Gabrielė Ambrulaitytė
5 kursas, 7 grupė
FAKTORIAI, LEMIANTYS PATOLOGINĮ DANTŲ
DILIMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Kęstutis Vaičekauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
FAKTORIAI, LEMIANTYS PATOLOGINĮ DANTŲ DILIMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ……… (parašas)
Gabrielė Ambrulaitytė, 5 kursas, 7 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)
20…m. ………. (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ……… (parašas) Asist. Kęstutis Vaičekauskas
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20…m. ……….
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai,
pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai
susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0 10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios
grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0 13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir
priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0 14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais
vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir
uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų
tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka
tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4
+0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto
leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų
paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ _____________________________________________________ _____________________________
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Dantų dilimo mechanizmai ... 11
1.1.1. Dantų erozija... 11
1.1.2. Dantų atricija ... 12
1.1.3. Dantų abrazija ... 13
1.2. Patologinio dantų dilimo faktoriai ... 13
1.2.1. Gėrimai ir maisto produktai ... 13
1.2.2. Medikamentai ... 14
1.2.3. Gastroezofaginio refliukso liga ... 15
1.2.4. Valgymo sutrikimai ... 15
1.2.5. Bruksizmas ... 16
1.2.6. Dantims žalingi įpročiai... 16
1.2.7. Burnos higienos priemonės ir įpročiai ... 16
1.3. Diagnostika ... 17 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20 2.1. Atrankos kriterijai ... 20 2.2. Klausimynas ... 21 2.3. Klinikinis vertinimas ... 21 2.4. Statistinė analizė ... 22 3. REZULTATAI ... 23 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 IŠVADOS ... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 PRIEDAI ... 36
FAKTORIAI, LEMIANTYS PATOLOGINĮ DANTŲ DILIMĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: dantų dilimas yra natūralus fiziologinis procesas, tačiau pastaruoju metu ypač daugėja patologinio dantų nudilimo atvėjų. Darbo tikslas: nustatyti patologinio dantų nudilimo paplitimą ir jį lemiančias pagrindines priežastis tarp LSMU KK pacientų, kurie gydosi pas studentus odontologus.
Medžiaga ir metodai: tyrime dalyvavo 70 tiriamųjų, kurie atitiko atrankos kriterijus. Kiekvienas dalyvis buvo vertinamas anoniminės anketos klausimynu ir klinikine apžiūra.
Rezultatai: 45,7% tiriamųjų dantų dilimą skatino atricinio tipo mechanizmas, 88,6% erozinio tipo ir 81,4% abrazinio tipo mechanizmas. 91,4% tiriamųjų buvo nustatytas daugiau negu vienas mechanizmas. 44% tyrimo dalyvių dažniausiai buvo diagnozuotas 1 laipsnio dantų nusidėvėjimas. Pagrindinės dantų dilimo priežastys buvo dieninis bruksizmas (34,2%), abrazyvios dantų pastos naudojimas (32,9%), GERL (30%). Amžius, lytis, išsilavinimas, vitamino C vartojimas, dieninis bruksizmas, GERL, kietų šerelių dantų šepetėliai, valymo trukmė ir dažnis buvo reikšmingai susiję su okliuzijos/kandamųjų kraštų patologiniu dantų nudilimu (p<0.05).
Išvados: 1) Tyrimo dalyviams diagnozuotas 1, 2, 3 arba 4 laipsnio dantų nudilimas. Dažniausiai vyravo 1 laipsnio nudilimas, o beveik 1/3 tiriamųjų turėjo patologinį dantų nusidėvėjimą; 2) Patologinis dantų nudilimas yra dažniau paplitęs tarp vyrų negu tarp moterų; 3) Remiantis anketinės apklausos duomenimis, pagrindinės tiriamųjų dantų dilimo priežastys yra dieninis bruksizmas, abrazyvių dantų pastų naudojimas ir GERL; 4) Pagrindinis mechanizmas, vyravęs dantų dilimo procesuose, buvo erozija, tačiau beveik visiems dalyviams dantų nusidėvėjime erozija, abrazija ir/ar atricija veikė kartu; 5) Vitamino C vartojimas ilgiau negu vieneri metai, GERL, kietų šerelių dantų šepetėlis ir dieninis bruksizmas buvo reikšmingai susijęs su okliuzijos/kandamųjų kraštų sunkiu arba labai sunkiu dantų nudilimu.
FACTORS DETERMINING PATHOLOGICAL TOOTH WEAR
SUMMARY
Relevance of the problem: tooth wear is a natural physiological process but pathological tooth wear in today’s society is increasing. Aim of the work: to evaluate pathological tooth wear prevalence and associated risk factors in LSMU KK patients who are treated by dentistry students.
Materials and methods: 70 patients participated in this study. Each patient completed an anonymous questionnaire and then were examined for the severity of tooth wear.
Results: 45,7% of participants demonstrated attrition, 88,6% had erosion and 81,4% had abrasion. 91,4% had more than one type of tooth wear mechanisms. 44% of participants demonstrated 1st grade of tooth wear. The most common risk factors were daytime bruxism (34,2%), abrasive toothpastes (32,9%) and GERD (30%). Age, sex, education, daytime bruxism, vitamin C, GERD, abrasive toothpaste, hard bristles toothbrush, brushing time and frequency had significant relationship with pathological tooth wear of occlusal/incisor surfaces (p<0.05).
Conclusions: 1) Participants had 1st, 2nd , 3rd and 4th grade of tooth wear. 1st grade of tooth wear was the most common and almost 1/3 of participants had a pathological tooth surface loss; 2) Males demonstrate greater pathological tooth wear than females; 3) The most common risk factors of tooth wear are daytime bruxism, using abrasive toothpastes and GERD; 4) Erosion was the main mechanism in tooth wear process, but almost all participants had erosion, abrasion and/or attrition; 5) Using vitamin C for more than 1 year, GERD, hard bristles toothbrush and daytime bruxism had significant relationship with severe or extreme tooth wear of occlusal/incisor surfaces.
ĮVADAS
Dantų dilimas apibūdinamas kaip nekariozinės kilmės, mechaninių ir/ar cheminių procesų sukeltas lėtinis danties kietųjų audinių netekimas [1]. Tai yra normalus fiziologinis procesas, kuris priklauso nuo amžiaus [1,2] ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau jis tampa patologiniu, kai nudilimo laipsnis yra didelis arba sparčiai didėja [3]. Klinikinis dantų vaizdas yra glaudžiai susijęs su biologiniais, tribologiniais, mechaniniais ir cheminiais veiksniais [1,4], todėl erozija, abrazija ir atricija yra terminai, kurie literatūroje dažniausiai vartojami apibūdinant dantų nusidėvėjimo procesą [5]. Nors kiekvienas iš šių terminų turi savo etiologiją ir skiriamuosius požymius, tačiau, remiantis in vivo ir in vitro tyrimais, retais atvejais patologinį dantų dilimą sukelia tik vienas minėtas procesas [6].
Daugelį metų dantų dilimas nesulaukdavo ypatingo dėmesio klinikinėje praktikoje [7], tačiau šiandien ši problema tampa vis aktualesnė mūsų visuomenėje, paveikianti visas amžiaus grupes [5]. A. van 't Spijker ir kolegų sisteminėje apžvalgoje teigiama, kad dantų nudilimo laipsnio sunkumas didėja nuo 3% 20 gyvenimo metais iki 17% 70 gyvenimo metais [8]. Dėl didėjančio rūgštinių gėrimų ir maisto produktų vartojimo dažnio Europos šalyse didėja rizika išsivystyti dantų erozijai, kuri yra viena iš pagrindinių patologinio dantų dilimo priežasčių [4,6,7]. Virškinimo sistemos ligos, valgymo sutrikimai, tam tikri medikamentai, dantų priežiūros įgūdžiai, parafunkcijos bei elgesio įpročiai taip pat gali lemti nefiziologinį danties kietųjų audinių pažeidimą [3,4,9]. Dantų dilimas yra negrįžtamas procesas [7], sukeliantis funkcines, estetines ir dantų jautrumo problemas [3,5]. Neretai reikalaujantis pakartotinio kompleksinio gydymo ir defektų atstatymo restauracijomis. Taigi, tiek studentams, tiek gydytojams odontologams yra labai svarbu žinoti etiologinius faktorius ir su jais susijusius procesus, kad galėtų laiku diagnozuoti patologinį dantų dilimą ir pritaikyti adekvačias prevencijos priemones [5,7].
Pastaraisiais metais daugelis epidemiologinių tyrimų buvo atlikti įvertinti pažeidimų paplitimą ir pagrindinius faktorius, sukeliančius danties kietųjų audinių netekimą. Kadangi kiekvienoje šalyje ar jos regione šie tyrimų rezultatai gali skirtis [1], kilo idėja ištirti pacientus, kurie gydosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) pas studentus odontologus..
