LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
PAULIUS JANAUSKAS
AUDINIŲ KAILIUKŲ KOKYBĖS VERTINIMO IR PARDAVIMŲ
ANALIZĖ KOMPANIJOJE SAGA FURS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Lekt. dr. V. Vilienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Audinių kailiukų kokybės vertinimo ir pardavimų analizė kompanijoje SAGA FURS“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2017-05-02 (data)
Paulius Janauskas
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data)
Paulius Janauskas
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data)
Lekt. dr.Vilma Vilienė
darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data)
Prof. habil. dr. Romas Gružauskas (vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Audinių charakteristika. Audinių auginimo verslo raida ... 8
1.2. Audinių auginimą reglamentuojantys dokumentai ... 11
1.3. Audinių kailiukų savybės ir kokybiniai rodikliai ... 14
1.4. Audinių kailiuko kokybę lemiantys veiksniai ... 17
1.4.1. Audinių auginimo sąlygos ... 17
1.4.2. Audinių veisimas ... 18
1.4.3. Audinių šėrimas ... 20
1.4.4. Audinių ligos ... 22
1.4.5. Audinių kailiukų apdorojimas ir kokybės vertinimo kriterijai ... 23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 32
3.1. Skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės analizė ... 32
3.2. Skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės kategorijų analizė ... 38
3.3. SAGA FURS audinių kailiukų pardavimų analizė ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46
IŠVADOS ... 48
LITERATŪRA ... 49
4 SANTRAUKA
Audinių kailiukų kokybės vertinimo ir pardavimų analizė kompanijoje SAGA FURS Paulius Janauskas
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimas atliktas 2015-2017 metais audinių kailiukų supirkimu ir aukcionų organizavimu užsiimančioje Suomijos kompanijoje „SAGA FURS“. Darbo apimtis – 53 p., jame yra 6 lentelės, 21 paveikslas, 51 literatūros šaltinis, 1 priedas.
Tyrimo tikslas – atlikti skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės, kokybės kategorijų ir pardavimų analizę kompanijoje SAGA FURS.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas analizuojant 2015-2016 metų ruošiamų aukcionams skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės, kokybės kategorijų bei audinių kailiukų pardavimų duomenis. Darbe analizuota aštuonių skirtingų spalvų (juodos, raudonmedžio, rudos, safyro, auksinės, baltos, sidabrinės-žydros, raudonos) audinių patelių ir patinų audinių kailiukai, juose pasitaikantys dažniausi defektai ir pažeidimai. Nustatinėtos analizuotų skirtingų spalvų audinių kokybės kategorijos, pagal audinių kailiukų būdingiausias teigiamas ir neigiamas savybes. Analizuota, kokios kokybę lemiančios ypatybės vyrauja parduodamuose audinių kailiukuose bei ištirta skirtingų spalvų audinių patinėlių ir patelių pardavimų statistika.
Svarbiausi rezultatai ir išvados. Labiausiai teigiamomis kokybiško audinės kailiuko savybėmis pasižymėjo juodos spalvos audinių kailiukai, šios savybės dar daugiau būdingos auksinės ir raudonmedžio spalvos kailiukams. Per ilgas kailiuko plaukas dažniau nustatytas tam tikram kiekiui raudonmedžio, rudos, sidabrinės-žydros, baltos spalvos kailiukų. Baltos spalvos audinių kailiukai, jei jie nepažeisti, turi kokybę lemiančią trumpo plauko savybę, tačiau juose daug pažeidimų. Daugiausiai pažeidimų užfiksuota rudos spalvos audinių kailiukuose. 37 proc. audinių kailiukų gauna aukštą SAGA kokybės kategoriją. Pati aukščiausia kokybės kategorija SAGA Lumi Royal suteikiama tik 2 proc. išskirtinių audinių kailiukų, o 11 proc. priskiriama brokui. Aukščiausios kokybės kategorijos priklauso juodos ir baltos spalvos audinių kailiukams. Daugiausiai parduodama tamsių, natūralių spalvų audinių kailiukų, rudos ir raudonos spalvos, mažiausiai – safyro ir auksinės spalvų audinių kailiukų.
5 SUMMARY
Mink fur quality assessment and sales analysis in the company „SAGA FURS“ Paulius Janauskas
Master thesis
The research was carried out using the data of the finish company „SAGA FURS“ of the year 2015-2017.
The scope of the master thesis – 53 pages, 6 tables, 21 pictures, 51 literary sources, 1 supplement.
The aim of the master thesis – to carry out the research of the different colored furs by fur quality, fur quality categories and the sales of the furs in the finish company „SAGA FURS“.
The methodology of the research – the research was carried out analysing the data of the different colored mink furs by fur quality, fur quality categories and sales of the furs prepared for the auctions of the company „SAGA FURS“ of the year 2015-2017. It was analysed the data of eight different colors (black, mahogany, brown, sapphire, gold, white, silver-blue, red) mink female and male furs, their defects and damages. It was found out the different quality categories of the different colors furs by the most common positive and negative features. It was analysed the statistics of the different colors female and male mink furs features determining the quality of the furs and how it prevails in the furs which are for sale.
The main results and conclusions. The highest quality has the black color mink fur, the same quality has gold and mahogany color mink furs. Too long fur coat belongs to the mahogany, brown, white, silver-blue color furs. White color mink furs if not damaged have quality determining short fur coat feature, but they usualy have many damages. The most damages have the brown color mink furs. 37 percent of the furs of the company „SAGA FURS“ have the high fur quality category „Saga“. The highest quality category „Saga Lumi Royal“ have only 2 percents of the furs, 11 percents of the furs are damaged. The highest quality have black and white color mink furs. The most sold are the dark and natural colors furs, brown and red also, the least sold are sapphire, gold color mink furs.
6 SANTRUMPOS
BRO – platus kailiukas CHIP – atplaišos CONT – kontrastas COR – šiurkštumas CHA – bloga figūra DAM – pažeidimai FIG – formos defektas GRW – pilka vilna HIP – per jaunas KOB – kobuk
LCHIP – odos įplėšos LNAP – ilgi plaukai MAT – susivėlęs MET – metalo MLD – pelėsis NAR – siauras NCHP – atplaišos
PELT – neteisingas kailiuko išdirbimas R/B – uodega/pilvas SEA – sezoniškumas SHE – išdirbimas SIL – sidabrinis SPR – purkštas SPT – taškuotas TAI – nėra uodegos TOR – plyšimai WB – silpnas pilvas WOL – vilna
WHM – baltos žymės WWL – balta vilna
XNAP – labai ilgas plaukas VELV1 – trumpas plaukas VELV2 – labai trumpas plaukas
VELV3 – ekstremaliai trumpas plaukas CHA + – gera figūra
EXS – pavyzdinis kailiukas SILK – šilkinis
7 ĮVADAS
Brangiakailių audinių kailiukų žvėrelių verslo ypatumai šiandieną tampa vis aktualesni: kailinių žvėrelių augintojų Lietuvoje nuolat daugėja – šiuo metu užregistruota jau daugiau kaip 200 ūkių. Audinių kailiukų paklausa iš dalies yra mados reikalas, tad ir poreikis pasaulio rinkose yra nepastovus. Atsižvelgiant į tai, kailinės žvėrininkystės verslas yra rizikingas, taigi norint išlikti konkurencingiems pasaulio rinkose būtina orientuotis į kokybę. Audinių kailiukai šiuo metu yra paklausūs rinkoje, siekiant juos realizuoti, reikia pasiūlyti geriausios kokybės kailiukus. Audinių kailiukų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo auginimo sąlygų, pašaro, ligų ir t.t.
Stambiausia audinių augintoja yra Danija, nedaug atsilieka Norvegija, Švedija, Lenkija, Suomija. Lietuvoje audinių auginimo verslas kol kas yra gana nišinė žemės ūkio šaka, tačiau sėkmingai plėtojama, tinkanti ir smulkiems, ir vidutiniams šeimos ūkiams. Tradicinėms ūkininkavimo šakoms patiriant sunkumų Rytų rinkoje, audinių kailiukų verslas praradimus padeda kompensuoti.
Šiuo metu kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje priskiriamas žemės ūkio veiklai. Žvėrelius augina įmonės ir privatūs asmenys. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai dalyvauja užsienio šalių (daugiausia Skandinavijos) organizuojamuose audinių kailiukų pardavimo aukcionuose. Mūsų šalyje išaugintų audinių kailiukų kokybė dar neprilygsta užsienio standartams (atskirais atvejais net lenkia) ir keliamiems reikalavimams, tačiau jų kokybė ir pirminis paruošimas yra tinkami. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai priimti į Europos žvėrelių augintojų asociacijos tarybą, gauna informaciją apie verslo padėtį pasaulyje ir atskirose šalyse. Šiuo metu taikoma Europos kailinių žvėrelių augintojų patirtis, įvežami audinėms bei kitiems kailiniams žvėreliams užsienyje pagaminti pašarai ir pašariniai priedai atskiriems auginimo periodams, taikomos naujos kailinių žvėrelių auginimo ir veisimo technologijos.
Audinių kailiniai šiandien – mados, prabangos, aukštesnio statuso ženklas, kurį tikrai ne kiekvienas gali sau leisti. Visuomenė, žinoma, atsirenka, kam audinių kailiukų mada nepriimtina dėl aukštos kainos, o kam kailinių drabužių neleidžia dėvėti požiūris į gyvūnų teises. Kailinės žvėrininkystės pramonę palaiko tie, kurie vertina prabangą. Mokslinėje literatūroje audinių kailiukų kokybė, jų kokybės kategorijos yra mažai tyrinėtas objektas.
Darbo tikslas: atlikti skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės, kokybės kategorijų ir pardavimų analizę kompanijoje SAGA FURS.
Uždaviniai:
1. Atlikti skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės analizę.
2. Išanalizuoti skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės kategorijas. 3. Atlikti audinių kailiukų pardavimų analizę kompanijoje SAGA FURS.
