LAURA KONDRATAVIČIŪTĖ
II TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ ASMENŲ
FARMACINĖS INFORMACIJOS POREIKIS VILNIAUS
VISUOMENĖS VAISTINĖJE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Lekt. Dr. Vaidas Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė 2017 12 20
II TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ ASMENŲ
FARMACINĖS INFORMACIJOS POREIKIS VILNIAUS
VISUOMENĖS VAISTINĖJE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. Dr. Vaidas Skyrius 2017 12 22
Recenzentas Darbą atliko
Prof. Dr. Nijolė Savickienė Magistrantė Laura Kondratavičiūtė 2017 12 22 2017 12 22
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 8 SANTRUMPOS ... 10 SĄVOKOS ... 11 ĮVADAS ... 12DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Teisės aktai reglamentuojantys paciento teisę į informaciją ... 15
1.2. Informacijos svarba ir rekomendacijos medicinos paslaugų kokybei gerinti... 16
1.3. Farmacinės informacijos ir farmacinės rūpybos svarba ... 18
1.4. Farmacinės informacijos gavimo šaltiniai, jų prieinamumas ir patikimumas ... 19
1.5 Farmacinės informacijos taikymas strategijoms, norint užtikrinti racionalų vaistų vartojimą ... 20
1.6. Vaistininko vaidmuo lėtinių ligų valdyme ... 22
1.7. Cukrinis diabetas ... 23
1.8. II tipo cukrinio diabeto valdymas ir vaistininko vaidmuo... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 26
2.1 Tyrimo planavimas ... 26
2.2. Tyrimo objektas ... 26
2.3. Tyrimo metodai ... 26
2.4. Tyrimo instrumentas ... 27
2.5. Tyrimo instrumento validacija ... 27
2.6. Tyrimo eiga ... 28
3. REZULTATAI ... 29
3.2. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, savarankiškai įvertinta
sveikatos būklė ... 29
4.3. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, naudojimasis farmacinėmis paslaugomis ir jų požiūris į vaistininko vaidmenį ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45
SANTRAUKA
L. Kondratavičiūtės magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas lekt. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas.
Magistro darbo pavadinimas: II TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ ASMENŲ FARMACINĖS INFORMACIJOS POREIKIS VILNIAUS VISUOMENĖS VAISTINĖJE.
Tyrimo tikslas: Ištirti II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų farmacinės informacijos poreikį Vilniaus visuomenės vaistinėje.
Darbo uždaviniai: Įvertinti, kaip Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankantys II tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys kontroliuoja savo ligą; Ištirti, kokia informacija yra suteikiama Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankantiems II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims; Išanalizuoti II tipo cukriniu diabetu sergančių gyventojų farmacinės informacijos poreikį Vilniaus visuomenės vaistinėje;
Metodai: Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketoje buvo pateikta 17 klausimų, iš kurių 14 klausimų uždarojo tipo ir 3 klausimai atvirojo tipo. Anketinės apklausos atsakymų duomenys buvo analizuojami naudojant „IBM SPSS Statistics 23“ bei „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Duomenų analizei buvo ruošiamos statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą bei skirtumus tarp vidurkių dažnumą ir statistiniam ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai.
Tyrimo dalyviai: Vilniaus visuomenės vaistinės pacientai sergantys II tipo cukriniu diabetu.
Tyrimo rezultatai: Iš 100 išdalintų anketų Vilniaus visuomenės vaistinės pacientams sergantiems II tipo cukriniu diabetu, teisingai užpildytų sugrįžo 90, atsakomumas (90 proc.). Respondentai vaistinėje įsigydavo jiems paskirtus vaistus (100 proc.), vaistininkas jiems suteikdavo informaciją apie antidiabetinių vaistų vartojimą (36 proc.), kam skirti vartojami vaistai (30 proc.), bei kokios turėtų būti vaistų laikymo sąlygos (30 proc.). Be vaistų išdavimo daugiausia apklaustųjų suteikė prioritetą informacijai, kurios norėtų iš vaistininko, nors jis jos jiems nesuteikia, apie dažnus/svarbius šalutinius vaistų poveikius (39 proc.), specialias atsargumo priemones, kurių reiktų laikytis vartojant vaistinius preparatus (34 proc.), prevenciją/gydymą lėtinių komplikacijų (38 proc.), prevenciją/gydymą ūmių komlikacijų (36 proc.), pėdų, odos priežiūrą (36proc.), dietą (32 proc.) bei fizinės veiklos svarbą (31proc.) Daugelio respondentų nuomonė apie papildomas
paslaugas, kurias Jiems galėtų suteikti vaistininkas, tokias kaip vaistų vartojimo grafiko sudarymas, gydymo planų stebėsena, bei gydymo rezultatų stebėsena buvo neigiama.
Išvados: Vilniaus visuomenės vaistinės pacientai sergantys II tipo cukriniu diabetu, vaistinėje naudojasi tik vaistų išdavimo paslauga. Tačiau daugeliui respondentų nustatyta prasta glikemijos kontrolė bei rizikos veiksniai, sąlygojantys II tipo cukrinio diabeto komplikacijas. Šie rezultatai suteikia svarų pagrindą, dėl ko visuomenės vaistininkas turėtų teikti farmacinę informaciją bei su ja susijusias įvairias paslaugas. Reiktų plėsti visuomenės požiūrį į ribotą vaistininko vaidmenį. Dėl visuomenėje sparčiai didėjančios cukrinio diabeto naštos, vaistinėje turėtų būti plėtojamos paslaugos susijusios su II tipo cukrinio diabeto valdymu.
SUMMARY
Master's degree final accademic research paper of L. Kondratavičiūtė, Scientific Supervisor lect. dr V. Skyrius; Department of Drug Technology and Social Pharmacy, University of Medicine, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.
Study Title: The need for pharmaceutical information for patients with type II diabetes in the Vilnius community pharmacy.
The aim of this study: To investigate the need for pharmaceutical information of patients with type II diabetes in the Vilnius community pharmacy.
Tasks of this study: To evaluate how people, who uses services of Vilniaus community pharmacy and has type II diabetes, controls the disease; To investigate what information is provided in the Vilnius community pharmacy to the people who has type II diabetes; To analyze the need for pharmaceutical information for people with type II diabetes in the Vilnius community pharmacy;
Methods: The study was used to carry out quantitative research method - a structured questionnaire. Used 14 closed closed-ended and 3 open-ended in questionnaire. The statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 23 and Microsoft Excel 2016 software. Descriptive statistics were counted. The significance level of the statistical hypothesis α is 0.05.
Participants in this study: Patients with type II diabetes who are the clients of Vilnius community pharmacy.
Results: Total of 100 pharmacy patients with type II diabetes, 90 responded (90 % response rate). Patients used Vilnius community pharmacy for dispensing (100 %). The pharmacist provided information for patients about antidiabetic medications: Directions for use (36 %), who uses medications (30 %), storage requirements (30 %). Without medicines dispensing most respondends prioritiested information, which they would like to receive from pharmacist, respondent is not receiving from him, about common/important adverse effects (39 %), special precautions to follow (34 %), prevention/treatment of acute complications (38 %), prevention/treatment of chronic complications (36 %), foot, skin self-care (36 %), diet (32 %) exercise (31%) Many respondents has an opinion about additional services, which they could receive from pharmacist, such as schedule for medicine use making, treatment plans monitoring, and monitoring treatment outcomes was negative.
Conclusions. Patients with type II diabetes in the Vilnius community pharmacy in this study were mainly used for dispensing. Many type II diabetes patients using this pharmacy report poor glycaemic control and risk factors that cause complications of type II diabetes, which indicates
an opportunity for greater pharmacist involvement. There is the need to expand the public's attitude to the limited role of the pharmacist. Due to the rapidly increasing burden of diabetes in society, the services should be developed in the pharmacy for the management of type II diabetes.
SANTRUMPOS
CD – Cukrinis diabetas EK – Europos Komisija; ES – Europos sąjunga; FR – Farmacinė rūpyba; GVP – Gera vaistinių praktika; JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; LR – Lietuvos Respublika;
NVV - Neracionalus vaistų vartojimas; PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija RVV - Racionalaus vaistų vartojimas; SAM - Sveikatos apsaugos ministerija;
SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa; TDF - Tarptautinė diabeto federacija;
TFF – Tarptautinė farmacijos federacija; VVT - Vaistų vertinimo taryba;
SĄVOKOS
Farmacijos specialistai – vaistininkai, farmakotechnikai ir kiti farmacijos studijas baigę asmenys, kurių įgyta profesinė kvalifikacija Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginama vaistininko ar farmakotechniko profesinei kvalifikacijai.
Makrovaskulinės komplikacijos – tai komplikacijos atsiradusios dėl didesnių kraujagyslių pažeidimų. Šios komplikacijos apima širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip infarktas, insultas ir širdies nepakankamas.
