LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gerardas Anusevičius
INKSTŲ NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲ
SKIRTINGO AMŽIAUS KAČIŲ KRAUJO
BIOCHEMINIŲ RODIKLIŲ STEBĖSENA IR
ANALIZĖ
THE EXAMINATION AND OBSERVATION OF
BLOOD BIOCHEMICAL PARAMETERS OF
CATS OF DIFFERENT AGE AFFECTED BY
KIDNEY FAILURE
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė Biochemijos katedra
2 DARBAS ATLIKTAS BIOCHEMIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE
ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Inkstų nepakankamumu sergančių skirtingo amžiaus kačių kraujo biocheminių rodiklių stebėsena ir analizė“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Gerardas Anusevičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gerardas Anusevičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Doc. dr. Rūta Budreckienė (data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (– os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (–iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Lėtinis inkstų nepakankamumas ... 8
1.1.1. Patofiziologiniai pokyčiai ... 9
1.1.2. Etiologija ... 10
1.1.3. Diagnostika ... 12
1.1.4. Gydymas ... 14
1.2. Biocheminiai rodikliai ... 16
1.2.1. Kraujo šlapalo azotas ... 16
1.2.2. Kreatininas ... 16
1.2.3. Gliukozė ... 17
1.2.4. Simetrinis dimetilargininas ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1. Tyrimo vieta ir laikas ... 19
2.2. Tyrimo objektas ... 19
2.3. Biocheminiai kraujo tyrimai ... 19
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų kačių pasiskirstymas amžiaus grupėse ... 21
3.2. Lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos priskyrimas ... 21
3.3. Skirtingo amžiaus grupių kačių tyrimų analizė ... 23
3.3.1. Biocheminių kraujo rodiklių tyrimas ... 23
3.3.2. Biocheminių rodiklių tarpusavio priklausomybė ... 26
3.3.3. Rodiklių priklausomybė nuo amžiaus grupės ... 26
3.3.4. Gydymo efektyvumo tyrimas ... 27
3.4. Simetrinio dimetilarginino tyrimo rezultatai ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 34
REKOMENDACIJOS ... 35
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
4
SANTRAUKA
Inkstų nepakankamumu sergančių skirtingo amžiaus kačių kraujo
biocheminių rodiklių stebėsena ir analizė
Gerardas Anusevičius Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė
Lėtinis inkstų nepakankamumas yra viena pagrindinių kačių sergamumo ir mirties priežasčių. Jis paveikia 1,6–2 proc. kačių kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Katėms senstant šis skaičius pakyla virš 30 proc.
Tikslas ir uždaviniai: Ištirti būdingų kraujo biocheminių rodiklių pokyčius skirtingo amžiaus kačių grupėse, vystantis lėtiniam inkstų nepakankamumui.
1. Nustatyti tiriamųjų kačių pasiskirtymą amžiaus grupėse bei jų ligos stadijas.
2. Nustatyti tiriamųjų kačių karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės koncentracijų priklausomybę nuo amžiaus grupės.
3. Įvertinti tiriamųjų kačių karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės rodiklių tarpusavio priklausomybę.
4. Įvertinti kraujyje esančio karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės koncentracijų dinamiką gydant, lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančias kates.
5. Įvertinti simetrinio dimetilarginino reikšmę, nustatant tiriamųjų kačių lėtinio inkstų nepakankamumo stadijas.
Metodika: 2015 – 2018 m. UAB „VETA“ klinikoje tirtos 52 katės, sergančios lėtiniu inkstų nepakankamumu. Jos buvo suskirstytos į amžiaus grupes. Katėms buvo atlikti biocheminiai kraujo tyrimai ir nustatyti karbamido, kreatinino, gliukozės ir simetrinio dimetilarginino rodikliai. Analizei naudoti SPOTCHEM EZ SP–4430 ir IDEXX Catalyst One automatiniai biocheminiai analizatoriai. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine statistikos programa „IBM SPSS Statistics 25“. Svarbiausi rezultatai: Tyrimu patvirtinta ligos pasireiškimo priklausomybė nuo amžiaus. Vis dėlto, išsiaiškinta, jog rodikliai nėra priklausomi nuo amžiaus bei vienas nuo kito. Įvertinus gydymą, paaiškėjo, jog jis nebuvo efektyvus ir veikė tik kaip kontrolės priemonė simptomams malšinti. Nustatyta, kad simetrinis dimetilargininas nepriklausomas nuo karbamido, kreatinino bei amžiaus, tačiau galimai koreliuoja su lėtinio inkstų nepakankamumo ligos stadija.
Raktažodžiai: lėtinis inkstų nepakankamumas, biocheminiai kraujo tyrimai, karbamidas, kreatininas, simetrinis dimetilargininas, katė.
5
SUMMARY
The examination and observation of blood biochemical parameters of
cats of different age affected by kidney failure
Gerardas Anusevičius Master’s Thesis Supervisor: Assoc. Prof. Dr. Rūta Budreckienė
Chronic kidney failure is one of the main reasons for morbidity and mortality in cats. It affects 1.6–2% cats at some point of their life. When cats get older, this number increases over 30%.
Key point and main tasks: To examine the changes of specific blood biochemical parameters of cats of different age while chronic kidney failure develops.
1. To determine the age group distribution and the stages of illness in examined cats. 2. To determine the dependence between blood urea nitrogen, creatinine and glucose
concentraions and the age groups.
3. To evaluate the interdependence between blood urea nitrogen, creatinine and glucose indices in cats.
4. To evaluate the dynamics of blood urea nitrogen, creatinine and glucose concentrations in blood while treating cats affected by chronic kidney failure.
5. To evaluate the importance of symmetric dimethylarginine while determining the stages of chronic kidney failure in cats.
Methods: During the years of 2015 – 2018, 52 cats affected by chronic kidney failure were examined in the veterinary clinics JSC “VETA”. They were distributed into groups of ages. The cats had their blood biochemistry analyzes done and the indices of blood urea nitrogen, creatinine, glucose and symmetric dimethylarginine were examined. SPOTCHEM EZ SP–4430 and IDEXX Catalyst One automatic biochemical analyzers were used for the process. The results were statistically analyzed with a computer statistics program “IBM SPSS Statistics 25“.
Main results: The examination confirmed the dependence between the occurrence of illness and age. However, it also showed that the indices are not interdependent. Having evaluated the treatment, it occurred that it was not effective and was only used as a measure of control for the symptom suppression. As determined, symmetric dimethylarginine was not dependent from blood urea nitrogen, creatinine or age. It might possibly have a correlation with chronic kidney disease stage. Key words: chronic kidney failure, blood biochemistry, blood urea nitrogen, creatinine, symmetric dimethylarginine, cat.
6
SANTRUMPOS
BUN – kraujo šlapalo azotas (blood urea nitrogen) CREA – kreatininas
DNR – deoksiribonukleorūgštis GFR – glomerulų filtracijos greitis GLU – gliukozė
IRIS – tarptautinė inkstų ligų draugija (International Renal Interest Society) LIN – lėtinis inkstų nepakankamumas
PTH – paratiroidinis hormonas
7
ĮVADAS
Lėtinis inkstų nepakankamumas (toliau LIN) pasireiškia vieno arba abiejų inkstų funkciniais ir struktūriniais pakitimais. Katėms ši liga yra uždegiminės kilmės. Ją labiausiai atspindi negrįžtamas funkcionuojančių nefronų nykimas, kuris galiausiai nulemia visų inkstų funkcijos pablogėjimą. LIN gali sukelti daugybė pradinių faktorių, kuriuos daugumai pacientų sunku nustatyti. Vis dėlto, kad ir kokia būtų pirminė priežastis, galiausiai paveikiami visi nefronai, nyksta jų struktūra, kuri pakeičiama nefunkcionuojančiu jungiamuoju audiniu. Bet koks nefronų masės sumažėjimas kompensuojamas likusių funkcionuojančių nefronų hipertrofija [1].
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad sumažėjęs kačių išgyvenamumas sergant LIN tiesiogiai susijęs su amžiumi, plazmos kreatinino koncentracija ir proteinurija [2].
Lėtinis inkstų nepakankamumas yra viena pagrindinių kačių sergamumo ir mirties priežasčių. Jis paveikia 1,6–2 proc. kačių kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Katėms senstant šis skaičius pakyla virš 30 proc [3,4].
Klinikoje UAB „VETA“ 2015–2018 metų laikotarpiu buvo eutanazuotos 175 katės. 35 atvejai – net 20 proc. – buvo dėl lėtinio inkstų nepakankamumo.
Darbo tikslas: Ištirti būdingų kraujo biocheminių rodiklių pokyčius skirtingo amžiaus kačių grupėse, vystantis lėtiniam inkstų nepakankamumui.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti tiriamųjų kačių pasiskirtymą amžiaus grupėse bei jų ligos stadijas.
2. Nustatyti tiriamųjų kačių karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės koncentracijų priklausomybę nuo amžiaus grupės.
3. Įvertinti tiriamųjų kačių karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės rodiklių tarpusavio priklausomybę.
4. Įvertinti kraujyje esančio karbamido (šlapalo), kreatinino ir gliukozės koncentracijų dinamiką, gydant lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančias kates.
