LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MIGLĖ KAMANDULYTĖ
LIETUVOS RINKOJE ESANČIŲ ARBATŲ APŽVALGA, JŲ
ŽENKLINIMAS BEI VARTOTOJŲ POŽIŪRIO Į ŠIAS ARBATAS
TYRIMAS
LITHUANIAN TEAS ON THE MARKET OVERVIEW, LABELING
AND CONSUMER ATTITUDES TO THESE TEAS TEST
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Prof. dr. Dalia Sekmokienė
1 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų
ženklinimas bei vartotojų požiūrio į šias arbatas tyrimas“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Miglė Kamandulytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Miglė Kamandulytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. D. Sekmokienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Doc. Dr. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros vadėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2012-2015 metais, Lietuvos Sveikatos Mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje Maisto saugos ir kokybės katedroje.
Magistro darbą paruošė: Miglė Kamandulytė ...
Magistro darbo vadovas: Prof. dr. Dalia Sekmokienė LSMU, Maisto saugos ir kokybės katedra ...
Recenzentas: ...
3
TURINYS
SUMMARY...4 SANTRAUKA...5 ĮVADAS...6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...7 1.1 Arbatos klasifikacija…………...71.2 Populiariausios arbatos Lietuvoje ir jų poveikis sveikatai...8 - 13 1.3 Dažniausiai į arbatų sudėtį įeinančios žolės ir jų poveikis sveikatai...14 – 17 1.4 Netradicinių augalų naudojimas arbatų kompozicijose...17 - 23 1.5 Arbatos kokybės rodikliai...23
1.6 Pagrindiniai arbatų ženklinimo reikalavimai...24 - 26 1.7 Specializuotos arbatos parduotuvės Lietuvoje………...26 – 28 1.8 Arbatos veikimo mechanizmas žmogaus organizme...28 – 29 1.9 Arbatos įtaka sveikatai...29 - 30 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS…………...…………...…..….…31
2.1 Vartotojų nuomonės apie arbatas, jų ženklinimą bei suteikiamas savybes tyrimas ...31
3. TYRIMO REZULTATAI……...………...……...32
3.1 Vartotojų nuomonės apie arbatų vartojimą, jų ženklinimą bei poveikį sveikatai tyrimas...32 – 46 4. REZULTATŲ APTARIMAS...47 - 48 IŠVADOS………...49 - 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS...51 - 55 PRIEDAI………...………...56 1 Priedas...56 - 60
4
SUMMARY
Article: Lithuanian teas on the market overview, labeling and consumer attitudes to these teas test Mentor of the work: prof., dr. Dalia Sekmokienė
The work was performed in Lithuanian University of Health Sciences. It was performed in the year of 2012 – 2015
The aim of research was to assess consumers attitude to Lithuanian teas on the market, as well as
compositions used in teas rarer herbs and their health effects. Overview teas labeling requirements. Surveys carried out by consumer opinion survey of Lithuanian teas on the market, their compositions and labeling.
Object of research and methods: Randomly selected 100 consumers of all ages and education
groups, 80 women and 20 men were surveyed. Research was performed using an anonymous questionnaire. Statistical analysis of data was performed by using Microsoft Excel program. Results expressed by percentage. Data considered to be statistically significant when p < 0.05.
Results: User perception about Lithuanian teas on the market and their use, and the effects on health
have shown that tea is the most popular among the respondents is black (Camellia sinensis) has chosen it 42 persent men, . 21 percent women. But about its health effects are only known 14 percent. Women do not know and neither one man. The most respondents tea purchases in supermarkets, as is the 51 percent. women. and 69 percent. men., while herbal tea assemble only 5 percent men and 15 percent of. women . The most popular among respondents buy tea packs in which the tea bags that said 35 percent women and 79 percent men. Ask about herbs and herbal health effects rarer respondents note that this is a problem, because this information is a serious lack of them also choosing teas respondents pay attention to the environmental sustainability, the description on the packaging and composition, but marking the respondents opinion is not important, because they still do not understand it.
Conclusions: The results shows that many respondents likes drinking tea, but they do not know
about useing herbs health effects so this is problem.
This work consists of: 60 pages, 42 pictures, 2 table, 1 supplements, 68 literature sources. Keywords: tea, herbal, herb composition, herb health effects.
5
SANTRAUKA
Darbo tema: Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų ženklinimas bei vartotojų požiūrio į šias arbatas
tyrimas
Darbas buvo atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Darbas buvo atliktas 2012 – 2015 metų
laikotarpiu.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: įvertinti vartotojų požiūrį į Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų
kompozicijas, retesnių žolių vartojimą bei arbatų poveikį sveikatai. Apžvelgti arbatų ženklinimo
reikalavimus. Atlikti vartotojų apklausą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų kompozicijas bei arbatų ženklinimą.
Tyrimo metodai: atsitiktinai apklausta 100 vartotojų įvairaus amžiaus ir išsilavinimo grupėse, 80 moterų
ir 20 vyrų. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketą. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai išreikšti procentais. Gauti duomenys būtų statistiškai reikšmingas, kai p <0,05.
Rezultatai: Vartotojų nuomonė apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas , jų naudojimą bei poveikį
sveikatai, parodė, kad labiausiai populiari tarp respondentų yra juodoji arbata (Camellia sinensis). Ją pasirinko 42 proc. respondentų vyrų ir 21 proc. moterų. Tačiau, apie jos poveikį sveikatai yra žinoma tik 14 proc. Moterų ir apie tai nežino nė vienas vyriškis. Respondentai arbatą dažniausiai perka prekybos centruose, taip teigia 51 proc. moterų ir 69 proc. vyrų, o žoleles arbatai renkasi patys tik 5 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Populiariausia tarp respondentų arbatas pirkti pakuotėse, kuriose yra patogūs arbatų
maišeliai, kad taip patogiau teigia 35 proc. moterų ir 79 proc. vyrų. Klausimuose apie žolelių ir vaistažolių poveikį sveikatai, respondentai pažymi, kad tokios informacijos trūksta ir kad tai yra problema. Pirkdami arbatą respondentai atkreipia dėmesį į ekologiškumą, ant pakuotės esantį aprašymą bei sudėtį, bet arbatos ženklinimas respondentų nuomone nėra svarbus rodiklis renkantis arbatą.
Išvados: rezultatai rodo, kad didžioji dalis respondentų mėgsta ir geria arbatą, tačiau jie nežino nei apie
jų mėgstamų ir populiarių, nei apie retesnių žolelių poveikį sveikatai, todėl tokios informacijos trūkumas yra šių dienų problema.
Šis darbas susideda iš: 60 puslapių, 42 paveikslėlių, 2 lentelių, 1 priedo, 68 literatūros šaltinių. Raktažodžiai: arbata, vaistažolės, žolelių kompozicijos, žolelių poveikis sveikatai.
6
ĮVADAS
Camellia sinensis gėrimas atsirado Pietryčių Azijoje. Remdamiesi morfologiniais skirtumais,
botanikai teigė, kad arbatos kilmė dviguba, tačiau išsamesnė analizė parodė, kad vyko vienos kilmės kininio arbatmedžio hibridizacija ir visi tarpiniai hibridai kilę iš tos pačios rūšies. Arbatos gimtinė nurodoma Junanao provincija Kinijoje. Legenda pasakoja, jog imperatorius Šenongas pamatė kaip į dubenį verdančio vandens įkrito keli lapeliai nuo netoliese augančio medžio. Vandens spalva pasikeitė. Imperatorius paragavo gėrimo ir buvo maloniai nustebintas jo skonio bei sugrąžinančių jėgas savybių. Kad ir koks būtų tikras legendų pradas, arbata Azijos kultūrose šimtmečius vaidina labai svarbų vaidmenį, kaip pagrindinis gėrimas, gydymo ir statuso simbolis. Arbata – nepakartojamas ir puikus tonizuojamasis gėrimas. Kasdien, bet saikingai ją vartojantys žmonės įgauna fizinių ir dvasinių jėgų. Arbata turi daug vertingų gydomųjų savybių, todėl geriama jau daugelį amžių ir tebėra populiari bei mėgstama visose pasaulio šalyse. Tačiau, šiandieninė visuomenė gyvena nuolatinio skubėjimo amžiuje, kai arbatos gėrimo menas tampa vis retesniu užsiėmimu. Skubantys žmonės vis dažniau karštos bei visapusiškai naudingos arbatos puodelį iškeičia į kavą, kurios įsigyti galima praktiškai kiekvienoje įstaigoje. Žmonės nesidomi arbatos poveikiu sveikatai, o kai kurie net nėra girdėją apie kiek retesnes žoles ir jų arbatas. (Ančerienė, 2011 ). Taigi, kalbant apie arbatą pagrindinė šių dienų problema, ypatingai jaunų žmonių tarpe, jog arbata yra tiesiog kažkoks gėrimas. Daug kam, tai tiesiog gėrima,s kuriuo galima pakeisti kavą ir niekam nebeįdomu, kokį poveikį ji suteikia. (Cox, Moine, 2012).
Darbo tikslas: apžvelgti Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų ženklinimą ir vartotojų požiūrį į retesnes
žoles bei prieskonius, vartojamus arbatų kompozicijose.
