GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGOS (GERL) KLINIKINIŲ SIMPTOMŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO MAITINIMOSI DAŽNIO, TIPO, SOCIALINĖS PADĖTIES BEI GYVENIMO BŪDO

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA

EMILIS ZAVICKAS

GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGOS (GERL) KLINIKINIŲ

SIMPTOMŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO MAITINIMOSI DAŽNIO, TIPO,

SOCIALINĖS PADĖTIES BEI GYVENIMO BŪDO

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas:

Prof. Jūratė Kondrackienė

KAUNAS

2020

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 7 6. SANTRUMPOS 8

7. SĄVOKOS 8 8. ĮVADAS 9

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI 9 9.1. Darbo tikslas: 9 9.2. Darbo uždaviniai 9 10. LITERATŪROS APŽVALGA 10 11. TYRIMO METODIKA 13 12. REZULTATAI 15 12.1. Demografiniai duomenys 15 12.2. Gyvenimo būdas 15 12.3. Mitybos įpročiai 16 12.4. Gastroenterologiniai simptomai 17 12.5. Pastebėjimai ir sąsajos 19 13. REZULTATŲ APTARIMAS 29 14. IŠVADOS 31 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 31 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS 32

3

1. SANTRAUKA

Darbo autorius: Emilis Zavickas. „Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) klinikinių simptomų priklausomybė nuo maitinimosi dažnio, tipo, socialinės padėties bei gyvenimo būdo“. Magistro darbo vadovė: prof. J. Kondrackienė. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Gastroenterologijos klinika. Kaunas 2020 metai.

Darbo tikslas: Nustatyti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomų paplitimo priklausomybę nuo maitinimosi dažnio, tipo, socialinės padėties bei gyvenimo būdo.

Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti GERL simptomus patiriančių žmonių dalį bendrojoje populiacijoje. 2) Įvertinti tiriamųjų mitybos įpročių, užkandžiavimo dažnio ir maisto raciono sąsają su GERL simptomų pasireiškimu. 3) Palyginti GERL simptomų pasireiškimą tarp įvairių socialinių grupių. 4) Palyginti GERL simptomų pasireiškimą tarp įvairių mitybos grupių. 5) Nustatyti, ar gyvenamosios vietos pakeitimas (emigracija) yra susijęs su GERL simptomų padažnėjimu.

Tyrimo metodas: Duomenų statistinio ryšio ieškojome taikydami dvinarės bei daugianarės logistinės regresijos modelį.

Tyrimo dalyviai: Apklausą užpildyti kviečiantis įrašas buvo pasidalintas „Facebook“ platformoje, o apklausą viso užpildė 318 bendrosios populiacijos respondentų.

Tyrimo rezultatai: Amžius (<30/>40 metų), rūkymas ir patiriamas stresas (dažniau nei kartą per 2 savaites) tiesiogiai koreliuoja su rėmens ir regurgitacijos skrandžio turiniu dažniu (p<0,05), NVNU vartojimas dažniau nei kartą per savaitę ir mažas fizinis aktyvumas (<2 val. per savaitę) tiesiogiai koreliuoja tik su rėmens dažniu (p<0,05), o pusryčių nevalgymas ir retas rūgščių vaisių valgymas tiesiogiai koreliuoja su regurgitacija skrandžio turiniu (p<0,05).

Išvados: 1) Iš visų užpildžiusių internetinę apklausą, 18,9% žmonių teigė patiriantys rėmens graužimą bent kartą per savaitę, o regurgitaciją skrandžio turiniu patiria 10,4%. 2) Nustatyta, jog amžius, rūkymas ir patiriamas stresas tiesiogiai koreliuoja su rėmens ir regurgitacijos skrandžio turiniu dažniu, NVNU vartojimas dažniau nei kartą per savaitę ir mažas fizinis aktyvumas tiesiogiai koreliuoja tik su rėmens dažniu, o pusryčių nevalgymas ir retas rūgščių vaisių valgymas tiesiogiai koreliuoja su regurgitacija skrandžio turiniu.

4 3) Studentai statistiškai reikšmingai dažniau patiria GERL simptomus bent kartą per savaitę, o dirbantys – statistiškai reikšmingai rečiau. 4) Mitybos grupės neturi įtakos GERL simptomų pasireiškimo dažniui. 5) Statistiškai reikšmingo ryšio tarp emigranto statuso ir GERL simptomų pasireiškimo dažnio nerasta. Rekomendacijos: Pacientams, kenčiantiems nuo GERL simptomų derėtų: 1) Rekomenduoti mesti rūkyti. 2) Vengti stresinių situacijų. 3) Būti fiziškai aktyviais daugiau nei 2 valandas per savaitę. 4) Nepraleisti pusryčių. 5) Esant galimybei, išvengti NVNU vartojimo ir/ar juos pakeisti kitais medikamentais (pvz. Paracetamol).

5

2. SUMMARY

Emilis Zavickas. „Relationship between meal frequency, diet, social status, lifestyle and Gastroesophageal Reflux Disease (GERD) clinical symptoms in adults“. Supervisor of master thesis: prof. J. Kondrackienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of gastroenterology. Kaunas, 2020.

Study goal: To check for statistically significant relationships between meal frequency, diet, social status, lifestyle and the frequency of Gastroesophageal Reflux Disease (GERD) clinical symptoms in adults. Study tasks: 1) To establish the percentage of people suffering from GERD symptoms in the general populace. 2) To establish the connection between GERD ) clinical symptoms and participants’ dietary habits, frequency of meals and snacks. 3) To compare the frequency of GERD symptoms between various social groups. 4) To compare the frequency of GERD symptoms between various diets. 5) To figure out whether there is a correlation between emigration and increased GERD symptom frequency.

Methodology: Multinomial and binominal logistic regressions were used in order to establish a correlation between the regressors and GERD symptoms.

Participants of the study: The survey was shared on “Facebook” and 318 members of the general population filled it out.

Results: Age (<30/>40 years), smoking and stress (at least once every two weeks) directly correlate with heartburn and regurgitation of stomach contents (p<0.05). NSAID use at least once a week and low physical activity (under 2 hours per week) directly correlate with heartburn (p<0.05), while skipping breakfast and low consumption of acidic fruit directly correlate with regurgitation of stomach contents (p<0.05).

Conclusions: 1) Out of all the people, who filled out the survey, 18.9% claimed to feel heartburn at least once a week and 10.4% stated to have regurgitation of stomach contents at least once a week.

2) We have concluded that age (<30/>40 years), smoking and stress (at least once every two weeks) directly correlate with heartburn and regurgitation of stomach contents. NSAID use at least once a week and low physical activity (under 2 hours per week) directly correlate with heartburn, while skipping breakfast and low consumption of acidic fruit directly correlate with regurgitation of stomach contents. 3) Students are statistically significantly more likely to have GERD symptoms once a week, while currently employed participants are less likely to have the same symptoms . 4) It seems that mainstream diets have no correlation

6 with the frequency of GERD symptoms. 5) We have established no statistically significant relationship between the frequency of GERD symptoms and emigration.

Recommendations: It is advised for patients suffering from GERD symptoms to: 1) Quit smoking. 2) Avoid stressful situations. 3) Be physically active more than 2 hours per week. 4) Do not skip breakfast. 5) To increase the consumption of acidic fruits. 6) When possible, avoid the usage of NSAIDs and/or to replace them with an alternative treatment (for example, Paracetamol).

7

3. PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei prof. J. Kondrackienei, už patarimus, pagalbą ir rūpestį rengiant šį baigiamąjį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą, kuris buvo išduotas 2020-01-21. Leidimo numeris: BEC-MF-207.

8

6. SANTRUMPOS

ŠS – Šansų santykis

PI – Pasikliautinis intervalas lls – Laisvės laipsnių skaičius

NVNU – Ne steroidiniai vaistai nuo uždegimo GERL – Gastroezofaginio refliukso liga GER – Gastroezofaginis refliuksas

7. SĄVOKOS

Barreto stemplė – tai priešvėžinė būklė, kai dėl lėtinio stemplės epitelio pažeidimo veikiant skrandžio rūgštims, šis pasikeičia į skrandžiui ar žarnynui būdingą epitelį.