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Audinių charakteristika. Audinių auginimo verslo raida
Kanadinė audinė (Mustela vision) yra pusiau prijaukintas, plėšrus, maždaug 2-3 kilogramus sveriantis prabangaus kailiuko žvėrelis, kuris natūralus (standartinė audinė) ar mišrintas (mutantinė – spalvotoji audinė) veisiamas ir auginamas žvėrelių fermose narveliuose. Kanadinė audinė labai panaši į europinę audinę, tik truputį didesnė. Uodega maždaug pusės kūno ilgio. Kai kurie sistematikai ją laiko europinės audinės porūšiu: šios abi audinės yra artimos, bet savarankiškos rūšys. Kailiukas dažniausiai tamsus – juosvai rudas, kartais šviesiai rudas. Akuotplaukiai tamsiai rudi, ant keteros – juodi. Vilnaplaukių viršūnės pilkai rudos su melsvu atspalviu, o apatinė dalis – melsvai pilka. Apatinė kūno pusė truputį šviesesnė. Uodega tamsi, galas beveik juodas. Kitaip negu europinės audinės, kanadinės balta tik apatinė lūpa ir smakras, bet šis požymis nelabai patikimas. Dažnai baltų dėmelių būna ant kaklo, krūtinės, pažastyse ir papilvėje. Pavasarinis šėrimasis prasideda kovo mėnesį ir baigiasi birželio pabaigoje, o rudeninis tęsiasi nuo rugpjūčio iki lapkričio pabaigos. Spalva nepakinta, tik žieminis kailiukas tankesnis ir labiau blizga. Kanadinės audinės kaukolė panaši į europinės, tik yra masyvesnė [1].
Audinės poruojamos kovo mėnesį, nėštumas trunka 50-54 dienas, atveda po 5-7, kartais net 10-16 palikuonių, bet vidutinė vislumas – 5-6 jaunikliai, kurie užauginami iki kondicinio kailiuko. Tik atvesti jaunikliai būna silpni, akli, kurti, be dantų, su labai trumpais ir retais plaukais. Audinių jaunikliai atjunkomi po 4-6 savaičių [2]. Jaunikliai sveria apie 6 g, bet greitai auga ir vystosi, todėl praėjus 20 dienų po atvedimo, svoris padidėja 10 kartų. Audinės laikomos ne ilgiau 2-3 metų ir keičiamos ūkyje išaugintais jaunais gyvūnėliais. Audinės užima pirmą vietą tarp mėsėdžių kailinių gyvūnų atsižvelgiant į jų populiaciją. Visame pasaulyje yra pagaminama apie 30 milijonų audinių kailiukų ir audinių ūkininkavimas vis dar plečiasi [3].
Kanadinės audinės natūraliai yra paplitusios 28 Europos šalyse ir šios invazinės rūšies poveikis yra nuolat stebimas ir kontroliuojamas. Tiriamas audinių poveikis vietinėms rūšims: nustatyta, kad jos gali paveikti natūralų ant žemės perinčių paukščių, graužikų, varliagyvių, kiaunių būvį. Todėl nuolat vykdomi šios invazinės rūšies likvidavimo, valdymo projektai, siekiant apsaugoti vietines rūšis. Tam reikalingi kanadinių audinių įpročių tyrimai, kuriuos aprašo L. Bonesi ir kt. [4]. Savo ruožtu mokslininkai tiria kanadinių audinių grąžinimo į Kanadą galimybes: tiria joms tinkamas sąlygas, galinčias įsitvirtinti veisles [5].
Kailiniai žvėreliai palyginti su kitais naminiais gyvūnais prijaukinti neseniai, todėl jie mažai kuo skiriasi nuo savo laukinių protėvių. Tačiau prijaukintų žvėrelių plaukuotumas ir plaukų spalva,
9 taikant kryptingą atranką ir gerinant veislines savybes, nuolat kito: padidėjo audinių vislumas, nameliuose laikomi žvėreliai labiau priprato prie žmonių, susilpnėjo jų savisaugos instinktai. Kaip teigia A. Skrede, P. Cheeke [6] audinėms būdingi sezoniniai biologiniai ciklai, ribotas poravimosi laikas, sezoninis šėrimasis ir maisto medžiagų poreikio kitimas keičiantis tiek metų laikams, tiek fiziologinei jų būklei.
Kailinė žvėrininkystė prasidėjo JAV 1860 m., tačiau istoriniu atspirties tašku laikomi 1895 m., kai trys kanadiečiai Princo Edvardo saloje pradėjo veisti sidabrines lapes. 1914 metais šios lapės buvo atvežtos į Europą, Norvegiją, ir audinių kailiukų gamyba sparčiai išaugo. Pirmieji audinių ūkiai atsirado Skandinavijoje 1920 m. Apie 1940 metus audinių kailiukų gavyba tapo tiek pat reikšminga, audinių kailiukai ypač buvo populiarūs JAV. Po antrojo pasaulinio karo pagrindiniai audinių augintojai telkiasi Europoje, ypač Šiaurės šalyse; didžiausias audinių gamintojas – Danija [7]. A. Januškevičius [8] žvėrininkystę apibūdina kaip vieną svarbesnių gyvulininkystės šakų, kurios tikslas – kailinių žvėrelių veisimas ir auginimas pritaikant naujas pažangias technologijas.
Audinių auginimo paplitimas vaizduojamas 1 paveiksle: akivaizdu, jog gausiausiai audines augina šiaurinės pasaulio šalys. Tokį paplitimą didžiąja dalimi lemia klimato sąlygos: šiaurinis klimatas yra palankesnis audinėms, be to, šiose šalyse yra ribotos kitokių ūkio šakų veiklos galimybės.
1 pav. Audinių auginimo paplitimas pasaulyje [7]
Amerikiečių mokslininkų duomenimis pateikiama, kad pats paruoštų audinių kailiukų pikas buvo 1988 ir sudarė 42 mln., o 2007 metais buvo gauta 55,8 mln. audinių kailiukų. 2008 metais atskirose šalyse buvo paruošta audinių kailiukų: Danijoje 30,1 proc., Kinijoje 19,3 proc., Olandijoje
10 9,7 proc., Lenkijoje 7,9 proc., JAV 6,0 proc., Kanadoje 9 proc., Suomijoje 4,5 proc., Baltijos šalyse 3 proc., Rusijoje 2,8 proc., Švedijoje 2,6 proc., Baltarusijoje 1,3 proc., Norvegijoje 1,3 proc., kitose šalyse 5,3 proc. [9]. 2015 metų duomenimis, pasaulinėje rinkoje pagaminta daugiau kaip 28 mln. audinių kailiukų, iš kurių 39,5 proc. gauta Danijos fermose, 9,7 proc. – Olandijoje, 8,7 proc. – Rusijoje, 8,3 proc. – JAV, o likusi dalis – kitose šalyse. Šiuo metu pasaulyje išauginama apie 25 milijonai audinių per metus. Lietuvoje auginamų audinių skaičius keitėsi: nuo 50 000 audinių patelių 1993 m. iki daugiau nei 350 tūkst. 2015 m. Eurostat duomenimis, šioje srityje 2015-aisiais Lietuva iškopė į ketvirtą vietą tarp ES šalių [10].
1 lentelėje pateikiami duomenys, kiek skirtingose šalyse yra registruota žvėrininkystės rūšių ir kiek pagaminama audinių kailiukų. Akivaizdu, kad daugiausiai čia – Šiaurės šalys, kuriose susiklosčiusios kailinių žvėrelių auginimo tradicijos dėl palankių klimatinių sąlygų, teisinės bazės ir kitų veiksnių:
1 lentelė. Šalys, kuriose auginama daugiausiai kailinių žvėrelių [10])
Šalis Žvėrininkystės ūkių kiekis Pagaminta audinių kailiukų
Airija 3 200,000 Danija 1,533 17,800,000 Estija 40 130,000 Graikija 98 1,800,000 Ispanija 54 700,000 Italija 30 180,000 Latvija 8 770,000 Lenkija 1,144 7,800,000 Lietuva 131 2,000,000 Nyderlandai 185 5,500,000 Norvegija 340 850,000 Suomija 914 1,900,000 Švedija 80 1,000,000 Vokietija 13 200,000
Nuo žvėrelių fermos iki vartotojo – ilgas kelias. Audinių kailiukų gavybos procesui priklauso ir žvėrelio užauginimas, jo kailiuko paruošimas, pardavimas, kailiuko virsmas drabužiu, gaminio pardavimas. Visi etapai turi savo taisykles ir reikalavimus. Nepavykus viename etape, gali būti
11 nesėkmingas ir kitas. Vis dėlto svarbiausia yra išauginti visus kokybės rodiklius atitinkantį kailį, nes be jo neįvyks aukcionas, nekokybiškas kailiukas nebus pasirinktas apdorojimui, gamybai ir pardavimui.
2 pav. Kailiuko gamybos procesas [7]
Kaip matyti 2 paveiksle, audinės užauginimas yra tik nedidelė proceso dalis, tačiau labai svarbi galutiniam rezultatui, nes žvėrelio auginimo metu pasiekiama tinkama kailiuko kokybė, lemianti tolimesnių procesų sėkmę.
1.2. Audinių auginimą reglamentuojantys dokumentai
Audinių auginimui reikalinga infrastruktūra dabar yra griežtai reglamentuota, atliekama ūkių ir žvėrelių apskaita, kuriama ir reguliuojama žvėrelių gerovė. Norint auginti audines, privaloma atlikti numatomos steigti vietos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu paaiškėja, ar steigiamas audinių auginimo ūkis nedarys neigiamo poveikio aplinkai, ir ar tokia ūkinė veikla toje vietoje leistina. Poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas [11]. Šį vertinimą atlieka ekspertai, o galutinę poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą tvirtina arba atmeta regiono aplinkos apsaugos departamentas.
