SERGANČIŲJŲ TIROTOKSIKOZE GYVENIMO KOKYBĖS ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA

MONIKA FEDARAVIČIŪTĖ

SERGANČIŲJŲ TIROTOKSIKOZE GYVENIMO KOKYBĖS

ANALIZĖ

(Medicinos studijų programa)

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. Neli Jakubonienė

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 1

2. ABSTRACT ... 2

3. PADĖKA ... 3

4. INTERESŲ KONFLIKTAS... 3

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 3

6. SANTRUMPOS ... 4

7. ĮVADAS ... 5

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 6

9. LITERATŪROS APŢVALGA ... 7

9.1. Tirotoksikozė, jos paplitimas ir klinika ... 7

9.2. Gyvenimo kokybės samprata ir jos vertinimas ... 8

9.3. Atlikti skydliaukės ligomis sergančių gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje ir uţsienyje... 9

10. TYRIMO METODIKA ... 12

10.1. Tyrimo organizavimas, tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ... 12

10.2. Tyrimo metodai ... 12

10.3. Statistinės analizės metodai ... 14

11. REZULTATAI ... 14

11.1. Sveikų ir sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės sričių skirtumai ... 15

11.2. Sergančiųjų gyvenimo kokybė pagal amţių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ... 17

11.3. Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė pagal nustatytą diagnozę ir ligos trukmę. ... 19

11.4. Skydliaukės hormonų (FT4, FT3,TTH) koncentracijų sąsajos su gyvenimo kokybės sritimis ... 24

11.5. Sergančių tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją gyvenimo kokybė ... 24

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26

13. IŠVADOS ... 28

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29

1

1. SANTRAUKA

Monika Fedaravičiūtė

Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės analizė

Tikslas: Įvertinti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės ypatumus.

Uţdaviniai: 1. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze ir sveikų asmenų gyvenimo kokybės sritis. 2. Įvertinti

sergančiųjų gyvenimo kokybę pagal sociodemografinius rodiklius (amţių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį). 3. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybę pagal nustatytą diagnozę ir ligos trukmę. 4. Nustatyti skydliaukės hormonų koncentracijų sąsajas su gyvenimo kokybės sritimis. 5. Palyginti sergančių tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją pacientų gyvenimo kokybę su šios komplikacijos neturinčių pacientų gyvenimo kokybe.

Metodika: LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje 2015 m. atliktas momentinis tyrimas, kuriame

dalyvavo 71 pacientas, sergantis tirotoksikoze ir 74 sveikų ţmonių grupė. Tiriamieji apklausti naudojant PSO trumpą gyvenimo kokybės klausimyną. Tyrimui naudoti pacientų ambulatorinėse kortelėse bei ligos istorijose rasti TTH, FT3, FT4 hormonų koncentracijų duomenys.

Rezultatai: Sergantieji savo gyvenimo kokybę įvertino blogiau nei sveiki. Sergančiosios moterys blogiau

įvertino savo fizinę, psichologinę sveikatą bei ryšius su aplinka nei sveikos moterys. Amţius neigiamai koreliavo su gyvenimo kokybe. Gyvenimo kokybė skyrėsi tarp skirtingą socialinę padėtį bei išsilavinimą turinčių respondentų. Sergantys 0-24 mėnesius savo ryšius su aplinka įvertino blogiau nei pacientai, sergantys ilgesnį laikotarpį. Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga, o psichologinę sveikatą - difuzine - mazgine struma sergantys pacientai. FT3 koncentracija koreliavo su fizine sveikata ir amţiumi. Palyginus gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją su šios komplikacijos neturinčiais pacientais, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo stebėta.

Išvados: 1. Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sveikų asmenų. 2. Sergančiųjų

gyvenimo kokybė skyrėsi atsiţvelgiant į amţių, socialinę padėtį, išsilavinimą. 3. Trumpiau sergantys pacientai savo ryšius su aplinka įvertino blogiau nei sergantieji ilgesnį laikotarpį. Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga, o psichologinę sveikatą - difuzine - mazgine struma sergantys pacientai. 4. FT3 koncentracija neigiamai koreliavo su fizine sveikata ir amţiumi. 5. Gyvenimo kokybės skirtumų tarp endokrininę oftalmopatiją turinčių ir neturinčių pacientų nestebėta.

2

2. ABSTRACT

Monika Fedaravičiūtė

The quality of life of patients with thyrotoxicosis

Purpose: To evaluate the health related quality of life of patients with thyrotoxicosis.

Objectives: 1. To compare the quality of life of patients with thyrotoxicosis and healthy individuals. 2. To

evaluate the quality of life of these patients by socio-demographic variables (age, social status, education, marital status). 3. To compare the quality of life of patients with thyrotoxicosis by diagnosis and disease duration. 4. Toevaluatecorrelation between thyroid hormones concentration and domains of the quality of life questionnaire. 5. To compare the quality of life of patients who have Grave‘s ophthalmopathy with patients who have not.

Methodology: We interviewed 71 patients with thyrotoxicosis and 74 healthy control group using a WHO

Quality of Life BREF questionnaire. Data of patients‘ thyroid hormones (FT4, FT3, TTH) levels in their medical cards were used.

Results: Patients rated their health related quality of life (HRQL) worse than healthy individuals. Women

with thyrotoxicosis rated their physical, psychological health and environment worse than healthy women. Age negatively correlated with quality of life. HRQL domains differed between patients with different social status and education. Newly diagnosed patients rated their environment worse than patients with longer history of thyrotoxicosis. Physical health was worse between patients with Grave‘s disease, psychological health – between patients with diffuse - nodular goiter. FT3 correlated with physical health and age. HRQL of patients with Grave‘s ophthalmopathy (GO) did not differ between this complication-free patients.

Conclusions: 1. HRQL of patients with thyrotoxicosis is worse than that of healthy individuals. 2. The

quality of life of patients with thyrotoxicosis varied in age, social status, education. 3. Newly diagnosed patients rated their environment worse than patients with longer history of thyrotoxicosis. Physical health was worse between patients with Grave‘s disease, psychological health – between patients with diffuse - nodular goiter. 4. Only FT3 correlated negatively with the physical health and age. 5. There were no HRQL differences between patients with GO and patients who did not have this complication.

3

3. PADĖKA

Noriu padėkoti LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gyd. psichologei Linai Lašaitei uţ pagalbą ruošiant šį magistro bagiamąjį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo numeris BEC-MF-473, leidimas išduotas 2015 metų vasario mėnesio 11 dieną.

4

6.

SANTRUMPOS

5

7. ĮVADAS

Tirotoksikozė – klinikinis sindromas, kai dėl skydliaukės hormonų pertekliaus organizme vyksta biocheminiai ir fiziologiniai pokyčiai. Tirotoksikozė yra platesnė sąvoka nei hipertirozė, kuri apibūdina padidėjusį skydliaukės hormonų kiekį dėl jų padidėjusios sintezės ir sekrecijos [1]. Tirotoksikozės prieţastys yra Greivso liga (daţniausia prieţastis), mazginė-toksinė struma bei toksinė adenoma. Tirotoksikozė gali pasireikšti pradinėje autoimuninio tiroidito fazėje, kuomet vyksta skydliaukės audinio destrukcija.

Sergantieji tirotoksikoze dėl skydliaukės hormonų poveikio patiria įvairius simptomus, kurie paţeidţia įvairias organų sistemas: būdingi daţno širdies plakimo ar permušimo epizodai, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs prakaitavimas, šilumos netoleravimas, nerimas, nuovargis, padidėjęs dirglumas, nemiga, padaţnėjęs tuštinimasis, raumenų silpnumas, menstruacinio ciklo sutrikimai moterims, akių paţeidimo simptomai: akių vokų patinimas, išverstakumas ir kiti simptomai [2]. Pacientų, sergančių skydliaukės ligomis, gyvenimo kokybei turi įtakos ir išvaizdos pokyčiai, kuriuos lemia padidėjusi skydliaukė, akių išvaizdos pakitimai. Tai gali sukelti nepasitikėjimo savimi jausmą, apsunkinti bendravimą su kitais ţmonėmis. Tirotoksikozė susijusi su nuotaikos svyravimais ir emocinės būklės sutrikimais. Visa tai ne tik blogina paciento gyvenimo kokybę, trikdo jo kasdieninę veiklą bei darbingumą, bet gali lemti ir mirtinas išeitis.

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai atliekami Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė Lietuvoje vertinta maţai. Šio pobūdţio tyrimai leidţia įvertinti pacientų nuomonę apie ligos įtaką jų fizinei, emocinei būklei, leidţia įvertinti taikyto gydymo efektyvumą.

Apklausiant LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje stacionarizuotus sergančius tirotoksikoze pacientus siekiama išsiaiškinti kaip skiriasi jų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė lyginant su sveikais asmenimis. Taip pat siekiama įvertinti pacientų gyvenimo kokybę, atsiţvelgiant į įvairius veiksnius: socialinę, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, amţių, lytį, ligos trukmę, išsivysčiusias komplikacijas bei įvertinti, ar pacientų skydliaukės hormonų koncentracija turi sąsajų su įvertinta gyvenimo kokybe.

6

8. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Šis darbas – tai momentinis tyrimas, kuriuo įvertinta sergančiųjų tirotoksikoze ir 2015 m. stacionarizuotų į LSMUL KK Bendrosios endokrinologijos skyrių pacientų gyvenimo kokybė. Apklausai naudotas trumpasis PSO gyvenimo kokybės klausimynas.