Mikrovaskuliarines komplikacijos – tai dėl smulkų kraujagyslių pažeidimų, atsiradusios cukrinio diabeto komplikacijos. Tai - akių pažeidimai (retinopatija), dėl kurių atsiranda aklumas, inkstų pažeidimai (nefropatija), dėl kurių atsiranda inkstų nepakankamumas ir nervų pažeidimai (neuropatija), dėl kurių pasireiškia impotencija ir diabetinės pėdos sutrikimai (įskaitant sunkias infekcijas, dėl kurių kyla amputacija).
Vaistas (vaistinis preparatas) - vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai. Vaistams taip pat priskiriamos vaistinės medžiagos arba jų deriniai, kurie gali būti vartojami ligų diagnostikai in vivo arba fiziologinėms funkcijoms grąžinti, koreguoti arba modifikuoti.
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Siame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių/ės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo. Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje vaistai yra dažniausiai pasitaikanti intervencija sveikatos priežiūros sistemoje. Šie preparatai gali ne tik išsaugoti gyvybes, bet ir gerinti sveikatą, užkirsti kelią ligų atsiradimui bei epidemijoms. Vaistai be jokios abejonės yra viena iš priemonių, padedančių kovoti su susirgimais ir ligomis. Kiekvienas asmuo turi teisę vaistų prienamumui [1]. Itin svarbu užtikrinti šių preparatų saugumą bei efektyvumą kiekvienam gyventojui, turinčiam sveikatos sutrikimų. Vienas iš būdų tai padaryti - suteikti tinkamą ir savalaikę informaciją.
Informacija – apibūdinama kaip žinios, kurias individas gauna, įsimena, perduoda. Abstraktesnis informacijos apibūdinimas - tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Ši sklaidos forma XXI a. turi bene sparčiausiai augančią paklausą viso pasaulio rinkoje. Informacija daro įtaką visuomenės gyvenimui, žmonių santykiams, komunikacijai [2, 3]. Žodinė, vaizdinė arba rašytinė sklaidos forma, susijusi su vaistais, Lietuvos Respublikos (LR) farmacijos įstatyme apibrėžiama, kaip „farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [4].“ Pakankamas šios informacijos kiekis padeda efektyviai ir saugiai vartoti vaistus ir palengvinti supratimą apie jų galimą naudą bei žalą gydantis [5]. Svarbu, jog farmacinės informacijos šaltiniai būtų patikimi, nuolat atnaujinami, tikslūs bei aiškiai suprantami, kadangi informacijos apie vaistus kokybė yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir vaistinio preparato kokybė [2].
Cukrinis diabetas (CD) - sparčiai visuomenėje plintanti liga, jau vadintina šių laikų epidemija. Naujausiais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog nuo 1980 m. cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius išaugo beveik keturis kartus ir siekia 422 milijonus suaugusiųjų. Šis itin dramatiškas prieaugis siejamas daugiausiai su II tipo cukriniu diabetu. Taigi, vyriausybė raginama užtikrinti, jog žmonės galėtų pasirinkti sveiką gyvenseną ir kad sveikatos sistema galėtų diagnozuoti, gydyti ir rūpintis diabetu sergančiais žmonėmis [6].
Gyventojui pateikiama informacija turėtų būti susijusi ne tik su jo vartojamais vaistais, bet ir su jo sveikatos sutrikimais, nes sergantysis, žinantis savo ligos priežastis, ligos eigą ir vartojamų vaistų veikimo principus, yra labiau motyvuotas laikytis paskirto gydymo [7].
Nagrinėjamos temos problema – farmacinės informacijos trūkumas, šios informacijos nepasisavinimas gali sąlygoti neracionalų vaistinių preparatų vartojimą, nepageidaujamų reakcijų pasireiškimą, komplikacijų pasireiškimą, sumažėjusį darbingumą, nesavalaikį mirtingumą bei padidėjusias išlaidas sveikatos apsaugos sistemai II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
Tyrimo aktualumas – itin svarbu įvertinti II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų sveikatos būklę bei jų požiūrį į vaistininko suteikiamą informaciją, jog liga būtų tinkamai kontroliuojama, išvengiama komplikacijų, bei užtikrinama gera gyvenimo kokybė.
Tyrimo naujumas – išanalizavus Lietuvoje atliktus tyrimus, nei viename tyrime nebuvo minimas vaistininko vaidmuo, teikiant farmacinę informaciją II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Šio metodo privalumai respondentų nuomonės atskleidimas per gana trumpą laiko tarpą ir anonimiškumo išlaikymas.
Tyrimo objektas – Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankantys II tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų farmacinės informacijos poreikį Vilniaus visuomenės vaistinėje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti, kaip Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankantys II tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys kontroliuoja savo ligą.
2. Ištirti, kokia informacija yra suteikiama Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankantiems II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
3. Išanalizuoti II tipo cukriniu diabetu sergančių gyventojų farmacinės informacijos poreikį Vilniaus visuomenės vaistinėje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Teisės aktai reglamentuojantys paciento teisę į informaciją
Informacija būtina tam, kad pacientas sveikatos priežiūros sistemoje galėtų dalyvauti priimdamas sprendimus kaip lygiavertis partneris, disponuojantis išsamia ir patikima informacija [1]. Tam, jog Lietuvoje būtų užtikrintos paciento teisės yra nustatyti teisės aktai sveikatos priežiūros specialistams, kurių jie privalo laikytis. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktus buvo nustatyta, jog teikti farmacinę informaciją Lietuvoje pacientams gali gydytojas ir vaistininkas. Gydytojo įpareigojimas suteikti informaciją, išvestinas iš Sveikatos sistemos įstatymo, sveikatos priežiūros tinkamumo bei priimtinumo principų bei iš pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kuriame numatytos teisės į informaciją bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [1].
Vaistininkai teikti farmacinę informaciją pacientams yra aiškiai įpareigoti Farmacijos įstatyme numatytos farmacinės paslaugos, būtinos teikti vaistinėje, dalimi. „<...>Vaistininkas privalo teikti farmacinę informaciją (vaistinio preparato pakuotės lapelio, pakuotės ženklinimo) ir kitą oficialiai skelbiamą informaciją apie vaistinį preparatą<...>“. Prieš išduodant medikamentus farmacijos specialistas privalo informuoti: apie efektyvaus ir saugaus vaistinio preparato vartojimo principus, vaistinio preparato vartojimo dažnumą bei vartojimo trukmę, kontraindikacijas, nepageidaujams reakcijas, sąveikas su kitais vaistiniais preparatais bei maistu ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Informaciją būtina pateikti paprastai, aiškiai ir lengvai suprantamai [4].
Taigi, Lietuvos Respublikoje teisės aktais apibrėžiama, jog farmacinę informaciją pacientams turi teikti gydytojas bei vaistininkas. Tinkamos ir savalaikės informacijos suteikimas gyventojui yra vienas esminių farmacinės paslaugos – vaistininkų intelektualinio produkto, sudėtinių dalių [8]. Kiti sveikatos priežiūros specialistai, pvz. slaugytojai, teikti informaciją apie vaistinius preparatus pacientams teisės neturi, tačiau privalo išmanyti „<...>vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindus, vaistų laikymo taisykles ir vartojimo būdus<...>“ [9].
Informacijos sklaida pacientams apie ligą ir jos eigą buvo tiriama 2007 m. Lietuvos ligoninėse vykdomoje apklausoje. Šios apklausos rezultatai atskleidė, jog pusė (50,9 proc.) apklausoje dalyvavusių pacientų nežinojo, kokias teises jiems garantuoja LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Tačiau dauguma sergančiųjų pritarė, kad jiems buvo suteikiama informacija apie jų ligą (86,1 proc.), medicininių tyrimų duomenis (76,2 proc.), ligos gydymo metodus (74,2 proc.), galimas neigiamas ir teigiamas gydymo pasekmes (65,2 proc.) [10]. G.
Meškauskaitės 2014 m. atlikta analizė, kurios tikslas buvo „ištirti Lietuvos visuomenės vaistinės pacientų gaunamą farmacinę informaciją vaistų vartojimo saugumui užtikrinti“ parodė, jog gyventojai visuomenės vaistinėje gauna esminę informaciją apie vaisto dozavimą (82 proc.), vartojimo dažnumą ir vartojimo laiką (82 proc.) [11]. Taigi, šie tyrimai atskleidžia informacijos sklaidą mūsų visuomenėje tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento. Lietuvos ligoninėse bei visuomenės vaistinėje esminė farmacinė informacija yra teikiama, tačiau ji galėtų būti išsamesnė, būtina šviesti visuomenę, jog šią informaciją, jiems privaloma suteikti.
Teisės aktai, reglamentuojantys paciento teisę į informaciją, yra būtini tam, jog sergantysis galėtų aktyviai dalyauti savo gydymo procese. Sveikatos priežiūros specialistai įpareigoti įstatymais šią informaciją suteikti, tam jog vykdytų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) misiją – užtikrintų kokybišką, saugią ir visiems vienodai prieinamą sveikatos priežiūrą bei ligų prevencija [12].