12 Europos Sąjungos mastu laukinių gyvūnų gerovę ir audinių kailiukų ūkius reglamentuoja ES Direktyva 98/58 (priimta 1998 m. liepos 20 d.); su leidžiamais žudymo metodais susijusi ES Direktyva 93/119 (priimta 1993 m. gruodžio 22 d.); audinių kailiukų rinkos organizavimą reglamentuoja ES Direktyva 97/78/EB (priimta 1998 m. gruodžio 18 d.) [12]. Audinių kailiukų ūkiai taip pat laikosi Europos praktikos kodekso, kuriame svarstomos Europos Tarybos rekomendacijos dėl kailinių gyvūnų laikymo (priimta 1999 metais). Šios rekomendacijos yra teisiškai privalomos Vokietijoje (perkeltos į nacionalinę teisę), taip pat Suomijoje ir Norvegijoje, netrukus – ir Danijoje. Daugelis audinių kailiukų augintojų šalių turi nacionalines institucijas, audinių kailiukų verslo reguliavimo specialistus, kurie tikrina audinių kailiukų pramonę, gyvūnų laikymo sąlygas ir teikia ataskaitas [7].
Kalbant apie audinių auginimo verslą, svarbu aptarti žvėrelių gerovės klausimus. Audinės – vienas dažniausių pasaulyje žvėrelių, auginamų kailiui išgauti – kasmet kailiukams užauginama apie 40 mln. audinių, o pusė visų pasiuvamų kailinių yra iš lapių ir audinių kailiukų. Toks šio verslo mastas Europos audinių kailiukų veislininkystės asociaciją (EFBA) inicijavo sukurti gerovės ūkyje įvertinimo protokolus (WelFur), leidžiančius sertifikuoti ir konsultuoti ūkius [13]. Šiuos protokolus kūrė atsakingi mokslininkai iš Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Nyderlandų – tų šalių, kuriose gausu kailinių žvėrelių ūkių. Šie protokolai remiasi 4 gerovės principais:
Tinkamai subalansuotas šėrimas; Tinkamas laikymas;
Sveikatingumas; Tinkamas elgesys.
2 lentelėje pateikiami audinių auginimo gerovės protokolo kriterijai, kuriais vadovaujantis reikalingos vykdyti tam tikros priemonės, padedančios siekti gerovės:
2 lentelė. Audinių gerovės kriterijai [13]
Gerovės principai, kriterijai Audinių gerovės siekimo priemonės 1. Tinkamai subalansuotas šėrimas
1.1. Nėra badavimo Kūno įmitimo priežiūra
1.2. Nėra troškulio Nuolatiniai vandens ištekliai: veikiantys tiekimo prietaisai, vandens švara
2. Tinkamas laikymas
2.1. Patogus poilsis Geras narvelio praeinamumas
2.2. Terminis komfortas Apsauga nuo neįprastų oro sąlygų, izoliacinės kraiko medžiagos
13 2.3. Laisvas judėjimas Judėjimą įgalinanti erdvė (pakankama erdvė)
3. Sveikatingumas
3.1. Nėra sužeidimų Neturi būti pastebimų odos pakitimų, traumų, mažas mirtingumas
3.2. Nėra ligų Nuolatinė stebėsena, ar nėra sutrikusio judėjimo, šlubavimo, viduriavimo, akivaizdžių ligų požymių
3.3. Jokio fizinio skausmo Pasirenkami efektyviausi nužudymo metodai 4. Tinkamas elgesys
4.1 Socialinio elgesio išraiška Socialus laikymas – gyvūnai turi bendrauti. Tinkamos nujunkymo procedūros
4.2. Kito elgesio išraiška Stereotipinio elgesio stebėjimas. Kailiuko kramtymas 4.3.Tinkami žmogaus-gyvūno
santykiai
Temperamento testai. Agresyvumo vertinimas
4.4. Pozityvi emocinė būsena Ėmimas ant rankų, transportavimas
Audinių gerovei turi įtakos ir šėrimo periodiškumas. S. Hansen ir kt. [14] atliko eksperimentą, kurio metu buvo pritaikytas ribojantis (kas 6 val.). ir standartinis (kas 2 val.) šėrimo periodiškumas ir registruojamas jų elgesys: matuojamas pašarų santykis, gyvasis svoris, elgesys, temperamentas ir kailiuko būklė. Paaiškėjo, kad rečiau šeriamos audinės sparčiau ėdė, tapo agresyvesnės, todėl maisto ribojimas negali būti priemonė nutukimui šalinti ar per dideliam šlapimo kiekio išsiskyrimui mažinti. Nors audinių kailiukų kokybei tai įtakos neturėjo.
Įgyvendinant gyvūnų gerovę, naudojamas trijų pakopų metodas: 1) kaip gerovės kriterijai integruoti ūkyje, o rezultatai pranešti WelFur (mokslinei gyvūnų gerovės programai); 2) kaip kiekvienas kriterijus yra integruotas į rezultatus; 3) kaip bendra gerovė vertinama ūkyje keturių principų balus sudėjus kartu [15]. Vertinant visus principus bendrai, sukurtas vienas bendras gerovės klasifikavimas, pagal kurį vertinami ūkiai: kiekvienas iš trijų principų vertinami bent pagal vieną kriterijų. Žvalgybinis ūkių tyrimas prasidėjo 2011 metais, priemonių ir protokolų gerinimo procesas vyksta toliau [13].
14 1.3. Audinių kailiukų savybės ir kokybiniai rodikliai
Audinės kailiniai – prabangos prekė, o jų populiarumas priklauso ne tik nuo kokybės ir prašmatnios išvaizdos: jį lemia ir šio kailiuko savybės. Audinių kailiukų populiarumą lemia ir ekonominė situacija: įvykus krizei, paveikiami ir kailinių pirkėjai: taip nukenčia ne tik kailinių pardavėjai, bet ir pats žvėrininkystės verslas.
Dažniausiai kailiukams auginamos kanadinės, rečiau europinės audinės, nes kanadinės audinės kailiukas storesnis bei tankesnis. Jų kailiukas sudarytas iš viršutinio ilgesnio plaukų sluoksnio, suteikiančio kailiui žvilgesį, ir apatinio tankaus poplaukio. Blizgantys išoriniai plaukai atlieka apsaugos nuo drėgmės funkciją. Kiekvienas kailiuko plaukas yra apsuptas nuo 9 iki 24 pavilnės plaukelių. Pavilnės funkcija – išsaugoti šilumą, todėl kuo šaltesnis klimatas, tuo tankesnė audinių kailiuko pavilnė [16].
Populiarumui įtakos turi ir mėgiamo kailiuko spalvos pasirinkimo galimybė. Gamtoje audinių spalva įvairuoja nuo visiškai baltos iki tamsiai juodos. Audinių kailiukų spalvinę įvairovę lėmė gyvūnų prijaukinimas: prijaukinus pasikeičia ne tik gyvūno elgesys, bet ir jo kailiuko spalva, net netaikant veisimo būdų. Laukinėje gamtoje mutacijų gyvybingumas yra žemas, ir laukinių gyvūnų visų kailiukas yra vienodos spalvos. Tuo tarpu audinių yra užregistruota 35 kailiuko spalvos mutacijos: ši savybė būdinga ir šunims, ir katėms, ir triušiams, ir galvijams, net arkliams ir paukščiams. Taip pat veisėjai iš skirtingų spalvų mutacijų gali išvesti naujus audinių kailiukų spalvos variantus [17]. Selekcininkų yra išvesta audinių, kurių kailiuko spalva gali būti įvairiausių atspalvių: nuo balto iki perlinio, violetinio ir safyrinio, tamsiai geltono ir labai tamsiai rudo. Be to, naujos technologijos kailiadirbiams suteikia galimybę audinių kailiukus dažyti visomis įsivaizduojamomis spalvomis [18].
Negalima išskirti vienos populiarios spalvos: spalvas diktuoja mados. Mada – labai svarbus dalykas: neseniai ypač madingi safyriniai, rudųjų audinių kailiukai staiga tapo nebemadingi, prestižiškiausiais imta laikyti juodo aksomo spalvos audinių kailiukai. Pagal spalvas audinių kailiukus rūšiuoja specialistai. Tai labai svarbus ir kruopštus atskirų spalvų suderinimas. Pagal spalvas įvertinti audinių kailiukai gauna tam tikras etiketes, segamas prie audinių kailiukų. Ilgą laiką vyravusios paklausiausios spalvos SAGA FURS aukcionuose tamsesnės spalvos – juodos ir rudos spalvos atspalviai, iš šviesesnių spalvų paklausą turi pilki, rausvi, melsvi audinių kailiukai. Svarbiausiais rodikliais išlieka trumpas, tankus plaukas [16].
Nepaisant gamtos teikiamų galimybių, audinės kailiukas dar gali būti išdirbamas įvairiomis technologijomis: kirptas, karpytas, peštas, tonuotas, dažytas įvairiausiais atspalviais ar išpjaustytas lazeriu. Jis naudojamas įvairiausiems gaminiams siūti – aprangai ir apdailai. Audinės kailiukas yra
15 vienas gražiausių pasaulio kailiukų, leidžiantis dizaineriams įgyvendinti netikėčiausius dizaino sprendimus bei novatoriškiausias modelių idėjas. Tačiau kartu tai – brangus kailiukas, todėl aukcionuose jo kokybė vertinama labai griežtai [18]. Kitame poskyryje aptariama, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma audinių kailiukų kokybė, priskiriamos kokybės kategorijos.
Audinių kailiukų kokybė yra vertinama aukcionuose. Tinkamai paruošti audinių kailiukai patenka į aukcionus, kur yra rūšiuojami pagal kokybę ir vertinami. Penkis kartus per metus didžiausias Kopenhagos audinių kailiukų aukcionas Glostrupe tampa tarptautiniu centru, kuriame būna gausu kinų, graikų, rusų, anglų, vokiečių, korėjiečių, japonų ir kitų tautų atstovų. Pardavimų sezonas su penkiais metiniais aukcionais prasideda gruodį, kada audinių kailiukai yra naujai pagaminti, ir baigiasi rugsėjį, kada paskutiniai audinių kailiukai yra parduodami. Prieš kiekvieną aukcioną nuo penkių iki šešių dienų yra leidžiama klientams patikrinti ir įvertinti audinių kailiukų kokybę, būklę. Kiekvienas aukcionas pritraukia nuo 300 iki 700 klientų iš viso pasaulio. Kiekviename iš septynių aukcionų yra siūloma parduoti iki 7 mln. audinių kailiukų ir dar kitų audinių kailiukų tipų. Per penkias dienas šiuose aukcionuose parduodama audinių kailiukų už daugiau nei 130 mln. eurų, skaičiuojant pardavimus po 1,500 eurų per sekundę [19]. 2014 – 2015 metais buvo parduota audinių kailiukų už 637,3 mln. eurų [20].