5. Įvertinti simetrinio dimetilarginino reikšmę, nustatant tiriamųjų kačių lėtinio inkstų nepakankamumo stadijas.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lėtinis inkstų nepakankamumas
Lėtinis inkstų nepakankamumas yra ganėtinai slapta liga. Norint nustatyti ligą, reikia atsižvelgti į inkstų funkcijų sutrikimo ir glomerulų filtracijos greičio sumažėjimo laikotarpį. Šie bruožai turi būti pastebimi bent tris mėnesius [5]. Kadangi katės natūraliai turi daugiau inkstų audinio nei reikia, vadinamąjį funkcinį rezervą, ligos požymiai pačioje pradžioje iš viso arba beveik nepastebimi [6]. Prie to prisideda ir kompensaciniai mechanizmai – LIN tampa pastebimas tik tuomet, kai inkstai nebesugeba kompensacijos būdu palaikyti normalių funkcijų: nereikalingų metabolitų šalinimas, elektrolitų, vandens ir rūgštinė–šarminė homeostazės, hormonų skaidymas ir išskyrimas [7]. LIN sergančių kačių inkstai pasižymi funkcionuojančių nefronų skaičiaus mažėjimu. Beveik visada šis procesas yra negrįžtamas ir progresuojantis. Net gydant, ši liga gali būti tik stabdoma, tačiau pilnai neišgydoma [5].
Tarptautinė inkstų ligų draugija (International Renal Interest Society; toliau IRIS) yra nustačiusi keturias LIN stadijas pagal azotemijos lygį:
I stadija – neazoteminė. Aptinkama per apžiūrą nebent atsitiktinai. Gali būti sumažėjusios šlapimo koncentracijos, poliurijos ir proteinurijos požymių. Dažniausiai jokių kitų klinikinių požymių nebūna, tačiau inkstų palpacijos metu galima aptikti anomalijų.
II stadija – mažai azoteminė. Sumažėjusi šlapimo koncentracija. Gali būti proteinurijos, poliurijos ir polidipsijos požymių. Kiti klinikiniai požymiai minimalūs.
III stadija – vidutiniškai azoteminė. Sumažėjusi šlapimo koncentracija. Gali būti proteinurijos ir nemažai kitų klinikinių požymių.
IV stadija – ryškiai azoteminė. Sumažėjusi šlapimo koncentracija, proteinurija. Kiti klinikiniai požymiai ryškūs [8].
9 1 lentelė. Stadijų paskirstymas pagal serumo kreatinino koncentraciją kraujyje [8]:
Stadija Serumo kreatinino
koncentracija, mg/dl Serumo kreatinino koncentracija, μmol/l I <1,6 <140 II 1,6–2,8 140–249 III 2,9–5,0 250–439 IV >5,0 >440 1.1.1. Patofiziologiniai pokyčiai
Kadangi svarbu nustatyti LIN kuo anksčiau, būtina žinoti požymius, kurie išryškėja pirmiausiai. Tai gali būti svorio netekimas, raumenų nykimas, apetito stoka, poliurija ir polidipsija. Du pastarieji labiausiai byloja apie LIN pradžią, tačiau tai reiškia, jog inkstų funkcija sutrikusi jau apie 75 proc. Gyvūnai vis dažniau geria ir šlapinasi, tačiau jų šlapimas būna vis skaidresnės spalvos. Taip pat gali pasireikšti pirminių ligų, prisidėjusių prie LIN išsivystymo, požymiai [5].
Vystantis šiai ligai, galima aptikti vis daugiau patofiziologinių pokyčių:
Poliurija ir polidipsija. Dėl nefronų skaičiaus sumažėjimo prasidėję kompensaciniai procesai priverčia likusius nefronus hiperfiltruoti norint palaikyti tą patį glomerulų filtracijos greitį (GFR). Padidėjus skysčių apkrovai ir jų judėjimo greičiui vamzdeliuose, sumažėja vandens reabsorbcija distaliniuose vamzdeliuose ir surenkamuosiuose kanalėliuose. Nebegebant palaikyti pastovaus osmosinio slėgio gradiento ir priešsrovinio mechanizmo, atsiranda labai dažnas šlapinimasis ir jo kompensacinis mechanizmas – labai didelis troškulys [1].
Proteinurija – baltymų kiekio padidėjimas šlapime. Ji atsiranda dėl to, kad sutrikę inkstai nesugeba apdoroti dėl uždegiminių procesų susidariusio didelio kiekio baltymų. Proteinurijos metu plazmos baltymai praėję kapiliarų sieneles kaupiasi glomeruluose ir stimuliuoja mezangialinių ląstelių proliferaciją bei proksimalinių glomerulų vamzdelių uždegimą, fibrozę ir ląstelių mirtį. Dėl didelio baltymų kiekio, proksimalinio vamzdelio ląstelių lizomos pinocitozės metu ištinsta ir plyšta, taip sukeldamos žalą ląstelių citoplazmai. Dėl šių pažeidimų vyksta tolimesnis nefronų nykimas [1]. Hiperfosfatemija – fosfatų kiekio organizme padidėjimas, dėl susilpnėjusio gebėjimo juos išskirti, prisideda prie kalcio kiekio mažėjimo. To pasekoje, stimuliuojamas paratiroidinio hormono išskyrimas. Tuomet, jis nulemia kalcio išskyrimą per kaulų mineralizaciją. Dideli fosforo ir kalcio
10 kiekiai veda prie minkštųjų audinių, tarp jų ir inkstų, mineralizacijos, paspartinančios uždegiminius procesus [9,10].
Anemija – silpstant inkstams, jie gamina per mažai eritropoetino (hormono, atsakingo už eritrocitų gamybą), todėl daugelis kačių tampa anemiškomis. Joms sumažėja apetitas bei atsiranda mieguistumo požymiai, gleivinės pasidaro blyškesnės [11,12].
Uremija/azotemija – karbamido ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje. Tai sindromas, pasireiškiantis dėl inkstų funkcijos sutrikimo bei kitų procesų padarytos žalos filtraciniam mechanizmui. Tokiu atveju sumažėja arba padidėja hormonų kiekis. Labiausiai atspindintis uremiją yra PTH, nes jis nepalankiai veikia smegenis, širdį, kaulų čiulpus ir kitus audinius bei prisideda prie inkstinės osteodistrofijos vystymosi. Uremijos metu nesišalina tokie toksinai kaip karbamidas, guanidino junginiai, bakterijų metabolizmo produktai (poliaminai, alifatiniai aminai, indolai), mioinositolis, mikroelementai ir kitos ,,vidutiškos molekulės”, kurių molekulinis svoris yra apie 500– 3000. Dėl intoksikacijos vyksta kūno skysčių tūrio ir sudėties pakitimai. Uremija aptinkama hematologiniu, endokrinologiniu ir serumo biochemijos tyrimu. Ją lydi tokie klinikiniai požymiai kaip letargija, raumenų silpnumas ir tremorai, hipotermija, hipertenzija, svorio netekimas, vėmimas, apetito nebuvimas, anemija, ureminis perikarditas ir pneumonitas bei hemoraginė diatezė [5,7,13,14]. Metabolinė acidozė. Inkstai eliminuoja rūgštis susigrąžindami filtruotus bikarbonatus ir išskirdami vandenilio jonus šlapime titruotųjų rūgščių (dažniausiai fosfatų) ir amoniako pavidalu. Kadangi visi filtruoti bikarbonatai grąžinami, o turimų fosfatų kiekis būna ribotas – rūgščių pašalinimui inkstuose prasideda inkstinė amoniogenezė vamzdeliuose. Tačiau, sergant LIN, veiklių vamzdelių kiekis būna ribotas. Dėl šios priežasties išsivysto metabolinė acidozė. Tuomet atsiranda tokie klinikiniai požymiai kaip anoreksija, pykinimas, vėmimas, letargija, silpnumas. Taipogi, metabolinė acidozė gali turėti įtakos kalcio pašalinimui per šlapimo sistemą, ko pasekoje gali išsivystyti kaulų demineralizacija. Metabolinės acidozės metu padidėjus baltymų katabolizmui, katėms gali atsirasti sutrikimų mityboje [5].
1.1.2. Etiologija
Konkrečios LIN atsiradimo priežasties dažniausiai nėra. Tai keleto veiksnių padarinys, todėl svarbu atlikti išsamų tyrimą ir sužinoti kuo daugiau informacijos. Trys pagrindiniai faktoriai, darantys įtaką kačių lėtinio inkstų nepakankamumo atsiradimui ir vystymuisi, yra: kitos inkstų ligos, genetika bei senatvė [5].
11 Kitos inkstų ligos
Kalbant apie kitas inkstų ligas, kurios galėjo tapti LIN priežastimi, reikia ypatingai atkreipti dėmesį į tas, kurių metu pažeidžiami inkstų glomerulai ir kanalėliai bei jų kraujagyslės. Dėl šių pažeidimų gali prasidėti uždegiminiai procesai, kurie nulemia nefronų nykimą ir negrįžtamą inkstų degeneraciją [5]. Dažniausiai tai būna viena iš šių ligų: amiloidozė, hiperkalceminė nefropatija, hipokalceminė nefropatija, ūmus inkstų nepakankamumas, chroniškas glomerulonefritas, chroniškas pielonefritas, šlapimo takų obstrukcija ir sedimentacija, neoplazija, nefrotoksiški apsinuodijimai, sisteminė hipertenzija, policistinės ligos, renomegalija bei išemija [7].
Genetika
Žinant, kad katės gali paveldėti įvairių inkstų ligų, kurios vėliau gali komplikuotis LIN, svarbu išsiaiškinti tiriamų gyvūnų geneologiją. Taip pat svarbi veislės predispozicija. Persų, Abisinijos, Siamo, Orientalų trumpaplaukiai, Ragdoll bei Meino meškėnai yra labiau linkę į lėtinį inkstų nepakankamumą [9].
