VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
Jovita Gudelienė
Hidrintų riebalų vartojimas produktų gamyboje: rinkos
analizė, ženklinimas, vartotojų požiūris
Hydrogenated fat consumption in food production: market
analysis, labeling, consumer attitudes
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Hidrintų riebalų vartojimas produktų gamyboje: rinkos analizė, ženklinimas, vartotojų požiūris”.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiau visą naudotos literatūros sąrašą. 2017-05-02 Jovita Gudelienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-05-02 Jovita Gudelienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2017-05-02 Prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ 2) ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏ ⸏ ⸏⸏ ⸏ ⸏ ⸏ ⸏⸏⸏
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Riebalų apibrėžimas, savybės bei rūšys ... 9
1.1.1 Riebalų apibrėžimas ir savybės ... 9
1.1.2. Riebalų rūšys ... 10
1.2. Riebalų hidrinimas ... 10
1.3. Hidrintų riebalų poveikis sveikatai ... 11
1.3.1. Hidrintų riebalų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ... 11
1.3.2 Hidrintų riebalų poveikis Alzhaimerio rizikai ... 12
1.3.3. Hidrintų riebalų poveikis diabeto rizikai, nutukimui ir vėžio rizikai ... 12
1.4. Hidrinti riebalų naudojimas maisto pramonėje ... 13
1.5. Hidrintų riebalų rekomenduojamas suvartoti kiekis per dieną ... 14
1.6. Maisto produktų, kuriuose yra hidrintų riebalų, ženklinimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17
2.1. Rinkos tyrimo metodai ... 17
2.2. Atlikta anketinė apklausa ... 17
3. TYRIMO REZULTATAI ... 19
3.1. Rinkos analizė ... 19
3.1.1. Margarinų rinkos tyrimas ... 19
3.1.2. Tepiųjų riebalų mišinių rinkos tyrimas ... 20
3.1.3. Sausainių rinkos tyrimas ... 22
3.1.4. Bandelių rinkos tyrimas ... 23
3.1.5. Tortų rinkos tyrimas ... 24
3.2. Anketinės apklausos analizė ... 26
3.2.1. Respondentų demografinė analizė ... 26
3.2.2. Respondentų žinių ir nuomonės apie hidrintų riebalų vartojimą maisto pramonėje vertinimas ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
4.1. Pasirinktų maisto produktų rinkos tyrimo rezultatų aptarimas ... 32
4
IŠVADOS ... 35
REKOMENDACIJOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
5
SANTRAUKA
Hidrintų riebalų vartojimas produktų gamyboje: rinkos analizė, ženklinimas, vartotojų požiūris
Jovita Gudelienė Magistro baigiamasis darbas
Darbo apimtis – 44 puslapiai. Darbe pateikta 8 lentelės, 6 paveikslai ir 1 priedas. Darbo tikslas – įvertinti hidrintų riebalų vartojimą maisto produktų gamyboje, analizuojant rinką, ženklinimą bei vartotojų požiūrį.
Metodika: pirmąją tyrimo dalį sudarė rinkos analizė, kurios metu buvo renkamos ir analizuojamos įvairių margarinų, tepiųjų riebalų mišinių, bandelių, sausainių ir tortų pakuotės. Tyrimas buvo atliktas 2017 metų sausio – kovo mėnesiais keturiuose prekybos centruose. Tyrimo metu viso surinkta ir išanalizuota 88 maisto produktų pakuotės. Antrąją tyrimo dalį sudarė anketinė apklausa, atlikta 2017 metų vasario – kovo mėnesiais. Anketinė apklausa buvo vykdyta interneto svetainėje www.apklausa.lt. Viso apklausti 225 respondentai. Duomenims analizuoti naudota SPSS 20.0 versija bei Microsoft Word ir Excel programos.
Rezultatai: rinkos tyrimo metu nustatyta, jog maisto ženklinimo reikalavimų laikosi beveik visi gamintojai. Tačiau pastebima tendencija dėl privalomų nurodyti hidrintų riebalų vartojimo – dažnai gamintojai jų tiesiogiai neįrašo, o palieka tik pvz.: margarino panaudojimą. Anketinės apklausos tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų nėra girdėję apie hidrintus riebalus, bet nurodžius ant pakuotės, kad jie naudoti maisto produkto gamyboje 80 proc. respondentų tokių produktų nepirktų arba stengtųsi vengti.
Išvados: rinkos analizė parodė, jog HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (toliau – 1169/2011 reglamentas) reikalavimų iš dalies yra laikomasi, hidrintų riebalų vartojimas produkto gamyboje sudedamųjų dalių sąraše atsispindi 15 proc. tirtos produkcijos. Apie hidrintus riebalus yra girdėję tik 45 proc. respondentų. Respondentai nurodė, jog pateikus informaciją ant produkto etiketės apie gamybos metu naudotus hidrintus riebalus 80 proc. respondentų tokių produktų nepirktų arba stengtųsi vengti.
Raktažodžiai: Riebalai, hidrinti riebalai, trans-riebalai, trans-riebalų rūgštys, hidrinimas, ženklinimas.
6
SUMMARY
Hydrogenated fat consumption in food production: market analysis, labeling, consumer attitudes
Jovita Gudelienė Master‘s Thesis
The scope of this paper is forty-four pages. The paper includes 8 tables, 6 figures and 1 appendix. The aim of the paper is to evaluate the use of hydrogenated fats in food production by analyzing the market, labelling and consumer attitudes.
Methodology: the first part of this study consists of the analysis of the market. For this purpose various packages of margarine, spreadable fat mixes, buns, biscuits and cakes were collected and analyzed. The study was conducted in January – March 2017 in four supermarkets. During the study eighty-eight food packages were collected and analyzed. The second part of the study consists of a questionnaire – based survey conducted in February – March 2017. The questionnaire was published on a website www.apklausa.lt. 225 persons were interviewed. Data analysis was performed using SPSS version 20.0, Microsoft Word and Excel.
Results: the market analysis showed that almost all manufacturers comply with labelling requirements. However, there is a tendency that manufacturers who use hydrogenated fats in products do not always indicate them directly but, for example, indicate a use of margarine in the ingredients. The survey showed that the majority of respondents have not heard about hydrogenated fats but if they were indicated on the package, 80% of respondents would not buy such product at all or try to avoid them.
Conclusions: the market analysis showed that the HN 119:2014 „Food Labeling Regulation“ and Regulations (EU) No 1169/2011 of The European Parliament and of The Council requirements are partly met. The use of hydrogenated fat on the ingriedient list is reflected in the 15 % of analysed production. Only 45 % of respondents have heard about hydrogenated fat. The respondents noted that if the use of hydrogenated fats was indicated on the product packages, 80 % of respondents would not buy such products at all or try to avoid them.
7
SANTRUMPOS
Angl. – angliškai.
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba (EFSA – angl. European Food safety Authotority). ES – Europos sąjunga.
G – gramai
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. JK – Jungtinė Karalystė.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Proc. – procentai.
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. Pvz. – pavyzdžiui.
VA – Veterinarijos akademija.
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. VSB – Visuomenės sveikatos biuras.
8
ĮVADAS
Riebalai tai – vienas iš pagrindinių energijos šaltinių. Jie padeda įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir mineralus. Riebalai reikalingi kaip ląstelių membranų statybinė medžiaga. Riebalus priimta skirstyti į „geruosius“ (apima mononesočiasias ir polinesočiasias riebalų rūgštis) ir „bloguosius“ (apima pramoniniu būdu pagamintas trans-riebalų rūgštis (kitaip dar vadinamas hidrintais riebalais ar trans-riebalais)). Tuo tarpu sotieji riebalai patenka tarp „gerųjų“ ir „blogųjų riebalų“ (1,2,3).
Hidrinti riebalai – tai riebalai, kurie gali susidaryti dviem būdais. Pirmiausia natūraliai, tokių riebalų susidaro kai kuriuose gyvūnuose ir maisto produktuose, pagamintuose iš šių gyvūnų (pienas, jautienos, ėrienos ir avienos riebalai). Natūraliai susidariusių hidrintų riebalų aptinkami kiekiai yra nedideli. Dirbtiniai hidrinti riebalai – tai riebalai, kurie susidaro pramoniniu būdu – hidrinimo proceso metu (margarinai ir tepieji riebalų mišiniai) (4,5,6,7).
Šiuo metu nagrinėjimas hidrintų riebalų poveikis sveikatai. Išspausdinama ir paskelbiama vis daugiau mokslinių straipsnių, kuriuose nagrinėjamas hidrintų riebalų poveikis žmogaus sveikatai. Įrodyta, jog trans-riebalų rūgštys kaip ir sočiosios riebalų rūgštys didina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, tuo pačių didindamos koronarinės širdies ligos riziką. Nustatyta, jog suvartojamų hidrintų riebalų poveikis „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje didėjimui yra proporcingas suvartojamam hidrintų riebalų kiekiui. Kuo daugiau žmogus suvartoja hidrintų riebalų, tuo didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis. Taip pat hidrintų riebalų vartojimas mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje (5). Pagal PSO 2015 metais pateiktus duomenis (8) iš 54,6 mln. mirčių visame pasaulyje daugiau nei pusė (54 proc.) lėmė 10 priežasčių, iš kurių net 15 mln. (27 proc.) sudarė išėminė širdies liga ir insultas. Šios mirties priežastys išlieka pirmaujančiomis 15 metų.