Darbo uždaviniai:
1. Parengti literatūros apžvalgą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų ženklinimą, taip pat arbatų kompozicijoms naudojamas retesnes žoles bei jų poveikį sveikatai
2. Apklausos būdu atlikti vartotojų nuomonės tyrimą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų kompozicijas bei ženklinimą.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Arbatos klasifikacija
Pagal arbatmedžių rūšį ir kilmę:
Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) arbata: ( Kinijos, Japonijos, Indonezijo, Vietnamo ir kt.)
Camellia assamica arbata: (Indijos, Kenijos Ugandos ir kt.) Camellia sinensis ir Camellia assamic
hibrido arbata: (Azerbaidžano, Ceilono, Gruzijos, Krasnodaro, Turkijos). Pagal lapų fermentaciją: (baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, pu-erh, geltonoji). Arbata klasifikuojama pagal gamybos būdą: juodoji – ūgliai vytinami, lapeliai susukami, fermentuojami ir džiovinami; žalioji – lapeliai susukami ir džiovinami; geltonoji – yra tarpinė tarp žaliosios ir raudonosios.
Gaminama Kinijoje raudonoji – tarpinė tarp juodosios ir geltonosios. Lapeliai iš dalies fermentuoti. Aromatizuota – gaminama maišant įvairių rūšių arbatą ir pridedant citrinų aliejaus, jazminų žiedų, mėtų lapelių ir kitų aromatinių priedų.
Pagal pavidalą: biri – lapeliai sausi, kiekvienas susuktas atskirai, užplikinus verdančiu vandeniu ir palaikius 5 minutes išsisuka ir galima nustatyti jų tikrąjį dydį bei kokybę; presuota – lapeliai suspaudžiami į vieną masę( ne tik arbatos lapai, bet ir smulkūs trupiniai). Ji būna plokštinė ir plytinė; koncentratas – mažiau vertingas, nes gaminamas iš arbatos nuoviro, išgarinant dalį vandens; tirpi – gaminama iš koncentruotos arbatos, visiškai išgarinant vandenį ir nuosėdas išdžiovinus.
Pagal kokybę skirstoma pagal rūšis. Aukščiausia, kuriai priskiriama ir ekstra rūšies arbata – antpilas, skaidrus, skonis maloniai aitrus. I rūšis – antpilas tamsesnis, bet skaidrus. II rūšis – antpilas neryškus ir neskaidrus. III rūšis – antpilas tamsus, pilkšvai rudas, drumstas.
Pagal auginimo vietą: indiška, kiniška, Ceilono, gruziniška ir t.t.
Vertinama arbatos išvaizda, antpilo spalva, aromatas, skonis, užplikytų lapelių spalva ir išvaizda. Kokybiška arbata negali turėti pelėsių ar kitų pašalinių kvapų, prieskonių. Ūgliai turi būti vienodi , be sumedėjusių stiebo dalių.
Geriausios arbatos rūšies išvirusių arbatos lapelių spalva varinė. Biri arbata pakuojama į kietus arba pusminkščius paketus, kartonines dėžutes, popierinius maišelius, kurie iš vidaus padengti folija, skardinius, stiklinius indelius ir t.t.
Laikoma sausose, gerai vėdinamose patalpose, esant 70% santykiniam drėgniui. Sveriama arbata laikoma specialioje sandarioje taroje, iš kurios dozuojama į maišelius. Fasuota arbata laikoma iki 8 mėnesių, presuota iki 10 mėnesių (Bartkienė, 2012).
8
1.2
Populiariausios arbatos Lietuvoje ir jų poveikis sveikatai
Arbata nuo senovės yra minima kaip ypatingas gėrimas, siejamas ne tik su nauda sveikatai, bet ir romantika. Arbatos populiarumas yra toks, kad ji pasauliniu mastu yra vartojama dažniausiai, išskyrus vandenį. (Cox, Moine, 2012)
1 pav. Juodoji arbata
Patys kinai šią arbatą vadina raudonąją. Ko gero dėl jos vaiskiai sodrios spalvos. Europiečiams priimtinesnis pavadinimas - juodoji arbata. Juoda arbata laikoma stipriai fermentuota, maždaug 70-90 %, tai reiškia, kad beveik visos lapų sultys oksiduotos. Juodos arbatos gamyba yra lengvesnė negu žalios arbatos, ją gamina visus metus. Juodoji arbata Europoje – labiausiai paplitusi iš visų kitų arbatos rūšių. Iš viso jų yra keturių rūšių: didelių ir vidutinių lapų, granuliuota, arbata pakeliuose (iš miltelių, gamybos atliekų) ir presuota (šiais laikais mažai kur sutinkama). Granuliuota juodoji arbata yra tamsi, sodrios spalvos, puikaus aromato su lengvu kartumu. Tačiau, priešingai nei iš lapų, ji turi gerokai mažiau maistingų medžiagų, ir kaip būdinga arbatai pakeliuose, ji greitai užplikoma ir priskiriama prie nebrangių arbatų. Arbatos kokybę lemia arbatos lapų forma. Negranuliuotos arbatos lapų formos yra skirtingos. Aukštos kokybės arbatos lapeliai ploni ir ilgi, susukti išilgai. Be to, arbatos kokybę lemia jos spalva. Arbatos lapelių spalva gali būti įvairi (juodos rudos spalvos). Ruda spalva sako apie nelabai geros kokybės arbatą. (Cox, Moine, 2012).
Arbatlapiai visiškai oksiduojami ir šis procesas užtrunka 2-4 savaites. Po to juodoji arbata yra fermentuojama. Proceso metu arbatžolės laikomos 40˚C temperatūroje ir 95-98% drėgmėje. Fermentacijos procesas trunka 2-3 val. Juodoji arbata toliau klasifikuojama į „tradicinę“ ir, pagal 1932 m. išrastą naują gamybos metodą, „CTC“ („Crush, Tear, Curl“), išvertus iš anglų kalbos, tai reiškia „susmulkink, suplėšyk, suvyniok“. Nemaišytos juodosios arbatos identifikuojamos pagal jų kilmę, metus, derlių (pirmas, antras arba rudens), toliau rūšiuojamos pagal poprodukcinę lapų kokybę. (Cox, Moine, 2012).
9 Įrodyta, jog juodosios arbatos mėgėjai patenka į mažesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupę. Reguliariai vartojant juodąją arbatą, ligoniams, turintiems širdies problemų, kur kas lengviau atsistato vainikinių arterijų disfunkcija. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie išgeria po 3–4 puodelius juodosios arbatos kasdien, rečiau serga širdies ligomis nei tie, kurie šios arbatos negeria arba mėgaujasi mažesniais kiekiais. Karšti gėrimai paprastai suteikia pagalbą astma besiskundžiantiems žmonėms. Juodoji arbata šiuo atžvilgiu – ypač naudinga, padeda lengviau kvėpuoti. Šioje arbatoje yra daug taninų ir kitų cheminių junginių, turinčių teigiamą atpalaiduojantį poveikį virškinimo sistemai. Priešuždegiminės arbatos savybės yra nepakeičiamos pagalbininkės gydant virškinimo sutrikimus. Viduriuojantiems patariama gurkšnoti juodąją arbatą dėl jos turimo gydomojo poveikio žarnyno sutrikimams. Arbatoje esantys taninai gerina virškinamojo trakto darbą ir padeda atgauti gerą savijautą .Didelį cholesterolio kiekį turintiems žmonėms rekomenduotina gerti juodąją arbatą. Ji sumažina blogojo cholesterolio kiekį, kuris yra atsakingas už širdies smūgius. (Cox, Moine, 2012).
2 pav. Raudonoji Rooibos arbata
Raudonoji arba Rooibos arbata auga Pietų Afrikoje, Cedarberg’o regione. Ji yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus kvapo. Dabar Rooibos arbata populiari Europoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Rooibos arbatžoles daugelis šeimininkių dar naudoja kaip prieskonį sriuboms, troškiniams, marinatams, padažams bei konditerijos gaminiams. Pagrindiniai auginimo regionai: Pietų Afrikoje. Rooibos arbatoje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau, labiausiai ši arbata vertinama dėl to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies neužblokuoja taninai. Kitaip tariant, flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus. Jei ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, jei padidėjo kraujospūdis, sergate osteoporoze, jei organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite raudonosios arbatos. Ši arbata atpalaiduoja, nuslopina skrandžio bei žarnyno spazmus. Geriama karšta ir šalta, su pienu, medumi ar citrina. Tyrimų su gyvūnais metu aptikta, kad raudonoji arbata mažina rentgeno spindulių daromą kancerogeninį poveikį. Žalioji arbata, beje, tuo nepasižymi. Tarp gausaus antioksidantų
10 skaičiaus raudonojoje arbatoje yra daug flavonoidų. Svarbiausias iš jų - aspalatinas - aptinkamas tik šioje arbatoje. Arbatžolės, turinčios flavonoidų, tradiciškai naudojamos mėšlungiui, įvairiausioms odos ligoms bei medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Flavonoidai taip pat pasižymi antialerginėmis, antiuždegiminėmis savybėmis. Tuo paaiškinama, kodėl raudonoji arbata naudojama odos losjonų ir kosmetikos priemonių gamyboje. (Cox, Moine, 2012).