Šio tyrimo tikslas – nustatyti patologinio dantų nudilimo paplitimą ir jį lemiančias pagrindines priežastis tarp LSMU KK pacientų, kurie gydosi pas studentus odontologus.
Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų dantų nudilimo laipsnius;
2. Palyginti patologinio dantų nudilimo paplitimą tarp vyrų ir moterų;
4. Nustatyti pagrindinį vyraujantį dantų dilimo mechanizmą;
5. Išanalizavus statistinius duomenis, nustatyti faktorius, kurie yra susiję su okliuzijos/kandamųjų kraštų sunkiu arba labai sunkiu dantų nudilimo laipsniu.
Hipotezė: rūgščių gėrimų ir maisto produktų vartojimas yra pagrindinė priežastis, lemianti LSMU KK pacientų, kurie gydosi pas studentus odontologus, patologinį dantų dilimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų dilimo mechanizmai
Dantų dilimas yra negrįžtamas, nebakterinės kilmės, fiziologinis, patologinis, funkcinis ir progresuojantis danties kietųjų audinių netekimas, kuris apima tris procesus [2,10]. Pirmieji du yra mechaninės kilmės: abrazija ir atricija. Trečiasis procesas – erozija – yra cheminės kilmės [7]. Vieni autoriai teigia, kad erozija atlieka pagrindinį vaidmenį dantų dilimo procese, kiti sako, kad dantų dilimas yra bendras erozijos, abrazijos ir atricijos rezultatas [10]. In vitro ir in vivo tyrimai rodo, kad dantų nusidėvėjimo mechanizmai dažniausiai veikia ne po vieną, o sąveikauja vienas su kitu [6]. Dažniausiai erozija veikia kartu su abrazija ar atricija, taip pagreitindama dantų dilimo procesą [2].
1.1.1. Dantų erozija
Dantų erozija yra nebakterinės kilmės cheminis procesas, pažeidžiantis danties kietuosius audinius [5]. Deja, kai kurie autoriai nesutinka su erozijos termino reikšme, nes ji ženkliai skiriasi odontologijoje ir tribologijoje, todėl terminas korozija tiksliau apibūdintų cheminius ir elektrocheminius procesus, vykstančius danties paviršiuje. Šioje literatūros apžvalgoje terminas erozija bus naudojamas išreikšti danties kietųjų audinių cheminį tirpumą [4].
Rūgštys, sukeliančios danties kietųjų audinių demineralizacijos procesus, gali būti vidinės ir išorinės kilmės [2,11]. Vidinės rūgštys yra kilusios iš skrandžio ir susijusios su tokiomis virškinimo sistemos ligomis bei valgymo sutrikimais kaip gastritas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), bulimija ir anoreksija. Išorinės kilmės rūgštys į burnos ertmę patenka kartu su mitybos komponentais, geriant gazuotus gėrimus ar citrusinių vaisių sultis [11], bei iš aplinkos, dirbant ar daug laiko praleidžiant rūgštinėje erdvėje [5]. Remiantis epidemiologiniais duomenis, tyrimai, atlikti in vitro ir in situ, rodo, kad iš trijų procesų, dalyvaujančių dantų dilimo procesuose, erozija daro didžiausią žalą danties kietiesiams audiniams [4].
Rūgštinės kilmės tirpalui patekus į burnos ertmę, prieš pažeidžiant danties emalį, pirmiausia reikia įveikti pelikulės barjerą [12]. Pelikulė – tai plonas, neląstelinis biofilmas, kuris dengia minkštuosius bei kietuosius burnos audinius ir atlieka pusiau selektyvią barjerinę funkciją. Ji daugiausia sudaryta iš seilių proteinų bei peptidų, tačiau randama ir angliavandenių, lipidų, enzimų bei glikoproteinų [13]. Apsauginės pelikulės poveikis trunka tik trumpą laiko tarpą, nes rūgštinės dalelės pašalina tirštą dengiamąjį pelikulės sluoksnį ir jos apsauginės savybės prarandamos. Tyrimai in vitro rodo, kad, norint atkurti pelikulės apsauginį sluoksnį, dentinas turi būti laikomas seilių terpėje 2 minutes, o emalis – 1 valandą. Tuo laiko tarpu, kurio metu formuojasi pelikulė,
danties paviršius yra lengvai pažeidžiamas erozinio proceso [2]. Kai rūgštys prasiskverbia pro pelikulę ir pasiekia danties emalį, vandenilio jonai (H+) pradeda tirpinti hidroksiapatito kristalus, pažeisdami emalio prizmių apvalkalus, o vėliau ir branduolį. Mikroskopiškai šis vaizdas primena korį (1 pav.) [2,12]. Demineralizacijos procesui progresuojant, danties emalis minkštėja, dėl to prarandamas visas viršutinės dalies emalis. Remiantis tyrimais in vitro, rūgštims tiesiogiai veikiant atsidengusį dentiną, pirmiausia pažeidžiama jungtis tarp peritubulinio ir intertubulinio dentino, vėliau prarandamas peritubulinis dentino sluoksnis, o tubulių spindis ima didėti. Pažeidimai progresuoja tol, kol vyrauja demineralizacijos procesai [2].
1 pav. Tipinis korio vaizdas po emalio kontakto su rūgštine medžiaga (6 min; 1% citrinos rūgštis, pH=3.6) [12]
1.1.2. Dantų atricija
Dantų atricija yra mechaninės kilmės procesas, kuris atsiranda funkcijos ar parafunkcijos metu, dantims kontaktuojant su antagonistais [6]. Trintis „dantis į dantį” kontakto metu iš esmės yra dviejų kūnų sąveika, tačiau mechaniškai ji negali būti diferencijuojama nuo trijų kūnų sąveikos – abrazijos, nes atricijos metu gali atitrūkti emalio dalelė, kuri veiktų kaip abrazyvi medžiaga [2]. Kaip teigė Berry ir Pole (1967), atricija yra normalus, su amžiumi susijęs fiziologinis procesas, kurio metu atsidengiantis antrinis dentinas, alveolinių ataugų pokyčiai ir raumenų adaptacija yra kompensacinis mechanizmas [14]. Tačiau šis procesas tampa patologiniu, kai dantų kandamieji kraštai ir okliuziniai paviršiai yra pažeidžiami išorinių veiksnių, tokių kaip parafunkcijos (bruksizmas), trauminė okliuzija ar protezų restauracijų medžiaga [4,9].
Atlikto in vitro tyrimo rezultatai parodė, kad emalio trintis prasideda, kai dantų apkrova siekia 0,2 – 16 kg ir didėja priklausomai nuo trukmės bei apkrovos dydžio. Esant 6 – 10 kg dantų apkrovai, dentino nusidėvėjimas yra didesnis, negu tokia pačia jėga veikiant emalio audinį, bet
naudojant 14 kg apkrovą, abu danties audiniai dyla vienodai. Tyrėjai paaiškino, kad didesnis dentino nusidėvėjimas, veikiant silpnesnei apkrovai, yra dėl mažesnės audinio mineralizacijos. Veikiant 14 kg apkrovai, dentino skaidulinis organinis matriksas padeda sumažinti įtrūkimus, o labiau mineralizuotas emalis šio mechanizmo neatlieka, todėl audiniai dyla tolygiai [2].
1.1.3. Dantų abrazija
Dantų abrazija yra mechaninė sąveika, kurios metu dantys ar dantų protezai kontaktuoja su kita medžiaga [3,6]. Rupus mitybos racionas, elgesio įpročiai, dantų priežiūros priemonių pasirinkimas ir dantų valymo ypatumai yra pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie lemia dantų abraziją. Šis apibrėžimas odontologiniame kontekste dažnai įgauna patologinio proceso reikšmę [2,4].
Dentinas yra minkštesnis audinys negu emalis, todėl jis yra labiau linkęs į abraziją. Audinių dilimas tampa vienodas, kai abrazyvių dalelių kietumas didėja. Vartojant abrazyvų maistą, dentinas nusidėvi greičiau tada, kai yra prarastas danties kauburų emalis [2].
1.2. Patologinio dantų dilimo faktoriai
Dantų nusidėvėjimas yra normalus fiziologinis procesas, jeigu kasmet prarandama apie 20 – 38 μm danties kietųjų audinių. Kai dantų nudilimas sukelia estetines bei funkcines problemas ir neatitinka paciento amžiaus, jis tampa patologiniu procesu, ilgainiui lemiančiu sunkų arba labai sunkų dantų nusidėvėjimą [15]. Patologinis dantų dilimas gali būti daugiafaktorinis procesas [10], todėl pagrindinės priežastys, pažeidžiančios dantų kietuosius audinius, bus aptartos šioje literatūros apžvalgoje.