Darbo tikslas – įvertinti hidrintų riebalų vartojimą maisto produktų gamyboje, analizuojant rinką, ženklinimą bei vartotojų požiūrį.
Darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti pasirinktus rinkoje esančius produktus, kurių gamyboje naudojami hidrinti riebalai;
2. išanalizuoti maisto produktų, kurių gamyboje naudojami hidrinti riebalai, ženklinimo reikalavimus Lietuvoje ir kitose šalyse;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Riebalų apibrėžimas, savybės bei rūšys
1.1.1. Riebalų apibrėžimas ir savybės
Įvairiuose šaltiniuose riebalai turi skirtingus apibrėžimus. Dažnai riebalai apibūdinami kaip vienas iš pagrindinių energijos šaltinių (1,2,3). Chemine sudėtimi riebalai apibrėžiami kaip glicerolio ir karboksirūgščių esteriai. Riebalų kaip ir baltymų bei angliavandenių randama gyvūnų bei augalų ląstelėse. Tai žmogaus ir gyvūnų energijos šaltinis. Riebalai yra pati kaloringiausia maisto medžiaga. Organizmas riebalus kaupia kaip maisto atsargas. Į virškinimo organus patekę riebalai yra veikiami fermentų ir dėl to hidrolizuojasi. Hidrolizės produktai įsisavinami žarnyne, paskui organizmas konkrečiam organui sintetina reikalingus riebalus. Riebalų fizikinės savybės pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Riebalų fizikinės savybės (6).
Fizikinės savybės Gyvulinės kilmės riebalai Augalinės kilmės riebalai
Agregatinė būsena Yra kieti (išskyrus žuvų taukus) Yra skysti (išskyrus kokoso
aliejų)
Lydymosi temperatūra Tikslios lydymosi temperatūros neturi. Minkštėja ir kietėja
pamažu (esant tam tikram temperatūros intervalui). Tirpumas
vandenyje/organiniuose tirpikliuose
Netirpūs vandenyje (lengvesni už vandenį), bet gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose.
Riebalų cheminės savybės: hidrolizuojasi (susidaro glicerolis ir karboksirūgštys), reaguoja su šarmais (muilai), skystuosius riebalus, kurių molekulėse yra dvigubasis ryšys, hidrinant galima paversti kietaisiais (taip gaminamas margarinas) (6).
Riebalai yra būtini kaip energijos šaltinis ir ląstelių augimui. Taip pat jie atlieka apsauginę funkciją ir padeda palaikyti kūnui šilumą. Be to riebalai reikalingi kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimui bei svarbių hormonų gamybai organizme. Todėl riebalai yra būtini žmogaus racione. Amerikos širdies asociacija (4) maiste, kuri valgome išskyrė keturias pagrindines riebalų rūšis: sotieji riebalai, trans-riebalai, mononesotieji riebalai ir polinesotieji riebalai. Šie skirtingi tipai turi skirtingą cheminę struktūrą ir fizikines savybes. Taip pat Amerikos širdies asociacija šias keturias
10 riebalų rūšis suskirstė į “bloguosius” (sotieji riebalai ir trans-riebalai (pvz.: sviestas)) ir “geruosius” (mononesotieji ir polinesotieji riebalai (pvz.: augaliniai aliejai)) riebalus (4).
1.1.2. Riebalų rūšys
Riebalai skirstomi į keturias rūšis (6,7). Mononesotieji ir polinesotieji riebalai (kitaip dar vadinami nesočiaisiais riebalais) kambario temperatūroje yra skysti. Jie gali pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažinti uždegimus, stabilizuoti širdies ritmą. Šie riebalai randami augaliniuose maisto produktuose tokiuose kaip aliejai, riešutai ir sėklos. Mononesotieji riebalai didelėmis koncentracijomis aptinkami: aliejuose (alyvuogių, žemės riešutų, rapsų), riešutuose (migdolų ir lazdynų), sėklose (moliūgų ir sezamo). Polinesotieji riebalai didelėmis koncentracijos aptinkami: aliejuose (saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, linų sėmenų), graikiškuose riešutuose, linų sėklose. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbus polinesočiųjų riebalų tipas, nes žmogus jų nesintetina, o turi gauti su maistu (šaltinis – riebi žuvis).
Sotieji riebalai daugiausia aptinkami gyvulinės kilmės maiste, nors yra ir išimčių (kokosas, kokosų aliejus, palmių aliejus ir palmių branduolių aliejus). Mitybos gairėse amerikiečiams rekomenduojama gauti 10 proc. dienos kalorijų normos iš šių riebalų (7). PSO rekomenduoja (8), kad riebalai sudarytų iki 30 proc. dienos racione ir vyrautų nesotieji riebalai.
Trans-riebalų rūgštys dar vadinamos trans-riebalais pagaminamos hidrinimo metu iš skystų augalinių aliejų, juos kaitinant (esant vandenilio dujų bei katalizatoriaus). Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai tampa stabilesni ir juos galima pakartotinai kaitinti nevykstant skaidymuisi. Dėl šios priežasties jie tinka greito maisto kepimui (7).
1.2. Riebalų hidrinimas
Riebalų hidrinimas tai – procesas, kurio galutinis produktas hidrintos riebalų rūgštys. Proceso metu lajus yra hidrinamas esant šioms minimalios sąlygoms: turi būti katalizatorius (nikelis arba paladis), 12 barų slėgio vandenilio dujų, 160 ⁰C. Kaitinimas trunka ne mažiau kaip 20 minučių. Hidrintas lajus yra filtruojamas ir tai pašalinami katalizatoriai (9).
Remiantis Danijos mitybos tarybos paskelbta publikacija (10) trans-riebalų rūgštys tai – riebalų rūgštys, turinčios bent vieną dvigubą jungtį. Trans dviguba jungtis tai – dviguba jungtis riebalų rūgštyse tarp dviejų anglies atomų (struktūra pasikeičia geometriškai). Dvigubos jungtys dažnai randamos gamtoje. Vandenilio atomai dvigubame ryšyje trans formoje yra iš abiejų anglies
11 atomo pusių, o esant cis formai yra toje pačioje pusėje. 1 paveiksle pateiktas pateikta riebalų rūgšties cis ir trans forma palyginimui (11).
1 pav. Riebalų rūgšties cis ir trans formos (11).
Būdami nesočiaisiais riebalais chemine struktūra trans-riebalų rūgštys panašios į sočiąsias riebalų rūgštis. Skirtumas atsiranda anglies grandinėje – ji pakinta geometriškai. Riebalų rūgščių su trans dviguba jungtimi galimi šaltiniai:
1. pramonė, kuomet dviguba jungtis išgaunama hidrinimo metu (riebalų mišiniui suteikiama kieta forma kambario temperatūroje);
2. natūraliai, atrajojančių gyvūnų skrandyje veikiant bakterijoms.
Iš esmės tiek pramoniniu būdu, tiek natūraliai susidaro tos pačios trans-riebalų rūgštys, bet skiriasi jų procentinė išraiška produkto sudėtyje. Pramoniniu būdu pagamintos trans-riebalų rūgštys sudaro 60 proc. visų riebalų rūgščių galutiniame produkte, kai tuo tarp natūraliai susidarius trans-riebalų rūgštys sudaro tik 5 proc. iš visų trans-riebalų rūgščių galutiniame produkte (10).
1.3. Hidrintų riebalų poveikis sveikatai
1.3.1. Hidrintų riebalų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Tyrimais nustatytas hidrintų riebalų poveikis koronarinei širdies ligai. Hidrinti riebalai turi nepalankų poveiki cholesterolio kiekiui kraujyje, nes didindamas „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį (12,13). Viena iš studijų parodė, jog hidrinti riebalai turėjo didesnę įtaką koronarinei širdies ligai nei kiti mitybiniai elementai, jei jų suvartojamas kiekis sudarė daugiau nei 3 proc. visų energijos šaltinių. Taip pat nustatytas stiprus ryšys tarp hidrintų riebalų suvartojimo ir mirties atvejų nuo koronarinės širdies ligos. 2 proc. padidėjus hidrintų riebalų suvartojamam kiekiui 30 proc. didėja mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos (12). Kai kurios šalys kaip Danija įsivedė ribas, taip ribodamos maksimalų hidrintų riebalų kiekį maiste (14). Amerikiečiams buvo rekomenduojama kiek įmanoma sumažinti suvartojamų trans-riebalų kiekį (15). Ir galiausiai Maisto ir vaistų administracija 2015 metais paskelbė, jog hidrinti riebalai nebėra pripažįstami saugiais ir trans-riebalų rūgštys per trejus metus turi būti pašalintos iš JAV tiekiamo maisto (16). Nors įvairios šalys ir institucijos vis pabrėžia hidrintų riebalų žalą, tačiau Globali mitybinių ir lėtinių ligų ekspertų grupė (17) pateikė duomenis, jog nuo 1990 metų iki 2010 metų
12 koronarinės širdies ligos mirtingumas išaugo 4 proc. dėl didesnio hidrintų riebalų suvartojamo kiekio.
