Valdonė Brazdeikytė
V kursas, 9 grupėGYDYMO BREKETŲ SISTEMA IR SKAIDRIOMIS
KAPOMIS ĮTAKOS SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIAI
GYVENIMO KOKYBEI PALYGINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
prof. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
GYDYMO BREKETŲ SISTEMA IR SKAIDRIOMIS KAPOMIS ĮTAKOS SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI PALYGINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Valdonė Brazdeikytė, V kursas, 9 grupė Prof. Dalia Smailienė
2021 m. balandžio 30 d. 2021m. balandžio 30 d.
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data:...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0 10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2
balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai? 0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros
šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 rekomendacijos Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) (-5 balai) <15 psl.
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? balai -1 balas -2
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? balai -1 balas -2
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą
ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
Turinys
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1.Gyvenimo kokybės ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės apibūdinimas ... 13
1.2.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo būdai ... 14
1.3.Ortodontinio gydymo reikalingumo vertinimo būdai ... 15
1.4.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir ortodontinio gydymo reikalingumo tyrimai Lietuvoje ... 15
1.5.Skausmas ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu ... 16
1.6.Valgymo sutrikimai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu 18 1.7.Kalbos sutrikimai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu ... 19
1.8.Periodonto sveikatos pokyčiai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu ... 20
1.9.Lyties ir amžiaus įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu ... 21
1.10.Psichologinės būsenos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu 22 1.11.Breketų sistemos ir skaidrių kapų veiksmingumo palyginimas ... 22
1.12.Problemos apibendrinimas ... 23
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 25
2.1.Tyrimo organizavimas ... 25
2.2.Tyrimo imtis ... 26
2.3.Tyrimo eiga ... 26
2.4.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 26
2.4.1.OHIP-14 klausimynas ... 26
2.4.2.14 pirmųjų ortodontinio gydymo dienų anketa ... 27
2.5.Ortodontinio gydymo reikalingumo nustatymas ... 28
2.6.Angle klasės nustatymas ... 30
2.7.Statistinė duomenų analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1.Tyrėjos vertinimų patikimumo nustatymas ... 32
3.2.Tiriamųjų demografiniai duomenys ... 32
3.4.Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo reikalingumo įvertinimą ... 32
3.5.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas OHIP-14 klausimynu ... 33
3.6.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas 14 dienų klausimynu ... 36
3.7.Kokybinė su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės analizė OHIP-14 ir 14 dienų klausimynais ... 36
3.8.Ortodontinio gydymo reikalingumo įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei 37 3.9.Sąkandžio anomalijos pagal Angle klasifikaciją įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 38
3.10.Lyties ir amžiaus įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ... 39
REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
GYDYMO BREKETŲ SISTEMA IR SKAIDRIOMIS KAPOMIS ĮTAKOS SU
BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI PALYGINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos su burnos
sveikata susijusiai gyvenimo kokybei (SBSSGK) gydymo breketų sistema (BS) ir skaidrių kapų (SK) metu yra skausmas, kramtymo funkcijos, kalbos funkcijos ir estetiniai sutrikimai bei paciento psichologinė būsena, lytis ir amžius. Mokslinėje literatūroje nėra vienos nuomonės, todėl šiuo tyrimu siekiama palyginti gydymo BS ir SK daromą įtaką SBSSGK.
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 77 pacientai: 36 pacientai gydomi BS ir 41
pacientas gydomas SK. Visų tiriamųjų SBSSGK buvo įvertinta OHIP-14 klausimynu prieš gydymą ir skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais bei tyrėjų sudarytu 14 dienų klausimynu. Tiriamųjų skaitmeniniuose modeliuose vertintas ortodontinio gydymo reikalingumas IOTN indeksu bei Angle klasė. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programine įranga.
Rezultatai. Įvertinus SBSSGK OHIP-14 klausimynu nustatyta, kad visais gydymo
laikotarpiais BS pacientai dažniau nei SK pacientai nurodė skausmingą burnos gėlimą, nepatogumą valgyti, negalėjimą valgyti mėgstamo maisto bei diskomfortą valgant. Po 6 ir 12 savaičių BS pacientams buvo sunkiau atsipalaiduoti. Pirmąsias 14 gydymo dienų BS pacientams nustatytas didesnis skausmas, nuskausminamųjų vartojimas, kramtymo pokyčiai, žaizdelių, opų atsiradimas burnos gleivinėje, skonio pokyčiai ir pirmąsias 3 dienas labiau apsunkinta individuali burnos higiena, palyginti su SK pacientais. Pirmąsias 14 dienų ir po 6 savaičių kalbos pokyčiai buvo ryškesni SK pacientams. Vyresnis amžius ir moteriška lytis prisidėjo prie blogesnės SBSSGK BS pacientams. Tyrime nenustatyta reikšmingos priklausomybės tarp IOTN laipsnio, Angle klasės ir SBSSGK.
Išvados. BS labiau veikia SBSSGK kramtymo sutrikimų, gydymo metu patiriamo skausmo
ir psichoemociniais aspektais, o SK labiau sutrikdo kalbą. Moteriška lytis ir vyresnis amžius apsunkina SBSSGK gydymo BS metu.
Raktiniai žodžiai. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, breketų sistema, skaidrios kapos, jauni suaugusieji, ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas.
COMPARISON OF FIXED APPLIANCES AND CLEAR ALIGNERS
IMPACT ON ORAL HEALTH RELATED QUALITY OF LIFE
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The main factors influencing oral health
– related quality of life (OHRQoL) during bracket system (BS) and clear aligners (CA) treatment are pain, disorders of chewing and speech functions, aesthetic disorders, patient’s psychological condition, gender and age. There is no consensus in the scientific literature, so this study aims to compare the effects of BS and CA treatment on OHRQoL.
Material and the methods. The study included 77 patients: 36 patients were treated with
BS and 41 patients with CA. OHRQoL of all subjects was assessed by the OHIP-14 questionnaire before treatment and at different periods of orthodontic treatment and also by the investigators' 14-day questionnaire. The orthodontic treatment need was evaluated in the digital models by IOTN index and Angle class. Statistical data analysis was performed with SPSS 22.0 software.
Results. OHRQoL evaluation by the OHIP-14 questionnaire showed that during all
treatment periods BS patients reported painful mouth sting, inconvenience to eat, inability to eat their favorite food and discomfort with eating more often than CA patients. After 6 and 12 weeks for BS patients was harder to relax. During the first 14 days of treatment BS patients experienced more increased pain, use of analgesics, changes in chewing, wounds, ulcers in the oral mucosa, changes in taste andduring the first 3 days more impaired individual oral hygiene compared to CA patients. During the first 14 days and after 6 weeks speech changes were more characteristic for CA patients. Older age and female contributed to worse OHRQoL in BS patients. The study did not find a significant relationship between IOTN grade, Angle class and OHRQoL.
Conclusions. BS more affects OHRQoL in chewing disorders, pain during treatment and
psychoemotional aspects, while CA more affects speech. Female and older age complicate OHRQoL during BS treatment.
Key words. Health-Related Quality Of Life, Fixed Appliances, Clear Aligners Appliances, Young Adults, Index of Orthodontic Treatment Need.
10
SANTRUMPOS
GK – Gyvenimo kokybėSBSSGK – Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė (angl. Oral Health-Related Quality of Life) OHIP – Burnos sveikatos poveikio profilis (angl. Oral Health Impact Profile)
SAŽS – Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys IBH – Individuali burnos higiena
BS – Breketų sistema SK – Skaidrios kapos
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija (angl. World Health Organization) OGR – Ortodontinio gydymo reikalingumas
IOTN – Ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need) EK – Estetinis komponentas
DK – Dentalinis komponentas PDR – Periodonto raištis
VAS – Vaizdinė analoginė skalė (angl. Visual Analogical Scale) BDD – Baltos demineralizacijos dėmės
BB – Beligatūriniai breketai LB – Liežuviniai breketai
OJ – Horizontalus kandžių perdengimas OB – Vertikalus kandžių perdengimas
Statistinių rodiklių žymėjimas:
κ – kappa koreliacijos koeficientas p – Reikšmingumo lygmuo
SN – Standartinis nuokrypis χ2– Chi kvadrato kriterijus
11
ĮVADAS
Gyvenimo kokybė (angl. Quality of Life, toliau – GK) yra daugialypis vertinimas, kuris
apima socialinius, psichologinius ir fizinius aspektus bei subjektyviai ir autentiškai nusako asmens bendrą savijautą. Gydant ortodontines anomalijas ir bendradarbiaujant su pacientu labai svarbus su
burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės (angl. Oral Health-Related Quality of Life, toliau –
SBSSGK) įvertinimas [1-3]. SBSSGK nurodo GK, kintančią priklausomai nuo burnos sveikatos ir pokyčių burnos ertmėje [2]. SBSSGK gali būti vertinama daugybe metodų, tačiau vienas iš plačiausiai naudojamų yra burnos sveikatos poveikio profilis (angl.Oral Health Impact Profile, toliau – OHIP). Originalų OHIP-49 klausimyną sudaro 49 klausimai [4], tačiau jaunų suaugusiųjų ir suaugusiųjų SBSSGK įvertinti dažniausiai naudojamas sutrumpintas OHIP-14 klausimynas, kuriame 14 klausimų reziumuojamas sveikatos pablogėjimas, funkciniai ribotumai, skausmas, diskomfortas ir negalia (t.y. negebėjimas atlikti tam tikrų darbų) [5]. Kai kurie specifiniai GK aspektai, susiję su ortodontiniu gydymu, OHIP klausimyne nėra paliečiami, todėl studijos papildo tyrimą savo sukurtais klausimynais [6-9]. Ortodontinio gydymo potyriai be OHIP-14 klausimyno dar vertinami atsižvelgiant į dantų, dantenų, galvos, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (toliau – SAŽS) skausmus, nuskausminamųjų vartojimą, kramtymo, kalbos pokyčius, skruostų, liežuvio skausmą, žaizdelių, opų atsiradimą burnos gleivinėje bei ant lūpų, skruostų, seilėtekio, skonio, individualios burnos higienos (toliau – IBH) ir miego pokyčius.
