• Non ci sono risultati.

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Visuomenės sveikatos vadybos katedra

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Visuomenės sveikatos vadybos katedra"

Copied!
127
0
0

Testo completo

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Visuomenės sveikatos vadybos katedra

Daiva Mačionytė

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE DIRBANČIŲJŲ

PROFESINIAI IR NEPROFESINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI,

DARBO SĄLYGOS BEI SĄSAJOS SU SVEIKATA

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas Prof. habil.dr. Abdonas Tamošiūnas

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONĖJE DIRBANČIŲJŲ PROFESINIAI IR

NEPROFESINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI, DARBO SĄLYGOS BEI SĄSAJOS SU SVEIKATA

Daiva Mačionytė

Mokslinis vadovas Prof. habil.dr. Abdonas Tamošiūnas

Kauno medicinos universitetas, visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 130 p.

Darbo tikslas - ištirti telekomunikacijų įmonėje dirbančiųjų profesinius ir

neprofesinius rizikos veiksnius, darbo sąlygas bei sąsajas su sveikata.

Uždaviniai.

1. Ištirti skambučių centro darbuotojų gyvensenos rizikos veiksnius bei požiūrį į sveikatos stiprinimą.

2. Atlikti subjektyvų darbo sąlygų, darbo organizavimo ir profesinių rizikos veiksnių vertinimą.

3. Nustatyti pagrindinius nusiskundimus sveikata bei jų ryšį su darbo sąlygomis.

4. Pateikti pasiūlymų darbo sąlygų skambučių centre gerinimui bei sveikatos darbe stiprinimui.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2009 m. vasario mėnesį. Tyrime dalyvavo 159

Kauno skambučių centre dirbančių konsultantų, kurių darbo specifika – klientų aptarnavimas ir pardavimai telefonu. Tyrime buvo taikytas analitinis – aprašomasis metodas, momentinė anoniminė anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta iš penkių dalių, apimančių demografinius duomenis, gyvenseną, darbo sąlygas, sveikatą ir sveikatos stiprinimą. Statistinei duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos ir statistinių išvadų metodai. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel XP ir SPSS 16.0 for Windows programų paketus.

Rezultatai: Pagrindiniai kenksmingi veiksniai, su kuriais susiduria savo darbe, ir

(3)

tai dažniausi respondentų nusiskundimai sveikata, susiję su darbu per pastaruosius 12 mėn. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo stažo ir su darbu susijusių ligų bei statistiškai reikšmingos darbe veikiančių kenksmingų veiksnių sąsajos su nusiskundimais sveikata. Stresas statistiškai reikšmingai siejasi su psichologine įtampa darbe bei aukštais darbo reikalavimais. Rezultatai rodo, kad tiriamieji darbe patiria tiek fizinį, tiek psichologinį nuovargį.

Išvados. Nustatyta, kad skambučių centro darbuotojams nėra būdinga sveika

gyvensena ir sveikatą stiprinanti elgsena. Darbe respondentus labiausiai veikia regėjimo sistemos apkrovimas, sėdima suvaržyta poza, kompiuterio spinduliuotė, klausos bei balso įtampa. Skambučių centro darbuotojų nusiskundimai yra specifiniai ir susiję su darbo pobūdžiu.

Praktinės rekomendacijos. Subjektyvaus darbo sąlygų vertinimo analizė,

respondentų nusiskundimai sveikata, fizinis ir psichologinis nuovargis po darbo parodė, kad skambučių centre darbo sąlygos nėra optimalios ir reikia jas koreguoti: vykdyti sveikatos stiprinimo darbe programas, gerinti darbo sąlygas bei taikyti tokius darbo organizavimo principus, kurie atitiktų realias darbuotojų fizines ir protines galimybes.

Raktiniai žodžiai. Skambučių centras, profesiniai ir neprofesiniai rizikos veiksniai,

(4)

SUMMARY

Management of Public Health

PROFESSIONAL AND NONPROFESSIONAL RISK FACTORS OF WORKERS AT THE ENTERPRISE OF TELECOMMUNICATIONS AND THEIR LINKS WITH HEALTH

Daiva Mačionytė

Supervisor Abdonas Tamošiūnas, Dr. Habil Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 130 p.

The aim of the study was to analyze professional and nonprofessional risk factors of

workers at the enterprise of telecommunications, their work conditions and their links with health.

Objectives.

1. To analyze the lifestyle risk factors of call center workers and their attitudes towards the enhancement of health.

2. To perform a subjective evaluation of work conditions, work organization and professional risk factors.

3. To establish the main health complaints and their links with work conditions.

4. To give suggestions for the improvement of work conditions and the enhancement of health at work.

Research methods. The study was conducted in February, 2009. The sample

included 159 consultants at the call center, who had to serve the clients and sell services by the telephone. The study implied an analytic-descriptive research method and an instantaneous anonymous questionnaire. The questionnaire consisted of five parts involving demographic data, lifestyle, work conditions, health and health enhancement. Statistical data analysis engaged methods of descriptive statistics and statistic inference. The questionnaire data were processed applying the program package Microsoft Excel XP ir SPSS 16.0 for Windows.

Results: The main risk factors at work indicated by the workers at the call center were

(5)

pains (60,9), poor vision (60,0), changeable mood (42,7) and hearing discomfort and were the main complaints connected with health during the last 12 months. We established a statistically significant relation between the years of work experience and diseases connected with work, as well as between the risk factors at work and complaints about health. Stress was statistically significantly related to mental tension at work and high work requirements. The findings indicated that the subjects experienced both physical and mental fatigue at work.

Conclusions. We established that healthy lifestyle and health enhancement were not

common among the workers of the call center. At work the respondents suffered most because of the overload of the vision system, sitting in a cramped position, computer radiation, hearing and voice tension. All the complaints were specific and related to the nature of work.

Practical recommendations. Respondents’ subjective evaluation of work conditions,

complaints about health, physical and mental fatigue indicated that the work conditions at the ringer center were not optimal and they should be corrected: there was a need to implement health enhancement programs, improve work conditions, and apply work organization principles matching realistic physical and mental abilities of workers.

Key words: Call center, profesional and nonprofesional risk factor, working

(6)

TURINYS

ĮVADAS...10

DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI ...11

1. LITERATŪROS APŽVALGA...12

1.1. Informacijos ir paslaugų centras... 12

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas... 12

1.2.1. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą ... 12

1.2.2. Privalomi sveikatos patikrinimai ... 13

1.2.3. Darbo ir poilsio laiko trukmės ypatumai ... 15

1.3. Informacijos ir paslaugų telefonu centro darbo aplinka, rizikos veiksniai ir sveikatos problemos ... 16

1.3.1.Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos ... 18

1.3.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos... 18

1.3.2.1. Triukšmas ir klausos problemos... 19

1.3.2.2. Elektromagnetinė spinduliuotė ir dirbančiųjų kompiuteriais sveikata ... 21

1.3.3. Psichosocialiniai veiksniai ir stresas darbe ... 22

1.3.3.1. Psichologinių bei socialinių veiksnių poveikis vienu metu raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams ... 25

1.3.4. Ergonominiai veiksniai ... 25

1.3.4.1. Fiksuota darbo poza ir sėdimo darbo sukeliamos sveikatos problemos... 26

1.3.4.2. Balso aparato įtampa ir balso problemos ... 28

1.4. Gyvensenos rizikos veiksniai ... 30

1.4.1.Alkoholio ir narkotikų vartojimas... 31

1.4.2. Rūkymas ... 31

1.4.3. Mitybos įpročiai... 32

1.4.4. Viršsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas... 33

14.5. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija) ... 34

1.5. Sveikatos stiprinimas... 35

1.5.1. Sveikatą stiprinanti darbo vieta... 36

1.5.1.1. Bendrosios žinios apie sveikatos stiprinimo darbe būtinybę... 36

1.5.1.2. Sveikatos stiprinimo darbe programos... 38

1.6. Apibendrinimas ... 39

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS...40

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas... 40

2.2. Tyrime naudoti metodai... 41

2.2.1. Gyvensenos rizikos veiksnių klasifikavimas ... 42

2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ... 42

(7)

3.1. Respondentų gyvensenos įpročiai ir sąsajos su sociodemografiniais rodikliais bei psichosocialiniais

veiksniais darbe ... 46

3.2. Skambučių centruose dirbančių sveikata ir sąsajos su demografiniais rodikliais bei darbo pobūdžiu.... . ... 59

3.3. Skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygos ir sąsajos su sveikata... 70

4. IŠVADOS ...99

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...101

LITERATŪRA ...102

(8)

SANTRUMPOS

Abs. sk. – absoliutus skaičius AH – arterinė hipertenzija

AKS – arterinis kraujo spaudimas BPG – bendrosios praktikos gydytojas DK – darbo kodeksas

HN – higienos norma

IPC - informacijos ir paslaugų centras IŠL – išeminė širdies liga

KMI – kūno masės indeksas kt. – kiti

LR – Lietuvos Respublika Proc. – procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija T.y. – tai yra

(9)

SĄVOKŲ ŽODYNAS

Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kur gali būti rizikos veiksniai [66].

Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys [66].

Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys

tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai [66].

Darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas dirba ar privalo dirbti darbo sutartimi sulygtą

darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas[66].

Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo

vietoje pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje[66].

Rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar

fizinis veiksnys[66].

Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas

darbuotojo sveikatą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei[66].

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar

daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripaž intas profesine liga[66].

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

(10)

ĮVADAS

Darbas yra vienas svarbiausių žmonių sveikatos būseną lemiančių veiksnių. Pasaulinė Sveikatos Organizacija deklaruoja, kad “kiekvienas pilietis turi teisę į sveiką ir saugų darbą bei darbo aplinką, kas leistų jam ar jai gyventi socialiai ir ekonomiškai produktyvų gyvenimą.”

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis [23] pastebima nauja bendra tendencija, jog darbuotojų sveikatai ir saugai vis didesnį poveikį daro keli vienu metu veikiantys veiksniai. Europos saugos ir sveikatos agentūros ekspertai ir užsienio tyrėjai moksliniuose darbuose didelį dėmesį skiria informacijos ir paslaugų telefonu centrams, kurių nuolat daugėja. Šių centrų darbuotojai fiziškai surišti su darbo priemonėmis ir įranga (telefonu, ausinėmis ir kompiuteriu). Jų darbas susijęs su daugelio vienu metu veikiančių veiksnių keliama rizika: ilgu sėdėjimu, triukšminga aplinka, nepatogiomis ausinėmis, prasta ergonomika, laiko trūkumu ir skubėjimu, balso, klausos, regėjimo aparato įtampa bei dideliais protiniais ir emociniais reikalavimais. Tai kelia didelę riziką darbuotojų sveikatai.

(11)

DARBO TIKSLAS IR UŽ DAVINIAI

Tikslas: ištirti telekomunikacijų įmonėje dirbančiųjų profesinius ir neprofesinius

rizikos veiksnius, darbo sąlygas bei sąsajas su sveikata.

Uždaviniai:

1. Ištirti skambučių centre dirbančių gyvensenos rizikos veiksnius bei požiūrį į sveikatos stiprinimą.

2. Atlikti subjektyvų darbo sąlygų, darbo organizavimo ir profesinių rizikos veiksnių vertinimą.

3. Nustatyti pagrindinius nusiskundimus sveikata bei jų ryšį su darbo sąlygomis. 4. Pateikti pasiūlymų darbo sąlygų skambučių centre gerinimui bei sveikatos darbe

(12)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Informacijos ir paslaugų centras

Informacijos ir paslaugų centras (IPC, angliškai vadinamas „Call Center“) apibrėžiamas kaip fizinė vieta, kurioje priimami „ateinantys“ arba „išeinantys“ (skambinami) didž iuliai skambučių srautai. Šie centrai skirti klientų aptarnavimui, greitam pardavimo akcijos surengimui, techninei pagalbai ar kokiam kitam verslui, kurį galima atlikti telefonu. Kitaip sakant, IPC – tai vieta, kur verslas ar paslauga atliekama telefonu, panaudojant centralizuotas duomenų bazes ir skambučius valdant automatine skambučių valdymo sistema [35].

IPC labai populiarūs visame pasaulyje, ypač Šiaurės Amerikoje, kur jų yra daugiau kaip 200 000. Tokie centrai naudojami:

 didžiulėms telepardavimų akcijoms.  įvairioms apklausoms.

 lėšų rinkimo kampanijoms.

 įvairioms pagalbos tarnyboms ir t.t.

Centruose įrengta speciali įranga, leidžianti vienu metu aptarnauti didelį klientų skambučių skaičių. Tipiniai centrai – tai didelės salės su dideliu darbo vietų skaičiumi. Kiekvienoje darbo vietoje įrengtas kompiuteris ir telefoninė įranga [35].

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas

1.2.1. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą

Lietuvos Respublikoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kuriama teisės aktų sistema, kuri garantuotų kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje [111] skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į tinkamas darbo sąlygas bei į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus [87].

(13)

sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei nustatyta, kad darbdavys privalo už tikrinti, kad darbuotojai nepatirtų žalos [87, 100, 103].

Teisės aktų, reguliuojančių saugą ir sveikatą darbe yra gausu. Teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas Lietuvoje įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje [67] nustatyta, kad „kiekvienas žmogus (...) turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas“. Konstitucinę teisę detalizuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas [65], Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [66], kiti įstatymai, vyriausybės nutarimais patvirtinti norminiai teisės aktai: vieni iš svarbiausių – Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai [12], Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai [16], Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai [10], Pavojingų darbų sąrašas [13] ir kiti poįstatyminiai aktai. Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme [69] reglamentuojama Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, jos struktūra, sveikatos sauga Esama ar galima profesinė rizika darbe Lietuvoje tiriama vadovaujantis „Profesinės rizikos vertinimo nuostatais“ [15, 100, 103].

Klientų aptarnavimo telefonu centruose pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujamasi yra LR Darbo kodeksas, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai [7], Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai [6]. Atsižvelgiant į esamus rizikos veiksnius ir darbo pobūdį svarbi yra Lietuvos higienos norma HN-33:2001 [63] „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, Lietuvos higienos norma HN 110:2001 [61] „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ bei Lietuvos higienos norma HN 32:2004 [62], „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“.

1.2.2. Privalomi sveikatos patikrinimai

Norint apsaugoti žmogaus sveikatą nuo kenksmingų darbinių faktorių įtakos, užtikrinti efektyvų medicininį darbą, esant tų veiksnių poveikiui, tam tikrų kategorijų dirbantiesiems nustatyti privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai [101].

Darbuotojų privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja LR Darbo kodekso 265 straipsnis [65], LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (21 straipsnis) [66], SAM 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ [17] ir kiti teisės aktai.

(14)

saugos ir sveikatos įstatyme.“ Šio straipsnio antrojoje dalyje aiškiai nurodoma, kad už tikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.

Privalomų sveikatos patikrinimų metu nustatoma, ar asmuo gali dirbti pagal profesiją, tai yra turi visišką profesinį darbingumą, ar perkeltinas į kitus darbus, nesusijusius su turima profesija [101].

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai organizuojami tada, kai darbuotojai darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, (t. y. esant kenksmingai darbo aplinkai ar atliekant pavojingus darbus), taip pat atsižvelgiant į darbuotojų amžių (kai dirba nepilnamečiai), jų fiziologinę būseną (nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys), darbuotojų darbo sąlygų specifiškumą (transportas, aviacija, kt.) ir panašiai [9].

LR Darbo kodekso [65] 265 str. numato asmenų iki 18 metų sveikatos patikrinimo būtinumą įsidarbinant ir kiekvienais metais, kol sukaks aštuoniolika metų. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą, periodiškai dirbant ir pakeitus darbą. Darbdavys privalo sudaryti sąrašą darbuotojų, kuriem privalu pasitikrinti sveikatą.

Teisiniu požiūriu sveikatos privalomasis patikrinimas prilyginamas darbinei veiklai [101]. LR Darbuotojų sveikatos ir saugos įstatyme [66] įstatymiškai įteisintas privalomumas tam tikrai darbuotojų grupei tikrintis sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad „darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką“. Patikrinimas atliekamas darbo valandomis, už sugaištą laiką, kurio metu darbuotojas tikrina sveikatą, apmoka darbdavys – visa tai rodo, kad atsisakymas arba vengimas pasitikrinti sveikatą yra prilyginamas darbo drausmės pažeidimui.

Klientų aptarnavimo telefonu centruose remiantis Lietuvos higienos norma HN 32:2004, „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ [62] ir LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. įsakymu „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ [17] darbuotojai prieš priimant į darbą, o po to periodiškai 1 kartą per 2 metus turi pasitikrinti sveikatą pas BPG, nervų ir akių ligų specialistus.