Audinių kailiuko kokybei vertinti taikomi dydžio standartai. Kailiuko dydis priklauso nuo žvėrelio rūšies, kitų kriterijų, tačiau tiesiogiai kailiuko kokybės neįtakoja. Tiesiog didesnis kailiukas bus vertinamas aukštesne kaina. 3 lentelėje pateikiami audinių kailiuko ilgio įvertinimo standartai:
3 lentelė. Audinių kailiuko ilgio vertinimo standartai [21]
Dydis Ilgis, cm (nuo nosies galiuko iki uodegos šaknies)
000 89+ 00 83-89 0 77-83 1 71-77 2 65-71 3 59-65 4 53-59 5 47-53
Praktiškai audinių kailiukų rūšiavimas atrodo taip: vertintojas atrenka audinių kailiukus pagal kokybės kriterijus ir galimus pažeidimus. Charakteristikos pagal plaukelių ilgį, audinių kailiukų storį
16 nustatomos galutiniame rūšiavimo etape. Išimtys – blogos kokybės audinių kailiukai, kai nustatomi spalvų defektai (pavyzdžiui, baltos vilnos audinių kailiukai) iš karto priskiriami žemesnei kokybės kategorijai. Taip pat audinių kailiukai su matomais pažeidimais priskiriami žemos kokybės kategorijai. Informacija, gaunama liečiant audinių kailiukus rankomis, apžiūrint juos vizualiai, leidžia įvertinti plaukelių pluošto savybės: apsauginių plaukelių tiesumas, blizgumas, lygumas [22].
Jei audinės audinių kailiukai turi per daug baltų plaukelių arba baltų dėmių ant pilvo, jie skirstomi dar į atskiras grupes, vertinami pagal žiemos audinių kailiukų kriterijus, bet jau negauna kokybės ženklo. Kokybiškas audinės kailiukas visada turi blizgesį, tačiau audinės šeriasi du kartus per metus: tankus žiemos kailiukas balandžio mėnesį pakeičiamas į mažiau tankų, vasarinį kailį, o vasarinis kailiukas keičiasi į žieminį rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais [16].
Standartinio tipo audinių kailiukų svoris yra matuojamas rugsėjį, audinių kailiukai pagal bruožus yra rūšiuojami rugpjūtį ir lapkritį. G. Lagerkvist ir N. Lundeheim [23] atliko tyrimą, vertindami 1100 audinių kailiukų, atrinkus duomenis iš individualių aukcionų. Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip yra susiję kailiuko svoris, jo savybės su pardavimo kaina, ir kiek visa tai lemia audinių genetinės variacijos bei paveldimumas, tiriamas santykis tarp skirtingų savybių, ieškoma koreliacijų. Skaičiuota, kaip pardavimo kainą lemia kailiuko spalva, tankis, apsauginių plaukelių kokybė ir bendras vaizdas, rūšiuojant rugpjūčio ir lapkričio audinių kailiukus. Vertinant rugpjūčio mėnesio audinių kailiukus, pardavimo kainai daugiau reikšmės turėjo bendra kailiuko išvaizda, nei lapkričio mėnesio. Nustatyta maža paveldimumo įtaka kailiuko tankumui ir apsauginių plaukelių kokybei. Aukštos genetinės koreliacijos gautos tarp kailiuko tankumo ir apsauginių plaukelių kokybės. Audinių kailiukų rūšiavimas ir klasifikavimas turi būti tikslus, nes pirkėjai mato tik audinių kailiukų partijų pavyzdį, taip vadinamą parodinį gaminį, kuris reprezentuoja daugelį milijonų audinių kailiukų. Audinių kailiukų rūšiavimo ir klasifikavimo procesų metu laikomasi reikalavimų, o tokia kokybė visuomet labai svarbi darbo dalis. Kopenhagen Fur turi ISO 9001 sertifikatą, procesai garantuojantys kokybę kruopščiau apsvarstomi ir integruoti į kompanijos tinklą, kur visi darbuotojai turi priėjimą prie tokios informacijos. Sertifikuotas ne tik rūšiavimas ir klasifikavimas – kompanija kaip visuma yra sertifikato dalis. Kopenhagos kailiukų aukciono kokybės vadybos sistema sertifikuota pagal DS/EN ISO 9001:2000 Kokybės Vadybos Sistemos reikalavimus [16].
17 1.4. Audinių kailiuko kokybę lemiantys veiksniai
Audinių kailiukų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: daug lemia ir sezoniškumas, laikymo sąlygos, mityba, ligos, veislė. Norint gauti kokybiškus, užsienyje nustatytus standartus atitinkančius ir konkurencingus užsienyje pagamintus audinių kailiukus, žvėrelių auginimui reikia taikyti naujus racionalius veisimo ir auginimo būdus. Audinių augintojai kokybės garantu laiko pašarus, genetiką ir veislininkystę. Ištirta nemažai veiksnių, turinčių įtakos audinės dydžiui ir kailiuko kokybei (spalvos grynumui, spalvos tipui ir kt.). D. Kolodziejjczyk ir kt. [24] atlikto tyrimo metu daugiau nei 3 metus tirta 1400 gyvūnai ir nustatyta, kad yra tiesioginis ryšys tarp gyvūno lyties, dydžio ir kailiuko kokybės.
1.4.1. Audinių auginimo sąlygos
Audinės auginamos fermose, kur kiekviena turi turėti savo atskirą narvą. Šie žvėreliai yra ne tik labai smalsūs, atsargūs, bet ir agresyvūs. Narvai, kur laikomos audinės, laikomi pašiūrėse – stoginėse. Audinių laikymo sąlygos aiškiai reglamentuotos leidinyje „Žemės ūkio gamybinių statinių technologinio projektavimo mokslinis pagrindimas, 2015“ [25]. Abiejose jų pusėse vienu aukštu sustatomi narveliai, per vidurį paliekant taką. Pašiūrės gali būti nuo 30 iki 120 m ilgio, apie 2 m. aukščio, vidurinis praėjimo takas – 1,4-1,5 m, atstumas tarp pašiūrių – ne mažesnis kaip 3,5 m. Narveliai daromi iš (2 mm storio) cinkuotos vielos tinklo (25 x 25 mm) ir medinio namelio (lizdo). Narveliai turi būti ne žemesni kaip 45 cm, dydis priklauso nuo žvėrelių veislės, amžiaus, svorio ir lyties. Prie narvelio durelių pritvirtinamos šėryklos (lentynėlės). Audinių jaunikliams iš pradžių maistas dedamas ant narvo durelių lentynėlės, o vėliau ant narvo viršaus ties lentynėle. Tokiomis sąlygomis audinės laikomos ir žiemą, nes jų kailiukas apsaugo ne tik nuo žemų temperatūrų, bet ir nuo drėgmės. Svarbu, auginant audines narveliuose, kad nebūtų skersvėjų ir kad narveliai būtų po priedanga [6].
Kiekviename narvelyje įtaisomos girdyklos. Galima naudoti ir aliuminines dubenėlio tipo girdyklas, kuriose audinės prausiasi, išsivalo kailiuką, t.y. daugiau juda. Vaikingoms patelėms į namelį, kuriame yra 9-12 cm skersmens landa, įdedama šiaudų arba medžio drožlių, kad audinės pasidarytų lizdą. Reikia nuolat stebėti, kad lizde nebūtų išmatų, nes jomis išsitepa kailiukus, pablogėja jo kokybė, lizde kaupiasi drėgmė. Todėl kasdien reikia valyti iš narvų pašarų likučius ir mėšlą ir bent du kartus per metus jį išvežti iš pašiūrių. Taip pat labai svarbu tinkamai laikyti pašarų atsargas.
18 Siekiant užtikrinti zoohigieninius – veterinarinius reikalavimus būtina nuolat dezinfekuoti, specialiai apdorojant aplinką, paviršius, įrengimus. Tai užkerta kelią plisti infekcijoms [26].
Ryšio tarp vados dydžio ir kailiuko kokybės taip pat ieškojo J. P. Thirstrup [27]. Jo teigimu, gamintojui turi būti svarbu tiek kiekybė, tiek kokybė. Kailiuko kokybės pagrindinis rodiklis – vilnos ir apsauginių plaukelių struktūra, o vados dydis lemia audinių kailiukų kiekį. Susiejus audinių kailiukų kokybės savybes su vados dydžiu, lemiančiu audinių kailiukų kiekį buvo prieita išvados, kad kokybė kiekybės sąskaita nenukenčia. Kaip pagerinti vados didinimo fiziologinius aspektus, tyrė P. Lefèvre, B. D. Murphy [28].Tačiau vados dydis be savo privalumų turi ir trūkumų: reikia atsižvelgti į tai, kad didelėse vadose yra didesnis mirtingumas [29].
Taip pat svarbu, kas bus auginama – skirtingi audinių kailiukai bus gaunami auginant patinus ir pateles, auginant skirtingų spalvų audines. Atsižvelgiant į audinių dydį ir raumeningumą yra pastebimas skirtingas lytinis dimorfizmas. Patinai ūkiuose sveria 1,8 – 2,5 kg, bet yra ir tokių, kurių kūno masė viršija 3 kg. Patelės yra daug mažesnės ir sveria 0,9 – 1,6 kg, tačiau taip pat yra tokių, kurios sveria ir daugiau [3].
1.4.2. Audinių veisimas
Audinės priklauso rūšims, kurias veisiant galima išgauti įvairių spalvų audinių kailiukų. Daug audinių veislių buvo išvesta ir yra veisiamos ūkiuose. Gyvūno dydis, kailiuko spalva, spalvos grynumas, kailiuko kokybė, įskaitant plaukų tankį, ilgį, lygumą yra bruožai, kurie turi daug įtakos kailiuko kainai [3].