Rooibų arbata parastai verdama iš lapų ir stiebų. Rooibos yra naudingos virškinimo sistemai jos atpalaiduoja spazmus. Rooibos taip pat , naudojamos kai kurių negalavimų lengvinimui: vėmimui, viduriavimui, skrandžio skausmams ir kitiems sunkumams. Taip pat jų nauda buvo įrodyta, gydant įvairias alergijas ,o ypač pieno alergija. (Ahn et al, 2003) Taip pat gydant egzemą, šienligę ir astmą Viena iš priežasčių, kodėl Rooibos yra tokios unikalios, nes jos universalus panaudojimas. Skirtingai nuo kitų arbatų Rooibos arbatos panaudojimas namuose įvairus. Galite jas kepti su kuo nors, galite jas naudoti egzotiškų kokteilių gamybai , ar gaiviųjų gėrimų gamybai. (Craig, 1989)
Skirtingai nuo kitų arbatų Rooibose absoliučiai nėra jokio kofeino ir labai mažai taninų. Kofeinas yra itin žalinga organizmui, nes jis neigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir gali skatinti nemigą, įtampą, stresą, ne virškinamumą,, skrandžio rūgštingumą, podagrą, reumatą, aukštą kraujo spaudimą ir odos sutrikimus. Kofeinas veikia organizmo medžiagų apykaitą ir yra ypač kenksmingas vaikams ir kūdikiams. Taninas turi neigiamą poveikį, nes jis susijungia su baltymais ir geležimi, kurie gaunami su maistu. Tai - sukelia baltymų ir geležies trūkumus organizme. Rooibose yra kur kas mažiau taninų netgi už įprastą arbatą. Rooibose - 1%, lyginant kitose 12%. Taigi, mažai taninų, turinčios Rooibos priklauso daug mažiau kenksmingų augalų kategorijai (Marcon, 1985).
Ruošiant maistą pridėjus Rooibų jos padaro patiekalą ne tik sveikesnį bet ir daug skanesnį. Rooibos turi natūralų saldų skonį - todėl jums neturėsite pridėti cukraus į savo maisto gaminį Roibose tap pat yra daug mineralų ir vitaminų, kurie pakelia maistinių medžiagų lygį maiste.
Rooibos yra unikalus natūralus produktas be jokių pavojingų priedų ir su daug mineralų ir vitaminų (Paajanen, 1975).
Daugelis motinų atrado Rooibas kaip idealius vaistus nuo dieglių. Rooibos arbata įpilta į pieną ramina susierzinusius kūdikius ir leidžia jiems ramiai išsimiegoti. Rooibos taip pat stimuliuoja pieno gamybą motinos krūtyse. Ir skleidžiantis Rooibos mineralams ir vitaminams motinos organizme ir vaikas per pieną ar nėštumo laikotarpiu per kraują gauną Rooibų teikiamą naudą. Rooibų taikymas prausiant kūdikius taip pat labai naudingas, jos išvalo kūdikių odą ir nuslopina sauskelnių bėrimus.( Stevenson, 1987)
11 Rooibose taip pat yra fluorido - tai elementas būtinas geram vaikų dantų vystymuisi.. Taip pat buvo mediciniškai įrodyta, kad Rooibos padeda užkirsti kelią ir išsigydyti spuogus ir kitus odos sutrikimus (Renter, 1988).
3pav. Baltoji arbata
Baltoji arbata – tai viena iš šešių populiariausių arbatos tipų Kinijoje. Savo pavadinimą ši arbata gavo dėl lapelius dengiančių baltų pūkelių „Bai Hao“, kurie suteikia jiems puikų sidabro atspalvį. Baltoji arbata pasižymi išskirtiniu šviežių gėlių aromatu ir subtiliu medaus-meliono skoniu. Senovės Kinijoje ši arbata buvo vadinama ne mirtingumo eliksyru. Tai buvo viena geriausių ir brangiausių arbatų, todėl paprasti žmonės jos įsigyti praktiškai negalėjo. (Diaz, 1987)
Baltosios arbatos gamybai naudojami tik pumpurai bei pirmieji viršutiniai lapeliai, kurie renkami ankstyvo pavasario saulėtomis dienomis (nuo kovo 15 d. iki balandžio 10 d.), kuomet jie ypač švelnūs. Paprastai gaminant brangią baltąją arbatą yra skinamas vienas arba du viršutiniai lapeliai nuo viso arbatos krūmo. Arbatos pumpurai ir lapeliai yra apdirbami surinkimo dieną. Kuo aukštesnė rūšis, tuo daugiau pumpurų ir mažiau lapelių. Svarbiausia, kad baltoji arbata neminkoma ir nesusukama, o tai leidžia išvengti kartumo plikymo metu, dėl to arbata įgauna subtilų skonį ir lengvą aromatą. Po surinkimo lapai vytinami natūraliu būdu saulėje arba pavėsyje. Šio proceso metu arbata įgauna skonį ir spalvą. Iš arbatos lapo išgaruoja žolės kvapas ir drėgmės perteklius. Šie etapai yra kiekvienos arbatos gaminimo technologijoje, tačiau kiekvienas turi savo kelią. Iš pirmo žvilgsnio baltosios arbatos gamyba gali pasirodyti lengva, tačiau pakartoti šį procesą gana sunku. Tai susiję su specialiomis arbatų krūmų rūšimis ir gamybos ypatumais, kurie laikomi paslaptyje. (Martinac, 2001)
Gamybos proceso metu baltoji arbata apdorojama tik minimaliai, todėl ji išsaugo visas savo maistingąsias medžiagas.. Ji gali padėti pagerinti emocinę būklę, stiprina imuninę sistemą ir valo organizmą. Baltuose
12 pūkeliuose esančiuose ant lapelių yra didžiulis kiekis eterinių aliejų, dėl kurių arbata suteikia vėsumo poveikį, ji puikiai atgaivina esant karštam orui ir numalšina troškulį. Esant nuolatiniam stresui ir chroniniam nuovargiui, gerkite baltąją arbatą. Ji turi atpalaiduojantį efektą, mažina nervinio priepuolio simptomus, nuramina emocijas ir atpalaiduoja kūną. Baltoji arbata – puikus natūralus antioksidantas. Ji tinka įvairių tipų intoksikacijoms gydyti, tai yra alkoholio, maisto, chemijos. Turėdama galimybę pašalinti sunkiuosius metalus ir rūgštis, baltoji arbata pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu. Kad baltoji arbata padeda stiprinti imuninę sistemą, buvo žinoma dar senovės Kinijoje, o kad ji turi ir liekninančių savybių, įrodė ir tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama daktaro Marc Winneers. (Winnefeld, 2003)
4 pav. Ulongo arbata
Kaip ir daugelio arbatos rūšių, taip ir ulongo arbatos pradininkai yra kinai, jų kalba „oolong“ reiškia „juodasis drakonas“. Ši arbatos rūšis yra žinoma ir vartojama tokiu pavadinimu jau keletą šimtmečių. Ulongas – labai kvapni arbata, kurios aromatas primena gerai prinokusį persiką. Tai pusiau fermentuota arbata, išsauganti žalios arbatos aromatą, bei suteikianti ryškų juodajai (raudonajai) arbatai būdingą skonį. Ji užima tarpinę padėtį tarp nefermentuotos žalios arbatos ir pilnai fermentuotos juodos arbatos. Ulongo arbata auga aukštai kalnuose, todėl kinai šią arbatą vadina „dangaus ir žemės sūnumi“. Ulongo arbata turi ne tik ypatingą skonį ir aromatą, bet ir sugeba jo nepakeisti net ir daug kartų užplikyta. Ulongo arbatų įvairovė tiesiog stebina. Kokybiška ulongo arbata pasižymi išsiskiriančia išvaizda – lapeliai būna susukti į kamuoliukus, kurie arbatą užplikius išsiskleidžia. Ši intensyvaus kvapo ir puikaus skonio arbata labai vertinama viso pasaulio gurmanų. (Coila, 1984)
Tai dalinės fermentacijos arbata. Pagal kiniškojo ulongo gamybos technologiją svarbu, kad lapeliai nebūtų per anksti nuskinti, o juos nuskynus, jie turi būti perdirbami nedelsiant. Nuskinti lapeliai yra vytinami saulėje, po to lengvai kratomi bambuko krepšiuose, kad lapelių kraštai apsitrintų ir suminkštėtų. Tada jie iškrečiami ir tolygiai paskirstomi ant padėklų, kad apdžiūtų ir pagelstų. Lapų krašteliai paruduoja, nes patrinto lapo cheminės medžiagos reaguoja su deguonimi – vyksta fermentacija (oksidacija).
