasireiškia defektas klijų sluoksnyje, jei metaliniai breketai klijuojami standartiniu metodu.[15,75]
Analizuojant breketų atsiklijavimą lemiančius veiksnius, reikia atsižvelgti į danties padėtį dantų lanke. Šioje klinikinėje studijoje dešinėje ir kairėje pusėje, viršutiniame ir apatiniame dantų lanke nukrito statistiškai panašus breketų kiekis (p>0,05). Nuo šoninės dantų grupės breketų nukrito reikšmingai daugiau nei nuo priekinės dantų grupės (p<0,001). Kitiems tyrėjams [1,4,18,29,72] taip pat nepavyko retrospektyviniais tyrimais nustatyti statistiškai reikšmingo ryšio tarp breketo padėties dantų lanke ir breketų nukritimo. Didesnis breketų atsiklijavimo dažnis nuo kaplių ir krūminių dantų literatūroje aiškinama kaip pasekmė sudėtingesnės drėgmės kontrolės ir priėjimo prie žandinio danties paviršiaus, taip pat stipresnių kramtymo jėgų padariniu.[2,19,25,29,71]
Šioje retrospektyvinėje studijoje daugiausia breketų nukrito, kai sąkandis priskiriamas Angle II klasei. Statistiškai reikšmingai mažai breketų atsiklijavimų užfiksuota tarp tiriamųjų su Angle III klasės sąkandžiu. Tokias tendencijas pastebėjo ir kiti autoriai [22,72,76], tačiau jų atliktuose tyrimuose su didesnėmis imtimis (89-100 tiriamųjų) Angle klasės nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios su breketų atsiklijavimu.
Šioje klinikinėje studijoje tiriamieji patys subjektyviai vertino savo mitybos įpročius, todėl gauti duomenys nėra 100% tikslūs. Rekomenduojama atlikti kohortinį stebimąjį tyrimą, kuriame pacientai su breketais visą ortodontinio gydymo laikotarpį pildytų mitybos dienoraštį.
Saldūs užkandžiai (bandelės, sausainiai, šokoladas ir saldainiai) yra siejami su dantų ėduonimi ir burnos terpės rūgštėjimu.[50] Vis dėlto šioje klinikinėje studijoje saldumynų vartojimo dažnis nėra susijęs su breketų atsiklijavimu (p>0,05).
Odontologai rekomenduoja gerti vandenį ir nesaldžius gėrimus. Sulčių , gazuotų gėrimų ir kavos terpė yra rūgštinė, kuri skatina chromo ir nikelio jonų išsiskyrimą iš metalinių breketų, [73]. LSMU MA Ortodontijos klinikos pacientai laikėsi šių rekomendacijų: 96,8 % tiriamųjų geria vandenį, o saldžius ar rūgščius gėrimus 9,7 - 51,6 % tiriamųjų. Priešingus rezultatus gavo V. Ehlers [74] dauguma (93,4 %) 9-15 metų Vokietijos vaikų gėrė saldžius ar rūgščius gėrimus ir tik 2 tiriamieji (5,9 %) atsigaivinimui rinkosi vandenį.
38 Nors S. Krishnan su bendraautoriais apklausti pacientai, breketų nukritimo priežastimi nurodė netinkamą dantų valymą. [10] Tačiau šioje klinikinėje studijoje dantų valymo trukmė ir skaičius per dieną bei naudojamo dantų šepetėlio šerelių kietumas nebuvo statistiškai reikšmingai susiję su breketų atsiklijavimų (p>0,05). Todėl nebuvo galima palyginti dantų valymo įpročių ir maisto produktų įtakos breketų atsiklijavimui.
A. Scribante ir kiti atliko in vitro tyrimą ir nustatė, kad apnašų šalinimas ultragarsu silpnina breketo ir danties jungtį. [63] Todėl šiame tyrime buvo analizuotas ryšys tarp atliekamos profesionalios burnos higienos atlikimo dažnume ir breketų atsiklijavimo. Vis dėlto nustatyta, kad ši procedūra nėra statistiškai reikšmingai paplitusi tarp asmenų, kuriems atsiklijuoja breketai (p>0,05).