(15)

1.2.3. Darbo ir poilsio laiko trukmės ypatumai

Bendrą darbo ir poilsio trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas [65]. Darbo laikas – tai laikas, kai darbuotojas privalo atlikti savo darbines funkcijas. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą [66].

Lietuvos Respublikos Konstitucija [67] įtvirtina kiekvieno darbuotojo teisę į poilsį ir kasmetines atostogas. Poilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas). Darbuotojų poilsis gali būti skirstomas į kasdieninį, paros tarp darbo dienų arba pamainų, savaitės nepertraukiamąjį poilsį ir kasmetinių atostogų [102]. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [66] 50str. darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustato šias poilsio rūšis:

1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

2) papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku; 3) paros poilsis;

4) savaitės poilsis.

Be poilsio laiko, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 [62], „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai numato, kad dirbant kompiuteriu rekomenduojama maksimali darbo trukmė yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė - ne trumpesnė kaip pusė valandos ir ne ilgesnė kaip dvi valandos. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos

(16)

1.3. Informacijos ir paslaugų telefonu centro darbo aplinka, rizikos

veiksniai ir sveikatos problemos

Žinoma, kad darbas yra vienas svarbiausių žmonių sveikatos būseną lemiančių veiksnių. Darbo sąlygos - tai visuma išorinių ir vidinių darbo veiksnių, tiesiogiai ar netiesiogiai darančių įtaką darbinės veiklos rezultatams [55, 95].

Dirbančiųjų sveikatai, darbingumui, profesiniam patikimumui įtakos turi gyvensena, darbo sąlygos, ergonominiai bei psichologiniai veiksniai. Įmonių darbuotojus veikia įvairūs sveikatai kenksmingi veiksniai: netinkamos mikroklimato sąlygos (temperatūra, oro judėjimo greitis ir drėgmė), padidėjusios cheminių medžiagų koncentracijos, triukšmas, elektromagnetiniai laukai, kenksmingi psichofiziologiniai ir ergonominiai veiksniai [98, 106].

Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, rašyta mokslinių darbų, kuriuose buvo tiriamos dirbančiųjų darbo sąlygos, dirbančiųjų darbo sąlygų ryšys su sveikata. Tirtos transporto darbuotojų, Lietuvos avialinijų, bankininkų, kirpėjų, lengvosios pramonės darbuotojų bei kitų sričių darbuotojų darbo sąlygos. Ustinavičienės ir kt. [106] atliktų tyrimų metu nustatyta, kad kintančios darbo sąlygos turi įtakos dirbančiųjų sveikatai, kurios pažeidimai yra specifiniai ir priklauso nuo darbo pobūdžio, stažo bei dirbančiųjų amžiaus. Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, gerokai daugiau darbuotojų savo darbe susiduria su sveikatai nepalankiais veiksniais. Daugiausia nurodyti tokie veiksniai, kaip stovimas darbas (80,4 proc.), pasikartojantys rankų judesiai (69,3 proc.), varginančios ar skausmingos padėtys (47,2 proc.), sunkūs nešuliai (41,9 proc.), triukšmas (40,0 proc.), ir kt. Taip pat šis tyrimas parodė, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, daugiau darbuotojų nurodo, jog darbas kenkia jų sveikatai, ypač dėl bendro nuovargio (40,7 proc.), nugaros skausmų (38,0 proc.), raumenų skausmų (35,7 proc.), streso (31,0 proc.), regėjimo problemų (21,1 proc.), miego sutrikimų (19,1 proc.), dirglumo (18,4 proc.), odos problemų (15,3 proc.), nerimo (15,2 proc.), traumų (14,8 proc.), kvėpavimo problemų (14,0 proc.), klausos problemų (11,6 proc.), skrandžio skausmų (11,3 proc.), alergijų (8,4 proc.) ir širdies ligų (7,7 proc.) [59].

(17)

ligos. Pastebima ir nauja bendra tendencija: darbuotojų sveikatai ir saugai vis didesnį poveikį daro keli vienu metu veikiantys veiksniai. Ekspertai ypač pabrėžia riziką, kurią kelia daugelio vienu metu veikiančių veiksnių poveikis [20, 22, 106].

Europos saugos ir sveikatos agentūros ekspertai literatūroje, atliktų tyrimų išvadose daug dėmesio skiria klientų aptarnavimo telefonu centrams, kurių daugėja ir kuriuose atsiranda naujų darbo rūšių, susijusių su daugelio veiksnių keliama rizika: ilgu sėdėjimu prie blogai jų asmeniniams poreikiams pritaikytų stalų, triukšminga aplinka, nepatogiomis ausinėmis, prasta ergonomika, menka darbo kontrole, laiko trūkumu ir skubėjimu, dideliais protiniais ir emociniais reikalavimais. Tai savo ruož tu sukelia iš karto kelias sveikatos problemas, pradedant kaulų - raumenų sutrikimais, mazginiu venų išsiplėtimu, nosies ir gerklės bei balso stygų ligomis ir baigiant nuovargiu, įtampa ir išsekimu [22].

Chi ir Lin atliktas tyrimas [5] parodė, kad skambučių centre dirbantys konsultantai savo darbe dažnai susiduria su prailginta sėdima padėtimi, pasikartojančiais judesiais, kartu su nuolatine padėtimi, sukeliančia raumenų diskomfortą, kai nugara neatremta, o kaklas sulenktas. Akių nuovargis (85,2 proc.), klausos diskomfortas (66,7 proc.), kaulų-raumenų diskomfortas (59,3 proc.) buvo dažniausi nusiskundimai, kuriuos nurodė skambučių centro darbuotojai po ilgai trunkančio darbo. Kiti svarbūs veiksniai, akcentuojami skambučių centro darbuotojų darbe, tai triukšmas darbo aplinkoje, klausos praradimas dėl ausinių naudojimo. Tyrimo išvadose ir rekomendacijose buvo akcentuojama mokymo programų svarba, siekiant išspręsti regos nuovargio, raumenų ir kaulų simptomų bei psichosocialinio streso darbe problemas.

Charbotel ir kt. atliktame tyrime Prancūzijos skambučių centre [4], kuriame buvo siekiama įvertinti skambučių centruose dirbančiųjų darbo sąlygas, rezultatai yra panašūs. Anketinės apklausos metu, buvo nustatyta, kad dažniausias su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais susijęs skundas 12 mėnesių laikotarpyje buvo kaklo skausmas (59 proc.). Per tą patį laikotarpį 77,3 proc. buvo patyrusių regos nuovargį, 50 proc. teigė turėję klausos nuovargio požymių ir 47 proc. balso sutrikimų sutrikimą arba nuovargio. 60 proc. darbuotojų turėjo nedarbingumo atostogų per paskutinius 12 mėnesių. Atsižvelgiant į Likerto skalę, 39,4 proc. darbuotojų buvo nurodę psichologinį nuovargį. Beveik 24 proc. darbuotojų per praėjusius 12 mėnesių naudojo psichoaktyviuosius vaistus.

(18)

moterų tarpe negu vyrų visose kūno srityse. Darbas skambučių centre ilgiau nei 4 metus yra stipriai susijęs su raumenų diskomfortu visose kūno srityse.

Kaip matome iš tyrimų, skambučių centruose dažniausiai pasitaikantys yra kaulų – raumenų sutrikimai, akių, klausos nuovargis, balso problemos bei psichologinis nuovargis. Detaliau nusiskundimai sveikata nagrinėjami pagal atskirus rizikos veiksnius darbo aplinkoje. Informacijos ir paslaugų centruose, kaip ir kitose darbo srityse, gali veikti cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai ir fiziniai veiksniai. Šiuose centruose didelę riziką kelia daugelis vienu metu veikiančių veiksnių [20].

1.3.1.Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos

Cheminis veiksnys – tai cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne [15].

Daugelyje įmonių iš cheminių veiksnių, vienas dažniausiai pasireiškiančių veiksnių yra dulkės. Dulkės - tai smulkios kietų medžiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore ar kitose dujose arba nusėsti ant daiktų. Dulkių poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, mechaninių savybių, cheminės sudėties, dulkelių dispersiškumo ir poveikio trukmės. Dulkės gali būti nuodingos ir nenuodingos. Prasta oro kokybė, dulkės ore, tyrimų duomenimis klientų aptarnavimo telefonu centruose neigiamai veikia balso efektyvumą ir turi įtakos balso problemoms atsirasti [2, 58].