13 Fermentacijos procesas sustabdomas praėjus 12-20 % pilno fermentacijos laiko, lapus kaitinant aukštoje temperatūroje. Ulongo arbatos dažnai natūraliai aromatizuojamos, įdedant įvairių žiedlapių (jazminų, chrizantemų ir pan.). Užplikius virintu vandeniu, arbatžolių pumpurėliai ir lapeliai visiškai išsiskleidžia, jų krašteliai yra tamsesni nei lapo vidurys, kuris mažiau paveiktas fermentacijos proceso. (Chang, 2002)
Ulongo arbatose yra daugiau kaip 400 cheminių elementų naudingų žmogaus organizmui. Pagrindiniai iš jų: polifeno junginiai, kofeinas, vitaminai C, D, E, K, B1, B3, B6, B12, taip pat kalcis, fosforas, geležis, jodas, magnis, selenas, cinkas, manganas ir t.t. Manganas padeda pasisavinti vitaminą C. Vitaminas C didina atsparumą ligoms, sustiprina kraujagyslių sieneles ir apsaugo nuo trombozės. Polifeno junginiai skaido riebalų ląsteles ir pašalina jas iš žmogaus organizmo. Reguliariai geriant arbatą mažėja viršsvoris, gražėja jūsų figūra ir tuo pačiu gerėja savijauta, o taip pat arbata malšina troškulį, stiprina dantis, suteikia bendros energijos organizmui bei pakelia nuotaiką. Ši arbata mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagreitina virškinimą, todėl labai tinka po sočių pietų. Apibendrinant galima teigti, kad ulongas turi tiek žaliajai, tiek juodajai arbatai būdingų savybių. (Betts, 2004)
5 pav. Geltonoji arbata
Geltonoji arbata. Tai aukštos kokybės arbata, paprastai apdorojama specialiu būdu (panašiai kaip žalioji, tik džiovinimo procesas lėtesnis), nestipriai fermentuota. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad renkami ne lapeliai, o pumpurėliai – yra išvestos ypatingos arbatkrūmių veislės su ypač stambiais ir tvirtais pumpurais. Geltonoji arbata savo sveikatingumo savybėmis artima žaliosioms. (Janet, 2009)
14
1.3 Dažniausiai į arbatų sudėtį įeinančios žolės ir jų poveikis sveikatai
6 pav. Čiobrelių arbata
Čiobrelio žolės arbata pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu. Vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Tai ir antimikrobinė priemonė, vartojama esant burnos ertmės uždegiminiams procesams. (Vasiliauskas, 2010)
7 pav. Kinrožių žiedų arbata
Kinrožė (Hibiscus rosa sinensis.) Remiantis liaudies medicina manoma, jog kinrožės žiedai turi gydomąjį ir antibakterinį poveikį, vartojama norint sustiprinti organizmą. (Honsel, 1993)
Malonaus aromato ir skonio rūgšti arbata, šiek tiek dvelkianti spanguolėmis, gaminama iš jamaikinės kinrožės (Hibiscus sabdariffa) žiedlapių. Augalas, dar vadinamas Sudano rože arba karkade, paplitęs Šiaurės Afrikoje, Tailande, Karibų salose, Pietų Amerikoje. (Hudson, 1998)
Kinrožių arba karkade gėrimas puikiai malšina troškulį (ypač šaltas), švelnina nervinės įtampos simptomus, valančiai veikia inkstus ir kepenis, stiprina imunitetą, saugo organizmą nuo virusinių infekcijų, arbatoje esančios veikliosios medžiagos teigiamai veikia virškinimo sistemą.(Brevard, 1981)
15 8 pav. Jonažolių arbata
Jonažolių arbata pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu.
Kaip vaistinė žaliava naudojamos stiebų viršūnėles su žiedeliais ir lapeliai. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, depresija. Išoriškai gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, stomatitas, - tai regenerazciją skatinanti priemonė; mažina kraujagyslių pralaidumą. (Vasiliauskas, 2010)
9 pav. Liepų žiedų arbata
Liepos žiedų arbata pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Liepų arbata - aromatingas, budrumą skatinantis gėrimas. Dažniausiai vartojama sergant peršalimo ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui. Naudingos liepų žiedų inhaliacijos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosint. Mažina kūno temperatūrą. Taip pat turi šlapimą varančių savybių, padeda esant inkstų akmenligei (Vasiliauskas, 2010).
16 10 pav. Melisų lapų arbata
Melisų arbata pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Kaip vaistinė žaliava yra naudojami melisų lapai. . Melisa vartojama, kaip raminanti, nuskausminanti, prieštraukulinė priemonė, taip pat tinka
kamuojant nemigai, esant padidintam dirglumui arba norint pašalinti stiprų galvos skausmą. Taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Melisos užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis, taip pat skatina prakaitavimą. Melisos kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos (Treben, 2009).
11 pav. Ramunėlių žiedų arbata
Ramunėlių arbata veikia apetitą didinančiai, virškinimą gerinančiai (tulžies išsiskyrimą skatinančiai), spazmolitiškai, prakaitavimą skatinančiai, raminančiai, sutraukiančiai, antiseptiškai ir priešuždegimiškai. Kaip vaistinė žaliava yra naudojami ramunėlių žiedai. Vaistais, paruoštais iš vaistinių ramunėlių, šalinami skrandžio ir žarnyno spazmai, gydomas viduriavimas, vidurių pūtimas, aktyvinama virškinamojo trakto liaukų veikla, skatinamas prakaitavimas. Dėl antiseptinio poveikio skalaujama burna esant gleivinių ar
17 dantenų uždegimui, gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta ar nušalusi oda. Liaudies medicina vaistinės ramunėlės arbatas pataria vartoti esant peršalimui ir kaip raminančią priemonę prieš miegą. (Vasiliauskas, 2010).
1.4 Netradicinių augalų naudojimas arbatų kompozicijose
12 pav. Medaus krūmo arbata
Medaus krūmas arba (Cyclopia Intermedia). Medaus krūmo arbata auga Afrikoje. Ji labai malonaus kvapo ir skonio, panašaus į medų. Pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Labai mažai taninų, nėra kofeino, gausu Fe, K, Ca, Cu, Zn, Mg, Mn jonų.( Krištopaitienė, 2012)
1 lentelė Mikroelementų būtinybė žmogaus organizmo funkcijoms ( Krištopaitienė, 2012)
Mikroelementai Jų funkcija Kiekis stiklinėje arbatos, mg
Geležis, Fe Prijungia ir transportuoja deguonį kraujuje 0,3
Kalis, K Būtinas metabolizmo procesams 0.01
Kalcis, Ca Stiprina kaulus ir dantis 0.01
Varis Būtinas metabolizmo procesams 0.003
Cinkas, Zn Būtinas augimui, odos funkcijoms 0.015
Magnis, Mg Būtinas metabolizmo procesams ir nervų sistemai 0.002 Manganas, Mn, Būtinas metabolizmo procesams ir kaulams 0.11
18 Medaus krūmo arbatoje yra biologiškai veikli medžiaga - pinitolis, kuri gydo kasą (diabetą) ir gerina atsikosėjimą. Arbatoje daug izoflavonų, flavonų, ksantonų, kurie gerina ir reguliuoja eilę organizmo funkcijų:
Pasižymi antioksidacinėmis savybėmis;
Pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis savybėmis;
Saugo inkstus bei kepenis nuo intoksikacijų, padeda išvesti toksinus iš organizmo;
Mažina tikimybę susirgti osteoporoze;
Pasižymi antidepresinėmis savybėmis;
Mažina cholesterolio kiekį;
Reguliuoja menstruacijų ciklą;
Apsaugo nuo prostatos ir šlapimo pūslės vėžio;
Tinka gerti sergant peršalimo ligomis.
Medicininės savybės:
Relaksuoja, mažina streso poveikį;
Turi antioksidacinių savybių;
Valo kūno šlakus;
Reguliuoja angliavandenių apykaitą;
Stiprina imuninę sistemą;
Labai įvairiašakė funkcija. (Krištopaitienė, 2012)
Pagal technologines savybes: ekstraktai dažo oranžine spalva, aromatizuoja, turi antimikrobinių bei antioksidacinių savybių, prailgina gaminių realizacijos laiką
(Ferreira et al, 1997)
19 Ybiškė arba (Hibiscus esculentus) Šis augalas savo savybėmis labai panašus į savo giminaitį porūšį Malva, kuris taip pat valgomas. Vartojami žiedlapiai, lapai ir šaknys, dauguma augalo porūšių nuo seno
yra valgomos įvairiose šalyse ir laikomos delikatesu. Žiedai verdami ar vartojami kaip salotos, iš jų verdamas džemas, šaknys verdamos ar tarkuojamos į salotas žalios, lapus taip pat galima valgyti žaliu ar virtus. (Dvorkin et al, 1998)
Labai skani žiedų arbata, džemas, turintys malonų rūgštų skonį ir gražią rausvą spalvą. Arbata teigiamai veikia šiuos kūno audinius: kraują, plazmą, raumenis, kaulų čiulpus, nervų audinį bei reproduktyvinę sistemą. Gerina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą, pasižymi prieš spazminiu veikimu, vėsina organizmą. Ybiškės žiedų arbata gydo dismenorėją, kitus menstruacijų ciklo sutrikimus, ypač esant gausiam kraujavimui, padeda sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligomis, kosint, valo kraują nuo toksinų. Taip pat ramina, relaksuoja, padaro protą sutelktą ir aiškų, gerina mentalines funkcijas.
Žiedų ekstraktas gali būti panaudojamas kaip rūgštingumą reguliuojanti ir dažanti (ryškiai vyšnine spalva) medžiaga. (Dvorkin et al, 2003)
14 pav. Citrinžolės arbata
Citrinžolės (Cymbopogon citratus), gimtoji šalis Indija, taip pat yra plačiai naudojama Tailande ir Vietname maisto ruošime. Naudojama kaip vaistas ir kitoms reikmėms. Šioje žolėje yra daug medžiagos, vadinamos citraliu, jis yra veiklioji citrinų žievelės medžiaga. Ši medžiaga, padeda virškinti, taip pat sumažinti spazmus, raumenų mėšlungį, reumatą ir galvos skausmus. (Kumar et al, 1986).