Audinės kailiuko kokybė skirstoma į šimtus kategorijų pagal spalvą, atspalvius, plauko ilgį ir tankumą, tad planuojant audinių ūkius ir atrenkant gyvūnus veislei, reikalingas kruopštus analitinis darbas, pasitelkiant naujausias genetikos, gyvūnų fiziologijos žinias. Kiekvieno augintojo tikslas – siekti, kad jo užaugintų audinių kailiukai būtų kiek įmanoma arčiau kokybės standartų. Aukcionuose audinių kailiukai pagal kokybę gali būti skirstomi į daugiau nei 1 000 klasių. Rodikliai – kailiuko dydis, plauko ilgis, tankumas, povilnio kokybė, spalva, atspalviai, blizgesys ir kiti. Pastaraisiais metais atsiranda naujų niuansų, pavyzdžiui, audinių kailiukų pirkėjai daug dėmesio skiria, kad santykis tarp ilgo plauko ir povilnio būtų kuo mažesnis, t. y., kad plaukas būtų kuo plonesnis. Pasaulinėje rinkoje stebima tendencija tamsių spalvų kailiukus keisti šviesiais [16].
Veisiant žvėrelius, labai didelę reikšmę turi atranka. Be atrankos negalima pagerinti ūkiškai naudingų savybių ir kokybiškai atstatyti reprodukcinės bandos. Fermose kiekvienais metais tam tikra
19 dalis žvėrelių išbrokuojama dėl amžiaus arba mažo vislumo, bergždumo, blogos kailiuko kokybės ir kitų priežasčių. Žvėrelių dydis labai svarbu. Bonituojama spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, kuomet kailiukas geriausias. Be to, lapkričio mėnesį žvėreliai pradedami mušti, o iki tol būtina atrinkti tuos, kurie liks tolimesniam veisimui. Žvėreliai įvertinami vizualiai ir apčiupinėjant. Tai daroma šviesiu paros metu, kai kailiukas sausas. Kūno ilgis matuojamas centimetru nuo nosies galiuko iki uodegos pašaknio. Kadangi iš karto neįmanoma įvertinti žvėrelių pagal visus požymius, tai daroma keliais etapais. Tik gimę jaunikliai vertinami pagal stiprumą, sveikatą (visas lizdas), vėliau – plaukų kaitą, o po nujunkymo peržiūrimi individualiai [30].
Veisimo tikslas yra pagerinti kailiuko kokybę, taip pat išauginti didesnes audines bei padidinti vadas. Prieš veisimą audinės rūšiuojamos pagal kailiuko charakteristikas. Yra atlikta nemažai tyrimų veisimo srityje. Vienas jų – įvertinant dispersinius parametrus ir vaisingumo požymius. Ištyrus 27 audinių ūkius (stebėjimo laikas – 1996-2004 m.) buvo pastebėta nepalanki koreliacija tarp gyvūno dydžio ir vislumo. Tai parodė, kad didelės audinės yra mažai vislios, todėl veisimui tikslinga rinktis kitus parametrus [31].
Daug įtakos palikuonims turi ir patinai. Todėl vienu metu vertinami kelių patinų palikuonys ir atrenkami geriausieji. 20 proc. bandos sudaro veislinis branduolys (produktyviausi), 30 proc. - pakaitiniai žvėreliai, o vienam patinui skiriamos 5 patelės. Taip pat ištirta, kad poravimuisi nemažai įtakos turi ir metų laikas [32].
Audinių tyrimo metu, kurį atliko I. V. Trukhachev ir kt. [33], buvo bandoma nustatyti ryšį tarp audinių spalvos ir kailiuko dydžio. Formuojant audinių fermą, pasirenkant veisles, svarbu atsižvelgti, kas lemia kokybę – kailiuko spalva, ilgis, rinkos tendencijos, kaina ir t.t. Tyrimo metu nustatyta, kad juodos trumpaplaukės veislės patelės užaugo gerokai didesnės nei pastelinių ar safyro veislės patelės (pagal riebalų kiekį). Tarp patinėlių didžiausios užaugo pastelinių spalvų veislių audinės, jos taip pat buvo ilgiausio kūno ir didžiausios kailiuko masės; mažiausi – safyro spalvos patinai. Kaupti riebalus daugiausiai linkusios juodos trumpaplaukių veislių audinės. Taigi pasirenkant audinių kailiukų kokybės atžvilgiu tinkamas veisles, reikia atsižvelgti, kokios veislės audinės užaugina didžiausią kailiuko masę.
Taip pat buvo atliktas tyrimas, kuriame analizuoti veiksniai, turintys įtakos audinių kūno (reljefui), įskaitant ir gyvūnų dydį bei kailiuko kokybės požymius (plaukų tankį, ilgį ir lygumą) tarp keturių audinių spalvų tipų: standartinės, pastelinės, platininės ir baltos (Hedlunda) spalvos. Nustatyta, kad platininės ir baltos spalvos audinės turėjo didžiausią kūno masę. Patinų kūno masės vidurkis buvo 2581 g, o patelių – 1401 g. Baltos spalvos audinės pasižymėjo aukščiausiu spalvos grynumu. Geriausia kailiuko kokybė (plaukų tankis, ilgis ir lygumas) nustatyta tarp platininės spalvos audinių [3].
20 S. Socha [34] taip pat įvertino paveldimumo svarbą ir koreliaciją tarp audinės kūno dydžio ir kailiuko kokybės. Buvo tirtos kelių spalvų pastelinės, platininės ir baltos – spalvų audinės. Analizė atlikta tarp ketvirtos kartos audinių, pietinėje Lenkijoje audinių veisimu užsiimančiame ūkyje. Buvo skiriamas tam tikras kiekis balų už genetinius parametrus. Nustatyta didelė koreliacija tarp gyvūno dydžio ir kailiuko kokybės.
1.4.3. Audinių šėrimas
Šiuo metu labai didelis dėmesys skiriamas audinių pašarų kokybei: šeriant visaverčiu pašaru, galima išauginti didesnius kailiukus. Gyvybingumui, normaliai sveikatos būklei ir gražiam kailiui gauti žvėreliams reikalingas atitinkamas kiekis apykaitos energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Maisto medžiagos racione turi būti atitinkamu santykiu ir gerai absorbuojamas. Audinių racionai sudaromi iš įvairių komponentų, bet pagrindiniai yra gyvūniniai – mėsa ir subproduktai, žuvis ir jos produktai [8].
Racionas turi būti subalansuotas pagal visas maisto medžiagas ir jų sudedamąsias dalis, žvėreliui turi pakakti energijos apykaitos. Taip pat svarbu nepažeisti santykio tarp maisto medžiagų. Jei taip atsitiktų, gali sutrikti gyvybinės organizmo funkcijos: laktuojančios audinės produkuos nepakankamai pieno, arba jo sudėtis bus netinkama. Tas atsilieps jauniklių augimo intensyvumui, jų išsivystymui ir išgyvenimui. Kaip žinia, audinukai atvedami pusiau embrioninės būsenos ir yra pupelės dydžio. Kad laktacijos metu jie augtų pakankamai sparčiai ir prieš atjunkymą svertų apie 150 g, jie motinos pieno turi gauti pakankamai [35].
Didesnės audinės užauginamos duodant diferencijuotus racionus, visiškai subalansuotus pagal pagrindines maisto medžiagas ir jų sudedamąsias dalis. Sudarant racionus, atsižvelgiama į žvėrelių svorį, fiziologinę būklę, metų laiką ir auginimo tikslą [36]. Jeigu audinės su racionu negauna pakankamai energijos, kas ypač svarbu rudens kailiuko keitimosi periodu, pablogėja audinių kailiukų kokybė, todėl patiriami dideli ekonominiai nuostoliai. Vienai audinei iki realizavimo reikia apie 50 kg pašarų. Didesni švelniakailių audinių kailiukų žvėrelių augintojai Lietuvoje audinių šėrimui moderniais šutintuvais verda košes iš mėsos, žuvies, grūdų, įvairių maistinių priedų. Žuvis audinių racione yra vienas pagrindinių maisto komponentų. Natūraliai audinės daugiausiai maitinamos žuvimi, varlėmis, vėžiais, vabzdžiais, todėl 60 proc. audinių pašaro gali sudaryti žuvies produktų atliekos [8].
Ypač svarbu audinių racione – baltymai. Baltymų koncentracijos maiste poveikis svorio augimui ir kailiuko kokybei ištirtas moksliškai. Šerti audines geros kokybės baltymais ypač svarbu
21 intensyvaus augimo laikotarpiu. Stebint skirtingai šertas dvi audinių grupes pastebėta, kad geros kokybės baltymais šertos audinės turėjo 4 cm ilgesnį kailį bei geresnę audinių kailiukų kokybę (+0,6 tankesnį kailį, +0,3 tankesnius apsauginius plaukelius). Geros kokybės baltymais laikoma žuvų, sojų, kukurūzų miltai; blogos kokybės baltymais laikoma žuvų kaulų, mėsos ir mėsos kaulų miltai [37]. Maisto baltymų koncentracija, mitybos papildymas DL-metioninu svarbus kailiuko tankumui ir kailiuko kokybei. Šis poveikis buvo tirtas, audinių patinus išskyrus į keturias grupes ir maitinant skirtingomis dietomis 3 mėnesius. Po to paimta kailiuko biopsija ir atlikti histologiniai ir kompiuteriniai tyrimai. Rezultatai parodė, kad maiste baltymų sumažėjus iki 16 proc., sumažėjo ir kūno ilgis, plaukelių tankumas. Geriausias santykis – 24 proc. baltymų, nes tada audinių genetinės savybės geriausiai išryškėjo ir gauti geriausios kokybės audinių kailiukai [38]. Baltyminis maitinimas yra brangus, todėl siekiant rasti alternatyvų baltymų šaltinį, skirtingos audinių grupės buvo šeriamos baltymais, sudarytais iš bakterinių baltymų miltų (BPM), pagamintais naudojant gamtines dujas, ir žuvų miltais. Vartojant BPM baltymus, buvo sunaudojama mažiau pašarų, o audinių kūno svoris padidėjo dėl pagerėjusio virškinimo. Kailiuko savybės ir kokybė nepakito, todėl BPM baltymų dieta gali sudaryti 40 proc. be neigiamų pasekmių medžiagų apykaitai, kūno svoriui ar audinių kailiukų kokybei [39]. Subalansuotas baltymų kiekis ypač svarbus audinių nėštumo laikotarpiu, nes per mažas baltymų kiekis gali lemti ir nevaisingumą, ir nesėkmingą nėštumo baigtį [40].