39
IŠVADOS
1. Retrospektyvinėje stebimojoje dalyje breketų atsiklijavimo dažnis buvo 6,5%, o momentiniame tyrime – 4%.
2. Dauguma breketų nukrinta dėl nusilpusios jungties klijų sluoksnyje.
3. Statistiškai reikšmingai daug breketų nukrinta nuo kaplių ir krūminių dantų, kai breketų atsiklijavimo dažnis lyginamas su kandžiais ir iltimis (p<0,001).
4. Dantų lanko pusė (kairė ar dešinė) ir tipas (viršutinis ar apatinis) nėra statistiškai reikšmingai susiję su breketo atsiklijavimu.
5. Statistiškai reikšmingai daug breketų atsiklijuoja, kai dantų sąkandis transversaline kryptimi klasifikuojamas kaip Angle II klasė.
6. Dantų valymo įpročiai tarp asmenų, kurie pametė nors vieną breketą, nėra vienareikšmiški. (p<0,05).
7. Profesionalios burnos higienos reikalingumas nėra statistiškai susijęs su breketų atsiklijavimu dažniu.
8. Konkrečių maisto produktų vartojimas su breketų atsiklijavimu nėra statistiškai reikšmingai susijęs.
9. Mitybos ir burnos higienos įpročių ryšio su breketų nukritimu nustatymui reikėtų platesnės imties tyrimo.
40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Gydytojai-ortodontai turėtų ypatingai kruopščiai klijuoti breketus ant kaplių ir krūminių dantų. Taip pat paaiškinti pacientams su breketais, kad jie vengtų rūgščių ir saldžių maisto produktų. atsigaivintų vandeniu ar nesaldžia arbata.
41
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti lekt.dr. V. Švalkauskienei už pagalbą ir kantrybę rengiant šį magistrinį darbą.
D. Smailienei, A. Kavaliauskienei, K.Kubiliūtei, J.Armalaitytei, A. Andriekutei, A. Dabkutei, J. Naujokaitytei, V. Rimkutei, G. Gintautaitei ir J. Vaičiūnienei už pagalbą apklausiant tiriamuosius.
Dr. I. Grabauskytei už pagalbą ir konsultacijas, atliekant statistinę duomenų analizę.
INTERESŲ KONFLIKTAS
42
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bindayel NA, Alwadei A, Almosa N, Aasser W, Qazali A, Samran A, et al. Evaluation of bracket failure in relation to different factors in patients experiencing comprehensive orthodontic treatment: A Retrospective Cohort Study. J Oral Res [Internet]. 2019 Apr 30 2. Ogiński T, Kawala B, Mikulewicz M, Antoszewska-Smith J. A Clinical Comparison of
Failure Rates of Metallic and Ceramic Brackets: A Twelve-Month Study. Biomed Res Int. 2020;2020:1–7.
3. Toodehzaeim MH, Khanpayeh E. Effect of Saliva pH on Shear Bond Strength of Orthodontic Brackets. J Dent (Tehran) [Internet]. 2015 [cited 2019 Jun 11];12(4):257. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4662763/
4. Roelofs T, Merkens N, Roelofs J, Bronkhorst E, Breuning H. A retrospective survey of the causes of bracket- and tube-bonding failures. Angle Orthod [Internet]. 2017 Jan 15 [cited 2019 Jun 12];87(1):111–7. Available from: http://www.angle.org/doi/10.2319/021616-136.1 5. Bakhadher W, Halawany H, Talic N, Abraham N, Jacob V. Factors Affecting the Shear Bond
Strength of Orthodontic Brackets - a Review of In Vitro Studies. Vol. 58, Acta medica (Hradec Králové) / Universitas Carolina, Facultas Medica Hradec Králové. 2015. 6. Mandall NA, Hickman J, Macfarlane T V, Mattick RC, Millett DT, Worthington H V.
Adhesives for fixed orthodontic brackets. Cochrane Database Syst Rev [Internet]. 2018 Apr 9 7. Li X, Xu ZR, Tang N, Ye C, Zhu XL, Zhou T, et al. Effect of intervention using a messaging
app on compliance and duration of treatment in orthodontic patients. Clin Oral Investig. 2016;20(8):1849–59.
8. Verma S.K., Maheshwari S, Tariq M, Khan S. The inadequacy of in-vitro orthodontic bond strength testing in clinical application. Int J Dent Sci Res [Internet]. 2013 May 1 [cited 2019 Jun 11];1(2):54–7.