Tikslas: Įvertinti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės ypatumus. Uţdaviniai:

1. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze ir sveikų asmenų gyvenimo kokybės sritis (fizinės

sveikatos, psichologinės sveikatos, socialinių ryšių ir aplinkos).

2. Įvertinti sergančių tirotoksikoze gyvenimo kokybę pagal sociodemografinius rodiklius

(amţių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį).

3. Palyginti sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybę pagal nustatytą diagnozę ir ligos

trukmę.

4. Nustatyti skydliaukės hormonų (FT4, FT3, TTH) koncentracijų sąsajas su gyvenimo

kokybės sritimis.

5. Palyginti sergančių tirotoksikoze ir turinčių endokrininę oftalmopatiją gyvenimo kokybę

su šios komplikacijos neturinčių pacientų gyvenimo kokybe.

7

9. LITERATŪROS APŢVALGA

Tirotoksikozė – tai klinikinis sindromas, kurį sukelia didelė skydliaukės hormonų koncentracija. Šio klinikinio sindromo daţniausia prieţastis – pirminė hipertirozė. Tai būklė, kurios metu skydliaukė į kraujotaką išskiria didesnį nei įprastai tiroidinių hormonų kiekį, kuris skatina šiai būklei būdingų simptomų atsiradimą. Tirotoksikozę gali sukelti Greivso liga (daţniausia prieţastis), toksinė adenoma, toksinė daugiamazginė struma (gūţys), ji gali pasireikšti pradinėje autoimuninio tiroidito fazėje. Moterys hipertiroze serga apie 20 kartų daţniau nei vyrai [3]. Jungtinėse Amerikos valstijose 2005 m. duomenimis tirotoksikoze sirgo 1,3 % gyventojų, kur hipertirozės atvejų skaičius tarp moterų buvo 4,6/1000 moterų. Duomenų apie šio sindromo paplitimą vyrų grupėje nebuvo [4]. Lietuvoje tirotoksikoze sergančiųjų skaičius išaugo lyginant 2001-2005 m. laikotarpį nuo 0,13 iki 0,19 % visų gyventojų. Sergantys vyrai sudaro 0,05 %, o moterys 0,32 % visų Lietuvos gyventojų. Šis sindromas labiau paplitęs tarp vyresnio amţiaus ţmonių: iki 65 m. – 0,23 %, tarp vyresnių – 0,32 % visų Lietuvos gyventojų [5].

Tirotoksikozė diagnozuojama, kai atlikus skydliaukės hormonų tyrimą, kraujo serume randama padidėjusi trijodtironino (FT3), tiroksino (FT4) bei sumaţėjusi TTH hormonų koncentracija.

Daţniausi tirotoksikozės simptomai yra tachikardija ir kiti širdies ritmo sutrikimai, karščio netoleravimas, prakaitavimas, nuovargis, svorio kritimas, raumenų silpnumas, nerimas, moterims gali sutrikti jų menstruacijų ciklas [2]. Sergant tirotoksikoze būdingi ir miego sutrikimai, pacientams sunkiau sekasi uţmigti [6].

Ţinoma, kad sutrikusi skydliaukės funkcija gali pasireikšti emocinės būklės sutrikimu. Hipotirozės simptomai daţnai primena depresijos simptomus, o esant tirotoksikozei gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, nerimas, disforija, manija ar depresija. Tirotoksikozei būdingas ir kognityvinės funkcijos sutrikimas [7]. Tirotoksikozė ir jos sukeliami psichologiniai simptomai koreliuoja su vykstančiais metaboliniais pokyčiais smegenų limbinėje ir paralimbinėje sistemoje [8].

Viena iš pasitaikančių tirotoksikozės komplikacijų yra endokrininė oftalmopatija, dar vadinama Greivso oftalmopatija, kuri daţniausiai pasireiškia Greivso liga sergantiems pacientams. Tai lėtinis autoimuninis procesas, paţeidţiantis uţ akies obuolio esančius audinius ir akies obuolio tiesiuosius raumenis. Jam esant būdingi tokie pakitimai kaip išverstakumas, akiduobės minkštųjų audinių, vokų paburkimas, akies tiesiųjų raumenų pakitimai, bei regos funkcijos sutrikimas, dvejinimasis [9]. Šie simptomai blogina gyvenimo kokybę ir fiziškai, ir emociškai ne tik dėl regėjimo funkcijos sutrikimo, bet ir dėl išvaizdos pokyčio. Greivso oftalmopatija (orbitopatija) pasireiškia retai, beveik pusė Greivso liga

8

sergančių pacientų neturi šios komplikacijos. Daugeliu atveju pasireiškia tik vidutiniškai išreikšti simptomai, bet 20-30 proc. turintiems šią komplikaciją prireikia specifinio ir agresyvaus gydymo [10]. Kitos galimos tirotoksikozės komplikacijos yra osteoporozė, prieširdţių virpėjimas ir kiti ritmo sutrikimai. Visi šie simptomai ir bendra pacientų būklė turi įtakos pacientų savijautai, jų gyvenimui, o gydant tirotoksikozę siekiama ne tik sumaţinti simptomus, bet ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

9.2. Gyvenimo kokybės samprata ir jos vertinimas

Gyvenimo kokybė – tai visapusiška ţmogaus gerovė, kuri apima ne tik gerą sveikatos bei fizinę būklę, bet ir socialinę bei psichologinę gerovę. Gyvenimo kokybę įvertinti nėra taip lengva, nes jai daro įtaką daug veiksnių. Sergančiojo paciento gyvenimo kokybės analizė – tai ne vien gyvenimo kokybės, kuriai daro įtaką socialinė ir psichologinė gerovė, bet ir ligos, jos sukeliamų simptomų ir pasirinktos gydymo taktikos bei efektyvumo ir nuo to priklausančios gyvenimo kokybės vertinimas [3]. Kitaip tariant, tai yra paciento subjektyviai įvertinta jo gyvenimo kokybė, esant tokiai jo sveikatai, kokią jis ją suvokia. Todėl medicininiuose tyrimuose daţniau vartojama sąvoka – „su sveikata susijusi gyvenimo kokybė“. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata turi bendrų sąlyčio taškų su sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratomis [11]. Tai iliustruoja ir sveikatos apibrėţimas: „gera sveikata yra ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena“ (PSO, 1948 m.)

.

Mokslinėje literatūroje galima rasti nemaţai gyvenimo kokybės apibrėţimų, tačiau nėra sukurta vieno, kurį vartotų visi. 1993 m. PSO gyvenimo kokybę apibrėţė kaip „individualų savo vietos gyvenime suvokimą kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijusį su individo lūkesčiais, standartais bei interesais“ [11, 18].

Gyvenimo kokybei įvertinti yra sukurtos standartinės gyvenimo kokybės skalės ir klausimynai. Juos galima suskirstyti į ligai specifinius ir bendrus klausimynus [12, 18]. Bendrų klausimynų privalumas, kad juos galima pateikti sergantiems įvairiomis ligomis, todėl galima lyginti rezultatus tarp skirtingų ligų grupių. Ligai specifiniai klausimynai – tai būtent tam tikrai ligai, remiantis atliktų klinikinių studijų rezultatais, sukurti klausimynai, pvz.: specifinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynas, orientuotas į gerybine skydliaukės liga sergantį pacientą - Thy-PRO (angl. Thyroid-Related Patient-Reported Outcome) [13]; GO-QOL – gyvenimo kokybės klausimynas skirtas sergantiems Greivso oftalmopatija ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija, sukūrė ne tik gyvenimo kokybės apibrėţimą, bet ir metodiką jai vertinti – tai PSO gyvenimo kokybės – 100 klausimyną (angl. WHOQOL-100) ir trumpąją jo versiją - PSO gyvenimo kokybės klausimyną – trumpas (angl. WHOQOL-BREF). Pastaroji naudojama šiame tyrime.

9

9.3. Atlikti skydliaukės ligomis sergančių gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje ir uţsienyje

Lietuvoje atlikta nemaţai gyvenimo kokybės tyrimų su sergančiais lėtinėmis ligomis pacientais (endokrininėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir kitomis). Tačiau su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų, į kuriuos būtų įtraukti sergantys tirotoksikoze, beveik nėra. Egzistuoja keletas endokrinologinių tyrimų pavyzdţių, kurių metu gyvenimo kokybės klausimynas naudotas kaip vienas iš tyrimo įrankių. Daţniausiai buvo vertinama emocinė būklė tarp sergančiųjų tirotoksikoze pacientų ir duomenys lyginti su kontroline grupe. Vienas iš tokių tyrimų – Lašaitės L. ir bendraautorių 2014 m. atliktas tyrimas LSMUL Kauno klinikose tema „Tirotoksikozė ir psichologinės būklės ypatumai“ [14], kuriuo nustatyti psichologinės būklės ypatumai, esant įprastai tirotoksikozei (t .y. esant maţam TTH ir FT3, FT4 padidėjimui), izoliuotam T3 koncentracijos padidėjimui, padidėjusios FT3 koncentracijos atvejais, kai TTH ir FT4 koncentracijos išlieka normos ribose. Analizuotos galimos psichologinės būklės sąsajos su skydliaukės hormonų koncentracijomis. Tyrime dalyvavo 48 pacientai (20-69 metų amţiaus), kuriems diagnozuota tirotoksikozė, bei kontrolinė grupė – 30 sveikų to paties amţiaus asmenų. Tiriamieji pagal skydliaukės hormonų koncentracijas suskirstyti į grupes: izoliuoto T3 koncentracijos padidėjimo, izoliuoto FT3 koncentracijos padidėjimo, įprastinės toksikozės. Psichologinė būklė vertinti naudoti šie testai: Skaičių pakartojimo testas; Pitsburgo miego kokybės indeksas; Nuotaikos profilio skalę ir Klinikinė nerimo ir depresijos skalė. Be to vertinta ir gyvenimo kokybė į pagalbą pasitelkiant PSO trumpąjį gyvenimo kokybės klausimyną. Gauta, kad gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp grupių – išsiskyrė „psichologinė sveikata“ ir „socialiniai ryšiai“. Šias sritis prasčiausiai įvertino T3 toksikozę turėję pacientai.