Citrinžolė yra taip pat naudojama komercijoje, kaip citrinos kvapas daugelyje produktų, įskaitant muilus, parfumerijos priemones ir žvakes. Kvapiųjų citrinžolių žvakės skirtos apsisaugoti nuo uodų ir kitų vabzdžių Ši žolė veikia, kaip diuretikas, tonikas ir stimuliatorius. Ji skatina gerą virškinimą. Citrinžolės preparatai su pipirais buvo naudojami prie menstruacijų problemų ir pykinimo. Jos skatina prakaitavimą, taip atvėsina kūną ir sumažina karščiavimą. Citrinžolės veikia, kaip antidepresantai ,dėl to ramina centrinę nervų sistemą. Jos taip pat naudojamas ir maistui pagardinti. Citrinžolė, veikia kaip antioksidantas, mažina karščiavimą, turi ir antiseptinį poveikį, taip pat baktericidinį. (Kumar et al, 2002).
20 15 pav. Šafraninė arbata
Šafranas kildinamas iš Graikijos ir pietvakarinės Azijos, o žodis „šafranas“ yra persų kilmės .Šafranas – tai krokų (lot. crocus sativus) žiedų purkos, t.y., ploni kvapnūs oranžinės spalvos siūleliai. Kiekvienas žiedas užmezga tik tris purkas. Šafranas – rankų darbo prieskonis.(Meyr, 1995)
Šafranas – brangiausias prieskonis pasaulyje. Tai nulemia ne tik trumpas augalo žydėjimas (krokai žydi tik kelis mėnesius per metus (rugsėjo-spalio mėn.), bet ir jo lengvumas, bei rankų darbas. Juk vienas kroko žiedas užmezga tik tris aromatingas purkas. O kad turėtume pusę kilogramo šafrano, reikia nuskinti apie 70000 krokų žiedų. Žmogus per darbo dieną gali surinkti ne daugiau 8000 žiedų. (Cullbreath, 2001) Be to kiekvienas kroko žiedas skinamas rankomis, trys svarbiausi žiedo siūleliai taip pat išimami rankomis (tai dažniausiai daro moterys). Nuskintos purkos džiovinamos; o kaitinamos ir džiūdamos jos keičia spalvą – ryškiai oranžinė spalva virsta sodriai raudona. Šafrano siūleliai turi eterinių aliejų, flavonoidų, karotino, vitamino B1 ir B2. Tai stipraus kvapo prieskonis, turintis ypatingų dažymo savybių – vos du šafrano siūleliai nudažo 2 l vandens. Gaminant maistą šio brangaus prieskonio reikia naudoti visai nedaug, nes didesnis jo kiekis patiekalui suteiks kartumo (stiprus šafrano kvapas gali asocijuotis net ir su vaistais).(Kloss, 1992)
Šafranu gardinami ryžiai, makaronai, jūrų gėrybės bei mėsos patiekalai. Šiuo prieskoniu taip pat labai populiaru skaninti kepinius, desertus, netgi ledus. Šafranu dažomi kai kurie gėrimai, likeriai, kietieji sūriai. Iš šafrano gali būti verdama ir arbata, tačiau šafrano reikia labai mažai kitaip arbata taps karti ir neskani. (Harris, 1984)
Prieš naudojant šafraną, rekomenduojama pusvalandį pamirkyti jį karštame vandenyje (galima ir baltame vyne). Taip šafranas atskleidžia daugiausia savo aromatų. Šį vandenį į patiekalą supilti reikia gaminimo pabaigoje (šafraną, žinoma, taip pat įdėkite į gaminamą patiekalą). Jei šafraną į patiekalą dėsite sutrintą, trinkite jį tik prieš pat naudojimą. Kuo sodresnė ir tamsesnė šafrano spalva, tuo jis geresnės kokybės. (Grieve, 2003)
21 16 pav. Matės arbata
Matė (Ilex paraguariensis ). Matė cheminiu požiūriu, gali būti vertinama maisto chemijos aspektu arba
kaip žaliava. Dar gerokai prieš jos cheminę sudėtį buvo žinoma, kad indėnai matę vertino ne tik dėl jos kaip gėrimo skonio, bet taip pat daugiausia dėl jos naudos. Jie žinojo, kad Matė padeda sumažini padidėjusį nuovargį, nes veikia tonizuojančiai, tai pat numalšina troškulį ir alkį. (Foulhsman, 2002)
Tyrimai rodo, kad matė turi šiuos komponentus: vandenį, celiuliozės, dervos, dekstrinų, gliukozės, , riebalinių medžiagų, aromatinių dervų, albumino, ksantino, teofilino, kaferino , folio rūgšties, kavos rūgšties, viridino rūgšties, chlorofilo, cholesterino. Pelenų sudėtyje didelį kiekį: kalio, ličio, folio, sieros, anglies, chlorato ir citrinų rūgšties, be magnio, mangano, geležies, aliuminio ir arseno pėdsakų.
Ksantinas, teofilinas ir teobrominas yra trys glaudžiai susiję alkaloidai rasti matėje ir yra labiausiai dominantys junginiai terapiniu požiūriu. (Clapp, 2004)
Matė iš esmės yra stimuliuojantis gėrimas nes, šalina nuovargį, stimuliuoja metalo ir fizinį aktyvumą. Jis turi teigiamą poveikį nervų ir raumenų sistemoms, taip pat pagerina intelektinį darbą (Zeratsky et al, 1983)
Dėl centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio ksantinas kartu su kitomis medžiagomis aktyvina širdies ir kraujagyslių veiklą bei stiprina organizmą.
Matė didina šlapimo išsiskyrimą ir yra labai naudinga šlapimo pūslės problemų turintiems žmonėms. Matė taip pat veikia virškinimą aktyvuodama jį peristaltiniu judesius. Ji palengvina virškinimą, sumažina skrandžio problemas ir stiprina evakuaciją ir šlapinimąsi. Yerba Mate stimuliuojantis poveikis yra ilgesnis, nei kavos ir neturi šalutinio poveikio, pavyzdžiui, nemigos ir irzlumo. (Weil, 2002) Sustiprina kortikosteroidų poveikį. Didesnės dozės gali sukelti viduriavimą, todėl nerekomenduojamas nėštumo metu ir žindančioms motinoms (veiklioji medžiaga, per pieną patekusi į kūdikio organizmą, gali sukelti stiprius žarnyno skausmus ar viduriavimą (Zeratsky et al, 1983).
22 17 pav. Saldymedžio šaknų arbata
Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra). Nevartoti kartu su kortikosteroidų preparatais. Vartojant kartu su tiazidiniais diuretikais, paskatina kalio išskyrimą su šlapimu, o netekus daug kalio padidėja jautrumas digitaliui Negalima vartoti sergant cholestaze, kepenų ciroze. Dėl saldymedžio poveikio organizme susilaiko vanduo, todėl gali padidėti kraujospūdis. Negalima vartoti ir esant hipokalemijai, inkstų, širdies nepakankamumui, edemoms. (Mabberley et al, 2005).
18 pav. Ženšenio šaknų arbata
Ženšenis (Panax ginseng). Ženšenis ir kiti augalai, turintys širdį veikiančių glikozidų, gali būti pavojingi vartojant insulinų ir kitų cukriniam diabetui gydyti skirtų vaistų, digoksino, varfarino, aspirino, heparino ir kitų antikoaguliantų. Veikia gliukozės apykaitą, turi įtakos kraujavimo laikui. Negalima vartoti žindančioms, veiklioji medžiaga gali sukelti kūdikiui tachikardiją, padidinti kraujospūdį (Kim Sy et al, 1992). Stimuliuoja gimdos susitraukimus, gali sukelti persileidimą bei vaisiaus apsigimimus. Rekomenduojama vengti ir žindymo metu. Negalima vartoti sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige (Oh KJ, 1998).
23 19 pav. Gudobelės vaisių arbata
Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna). Gudobelės vaisiai vartojami palyginti retai, dažniausiai vartojami jos žiedai arba lapai. Gudobelėje daug įvairių veikliųjų medžiagų, tačiau svarbiausios yra dvi grupės – flavonoidai, pvz. hiperozidas, rutinas, kvercitinas, bei oligomeriniai procianidinai. Šio krūmo lapų nuoviras gerina širdies vainikinių kraujagyslių kraujotaką ir stiprina širdies raumens susitraukimą. Gudobelėje yra širdies ritmą veikiančių medžiagų, tačiau jos yra toksiškos (Korodeckis, 2005).
1.5 Arbatos kokybės rodikliai
Arbatos kokybė vertinama pagal juslinius, fizikinius, cheminius ir saugos rodiklius. Mėginiai analizei imami vadovaujantis LST ISO 1839:2004 Arbatžolės. Mėginių ėmimas (ISO 1839:1980).
Jusliniai rodikliai apibrėžia išorinę išvaizdą, skonį, kvapą, spalvą ir užplikytos arbatos lapo ekstrakto kokybę (LST ISO 3103:1997 Arbata. Užpilo paruošimas juslinei analizei).