1.2.1. Gėrimai ir maisto produktai
Atlikti tyrimai patvirtina, kad rūgščių gėrimų ir maisto produktų vartojimas didina riziką dantų erozijų atsiradimui [16,17,18]. Buferinė talpa, pH vertė, Ca, P ir F koncentracija yra svarbios cheminės savybės, nuo kurių priklauso gėrimų ir maisto produktų erozinis potencialas [16,17,19]. Dėl šios priežasties labai svarbu nevertinti produkto tik pagal pH vertę, nes „kritinė” pH, kuri sukelia dantų demineralizaciją, kiekvieno produkto yra skirtinga. Pavyzdžiui, jogurtų pH yra apie 4.0, tačiau jie nesukelia danties kietųjų audinių pažeidimų, nes savo sudėtyje turi aukštą kalcio jonų koncentraciją [19]. Analogiškai gėrimo Coca-Cola pH yra 2.3, o kalcio bei fluoridų jonų koncentracija atitinkamai 0,58 ir 0,066. Maža pH reikšmė ir jonų koncentracija rodo aukštą gėrimo erozinį potencialą, kuris sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją [20]. Daugelis atliktų
tyrimų patvirtina, kad didžiausiu eroziniu potencialu pasižymi rūgštūs saldainiai, gazuoti gėrimai, alkoholiniai gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys [5,12,16,21,22].
Svarbu ne tik produktų cheminės savybės, bet ir vartojimo dažnis [19]. Z. Wei ir kitų atlikto tyrimo metu buvo pastebėta reikšminga priklausomybė tarp rūgštinių produktų vartojimo dažnio ir erozinių dantų pažeidimų [1]. J.B. Søvik ir kolegos atliko tyrimą, kurio gauti rezultatai parodė, kad pacientai, kurie vartojo rūgščius saldainius 3 ir daugiau kartų per savaitę, buvo labiau linkę į dantų erozijas [18]. Taigi, atlikti tyrimai rodo, kad dažniau vartojami aukštą erozinį potencialą turintys gėrimai ir maisto produktai lemia sunkesnį dantų pažeidimą [1,18].
J.B. Søvik ir kitų bendraautorių tyrimo metu buvo įrodyta, kad kasdienis sportinių gėrimų vartojimas yra reikšmingas veiksnys dantų erozijų atsiradimui [18]. Tokie gėrimai yra skirti atstatyti fizinės veiklos metu prarastus skysčius. Paprastai jų sudėtyje randama vandens, elektrolitų ir rafinuoto cukraus. Skonio savybėms pagerinti dažniausiai renkamasi citrinos rūgštį, todėl didėja gėrimo rūgštingumas [17]. Tai svarbus veiksnys danties kietųjų audinių nusidėvėjimo procesuose, ypač jeigu sportiniai gėrimai vartojami intensyvios veiklos metu, kuomet organizmui gresia dehidratacija [16,23]. Dehidratacijos metu sumažėja seilių išsiskyrimo kiekis ir reikia daugiau laiko neutralizuojant rūgštinę burnos terpę [23].
1.2.2. Medikamentai
Žemos pH vertės ir didelės buferinės talpos medikamentai, kurie vartojami dažnai arba ilgą laiko tarpą, gali lemti patologinį dantų dilimą. Kramtomosios vitamino C tabletės yra vienas iš populiariausių papildų, tačiau pasižymi aukštu eroziniu potencialu, nes L-askorbo rūgšties pH yra 2.3 [20,24,25]. Po maisto papildo vartojimo rūgštinės burnos ertmės neutralizacija seilėmis užtrunka 25 min. Tuo laiko tarpu dantys tampa labiau pažeidžiami kitų veiksnių [24]. Kadangi tabletės yra kietos ir didelės, didėja paviršiaus plotas ir laikas, kurio metu dantys kontaktuoja su vitaminu [25]. P. Bahal ir S. Djeman tyrė pacientą, kuris 3 metus kasdien suvartodavo po 5 – 6 kramtomąsias vitamino C tabletes. Rezultatai parodė, kad ta dantų pusė, kuria tyrimo dalyvis įprastai kramtydavo minėtą maisto papildą, buvo praradusi vieną trečdalį kietųjų audinių [24].
Analgetikas aspirinas yra sudarytas iš acetilsalicilio rūgšties, todėl ilgai vartojant jo pagrindu pagamintas kramtomąsias tabletes, didėja dantų demineralizacijos rizika [25]. Z. Wei ir kolegų atliktame tyrime visiems dalyviams, kurie dažnai vartojo kramtomas aspirino tabletes, buvo diagnozuoti eroziniai dantų pažeidimai [1]. Didžiausi kietųjų audinių praradimai stebimi tose vietose, kuriose tabletė dažniausiai kontaktuoja su dantų paviršiais [25].
1.2.3. Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginio refliukso liga – tai lėtinė liga, paliečianti 10 – 20% žmonių populiacijos, kurios metu skrandžio turinys, dėl sutrikusios apatinės stemplės dalies susitraukimų, nuolat patenka į stemplę [26,27]. Skrandžio sulčių pagrindinė sudedamoji dalis yra HCl rūgštis, kurią gamina parietalinės skrandžio ląstelės. Skrandžio sulčių pH svyruoja nuo 1.0 iki 3.0 [28]. Pacientai, sergantys šia liga, dažniausiai skundžiasi pasikartojančiais rėmens ir deginančios krūtinės skausmo simptomais [29]. Atlikti tyrinėjimai ir analizės rodo, kad GERL ir dantų būklė yra reikšmingai tarpusavyje susiję [27,30,31,32], nes skrandžio sultys, pasiekusios burnos ertmę, skatina danties kietųjų audinių demineralizaciją. L. Roesch-Ramos ir kitų bentraautorių atliktame tyrime 78,67% pacientų, kurie sirgo GERL, buvo diagnozuota eroziniai dantų pažeidimai. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje dantų erozijos buvo diagnozuotos tik 3,3% tiriamųjų [30].
GERL pirmiausia pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinės dantų grupės gomurinius paviršius. Ligai progresuojant, stebimi viršutinio ir apatinio žandikaulių okliuzinių ir gomurinių/liežuvinių paviršių nudilimai [30,31].
1.2.4. Valgymo sutrikimai
Pagrindiniai valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija (anorexia nervosa) ir bulimija (bulimia
nervosa). Anoreksija sergantiems žmonėms būdingas maisto ribojimas. Bulimija charakterizuojama
persivalgymu, tačiau po valgymo yra dirbtinai sukeliamas vėmimas ar vartojami vidurius laisvinami vaistai [33,34].
Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad bulimija ir nervinė anoreksija sukelia įvairių komplikacijų, kurios turi įtakos ir burnos ertmės sveikatai [26,34,35]. Nuolatinio vėmimo metu skrandžio turinys ir rūgštys patenka į burnos ertmę, todėl didėja rizika atsirasti eroziniams dantų pažeidimams. S. Sales – Peres ir kiti atlikto tyrimo metu pastebėjo, kad pacientai, kurie sirgo bulimija, turėjo daugiau danties kietųjų audinių pažeidimų, lyginant su kontroline grupe. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai pažeidžiami buvo krūminiai dantys [35]. M. M. Uhlen kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 67 pacientai, sergantys bulimija. Tiriamiesiems dažniausi eroziniai pažeidimai buvo diagnozuoti ant gomurinių dantų paviršių [34].
Anoreksija sergantiems žmonėm rečiau diagnuozuojami eroziniai dantų pažeidimai, tačiau jie priklauso rizikos grupei. Statistiškai tokie pacientai yra linkę susirgti bulimija ar GERL [26].
1.2.5. Bruksizmas
Žodis „bruksizmas” yra kilęs iš graikiško žodžio brychein, kuris reiškia „dantų griežimą” [36]. Bruksizmas apibūdinimas kaip apatinio ir viršutinio žandikaulių dantų parafunkcinis kontaktavimas, kuris pasireiškia dantų trynimu, griežimu ar stipriu sukandimu. Ši parafunkcija gali pasireikšti ir nakties, ir dienos metu [37,38]. D. Manfredini ir kiti 2013 m. sisteminės apžvalgos metu nustatė, kad dieną bruksuojančių žmonių yra apie 22,1 – 31%, o naktį apie 9,7 – 15,9%. Taip pat teigė, kad yra panašus skaičius bruksuojančių moterų ir vyrų, tačiau ši parafunkcija rečiau paveikia vyresnius žmones [38].
Bruksizmas pažeidžia dantis, periodonto audinius, SAŽS ir kramtomuosius raumenis [39]. Pacientai dažniausiai skundžiasi žandikaulio skausmu, traškesiu, sunkesniu išsižiojimu, dantų paslankumu, skausmingomis dantenomis, skausmu smilkinių srityje ar įsitempusiais kramtomaisiais raumenimis, dantų ar jų protezų įtrūkimais bei lūžiais [37,39,40]. Intraoraliai matomi dantų okliuzinių paviršių atriciniai pažeidimai [37]. Per bruksizmo periodus jėga gali viršyti 1100 N laisvą maksimalią sukandimo jėgą, o spaudimas dantų paviršiuje gali siekti 40 MPa ir lemti dantų dilimo procesus [41].