9

8. ĮVADAS

Rėmens graužimas ir regurgitacija yra pagrindiniai gastroezofaginio refliukso ligos simptomai. Anot Montreal apibrėžimo, GERL galima diagnozuoti tada, kai skrandžio turinio refliuksas pacientui sukelia nepatogius simptomus ir/ar komplikacijas [1]. Nors pati liga nėra pavojinga gyvybei, plačiai žinoma, jog dažnai pasikartojantys GERL simptomai stipriai paveikia gyvenimo kokybę [2]. GERL gydymui dažniausiai skiriami protonų siurblių inhibitoriai bei H2 receptorių antagonistai, bet svarbu nepamiršti gyvenimo būdo pakeitimų, kurie gali turėti įtakos ligos simptomų pasireiškimui. Vis dėlto, nors GERL – dažnai nagrinėjama tema mokslinėje literatūroje, gyvenimo būdo, socialinės padėties ir mitybos įpročių poveikis simptomų dažniui kol kas nėra tiksliai nustatytas. Veiksniai, kaip paveldimumas [3], nutukimas[4] bei rūkymas[5] yra plačiai pripažinti didinantys sergamumą GERL, bet kiti veiksniai išlieka diskutuotini. Be to, veiksniai, kaip įvairių dietų laikymasis, valgių ir užkandžiavimo dažnis, socialinė padėtis ar emigracinis statusas yra retai analizuojami aspektai, galintys turėti įtakos GERL simptomatikai. Būtent todėl šiame darbe tiriame galimas sąsajas tarp šių veiksnių ir GERL simptomų pasireiškimo.

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

1.

Darbo tikslas:

Nustatyti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomų paplitimo priklausomybę nuo maitinimosi dažnio, tipo, socialinės padėties bei gyvenimo būdo.

2.

Darbo uždaviniai

10 2. Įvertinti tiriamųjų mitybos įpročių, užkandžiavimo dažnio ir maisto raciono sąsają su GERL simptomų pasireiškimu.

3. Palyginti GERL simptomų pasireiškimą tarp įvairių socialinių grupių. 4. Palyginti GERL simptomų pasireiškimą tarp įvairių mitybos grupių.

5. Nustatyti, ar gyvenamosios vietos pakeitimas (emigracija) yra susijęs su GERL simptomų padažnėjimu.

10. LITERATŪROS APŽVALGA

Gastroezofaginis refliuksas (GER) – tai retrogradinis skrandžio turinio judėjimas atgal į stemplę. GER gali būti fiziologinis procesas, nesukeliantis jokių simptomų, bet atsiradus simptomams tai tampa gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kuri gali sukelti rimtas komplikacijas [6].

Tinkama GERL diagnostika bei gydymas yra itin svarbūs iššūkiai sveikatos sistemai, kadangi ši liga yra dažniausiai diagnozuojama gastroenterologinė liga Lietuvoje [7], stipriai paveikianti kenčiančių pacientų gyvenimo kokybę [8] ir tinkama gydymo taktika gali užkirsti kelią galimoms komplikacijoms [9]. Remiantis 2019 m. Higienos instituto statistika, stemplės ligos (TLK kodai K20-23) sudarė beveik ketvirtį visų diagnozuotų virškinimo sistemos ligų, neįskaitant dantų ligų. Viso virškinimo sistemos ligomis sergančiųjų skaičius, išskiriant dantų ligas buvo 361 165, o stemplės ligomis sergančių asmenų skaičius praeitais metais siekė net 84 758 (23,7%)[7]. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2019 m. Lietuvos gyventojų skaičius buvo 2 mln. 794,2 tūkst. [10], taigi galima teigti jog stemplės ligos buvo diagnozuotos apie 3% bendrosios populiacijos. Vis dėl to, svarbu paminėti, jog didelė dalis žmonių, patiriančių GERL simptomus, neisikreipia į gydytojus, todėl toli gražu ne visiems simptomus patiriantiems žmonėms yra priskiriama ši diagnozė. Anot tyrimo, atlikto 2016 metais Lietuvoje, iš 274 apklaustųjų net 136 (49,6%) visų apklaustųjų teigė patiriantys GERL simptomus [11], o 2019 metais atlikto baigiamojo magistrinio darbo tyrime tarp LSMU studentų buvo nustatyta, jog GERL diagnozę galima įtarti 51 (25%) iš 206 viso apklaustų studentų [12].

Sisteminėje populiacijų tyrimų apžvalgoje buvo pastebėta, jog GERL paplitimas stipriai varijuoja tarp skirtingų pasaulio regionų. Šioje apžvalgoje GERL diagnoze buvo laikoma: rėmens graužimas ar/ir regurgitacija bent kartą per savaitę, refliukso sukelti nemalonūs simptomai, trikdantys kasdienį gyvenimą (Montreal apibrėžimas), bei oficiali gydytojo nustatyta diagnozė. Šiaurės Amerikoje GERL paplitimas siekė

11 18,1% – 27,8%, Pietų Amerikoje – 23,0%, Europoje – 8,8% – 25,9%, Rytų Azijoje 8,7% – 33,1%, o Australijoje – 11,6% [13], tuo tarpu tipinėje Afrikos populiacijoje GERL paplitimas siekė 7,6% [14]. Nors GERL įprastai nėra pavojinga liga ir galimos komplikacijos labai retai būna mirtinos (Lietuvoje mirtingumas nuo GERL 0,16/100 000 mirčių[15] , JAV – 0,2/100 000 mirčių[16]), ši liga stipriai paveikia sergančiųjų gyvenimo kokybę [8]. GERL sukeliami simptomai, kaip rėmuo, regurgitacija, lėtinis kosulys ar net sunkiai kontroliuojama astma dažnai trikdo žmonių kasdienį gyvenimą, o prastai kontroliuojama liga taip pat padidina apkrovą sveikatos sektoriui [17]. Pastebėta, jog žmonės, sergantys GERL vidutiniškai praneša apie žymiai prastesnę gyvenimo kokybę. Naudojant HRQoL įrankio SF-8 formą (sutrumpinta su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įrankio forma), sergantieji pacientai visuose aštuoniuose punktuose (skausmas, bendra sveikata, fizinė funkcija, fizinė būklė, emocinė būklė, socializacija bei energingumas) įvertino savo būseną ženkliai prasčiau nei kontrolinė grupė [2]. GERL gali sukelti rimtas komplikacijas kaip stemplės erozija, opos, kraujavimai, perforacijos bei striktūros, dar labiau pabloginančias pacientų gyvenimo kokybę, nors mirtingumas nuo šių komplikacijų išlieka minimalus [18]. Vis dėlto, stemplės ląstelių metaplazija, dar vadinama Barreto stemple, yra pavojinga komplikacija, veikianti kaip tiesioginis rizikos faktorius susirgti stemplės adenokarcinoma [19]. Anot tyrimų, Barreto stemplės supiktybėjimo tikimybė yra apie 0,9% - 1% per metus [20].

GERL priežastys yra daugialypės ir liga bei su ja susiję simptomai atsiranda dėl anatominių ir/ar fiziologinių funkcijų sutrikimų. Normaliomis sąlygomis, intraabdominalinis slėgis būna teigiamas, o intratorakalinis slėgis – neigiamas, kas paprastai skatina regurgituoti skrandžio turinį atgal į stemplę. Fiziologiškai, normalu, jog dienos bėgyje mažas kiekis skrandžio turinio keletą kartų per parą sugrįžta į stemplę, bet GERL išsivystymas paprastai sustabdomas natūralių anatominių ir fiziologinių barjerų stemplėje, apatiniame stemplės sfinkteryje, diafragmos stemplinėje angoje ir skrandyje. Dažniausiai, GERL išsivysto dėl apatinio stemplės sfinkterio barjerinės funkcijos sutrikimo, bet taip pat gali atsirasti ir dėl padidėjusio slėgių skirtumo tarp pilvo ir krūtines (pvz. nutukimas ar nėštumas), rijimo sutrikimų, diafragmos stemplinės angos silpnumo ar skrandžio sutrikimų [21].

GERL yra dažnai siejama su rizikos veiksniais, kurie gali iššaukti ar pasunkinti ligos simptomus, kartais net trikdyti efektyvų medikamentinį gydymą. Vis dėlto, nors veiksniai, kaip paveldimumas[3], nutukimas[4] bei rūkymas[5] yra plačiai pripažinti didinantys sergamumą GERL, kiti veiksniai išlieka diskutuotini. Pavyzdžiui tyrime, atliktame Kinijoje, dalyvaujant 1518 pacientų buvo bandoma išsiaiškinti rizikos faktorius GERL. Šios studijos duomenimis buvo pastebėta, jog pagrindiniai rizikos faktoriai GERL pasireiškimui yra greitas valgymas, persivalgymas, korsetų dėvėjimas, karšto maisto valgymas, KMI

12 viršijantis 24, rūkymas, riebaus maisto valgymas, rūgštaus maisto valgymas, atsigulimas iškart po valgio (p<0,05)[22]. 2016 metais atliktoje sisteminėje straipsnių apžvalgoje buvo pastebėta, jog svorio metimas, nerūkymas, ankstyvos vakarienės bei miegojimas su pakelta galva gali sumažinti GERL simptomų pasireiškimo dažnį ir jų stiprumą [23]. Kitoje studijoje Korėjoje buvo pastebėtas ryšys tarp GERL simptomų pablogėjimo ir aštraus maisto, riebaus maisto, saldumynų, alkoholio vartojimo, duonos, gazuotų bei kofeiną turinčių gėrimų vartojimo [24]. Dar viena studija tyrė porcijų dydžio ir mitybos dažnio įtaką GERL simptomų pasireiškimui pacientams, sutikusiems dvi dienas laikytis skysto maisto režimo. Vieną dieną pacientai valgė tris kartus, 600 ml tūrio porcijomis. Kitą dieną jie buvo maitinami šešis kartus, 300 ml tūrio porcijomis. Buvo pastebėta, jog didesnio tūrio valgis didina GERL simptomų pasireiškimo dažnį bei ilgina jų trukmę [25].

Nors GERL paplitimas yra ganėtinai didelis, ir Europoje simptomų paplitimas varijuoja tarp 8,8% ir 25,9% [13], faktas, jog Lietuvoje ši liga oficialiai diagnozuota tik 3% [7] populiacijos leidžia teigti, jog diagnostika kol kas nėra pakankamai gera. Nors pasaulyje kol kas nėra vieno standartizuoto GERL diagnostikos algoritmo, ši liga gali būti diagnozuojama pagal klinikinius simptomus, pagal atsaką empiriniam medikamentiniam gydymui, pagal intrastemplinį pH matavimą bei endoskopiškai nustatant stemplės pažeidimus ar jų nebuvimą. Vienas paprasčiausių GERL diagnozavimo būdų - remiantis Montrealio apibrėžimu. Anot apibrėžimo, GERL galima diagnozuoti tada, kai skrandžio turinio refliuksas pacientui sukelia nepatogius simptomus ir/ar komplikacijas [1]. Remiantis meta analizės duomenimis, dažiausiai naudojamas diagnostinis kriterijus GERL yra paciento ligos istorija, kur minimi tipiniai (rėmuo, regurgitacija) ir/ar atipiniai (astma, kosulys, užkimimas, gerklės graužimas, pykinimas ar disfagija) simptomai bent kartą per savaitę [13]. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, esant tipiniams GERL simptomams, turėtų būti skiriamas empirinis gydymas protonų siurblių inhibitoriais 8 savaitėms, kartu su gyvenimo būdo keitimu. Suvaldžius GERL simptomus, diagnozę galima patvirtinti. Visgi, PSI nepasiekus norimo efekto, negalima atmesti GERL diagnozės. Senyviems pacientams, žmonėms su refrakterine GERL, nepakankamu PSI efektyvumu bei tiems, kurie išreiškia atipinius pavojingus simptomus (disfagija, kraujavimas, svorio praradimas, krūtinės skausmas) rekomenduojama atlikti endoskopinį stemplės įvertinimą. Nesant aiškiai GERL diagnozei taip pat svarbu naudoti 24 valandų ambulatorinę pH impendansometriją, kuri padeda tiesiogiai susieti simptomus su pH pokyčiais stemplėje [26][27].

GERL gydymas galimas 3 būdais:

 Gyvensenos pakeitimais, vengiant veiksnių provokuojančių GERL simptomų atsiradimą. Nors veiksniai, kurie įrodytai mažina GERL simptomų pasireiškimą yra diskutuotina tema, plačiai

13 žinoma, jog rūkymo atsisakymas, viršsvorio metimas, ydingų valgymo įpročių pašalinimas bei miegojimas pakelta galva gali padėti sukontroliuoti GERL simptomus [22] [24][26]. Nėra pakankamai įrodymų, jog kiti faktoriai, kaip įvairūs maisto produktai ir gėrimai, išties blogina ligos simptomatiką. Įvairių tyrimų duomenys konfliktuoja vieni su kitais, todėl sunku nustatyti tikslius faktorius veikiančius GERL simptomų pasireiškimą. Nepaisant sunkumų identifikuojant ligą sunkinančius rizikos faktorius, rekomenduojama padėti pacientams atrasti būtent juos specifiškai veikiančius rizikos faktorius ir jų vengti [26][28].

 Farmakologine terapija. Šiuo metu GERL gydymui taikomi PSI ir H2 receptorių antagonistai, kadangi kitų farmakologinių preparatų vartojimas nebuvo įrodytas kaip efektyvus būdas ilgalaikei simptomų kontrolei ir komplikacijų išvengimui [29]. Vis dėlto, šiuolaikinėje praktikoje ženkliai dažniau naudojami PSI, kadangi jie už H2 receptorių antagonistus pranašesni ilgesniu veikimu bei nesusidarančiu atsparumu jų efektui [30]. Svarbu paminėti, jog GERL gydymas PSI yra ganėtinai efektyvus ir po pilno gydymo kurso 57%-80% pacientų, turinčių erozinį ezofagitą, teigia nebeturintys simptomų. Tuo tarpu iš pacientų, sergančių ne erozine refliukso liga, simptomai pradingsta 50% pacientų [31].

 Kai norimas efektas nepasiekiamas kombinuojant gyvensenos pakeitimus bei farmakologinę terapiją, ilgalaikiui GERL gydymui gali būti taikomas chirurginis gydymas. Šiuo metu dažniausiai taikoma chirurginė intervencija GERL gydymui yra totalinė laparoskopinė fundoplikacija. Ši operacinė intervencija yra efektyvi, apie 80%-90% pacientų teigia nebejaučiantys GERL simptomų 10 metų po operacijos. Vis dėl to, ši operacija yra susijusi su reta, bet statistiškai reikšminga komplikacija, paveikiančia normalų rijimą [32].

11. TYRIMO METODIKA

Tyrimą nuspręsta atlikti naudojantis anonimine internetine apklausa, kuri buvo talpinama socialiniuose tinkluose. Didinant apklausos populiarumą, taip pat buvo naudojama mokama reklama, siekiant, jog prašymas užpildyti apklausą pasirodytų kuo didesnio kiekio potencialių tiriamųjų akiratyje. Naudojantis mokama reklama „Facebook“ platformoje, auditorija nebuvo selektyvi, apklausa buvo

14 platinama visiems lietuviams vartotojams. Apklausą užpildyti kviečiantis įrašas buvo parodytas viso 11902 vartotojams, iš kurių 1050 sustojo perskaityti įrašą, o apklausą viso užpildė 318 respondentų.

1 pav. Apklausos sklaida socialiniuose tinkluose

Anoniminėje tyrimo anketoje tiriamieji buvo prašomi nurodyti savo amžiaus grupę, lytį, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą, GERL simptomų pasireiškimo dažnį, mitybos įpročius ir kitus rizikos faktorius, galinčius turėti įtakos GERL simptomų pasireiškimui. Prieš pildant anketą, respondentams buvo pranešta apie jos anonimiškumą ir renkamų duomenų paskirtį.

Sumažėjus apklausos populiarumui ir surinkus reikalingus duomenis, buvo atlikta jų analizė. Vertinant pagrindinių GERL simptomų (rėmuo ir atsirūgimas rūgštimi) dažnį, imtis buvo suskirstyta į 4 grupes: respondentus, kuriems simptomai pasireiškia du ar daugiau kartų per savaitę, kartą per savaitę, rečiau nei kartą per savaitę ir į tuos, kuriems šie simptomai niekada nepasireiškia. GERL simptomų pasireiškimo dažnis imtyje buvo lyginamas su kitais rodikliais, kur buvo ieškoma koreliacijų tarp simptomų dažnio ir mitybos įpročių, socialinės padėties bei gyvenimo būdo.

Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant „SPSS Statistics" programos 24.0 versiją bei ,,Microsoft® Excel 2016“ programą. Diagramos bei kitos iliustracijos buvo parengtos naudojantis ,,Microsoft® Excel 2016“ programa bei internetine grafikų braižymo platforma draw.io. Kiekybiniams duomenims apibūdinti naudojami procentai, dažniai bei standartinis nuokrypis. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybė vertinta χ2 kriterijumi, statistiškai reikšminga laikoma kai p < 0,05. Lyginimas tarp tiriamosios populiacijos grupių buvo atliekamas Kruskal-Wallis testu, o norint nustatyti statistinius ryšius tarp kintamųjų, ranginės koreliacijos koeficientas buvo skaičiuojamas Spearman testu. Duomenų statistinio ryšio taip pat ieškojome taikydami dvinarės bei daugianarės logistinės regresijos modelį. Tai mums leido patikimai nustatyti regresorius, turinčius statistiškai reikšmingų sąsajų su GERL simptomatika bei sudaryti modelį, prognozuojantį GERL simptomų pasireiškimą.

15

12. REZULTATAI

1.

Demografiniai duomenys

Apklausą viso užpildė 318 respondentų. Iš jų – 241 (75,8%) buvo moterys, o 77 (24,2%) – vyrai. Tiriamųjų amžiaus grupės pasiskirstė ganėtinai tolygiai (pav. 2), respondentų iki 20 metų amžiaus buvo 15 (4,7%), 20-29 metų amžiaus – 65 (20,4%), 30-39 – 61 (19,2%), 40-49 – 67 (21,1%), 50-59 – 66 (20,8%), 60-69 – 41 (12,9%), o 70 ir vyresnių buvo - 3 (0,9%). Iš visų apklaustųjų 51 (16%) teigė esantis studentas, 192 (60,4%) dirbantys, 38 (11,9%) bedarbiai ir 37 (11,6%) – pensininkai (pav. 3).

2 pav. respondentų amžiaus grupė 3pav. respondentų socialinė padėtis

2.

Gyvenimo būdas

Respondentų taip pat buvo klausiama apie jų gyvenimo būdą, galintį paveikti GERL simptomų pasireiškimo dažnį. Iš visų apklaustųjų vos 23 (7,2%) teigė dirbantys naktinį darbą, o 36 (11,3%) atsakė jog šiuo metu gyvena ne Lietuvoje.

Apklaustųjų imtyje rūkančiųjų buvo 67 (21,1%), iš kurių 18 (5,7%) per dieną surūko 1-5 cigaretes, 21 (6,6%) surūko 6-10 cigarečių, 7 (2,2%) surūko 11-15 cigarečių, 16 (5%) surūko 16-20 cigarečių, vienas žmogus teigė surūkantis 21-25 (0,3%) cigaretes, o 3 respondentai surūko 26-30 (0,9%).

16 Alkoholio išvis nevartojantys teigė 98 (30,8%) apklausos dalyviai, kartą į mėnesį alkoholį vartoja 95 (29,9%) apklaustieji, 56 (17,6%) – kartą į dvi savaites, 48 (15,1%) – 1-2 kartus per savaitę, 12 (3,8%) – 3-4 kartus į savaitę, 6 (1,9%) – 5-6 kartus per savaitę ir 3 (0,9%) žmonės teigia alkoholį vartojantys kasdien. Vos 21 (6,6%) respondentas teigė visiškai negeriantis kofeino turinčių gėrimų, kartą į dvi savaites kofeino turinčius gėrimus geria 15 (4,7%) apklaustųjų, 1-2 kartus per savaitę – 9 (2,8%), 3-4 kartus per savaitę – 14 (4,4%), 5-6 kartus per savaitę 12 (3,8%), 168 (52,8%) teigė kofeino turinčius gėrimus geriantys 1-2 kartus per dieną, 63 (19,8%) – 3-4 kartus į dieną ir 16 (5%) šiais gėrimais mėgaujasi 5 ar daugiau kartų per dieną. Respondentai teigė esantys ganėtinai sportiški: net 154 (48,4%) atsakė, jog per savaitę fiziškai aktyvūs būna 3 val. ar daugiau, 38 (11,9%) – 2-3 val. per savaitę, 50 (15,7%) teigė sportuojantys 1-2 val. per savaitę, 42 (13,2%) sportuoja tarp valandos ir 30 min. per savaitę, o 34 (10,7%) teigia fizinio aktyvumo turintys mažiau nei 30 min. per savaitę.

Stresinėse situacijose kasdien atsiduria 61 (19,2%) respondentas, 5-6 kartus per savaitę – 16 (5%), 3-4 kartus per savaitę 42 (13,2%), 1-2 kartus per savaitę 78 (24,5%), kartą į dvi savaites 54 (17%), o kartą į mėnesį – 67 (21,1%) respondentai.

Anketoje taip pat buvo teiraujamasi apie NVNU bei vaistų nuo rėmens vartojimą. 156 (49,1%) apklaustieji teigė visiškai nevartojantys NVNU, 97 (30,5%) NVNU vartoja kartą į mėnesį, 38 (11,9%) – kartą į dvi savaites, 23 (7,2%) 1-2 kartus per savaitę ir 3 (0,9%) teigė NVNU vartojantys 3-4 kartus per savaitę. Vaistus nuo rėmens viso vartoja 34 (10,7%) tiriamieji, iš jų: Omeprazol vartoja 17 (5,4%), Pantoprazole 6 (1,8%), Lansoprazole 2 (0,6%) ir Ranitidine 8 (2,5%).

3.

Mitybos įpročiai

Apklausoje buvo renkama ir informacija apie žmonių mitybos įpročius. Didžioji dalis respondentų – 157 (49,4%) valgo 3 kartus per dieną. Vieną kartą per dieną valgo vos 2 (0,6%) apklaustieji, du kartus per dieną valgo 39 (12,3%), keturis kartus per dieną valgo 84 (26,4%), penkis kartus valgo 24 (7,5%), o šešis ir daugiau kartų per dieną valgo 12 (3,8%) apklaustųjų.

46 (14,5%) anketą užpildę žmonės teigia visiškai neužkandžiaujantys, 198 (62,3%) teigia užkandžiaujantys 1-2 kartus per dieną, 52 (16,4%) užkandžiauja 3-4 kartus per dieną, o 22 (6,9%) užkandžiauja 5 ar daugiau kartų per dieną.

17 Net 246 (77,4%) visų apklaustųjų teigė valgantys pusryčius.

Paklausti, kuriuo dienos metu respondentai valgo paskutinį kartą, atsakymai pasiskirstė nuo 17:00 iki 01:00. 17 (5,3%) respondentų paskutinį kartą prieš miegą valgo 17:00, 60 (18,9%) valgo 18:00, 77 (24,2%) valgo 19:00, 79 (24,8%) valgo 20:00, 46 (14,5%) valgo 21:00, 27 (8,5%) valgo 22:00, 10 (3,1%) valgo 23:00 ir 2 (0,6%) žmonės teigė paskutinį kartą prieš miegą valgantys 01:00.

Klausime apie alternatyvių mitybos tipų laikymąsi (dietas), 219 (68,9%) respondentų teigė nesilakantys jokios dietos, protarpinį badavimą propagavo 40 (12,6%) žmonių, sumažintų angliavandenių dietos laikėsi 18 (5,7%), vegetarų buvo 17 (5,3%), mažo kaloringumo dietą sekė 11 (3,4%), ketogeninės dietos laikėsi 5 (1,6%), padidinto baltymingumo dietos 4 (1,3%), o veganizmu užsiėmė taip pat 4 (1,3%) apklaustieji. Paklausus apie aštrų maistą, 88 (27,7%) apklaustųjų teigė nevalgantys aštraus maisto, kartą į mėnesį aštrų maistą valgo 57 (17,9%) respondentai, kartą į dvi savaites – 48 (15,1%), kartą per savaitę – 49 (15,4%), 1-2 kartus per savaitę – 40 (11-2,6%), 3-4 kartus per savaitę – 16 (5%), 5-6 kartus per savaitę – 13 (4,1%), kasdien – 7 (2,2%).

Riebaus maisto beveik niekada nevalgo 37 (11,6%) apklaustieji, kartą į mėnesį – 67 (21,1%), kartą į dvi savaites – 58 (18,2%), kartą į savaitę – 59 (18,6%), 1-2 kartus į savaitę – 47 (14,8%), 3-4 kartus per savaitę – 37 (11,6%), 5-6 kartus per savaitę – 8 (2,5%) ir kasdien – 5 (1,6%).

Rūgščių vaisių visiškai nevalgo 51 (16%) apklaustasis, kartą į mėnesį – 44 (13,8%), kartą į dvi savaites – 45 (14,2%), kartą į savaitę – 58 (18,2%), 1-2 kartus į savaitę – 54 (17%), 3-4 kartus per savaitę – 33 (10,4%), 5-6 kartus per savaitę – 9 (2,8%) ir kasdien – 24 (7,5%).

4.

Gastroenterologiniai simptomai

Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi apie tiriamųjų patiriamą gastroenterologinę simptomatiką ir jos dažnį. Iš visų apklaustųjų, 165 (51,9%) teigė niekada nepatiriantys rėmens simptomų, kartą į mėnesį – 60 (18,9%), kartą į dvi savaites – 33 (10,4%), kartą į savaitę – 25 (7,9%), 1-2 kartus į savaitę – 12 (3,8%), 3-4 kartus per savaitę – 14 (4,4%), 5-6 kartus per savaitę – 5 (1,6%) ir kasdien – 4 (1,3%).

Paklausus apie rėmens simptomų atsiradimą po valgio, 178 (56%) teigė niekada nepatiriantys rėmens simptomų po valgio, kartą į mėnesį – 61 (19,2%), kartą į dvi savaites – 31 (9,7%), kartą į savaitę – 20

18 (6,3%), 1-2 kartus į savaitę – 7 (2,2%), 3-4 kartus per savaitę – 13 (4,1%), 5-6 kartus per savaitę – 6 (1,9%) ir kasdien – 2 (0,6%).

Į klausimą, ar rėmens simptomai atsiranda pakeitus poziciją (pasilenkus, atsigulus), 202 (63,5%) apklaustieji atsakė, jog rėmens simptomų jiems nebūna, 56 (17,6%) atsakė jog jiems rėmens simptomai atsiranda nepriklausomai nuo padėties, 27 (8,5%) teigė, jog simptomai atsiranda atsigulus, o 33 (10,4%) – pasilenkus.

Pilvo pūtimu kasdien skundžiasi 36 (11,3%) apklaustųjų, 5-6 kartus per savaitę – 9 (2,8%), 3-4 kartus per savaitę – 34 (10,7%), 1-2 kartus per savaitę – 89 (28%), kartą į dvi savaites – 38 (11,9%), kartą į mėnesį – 58 (18,2%), o beveik niekada šio simptomo nepatiria 54 (17%) apklausos dalyvių.

70 (22%) respondentų teigia, jog po valgio jiems beveik niekada neapsunksta skrandis, kartą į mėnesį šį simptomą patiria 55 (17,3%) apklaustųjų, kartą į dvi savaites – 42 (13,2%), 1-2 kartus per savaitę – 91 (28,6%), 3-4 kartus per savaitę – 28 (8,8%), 5-6 kartus per savaitę – 14 (4,4%) ir 18 (5,7%) teigė su šiuo simptomu susiduriantys kasdien.

Didžioji dalis apklaustųjų (198 (62,3%)) teigė, jog nejučiomis ranka netrina krūtinės, 109 (34,3%) teigė tai darantys kartais, o 10 (3,1%) – dažnai.

Paklausus apie pykinimą po valgio, 247 (77,7%) respondentai teigė, jog jų beveik niekada nepykina po valgio, kartą į mėnesį pykina 37 (11,6%), kartą į dvi savaites – 11 (3,5%), 1-2 kartus į savaitę – 17 (5,3%), 3-4 kartus per savaitę – 2 (0,6%), o pykinimą 5-6 kartus per savaitę pažymėjo 4 (1,3%) apklaustieji. Keistus pojūčius, kaip graužimas, deginimas, ar svetimkūnio pojūtį gerklėje kasdien patiria 11 (3,5%) apklaustųjų, 5-6 kartus per savaitę – 14 (4,4%), 3-4 kartus per savaitę – 11 (3,5%), 1-2 kartus per savaitę – 13 (4,1%), 1 kartą per savaitę – 9 (2,8%), kartą į dvi savaites – 21 (6,6%), kartą į mėnesį – 43 (13,5%), o didžioji dalis respondentų (196 (61,9%)) šio simptomo nepatiria išvis.

Sotumą valgio metu visada pajaučia 166 (52,2%) apklaustųjų, 5-6 kartus per savaitę – 17 (5,3%), 3-4 kartus per savaitę – 25 (7,9%), 1-2 kartus per savaitę – 15 (4,7%), 1 kartą per savaitę – 11 (3,5%), kartą į dvi savaites – 14 (4,4%), kartą į mėnesį – 18 (5,7%) ir beveik niekada – 52 (16,4%) apklaustieji.

Klausime apie maisto užstrigimą nuryjant, 242 (76,1%) respondentai sakė beveik niekada nepatiriantys šio simptomo, kartą į mėnesį – 35 (11%), kartą į dvi savaites – 16 (5%), 1-2 kartus per savaitę – 16 (5%), 3-4 kartus per savaitę 6 (1,9%) ir 3 (0,9%) respondentai teigė, jog maistas nuryjant jiems užstringa kasdien.

19 Paklausus apie regurgitaciją skrandžio turiniu, 164 (51,6%) respondentai sakė beveik niekada nepatiriantys šio simptomo, kartą į mėnesį – 94 (29,6%), kartą į dvi savaites – 27 (8,5%), 1-2 kartus per savaitę – 22 (6,9%), 3-4 kartus per savaitę 10 (3,1%) ir vienas respondentas teigė atsirūgstantis skrandžio turiniu 5-6 kartus per savaitę.

Klausime „ar dažnai atsirūgstate?“, didžioji respondentų dalis, net 134 (42,1%), teigė dienos bėgyje neatsirūgstantys, 100 (31,4%) teigė atsirūgstantys 1-2 kartus per dieną, keletą kartų per dieną atsirūgsta 34 (10,7%) apklaustieji, keletą kartų po valgio – 47 (14,8%), o keletą kartų per valandą atsirūgsta 3 (0,9%) apklaustieji.

5.

Pastebėjimai ir sąsajos

Surinkus duomenis apie pagrindinių GERL simptomų pasireiškimą (rėmens simptomus bei turinio regurgitaciją), buvo nuspręsta tiriamuosius suskirstyti į keturias grupes: tuos, kuriems šie simptomai nepasireiškia, tuos, kurie simptomus patiria rečiau nei kartą į savaitę, tuos, kurie simptomus patiria kartą per savaitę bei simptomus patiriančius du kartus per savaitę ir dažniau (pav. 4 ir pav. 5).

4 pav. Rėmens simptomai 5 pav. Regurgitacija skrandžio turiniu

Kaip ir buvo galima tikėtis, buvo pastebėta, jog tiriamųjų rėmens graužimas ir regurgitacija tiesiogiai ir reikšmingai koreliavo (r=0,483, p<0,001, r – Spearman koreliacijos koeficientas). Remdamiesi binarine

20 logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamajam graužia rėmuo ŠS[95% PI] didesnis 6,209[3,817-10,1], kad jis atsirūgs rūgštimi.

Palyginus abiejų simptomų pasireiškimo dažnį su tiriamųjų amžiaus grupėmis, buvo pastebėta, jog pagrindiniai GERL simptomai rečiau pasireiškia žmonėms esantiems tarp 30 ir 39 metų amžiaus (pav. 6) Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis <30 arba >40 metų ŠS[95% PI] didesnis 2,011[1,124-3,6], kad jam grauš rėmuo ir ŠS[95% PI] didesnis1,665[1,036-2,674], kad jis atsirūgs rūgštimi.

6 pav. GERL simptomų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (χ2_{=25,271, lls=15, p=0,046, remiantis}

21 Sugrupavus tiriamuosius į tuos, kurie simptomus patiria kartą į savaitę ir dažniau, bei tuos, kurie šiuos simptomus patiria rečiau, buvo pastebėta, jog jei tiriamasis yra studentas ŠS[95% PI] didesnis 3,063[1,380-6,797], kad jam pasireikš GERL simptomai, o dirbantiems - ŠS[95% PI] mažesnis 0,333[0,158-0,705].

7 pav. GERL simptomų pasiskirstymas pagal socialines grupes (χ2=27,254, lls=9, p=0,001, remiantis

chi-kvadrato nepriklausomumo testu)

Tyrimo metu norėjome patikrinti GERL simptomų dažnio priklausomybę nuo kituose darbuose mažai nagrinėto faktoriaus – emigracijos. Apklausoje respondentai turėjo atsakyti, ar šiuo metu gyvena Lietuvoje. Buvo pastebėta, jog reikšmingai (p<0,001) daugiau vyrų nei moterų gyvena ne Lietuvoje (18(7,5%) moterų ir 18(23,4%) vyrų), taip pat ne Lietuvoje gyvena reikšmingai daugiau 20-29 metų amžiaus respondentų,

22 lyginant su kitomis amžiaus grupėmis (χ2_{=16,343, lls=5, p=0,006), remiantis chi-kvadrato}

nepriklausomumo testu. Vis dėlto, vos 36 (11,3%) respondentai teigė šiuo metu gyvenantys ne Lietuvoje, o tai yra ganėtinai maža imtis norint patikimai ištirti galimą priklausomybę. Sulyginus šią imtį su visais respondentais, nepavyko rasti statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp gyvenamosios vietos ir GERL simptomų pasireiškimo.

Kitas faktorius kurio koreliaciją su GERL simptomais norėjome ištirti – užkandžiavimo dažnis. Tiriamuosius suskirsčius į keturias grupes – tuos, kurie per dieną užkandžiauja 5 kartus ir daugiau (22 (6,9%)), 3-4 kartus (52 (16,4%)), 1-2 kartus (198 (62,3%)) ir neužkandžiaujančius (46 (14,5%)) nepavyko rasti statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp užkandžiavimo dažnio ir GERL simptomų pasireiškimo. Respondentus perskirsčius į dvi grupes – užkandžiaujančius nuo 0 iki 2 kartų per dieną (244 (76,7%)) ir į tuos, kurie užkandžiauja 3 kartus (74 (23,3%)) ar daugiau taip pat neradome statistiškai reikšmingų rezultatų.

Kitaip nei užkandžiavimo dažnis – pusryčių valgymas, panašu, yra statistiškai reikšmingai susijęs su GERL simptomų pasireiškimu. Nors statistiškai reikšmingo ryšio su rėmens graužimu neradome, pastebėjome, jog yra statistiškai reikšminga sąsaja su regurgitacija skrandžio turiniu. Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis nevalgo pusryčių ŠS[95% PI] didesnis 1,803[1,058-3,075], kad jis atsirūgs rūgštimi.

Tiriamųjų taip pat buvo klausiama kada jie valgo paskutinį kartą prieš miegą bei laiko tarpo tarp paskutiniojo ir pirmojo dienos valgio. Išanalizavus šiuos duomenis, nepavyko rasti statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių mitybos įpročių ir GERL simptomų pasireiškimo.

Klausimuose apie riebaus, aštraus ir rūgščių vaisių vartojimą respondentai pateikė atsakymus apie šių produktų vartojimo įpročius. Išanalizavus duomenis, buvo rastos dvi statistiškai reikšmingos sąsajos. Suskirsčius imtį į dvi grupes - aštrų maistą valgančius kasdien (36 (11,3%)) ir tuos, kurie aštrų maistą valgo rečiau (282 (88,7%)), remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis kasdien valgo aštrų maistą ŠS[95% PI] didesnis 2,069[1,008-4,247], kad jam grauš rėmuo. Tuo pačiu principu suskirsčius tiriamuosius pagal rūgščių vaisių valgymą kasdien (66 (20,8%)) ir ne kiekvieną dieną (252 (79,2%)), nustatėme, jog remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei rūgščius vaisius valgo ne kasdien, ŠS[95% PI] didesnis 2,395[1,349-4,252], kad jis atsirūgs rūgštimi. Kitas įdomus galimas rizikos faktorius – alternatyvūs mitybos būdai. Deja, palyginus 219 (68,9%) respondentų nesilaikančių dietų su protarpinį badavimą propaguojančiais (40 (12,6%)), sumažintų

23 angliavandenių dietos besilaikančiais (18 (5,7%)), vegetarais (17 (5,3%)), mažo kaloringumo dietą besimaitinančiais (11 (3,4%)), ketogeninės dietos (5 (1,6%)), padidinto baltymingumo dietos (4 (1,3%)) ir veganizmu užsiimančiais (4 (1,3%)) žmonėmis, neradome jokios statistiškai reikšmingos sąsajos tarp alternatyvių mitybos būdų ir GERL simptomų pasireiškimo dažnio. Suskirsčius respondentus į tuos, kurie nesilaiko dietų ir tuos, kurie šiuo metu propaguoja alternatyvų mitybos būdą taip pat neradome jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su GERL simptomais.

Analizuojant kofeino turinčių gėrimų sąsają su GERL simptomatika gavome duomenis pateiktus paveikslėlyje (pav. 8). Sugrupavus respondentus į tuos, kurie kofeino turinčius gėrimus geria rečiau nei kartą į savaitę, ir tuos, kurie geria dažniau, bei turinčius GERL simptomų ir neturinčius, remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis dažniau nei kartą per savaitę geria kofeino turinčius gėrimus ŠS[95% PI] didesnis 2,297[1,17-4,508], kad jam grauš rėmuo.

24

8 pav. GERL simptomų pasiskirstymas pagal kofeino turinčių gėrimų vartojimą (χ2=33,442, lls=21,

p=0,042, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu)

Taip pat išanalizavome NVNU vartojimo sąsają su GERL simptomų pasireiškimu. Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis dažniau nei kartą per savaitę vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ŠS[95% PI] didesnis 2,783[1,18-6,56], kad jam grauš rėmuo.

Išanalizavus duomenis apie respondentų fizinį aktyvumą taip pat pastebėjome sąsają su rėmens graužimo pasireiškimu. Susiskirsčius respondentų grupes pagal fizinį aktyvumą į tuos, kurie sportuoja 1 valandą ir mažiau, bei tuos, kurie sportuoja daugiau, binarinės logistinės analizės pagalba pastebėjome, jog jei tiriamasis fiziškai aktyvus būna 1 valandą per savaitę ar mažiau, ŠS[95% PI] didesnis 1,827[1,827-2,878], kad jam grauš rėmuo.

Tiriant rūkymo poveikį GERL simptomų pasireiškimui, suskirstėme tiriamuosius į dvi grupes: rūkančius (67 (21,1%)) ir nerūkančius (251 (78,9%)). Radome statistiškai reikšmingų skirtumų tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų tiriamųjų (pav. 9 ir pav. 10.) Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis mažiau rūko ŠS[95% PI] didesnis 2,708[1,535-4,779], kad jam grauš rėmuo bei ŠS[95% PI] didesnis 1,926[1,11-3,34], kad jis atsirūgs rūgštimi.

25

9 pav. Rėmens graužimo dažnio priklausomybė nuo rūkymo (χ2=12,756, lls=3, p=0,005, *,**p<0,05

26

10 pav. Regurgitacijos skrandžio turiniu dažnio priklausomybė nuo rūkymo (χ2=7,941, lls=3, p=0,047,

*p<0,05 remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu )

Taip pat radome statistiškai reikšmingą sąsają tarp patiriamo streso dažnio ir regurgitacijos skrandžio turiniu (pav. 11). Be to, remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, jei tiriamasis dažniau nei kartą per dvi savaites patiria stresą ŠS[95% PI] didesnis 1,643[1,039-2,598], kad jam grauš rėmuo ir ŠS[95% PI] didesnis 1,872[1,181-2,967], kad jis atsirūgs rūgštimi.

27

11 pav. Regurgitacijos skrandžio turiniu dažnio priklausomybė nuo patiriamo streso (χ2=11,01, lls=3,

p=0,012, *,**p<0,05 remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu)

Atlikę lyginamąją analizę gavome, kad rėmens graužimą prognozuoja 7 regresoriai: amžius, aštraus maisto vartojimas, kofeino turinčių gėrimų vartojimas, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir patiriamas stresas. Įvertinę regresorių multikolinearumą, gavome baigtinį daugiaveiksnį binarinės logistinės regresinės analizės modelį (modelis teisingai prognozuoja 61,6%) , kai regresoriai - amžius, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir patiriamas stresas reikšmingai prognozuoja tiriamųjų rėmens graužimą (1 lentelė).

1 Lentelė: Dvinarės daugiaveiksnės logistinės regresijos analizės modelis prognozuojantis, kad tiriamąjį

28

Regresoriai ŠS[95 proc. PI] p reikšmė

1 modelis teisingai prognozuoja 61,6%

Amžius <30/>40 metų 2,467[1,316-4,622] 0,005

Nesteroidinių vaistų vartojimu dažniau nei kartą per savaitę

2,73[1,116-6,677] 0,028 Fiziškai aktyvus per savaitę < 2 val. 1,87[1,159-3,016] 0,01

Rūkymas 3,137[1,709-5,758] <0,001

Patiriamas stresas dažniau nei kartą per 2 savaites 1,625[1,001-2,637] 0,05 Konstanta =-1,678, p<0,001

Atlikę lyginamąją analizę gavome, kad atsirūgimą rūgštimi prognozuoja 5 regresoriai: amžius, pusryčių valgymas, rūgščių vaisių valgymas, rūkymas ir patiriamas stresas. Gavome baigtinį daugiaveiksnį binarinės logistinės regresinės analizės modelį (modelis teisingai prognozuoja 60,1%) , kai regresoriai - amžius, pusryčių valgymas, rūgščių vaisių valgymas, rūkymas ir patiriamas stresas (2 lentelė).

2 Lentelė: Dvinarės daugiaveiksnės logistinės regresijos analizės modelis prognozuojantis, kad

tiriamasis atsirūgs rūgštimi

Regresoriai ŠS[95 proc. PI] p reikšmė

1 modelis teisingai prognozuoja 60,6%

Amžius <30/>40 metų 2,053[1,113-3,787] 0,021

Rūkymas 1,837[1,02-3,309] 0,043

Patiriamas stresas dažniau nei kartą per 2 savaites 2,095[1,292-3,396] 0,003

Pusryčių nevalgymas 1,808[1,024-3,194] 0,041

Retai valgo rūgščius vaisius 2,364[1,304-4,284] 0,005

Konstanta =-2,054, p<0,001

Atlikus daugianarę logistinę regresinę analizę nustatėme mažesnį skaičių regresorių turinčių poveikį GERL simptomų pasireiškimui, lyginant su binarine logistine regresine analize. Nustatėme, jog su rėmens graužimu tiesiogiai koreliavo amžius <30/>40 metų (r=0,100, p=0,033, r – Kendall koreliacijos

29 koeficientas), kofeino turinčių gėrimų vartojimas (r=0,113, p=0,020), NVNU vartojimas (r=0,121, p=0,014), fizinis aktyvumas (r=0,143, p=0,003) bei rūkymas (r=0,149, p=0,003). Regurgitacija skrandžio turiniu tiesiogiai koreliavo su pusryčių valgymu (r=0,107, p=0,047), rūkymu (r=0,122, p=0,018) ir stresinėmis situacijomis dažniau nei kartą per dvi savaites (r=0,143, p=0,003).

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo metu įvertintas GERL simptomų paplitimas bei įvairių rizikos veiksnių koreliacijos ganėtinai artimai sutapo su kituose darbuose stebėtomis tendencijomis. Iš visų užpildžiusių internetinę apklausą, 18,9% (60) žmonių teigė patiriantys rėmens graužimą bent kartą per savaitę, o regurgitaciją skrandžio turiniu patiria 10,4% (33). Šie skaičiai yra pakankamai artimi duomenims publikuotiems kituose moksliniuose darbuose. Anot 2014 metais atliktos meta analizės, Europoje simptomų paplitimas varijuoja tarp 8,8% ir 25,9% [13], o 2019 metais atliktos apklausos tarp 6 kurso LSMU medicinos studentų duomenimis, 25% (51) buvo galima įtarti GERL [12].

Mūsų tyrime radome statistiškai svarbią koreliaciją tarp pagrindinių GERL simptomų bei amžiaus <30/>40 metų (rėmens graužimas p<0,05, regurgitacija p<0,05). Įdomu pastebėti, jog mokslinėje literatūroje dažnai galima pamatyti GERL sąsają su amžiumi, bet dažniausiai simptomai tiesiogiai koreliuoja su vyresniu amžiumi, o koreliacijos su jaunesniu amžiumi – nėra [28][33].

Vienas iš labiausiai mus dominusių galimų rizikos faktorių tyrimo metu buvo emigracija. Šis rizikos faktorius nėra gerai ištirtas ir nėra didelės apimties studijų nagrinėjančių šio faktoriaus sąsają su GERL simptomais. Tyrimo metu vos 36 (11,3%) respondentai teigė šiuo metu gyvenantys ne Lietuvoje, o tai yra per maža imtis norint patikimai ištirti galimą priklausomybę.

Sulyginus šią imtį su visais respondentais, nepavyko rasti statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp gyvenamosios vietos ir GERL simptomų pasireiškimo.

Kitas mus dominęs ir literatūroje retai nagrinėjamas faktorius buvo užkandžiavimo dažnis. Išanalizavus duomenis nepavyko rasti statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp užkandžiavimo dažnio ir GERL simptomų pasireiškimo, kas sutapo su duomenimis gautais 2018 metais atliktoje studijoje, nagrinėjusioje GERL simptomų dažnio koreliaciją su užkandžiavimo dažniu [34].

30 Ištyrus pusryčių nevalgymą, statistiškai reikšmingo ryšio su rėmens graužimu neradome, bet pastebėjome, jog yra statistiškai reikšminga sąsaja su regurgitacija skrandžio turiniu (p=0,041). Panašius rezultatus gavo ir keletas kitų studijų, kur taip pat buvo pastebėta koreliacija tarp pusryčių nevalgymo ir GERL simptomų pasireiškimo [35][36].

Keletoje studijų taip pat buvo pastebėtas ryšys tarp GERL simptomų ir vėlyvaus valgymo, bet mūsų tyrime nepavyko rasti statistiškai reikšmingo ryšio tarp simptomų ir šio rizikos faktoriaus [23][36].

Tyrime taip pat nustatėme tiesioginę koreliaciją tarp rėmens dažnio ir NVNU vartojimo dažniau nei kartą per savaitę (p<0,05) bei koreliaciją tarp abiejų pagrindinių GERL simptomų ir rūkymo (p<0,05) kas sutapo su duomenimis pateiktais 2018 metais Leeds universiteto atliktoje meta analizėje [37].

Surinktuose duomenyse taip pat pastebėjome koreliaciją tarp mažo fizinio aktyvumo ir rėmens graužimo. Tiriamieji, per savaitę fiziškai aktyvūs mažiau nei 2 val. dažniau patyrė rėmens graužimą (p<0,05). Panašius duomenis gavo ir kitas tyrimas [9], nors sąsaja tarp fizinio aktyvumo ir GERL simptomų yra diskutuotina [38].

Kaip buvo galima tikėtis, stresas patiriamas dažniau nei kartą per 2 savaites taip pat koreliavo su GERL simptomų dažniu (p<0,05), ką pastebėjo ir ne vienas mokslinis tyrimas[5][39].

Dar vienas faktorius, patraukęs mūsų dėmesį buvo įvairių dietų laikymasis. Ištyrus GERL simptomų dažnio sąsają su įvairių dietų laikymusi, neradome statistiškai reikšmingos sąsajos. Vis dėlto, yra literatūros, teigiančios, jog vegetarizmas yra susijęs su mažesniu GERL simptomų dažniu [33][11], o mūsų tiriamųjų dalis, teigusių, jog laikosi įvairių dietų, buvo ganėtinai maža, tad norint gauti patikimesnius rezultatus reikėtų pakartoti tyrimą surinkus didesnę grupę žmonių, kurie propaguoja alternatyvius mitybos tipus. Tyrimo metu taip pat radome ganėtinai keistą koreliaciją – pastebėjome, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp regurgitacijos skrandžio turiniu ir reto rūgščių vaisių valgymo (p<0,05). Pagal mūsų surinktus duomenis, žmonės, dažniau valgantys rūgščius vaisius rečiau atsirūgsta skrandžio turiniu, nors mokslinė literatūra tyrusi šį ryšį vienpusiškai teigia jog didesnis rūgščių vaisių vartojimas didina GERL simptomų dažnį [40][41]. Tai gali būti susiję su tuo, jog žmonės, dažnai patiriantys GERL simptomus, aktyviai vengia maisto produktų, galinčių išprovokuoti simptomų pasireiškimą. Tikėtina, jog tiriamieji, dažnai patiriantys GERL simptomus vengia vartoti rūgščius vaisius, todėl radome koreliaciją tarp reto rūgščių vaisių vartojimo ir GERL simptomų pasireiškimo padažnėjimo, bet koreliacija nerodo priežastinio ryšio.

31

14. IŠVADOS

1. Iš visų užpildžiusių internetinę apklausą, 18,9% žmonių teigė patiriantys rėmens graužimą bent kartą per savaitę, o regurgitaciją skrandžio turiniu patiria 10,4%.

2. Nustatyta, jog amžius, rūkymas ir patiriamas stresas tiesiogiai koreliuoja su rėmens ir regurgitacijos skrandžio turiniu dažniu, NVNU vartojimas dažniau nei kartą per savaitę ir mažas fizinis aktyvumas tiesiogiai koreliuoja tik su rėmens dažniu, o pusryčių nevalgymas ir retas rūgščių vaisių valgymas tiesiogiai koreliuoja su regurgitacija skrandžio turiniu.

3. Studentai statistiškai reikšmingai dažniau patiria GERL simptomus bent kartą per savaitę, o dirbantys – statistiškai reikšmingai rečiau.

4. Mitybos grupės neturi įtakos GERL simptomų pasireiškimo dažniui.

5. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp emigranto statuso ir GERL simptomų pasireiškimo dažnio nerasta.

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Pagrindinis GERL gydymo tikslas yra simptomų nebuvimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir galimų komplikacijų išvengimas. Nors GERL gydymas yra pagrįstas PSI vartojimu ir skrandžio rūgštingumo mažinimu, svarbu nepamiršti gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali padėti suvaldyti ligą. Tyrimo metu nustatėme, jog modifikuojami veiksniai, kaip rūkymas, patiriamas stresas (dažniau nei kartą per 2 savaites), NVNU vartojimas dažniau nei kartą per savaitę, mažas fizinis aktyvumas (<2 val. per savaitę)ir pusryčių nevalgymas tiesiogiai koreliuoja su GERL simptomatika. Remiantis šiais duomenimis, būtų efektyvu gydymo taktikoje pritaikyti šių įpročių modifikavimą.

Pacientams, kenčiantiems nuo GERL simptomų derėtų:  Rekomenduoti mesti rūkyti

 Vengti stresinių situacijų

 Būti fiziškai aktyviais daugiau nei 2 valandas per savaitę  Nepraleisti pusryčių

32  Esant galimybei, išvengti NVNU vartojimo ir/ar juos pakeisti kitais medikamentais (pvz.

Paracetamol).

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vakil N, Van Zanten S V., Kahrilas P, Dent J, Jones R, Bianchi LK, et al. The Montreal definition and classification of gastroesophageal reflux disease: A global evidence-based consensus. Am J Gastroenterol. 2006;101(8).

2. Kaji M, Fujiwara Y, Shiba M, Kohata Y, Yamagami H, Tanigawa T, et al. Prevalence of overlaps between GERD, FD and IBS and impact on health-related quality of life. J Gastroenterol Hepatol. 2010;25(6):1151–6.

3. Mohammed I, Cherkas LF, Riley SA, Spector TD, Trudgill NJ. Genetic influences in gastro-oesophageal reflux disease: A twin study. Gut. 2003;52(8):1085–9.

4. Chang P, Friedenberg F. Obesity and GERD. Gastroenterol Clin North Am [Internet]. 2014;43(1):161–73. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.gtc.2013.11.009

5. Matsuki N, Fujita T, Watanabe N, Sugahara A, Watanabe A, Ishida T, et al. Lifestyle factors associated with gastroesophageal reflux disease in the Japanese population. J Gastroenterol. 2013 Mar;48(3):340–9.

6. Zachariah RA, Goo T, Lee RH. Mechanism and Pathophysiology of Gastroesophageal Reflux Disease. Gastrointest Endosc Clin N Am. 2020;30(2):209–26.

7. Higienos institutas [Internet]. [cited 2020 Apr 16]. Available from: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168

8. Kahrilas PJ, Jonsson A, Denison H, Wernersson B, Hughes N, Howden CW. Impact of regurgitation on health-related quality of life in gastro-oesophageal re flux disease before and after short-term potent acid suppression therapy. Gut. 2014;63(5):720–6.

33 North Am [Internet]. 2014;43(1):1–14. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.gtc.2013.11.006 10. Gyventojų skaičius ir sudėtis - Oficialiosios statistikos portalas [Internet]. [cited 2020 Apr 16].

Available from: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai/lietuvos-gyventojai-2019/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis

11. Jasaitytė E, Milaknytė G. GERL simptomų pasireiškimas tarp skirtingų mitybos grupių (visavalgių, vegetarų, veganų) žmonių. 2016;

12. Akademija M, Fakultetas M. Medicinos Fakultetas Gastroezofaginio Refliukso Liga : Paciento Taktika. 2019;

13. El-Serag HB, Sweet S, Winchester CC, Dent J. Update on the epidemiology of gastro-oesophageal reflux disease: A systematic review. Gut. 2014;63(6):871–80.

14. Nwokediuko SC, Adekanle O, Akere A, Olokoba A, Anyanechi C, Umar SM, et al. Gastroesophageal reflux disease in a typical African population : a symptom-based multicenter study. 2020;1–8. 15. Statistinių duomenų apie mirties priežastis paieškos priemonė - Higienos institutas [Internet]. [cited

2020 Apr 19]. Available from: http://www.hi.lt/lt/paieskos_priemone.html

16. Underlying Cause of Death, 1999-2018 Results Form [Internet]. [cited 2020 Apr 19]. Available from: https://wonder.cdc.gov/controller/datarequest/D76;jsessionid=11DC9BE191E2CC6717E4CA998E E861BB

17. Zaterka S, Marion SB, Roveda F, Perrotti MA, Chinzon D. Historical perspective of gastroesophageal reflux disease clinical treatment. Arq Gastroenterol. 2019;56(2):202–8.

18. Becher A, El-Serag HB. Mortality associated with gastroesophageal reflux disease and its non-malignant complications: A systematic review. Scand J Gastroenterol. 2008;43(6):645–53.

19. Azari FS, Roses RE. Management of Early Stage Gastric and Gastroesophageal Junction Malignancies. Surg Clin North Am [Internet]. 2019;99(3):439–56. Available from: https://doi.org/10.1016/j.suc.2019.02.008

20. Schoofs N, Bisschops R, Prenen H. Progression of barrett’s esophagus toward esophageal adenocarcinoma: An overview. Ann Gastroenterol. 2017;30(1):1–6.

21. Mikami DJ, Murayama KM. Physiology and Pathogenesis of Gastroesophageal Reflux Disease. Surg Clin North Am [Internet]. 2015;95(3):515–25. Available from:

34 http://dx.doi.org/10.1016/j.suc.2015.02.006

22. Yuan LZ, Yi P, Wang GS, Tan SY, Huang GM, Qi LZ, et al. Lifestyle intervention for gastroesophageal reflux disease: a national multicenter survey of lifestyle factor effects on gastroesophageal reflux disease in China. Therap Adv Gastroenterol. 2019;12:1–12.

23. Ness-Jensen E, Hveem K, El-Serag H, Lagergren J. Lifestyle Intervention in Gastroesophageal Reflux Disease. Clin Gastroenterol Hepatol [Internet]. 2016;14(2):175-182.e3. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.cgh.2015.04.176

24. Song JH, Chung SJ, Lee JH, Kim YH, Chang DK, Son HJ, et al. Relationship between gastroesophageal reflux symptoms and dietary factors in Korea. J Neurogastroenterol Motil. 2011 Jan;17(1):54–60.

25. Wu KL, Rayner CK, Chuah SK, Chiu YC, Chiu KW, Hu TH, et al. Effect of liquid meals with different volumes on gastroesophageal reflux disease. J Gastroenterol Hepatol. 2014;29(3):469–73. 26. Katz PO, Gerson LB, Vela MF. Guidelines for the diagnosis and management of gastroesophageal

reflux disease. Am J Gastroenterol. 2013;108(3):308–28.

27. Villa N, Vela MF. Impedance-pH Testing. Gastroenterol Clin North Am [Internet]. 2013;42(1):17– 26. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.gtc.2012.11.003

28. Commisso A, Lim F. Lifestyle modifications in adults and older adults with chronic gastroesophageal reflux disease (gerd). Crit Care Nurs Q. 2019;42(1):64–74.

29. Hart AM. Evidence-based recommendations for GERD treatment. Nurse Pract. 2013;38(8):26–34. 30. Sigterman KE, van Pinxteren B, Bonis PA, Lau J, Numans ME. Short-term treatment with proton

pump inhibitors, H2-receptor antagonists and prokinetics for gastro-oesophageal reflux disease-like symptoms and endoscopy negative reflux disease. Cochrane Database Syst Rev. 2013;2013(5). 31. Sandhu DS, Fass R. Current trends in the management of gastroesophageal reflux disease. Gut Liver.

2018;12(1):7–16.

32. Rebecchi F, Allaix ME, Cinti L, Nestorović M, Morino M. Comparison of the outcome of laparoscopic procedures for GERD. Updates Surg [Internet]. 2018;70(3):315–21. Available from: https://doi.org/10.1007/s13304-018-0572-y

35 symptom profile of gastroesophageal reflux in the Indian population: Report of the Indian Society of Gastroenterology Task Force. Indian J Gastroenterol. 2011;30(3):118–27.

34. Vakhshoori M, Keshteli AH, Saneei P, Esmaillzadeh A, Adibi P. Relationship Between Meal Frequency and Gastroesophageal Reflux Disease (GERD) in Iranian Adults. Dig Dis Sci. 2018 Nov 1;63(11):2998–3008.

35. Sharma A, Sharma PK, Puri P. Prevalence and the risk factors of gastro-esophageal reflux disease in medical students. Med J Armed Forces India [Internet]. 2018;74(3):250–4. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.mjafi.2017.08.005

36. Takeshita E, Furukawa S, Sakai T, Niiya T, Miyaoka H, Miyake T, et al. Eating Behaviours and Prevalence of Gastroesophageal Reflux Disease in Japanese Adult Patients With Type 2 Diabetes Mellitus: The Dogo Study. Can J Diabetes [Internet]. 2018;42(3):308–12. Available from: https://doi.org/10.1016/j.jcjd.2017.07.007

37. Eusebi LH, Ratnakumaran R, Yuan Y, Solaymani-Dodaran M, Bazzoli F, Ford AC. Global prevalence of, and risk factors for, gastro-oesophageal reflux symptoms: A meta-analysis. Gut. 2018;67(3):430–40.

38. Lam S, Hart AR. Does physical activity protect against the development of gastroesophageal reflux disease, Barrett’s esophagus, and esophageal adenocarcinoma? A review of the literature with a meta-analysis. Dis Esophagus. 2017 Nov 1;30(11):1–10.

39. Awadalla NJ. Personal, academic and stress correlates of gastroesophageal reflux disease among college students in southwestern Saudi Arabia: A cross-section study. Ann Med Surg [Internet]. 2019;47(July):61–5. Available from: https://doi.org/10.1016/j.amsu.2019.10.009

40. Kubo A, Block G, Quesenberry CP, Buffler P, Corley DA. Dietary guideline adherence for gastroesophageal reflux disease. BMC Gastroenterol. 2014;14(1):1–9.

41. Eslami O, Shahraki M, Bahari A, Shahraki T. Dietary habits and obesity indices in patients with gastro-esophageal reflux disease: A comparative cross-sectional study. BMC Gastroenterol. 2017;17(1):1–9.

36

17. PRIEDAI