1.2. Informacijos svarba ir rekomendacijos medicinos paslaugų
kokybei gerinti
Pacientai turi būti aktyvūs dalyviai sprendimuose, susijusiuose su jų sveikata - tai šiandieninė sveikatos priežiūros modelio idealogija. Litaratūros šaltiniuose teigiama, jog reikia kuo labiau informuoti gyventojus apie jų susirgimą, betneleisti gydytis patiems [13].
Komunikacijos stoka - tai viena pagrindinių priežasčių pacientų nepasitenkinimo sveikatos priežiūra. Tai įrodo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jungtinės ligoninių akreditavimo komisijos nepageidaujamų įvykių (2455) analizė. Ši analizė atskleidė, kad net 70 proc. nesėkmingų atvejų medicinoje priežastis buvo komunikacijos stoka. Komunikacijos stoką lėmė šios priežastys: nuovargis, streso poveikis ir nepakankama žmogaus atmintis. Astma sergančių asmenų tyrimas, kuriame buvo tiriamas informacijos poreikis, parodė, jog tik du trečdaliai visos informacijos išlieka pacientų atmintyje. Nustatyta, jog po apsilankymo gydymo įstaigoje ir suteikus išsamią informaciją apie naujai paskirtus vaistus, iškart po to apklausus respondentus prisiminė, kaip vartoti vaistą 82 proc., kiek kartų vartoti vaistą 76 proc., ir tik 64 proc. prisiminė visą informaciją, kuri jiems buvo suteikta vizito metuiš 117 dalyvavusių suagusių asmenų [14].
„SBAR“ (angl. Situation, Background, Assessment, Recommendation) modelis, leidžiantis pagerinti informacijos pasisavinimą bei komunikaciją, dažnai naudojamas medicinos praktikoje. Modelio versija pateikiama 1 pav. [15].
Sveikatos priežiūros institucijų kokybės užtikrinimo tarptautinis standartas medicinos paslaugų kokybei gerinti rekomenduoja diegti informacijos valdymo priemones:
• „<...>identifikuoti informacijos poreikį;
• nustatyti prieigą prie vidinių ir išorinių informacijos šaltinių; • transformuoti informaciją į žinias tinkamas naudojimui;
• informaciją, duomenis ir žinias naudoti tobulinant bei formuojant organizacijos vertybes bei strategiją;
• įvertinti priemones ir galimybes, kaip informacijos vartojimą veiksmingiau panaudoti žinių ir informacijos valdymo tobulinimui;
• užtikrinti pacientų saugą;
• įdiegti sistemą, kuri teiktų pagalbą konsultuojant visus komandos narius po kritinių įvykių su pacientais;
• medicinos personalo vidinė komunikacija, komandinis darbas bei komunikavimas su pacientais.<...>“ [15].
Apibendrinat galime teigti, jog sveikatos priežiūros specialistas turi užtikrinti komunikacijos pakankamumą pacientams taip užtikrindamas informacijos pasisavinimą bei gydymo rezultatų gerėjimą. Parodyti pacientui dėmesį Išreikšti susirūpinimą Identifikuoti problemą Nustatyti koregavimo (tobulinimo) veiksmą Įgyvendinti koregavimo (tobulinimo) sprendimą
1.3. Farmacinės informacijos ir farmacinės rūpybos svarba
Farmacinė informacija, kuri yra Farmacijos įstatyme numatytos farmacinės paslaugos, būtinos teikti vaistinėje dalis, turėtų būti neatsiejama, nuo kasdieninės sveikatos priežiūros specialisto ir paciento komunikacijos, prieš paskiriant gydymą vaistais. Laiku suteikta būtina farmacinė informacija gali užtikrininti saugų bei efektyvų gydymą [5].
Farmacinė informacija gali būti traktuojama kaip farmacinės rūpybos neatsiejama dalis. Vien tik paaiškinti pacientui apie jo vartojamus vaistus nepakanka tam, jog butų pasiekti optimalūs gydymo rezultatai, ypatingai lėtinių ligų atveju [17]. „Farmacinė rūpyba (FR) ‒ veiksmai, garantuojantys gydymo vaistais saugumą ir efektyvumą, visapusė paciento priežiūra pagal sudarytą gydymo planą, siekiant optimalaus gydymo rezultato bei geresnės paciento gyvenimo kokybės. Farmacijos praktinė veikla, visapusiškai orientuota į pacientą, siekis išvengti ligų, segančiojo farmakoterapijos įvertinimas, monitoringas, modifikavimas ir kt. [18].“
Tai, jog farmacinė rūpyba yra efektyvi, įrodo atliktos analizės. 2010 m. buvo atlikti visapusiški, sistemingi tyrimai, kuriuose buvo vertinamos vaistinės teikiamos tiesioginės pacientų priežiūros poveikis ambulatorinėse situacijose. Ši apžvalga nustatė reikšmingą naudą siekiant hemoglobino A1c, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir kraujospūdžio reguliavimo tikslų. Atskleista, jog šie tarpiniai sveikatos būklės rezultatai buvo geresni dėl padidėjusių žinių pacientams apie vaistinius preparatus, dėl ko geriau buvo laikomasi medikamentų vartojimo.
2012 m. atliekant sisteminę randomizuotų kontroliuojamų tyrimų analizę, kuriuose dalyvavo 9111 sergančiųjų diabetu, buvo ištirta, jog vaistininkų teikiama informacija apie vaistų vartojimą, šviečiant pacientus apie jų ligos kontrolę, bei primenat informaciją sergantiesiems, turėjo reikšmingą teigiamą poveikį sistoliniam bei diastoliniam kraujospūdžiui, bendram cholesteroliui, MTL cholesteroliui ir kūno masės indeksui, palyginti su paprastu priežiūros standartu [19].
Taigi, apibendrinant galima taigi, jog vaistinės teikiamos paslaugos padeda kontroliuoti ligas bei gerina paciento gyvenimo kokybę. Farmacinė informacija kartu su farmacine rūpyba turi būti teikiama.
1.4. Farmacinės informacijos gavimo šaltiniai, jų prieinamumas ir
patikimumas
Pacientui, siekiančiam maksimalių gydymo rezultatų, farmacinė informacija ypatingai svarbi, tačiau nevisada gaunama informacija yra kokybiška. Gyventojo pasirinkimą renkantis medikamentus turi šie aspektai: giminių, kaimynų, draugų, bendradarbių nuomonė, gydytojas bei vaistininkas, vaistų reklama, spauda bei asmeninė patirtis [18].
R. Savickienės atliktame tyrime (2016 m. ), gydytojas yra pirmas farmacinės informacijos šaltinis, jis pacientams suteikia daugiausia informacijos apie ligą, skiriamą vaistinį preparatą bei jo vartojimą, galimus šalutinius poveikius bei atsargumo priemones, kontraindikacijas. Tačiau yra atvejų, jog dėl finansinių išteklių ar laiko stokos žmonės pas gydytoją nesilanko.
Vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas [18]. Tačiau, kaip jau buvo minėta, dažniausiai vaistininkas suteikia tik esminę informaciją apie vaistinius preparatus, vaisto dozavimą, vartojimo dažnumą ir vartojimo laiką, šios informacijos nepakanka optimaliam gydymo rezultatui pasiekti.
Kitas informacijos šaltinis – televizija daugelyje šalių populiari sklaidos forma tarp visų amžiaus grupių. 2007 m. tyrimų duomenimis JAV gyventojai žiūrėdami televiziją praleido 297 min., o Europoje - 226 min [7]. Šie skaičiai patvirtina, jog televizija yra daugelio gyventojų neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalis. Didžiausią įtaigą televizijoje žmonėms daro reklama, kurios tikslas – paveikti reklamos gavėjo elgesį. 2012 m. statistiniais duomenimis vaistinių reklamos Lietuvoje buvo septintoje pozicijoje tarp labiausiai reklamuojamų reklamos grupių [20]. Būtent reklamosgali skatinti bereikalingą vaistų vartojimą [18].
Elektroninės informacijos šaltinis - vienas iš paprasčiausių ir pigiausių būdų gauti informaciją ir ją pateikti pacientui [21]. Kaip informacijos šaltinis internetas išsiskiria visame pasaulyje greitai ir lengvai pasiekiama informacija. Jo prieinamumas ir populiarumas kasmet didėja. Gyventojai internetu naudojasi ieškant informacijos apie savo vartojamus vaistus. Tačiau visuotinai prižįstama, jog informacija apie vaistus, gydymosi būdus, bei sveikatą, internete yra nevienodos kokybės, todėl vertinimo įgūdžiai yra svarbūs internetinės informacijos pasirinkimui [22].