2014 m. Valytės R., Jakubonienės N. atliktame tyrime „Sergančiųjų tirotoksikoze emocinės būklės ir patiriamo streso ypatumai“ [15], kuriuo įvertinta tirotoksikozės pacientų emocinė būklė bei patiriamas stresas. Tyrime dalyvavo 26 pacientai, sergantys tirotoksikoze ir gydomi LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos skyriuje (4 vyrai ir 22 moterys, amţiaus vidurkis 55,9 ± 17,9 metai) ir 26 sveikų asmenų kontrolinė grupė suderinta pagal amţių ir lytį. Tiriamųjų emocinė būklė vertinta naudojant Nuotaikos profilio skalę (angl. Profile of Mood States), patiriamo streso lygis - Patiriamo streso skalę (angl. Perceived Stress Scale). Nustatyta, kad sergančiųjų patiriamos streso lygis yra didesnis, o emocinė būklė blogesnė nei to paties amţiaus ir lyties sveikų asmenų.

Uţsienyje atlikti tyrimai, kurių metu buvo vertinama sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė. Vienas iš tokių tyrimų - 2004 metais G.P. Bianchi ir bendraautorių Italijoje atliktas skydliaukės liga

10

sergančiųjų gyvenimo kokybės tyrimas [16]. Jo tikslas buvo įvertinti sergančiųjų įvairiomis skydliaukės ligomis (hipertiroze, hipotiroze, Hašimoto tiroiditu, eutiroidine struma) gyvenimo kokybę. Buvo atsiţvelgta į jų sociodemografinę charakteristiką, išsilavinimą, klinikinę būklę bei gretutines ligas. Pacientai suskirstyti į tris grupes nepriklausomai nuo ligos, bet remiantis hormonų tyrimais į buvusią hipotirozę, hipertirozę, eutirozę. Naudota SF-36 (angl. Medical Outcome Study Short Form-36) ir NHP (angl. Nottingham Health Profile) klausimynai. Apklausti 368 pacientai (323 moterys ir 45 vyrai nuo 18 iki 85 amţiaus) bei palyginti su atsitiktinai atrinkta kontroline grupe iš Italijos registrų. Rezultatuose prastesnė gyvenimo kokybė atsispindėjo sergančiųjų hipotiroze ir hipertiroze tarpe palyginus su sergančiais tiroiditu ir eutiroidine struma. Hipotiroze ir hipertiroze sergančių grupės reikšmingai nesiskyrė gyvenimo kokybės įvertinimu. Tiek hipotiroze, tiek hipertiroze sergančiųjų grupėje skyrėsi simptomai ir jų daţnis (buvo tiriama, ar pasireškė virškinamojo trakto, miego, nuotaikos bei elgesio sutrikimai). Daugiausia pasireiškė nerimas (labiau hipotiroze sergantiems), miego sutrikimas buvo būdingas visoms sergančiųjų grupėms. Prastesnė gyvenimo kokybė nustatyta ir eutiroidinėje būklėje buvusiems pacientams (tiek eutiroidinio tiroidito, tiek eutiroidinės strumos atvejais). Nepriklausomai nuo prastos gyvenimo kokybės, sergantieji hipotiroze paţymėjo labiau sutrikusią kasdieninę veiklą (namų ruošą, laisvalaikį).

2005 m. A. Suwalska ir kiti ištyrė hipertiroze sergančius pacientus [19]. Jų tikslas buvo įvertinti sergančiųjų hipertiroze gyvenimo kokybę bei nustatyti depresijos ir nerimo simptomų daţnį ir stiprumą. Į tyrimą įtraukti 47 pacientai su hipertirozės diagnoze (38 moterys ir 9 vyrai; jų amţiaus vidurkis 51,4 ±13,0 metų) ir 58 tos pačios lyties ir amţiaus sveiki asmenys. Jų gyvenimo kokybė vertinta PSO gyvenimo kokybės klausimynu, emocinei būklei tirti naudoti Hamiltono depresijos skalė, Beko depresijos inventorius, o nerimas vertintas STAI (angl. State And Trait Anxiety Inventory). Gautuose rezultatuose pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino blogiau nei sveiki, labiausiai skyrėsi fizinė sveikata ir bendras gyvenimo kokybės įvertinimas. 19-ai pacientų iš 47 – nustatyti depresijos simptomai. Nerimo lygis sergančiųjų ir sveikų grupėse nesiskyrė. Remiantis atliktais skydliaukės hormonų rezultatais, tik FT4 koncentracija statistiškai reikšmingai koreliavo su psichologinės sveikatos sritimi. Nerimas turėjo neigiamos įtakos psichologinės sveikatos, aplinkos rezultatams.

Kadangi skydliaukės ligomis sergantys pacientai turi ne vieną gydymo būdą (medikamentinis, radiojodo terapija, chirurginė operacija), gyvenimo kokybės tyrimų rezultatai gali parodyti, kuris gydymo būdas labiau padeda pacientui, ne tik sumaţindamas kliniką, bet ir gerindamas gyvenimo kokybę - leidţia įvertinti taikyto gydymo efektyvumą [20]. Tyrimams yra naudojami įvairūs gyvenimo kokybės klausimynai – bendri ir specifiniai. Remiantis tokiais tyrimais galima spręsti koks gydymo metodas geriausiai pagerina paciento gyvenimo kokybę.

11

2004 metais T. V. Elberling su kolegomis Danijoje atliko tyrimą, kurio metu norėjo išsiaiškinti kokią įtaką Greivso liga daro gyvenimo kokybei ir kaip ji priklauso nuo taikyto antitiroidinio gydymo [21]. Greivso liga sergantys pacientai turi ne tik klasikinius tirotoksikozės simptomus, bet gali skųstis neuropsichiatriniais simptomais, ypač ūmioje ligos fazėje. Tai gali būti atminties pablogėjimas, emocinis labilumas ar net hipomanijos simptomai. Paprastai šie simptomai gali pasireikšti ir stiprėti ilgą laiką prieš diagnozuojant Greivso ligą ir jie gali dar trukti 3-6 mėn. po paskirto gydymo [21]. Įvertinti 30 naujai diagnozuotų pacientų, kurie prieš tai negavo gydymo ir 34 ţmonių kontrolinė grupė (sulygintos grupės pagal lytį ir amţių). Gyvenimo kokybė vertinta panaudojant SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną prieš gydymą, eutiroidinėje būklėje ir 1 metai po gydymo. Tirotoksinėje Greivso ligos stadijoje gyvenimo kokybė buvo reikšmingai pablogėjusi visais aspektais (fiziniu, psichologiniu ir socialiniu). Pasiekę eutireozę pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino geriau. Tačiau lyginant gyvenimo kokybės klausimyno aspektus, daliai pacientų išliko prasčiau įvertinta fizinė sveikata. Gyvenimo kokybę trikdė ir endokrininė oftalmopatija, kuri buvo įtraukta tyrimo metu. Blogesni gyvenimo kokybės rezultatai statistiškai reikšmingai koreliavo su depresijos ir nerimo simptomais, kurie buvo vertinti pasinaudojus Hamiltono depresijos ir nerimo skalę.

Švedijoje 2005 m. publikuotas Mirna Abraham-Nordling ir kitų atliktas gyvenimo kokybės tyrimas [22]. Jame dalyvavo atsitiktinai atrinkti 179 pacientai, sergantys Greivso liga ir gydyti 1983-1990 metų laikotarpiu taikant įvairius gydymo būdus – antitiroidinius medikamentus, radiojodoterapiją ar chirurginę operaciją. Šiems pacientams, prėjus 14-21 metų po jų gydymo, nusiųsti SF-36 klausimynai. Taip pat buvo naudojami ligos istorijų duomenys bei laboratorinių tyrimų rezultatai. Šio tyrimo metu gyvenimo kokybės aspektai nesiskyrė tarp skirtingą gydymą gavusių pacientų grupių. Greivso liga sergantys pacientai savo gyvenimo kokybę įvertino blogiau nei sveiki to paties amţiaus ir lyties švedai. Be to sergantiems buvo būdinga ir labiau sutrikusi mąstymo funkcija lyginant su sveikais asmenimis [22].