9. Society BO. Teeth and brace-friendly food and drink [Internet]. 2012. Available from: http://www.bos.org.uk/Public-Patients/Patient-Information-Leaflets/Teeth-and-Brace-Friendly-Food-and-Drink
10. Krishnan S, Pandian S, Rajagopal R. Six-month bracket failure rate with a flowable composite: A split-mouth randomized controlled trial. Dental Press J Orthod. 2017 Jun 23;22(2):69–76.
43 11. Atassi F, Awartani F. Oral Hygiene Status among Orthodontic Patients [Internet]. Vol. 11,
The Journal of Contemporary Dental Practice. 2010
12. Dominguez GC, Tortamano A, Lopes LV de M, Catharino PCC, Morea C. A comparative clinical study of the failure rate of orthodontic brackets bonded with two adhesive systems: Conventional and Self-Etching Primer (SEP). Dental Press J Orthod. 2013;18(2):55–60. 13. Ulusoy C, Mujdeci A, Gokay O. The effect of herbal teas on the shear bond strength of
orthodontic brackets. Eur J Orthod [Internet]. 2009 Aug 1 [cited 2019 Sep 7];31(4):385–9. Available from: https://academic.oup.com/ejo/article-lookup/doi/10.1093/ejo/cjn129
14. Santos CN, de Souza Matos F, de Mello Rode S, Cesar PF, Nahsan FPS, Paranhos LR. Effect of two erosive protocols using acidic beverages on the shear bond strength of orthodontic brackets to bovine enamel. Dental Press J Orthod. 2018;23(6):64–72.
15. Nahidh M. The effects of various beverages on the shear bond strength of light-cured
orthodontic composite (An in vitro comparative study). J baghdad Coll Dent [Internet]. 2014 16. Oncag G, Tuncer AV, Tosun YS. Acidic soft drinks effects on the shear bond strength of
orthodontic brackets and a scanning electron microscopy evaluation of the enamel. Angle Orthod. 2005;75(2):247–53.
17. Hammad S.M., Enan ET. In vivo effects of two acidic soft drinks on shear bond strength of metal orthodontic brackets with and without resin infiltration treatment. Angle Orthod. 2013;83(4):648–52.
18. Hammad S.M., El Banna MS, Elsaka SE. Twelve-month bracket failure rate with amorphous calcium phosphate bonding system. Eur J Orthod. 2013 Oct;35(5):622–7. ]
19. Mohammed RE, Abass S, Abubakr NH, Mohammed ZMS. Comparing orthodontic bond failures of light-cured composite resin with chemical-cured composite resin: A 12-month clinical trial. Am J Orthod Dentofac Orthop [Internet]. 2016 Aug
20. Grünheid T, Larson BE. Comparative assessment of bonding time and 1-year bracket survival using flash-free and conventional adhesives for orthodontic bracket bonding: A split-mouth randomized controlled clinical trial. Am J Orthod Dentofac Orthop.
2018;154(5):621–8. ]
21. Nandhra SS, Littlewood SJ, Houghton N, Luther F, Prabhu J, Munyombwe T, et al. Do we need primer for orthodontic bonding? A randomized controlled trial. Eur J Orthod.
44 22. Almosa N, Zafar H. Incidence of orthodontic brackets detachment during orthodontic
treatment: A systematic review. Vol. 34, Pakistan Journal of Medical Sciences. Professional Medical Publications; 2018. p. 744–50.
23. Bazargani F, Magnuson A, Löthgren H, Kowalczyk A. Orthodontic bonding with and without primer: A randomized controlled trial. Eur J Orthod. 2016;38(5):503–7.
24. Durgesh BH, Alkheraif AA, Musaibah AS, Asiry MA, Varrela J, Vallittu PK. Creep behavior of resin composite interface between orthodontic brackets and enamel. J Adhes Dent.