Atlikti darbo higienos tyrimai skambučių centruose rodo, kad juose gali būti ir per didelė formaldehido koncentracija, kurią, manoma, įtakoja nauji baldai. Net ir nedidelės formaldehido koncentracijos neigiamai veikia gleivines ir kvėpavimo takus [57].

1.3.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ir sveikatos problemos

(19)

1.3.2.1. Triukšmas ir klausos problemos

Pagrindinis darbo aplinkos veiksnys daugelyje darbo sričių, turintis įtakos darbuotojų sveikatai, yra triukšmas. Triukšmas - tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri yra nepageidautina ž mogui ir gali sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių profesinių ligų atsiradimą ir progresavimą [19, 72, 107].

Milijonai žmonių kasdien veikiami aukšto lygio triukšmo. Triukšmas turi neigiamą poveikį tiek darbuotojų sveikatai, tiek saugai. Trumpalaikis triukšmo, viršijančio leistinas ribines vertes, poveikis gali lemti trumpalaikį klausos netekimą. Ilgalaikis triukšmo, viršijančio leistinas ribines vertes, poveikis gali sukelti negrįžtamą klausos pakenkimą. Dėl triukšmo prarasta klausa yra vienas iš svarbiausių profesinių pavojų sveikatai visame pasaulyje [19, 53].

Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis dėl triukšmo prarasta klausa yra viena iš labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje kartu su dermatitu ir kaulų - raumenų sistemos sutrikimais. 29 proc. Europos darbuotojų yra veikiami didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. 20 proc. Europos darbuotojų mažiausiai pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau, lyginant su įprastinio pokalbio garsu, kad būtų išgirsti. Maž daug 7 proc. Europos darbuotojų mano, kad darbas turi poveikį jų sveikatai, kuris pasireiškia klausos sutrikimais – tai daugiau kaip 13,5 milijono darbuotojų [19]. Lietuvoje Higienos instituto duomenimis profesinės klausos ligos 2008 metais sudarė 23,6 proc. visų profesinių ligų atvejų (2008 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 1030 profesinių patologijų) [33].

(20)

Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip kas penktam skambučių centro operatoriui teko patirti „akustinį smūgį“. Iš 103 apklaustų (91 moteris ir 12 vyrų) Danijos skambučių centrų darbuotojų dėl akustinio triukšmo nurodė patiriantys daug fiziologinių simptomų, įskaitant skausmą (81 proc.), tinitą (ausų uždegimą, spengimą ausyse) (50 proc.), vestibuliarinių (pusiausvyros) sutrikimų (48 proc.) ir padidėjusį jautrumą garsui (38 proc.). Šio tyrimo metu buvo nustatyta akustinio smūgio neigiama psichologinė įtaka. Tiems darbuotojams, kurie patyrė akustinį smūgį, buvo nustatyta, kad akustinis triukšmas buvo susijęs su stresu, rūkymu, kaklo ar peties skausmais. Psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas ir depresija, pyktis, jausmų pažeidžiamumas, ir nuolatinis budrumas, nemiga taipogi buvo statistiškai reikšmingai susiję su akustiniu smūgiu. Duomenys taip pat parodė, kad asmenys, kurie patyrė daugiau nei vieną akustinį smūgį, buvo daž niau linkę turėti labai sunkių simptomų ir ilgesnį atkūrimo laiką. Tyrimas parodė, kad neurofiziologiniai reiškiniai tiesiogiai susiję su netikėto emocingo garso poveikiu ausinėse. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros ekspertų naujų fizinės rizikos veiksnių tyrimai parodė, kad verta susirūpinti akustinio smūgio keliamomis problemomis [37].

Europos saugos ir sveikatos agentūros skelbiamų tyrimų duomenys visgi rodo, kad darbuotojus labiau neigiamai veikia ne akustinis triukšmas ausinėse, bet kolegų pokalbiai, pašalinis triukšmas darbo metu. Žemas triukšmas atviro plano įstaigose silpnina koncentraciją, komunikaciją, didina informacinių centrų darbuotojų protinę ir emocinę įtampą [20, 105].

Su triukšmu siejami ne tik klausos paž eidimai. Triukšmas gali tapti klausos sutrikimų, klausos pakenkimų dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, su darbu susijusio streso priežastimi arba šiuos reiškinius sukeliančiu veiksniu. Gali didinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje riziką, turėti neigiamą įtaką būsimam kūdikiui. Tyrimais yra nustatyta, kad triukšmas didina katecholaminų, cholesterolio koncentraciją. Triukšmas darbo aplinkoje priskiriamas ir prie kenksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių. Jis didina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį bei miokardo infarkto riziką. Moksliniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad triukšmas darbo aplinkoje didina išeminės širdies ligos riziką padidindamas arterinį kraujospūdį. J. Kaikovas nustatė, kad šis veiksnys taip pat būna nemigos, virškinimo ir nervų sistemos sutrikimų, psichikos ligų, galvos skausmo, opaligės epileptoidinių priepuolių bei kitų minėtų sveikatos sutrikimų priežastis [45, 72, 75].

(21)

1.3.2.2. Elektromagnetinė spinduliuotė ir dirbančiųjų kompiuteriais sveikata

Vis daugiau Lietuvos gyventojų namuose, mokykloje, darbe didesnę dalį laiko arba net visą dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Pastebimas didėjantis žalingas kompiuterių poveikis sveikatai. Medicinos, ergonomikos, darbo higienos specialistų publikacijos rodo, kad kompiuteris darbo vietoje – potencialus rizikos veiksnys. Vienas iš rizikos veiksnių dirbančio kompiuterizuotoje darbo vietoje – elektromagnetinė spinduliuotė [46, 98, 108].

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido, kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Dirbančiųjų kompiuteriais sveikatos tyrimai rodo, kad pagrindiniai sveikatos sutrikimai yra įvairaus pobūdžio regos sutrikimai (89,5 proc. vyrų, 87,9 proc. moterų) bei kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai (76,0 proc. vyrų, 87,8 proc. moterų). Kaip nurodo Kempf Hans-Dieter, 60 proc. žmonių dirbant kompiuteriu be varginančių akių ir judamojo atramos aparato negalavimų, dar vargina ir galvos skausmai [3, 50, 106].

Darbas kompiuteriu, kaip jau minėta, yra vienas iš rizikos veiksnių, lemiančių trumpalaikius funkcinius regėjimo sutrikimus, kurie vėliau nulemia pastovų regos funkcijos pažeidimą. Ustinavičienės, Obelenio ir Eremino [106] Lietuvoje atlikto tyrimo metu, ištyrus 104 dirbančiuosius kompiuteriu (tiriamųjų amžiaus vidurkis 33,8 metų), daugiausia nustatyta tokių regos funkcijų pažeidimų: pablogėjęs matymas (85,6 proc.), akių paraudimas (42,3 proc.) ir akių skausmai (46,1 proc.). Bacevičienės [3] atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad darbas kompiuteriu sukelia regos sutrikimus net ir jauniems žmonėms.

Vieni pagrindinių sveikatos sutrikimų dirbančiųjų kompiuteriais taipogi yra kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai. Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas dažnėja didėjant darbo staž ui. Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai nėra specifiniai požymiai, kurie būdingi tik šio pobūdžio darbui. Tokie pažeidimai galimi ir dirbant kitokį darbą. Tačiau kaulų raumenų sistemos pažeidimai, jų dažnis ir lokalizacija (pečių lankas, kaklas, stuburas) yra ž ymiai daž nesni dirbant kompiuteriu [41]. Ustinavičienės, Obelenio ir Eremino [106] atlikto tyrimo duomenimis Lietuvoje kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų dažnis yra gana didelis (83,7 proc.).

(22)

Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas išskirtinis dėmesys, nes nuo to priklauso sveikatos būklė, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Tiriant darbo vietas nustatyti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos dirbančiųjų kompiuteriais regos sutrikimams: per mažas darbo vietų apšvietimas, kompiuterio monitoriuje susidarantys pašaliniai blyksniai, padidėjęs monitorių elektromagnetinio bei elektrostatinio krūvio intensyvumas, taip pat individualūs veiksniai: nepakankama arba netinkama regėjimo korekcija, per mažas atstumas tarp dirbančiojo akių bei monitoriaus [52, 106].

Dauguma autorių pripažįsta, kad neteisingas darbo organizavimas kompiuterizuotoje vietoje gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos būklę, sukelti depresiją ir kitus sveikatos sutrikimus. Tai rodo, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama darbo vietos ergonominio įrengimo bei ergonominio dirbančiųjų mokymo klausimams [82, 106].

1.3.3. Psichosocialiniai veiksniai ir stresas darbe

Psichosocialiniai veiksniai - tai veiksniai, galintys sukelti darbuotojui psichinį stresą: dėl darbo sąlygų, dėl darbo reikalavimų, dėl darbo organizavimo, dėl darbo turinio, dėl darbuotojų tarpusavio santykių, dėl darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykių [15, 78].

Psichinė sveikata ir su ja susijusios problemos tampa vis labiau aktualios. Darbinė žmogaus aplinka labai įtakoja psichinę žmogaus sveikatą. Stresą nuolat patiria dirbantys protinį darbą, vadovaujantys darbuotojai, verslininkai, inžinieriai, dirbantys skaičiavimo ir telekomunikacine technika bei kitų profesijų darbuotojai [98].

Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. Streso problema visose gyvenimo srityse dabartiniu metu labai aktuali [38].

Stresas darbe šiuolaikinėse darbo vietose siejamas su sparčia technologijų plėtra, didėjančiu darbo tempu, nuolat vykstančiais pokyčiais darbe, profesinės kompetencijos kėlimo poreikiu ir santykių darbe problemomis. Didelė emocinė įtampa laiko stoka, didelis informacijos krūvis, darbo dienos trukmė, konfliktinės situacijos – tai stresą sukeliantys veiksniai. Psichosocialiniai veiksniai - didelės darbų kokybės poreikis, autonomiškumo praradimas – glaudžiai susiję su išemine širdies liga, skeleto-raumenų sistemos sutrikimais, depresija ir nebuvimu darbe dėl ligos [44, 77, 98].

(23)

pastebima vis didesnė neigiama streso įtaka darbinio gyvenimo kokybei. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš keturių Europos Sąjungos darbuotojų (daugiau kaip 40 mln. žmonių) yra veikiami streso darbe [56, 89].

Streso darbe lygio pagal įvairias socialines demografines grupes analizė Lietuvos organizacijose rodo, kad vyrams ir moterims stresą sukelia skirtingi veiksniai, o bendras abiejų lyčių streso darbe lygis yra panašus. Vertinant streso darbe lygį pagal amžiaus grupes, didžiausią stresą patiria jauni darbuotojai, geriausiai darbe jaučiasi pensinio amžiaus darbuotojai. Darbininkai patiria didesnį stresą nei specialistai, o analizuojant vadovų stresą pastebima tendencija, kad kuo aukštesnio lygio vadovas, tuo jis patiria daugiau streso. Tyrimo metu nenustatyta streso darbe lygio ir darbuotojų išsilavinimo priklausomybė, o didėjant darbo stažui streso lygis kyla iki tam tikro lygio, paskui išlieka stabilus [56].

Stresą darbe gali patirti asmenys bet kuriose pareigose, bet kuriame sektoriuje, bet kokio dydžio organizacijoje. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos organizacijose didžiausią stresą darbuotojams sukelia vaidmens neapibrėžtumas, mažiausiai streso darbuotojai patiria dėl kontrolės [56, 91]. Pajarskienės ir kt. [77] Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad protinį darbą dirbantys darbuotojai dažniau patiria nervinę įtampą, jiems dažniau tenka atlikti kelias užduotis tuo pat metu, palyginti su fizinį darbą dirbančiais darbuotojais.

1 pav. Pagrindinės streso darbe priežastys [77]

(24)

Charbotel ir kt. tyrimo metu [4] buvo nustatytas stiprus ryšys tarp psichikos sutrikimų ir griaučių raumenų sistemos sutrikimų dažnumo. Pagal Likert skalę buvo įvertinti pagrindiniai veiksniai, įtakojantys psichologinį nuovargį: darbas pilną darbo dieną, negalėjimas tuo pačiu metu įvykdyti tiek kokybės, tiek ir kiekybės reikalavimų, įtemptos situacijos su klientais, neigiamos pastabos iš vadovų, vadovų pripažinimo trūkumas. Ši daugiau nei 2000 skambučių centro darbuotojų apklausa pabrėžė didelį psichologinio nuovargio poveikį sveikatai. Lin ir kt. atlikto tyrimo [70] skambučių centre rezultatai yra panašūs. Kaip svarbiausią streso darbe faktorių vyrai ir moterys nurodė bendravimą su konfliktiškais klientais. Nustatyta, kad subjektams, kurie suvokia didesnę darbo įtampą turi didesnę riziką keletui sveikatos sutrikimų arba nusiskundimų, įskaitant akių sutrikimus, spengimą ausyse, užkimusią arba skausmingą gerklę, lėtinį kosulį su skrepliais, krūtinės įtampą, dirglumą skrandžio ar virškinimo opai, dažną šlapinimąsi ir raumenų diskomfortą.

Stresas sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių fizinės ir psichinės sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ir daugiau savaičių. Psichofiziologiniai pokyčiai, kuriuos sukelia ilgalaikis stresas, ilgainiui suformuoja ir pastovius patologinius pokyčius centrinėje nervų, endokrininėje, širdies ir kraujagyslių ir kitose sistemose [75, 89].

Be fizinio ir psichologinio poveikio darbuotojų sveikatai, stresas darbe sukelia didelius kaštus organizacijai – tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas. Tyrimai rodo, kad su stresu sietinos 50-60 proc. prarastų darbo dienų. Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo. Nustatyta, kad depresuojančių darbuotojų darbo rezultatai septynis kartus mažesni nei nedepresuojančių [56, 91].

Halford ir Cohen [30] skambučių centre atliktas tyrimas parodė, kad psichosocialiniai veiksniai darbe gali būti daug svarbesni veiksniai kaulų – raumenų sistemos sutrikimų atsiradimui negu kompiuterio naudojimo veiksniai. Tai siejasi būtent su darbo valdymo ir darbuotojo santykių sritimi.

Stresas darbe visuomenei, organizacijoms, darbuotojams sukelia tiesioginius ir netiesioginius kaštus. Levi ir Lunde-Jensen (1996) nustatė, kad streso darbe sukelti kaštai prilygsta triukšmo ar kancerogeninių medžiagų sukeltiems kaštams. Tai leidžia daryti išvadą, kad streso darbe prevencija turi būti viena iš prioritetinių darbuotojų saugos ir sveikatos politikos sričių tiek nacionaliniu lygiu, tiek kiekvienoje organizacijoje [56].

(25)

mokymai, periodinis darbuotojų nuomonės tyrimo organizavimas. O pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas [56].

1.3.3.1. Psichologinių bei socialinių veiksnių poveikis vienu metu raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams

Nepalankūs psichologiniai ir socialiniai aspektai dar labiau paaštrina fizinius rizikos veiksnius ir prisideda prie raumenų ir kaulų sistemos ligų paplitimo. Literatūroje daug dėmesio skiriama vizualiniams įrenginiams, informacijos telefonu centrams ir sveikatos priežiūros sektoriui. Išskiriami šie psichologiniai ir socialiniai veiksniai: per dideli arba per maži reikalavimai darbe, sudėtingos užduotys, laiko stoka ir skubėjimas, per maža darbo kontrolė, žemas sprendimų priėmimo lygis, menka kolegų parama, darbo neuž tikrintumas ir priekabiavimas. Su laiko stoka ir skubėjimu, įtampa darbe bei aukštais darbo reikalavimais susiduria ir klientų aptarnavimo telefonu konsultantai. Čia veikia iš karto keletas rizikos veiksnių. Yra nustatyta, kad poveikis raumenims ir kaulams kartu su patiriamu psichologinių ir socialinių veiksnių poveikiu daug labiau kenkia darbuotojų sveikatai negu tik vieno iš šių veiksnių poveikis [20, 24].

1.3.4. Ergonominiai veiksniai

Ergonominiai veiksniai – tai sąveika tarp darbuotojo ir darbo vietos. Ergonominio veiksnio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms [15].

Prie kenksmingų ergonominių veiksnių priskiriamas:

 darbo sunkumas (vienkartinio keliamo krovinio masė, stereotipiniai darbo judesiai, statinio krūvio dydis per pamainą, darbo poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumai darbo aplinkoje)

 darbo įtampa (dėmesio įtampa, analizatorių (regos, klausos) įtampa, monotonija)  blogas darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms (neergonomiški baldai,

darbo priemonės) [78].

(26)

1.3.4.1. Fiksuota darbo poza ir sėdimo darbo sukeliamos sveikatos problemos

Įdiegiant naujas technologijas, automatizuojant ir mechanizuojant darbo procesą, daugelį darbų atlieka mašinos. Žmonės jas tik valdo ir tai daro sėdėdami. Spartėjant šiuolaikinėms technologijoms, atsiranda vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių. Sėdimas darbas nereikalauja tiek daug raumenų darbo, kaip stovimas darbas, tačiau ir čia dirbantys žmonės (buhalteriai, programuotojai, informacinių telefoninių centrų darbuotojai) patiria nugaros skausmą, raumenų įtempimą bei nuovargį. Faktiškai, išsiplėtę kojų venos, sustingę kojos, “surakintas” kaklas yra dažnesni būtent sėdimo darbo atstovų nusiskundimai [21, 49].

Europos saugos ir sveikatos agentūros 2005 m. duomenimis informacinių centrų darbuotojai daugiau kaip 90 proc. savo darbo laiko praleidžia sėdimoje padėtyje. Šių centrų darbuotojai fiziškai surišti su darbo priemonėm ir įranga (telefonu, ausinėmis ir kompiuteriu). Dažniausios su sėdimo darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra nugaros skausmas (33 proc.), stresas (28 proc.), kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [20].

Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos pakenkimai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių su sėdimu darbu susijusių sveikatos pakenkimų, kuriuos patiria milijonai Europos darbuotojų, dirbančių įvairiuose sektoriuose. Higienos instituto duomenimis [33] Lietuvoje 2008 metais profesinės kaulų-raumenų sistemos ligos sudarė net 51,1 visų profesinių ligų atvejų. Ergonominiai darbo rizikos veiksniai, kurie sukelia kaulų ir raumenų sistemos ligas, Europos Sąjungoje kasmet vis aktualesni, nes beveik penktadalis darbo vietų viršija norminius dydžius. 62 proc. Europos darbuotojų ketvirtadalį arba daugiau darbo laiko nuolat judina plaštakas ir rankas, 46 proc. darbuotojų dirba būdami sunkios arba varginančios padėties, 35 proc. darbuotojų nešioja arba kilnoja sunkius krovinius [97].

(27)

Lehto ir kitų Suomijos skambučių centre atliktame tyrime [57], išskiriamos dvi kenksmingos darbo pozos, įprastos dirbant su kompiuteriu telefonų centruose. Viena yra tokia, kai viršutinė dalis nugaros pasukta žemyn, o pečių juosta stumiama pirmyn. Ir kita poza, kai galva palenkiama pirmyn, kas sukelia įtampą kakle ir gerklėje. Pusė skambučių centro tiriamųjų (iš viso Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo 45 klientų aptarnavimo telefonu konsultantai) nurodė jaučiantys skausmą pečiuose arba/ir įtampą kaklo raumenyse. Ariens ir kt. [1] atliktame tyrime nustatyta, kad sėdima padėtis darbe daugiau nei 95 proc. darbo laiko yra rizikos veiksnys kaklo skausmas atsirasti. Tai įtakoja nuolatinė priverstinė kaklo padėtis – kaklas nuolat yra lenkimo ir sukimo padėtyje. Nustatytas teigiamas ryšys tarp kaklo fleksijos(lenkimo) ir kaklo skausmų. Kaklo skausmų atsiradimą, susijusį su darbo pobūdžiu patvirtina ir Hush atliktas tyrimas [34], kurio metu nustatyta, kad kaklo skausmų paplitimas biuro darbuotojų tarpe yra kur kas didesnis nei tarp bendrosios populiacijos.

Rocha ir kt. atliktame tyrime [83] skambučių centre Brazilijoje, buvo atliekama 108 skambučių centro operatorių apklausa. Moterys sudarė 88 proc. visų skambučių centro operatorių. 70 proc. iš jų buvo nuo 18 iki 23 metų amžiaus grupėje. Dienos darbo laikas buvo 6 val. ir 30 min. pertrauka. Nustatyta, kad darbuotojai 95 proc. darbo laiko praleidžia sėdimoje padėtyje suvesdami ir atsakydami į telefono skambučius. Tarp moterų operatorių kaklo / peties simptomų paplitimas buvo 43 proc. (95% PI, 33-53), riešo / rankos buvo 39 proc. (95% PI, 29-49). Rizikos veiksniai, susiję su riešo / rankos nusiskundimais buvo: netinkamas stalo aukštis ir daugiau negu 140 skambučių per dieną priėmimas. Kiekvieną kartą priimant skambutį, kompiuterio pele yra fiksuojamas pož ymis kompiuteryje, pildomi duomenys. Rizikos veiksniai, susiję su kaklo / peties simptomais buvo mažesnis poilsio pertraukų skaičius ir nepakankamo šilumos komfortas.

Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, dažni aplinkos stresoriai, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ir neergonomiški baldai neigiamai veikia visą sveikatą. Išdirbus tokiame darbe kelis metus išryškėja ir kiti sveikatos pokyčiai – mažėja fizinis pajėgumas, gyvybinė plaučių talpa, širdies veiklos efektyvumas, prasideda virškinimo problemos [21, 49].

(28)

1.3.4.2. Balso aparato įtampa ir balso problemos

Šiuolaikinėje visuomenėje vieną trečdalį visų profesijų sudaro profesijos, kurių pagrindinis įrankis yra balsas. Gerai veikiantis balsas yra ypač svarbi darbo priemonė kalbos specialistų darbe. Balso sutrikimai yra rimta sveikatos problema ir jie pasitaiko pakankamai dažnai, tačiau kur kas dažniau tų profesijų atstovams, kuriems būna didelis balso apkrovimas, t.y. reikalauja net tik ilgo balso naudojimo darbo metu, bet kur papildomą apkrovimą sudaro ir papildomi veiksniai, tokie kaip foninis triukšmas, ilga kalbėjimo distancija, bloga patalpos akustika, prasta oro kokybė (sausumas, dulkės), įrangos trūkumas, pvz. balso stiprintuvų, mikrofonų), nepalanki darbo poza) [57, 57, 109, 110].

Dauguma tyrimų dėl profesinių balso problemų orientuota į mokytojų balsus. Tačiau be mokytojų, dar viena didelė grupė darbuotojų kurių darbo kokybė priklauso nuo balso – tai klientų aptarnavimo telefonu konsultantai [57]. Pagal Jones ir kitų tyrimą [52], telemarketingo darbuotojų tarpe balso sutrikimų paplitimas yra didesnis palyginti su bendrąja populiacija. Skambučių centrų darbuotojams balsas yra pagrindinė prekybos ir informavimo priemonė [84].

Įvairių profesijų balso naudotojai dažnai kenčia nuo su balsu susijusių problemų skirtingu mastu. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios balso problemos klientų aptarnavimo telefonu darbuotojams yra vokalinis nuovargis ir užkimimas [57, 58].

(29)

tiriama mokymo kursų nauda skambučių centro darbuotojams. Mokymo kursą, kuris truko dvi dienas, sudarė teorinės paskaitos apie balso gamybą, rezonansą ir artikuliaciją. Buvo išdėstyti vokalo higienos pagrindai, subalansuoto kvėpavimo įpročiai ir jų svarba. Buvo aptartos priemonės, kaip sumažinti įtampą kalbant. Taip pat buvo teikiama informacija apie maisto produktų rūšis ir gėrimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį balsui. Pirmos dienos pabaigoje ir visą antrą dieną mokymai buvo skirti praktiniams užsiėmimams, t.y. mokoma vokalo (balso) pratimų. Pratimai, kurie buvo mokomi yra visuotinai pripaž inti ir kliniškai naudojami. Pavyzdžiui, buvo mokoma atpalaiduoti ž andikaulį ir ryklę tariant nosinius garsus, balsius ir dūzgiančiu garsus. Rezultatai rodo, kad skambučio centro konsultantai rimtų balso problemų neturėjo, tačiau trumpas vokalinės mokymo kursas gerokai sumažintų kai kuriuos nusiskundimus dėl balso, kuriuos buvo nurodę klientų aptarnavimo telefonu darbuotojai. Virš 60 proc. tiriamųjų teigė, kad balso mokymo metu pagerėjo jų vokalo įgūdžiai. Moterys taip pat teigė, kad sumažėjo balso nuovargis [57].

Lehto L. kartu su Laaksonen L. ir kitais vėlesniame tyrime [58], nagrinėjančiame klientų aptarnavimo telefonu darbuotojų nusiskundimus balsu, atliko subjektyvų balso simptomų vertinimą pagal ankstesniame tyrime naudotą 12 klausimų anketą ir akustiniais matavimais atliko tyrimą, parodantį kaip balso simptomai objektyviai kinta tam tikrais darbo momentais. Buvo nustatytas ryšys tarp subjektyvių nusiskundimų ir objektyvios priemonės balso simptomams vertinti.

Dėl per didelio piktnaudžiavimo balsu ir netinkamo jo vartojimo, per ilgą laiką gali formuotis lėtinės balso ligos, kurios susijusios su balso aparato pertempimu (lėtinis laringitas, vazomotorinis monochondritas, balso stygų mazgeliai, fonastenija). Daugiausiai profesinių lėtinių ligų dėl vokalo piktnaudžiavimo ir netinkamo jo vartojimo diagnozuota Lenkijoje. Tyrimais yra nustatyta, kad didesnis balso nuovargis ir balso praradimas daž niausiai yra pasekmė pailginto balso naudojimo (virš 20-ties metų darbo stažo). Tad labai svarbu už tikrinti tinkamą darbuotojų paruošimą ir mokymus darbe, siekiant išvengti su balsu susijusių problemų [54].

(30)

profesinio balso rūpinimosi bei balso lavinimo mokymai, nes tokių profesijų atstovai, kaip mokytojai, skambučių centrų darbuotojai, dažnai stokoja tinkamų žinių apie balso naudojimą ir balso higieną [43, 86, 57, 109, 110].

Palanki darbo aplinka, mokymai, skirti balso higienai ir vokalo technikos mokymui būtų naudingi gerinant ir išsaugant balso funkcijas, reikalingas darbe. Tinkamai naudojamas balsas vaidina svarbų vaidmenį atkuriant ir išsaugant asmens profesinius gebėjimus [54, 57].

1.4. Gyvensenos rizikos veiksniai

Gyvensena – tai gyvenimo ypatumai, kurie priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių bei paties individo charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais ir artimaisiais, draugais ir aplinkiniais. Taigi, gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka [29].

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos problemas bei sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo(si) svarbą. Sveika gyvensena – tai individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra: optimalus fizinis aktyvumas, racionali mityba, grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas ir kt. [29, 81].

Sveikos gyvensenos motyvacija ir elgesys formuojamas skleidžiant švietimo įstaigų, žiniasklaidos informaciją ir informaciją apie vykdomas sveikos gyvensenos priemones ir įgyvendinant programas. Nacionalinė sveikatos koncepcija (1991) [64] ir Sveikatos sistemos įstatymas (1994) [69], Lietuvos sveikatos programa (1998) [68] numato visuomenės švietimą, asmens ir visuomenės sveikatinimo teisines sąlygas, apimančias sveikatos propagandą, visuomenės informavimą, sveikatos žinių populiarinimą, mokymą sveikatos klausimais, tabako ir alkoholio kontrolę bei sveiką gyvenseną [60].

(31)

1.4.1.Alkoholio ir narkotikų vartojimas

Alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs pasaulyje. Ž alingiausias sveikatai yra nesaikingas alkoholio vartojimas. Daž nas bei gausus alkoholio vartojimas turi įtakos atsirasti arterinei hipertenzijai (AH) bei didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos smegenų insulto net iki 4 kartų Alkoholio vartojimas dažnai lemia mirtis dėl alkoholio sukeltos agresijos pasekmių – smurto arba staigias mirtis dėl išeminės širdies ligos. [60, 73].

Atlikti tyrimai rodo, kad sveikatai žalingesnis (didesnis vartojimo dažnis, didesnės vienkartinės dozės, daugiau neigiamų padarinių) alkoholinių gėrimų vartojimas turi ryšį su bedarbyste, ankstyva alkoholinių gėrimų vartojimo pradžia, artimųjų problemomis dėl alkoholio vartojimo, ž emu išsimokslinimu. Sveikatai mažiau žalingas gėrimų vartojimas yra susijęs su šeimos ir darbo turėjimu. Labiausiai alkoholį vartoti yra linkę jauno ir vidutinio amž iaus ir ž emesnio išsilavinimo vyrai [36, 60].

Lietuvos 2006 m. suaugusiųjų gyvensenos tyrimas [28] rodo, kad stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis nuo 1994 m. tarp vyrų ir moterų beveik nepakito. 2006 m. bent kartą per savaitę juos gėrė kas trečias vyras ir kas dešimta moteris. Alaus vartojimo dažnis didėja. Vyrų, bent kartą per savaitę geriančių alaus, dalis padidėjo nuo 44 proc. 1994 m. iki 56 proc. 2006 m., o moterų atitinkamai nuo 7 proc. iki 18 proc.

Tyrimų duomenimis, rūkymas ir alkoholinių gėrimų vartojimas dažnai yra studentų medikų problema. Goštauto ir kt. [27] priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybių analizė atskleidė, jog daugiausia studentų (didžiausias procentas) vartoja etanolį – 83,8 proc., 36,1 proc. rūko, o bent kartą kitokias narkotines medžiagas išbandė 25 proc. Bet kurias priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojančių vyrų procentas yra didesnis negu moterų.

Europoje ir Lietuvoje greta tabako ir alkoholinių gėrimų (etanolio) vartojimo, plinta kitokios nelegalios medžiagos, sukeliančios priklausomybę, labai pažeidžiančios sveikatos ir ligų pusiausvyrą. Nuo 1995 m. iki 2002 m. oficialieji narkomanijos rodikliai Lietuvoje padidėjo beveik 4 kartus (nuo 34,0 iki 126,3 (100 000 gyv.)). Narkotikai tampa prieinamesni, didėja jų pasiūla ir poreikis [8, 27, 60].

1.4.2. Rūkymas

(32)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), tarp rūkančiųjų mirtingumas 30 – 80 proc. didesnis negu tarp nerūkančiųjų. PSO duomenimis kasmet nuo rūkymo žemėje miršta 3 mln. ž monių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl išeminės širdies ligos (IŠL), nes rūkymas yra vienas iš trijų pagrindinių IŠL rizikos veiksnių. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų per metus miršta apie 7-8 tūkstančiai žmonių. Įrodyta, kad rūkymas turi didelės reikšmės išsivystyti išeminei širdies ligai, plaučių vėžiui, chroniškam bronchitui, emfizemai, kraujagyslių ligoms, osteoporozei, kenkia lytiniam pajėgumus [60,73].

Gyvensenos tyrimų rezultatai rodo, kad rūkančiųjų dalis visuomenėje sparčiai didėja. Tyrimų duomenimis rūkymas yra susijęs su lytimi, amžiumi, socialiniu aktyvumu ir statusu. Klumbienės [51] ir kitų atlikti tyrimai rodo, kad rūkymas yra labiau paplitęs tarp jaunesnių ir mažiau išsilavinusių asmenų. Daugiausiai kasdien rūkančių yra jauno ir vidutinio amžiaus suaugusių vyrų ir moterų grupėse, o maž iausiai – vyriausio amžiaus grupėse. Didžiausia kasdien rūkančių dalis yra tarp gyventojų, turinčių vidurinį arba profesinį išsilavinimą, maž iausia – tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų. Pasyvusis rūkymas labiau būdingas moterims [60, 71, 81].

1.4.3. Mitybos įpročiai

Netinkama mityba gali turėti įtakos įvairių ligų atsiradimui, pvz., per didelis riebalų vartojimas skatina hipercholesterinemijos, t.y. padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje atsiradimą. Jeigu vartojama per daug riebalų, daugėja cholesterolio, kuris nusėda ant kraujagyslių sienelių, mažėja jų spindis ir audiniai blogiau aprūpinami krauju. Cholesterolio kiekį galima sumažinti valgant mažiau gyvulinės kilmės riebalų, o daugiau – augalinės ląstelienos turinčių produktų (daržovių, vaisių, grūdintų kultūrų), normalizuojant kūno svorį, reguliariai mankštinantis [81].

Kaip sveikos mitybos rodikliai daž niausiai nurodomas augalinio aliejaus vartojimas maistui gaminti, neriebaus pieno bei daržovių ir vaisių vartojimas. Nesveikai mitybai būtų galima priskirti taukų ir nenugriebto pieno bei retą daržovių ir vaisių vartojimą [60].

(33)

gyventojų išsilavinimo: turintys aukštąjį išsilavinimą gyventojai labiau laikosi sveikos mitybos principų, o žalingi sveikatai mitybos įpročiai (pvz., taukų ir nenugriebto pieno vartojimas) labiausiai paplitę žemesnio išsilavinimo gyventoju grupėse [60, 81].

1.4.4. Viršsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas

Nutukimas yra ne tik gana paprastai išvengiamas lėtinis susirgimas, bet ir rizikos veiksnys kitoms ligoms atsirasti. Pagrindinės ligos, atsirandančios dėl nutukimo, yra ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, bet ir diabetas, hipertenzija, tulžies pūslės ir, be abejo, psichosocialinės ligos. Moksliniai duomenys rodo, kad viršsvorio ar nutukimo paplitimą gali lemti nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas. Kartu su rūkymu, aukštu cholesterolio lygiu ir aukštu kraujospūdžiu viršsvoris ir nutukimas laikomi vienais svarbiausių kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių [60, 96].

Daugumos tarptautinių gyvensenos tyrimų duomenimis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojams būdingas mažas fizinis aktyvumas. Viršsvorio, nutukimo ir fizinio aktyvumo problemos nevienodai paplitusios įvairiose sociodemografinėse grupėse. Klumbienės ir kt. [51] trijose Baltijos šalyse (Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje) atliktame tyrime nustatyta, kad antsvoris labiau paplitęs vyresnių asmenų tarpe, t.y. virš 50 metų amžiaus. Taip pat buvo labiau paplitęs tarp mažiau išsilavinusių moterų visose šalyse ir tarp mažiau išsilavinusių vyrų Suomijoje. Antsvoris mažiau paplitęs tarp kasdienių rūkalių - estų (vyrų ir moterų), ir lietuvių (vyrų). Lietuvos suaugusių gyvensenos tyrimo duomenimis [28] 2006 m. buvo nutukusios 19 proc. moterų ir 49 proc. moterų turėjo antsvorį. Antsvorio ir nutukimo paplitimas skirtingai kito tarp vyrų ir moterų. Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m2) dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994 m. iki 21 proc. 2006 m., o antsvorio (KMI>25 kg/m2) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. iki 56 proc.

Didesniais nutukimo ir viršsvorio rodikliais išsiskiria Lietuvos moterys, o pasyvaus poilsio įpročiai labiau būdingi vyrams. Tyrimų duomenimis net 60 proc. Lietuvos gyventojų renkasi pasyvų laisvalaikį, nejuda ir nesimankština. Pasyvaus poilsio įpročiai labiau būdingi vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau nepakankamas fizinis aktyvumas sparčiai plinta ir vaikų bei paauglių (moksleivių) grupėse. Fizinio pasyvumo (laisvalaikiu) reiškiniai labiau būdingi mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų grupei [11, 60].

(34)

amžiaus žmogui. Jis pagerina nuotaiką, darbingumą, miegą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti stresą, sumažina tikimybę susirgti su hipokinezija (nepakankamu judėjimu) susijusiomis ligomis (nutukimu, ateroskleroze, hipertenzija ir kt.) [11, 81].

14.5. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija)

Kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Ilgą laiko tarpą pakilęs kraujo spaudimas vadinamas hipertonija. Jis žaloja širdį, kraujagysles. Hipertonine liga sergančius dažnai ištinka miokardo infarktas, insultai, gali sutrikti regėjimas, inkstų ir kitų organų veikla. Nuolatos pakilęs kraujo spaudimas gali atsirasti dėl arterijų sklerozės, rūkymo, jis taip pat dažniau padidėja nutukusiems, mažai judantiems, patiriantiems daug stresų, vartojantiems daug valgomosios druskos žmonėms, alkoholio [81].

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) arba arterinė hipertenzija (AH), kaip ir žalingi elgsenos rizikos veiksniai (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir kt.), labiausiai paplitę tarp sveikatą žalojančių veiksnių ir vis dar išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Epidemiologinėse studijose, vykdytose už sienio šalyse, nustatyta, kad AH turi beveik pusė tirtų vidutinio amžiaus asmenų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai nurodo, kad AH yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių, nulemiančių 20-50 proc. visų mirčių. Dažniausiai AH lydi ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas. Esant AH ir kitiems rizikos veiksniams, mirtingumas nuo IŠL padidėja iki dešimties kartų. Iš kitos pusės, rizikos veiksniai, tokie kaip antsvoris, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, didelis druskos bei riebaus maisto vartojimas gali skatinti rastis AH [48, 74].

(35)

moterų ir beveik nepakito tarp vyrų. Tačiau aukštojo išsilavinimo vyrai pradėjo rečiau rūkyti. Labai išaugo alaus vartojimo dažnis, o stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas nepasikeitė.

Lietuvos gyventojų elgsenos situacijos analizė rodo, kad visgi Lietuvoje sveikos gyvensenos plėtra yra labai netolygi ir nevienareikšmiška. Iki šiol Lietuvos gyventojai nesuvokia sveikatai žalingų įpročių (ypač alkoholio vartojimo) išvengimo svarbos. Nerimą kelia labai sparčiai didėjantis rūkančių moterų skaičius bei alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp jaunesnių šalies gyventojų (ypač moksleivių). Neracionali mityba ir fizinis pasyvumas atitinkamai lemia itin aukštus viršsvorio ir nutukimo rodiklius, kurie yra vieni aukščiausių pasaulyje [60].

1.5. Sveikatos stiprinimas

Žmogus savo gyvenimo būdu, kitaip tariant elgesiu gali stiprinti sveikatą arba ją ž aloti. Šiuo metu visuomenėje žmonių gyvensena ir elgsena labiausiai lemia būdingas sveikatos problemas [29, 99].

Sveikatos stiprinimas gali būti apibrėžiamas kaip mokslas ir menas, padedantis žmonėms keisti savo gyvenseną ir siekti optimalios sveikatos būklės. Optimali sveikata čia apibūdinama kaip fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės bei intelektualinės sveikatos pusiausvyra [40]. Otavos chartijoje [76] teigiama, kad „sveikatą stiprina ir palaiko žmonės savo kasdienio gyvenimo aplinkoje, kurioje jie mokosi, dirba, linksminasi ir myli“

Sveikatos stiprinimo veikla yra nukreipta ne į gyventojų sveikatos patikrinimus, ligų diagnostiką ir gydymą, bet į juos supančią fizinę ir socialinę aplinką (gyvenamąją, mokymosi, darbo ir kt. aplinką), kuri stiprina (arba žaloja) jų sveikatą [39]. Sveikata – XXI amž iuje [92] 13 uždavinyje teigiama, kad „iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje, vietos bendruomenėje“

Sveikatos stiprinimo procesai gali apimti sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą, aplinkos, kurioje sveikas pasirinkimas tampa lengviausiu pasirinkimu, kūrimą, mokymą apie sveikatos išsaugojimą ir palaikymą, sveikos gyvensenos skatinimą [40].

Riferimenti

Documenti correlati

58 turėjusios lytinius santykius (80,9 proc.), reikšmingai dažniau nurodė, jog teigiama savivertė priklauso/visiškai priklauso nuo pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu,

Tą taip pat matome ir iš to, kokias jie išskyrė dažniausias konfliktų priežastis, vadovaujančio personalo, turinčio vidinį kontrolės lokusą, nuomone

Vertinant apklausoje dalyvavusių studentų, dirbančių kompiuteriais, sveikatos nusiskundimus, paaiškėjo, kad daţniausiai dirbdami kompiuteriu studentai jaučia kaulų

sveikatos priežiūros industrija išleido beveik dvigubai daugiau lėšų reklamai tradicinėms spausdintinėms priemonėms (2,39 bln. JAV dolerių) nei reklamai

Vertinant respondentų nuomonę apie jų aukštesnės kokybės lūkesčio iš privačios odontologijos klinikos pateisinimą, nustatyta, kad dauguma respondentų, kurie

Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo išvados rodo, kad gydymu patenkinti pacientai tiksliau laikosi gydytojo paskirto gydymo, duotų patarimų, rečiau keičia gydytojus ar

pasitinkant. Komunikacija: teorija ir praktika. Equity of access to health care. Nemet GF, Bailey AJ. Distance and health care utilization among the rural elderly. Sveikatos

ü patarimai profilaktikos klausimais ir gydytojo atsižvelgimas į paciento pageidavimus. Atlikus tyrimą, buvo nustatyti pacientų požiūriu, reikšmingiausių bendravimo