Senatvė
Kačių amžius, arba šiuo konkrečiu atveju – senatvė, yra dažniausia ir plačiausiai apimanti priežastis. Vyresnio amžiaus katės neretai turi kitų problemų – būna silpnesnio imuniteto, jų organai būna su senatviniais pakitimais dėl kitų ligų, jos labiau linkusios susirgti tokiomis ligomis, kurių šeimininkai lengvai nepastebės – hepatopatija, neoplazija ir hipertirozė [9].
Tokie endokrininiai susirgimai kaip hipertirozė gali paveikti inkstų funkciją. Šios ligos dažnos senoms katėms. Svarbu paminėti, kad hipertirozė su LIN susiję dar ir tuo, kad išsiskiriant per dideliam kiekiui skydliaukės hormono, padidėja glomerulų filtracijos greitis dėl padidinto širdies darbo ir sumažėjusio periferinio pasipriešinimo kraujagyslėse. Padidėjęs GFR ir raumenų atrofija hipertiroze sergančioms katėms gali slėpti LIN simptomatiką, sumažindami kreatinino koncentraciją jų organizme [9].
Katėms senstant, vis daugiau įtakos organizmui turi oksidacinis stresas. Tai yra neigiamas procesas, kurio metu laisvųjų radikalų būna daugiau nei antioksidantų. Dėl šios priežasties, laisvieji radikalai bando jungtis prie kitų ląstelių ir taip pažeidžia DNR, baltymų ir lipidų struktūrą. LIN sergančioms katėms inkstuose padidėja apoptozė ir fibrozė [15–18].
Dar vienas senatvės bruožas – telomerų trumpėjimas. Telomeros – chromosomų galinės dalys, kurios atlieka apsauginę funkciją. Katėms senstant, jos trumpėja su kiekvienu replikacijos ciklu. Prie to prisideda ir delecijos bei oksidacinis stresas. Kai telomerų ilgis pasiekia kritiškai mažą ribą, jos
12 nebegali atlikti savo funkcijos ir taip paspartinamas ląstelių senėjimas ir apoptozė. Tyrimo metu nustatyta aiški sąsaja tarp telomerų trumpėjimo, LIN ir ląstelių senėjimo. Nors ši sąsaja nebūtinai yra priežasties–atoveiksmio, vis dėlto tyrimas įrodo, kad telomerų trumpėjimas gali prisidėti prie ligos progresavimo [19–21].
1.1.3. Diagnostika
Lėtinis inkstų nepakankamumas, nors ir besitęsiantis ganėtinai ilgą laiką, gali būti nepastebimas. Labai svarbu yra stebėti tokius gyvūnų požymius kaip svorio netekimas, poliurija ir polidipsija. Atliekant apžiūrą reikia įvertinti katės geneologiją, ligos istoriją, amžių ir svorio kitimą [5].
Tam, kad būtų įmanoma nustatyti tiksliausią prognozę ir sudaryti geriausią gydymo planą, diagnostinis tyrimas turėtų išpildyti šiuos šešis reikalavimus:
1. Patvirtinti inkstų nepakankamumo buvimą; 2. Diferencijuoti lėtinį inkstų uždegimą nuo ūmaus; 3. Nustatyti LIN stadiją;
4. Įvertinti klinikines ir biochemines LIN komplikacijas; 5. Nustatyti pirminę diagnozę;
6. Nustatyti kitus nukrypimus nuo sveikatos normų.
Deja, retai kada pavyksta įvykdyti visus šiuos etapus [5].
IRIS yra sudariusi lėtinio inkstų nepakankamumo diagnozavimo schemą, kurioje didelę svarbą turi pilnas senatvinis tyrimas, atliekamas visiems gyvūnams, kurių amžius viršija 6 metus. Privaloma ištirti hematokritą, kreatininą, karbamidą, visas kietąsias medžiagas ir atlikti šlapimo analizę, tačiau rekomenduotina atlikti ir pilną biocheminį ir hematologinį kraujo tyrimus [22].
Tiriant, reikšminga daryti šlapimo tyrimus. Šlapimą galima paimti cistocentezės arba kateterizavimo būdu. Išanalizavus rezultatus, galima nustatyti izostenurijos, proteinurijos ir azotemijos požymių [7].
Vaizdinės diagnostikos metu galimi šie požymiai: sumažėję, o kartais ir padidėję, netaisyklingų formų inkstai, padidėjęs inkstų echogeniškumas [7].
13 1 paveiksle pateikiamose rentgeno nuotraukose matomi sumažėję inkstai su formos pakitimais (A) ir skirtingų dydžių inkstai (B).
1 pav. Inkstų rentgeno nuotraukos [7]
2 paveikslo echogramoje matomas mažas inkstų dydis, neįprasta inkstų žievė, padidėjęs echogeniškumas ir sunykusi jungtis tarp žievės ir šerdies [7].
2 pav. Inkstų echoskopijos tyrimas [7]
Sveikos katės geba išskirti labai koncentruotą šlapimą, tačiau turėdamos inkstų problemų, jos šią savybę praranda, todėl LIN sergančių kačių kraujyje padidėjęs kreatinino ir šlapalo kiekis [6]. Dėl šios priežasties svarbiausia yra atlikti kraujo biocheminį tyrimą. Reikšmingiausi rodikliai yra karbamidas (BUN) ir kreatininas (CREA), tačiau, kadangi azotemija atsiranda tik inkstams praradus 75 proc. funkcionalumo, dar vienas svarbus naujas rodiklis ankstyvam lėtinio inkstų nepakankamumo diagnozavimui yra simetrinis dimetilargininas (SDMA) [23].
14 1.1.4. Gydymas
Esant daugeliui priežasčių, kurios gali turėti įtakos LIN, kiekvienam atvejui turi būti sudaromas išskirtinis kontrolės ir gydymo planas. Kadangi inkstų nykimo procesas negrįžtamas, reikia atsižvelgti į visų esamų simptomų kontroliavimą. Bendras gydymo planas sudaromas iš specifinės terapijos, konservatyvaus susilpnėjusios inkstų funkcijos padarinių gydymo, šalutinių komplikacijų kontroliavimo, progresavimo prevencijos [5].
Skysčiai
Sutrikus kačių skysčių reabsorbcijai iš glomerulų filtrato, padidėja dehidratacijos rizika. Šiuo atveju, labai svarbu mitybos plane didinti skysčių kiekį. Tai galima padaryti drėkinant maistą, įsigyjant vandens fontanus, eksperimentuojant su skirtingomis vandens rūšimis. Vis dėlto, nepasiteisinus šiems metodams, labai svarbus žingsnis gydyme yra poodinės infuzijos. Priklausomai nuo paciento būklės, jos gali būti vykdomos kasdien arba rečiau [10,24].
Baltymų kontrolė
Esant pažeistiems inkstų glomerulams, nemažai baltymų gali būti prarandama su šlapimu. Iš kitos pusės, reikia atsižvelgti į azotemijos lygį. Karbamidas yra baltymų šalutinis produktas, todėl per didelis baltymų kiekis kačių dietoje gali lemti šlapalo kiekio padidėjimą kraujyje. Geriausias sprendimas šioje situacijoje yra tik iš dalies apriboti baltymų procentą pašaruose, tačiau reikia neužmiršti, jog katėms reikia gauti bent 20 proc. kalorijų iš baltymų. Labai patartina LIN sergančių kačių mityboje naudoti aukštesnio biologinio faktoriaus baltymus [7,10].
Metabolinė acidozė
Tinkamas baltymų kiekis pacientų dietoje svarbus ir dėl metabolinės acidozės. Pašarai turi būti šarminio pobūdžio. Papildomai galima vykdyti šarmų terapiją – naudoti natrio bikarbonatą. Po šios terapijos, serumo bikarbonatų lygis turėtų būt tikrinimas apie dvi savaites, o dozės atitinkamai keičiamos [24].
Fosforas ir kalcitriolis
Kadangi dėl hiperfosfatemijos padidėja PTH išsiskyrimas, kačių dietoje reikia mažinti ir fosforo kiekį. Tai iš dalies vyksta natūraliai, mažinant pašaruose baltyminius produktus, kuriuose fosforo daugiausia. Taip pat naudojamos fosfatus surišančios medžiagos, tokios kaip aliuminio junginiai: acetatai ir citratai. Kitas faktorius šiai situacijai kontroliuoti yra kalcitriolis. Tai yra 1,25–
15 dihidroksivitaminas D – aktyviausias vitamino D metabolitas. Jis prisideda prie kalcio absorbicjos žarnyne, taip palaikydamas normalią jo koncentraciją kraujyje [5,10,24].
Hipertenzija
Aukštas kraujo spaudimas pasireiškia beveik 20 proc. kačių, sergančių LIN. Nekontroliuojama hipertenzija gali pakenkti širdžiai, smegenims, akims bei, žinoma, prisidėti prie inkstų degeneracijos progresavimo. Hipertenzija katėms nustatoma kai sistolinis spaudimas yra didesnis nei 160 mm Hg, o diastolinis didesnis nei 100 mm Hg. Dažniausiai hipertenziją pasirenkama gydyti amlodipino bezilatu, tačiau jei jis neveiksmingas konkrečiam pacientui, galima naudoti enalaprilį arba benazeprilį. Kačių kraujo spaudimas turi būti stebimas pastoviai [24].
Anemija ir skrandžio opos
Gydymą rekomenduojama pradėti skiriant kraujo perpylimą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimo būdas, todėl į kontrolės planą įtraukiami papildai. Pagrindiniai iš jų – eritropoetinas ir geležis, nes LIN sergančioms katėms pasireiškia šių medžiagų deficitai. Gali būti skiriamas gydymas anaboliniais steroidais norint stimuliuoti kaulų čiulpus taip, kad jie išskirtų daugiau raudonųjų kraujo kūnelių.