Fizikiniams cheminiams arbatos kokybės rodikliams priskiriami: drėgnis, pelenų kiekis, vandenyje tirpių ekstraktinių medžiagų kiekis, metalo priemaišų kiekis, žalios ląstelienos kiekis (LST ISO 3720+AC:2004 Juodosios arbatžolės. Apibrėžimas ir bendrieji reikalavimai ISO 3720:1986 kartu su pataisa ISO 3720:1986/Cor.1:1992; LST ISO 3720+A:2004/AC2:2004 Juodosios arbatžolės. Apibrėžimas ir bendrieji reikalavimai ISO 3720:1986/Cor.2:2004; LST ISO 6078:2006. Juodosios arbatžolės . Žodynas (tapatus ISO 6078:1982). (Bartkienė, 2012)
Saugos parametrai, kurie tiriami arbatoje, tai švino, arseno kadmio, gyvsidabrio, aflatoksino B1, radionuklidų cezio-137 ir stroncio-90 kiekis. (Bartkienė, 2012)
24
1.6
Pagrindiniai arbatų ženklinimo reikalavimai
Šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sudėtinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų. Vartotojai, pirkdami maistą, vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet nori susipažinti ir su produktų kilme, sudėtimi, gamybai panaudotais komponentais bei maisto priedais. Pasirinkimą apspręsti turėtų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią. Čia pirkėjams turi padėti maisto produkto etiketė. Etiketėje pateikiama informacija turi būti pakankama, tiksli, neklaidinanti, teisinga, lengvai suprantama, pateikiama valstybine – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vartotojų teisių gynimo įstatyme, Produktų saugos įstatyme yra numatyta, kad vartotojams parduodamos prekės privalo būti ženklinamos. Maisto produktų ženklinimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” .
Ženklinimo informacijos pateikimas: gerai matomoje vietoje, lengva įžiūrėti, perskaityti, neįmanoma ištrinti, neturi būti paslėpta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais. Ženklinant maisto produktus nei vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą papildo Direktyvos 2000/13/EB (arba HN 119:2002) bendruosius principus ir nustato konkrečias nuostatas dėl teiginių apie vartotojams tiekiamų produktų maistingumą ir sveikatingumą. Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių dėl :energijos (kaloringumo), kurią jis: suteikia, suteikia mažesnį ar didesnį kiekį, nesuteikia. maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi, turi mažesnį ar didesnį kiekį, neturi; Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tik tokiu atveju, jei įrodyta, kad maistinės ar kitos medžiagos, apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebuvimas arba mažesnis kiekis maisto produkte ar maisto produktų kategorijai priklausančiuose produktuose pasižymi naudingu maistiniu arba fiziologiniu poveikiu, įrodytu visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis. Teiginiai apie sveikatingumą leidžiami, jei toliau nurodyta informacija yra pateikta ženklinime, o jei ženklinimo nėra — pateikime ir reklamoje: teiginys, kuriame nurodoma įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba; būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint užtikrinti teiginyje nurodytą naudingą poveikį; tam tikrais atvejais asmenims, kurie turėtų vengti vartoti maisto produktą, skirtas teiginys ir deramas įspėjimas dėl produktų, kurie gali kelti pavojų sveikatai, jei jų vartojama pernelyg daug.
25 Pagrindinė informacija, kuri turi būti nurodyta produkto etiketėje: pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas ir kiekis, maistingumas, grynasis kiekis, tinkamumo vartoti terminas, specialios laikymo ir vartojimo sąlygos, gamintojas (pavadinimas ir adresas).
Arbatos rūšiavimas ir žymėjimas.
Arbatos rūšiavimas yra paskutinis etapas arbatos gamyboje. Yra 4 pagrindinės produkcijos grupės: sveiki lapai, sulaužyti, subyrėję ir dulkės. Šios kategorijos nusako skirtingą lapų dydį, o tuo pačiu ir stiprumą. Rūšiavimas priklauso nuo lapų kokybės: sveiki lapai, sulaužyti, sutrupėję ir dulkės. Kiekvienoje kategorijoje aukštesnė rūšis rašoma pirmiausiai. Sutrupėję lapai ir dulkės dažniausiai naudojami didelio masto arbatos gamyboje, daugiausiai arbatos maišeliams.
Arbatos, pagamintos iš sveikų lapų, rūšys:
FTGFOP1 (“Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Daugiausiai iš
Dardžilingo, o taip pat iš kai kurių Asamo vietovių. Pačios aukščiausios kokybės arbata; kruopščiai pagaminta iš vienodų lapelių su tipsais (neišsiskleidęs arbatos viršutinis pumpurėlis). SFTGFOP1 (“Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”).
TGFOP1/TGFO P (“Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves / Tippy Golden
Flowery Orange Pekoe”). Pagrindinės rūšys Dardžilinge ir Asame.
GFOP1 (“Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Dabar mažiau paplitusi
Dardžilinge ir Asame.
FOP/FOP1 (“Flowery Orange Pekoe/Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Antros rūšies
Asame, Doarse ir Bangladeše, aukščiausios rūšies Kinijoje. Ilgais lapais, su keletu tipsų. OP sup (“Orange Pekoe Superior”) Tik iš Indonezijos.
OP (“Orange Pekoe”) Pagrindinė rūšis Ceilono ir Java arbatos gamyboje. Ilgais smailiais lapeliais
be tipsų.
BOP1 (“Broken Orange Pekoe First Grade Leaves”). Pusiau lapų arbata. Būdinga "žemesniems
Ceilono rajonams". Stambi, juodų lapų arbata, sudaryta apytiksliai iš 40 % OP ir 60 % Pekoe/BOP. Off grades: OP2 („Orange Pekoe Second Grade Leaves“). Lapų arbata su ingredientais, bet tik
Ceilone ir pietų Indijoje.
Arbatos, pagamintos iš sulaužytų (broken) arba rupiai supjaustytų lapelių, rūšys :
P/FP („Pekoe/Flowery Pekoe“). Daugiausiai Ceilone ir Pietų Indijoje, taip pat gaminama kai
kuriose Kenijos vietovėse. Stambiais sultingais suplėšytais lapais.
BOP stambi („Broken Orange Pekoe“). Stambi, Pekoe pavadinimas Indonezijoje.
BPS („Broken Pekoe Souchong“). Pekoe pavadinimas Asame ir Dardžilinge.
TGFBOP1 („Tippy Golden Flowery Broken Orange Pekoe 1“) Smulkiai suplėšyti pirmos rūšies
lapai Dardžilinge ir kai kuriose Asamo vietovėse. Daug tipsų, lapeliai vienodi.
GFBOP1 („Golden Flowery Broken Orange Pekoe 1“) Daugiausiai gaminama Asame kaip
aukščiausia sulaužytos arbatos rūšis; vienintelė arbata Kenijoje su tipais.
GBOP („Golden Broken Orange Pekoe“) Antro rūšiavimo arbata. Lapai nehomogeniški, nedaug
26 FBOP („Flowery Broken Orange Pekoe“) Rupiai suplėšyti su keletu tipsų iš Asamo, Ceilono,
Indonezijos, Kinijos ir Bangladešo. Pietų Amerikoje stambi, juoda, suplėšyta. Pietų Indijoje, Pekoe žinoma kaip FBOP.
BOP („Broken Orange Pekoe“) Pagrindinė rūšis plėšytais lapais Ceilone, Pietų Indijoje, Javoje ir
Kinijoje.
BP („Broken Pekoe“) Iš Indonezijos. Ceilono, Pietų Indijos.
FBOPF („Finest Broken Orange Pekoe Flowery“) Daugiausiai iš Ceilono „žemų vietovių“ . Lapų
BOP1 su tipsais. Ypatybė: taip vadinama "Spider Leaf".
BT („Broken Tea“) Iš Sumatros, Ceilono bei kai kurių Pietų Indijos vietovių. Dažniausiai juoda,
sultingais lapais, labai stambi .
Arbatos, pagamintos iš sutrūkusių, subyrėjusių lapų, rūšys:
BOPF (“Broken Orange Pekoe Fannings”) Pagrindinė rūšis Ceilone, Indonezijoje, Pietų Indijoje,
Kenijoje, Mozambike, Bangladeše ir Kinijoje. Juodoji arbata su priemaišomis, vienodo dydžio dalelėmis, be tipsų. Indonezijoje BOP smulki, mažais lapais BOP.
TGFOF (“Tippy Golden Flowery Orange Fannings”).
GFOF (“Golden Flowery Orange Fannings”) Aukščiausia rūšis Dardžilinge arbatos maišelių
gamybai.
FOF (“Flowery Orange Fannings”) Paplitusi Asame, Doarse ir Bangladeše. Kai kurių lapų dydis
panašus į sulaužytos arbatos lapų dydį.
OF (“Orange Fannings”) Iš Šiaurės Indijos ir kai kurių Afrikos bei Pietų Amerikos vietovių.
PF (“Pekoe Fannings”)
Arbatos, pagamintos iš lapų dulkių, rūšys:
D1 (“Dust 1”) Iš Ceilono, Indonezijos, Kinijos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Pietų Indijos.
PD/PD1 (“Pekoe Dust/Pekoe Dust 1”) Daugiausiai gaminama Indijoje.
1.7 Specializuotos arbatų parduotuvės Lietuvoje
Lietuvoje yra nemažai specializuotų arbatų parduotuvių: „Presto“, „Skonis ir kvapas“, „Skonio stilius“, „Gurman‘s skonio namai“, „Sveikatos stilius“. Taip pat tokių parduotuvėlių gausu ir internetinėje erdvėje: “Rytų skonis“, „Skonių sala“, „ De Lona“, „Hiperfarma“, „Ievos namai“ ir kitos.
Arbatos namai „Skonis ir kvapas“ pasižymi itin gausiu arbatų asortimentu. Čia galima rasti arbatų iš Kinijos, Japonijos, Pietų Amerikos. Pietų Azijos, Afrikos, Europos. Arbatos pasiūla iš kiekvienos šių žemynų yra tikrai ne po vieną rūšį.