2007 m. tie patys autoriai atliko papildomą tyrimą su ta pačia imtimi [23]. Šį kartą jie tyrė, ar blogesnę gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų Greivso liga lėmė skydliaukės hormonų pokyčiai. Gyvenimo kokybei vertinti jie naudojo SF-36 klausimyną ir Gyvenimo kokybės 2004 klausimyną. Tyrime dalyvavo 91 pacientas, kuriems atlikti skydliaukės hormonų tyrimai (TTH, FT4, FT3) bei pateikti minėti klausimynai. Pacientai suskirstyti į gydomus antitiroidiniais medikamentais, operacija, radiojodoterapija. Tyrimo rezultatai parodė, kad skydliaukės hormonai neturėjo įtakos gyvenimo kokybei. TSH neturėjo įtakos gyvenimo kokybės klausimyno sritims, FT3 silpnai koreliavo su bendra sveikata (angl. GH – general health).

Bukvic B. su bendraautoriais 2014 m. Serbijoje tyrė su sveikata susijusią gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų Greivso liga (31 pacientai) ir toksine mazgine struma (28 pacientai) [24]. Siekta suţinoti kaip

12

pasikeitė pacientų gyvenimo kokybė po chirurginio gydymo. Apklausti pacientai prieš chirurginį gydymą naudojant specifinį ligai klausimyną Thy-PRO. Jo dėka atsirado galimybė įvertinti tam tikrų simptomų ryšį su gyvenimo kokybe. Abiejose grupėse gyvenimo kokybė buvo sutrikusi nuovargio srityje, maţiausiai sutrikusi gyvenimo kokybės sritis toksinės mazginės strumos grupėje buvo „akių simptomai“, o Greivso ligos grupėje – „paţintinės funkcijos“ sritis. Priešoperacinė Greivso liga sergančių gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei toksine mazgine-struma sergančiųjų. Po operacijos gyvenimo kokybė pagerėjo abiejose grupėse, bet labiausiai tarp sirgusiųjų Greivso liga.

Visi šie minėti pavyzdţiai rodo, kad su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra aktuali medicinoje ne tik mokslinėje, bet ir klinikinėje praktikoje. Jos aktualumas išlieka tiriant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, lyginant gydymo rezultatų bei įvairių intervencijų ir operacijų efektyvumą paciento subjektyviu poţiūriu [16]. Ne išimtis ir skydliaukės ligomis sergantys pacientai, kuriems būdingi įvairių organų sistemų paţeidimai ir pasireiškiančių simptomų įvairovė.

10. TYRIMO METODIKA

10.1. Tyrimo organizavimas, tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka

Gavus Bioetikos komisijos leidimą 2015 m. atliktas momentinis tyrimas apklausiant suaugusius, sergančius tirotoksikoze ir stacionarizuotus LSMUL KK Bendrosios Endokrinologijos skyriuje bei kontrolinei grupei atsitiktinai atrinktus sveikus asmenis. Tyrimo imtį sudarė 145 tiriamieji, iš kurių - 71 pacientas, kuriems diagnozuota tirotoksikozė (amţiaus vidurkis 55,38±15,01 metai) bei 74 sveikų ţmonių kontrolinė grupė. Kadangi tirotoksikozė labiau paplitusi tarp moterų, tyrime sutiko dalyvauti 124 moterys ir tik 21 vyras.

Sergančiosios tirotoksikoze moterys sudarė 88,7 proc. (n=63), o vyrai 11,3 proc. (n=8) sergančiųjų. Kontrolinę grupę sudarė 82,4 proc. (n=61) moterys ir 17,6 proc. (n=13) vyrai. Neįtraukimo į tyrimą kriterijai: jaunesni nei 18 metų, nėščiosios, sergantieji skydliaukės karcinoma, sergantys kita endokrinine liga, poliligoti pacientai.

13

Prieš apklausiant pacientus jie buvo informuoti, kad jų asmeniniai kontaktiniai duomenys nebus viešinami ir apklausa yra anoniminė. Sutikę su tyrimo sąlygomis pacientai pasirašė sutikimo dalyvauti tyrime formą.

Tiriamųjų apklausai naudotas trumpasis PSO gyvenimo kokybės klausimynas, ambulatorinių kortelių, ligos istorijų bei atliktų skydliaukės hormonų tyrimų (FT4, FT3, TTH) koncentracijų duomenys.

Siekiant palyginti gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų tirotoksikoze ir sveikų asmenų naudota validizuota trumpoji PSO gyvenimo kokybės klausimyno versija [17; 18]. Ji susideda iš 26 klausimų, kurių atsakymai pateikti nuo 1 iki 5 balų (1 priedas). 1 balas atspindi tokius atsakymus kaip „labai bloga“, „labai nepatenkinta(s)“, „visiškai ne“, o tuo tarpu 5 balai nurodo tokius atsakymo variantus kaip „labai gera“, „labai patenkinta(s), „ypatingai“, kas nurodo, kad tie respondentai, kurie atsakė į klausimus didesne balų suma – vertina tą klausimą geriau. Sumuojant gautus atsakymų duomenis ir juos pavertus į balus pagal atitinkamą sritį, gaunamas keturių gyvenimo kokybės sričių – „fizinės sveikatos“, „psichologinės sveikatos“, „socialinių ryšių“, „aplinkos“ – įvertinimas. 1 lentelėje pateikiamos gyvenimo kokybės sritys ir jas atspindintys aspektai, kuriuos atitinka anketos klausimai [17].

Pastaba. PSO trumpojo gyvenimo kokybės klausimyno sritys. (Dučinskienė D., Kalėdienė R., Petrauskienė J., Šumskas L. [17] ).

14

10.3. Statistinės analizės metodai

Gautų duomenų apdorojimui naudotos MS Excel 2010 ir standartinis duomenų analizės paketas SPSS 19.0.

Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos juos aprašančios skaitinės charakteristikos (vidurkis, standartinis nuokrypis, reikšmių daţnis (proc.)), tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp lyginamųjų populiacijų vidurkių ir reikšmių skirstinių.

Kiekybiniai poţymiai aprašyti, pateikiant jų reikšmių vidurkį, standartinį nuokrypį (SD), jei jie buvo pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį. Kokybiniai poţymiai aprašyti pateikiant jų reikšmių daţnį (proc.). Ar kiekybinių poţymių reikšmės lyginamosiose populiacijose yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį (Gauso) skirstinį tikrinta taikant Shapir‘o – Wilk‘o kriterijų. Normalumo sąlygą tenkinusių kiekybinių poţymių reikšmių palyginimui dviejose tiriamosiose grupėse taikytas parametrinis Stjudento t-kriterijus (angl. Student t-test), lyginant poţymius tarp daugiau nei dviejų grupių naudota ANOVA, o gavus statistiškai reikšmingus skirtumus tarp grupių, toliau jie buvo lyginami tarpusavyje, taikant Bonferroni post hoc, LSD post hoc kriterijų. Normalumo sąlygų netenkinusių reikšmių palyginimui dviejose tiriamosiose grupėse naudotas Man-Vitnio kriterijus (angl. Mann-Whitney U test). Rezultatai aprašyti, pateikiant kiekybinių poţymių reikšmių vidurkį, standartinį nuokrypį (SD).

Vertinta kiekybinių poţymių koreliacija: poţymiams, kurie tenkino normalumo sąlygą, naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Skirtumai bei ryšys tarp poţymių reikšmių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

11. REZULTATAI

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra veikiama ne tik fizinės sveikatos, bet ir psichologinės būklės, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka. Gyvenimo kokybės vertinimui turi įtakos ir sociodemografinės charakteristikos. Todėl sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė išanalizuota atsiţvelgiant į amţių, lytį, šeimyninę, socialinę padėtį bei išsilavinimą.

2 lentelė. Gyvenimo kokybės sričių skalių duomenų pasiskirstymo patikrinimas.

Gyvenimo kokybės sritys Shapiro – Wilk p reikšmė

15

Psichologinė sveikata 0,071

Socialiniai ryšiai 0,001

Aplinka 0,146

Pastaba: Normaliu pasiskirstymu pasižyminčių kintamųjų p reikšmės pažymėtos paryškintu šriftu.

Esant normaliam pasiskirstymui, duomenų statistinei analizei taikomi parametriniai skaičiavimo metodai (normaliai pasiskirstę trys iš keturių sričių). Socialinių ryšių srities klausimyno atsakymai nepasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, todėl lyginant šios srities duomenis tarp sveikų ir sergančių buvo naudojami neparametriniai statistiniai metodai (2 lentelė).

11.1. Sveikų ir sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės sričių skirtumai

Sergančiųjų gyvenimo kokybės sričių atsakymų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo sveikų asmenų atsakymų vidurkių. Sveiki asmenys įvertino savo gyvenimo kokybę geriau nei sergantieji. Sergančiųjų ir sveikų grupių gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai skyrėsi visose srityse, išskyrus „socialinių ryšių“ sritį (3 lentelė). Sergantieji blogiausiai įvertino savo fizinę sveikatą (12,0 ± 2,77), o sveiki asmenys – ryšius su aplinka (13,81 ± 1,8).

3 lentelė. Sveikų ir sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybės sričių įverčių palyginimas.