Audinių mityboje labai svarbūs yra riebalai, nes su jais organizmas gauna būtinas riebalų rūgštis – linolo, linoleno, arachido ir vitaminus (A, D, E), be to, riebalai įeina į protoplazmos sudėtį ir dalyvauja ląstelių apykaitoje. Tai pagrindinė rezervinė žvėrelių organizmo medžiaga, taip pat pigus koncentruotas energijos šaltinis. Riebalų rūgštys, turinčios grandinėje daugiau nei 18 anglies atomų, ypač palankios virškinimui. Taip pat jos būtinos plaukų dangos vystymuisi ir augimui, bendram augimui, reprodukcijai ir produktyvumui. Tinkamiausi yra jautienos ir kiaulienos riebalai, kurių daug riebiuose subproduktuose. Su žuvimi gaunama retinolio (vit. A) ir tiamino (vit. B1). Normaliai riebalų apykaitai ir reikiamam energijos kiekiui susidaryti būtini angliavandeniai. Iš jų organizmas turi gauti apie 25 – 28 proc. reikiamos energijos [8, 35].
2014 m. buvo tirtas maistinio vario poveikis augimo rezultatams ir kailiuko kokybei. Atsitiktinai atrinktoms audinių patelėms daliai buvo skiriamas įprastas maitinimas be vario, o kitų standartinis pašaras buvo papildytas atitinkamais skirtingais kiekiais vario sulfato. Tyrimas parodė, kad duodant papildomai vario ne tik yra geresnis kūno prieaugis, bet ir pasiekiama intensyvesnė kailiuko spalva, bet neįtakojamas kailiuko storis [41]. Audinių racionui svarbu ir nukleino rūgščių santykis, kuris lemia gerą žvėrelio virškinimą ir savijautą [42]. Kartais yra ieškoma ir kitų netradicinių sprendimų. Aprašoma, kaip gintaro rūgšties įvedimas į lapių ir audinių racioną pagerina kailiuko
22 kokybę. Nurodoma optimali gintaro rūgšties dozė kailiniams gyvūnams – 5 mg / kg. Gintaro rūgštį reikėtų įtraukti į pašarus per visą augimo laikotarpį, per pirmąsias 10 dienų su 2 dienų pertrauka kartą per mėnesį [43].
1.4.4. Audinių ligos
Visus žvėrelius reikia saugoti nuo peršalimo ir perkaitimo, įvairių traumų, parazitų, infekcijų. Ten kur švara ir tvarka, nelieka vietos ligų sukėlėjams. Todėl dar kailinių žvėrelių auginimo verslo pradžioje buvo nurodoma, jog reikia laiku dezinfekuoti patalpas ir narvus, metalinius paviršius apdeginti lituojamąja lempa, sienas nubalinti gesintomis kalkėmis, o šėryklas ir gėralines nuplikyti verdančiu vandeniu [26]. Auginantys audines žino, kad reikia saugoti nuo tokių pavojingų ligų: mėsėdžių maro, pasiutligės, kolibakteriozės. Norint šių ligų išvengti, reikia laiku šiuos augintinius vakcinuoti. Tuomet, jei ir užsikrės, persirgs labai nesunkiai, be didesnių komplikacijų bei ekonominių nuostolių. Audinių auginimas yra rizikingas verslas dėl įvairių siautėjančių ligų, todėl nuo pat pirmos šio švelniakailio žvėrelio įsigijimo dienos reikia griežtai laikytis kelių taisyklių:
draudžiama naudoti augimą ir produktyvumą skatinančias medžiagas;
draudžiama naudoti hormonus ar kitas medžiagas reprodukcijai reguliuoti (pavyzdžiui, sukeliant arba sinchronizuojant rują) arba kitokiais tikslais.
Fitoterapiniai, homeopatiniai produktai ir žymėtieji elementai turėtų būti naudojami tik veterinariniam gydymui.
Auginant šiuos švelniakailių audinių žvėrelius reikia labai saugotis ligų. Pati pavojingiausia yra audinių Aleutinė (AL) liga. Aleutinė liga audinių versle duoda didelius nuostolius: šia liga audinės serga ir gamtoje, ir ūkiuose. Ši liga lietuviškai dar vadinama plazmocitoze. Pavadinimas „aleutinė“ atsirado todėl, kad pirmą kartą liga buvo aptikta tam tikro atspalvio (aleutinio) audinės kraujyje. Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kada ir ar išvis audinei, užsikrėtusiai AL, pasireikš simptomai. Kai kurios audinės gali keliolika mėnesių nešioti virusą iki pasirodant kokiems nors simptomams. Paprastai ši liga apibūdinama kaip chroniškas sekinantis susirgimas. Labai dažnai jis pasireiškia plintančiu kūno paralyžiumi ar silpnumu, prasidedančiu nuo galinių kojų ir kylančiu į viršų. Kiti būdingi simptomai – tai: mieguistumas, apatija, melena (kraujas išmatose), traukuliai ir priepuoliai, anemija (mažakraujystė), kepenų arba blužnies padidėjimas. Tokie simptomai taip pat būdingi daugeliui kitų ligų, todėl šios ligos vien pagal klinikinius simptomus neįmanoma diagnozuoti. audinių AL neišgydoma, ir vakcinos nuo jos nėra [44].
23 Ilgą laiką nepavyko išgauti veiksmingos baltyminės vakcinos ir apsauga buvo tik dalinė. 2005 metais buvo sukonstruotas ir išbandytas apsauginis DNR vakcinos modelis, paremtas koduojančiu genu. 18 audinių patelių buvo suskirstytos į 3 grupes: kontrolinę, vakcinuotą DNR ir vakcinuotą DNR su baltymine imunizacija. Užkrėtus jas virusu, buvo stebima 23 ir 32 savaites. Po mėnesio imuninių ląstelių buvo daugiausiai toje grupėje, kuri turėjo DNR + baltymo vakciną. Vis dėlto liga buvo tik sušvelninta ir vakcinos poveikis įvertintas kaip dalinis [4]. Taip pat yra atlikta tyrimų ir nustatyta, kad aleutinei ligai skirtingų kailiuko spalvų audinės turi nevienodą atsparumą: vertinta ne tik spalva, bet ir gyvenimo sąlygos, genetiniai ypatumai [45].
Audinės taip pat gali susirgti mėsėdžių maru, botulizmu, pseudomonoze, virusiniu enteritu, tačiau nuo šių ligų jaunus žvėrelius privalu vakcinuoti. Audinės gali užsikrėsti šunų enterito virusu (CDV), kuris yra lengvai užkrečiamas ir sunkiai pakeliamas. Jo neveikia įprastos gyvos vakcinos, motinos antikūniai. Buvo bandoma vakcinacija motinos antikūniais 5 dienų ir 3 savaičių amžiaus audinėms, derinant CDV ir DNR vakcinas. Rezultatai parodė, kad vakcinuoti reikia 5 dienų amžiaus audines, nes tuomet sukeliamas specifinis imuninis atsakas ir vėliau CDV virusu neužsikrečiama [46].
1.4.5. Audinių kailiukų apdorojimas ir kokybės vertinimo kriterijai
Siekiant, kad audinių kailiukų kokybė išliktų aukšta, būtina laiku ir tinkamai atlikti visus jo apdorojimo etapus. Kaip jau minėta, kailinių žvėrelių kailiukas labiausiai būna subrendęs lapkričio – gruodžio mėnesį, tačiau ne visų žvėrelių audinių kailiukai subręsta tuo pačiu laiku. Todėl būtina atkreipti dėmesį į audinių uodegą, kadangi ši vieta vėliausiai pasidengia pūku bei plaukais. Prieš mušant žvėrelius, reikia patikrinti odos spalvą. Jei paskleidus plaukelius ryškėja žydra spalva, vadinasi, plaukai dar augimo stadijoje, o jei oda šviesiai melsva arba balta – tokių žvėrelių kailiukas jau subrendęs ir juos galima mušti. Šis patikrinimo būdas tinkamesnis tamsų kailį turintiems žvėreliams [26]. Žvėrelių gyvenimo baigtis labai lengva: paprastai jie užmigdomi dujomis. Dėžės pildomos dujomis prieš tai suleidus žvėrelius. Audinių kailiukų kokybei yra labai svarbu, kad numarinimas tęstųsi kuo trumpiau [18].
Kai žvėreliai nugaišta, tolesni etapai yra šie: apdorojimas būgnuose, lupimas atliekamas fermoje. Šie etapai gali būti atlikti tam skirtoje vietoje. Iš karto po numarinimo (maksimalus marinimo laikas 20 min.) žvėreliai sukami būgne su pjuvenomis. Sukimas būgne pašalina šlapimą, išmatų liekanas ir kitus nešvarumus nuo audinių kailiukų. Prieš lupant atšalusius žvėrelius, jie 5-10 min. sukami būgne, kad suminkštėtų kūnai (jei lupama iškart po kūnelių būgnavimo, tai antrą kartą sukti nereikia).
24 Būtina teisingai nuimti kailiuką: procesas turi įtakos riebalų nuėmimui ir kailiuko ilgiui. Uodegos pašalinti nereikia, tik prapjauti išilgai. Nulupus kailiuką reikia iš karto pašalinti riebalus. Nuvalytus ir nenuvalytus kailiukus galima užšaldyti. Juos būtina saugoti, kad neišdžiūtų, ypač nuvalyti audinių kailiukai [47].