Jei pacientas turi skrandžio opų, kraujuodamos jos gali sustiprinti anemiją. Tokiais atvejais naudojami histaminų receptorių blokatoriai – ranitidinas, famotidinas – bei virškinimo trakto paviršių saugantis sukralfatas [6].
Kitų simptomų ir komplikacijų adresavimas:
1. Antiemetiniai vaistai, tokie kaip metaklopramidas ir chlorpromazinas – vėmimui slopinti; 2. Antioksidantų papildai, tokie kaip, vitaminai A, C, E bei omega–3 riebalų rūgštys –
oksidacinio streso mažinimui;
3. Kalio papildai – hipokalemijos atveju;
4. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, tokie kaip benazeprilas – proteinurijai slopinti;
5. Probiotikai, tokie kaip azodilis – teigiamai veikiantys žarnyno mikroflorą šlapalo ir kreatinino skaidymo atžvilgiu [5–7,24].
16
1.2. Biocheminiai rodikliai
1.2.1. Kraujo šlapalo azotas
Azotas iš organizmo pagrinde šalinamas šlapalo forma. Iš amino rūgščių kepenyse skaidymo susidaręs amoniakas vėliau tampa karbamidu, kuris plazmoje transportuojamas iki inkstų ir ten išskiriamas į šlapimą. Ši karbamido (šlapalo) forma skaičiuojama plazmos mėginyje. Vis dėlto, dažniausiai biocheminiuose tyrimuose stebimas rodiklis yra BUN, kuris parodo kraujo šlapalo azotą. Katėms sergant LIN, karbamidas nėra visiškai pašalinamas normaliomis fiziologinėmis normomis, todėl liekamojo azoto koncentracija kraujyje didėja – atsiranda retencinė azotemija. Be kitų faktorių, tokių kaip mitybos, hormonų sutrikimų, katabolinių būklių bei sepsio, jos lygis ir BUN koncentracija labai priklauso nuo inkstų funkcijos sutrikimo laipsnio. Dėl šios priežasties, tai yra vienas pagrindinių biocheminių rodiklių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį nustatant ar kontroliuojant šią ligą [5,7,25].
Naudojantis 2015 m. IDEXX laboratorijų nuorodomis, 2 lentelėje pateikiamos BUN rodiklio normos kačių kraujyje [26].
2 lentelė. BUN normos katėms [26]
Kačių amžius BUN normos, mmol/l
Jaunos (iki 6 metų) 5,7–11,8
Suaugusios (nuo 6 iki 10 metų) 5,7–12,9
Senyvo amžiaus (daugiau kaip 10 metų) 5,7–12,9
1.2.2. Kreatininas
Kadangi BUN nėra patikimiausias rodiklis, kalbant, būtent, apie glomerulų filtracijos greitį, svarbu atsižvelgti ir į kitus biocheminius rodiklius. Šiuo atveju, kreatininas yra atvirkščiai proporcingas GFR markeris – didėjant kreatininui, GFR mažėja. Kreatininas, kaip ir šlapalas yra galutinis azoto liekamasis produktas, tik jis susidaro iš kreatino, o ne iš amino rūgščių skilimo. Kreatinas yra labai svarbi metabolizmo medžiaga raumenyse. Jo katabolizmas yra pastovus procesas, kurio laipsnis yra proporcingas individualaus paciento raumenų masei. Taigi, ir kreatinino kiekis, išskiriamas į kraujo plazmą, yra pastovus. Esant kreatinino kiekio pakitimams plazmoje – indentifikuojami jo išskyrimo sutrikimai, kurie atspindi inkstų funkcijos sutrikimus [7,25].
17 Kreatininas, kaip rodiklis, nuo šlapalo skiriasi tuo, kad jis nėra veikiamas mitybos. Taipogi, kreatininas – greičiau užkylantis rodiklis ligos pradžioje, ir greičiau sumažėjantis, kuomet paciento būklė pagerėja. Esant pirminiams sutrikimams (dehidratacija, širdies nepakankamumas ir t.t.), kurie dar tik gali turėti įtakos inkstų funkcijai, kreatininas nuo normos ribų per daug nenukrypsta, tačiau atsiradus rimtiems inkstų funkcijos sutrikimams – gali padidėti ganėtinai smarkiai. Dėl šių priežasčių, kreatininas yra pakankamai jautrus inkstų funkcijos indikatorius [7,25].
Naudojantis 2015 m. IDEXX laboratorijų nuorodomis 3 lentelėje pateikiamos kreatinino normos kačių kraujyje [26].
3 lentelė. Kreatinino normos katėms [26]
Kačių amžius Kreatinino, µmol/l
Jaunos (iki 6 metų) 53–141
Suaugusios (nuo 6 iki 10 metų) 71–212
Senyvo amžiaus (daugiau kaip 10 metų) 71–212
1.2.3. Gliukozė
Įprastai inkstai filtruotą plazmos gliukozę reabsorbuoja proksimaliniuose vamzdeliuose. Šis procesas vyksta iki tam tikros gliukozės koncentracijos plazmoje. Jai pasiekus apie 10 mmol/l, gliukozės gali atsirasti ir šlapime. Koncentracijos riba, kurią viršijus atsiranda gliukozurija, vadinama inkstų gliukozės slenksčiu. Jei paciento organizme stebimas gliukozės koncentracijos padidėjimas kraujo plazmoje, tačiau gliukozurijos nėra, tai gali reikšti GFR sumažėjimą dėl LIN [25].
1.2.4. Simetrinis dimetilargininas
Simetrinio dimetilarginino (SDMA) testas yra naujausias LIN diagnozavimo būdas. IDEXX įmonė, kuri atsakinga už diagnostikos prekes ir paslaugas, 2015 m. JAV ir 2016 m. Europoje pradėjo jungti SDMA tyrimą prie rutininių biocheminių panelių. SDMA yra metilinta amino rūgšties arginino forma, kuri, baltymų skilimo metu, patenka į kraujotaką ir yra išskiriama inkstų. Tyrimų metu įsitikinta, jog kačių organizme SDMA stipriai koreliuoja su GFR [23].
Išskiriamos trys pagrindinės SDMA tyrimo savybės: 1. Jis yra inkstų funkcijos biomarkeris;
18 3. Jis yra specifinis inkstų funkcijai ir nėra veikiamas liesos kūno masės kaip kreatininas.
Tarptautinė inkstų ligų draugija pripažino, jog SDMA gali būti labai vertingas rodiklis, norint nustatyti ankstyvąsias LIN stadijas. Nuolatinis SDMA didėjimas virš 14 μg/dl, reiškia inkstų funkcijų sutrikimą pirmoje LIN stadijoje [23].
SDMA ir kreatinino koncentracijos įvairaus amžiaus kačių kraujyje, pateikiamos 3 paveikslo diagramoje.
3 pav. Lėtinio inkstų nepakankamumo priklausomybė nuo kačių amžiaus [23]
Akivaizdu, kad katėms senstant, SDMA padidėja žymiai dažniau. Atlikus tyrimą (n = 250,329), matyti, kad senyvas amžius turi didelės reikšmės atsirasti LIN [23].
2 3 5 6 8 12 17 22 26 33 6 1 1 1 1 2 2 2 2 2 6 6 8 11 15 21 25 30 32 33 86 90 86 82 76 65 56 46 40 31 0% 20% 40% 60% 80% 100% <1m. 1-5m. 6-9m. 10-11m. 12-13m. 14m. 15m. 16m. 17m. >18m. Amžius
SDMA ir kreatininas padidėję SDMA normalus, kreatininas padidėjęs SDMA padidėjęs, kreatininas normalus SDMA ir kreatininas normalūs
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo vieta ir laikas
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2015 – 2018 m. LSMU Biochemijos katedroje. Tyrimo duomenys buvo renkami veterinarijos klinikoje UAB „VETA“, Vilniuje, 2018 rugsėjo ir spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu rinkta informacija iš praeities atvejų, tuo metu stebėtų pacientų rodiklių, vykdyti savarankiški atvejų tyrimai.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamosios grupės sudarytos iš įvairaus amžiaus kačių, kurios bent kartą lankėsi klinikoje nuo 2015 m. rugsėjo iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, pasirinkti pacientai, kuriems biocheminiai tyrimai buvo atlikti 3 ir daugiau kartų. Iš viso surinkti 52 atvejai. Savarankiškai tirta 12 kačių.
Gyvūnai buvo sugrupuoti pagal amžių: 1. Jaunos (iki 6 metų)
2. Suaugusios (nuo 6 iki 10 metų)
3. Senyvo amžiaus (daugiau kaip 10 metų)
Visų pacientų šeimininkai buvo apklausiami anamnezės surinkimui. Klausta apie gyvūnų bendrą būklę, dietą, pirminius sveikatos sutrikimus ar pakitimus po ankstesnių vizitų. Klinikinio tyrimo metu katėms buvo matuojama temperatūra, kvėpavimo dažnis, širdies ritmas, kapiliarų prisipildymo greitis, atliekama pilvo srities palpacija. Tuomet atliekami biocheminiai kraujo tyrimai.
2.3. Biocheminiai kraujo tyrimai
Kraujas buvo imamas iš priekinės galūnės venos v. cephalica. Galūnė visuomet būdavo paruošiama – nuskutama ir suvilgoma spirituotu vatos tamponu. Laikytasi ir kitų aseptikos bei antiseptikos priemonių. Į mėgintuvėlį su antikoaguliantu heparinu buvo surenkama apie 2–3 ml kraujo.
Biocheminiams tyrimams atlikti naudoti automatiniai biocheminiai analizatoriai: SPOTCHEM EZ SP–4430 ir IDEXX Catalyst One. Remtasi IRIS nurodymais bei IDEXX analizatoriaus programinės sistemos biocheminių rodiklių normomis [8,26].