Gyvenimo kokybės sritys Sveiki Sergantys tirotoksikoze Student t – testas arba Mann Whitney U testas N M ± SD N M ± SD t p Fizinė sveikata 74 15,47 ± 1,98 71 12,0 ± 2,77 8,649 <0,001 Psichologinė sveikata 74 13,9 ± 2,3 71 12,74 ± 1,98 3,248 0,001 Socialiniai ryšiai 74 14,56 ± 2,27 71 14,54 ± 2,37 - 0,496* Aplinka 74 13,81 ± 1,8 71 12,74 ± 1,97 3,431 0,001

16

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojami Stjudento kriterijus (parametriniams duomenims), *Mann – Whitney kriterijus (neparametriniams duomenims). Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

4 lentelė. Sergančiųjų ir sveikų gyvenimo kokybės sričių palyginimas pagal lytį.

Lytis Gyvenimo

kokybės sritys Sergamumas N M ±SD

Student t testas arba Mann – Whitney U testas t p Moterys Fizinė sveikata sveiki 61 15,4 2,067 7.930 <0,001 sergantieji 63 11,9 2,85 Psichologinė sveikata sveiki 61 14,0 2,21 3.572 0,001 sergantieji 63 12,6 2,00 Socialiniai ryšiai sveiki 61 14,5 2,42 -0,403 0,688 sergantieji 63 14,6 2,44 Aplinka sveiki 61 13,8 1,83 3.118 0,002 sergantieji 63 12,7 2,02 Vyrai Fizinė sveikata sveiki 13 15,6 1,59 - 0,004* sergantieji 8 12,7 2,07 Psichologinė sveikata sveiki 13 13,6 2,73 - 0,900* sergantieji 8 13,8 1,63 Socialiniai ryšiai sveiki 13 15,0 1,35 - 0,750* sergantieji 8 13,7 1,55 Aplinka sveiki 13 13,9 1,69 - 0,214* sergantieji 8 13,0 1,44

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojami Stjudento kriterijus (parametriniams duomenims), *Mann – Whitney kriterijus (neparametriniams duomenims). Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Lyginant gautus duomenis vyrų ir moterų grupėse tarp sveikų ir sergančiųjų naudotas Student t-testas esant parametriniams duomenims ir Mann-Whitney U t-testas (esant neparametriniams duomenims) (4 lentelė). Remiantis gautais rezultatais tarp sveikų ir sergančių moterų statistiškai reikšmingai skyrėsi „fizinės sveikatos“, „psichologinės sveikatos“ ir „aplinkos“ sritys (p<0,05), o „socialiniai ryšiai“ nesiskyrė

17

sveikų ir sergančių moterų grupėse. Tuo tarpu sveikų ir sergančių vyrų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi tik „fizinė sveikata“ (p<0,05), o visos kitos sritys vyrų įvertintos panašiai. Tiek vyrai, tiek moterys blogiausiai įvertino fizinę sveikatą. Tačiau šiuos rezultatus reiktų vertinti atsargiai, ypač vyrų grupėje, nes jų imtis labai maţa.

11.2. Sergančiųjų gyvenimo kokybė pagal amţių, socialinę padėtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį

Iki 55 m. amţiaus pacientų sudarė 46,5 proc. (n=33), o 55 m. ir vyresnių pacientų buvo 53,5 proc. (n=38). Apklausta 52,1 proc. (n=37) dirbančių pacientų ir 47,9 proc. (n=34) nedirbančių ar pensininkų. 52,1 proc. (n=37) turėjo aukštąjį, o 47,9 proc. (n=34) pradinį ir/ar vidurinį išsilavinimą. Sergančiųjų tirotoksikoze grupėje 25,4 proc. (n=18) gyveno vieni (buvo išsiskyrę, našliai ar gyveno vieni), 74,6 proc. (n=53) buvo susituokę. Kadangi gyvenimo kokybės vertinimui turi įtakos sociodemografinės charakteristikos, toliau pateikiamas sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertinimas pagal jas.

5 lentelė. Gyvenimo kokybės palyginimas pagal sergančiųjų amžiaus grupes.

Amţius

Iki 55 metų 55 ir daugiau metų Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 33 12,4 ± 3,06 38 11,6 ± 2,47 1,254 0,214 Psichologinė sveikata 33 13,0 ± 2,05 38 12,5 ± 1,92 1,064 0,291 Socialiniai ryšiai 33 15,6 ± 2,62 38 13,7 ± 1,71 3,678 <0,001

Aplinka 33 13,4 ± 1,96 38 12,2 ± 1,79 2,809 0,006

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojamas Stjudento kriterijus. Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Vertinant gyvenimo kokybės sritis pagal amţiaus grupes rastas statistiškai reikšmingas skirtumas „socialinių ryšių“ ir „aplinkos“ srityse. Vyresni pacientai (55 m. ir daugiau) savo socialinius ryšius ir ryšį su aplinka vertina blogiau nei jaunesni pacientai. Į klausimus, kurie susiję su fizine sveikata jaunesni ir vyresni atsakė prastai (lyginant gyvenimo kokybės klausimyno sričių vidurkius) (5 lentelė).

18

6 lentelė. Gyvenimo kokybės palyginimas pagal sergančiųjų socialinę padėtį.

Socialinė padėtis

Nedirbantys ir pensininkai

Dirbantys ir

studijuojantys Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 32 11,6 ± 2,46 39 12,4 ± 2,99 -1.160 0.250 Psichologinė sveikata 32 12,8 ± 1,55 39 12,7 ± 2,30 0.270 0.788 Socialiniai ryšiai 32 14,2 ± 2,05 39 14,8 ± 2,58 -1.193 0.237

Aplinka 32 12,8 ± 1,97 39 12,7 ± 1,98 0.162 0.872

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojamas Stjudento kriterijus.

Pagal socialinę padėtį tiriamieji suskirstyti į dvi grupes, kurių gyvenimo kokybės įvertinimas lygintas tarpusavyje. Abiejų grupių sergantieji blogiausiai įvertino „fizinės sveikatos“ sritį (p>0.05). (6 lentelė).

7 lentelė. Sergančiųjų gyvenimo kokybės sritys pagal išsilavinimą.

Išsilavinimas

Pradinis ir/ar vidurinis Aukštasis Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 34 11,4± 3,09 37 12,5± 2,37 -1.713 0.091 Psichologinė sveikata 34 12,5± 2,25 37 12,97± 1,70 -1.026 0.309 Socialiniai ryšiai 34 13,96± 2,28 37 15,1± 2,35 -2.003 0.049

Aplinka 34 12,3± 2,1 37 13,1± 1,77 -1.737 0.0869

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojamas Stjudento kriterijus. Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Vertinant sergančiųjų gyvenimo kokybės sritis pagal išsilavinimą, suskirsčius tiriamuosius į dvi grupes (pradinio/vidurinio ir aukštojo išsilavinimo), statistiškai reikšmingai skyrėsi „socialinių ryšių“ sritis, kuri apibūdina socialinę paramą, asmeninius santykius, artimųjų palaikymą. Ţemesnio išsilavinimo pacientai savo socialinius ryšius vertina blogiau nei turintieji aukštesnį išsilavinimą (p<0,05) (7 lentelė).

19

8 lentelė. Sergančiųjų gyvenimo kokybės sritys pagal šeimyninę padėtį.

Šeimyninė padėtis

Vedęs/ištekėjusi Išsiskyręs/našlys/vienas Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 53 12,1 ± 2,67 18 11,6 ± 3,11 0,714 0,478 Psichologinė sveikata 53 12,9 ± 1,95 18 12,2 ± 2,05 1,293 0,200 Socialiniai ryšiai 53 14,6 ± 2,38 18 14,4 ± 2,39 0,187 0,852

Aplinka 53 12,8 ± 1,99 18 12,6 ± 1,9 0,388 0,699

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Naudojamas Stjudento kriterijus.

Lyginant skirtingą šeimyninę padėtį turinčių sergančiųjų gyvenimo kokybę statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių negauta (8 lentelė).

11.3. Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė pagal nustatytą diagnozę ir ligos trukmę.

Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal diagnozuotą skydliaukės ligą, siekiant įvertinti, ar su sveikata susijusi gyvenimo kokybė skyrėsi tarp skirtingą diagnozę turinčių pacientų. 39,4 proc. (n=28) sergančiųjų diagnozuota difuzinė - mazginė struma, 23,9 proc. (n=17) pacientų diagnozuota Greivso liga, 16,9 proc. (n=12) difuzinė struma, 12,7 proc. (n=9) autoimuninis tiroiditas hipertirozės stadijoje, 7 proc. (n=5) diagnozuota toksinė adenoma.

Siekiant įvertinti gyvenimo kokybės sričių skirtumus tarp skirtingą diagnozę turinčių pacientų taikyta ANOVA. Kiekviena PSO gyvenimo kokybės sritis vertinta atskirai.

9 lentelė. Sergančiųjų tirotoksikoze fizinės sveikatos skirtumai pagal nustatytą diagnozę.

Diagnozė N M ± SD F p

Difuzinė - mazginė struma 28 11,9 ± 2,69 1,315 0,273 Difuzinė struma 12 12,43 ± 2,4

Autoimuninis tiroiditas 9 13,59 ± 2,63 Grave’s liga 17 11,09 ± 3,31 Toksinė adenoma 5 11,66 ± 1,49

20

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Taikyta ANOVA (antroji lentelės dalis), statistiškai reikšmingi rezultatai, kai p<0,05.