Svarbus informacijos šaltinis - pakuotės lapelis. Tai vaisto pakuotės įdėklas, kuriame informacija yra pateikta vartotojui ir gaunama kartu su jo įsigytu vaistu [23]. Išsamūs vaistų pakuotės lapeliai pacientams yra privalomi visoje Europos Sąjungoje (ES). Jau 1997 metais Europos Komisija (EK) pasiūlė norminį pakuotės lapelių modelį ir vartotojų testavimo modelį, ar
šis informavimo būdas jiems yra aiškus ir tinkamai suprantamas. Ši tiriamoji studija atskleidė ar sukurtas modelis yra tinkamas pacientams [24].
Nustatyti teisiškai vaistų pakuotės lapelių reikalavimai, jų struktūra yra pristatoma naudojantis farmaciniais įstatymais, pateiktais EK farmacijos komiteto ir Vaistų vertinimo tarybos (VVT). Pakuotės lapelis, kaip manoma, turėtų užtikrinti racionalų vaistų vartojimą arba kitaip tariant, pacientas būtų informuotas apie svarbiausius vaisto veikimo principus, tačiau užsienyje bei Lietuvoje atliktais tyrimų duomenimis buvo atskleista, jog šis informacijos šaltinis taip pat nėra pats efektyviausias. V. Liukinevičiūtės 2009 m. atliktame tyrime „Vaistų pakuotės lapelio vertimo iš anglų į lietuvių kalbą problemos“, dvidešimties angliškų ir lietuviškų vaistų pakuotės lapelių analizė parodė, kad lietuviškuose pakuotės lapeliuose yra nenuoseklumų ir netikslumų, kurie gali pakenkti pakuotės lapelių aiškumui [25]. Dar vieną pakuotės lapelio spragą atskleidžia ir 2016 m. Slovėnijoje atliktas tyrimas su žmonėmis, kurie įsigydami vaistinius preparatus kartu gauna pakuotės lapelį. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog labiausiai pacientai domisi šalutiniais poveikiais, kontraindikacijomis ir kam vaistas yra skirtas, tačiau pripažino, jog ne visa informacija pateikta pakuotės lapelyje jiems yra suprantama [26]. Vaisto pakuotės lapelio modelis EK yra tiriamas, tačiau informacija jame visgi nėra visiems pakankamai aiški. Taigi, pakuotės lapelis galėtų padėti pacientams, jei jis būtų labiau suprantamas, aiškesnis, jame nebūtų vertimo klaidų.
Apibendrinant galima teigti, jog pakuotės lapelis, vaistų reklama, kuri skatina gyventoją vartoti, elektroninės informavimo priemonės, kaip internetas, nėra pats patikimiausias metodas pacientui gauti farmacinę informaciją, kurios jam reikia užtikrinant socialinę bei ekonominę gerovę. Tai tik įrodo, jog efektyvesnė yra perteikiama tiesiogiai - žodinė informacija nei rašytinė [27]. Pacientams lengvai prienamų informacijos šaltinių yra labai daug, todėl itin svarbu, jog prieš priimant svarbius sprendimus, kurie gali turėti įtakos gydymui, gyventojai konsultuotųsi su sveikatos priežiūros specialistais, reikalaudami išsamios informacijos.
1.5 Farmacinės informacijos taikymas strategijoms, norint užtikrinti
racionalų vaistų vartojimą
Rimta, globali ir ekonomikai neparanki problema - neracionalus vaistų vartojimas (NVV) [28]. Už vaistų kokybę ir už informacijos apie medkamentus kokybę, kuri yra prieinama
gyventojams, turi prisiimti atsakomybę Vyriausybė [29]. Tačiau pripažintina, jog ir visuomenė turėtų prisiimti atsakomybę už vaistų terapijos rezultatus [30].
Norint jog būtų pasiektas gydymo efektyvumas, medikamentai privalo būti skiriami ir vartojami tinkamai. Siektina, kad kiekvienam pacientui būtų individualiai paskiriamas tinkamas vaistas, dozuotė, gydymo trukmė, suteikiama patikima ir tiksli informacija bei gydymas už prieinamą kainą. Tyrimų duomenimis visame pasaulyje daugiau kaip 50 proc. vaistinių preparatų yra išrašomi gydytojo arba parduoti netikslingai, o 50 proc. gyventojų vartoja juos ne pagal rekomendacijas [31].
Neracionalus vaistų vartojimas pagal PSO tai:
• „Polifarmacija - per didelis vaistų skaičius vienam gyventojui;
• Netikslingas antibiotikų vartojimas, gydymas ne bakterinių susirgimų antibiotikais, bei netinkamos dozės;
• Per didelis injekcinių formų vartojimas, kai galima vartoti geriamas vaistų formas; • Tam tikrai ligai gydyti išrašytas netinkamas vaistas;
• Savigyda.“
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sukūrė strategijas norint užtikrinti racionalų vaistų vartojimą . Buvo sukrta trijų M racionalaus vaistų vartojimo (RVV) koncepcija: „Medicines Mean Money (vaistai kainuoja pinigus)“. Taigi, RVV reiškia mažiau pelno ir pajamų tiems, kas dirba su vaistais - receptą išrašantiems gydytojams ir vaistininkams, todėl tai yra didelis interesų konfliktas. Švietimo sistemoje buvo įrodytas racionalaus vaistų vartojimo skatinimo modelio efektyvumas. Racionalaus vaistų vartojimo koncepsijos nauda turi būti dalis mokymo įstaigų programų. PSO yra išledusi leidinį studentams bei gydytojams, kaip taisyklingai paskirti vaistą (“Guide to Good Prescribing: a Practical Manual”).
PSO rekomenduoja:
• „Medicinos personalas turi lankyti seminarus, konferencijas ir kitus profesinio tobulėjimo kursus, tam, jog įgytų žinių apie vis atsirandančius naujus mokslinius tyrimus, naujas koncepsijas, jog galėtų užtikrinti saugią bei efektyvią sveikatos priežiūrą. Šios programos neturėtų būti rengiamos farmacijos pramonininkų, dėl interesų konfliktų.
• Turėtų rūpintis savo pacientais, skirti jiems laiko paaiškinti apie jiems paskirtus vaistus, bei tinkamą jų vartojimą [29].“
Taigi, norint užtikrinti racionalų vaistų vartojimą tiek gydytojai, tiek vaistininkai turėtų būti tinkamai apmokyti bei nuolat tobulėti savo profesinėje srityje.
1.6. Vaistininko vaidmuo lėtinių ligų valdyme
Lėtinių ligų sergamumo augimas, reikalaujantis daug materialinių ir sveikatos priežiūros resursų, mokslininkų vadinamas XXI a. pandemija [33]. Lėtiniai susirgimai – tai dažniausia mirties ar neįgalumo priežastis pasaulyje [34]. Šių ligų sergamumo didėjimas priklauso nuo daugiafaktorinių priežaščių - augančios senėjimo populiacijos, rizikos veiksnių didėjimo, tokių kaip nutukimas, fizinio aktyvumo nebuvimas, alkoholio vartojimas, rūkymas [35]. Susirgus ūminėmis ligomis, skiriamas gydymas, kuriuo siekiama grįžti prie normalios žmogaus būsenos. Sergant lėtinėmis ligomis žmogaus gyvenimas pasikeičia negrįžtamai, todėl lėtinių ligų susirgimų modeliams reikia ilgalaikio ir sudėtingo valdymo [36]. Šių ligų kontrolė itin svarbi siekiant geresnių sveikatos priežiūros rezultatų, gyvenimo kokybės bei ekonomiškai efektyvios sveikatos priežiūros [34].
Lėtinėms ligoms priskiriamos: lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys bei cukrinis diabetas [32]. Dažniausi rizikos veiksniai, įtakoantys lėtinių ligų pasireiškimą yra mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba bei rūkymas [35]. Net apie 80 proc. cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų galima išvengti eliminavus rizikos veiksnius, taigi jų prevencija yra labai reikšminga [37]. Žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, yra skatinami dalyvauti savo gydyme. Tam jiems reikalinga savalaikė ir kokybiška informacija apie jų vartojamus vaistus bei ligą [27].
Lėtinių ligų valdyme svarbų vaidmenį gali atlikti vaistininkai. Vaistų pramonės didėjimas pirmiausiai prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), čia ir pradėta pasikeitusioje visuomenėje ieškoti vaistininko vaidmens. 1969 m. JAV, Vaistininkų etikos kodekse (angl. „American Pharmaceutical Association (APhA) code of ethics“) oficialiai panaikinta nuostata, draudžianti keisti paskirtą gydymą farmacijos specialistams ir diskutuoti su pacientais apie paskirtų vaistų sudėtį bei laukiamą efektą. Jau 1975 m. šioje šalyje pasirodė pirmieji vaistininkų vizijos - farmacinės rūpybos – apibrėžimai. Taigi, per pastaruosius dešimtmečius vaistininko vaidmuo itin pasikeitė [38].