1.3.2 Hidrintų riebalų poveikis Alzhaimerio rizikai
Smegenis yra riebalinis organas. Hidrinti riebalai gaunami per maistą įtraukiami į smegenų ląstelių membranas, taip galėdami pakeisti gebėjimą neuronams komunikuoti. Tai gali sumažinti psichinę veiklą (12). Neseniai išspausdinta apžvalga nustatė ryšį tarp suvartojamų sočiųjų riebalų ir hidrintų riebalų kiekio ir kognityvinių sutrikimų (18). Vienoje iš mokslinių publikacijų autoriai (19) tyrė suvartojamo riebalų kiekį ir kognityvinių funkcijų pasikeitimą per 6 metus tarp 2560 dalyvių Čikagoje. Mityba, kurioje gausu sočiųjų ir hidrintų riebalų gali būti susijusi su kognityvinių funkcijų mažėjimu vyresniame amžiuje. Kohortinis tyrimas atliekamas Ispanijoje, jame dalyvauja 12059 Ispanijos universitetą baigusių studentų. Tyrimo pradžioje tiriamieji nesirgo depresija. Tyrimo eigoje pastebėtas hidrintų riebalų poveikis depresijos rizikai (20). Taip pat pastebėtas stiprus santykis tarp hidrintų riebalų suvartojamo kiekio ir agresijos protrūkių bei irzlumo.
Rizika susirgti Alzhaimerio liga su amžiumi didėja eksponentiškai. Nustatyti įrodymai, jog mityba gali įtakoti susirgimų riziką t.y. hidrintų riebalų vartojimas kartu su kognityvinių funkcijų mažėjimu dėl amžiaus didina riziką susirgti Alzhaimeriu (21). M. C. Morris (22) atliko klinikinį įvertinimą žmonių vyresnių nei 65 metų amžiaus, kurie neturėjo Alzhaimerio požymių. Po beveik 4 metų hidrintų riebalų vartojimo nustatyta, jog jie yra rizikos faktorius susirgti Alzhaimeriu. 80 proc. tiriamųjų, kurie suvartodavo daugiau hidrintų riebalų turėjo 4 kartus didesnę riziką susirgti nei 20 proc. tiriamųjų, kurie suvartodavo mažesnį hidrintų riebalų kiekį. Šio tyrimo rezultatai nuosekliai papildo kito tyrimą, kurio metu nustatyta, jog pacientų, sergančių Alzhaimeriu, smegenų ląstelių membranų fosfolipidų degradacija yra padidėjusi (12).
Hidrinti riebalai nepalankiai veikdami cholesterolio kiekį kraujyje (didindami „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažindami „gerojo“ cholesterolio kiekį) (12,13) veikia Alzhaimerio susirgimų riziką, būtent per cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, jog vyrai, kurie vidutiniame amžiuje turėjo padidėjusi cholesterolį, vyresniame amžiuje turėjo 3 kartus didesnę riziką susirgti Alzhaimeriu (12).
1.3.3. Hidrintų riebalų poveikis diabeto rizikai, nutukimui ir vėžio rizikai
Nors yra duomenų patvirtinančių, kad didelis kiekis suvartojamų hidrintų riebalų gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu (23). Tačiau neesant pastovių ir metodiškai vienodų tyrimų būtų per anksti teigti galutines išvadas šiuo metu. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis. Atliktas tyrimas su beždžionėmis parodė, jog didelis suvartojamas hidrintų riebalų
13 kiekis sukelia nutukimą ir padidina cukrinio diabeto riziką (24). 2010 metais publikuotame tyrime (25) buvo tirtas trans-palmitoleino ryšys su medžiagų apykaitos sutrikimų rizika ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Trans-palmitoleino rūgštis susidaro endogeninės riebalų sintezės metu. Ji siejama su teigiamu bei žalingu poveikiu apykaitos procesams. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, jog trans-palmitoleinas susijęs su mažesniu atsparumu insulinui. Išvados paaiškino ankščiau pastebėtus pieno produktų vartojimo naudos apykaitai rezultatus. Tačiau autoriai padarė išvada, jog reikalingi tolimesni tyrimai. 2013 metais publikuotas (26) dar vienas tyrimas (atliktas JAV), kuriame buvo tiriamas trans-palmitoleino poveikis apykaitos procesams ir diabeto išsivystymui. Tyrimo metu nustatyta, jog trans-palmitoleinas susijęs su didesniu MTL („blogojo“) cholesterolio, mažesniu trigliciaridų kiekiu kraujyje, insulino kiekiu kraujyje nevalgius, kraujospūdžiu bei diabetu. Gavus rezultatus buvo prieita išvada, jog reikia atlikti tolimesnius eksperimentus ir tyrimus, kurių metu būtų tiriama trans-palmitoleino poveikis.
6 metus trukęs eksperimentas (24) su beždžionėmis parodė, jog beždžionės maitintos maistu, kuriame buvo hidrintų riebalų priaugo 7,2 proc. savo svorio, kai beždžionės maitintos, maistu, kuriame buvo nesotieji riebalai priaugo tik 1,8 proc. savo kūno svorio.
Pagal Amerikos vėžio bendruomenės pateiktus duomenis ryšio tarp hidrintų riebalų vartojimo ir vėžio neaptikta, bet reikalingi tolimesni tyrimai (27).
Nors žiniasklaidoje nutukimas, diabetas ir vėžys dažnai siejami su hidrintų riebalų vartojimu, bet trūksta mokslinių tyrimų, kurie tai visiškai patvirtintų, todėl reikalingi tolimesni tyrimai.
1.4. Hidrinti riebalų naudojimas maisto pramonėje
Nuo 1960 metų iki 1980 metų dalinai hidrinti aliejai buvo laikomi pigiu ir saugiu pakaitalu produktams, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Todėl hidrintų riebalų vartojimas išaugo (28). Margarinas panašus į sviestą savo išvaizda, bet turi keletą skirtumų. Margarinas buvo pagamintas kaip sviesto pakaitalas. Iki XIX a. sviestas buvo tapęs tik turtingiesiems prieinama preke, o vargingai gyvenantys jo neįpirkdavo. Prancūzijos imperatorius Luisas Napoleonas III pasiūlė apdovanojimą, bet kuriam galinčiam pagaminti prieinamą alternatyvą sviestui. 1869 m. laimėjęs produktas pavadintas margarinu. Pavadinimas kilo iš pagrindinės sudedamosios dalies – margarino rūgšties (kuri buvo atrasta 1813 m.). Dabar margarinas gaminamas iš aliejų ir jų kombinacijų hidrinimo metu. Šio proceso metu skysti aliejai pereina į pusiau kietą agregatinę būseną (29).
Nuo margarino išgavimo jis pradėtas naudoti maisto pramonėje. Siekiant ištirti hidrintų riebalų naudojimą Portugalijos maisto pramonėje (30) 2013 metais atliktas rinkos tyrimas. Tyrimo metu išanalizavus literatūrą buvo pasirinktos šios maisto kategorijos: kepiniai/pusryčių dribsniai, sausainiai/vafliai, sultinio kubeliai, sviestas, šokoladiniai užkandžiai, šokolado tepiniai, greitas
14 maistas, desertai, greito paruošimo sriubos, margarinas, pyragai, spragėsiai, bulvių traškučiai/gruzdintos bulvytės. Sviestas įtrauktas tik dėl palyginimo galimybių, nes į jį įeina natūralūs hidrinti riebalai. Remiantis pasirinktomis kategorijomis buvo surinkti 268 mėginiai iš 6 skirtingų Portugalijos prekybos centrų. Visuose mėginiuose buvo aptiktos trans-riebalų rūgštys. Jų kiekiai svyravo nuo 0,06 proc. iki 30,2 proc. (pasaulio vidurkis – 1,87 proc.). Iš visų analizuotų mėginių net 50 mėginių (18 proc.) viršijo rekomenduojamą 2 proc. visų produkte esančių riebalų normą, iš kurių 6 mėginiai, kuriuose trans-riebalų rūgštys sudarė daugiau nei 20 proc. produkto bendro riebalų kiekio. Didžiausi nukrypimai nuo rekomendacijų buvo rasti kepinių ir sausainių kategorijose.
2016 metais publikuotas tyrimas, kuris buvo atliktas 2012 metais ir pakartotinai 2014 metais (31). Tyrimo tikslas buvo ištirti hidrintų riebalų kiekio naudojimo sausainių, tortų ir vaflių gamyboje pokyčius. Tyrimas atliktas šešiose pietryčių Europos šalyse: Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Hercogovinoje, Juodkalnijoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. 2012 metais turistai buvo apklausiami apie tris didžiausias parduotuves kiekvienoje šalyje ir taip buvo atsirinkta 18 parduotuvių. Tos pačios parduotuvės buvo tirtos ir 2014 metais. Pasirinkta sausainiai, tortai ir vafliai, nes jie lengvai prieinami, be to šių maisto produktų gamyboje tradiciškai yra naudojami hidrinti riebalai. Visose šešiose šalyse 2012 metais buvo surinkta 266 pavyzdžiai, o 2014 metais – 643. Dalis jų sutapo su 2012 metais imtais pavyzdžiais. Tyrimo metu nustatyta, jog produkcijos skaičius, kurioje hidrinti riebalai sudarė mažiau nei 2 proc. visų riebalų (nuo 2012 metų iki 2014 metų) nuo 69 padidėjo iki 235 pavyzdžių, o produkcijos dalis, kurioje hidrinti riebalai sudarė daugiau nei 2 proc. (nuo 2012 metų iki 2014 metų) padidėjo nuo 197 iki 408. Nepaisant absoliučių skaičių padidėjimo, maisto produktų, kuriuose hidrintų riebalų dalis būtų didesnė nei 2 proc. sumažėjo nuo 74 proc. iki 63 proc. Taip pat buvo pastebėta, jog tiek 2012 metais, tiek 2014 metais visose parduotuvėse ant didžiosios dalies sausainių, tortų ir vaflių pakuočių buvo užrašai: „iš dalies hidrinti riebalai“, „hidrinti riebalai“. Tai reiškia, jog rinkoje buvo galimybė pasirinkti produkciją be hidrintų riebalų.
1.5. Hidrintų riebalų rekomenduojamas suvartoti kiekis per dieną
Remiantis EFSA, PSO ir Mitybos gairėmis amerikiečiams duomenimis (32) rekomenduojama sumažinti suvartojamų hidrintų riebalų kiekį kiek įmanoma ir gauti iš jų iki 1 proc. visų suvartojamų kalorijų. Šiaurės mitybos rekomendacijos teigia, jog hidrinti riebalai sudarytų ne daugiau 10 proc. visos iš riebalų gaunamos energijos. Atsižvelgiant į rekomendacijas kai kurios šalys net įsivedė leistinas hidrintų riebalų kiekių ribas maisto produktuose. Viena iš tokių šalių yra Danija (33), kuri 2003 metais apribojo leistiną hidrintų riebalų kiekį iki 2 proc. šiuo apribojimų
15 buvo nustatyta, jog nelegalu pardavinėti maisto produktus, kuriuose hidrintų riebalų yra daugiau nei 2 proc. viso riebalų kiekio. Apribojimai galioja ne tik Danijoje gaminamiems maisto produktams, bet ir importuojamiems. 2009 metais Austrija ir Šveicarija pasekė Danijos pavyzdžiu ir nustatė apribojimus hidrintų riebalų kiekiui maisto produktuose. 2011 metais apribojimus hidrintų riebalų kiekiui įsivedė ir Islandija, jos pavyzdžiu 2014 metais pasekė Vengrija ir Norvegija, o 2016 metais Latvija. Nepaisant šių šalių gero pavyzdžio tik maža dalis Europos (10 proc.) iš ES priklausančių gyventojų yra apsaugoti hidrintų riebalų vartojimo maisto pramonėje apribojimais. Dažnai tai teisinama tuo, kad hidrintų riebalų vartojimas mažėja savaime, nes maisto produktų gamintojai vis mažiau jų naudoja maisto pramonėje.
1.6. Maisto produktų, kuriuose yra hidrintų riebalų, ženklinimas pasaulyje ir
Lietuvoje
Nuo 2006 metų JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drugs Administration) pradėjo reikalauti, kad maisto produktų gamintojai ant maisto produktų, kuriuose yra hidrintų riebalų pakuočių šalia bendro riebalų kiekio, sočiųjų riebalų kiekio bei cholesterolio kiekio nurodytų ir hidrintų riebalų kiekį. Ir jau nuo 2006 metų sausio 1 dienos amerikiečiai ant maisto produktų pakuočių matė hidrintų riebalų kiekį ir galėjo savo nuožiūra pasirinkti jam tinkamą maisto produktą, kuris turi mažiau hidrintų riebalų (34). Ir galiausiai ta pati institucija 2015 metais paskelbė, jog hidrinti riebalai nebėra pripažįstami saugiais ir trans-riebalų rūgštys per trejus metus iki 2018 metų turi būti pašalintos iš JAV tiekiamo maisto (17).
Kanadoje kaip ir JAV priimtas nustatymas, jog hidrintų riebalų kiekis turi būti nurodytas ant maisto produkto pakuotės maistingumo deklaracijos. Kiekis taip pat nurodomas gramais. Be to Kanadoje ant maisto produktų pakuotės atitinkant tam tikrus reikalavimus galima spausdinti tokius informacinius užrašus: „be trans-riebalų rūgščių“, „sumažintas trans-riebalų rūgščių kiekis“, „mažesnis trans-riebalų rūgščių kiekis“. Užrašas ant pakuotės „be trans-riebalų rūgščių“ reiškia, jog maisto produkte pažymėtame šiuo ženklu hidrintų riebalų yra ne daugiau kaip 0,2 g. Užrašas ant pakuotės „sumažintas trans-riebalų rūgščių kiekis“ reiškia, jog maisto produkte pažymėtame šiuo ženklu hidrintų riebalų kiekis sumažėjęs 25 proc., bet sočiųjų riebalų kiekis išliko toks pats. Užrašas ant pakuotės „mažesnis trans-riebalų rūgščių kiekis“ reiškia, jog maisto produkte pažymėtame šiuo ženklu hidrintų riebalų kiekis sumažėjęs ne mažiau 25 proc., bet sočiųjų riebalų kiekis išliko toks pats lyginant su kitais rinkoje esančiais produktais (35).
Daugelyje kitų šalių skelbti hidrintų riebalų kiekį maisto produkte nėra privaloma (35,36). Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gamintojai tai gali daryti savanoriškai (35). JK taip pat nėra
16 reikalavimo gamintojams skelbti hidrintų riebalų kiekį maisto produktų etiketėje esančioje maistingumo deklaracijoje. Ženklinant maisto produktus neleidžiama naudoti jokių teiginių susijusių su hidrintais riebalais, todėl vartotojai informaciją gali gauti tik skaitydami sudedamųjų dalių sąrašą ir ieškodami užrašų „hidrinti riebalai“ arba „hidrintas augalinis aliejus“ (37).
Lietuvoje maisto produktai ženklinami vadovaujantis 1169/2011 reglamentu, kuriame nurodoma kaip reikia ženklinti maisto produktus (38). Vadovaujantis reglamentu Lietuva turi patvirtinusi HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (39). Pagal jų reikalavimus maistingumo deklaracija privaloma tapo nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Maistingumo deklaracijoje nurodoma: energetinė vertė, baltymų, angliavandenių, cukrų, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų ir natrio kiekiai. Ženklinant maistingumą papildomai gali būti nurodyti mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio ir bet kurių mineralinių medžiagų ar vitaminų, esančių reikšmingais kiekiais, kiekiai. Maistingųjų medžiagų arba jų sudedamųjų dalių energetinė vertė ir maistingųjų medžiagų kiekis nurodomi skaičiais ir pateikiami ant pakuotės. Maistingumo deklaracija turi būti pateikiama vienoje vietoje, lentelės forma, sunumeruota, jei pakanka vietos. Jei vietos nėra, informacija pateikiama eilutėmis. Rašmenys turi būti išspausdinti išsiskiriančioje vietoje, įskaitomi ir neištrinami.
Apie hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų naudojimą vartotojai gali sužinoti tik skaitydami sudedamųjų dalių sąrašą. Pagal 1169/2011 reglamento VII riedo 8 ir 9 dalies reikalavimus gamintojai sudedamųjų dalių sąraše aliejus gali įvardinti kaip grupę „augaliniai aliejai” po kurios pateikia sąrašą, nurodant konkrečią augalinę kilmę. Gali būti pridėti žodžiai „įvairiomis dalimis”. Jei augaliniai aliejai nurodyti kaip grupė, į sąrašą jie įtraukiami pagal 1169/2011 reglamento 18 straipsnio 1 dalį (į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos maisto produkto sudedamosios dalys pagal svorį mažėjančia tvarka), pagal visą augalinių aliejų svorį. Hidrinto aliejaus nuorodoje turi būti nurodyta ar naudotas „visiškai hidrintas“, ar „iš dalies hidrintas“ aliejus (38).
17
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Rinkos tyrimo metodai
Siekiant įvertinti hidrintų riebalų vartojimą maisto produktų gamyboje buvo atlikta rinkos analizė. Tyrimo metu buvo renkamos ir analizuojamos įvairių margarinų, tepiųjų riebalų mišinių, bandelių, sausainių ir tortų pakuotės. Visi gaminiai atrinkti atsitiktinai. Duomenys buvo suvedami į iš anksto parengtas lenteles, kurių pagalba surinkti duomenys buvo apibendrinami ir pateikiamos išvados. Tyrimas buvo atliktas 2017 metų sausio – kovo mėnesiais keturiuose prekybos centruose „NORFA“, „MAXIMA“, „IKI“, „LIDL“. Tiriant atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirenkami margarinai, tepieji riebalų mišiniai, bandelės, sausainiai ir tortai. Pasirinktų maisto produktų pakuotės buvo analizuojamos remiantis HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei 1169/2011 reglamento reikalavimais, kuriuose nurodoma kaip turi būti ženklinama maisto produkto pakuotė bei, kaip pažymimi maisto produkto gamyboje panaudoti hidrinti riebalai.
Tyrimo metu viso surinkta ir išanalizuota 88 maisto produktų pakuotės. Maisto produktai suskirstyti į 5 grupes. Pirmoji grupė – margarinai. Surinkta ir išanalizuota 12 margarino pakuočių. Antroji grupė – tepieji riebalų mišiniai, kurių surinkta ir išanalizuota 12 pakuočių. Trečioji grupė – bandelės. Jų surinkta ir išanalizuota 18 pakuočių. Ketvirtoji grupė – sausainiai. Jų surinkta ir išanalizuota 20 pakuočių. Penktoji grupė – tortai. Jų surinkta ir išanalizuota – 26 pakuotės. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas visų surinktų maisto produktų pakuočių ženklinimas.
Prekybos centruose surinktos pakuotės buvo analizuojamos remiantis HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei 1169/2011 reglamento reikalavimais. Duomenys buvo surašomi į iš anksto parengtas lenteles, kuriose buvo nurodoma maisto produkto pavadinimas bei tiriamieji aspektai: sudedamųjų dalių sąrašas, maistingumo deklaracija, tinkamumo vartoti terminas, maisto produkto gamyboje naudotas margarinas, sviestas ir kiti riebalai bei aliejai. Gauti duomenys buvo analizuoti Microsoft Excel programa.
2.2. Atlikta anketinė apklausa
Siekiant įvertinti vartotojų nuomonę ir informuotumą į hidrintų riebalų vartojimą maisto pramonėje bei jų žinias apie hidrintų riebalų poveikį sveikatai buvo atliktas kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa), kurio objektu tapo vartotojų nuomonė ir informuotumas apie maisto produktus, kurių gamyboje naudojami hidrinti riebalai bei jų poveikis žmogaus sveikatai. Remiantis anketinės
18 apklausos metu gautais duomenimis buvo atlikti statistiniai skaičiavimai (SPSS paketinių duomenų analizės programa) bei išvados.
Anketinė apklausa atlikta 2017 metų vasario – kovo mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausiami vartotojai, kurie lankosi prekybos centruose „NORFA“, „MAXIMA“, „IKI“, „LIDL“ Lietuvoje. Anketinės apklausos metu buvo naudota iš anksto sudaryta anoniminė anketa. Anketinė apklausa buvo vykdyta interneto svetainėje www.apklausa.lt, kurioje pateikta anketa buvo publikuota viešai.
Apklausoje dalyvavo respondentai užpildę anketą www.apklausa.lt internetinėje svetainėje. Viso apklausti 225 respondentai.
Apklausa vyko etapais. Pirmiausia buvo sudaryta anketinės apklausos instrumentas – anketa. Anketą sudarė 14 uždarų klausimų (1 priedas). Anketoje pateikiamus klausimus galima suskirstyti taip: 1 – 6 klausimai yra skirti sužinoti respondento demografinius ir socialinius duomenis, 7 – 14 klausimai skirti sužinoti respondento nuomonę ir žinias apie hidrintų riebalų naudojimą maisto produktų gamyboje ir jų poveikį sveikatai. Vėliau anketa buvo patalpinta www.apklausa.lt internetiniame tinklalapyje, kur ją galėjo užpildyti atsitiktiniai respondentai. Galiausiai anketos duomenys buvo sisteminami ir grupuojami. Duomenys buvo pateikti lentelėse ir grafikuose. Duomenims analizuoti naudota SPSS 20.0 versija bei Microsoft Word ir Excel programos. Ieškant tarpusavyje susijusių požymių skaičiuotas χ² kriterijus. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p<0,01, p<0,05. Taip pat ieškota ir koreliacijų.
19
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Rinkos analizė
3.1.1. Margarinų rinkos tyrimas
Siekiant ištirti Lietuvoje parduodamų margarinų rinką 2017 metais sausio – kovo mėnesiais analizuota margarinų, parduodamų didžiuosiuose prekybos centruose „MAXIMA“, „NORFA“, „IKI“ ir „LIDL“, rinka. Tyrimo metu buvo fotografuojamos, o po to analizuojamos margarinų etiketės. Etikės buvo nagrinėjamos remiantis VMVT tinklalapyje (40) pateiktais reikalavimais margarino ženklinimui.
Prekybos centruose atsitiktinai buvo pasirinkta 12 margarino etikečių. Visais 12 atvejų ant margarino pakuočių buvo maistingumo deklaracija, kuri atitiko reikalavimus. 3 atvejais iš 12 gamintojai maistingumo deklaracijoje po sočiųjų riebalų rūgščių kiekio savanoriškai nurodė ir gaminyje esančių mononesočiųjų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį. Visais 12 atvejų ant pakuočių buvo nurodytos sudedamosios dalys: 6 (50 proc.) atvejais į margarino sudėtį įėjo tik aliejai, 5 (42 proc.) atvejais aliejai buvo maišyti su augaliniais riebalais (pirkėjai klaidinami, nes augaliniai aliejai ir yra augaliniai riebalai), 1 (8 proc.) atveju aliejai maišyti su gyvulinės kilmės riebalais. Kadangi Lietuvoje nėra privalomo reikalavimo maistingumo deklaracijoje nurodyti hidrintų (iš dalies hidrintų) riebalų rūgščių nei vienoje analizuotoje maistingumo deklaracijoje jų kiekis nebuvo nurodytas. Visais 12 atvejų gamintojai ant pakuočių buvo nurodę tinkamumo vartoti terminą.
3 (25 proc.) ant margarino buvo terminai, kuriuos užrašyti galima tik atitinkant tam tikrus reikalavimus. 2 atvejais ant pakuotės buvo rastas užrašas „sumažintas riebalų kiekis“. Gamintojas norėdamas taip paženklinti savo produktą turi atitikti termino naudojimui keliamą reikalavimą, jog riebalų kiekis turėtų būti daugiau nei 41 proc., bet mažiau nei 62 proc. produkte 100 g. Vienu atveju produkto riebumas buvo 60 proc. ir atitiko reikalavimą, kitu – 39 proc. Produktas, kuriame riebalų buvo 39 proc. neatitiko termino vartojimui būtinos sąlygos. Trečiuoju atveju ant pakuotės buvo terminas „lengvas“. Produkte, kuris ženklinamas šiuo terminu riebalų kiekis turėtų būti 41 proc. ir mažiau 100 g produkto. Produkte buvo 40 proc. riebalų ir tai atitiko termino vartojimo reikalavimą (2 lentelė).
20
2 lentelė. Tirtų margarino pakuočių ženklinimas N (12).
Reikalavimas Buvo nurodyta (sk.) Buvo nurodyta (proc.) Nebuvo nurodyta (sk.) Nebuvo nurodyta (proc.) Maistingumo deklaracija 12 100 0 0 Sudedamųjų dalių sąrašas 12 100 0 0 Į margarino sudėtį įėjo tik aliejai
6 50 - -
Į margarino sudėtį įėjo aliejai su augaliniais riebalais (pirkėjai klaidinami) 5 42 - - Į margarino sudėtį įėjo aliejai su gyvulinės kilmės riebalais 1 8 - - Tinkamumo vartoti terminas 12 100 0 0 Nurodyti papildomi ženklinimo terminai 2 66,7 1 33,3
3.1.2. Tepiųjų riebalų mišinių rinkos tyrimas
Ankščiau minėtuose prekybos centruose atsitiktinai buvo pasirinkta 12 tepiųjų riebalų mišinių. Visais 12 atvejų ant tepiųjų riebalų mišinių pakuočių buvo maistingumo deklaracija, kuri atitiko reikalavimus. Visais 12 atvejų ant pakuočių buvo nurodytos sudedamosios dalys: 9 (75 proc.) atvejais į tepiųjų riebalų mišinių sudėtį įėjo tik aliejai, 3 (25 proc.) atvejais aliejai buvo maišyti su augaliniais riebalais. Šiais trimis atvejais vartotojai buvo klaidinami, nes aliejai ir yra
21 augaliniai riebalai. Kadangi Lietuvoje nėra privalomo reikalavimo maistingumo deklaracijoje nurodyti hidrintų (visiškai ar iš dalies hidrintų) riebalų kiekį nei vienoje analizuotoje maistingumo deklaracijoje jų kiekis nebuvo nurodytas. Visais 12 atvejų gamintojai ant pakuočių buvo nurodę tinkamumo vartoti terminą.
Remiantis VMVT (41) tepiųjų riebalų mišinių gamyboje naudojami: augaliniai ir gyvuliniai riebalai, todėl nurodytas riebumas proc. rodo bendrą, produkte esančių riebalų kiekį (pieno riebalų ir augalinių riebalų). Todėl tepiųjų riebalų mišinių gamintojai papildomai turi nurodyti pieno riebalų ir augalinių riebalų kiekius proc. Analizuojant pakuotes buvo pastebėta, jog kas antroje pakuotėje nebuvo nurodyta pieno riebalų ir augalinių riebalų kiekiai (nurodyta tik bendra riebalų kiekis). Taigi šį reikalavimą atitiko tik 6 (50 proc.) tepiųjų riebalų mišinių pakuotės (3 lentelė).
3 lentelė. Tirtų tepiųjų riebalų mišinių pakuočių ženklinimas N (12).
Reikalavimas Buvo nurodyta (sk.) Buvo nurodyta (proc.) Nebuvo nurodyta (sk.) Nebuvo nurodyta (proc.) Maistingumo deklaracija 12 100 0 0 Sudedamųjų dalių sąrašas 12 100 0 0 Į margarino sudėtį įėjo aliejai
9 75 - -
Į margarino sudėtį įėjo aliejai su augaliniais riebalais (pirkėjai klaidinami) 3 25 - - Pieno riebalų kiekis ir augalinių riebalų kiekis 6 50 6 50 Tinkamumo vartoti terminas 12 100 0 0
22 3.1.3. Sausainių rinkos tyrimas
Tuose pačiuose prekybos centruose buvo fotografuojamos sausainių pakuotės. Po to pakuotės buvo analizuotos (kaip ir margarino bei tepiųjų riebalų mišinių) remiantis Higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (39) bei 1169/2011 reglamento reikalavimais (38). Viso buvo analizuojamos 18 sausainių pakuočių. 15 (83,3 proc.) atvejų ant sausainių pakuočių buvo maistingumo deklaracija, kuri atitiko reikalavimus, likusiais 3 (16,7 proc.) atvejais maistingumo deklaracija nebuvo rasta. Visais 18 atvejų ant pakuočių buvo nurodytos sudedamosios dalys: ant 7 (39 proc.) sausainių pakuočių buvo nurodyta, kad produkte buvo margarino, 3 (17 proc.) atvejais buvo sviesto, 8 (44 proc.) atvejais ant pakuotės nebuvo rasta užrašų, jog naudotas margarinas ar sviestas. 5 (28 proc.) atvejais sudedamųjų dalių sąraše buvo nurodyta, jog maisto produkte buvo hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų. Alergenai tarp sudedamųjų dalių buvo pažymėti 17 (94 proc.) pakuočių, ant 1 (6 proc.) pakuotės alergenai pažymėti nebuvo. Visais 18 atvejų gamintojai ant pakuočių buvo nurodę tinkamumo vartoti terminą (4 lentelė).
4 lentelė. Tirtų sausainių pakuočių ženklinimas N (18).
Reikalavimas Buvo nurodyta (sk.) Buvo nurodyta (proc.) Nebuvo nurodyta (sk.) Nebuvo nurodyta (proc.) Maistingumo deklaracija 15 83,3 3 16,7 Sudedamųjų dalių sąrašas 18 100 0 0 Į sudėtį įėjo margarino 7 39 - - Į sudėtį įėjo sviesto 3 17 - - Sudėtyje nebuvo nei margarino nei sviesto 8 44 - -
Buvo įrašas apie sudėtyje
esančius hidrintus
(visiškai ar iš
23 dalies) riebalus Tinkamumo vartoti terminas 18 100 0 0 Alergenai pažymėti 17 94 1 6
3.1.4. Bandelių rinkos tyrimas
Bandelių rinkos tyrimas taip pat buvo atliekamas ankščiau minėtuose keturiuose prekybos centruose. Viso peržiūrėta 20 skirtingų bandelių pakuočių. Pakuotės buvo nagrinėjamos remiantis Higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (39) bei 1169/2011 reglamento (38) reikalavimais. Visais 20 nagrinėtų atvejų ant bandelių pakuočių buvo maistingumo deklaracija, kuri atitiko reikalavimus. Visais 20 atvejų ant pakuočių buvo nurodytos sudedamosios dalys: ant 14 (70 proc.) bandelių pakuočių buvo nurodyta, kad produkte buvo margarino, 2 (10 proc.) atvejais buvo augalinių aliejų, 4 (20 proc.) atvejais buvo naudota augaliniai aliejai ir gyvuliniai riebalai. 2 (10 proc.) atvejais sudedamųjų dalių sąraše buvo nurodyta, jog maisto produkte buvo hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų. Alergenai tarp sudedamųjų dalių buvo pažymėti ant visų 20 tirtų pakuočių. Visais 20 atvejų gamintojai ant pakuočių buvo nurodę tinkamumo vartoti terminą (5 lentelė).
5 lentelė. Tirtų bandelių pakuočių ženklinimas N (20).
Reikalavimas Buvo nurodyta (sk.) Buvo nurodyta (proc.) Nebuvo nurodyta (sk.) Nebuvo nurodyta (proc.) Maistingumo deklaracija 20 100 0 0 Sudedamųjų dalių sąrašas 20 100 0 0 Į sudėtį įėjo margarino 14 70 - - Į sudėtį įėjo augaliniai aliejai 2 10 - - Į sudėtyje įėjo augaliniai aliejai ir gyvuliniai 4 20 - -
24 riebalai
Buvo įrašas apie sudėtyje esančius hidrintus (visiškai ar iš dalie) riebalus 2 10 - - Tinkamumo vartoti terminas 20 100 0 0 Alergenai pažymėti 20 100 0 0
3.1.5. Tortų rinkos tyrimas
Tuose pačiuose prekybos centruose buvo tiriamos tortų pakuotės bei internetu pateikiama informacija apie tortų sudėtis. Pakuotės buvo analizuotos remiantis Higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (39) bei 1169/2011 reglamento (38) reikalavimais. Viso buvo analizuojama 26 tortų pakuotės. 26 atvejais ant tortų pakuočių buvo maistingumo deklaracija, kuri atitiko keliamus reikalavimus. Visais 26 atvejais ant pakuočių buvo nurodytos sudedamosios dalys. Buvo analizuojamas sviesto ir margarino naudojamas tortų gamyboje: 10 (38 proc.) atvejų ant tortų pakuočių buvo nurodyta, kad produkte buvo margarino, 8 (31 proc.) atvejais buvo margarino ir sviesto, 8 (31 proc.) atvejais ant pakuotės nebuvo rasta užrašų, jog naudotas margarinas ar sviestas. Taip pat buvo analizuojamas augalinių aliejų ir riebalų naudojimas. 6 (23 proc.) atvejais naudotas augalinis aliejus, 14 (54 proc.) atvejų naudoti augaliniai aliejai ir gyvuliniai riebalai, 6 (23 proc.) nebuvo naudota augalinių aliejų ir riebalų. 6 (23 proc.) atvejais sudedamųjų dalių sąraše buvo nurodyta, jog maisto produkte buvo hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų. Alergenai tarp sudedamųjų dalių buvo pažymėti visais nagrinėtais 26 atvejais. Taip pat visais 26 atvejais gamintojai ant pakuočių buvo nurodę tinkamumo vartoti terminą (6 lentelė).
6 lentelė. Tirtų tortų pakuočių ženklinimo ženklinimas N (26).
Reikalavimas Buvo nurodyta (sk.) Buvo nurodyta (proc.) Nebuvo nurodyta (sk.) Nebuvo nurodyta (proc.) Maistingumo deklaracija 26 100 0 0
25 Sudedamųjų dalių sąrašas 26 100 0 0 Į sudėtį įėjo margarino 10 38 - - Į sudėtį įėjo margarino ir sviesto 8 31 - - Į sudėtį neįėjo margarino ir sviesto 8 31 - - Į sudėtį įėjo augaliniai aliejai 6 23 - - Į sudėtį įėjo augaliniai aliejai ir gyvuliniai riebalai 14 54 - - Į sudėtį neįėjo augaliniai aliejai ir gyvuliniai riebalai 6 23 - -
Buvo įrašas apie sudėtyje esančius hidrintus (visiškai ar iš dalies) riebalus 6 23 - - Tinkamumo vartoti terminas 26 100 0 0 Alergenai pažymėti 26 100 0 0
26
3.2. Anketinės apklausos analizė
3.2.1. Respondentų demografinė analizė
Viso buvo apklausta 225 respondentai. 74 (33 proc.) vyrai ir 151 (67 proc.) moterys. Pagal amžių respondentai pasiskirstė taip: ≤20 (34 respondentai (15,1 proc.)), 21 – 30 (116 respondentų (51,6 proc.)), 31 – 50 (62 respondentai (27,6 proc.)), 51 ir vyresni (12 respondentų (5,4 proc.)) bei vienas (0,4 proc.) respondentas į klausimą neatsakė. Pagal išsilavinimą respondentai pasiskirstė taip: pagrindinis – 13 (5,8 proc.) respondentų, vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimus turėjo 63 (28 proc.) respondentai, aukštesnįjį 31 (13,8 proc.) respondentas, aukštąjį 118 (52,4 proc.) respondentų. Pagal užimtumą: moksleivių buvo 16 (7,1 proc.), studentų – 29 (12,9 proc.), dirbančiųjų 158 (70,5 proc.), bedarbių 14 (6,2 proc.), pensininkų 8 (3,6 proc.). Kad gyvena kaime nurodė 28 (12,4 proc.) respondentai, miestelyje 62 (27,6 proc.) respondentai, mieste 135 (60 proc.) respondentai. Didžioji dalis respondentų nurodė, jog jie nevedę/netekėjusios – 127 (56,4 proc.), vedusių ar ištekėjusių buvo 78 (34,7 proc.) respondentai, išsiskurusių – 13 (5,8 proc.), našlių – 7 (3,1 proc.). Duomenys pateikiami 7 lentelėje.
7 lentelė. Respondentų demografinė ir socialinė analizė N (225).
Tirtas požymis Atsakiusių
respondentų sk. Pasiskirstymas proc. Lytis Moteris 151 67 Vyras 74 33 Amžius ≤20 34 15,1 21 – 30 116 51,6 31 – 50 62 27,6 ≥51 12 5,4 Išsilavinimas Pagrindinis 13 5,8 Vidurinis ir specialusis vidurinis 63 28 Aukštesnysis 31 13,8 Aukštasis 118 52,4 Užimtumas Moksleivis 16 7,1 Studentas 29 12,9 Dirbantysis 158 70,5
27
Bedarbis 14 6,2
Pensininkas 8 3,6
Gyvenamoji vieta Kaimas 28 12,4
Miestelis 62 27,6
Miestas 135 60
Šeimyninė padėtis Nevedęs/netekėjusi 127 56,4
Vedęs/ištekėjusi 78 34,7
Išsiskyręs (-usi) 13 5,8
Našlys (-ė) 7 3,1
3.2.2. Respondentų žinių ir nuomonės apie hidrintų riebalų vartojimą maisto pramonėje vertinimas
Siekiant išsiaiškinti ar respondentai turi žinių sveikos mitybos klausimais, anoniminėje anketoje buvo klausta ar respondentai kada nors domėjosi, ar domisi dabar sveika mityba. Didžioji dalis apklaustųjų 175 (77,8 proc.) respondentai atsakė, kad domisi (-ėjosi) sveika mityba, 48 (21,3 proc.) respondentų nurodė, jog nesidomi (-ėjo), 2 (0,9 proc.) respondentai į šį klausimą neatsakė. Tiriant koreliaciją tarp nesidomėjimo sveika mityba ir išsilavinimo, pastebėta, jog respondentai su pagrindiniu, viduriniu ir specialiuoju viduriniu išsilavinimu dažniau atsakė, jog nesidomi (-ėjo) sveika mityba ( p˂0,01). Taip pat respondentų buvo klausta ar jie yra girdėję apie hidrintus riebalus (hidrolizuotus, trans-riebalus) ir kuriuose iš nurodytų maisto produktų, jų nuomone, hidrintų riebalų yra daugiau. Apie hidrintus riebalus girdėję nurodė 101 (45 proc.) respondentas, o negirdėję net 124 (55 proc.) respondentai (2 pav.), bet į klausimą, kuriame produkte, jų nuomone, daugiau hidrintų riebalų teisingą atsakymą nurodė 187 (83,1 proc.), neteisingą atsakymą pasirinko 37 (16,4 proc.) respondentai, vienas (0,4 proc.) respondentas į klausimą neatsakė. Buvo aptikta koreliacija tarp šių atsakymų į klausimus. Respondentai, kurie nurodė negirdėję apie hidrintus riebalus dažniau atsakydavo neteisingai į klausimą, kuriame iš nurodytų produktų hidrintų riebalų kiekis didesnis ( p˂0,01).
28 2 pav. Respondentų, kurie apie hidrintus riebalus girdėjo ir negirdėjo, pasiskirstymas N (225).
Taip pat pastebėta koreliacija tarp respondentų išsilavinimo ir informacijos apie hidrintus riebalus girdėjimo. Aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimus turintys respondentai dažniau nurodė girdėję apie hidrintus riebalus (p˂0,05).
Respondentai buvo paprašyti atsakyti į klausimą, kuri maisto gaminį rinktųsi pirkti: maisto produktą, kurio gamyboje panaudotas margarinas ar sviestas. Produktą, kurio gamyboje naudotas sviestas rinktųsi 190 (84 proc.) respondentų, o produktą, kurio gamyboje buvo panaudotas margarinas 35 (16 proc.) respondentų (3 pav.). Nustatyta, jog respondentų pasirinkimas yra susijęs su nurodyta gyvenamąja vieta. Respondentai gyvenantys kaime dažniau nurodė, jog rinktųsi gaminius su margarinu (χ²=6,818, lls=4, p=0,033, p˂0,05).
3 pav. Respondentų pasirinkimo, pirkti produktą, kurio gamyboje panaudotas sviestas arba margarinas, pasiskirstymas N (225). Apie hidrintus riebalus nėra girdėję 55 % Apie hidrintus riebalus yra girdėję 45 % 84 % 16 %
Produktas, kurio gamyboje panaudotas sviestas Produktas, kurio gamyboje panaudotas margarinas
29 Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokios produkto savybės respondentus įtakoja rinktis gaminį rinkoje. Analizuojant respondentų atsakymus buvo nustatyta, jog daugiau nei pusę respondentų stipriai įtakojo tokios produktų savybės kaip kaina ir skonis. Įtakojo iš dalies apsisprendimą pirkti konsistencija ir pateikimas. Didžiausios dalies respondentų pirkti produktą neįtakojo poveikis sveikatai – 27 proc. Į klausimus apie produkto įtaką sveikatai bei konsistenciją vienas respondentas neatsakė. Detalesnė analizė pateikiama 8 lentelėje.
8 lentelė. Pasirinkimą pirkti produktą lemiančių požymių pasiskirstymas N (225).
Požymis Neįtakoja Įtakoja iš dalies Įtakoja stipriai
Atsakę (sk.) Atsakę (proc.) Atsakę (sk.) Atsakę (proc.) Atsakę (sk.) Atsakę (proc.) Kaina 35 16 61 27 129 57 Skonis 10 4,4 84 37,3 131 58,2 Poveikis sveikatai 61 27,1 100 44,4 63 28 Konsistencija 29 12,9 146 64,9 49 21,8 Išvaizda 24 11 101 45 100 44 Pateikimas 38 17 128 57 59 26
Siekiant išsiaiškinti ar maisto produkto ženklinime nurodyta informacija apie gamybos proceso metu panaudotus hidrintus riebalus įtakotų respondentų apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto gaminį, buvo apklausti respondentai ir išsiaiškinta, jog tokių gaminių nepirktų 73 (33 proc.) respondentai, pasirinkimą pirkti apribotų bent kartais 106 (47 proc.) respondentai, neįtakotų jų apsisprendimo, nes respondentai neskaito maisto produktų etikečių 46 (20 proc.) respondentai (4 pav.). Buvo ieškota koreliacijos tarp respondentų, kurie nurodė, jog neskaito maisto produktų etikečių ir jų išsilavinimo, šeimyninės padėties, gyvenamosios vietos bei užimtumo. Nustatyta koreliacija tarp neskaitančių etikečių respondentų išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Respondentai nurodę, jog gyvena kaime dažniau nurodydavo neskaitantys maisto produktų etikečių, nei gyvenantys miestelyje ar mieste. Taip pat respondentai su pagrindiniu, viduriniu ir specialiuoju viduriniu išsilavinimais dažniau nurodydavo neskaitantys maisto produktų etikečių (p˂0,05).
30 4 pav. Respondentų nuomonė kaip jie elgtusi, jei ant produkto pakuočių būtų nurodoma hidrintų riebalų panaudojimas produkto gamyboje N (225).
Siekiant išsiaiškinti ar respondentai žino kokie riebalai įeina į tepiųjų riebalų sudėtį respondentai turėjo pasirinkti iš jiems pateiktų atsakymų variantų. Teisingą atsakymą išsirinko tik 27 (12 proc.) respondentai, likę 198 (88 proc.) respondentai pasirinko neteisingus atsakymų variantus (5 pav.).
5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, kokie riebalai įeina į tepiųjų riebalų sudėtį, atsakymų pasiskirstymas N (225).
Siekiant išsiaiškinti ar respondentai žino apie hidrintų riebalų poveikį sveikatai jie buvo apklausti ar šie riebalai, jų nuomone, daro poveikį: širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms,
33% 47% 20%
0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%
1
Nepirktų maisto produktų, jei ant etiketės būtų nurodyta, jog jų sudėtyje yra hidrintų riebalų
Bent kartais nepirktų maisto produktų, jei ant etiketės būtų nurodyta, jog jų sudėtyje yra hidrintų riebalų
Neįtakotų apsisprendino, nes etikėčių neskaito
22% 9% 39% 18% 12%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
1
Aliejus
Kokosų riebalai Tik hidrinti riebalai Tik pieno riebalai
31 uždegiminiams procesams, cukriniam diabetui, nutukimui, omega-3 riebalų rūgščių virtimui svarbiais audinių hormonais, vėžiniams susirgimams, „blogojo” cholesterolio kiekio didėjimui, „gerojo” cholesterolios kiekio mažėjimui, kraujo serumo lipoproteinų sudėties pokyčiams, kraujagyslių elastingumo pakitimams. Nagrinėjant respondentų atsakymus pastebėta, jog dauguma respondentų atsakė teisingai visais atvejais. 203 (90 proc.) respondentai nurodė, jog hidrintų riebalų vartojimas turi poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, šiek tiek daugiau nei 70 proc. respondentų nurodė, jog hidrintų riebalų vartojimas turi poveikį cukrinio diabeto, nutukimo, vėžinių susirgimų, „blogojo“ cholesterolio kiekio didėjimui. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad hidrinti riebalai turi poveikį uždegiminiams procesams, omega-3 riebalų rūgščių virtimui svarbiais audinių hormonais, „gerojo“ cholesterolio kiekio mažėjimui, kraujo serumo lipoproteinų sudėties pokyčiams, kraujagyslių elastingumo pakitimui (6 pav.).
6 pav. Respondentų nuomonės apie hidrintų riebalų poveikį tam tikrų ligų ir būklių atsiradimui pasiskirstimas N (225).
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Uždegiminiai procesai Cukrinis diabetas Nutukimas Omega-3 riebalų rūgščių virtimas…
Vėžiniai susirgimai “Blogojo” cholesterolio kiekio didėjimas “Gerojo” cholesterolios kiekio mažėjimas
Kraujo serumo lipoproteinų sudėties… Kraujagyslių elastingumo pakitimai
90% 55% 73% 78% 64% 73% 72% 60% 63% 67% 10% 45% 27% 22% 36% 27% 28% 40% 37% 33%
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1. Pasirinktų maisto produktų rinkos tyrimo rezultatų aptarimas
Gauti margarinų rinkos analizės duomenys rodo, kad visais 12 analizuotų atvejų ant margarinų pakuočių buvo maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių sąrašas bei tinkamumo vartoti terminas. Kadangi Lietuvoje nėra reikalavimo maistingumo deklaracijoje skelbti hidrintų riebalų kiekį, jis ir nebuvo pateiktas. Tuo tarpu toks reikalavimas yra privalomas JAV ir Kanadoje (34,35). Vis dėlto tokį reikalavimą įsivedusios tik maža dalis. Likusiose tarp jų Lietuvoje tokio reikalavimo nėra. Gamintojai tai gali daryti savanoriškai. Taip pat analizuojant margarinų rinką pastebėta, jog iš 12 nagrinėtų atvejų 5 (42 proc.) atvejais pirkėjai buvo klaidinami sudedamųjų dalių sąraše pateikiant aliejų ir augalinių riebalų naudojimą produkto gamyboje, nes aliejai ir augaliniai riebalai yra tas pats dalykas.
Gauti tepiųjų riebalų rinkos analizės duomenys rodo, kad visais 12 analizuotų atvejų ant margarinų pakuočių buvo maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių sąrašas bei tinkamumo vartoti terminas. Tepiųjų riebalų gamintojai papildomai šalia bendro produkto riebumo turi nurodyti, kokią riebalų dalį sudaro pieno riebalai ir kokią augaliniai riebalai (41). Deja tyrimo metu pastebėta, kad tik pusė gamintojų laikosi šio reikalavimo. Be to pastebėta, jog iš 12 nagrinėtų atvejų 3 (25 proc.) atvejais pirkėjai buvo klaidinami sudedamųjų dalių sąraše pateikiant aliejų ir augalinių riebalų naudojimą produkto gamyboje, nes aliejai ir augaliniai riebalai yra tas pats dalykas
Gauti sausainių rinkos analizės duomenys rodo, kad visose 18 analizuotų pakuočių buvo nurodytas tinkamumo vartoti terminas ir sudedamosios dalys. 15 atvejų ant pakuotės buvo maistingumo deklaracija, likusiais 3 atvejais jos ant pakuotės nebuvo. Taip pat pastebėta, jog tik 5 atvejais ant pakuotės buvo nurodyta, jog produkte yra hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų, nors įdėmiai skaitant sudedamąsias dalis buvo aptikta, jog 7 produktuose naudotas margarinas.
Gauti bandelių rinkos analizės duomenys rodo, kad visais 20 atvejų ant pakuočių buvo maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių sąrašas, alergenai, tinkamumo vartoti terminas. Taip pat pastebėta, jog tik 2 atvejais ant pakuotės buvo nurodyta, jog produkte yra hidrintų (visiškai ar iš dalies) riebalų, nors įdėmiai skaitant sudedamąsias dalis buvo aptikta, jog 14 produktų naudotas margarinas.
Gauti tortų rinkos analizės duomenys rodo, kad visais 26 atvejais ant pakuočių buvo maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas bei nurodyti alergenai. Analizuojant šiuos gaminius pastebėta, jog apie hidrintu riebalus sudedamųjų dalių sąraše
33 buvo parašyta tik ant 6 pakuočių (nors margarinas naudotas 18 atvejų iš 26 analizuotų gaminant tortus).
Pastebėta, jog dažnai gamintojai klaidina vartotojus ir ant pakuočių maistingumo deklaracijoje nurodo nurodo, kad produkto gamyboje naudoti aliejai ir augaliniai riebalai. Šie terminai reiškia tą patį. Rinkos analizės metu nustatyta, jog net 5 atvejais (42 proc.) margarinų rinkoje, 3 atvejais (25 proc.) tepiųjų riebalų mišinių rinkoje pirkėjai buvo taip klaidinami.
Apibendrinant galima teigti, jog maisto ženklinimo reikalavimų, tokių kaip maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, alergenų žymėjimas laikosi beveik visi gamintojai. Tačiau pastebima tendencija dėl privalomų nurodyti hidrintų riebalų vartojimo – dažnai gamintojai jų tiesiogiai neįrašo, o palieka tik pvz.: margarino panaudojimą ir taip kartais gali supainioti vartotoją. Taip pat stebimas vartotojų klaidinimas nurodant produkto gamyboje panaudotus aliejus ir augalinius riebalus.
4.2. Anketinės apklausos rezultatų aptarimas
Tyrimo metu svarbu buvo išsiaiškinti ar respondentai domisi sveika mityba, žino ir, ar yra girdėję apie hidrintus riebalus, nes tai parodo ar pakanka informacijos internete ir kituose šaltiniuose, ar respondentai domisi ir jos ieško. Nors didžioji dalis nurodė, kad domisi sveika mityba (77,8 proc.), tačiau apie hidrintus riebalus girdėję buvo tik 45 proc. respondentų, likę 55 proc. apie hidrintus riebalus nėra girdėję. Sveika mityba dažniau domėjosi respondentai turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimus. Remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (42) duomenimis tik 1 iš 3 respondentų yra girdėjęs apie hidrintus riebalus. Remiantis anketinės apklausos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateiktais duomenimis galima teigti, jog dauguma vartotojų nėra girdėję apie hidrintus riebalus. Nors apie hidrintus riebalus girdėję nurodė mažiau nei pusė respondentų, 83 proc. respondentų į klausimą apie maisto produktą, turintį daugiau hidrintų riebalų atsakė teisingai.
Tyrimo metu buvo analizuojama, kokios produkto savybės įtakoja respondentų pasirinkimą pirkti produktą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog respondentus labiausiai veikė kaina, skonis bei išvaizda. 1985 metais atliktame tyrime (43) buvo nagrinėjama kainos, kokybės ir noro pirkti ryšys. Nustatyta, jog kaina teigiamai įtakojo kokybės sąvoką, o štai norą pirkti įtakojo neigiamai.
Anketinės apklausos duomenys parodė, kad pateikus informaciją apie hidrintų riebalų naudojimą produkto gamyboje, 80 proc. respondentų tokių produktų nepirktų arba stengtųsi vengti, likę 20 proc. pirktų kaip ankščiau, nes maisto etikečių neskaito. Pastebėta koreliacija tarp maisto etikečių neskaitančių respondentų ir jų gyvenamosios vietos bei išsilavinimo. Respondentai gyvenantys kaime, turintys pagrindinį, vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimus dažniau nurodė
34 neskaitantys produktų etikečių. 2006 metais publikuotame tyrime (44) buvo analizuojama ar informacijos pateikimas ant etikečių ir restoranuose padėtų vartotojams pasirinkti sveikesnį produktą. Tyrimas vyko keturiuose JAV miestuose ir jame dalyvavo 68 vartotojai. Tyrimo metu nustatyta, jog dalyviai domėjosi šia informacija, bet sveikesnį variantą pasirinkdavo ne visais atvejais.
Apklausos metu respondentai buvo klausiami apie hidrintų riebalų poveikį sveikatai ir visais atvejais dauguma respondentų atsakė teisingai.
Apibendrinant tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis respondentų nėra girdėję apie hidrintus riebalus, bet nurodžius ant pakuotės, kad jie naudoti maisto produkto gamyboje 80 proc. respondentų tokių produktų nepirktų arba stengtųsi vengti.
35
IŠVADOS
1. Rinkos analizė parodė, jog HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei 1169/2011 reglamento reikalavimų, tokių kaip: maistingumo deklaracija ir jos turinys, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, alergenų nurodymas yra laikomasi. Hidrintų riebalų vartojimas produkto gamyboje sudedamųjų dalių sąraše atsispindi 15 proc. tirtos produkcijos taip pat pasitaiko pirkėjų klaidinimo atvejų, kuomet ant etiketės nurodoma, jog produkto gamyboje naudota aliejai ir augaliniai riebalai (aliejai ir yra augaliniai riebalai).
2. Hidrintų riebalų ženklinimu iš visų analizuotų valstybių išsiskiria JAV ir Kanada. Jose hidrintų riebalų kiekiai privalomi nurodyti maistingumo deklaracijoje taip aiškiai pateikiant juos vartotojams. Kitose nagrinėtose užsienio šalyse kaip ir Lietuvoje toks ženklinimas nėra privalomas. Lietuvoje gamintojai įpareigoti sudedamųjų dalių sąraše nurodyti hidrintų riebalų naudojimą.
3. Tiriant vartotojų požiūrį į hidrintų riebalų naudojimą maisto produktų gamyboje svarbu pastebėti, kad apie hidrintus riebalus yra girdėję tik 45 proc. respondentų. Respondentai nurodė, jog pateikus informaciją ant produkto etiketės apie gamybos metu naudotus hidrintus riebalus 80 proc. respondentų tokių produktų nepirktų arba stengtųsi vengti.
36
REKOMENDACIJOS
1. Atsakingoms įstaigoms, tokioms kaip VSB, VMVT ir kitoms pasitelkus visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją apie hidrintus riebalus, jų vartojimą maisto pramonėje ir poveikį sveikatai.
2. Lietuvoje įvesti apribojimus hidrintų riebalų naudojimui maisto pramonėje arba nustatyti privalomą reikalavimą hidrintų riebalų kiekio produkto 100 g ar 100 ml pateikimą maistingumo deklaracijoje taip paliekant galimybę vartotojams apsispręsti pirkti tokį produktą ar ieškoti kito.