Fizinė sveikata statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp skirtingą diagnozę turinčių pacientų (9 lentelė). Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga sergantys pacientai (11,09 ± 3,31), antroje vietoje liko sergantys toksine adenoma (11,66 ± 1,49).

10 lentelė. Sergančiųjų tirotoksikoze psichologinės sveikatos skirtumai pagal nustatytą diagnozę.

Diagnozė N M ± SD F p

Difuzinė - mazginė struma 28 12,21 ± 1,59 2,948 0,026

Difuzinė struma 12 13,72 ± 1,76 Autoimuninis tiroiditas 9 14,15 ± 1,76 Grave’s liga 17 12,24 ± 2,36 Toksinė adenoma 5 12,53 ± 2,08

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Statistiškai reikšminki skirtumai pažymėti paryškintu šriftu. Taikyta ANOVA (antroji lentelės dalis), statistiškai reikšmingi rezultatai (kai p<0,05) yra paryškinti.

Vertinant psichologinę sveikatą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingą diagnozę turinčių grupių. Blogiausiai savo psichologinę sveikatą įvertino difuzinę-mazginę strumą turintys pacientai (10 lentelė).

Kadangi ANOVA rodo statistiškai reikšmingus skirtumus tarp įvairiomis ligomis sergančiųjų psichologinės sveikatos, toliau taikėme Bonferroni post hoc kriterijų, kuris nurodo, kurios grupės tarpusavyje skiriasi. Tačiau taikant jį negauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių, bet taikius LSD post hoc kriterijų jie gauti. Todėl 11 lentelėje pateikti rezultatai taikant LSD post hoc kriterijų.

11 lentelė. Psichologinės sveikatos skirtumai ligų grupėse.

Lyginamos ligų grupės

Psichologinės sveikatos skirtumai

Vidurkių skirtumas

Std.

Error p

21

Difuzinė - mazginė struma – autoimuninis tiroiditas -1,93 0,72 0,092 Difuzinė - mazginė struma – Grave‘s liga -0,02 0,578 0,97 Difuzinė - mazginė struma – toksinė adenoma -0,32 0,913 0,73 Difuzinė struma – autoimuninis tiroiditas -0,43 0,829 0,609

Difuzinė struma – Grave‘s liga 1,49 0,709 0,040

Difuzinė struma – toksinė adenoma 1,19 1,001 0,239

Autoimuninis tiroiditas – Grave‘s liga 1,91 0,775 0,016

Autoimuninis tiroiditas – toksinė adenoma 1,61 1,049 0,128 Grave‘s liga – toksinė adenoma -0,3 0,957 0,756

Pastaba. Taikomas LSD post hoc kriterijus.Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Psichologinė sveikata tarp skirtingų ligų grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant difuzinę-mazginę strumą su difuzinę strumą turėjusių, difuzinę strumą su Greivso liga sirgusių bei autoimuniniu tiroiditu su Greivso liga sirgusių pacientų grupėmis (11 lentelė). Verta atsiţvelgti ir į tai, jog lyginamos grupės yra maţos ir tai gali turėti įtakos rezultatams.

12 lentelė. Sergančiųjų tirotoksikoze socialinių ryšių skirtumai pagal nustatytą diagnozę.

Diagnozė N M ± SD F p

Difuzinė - mazginė struma 28 14 ± 2,19 2,886 0,029

Difuzinė struma 12 15,67 ± 2,28 Autoimuninis tiroiditas 9 16 ± 2,108

Grave’s liga 17 14,35 ± 2,56 Toksinė adenoma 5 12,8 ± 1,19

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Taikyta ANOVA. Statistiškai reikšmingas skirtumas pažymėtas paryškintu šriftu.

22

Vertinant gyvenimo kokybės klausimyno socialinių ryšių sritį atsakymai į šios srities klausimus statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp skirtingą diagnozę turinčių pacientų (12 lentelė). Blogiausiai socialinius ryšius įvertino toksine adenoma sergantys pacientai.

Kadangi ANOVA rodo statistiškai reikšmingus skirtumus tarp įvairiomis ligomis sergančiųjų socialinių ryšių, toliau taikome LSD post hoc kriterijų, kuris nurodo, kurios grupės tarpusavyje skiriasi (13 lentelė).

13 lentelė. Socialinių ryšių skirtumai ligų grupėse.

Lyginamos ligų grupės

Socialinių ryšių skirtumai

Vidurkių

skirtumas Std. Error p

Difuzinė - mazginė struma – difuzinė struma -1,67 0,775 0,035

Difuzinė - mazginė struma – autoimuninis tiroiditas -2 0,861 0,023

Difuzinė - mazginė struma – Grave‘s liga -0,35 0,691 0,611 Difuzinė – mazginė struma – toksinė adenoma 1,2 1,091 0,275 Difuzinė struma – autoimuninis tiroiditas -0,33 0,991 0,738 Difuzinė struma – Grave‘s liga 1,31 0,847 0,126

Difuzinė struma – toksinė adenoma 2,87 1,196 0,019

Autoimuninis tiroiditas – Grave‘s liga 1,65 0,926 0,080 Autoimuninis tiroiditas – toksinė adenoma 3,2 1,254 0,13

Grave‘s liga – toksinė adenoma 1,55 1,143 0,179

Pastaba. Taikomas LSD post hoc kriterijus.Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Socialiniai ryšiai tarp skirtingų ligų grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant difuzinę-mazginę strumą su difuzinę strumą turėjusių, difuzinę strumą su autoimuniniu tiroiditu sirgusių bei difuzinę strumą su toksinę adenomą turėjusių pacientų grupėmis (13 lentelė). Verta atsiţvelgti ir į tai, jog lyginamos grupės yra maţos ir tai gali turėti įtakos rezultatams.

23

14 lentelė. Sergančiųjų tirotoksikoze aplinkos skirtumai pagal nustatytą diagnozę.

Diagnozė N M ± SD F p

Difuzinė - mazginė struma 28 12,41 ± 1,67 1,401 0,243 Difuzinė struma 12 12,96 ± 1,53

Autoimuninis tiroiditas 9 13,94 ± 2,04 Grave’s liga 17 12,77 ± 2,6 Toksinė adenoma 5 11,8 ± 1,26

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Taikyta ANOVA.

Vertinant „aplinką“ (t .y. saugumą, finansines galimybes, sveikatos ir socialinės prieţiūros prieinamumą bei kokybę, galimybę gauti informacijos) statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nestebėta (14 lentelė).

Taip pat norėjome įvertinti, ar pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė skyrėsi tarp skirtingą trukmę skydliaukės liga sergančių pacientų.

15 lentelė. Gyvenimo kokybės palyginimas pagal ligos trukmę.

Gyvenimo kokybės sritys

Sergantys 0 – 24 mėn Sergantys 25 ir

daugiau mėn. Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 33 11,45 ± 2,67 38 12,47 ± 2,81 -1,562 0,123 Psichologinė sveikata 33 12,4 ± 1,87 38 13,04 ± 2,05 -1,345 0,183 Socialiniai ryšiai 33 14,1 ± 2,45 38 14,91 ± 2,25 -1,453 0,151

Aplinka 33 12,2 ± 1,73 38 13,21 ± 2,05 -2,232 0,029

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Statistiškai reikšmingi skirtumai paţymėti

paryškintu šriftu.

Lyginami sergančių gyvenimo kokybės sričių vidurkiai pagal ligos trukmę taikant Stjudento t-kriterijų. Statistiškai reikšmingai tarp grupių skiriasi gyvenimo kokybės „aplinkos“ sritis. Sergantys 0-24 mėnesius ją įvertino blogiau nei sergantys ilgesnį laikotarpį (12,2 ± 1,73 vs. 13,21 ± 2,05). Blogiausi rezultatai gauti „fizinės sveikatos“ srityje, bet reikšmingo skirtumo tarp grupių joje negauta (15 lentelė).

24

11.4. Skydliaukės hormonų (FT4, FT3,TTH) koncentracijų sąsajos su gyvenimo kokybės sritimis

Skydliaukės hormonų koncentracijų duomenys surinkti iš stacionarizuotų pacientų ligos istorijų (t. y. naudoti patys naujausi duomenys). FT4, FT3 ir TTH koncentracijų vidurkiai pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Skydliaukės hormonų koncentracijų duomenys.

TTH FT4 FT3

Sergantieji N 69 71 62 M ±SD 0,34 ± 1,36 22,85 ± 18,53 11,3 ± 15,58

17 lentelė. Skydliaukės hormonų koncentracijų bei amžiaus ir gyvenimo kokybės sričių įvertinimo sąsajos.

FT4 FT3 TTH Amţius Fizinė sveikata r -0,040 -0,271 0,106 -0,165 p 0,743 0,033 0,385 0,170 Psichologinė sveikata r -0,049 -0,178 -0,021 -0.179 p 0,684 0,166 0,862 0.134 Socialiniai ryšiai r 0,060 0,105 0,124 -0.383 p 0,616 0,415 0,310 0,001 Aplinka r -0,050 -0,137 0,177 -0.229 p 0,676 0,287 0,147 0.055 Amţius r -0.170 -0.308 0.060 1 p 0.157 0.015 0.626

Pastaba: Taikyta Spearmano koreliacija. Statistiškai reikšmingos sąsajos pažymėtos paryškintu šriftu.