1.2.6. Dantims žalingi įpročiai
Kai kurios abrazijos formos gali būti susijusios su įpročiais. Nagų kramtymas, pypkės rūkymas ar daiktų laikymas tarp dantų lemia kandžių kandamųjų kraštų pažeidimus [4,10]. B. K. Al – Zarea atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 400 pacientų, turinčių dantų nudilimų. Tyrimo tikslas buvo ištirti priežastis, kurios susijusios su dantų nusidėvėjimu. Rezultatai parodė, kad 5% tiriamųjų, kurių dantys buvo nudilę, turėjo įprotį kramtyti daiktus [10].
1.2.7. Burnos higienos priemonės ir įpročiai
Dantų pastos rūšies ir dantų šepetėlio pasirinkimas, dantų valymo technika, laikas ir dažnumas gali turėti įtakos dantų abrazijai [1,4,10]. B. C. Vicentini ir kiti atliko in vitro tyrimą, kurio metu lygino komercinių balinančių ir standartinių dantų pastų poveikį dantų audiniams. Rezultatai parodė, kad balinančios dantų pastos, kurios savo sudėtyje turėjo kalcio karbonato, pasižymėjo abrazyvesniu poveikiu danties audiniams [42]. Dantų pastos abrazyvumas dažniausiai vertinamas santykiniu dentino abrazyvumo (SDA) rodikliu. Jis nustatomas laboratoriniu tyrimu, lyginant su standartine dantų pasta. Remiantis Tarptautinės Standartizacijos Organizacijos reikalavimais, dantų pastos SDA rodiklis neturėtų viršyti standartinio rodiklio (SDA = 100) daugiau negu 2,5 kartų [1].
S. Hooper kartu su bendraautoriais tyrė skirtingų abrazyvumų dantų pastų poveikį danties kietiesiams audiniams. Rezultatai patvirtino, kad dantų pasta, kurios SDA buvo 189,0, pažeidė dantis labiau, lyginant su kita pasta, kurios SDA 85,0 [43].
Burnos higienos priežiūra, naudojant dantų šepetėlį ir pastą, gali neigiamai paveikti dantų emalį ir dentiną [44]. Atlikti tyrimai rodo, kad naudojant dantų šepetėlį su minkštais šereliais ir dantų pasta, dantys nusidėvi labiau negu su kietais šereliais. Tai grindžiama tuo, kad minkšti šereliai yra lankstesni ir kontaktuoja su didesniu danties paviršiaus plotu [45,46]. Tuo tarpu kitų tyrimų rezultatai rodo, kad dantų kietųjų audinių nusidėvėjimas kaklelių srityje yra reikšmingai susijęs su kasdieniu kietų šerelių dantų šepetėlių naudojimu [44].
Dantų valymas net po trumpo kontakto (1 – 3 min) su rūgštimi gali būti žalingas emalio ir dentino audiniams. Rūgščių sukeltas erozinis procesas burnoje skatina dantų demineralizaciją, kurios gylis siekia apie 250 – 500 nm [44]. Šepetėliu valant dantis, šis sluoksnis iš dalies yra pašalinamas, kadangi spaudimo jėga ir intensyvesnis skysčių judėjimas skatina danties mineralų tirpimą. Kiti atlikti tyrimai teigia, kad dantų valymas prieš maistą ilgainiui gali pažeisti danties kietuosius audinius, nes valymo metu iš dalies pašalinamas dantis dengiantis apsauginis pelikulės sluoksnis [2].
1.3. Diagnostika
Pastebėjus dantų nudilimą, pirmiausia reikia įvertinti klinikinius požymius ir nustatyti vyraujantį dantų dilimo mechanizmą.
Klinikiniai erozijos požymiai (2 pav.):
• okliuzinių, kandamųjų paviršių, dantų kaklelių groveliai ir duobutės aštriais kraštais;
• nekontaktuojančių okliuzinių paviršių nusidėvėjimas;
• „paaukštėjusios” restauracijos;
• nestebimos apnašos, akmenys ar spalvos pokyčiai;
• padidėjęs dantų jautrumas;
• lygus, blizgus, kartais matinis paviršius [7]. Klinikiniai atricijos požymiai (3 pav.):
• blizgios ir plokščios dantų briaunos;
• vienodas emalio ir dentino nusidėvėjimas;
• nudilę dantų paviršiai sutampa su nudilusiais antagonistų paviršiais;
2 pav. A – ankstyvos stadijos eroziniai krūminių dantų pažeidimai. B – sunkūs krūminio danties eroziniai pažeidimai. C – kandamųjų paviršių ir dantų kaklelių vidutinio sunkumo/sunkūs eroziniai
kietųjų audinių pažeidimai [28]
3 pav. A1 – dantų kontaktų atriciniai pažeidimai. B2 – kandamųjų kraštų atriciniai pažeidimai
Klinikiniai abrazijos požymiai (4 pav.):
• dažniausiai pažeidžiamos dantų kaklelinės zonos;
• pažeidimai yra linkę plėstis į plotį, o ne į gylį;
• dažniausiai pažeidžiami kapliai ir krūminiai dantys [7].
4 pav. A3, B4 - klinikiniai abrazijos požymiai 1http://www.elearningerosion.com/en/elearning_erosion/scientific-background/tooth-wear/attrition.html 2 http://www.teethrelief.org.uk/gallery-erosionabrasionattrition/ 3http://www.dental123york.com/Before-After/Repair-of-Tooth-Wear-with-Composite-Resin/4914 4 http://www.elearningerosion.com/en/elearning_erosion/scientific-background/tooth-wear/interaction-of-different.html
Kadangi dantų dilimas dažniausiai yra daugiafaktorinis procesas, labai svarbu yra atlikti anamnezę, kurios metu įvertinami paciento nusiskundimai, mitybos racionas, persirgtos ar esamos ligos, parafunkcijos ir įpročiai, susiję su dantų būkle [4,23].
Klinikinės fotografijos ar silikoniniai gidai gali padėti sekti įtariamą dantų dilimo progresavimą [23]. Erozinį dentino pažeidimo dydį ir gylį galima įvertinti atliekant profilometrinius ar mikroradiografinius tyrimus [2].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, Dantų ir burnos ligų klinikoje bei Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje (LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-52 išduotas 2016 m. gruodžio 5 d.). Tyrimas buvo vykdomas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio.
2.1. Atrankos kriterijai
Tyrimo generalinė visuma buvo LSMU KK pacientai, kurie gydosi pas odontologijos fakulteto studentus. Tyrime dalyvavo 139 atsitiktiniu būdu parinkti respondentai. Minimali imtis buvo apskaičiuota remiantis Paniotto formule:
𝑛 = 1
∆2+ 1
𝑁 kur:
n – imties dydis;
∆- imties paklaidos dydis (=0,05);
N – generalinis visumos dydis (200 pacientų).
𝑛 = 1 ∆2+1 2 = 1 0,052+ 1 200 = 133
Remiantis literatūros apžvalga, tyrimo dalyviams buvo nustatyti atrankos kriterijai: Įtraukimo kriterijai:
1. Suaugę asmenys (≥18 m.);
2. Asmenys, kurie turi 1, 2, 3 arba 4 laipsnio dantų nudilimų. Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys, turintys mažiau negu 20 dantų (esant mažiau dantų, galima funkcinė perkrova, kuri iškreiptų rezultatus [47]);
2. Periodonto ligos.
Kliniškai apžiūrėti ir atrankos kriterijus atitikę dalyviai atsakinėjo į sudarytus anoniminės anketos klausimus (priedas Nr. 2). Respondentai buvo informuoti apie atliekamą tyrimą ir gauti visų
2.2. Klausimynas
Modifikuotas patologinio dantų dilimo vertinimo klausimynas tiriamąjai grupei buvo sudarytas remiantis panašiais atliktais tyrimais [1,10]. Uždaro tipo anketiniai klausimai buvo netiesiogiai suskirstyti į keturias dalis:
1) dalyje surinkti demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas);
2) dalis buvo susijusi su dantų erozijų išsivystymo priežastimis (GERL, nervinė anoreksija ir bulimija, medikamentai, rūgštūs gėrimai ir maisto produktai);
3) dalyje tiriamieji atsakinėjo į konkrečius klausimus, „taip” arba „ne”, apie dantų atricijos faktorius (dieninis ir naktinis bruksizmas);
4) dalis buvo sudaryta remiantis dantų abrazijos procesu. Šioje dalyje respondentai atsakinėjo į klausimus apie savo įpročius ir burnos higienos ypatumus (dantų pastos, šepetėlio pasirinkimas, dantų valymo dažnis, laikas ir kt.).