20 Atliekant tyrimus pirmo vizito metu, dažniausiai būdavo tiriami visi biocheminiai rodikliai, o pakartotinių vizitų metu – tik specifiškiausi inkstų ligų diagnostikoje (BUN ir kreatininas). SDMA rekomenduojamas nustatyti kiekvienam pacientui per pirmąjį vizitą, tačiau, dėl tyrimo kainos, analizių dažnis priklauso nuo šeimininkų.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Magistro darbo tyrimo duomenys skaičiuoti kompiuterine statistikos programa „IBM SPSS Statistics 25“. Tyrimų rezultatų palyginimai pateikiami lentelėse ir diagramose, kurios sudarytos kompiuterine programa „ Microsoft Excel 2013“.
Amžiaus grupėse stebimi BUN, kreatinino ir gliukozės rodiklių kitimai vykdant ir keičiant gydymą. Skaičiuojama šių rodiklių koreliacija. Duomenys buvo laikomi statistiškai reikšmingais jei p<0,05 ir statistiškai nereikšmingais jei p>0,05. Rodiklių priklausomybė vienas nuo kito buvo vertinama taikant Pearson‘o koreliaciją. Ryšys tarp rodiklių ir amžiaus tikrintas One – Way ANOVA metodu [27–30].
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų kačių pasiskirstymas amžiaus grupėse
Iš 2015 – 2018 metų veterinarijos klinikoje UAB „VETA“ tirtų kačių, kurioms buvo atlikta daugiau nei du biocheminiai kraujo tyrimai, 52 atvejai buvo dėl galimo lėtinio inkstų nepakankamumo. Iš jų, pagal suskirstymą į amžiaus grupes, 7 katės priskirtos jaunų, 18 suaugusių ir 27 senyvo amžiaus grupėms. 4 paveikslo diagramoje matome jų procentinį pasiskirstymą.
4 pav. Tiriamųjų kačių pasiskirstymas amžiaus grupėse, proc.
Skaičiaus priklausomybė nuo amžiaus (dažnumas grupėse), tikrinta chi kvadrato metodu, statistiškai reikšminga (p= 0,03).
Jaunų kačių grupėje amžius svyravo nuo 1 iki 5 metų (vidutinis amžius grupėje 3,4 metų), suaugusių – nuo 6 iki 10 metų (vidutinis amžius grupėje 8,2 metų), o senyvo amžiaus – nuo 11 iki 22 metų (vidutinis amžius grupėje 14,2 metų).
3.2. Lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos priskyrimas
Katės savo amžiaus grupėse suskirstytos į pogrupius, atitinkančius LIN stadijas, remiantis IRIS nurodymais ir BUN bei kreatinino normų ribomis. 4 lentelėje pateikiamas konkretus kačių skaičius kiekviename pogrupyje.
22 4 lentelė. Kačių pasiskirstymas LIN stadijomis atitinkamuose pogrupiuose
Amžiaus grupė I stadija II stadija III stadija IV stadija
Jaunos 1 2 2 2
Suaugusios 1 7 8 2
Senyvo amžiaus 0 11 9 7
Pasiskirstymo stadijomis priklausomybė nuo amžiaus grupės statistiškai nepatikima (p>0,05). Diagramos, nurodančios procentinį pasiskirstymą stadijomis skirtingose amžiaus grupėse, vaizduojamos 5 – 7 paveikslėliuose.
5 pav. Kačių pasiskirstymas LIN stadijomis jaunų kačių grupėje, proc. I stadija 14% II stadija 28% III stadija 29% IV stadija 29%
23 6 pav. Kačių pasiskirstymas LIN stadijomis suaugusių kačių grupėje, proc.
7 pav. Kačių pasiskirstymas LIN stadijomis senyvo amžiaus kačių grupėje, proc.
3.3. Skirtingo amžiaus grupių kačių tyrimų analizė
3.3.1. Biocheminių kraujo rodiklių tyrimas
Tiriamų kačių biocheminių rodiklių tyrimų kiekis skyrėsi. Jis nurodytas 5 – 7 lentelėse, kuriose taip pat matomi visų pacientų specifinių biocheminių rodiklių reikšmių vidurkiai. Biocheminė kraujo analizė buvo atliekama apytiksliai kas dvi savaites.
I stadija 6% II stadija 39% III stadija 44% IV stadija 11% I stadija 0% II stadija 41% III stadija 33% IV stadija 26%
24 5 lentelė. Jaunų kačių būdingų kraujo biocheminių tyrimų rodiklių vidurkiai
Vardas Amžius, metais BUN vidurkis, mmol/l Kreatinino vidurkis, nmol/l Gliukozės vidurkis, mmol/l Tyrimų kiekis Cezaris 1,0 38,67 392,67 7,83 3 Mitrandyras 1,5 10,60 131,67 6,03 3 Arkada 3,0 11,23 182,00 6,30 3 Milka 4,0 58,33 1314,00 7,03 3 Sija 4,0 42,97 604,67 6,63 3 Alisa 5,0 10,18 203,00 5,83 4 Kikas 5,0 31,17 387,00 5,50 3
6 lentelė. Suaugusių kačių būdingų kraujo biocheminių tyrimų rodiklių vidurkiai
Vardas Amžius, metais BUN vidurkis, mmol/l Kreatinino vidurkis, nmol/l Gliukozės vidurkis, mmol/l Tyrimų kiekis Kidni 6,0 16,53 206,67 9,83 3 Teodoras Kasikas 6,0 35,97 371,33 7,07 3 Avataras 7,0 36,90 504,00 9,27 3 Baltukas 7,0 8,53 181,67 5,63 3 Mažius 7,5 39,33 267,00 5,73 3 Mursė 7,5 11,37 175,33 6,17 3 Pupa 7,5 18,47 184,00 7,57 3 Diksė 8,0 11,98 198,00 5,68 11 Musė 8,0 23,57 348,33 7,30 3 Daša 9,0 15,42 217,60 7,72 5 Kliopa 9,0 22,40 336,00 5,63 4 Liza 9,0 16,93 331,33 7,23 3 Mopsas 9,0 11,40 223,33 5,77 3 Niga 9,0 30,46 419,00 5,84 5 Salvadoras 9,0 14,87 252,33 5,07 6 Uoga 9,0 29,20 485,33 6,70 3 Debesėlis 10,0 23,30 416,33 8,87 3 Živ 10,0 13,07 194,00 5,90 3
25 7 lentelė. Senyvo amžiaus kačių būdingų kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai
Vardas Amžius, metais BUN vidurkis, mmol/l Kreatinino vidurkis, nmol/l Gliukozės vidurkis, mmol/l Tyrimų kiekis Alvaro Draco 11,0 27,94 639,40 6,46 5 Budilnik 11,0 35,53 837,00 7,00 3 Juočkis 11,0 12,15 232,77 5,80 13 Katinas 11,0 14,80 149,50 5,78 10 Maksimiljanas 12,0 13,74 274,29 5,46 4 Mikis 12,0 14,13 212,00 5,60 7 Sima 12,0 13,97 169,33 6,73 3 Sniegis 12,0 15,63 229,33 7,00 6 Jackpot 12,5 14,38 407,75 6,05 3 Maja 13,0 42,40 389,00 6,63 3 Lyza 13,0 19,37 479,82 5,89 7 Pulia 13,0 20,53 280,25 16,35 11 Vasia 13,0 28,50 220,00 5,77 12 Mila 13,5 16,81 262,57 5,60 3 Biesius 14,0 20,65 393,67 6,60 6 Karat 14,0 21,70 386,67 7,27 3 Katutis 14,0 37,85 693,75 5,50 4 Lilia 14,0 22,67 379,67 5,60 3 Gražuolis 15,0 50,27 1011,33 5,63 3 Stepas 15,0 14,60 197,50 6,78 4 Čupka 16,0 26,10 263,33 6,33 3 Juju 16,0 33,40 171,33 3,47 3 Malyš 18,0 17,90 224,00 6,80 3 Missi 18,0 12,95 190,17 5,88 6 Perla 18,0 44,80 875,00 7,80 3 Bagira 19,0 23,05 516,63 6,66 8 Runcius 22,0 16,50 220,00 6,37 3
Visų tirtų kačių trijų pirmųjų vizitų BUN, kreatinino ir gliukozės rodikliai pateikiami priede 39 – 40 psl.
Iš duomenų lentelėse matoma, jog visose grupėse rodikliai priklauso nuo individų, o grupėse dėsningumo nėra.
26 3.3.2. Biocheminių rodiklių tarpusavio priklausomybė
Analizuojant 5, 6 ir 7 lentelių duomenis, galima nustatyti BUN, kreatinino ir gliukozės tarpusavio priklausomybes. Pearson‘o metodu nustatyta, jog ryšis nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) nei vienoje duomenų poroje. Kadangi reikšmingesni LIN rodikliai yra būtent BUN ir kreatininas, siekiant vaizdžiai parodyti tam tikrus galimus dėsningumus, šių rodiklių tarpusavio priklausomybė amžiaus grupėse pateikiama 8 paveikslėlyje.