Vertinant skydliaukės hormonų koncentracijų ir gyvenimo kokybės sričių sąsajas, tik FT3 koncentracija neigiamai koreliavo su fizine sveikata (p<0,05). Įvertinome ir amţiaus sąsajas su skydliaukės hormonais ir gyvenimo kokybės sritimis. Amţius statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo su FT3 ir „socialiniais ryšiais“ (17 lentelė).

25

Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, turintys tirotoksikozės komplikaciją – endokrininę oftalmopatiją. Tai atlikta, siekiant nustatyti, ar tarp šią komplikaciją turinčių pacientų ir tų, kuriems nediagnozuota endokrininė oftalmopatija (EO) skiriasi gyvenimo kokybė.

78,9% 21,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% sergantys tirotoksikoze neturi endokrininės oftalmopatijos serga endokrinine oftalmopatija

1 pav. Endokrininės oftalmopatijos paplitimas (proc.) tarp sergančiųjų tirotoksikoze.

Tarp tyrime dalyvavusių pacientų tik 21,1 proc. (n=15) pacientų buvo diagnozuota EO (1 pav.).

18 lentelė. Gyvenimo kokybės sričių palyginimas turinčių ir neturinčių EO grupėse.

Neturintys EO Turintys EO Student t-test

N M ± SD N M ± SD t p

Fizinė sveikata 56 12,11 ± 2,54 15 11,54 ± 3,57 0,58 0,569 Psichologinė sveikata 56 12,87 ± 1,88 15 12,27 ± 2,35 1,046 0,299 Socialiniai ryšiai 56 14,5 ± 2,36 15 14,67 ± 2,47 -0,241 0,810 Aplinka 56 12,76 ± 1,82 15 12,67 ± 2,5 0,161 0,873

Pastaba. M – vidurkis, SD – standartinis nuokrypis. Taikomas Student t kriterijus. EO – endokrininė oftalmopatija.

Lyginant gyvenimo kokybės klausimyno duomenis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nerasta. Tokiems rezultatams galėjo turėti įtakos per maţa sergančiųjų endokrinine oftalmopatija imtis bei nesulygintos abi grupės, arba labai išreikštų endokrininės oftalmopatijos simptomų nebuvimas (tiek regos funkcijos sutrikimo, tiek išvaizdos pokyčio). Turintys endokrinine oftalmopatiją blogiau įvertino savo

26

fizinę sveikatą, psichologinę būklę ir aplinką lyginant su šios komplikacijos neturinčiais pacientais (p>0,05). (18 lentelė).

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis gautais rezultatais, sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sveikų to paties amţiaus ir lyties asmenų. Šie rezultatai nesiskiria nuo kitų tyrimų metu gautų rezultatų. Kaip pavyzdys galėtų būti 2004 metais G.P. Bianchi ir bendraautorių atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad blogesne gyvenimo kokybe pasiţymėjo hipotiroze ir hipertiroze sergantys pacientai, lyginant su eutiroze [16]. 2005 m. A. Suwalska ir kiti nustatė, kad hipertiroze sergantys pacientai labiausiai skundėsi sutrikusia fizine sveikata lyginant su sveikais asmenimis [19]. Mūsų tyrimo metu taip pat gauti panašūs rezultatai, rodantys, kad sergantieji blogiau nei sveikieji įvertino savo fizinę sveikatą, psichologinę sveikatą ir aplinką.

Statistiškai reikšmingai skyrėsi sveikų ir sergančių moterų „fizinės sveikatos“, „psichologinės sveikatos“ ir „aplinkos“ sritys, o vyrų grupėje statistiškai reikšmingai skyrėsi tik „fizinė sveikata“. Elise I. Klaver ir kitų atliktame sergančiųjų skydliaukės ligomis kohortiniame tyrime stebimas su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumas tarp vyrų ir moterų, kur vyrai savo gyvenimo kokybę įvertino geriau nei moterys [25]. Šiuo atveju lyginti vyrų ir moterų grupių nebuvo tikslinga dėl nelygių imčių (vyrų surinkta labai maţai). Todėl rekomenduojama atlikti didesnės imties tyrimą, kuriame moterų ir vyrų būtų po lygiai.

Vertinant gyvenimo kokybės sritis pagal amţiaus grupes, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas „socialinių ryšių“ ir „aplinkos“ srityse. Vyresni pacientai (55 m. ir daugiau) savo fizinę sveikatą, socialinius ryšius ir ryšį su aplinka vertina blogiau nei jaunesni pacientai. Xander G. Vos ir kiti 2009 m. [26] atliko tyrimą, kuriame lygintas sergančių Greivso liga skirtingų amţiaus grupių pacientų ryšys su skydliaukės hormonų koncentracijomis. Nustatyta, kad amţius susijęs su maţesnėmis skydliaukės hormonų koncentracijomis, t. y. senstant maţėja skydliaukės hormonų koncentracija, pasitaiko lengvesni tirotoksikozės simptomai, lyginant su jaunesnio amţiaus pacientais. Tuo tarpu šio tyrimo metu vertintos skydliaukės hormonų sąsajos su amţiumi – gauta, kad FT3 koncentracija neigiamai siejasi su pacientų amţiumi, bet, ar pasireiškia lengvesni tirotoksikozės epizodai netyrėme.

Gyvenimo kokybė skyrėsi tarp skirtingą socialinę padėtį bei išsilavinimą turinčių respondentų. Geriau su sveikata susijusią gyvenimo kokybę įvertino aukštesnio išsilavinimo, geresnės

27

socialinės padėties (dirbantys, studijuojantys). Tokiems duomenims galėjo turėti įtakos apklaustųjų ekonominė padėtis bei padėtis visuomenėje, nes labiausiai skyrėsi „aplinkos“ ir „socialinių ryšių“ sritys. 2014 m. Bukvic B. ir bendraautorių [27] publikuotame tyrime, kuriame be depresijos ir nerimo pasireiškimo tarp skydliaukės liga sergančių pacientų buvo vertinama pacientų gyvenimo kokybė pagal sociodemografinius rodiklius (tirti 163 pacientai). Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai sergantys skydliaukės ligomis ir gyvenantys vieni įvertino savo gyvenimo kokybę geriau nei susituokę. Mūsų tyrimo metu gyvenimo kokybė nesiskyrė tarp skirtingą šeimyninę padėtį turėjusių sergančiųjų. Minėto tyrimo metu aukštesnis išsilavinimas teigiamai koreliavo su pacientų įvertinta gyvenimo kokybe. Geresnę gyvenimo kokybę įvertino ilgiau sirgę pacientai (kaip ir šio tyrimo metu). Bukvic B. ir bendraautorių tyrimo metu nenustatyta, kad pacientų gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai koreliuotų su skydliaukės ligos diagnoze. Tuo tarpu šio tyrimo metu nustatyti gyvenimo kokybės sričių skirtumai tarp diagnozių grupių (11, 13 lentelės).

Vertinant gyvenimo kokybės skirtumus tarp skirtingą diagnozę turinčių sergančiųjų blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga sergantys pacientai, o blogesnę psichologinę būklę nurodė difuzinę – mazginę strumą turintys pacientai. Statistiškai reikšmingai skyrėsi „psichologinė sveikata“ ir „socialiniai ryšiai“. 2004 metais T.V. Elberling ir kt. atliktame tyrime [21] - tirotoksinėje Greivso ligos stadijoje gyvenimo kokybė buvo reikšmingai pablogėjusi visais aspektais (fiziniu, psichoemociniu ir socialiniu). Lyginant galima stebėti panašias tendencijas.

Abraham-Nordling M. ir kiti 2007 m. atliko tyrimą [23], kuriuo siekė įvertinti, ar skydliaukės hormonų koncentracijos siejosi su gyvenimo kokybės įvertinimu. TSH koncentracija nekoreliavo su gyvenimo kokybės klausimyno sritims, o FT3 koncentracija silpnai koreliavo su bendra sveikata. Tuo tarpu šio tyrimo rezultatai parodė, kad iš atliktų skydliaukės hormonų FT3 koncentracija neigiamai koreliavo su gyvenimo kokybės sritimi „fizinė sveikata“.

Sergančiųjų tirotoksikoze gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp sergančių endokrininę oftalmopatiją ir pacientų, neturinčių šios komplikacijos. Turintieji endokrininę oftalmopatiją blogiau įvertino savo fizinę sveikatą, psichologinę būklę ir aplinką lyginant su šios komplikacijos neturinčiais pacientais, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Skirtingai nei šio tyrimo metu, Abraham-Nordling M. ir kiti 2010 m. atlikto tyrimo metu nustatė, kad pacientai turintys Greivso oftalmopatiją įvertino savo gyvenimo kokybę prasčiau nei šios komplikacijos neturintys pacientai [28]. Panašūs rezultatai gauti ir 2012 m. Estcourt S. ir bendraautorių publikuotame tyrime [29]. Todėl atlikto tyrimo rezultatus galėjo lemti surinkta per maţa pacientų, turinčių endokrininę oftalmopatiją, grupė ir reikėtų gautus duomenis vertinti atsargiai.

28

13. IŠVADOS

1. Sergantieji tirotoksikoze įvertino savo gyvenimo kokybę (fizinę sveikatą, psichologinę sveikatą ir aplinką, bet ne socialinius ryšius) blogiau nei sveiki asmenys. Sergantys vyrai blogiau nei sveiki įvertino savo fizinę sveikatą. Sergančios moterys prasčiau vertino savo fizinę, psichologinę sveikatą bei ryšius su aplinka nei sveikos moterys.