2.3. Klinikinis vertinimas
Klinikinės apžiūros metu buvo vertinamas tyrimo dalyvių dantų okliuzinių ir kandamųjų paviršių nudilimo laipsnis, naudojant odontologinės kėdės apšvietimą ir veidrodėlį. Jis buvo nustatytas remiantis Smith ir Knight indeksu (lentelė Nr. 1) [48]. Nudilimo laipsnių sunkumas buvo klasifikuojamas nuo lengvo iki labai sunkaus (1 laipsnis = lengvas, 2 laipsnis = vidutinis, 3 = sunkus, 4 = labai sunkus). 3 ir 4 nudilimo laipsnis buvo vertinamas kaip patologija. 5 paveiksle schematiškai pavaizduoti okliuzijos/kandamųjų kraštų nudilimo laipsniai [49].
Lentelė Nr. 1. Okliuzinių paviršių ir kandamųjų dantų kraštų nudilimo laipsnio vertinimas pagal Smith ir Knight [48]:
Dantų nudilimo laipsnis
Kriterijus
1 Nudilimas tik emalio paviršiaus ribose;
2 Emalio ir dentino nudilimas, kai pažeidimas apima mažiau negu 1/3 danties aukščio;
3 Emalio ir dentino nudilimas, kai pažeidimas apima daugiau negu 1/3 danties aukščio;
4 Visiškas emalio nusidėvėjimas, pulpos kameros arba antrinio dentino atsidengimas.
2.4. Statistinė analizė
Statistinė anketinių duomenų analizė atlikta naudojant kaupimo ir analizės SPSS (Statistical
Package for Social Science) 24.0 programinį paketą. Naudojant šią programą buvo apskaičiuoti
imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir procentinės reikšmės. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas Pearsono chi kvadrato kriterijumi. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Gautų duomenų suvestinės atliktos ir diagramos sudarytos naudojant Microsoft Excel 2013 programinį paketą.
5 pav. Schematinis okliuzijos/kandamųjų kraštų nudilimo laipsnių pavaizdavimas pagal F. Lobbezoo ir M. Naeije [49].
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 139 dalyviai, iš kurių 70 (45 moterys ir 25 vyrai) atitiko atrankos kriterijus. 22 tiriamieji neturėjo dantų nudilimų, 42 dalyviai turėjo mažiau negu 20 dantų ir 6 sirgo periodonto ligomis, todėl nebuvo įtraukti į tyrimą. Asmenų pasiskirstymas pagal atrankos kriterijus pateiktas 6 pav.
6 pav. Asmenų įtraukimas į tyrimą pagal atrankos kriterijus
Erozinis ir abrazinis dantų dilimo mechanizmas tiriamųjų grupėje vyravo dažniau negu atricinis (p<0,001). Anketiniai rezultatai parodė, kad beveik pusei tiriamųjų (45,7%) dantų dilimą skatino atricinio tipo mechanizmas, 62 tiriamųjų (88,6%) erozinio tipo ir 57 dalyviams (81,4%) abrazinio tipo mechanizmas (7 pav.). Didžiajai daliai tiriamųjų (91,4%) danties kietųjų audinių nusidėvėjimo procese veikė daugiau negu vienas iš minėtų mechanizmų. Lyginant mechanizmų įtaką dantų dilimo procese, sunkesnis nudilimo laipsnis vyravo tarp tiriamųjų, kuriems erozija ir abrazija veikė kartu (p=0,004).
7 pav. Dantų dilimo mechanizmų pasiskirstymas pagal anketinius tiriamųjų atsakymus
50% 16% 30% 4% Įtraukti į tyrimą Neturi dantų nudilimų Turi <20 dantų Periodonto ligos 32 62 57 0 10 20 30 40 50 60 70
Atricija Erozija Abrazija Tiriamieji
Dantų nudilimo laipsnių pasiskirstymas pateiktas lentelėje Nr. 2. Rezultatai rodo, kad tarp tiriamųjų vyrauja 1 laipsnio nudilimas (44%). 20 tiriamųjų (29%) turėjo sunkų ar labai sunkų nudilimo laipsnį. Taip pat, lyginant su moterų grupe, sunkesnis dantų nudilimo laipsnis stebimas vyrų grupėje (p<0,05).
Lentelė Nr. 2. Tiriamosios imties nudilimo laipsnių pasiskirstymas
Dantų nudilimo laipsnis Paplitimas tarp tiriamųjų (%) Lyčių skirtumas (chi kvadrato kriterijus)
1 laipsnis 31 (44%) p=0,14
2 laipsnis 19 (27%) p=0,05
3 laipsnis 15 (22%) p=0,01
4 laipsnis 5 (7%) p=0,04
Įtrauktų į tyrimą amžius svyruoja nuo 19 iki 71 metų. Amžiaus vidurkis 37,19 metai. 8 paveiksle pavaizduota tiriamųjų amžiaus vidurkių priklausomybė nuo nudilimo laipsnio. Gauti rezultatai rodo, kad dantų pažeidimo sunkumas didėja su amžiumi. Išanalizavus anketinius duomenis, buvo rasta reikšminga sąsaja tarp žemesnio išsilavinimo ir sunkaus arba labai sunkaus nudilimo laipsnio (p=0,04).
8 pav. Tiriamosios imties amžiaus vidurkio priklausomybė nuo nudilimo laipsnio
Lentelė Nr. 3 rodo tiriamųjų pasiskirstymą pagal patologinį dantų dilimą skatinančius veiksnius. Pagrindiniai dantų nusidėvėjimo faktoriai buvo dieninis bruksizmas (34,3%), abrazyvių
25.68
37.32
54.4
64.5
1 laipsnis 2 laipsnis 3 laipsnis 4 laipsnis Amžiaus vidurkis
dantų pastų naudojimas (32,9%) ir GERL (30%). Tyrimo rezultatai rodo, kad valgymo sutrikimų ligos (1,4%) buvo mažiausiai susijusios su danties kietųjų audinių dilimo rizika.
Lentelė Nr. 3. Veiksnių, skatinančių dantų dilimą, paplitimas tarp tiriamosios imties
Faktoriai, susiję su dantų dilimu Paplitimas tarp tiriamųjų (%) Dažnas rūgštaus maisto ir gėrimų vartojimas 22 (31,4%)
Sportinių gėrimų vartojimas 8 (11,4%)
Gastroezofaginio refliukso liga 21 (30%)
Valgymo sutrikimų ligos 1 (1,4%)
Vitamino C vartojimas 5 (7,1%)
Aspirino vartojimas 5 (7,1%)
Naktinis bruksizmas 18 (25%)
Dieninis bruksizmas 24 (34,2%)
Dantims žalingi įpročiai 19 (27,1%)
Abrazyvios dantų pastos naudojimas 23 (32,9%)
Dantų šepetėlio šereliai: • Minkšti
• Vidutinio kietumo/kieti
51 (72,9%) 19 (27,1%) Dantų valymo dažnis:
• 1 kartas per dieną • 2 kartai per dieną
• 3 ir daugiau kartų per dieną
16 (22,8%) 48 (68,7%) 6 (8,5%) Dantų valymo trukmė:
• iki 1 min
• daugiau negu 1 min
23 (32,9%) 47 (67,1%) Dantų valymo laikas:
• prieš valgį • po valgio
19 (27,1%) 51 (72,9%)
Išanalizuoti tyrimo rezultatai rodo, kad dalis veiksnių yra reikšmingai susiję su sunkiu ar labai sunkiu dantų nudilimu (lentelė Nr. 4). Šiems veiksniams priskiriamas GERL, vitamino C vartojimas, dieninis bruksizmas bei dantų šepetėlio pasirinkimas.
Reikšminga sąsaja taip pat pastebėta tarp dantų valymo trukmės ir dažnio. 68,1% tyrimo dalyvių, kurie dantis valydavo ilgiau negu 1 min 2 ar daugiau kartų per dieną, turėjo vidutinio, sunkaus ar labai sunkaus laipsnio nudilimų (p<0,001). Dantų šepetėlio pasirinkimas, naudojant
abrazyvią dantų pastą, šiame tyrime tapo taip pat svarbiu veiksniu, nes sunkesnio negu 1 laipsnio dantų nudilimas dažniau pasitaikydavo tiems tiriamiesiems, kurie rinkdavosi kietų ar vidutiniškai kietų šerelių šepetėlį.
Lentelė Nr. 4. Koreliacija tarp dantų dilimą skatinančių veiksnių ir 3 ar 4 laipsnio dantų nudilimo Veiksniai, lemiantys patologinį dantų
dilimą
p vertė
Rūgštaus maisto ir gėrimų vartojimas Sportinių gėrimų varotojimas
0,18 0,08
GERL 0,01
Valgymo sutrikimų ligos 0,18
Vitamino C vartojimas <0,001
Aspirino vartojimas 0,42
Naktinis bruksizmas 0,23
Dieninis bruksizmas 0,02
Dantims žalingi įpročiai 0,10
Abrazyvios dantų pastos naudojimas 0,20
Kieti dantų šepetėlio šereliai 0,002
Dantų valymo trukmė 0,06
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis anketiniais rezultatais, dažniausias mechanizmas, vyravęs dantų dilimo procesuose, buvo erozija (88,6%) ir net 91,4% dalyvių danties kietųjų audinių nusidėvėjime erozija, abrazija ir/ar atricija veikė kartu. B. K. Al-Zarea ir kolegų [10] panašiame atliktame tyrime dalyviams taip pat dažniausiai buvo diagnozuotos dantų erozijos (90%), o 95% anketinių rezultatų parodė, kad dantų dilimo procese vyravo daugiau negu vienas mechanizmas. Y. Kitasako ir kitų [50] atliktame tyrime, kuriame tyrė dantų erozijų atsiradimą dėl rūgštaus mitybos raciono ir GERL, rezultatai patvirtino, kad dantų erozija, veikdama kartu su abrazija ir/ar atricija, lėmė sunkesnio laipsnio dantų nudilimą.
29% tiriamųjų buvo diagnozuotas 3 arba 4 laipsnio dantų nudilimas (lentelė Nr. 2). H. M. Mary ir kitų [51] atliktame tyrime 2% dalyvių turėjo sunkų dantų nudilimą, P. Wetselaar ir kolegų [6] tyrime sunkesnis nei 2 laipsnio nudilimas buvo diagnozuotas 57 (5%) dalyviams, o B. K. Al-Zarea ir bendraautorių [10] tyrimo rezultatai parodė, kad tik 16 (4%) iš 400 tiriamųjų turėjo sunkų arba labai sunkų dantų nudilimą. Tai rodo, kad LSMU KK odontologijos studentams yra didesnė tikimybė susidurti su pacientais, turinčiais patologinį dantų nudilimą.
Šiame tyrime lytis neturėjo reikšmingos įtakos dantų nusidėvėjimo procesuose, tačiau sunkus ir labai sunkus nudilimo laipsnis dažniau pasireikšdavo vyrams (lentelė Nr. 2). Galima manyti, kad tai yra susiję su jų stipresne kramtymo jėga [52], kuri lemia greitesnį danties kietųjų audinių netekimo progresavimą. Taip pat atlikti tyrimai teigia, kad vyrai dažniau vartoja rūgščius gėrimus, todėl didėja dantų erozinių pažeidimų išsivystymo rizika [53]. Panašūs tyrimų rezultatai buvo gauti Olandijoje [6], Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) [54], Korėjoje [55] bei Saudo Arabijoje [10]. Kita dalis atliktų tyrimų neparodė reikšmingų sąsajų tarp lyties ir dantų nudilimo laipsnių [1,21]. Šie nesutapimai galėjo atsirasti dėl skirtingų kultūrų, socialinių sluoksnių, tiriamųjų imties bei klinikinių atvejų įvertinimo.
Ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjanti dantų praradimo tikimybė tampa aktuali problema dantų dilimo procese [1]. Tyrimo rezultatai rodo, kad dantų nudilimo laipsnis didėja su amžiumi (8 pav.). To priežastis gali būti ne tik amžius, bet ir ilgai besitęsiantis etiologinis veiksnys, kurio suminis rezultatas lemia sunkų ar labai sunkų danties kietųjų audinių nusidėvėjimo laipsnį. J. Cunha-Cruz ir bendraautoriai tyrė dantų dilimą lemiančius veiksnius ir paplitimą JAV. Jų rezultatai taip pat patvirtino, kad dantų nudilimo laipsnis didėja kartu su amžiumi [56]. Tokius pačius rezultatus gavo ir kiti panašių tyrimų autoriai [6,10,55,57,58].
Remiantis anketinės apklausos duomenimis, dalyviai, kurie turėjo dantų nudilimų, pagrindines priežastis nurodė dieninį bruksizmą, GERL ir abrazyvias dantų pastas (lentelė Nr. 3). Tokių rezultatų buvo galima tikėtis, nes šiuolaikinis skubantis žmogus savo kasdienybėje dažnai patiria stresą. Vienas iš streso organizmo malšinimo būdų yra bruksizmas, kuris gali pasireikšti tiek dienos,
tiek nakties metu [59]. Bruksizmas taip pat yra reikšmingai susijęs su gastroezofaginio refliukso liga. C. Machado Mengatto ir kitų atliktame moksliniame tyrime net 73,7% dalyvių, sirgusių GERL, naktimis grieždavo dantimis [60]. Tuo tarpu dabartinis išorinio grožio kultas turi didelę įtaką visuomenėje, todėl nenuostabu, kad dažnas žmogus renkasi abrazyvias – balinančias – dantų pastas, tikėdamasis pašviesinti esamą dantų splavą [61]. Kitų autorių atliktuose tyrimuose pirmą vietą patologinio dantų dilimo procesuose užėme dažnas rūgščių maisto produktų vartojimas [1,10,58]. Skirtingi tyrimų rezultatai yra glaudžiai susiję su tiriamųjų imtimi, kultūriniais skirtumais bei socialiniais sluoksniais.
Žemesnis išsilavinimas buvo susijęs su sunkesniu dantų nudilimu (p=0,04). Tokius pat rezultatus gavo ir Z. Wei ir kolegų [1] bei P. Wetselaara ir bendraautorių [6] atliktuose panašiuose tyrimuose. Galima manyti, kad žemesnio išsilavinimo žmonės turi mažiau žinių apie burnos higienos svarbą bei mitybos racioną.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kietų ar vidutiniškai kietų šerelių šepetukai buvo reikšmingai susiję su patologiniu dantų dilimu (p=0,002). Taip pat buvo pastebėta, kad kietų/vidutiniškai kietų šerelių šepetėliai ir abrazyvios dantų pastos naudojimas kartu galėjo būti 3 – 4 laipsnio dantų nusidėvėjimo priežastis. Z. Wei ir kolegų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad kietų šerelių šepetukai taip pat buvo susiję su sunkesniu dantų nudilimu [1], tačiau M. Bizhang ir kitų in vitro tyrimo rezultatai dantų kietųjų audinių nusidėvėjimą siejo su minkštų šerelių šepetėliais [46]. Panašių tyrimų rezultatai galėjo nesutapti dėl individualių tiriamųjų burnos higienos įpročių: dantų valymo trukmės, dantų šepetėlio keitimo dažnio, dantų pastos pasirinkimo ar spaudimo jėgos, valant dantis.
Šiame tyrime vitamino C vartojimas ilgiau negu 1 metai, dieninis bruksizmas ir GERL buvo reikšmingai susiję su okliuzijos/kandamųjų kraštų sunkesnio laipsnio dantų kietųjų audinių nudilimu (p<0,05). Nebuvo nustatyta reikšmingų sąsajų (p>0,05) tarp sunkesnio dantų nudilimo laipsnio ir rūgščių gėrimų, maisto produktų vartojimo dažnio, naktinio bruksizmo, valgymo sutrikimų, aspirino vartojimo, dantims žalingų įpročių, abrazyvios dantų pastos bei dantų valymo laiko. Šie rezultatai labai priklauso nuo tiriamųjų imties, patologinio dantų dilimo veiksnių atsiradimo laiko ir trukmės, išsilavinimo, jų sveikatos būklės, mitybos bei burnos higienos įpročių. Būtų tikslinga pakartoti tokį pat tyrimą su didesne tiriamųjų imtimi, kurio metu, padedant silikoniniams gidams, būtų vertinimas dantų dilimo progresavimas prieš ir po numatyto laiko tarpo. Tokiu būdu būtų galima nustatyti, kurie iš analizuojamų faktorių greičiausiai pažeidžia danties kietuosius audinius ir ilgainiui lemia sunkaus laipsnio (3 arba 4) patologinį dantų nusidėvėjimą. Taip pat tikslesnių tyrimo rezultatų būtų galima tikėtis vertinant ne tik kandamuosius kraštus/okliuzinį paviršių, bet ir likusius danties paviršius.
IŠVADOS
1. Tyrimo dalyviams diagnozuotas 1, 2, 3 arba 4 laipsnio dantų nudilimas. Dažniausiai vyravo 1 laipsnio nudilimas, o beveik 1/3 tiriamųjų turėjo patologinį dantų nusidėvėjimą;
2. Patologinis dantų nudilimas yra dažniau paplitęs tarp vyrų negu tarp moterų;
3. Remiantis anketinės apklausos duomenimis, pagrindinės tiriamųjų dantų dilimo priežastys yra dieninis bruksizmas, abrazyvių dantų pastų naudojimas ir GERL;
4. Pagrindinis mechanizmas, vyravęs dantų dilimo procesuose, buvo erozija, tačiau beveik visiems dalyviams dantų nusidėvėjime erozija, abrazija ir/ar atricija veikė kartu;
5. Vitamino C vartojimas ilgiau negu vieneri metai, GERL, kietų šerelių dantų šepetėlis ir dieninis bruksizmas yra reikšmingai susijęs su okliuzijos/kandamųjų kraštų sunkiu arba labai sunkiu dantų nudilimu.
Tyrimo iškelta hipotezė paneigiama, nes statistiškai nebuvo nustatyta reikšmingų sąsajų tarp patologinio dantų nudilimo ir rūgščių maisto produktų vartojimo.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pas studentus odontologus dažnai lankosi pacientai, turintys dantų nudilimų. Kadangi tai yra aktuali problema šiame pacientų sraute, rekomenduojama studentų mokymo programoje skirti daugiau dėmesio tokiose temose kaip ankstyva patologinio dantų nudilimo diagnostika, jį sukeliančios priežastys bei gydymo taktika.
Remiantis dantų nudilimo diagnostika ir vyraujančiu mechanizmu, galima nustatyti įvairius organizmo sutrikimus. Pavyzdžiui, dantų nudilimas, kurį sukėlė GERL, rodo, kad pacientas turi problemų su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, todėl reikia jį nusiųsti gastroenterolo konsultacijai, kad būtų pašalinta patologinį dantų dilimą sukėlusi priežastis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Wei Z, Du Y, Zhang J, Tai B, Du M, Jiang H. Prevalence and Indicators of Tooth Wear among Chinese Adults. PLoS One. 2016; 11(9): e0162181.
URL: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0162181
2. Shellis R.P, Addy M. The Interactions between Attrition, Abrasion and Erosion in Tooth wear. Monogr Oral Sci. 2014;26;25:32-45.
3. Papagianni C. E, Meulen M. J, Naeije M, Lobbezoo F. Oral health-related quality of life in patients with tooth wear. Journal of Oral Rehabilitation 2013 March, 40; 185-190.
4. Lee A, He LH, Lyons K, Swain MV. Tooth wear and wear investigations in dentistry. J Oral Rehabil. 2011 Sep;39(3):217-25.
5. Paryag A, Rafeek R. Dental Erosion and Medical Conditions: An Overview of Aetiology, Diagnosis and Management. West Indian Med J. 2014 Sep;63(5):499-502.
6. Wetselaar P, Vermaire JH, Visscher CM, Lobbezoo F, Schuller AA. The Prevalence of Tooth Wear in the Dutch Adult Population. Caries Res 2016;50:543–550. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5296789/
7. Wetselaar P, Lobbezoo F. The tooth wear evaluation system: a modular clinical guideline for the diagnosis and management planning of worn dentitions. J Oral Rehabil. 2016 Jan;43(1):69-80.
8. Van't Spijker A, Rodriguez JM, Kreulen CM, Bronkhorst EM, Bartlett DW, Creugers NH. Prevalence of Tooth Wear in Adults. Int J Prosthodont. 2009 Jan-Feb;22(1):35-42.
9. Hmaidouch R, Weigl P. Tooth wear against ceramic crowns in posterior region: a systematic literature review. Int J Oral Sci. 2013 Dec; 5(4): 183–190. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3967317/
10. Al-Zarea BK. Tooth Surface Loss and Associated Risk Factors in Northern Saudi Arabia. ISRN Dentistry. 2012;2012:161565.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3420095/
11. López-Frías FJ, Castellanos-Cosano L, Martín-González J, Llamas-Carreras JM, Segura-Egea JJ. Clinical measurement of tooth wear: Tooth wear indices. J Clin Exp Dent. 2012 Feb 1;4(1):e48-53.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3908810/
12. Lussi A., Carvalho TS. Erosive Tooth Wear: A Multifactorial Condition of Growing Concern and Increasing Knowledge. Monogr Oral Sci. 2014;25:1-15.
13. Zimmerman JN., Custodio W., Hatibovic- Kofman S, Lee YH, Xiao Y, Siqueira WL. Proteome and peptidome of human acquired enamel pellicle on deciduous teeth. Int J Mol Sci 2013;14:920–934.
14. van 't Spijker A., Kreulen CM., Creugers NH. Attrition, occlusion, (dys)function, and intervention: a systematic review. Clin Oral Implants Res. 2007 Jun;18 Suppl 3:117-26. 15. Lambrechts P, Braeme M, Vuylsteke-Wauters M, Vanherle G. Quantitative in vivo wear of
human enamel. J Dent Res 1989; 68: 1752–1754.
16. Barbour ME., Lussi A. Erosion in Relation to Nutrition and the Environment. Monogr Oral Sci. 2014;25:143-54.
17. Lussi A, Megert B, Shellis RP, Wang X. Analysis of the erosive effect of different dietary substances and medications. Br J Nutr. 2012 Jan;107(2):252-62.
18. Søvik JB, Skudutyte-Rysstad R, Tveit AB, Sandvik L, Mulic A. Sour Sweets and Acidic Beverage Consumption Are Risk Indicators for Dental Erosion. Caries Res. 2015;49(3):243-50.
19. Carvalho TS1, Colon P, Ganss C, Huysmans MC, Lussi A, Schlueter N, Schmalz G, Shellis RP, Tveit AB, Wiegand A. Consensus report of the European Federation of Conservative Dentistry: erosive tooth wear - diagnosis and management. Clin Oral Investig. 2015 Sep;19(7):1557-61.
20. Li H., Zou Y., Ding G. Dietary Factors Associated with Dental Erosion: A Meta-Analysis. Glogauer M, ed. PLoS ONE. 2012;7(8):e42626.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3432030/
21. DaviesR, Hunter L, Loyn T, ReesJ. Sour sweets: a new type of erosive challenge? British Dental Journal 2007; 204: E3.
22. Lussi A, Jaeggi T. Chemical Factors. Monogr Oral Sci. 2006;20:77-87.
23. Kontaxopoulou I, Alam S. Risk assessment for tooth wear. Prim Dent J. 2015 Aug;4(3):25-9.
24. Bahal P, Djemal S. Dental Erosion from an Excess of Vitamin C. Case Reports in Dentistry Volume 2014 (2014).
URL: http://dx.doi.org/10.1155/2014/485387
25. Hellwig E, Lussi A. Oral Hygiene Products, Medications and Drugs – Hidden Aetiological Factors for Dental Erosion. Monogr Oral Sci. 2014;25:155-62.
26. Bartlett D. Intrinsic Causes of Erosion. Monogr Oral Sci. 2006;20:119-39.
27. Firouzei MS, Khazaei S, Afghari P, et al. Gastroesophageal reflux disease and tooth erosion: SEPAHAN systematic review no. 10. Dental Research Journal. 2011;8(Suppl1):S9-S14.
28. Ren YJ. Dental erosion: Etiology, diagnosis and prevention. RDH mag 2013 Sept.
URL:http://www.rdhmag.com/content/dam/rdh/printarticles/Volume%2033/Issue%209/130
9cei_RDHerosion_web.pdf
29. Ranjitkar S., Kaidonis JA., Smales RJ.. Gastroesophageal Reflux Disease and Tooth Erosion. Int J Dent. 2012;2012:479850.
30. Roesch-Ramos L, Roesch-Dietlen F, Remes-Troche JM, Romero-Sierra G, Mata-Tovar Cde J, Azamar-Jácome AA, Barranca-Enríquez A.Dental erosion, an extraesophageal
manifestation of
gastroesophageal reflux disease. The experience of a center for digestive physiology in Southeastern Mexico. Rev Esp Enferm Dig. 2014 Feb;106(2):92-7.
URL:
http://www.grupoaran.com/mrmUpdate/lecturaPDFfromXML.asp?IdArt=4620838&TO=R VN&Eng=1
31. Picos A, Chisnoiu A, Dumitrasc DL. Dental Erosion in Patients with Gastroesophageal Reflux Disease. Adv Clin Exp Med. 2013 May-Jun;22(3):303-7. 32. Pace F1, Pallotta S, Tonini M, Vakil N, Bianchi Porro G. Systematic review:
gastro-oesophageal reflux disease and dental lesions. Aliment Pharmacol Ther. 2008 Jun;27(12):1179-86.
33. Romanos GE1, Javed F, Romanos EB, Williams RC. Oro-facial manifestations in patients with eating disorders. Appetite. 2012 Oct;59(2):499-504.
34. Uhlen MM1, Tveit AB, Stenhagen KR, Mulic A. Self-induced vomiting and dental erosion – a clinical study. BMC Oral Health. 2014 Jul 29;14:92.
35. Castrillon EE, Ou KL, Wang K, Zhang J, Zhou X, Svensson P. Sleep bruxism: an updated review of an old problem. Acta Odontol Scand. 2016 Jul;74(5):328-34.
36. Romanos GE, Javed F, Romanos EB, Williams RC. Oro-facial manifestations in patients with eating disorders. Appetite. 2012 Oct;59(2):499-504.
37. Behr M, Hahnel S, Faltermeier A, Bürgers R, Kolbeck C, Handel G, Proff P. The two main theories on dental bruxism. Ann Anat. 2012 Mar 20;194(2):216-9.
38. Manfredini D, Winocur E, Guarda-Nardini L, Paesani D, Lobbezoo F. Epidemiology of bruxism in adults: A systematic review of the literature. J Orofac Pain. 2013 Spring;27(2):99-110.
39. Murali RV, Rangarajan P, Mounissamy A. Bruxism: Conceptual discussion and review. J Pharm Bioallied Sci. 2015 Apr;7(Suppl 1):S265-70.
40. Castrillon EE, Ou KL, Wang K, Zhang J, Zhou X, Svensson P. Sleep bruxism: an updated review of an old problem. Acta Odontol Scand. 2016 Jul;74(5):328-34.
41. Morgado PL, Lantada AD, Álvarez AM, Cruz AB, Lorenzo-Yustos H, Cepeda PLC, Herranz RG, García JM and Otero JE. Instrumented splint fot the diagnosis of bruxism. Accessed Apr 24, 2017.
URL:
https://www.researchgate.net/publication/221334814_Instrumented_Splint_for_the_Diagnos is_of_Bruxism
42. Vicentini BC, Braga SR, Sobral MA. The measurement in vitro of dentine abrasion by toothpastes. Int Dent J. 2007 Oct;57(5):314-8.
43. Hooper S, West NX, Pickles MJ, Joiner A, Newcombe RG, Addy M. Investigation of erosion and abrasion on enamel and dentine: a model in situ using toothpastes of different abrasivity. J Clin Periodontol. 2003 Sep;30(9):802-8.
44. Wiegand A, Schlueter N. The Role of Oral Hygiene: Does Toothbrushing Harm? Monogr Oral Sci. 2014;25:215-9.
45. Vicentini BC, Braga SR, Sobral MA. The measurement in vitro of dentine abrasion by toothpastes. Int Dent J. 2007 Oct;57(5):314-8.
46. Bizhang M, Riemer K, Arnold WH, Domin J, Zimmer S. Influence of Bristle Stiffness of Manual Toothbrushes on Eroded and Sound Human Dentin – An In Vitro Study. Coles JA, ed. PLoS ONE. 2016;11(4):e0153250.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4829200/
47. World Health Organisation. Recent Advances in Oral Health. WHO Technical Report Series No. 826. Geneva, Switzerland; WHO, 1992: 16–17.
48. Smith BG, Knight JK: An index for measuring the wear of teeth. Br Dent J 1984;156:435– 438.
49. Lobbezoo F, Naeije M: A reliability study of clini- cal tooth wear measurements. J Prosthet Dent 2001;86:597–602.
50. Kitasako Y, Sasaki Y, Takagaki T, Sadr A, Tagami J. Age-specific prevalence of erosive tooth wear by acidic diet and gastroesophageal reflux in Japan. J Dent. 2015 Apr;43(4):418-23.
51. Li MH, Bernabé E. Tooth wear and quality of life among adults in the United Kingdom. J Dent. 2016 Dec;55:48-53.
52. Van der Glas HW, Lobbezoo F, van der Bilt A, Bosman F: Influence of the thickness of soft tissues overlying human masseter and temporalis muscles on the electromyographic maximal voluntary contraction level. Eur J Oral Sci 1996;104:87–95.
53. Heuer T, Krems C, Moon K, Brombach C, Hoff- mann I: Food consumption of adults in Germany: results of the German National Nutrition Survey II based on diet history interviews. Br J Nutr 2015;113.
54. Okunseri C, Wong MC, Yau DT, McGrath C, Szabo A. The relationship between consumption of beverages and tooth wear among adults in the United States. J Public Health Dent. 2015 Fall;75(4):274-81.
55. Yun JI, Lee JY, Chung JW, Kho HS, Kim YK. Age estimation of Korean adults by occlusal tooth wear. J Forensic Sci. 2007 May;52(3):678-83.
56. Cunha-Cruz J1, Pashova H, Packard JD, Zhou L, Hilton TJ. Tooth wear: prevalence and associated factors in general practice patients. Community Dent Oral Epidemiol. 2010 Jun;38(3):228-34.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3116086/
57. Gupta VV, Asawa K, Bhat N, et al. Assessment of oral hygiene habits, oral hygiene practices and tooth wear among fertilizer factory workers of Northern India: A Cross sectional study. Journal of Clinical and Experimental Dentistry. 2015;7(5):e649-e655. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4663069/
58. Bartlett DW, Lussi A, West NX, Bouchard P, Sanz M, Bourgeois D. Prevalence of tooth wear on buccal and lingual surfaces and possible risk factors in young European adults. J Dent. 2013 Nov;41(11):1007-13.
59. Cavallo P, Carpinelli L, Savarese G. Perceived stress and bruxism in university students. BMC Research Notes. 2016;9:514.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5178076/
60. Mengatto CM, Dalberto Cda S, Scheeren B, Barros SG. Association between sleep bruxism and gastroesophageal reflux disease. J Prosthet Dent. 2013 Nov;110(5):349-55.
61. Hasselkvist A, Johansson A, Johansson AK. Association between soft drink consumption, oral health and some lifestyle factors in Swedish adolescents. Acta Odontol Scand. 2014 Nov;72(8):1039-46.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1Priedas Nr. 2
ANKETA
“FAKTORIAI, LEMIANTYS PATOLOGINĮ DANTŲ DILIMĄ”
Okliuzinių paviršių ir kandamųjų dantų kraštų nudilimo laipsnio vertinimas pagal Smith ir Knight:
1. Jūsų lytis: a) Moteris b) Vyras 2. Jūsų amžius: ____ 3. Jūsų išsilavinimas: a) Neturiu b) Pagrindinis c) Vidurinis d) Profesinis e) Aukštasis Dantų nudilimo laipsnis Kriterijus Įvertinimas
1 Nudilimas tik emalio paviršiaus ribose;
2 Emalio ir dentino nudilimas, kai pažeidimas apima mažiau nei 1/3 danties
aukščio;
3 Emalio ir dentino nudilimas, kai pažeidimas apima daugiau nei 1/3 danties
aukščio;
4 Visiškas emalio nusidėvėjimas, pulpos kameros arba antrinio dentino
4. Ar Jus vargina rėmuo, griaužiantis, deginantis jausmas už krūtinkaulio apatinės dalies, pasireiškiantis netrukus po valgio (gastroezofaginis refliuksas)?
a) Taip b) Ne
5. Ar sergate/sirgote anoreksija arba bulimija? a) Taip
b) Ne
6. Ar vartojate kramtomas aspirino tabletes? a) Trumpiau negu 1 metus
b) Ilgiau negu 1 metus c) Nevartoju
7. Ar vartojate čiulpiamas vitamino C pastiles? a) Trumpiau negu 1 metus
b) Ilgiau negu 1 metus c) Nevartoju
8. Pažymėkite “X” išvardintų maisto produktų vartojimo dažnį:
Maisto produktai Kasdien 3-5 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę 1-2 kartus per mėnesį Nevartoju 1. Citrinos 2. Apelsinai/greipfruitai 3. Rūgštūs obuoliai 4. Rūgštūs saldainiai 6. Marinuoti produktai
9. Pažymėkite “X” išvardintų gėrimų vartojimo dažnį: Gėrimai Kasdien 3-5 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę 1-2 kartus per mėnesį Nevartoju 1. Gazuotas vanduo 2. Gazuoti gaivieji gėrimai (Coca-Cola, Fanta, limonadai ir kt.) 3. Energetiniai gėrimai 4. Apelsinų/greipfruitų sultys 5. Obuolių sultys 6. Vynas/alus 7. Papildai sportui
10. Ar miegodami griežiate dantimis? a) Taip
b) Ne c) Nežinau
Jeigu į 10 kl. atsakėte “Nežinau”, atsakykite į 11 klausimą. Priešingu atvėju pereikite prie 12 klausimo.
11. Ar atsikėlus ryte jaučiate kurį nors iš šių simptomų: žandikaulio skausmas, traškesys, apsunkintas išsižiojimas, dantų paslankumas, skausmingos dantenos, skausmas smilkinių srityje ar įsitempę kramtomieji raumenys?
a) Taip b) Ne
12. Ar kada dienos metu pastebite save stipriai sukandant ar griežiant dantimis? a) Taip
13. Ar turite įprotį kramtyti (nagų kramtymas), laikyti daiktus (tušinukai, dantų
krapštukai, vinukai, adatos ir pan.) tarp dantų?
a) Taip b) Ne
14. Kokią dantų pastą dažniausiai renkatės? a) Balinančios dantų pastos
b) Profilaktinės, jautriems dantims, natūralios ir kitos
15. Su kokiais šereliais dažniausiai renkatės dantų šepetėlį? a) Minkštais
b) Kietais
c) Vidutinio kietumo
16. Kiek kartų per dieną valotės dantis? a) 1 kartą
b) 2 kartus
c) 3 ir daugiau kartų
17. Kiek laiko valotės dantis? a) Iki 1 min.
b) Ilgiau negu 1 min.
18. Kada dažniausiai ryte valotės dantis? a) Prieš valgį