27 20 pav. Arbatos namų „Skonis ir kvapas“ logotipas
Kita populiari žinoma specializuota arbatos parduotuvė „Presto“.
„Presto“ (Private Enterprise Serving Trade Overseas) - arbatos parduotuvių tinklas žinomas nuo 1991-ųjų. Arbatos namai turi didelę pasiūlą įvairiausių arbatų rūšių ir kompozicijų, kurios patenkins net išrankiausio kliento skonį.
21 pav. Arbatos parduotuvių „Presto“ logotipas
Sveikatos stilius" (seniau vadinosi „Skonių jūra") – tai specializuota arbatos, kavos, prieskonių, natūralių ir ekologiškų produktų parduotuvė, įsikūrusi, Kaune, prekybos miestelyje „Urmas". „Sveikatos stilius" pirkėjams siūlo virš 200 arbatos rūšių, iš kurių garsiausios – pu-erh, žalioji, baltoji, juodoji, raudonoji rooibos, matė, lapačio, medaus krūmo, ajurvedinės (jogų, vyrų, moterų), vaisinė, įvairių žolelių ir kitos arbatų rūšys. Gurmanai parduotuvėje ras elitinių kinietiškų arbatų, kurių kiekvienas lapelis su ypatinga meile buvo apdirbtas rankomis.
22 pav. Specializuotos arbatos parduotuvės „Sveikatos stilius“ logotipas
„Skonio namai GURMAN'S" siūlo platų arbatos, kavos bei rankų darbo saldumynų asortimentą. Šiose parduotuvėse rasite daugiau nei 150 aromatinių bei virš 50 klasikinių arbatos rūšių iš viso pasaulio. Ką
28 pasirinkti, ras tiek klasikinės arbatos mylėtojai, tiek naujų, egzotiškų ar dar neatrastų skonių ieškantys aromatinių arbatų gerbėjai.
23 pav. Arbatos namų „Gurman‘s“ logotipas
1.8
Arbatos veikimo mechanizmas žmogaus organizme
Arbatoje yra flavanoidų, t.y natūralių junginių, kurie, manoma, kad turi antioksidacinių savybių. Antioksidantų veikimas aprašomas, kaip laisvųjų radikalų surišimo ir pašalinimo iš organizmo mechanizmas, nes pastarieji siejami su teigiamai sveikatą veikiančių elementų (genetinės medžiagos, lipidų ir kt.) organizme inaktyvavimu, o tai jau kelia grėsmę įvairių chroniškų ligų atsiradimui. .( Krištopaitienė, 2012)
Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje (nagrinėjant galimą arbatos įtaką sveikatai), buvo vykdomi pasitelkus modelius su žmonėmis bei gyvūnais, taip pat in vitro modelinėse sistemose. Didžioji dalis tyrimų, atliktų nagrinėjant žaliosios ir juodosios arbatos, kurios yra iš Camellia sisnensis augalo, poveikį sveikatai, davė panašių rezultatų. Tyrimai rodo, kad arbata ir arbatos flavanoidai gali vaidinti svarbų vaidmenį įvairiose sveikatos srityse, o jų veikimo mechanizmai vis dar tyrinėjami ir bandomi išaiškinti. .( Krištopaitienė, 2012)
Tyrimai atlikti šiose pagrindinėse srityse:
Antioksidacinių savybių, arbatos flavanoidų galimo vaidmens mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, lipidų oksidacijos mažinimą (Weisburger, 1999), širdies priepuolių dažnio mažinimo (Keli et al., 1996), kraujagyslių funkcijos gerinimo, kuriuos yra svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklis (Hertog et al., 1993).
Arbatos flavanoidai gali sumažinti kai kurių onkologinių susirgimų riziką, kurie siejami su slopinančiais oksidaciniais laisvųjų radikalų ir kitų kancerogenų įtakojamais DNR pakitimais (Weisburger, 1999). Arbata taip pat gali slopinti ląstelių apoptozę ir lėtinti nepageidaujamų ląstelių dalijimąsi (Isemura et al., 2000).
Arbatos gėrimas asocijuojasi su burnos sveikata ir kaulų tankio retėjimo slopinimu (Sarkar et al., 2000; Hegarty et al., 2000).
29
Arbatoje esantys ne flavonoidų komponentai asocijuojasi su imuninės sistemos gerinimu (Kamath et al., 2003).
Per visą arbatos atsiradimo istoriją, buvo tikima, kad arbata gali pagelbėti esant kepenų ligoms, sunaikinti vidurių šiltinės sukėlėjus, apvalyti kūną ir išsaugoti psichinę pusiausvyrą. Per pastaruosius keletą dešimtmečių, mokslininkai ėmė daugiau tyrinėti arbatos galimą naudą sveikatai ir nustatė, kad daug apie arbatos veiksmingumą rašomų dalykų tautosakoje gali būti tiesa (Cox, Moine, 2012)
1.9
Arbatos įtaka sveikatai
Arbatos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų sveikatai
Žmonių populiacijos tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos per dieną, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šių ligų rizikos sumažėjimas, susijęs su juodosios arbatos vartojimu, kuris sumažina širdies ir kraujagyslių funkcijas ir oksidacinės žalos sumažinimą. Mokslininkai tiria arbatos flavanoidų veikimo įvairius mechanizmus, kurie greičiausiai yra daugia funkciniai ir veikia tandeme, kolektyviai gerinant širdies sveikatingumą. Labai svarbūs yra arbatos įtakos kraujagyslių endotelio funkcijai tyrimai, t.y. ar kraujagyslės pakankamai išsiplečia leisdamos pakankamai aprūpinti krauju organus; taip pat serume cholesterolio kiekio reguliavimo funkcijos ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio oksidaciją, Visi šie išvardinti veiksniai įtakoja miokardo infarkto (širdies priepuolio) riziką, insultą ir kraujagyslių ligas. Atlikta nemažai tyrimų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kokia arbatos įtaka širdies ligų prevencijai. (Geleijnse ir kt., 1999).
Koronarinė širdies liga (KŠL)
Viso 3430 vyrų ir moterų nuo 30 iki 70 metų amžiaus buvo ištirta ir nustatyta, kad 6,3 procento iš jų turi koronarinės širdies ligos indikacijų. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išgerdavo daugiau nei 6 puodelius arbatos per dieną (>480 mg) turėjo žymiai mažesnę riziką susirgti KŠL, nei tie, kurie negėrė, rūkymo ir amžiaus rizika buvo eliminuota (Hakim ir kt., 2003). Taip pat buvo nustatyta, kad geriant daugiau nei 6 puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujo serume. (Geleijnse ir kt., 1999).
Danų mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išgeria nuo vieno iki dviejų puodelių juodosios arbatos per dieną, 46 procentais sumažina aortos sklerozės riziką, kuri yra pagrindinis ŠKL indikatorius. O
30 tie, kurie išgeria daugiau nei keturis puodelius juodosios arbatos per dieną šią riziką sumažina net 69 procentais (Geleijnse ir kt., 1999).
Arbatos įtaka onkologinių ligų prevencijai
Preliminarių tyrimų duomenimis, arbatoje esantys flavanoidai yra svarbūs žmogaus onkologinių susirgimų rizikos mažinime ir galbūt kovoti su laisvaisiais radikalais, slopinant nekontroliuojamą ląstelių augimą (ląstelių proliferaciją) ir skatinant apoptozę. Žymūs mokslininkai visame pasaulyje aktyviai studijuoja galimus arbatos biologiškai aktyvių junginių veikimo mechanizmus ir atlieka klinikinius tyrimus šioje srityje. (Folk, 2002)
Nustatyta, kad rūkaliams, suvartojantiems po keturis puodelius žaliosios ( be kofeino) arbatos per dieną, sumažėjo oksidacinio pobūdžio baltųjų kraujo ląstelių DNR pažeidimai, palyginti su tų, kurie gėrė keturis puodelius vandens. Oksidacinės DNR žalos stabdymas, tiesiogiai siejamas su onkologinių ligų prevencija (Hakim et al, 2003).
Epigalokatechinnogalatas (EGCG) apsaugo ląsteles nuo vėžinių pakitimų bei stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Mokslininkai ištyrė galimą žalios arbatos polifolinių ir EGCG įtaką žiurkėno vėžinėms ląstelėms ir nustatė, kad EGCG slopina DNR pokyčius ir padarytą kancerogenų žalą. EGCG taip pat apsaugo nuo tolesnės kancerogenų žalos ir slopina vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi (Roy, 2003).
31
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1
Vartotojų nuomonė apie arbatas, jų ženklinimą bei suteikiamas savybes
tyrimas
Siekiant išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie arbatas jų ženklinimą bei suteikiamas savybes, buvo sudaryta anoniminė anketa ir atlikta apklausa. Apklausa atlikta 2014 m. vasario – kovo mėnesiais. Anketa buvo skirta tiek arbatas vartojantiems tiek nevartojantiems respondentams. Anketą sudarė 21 tarpusavyje susiję klausimai, iš kurių 5 skirti tiek vartojantiems arbatas tiek jų nevartojantiems respondentams, o likusieji – tik arbatas vartojančiai respondentų grupei. Anketos klausimai dviejų tipų – dichotominiai ir uždari. Anketavimas buvo vykdomas tiesiogiai pateikus respondentams popierinį anketos variantą. Anketos pavyzdys pateiktas skyriuje priedai (1 priedas).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel. Duomenys statistiškai reikšmingi kai p <0,05.
Į anketą atsakė 100 respondentų, iš jų 80 moterų ir 20 vyrų, tarp apklaustųjų pasitaikė tik kavą vartojančių respondentų 15 moterų ir 1vyras. Pagal amžiaus grupes didžioji dalis respondentų buvo >50m. (39 respondentai) ir 41-50 m. amžiaus (34 respondentai), iš kitų amžiaus grupių (21 – 30 m., 31 – 40 m.) pasiskirstė beveik po lygiai (14 ir 11 respondentų), tik 2 iš apklaustųjų respondentų pasitaikė < 20 m.
32
3. REZULTATAI
3.1 Vartotojų nuomonės apie arbatų vartojimą, jų ženklinimą bei poveikį sveikatai tyrimas
Atsitiktiniu būdu nesirenkant nei lyties nei atitinkamo skaičiaus tarp apklaustųjų buvo apklausta 100 respondentų, 80 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Respondentų lyčių pasiskirstymas skirstinyje.
80% 20%
Moteris V yras
24 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokia Jūsų lytis?“ skirstinys
Tarp 100 atsitiktiniu būdu apklaustųjų respondentų buvo įvairaus amžiaus žmonių. Visų apklaustųjų respondentų pasiskirstymas amžiaus grupėmis skirstinyje.
2% 14% 11% 34% 39% < 20 m. 21 – 30 m. 31 – 40 m. 41 – 50 m. > 50 m.
25 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kuriai amžiaus grupei priklausote?“ skirstinys
Pagal amžiaus grupes didžioji dalis respondentų buvo >50m., tai sudaro 39 proc. apklaustųjų respondentų ir 41-50 m. amžiaus 34 proc. respondentų, iš kitų amžiaus grupių 21 – 30 m., 31 – 40 m.
33 apklaustųjų pasiskirstė beveik po lygiai 14 proc. ir 11 proc. respondentų, tik 2 proc. iš apklaustųjų respondentų pasitaikė < 20 m.
Išanalizavus anketinės apklausos duomenis taip pat labai įvairaus išsilavinimo tendencijos išryškėjo tarp apklausoje dalyvavusių respondentų.
0% 10% 7% 26% 2% 55% P agrindinis V idurinis P rofes inis A ukš tes nys is Nebaigtas aukš tas is A ukš tas is
26 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Koks Jūsų išsilavinimas?“ skirstinys
Kaip matome pagal duomenis skirstinyje net 55 proc. respondentų atsakinėjusių į anketos klausimus buvo su aukštuoju išsilavinimu, 26 proc. su aukštesniuoju , 10 proc. buvo turintys vidurinį išsilavinimą , 7 proc. tik profesinį ir nei vienas iš apklaustųjų nebuvo su pagrindiniu išsilavinimu.
Tam, kad visapusiškai atsiskleistų tyrimo rezultatai respondentų buvo prašoma nurodyti gyvenamąją vietą. Tai svarbus sociodemografinis rodiklis.
34 Iš 100 apklaustųjų respondentų 89 proc. buvo miesto gyventojai ir 11 proc. kaime gyvenantys
respondentai.
Kaip rodo literatūrinė apžvalga ir dabartinis laikmetis šiandieninė visuomenė vis dažniau arbatos gėrimą linkusi iškeisti į kavos gėrimą. Kadangi, apklausa buvo atliekama ne virtualioje erdvėje, o bendraujant ir bendradarbiaujant su gyvai atsitiktiniu būdu sutiktais ir sutikusiais tyrime dalyvauti bei į anketos
klausimus atsakyti žmonėmis, tai daugeliu atvejų žmonės tik išgirdę apklausos temą atsisakydavo pildyti anketą, nes esą vartoja tik kavą ir apie arbatos gėrimo meną, poveikį bei savybes nieko nežinantys bei neišmanantys.
28 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ką dažniausiai mėgstate gerti ?“ skirstinys
Remiantis respondentų pateiktais duomenimis 66 proc.( 51 moteris ir 15 vyrų) apklaustųjų mėgsta gerti ir kavą ir arbatą. Tačiau, kaip parodys tolimesnis tyrimas 25 proc.(14 mot. ir 7 vyr.) iš jų ( iš 66 proc.) geria arbatą tik norėdami pakeisti kavą, kuri jų manymu naudojant per dažnai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Tik arbatą geria 18 proc. ( 14 moterų ir 4 vyrai) respondentų ir net 16proc. (15 moterų ir 1vyras)
apklaustųjų vartoja tik kavą. Taigi, tik kavą geriančiųjų yra vos 2 proc. mažiau už tuos, kurie vartoja tik arbatą. Nepamirštant fakto, kad tarp 66 proc. pažymėjusių jog geria kavą ir arbatą 25 proc. dažniausiai geria taip pat kavą ir tik kartais arbatą norėdami pailsėti nuo kofeino.
Lietuvos rinkoje, kaip rodo literatūrinė apžvalga yra iš tiesų gausus arbatų pasirinkimas. Todėl, kiekvienas mėgstantis gerti arbatą tikrai gali rasti įvairiausių arbatų: tiek puikių pagal savo suteikiamas skoninias savybes, tiek pagal poveikį sveikatai ar kitus požymius. Taigi, apačioje esantis skirstinys atskleidžia respondentų arbatų pasirinkimo tendencijas.
35 0% 20% 40% 60% 80% V yrai 42% 21% 37% 0% 0% 0% Moterys 21% 29% 24% 14% 10% 2%
J uodają Žaliają Žolelių V ais inę P ries ko nių K ita
29 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokią arbatą dažniausiai geriate?“ skirstinys
Kadangi iš 100 apklaustųjų respondentų (80 moterų ir 20 vyrų) net 16 proc. (15 moterų ir 1 vyras) iš jų gėrė tik kavą ir tolimesnėje tyrimo apklausoje nedalyvavo. Arbatas geria 84 proc.(65 moterys ir 19 vyrų) likusiųjų respondentų, kurie toliau dalyvavo apklausoje. Tarp respondentų vyrų populiariausia ir
dažniausiai geriama juodoji arbata, net 42 proc. apklaustųjų pasirinko būtent ją. Truputį mažiau 37proc. vyrų geria žolelių arbatą ir tik 21proc.vyrų rinkosi žaliąją arbatą. Deja, vyrų pasirinkime tokių arbatų kaip vaisinė, prieskoninė ar kitokių arbatų nebuvo.
Tuo tarpu moterys renkasi įvairias arbatas. Populiariausia moterų tarpe 29 proc. buvo žalioji arbata , truputį mažiau 24 proc. moterų pasirinko žolelių, 21 proc. moterų rinkosi juodąją, 14 proc. – vaisinę , 10 proc. – prieskonines arbatas ir 2 proc. geria kitokias arbatas. Statistiškai reikšmingai daugiau vyrų nei moterų renkasi juodąją arbatą (p < 0,05).
Lietuvoje gausu ne tik įvairiausių prekybos centrų, kurie siūlo rinktis iš šimtų arbatų rūšių, įvairiomis pakuotėmis ir sveriamų (birių), taip pat didelis pasirinkimas ir specializuotų arbatos parduotuvių. Jose yra ne tik kur akis paganyti , bet ir puikiausia aromaterapija pasimėgauti. Specializuotos arbatos parduotuvės dažniausiai siūlo tiek grynų (vienos rūš.) aukščiausios rūšies, tiek įvairiausių arbatų kompozicijų, taip pat sveriamų ar pakuotėse. Buvo įdomu sužinoti, kaip lietuviai renkasi arbatą. Į ką dažniausiai atkreipia dėmesį pirkdami. Ar mieliau renkasi sveriamas (birias) ar įpakuotas arbatas, tai ir atsispindi žemiau pateiktame skirstinyje.
36 30 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokią arbatą dažniausiai renkatės?“ skirstinys
Sveriamą arbatą renkasi 21 proc.(4 vyr.). vyrų ir 43 proc.(28 mot.) moterų. Arbata pakuotėse renkasi 79 proc. (15 vyr.) vyrų ir 35 proc.(23 mot.) moterų. Arbatai žoleles renkasi pačios 22 proc.(14 mot.) moterų ir to nedaro nei vienas vyras. Akivaizdūs skirtumai tarp lyčių arbatos pasirinkime. Statistiškai reikšmingai skiriasi arbatos pakuotėse pasirinkimas tarp lyčių (p <0,05).
Kaip rodo literatūros šaltiniai pati populiariausia, plačiausiai žinoma ir aprašyta bei savo poveikiu ištirta yra paprastoji arbata Camelia sinensis. Tačiau, nors ši arbata plačiai žinoma visame pasaulyje ne
kiekvienas apklausoje dalyvavęs respondentas galėjo pasigirti tuo, kad žino apie šios arbatos savybes. Taigi, žinojimas ir girdėjimas, kaip rodo apklausos rezultatai, tai labai skirtingos sąvokos.
0% 20% 40% 60% V yrai 47% 0% 11% 42% Moterys 49% 14% 20% 17% E s u girdėjas (-usi) Domiuos i ir manau ž inau Tokios informac ijos
Žinau, tik kuo
skiriasi juodoji
31 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote apie paprastosios arbatos Camelia sinensis