2. Vyresnio amţiaus pacientai savo socialinius santykius ir ryšį su aplinka vertino blogiau nei jaunesni pacientai. Ţemesnį išsilavinimą turintys sergantieji vertino savo socialinius ryšius prasčiau nei aukštesnį išsilavinimą įgiję pacientai. Gyvenimo kokybė tarp skirtingą šeimyninę padėtį turinčių sergančiųjų nesiskyrė.

3. Blogiausiai savo fizinę sveikatą įvertino Greivso liga sergantys pacientai, o psichologinę sveikatą - difuzinę-mazginę strumą turintys pacientai. Socialinius ryšius ir ryšius su aplinka prasčiau įvertino toksine adenoma sergantys pacientai. Trumpiau nei dvejus metus sergantys pacientai savo ryšius su aplinka įvertino blogiau nei sergantys ilgesnį laikotarpį.

4. Vertinant skydliaukės hormonų ir gyvenimo kokybės sričių sąsajas, tik FT3 koncentracija neigiamai siejosi su fizine sveikata.

5. Sergančiųjų tirotoksikoze, kuriems nustatyta endokrininė oftalmopatija, bei tirotoksikoze sergančių pacientų, kuriems ši komplikacija nenustatyta, gyvenimo kokybė reikšmingai nesiskyrė.

29

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Franklyn J., Boelaert K. Thyrotoxicosis. The Lancet. 2012;379(9821):1155-1166.

2. Pearce E. Diagnosis and management of thyrotoxicosis. BMJ. 2006;332(7554):1369-1373. 3. Nygaard B. Hyperthyroidism (primary). BMJ Clinical Evidence. 2008; 2008 (0611).

4. Golden S., Robinson K., Saldanha I., Anton B., Ladenson P. Prevalence and Incidence of Endocrine and Metabolic Disorders in the United States: A Comprehensive Review. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. 2009;94(6):1853-1878.

5. Gaiţauskienė A., Gaidelytė R., Senkuvienė R., Kuodytė K., Cicėnienė V., Sarapinaitė R. Lietuvos gyventojų bendrasis sergamumas 2001 - 2005 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis. Vilnius, 2006: 17-49.

6. Sridhar G., Putcha V., Lakshmi G. Sleep in thyrotoxicosis. Indian Journal of Endocrinology and Metabolism. 2011;15(1):23.

7. Feldman A., Shrestha R., Hennessey J. Neuropsychiatric Manifestations of Thyroid Disease. Endocrinology and Metabolism Clinics of North America. 2013;42(3):453-476.

8. Schreckenberger M., Egle U., Drecker S., Buchholz H., Weber M., Bartenstein P. et al. Positron Emission Tomography Reveals Correlations between Brain Metabolism and Mood Changes in Hyperthyroidism. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. 2006;91(12):4786-4791. 9. Eckstein A., Berchner-Pfannschmidt U., Führer D., Esser J. Update Endokrine Orbitopathie.

Ophthalmologe. 2013;110(11):1079-1096.

10. Bartalena L. The Dilemma of How to Manage Graves' Hyperthyroidism in Patients with Associated Orbitopathy. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. 2011;96(3):592-599.

11. Staškutė I. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata, stebėsenos ir vertinimo metodai bei reikšmė sveikatos politikoje. Health Policy and Management. 2014;1(6):7-19.

12. Staniūtė M. „Su sveikata susijusios gyvenimo kokybes vertinimas naudojant SF-36 klausimyną“. Biologine psichiatrija ir psichofarmakologija. 2007; 9(1): 23-28.

13. Watt T., Cramon P., Hegedüs L., Bjorner J., Bonnema S., Rasmussen Å. et al. The Thyroid-Related Quality of Life Measure ThyPRO Has Good Responsiveness and Ability to Detect Relevant Treatment Effects. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism. 2014;99(10):3708-3717 14. Lašaite L., Graţienė A., Kazanavičius G. Tirotoksikozė ir psichologinės būklės ypatumai.

30

skydliaukės patologiją" programa ir tezių knyga. 2014 m. geguţės 23 d., Kaunas / LSMU, 2014, p. 23-24.

15. Valytė R., Jakubonienė N. Sergančiųjų tirotoksikoze emocinės būklės ir patiriamo streso ypatumai. Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencija, tezių knyga. Kaunas, 2014, p. 246-247.

16. Bianchi G., Zaccheroni V., Solaroli E., Vescini F., Cerutti R., Zoli M. et al. Health-related quality of life in patients with thyroid disorders. Qual Life Res. 2004;13(1):45-54.

17. Dučinskienė D., Kalėdienė R., Petrauskienė J., Šumskas L. Pasaulio sveikatos organizacijos klausimyno tikamumo įvertinimas studentų gyvenimo kokybei tirti. Sveikatos mokslai. 2002;3:53-58. 18. Skevington S. M. , Lotfy M. , O'Connell K. A.; WHOQOL Group: The World Health Organization's

WHOQOL-BREF quality of life assessment: psychometric properties and results of the international field trial. A report from the WHOQOL group. Quality of Life Research. 2004 Mar;13(2):299-310. 19. Suwalska A., Lacka K., Lojko D., Rybakowski J. Quality of life, depressive symptoms and anxiety in

hyperthyroid patients. Rocz Akad Med Bialymst. 2005;50(1):61-3.

20. Watt T., Groenvold M., Rasmussen Å., Bonnema S. J., Hegedüs L., Bjorner J. B., Feldt-Rasmussen U. Quality of life in patients with benign thyroid disorders. A review. European Journal of Endocrinology (2006) 154: 501–510

21. Elberling T., Rasmussen Å., Feldt-Rasmussen U., Hording M., Perrild H., Waldemar G. Impaired health-related quality of life in Graves' disease. A prospective study. European Journal of Endocrinology. 2004;151(5):549-555.

22. Abraham-Nordling M., Törring O., Hamberger B., Lundell G., Tallstedt L., Calissendorff J. et al. Graves' Disease: A Long-Term Quality-of-Life Follow Up of Patients Randomized to Treatment with Antithyroid Drugs, Radioiodine, or Surgery. Thyroid. 2005;15(11):1279-1286.

23. Abraham-Nordling M., Wallin G., Lundell G., Torring O. Thyroid hormone state and quality of life at long-term follow-up after randomized treatment of Graves' disease. European Journal of Endocrinology. 2007;156(2):173-179.

24. Bukvic B., Zivaljevic V., Sipetic S., Diklic A., Tausanovic K., Paunovic I. Improvement of quality of life in patients with benign goiter after surgical treatment. Langenbecks Arch Surg. 2014;399(6):755-764

25. Klaver E., van Loon H., Stienstra R., Links T., Keers J., Kema I. et al. Thyroid Hormone Status and Health-Related Quality of Life in the LifeLines Cohort Study. Thyroid. 2013;23(9):1066-1073

26. Vos X., Smit N., Endert E., Brosschot J., Tijssen J., Wiersinga W. Age and stress as determinants of the severity of hyperthyroidism caused by Graves' disease in newly diagnosed patients. European Journal of Endocrinology. 2008;160(2):193-199.

31

27. Bukvik B., Sipetic S., Stanisavljevic D., Paunovic I., Diklic A., Tausanovic K. et al. Quality of Life, Anxiety and Depression in Patients With Thyroid Diseases And Correlating Factors. Acta Medica Mediterranea. 2014;30:731-736

28. Abraham-Nordling M., Wallin G., Traisk F., Berg G., Calissendorff J., Hallengren B. et al. Thyroid-associated ophthalmopathy; quality of life follow-up of patients randomized to treatment with antithyroid drugs or radioiodine. European Journal of Endocrinology. 2010;163(4):651-657.

29. Estcourt S., Quinn A., Vaidya B. Quality of life in thyroid eye disease: impact of quality of care. European Journal of Endocrinology. 2011;164(5):649-655.

32

PRIEDAI

1 priedas. PSO Gyvenimo kokybė – Trumpa versija

Anketos numeris___________________________ Tyrimo data _________________ Paţymėkite pasirinkto atsakymo skaičių

1. (G1) Kaip vertinate savo gyvenimo kokybę?

Labai bloga Bloga Nei bloga nei gera Gera Labai gera

1 2 3 4 5

2. (G4) Ar esate patenkinta (s) savo sveikata?

Labai nepatenkinta (s)

Nepatenkinta (s) Nei patenkinta (s) nei nepatenkinta (s) Patenkinta (s) Labai patenkinta (s) 1 2 3 4 5

3. (F1.4) Ar labia skausmas kūne trukdo jums atlikti tai, ką manote esant reikalinga? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

4. (F11.3) Ar Jums reikia medicines pagalbos, kad galėtumėte gyventi įprastą gyvenimą? Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

5. (F4.1) Ar dţiaugiatės gyvenimu?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

6. (F24.2) Ar Jūsų gyvenimas prasmingas?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

7. (F5.3) Ar pajėgiate susikaupti?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

8. (F16.1) Ar kasdieniniame gyvenime jaučiatės saugi (us)?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai

1 2 3 4 5

9. (F22.1) Ar Jūsų fizinė aplinka yra palanki Jūsų sveikatai?

Visiškai ne Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai