KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
AUŠRA MAKAREVIČIŪTĖ
INTENSYVAUS STEBĖJIMO TAIKYMAS PACIENTŲ MITYBOS
YPATUMŲ KOREKCIJAI SERGANT METABOLINIU SINDROMU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Mityba)
Mokslinis vadovas
Prof.habil.dr. Alfonsas Vainoras
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Mityba)
INTENSYVAUS STEBĖJIMO TAIKYMAS PACIENTŲ MITYBOS YPATUMŲ KOREKCIJAI SERGANT METABOLINIU SINDROMU
Aušra Makarevičiūtė
Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010. 69 p.
Darbo tikslas. Įvertinti intensyvaus stebėjimo taikymą pacientų mitybos ypatumų korekcijai sergant metaboliniu sindromu.
Uždaviniai. 1.Įvertinti sergančiųjų metaboliniu sindromu mitybos įpročius. 2.Palyginti standartinio stebėjimo ir intensyvaus stebėjimo taikymo efektyvumą mitybos korekcijoje, sergant metaboliniu sindromu. 3.Palyginti mitybos korekcijos ir medikamentinio gydymo efektyvumą sergant metaboliniu sindromu. 4.Įvertinti programos intensyvaus stebėjimo taikymo galimybes ir pacientų lūkesčius.
Tyrimo metodika. KMUK kardiologijos klinikoje buvo atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas, pagal kurį tiriamieji buvo suskirstyti į tris tiriamųjų grupes. Dvi grupes sudarė po dešimt žmonių, segančių MS, trečiąją grupę šeši žmonės sergantys MS ir vartojantys vaistus AKS mažinti. Standartinio stebėjimo ir medikamentinei grupėms buvo taikyta poveikio priemonė dieta, o intensyvaus stebėjimo grupei – dieta, pateikta elektroninė sveikatos sistema internetinio puslapio www.ekardiologija.lt pavidalu. Penkis mėnesius, intensyvios stebėsenos grupės tiriamieji du kart per mėnesį, pildė duomenų rinkimo formą, kurioje buvo klausiama apie jų MS komponentus (liemens apimtis, AKS, TG, DTL, MTL, GL koncentracijos) bei mitybos įpročius (1priedas). Duomenų rinkimo forma sudaryta remiantis J.Butnorienės daktaro disertacijoje sudaryta ir taikyta vertinimo anketa. [59]. Tyrimo rezultatai statistiškai buvo apdorojami naudojant programinį statistinių duomenų paketą SPSS 16.0 for Windows. Požymių pasiskirstymui skirtingose grupėse χ2 kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95proc. reikšmingumo lygmuo p<0,05. Taip pat , kadangi tiriamųjų imtis yra maža (n<30) ir duomenys nėra pasiskirstę pagal normalinio (Gauso) pasiskirstymo dėsnį, todėl pažymių palyginimui yra taikomi neparametriniai testai. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelių bei grafikų pavidalu.
3 Rezultatai. Standartinės grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis 49 metai, o intensyvios stebėsenos ir medikamentinės 52 metai. Standartinės grupės tiriamieji savo KMI sumažino 4%, o kitos dvi grupės po 5%. DTL koncentracija labiausiai sumažėjo medikamentinėje tiriamųjų grupėje iki 9%, standartinio stebėjimo grupėje iki 6%, mažiausiai tik 2% intensyvaus stebėjimo grupė. Didžiausi pakitimai TG koncentracijos standartinėje grupėje iki 13%, medikamentinei 8%, na o intensyvaus stebėjimo grupėje 2%.Skirtumo tarp tirtų grupių vidurkių nerasta (p > 0,05). Gliukozės koncentracijos pakitimai panašūs buvo standartinėje ir medikamentinėje grupėse iki 7%, o intensyvaus stebėjimo grupėje pokytis siekė vos 1%. Atlikus AKS duomenų analizę gauta, kad sistolinis kraujo spaudimas po tyrimo medikamentinėje grupėje sumažėjo net 10%, o standartinėje tiriamųjų grupėje padidėjo 2,5%, o intensyvios stebėsenos grupėje padidėjo 0,65%. Tarp standartinės ir intensyvios grupių rasta grupių skirtumas (p = 0,005). Vertinant diastolinį kraujo spaudimą, medikamentinėje ir intensyvaus stebėjimo grupėse jis sumažėjo 6%, o standartinėje 4%, tarp grupių skirtumo nėra (p = 0,05). Paskutinis MS kriterijus liemens apimtis standartinės grupės tiriamiesiems sumažėjo 2%, medikamentinės 3%, intensyvios stebėsenos grupėje 4%, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nerastas (p =0,05).
Įvertinus visų grupių mitybos įpročius gauta, kad maisto gaminimui visos grupės dažniausiai vartoja aliejų arba aliejų su kitais riebalais, riebalų vartojimas ant duonos riekės vyrauja labai mažas arba vidutinis, suvalgytų duonos riekelių skaičius standartinio stebėjimo grupėje siekia iki 4 riekelių, o intensyvaus stebėjimo imtyje iki 1 riekelės per dieną, per savaitę grupėse suvartotų kiaušinių skaičius siekia nuo 1 iki 2, kasdien vartojami maisto produktai mėsa, dešra ir bulvės.
Vertinant pacientų lūkesčius informacija apie sveikos mitybos naudingumą buvo aktuoli tarp 50% tiriamųjų, 50% tirtų asmenų kasdien naudojosi mitybos rekomendacijom, prasidėjus tyrimui iki 50% tiriamųjų iš visų grupių užsiiminėjo sportu. Analizuojant žmonių pasitenkinimą priežiūra, kurią gavo tyrimo metu, standartinėje grupėje 50% buvo nepatenkinti ja, o intensyvioje grupėje net 90% pacientų buvo patenkinti suteiktu dėmesiu. Įvertinus Lietuvos sveikatos priežiūrą ir medikų darbą iki 35% pacientų ją vertino blogai. Na o išanalizavus ligonių patirtį gaunant informaciją ir gydytojų apie savo liga dažniausias atsakymų skaičius buvo kad jie gauna informaciją, bet jos trūksta.
Išvados. 1.Išanalizavus sergančiųjų MS mitybos įpročius gauta išvada, kad tiriamieji nesilaiko mitybos rekomendacijų, valgo retai ir po daug, vartoja daug bulvių ir mėsos, smarkiai piktnaudžiauja druska, mėgsta gėrimus saldinti cukrumi, vartoja retai skaidulinius maisto produktus ir žuvį. 2. Intensyvaus stebėjimo efektyvumas lyginant su standartiniu pacientų
4 stebėjimu buvo efektyvesnis mažinant KMI, diastolinį kraujo spaudimą ir liemens apimtį, priešingai DTL, TG, gliukozės koncentracijos pokyčiuose efektyvesnė buvo standartinio stebėjimo grupė. 3.Lyginant intensyvaus stebėjimo efektyvumą su grupe, kuri vartoja vaistus AKS mažinti, gauta išvada, kad medikamentinė grupė buvo efektyvesnė mažinant DTL, TG, gliukozės koncentracijas, bei sistolinį kraujo spaudimą, o vertinant KMI pakitimus, diastolinį kraujo spaudimą bei liemens apimties sumažėjimą abi grupės buvo vienodai efektyvios. 4.Įvertinus pacientų galimybes ir lūkesčius gauta, kad pacientai esantys intensyvaus stebėjimo grupėje yra labiau patenkinti vykdytu tyrimu ir pasiektais rezultatais, bei suteiktu informacijos kiekių nei standartinio ir medikamentinio stebėjimo grupės.
Raktažodžiai. Metabolinis sindromas, MS paplitimas, MS gydymas, E sveikata, mitybos rekomendacijos, sveika mityba, dieta, AKS medikamentai.
5
SUMMARY
Public Health ( Nutrition)
THE APPLICATION OF INTENSIVE MONITORING IN THE CORRECTION OF PATIENTS’ EATING HABITS WHEN SUFFERING FROM METABOLIC SYNDROME Aušra Makarevičiūtė
Scientific adviser: Assoc. Prof. Dr. Alfonsas Vainoras
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine Kaunas; 2010. 69 p.
The aim of the paper: to evaluate the application of intensive monitoring in the correction of patients' eating habits while suffering from metabolic syndrome.
Objectives of the paper: to evaluate patients’ eating habits when suffering from metabolic syndrome; to compare the effectiveness of standard and intensive monitoring in the dietary correction when suffering from metabolic syndrome; to compare the effectiveness of dietary correction and medicament treatment in patients’ with metabolic syndrome; to evaluate patients’ expectations and the opportunities of intensive monitoring program.
Methodology of the paper: perspective monitoring research was conducted in the cardiology clinic of Kaunas University of Medicine. During the medical research work patients were divided into three groups. The first two groups consisted of ten people in each with metabolic syndrome and the third group included six people suffering from metabolic syndrome and taking medication to reduce the arterial blood pressure. The means of the effect diet were applied to standard monitoring group as well as for group taking medication. The diet in the form of electronic health system www.ekardiologija.lt was applied to intensive monitoring group. Five months people from intensive monitoring group filled out the data collection form list twice a month. Form list included the information about MS components (waist circumference, arterial blood pressure, TG, HDL, LDL, GL concentration) and eating habits (Annex 1). Data collection form list was based on the evaluation form made and applied in doctoral dissertation by J. Butnorienė. [59]. Study results were statistically processed using the statistical software package SPSS 16.0 for Windows χ2criterion for feature distribution in different groups. 95% significance
level p < 0,05 was chosen for assessing the hypotheses statistical significance. Moreover, since the test sample is small n< 30 and data is not distributed under the normality distribution law
6 (Gaussian), for this reason nonparametric tests are applied for data comparison. The results of statistical data analysis are presented in the form of tables and diagrams.
Results: The average age of standard monitoring group is 49 years. The average of intensive monitoring and medicament treatment group is 52 years. BMI has decreased 4% in standard monitoring group and 5% in intensive monitoring and medicament treatment groups. HDL concentration mostly decreased in medicament treatment group (up to 9%), up to 6% - in standard monitoring group and up to 2% - in intensive monitoring group. Major changes in TG concentration were seen in standard monitoring group (13%), 8% - in medicament treatment group and 2% - in intensive monitoring group. Difference between averages of the studied groups was not found (p > 0,05). Changes in glucose concentration were similar in standard monitoring and medicament treatment groups (up to 7%) and 1% in the intensive monitoring group. The research showed that after the implementation of arterial blood pressure data analysis, systolic blood pressure has decreased up to 10% in medicament treatment group, 2,5% increased in standard monitoring group and 0,65% increased in intensive monitoring group. The difference between groups (p = 0,005) was found in standard and intensive monitoring groups. Diastolic blood pressure has decreased up to 6% in medicament treatment and intensive monitoring groups, 4% in standard monitoring groups; the difference between groups was not found (p = 0,05). Waist circumference or the last criterion of MS has decreased up to 2% in standard monitoring group, up to 3% in medicament treatment group and up to 4% in intensive monitoring group; statistically significant difference between groups was not found (p =0,05).
Having assessed the eating habits of all the surveyed groups, it was noticed that all of them use oil or oil with other fats while cooking. Fat consumption with bread could be evaluated as very low or average. People from standard monitoring group usually eat up to 4 slices of bread, people in intensive monitoring group eat 1 slice of bread per day. The number of eaten eggs is 1-2 eggs per week in all groups. Meat, sausage and potatoes are the most frequently eaten products.
Assessing patients expectations, information about healthy eating habits was relevant among 50% of patients, 50% of surveyed people used the daily dietary guidelines and in the beginning of the investigation up to 50% of patients in all groups were engaged in sport. Analysing patients’ satisfaction with received medical care during the research, 50% of people were not satisfied in standard monitoring group and 90% of patients in intensive monitoring group positively evaluated the received medical care. 35% of patients were critical when talking about Lithuanian
7 health care and medical work. A majority of patients said that the amount of information about their illness is insufficient.
Conclusions: From what has been analysed in the paper, the following conclusions can be drawn:
1. Patients’ having eating habits and suffering from MS, usually do not follow healthy lifestyle recommendations. They eat much and rarely; potatoes and meat are the most frequent products. Patients use too much salt, like drinks sweetened with sugar, rarely eat low fiber products and fish.
2. The effectiveness of intensive monitoring group was more effective in reducing BMI, diastolic blood pressure and waist circumference. On the contrary, better results in relation to HDL, TG and glucose concentrations were reached in standard monitoring group.
3. While comparing the effectiveness of intensive monitoring with a group taking the medication to reduce arterial blood pressure, the research showed that the group taking the medicament treatment was more effective in reducing HDL, TG, glucose concentration and systolic blood pressure. Two groups were equally effective while assessing BMI, diastolic blood pressure and decreased waist circumference.
4. Having evaluated patients’ expectations, it turned out to be that patients in intensive monitoring group were more satisfied with implemented research, the achieved results and the amount of information than patients in standard monitoring and medicament treatment groups.
Key words: Metabolic syndrome, the prevalence of MS, the MS treatment, E health, dietary recommendations, healthy nutrition, diet, medications of arterial blood pressure.
8
TURINYS
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. E sveikata ... 13
1.1.1. E sveikata Lietuvoje ... 14
1.1.2. E sveikatos nauda ... 16
1.1.3. E sveikatos plėtra ... 18
1.1.4. E sveikatos diegimas kitose šalyse, lyginant su diegimu Lietuvoje ... 19
1.2. Metabolinis sindromas ... 20
1.2.1. Metabolinio sindromo istorija ... 20
1.2.2. Metabolinio sindromo rizikos veiksniai ... 21
1.2.3. Metabolinio sindromo diagnozavimas ... 21
1.2.4. Metabolinio sindromo paplitimas ... 22
1.2.5. Metabolinio sindromo atskirų požymių paplitimas ... 23
1.2.6. Metabolinio sindromo korekcija ... 24
1.3. Mitybos ypatumai ... 25
1.3.1. Mitybos poveikis žmogaus sveikatai... 26
1.4. Intensyvaus stebėjimo taikymas pacientų mitybos ypatumų korekcijai sergant metaboliniu sindromu. ... 27
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 29
2.1.Tyrimo metodologija ... 29
2.2.Tyrimo organizavimas ... 30
2.2.1.Tirtų asmenų bendroji apklausa. ... 32
9
2.2.3. Arterinio kraujo spaudimo įvertinimas ... 32
2.2.4. Antropometriniu duomenų įvertinimas. ... 32
2.2.5. Laboratoriniai kraujo tyrimai ... 33
2.2.6.Metabolinio sindromo įvertinimas. ... 33
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 33
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. ... 35
3.2. Intensyvaus ir standartinio stebėjimo efektyvumo vertinimas. ... 38
3.3. Intensyvaus stebėjimo ir medikamentinio stebėjimo efektyvumo palyginimas. ... 44
3.4. Tiriamųjų mitybos įpročiai. ... 46
3.5. Sergančiųjų metaboliniu sindromu slaugos galimybės ir lūkesčiai. ... 52
IŠVADOS: ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪRA ... 59
10 SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas CD – cukrinis diabetas
DPP – diabeto prevencinė programa DTL – didelio tankio lipoproteinai GL - gliukozė
GTS – gliukozės tolerancijos sutrikimas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos MTL – mažo tankio lipoproteinai
NCEP/ATPIII - Nacionalinės cholesterolio švietimo programos suaugusių gydymo gairės III
p – pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulinė Sveikatos organizacija ŠKL – širdies kraujagyslių ligos
TDF – tarptautinė diabeto federacija TG – trigliceridai
11
ĮVADAS
Intensyvus stebėjimo taikymas yra paremtas E sveikata. Tai informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtos priemonės, kurios naudojamos padedant užtikrinti ir gerinti asmens sveikatą, prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą. Ši sistema yra naujas besikuriantis branduolys suteikiantis galimybę susisiekti pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, perduoti duomenis iš vienos įstaigos į kitą arba pacientams ar sveikatos priežiūros specialistams bendrauti tarpusavyje. Ji apima ir informacinius sveikatos priežiūros tinklus, elektroninius įrašus apie sveikatos būklę, telemedicinos paslaugas, ir asmenines dėvimąsias bei nešiojamąsias pacientų stebėjimo ir pagalbos jiems ryšių sistemas.
Intensyvus stebėjimo taikymas taip pat gali pasitarnauti MS sergančių žmonių tarpe. Šis sindromas – gausus žmogaus organizme atsirandančiais patologiniais pakitimais, didinančiais širdies kraujagyslių ligų (miokardo infarkto ir insulto) ir 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką [21]. Metabolinis sindromas daugialypis nulemtas įvairių rizikos veiksnių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, paveldimumas.
Vykdant šį tyrimą buvo sutelktas dėmesys į pacientų mitybos ypatumus, kaip į vieną pagrindinį MS rizikos veiksnių. Šiame tyrime yra svarbu sukurti elektroninę sveikatos sistemą intensyviai pacientų mitybos ypatumų korekcijai sergant MS stebėjimui, kurios pagalba galima būtų kontroliuoti žmogaus rizikos veiksnių kitimus, stebėti pavojaus signalus, suteikti švietimą, atlikti mokymą, korekciją, taikyti dietas ir fizinį aktyvumą. Yra siekiama intensyvios elektroninės svetainės stebėsenos pagalba išvengti MS rizikos veiksnių, o taip pat sėkmingai gydytis nuo širdies kraujagyslių ligų ir 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizikos [21].
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti intensyvaus stebėjimo taikymą pacientų mitybos ypatumų korekcijai sergant metaboliniu sindromu.
Darbo uždaviniai :
1. Įvertinti sergančiųjų metaboliniu sindromu mitybos įpročius;
2. Palyginti standartinio stebėjimo ir intensyvaus stebėjimo taikymo efektyvumą mitybos korekcijoje, sergant metaboliniu sindromu;
3. Palyginti mitybos korekcijos ir medikamentinio gydymo efektyvumą sergant metaboliniu sindromu;
4. Įvertinti programos intensyvaus stebėjimo taikymo galimybes ir pacientų lūkesčius.