Kad gyvūnų kailiukas būtų kokybiškas, jį būtina tinkamai paruošti. Prieš tempiant, audinių kailiukai sukami būgne, kailiukas turi būti nukreiptas į paviršių. Sunaudojama apie 25 kg pjuvenų aštuoniasdešimčiai patinėlių audinių kailiukų ir šimtas dvidešimt patelių audinių kailiukų. Kailiukus reikia sukti 20 minučių, po to jie tempiami. Priekines kojytes reikia sukišti į vidų, kad būtų sulaikomas džiovinamas oras. Nugaros liniją reikia išlaikyti tiesią, šonus kiek įmanoma labiau ištempti į apačią. Kailiuką būtina gerai uždaryti, kad oras, kuris džiovina cirkuliuotų viduje [48]. Prieš pakabinant kailiukus džiovinimui, sušukuojami šlapiu šepečiu, kad plaukai gražiai gulėtų. Džiovinimo oras turi būti apie 20°C laipsnių ir apie 55 proc. drėgnumo. Džiovinimo laikas – patelių kailiukams yra apie 3 paros, patinėlių apie 4 paros. Kailiukas laikomas išdžiūvęs kai truputį pabaltuoja. Išdžiovintas kailiukas laikomas 10 laipsnių temperatūroje ir 75 proc. drėgnumo patalpoje. Kokybiškai kailinių žaliavai reikia tinkamų sąlygų, modernių įrengimų, specialiai tam gaminamų pjuvenų. Audinių kailiukų paruošimas trunka apie 3-4 paras. Iš pradžių jie valomi šiltomis pjuvenomis specialiuose būgnuose, po to, audinių kailiukai nuriebalinami ir vėl sukami būgnuose. Kad kailiukas įgautų reikiamą formą, jis užmaunamas ant plastmasinės standartinės lentelės ir džiovinamas džiovykloje. Paskui kailiukas kelis kart šukuojamas, matuojamas, pažymimas ir kraunamas į dėžes, kurios keliauja į aukcionus [16].
Audinių kailiukų kokybės analizė prasideda iš karto gavus žaliavą. 1 priede pateikiamas audinių kailiukų tvarkymo, rūšiavimo įmonėje planas. Priėmimo metu gautų audinių kailiukų kiekis sulyginamas su skaičiais, nurodytais važtaraščiuose. Aptikus neatitikimus, visada informuojamas siuntėjas. Pirmasis rūšiavimo etapas yra suskirstymas į audinių patinų ir patelių kailiukus, jų atskyrimas, taip pat iš karto atskiriami mėlynos spalvos ir su kitomis mutacijomis kailiai nuo pagrindinių tipų (juodos, raudonmedžio, rudos) į atskiras grupes [49].
Kitas etapas – matavimas. Audinių kailiukai matuojami nuo gyvūno nosies galiuko iki uodegos galiuko, nustatomas dydis. Jei kailiukas yra pažeistas, neteisingai gabentas, matuojamas jo plotis. Audinių kailiukai su įplyšimais yra matuojami, atsižvelgiant į jų dydį. Pažeidimo laipsniai įtraukiami į apskaitą, įvertinami ir pažymimi, galutinio rūšiavimo metu.
Tolesniame etape nustatomas dengiamųjų kailiuko plaukelių ilgis: tai atlieka rūšiavimo mašinos. Tai leidžia audinių kailiukus rūšiuoti pagal kokybę, tačiau po mašininio įvertinimo neįmanoma apsieiti be vertinimo žmogaus rankomis. Tokiu būdu nustatomas audinės kailiuko
25 tankumas, pavilnės ir dengiamųjų plaukelių kokybė. Pažeisti audinių kailiukai rūšiuojami ir vertinami atskirai.
Išskirstyti audinių kailiukai yra laikomi kartoninėse dėžėse. Kiekvienai pardavimo grupei yra skirtas pavyzdinis kailiukas: tokie audinių kailiukai laikomi apžiūros kambaryje ir juos pirkėjai gali apžiūrėti fiziškai. Prieš aukcioną pirkėjai susipažįsta su pavyzdiniais ausinių audinių kailiukais, reprezentuojančiais parduodamus, ir šalia parašo savo individualų vertinimą. Pardavimų metu pirkėjai gali remtis tik šiais įrašais.
Paskutinis etapas – audinių kailiukų pristatymas klientui. Audinių kailiukų gabenimas vykdomas atsižvelgiant į kliento instrukcijas. Audinių kailiukus įsigiję klientai juos gali laikyti audinių kailiukų centre kurį laiką po kiekvieno aukciono, tačiau ilgesniam laikui laikymas apmokestinamas [49].
Kokybės rūšiavimo metu pirmiausiai audinių kailiukai yra kratomi, purtomi rankomis: kailiukas suimamas už nosies ir uodegos ir stipriai papurtomas, taip pašiaušiant plaukelius. Tai leidžia įvertinti bendrą kailiuko išvaizdą, pamatyti pažeidimus. Audinių kailiukų kokybė taip pat vertinama braukiant pirštais prieš plauką. Geros kokybės audinių kailiukų pavilnė yra tanki, gerai prilaiko viršutinius plaukelius, tačiau perbraukus greitai grįžta į natūralią poziciją, plaukeliai nelieka pasišiaušę. Tokio kokybės patikrinimo metu audinių kailiukai paskirstomi į atskirus specialiai pažymėtus krepšius, ant kurių atidžiai užrašomi atitinkami kokybės žymėjimai. Asmuo, atsakingas už kokybės rūšiavimą, turi sekti, kad visi kokybės rūšiavimo etapai būtų atlikti tinkamai, kiekvienas kailiukas patikrinamas iš abiejų pusių [49].
Tarptautinių audinių kailiukų aukcionų klientai paprastai yra stambūs brokeriai arba gamyklos, kurie domisi dideliais audinių kailiukų kiekiais. Šie klientai aukciono metu ir nustato kainų lygį. Aukcionų tvarkaraščiai paprastai yra labai įtempti, dauguma klientų nespėja patikrinti visų audinių kailiukų pavyzdžių, todėl audinių kailiukai, kuriais mažiau domimasi, lieka neaprašyti (neįvertinti). Dėl šios priežasties tamsiausių ir šviesiausių atspalvių audinių kailiukai bei IA / IB kokybės kategorijos (pirma kokybės kategorija, A ir B rūšis) audinių kailiukai yra surenkami iš kelių aukcionų ir vėliau parduodami bendrai. Siekiama tikslo padidinti susidomėjimą šiais audinių kailiukais, tikintis išlaikyti ir norimą kainų lygį [49].
Dauguma blankios spalvos audinių kailiukų yra dažomi, tad jų atspalviai bei spalvos ryškumas yra lengviau derinami galutinio rūšiavimo metu prie vidutinių ir tamsių atspalvių audinių kailiukų [49].
Galutinis rūšiavimas atliekamas dviejų patyrusių rūšiuotojų ir jų asistentų komandos. Rūšiuotojų užduotys kaskart gali skirtis, priklausomai nuo audinių kailiukų kiekio ir jų tipo, bet paprastai pirmasis rūšiuotojas koncentruojasi ties kokybe ir atspalviais, specialiomis audinių kailiukų
26 charakteristikomis, IA / IB (pirma kategorija, A ir B rūšis) kokybės kategorijos defektais, o antrasis dėmesį skiria spalvai, jos intensyvumui. Galutinis audinių kailiukų rūšiavimas skirstomas į 4 fazes:
1. Kokybės ir spalvos tikrinimas. Įsitikinama, kad audinių kailiukai atitinka kokybės, atspalvio ir plauko ilgio reikalavimus. Besiskiriantys nuo grupės audinių kailiukai nedelsiant priskiriami prie labiau atitinkančios kokybės ir atspalvio grupės.
2. Specialių charakteristikų ir IA / IB (pirma kategorija, A ir B rūšis) kokybės kategorijos nustatymas. Dažniausiai skirstant audinių kailiukus išsiskiria šiurkštūs, su metalo atspalviu ar su mažiau kokybiška papilve audinių kailiukai. Priklausomai nuo situacijos ir audinių kailiukų kiekio, kai kurie nedelsiant atskiriami, dažniausiai padalijant į dvi grupes. Jei audinių kailiukų kiekis per mažas dalinti, tada audinių kailiukai gali būti paliekami kitiems aukcionams.
3. Rūšiavimas pagal spalvos ryškumą (toną, intensyvumą). Yra skirtingos spalvos ryškumo kategorijos (nuo pilkiausio arba mėlyniausio tono iki raudoniausio): C1, C2, C3, C4, C5 ir C6 (C- Colour, spalva). Siekiant apriboti pavyzdinių audinių kailiukų kiekį, bet išlaikyti didelius pardavimus, skirtingo spalvinio ryškumo audinių kailiukai yra kombinuojami. Kartu gali būti naudojamos daugiausiai keturios spalvinės kategorijos, spalvinė gama turi būti sudėliota labai tiksliai.
4. Audinių kailiukų surišimas ir katalogų paruošimas. Audinių kailiukų grupės sužymimos ir pervežamos į specialią darbo stotį, kur jų aprašymai suvedami į duomenų bazę ir sukuriamas aukciono katalogas. Suteikiamas barkodas, laikymo numeris atskiroms dėžėms vėlesniam identifikavimui. Pavyzdinių audinių kailiukų, reprezentuojančių visą aukciono pardavimą, gali būti 25 vienetai [49].
Veisimui augintų audinių kailiukai ir vasaros sezono audinių kailiukai yra rūšiuojami atskirai pagal jiems galiojančias atskiras kokybės kategorijas.
Kokybės rūšiavimo esmė yra išimtinai kokybės kriterijai ir galimų pažeidimų nustatymas. Kitos charakteristikos, tokios kaip kailiuko šiurkštumas, yra vertinamos galutinio rūšiavimo metu. Išimtys nebent būtų labai stiprūs spalvos defektai, balta vilna audinių kailiukuose, šie požymiai verčia kailiukus priskirti iškart prie žemiausios rūšies. Svarbiausias dalykas, rūšiuojant pagal kokybę, yra tas, kad tik audinių kailiukai su akivaizdžiais pažeidimais yra priskiriami prie žemiausios rūšies.
Apibendrinant, auginant audines ir tikintis, kad parduodant kailiukus bus pasiektas maksimalus pelnas, reikia atsižvelgti į daugybę kailiuko kokybę lemiančių veiksnių. Visų pirma, turi būti užtikrinamos tinkamos žvėrelių auginimo sąlygos, kad audinėms būtų pakankamai erdvės, kad jos nesusižalotų ar kitaip nepakenktų kailiukui. Geras šėrimas (subalansuoti pašarai), papildomų maisto
27 priedų parinkimas leidžia pasiekti optimalų audinės kailiuko dydį, jo savybes. Reikia nepamiršti, kad geriausias savybes turinčios audinės turi būti veisiamos, užtikrinant geriausias savybes turintį prieaugį. Tinkamų sąlygų priežiūra, skiepijimas, dezinfekcija leis išvengti ligų. Užauginus žvėrelį, labai svarbu nesugadinti kailiuko jį ruošiant: reikia išmanyti techniką ir technologiją, skirtą kailiuko paruošimui aukcionui, nepadaryti apdorojimo ir laikymo klaidų, taikyti tinkamus kokybės vertinimo kriterijus, kruopščiai laikytis audinių kailiukų kokybės vertinimo procedūrų.
28 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2015-2017 metais Suomijos kompanijoje SAGA FURS atlikta 2015-2016 metų ruošiamų aukcionams skirtingų spalvų audinių kailiukų kokybės, kokybės kategorijos bei audinių kailiukų pardavimų duomenų analizė.
Darbe analizuoti skirtingų spalvų audinių kailiukai, juose pasitaikantys dažniausi pažeidimai bei kiekvienos spalvos galimi atspalviai, kurie yra nurodyti 4 lentelėje. Šios charakteristikos yra nustatomos audinių kailiukų rūšiavimo pagal kokybę metu.
4 lentelė. Analizuotų audinių kailiukų spalvų charakteristikos [49]
Spalva Idealus tipas Dažniausi defektai Atspalviai (sutartinis žymėjimas) Juoda
Labai tamsi ir ryški spalva Šilkinis kailiukas Metališkumas „Purškimas“ Baltos žymės 2X-Dark (tamsi) X-Dark Raudonmedžio Lengvas kontrastas Šilti tonai Ne per ryškus Šiurkštumas Metališkumas Balta vilna 2X-Dark X-Dark Dark Medium (vidutinė) Ruda Tamsūs atspalviai Lengvas kontrastas Šilti tonai Šiurkštumas Metališkumas Balta vilna Ilgas plaukas
2X-Dark Pale (blanki) X-Dark X-Pale Dark 2X-Pale Medium Raudona Vidutiniai atspalviai Simetriškos nugaros figūros su aiškiu kontrastu ir ryškumu Rašto defektai Taškai 4-2X-Dark Pale X-Dark X-Pale Dark Medium Auksinė
Švelni spalva, vientisa Šilti tonai Asimetriškas kailiukas Ilgas plaukas Šiurkštumas Dark Medium Pale X-Pale 2X-Pale Safyras
Aiškiai mėlyna spalva Nuo tamsios iki blankios Plaukeliai netrumpesni kaip VELV1 „Voverės plaukas“ Sidabro atspalvis Ilgas plaukas X-Dark X-Pale Dark 2X-Pale Medium Pale Sidabrinė-žydra Vientisa spalva Švelnus tonas Galimi atspalviai Plauko šiurkštumas Nepageidaujamas žvilgesys Ilgas plaukas Medium Pale X-Pale 2X-Pale Balta Trumpas plaukas Labai švelnus Spalvos pažeidimai Papilvės defektai Pale X-Pale 2X-Pale
29 Pardavimui paruošti audinių kailiukai, kurių savybės tirtos šiame darbe, yra pažymėti sutartiniais ypatybes žyminčiais ženklais, nurodytais 5 lentelėje.
5 lentelė. Audinių kailiukų kokybės ypatybių bei pažeidimų sutartinis žymėjimas [9] Sutartinis
žymėjimas Ypatybė (tipas)
Pastabos PAŽEIDIMAI – NEIGIAMOS YPATYBĖS
BRO Platus kailiukas Nutinka, kai patelės kailiukas džiovinamas ant patino kailiui skirto prietaiso
CHIP Atplaišos Kai kuriose vietose pažeisti plaukeliai (įkandimai ties kojomis, nugara, kailiuko nudėvėjimas) III
CONT Kontrastas Ryškus spalvinis kontrastas tarp povilnės ir kailiuko COR Šiurkštumas Neleistinas šiurkštumas, ypač aksomo tipo kailiukams
CHA- Bloga
charakteristika
Bloga rašto figūrų charakteristika (mišriems su raštais kailiukams)
DAM Pažeidimai Įvairių defektų kombinacija FIG Formos defektas Nesimetriškas kailiukas
GRW Pilka vilna Povilnė per blanki: taikoma raudonmedžio, rudoms, raudonoms audinėms. Juodiems kailiukams su tokia povilne yra atskiras žymėjimas
HIP Per jaunas Įspūdis, kad gyvūnas nesubrendęs (silpna pavilnė) arba likę vasarinių plaukelių šonuose
KOB Kobuk Balti pavilnės kuokštai (juodoms audinėms) LCHIP Odos įplėšos Kraujo žymės, nuplikimai (III)
LNAP Ilgi plaukai Ilgas plaukas
MAT Susivėlęs Maitinimo žymės, suvelti plaukai (III)
MET Metalo Metalinis žvilgesys kartu su kailiuko šiurkštumu, būdinga tamsių spalvų audinėms
MLD Pelėsis Kailiukas supelijęs (III)
NAR Siauras Naudota per siaura džiovinimo lenta
NCHP Atplaišos Plaukeliai pažeisti kailiuko priekinėje dalyje, įkandimų žymės paausiuose, ant pilvo, priekinių kojų (III)
PELT Neteisingas
kailiuko išdirbimas
Kailiukas išdirbtas nesilaikant taisyklių
R/B Uodega/pilvas Bent 2 cm kailiuko su įkandimų žymėmis, dėmėmis, kailiukas prastesnis pilvo srityje
SEA Sezoniškumas Žiemos audinių kailiukai. Naudojama pažymėti žiemos kailiukams, veisimui naudotų gyvūnų
SHE Išdirbimas Pažeidimai džiovinant, yra nuplikimo žymių, plaukeliai krenta (III)
SIL Sidabrinis Spalvos pažeidimai pagrindiniame kailyje: šviesūs plotai ar visas kailiukas blankiai pilkas
SPR Purkštas Balti plaukeliai tamsiame kailyje ir atvirkščiai
SPT Taškuotas Taškuota oda ar tamsūs kuokštai pavilnėje (taikoma maišytoms audinėms)
TAI Nėra uodegos Taikoma išimtiniams atvejams TOR Plyšimai Nėra dalies kailiuko (III)
30 WB Silpnas pilvas Šlapimo žymės ant pilvo ir pan.
WOL Vilna Kailiuko plaukeliai tokio pat ilgio kaip pavilnė (WOL4 būtų III)
WHM Baltos žymės Balti taškai ar juostos pilvo srityje WWL Balta vilna Balta arba labai blyški pavilnė (III) XNAP Labai ilgas plaukas Per ilgi kailiuko plaukai (labai ilgi)
TEIGIAMOS SAVYBĖS, RODANČIOS AUKŠTĄ KOKYBĘ VELV1
VELV2 VELV3
Aksomas aksomas 1 – trumpas plaukas; aksomas 2 – labai trumpas; aksomas 3 – ekstremaliai trumpas CHA + Gera kailio rašto
figūra Gera figūrų charakteristika (mišriems su raštais kailiukams) EXS Pavyzdinis
kailiukas
Kailiukas, kurį galima laikyti etalonu SILK Šilkinis Švelnūs „šilkiniai“ plaukai
Tam tikra dalis audinių kailiukų charakteristikų bei defektų yra tokie, kurie reiškia sunkaus laipsnio pažeidimus ir pagal juos audinių kailiukai priskiriami žemiausiai kokybės kategorijai. Skaičius, rašomas po santrumpos (pvz., VELV2), reiškia savybės ryškumą: VELV3 – ekstremaliai trumpas plaukas. Kai kurie žymėjimai, pavyzdžiui, šilkinis (SILK), trumpas plaukas (SNAP) yra tokios charakteristikos, kurios pakelia kailiuko vertinimą. Kaip matyti 5 lentelėje, daugiau sutartinių ženklų yra įvairiems pažeidimams pažymėti, o kokybiškas kailiukas jų neturi turėti: audinių kailiukai be pažeidimų vertinami pagal jų plaukelių ilgį, švelnumą.
Visi aukcionuose parduodami audinių kailiukai skirstomi į kokybės kategorijas, atsižvelgiant į tam tikras savybes bei aptinkamus pažeidimus.
Nustačius arba nenustačius pažeidimus, audinių kailiukams suteikiamas SAGA prekės ženklas, vadovaujantis SAGA kokybės kriterijais. Tokie audinių kailiukai parduodami išimtinai tik SAGA FURS įmonėje. SAGA audinių kailiukai yra skirstomi į 8 kokybės kategorijas:
1. SAGA Lumi Royal (SLR) – aukščiausia kokybės kategorija, suteikiama labai kruopščiai atrinktiems trumpo plauko audinių kailiukams, išskirtinai aukštos kokybės;
2. SAGA Royal (SR) – aukščiausia kokybės kategorija, nepriekaištingas aukštos kokybės kailiukas, šiai kokybės kategorijai priskiriami ir audinių kailiukai, kurie buvo laikymo metu neteisingai sudėti, sulankstyti, dėl to tapo standesni;
3. SAGA (S, Superior) – aukšta kokybė, audinių kailiukai be pažeidimų, pirmosioms kokybės kategorijoms tik šiek tiek nusileidžia pavilnės tankumu, plaukelių ilgiu ir bendra išvaizda;
4. I A: pirma A kokybės kategorija reiškia, kad kailiukas atitinka SAGA Royal arba SAGA kokybės kategorijas, tačiau gali turėti kai kuriuos defektus: šlapimo žymes papilvėje,