8 pav. BUN ir kreatinino tarpusavio priklausomybė skirtingo amžiaus grupėse
3.3.3. Rodiklių priklausomybė nuo amžiaus grupės
Visoms tirtoms katėms atliktos bent 3 būdingų kraujo biocheminių rodiklių tyrimų analizės. Remiantis šių tyrimų rodikliais nustatyta jų priklausomybė nuo amžiaus grupės. Naudotas daugiafaktorinės dispersinės analizės ANOVA metodas, leidžiantis palyginti grupes pagal daugiau nei du požymius. Vizito numeris pažymimas skaičiumi 1, 2 ir 3. Lygiai taip pat lyginami BUN, kreatinino ir gliukozės vidurkiai. Apibendrinti rezultatai pateikiami 8 lentelėje (skaičiu pažymimas vizito numeris). 0.00 200.00 400.00 600.00 800.00 1000.00 1200.00 1400.00 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0 45.0 50.0 55.0 60.0 K reati n in as ,n m ol/l BUN, mmol/l Jaunos Suaugusios Senyvo amžiaus
27 8 lentelė. Būdingų kraujo biocheminių rodiklių priklausomybė nuo amžiaus grupės
Rodiklis Koeficientų statistinis reikšmingumas p BUN vidurkis 0,33 Kreatinino vidurkis 0,25 Gliukozės vidurkis 0,84 BUN 1 0,79 Kreatininas 1 0,91 Gliukozė 1 0,59 BUN 2 0,16 Kreatininas 2 0,18 Gliukozė 2 0,99 BUN 3 0,21 Kreatininas 3 0,23 Gliukozė 3 0,99
Iš duomenų lentelėje matoma, jog, visų vizitų metu, tirtų kačių biocheminių rodiklių priklausomybė nuo amžiaus grupės yra statistiškai nereikšminga (p>0,05).
3.3.4. Gydymo efektyvumo tyrimas
Norint ištirti gydymo, kuris visiems pacientams buvo vienodas, efektyvumą, stebėtas skirtingų vizitų, bet tų pačių kraujo biocheminių rodiklių vidurkių kreivių kitimas. Toks rodiklių tikrinimas parodo pokyčių dėsningumą taikant gydymą. Gydymui esant efektyviam, kreivės turėtų krypti į apačią. Remtasi trijų pirmųjų vizitų vidurkiais.
Tiriamųjų kačių skirtingo amžiaus grupių BUN ir kreatinino vidurkių dinamika pirmųjų trijų vizitų metu pateikiama 9 ir 10 paveiksluose.
28 9 pav. Tiriamųjų kačių skirtingų amžiaus grupių BUN vidurkių dinamika gydymo metu. IDEXX
Catalyst One pateikiamos BUN referencinės normos: 5,70 – 10,30 mmol/l
10 pav. Tiriamųjų kačių skirtingų amžiaus grupių kreatinino vidurkių dinamika gydymo metu.
IDEXX Catalyst One pateikiamos kreatinino referencinės normos: 71 – 168 nmol/l
23.07 30.84 33.23 24.75 19.43 20.13 21.76 22.59 24.80 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 1 2 3 B U N vidur kia i, mmol/l Vizito numeris
Jaunų Suaugusių Senyvo amžiaus
(diagnozės nustatymo dieną) (10-18 dienomis) (24-32 dienomis)
320.00 510.43 543.29 321.56 285.00 292.33 354.48 333.04 352.20 250 300 350 400 450 500 550 1 2 3 Kr ea ti nino vidurkia i, nmol /l Vizito numeris
Jaunų Suaugusių Senyvo amžiaus
29 11 paveiksle pateikiama tiriamųjų kačių skirtingų amžiaus grupių gliukozės vidurkių dinamika pirmųjų trijų vizitų metu.
11 pav. Tiriamųjų kačių skirtingų amžiaus grupių gliukozės vidurkių dinamika gydymo metu.
IDEXX Catalyst One pateikiamos gliukozės referencinės normos: 4,11 – 8,83 mmol/l
Iš pateiktų jaunų kačių amžiaus grupės kreivių matoma, kad BUN ir kreatinino rodiklių kitimas vyko didėjančia kryptimi. Referencinių normų ribose stabilumą išlaikė tik gliukozės rodiklio dinamika.
Suaugusių kačių amžiaus grupės kreivėse matoma, kad visų trijų rodiklių kitimas nebuvo kryptingas. Po pirmojo vizito visi rodikliai šioje grupėje sumažėjo, o po antrojo vėl pakilo. Referencinių normų ribose išliko tik gliukozė.
Analizuojant senyvo amžiaus kačių amžiaus grupės kreives matoma, jog mažėjančia kryptimi kito ir referencinių normų ribose išliko tik gliukozės rodiklio pokyčiai, BUN koncentracijų vidurkių reikšmės didėjo, o kreatinino rodiklio sumažėjo tik po pirmojo vizito.
3.4. Simetrinio dimetilarginino tyrimo rezultatai
Pirmojo vizito metu, 10 kačių kartu su kitų rodiklių analize atliktas ir simetrinio dimetilarginino biocheminis tyrimas, Gauti rezultatai pateikiami 9 lentelėje.
6.46 6.49 6.44 7.31 6.45 6.56 6.85 6.60 6.55 6.3 6.4 6.5 6.6 6.7 6.8 6.9 7 7.1 7.2 7.3 7.4 1 2 3 G liukoz ės vidur kia i mmol/l Vizito numeris
Jaunų Suagusių Senyvo amžiaus
30 9 lentelė. SDMA rodiklio lyginamoji analizė su BUN ir kreatininu pirmojo vizito metu bei stadijos
nustatymas. SDMA referencinės normos: 0 – 14 μg/dl
Vardas Amžius, metais SDMA, μg/dl BUN, mmol/l Kreatininas, nmol/l LIN stadija Mitrandyras 1,5 15 7,40 117 1 Sija 4 17 39,90 641 4 Teodoras Kasikas 6 15 55,30 442 4 Avataras 7 16 41,10 497 4 Salvadoras 9 14 14,20 279 3 Alvaro Draco 11 15 13,00 181 2 Maksimiljanas 12 14 8,60 196 1 Gražuolis 15 16 33,30 616 4 Juju 16 14 23,40 118 2 Bagira 16 15 49,80 1312 4
10 lentelėje pateikiamos T – Test metodu tirtos rezultatų koreliacijos. 10 lentelė. SDMA rodiklio ir kitų kriterijų koreliacija
Koreliacija SDMA ir amžiaus SDMA ir BUN SDMA ir kreatinino SDMA ir stadijos Koeficientų statistinis reikšmingumas p 0,299 0,138 0,230 0,058
Visi gauti rezultatai nėra statistiškai reikšmingi, nes p>0,05. Ligos stadija pirmojo vizito metu, vis dėlto, buvo nustatoma remiantis BUN ir kreatinino rodikliais. Tai reiškia, jog nesant priklausomybei tarp SDMA ir šių rodiklių, stadijos koreliacijoje gali atsirasti paklaida. Koreliacija tarp SDMA ir stadijos yra pakankamai arti patikimumo ribos (p= 0,058).
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Iš 2015 – 2018 metų laikotarpyje veterinarijos klinikoje tirtų kačių, 52 atvejams buvo atlikta daugiau nei 2 biocheminiai kraujo tyrimai. Šie pacientai suskirstyti į amžiaus grupes: jaunų amžiaus grupėje buvo 7 pacientai, suaugusių – 18, o senyvo amžiaus – 27. Didžiausią procentinę dalį tarp jų sudarė būtent senyvo amžiaus katės (52 proc.), o tai patvirtina ligos pasireiškimo priklausomybę nuo amžiaus (p<0,05). Analogiška priklausomybė patvirtinama ir Polzin, Joe Bartges [5].
Toliau tiriant sergančių kačių pasiskirstymą LIN stadijos atžvilgiu, nustatyta, jog stadijos priklausomybė nuo amžiaus grupės statistiškai nepatikima (p>0,05). Taip, galimai, nutiko dėl skirtingų pacientų skaičiaus grupėse. Dėl šios priežasties vertėtų atsižvelgti į konkrečių atvejų skaičių, o ne į jų procentinę išraišką. Jaunų kačių tarpe pacientų pasiskirtymas stadijose buvo panašus (1 pirmojoje ir po 2 antrojoje, trečiojoje bei ketvirtojoje LIN stadijoje). Suaugusiųjų kačių daugiau buvo antros ir trečios stadijų (atitinkamai 7 ir 8), lyginant su 1 atveju pirmoje ir 2 atvejais ketvirtoje stadijoje. Būtent senyvo amžiaus katėms ketvirta stadija su 7 atvejais ne taip ženkliai skyrėsi nuo antros ir trečios stadijų (atitinkamai 11 ir 9 atvejai). Šie rezultatai parodo, jog katėms senstant, didesnė tikimybė ligai progresuoti LIN stadijos atžvilgiu. Nepaisant to, įtakos gali turėti ligos slaptumas ir laiku nesuteiktas gydymas.
Apskaičiavus individualius pacientų būdingų kraujo biocheminių rodiklių vidurkius amžiaus grupėse, toliau buvo tiriama jų tarpusavio priklausomybė. Išsiaiškinta, jog ryšys nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) nei vienoje duomenų poroje. Pavaizdavus BUN ir kreatinino tarpusavio priklausomybę taškinėje diagramoje, matomi tam tikri dėsningumai, tačiau jie nėra tolygūs ir pakankamai patikimi dėl atsitiktinių nuokrypių. Tyrimo rezultatams įtaką galėjo turėti tai, jog kreatininas nėra veikiamas mitybos bei yra greičiau užkylantis rodiklis ligos pradžioje, ir greičiau sumažėjantis, kuomet paciento būklė pagerėja [7,25].
Turint amžiaus grupės rodiklių vidurkius, o taip pat išskiriant pirmų trijų vizitų rodiklių vidurkius, nustatytos jų priklausomybės nuo amžiaus. Visais atvejais rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Tai galėtų būti paaiškinama tuo, kad visi pacientai, nepriklausomai nuo amžiaus, yra individualūs, ir juos veikia daugybė kitų faktorių, kurie kartais net negali būti apibrėžiami [5,6].
32 Diagnozavus ligą, visų amžiaus grupių katėms taikytas vienodas gydymas:
1. Skiriamos fiziologinių skysčių infuzijos dehidratacijos prevencijai,
2. Nustatoma inkstų ligomis sergančioms katėms leistina dieta sumažintu baltymų kiekiu, azotemijos kontrolei,
3. Skiriami vitamino D papildai,
4. Prireikus leidžiami antiemetiniai vaistai su maropitanto veikliąja medžiaga vėmimui slopinti. Ištyrus gydymo efektyvumą, remiantis skirtingų vizitų, bet tų pačių rodiklių vidurkių kreivių kitimu, matoma, jog kryptingo pacientų būklės gerėjimo visose tiriamosiose amžiaus grupėse nėra:
• Jaunų kačių grupės kreivės rodo, kad BUN ir kreatinino rodiklių dinamika vyko didėjančia kryptimi (atitinkamai nuo 23,07 iki 33,23 mmol/l ir nuo 320 iki 543,29 nmol/l), o tai reiškia, kad gydymas nebuvo veiksmingas.
• Suaugusių kačių grupės kreivės rodo, kad po pirmojo vizito BUN ir kreatinino rodikliai sumažėjo (BUN nuo 24,75 iki 19,43 mmol/l, kreatininas nuo 321,56 iki 285 nmol/l) o po antrojo – vėl pakilo (BUN nuo 19,43 iki 20,13 mmol/l, kreatininas nuo 285 iki 292,33 nmol/l). Tai rodo gydymo efektyvumo nepastovumą.
• Senyvo amžiaus kačių grupės kreivės rodo, jog BUN rodikliai didėjo (nuo 21,76 iki 24,80 mmol/l), o kreatininas sumažėjo po pirmojo vizito (nuo 354,48 iki 333,04 nmol/l), tačiau padidėjo po antrojo apsilankymo klinikoje (nuo 333,04 iki 352,20 nmol/l). Šie rezultatai taip pat neparodo teigiamų gydymo rezultatų.
• Visose amžiaus grupėse BUN ir kreatinino nepavyko atstatyti iki referencinių normų ribos (BUN: 5,70 – 10,30 mmol/l, kreatinino: 71 – 168 nmol/l). Tik gliukozė, kuri nėra specifiškas lėtinio inkstų nepakankamumo rodiklis, išliko referencinėse normos ribose (4,11 – 8,83 mmol/l).
Apibendrinant šiuos rezultatus, galima spręsti, jog gydymas nebuvo reikšmingas ir veikė labiau kaip kontrolės priemonė simptomams malšinti.
Tiriant dešimties kačių SDMA koncentracijos priklausomybę nuo BUN ir kreatinino kiekio pirmojo vizito metu, nustatyta, jog ji nėra statistiškai patikima (SDMA ir BUN koreliacija p=0,138, o SDMA ir kreatinino koreliacija p=0,230). Mokslininkams tiriant SDMA ir kreatinino priklausomybes gauti kitokie rezultatai, kurie nurodo statistinį reikšmingumą tarp šių rodiklių [31, 32]. Tyrimų rezultatai galėjo skirtis dėl to, kad minėti autoriai turėjo galimybę tirti kačių GFR ir jo koreliaciją su SDMA bei kreatininu. Statistiškai nereikšminga buvo ir SDMA priklausomybė nuo
33 amžiaus (p=0,299). Vertinant SDMA priklausomybę nuo stadijos, gauta, jog p=0,058, kas reikštų, jog rezultatas taip pat statistiškai nepatikimas, tačiau šis koeficiento statistinis rodiklis yra ganėtinai netoli reikšmingumo ribos (p<0,05). Nustatant LIN stadijas pirmųjų vizitų metų buvo remtasi kreatinino ir BUN rodikliais, todėl neesant priklausomybei tarp SDMA ir šių rodiklių, galėjo atsirasti paklaida ir SDMA priklausomybėje nuo LIN stadijų. Tyrimų rezultatams įtakos galėjo turėti ir tai, jog šeimininkai ne iš karto pastebėdavo ligos požymius, o SDMA, remiantis IRIS nurodymais, yra geriausias rodiklis nustatyti būtent pirmajai lėtinio inkstų nepakankumo stadijai [23].
34
IŠVADOS
1. Didžiausią procentinę dalį tiriamųjų kačių tarpe sudarė senyvo amžiaus katės (52 proc.), o tai patvirtina ligos pasireiškimo priklausomybę nuo amžiaus (p<0,05). Nustatyta, jog lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos priklausomybė nuo amžiaus grupės statistiškai nepatikima (p>0,05), tačiau atsižvelgiant į konkretų pacientų skaičių stadijose, stebima didesnė tikimybė ligai progresuoti stadijų atžvilgiu katėms senstant.
2. Visų tirtų būdingų kraujo biocheminių rodiklių priklausomybės nuo amžiaus analizės rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05) visais atvejais.
3. Vertinant BUN, kreatinino ir gliukozės tarpusavio priklausomybę, nustatyta, jog ryšys nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) nei vienoje duomenų poroje, todėl ir šie rodikliai yra vienas nuo kito nepriklausomi.
4. Stebint tiriamųjų rodiklių dinamiką ir vertinant gydymo efektyvumą, daroma prielaida, jog gydymas nebuvo reikšmingas ir veikė labiau kaip kontrolės priemonė simptomams malšinti.
5. Vertinant SDMA koncentracijos priklausomybę nuo BUN ir kreatinino rodiklių kiekių pirmojo vizito metu, nustatyta, kad ji nėra statistiškai patikima (SDMA ir BUN koreliacija p=0,138, o SDMA ir kreatinino koreliacija p=0,230). Nereikšminga statistiškai buvo ir SDMA koncentracijos priklausomybė nuo amžiaus (p=0,299). Vertinant SDMA priklausomybę nuo lėtinio inkstų nepakankamumo stadijos, gauta tendencija koreliuoti (p=0,058), tai reiškia, kad rezultatas nors ir statistiškai nepatikimas, tačiau statistinis koeficinto rodiklis yra arti reikšmingumo ribos (p<0,05), todėl būtina išsamesnė analizė, o pilnai diagnostikai reikia remtis subjektyvia gydytojo diagnoze.
35
REKOMENDACIJOS
1. Norint užtikrinti efektyvesnį gydymą, reikėtų ištirti galimus pirminius susirgimus, kurie galėjo turėti įtakos lėtinio inkstų nepakankamumo vystymuisi. Atsižvelgiant į juos, skirti papildomą gydymą.
Didinti gydymo efektyvumui, reikėtų skirti antioksidantų papildus.
2. Tiriant BUN ir kreatinino rodiklius bei matant neįprastus jų rezultatus, kurie skiriasi nuo kitų vizitų, galėtų būti naudinga eksperimentinė provokavimo metodika, kuomet gydymas nutraukiamas arba pakeičiamas ir stebima pacientų reakcija.
3. Šviesti gyvūnų šeimininkus apie galimą lėtinį inkstų nepakankamumą katėms (ypač joms senstant), bei rekomenduoti profilaktiškai tikrinti BUN, kreatininą ir SDMA. Siūlyti SDMA tyrimus atlikti dažniau, vesti šių tyrimų statistikas.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J. Elliott, G. F. Grauer ir J. L. Westropp, BSAVA Manual of Canine and Feline Nephrology and Urology, 3rd mont., Gloucester: British Small Animal Veterinary Association, 2017, pp. 8–337.
2. J. N. King, S. Tasker, D. A. Gunn–Moore ir G. Strehlau, „Prognostic Factors in Cats with Chronic Kidney Disease,“ J Vet Intern Med, t. 21, p. 906–916, 2007.
3. L. Boyd, C. Langston, K. Thompson, K. Zivin ir M. Imanishi, „Survival in Cats with Naturally Occurring Chronic Kidney Disease,“ J Vet Intern Med, t. 22, p. 1111–1117, 2008.
4. Case–Control Study of Risk Factors Associated with Feline and Canine Chronic Kidney
Disease, 2010.
5. J. B. Polzin ir D. J., Nephrology and Urology of Small Animals, 1st mont., Blackwell Publishing Ltd., 2011, pp. 433–468.
6. S. Caney, Caring for a cat with kidney failure, Cat Professional Ltd, 2008.
7. D. J. Chew, S. P. Dibartola ir P. Schenck, Canine and Feline Nephrology and Urology, 2nd mont., Elsevier Inc., 2011, pp. 153–203.
8. „International Renal Interest Society,“ [Tinkle]. Available: http://www.iris– kidney.com/guidelines/staging.html. [Kreiptasi 21 Spalis 2018].
9. D. Paepe, „Early recognition of feline chronic kidney disease,“ Eur J Comp An Pract, t. 25, nr. 3, pp. 61–77, 2015.
10. E. Aitken, „Vet Times,“ 1 August 2013. [Tinkle]. Available: https://www.vettimes.co.uk. [Kreiptasi 30 Spalis 2018].
11. Arnold Plotnick, „Feline Chronic Renal Failure: Long–Term Medical Management,“ Compend
Contin Educ Vet, t. 29, nr. 6, 2007.
12. T. M.L., J. E.S. ir Y. X, „Effect of anaemia on mortality, cardiovascular hospitalizations and end–stage renal disease among patients with chronic kidney disease,“ Nephorology (Carlton), t. 14, pp. 240–246, 2009.
13. T. Williams, K. Peak, D. Brodbelt, J. Elliott ir H. Syme, „Survival and the Development of Azotemia after Treatment of Hyperthyroid Cats,“ J Vet Med Intern Med, t. 24, nr. 4, pp. 863– 869, 2010.
14. H. S. S. Chakrabarti ir J. Elliott, „Clinicopathological Variables Predicting Progression of Azotemia in Cats with Chronic Kidney Disease,“ J Vet Intern Med, t. 26, pp. 275–281, 2012.
37 15. R. K. Webb ir C.B., „Oxidative Stress and Neutrophil Function in Cats with Chronic,“ J Vet
Intern Med, t. 24, pp. 514–519, 2010.
16. S. A. Brown, „Oxidative stress and chronic kidney disease,“ Veterinary Clinics of North
America Small Animal Practice, t. 38, nr. 1, p. 157–166, 2008.
17. M. Kao, D. Ang, A. Pall ir A. Struthers, „Oxidative stress in renal dysfunction: mechanisms, clinical sequelae and therapeutic options,“ J Hum Hypertens, t. 24, pp. 1–8, 2010.
18. R. Keegan ir C. Webb, „Oxidative stress and neutrophil function in cats with chronic renal failure,“ J Vet Intern Med, t. 24, p. 514–519, 2010.
19. J. M. Quimby, D. G. Maranon, C. L. R. Battaglia, S. M. McLeland, W. T. Brock ir S. M. Bailey, „Feline chronic kidney disease is associated with shortened telomeres and increased cellular senescence,“ Am J Physiol Renal Physiol, t. 305, p. 295–303, 2013.
20. L. Fusaro, S. Panarese, B. Brunetti, D. Zambelli, C. Benazzi ir G. Sarli, „Quantitative analysis of telomerase in feline mammary tissues.,“ J Vet Diagn Invest, t. 21, p. 369–373, 2009. 21. N. Lopez–Diazguerrero, G. Perez–Figueroa, C. Martinez–Garduno, A. Alarcon–Aguilar, A.
Luna–Lopez, M. Gutierrez–Ruiz ir M. Konigsberg, „Telomerase activity in response to mild oxidative stress,“ Cell Biol Int, t. 36, p. 409–413, 2012.
22. J. D. Bonagura ir D. C. Twedt, Kirk's Current Veterinary Therapy, St. Louis: Saunders, Elsevier, 2009, pp. 932–940.
23. J. Robertson, „IDEXX Laboratories,“ 2015. [Tinkle]. Available:
https://www.idexx.eu/globalassets/documents/congress/lvs2017/felineckdsdma.pdf. [Kreiptasi 31 October 2018].
24. A. Plotnick, „VetFolio,“ 2007. [Tinkle]. Available: http://www.vetfolio.com/emergency– medicine/feline–chronic–renal–failure–long–term–medical–management. [Kreiptasi 30 October 2018].
25. M. G. Kerr, Veterinary Laboratory Medicine Clinical Biochemistry and Haematology, 2nd mont., Horsham: Blackwell Science, 2002, pp. 101–113.
26. „IDEXX Laboratories,“ 2015. [Tinkle]. Available:
http://www.idexx.co.jp/pdf/ja_jp/smallanimal/vetlab/catalyst/JP–SAH–Catalyst–reference– ranges.pdf. [Kreiptasi 31 Spalis 2018].
27. Č. V. ir M. G., Statistika ir jos taikymai, t. 2, Vilnius: TEV, 2001. 28. Č. V. ir M. G., Statistika ir jos taikymai, t. 1, Vilnius: TEV, 2001. 29. S. J., Statistikos ir informatikos pagrindai, KMU, 2008.
38 31. J. Hall, M. Yerramilli, E. Obare, M. Yerramilli ir D. Jewell, „Comparison of Serum
Concentrations of Symmetric Dimethylarginine and Creatinine as Kidney Function Biomarkers in Cats with Chronic Kidney Disease,“ J Vet Intern Med, t. 28, p. 1676–1683, 2014.
32. J. Braff, E. Obare, M. Yerramilli, J. Elliott ir M. Yerramilli, „Relationship between Serum Symmetric Dimethylarginine Concentration and Glomerular Filtration Rate in Cats,“ J Vet
39
PRIEDAI
11 lentelė. Visų tirtų kačių pirmųjų trijų vizitų BUN, kreatinino ir gliukozės rodikliai
Vardas Amžius metais BUN 1, mmol/l CREA 1, nmol/l GLU 1, mmol/l BUN 2, mmol/l CREA 2, nmol/l GLU 2, mmol/l BUN 3, mmol/l CREA 3, nmol/l GLU 3, mmol/l Mitrandyras 1,5 7,4 117 5,6 10,3 124 5,8 14,1 154 6,7 Cezaris 1,0 35,3 345 9,2 48,8 422 7,1 31,9 411 7,2 Arkada 3,0 9,4 225 6,7 13,1 176 5,8 11,2 145 6,4 Milka 4,0 27,4 340 6,6 71,4 1742 7,1 76,2 1860 7,4 Sija 4,0 39,9 641 6,5 26,0 558 6,8 63,0 615 6,6 Alisa 5,0 10,6 210 5,3 9,9 160 7,1 10,6 210 5,3 Kikas 5,0 31,5 362 5,3 36,4 391 5,7 25,6 408 5,5 Kidni 6,0 8,0 146 10,3 19,5 228 9,8 22,1 246 9,4 Teodoras Kasikas 6,0 55,3 442 7,1 26,3 346 7,2 26,3 326 6,9 Mažius 7,5 43,0 376 6,3 36,6 180 5,3 38,4 245 5,6 Mursė 7,5 8,1 171 6,2 11,2 166 6,2 14,8 189 6,1 Pupa 7,5 27,2 293 9,0 18,5 114 6,3 9,7 145 7,4 Avataras 7,0 41,1 497 9,8 33,4 495 8,6 36,2 520 9,4 Baltukas 7,0 7,1 202 6,3 8,5 161 5,8 10,0 182 4,8 Diksė 8,0 15,5 172 5,5 14,2 186 5,5 6,7 212 5,4 Musė 8,0 28,7 300 7,5 19,2 364 7,2 22,8 381 7,2 Daša 9,0 15,1 100 11,6 20,5 299 5,0 15,6 236 6,4 Kliopa 9,0 29,0 340 5,2 19,5 326 5,4 20,7 333 6,7 Liza 9,0 12,5 301 9,5 16,2 331 5,9 22,1 362 6,3 Mopsas 9,0 11,8 207 6,0 8,2 199 5,9 14,2 264 5,4 Niga 9,0 44,2 668 4,2 31,6 475 5,4 27,0 379 6,7 Salvadoras 9,0 14,2 279 4,4 11,6 242 4,3 18,5 267 4,9 Uoga 9,0 40,8 625 7,3 28,0 486 6,8 18,8 345 6,0 Debesėlis 10,0 32,8 491 9,8 14,8 347 9,2 22,3 411 7,6 Živ 10,0 11,1 178 5,6 12,0 185 6,3 16,1 219 5,8
40 11 lentelės tęsinys. Visų tirtų kačių pirmųjų trijų vizitų BUN, kreatinino ir gliukozės rodikliai
Alvaro Draco 11,0 13,0 181 6,8 15,2 172 4,9 27,9 600 6,8 Budilnik 11,0 32,4 745 7,9 36,1 877 7,4 38,1 889 5,7 Juočkis 11,0 12,5 276 5,2 8,3 197 5,4 11,3 211 5,1 Katinas 11,0 10,7 102 5,4 11,8 125 6,0 14,3 117 5,4 Jackpot 12,5 13,4 149 5,9 23,7 193 6,4 10,0 1153 6,1 Maksimiljanas 12,0 8,6 196 6,3 7,0 188 5,1 8,8 179 5,2 Mikis 12,0 14,2 229 5,6 13,7 207 5,4 14,5 200 5,8 Sima 12,0 12,5 154 12,0 18,0 190 6,2 15,1 169 4,8 Sniegis 12,0 17,9 221 8,2 12,3 211 5,7 16,7 256 7,1 Maja 13,0 23,6 168 7,1 49,1 437 6,7 54,5 562 6,1 Mila 13,5 15,7 262 5,7 14,0 247 5,6 17,1 284 5,2 Lyza 13,0 62,3 1390 6,6 25,8 674 5,8 16,9 322 5,2 Pulia 13,0 13,4 260 13,1 27,7 223 25,0 15,1 213 17,7 Vasia 13,0 27,6 208 5,8 28,6 207 5,4 29,3 245 6,1 Biesius 14,0 18,7 321 8,0 16,1 345 5,9 14,7 384 6,4 Karat 14,0 13,7 199 7,7 24,6 476 6,8 26,8 485 7,3 Katutis 14,0 51,9 846 4,9 35,8 560 5,3 21,9 421 6,1 Lilia 14,0 13,7 274 5,5 26,2 414 5,7 28,1 451 5,6 Gražuolis 15,0 33,3 616 5,6 46,1 848 6,1 71,4 1570 5,2 Stepas 15,0 23,8 275 7,7 9,3 146 7,1 15,0 196 7,0 Čupka 16,0 25,3 225 6,9 24,9 254 6,1 28,1 311 6,0 Juju 16,0 23,4 118 4,1 39,0 151 1,5 37,8 245 4,8 Malyš 18,0 10,4 192 6,6 21,0 234 7,0 22,3 246 6,8 Missi 18,0 9,4 140 5,3 12,9 247 6,0 11,6 201 5,9 Perla 18,0 15,30 213,00 5,20 44,10 842,00 7,40 75,00 1570,00 10,80 Bagira 19,0 49,80 1312,00 8,80 6,80 188,00 6,40 10,50 243,00 6,50 Runcius 22,0 21,10 299,00 7,00 11,70 139,00 5,90 16,70 222,00 6,20