Ortodontinis gydymas breketų sistema (toliau – BS) arba skaidriomis kapomis (toliau – SK) yra vieni iš dažniausių ortodontinio gydymo būdų, taikomų jauniems suaugusiems ir suaugusiems. Gydymo rezultatus, kurie tenkina ir gydytoją ortodontą, ir pacientą, galima pasiekti abiem ortodontiniais aparatais, tačiau kaip skiriasi SBSSGK, taikant gydymą BS arba SK? Ortodontinio gydymo SK metu yra naudojamos aiškių ribų, tiksliai atitinkančių dantų ir burnos ertmės anatomiją, skaidrios tiesinimo kapos, kurios yra mažiau pastebimos ir labiau estetiškos, palyginti su BS, todėl galėtų turėti mažesnį neigiamą poveikį pacientų psichosocialinei gerovei [10]. Be to, galimybė išsiimti SK gali palengvinti IBH ir kramtymą, todėl pacientai gali išlaikyti geresnę burnos higieną, periodonto sveikatą ir mažiau sutrikusį kramtymą [11-13]. Dar vienas SK privalumas, darantis mažesnę neigiamą įtaką pacientų kasdieniam gyvenimo ritmui, yra galimybė patiems keisti kapų rinkinius, todėl susidaro mažiau apsilankymų pas gydytoją ortodontą ir mažiau skubių vizitų, palyginti su BS pacientais [14]. Tačiau dantų judesių galimybės gydymo SK metu vis dar kvestionuojamos, o tai gali neigiamai paveikti pacientų pasitikėjimą ortodontinio gydymo sėkmingumu. Nustatyta, kad krūminių dantų distalizavimas SK yra labai gerai nuspėjamas ir siekia 88 % suplanuoto judesio, o kiti judesiai, tokie kaip ekstruzija, rotacijų korekcija, transversalus
12
plėtimas, adekvačių okliuzinių kontaktų suvedimas, dantų pakrypimo (angl. torque) keitimas, gali būti pasiekti tik mažiau nei 50 % tikimybe, kaip planuota [15,16].
Pagrindiniai kintamieji, veikiantys SBSSGK gydymo BS arba SK metu, yra skausmas, kramtymo funkcijos, kalbos funkcijos ir estetiniai sutrikimai, įvairūs burnos ertmės gleivinės sužalojimai bei periodonto sveikatos pokyčiai [17]. Planuojant ortodontinį gydymą reikėtų atsižvelgti ir į paciento lytį, amžių bei asmenybės bruožus ir psichologinę būklę, nes tai irgi gali paveikti SBSSGK [18,19]. Mokslinėje literatūroje nėra bendros ir vieningos autorių nuomonės apie gydymo BS ir SK daromą įtaką SBSSGK [6,17-24], todėl šiuo tyrimu siekiama apibendrinti minėtų ortodontinių aparatų privalumus ir trūkumus žvelgiant per SBSSGK prizmę. Samprotaujant apie SK ypatumus galima pateikti tokią hipotezę: gydymas SK yra palankesnis SBSSGK palyginti su gydymu BS. Patvirtinus arba paneigus šią hipotezę bei atsižvelgus į konkrečią klinikinę situaciją, ortodontinio gydymo klinikinėje praktikoje bus galima argumentuotai pasirinkti labiausiai pacientui tinkantį gydymo metodą.
Darbo tikslas – palyginti gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis daromą įtaką su
burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. palyginti gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei per pirmąsias 14 ortodontinio gydymo dienų.
2. palyginti gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei po 6 savaičių ortodontinio gydymo.
3. palyginti gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei po 12 savaičių ortodontinio gydymo.
4. palyginti gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei po 6 mėnesių ortodontinio gydymo.
5. ištirti ortodontinės anomalijos sunkumo, paciento lyties ir amžiaus įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei per pirmąsias 14 dienų, po 6 savaičių, po 12 savaičių ir po 6 mėnesių ortodontinio gydymo breketų sistema ir skaidriomis kapomis.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvenimo kokybės ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės apibūdinimas
Sveikatos apibrėžimo formavimosi procese, iš pradžių sveikata buvo suvokiama tik kaip ligos nebuvimas ir žmogaus kūno gebėjimas normaliai funkcionuoti [1]. 1948 metais, Pasaulinė Sveikatos Organizacija (angl. World Health Organization, toliau – PSO) pateikė platesnį, visapusišką ir iki šių dienų priimtiną sveikatos apibrėžimą: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“ [25].
Vėliau, 1993 metais, PSO sukūrė apibrėžimą ir GK: „Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka“ [26]. GK susijusi su daugybe elementų, tokių kaip sveikata, asmeninės individo savybės, pasaulėžiūra, socioekonominė būklė, socialinis statusas, šeimyninė padėtis ir pasitenkinimas darbu ir (arba) kasdiene veikla bei aplinka [2].
Burnos sveikatos samprata bėgant laikui taip pat keitėsi, pradedant tik biologiniu požiūriu, kad burnos ertmė skirta atlikti kramtymo funkciją ir padeda apsaugoti kūną nuo infekcijų kramtant ir ryjant, prisidedant ir socialiniui bei psichologiniui požiūriams, kad burnos sveikata veikia veido estetiką, pasitikėjimą savimi ir žmonių bendravimą [1]. 2016 metais pasaulio odontologų federacija (angl. World Dental Federation, FDI) pasiūlė biopsichosocialinį burnos sveikatos apibrėžimą: „Burnos sveikata – tai plati sąvoka, apimanti galimybę kalbėti, šypsotis, jausti kvapus ir skonį, liesti, kramtyti, ryti ir reikšti emocijas nejaučiant skausmo, diskomforto bei veido ir žandikaulių sutrikimų ar ligų“ [27].
SBSSGK atspindi burnos sveikatos ar burnos ligų poveikį bendrai asmens savijautai [2].
Vienas pastarųjų SBSSGK apibrėžimų, pasiūlytas 2011 metais M.R. Inglehart ir bendraautorių, yra: „SBSSGK – tai subjektyvus individo vertinimas, kaip jo ar jos gerovę paveikė skausmas, diskomfortas bei funkciniai, psichologiniai ir socialiniai sunkumai, atsiradę dėl burnos ligų ar patologinių pokyčių“ [28]. Šis apibrėžimas rodo, kad individas, vertindamas savo GK turi atsižvelgti į skausmo ir diskomforto, funkcinius, psichologinius bei socialinius sunkumus, kilusius dėl burnos ertmės organų sveikatos sutrikimų. SBSSGK gydymo BS arba SK metu yra suformuojama pagrindinių kintamųjų, aptariamų ir susistemintų šiame tyrime: skausmo, kramtymo funkcijos ir kalbos funkcijos sutrikimų, periodonto sveikatos pokyčių ir paciento psichologinės būsenos, lyties bei amžiaus. Apibendrinant
14
galima teigti, kad fundamentalus ligos ir medicininės priežiūros požiūris keitėsi į platesnį ir visapusiškesnį biopsichosocialinį požiūrį su vyraujančia paciento GK perspektyva.
1.2. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo būdai
Norint įvertinti SBSSGK, reikalingas patvirtintas ir tikslingas instrumentas, kuris galėtų įvertinti burnos būklės funkcinį, emocinį ir socialinį poveikį kiekvienam individui. Šiam tikslui įgyvendinti naudojami įvairūs klausimynai skirti suaugusiems ir vaikams: dantų ligų socialinis poveikis (angl. The Social Impacts of Dental Disease, SIDD), senyvo amžiaus žmonių burnos sveikatos įvertinimo indeksas (angl. Geriatric Oral Health Assessment Index, GOHAI), dantų poveikio profilis (angl. The Dental Impact Profile), dantų poveikis kasdieniam gyvenimui (angl. Dental impact on daily living, DIDL), burnos sveikatos gyvenimo kokybės inventorius (angl. Oral health quality of life inventory), burnos sveikatos poveikio profilis (angl. Oral Health Impact Profile, OHIP), burnos sveikatos poveikis kasdienei veiklai (angl. Oral Impacts on Daily Performance, OIDP), vaiko suvokimo klausimynas (angl. Child Perceptions Questionnaire, CPQ11–14/CPQ8– 10), tėvų-globėjų suvokimo klausimynas ir poveikio šeimai skalė (angl. Parental-Caregiver Perceptions Questionnaire, P-CPQ lxii and Family Impact Scale,FIS), vaiko burnos poveikis kasdienei veiklai (angl. Child Oral Impacts on Daily Performances), vaiko burnos sveikatos poveikio profilis (angl. The Child Oral Health Impact Profile), ankstyvosios vaiko burnos sveikatos poveikio skalė (angl. The Early Childhood Oral Health Impact Scale, ECOHIS),burnos sveikatos rezultatų skalė (angl. Scale of Oral Health Outcomes, SOHO) [1-3].
OHIP klausimynas yra vienas iš plačiausiai naudojamų SBSSGK įvertinimo metodų. Jį 1994 metais sukurė ir išbandė australų mokslininkai G.D. Slade ir A.J. Spencer [4]. Klausimyną sudaro 49 klausimai. OHIP klausimynas sukurtas pagal D. Locker koncepcinį modelį ir apima septynias sritis (angl. domains): funkcijos apribojimą (angl. functional limitation), fizinį skausmą (angl. physical pain), emocinį diskomfortą (angl. psychological discomfort), fizinį ribotumą (angl. physical disability), socialinį ribotumą (angl. social disability), psichologinį ribotumą (angl. psychological disability), neįgalumą (angl. handicap) [4]. 1997 metais G.D. Slade sukūrė trumpesnę OHIP-14 versiją, kuri atitinka tas pačias septynias sritis ir pasižymi lygiaverčiu OHIP-49 klausimynui patikimumu bei jautrumu pokyčiams [5,29]. Iš pradžių OHIP klausimynas buvo parengtas tik anglų kalba, tačiau paskui buvo išverstas į daugiau nei 15 kalbų, įskaitant ir lietuvių kalbą [5,29]. Svarbu paminėti, kad OHIP klausimynas yra taikomas tiriant pacientų, kuriems diagnozuotos ortodontinės anomalijos, SBSSGK, ir atliktuose tyrimuose buvo patvirtintas šių klausimynų statistinis patikimumas [30]. Galima teigti, kad šiuo metu OHIP klausimynas yra tinkamas įrankis, įvertinti
15
pacientų suvokimą ir išgyvenimus apie savo burnos sveikatą, atsispindinčius diskomfortu, disfunkcija ir negalėjimu atlikti tam tikrų darbų.
1.3. Ortodontinio gydymo reikalingumo vertinimo būdai
Sąkandis ir ortodontinio gydymo reikalingumas (toliau – OGR) vertinami įvairiais indeksais, nes nėra vienos bendros mokslininkų nuomonės, kuri nurodytų tinkamiausią indeksą [31]. Dažniausiai epidemiologiniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje yra naudojama Angle klasifikacija (angl. Angle classification system), ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas IOTN (angl. Index of Orthodontic Treatment Need), ortodontinio gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir rezultatų indeksas ICON (angl. Index of Complexity, Outcom and Need) ir estetinis dantų indeksas DAI (angl. Dental Aesthetic index) [32-35].
IOTN indeksas yra vienas iš dažniausiai naudojamų OGR įvertinimo metodų tiek klinikinėje ortodontijos praktikoje, tiek mokslo srityje [31]. Šį indeksą 1989 metais sukurė britų ortodontai P.H. Brook ir W.C. Shaw [33]. IOTN yra vienas iš patogiausių sąkandžio indeksų, nes juo galima įvertinti ortodontinio gydymo poreikį ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų [31]. Jį sudaro du komponentai – estetinis komponentas (toliau – EK) ir dantų sveikatos komponentas (toliau – DK). EK vertinimas atliekamas pagal 10 etaloninių burnos nuotraukų, išskiriant tris OGR laipsnius: OGR mažas, OGR vidutinis ir ortodontinis gydymas būtinas. Šio komponento vertinimas yra subjektyvus, todėl dažnai OGR vertinimui yra naudojamas tik IOTN indekso DK, kurio skiriami penki laipsniai: gydymo nereikia, OGR mažas, OGR vidutinis, OGR didelis ir OGR labai didelis [31,33]. IOTN indekso tinkamumas ir patikimumas patvirtintas moksliniuose tyrimuose [31]. Palyginus ICON ir IOTN indeksus nustatyta, kad ICON indeksu įvertinta OGR riba yra mažesnė nei IOTN indeksu. Nustatyta stipri koreliacija tarp ICON indekso ir IOTN indekso DK [31,36]. Apibendrinus galima teigti, kad IOTN yra tarptautinis indeksas tinkamas objektyviai įvertinti OGR.
1.4. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir ortodontinio gydymo reikalingumo tyrimai Lietuvoje
Šiuolaikinėje medicinoje įsitvirtinus biopsichosocialiniam požiūriui į ligą ir žmogaus gyvenimo kokybę, vis didesnis dėmesys skiriamas SBSSGK vertinimui. Stebimas mokslinių tyrimų, skirtų išsiaiškinti įvairių veiksnių įtaką SBSSGK, gausėjimas tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje [37-40]. Dauguma tyrimų nagrinėja sąkandžio anomalijų įtaką vaikų SBSSGK, nes vaikai sudaro didžiąją dalį ortodontinių pacientų [41]. Kita vertus, dabar vis daugiau jaunų suaugusiųjų ir suaugusiųjų kreipiasi dėl ortodontinio gydymo, todėl ypatingai svarbus jų SBSSGK vertinimas [41].
16
2018 metais A. Kavaliauskienė su bendraautoriais ištyrė 11-18 metų paauglių SBSSGK ir OGR ryšį [42]. OGR buvo objektyviai nustatytas IOTN indekso DK, o SBSSGK subjektyviai įvertinta naudojant vaikų suvokimo klausimyną (CPQ). Remantis autorių tyrimo duomenimis galima teigti, kad didėjant OGR SBSSGK blogėja. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp OGR ir emocinės bei socialinės GK sričių visose amžiaus grupėse. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp OGR ir burnos simptomų bei funkcinių ribotumų nustatyta tik 17-18 metų tiriamųjų grupėje. Be to, sąkandžio anomalijos turėjo didesnę įtaką mergaičių ir vyresnių tiriamųjų SBSSGK lyginant su berniukais ir jaunesniais tiriamaisiais [42].
2019 metais A. Kavaliauskienės disertacijos klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad SBSSGK labiausiai paveikė šios ortodontinės anomalijos: atviras sąkandis, neigiamas horizontalus kandžių persidengimas ir tarpai tarp dantų [36]. OGR, nustatytas IOTN indeksu, siejosi SBSSGK, nustatyta originaliu autorės klausimynu, funkcinių ribotumų, emocinės ir socialinės gerovės sritimis, tačiau reikšmingas ryšys rastas tik 17–18 metų mergaičių grupėje. OGR, nustatytas ICON indeksu, reikšmingai siejosi SBSSGK emocinės ir socialinės gerovės sritimis tarp abiejų lyčių ir visų amžiaus grupių tiriamųjų [36]. SBSSGK buvo prastesnė mergaičių negu berniukų, o atsižvelgiant į funkcinių ribotumų ir socialinės gerovės sritis, jaunesnių paauglių SBSSGK buvo prastesnė nei vyresnių. Prastesnė SBSSGK turėjo ryšį su socialiniais ir psichologiniais veiksniais [36].
1.5. Skausmas ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu
Skausmas ortodontinio gydymo metu yra subjektyvus paciento atsakas į ortodontines jėgas ir gali būti išgyvenamas skirtingai: vieni pacientai gali šį potyrį apibūdinti skausmo sąvoka, o kiti tik diskomforto [21]. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija skausmą apibūdina kaip: „Nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su faktiniu ar potencialiu audinių pažeidimu, arba apibūdinamas kaip tokia žala“ [43]. Skausmo išgyvenimas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: amžius, lytis, individualus skausmo slenkstis, emocinė būsena, stresas, naudojamos ortodontinės jėgos dydis bei trukmė, kultūriniai skirtumai ir ankstesni skausmo patyrimai. Nusiskundimai dėl skausmo ir diskomforto įvairiais ortodontinio gydymo etapais yra dažni ir tiesiogiai veikia paciento SBSSGK. Be to, skausmo baimė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepradedamas ortodontinis gydymas, o ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad nuo 8 % iki 30 % pacientų nutraukia ortodontinį gydymą dėl skausmo, patirto pradinėse gydymo stadijose [22].
Skausmas ar diskomfortas atsiranda dėl ortodontinių jėgų, kurios sukelia periodonto raiščio (toliau – PDR) suspaudimą, to pasekoje vykstančią išemiją, edemą ir uždegiminių mediatorių išsiskyrimą per pirmąsias 24-48 valandas po ortodontinės jėgos taikymo. Vyksta neuropeptidų, tokių kaip su kalcitonino genu susijęs peptidas (CGRP) ir medžiaga P, išskyrimas, skatinama uždegiminių
17
citokinų, tokių kaip interleukinas-6 (IL-6), interleukinas-1β (IL-1β) ir naviko nekrozės faktorius (TNF-α), sekrecija. Šie mediatoriai, prostaglandinai (pvz.: PgE) ir interleukinai (pvz.: IL-1β), įjautrina PDR nociceptorius, sumažina skausmo slenkstį, sutrikdo normalius mechanizmus, susijusius su propriocepcija PDR, ir didina diskomforto bei skausmo lygį [44,45]. Mediatorių kiekis dantenų vagelės skystyje per 24 valandas nuo ortodontinės jėgos pritaikymo pradžios pasiekia piką ir būna didžiausias, o po 7 dienų grįžta prie norminių verčių [44,45]. Tai paaiškina skausmo pobūdį ir dinamiką, stebimą per 1 savaitę po ortodontinės jėgos taikymo. Mažesnis skausmo lygis nustatomas pacientams, gydomiems SK, gali būti susijęs su tuo, kad išimami ortodontiniai aparatai sukelia mažesnį spaudimą palyginti su fiksuotais ortodontiniais aparatais [21,22]. Išimami aparatai sukelia mažiau skausmingą organizmo reakciją dėl pertraukiamų jėgų, palyginti su nuolatinėmis fiksuotų aparatų jėgomis, nes leidžia audiniams persitvarkyti prieš vėl generuojant spaudimo jėgas. Be to, pacientai SK gali išsiimti ir taip numalšinti skausmą [21,22].
Mokslinuose tyrimuose pacientų patirtas skausmas ortodontinio gydymo SK arba BS metu dažniausiai užfiksuojamas pasitelkus vaizdinę analoginę skalę (angl. Visual Analogical Scale, toliau – VAS). Skirtingi autoriai pateikia skirtingus rezultatus apie SK ir BS sukeliamą skausmą ir diskomfortą įvairiais ortodontinio gydymo etapais [17,18,46-50]. S. Alajmi su bendraautoriais SK ir BS grupėse gavo statistiškai reikšmingus skirtumus skausmo pobūdžio aspektu [17]. SK gydomi pacientai patyrė labiau spaudimo, tempimo tipo, o ne aštrų, duriantį skausmą, tuo tarpu pacientai su BS, skausmo pobūdį nusakė kaip stiprų, duriantį, nuolatinį ir varginantį. Skausmo trukmės skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas [17]. Nors vidutinė skausmo lygio vertė abiejose grupėse buvo beveik vienoda, pacientai su BS pasižymėjo didesniu analgetikų suvartojimu nei SK grupės pacientai [17]. M. C. Meazzini ir bendraautoriai tirdami pacientus, kuriems diagnozuotos kraniofacialinės anomalijos, Aperto arba Kruzono sindromai, gavo analogiškus rezultatus [23]. M. Shalish ir bendraautoriai naudodamiesi SBSSGK klausimynu tyrė pacientų, gydomų SK ir BS, skausmą, burnos disfunkciją, valgymo sutrikimus, kitus burnos simptomus ir bendrąją būklę pirmą savaitę ir 14 dieną nuo ortodontinio gydymo pradžios, bet nepastebėjo reikšmingo VAS skausmo lygio skirtumo tarp grupių [7]. Tačiau pažymėtina, kad SK sukelia statistiškai reikšmingai mažesnį diskomforto lygį, pasireiškiantį dėl simptomų liežuvyje, skruostuose ar lūpose, blogo skonio ar kvapo ir maisto likučių kaupimosi, palyginti su BS [18,21,22]. K.B. Miller ir bendraautoriai bei N.N. Almasoud ir bendraautoriai nustatė, kad SK grupės tiriamieji patyrė statistiškai reikšmingai mažesnį skausmą per 1 gydymo savaitę, palyginti su BS pacientais [8,48]. K. Fujiyama ir bendraautoriai savo tyrimu patvirtino reikšmingai mažesnį skausmo intensyvumą, trukmę ir diskomforto lygį SK grupėje, palyginti su BS grupe, atlikus vertinimus nuo ortodontinio gydymo pradžios iki 7 dienos, nuo 14 iki 21 dienos, nuo 28 iki 35 dienos bei gydymo pabaigoje (įvertintas bendras VAS balas) [49].
18
Analogiškus tyrimo rezultatus nustatė ir D. White su bendraautoriais [9]. BS gydomi pacientai patyrė didesnį, tačiau mažėjantį laiko perspektyvoje diskomfortą po 1 savaitės, 1 mėnesio ir 2 mėnesių ortodontinio gydymo, palyginti su SK pacientais [9].
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skausmo ir diskomforto dydį bei pobūdį gali nulemti ne tik pasirinkimas tarp SK ar BS, bet ir breketų tipas. R. Diddige ir bendraautorių tyrime 36 suaugę pacientai buvo suskirstyti į 3 ortodontinių aparatų grupes: BS, beligatūriniai breketai (toliau – BB) ir SK [21]. Diskomforto lygis buvo įvertintas naudojant SBSSGK klausimyną, susidedantį iš 9 klausimų, pagrįstą VAS, po 4, 24 valandų, 3 ir 7 dieną po ortodontinio aparato uždėjimo. 1 ortodontinio gydymo savaitę skausmas visose grupėse žymiai padidėjo po 24 valandų, o sumažėjo 7 dieną. Pirmasis diskomforto jausmas buvo užfiksuotas praėjus 4 valandoms po ortodontinio aparato uždėjimo visose trijose grupėse. Diskomforto lygis savo piką pasiekė per 24 valandas ir palaipsniui mažėjo iki 3 dienos visose trijose grupėse. Didžiausias skausmo intensyvumas buvo nustatytas BS gydomiems pacientams, po to BB grupės pacientams ir galiausiai SK grupės pacientams [21]. Skausmo intensyvumo skirtumai tarp BB ir BS grupių sutampa su ankstesnių tyrimų išvadomis ir iliustruoja, kad dėl mažos trinties, būdingos BB, PDR suspaudimas yra mažesnis, o tai užkerta kelią skausmo mechanizmo kaskadoms, kurios vyksta po BS pritaikymo [7,8,51].
Nuskausminamųjų vartojimo kiekis koreliuoja su skausmo intensyvumo lygiu [21,22]. Didesnė pacientų dalis analgetikus vartojo per pirmąsias 2 ortodontinio gydymo dienas, kai BS grupėje skausmas buvo didesnis nei BB ir SK grupėse. Suvartotų skausmo malšinimui vaistų kiekio skirtumai buvo statistiškai reikšmingai priklausomi nuo ortodontinio apararo tipo: nuskausminamųjų vaistų vartojimas buvo didesnis BS grupėje, palyginti su BB ir SK grupėmis. Vėliau visose trijose grupėse analgetikų vartojimas sumažėjo [17,21,22,47,50]. Tik viename tyrime pastebėta, kad analgetikų vartojimas buvo didesnis SK grupėje, nes jie nutraukė vaistų vartojimą 6 dieną, o BS grupė – 4 dieną [7]. Apibendrinus galima teigti, kad pradiniame ortodontinio gydymo etape fiksuoti ortodontiniai aparatai sukelia didesnį skausmą nei išimami ortodontiniai aparatai.
1.6. Valgymo sutrikimai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu
Analizuojant kramtymo funkcijos sutrikimus, gydymo SK arba BS metu, skirtingi autoriai gauna tokią pačią išvadą: gydymas BS labiau riboja ir sutrikdo kramtymo funkciją nei SK [6,13,17, 21,46,52]. Jau minėtame M. Shalish ir bendraautorių tyrime, naudojant SBSSGK klausimyną, SK grupėje buvo nustatytas reikšmingai žemesnis valgymo sutrikimų lygis, apibūdinamas kramtymo sunkumais, sumažėjusiu maisto vartojimu ir skonio pokyčiais, nei BS grupėje, vertinant kiekvieną dieną 1 gydymo savaitę ir 14 gydymo dieną [7]. R. Diddige ir bendraautorių tyrime kramtymo disfunkcija, nusakoma valgymo sunkumais, skausmu kramtant, dantų reaktyvumu į šaltį ir skonio
19
pokyčiais, buvo vertinama BS, BB ir SK grupėse, keturiais skirtingais ortodontinio gydymo laiko intervalais (po 4 ir 24 valandų ir po 3 ir 7 dienų) [21]. Diskomforto lygis buvo nustatomas naudojant klausimyną, pagrįstą VAS skale. Didžiausi valgymo sunkumai visais laiko intervalais nustatyti pacientams, gydytiems BS, mažesni – BB ir mažiausi – SK [21]. S. Alajmi ir bendraautoriai savo tyrimu patvirtina, kad pacientams su BS dėl kramtymo funkcijos sutrikimo, reikėjo labiau riboti maisto kiekį ir rūšį, nei pacientams su SK [17]. Nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mėgavimosi maistu ir rijimo sutrikimų tarp grupių, tačiau BS pacientai pastebėjo daugiau gleivinės opų. Vertinant kitus burnos patologinius simptomus, tokius kaip halitozė, kraujavimas, patinimas, kraujosruvos ar apsunkintas išsižiojimas, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp SK ir BS grupių nenustatyta [17]. A. Azaripour ir bendraautoriai savo tyrime pateikė analogiškas išvadas – 70 % BS gydomų pacientų, palyginti tik su 50 % SK gydomų pacientų, teigė, kad jų valgymo įpročiai pasikeitė ortodontinio gydymo metu [6]. Be to, BS pacientai patyrė didesnį dantenų dirginimą, palyginti su SK pacientais: 56 % BS pacientų, palyginti su 14 % SK pacientų [6]. P.A. Scheurer ir bendraautorių tyrime taip pat patvirtinta, kad fiksuoti ortodontiniai aparatai valgymo metu darė didesnį neigiamą poveikį nei nuimami ir apribojo pacientų valgymo įpročius [52]. L.A. Carter ir bendraautoriai paminėjo, kad BS pacientai riboja maisto vartojimą, kad sumažintų ortodontinių aparatų lūžių ir atsiklijavimo tikimybę [13]. Taigi, apibendrinus įvairių autorių tyrimus, galima teigti, kad fiksuoti ortodontiniai aparatai labiau sutrikdo kramtymo funkciją ir paciento mitybą, nei išimami.
1.7. Kalbos sutrikimai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu
Artikuliacijos sutrikimai skirtinguose tyrimuose aprašyti įvairiai – nenustatant statistiškai reikšmingų skirtumų tarp SK ar BS grupių arba kalbos sutrikimą išskiriant kaip gydymo SK trūkumą [17,21,53,54]. R. Diddige ir bendraautorių tyrime kalbos funkcijos sutrikimas buvo nustatytas visose ortodontinių aparatų grupėse, BS, BB bei SK, ir statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta. Kalba visose grupėse atsistatė per 7 dienas [21]. P.R. Navarro ir bendraautoriai bei T.Z. Khattaba ir bendraautoriai nurodo, kad visi intraoraliniai ortodontiniai aparatai sukelia kalbos sunkumų, nes stomatognatinės sistemos aplinkoje atsiranda svetimkūnis. Pastebėta, kad kalbos funkcija atsistato praėjus 30 dienų po ortodontinio aparato uždėjimo [53,54]. S. Aljami ir bendraautorių tyrime pateikiami kitokie rezultatai ir ženkliai daugiau SK grupės pacientų patyrė tarimo sutrikimus bei buvo nepatenkinti savo kalbos raiška, palyginus su BS pacientais [17]. Taigi, SK ir BS poveikis pacientų kalbos sutrikdymui įvairių autorių duomenimis yra vertinamas kontroversiškai.
20 1.8. Periodonto sveikatos pokyčiai ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis
kapomis metu
Ortodontiniai aparatai apsunkina IBH ir sutrikdo seilių savaiminio apsivalymo procesus [55]. Padidėjęs apnašų kiekis laipsniškai ardo periodonto ir danties kietuosius audinius: sukelia dantenų uždegimą, dekalcifikaciją, baltų demineralizacijos dėmių atsiradimą, periodontitą ir halitozę [56]. Karieso ir periodontito etiologija ir progresavimas yra glaudžiai susiję su burnos bakterijų ekosistema, o ne su viena ar keliomis bakterijų rūšimis [57,58]. Tyrimuose suformuojama bendra nuomonė, kad gydymas BS destruktyviai veikia periodonto sveikatos rodiklius, sutrikdo burnos mikrobiomos ekologiją ir pablogina IBH, palyginti su gydymu SK [55-58].
Tiek gydymo BS, tiek SK metu stebimi periodonto būklės pokyčiai. F.H.K. Mulla Issa ir bendraautoriai nustatė, kad dantų apnašų kiekis, išmatuotas pagal aproksimalinių apnašų indeksą (angl. approximal plaque index, API) arba modifikuotą apnašų indeksą (angl. modified plaque index, MPI), padidėjo abiejose grupėse, tačiau buvo didesnis BS pacientų (37,7 % ± 21,9), palyginus su SK pacientais (27,8 % ± 24,6) [57]. SK pacientų dantenų būklė buvo reikšmingai geresnė nei BS pacientų. Gydymo SK metu dantenų indeksas (angl. gingiva index, GI) ir vagelės kraujavimo indeksas (angl. sulcus bleeding index, SBI) padidėjo nežymiai, o BS gydymo metu jų reikšmės padidėjo net 2 kartus [57]. R. Zhao ir bendraautorių tyrimo duomenys rodo, kad gydymas SK nesutrikdo burnos mikrobiomos ekologinės pusiausvyros ir nesudaro kariesiogeninių sąlygų burnos ertmėje [56]. Tiriant pacientų gydomų SK seilių mėginius prieš gydymą ir po 6 mėnesių, buvo pastebėtas apnašų sumažėjimas, padidėjęs kasdienis dantų valymosi dažnis ir sumažėjęs užkandžiavimų dažnis [56]. Mikrobiomos biologinės įvairovės palyginimuose tarp grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta [56]. Kitame tyrime S. Mummolo ir bendraautoriai nurodo, kad po 6 mėnesių apie 10 % SK pacientų pasiekė tokią mikrobų kolonizaciją, kurioje S. Mutans ir Lactobacilli kiekis gali sukelti didelę ėduonies išsivystymo riziką [58]. Vis dėlto BS gydomų pacientų karieso atsiradimo rizika buvo ženkliai didesnė – po 6 mėnesių 40 % pacientų pasiekė kariesogeninę mikrobų koncentraciją ir po 3 mėnesių – 20 % pacientų [58]. Šie duomenys, apibūdinantys kariesogeninę situaciją burnos ertmėje esant skirtingiems ortodontiniams aparatams, pagrindžia P.H. Buschang ir bendraautorių tyrimo rezultatus [55]. Tik 1,2 % SK gydytų pacientų išsivystė baltos demineralizacijos dėmės (toliau – BDD) palyginti su 26 % BS gydytų pacientų. Be to, BDD dažnis buvo didesnis viršutinio žandikaulio nei apatinio žandikaulio dantims ir labiau dominavo iltims nei kandžiams [55]. Pacientams, gydomiems BS, netaisyklinga ar bloga IBH prieš gydymą, ortodontinio gydymo metu pablogėjusi IBH, buvusios BDD ir ilgesnė gydymo trukmė padidino BDD išsivystymo riziką [55].
21
Skirtingi breketų tipai pasižymi skirtingomis fizinėmis ir klinikinėmis savybėmis, turinčiomis įtakos bioplėvelės kaupimosi ant ortodontinio aparato struktūrų kiekiui, apnašų formavimuisi bei dantenų uždegimui [57]. BS breketai su lankais tvirtinami elastinėmis arba metalinėmis ligatūromis, kurios sukuria papildomas apnašo užsilaikymo vietas. Priešingai, BB gali atidaryti ir uždaryti vielos angą ir nereikalauja papildomų surišimo komponentų [57]. Palyginus SK ir skirtingas BS, nustatyta, kad gydymo SK metu išlaikomos geresnės periodonto sveikatos parametrų reikšmės, palyginti su BS ir keramikinių breketų grupėmis, tačiau palyginus su BB grupe, šiame tyrime statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas [57]. Apibendrinus autorių tyrimus galima teigti, kad įvairios BS labiau apsunkina pacientų IBH ir sutrikdo periodonto sveikatą, palyginus su SK.
1.9. Lyties ir amžiaus įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu
Veiksniai, pagrindžiantys skausmo skirtumus tarp lyčių ir skirtingų amžiaus grupių, yra daugialypiai ir sudėtingi, įskaitant psichosocialinę ir emocinę įtaką. Tam tikri lytiniai hormonai, būdingi moterims ir vyrams, lemia skausmo skirtumus tarp jų. Tyrimai rodo, kad moterys, palyginti su vyrais, jaučia stipresnį skausmą ir skausmas trunka ilgiau, be to moterys atžymi didesnį jautrumą tyrimų metu sukeliamam skausmui [19,21,42].
R. Diddige ir bendraautorių tyrime pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai moterų ir vyrų skausmo patyrime BS, BB ir SK grupėse. Pirmą ortodontinio gydymo savaitę moterys patyrė didesnį skausmą nei vyrai visose trijose grupėse [21]. A. Kavaliauskienės ir bendraautorių bei S.P. da Silva ir bendraautorių tyrimų duomenys patvirtina, kad ortodontinio gydymo metu blogesnė SBSSGK buvo susijusi su moteriška lytimi bei vyresniu amžiumi [19,42]. S.P. da Silva ir bendraautorių tyrime skausmas buvo svarbiausias SBSSGK faktorius visose amžiaus kategorijose: 6-11 metų vaikams, 12-17 metų paaugliams ir suaugusiems [19]. Fizinis skausmas ir psichologinis diskomfortas buvo mažesnis vaikų amžiaus grupėje, palyginti su paauglių ir suaugusiųjų amžiaus grupėmis [19]. Vaikams buvo būdingas sunkumas tariant žodžius (15,5 %) ir diskomfortas valgant (13,4 %), paaugliams – diskomfortas valgant (14,7 %) ir skausmingos burnos žaizdelės (12,4 %), o suaugusiems – diskomfortas valgant (29,1 %), skausmingos burnos žaizdelės (14,1 %), jaučiama įtampa (12,9 %), drovumas, gėdos jausmas (11,5 %) ir valgio nutraukimo poreikis (10,3 %) [19]. Paauglių grupėje estetika kartu su skausmu turėjo didelę neigiamą įtaką SBSSGK, tuo tarpu suaugusiųjų grupėje – funkcija kartu su skausmu [19]. Fiksuoti ortodontiniai aparatai, išskyrus vaikų amžiaus grupėje, turėjo reikšmingą neigiamą poveikį SBSSGK, palyginti su nuimamais
22
ortodontiniais aparatais [19]. Apibendrinus, tyrimai parodė, kad vyresnis amžius ir moteriška lytis turi didesnę neigiamą įtaką SBSSGK ortodontinio gydymo metu.
1.10. Psichologinės būsenos įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ortodontinio gydymo breketų sistema arba skaidriomis kapomis metu
Ortodontinio gydymo, BS ar SK, pasirinkimas priklauso ne tik nuo klinikinės situacijos, bet ir nuo paciento asmenybės bruožų bei psichologinės būklės. R. Cooper-Kazaz ir bendraautorių tyrime somatizacija buvo nustatyta kaip vienintelė būklė, turėjusi įtakos ortodontinio aparato pasirinkimui. Pacientai pasižymėję somatizacija rinkosi SK ir liežuvinius breketus (toliau – LB) [20]. Obsesiniai – kompulsiniai sutrikimai turėjo nedidelį poveikį, teikiant pirmenybę LB, o ne BS [20]. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi buvo susijęs su padidėjusiu skausmu ortodontinio gydymo metu [20]. Narcisistinis pažeidžiamumas šiek tiek paveikė pacientų prisitaikymą prie visų ortodontinių aparatų – SK, LB ir BS [20]. BS grupėje pacientų asmeninės savybės ir psichologinė būklė turėjo didelę įtaką adaptacijai. Priešingai, adaptacija SK buvo lengviausia ir mažiausiai paveikta psichologinių pacientų ypatybių [20]. A. Kavaliauskienė savo disertacijoje išskiria šiuos neigiamai SBSSGK veikiančius psichologinius veiksnius: žema savigarba, prasta subjektyviai vertinama sveikata, žemas pasitenkinimas gyvenimu ir dantų gydymo baimė [36]. Kiti tyrimai patvirtina, kad SBSSGK gali būti susijusi su paciento asmenybės bruožais ir, kad pozityviai nusiteikę pacientai, kurie turi tam tikrų žinių apie ortodontinį gydymą, nurodo mažesnį skausmo lygį [22].
1.11. Breketų sistemos ir skaidrių kapų veiksmingumo palyginimas
Pagal objektyviojo klasifikavimo sistemą (angl. Objective Grading System, OGS)tiek SK, tiek BS yra veiksmingi ortodontinio gydymo metodai koreguojant netaisyklingą sąkandį [15,16]. 2005 m. G. Djue ir bendrautoriai pirmajame retrospektyviniame kohortiniame tyrime remiantis Amerikos ortodontijos valdybos klasifikavimo sistema (angl. American Board of Orthodontics grading system) taip pat nustatė, kad abi sistemos yra vienodai veiksmingos uždarant tarpus, atliekant dantų kraštinių volelių niveliaciją bei koreguojant šaknų lygiagretumą, tačiau gydymas SK turi trūkumų koreguojat sagitalines sąkandžio anomalijas, suvedant okliuzinius kontaktus ir atliekant dantų šaknų padėties pokyčius [59].
Kaip SK biomechanikos privalumai buvo išskirti galimybė dantis judinti segmentais ir trumpesnė ortodontinio gydymo trukmė [15]. P.H. Bushang ir bendraautoriai ištyrė, kad bendras gydymo laikas su SK buvo 67 % trumpesnis, palyginti su BS. Ženkliai trumpesnė ortodontinio gydymo SK trukmė buvo paaiškinta tuo, kad nebuvo taikytas baigiamasis etapas, kuris naudojant BS gali užtrukti iki 6 mėnesių [14]. Priešingai, klinikiniais atvejais, kai atliekama dantų ekstrakcija,
23
gydymo SK trukmė yra 44 % ilgesnė, palyginti su gydymu BS [60]. Kai kurie tyrimai nenustato statistiškai reikšmingų skirtumų tarp SK ir BS gydymo trukmės [61]. Taip pat SK buvo efektyvios atliekant priekinių dantų intruziją, galinių dantų žandinę-liežuvinę inklinaciją ir viršutinio žandikaulio krūminių dantų vainiko distalizaciją apie 1,5 mm [16].
Nepaisant visų gydymo SK privalumų, šis gydymo būdas sukelia tam tikrų sunkumų atliekant specifinius ortodontinius judesius, palyginti su BS. Sudėtingiau SK įgyvendinami ortodontiniai judesiai yra priekinių dantų ekstruzija, priekinių dantų žandinė-liežuvinė inklinacija, dantų rotacijų korekcija, idealus okliuzinių kontaktų suvedimas, pakrypimo (angl. torque) valdymas, transversalus plėtimas ir retencija [15,16]. Lyginant BS, BB ir SK sistemas pagal cefalometrinius duomenis prieš ir po ortodontinio gydymo, didžiausios priekinių dantų padėties variacijos buvo pasiektos su BS, tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi [62].
Šaknų rezorbcija yra viena iš pagrindinių ortodontinio gydymo komplikacijų [59]. Išorinė viršūninė rezorbija gali išsivystyti tiek gydymo BS, tiek SK metu. Nors kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad rezorbcijų dažnis ir sunkumas yra mažesni SK grupėje [59,63]. Remiantis G. Gay ir bendraautorių tyrimu, 41,81 % viršutinių ir apatinių priekinių dantų buvo paveikti išorinės rezorbcijos po gydymo SK [64]. Tai paaiškinama priekinių dantų šaknies anatomine struktūra ir dideliu judėjimo laipsniu.
A. Izhar ir bendraautorių tyrime nustatyta, kad gydymo SK metu, skaitmeniniuose modeliuose ortodontiniai judesiai vyksta greičiau negu realioje klinikinėje situacijoje ir galutinė okliuzija skaitmenoje ir paciento burnoje nesutampa [65]. Vidutinis tikslumas, lyginant sąkandį skaitmeniniame modelyje ir kliniškai, yra 62 % po 4 kapų, 68 % po 6 kapų ir 78 % po 8 kapų, todėl planuojant skaitmeninį ortodontinį gydymą tikslinga naudoti didesnius ortodontinius judesius [65]. Be to, reikėtų paminėti, kad gydymas SK neapsiriboja tik tiesinimo kapomis, reikalingi ir papildomi įrankiai: nukreipėjai (angl. attachments), elastinės gumelės, sagutės (angl. buttons), tarpdančių prišlifavimas emalio ribose (angl. interproximal reduction, IPR) bei tiesinimo kapų formos modifikacijos [16]. Apibendrinus BS ir SK veiksmingumą galima teigti, kad SK yra inovatyvus ir tobulėjantis, tačiau tam tikrais aspektais BS dar nelygiavertis ortodontinio gydymo metodas.
1.12. Problemos apibendrinimas
Apžvelgus mokslinę literatūrą apie SBSSGK ortodontinio gydymo BS ar SK metu, galima teigti, kad ne visais aspektais sutariama dėl šių ortodontinių aparatų daromos įtakos SBSSGK. Pagrindiniai veiksniai bei kintamieji, veikiantys SBSSGK ortodontinio gydymo metu, yra lytis, amžius, psichologinė paciento būsena bei gydymo metu atsirandantis skausmas, kramtymo funkcijos
24
sutrikimai, kalbos funkcijos sutrikimai ir periodonto sveikatos pokyčiai. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra įvertinti minėtų ortodontinių aparatų privalumus ir trūkumus SBSSGK perspektyvoje ir pateikti gydytojui ortodontui praktines rekomendacijas, kaip pasirinkti paciento gyvenimo kokybės požiūriu palankesnį gydymo metodą.
25
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas privačioje odontologijos klinikoje „Simetria Dentica“, Vilniuje. Tyrimas buvo pradėtas 2019.09.01 ir baigtas 2021.03.01. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (BEC-OF-106) (Priedas Nr.1). Nuo 2020.03.16 iki 2020.05.25 dėl koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pasaulinės pandemijos tyrimas buvo sustabdytas.
Tyrimo objektas – pacientai, kuriems pradedamas ortodontinis gydymas BS arba SK. Tiriamieji supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, eiga, naudojamu standartizuotu OHIP-14 klausimynu bei papildomai tyrėjų sudarytu 14 dienų klausimynu, skirtu įvertinti SBSSGK pirmas 14 dienų po ortodontinio aparato pritaikymo. Tyrime dalyvavo tik tie pacientai, kurie pasirašė informuoto sutikimo formą. Visų tyrimo etapų metu užtikrinamas tiriamųjų asmeninės informacijos konfidencialumas. Klausimynai anoniminiai, tiriamojo vardas ir pavardė neįtraukiami į tyrimą, tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Praeityje netaikytas ortodontinis gydymas ortodontinėmis plokštelėmis, funkciniais aparatais, breketų sistema, kt. ortodontiniais aparatais ir/ar ortognatine chirurgija;
2. Paauglių (11-19 metų), jaunų suaugusiųjų (20-40 metų) ir vidutinio amžiaus suaugusiųjų (apie 40-65 metus) amžiaus grupės (remintis visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktomis amžiaus kategorijomis);
3. Planuojamas pradėti ortodontinis gydymas BS arba SK; 4. Pasirašyta informuoto sutikimo forma.
Atmetimo kriterijai:
1. Diagnozuotas dantenų uždegimas;
2. Diagnozuota periodonto liga (periodonto kišenių gylis > 4 mm); 3. Diagnozuotas (-i) negydytas (-i), aktyvus (-ūs) ėduonies židinys (-iai);
4. Tyrimo atlikimo laikotarpiu atliekamas bent vieno danties šaknies kanalo (-ų) endodontinis gydymas;
5. Diagnozuotos sisteminės ligos (pvz.: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.);
26 2.2. Tyrimo imtis
Tyrimo imtis buvo apskaičiuota remiantis Panijoto formule. Nustatyta, kad per laikotarpį, atitinkantį tyrimo trukmę (1 metai ir 6 mėnesiai), privačioje odontologijos klinikoje „Simetria Dentica“ ortodontinį gydymą vidutiniškai pradeda 90 pacientų. Atlikus skaičiavimus su 95% tikimybe ir 0,05 paklaida nustatyta reikiama tyrimo imtis – 74 pacientai. Kadangi tyrimo laikotarpiu dar 3 pacientai atitiko įtraukimo į tyrimo kriterijus, iš viso tyrime dalyvavo 77 pacientai.
Tyrime dalyvavo paaugliai (11-19 metų) ir suaugusieji (20-53 metų), kurie tyrimo laikotarpiu (2019.09.01-2021.03.01) privačioje odontologijos klinikoje „Simetria Dentica“ pradėjo ortodontinį gydymą 0.022 (American Orthodontics) breketų sistema arba „Invisalign“ skaidriomis kapomis. Iš viso tyrime dalyvavo 77 pacientai: 36 pacientai BS grupėje ir 41 pacientas SK grupėje.
2.3. Tyrimo eiga
Pacientai, kurie atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus, privačioje odontologijos klinikoje „Simetria Dentica“ savarankiškai užpildė burnos sveikatos poveikio profilio (angl.Oral Health Impact Profile, OHIP-14) klausimyną (Priedas Nr.2), poziciją „prieš gydymą“. Taip pat pacientų buvo paprašyta nurodyti demografinius duomenis – amžių metais bei lytį.
Po ortodontinio aparato uždėjimo, tiriamiesiems į namus duota pildyti tyrėjų sudaryta 14 pirmųjų ortodontinio gydymo dienų anketa (Priedas Nr.3), kurią jau užpildytą paprašyta atsinešti kito vizito metu.
Tolimesnių vizitų metu tiriamiesiems pakartotinai duotas pildyti standartizuotas OHIP-14 klausimynas numatytais ortodontinio gydymo etapais: po 6 savaičių, po 12 savaičių ir po 6 mėnesių. Išanalizavus visų tiriamųjų skaitmeninius modelius ir remiantis IOTN indekso dentaliniu komponentu nustatytas OGR. Įvertinus pirmųjų krūminių dantų santykį sagitalinėje plokštumoje nustatyta Angle klasė.
2.4. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
SBSSGK vertinimui naudotas standartizuotas OHIP-14 klausimynas bei tyrėjų sudaryta 14 pirmųjų ortodontinio gydymo dienų anketa.
2.4.1. OHIP-14 klausimynas
Standartizuotą OHIP-14 klausimyną sudaro 14 klausimų [5]. OHIP-14 klausimynas atitinka D. Locker koncepcinį modelį ir apima septynias sritis (angl. domains):
27
• funkcijos apribojimą (angl. functional limitation), • fizinį skausmą (angl. physical pain),
• emocinį diskomfortą (angl. psychological discomfort), • fizinį ribotumą (angl. physical disability),
• socialinį ribotumą (angl. social disability),
• psichologinį ribotumą (angl. psychological disability), • neįgalumą (angl. handicap) [4].
Tiriamieji, atsakydami į OHIP-14 klausimus, turėjo nurodyti požymio pasireiškimo dažnumą prieš gydymą ir tam tikrais ortodontinio gydymo laikotarpiais t.y. po 6 savaičių, po 12 savaičių ir po 6 mėnesių, remiantis 5 balų Likerto skale: 0 – niekada, 1 – beveik niekada, 2 – kartais, 3 – gana dažnai, 4 – labai dažnai. OHIP-14 balai apskaičiuojami taikant adityvų metodą, susumuojant 14 klausimų atsakymų kodų skaitines reikšmes. Vadinasi, bendra OHIP-14 klausimyno balų vertė svyravo nuo 0 iki 56, o aukštesni balai buvo atvirkščiai proporcingi SBSSGK t.y. kuo aukštesnis bendras OHIP-14 balas, tuo prastesnė SBSSGK [29].
2.4.2. 14 pirmųjų ortodontinio gydymo dienų anketa
Tam tikri GK aspektai, susiję su ortodontiniu gydymu, OHIP-14 klausimyne nėra užfiksuojami, todėl tyrimas buvo papildytas tyrėjų sudarytu klausimynu. Ortodontinio gydymo potyriai be OHIP-14 klausimyno dar įvertinti atsižvelgiant į dantų, dantenų, galvos, SAŽS skausmus, nuskausminamųjų vartojimą, kramtymo, kalbos pokyčius, skruostų, liežuvio skausmą, žaizdelių, opų atsiradimą burnos gleivinėje bei ant lūpų, skruostų, miego, seilėtekio, skonio ir individualios burnos higienos pokyčius per pirmąsias 14 dienų po BS arba SK pritaikymo. Klausimyną sudaro 13 klausimų. Tiriamieji tyrėjų sudarytą klausimyną turėjo pildyti namuose kiekvieną dieną. Atsakymai pateikiami remiantis skaitmenine 10 balų Likerto skale, kuri atitinka žodines išraiškas ir dichotomine skale, kuri turi 2 galimus atsakymų variantus.
Dantų, dantenų, galvos, SAŽS, skruostų, liežuvio skausmo vertinimas: 0 – nėra skausmo, 1-3 – silpnas skausmas, 4-5 – vidutinis skausmas, 6-8 – stiprus skausmas ir 9-10 – nepakeliamas skausmas.
Vaistų skausmui malšinti vartojimas: 0 – Ne, 1 – Taip.
Kramtymo pokyčių vertinimas: 0 – įprastas kramtymas, 1-3 – nežymiai sutrikęs kramtymas, 4-5 – sutrikęs kramtymas, 6-8 – smarkiai sutrikęs kramtymas, 9-10 – neįmanoma kramtyti.
Kalbos pokyčiai: 0 – įprasta kalba, 1-3 – nežymiai pakitusi kalba, 4-5 – sutrikusi kalba, 6-8 – sunkiai suprantama kalba, 9-10 – visiškai nesuprantama kalba.
28
Žaizdelių, opų atsiradimo burnos gleivinėje, ant lūpų, skruostų vertinimas: 0 – nėra žaizdelių, opų, 1-3 – pavienės žaizdelės, opos, 4-5 – pavienės opų, žaizdelių sankaupos, 6-8 – daug opų, žaizdelių sankaupų, 9-10 – labai daug žaizdelių, opų.
Miego pokyčių vertinimas: 0 – įprastas miegas, 1-3 – nežymiai sutrikęs miegas, 4-5 – vidutiniškai sutrikęs miegas, 6-8 – stipriai sutrikęs miegas. 9-10 – nemiga.
Seilėtekio pokyčių vertinimas: 0 – įprastas seilėtekis, 1-3 – šiek tiek sumažėjęs/padidėjęs seilėtekis, 4-5 – pastebimai sumažėjęs/padidėjęs seilėtekis, 6-8 – labai smarkiai sumažėjęs/padidėjęs seilėtekis, 9-10 – burna visiškai sausa, džiūsta/burna nuolat pilna seilių, nepaisant dažno ryjimo.
Skonio pokyčių vertinimas: 0 – nesutrikęs skonio jutimas, 1-3 – silpnai sutrikęs skonio jutimas, 4-5 – vidutiniškai sutrikęs skonio jutimas, 6-8 – stipriai sutrikęs skonio jutimas, 9-10 – visiškai pakitęs skonio jutimas.
Individualios burnos higienos pokyčių vertinimas: 0 – įprasta individuali burnos higiena, 1-3 – nežymiai apsunktina individuali burnos higiena, 4-5 – pastebimai apsunkinta individuali burnos higiena, 6-8 – stipriai apsunkinta individuali burnos higiena, 9-10 – įprasta individuali burnos higiena beveik neįmanoma.
Klausimyno balai taip pat apskaičiuojami taikant adityvų metodą, susumuojant 13 klausimų atsakymų kodų skaitines reikšmes. Vadinasi, bendra klausimyno balų vertė svyravo nuo 0 iki 1694, o aukštesni balai buvo atvirkščiai proporcingi SBSSGK t.y. kuo aukštesnis bendras klausimyno atsakymų balas, tuo prastesnė SBSSGK. Atliekant statistinę duomenų analizę dėl didelių skaitinių reikšmių nuspręsta skaičiavimuose naudoti 14 dienų klausimų vidurkius ir jų bendrą sumą.
2.5. Ortodontinio gydymo reikalingumo nustatymas
Ortodontinio gydymo reikalingumas (OGR) nustatytas remiantis IOTN indekso dentaliniu komponentu, OrthoCAD programoje išanalizavus visų tiriamųjų skaitmeninius modelius.
IOTN indeksas sudarytas iš dviejų komponentų: estetinio komponento (EK) ir dentalinio komponento (DK). Norint objektyviai įvertinti OGR, tyrime nuspręsta naudoti tik IOTN indekso dentalinį komponentą. Pagrindiniai IOTN indekso DK rezultatų vertinimo kriterijai yra trūkstami dantys, įskaitant aplaziją, netinkamos dygimo padėties ar retinuotus dantis, horizontalus kandžių perdengimas, įskaitant atvirkščią horizontalų perdengimą, kryžminis sąkandis, dantų kontaktų pasislinkimas (angl. displacements) ir vertikalus kandžių perdengimas [66].
Norint atmesti dantų netekimą dėl traumos, dantų ėduonies ar jo komplikacijų bei periodonto ligos, buvo analizuojami tiriamojo anamnezės duomenys bei rentgenogramos.
29 Retinuotais dantimis buvo vertinami susiformavę, bet negalintys išdygti ar tik iš dalies
išdygę dantys, kuriems vietos dantų lanke yra mažiau nei 4 mm [67].
Horizontalus kandžių perdengimas (toliau – OJ) – atstumas nuo viršutinio centrinio kandžio
kandamojo krašto iki apatinio centrinio kandžio prieanginio paviršiaus, vertinamas sukandus dantis centrinės okliuzijos padėtyje, lygiagrečiai okliuzinei plokštumai (norma – 2-3 mm). Jeigu apatiniai kandžiai dengia viršutinius, diagnozuojamas atvirkščias kandžių perdengimas ir vertinamas minuso ženklu [67]. Horizontalus kandžių perdengimas buvo nustatomas OrthoCAD programoje matuojant atstumą mm nuo apatinio centrinio kandžio prieanginio paviršiaus iki viršutinio centrinio kandžio kandamojo krašto.
Kryžminiu sąkandžiu buvo vertinamas toks sąkandis, kai apatinių šoninių dantų žandinių
gumburų kramtomieji paviršiai kontaktavo su viršutinių šoninių dantų žandinių gumburų prieanginiais paviršiais. Žirkliniu sąkandžiu buvo vertinamas toks sąkandis, kai apatinių šoninių dantų vainikų prieanginiai paviršiai kontaktavo su viršutinių šoninių dantų gomuriniais paviršiais. [67].
Dantų kontaktų pasislinkimas buvo nustatomas OrthoCAD programoje matuojant atstumą
mm skruostine-liežuvine kryptimi nuo normalios anatominės danties kontakto su gretimais dantimis vietos iki nukrypusio nuo dantų lanko linijos danties kontaktinio taško. Nustatant OGR IOTN indeksu, buvo naudojama didžiausia abiejuose žandikauliuose nustatyta dantų kontaktų pasislinkimo reikšmė.
Vertikalus kandžių perdengimas (toliau – OB) – nustatomas pacientui sukandus centrinės
okliuzijos padėtyje ir išmatavus kiek viršutinių centrinių kandžių vainikai perdengia apatinių centrinių kandžių vainikus (norma – 2-3 mm). Jei OB didesnis nei 3 mm, buvo diagnozuojamas gilus
sąkandis. Gilus sąkandis, kai siekiama ir traumuojama gomurio gleivinė buvo vertinamas giliu trauminiu sąkandžiu. Tais atvejais, kai tarp viršutinių ir apatinių dantų vertikalioje plokštumoje liko
tarpas, didesnis nei 1 mm, buvo diagnozuojamas atviras sąkandis priekinių ar šoninių dantų srityje. Kai vertikalus perdengimas 0 mm, buvo vertinama kaip tiesus sąkandis [67]. Vertikalus kandžių perdengimas buvo nustatomas OrthoCAD programoje matuojant atstumą mm nuo apatinio centrinio kandžio kandamojo krašto iki taško, kuris surandamas išvedus horizontalią liniją nuo viršutinio centrinio kandžio kandamojo krašto iki apatinio centrinio kandžio prieanginio paviršiaus.
Pagal IOTN indekso dentalinio komponento rezultatų vertinimo lentelę nustatomas OGR (Priedas Nr.4). Tam pačiam pacientui diagnozavus daugiau nei vieną DK kriterijų, OGR nulemia aukščiausio laipsnio t.y didžiausios patologijos kriterijus. Skiriami 5 OGR laipsniai [67]:
30
• 1 laipsnis – ortodontinio gydymo nereikia, • 2 laipsnis – OGR mažas,
• 3 laipsnis – OGR vidutinis, • 4 laipsnis – OGR didelis, • 5 laipsnis – OGR labai didelis.
Atliekant IOTN vertinimą tiriant gipsinius ar skaitmeninius modelius, tyrimo protokolas yra specifiškas [67]:
1. jei horizontalus kandžių perdengimas > 3,5 mm, bet ≤ 6 mm, manoma, kad ramybės metu lūpos nesučiauptos ir priskiriamas – 3.a.
2. jei nustatomas kryžminis sąkandis, manoma, kad kai skirtumas tarp centrinio santykio ir centrinės okliuzijos > 2 mm ir priskiriamas – 4.c.
3. jei nustatomas atvirkščias horizontalus kandžių perdengimas, manoma, kad yra kramtymo ir kalbėjimo sunkumų.
2.6. Angle klasės nustatymas
OrthoCAD programoje išanalizavus visų tiriamųjų skaitmeninius modelius ir remiantis Angle klasifikacija pagal pirmuosius krūminius dantis nustatyta Angle klasė. Viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi buvo vertinamas centrinės okliuzijos padėtyje.
Angle I klasė – viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline kryptimi toks
pat kaip ir taisyklingame sąkandyje – viršutinio pirmojo krūminio danties priekinis prieanginis (žandinis) gumburas gula į apatinio pirmojo krūminio danties išilginę tarpgumburinę vagą, tačiau kiti požymiai (pvz.: kandžių santykis) neatitinka taisyklingo sąkandžio apibūdinimo [68].
Angle II klasė – tai toks viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline
kryptimi, kai viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekinis prieanginis (žandinis) gumburas kontaktuoja su apatinių pirmųjų krūminių dantų priekiniu prieanginiu gumburu arba gula tarp apatinio pirmojo krūminio danties ir antrojo kaplio [68].
Angle III klasė – tai toks viršutinių ir apatinių pirmųjų krūminių dantų santykis strėline
kryptimi, kai viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekinis prieanginis (žandinis) gumburas kontaktuoja su apatinių pirmųjų krūminių dantų tolimuoju prieanginiu gumburu arba gula tarp apatinio pirmojo krūminio danties ir apatinio antrojo krūminio danties [68].
31 2.7. Statistinė duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta programos SPSS (angl.– Statistical Package for the Social Science for Windows; Čikaga, JAV) 22.0 paketu. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo p pasirinktas 0,05.
Naudojant aprašomosios statistikos metodus, buvo apskaičiuoti kokybinių požymių reikšmių dažniai ir santykiniai dažniai išreikšti procentais. Kiekybiniai požymiai aprašyti nustatant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį, medianas, 25-75 procentiles, mažiausią ir didžiausią reikšmes.
Hipotezė, kad kiekybiniai požymiai tiriamųjų grupėse turi normalųjį skirstinį, tikrinta taikant Kolmogorovo-Smirnovo testą.
Dviejų nepriklausomų grupių kiekybinių kintamųjų palyginimui taikytas parametrinis Student t testas arba neparametrinis Mann-Whitney testas, o daugiau nei dviejų grupių – neparametrinė dispersinė analizė Kruskal-Wallis testu. Kokybinių kintamųjų tarpusavio priklausomumas vertintas Pearson Chi-Square nesuderinamumo (χ2) testu.
Siekiant nustatyti tyrėjos vertinimo patikimumą, taikytas kappa koreliacijos koeficientas. Kai 0 < κ ≤ 0,2 – rezultatų atitikimas prastas, 0,2 < κ ≤ 0,4 – rezultatų atitikimas silpnas, 0,4 < κ ≤ 0,6 – rezultatų atitikimas vidutinis, 0,6 < κ ≤ 0,8 – rezultatų atitikimas geras, 0,8 < κ ≤ 1 – rezultatų atitikimas labai geras.