Farmacinės rūpybos standarto atsiradimas visuomenės vaistinėse 2006 m. pabrėžė vaistininko būtinumą dalyvauti paciento sergančio lėtinėmis ligomis priežiūroje. Standartas apima įvarias paslaugas, t.y. receptinių vaistų tiekimą, informacijos apie vaistinius preparatus suteikimą, konsultavimą, bei ligos stebėseną, sveikos gyvensenos skatinimą, bei švietimą, skirtą savirealizacijai skatinti [39]. Vaistininko teikiamą naudą lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims
patvirtina atlikti tyrimai. 2013 m. Olandijoje buvo vertinamas vaistininkų indėlis į astma ir letinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (LOPL) sergančius asmenis. Naudojant algoritmus, susijusius su astmos ir LOPL dažniausiai pasitaikančiomis gydymo problemomis, visuomenės vaistinės vaistininkai konsultavo pacientus, kas ženliai pagerino hormoninių inhaliuojamų vaistų pasisavinimą, bei sumažino receptų išrašymo skaičių ligos paūmėjimams, konkrečiai antibiotikams [40]. 2010 m. Floridos universitete atliktas tyrimas, kurio metu arterine hipertenzija (AH) sergantys asmenys buvo konsultuojami vaistininko, siekiant pagerinti hipertenzijos kontrolę. Farmacijos specialistai stebėjo bei konsultavo pacientus susijusius su vaistų dozavimu, nustatyto gydymo laikymusi, šalutinių vaistų poveikiu bei atsaku į paskirtą gydymą. Šis tyrimas atskleidė, jog farmacijos specialisto taikomos strategijos jau po šešių mėnesių ženkliai pagerino AH pacientų kraujospūdį [41].
Padėti gyventojams suprasti lėtinių ligų prevencijos svarbą gali farmacijos specialistai. Jie pakankamai kvalifikuoti būti visuomenės žinių šaltiniu, padedančiu gyventojams suprasti lėtinių ligų valdymą bei prevencijos svarbą. Vaistininkai gali konsultuoti gyventojus ne tik dėl vaistinių preparatų vartojimo, bet ir dėl mitybos ir kūno svorio, fizinės veiklos bei rūkymo, taip sumažindami rizikos veiksnių daromą įtaką jų sveikatai.
1.7. Cukrinis diabetas
„Cukrinis diabetas (CD) - lėtinis progresuojantis matabolinis sutrikimas, pasireiškiantis hiperglikemija, su angliavandenių, riebalų ir baltymų metabolizmo sutrikimais.“ Pasireiškia santykinis (II tipo diabetas) arba absoliutus (I tipo diabetas) insulino hormono trūkumas, arba abu. Nekontroliuojama hiperglikemija gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, taip iš esmės paveikdama kiekvieno individo kūno sistemą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali paveikti kraujagysles ir nervus, o tai sąlygoja mikro ir makro kraujagyslių komplikacijas, diabetinės pėdos opas ir pasikartojančias infekcijas. Mikro kraujagyslių pažeidimai įtakoja neuropatijas, retinopatijas, nefropatijas, o makro kraujagyslių komplikacijos apima periferinių ir smegenų kraujagyslių, širdies ir kraujagyslių ligas, kas lemia padidėjusį mirtingumą ir neigiamą įtaką paciento gyvenimo kokybei [38].
Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) naujausiais duomenimis, kas metus I tipo cukriniu diabetu suserga apie 3 proc. arba 86 tūkst. vaikų. 20–79 m. amžiaus žmonių - 415 mln. (8,8 proc.). Cukriniu diabetu serga 1 iš 11 žmonių, o 1 iš 2 žmonių nežino, kad jau susirgo šia liga, net 193 mln. (46,3 proc.) pasaulio gyventojų liga dar nėra diagnozuota. 2015 m. dėl cukrinio
diabeto mirė daugiau negu 5 mln. gyvventojų, kas 7 sekundes – 1 žmogus. Manoma, kad 2040 m. pasaulyje sirgs apie 642 mln. žmonių (1 iš 10 suaugusiųjų).
Europoje cukriniu diabetu 2015 m. sirgo 60 mln., Lietuvoje – 20–79 m. amžiaus grupėje cukrinis diabetas 2015 m. buvo diagnozuotas 116,9 tūkst. (5,5 proc.) gyventojų, be to, 44,1 tūkst. sergančiųjų diabetu liga dar nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma, todėl vystosi komplikacijos. Lietuvoje 2015 m. mirė 1,74 tūkst. šios grupės pacientų [41].
Cukrinio diabeto sirgimo augimas siejamas su II tipo cukriniu diabetu, nes jis sudaro 85–95 proc. visų diabeto atvejų [43]. Rizikos veiksniai įtakojantys šią ligą: nutukimas arba antsvoris, judėjimo stoka, nesubalansuotos mityba [41].
Taigi,visi šie duomenys rodo, jog cukrinis diabetas, tai liga, kuri yra globali ir sparčiai auganti dėl šiandieninio daugumai priimtino gyvenimo būdo. Svarbu paisyti tinkamų gyvensenos rekomendacijų, jog ligos būtų išvengta, arba ši lėtinė liga būtų atpažinta laiku, tinkamai kontroliuojama bei prižiūrima.
1.8. II tipo cukrinio diabeto valdymas ir vaistininko vaidmuo
Nustatyta, kad geriau išmanantys savo ligą pacientai labiau rūpinasi savo būkle. Jie atidžiau laikosi gydymo rekomendacijų, pasižymi geresne emocine savijauta. Tyrimų duomenimis II tipo cukrinio diabeto gydymo rėžimo laikymasis yra sudėtingas, reikalaujantis daug pastangų, žinių ir įgūdžių bei gebėjimo suderinti skirtingus gydymo aspektus. Vartojant antidiabetinius vaistinius preparatus, režimo nesilaikymas gali pacientams sukelti nepakankamą gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, sąlygojančią ankstyvą diabeto komplikacijų vystimąsi, gyvenimo kokybės prastėjimą, ekonomines išlaidas bei padidėjusį mirtingumą [38]. Taigi, jeigu sergančiųjų mokymas nepakankamas, tai gali sąlygoti menkus paciento rūpinimosi savimi įgūdžius, stokoti motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą.
Jau devinto dešimtmečio pabaigoje Aševilyje, Šiaurės Karolinoje, buvo pradėtas projektas, kuriame specialiai apmokyti vaistininkai ugdydavo ir motyvuodavo cukriniu diabetu sergančius klientus tam, jog jie geriau kontroliuotų savo ligą, taip pagerindami gydymo rezultatus. Aševilio modelis: vaistininkai atlikdavo įvairias diabetu sergantiems asmenims pritaikytas paslaugas, įskaitant diabeto gydymo tikslų nustatymą ir stebėseną; apmokydavo kaip naudotis gliukomačiu namuose; atlikdavo fizinį pacientų įvertinimą – pėdų, odos būklę, kraujospūdžio ir svorio rodiklius; konsultuodavo diabeto ir lipidų valdymo klausimais. Kai prireikdavo, t.y. būklei
pablogėjus, pacientai būdavo siunčiami pas gydytoją. Rezultatai parodė, jog daugiau kaip 50 proc. programos dalyvių sumažėjo HbA1c ir lipidų kiekis bei sumažėjo skubios pagalvos iškvietimų skaičius, prižiūrint Aševilio vaistininkams.
Kai kurios visuomenės vaistinės JAV įdiegė nuotolines ligų valdymo technologijas, kur pacientai kas savaitę, gliukozės kiekio kraujyje skaitiklio rodmenis siųsdavo internetu. Visa tai leisdavo vaistininkui įvertini gliukozės kiekį kraujyje tarp vizitų pas gydytoją ir paskirti savikontrolės mokymą, sukuriant individualų diabeto valdymo planą, skirtą optimizuoti vaistų terapijos režimą. Pavyzdžiui, pacientas pas gydytoją lankosi, kas 3 - 6 mėnesius, tačiau vaistininkas gali stebėti gliukozės koncentraciją kraujyje iki vizitų pas šį sveikatos priežiūros specialistą, taip patikrindamas ar pacientas nevartoja naujų nereceptinių vaistų, vaistažolių, ar neįvyko gyvenimo būdo pokyčių, diabeto gydymo pasikeitimų, turinčių įtakos gliukozės kraujyje kontrolei. Vaistininkai gali užtikrinti „gydymo tęstinumą“ prižiūrėdami paciento progresą tarp vizitų pas gydytoją įvertindami antidiabetinių vaistų vartojimo plano laikymosi stebėseną, ugdydami sergantyjį informuojant apie ligą bei jos eigą ir sveiką gyvenimo būdą [44].
Farmacijos specialistai, gali suteikti visą reikiamą informaciją pacientams. Vaistininkai yra trečia pagal dydį sveikatos priežiūros profesija visame pasaulyje po gydytojų ir slaugytojų [46]. Kaip jau minėta, jie yra lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai, ir pakankamai kvalifikuoti teikti tikslingą informaciją. Tyrimų duomenims, farmacijos specialistas turi reikšmingą įtaką cukrinio diabeto kontrolei bei edukacijai. Jie gali identifikuoti pacientus, kuriems yra didelė rizika susirgti diabetu, taip užkirsdami kelią ankstyvoms komplikacijoms. Vaistininkas gali nustatyti ir stebėti diabeto gydymo tikslus, įvertinti sergančiojo sveikatos būklę, įvertinti gliukozės kiekio kraujyje rezultatus, įvertinti fizinę paciento būklę, kraujospūdžio, pėdų, odos, svorio, cholesterolio valdymo ugdymą [38]. Įrodyta, jog vaistininkų intervencija į šių pacientų gydymą, gerina gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, suteikia pacientams galimybę į savireguliaciją ir padidina II tipo diabetu sergančiųjų pasitenkinimą gyvenimo kokybe [45].
Reikia nepamiršti, jog visapusiška diabeto priežiūra yra gana sudėtinga užduotis. Daugiadisciplininę pacientų priežiūrą galėtų užtikrinti, visa sveikatos priežiūros specialistų komanda, dirbdama kartu.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo planavimas
Ruošiantis atlikti tyrimą buvo sudarytas tyrimo planas, nustatyta tyrimo problema, aktualumas, naujumas, tikslas bei suformuluoti darbo uždaviniai. Tyrimo pradžioje pasiriktas ir aptartas tyrimo metodas, parengta magistro baigiamojo darbo temą atitinkanti mokslinės literatūros analizė. Remiantis LR Farmacijos įstatymo farmacinės informacijos bei farmacinės rūpybos apibrėžimu, atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su mano analizuojama tema, anketų pavyzdžiais, parengtas tyrimo instrumentas – anoniminė anketa (1 priedas). Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC – FF – 38) tyrimui.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamieji – II tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys, t.y. Vilniaus vaistinės klientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu.
2.3. Tyrimo metodai
Ruošiant magistrino baigiamąjį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Studijuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai, tyrimai, LR įstatymai, susiję su pasirinkto magistrinio darbo tema.
2. Empririnis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anketinė apklausa. Tai yra diversifikuotas analizės metodas, kurio metu respondentai atsako į anketoje pateikiamus klausimus.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Duomenų analizei buvo ruošiamos statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą bei skirtumus tarp vidurkių dažnumą ir statistiniam ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai. Chi-kvadrato 𝜒2 kriterijus buvo naudojamas kokybiniams požymiams vertinti. Skirtingų grupių palyginimams naudota dispersinė analizė (ANOVA). Jei empirinė tiriamo statistinio kriterijaus reikšmė 𝑝 yra mažesnė užreikšmingumo lygmenį 𝛼 < 0,05, tai nulinė hipotezė priimama, jei 𝛼 ≥ 0,05 – hipotezė atmetama.
Koreliacinėje analizėje statistinio ryšio stiprumas tarp stebėtų kintamųjų, yra išreiškiamas koeficientu 𝑟, kuris kinta nuo −1 iki +1. Ryšio stiprumas formuluojamas priklausomai nuo gautos koeficiento reikšmės. Atsitiktinius dydžius X ir Y vadiname nekoreliuotais, jei 𝑟 = 𝑐𝑜𝑣(𝑥, 𝑦) = 0. Jei atsitiktiniai dydžiai X ir Y yra nekoreliuoti, jie yra nepriklausomi. Kuo |𝑟| reikšmė bus arčiau 1, tuo tiesinis ryšys bus stipresnis. Jei 𝑟 > 0, tai didėjant vieno atsitiktinio dydžio reikšmėms, kito reikšmės tiesiškai didėja. Jei 𝑟 < 0, tai didėjant vieno atsitiktinio dydžio reikšmėms, kito reikšmės tiesiškai mažėja. Neparametriniams duomenims vertinti buvo pasirinktas Spearman‘o koreliacijos koeficientas, o parametriniams duomenims – Pearson‘o koeficientas.
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas ir parengtas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudaro 17 klausimų, iš kurių 14 klausimų uždarojo tipo (respondentai iš pateiktų atsakymo variantų gali pasirinkti vieną ar kelis atsakymo variantus, labiausiai atspindinčius jų nuomonę) ir 3 klausimai atvirojo tipo (respondentai gali išreikšti savo nuomonę, patys parašydami atsakymą į pateiktą klausimą). Anketos įvadinėje dalyje respondentai kviečiami dalyvauti apklausoje, pateikiamas jų nuomonės ir atsakymų svarbumas tyrimo atlikimui, garantuojamas anketos anonimiškumas ir padėkojama už nuoširdžius atsakymus bei bendradarbiavimą. Šioje dalyje nurodomi tyrimą atliekančios magistrantės kontaktiniai duomenys, kad respondentai, kilus neaiškumams, galėtų susisiekti neaiškumams išaiškinti.
Anketos klausimai buvo suskirstyti į 3 dalis: A. Klausimai apie paciento demografiją.
B. Klausimai apie paciento dabartinę sveikatos būklę bei atliekamus tyrimus. C. Klausimai apie farmacinės informacijos poreikį pacientui.
2.5. Tyrimo instrumento validacija
Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta pasirinkto instrumento validacija. Anketos pateiktos nedideliam skaičiui respondentų (n=3), t.y. II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims, apsilankantiems Vilniaus visuomenės vaistinėje. Užpildytos anketos buvo kruopščiai išanalizuotos, pataisyti ir papildyti neaiškūs klausimai bei galimi atsakymo variantai. Šie duomenys nebuvo
įtraukti į tyrimo medžiagą. Tyrimo validacija buvo siekta išsiaiškinti, ar klausimai atitinka analizuojamo darbo temą, yra išsamūs ir suprantami. Anketa pripažinta tinkama tyrimui atlikti po tyrimo validacijos atlikimo.
2.6. Tyrimo eiga
Norint įvertinti II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų farmacinės informacijos poreikį, Vilniaus miesto visuomenės vaistinėse, atliktas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminis anketavimas. Tyrimas buvo atliekamas penkis mėnesius: nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Anketos buvo pateiktos II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims, kurie pateikė vaistininkui kompensavimo knygeles, bei elektroninius receptus su „E11 ligos kodu ir komplikacijų kodais. Kiekviena kategorija (E1x.xx 4-tasis simbolis) skirstoma į komplikacijų grupes: 0 - su hiperosmoliariškumu; 1 - su acidoze; 2 - su inkstų komplikacija; 3 - su akių komplikacija; 4 - su neurologine komplikacija; 5 - su kraujotakos komplikacija; 6 - su kita patikslinta komplikacija; 7 - su daugybinėmis komplikacijomis; 8 - su nepatikslintomis komplikacijomis; 9 - be komplikacijų [46].“
Vaistinės klientams prieš tai pristatytas atliekamas tyrimas, supažindinta su jo reikšme ir svarbumu. Iš viso respondentams išdalinta 100 anketų, teisingai užpildyta ir grąžinta 90 anketų (atsakomumas 90 proc.).
3. REZULTATAI
3.1. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu
diabetu, charakteristika
Tyrime dalyvavusių pacientų demografinė informacija apibendrintai pateikiama 1 – oje lentelėje. Dižiąją dalį apklaustųjų (83 proc.) sudarė moterys, taip pat dauguma respondentų (71 proc.) buvo vyresnio amžiaus žmonės - virš 55 metų.
1 lentelė. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, demografijnė informacija.
Pacientų demografija Dažnis (%)
Lytis Vyras 16.7% Moteris 83.3% Amžiaus vidurkis Iki 35 8.9% 35-55 20% Virš 55 71.1% Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 7.8% Vidurinis 32.2% Aukštasis neuniversitetinis 31.1% Aukštasis universitetinis 28.9% Darbo statusas Dirba >40 val./sav 28.9% Dirba <40 val./sav 12.2% Nedirba 58.9%
Gaunamų pajamų būtiniausiems poreikiams patenkinti pakankamumas
Pakanka 44.4%
Nepakanka 55.6%
3.2. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu
diabetu, savarankiškai įvertinta sveikatos būklė
Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, savarankiškai įvertinta sveikatos būklė yra apibendrintai pateikta 1-ame, 2-ame ir 3-čiame paveiksuose. Respondentų buvo prašoma įrašytį metų skaičių nuo kada jiems buvo diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, šis metų vidurkis siekė 12.9±9.9 metus.
1 pav. Dabartinis paskirtas gydymas respondentams
84 proc. respondentų buvo paskirtas gydymas antidiabetiniais geriamaisiais vaistiniais preparatais, insulino vartojimas (49 proc.), dietos laikymasis (42 proc.) bei fiziniai pratimai (31 proc.). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog šie duomenys nenustatė, tai ką rekomendavo gydytojas - vaistų, dietos, fizinių pratimų rekomendacijos, o tai ką pats pacientas prisiminė ir (arba) pranešė apie tai.
2 pav. Respondentų savarankiškai įvertinti rizikos veiksniai
Vilniaus visuomenės vaistinės pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, nustatyti rizikos veiksniai: didžioji dalis respondentų turi viršsvorį (42 proc.), beveik trečdalis (29
42 31 84 49 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Dietos laikymasis Fiziniai pratimai Antidiabetinių vaistų vartojimas Insulino vartojimas Pr o ce n tai 42% 7% 22% 29%
proc.) - aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje (22 proc.) ir tik 7 proc. respondentų įvardino, jog jie turi žalingą yprotį – rūkymą.
3 pav. Komplikacijos, kurias respondentams sukėlė II tipo cukrinis diabetas
II tipo diabetas beveik pusei apklaustųjų (47 proc.) sukėlė širdies ligas, bei akių ligas, o daugiau nei tečdaliui respondentų (32 proc.) - pėdų diskomfortą. Apie atsiradusias pėdų opas pranešė 4 proc. apklaustųjų, inkstų ligas - 17 proc. Taip pat Vilniaus visuomenės vaistinės pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, ši liga sukėle ir kitas komplikacijas, kurias jie įvardijo atvirame klausime, tai buvo grybeliniai susirgimai, polineuropatijos, bendras diskomfortas.
4 pav. Komplikacijų pasireiškimo pasiskirstymas pagal turimą darbą
47 47 32 4 17 31 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
širdies ligas akių ligas pėdų diskomfortą
pėdų opas inkstų ligas komplikacijų nesukėlė Pr o ce n tai 13 2 11 13 7 42 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Dirba pilnu etatu (40 val./sav ir daugiau)
Dirba nepilnu etatu Nedirba
A r II ti p o c u kr in is d iab e tas sukėl ė ko mpl ikac ijas? Darbo statusas Ne Taip
4 pav. pastebima, kad nepilną etatą dirbantys 77,8% arba visai nedirbatys 79,2% asmenys statistiškai reikšmingai dažniau turi komplikacijų nei respondentai, kurie dirba pilnu etatu arba daugiau 50%.
5 pav. Sirgimo II tipo diabetu laiko pasiskirstymas pagal sukeltų komplikacijų faktorių
Sirgimo II tipo diabetu laikas ir komplikacijų atsiradimo faktorius buvo statistiškai reikšmingas (𝑝 = 0.005). 5 pav. pastebima, kad respondentai, kuriems II tipo diabetas sukėlė komplikacijas, statististiškai reikšmingai ilgiau (14,79±10,19) serga cukriniu diabetu, nei respondentai, kuriems liga nesukėlė komplikacijų (8,61±7,8).
6 pav. Rizikos faktorių kiekio pasiskirstymas pagal sukeltų komplikacijų faktorių 8.61 14.79 0 5 10 15 20 25 30 Ne Taip Si rg imo lai kas (me tai s)
Ar II tipo cukrinis diabetas sukėlė komplikacijas?
1.39 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 Ne Taip R izi ko s fakto ri ų ki e ki s
Rizikos faktorių kiekis apsunkinantys II tipo cukriniu diabetu sergančio asmens būklę, ir komplikacijų atsiradimo faktorius buvo statistiškai reikšmingas (𝑝 = 0.007). 6 pav. pastebima, kad respondentai, kuriems II tipo cukrinis diabetas sukėlė komplikacijas, turi statististiškai reikšmingai daugiau (2,0±0,9) rizikos faktorių, nei respondentai, kuriems liga nesukėlė komplikacijų, (1,39±1,0).
2 lentelė apibūdina paciento savarankiškai pateiktą ligos stebėjimo profilį. HbA1c nurodo glikozilntą hemoglobiną, kuris identifikiuoja vidutinę gliukozės koncentraciją plazmoje. Respondentų gliukozės koncentracijos vidurkis rodo, jog respondentų glikozilintas hemoglobinas buvo 7,5 proc.
2 lentelė. Respondento savarankiškai pateiktas ligos stebėjimo profilis
Paciento ligos stebėjimas Dažnis (%)
1. Glikemojos kontrolė (vidurkis gliukozės kiekio kraujyje)
7,5 % 2. Medicininė patikra (per paskutinius 3
mėnesius)
Kraujospūdžio matavimas 92%
Kūno svorio matavimas 87%
3. Medicininė patikra (per paskutinius metus)
Cholesterolio kiekis kraujyje 64%
Inkstų funkcija 41%
Akių patikra 57%
Pėdų apžiūra 43%
Per paskutinius metus, tyrimai nebuvo atlikti
10%
Pastebėta, jog išsilavinimas neturėjo įtakos kraujospūdžio matavimui (per 3 paskutinius mėnesius) (p=0.832), kūno svorio matavimui (per paskutinius 3 mėnesius) (p=0.965) ir medicininei patikrai gydymo įstaigose (per paskutinius metus) (p=0.633). (7 pav.)
92 87 71 0 20 40 60 80 100 Kraujospžio matavimas per paskutinius 3 mėn. Kūno svorio matavimas per paskutinius 3 mėn.
Atlikti tyrimai per paskutinius metus Pr o ce n tai
7 pav. Tyrimų atlikimas per paskutinius 3 mėnesius ir per paskutinius metus pagal išsilavinimą
4.3. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu
diabetu, naudojimasis farmacinėmis paslaugomis ir jų požiūris į vaistininko
vaidmenį
Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, naudojimasis farmacinėmis paslaugomis pateikiamas 8 paveiksle.
8 pav. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų sergančių II tipo cukriniu diabetu naudojimasis farmacinėmis paslaugomis (paciento edukacija, bei antidiabetinių vaistų
vartojimas)
Dažniausiai teikiamos vaistininko paslaugos respondentams buvo informacija apie antidiabetinių vaistų vartojimą (36 proc.), kam skirti vartojami vaistai (30 proc.), bei kokios turėtų būti vaistų laikymo sąlygos (30 proc.).
Taip pat šiame paveiksle pateikiami rezultatai, kokios informacijos respondentai norėtų iš vaistininko, tačiau jis jiems nesuteikia. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų norėtų informacijos iš vaistininko apie dažnus/svarbius šalutinius vaistų poveikius (39 proc.), bei apie specialias atsargumo priemones, kurių reiktų laikytis vartojant vaistinius preparatus (34 proc.).
17 10 36 34 21 30 26 19 19 23 19 20 20 26 34 39 54 57 35 36 49 34 30 32 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ligos eiga Gydymo tikslas Antidiabetinių vaistų vartojimas Kam skirti vartojami vaistai Insulino prietaisų naudojimas Vaistų laikymo sąlygos Specialios atsargumo priemones, kurių reikia
laikytis vartojant vaistus
Dažni/svarbūs šalutiniai vaistų poveikiai
Informaciją vaistininkas suteikia
Informacijos man nesuteikia, tačiau manau, jog vaistininkas turėtų ją suteikti Informacijos iš vaistininko man nereikia
II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenys mano, jog informacijos iš vaistininko jiems nereikia apie ligos eigą (54 proc.) ir gydymo tikslą (57 proc.).
9 pav. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų sergančių II tipo cukriniu diabetu naudojimasis farmacinėmis paslaugomis (ligos kontrolė)
Informaciją apie rizikos veiksnių eliminavimą, vaistininkas nėra linkęs suteikti Vilniaus visuomenės vaistinės II tipo diabetu sergantiems pacientams: apie dietą pritaikytą II tipo diabetu segantiems asmenims suteikia (12 proc.), pėdų, odos priežiūrą (13 proc.), fizinės veiklos svarbą (10 proc.), prevenciją/gydymą ūmių komplikacijų (12 proc.), prevenciją gydymą lėtinių komplikacijų (10 proc.), bei rūkymo metimo programą (3 proc.) respondentų.
Daugiau negu trečdalis pacientų labiausiai domėjosi ir manė, jog vaistininkas turėtų suteikti informaciją apie prevenciją/gydymą lėtinių komplikacijų (38 proc.), prevenciją/gydymą ūmių komplikacijų (36 proc.), pėdų, odos priežiūrą (36proc.), dietą (32 proc.) bei fizinės veiklos svarbą (31proc.). Tačiau, visgi didžioji dalis, respondentų manė, jog informacijos susijusios su rizikos veiksnių eliminavimu iš vaistininko jiems nereikia – dietą pritaikytą II tipo cukriniu diabetu sergantiesiems (46 proc.), fizinės veiklos svarbą (49 proc.), kaip ir kada matuoti gliukozės kiekį
12 10 12 12 10 13 3 32 31 28 36 38 36 21 46 49 50 42 42 41 66 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Dieta pritaikyta II tipo diabetu sergantiems asmenims
Fizinės veiklos svarba Kaip ir kada matuoti gliukozės kiekį kraujyje Prevencija/gydymas ūmių komlikacijų Prevencija/gydymas lėtinių komplikacijų Pėdų, odos priežiūra Rūkymo metimo programa
Informaciją vaistininkas suteikia
Informacijos man nesuteikia, tačiau manau, jog vaistininkas turėtų ją suteikti Informacijos iš vaistininko man nereikia
kraujyje (50 proc.), prevenciją/gydymą ūmių komplikacijų (42 proc.), prevenciją gydymą lėtinių komplikacijų (42 proc.), pėdų, odos priežiūrą (41 proc.), rūkymo metimo programą (66 proc.).(9 pav.)
Vilniaus visuomenės vaistinės pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu buvo apklausiami dėl papildomų paslaugų, kurias galėtų suteikti vaistininkas. Ar norėtų, jog vaistinkas kontroliuotų/stebėtų, kaip laikomasi respondentų antidiabetinių vaistų vartojimo plano sutiko (12 proc.), dietos plano (10 proc.), fizinės veiklos plano (8 proc.), plano, kuris prevencijuoja gydo lėtinius susirgimus (18 proc.) (10 pav.) Vaistų varojimo grafiko iš vaistininko pageidautų 37 proc. respondentų (11 pav.) Dauguma Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų sergančių II tipo cukriniu 1diabetu, nenorėtų jog vaistininkas stebėtų, jų gydymosi rezultatus: gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo (79 proc.), gliukozės kiekio kraujyje nustatymo (82 proc.), KMI matavimo (80 proc.), kraujospūdžio matavimo (81 proc.), labaratorinių tyrimų tikrinimo (79 proc.), neigiamų poveikių atsiradimo gydyme stebėjimo (73 proc.).(10.,11.,12. pav.)
10 pav. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų sergančių II tipo cukriniu diabetu nuomonė apie vaistininko gydymo planų stebėseną.
12 10 8 18 78 80 82 72 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Antidiabetinių vaistų vartojimo plano
Dietos plano Fizinės veiklos plano Plano, kuris prevencijuoja/gydo
lėtinius susirgimus
11 pav. Vilniaus visuomenės vaistinės II tipo cukriniu diabetu sergančių amenų nuomonė „Ar norėtumėte, jog vaistininkas Jums sudarytų vaistų vartojimo grafiką?
12 pav. Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų sergančių II tipo cukriniu diabetu nuomonė apie vaistininko gydymo rezultatų stebėseną.
13 pav. pastebima, respondentai, neturintys pabaigę išsilavinimo, statistiškai reikšmingai dažniau (57,1%) norėtų, kad vaistininkas stebėtų neigiamus gydymo poveikius jų organizme. 20,7% vidurinį išsilavinimą turintys respondentai norėtų, kad vaistininkas stebėtų jų neigiamus gydymo poveikius organizme, o tik 14,2% aukštąjį neuniversitetinį ir 11,5% aukštąjį
Taip 37% Ne 63% Taip Ne 11 8 10 9 11 17 79 82 80 81 79 73 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas
KMI matavimas Kraujospūdžio matavimas Labaratorinių tyrimų tikrinimas Neigiamų poveikių atsiradimo stebėsena gydyme Taip Ne
universitetinį išsilavinimą turintys asmenys nori, kad juos stebėtų vaistininkas dėl negiamų gydymo poveikių.
13 pav. Faktoriaus „Ar norėtumėte, jog vaistininkas stebėtų neigiamus gydymo poveikius Jūsų organizme?“ pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Respondentai, kuriems II tipo cukrinis diabetas sukėlė komplikacijas, statistiškai reikšmingai dažniau norėjo iš vaistininko sužinoti apie dietą, pritaikytą šia liga sergantiems žmonėms, (𝑝 = 0.018) bei apie prevencijas ir gydymus pasireiškus ūmioms komplikacijoms (𝑝 = 0.013). Taip pat, respondentai, kuriems II tipo cukrinis diabetas sukėlė komplikacijas, statistiškai reikšmingai dažniau norėjo, kad vaistininkas stebėtų jų neigiamus gydymo poveikius organizme (𝑝 = 0.009). (14., 15., 16. pav.)
14 pav. Faktoriaus „Ar norėtumėte, jog vaistininkas Jums suteiktų informaciją apie dietą, pritaikytą II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims?“ pasiskirstymas pagal
komplikacijas 3 23 24 23 4 6 4 3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Ar n o rė tu m ėte, jo g v ais tin in ka s steb ėtų n eigi amu s p o ve ikiu s Jū sų organ izm e? Išsilavinimas Ne Taip 5 4 19 7 28 27 0% 20% 40% 60% 80% 100% Informaciją vaistininkas suteikia Informacijos man nesuteikia, tačiau manau, jog vaistininkas
turėtų ją suteikti
Informacijos iš vaistininko man nereikia
15 pav. Faktoriaus „Ar norėtumėte, jog vaistininkas suteiktų informaciją apie prevencijas ir gydymus pasireiškus ūmioms komplikacijoms?” pasisikrstymas pagal
komplikacijas
16 pav. Faktoriaus „Ar norėtumėte, jog vaistininkas stebėtų neigiamus gydymo poveikus Jūsų organizme?“ pasiskirstymas pagal komplikacijas
Atlikus statistinę duomenų analizę, naudojimuisi farmacinėmis paslaugomis ir požiūriui į vaistininko vaidmenį, lytį, gaunamų pajamų būtiniausiems poreikiams patenkinti pakankamumą, darbo statusą, paskirtą gydymą, statistiškai patikimų duomenų daugiau gauta nebuvo.
6 5 17 6 31 25 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Informaciją vaistininkas suteikia Informacijos man nesuteikia, tačiau manau,
jog vaistininkas turėtų ją suteikti
Informacijos iš vaistininko man nereikia
Nesukėlė komplikacijų Sukėlė komplikacijas
27 1 46 16 0% 20% 40% 60% 80% 100% Ne Taip
Ar norėtumėte, jog vaistininkas stebėtų neigiamus gydymo poveikius Jūsų organizme?
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Gyventojų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, nuolatinis skaičiaus augimas, su šia liga susijusių diabetinių komplikacijų gausėjimas, skatina atlikti vis daugiau naujų tyrimų. Šių analizių dėka būtų galima nustatyti II tipo cukrinio diabeto riziką įtakojančius veiksnius bei įvertinti pacientų laboratorinius bei klinikinius parametrus. Gauti rezultatai būtų panaudoti kuriant ir įgyvendinat cukrinio diabeto valdymo programas [47].
„Vilniaus visuomenės vaistinės pacientų, sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu, farmacinės informmacijos poreikio“ tyrimo rezultatai leido įvertinti, kaip Vilniaus visuomenės vaistinės pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu, kontroliuoja savo ligą, taip pat leido sužinoti kokią informaciją, jiems suteikia vaistinkas, bei išsiaiškinti kokios farmacinės informacijos ir su ja susijusių paslaugų reikia šiems pacientams. Taigi, atliktas tyrimas bei jo pritaikymas vaistinėje, gali pagerinti šio paciento ligos kontrolę.
II tipo cukrinio diabeto ligos komplikacijos – didžiulė ekonominė našta valstybei. Vienam sergančiajam diabeto reikmėms Lietuvoje vidutiniškai išleidžiama apie 97.14 tūkst. Eur [1]. Todėl labai svarbu, kad būtų taikytinos visos galimos gydymo priemonės, leidžiačios atitolinti cukrinio diabeto vėlyvųjų komplikacijų atsiradimą bei jų progresavimą [47]. Daugumai šio tyrimo respondentų paskirtas gydimas, apie kurį pranešė pacientai, buvo antidiabetinių vaistų vartojimas (78 proc.), tik trečdaliui apklaustųjų - fiziniai pratimai 31 (proc.), bei dietos laikymasis (42 proc.). Literatūros šaltinių duomenimis, II tipo diabetu sergantys pacientai labiausiai laikosi vaistinių preparatų vartojimo ir/arba insulino švirkštimosi, o prasčiausiai – mitybos ir fizinio aktyvumo nurodymų [47]. Taigi, šis tyrimas atskleidžia, jog fizinio aktyumo ir mitybos nurodymų yra nesilaikoma, nes šie gydymo metodai respondentams nėra skiriami, arba su šiais susijusiais klausimais trūksta informacijos.
Šiame tyrime buvo atskleista, jog daugumos Vilniaus visuomenės vaistinėje apsilankančių II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų, liga komplikavosi (69 proc.). Rizikos faktorių kiekis, apsunkinantis II tipo cukriniu diabetu sergančio asmens būklę, ir komplikacijų atsiradimo faktorius yra statistiškai reikšmingas (p=0.007). Respondentams, kuriems II tipo cukrinis diabetas sukėlė komplikacijas, turi statististiškai reikšmingai daugiau (2,0±0,9) rizikos faktorių, nei respondentams, kuriems liga nesukėlė komplikacijų (1,39±1,0). Ši statistinė analizė patvirtino, jau mokslininkų nustatytą analizę, kad tarp širdies kraujagyslių ligų ir nutukimo bei 2 tipo CD ir širdies kraujagyslių ligų yra vienodai stiprūs koreliaciniai ryšiai [47].