13
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. E sveikata
E sveikata tai informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtos priemonės, kurios naudojamos padedant užtikrinti ir gerinti asmens sveikatą, prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą. E sveikata suteikia galimybę susisiekti pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, perduoti duomenis iš vienos įstaigos į kitą arba pacientams ar sveikatos priežiūros specialistams bendrauti tarpusavyje. Ji apima ir informacinius sveikatos priežiūros tinklus, elektroninius įrašus apie sveikatos būklę, telemedicinos paslaugas, ir asmenines dėvimąsias bei nešiojamąsias pacientų stebėjimo ir pagalbos jiems ryšių sistemas. Pati e sveikatos sistema susideda ir apima platų paslaugų spektrą, sukuria bendradarbiavimą, bei skatina kiekvienos įstaigos motyvaciją. Remiantis R..C.Alvarez e-sveikata tarsi sveikatos priežiūros modelis, kurio centre yra vartotojas - kur suinteresuotosios šalys, naudodamosios informacinėmis, komunikacinėmis bei interneto technologijomis, bendradarbiauja, teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas, už jas atsiskaitydamos, taip pat valdydamos sveikatos priežiūros sistemą [19].
Pati sistema yra unikali paslaugų teikimo sistema, kuri skirstoma į penkias pagrindines paslaugų sritis :
1.Ilgalaikės stebėsenos ir priežiūros paslaugos (tai visų gyventojų sveikatinimo, profilaktikos, stebėsenos, rizikos laipsnio vertinimo, imunizacijos, visuomenės sveikatos paslaugos, teikiamos sveikatos apsaugos institucijų, dažnai kartu su socialiniais darbuotojais, visuomeninėmis organizacijomis);
2.Šeimos gydytojo paslaugos (teikiamos pirminio lygio sveikatos paslaugų institucijose);
3.Specializuotos ambulatorinės paslaugos (teikiamos poliklinikose ir ligoninėse pagal BPG siuntimus);
4.Stacionaro paslaugos (sudėtingiausios sveikatos apsaugos paslaugos, teikiamos universitetinių klinikų, turinčių geriausią gydymo bazę ir specialistus);
5.Nacionalinis paslaugų valdymas (išsami administracinė, klinikinė ir finansinė e sveikatos sistemos teikiama informacija).
14 1.1.1. E sveikata Lietuvoje
Augantys objektyvūs poreikiai, kitų šalių patirtis e sveikatos srityje, Europos sąjungos parama, įvykdyti moksliniai tyrimai, tarptautiniai projektai skatina elektroninės sveikatos diegimą bei plėtojimą Lietuvoje. Žinoma, tokios problemos kaip nepakankamas sveikatos sistemos vartotojų informuotumas, nebuvimas vieningų nacionalinių e sveikatos sistemos standartų ar nepakankamas e sveikatos sistemos projektų koordinavimas stabdo e sveikatos plėtros situaciją [1]. Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių parengė ir sėkmingai įgyvendina Lietuvos e sveikatos sistemos 2008-2015 metų plėtros strategiją. Ši strategija svarbi priemonė tobulinant sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis sparčiai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Rengiant e sveikatos sistemos plėtros planą buvo nustatytos pagrindinės vartotojų tikslinės grupės, kurios formuoja pagrindinę plėtros situaciją ir, kuriose įvardijami prioritetai [20]. Pirmoje lentelėje pateiktos vartotųjų tikslinės grupės ir prioritetai.
15 1 lentelė. E sveikatos plėtros plano tikslinės grupės ir jų prioritetai.
Vartotojų grupės Kritiniai poreikiai
Pacientai Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir
prieinamumo pagerėjimas.
Sveikatos priežiūros įstaigos Darbo organizavimo racionalumo padidėjimas. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai Sveikatos priežiūros proceso informacinio
palaikymo pagerėjimas;
Darbo procesų optimizavimas, profesinės kvalifikacijos kėlimas.
VLK LR sveikatos priežiūros sektoriaus valdymo ir
optimizavimo galimybių padidėjimas;
Lėšų panaudojimo kontrolės galimybių padidėjimas.
Sveikatos apsaugos ministerija, visuomenės Platesnės sveikatinimo veiklos analizės galimybės; Platesnės visuomenės sveikatos analizės galimybės; Informacijos apie gyventojų sveikatą ir LR sveikatos priežiūros veiklą kokybės ir patikimumo pagerėjimas.
Sveikatos informacijos vartotojai (pvz., institucijos)
Pagerintas duomenų rinkimo procesas; Pagerinta duomenų kokybė;
Informacijos apie gyventojų sveikatą ir LR sveikatos priežiūros veiklą kokybės, patikimumo ir prieinamumo pagerėjimas
Vertinant Lietuvoje e sveikatos paslaugų teikimo galimybes galima teigti, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos šalių vidurkio. Tai patvirtina Slovėnijoje atliktas Europos šeimos gydytojų nuomonės tyrimas „Empirica/Ipsus“, kurio duomenys teigia tai, kad apklausus 263 šeimos gydytojus Lietuvoje, paaiškėjo, kad 57 proc. šalies šeimos gydytojų darbo vietoje turi kompiuterį, 51 proc. naudojasi internetu ir vos 29 proc. naudojasi kompiuteriu, konsultuodami pacientus, o lyginant su Europa duomenys rodo, kad 87 proc. Europos šeimos gydytojų naudojasi kompiuteriu, 70 proc. naudojasi internetu, o 66 proc. konsultuoja naudodamiesi kompiuteriu. Tyrimas taip pat rodo, kad Europoje administracinius pacientų duomenis
16 elektroninėse laikmenose kaupia 80 proc. šeimos gydytojų: iš jų 92 proc. kaupia ir medicininius diagnozių bei gydymo vaistais duomenis, o 35 proc. – rentgenogramas. Naudodamiesi internetu Europos šeimos gydytojai duomenimis dažnai keičiasi su laboratorijomis (40 proc.), rečiau – su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis (10 proc.). Tarp Europos šalių šeimos gydytojų dar nėra labai paplitęs pacientų konsultavimas elektroniniu paštu (4 proc.), nors Danijoje 60 proc. gydytojų susirašinėja su savo pacientais elektroniniais laiškais. Tačiau Lietuvoje tik 32 proc. šeimos gydytojų elektroninėse laikmenose kaupia administracinius pacientų duomenis, naudodami kompiuterį, šeimos gydytojai dažniausiai bendrauja su sveikatos priežiūros valdymo institucijomis (29 proc.), draudimo įstaigomis (12,5 proc.) ar laboratorijomis (8 proc.), tačiau retai – su kitais šeimos gydytojais bei sveikatos priežiūros įstaigomis (iki 5 proc.) ir labai retai – su socialinėmis priežiūros įstaigomis [2]. Analizuojant Lietuvos e sveikatos strategiją pastebėta tai, kad joje atsispindi Norvegijos, Suomijos, Kanados, Australijos, Ispanijos ir kitų moderniai bei efektyviai e sveikatą organizuojančių šalių pavyzdžiai, patirtys [3]. Lyginant Lietuvos e sveikatos projekto diegimą su kitų Europos šalių patirtimi, galima daryti išvadą, jog jų situacija yra artima Lietuvai. Reikia pastebėti, kadangi šie minimi projektai nėra tiesiogiai palyginami pagal apimtis ir problematiką su Lietuvos situacija, todėl projektų išvadų palyginimai pateikti apibendrinama informacija. Panašumai tokie pvz.: Danijos projekto sistema organizuoja informacijos apsikeitimą tarp Danijos sveikatos priežiūros proceso dalyvių. NHS Jungtinė Karalystė – padidintas sveikatos sistemos efektyvumas, investuojant į elektroninį paciento įrašą. „HYGEIAnet“ Graikija – planuojama automatizuoti šias sritis: pacientų duomenų saugojimą, išteklių paskirstymą, informacijos apsikeitimą, sprendimų palaikymą, švietimo ir mokslo plėtojimą. TRIAMUN Project, Šveicarija – kuriama elektroninė paciento ligos istorija [4].
1.1.2. E sveikatos nauda
Nauda, diegiant e sveikatos sistemą šalyje yra :
1. Elektroninės medicininės dokumentacijos programos puikiai papildytų jau sukauptas vaizdų duomenų bazes;
2. Naujų darbo vietų įkūrimas;
3. Integruotas mokslo, mokymo ir klinikinės praktikos informacinių technologijų kūrimas, diegimas ir plėtra;
17 panaudojimas) įgalintų nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti lėtinėmis ligomis sergančių ligonių būklę.
Žinoma teigiama reikšmė būtų ta, kad [5] : a)žymiai padidėtų gydytojų darbo našumas;
b) taptų platesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; c)geresnė paslaugų kokybė pacientams;
d)geresnė gydymo kokybė;
e)veiksmingesnis administravimas.
E sveikatos sistemos poreikis yra puikiai nusakomas kitų šalių pavyzdžiais. Sveikatos požiūrio aspektu elektroninė sveikata viena iš būtiniausių ateities perspektyvų, kurios ypatingai pakeltų kiekvienos šalies sveikatos lygį. Pavyzdžiui atitinkamos informacijos gavimas reikiamu laiku ir vietoje sprendžiant klinikines situacijas puikiai atitinka elektroninės sveikatos vartojimą. Šioje situacijoje yra pacientas ir gydytojas atleidžiamas nuo varginančio administracinio darbo, taip pat e sveikata automatiškai atnaujina paciento bylą, ją pakoreguoja arba netgi panaudoja moksliniais tikslais.
Kitas pavyzdys e sveikatos panaudojimas geografinėje darbo rinkoje – bendravimas per atstumą, gydymo specialistams sutrumpinama kelionės ir laikas, o pacientams yra nenutrūkstamas nuolatinis kontaktas su gydytoju. Taip pat analizuojant gydytojo poreikį - tai būtų optimizavimas savo darbo – medicinos ir kitų sveikatos priežiūros specialistų galimybes pasiūlyti savo kompetenciją [6].
Dar viena sritis, kur sveikatos priežiūroje elektroninė sveikata teikia naudą, yra palaikomoji priežiūra arba tiesiog slauga. Tai svarbus veiksnys senyvo amžiaus žmonių grupėje. Tyrimas įrodantis šį poreikį atliktas Suomijoje ir paremtas pacientu, slaugytoja ir elektroniniu prietaisu. Vaizdo telefoniniai prietaisai yra pacientų namuose ir slaugytojai bendrauti su savo pacientams per vaizdo telefonus. Sesuo gali pamatyti pacientą ir gali parodyti pacientui, kaip elgtis namuose naudojant kai kuriuos prietaisu. Šalyje, su ilgais atstumais tai reiškia ne tik sutaupyti kelionės išlaidas, bet taip pat galimybės gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas namuose [7].
18 1.1.3. E sveikatos plėtra
Diegiant ir pradedant plėtoti elektroninę sveikatą yra svarbus žmogaus požiūris į šią naujovę. Kembridže buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti paciento vertybes ir supratimą apie internetinį bendradarbiavimą su savo pirminės sveikatos priežiūros specialistais, naudojant jų elektroninio sveikatos įrašo kontekstą. Nuo 4.282 registruotų pacientų buvo pakviesti dalyvauti tyrime; 1.421 naudotojai (33%) baigė tyrimą, 60% iš jų moterys. Pasiskirstymas pagal amžių vartotojai buvo taip: 18 iki 30 (5%), 31, 45 (24%), 46-64 (54%), 65 metų ir vyresnio amžiaus (16%). Naudojant skalę nuo 1 iki 100, dauguma vartotojų nurodė, kad sistema paprasta naudotis (balų vidurkis svyravo 78-85) ir kad jų medicinos kortelės informacija išsami, tiksli ir suprantama (vidutinis balai svyravo nuo 65 iki 85). Tik vartotojų mažuma buvo susirūpinusi dėl savo informacijos konfidencialumo [8].
Neatsiejamas darbas - išbandymas elektroninio ryšio naudos su pacientu dar prieš pradedant diegti elektroninę sveikatą. Čia galima remtis Kolumbijoje atliktu tyrimu, kuris siekia įvertinti nuotolinės medicinos technologijų, klinikinės praktikos ir sveikatos priežiūros rezultatų veiksmingumą. Gauti tyrimo rezultatai teigia, kad iš 80 tinkamų klinikinių tyrimų, 61 (76%) atlikta analizė, 50 (63%) nurodė teigiamą rezultatą [9].
Šalia naudingumo elektroninės sveikatos visada iškyla klausimai ir prieštaravimai susiję su socialinėmis, etinėmis ir teisinėmis kliūtimis. Žinoma viskas atsiremia į suvokimą, nusiteikimą, ekonominę padėtį ir taip pat į visišką saugumą. Jungtinėje Karalystėje ištyrus informacinių technologijų padėtį sveikatos priežiūros srityje ir nustačius naudą ir kliūtis gauta, kad pagrindinės bėdos - lėšų stygius, sistemų sudėtingumas ir naujų technologijų naudos suvokimo supratimo stygius [10].
Atlikti moksliniai tyrimai parodo kad ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vyrauja elektroninės sveikatos plėtros baimė vien dėl nemokėjimo naudotis naujomis informacinėmis technologijomis. Suomijoje atliktas tyrimas, kurio metu dalyvavo 113 studentų, iš kuriu 17 iškarto savo noru atsisakė dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo paremtas elektroninės sveikatos įdiegimo įžanginiais kursais, kurie truko 2 – 3 mėn. Dalyvavo daug skirtingų profesinių grupių. Rezultatai buvo teigiami. Daugelis dalyvių teigė, jog jie daug išmoko, taip pat kad nebuvo priklausomybės nuo laiko ir vietos, ir taip pat nebuvo kalbos barjerų, kas labiausiai gąsdino tiriamos ligoninės dalyvius. Nauda buvo ta jog prieš diegiant elektroninę sveikatą, svarbu žmones supažindinti su technologijomis [11]. Žinoma analizuojant baimes pagrindas tiriamosios
19 imties yra pagyvenęs žmogus, tačiau ar tai tik mintis sutampanti su realybe ar tik neteisingas požiūris?
Ieškant atsakymo į šį klausimą galima remtis Kinijoje atliktu tyrimu: trisdešimt pagyvenusių žmonių dalyvavo tyrime (9 vyrų, 21 moterų, kurių amžius 65-80 metų, amžiaus vidurkis 72). Dalyvių meistriškumo elementarių naudojimosi kompiuteriu įgūdžių, veikiančių gerokai padidėjo (p <0,05), jie turėjo galimybę naudotis sveikatos priežiūros informacija internetu ir gavo su sveikata susijusias žinias (p <0,05). Bendro mokymosi patirtis buvo teigiama. Išvada : e-sveikatos programos būtų veiksmingos teikiant sveikatos mokymą vyresnio amžiaus žmonėms [12].
1.1.4. E sveikatos diegimas kitose šalyse, lyginant su diegimu Lietuvoje
Pradedant diegti, ar jau įdiegus elektroninę sistemą yra labai svarbu kitų šalių pavyzdžiai, nepriklausomai nuo šalies ar ji yra aukšto ekonominio lygio ar žemo, ar tai yra didelė valstybė ar maža, ar tai kaimelis ar didelė sostinė. Kiekviena patirtis ir nuomonė padeda formuoti tikslingą sistemą ir ją vis tobulinti. Tarkim, Afrikos regionas : siekiant pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač afrikiečių, kurie gyvena atokiose kaimo vietovėse, yra būtina didinti prieinamumą ir jų naudojimą sveikatos priežiūros paslaugos. Vadinasi, visuotinė galimybė naudotis e. sveikata, turėtų būti visų Afrikos regiono šalių vizija. Kiekviena šalis turi parengti kelių žemėlapį strateginių elektroninės sveikatos planą, kuris, laikui bėgant būtų suvokta ir realizuota [13]. Arba Rumunijos situacijoje nepaisant to, kad sveikatos apsaugos sistemoje vyrauja krizės, tačiau e-sveikatos diegimas klesti. Šioje šalyje tiriant elektroninę sveikatą yra orientuojamasi į ligoninės informacines sistemas, elektroninės sveikatos istorijas, elektroninius pirkimus, vaizdų apdorojimus, diagnostikos ir gydymo pagalbą, diagnostiką, telekonsultacijas, švietimo, mokslinių tyrimų ir srities orientuotų interneto pagalbos paslaugas [14]. Tiriant Rytį Azijos šalis tokias kaip Japonija, Honkongas, Singapūras, Pietų Korėja ir Taivanas, elektroninė sveikata telpa į šias sąvokas : politika, reglamentavimas, teikimas, finansavimas ir gydytojo-paciento santykiai. Apskritai e. sveikatos plėtra regione yra mažiau pažengusi nei galima tikėtis [15]. Atsižvelgiant į Kanados perspektyvas sveikatos apsaugos sistemos patiria didelių finansinių ir gyventojų skaičiaus spaudimų, susijusių su sąnaudomis, prieinamumu, kokybe, atskaitomybe ir informacijos bei komunikacijos technologijų integracija. Todėl šioje šalyje yra didelis potencialas plėtoti elektroninę sveikatą [16]. Jordanijoje
20 į elektroninę sveikatą žiūrima, kaip į prioritetą sveikatos priežiūros informacinių technologijų srityje, tačiau šis naujas modelis nėra galutinai subrendęs ir teikiantis šaliai pasitikėjimą, nes plėtojant jį kyla daug kliūčių ir nežinomų ateities.
Apibendrinant elektroninę sveikatą galima teigti, kad e sveikata tai elektroninis keitimasis sveikatos priežiūros duomenimis ar informacija tarp organizacijų. Tai pereinamojo laikotarpio pramonė. Savo forma ir struktūra nuolat stiprėjanti ir auganti [18].
1.2. Metabolinis sindromas
Metabolinis sindromas (MS) – tai žmogaus organizme atsirandanti visuma patologinių pakitimų, didinančių širdies kraujagyslių ligų (ŠKL) (miokardo infarkto ir insulto) ir 2 tipo cukrinio diabeto (CD) išsivystymo riziką [21].
1.2.1. Metabolinio sindromo istorija
Visa MS istorija prasidėjo dar 1920 metais, medžiagų apykaitos sutrikimų ryšys tapatinosi greta ŠKL ir 2 tipo CD. Tolimesnė istorija apėmė 1956 metus, kaip į patologinį ryšį įsiliejo antroidinio tipo nutukimas bei aterosklerozė, ir galiausiai 1980 metais nustatytas atsparumo insulinui ir hiperinsulinemijos vaidmuo bei ryšys su centriniu nutukimu, padidėjusiu trigliceridų (TG) kiekiu kraujyje, gliukozės tolerancijos sutrikimu ar 2 tipo CD, sumažėjusiu didelio tankio lipoproteidų (DTL) cholesterolio kiekiu kraujyje ir arterine hipertenzija [23]. Ši gausa klinikinių pakitimų sudarė 1988 metais Reaven aprašytą X sindromą, susidedantį iš atsparumo insulino stimuliuotam gliukozės pasisavinimui, hiperinsulinemijos, gliukozės tolerancijos sutrikimo, dislipidemijos ir hipertenzijos. Tuo laikotarpiu buvo pagrindinė jo iškelta hipotezė, jog atsparumas insulinui – pagrindinis metabolinis defektas, sąlygojantis visus kitus požymius [24]. Istorija tęsėsi fizinio aktyvumo įtakos bei nutukimo ir hiperurikemijos požymių papildymais bei mikroalbuminurijos pakitimais, kol galiausiai 1998 metais Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė vieningą sindromo apibrėžimą ir rekomendavo jį vadinti metaboliniu sindromu [25]. Apibendrintai galima teikti, jog visumą patologinių pakitimų sukelia metabolinio sindromo klinikiniai komponentai : atsparumas insulinui, hiperinsulinemija, centrinis nutukimas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, krešumo sistemos aktyvumo padidėjimas, endotelio disfunkcija, uždegimo žymenų aktyvumo padidėjimas, hiperurikemija [22].
21 1.2.2. Metabolinio sindromo rizikos veiksniai
Rizikos veiksnys tai priežastis, kuri veikdama vieną ar kitą veiksnį sukelia pakitimą. Analizuojant MS nėra konkretaus vieno veiksnio, kadangi patį sindromą sudaro daug patologinių pakitimų. Tačiau tiek praktikoje stebint ir dirbant su žmonėm, tiek remiantis literatūros analizėmis mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas kaloringų angliavandeniai turtingų maisto produktų vartojimas (kuomet angliavandeniai sudaro > 60 proc. bendrai suvartoto kalorijų kiekio), genetinis polinkis (nutukimo, atsparumo insulinui, insulino sekrecijos), 2 tipo CD šeimoje, centrinis nutukimas yra rizikos veiksniai MS atsiradimui [26, 27].
1.2.3. Metabolinio sindromo diagnozavimas
Visame pasaulyje yra išskirti ir naudojami trys pagrindiniai MS diagnostikos kriterijai : tai 1998 metų PSO, pavaizduota antroje lentelėje [25], 2001 metų Nacionalinės cholesterolio švietimo programos Suaugusių gydymo gairės III („NCEP“/ATP III“) [28] (3 lentelė), 2005 metų Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) [29] (4 lentelė).
2 lentelė. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoti metabolinio sindromo diagnostikos kriterijai.
PSO 1998
Atsparumas insulinui (nustatyta euglikeminio klampo metodu ar apskaičiavus „HOMAIR“ indeksą), arba nustatytas
angliavandenių apykaitos sutrikimas (SGN, ar GTS, ar 2 tipo CD) + bet kurie 2 iš žemiau išvardintų kriterijų:
Plazmos TG ≥ 1,7 mmol/l
DTL cholesterolis < 0,9 mmol/l (vyrams) ar < 1,0 mmol/l (moterims) KMI > 30 kg/ m2 ar liemens/ klubų santykis > 0,9 (vyrams) ar > 0,85 (moterims)
Albuminas šlapime > 20 µg/min ar albumino/ kreatinino > 30 mg/g Arterinis kraujo spaudimas ≥ 140/ 90 mmHg ar antihipertenzinis gydymas
22 3 lentelė. Nacionalinės cholesterolio švietimo programos suaugusių gydymo gairės III ekspertų rekomenduoti metabolinio sindromo diagnostikos kriterijai.
NCEP/ ATP III“ 2001 bet kurie 3 iš žemiau išvardintų 5:
Centrinis nutukimas: liemens apimtis > 102 cm (vyrams) ar 88 cm (moterims) Plazmos TG ≥ 1,7 mmol/l
DTL cholesterolis < 1,03 mmol/l (vyrams) ar < 1,29 mmol/l (moterims) Arterinis kraujo spaudimas ≥ 130/85 mmHg
Plazmos glikemija nevalgius ≥ 6,1 mmol/l
4 lentelė. Tarptautinės diabeto federacijos metabolinio sindromo diagnostikos kriterijai. Liemens apimtis europiečiams ≥ 94 cm (vyrams); ≥ 80 cm (moterims) Glikemija nevalgius plazmoje ≥ 5,6 mmol/l ar cukrinis diabetas
TG ≥ 1,7 mmol/l
DTL cholesterolis < 1,03 mmol/l (vyrams); < 1,29 mmol/l (moterims)
Arterinis kraujo spaudimas ≥ 130/85 mmHg ar vartoja antihipertenzinius vaistus
Metabolinio sindromo diagnozė → Liemens apimtis + kiti 2 kriterijai
1.2.4. Metabolinio sindromo paplitimas
Išsiaiškinus kas yra MS, per laiką ištyrus rizikos veiksnius ir pasaulyje nustačius vieningus diagnozavimo kriterijus, galima įvertinti įvairiose šalyse vyraujantį MS paplitimą. O jis yra įvairus priklausomai nuo rasės, lyties, fizinio aktyvumo, mitybos ir daugelio kitų veiksnių. Vertinant Europą, kurioje taikytas PSO diagnostikos kriterijus, gauta jog 40 – 55 metų amžiaus grupėje paplitimas MS didesnis tarp vyrų negu tarp moterų (7 – 36 proc. – vyrams ir 5 – 22 proc. moterims) [30, 31]. Taip pat ir Švedijoje paplitimas MS buvo didesnis vyrų tarpe lyginant su moterimis (26,3 proc. vyrams, 19,2 proc. moterims), nepriklausomai nuo to, jog buvo taikytas “NCEP/ATPIII” diagnozavimo kriterijus. Taip pat svarbus aspektas tas, kad šioje šalyje buvo tiriamieji vyresnio amžiaus žmonės, o MS dažnis siekė 22,6 proc. [32]. Pasiliekant Europos kontekste Lietuva taip pat ne išimtis, kurioje atlikus “35-64 metų sveikatos patikrinimas buvo vykdomas 2001-2002 metais pagal PSO programos MONIKA protokolą. Atlikta 35-64 metų
23 1336 asmenų tyrimo duomenų analizė, taikytas TDF kriterijus, gauta, jog dažnis tarp vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų buvo 22proc. [33].
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo pavadinimu “NHANES” duomenimis MS paplitimas buvo tiriamas žymiai platesniame amžiaus grupių intervale. Tirti 20 – 79 metų amžiaus asmenys, tai maždaug 47 mln. Amerikiečių, ir gauta, jog 1 iš 4 suaugusių nustatytas MS (23,1 proc.), o iš jų 10 – 5mln. sirgo 2 tipo CD. Šioje šalyje duomenys buvo išskaidyti ir pagal rasę: Meksikos amerikiečiams dažnis siekė 31,9 proc., baltiesiems 23,8 proc., afroamerikiečiams 21,6 proc., kitoms rasėms 20,3 proc. [34].
Australijos žemyne atlikus tyrimą “AusDiab” ir taikant “NCEP/ATPIII” kriterijus MS paplitimo dažnis buvo 19,3 proc., o taikant TDF kriterijų – 29,1 proc.
Azijoje tiriant Pietų korėjos duomenis , taikant “NCEP/ATPIII” ir PSO vertinimą, MS dažnis žmonėms, kurių amžius virš 40 metų siekė atitinkamai 29,4proc. ir 39,2 proc. [35]. Iš rezultatų matyti jog labai didelis MS paplitimo dažnių skirtumas taikant skirtingus diagnostinius kriterijus. O taip yra todėl, kad yra netinkamas šios šalies etniniai grupei taikytinas nutukimo reikšmių kriterijus [36].
Viena iš šalių, kurioje yra labai didelis MS paplitimas , lyginant su prieš tai pateiktomis šalimis yra Indija. Joje taikant “NCEP/ATPIII” diagnostiką ir tyrus asmenis nuo 20 metų ir vyresnius, MS dažnis siekė 31,6 proc. [37].
Atliekant analizes buvo svarbu ne vien sužinoti įvairių šalių dažnio paplitimą, bet ir lyčių, rasių ar kitokių išskirtinių aspektų įtaką MS paplitimui. Vienas iš tokių tai, kad MS pakankamai dažnas moterims, kurioms yra diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas – 43 proc., tai yra dvigubai dažniau lyginant su bendra populiacija [38]. Arba norint nustatyti netiesioginę genetinių veiksnių reikšmę Pousada ir kolegos atliko tyrimą į tyrimo kontingentą įtraukę įvairius skirtumus turinčias grupes, panašias giminingais genais.
Gauta, kad kartu su gyvenimo įpročių įtaka egzistuoja genetinių veiksnių nulemti apsauginiai mechanizmai [39].
1.2.5. Metabolinio sindromo atskirų požymių paplitimas
Remiantis Lietuvoje atlikto “MONIKA” tyrimo duomenimis vyrų tarpe centrinis nutukimas, hiperglikemija ir padidėjęs AKS vyravo. 55 – 64 metų amžiaus grupėje, padidėjusi TG koncentracija 45 – 54 metų amžiaus grupėje, o maža DTL koncentracija jauniausioje tirtoje
24 amžiaus grupėje – 35- 44 metai. Moterims priešingai negu vyrams centrinis nutukimas, padidėjusi TG koncentracija, maža DTL koncentracija, padidėjęs AKS 55 – 64metų amžiaus grupėje.
Analizuojant JAV atlikto tyrimo „NHANES III“ duomenis, pagrindinis MS komponentas populiacijoje buvo centrinis nutukimas ir sumažėjęs DTL koncentracijos kiekis, atitinkamai 38,6 proc. ir 37,1 proc. [40]. Taip pat ir Korėjos mieto vyrų tarpe pirmą vietą pagal komponentų paplitimą užėmė vyrų nutukimas, antrojoje vietoje vyravo gliukozės tolerancijos sutrikimas (GTS), na o trečioje padidėjęs AKS ir dislipidemija, moterys praktiškai niekuo nesiskyrė nuo vyrų, egzistavo tas pats komponentų paplitimas [41]. Tačiau lyginant kaimo gyventojų MS komponentų paplitimą tarp lyčių gautas akivaizdus skirtumas centrinio nutukimo vyrams nutukimo dažnis 0,2 proc., o moterų 27,3proc. [35].
Indijoje priešingai negu JAV ar Korėjoje pirmojoje vietoje vyrauja sumažėjęs DTL cholesterolio kiekis plazmoje : vyrams 54,9 proc., moterims 90,2 proc., antroje vietoje padidėjęs TG kiekis kraujo plazmoje, trečioje angliavandenių apykaitos sutrikimas atitinkamai 16,9 proc. ir 16,1proc. [37].
1.2.6. Metabolinio sindromo korekcija
Kadangi pagrindiniai rizikos veiksniai įtakojantys MS buvo ne vienas, o keli tai orientuotis į jų korekcija yra du būdai : medikamentinis ir nemedikamentinis. Žinoma medikamentų vartojimas padeda išvengti jau MS paūmėjimo, tačiau tai kad išvengti MS pasekmės (ŠKL ir 2tipo CD) yra taikoma išankstinė nemedikamentinė korekcija. Analizuojant tyrimus yra pateikiama kaip įvairūs būdai sustabdo MS rizikos veiksnių paplitimą. Tarkim Diabeto prevencinės programos (DPP) tyrimas parodė, kaip kūno masės sumažinimas taikant fizinį aktyvumą sumažina 2 tipo CD išsivystymo riziką. Gauta kad, jei sumažinsi kūno masę 5 – 7 proc. ir taikysi vidutinio intensyvumo pastovų fizinį aktyvumą (tarkim 30 min. per dieną, 5 dienas per savaitę) tai per 2,8 metus 58 proc. sumažės 2 tipo CD išsivystymo rizika [42].
Įvairūs kiti tyrimai parodo kad panašus gyvensenos įpročių keitimo priemonės (fizinis aktyvumas ir dieta) pagerina organizme vykstančius fiziologinius procesus: pagerina endotelio funkciją, kraujagyslių reaktyvumą, adipocitokinų profilį [43, 44], skeleto raumenų riebalų ir visceralinių riebalų kiekį bei organizmo atsparumą insulinui [45, 46, 47], normalizuoja bazinio insulino kiekį bei lipidų koncentraciją kraujo plazmoje, kartu veikiant ir širdies kraujagyslių ligų
25 riziką [46, 48, 49]. Daugelio sergančiųjų nuomonė yra ta, jog mažas fizinis aktyvumas ar trumpas dietos laikymasis neturi jokios teigiamos reikšmės, tačiau tyrimai rodo tai, kad vienkartiniai atlikti fiziniai pratimai 24 – 48 val. pagerina jautrumą insulinui, o teigiamas rezultatas išlieka 3 – 5 dienas [45].
Ilgalaikės gyvensenos įpročių keitimo tyrimo analizinė parodė tai, jog hipokalorinė dieta ir fizinis aktyvumas efektyviai sumažina 2 tipo CD atsiradimo riziką tiems individams, kuriem yra prediabetas, ir pabrėžiama esmė ta, jog nutrauktas priemonių laikymasis, pagerėjimas kraujagyslių būklės išlieka apie 8 mėnesius [50].
Atlikti eksperimentiniai tyrimai su laboratoriniai gyvūnais parodo akivaizdų pokyti taikant įvairias korekcijas. Tarkim laboratoriniams gyvūnams pašalinus chirurginiu būdu visceralinius riebalus pagerėjo gliukozės tolerancija, padidėjo organizmo audinių jautrumas insulinui, sumažėjo gliukozės gamyba kepenyse bei laisvųjų riebalų rūgščių kiekis plazmoje [51, 52]. Tai tik vienas iš pavyzdžių kaip viena korekcija pagerina daugelį organizmo patologijų. Prielaidą galima daryti tokią : remiantis duomenų analizėmis, jog visceralinių riebalų sumažinimas atliekant fizinius pratimus (nemedikamentinė korekcija) ar šalinant chirurginiu būdu, koreguoja angliavandenių ir riebalų apykaitas, bei keičia AKS reikšmes teigiama linkme [53, 54].
1.3. Mitybos ypatumai
Mityba tai toks terminas, kuris neturi konkretaus ir aiškaus apibrėžimo. Tai daugialypė sąveika, kuri atsiranda tarp gyvųjų organizmų ir maisto produktų. Ji nagrinėja psichologinius, socialinius, kultūrinius, ekonominius aspektus, kurie daro įtaką renkantis vienokius ar kitokius maisto produktus [60].
Mitybos ypatumai ir kasdieninis fizinis aktyvumas priklauso nuo individualaus pasirinkimo (kultūros, skonio suvokimo) ir taip pat nuo socialinės-ekonominės padėties, aplinkos veiksnių (maisto prieinamumo, galimumo nusipirkti tam tikrus maisto produktus, kokybės bei produkto saugos). Aplinkos ir socioekonominiai veiksniai yra formuojami per sveikatos politiką (strategijas), už kurios vykdymą yra atsakinga visuomenė ir Europos komisija [61,62].
26 1.3.1. Mitybos poveikis žmogaus sveikatai
Mityba yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurios sukelia daugelį lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinį diabetą (nepriklausomą nuo insulino), nutukimą ir antsvorį, osteoporozę bei skatina kitų lėtinių ligų atsiradimą [63,64].
Sveikas maistas ir sveika mityba tai yra svarbūs terminai, kurių žinojimas ir laikymasis gali padėti išvengti daugelio ligų bei sumažinti riziką jomis susirgti. Tyrimų pavyzdžiai teigia, kad pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas kasdien (ne mažiau 400g) gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 30 proc., nes vaisiuose ir daržovėse yra antioksidantų ir kitokių medžiagų, kurios pasižymi profilaktiniu poveikiu: vitamino C, E, beta karotino, fenolių, augalinių sterolių, maistinių skaidulų ir daugelį kitų [65,66]. Taip pat maistinės skaidulos, kurių galime rasti vaisiuose ir daržovėse, kviečių, avižų grūduose, mažina bendrojo mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją, kuris yra vienas iš nutukimo rizikos veiksnių. Polinesočiosios bei mononesočiosios riebalų rūgštys esančios augalinės kilmės aliejuose mažina cholesterolio koncentracija kraujyje, o rūgštys esančios jūros žuvų taukuose stabdo aterosklerozę, nes didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją kraujyje, mažina padidėjusią trigliceridų koncentraciją ir kraujo krešumo sistemos aktyvumą, slopina organizmo uždegimo reakcijas. Taipogi jos mažina miokardo jautrumą, apsaugodamas nuo širdies ritmo sutrikimų ir staigių mirčių [67,68]. Kraujo spaudimo reguliavimo pagrindinis veiksnys yra susijęs su inkstų gebėjimu išskirti ir išsaugoti natrį. Dauguma tyrimų rodo, kad druskos vartojimo sumažinimas yra efektyviausias būdas norint sumažinti aukštą kraujo spaudimą nutukusiems žmonėms. Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, mažas gaunamo kalio kiekis turi didesnį poveikį kraujo spaudimui nei druskos vartojimas, mažas kalcio bei magnio kiekis ir didelis sočiųjų riebalų vartojimas lyginant su polinesočiomis n-3 riebalų rūgštimis turi taip pat didelės įtakos kraujo spaudimui. Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, grūdinių produktų, ankštinių, liesų pieno produktų, žuvies taip pat yra naudingi norint sumažinti kraujo spaudimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad arterinio kraujospūdžio padidėjimas dažniau yra nustatomas nutukusiems žmonėms. Per didelis valgomosios druskos vartojimas (daugiau nei 5 gramai per dieną) didina hipertenzijos riziką. Arterinio kraujospūdžio riziką mažina kalis, kuris gaunamas su maistu, jo daug turi žalios spalvos daržovės bei vaisiai [69,70,71,72,73]. Nutukimas ir antsvoris yra pats akivaizdžiausias blogos mitybos pavyzdys. Vakarų visuomenės vartoja per mažai vaisių bei daržovių, omega-3 riebalų rūgščių, per daug vartoja sočiasias riebalų rūgštis, cukrų, druską,
27 trans riebalus kas ir skatina nutukimą. Nutukimas daro neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, didina imlumą susirgti kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies kraujagyslių, 2 tipo cukrinio diabeto, bei sukelia priešlaikines mirtis. Nutukimas yra vienas iš didžiausių rizikos veiksnių susijusių su mityba bei sukeliančių daug lėtinių neinfekcinių ligų, tai yra didžiausia šio amžiaus visuomenės sveikatos problema, kuri nuolatos didėja. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų kūno masės indeksą žmonės (KMI), jiems yra didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes jų MTL didėja ir mažėja DTL cholesterolio koncentracija, taip pat didėja trigliceridų koncentracija. Žmonėms turintiems antsvorio didėja kraujospūdis, vystosi įvairių lokalizacijų vėžys (storosios žarnos, stemplės, krūties, gimdos gleivinės, inkstų). Nutukimas yra viena iš pagrindinių priežasčių cukrinio diabeto atsiradimui (nepriklausomo nuo insulino), nutukusiems žmonėms dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, dažniau suserga osteoartritais, sunku kvėpuoti, jų psichinė sveikata taip pat būna prastesnė nei normalaus svorio žmonių [74,75,76,77,78,79,80]. Tyrimai, kurie buvo atlikti Suomijoje, Italijoje bei Olandijoje parodė, kad tų žmonių, kurių mitybos įpročiai buvo sveikesni, turėjo 18 proc. mažesnę riziką numirti nuo išeminės širdies ligos, 15 proc. nuo vėžinių susirgimų. Jų bendras mirtingumas buvo 15 proc. mažesnis nei žmonių, kurie turėjo nesveikus mitybos įpročius [81].
Ilgai laikantis sveikos mitybos rekomendacijų galima sėkmingai sumažinti arterinį kraujo spaudimą, bendrą cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Sėkmingas Šiaurės Karelijos projektas, kurio metu labai sumažėjo mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, yra geras pavyzdys, kaip pakeičiant mitybos įpročius galima kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą [82,83]. 1.4. Intensyvaus stebėjimo taikymas pacientų mitybos ypatumų korekcijai sergant metaboliniu sindromu.
Nemedikamentinė MS korekcija remiasi fiziniu aktyvumu, dieta, rizikos veiksniu paplitimo stebėsena, sergančiųjų švietimu ir kontrole. Todėl šiame darbe remiamasi elektronine sveikata, kurios pagalba gali kontroliuoti žmogaus rizikos veiksnių kitimus, stebėti pavojaus signalus, suteikti švietimą, atlikti mokymą, korekciją, taikyti dietas, fizinį aktyvumą. Intensyvaus stebėjimo sistema paremta e sistema nukreipta į pacientus, sergančius MS KMUK Kauno kardiologijos klinikoje, padedant užtikrinti ir gerinti asmens sveikatos prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą. Bus siekiama intensyvaus stebėjimo pagalba naudojantis elektronine svetaine išvengti MS rizikos veiksnių, o taip pat sėkmingai gydytis nuo šio sindromo nenaudojant medikamentų.
28 Atliktų tyrimų pavyzdžiai skelbia, kad elektroninė medicinos technologija leidžia užtikrinti geresnę sveikatos priežiūros tęstinumą, gerinant galimybes remiantis gydytojo veiklos koordinavimu [55]. Teigiamas bruožas ir tas, kad technologijomis pagrįstos e-sveikatos programos būtų veiksmingos teikti sveikatos mokymą ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat įskaitant ir tai, kad pagerėja šių žmonių naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai, ir galimybių plėtra[56]. Bendri kraujagyslių tipo simptomai gali būti tinkamai įvertinti per e sistemą su praktikos slaugytojo ir paciento duomenų pagalba. Sprendimai gali būti padaryti dėl tolesnio tyrimo ir gydymo nemedikamentinės MS korekcijos kardiologijoje [57].
29
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1.Tyrimo metodologija
Perspektyvusis stebėjimo tyrimas atliktas gavus Kauno medicinos universiteto bioetikos centro leidimą (protokolo Nr. BC – VSF(M) – 182 (1 priedas).
Tirtieji pacientai atitinkantys metabolinio sindromo vertinimo kriterijus :
1. Asmenys, kurių liemens apimtis neatitinka normos ribų: ≥ 94 cm (vyrams) ir ≥ 80 cm (moterims);
2. Asmenys, kuriems pasireiškia kiti du kriterijai iš žemiau išvardintų: • AKS ≥ 130/85 mmHg ar vartojantys antihipertenzinius vaistus; • Glikemija nevalgius plazmoje ≥ 5,6 mmol/l ar cukrinis diabetas; • TG ≥ 1,7 mmol/l;
• DTL < 1,03 mmol/l (vyrams) ir < 1,29 mmol/l (moterims).
3. Pasirašyta tiriamo asmens informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma. Kiti kriterijai, turėję įtakos įtraukimui į tyrimą :
1. KMUK Kardiologijos klinikos biudžeto ribojimas (KMUK kardiologijos klinika negalėjo skirti didelį kiekį nemokamų tyrimų, dėl to gavosi toks mažas tiriamųjų skaičius. Dar viena priežastis ta, kad paskirti tyrimai buvo atlikti daugiau nei dvidešimt žmonių, tačiau tyrimo eigoje jie atkrito ir tyrimas nemokamas buvo išnaudotas, o tiriamojo nebeliko. Vidutiniškai apie 10 žmonių atkrito iš tiriamosios grupės sąrašo). 2. Asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra toli nuo Kauno (taip pat tiriamųjų pasitraukimui iš tyrimo įtakos turėjo didelis atstumas, kuris reikalavo ir savo lėšų paaukojimo, tam kad apsilankyti tyrime, o taip pat ir paciento pasunkėjusi sveikatos būklė, dėl kurios jam buvo sunku įveikti didelius atstumus).
3. Asmenų priklausomybė alkoholiui (asmenys, kurie turėjo priklausomybę alkoholiui nebuvo įtraukiami).
4. Asmenys, sergantys bet kokios formos vėžiu.
5. Asmenys, kuriems įstatytas širdies stimuliatorius (dėl duomenų iškraipymo ). 6. Paciento motyvacijos nebuvimas, atsisakymas dalyvauti tyrime.
30 2.2.Tyrimo organizavimas
Tyrimo organizavimas (1pav.) :
1. Tyrimo vieta – KMUK Kardiologijos klinika. Tyrimo laikotarpis – nuo 2009m. lapkričio mėn. iki 2010 m. kovo mėn.. Tiriamųjų apklausą bei klinikinį ištyrimą antropometrinius matavimus atliko tyrimą vykdžiusi magistrantė Aušra Makarevičiūtė. Kraują laboratoriniams tyrimams ėmė ir tyrė kardiologijos klinikoje labaratoriniame kabinete dirbančios seselės.
2. Asmenys apsilankę KMUK kardiologijos klinikoje ir užsiregistravę pas kardiologą (šio kriterijaus vertinimo laikotarpis buvo 2009m. lapkričio mėnesis – tyrimo pradžia, kuomet pacientai per šį laikotarpį buvo užsiregistravę ir atvykę kardiologo konsultacijai KMUK kardiologijos klinikoje. Apsilankę gydytojų kardiologų kabinete ir gydytojams įvertinus jų nusiskundimus ir pasireiškiančius pažymius (AKS, širdies ritmo sutrikimus, silpnuma, numatomą apkūnumą, cukraus kiekio pakitimus), jie buvo nusiunčiami pas visuomenės sveikatos specialistą, tikslu dalyvauti tyrime. Apsilankymo pas visuomenės sveikatos specialistą metu, jiems buvo užpildoma duomenų rinkimo forma (2priedas), išrašytas siuntimas kraujo tyrimui, kurio dėka siekiama buvo įvertinti paciento TG, DTL ir gliukozės koncentracijas, o taip pat visos apžiūros metu išmatuotas AKS, ūgis, svoris, liemens apimtis. Apžiūros pabaigoje susitartas sekantis susitikimas, kurio metu jau nereikia būti užsiregistravus pas kardiologą, o taip pat išdalinta informacinės knygutės, kurios supažindina tiriamąjį su tyrimo tikslais).
3. Asmenys, kurių liemens apimtis neatitinka normos ribų: ≥ 94 cm (vyrams) ir ≥ 80 cm (moterims). (Kadangi, vienas iš esminių kriterijų vertinant MS buvo liemens apimties išmatavimo duomenys, todėl tiriamiesiems pirmo apsilankymo metu, t.y. 2009m. lapkričio mėnesi buvo užregistruoti duomenų rinkimo formoje ir kontrolinėje grupėje jie dar kartą užfiksuoti 2010m. kovo mėn. Surinkus šiuos duomenis buvo jie įvertinami su TDF nustatytomis MS normomis priklausomai nuo lyties. Intensyvaus stebėjimo grupėje šie duomenys buvo renkami nuo 2009m. lapkričio mėn. iki 2010m kovo mėn. kas dvi savaites ir galiausiai taip pat palyginami su norma).
4. Įtraukti į tyrimą asmenys, kuriems pasireiškia kiti du kriterijai iš žemiau išvardintų:
31 • AKS ≥ 130/85 mmHg ar vartojantys antihipertenzinius vaistus;
• Glikemija nevalgius plazmoje ≥ 5,6 mmol/l ar cukrinis diabetas; • TG ≥ 1,7 mmol/l;
• DTL < 1,03 mmol/l (vyrams) ir < 1,29 mmol/l (moterims).
(Tam, kad įvertinti MS kitus du kriterijus tikslu, ar tiriamasis linkęs į susirgimą MS ar ne, buvo atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai, TG, DTL ir gliukozės koncentracijos įvertinimui. Gauti duomenys buvo sulyginami su TDF kriterijų normomis ir pateikti duomenų rinkimo formoje. Laboratoriniai kraujo tyrimai buvo atliekami tik du kartus per visą tyrimo laikotarpį, tai buvo 2009m. lapkričio mėn. ir 2010 kovo mėn., nepriklausomai nuo grupės. Kraujo tyrimai buvo atliekama tik du kartus, nes dėl lėšų stygiaus nebuvo galimybės gauti papildomą kiekį nemokamų tyrimų.AKS matavimas buvo atliekamas visuomenės sveikatos specialistės ir gauti parodymai sulyginti su TDF AKS normą. Šalia šio kriterijaus, kaip ir gliukozės koncentracijos, asmens buvo klausiama ar jis vartoja vaistus mažinti šiem kriterijam, tam kad vėliau tyrime galima butų įvertinti medikamentinės korekcijos įtaką).
5. Pasirašyta tiriamo asmens informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma (kardiologo nukreiptą asmenį pas visuomenės sveikatos specialistą supažindinus su tyrimu, buvo klausiama : ar jis sutinka dalyvauti jame. Jeigu asmuo sutiko jis pasirašė asmens informuoto sutikimo dalyvauti tyrime formą, jeigu pacientas nesutiko ir nepasirašė šios formos jis tyrime nedalyvavo).
6. Išdalinta mitybos koregavimo dieta (šio aspekto įgyvendinimui buvo skirtas 2009m. gruodžio mėn. pirma ir antra savaitės. Per pirmąją savaitę dieta buvo išdalinta standartinei tiriamųjų grupei, o antrąją savaitę ji kiekvienam intensyvaus stebėjimo grupės pacientui pateikta internetiniame portale www.ekardiologija.lt kaip individuali rekomendacija ir pacientas turėdamas savo individualų prisijungimo slaptažodį ja pasinaudojo. Tam kad iš šios grupės surinkti papildomus kartotinius duomenis tokius kaip AKS, liemens apimtis ar svoris, buvo išsiunčiami kas dvi savaitės priminimai į elektroninius paštus sulaukiant jų duomenų pateikimo).
Tiriamieji į tiriamųjų grupes buvo suskirstyti priklausomai nuo tiriamųjų kompetencijos naudotis kompiuteriu ir internetu. Asmenys, kurie nemokėjo naudotis kompiuteriu ar neturėjo galimybių prieigai prie interneto, buvo priskiriami standartinei stebėjimo tiriamųjų grupei. O tie,
32 kurie mokėjo ir turėjo galimybe naudotis kompiuteriu ir internetu, dalyvavo intensyvaus stebėjimo grupėje. Taip pat tyrime buvo išskirta dar viena tiriamųjų grupė, vartojanti medikamentus AKS mažinti ir cukraus kiekio kraujyje reguliuoti. Ši grupė buvo atrinkti pagal medicininėje kortelės įrašus, kuriuose buvo pažymėtas vaistų vartojimas ir vaistų grupės, kuriuos vartoja.
2.2.1.Tirtų asmenų bendroji apklausa.
Tiriamieji asmenys apklausti naudojant duomenų rinkimo formą, kurioje atsispindi anamnezės duomenys, gyvensena, fizinis aktyvumas, rūkymo įvertinimas bei mitybos įpročiai. Duomenų rinkimo forma pateikta 2 priede.
2.2.2. Mitybos įvertinimas
Mitybos įvertinimui yra naudojama struktūrizuotas interviu su pacientu, kuris trunka iki pusės valandos. Mitybos įvertinime yra nustatoma kurių maisto medžiagų suvartoja daugiausiai, nustatomas suvartojimo tam tikrų maisto produktų dažnis, taip pat susidaromas įspūdis apie jo žinias apie mitybą. Tiriamasis atsako į visus pateiktus klausimus ir jeigu kas nors jam būna neaišku, tuomet klausimas pateikiamas taip, kad tiriamasis suprastų ir galėtų atsakyti. Standartinis klausimynas buvo naudotas ir sukurtas, remiantis pakoreguota Gyd.J.Butnorienė bendrosios apklausos anketa ir performuota į duomenų rinkimo formos maketą.
2.2.3. Arterinio kraujo spaudimo įvertinimas
Kraujo spaudimo matavimas trunka apie 7 minutes, prieš tai tiriamajam asmeniui prabuvus ramybės būsenoje 5 minutes. AKS matuotas Korotkovo metodu tiriamiesiems sėdint, kairėje rankoje, ranką laikant 45° kampu liemens atžvilgiu, gyvsidabriniu sfigmomanometru 2,0 mm Hg stulpelio tikslumu.
2.2.4. Antropometriniu duomenų įvertinimas.
Antropometriniai matavimai atlikti tiriamiesiems esant su tuščia šlapimo pūsle, be batų, apsivilkusiems lengvais viršutiniais drabužiais. Ūgis išmatuotas ūgio matuokle 0,1 cm tikslumu, tiriamiesiems ramiai stovint prie matuoklės išilgai kūno nuleistomis rankomis, suglaustais kulnais, praskėstomis pėdomis, žiūrint prieš save taip, kad išorinės ausų landos kraštas ir akies kampas būtų vienoje horizontalioje linijoje. Kūno masė įvertinta 0,5 kg tikslumu svarstyklėmis.
33 Pagal formulę apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI = kūno masė (kg)/ ūgis (m2)) [58].KMI įvertintas pagal kūno masės klasifikaciją, kuri pateikta penktoje lentelėje.
5 lentelė. Kūno masės klasifikacija pagal kūno masės indeksą.
Centimetrine juostele (ją laikant horizontaliai) 0,1 cm tikslumu išmatuotos liemens apimtis. Liemens apimtis matuota tiriamiems asmenims stovint ant abiejų kojų (pėdos pečių plotyje),normaliai iškvėpus, viduryje įsivaizduojamos linijos „jungiančios“ apatinį šonkaulių lankų kraštą ir klubakaulių „crista iliaca“ viršutinę briauną.
2.2.5. Laboratoriniai kraujo tyrimai
Kardiologijos klinikos laboratorijoje buvo atlikta gliukozės koncentracijos, bendro cholesterolio koncentracijos, MTL, DTL, TG koncentracijų analizė. Tyrimo rezultatai buvo patvirtinti “Remisol” sistema,, pagal automatinio rezultatų patvirtinimo kriterijus. Rezultatai įvertinti remiantis TDF MS diagnostikos kriterijų normų ribomis lyginant jas su gautais KMUK Laboratorinės medicinos tarnybos tyrimo rezultatais.
2.2.6.Metabolinio sindromo įvertinimas.
Metabolinis sindromas nustatytas, vadovaujantis Tarptautinės diabeto federacijos metabolinio sindromo diagnostikos kriterijais pateiktais 4. lentelėje.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas SPSS (Statistical Package for Social Science) 16,0 for Windows versija. Požymių pasiskirstymui skirtingose grupėse χ2 kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas
Klasifikacija Kūno masės indeksas (kg/m2)
Normali kūno masė 18,5 – 24,9
Antsvoris 25 – 29,9
I klasės nutukimas 30,0 – 34,9
II klasės nutukimas 35,0 – 39,9
34 95proc. reikšmingumo lygmuo p<0,05. Taip pat , kadangi tiriamųjų imtis yra maža (n<30) ir duomenys nėra pasiskirstę pagal normalinį Gauso dėsnį, todėl pažymių palyginimui yra taikomi neparametriniai testai. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelių bei grafikų pavidalu.
1 pav. Tyrimo organizavimo grafikas
Dalyviai neatitinkantys atrankos kriterijų
Potencialūs dalyviai
Atsitiktinis tiriamųjų grupių sudarymas
pagal gydymo metodus Standartinio stebėjimo grupė
Intensyvaus stebėjimo grupė
Nedalyviai – nesutinka dalyvauti Atsitiktinė imtis pagal pasirinktą kriterijų
Dalyviai Kvietimas dalyvauti
Tyrimo populiacija
35
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos.
Atlikus šią atranką buvo gauti rezultatai apie pacientų lyties pasiskirstymą kiekvienoje grupėje (žr.6 lentelę).
6 lentelė. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos.
Išanalizavus tris grupes didžiausias moterų skaičius buvo standartinio stebėjimo grupėje, o vyrų intensyvaus stebėjimo grupėje. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgiama į amžiaus rodiklį kaip išskirtinį atrankos rodiklį, todėl baigus tyrimą buvo įdomu išanalizuoti amžiaus vidurkių pasiskirstymą grupėse. Duomenų analizė parodė, kad amžiaus vidurkis standartinėje kontrolinėje grupėje buvo 49 metai, o eksperimentinėje ir medikamentinėje 52 metai. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nerastas (p >0,05).
Išmatavus tiriamųjų ūgį bei svorį galima buvo apskaičiuoti KMI, pagal kurį buvo nustatoma ar žmogus turi padidėjusi kūno svorį ar ne. Žinoma, jeigu pacientas buvo normos ribose ar per mažo kūno svorio, tyrime jis nedalyvavo. Atlikus statistinę duomenų analizę standartinėje, intensyvaus stebėjimo grupėje ir medikamentinėje grupėje gauta, kad standartinės
Grupės pavadinimas Lytis Amžiaus vidurkis KMI (kg/m2) Giminėje turinčių nutukimą asmenų skaičius Dirba fizinį darbą Dirba protinį darbą
Vyrai Moterys Prieš
tyrimą
Po tyrimo
Standartinio
stebėjimo grupė 33,30% 42,90% 49metai 34,18 32,8 31,20% 43,80% 30%
Intensyvaus
stebėjimo grupė 41,70% 35,70% 52metai 37,19 35,3 43,80% 43,80% 30%
Medikamentinė