2018;20(5):417–24. ]
25. Sukhia RH, Sukhia HR, Azam SI, Nuruddin R, Rizwan A, Jalal S. Predicting the bracket bond failure rate in orthodontic patients: A retrospective cohort study. Int Orthod [Internet]. 2019 Jun 1
26. Vijayakumar RK, Jagadeep R, Ahamed F, Kanna A, Suresh K. How and why of orthodontic bond failures: An in vivo study. J Pharm Bioallied Sci. 2014;6(SUPPL. 1):85–90. ]
27. Papageorgiou SN, Keilig L, Hasan I, Jäger A, Bourauel C. Effect of material variation on the biomechanical behaviour of orthodontic fixed appliances: A finite element analysis. Eur J Orthod. 2016 Jun 16;38(3):300–7.
28. Sharma, Ashima Valiathan P, Arora A, Agarwal S. A comparative evaluation of the retention of metallic brackets bonded with resin-modified glass ionomer cement under different
enamel preparations: A pilot study.
29. Linklater RA, Gordon PH. Bond failure patterns in vivo. Am J Orthod Dentofac Orthop. 2003;123(5):534–9.
30. Pham D, Bollu P, Chaudhry K, Subramani K. Comparative evaluation of orthodontic bracket base shapes on shear bond strength and adhesive remnant index: An in vitro study. J Clin Exp Dent. 2017 Jul 1;9(7):e848–54.
31. Merone G, Valletta R, De Santis R, Ambrosio L, Martina R. A novel bracket base design: Biomechanical stability. Eur J Orthod. 2010;32(2):219–23.
32. Agarwal CO, Vakil KK, Mahamuni A, Tekale PD, Gayake P V., Vakil JK. Evaluation of surface roughness of the bracket slot floor—a 3D perspective study. Prog Orthod [Internet]. 2016;17(1).
45 debonded orthodontic brackets. Am J Orthod Dentofac Orthop. 2017 Sep 1;152(3):312–9. 34. García-Sanz V, Paredes-Gallardo V, Bellot-Arcís C, Mendoza-Yero O, Doñate-Buendía C,
Montero J, et al. Effects of femtosecond laser and other surface treatments on the bond strength of metallic and ceramic orthodontic brackets to zirconia. PLoS One. 2017;12(10). 35. Cetik S, Ha TH, Sitri L, Duterme H, Pham V, Atash R. Comparison of Shear Strength of
Metal and Ceramic Orthodontic Brackets Cemented to Zirconia Depending on Surface Treatment: An in Vitro Study. Eur J Dent. 2019;13(2):150–5.
36. Hammad SM, El Banna MS. Effects of cyclic loading on the shear bond strength of metal orthodontic brackets bonded to resin composite veneer surface using different conditioning protocols. Prog Orthod [Internet]. 2013 Dec 23
37. Ju G-Y, Oh S, Lim B-S, Lee H-S, Chung SH, Ju G-Y, et al. Effect of Simplified Bonding on Shear Bond Strength between Ceramic Brackets and Dental Zirconia. Materials (Basel) [Internet]. 2019 May 20
38. Durgesh B.H., Alhijji S, Hashem M.I., Al Kheraif A.A., Durgesh P, Elsharawy M, et al. Influence of tooth brushing on adhesion strength of orthodontic brackets bonded to porcelain. Biomed Mater Eng. 2016;27(4):365–74.
39. Moradi M, Hormozi E, Shamohammadi M, Rakhshan V. Effects of debonding of orthodontic brackets on topography and surface roughness of composite restorations. Int Orthod
40. Aksakalli S, Ileri Z, Yavuz T, Malkoc M.A., Ozturk N. Porcelain laminate veneer conditioning for orthodontic bonding: SEM-EDX analysis. Lasers Med Sci. 2015;30(7):1829–34.
41. Bozelli J.V., Bigliazzi R, Barbosa H.A.M., Ortolani C.L.F., Bertoz F.A., Faltin Junior K. Comparative study on direct and indirect bracket bonding techniques regarding time length and bracket detachment. Dental Press J Orthod [Internet].
42. Stasinopoulos D, Papageorgiou SN, Kirsch F, Daratsianos N, Jäger A, Bourauel C. Failure patterns of different bracket systems and their influence on treatment duration: A
retrospective cohort study. Angle Orthod. 2018;88(3):338–47. ]
43. Sharma R, Mittal S, Singla A, Virdi M, Sharma R, Mittal S, et al. Nutritional Guidelines for Orthodontic Patients. Internet J Nutr Wellness. 2009;10(2):2–5.
