LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULIŲ MITYBOS KATEDRA Dainius Akucevičius Preparato Mycosorb efektyvumas nujunkytų paršelių š÷rime

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULIŲ MITYBOS KATEDRA

Dainius Akucevičius

Preparato Mycosorb efektyvumas nujunkytų paršelių š÷rime

Magistro darbas Recenzentas: Vadovas: Dr A.Juozaitis Atliko: Dainius Akucevičius

KAUNAS, 2008

(2)

Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos mitybos katedroje, Latvijos respublikoje ŽŪB „Latgals Bekons“

Magistro darbą paruoš÷: Dainius Akucevičius __________

Magistro darbo vadovas: dr. A. Juozaitis __________

(

mitybos katedra

)

(3)

Turinys

Turinys... 3

Įvadas ... 4

1.Literatūros apžvalga... 6

Kod÷l atsiranda mikotoksinai? ... 6

Mikotoksinai – pel÷sinių grybelių medžiagų apykaitos produktas, galintis užnuodyti žmonių maistą ir gyvūnų pašarus... 6

Kod÷l atsiranda mikotoksinai? ... 7

Mikotoksikozių požymiai... 7

Mikotoksinų grup÷s ... 8

Apsaugos nuo mikotoksinų priemon÷s... 9

Evoliucija... 11

Mikotoksinų kenksmingas poveikis žmogaus sveikatai... 12

2.Darbo atlikimo metodika ir vieta ... 15

Paršelių mirtingumo tyrimų analiz÷ ... 18

Pašarų konversijos tyrimų analiz÷ ... 19

Išvados ... 20

Sąntrauka ... 22

Literatūros sąrašas ... 24

(4)

Įvadas

Daugelis maisto produktų yra užteršti pel÷sinių grybelių medžiagų apykaitos produktais – mikotoksinais. Mikotoksinai susidaro ant maisto produktų, pašarų paviršiaus, taip patenka į žmogaus arba gyvūno organizmą. Mikotoksinais gali būti užteršti pieno ir m÷sos produktai, miltai, kruopos, avižiniai dribsniai, kava, riešutai. Taip žmon÷s, valgydami ekologiškai švarius produktus, gali ne stiprinti sveikatą, bet atvirkščiai iš l÷to intoksikuoti savo organizmą. Kad nuo pel÷siais apkr÷sto maisto galima susirgti yra žinoma seniai. Šiuo metu yra žinoma apie 300 mikotoksinų rūšių, kiekvienos rūšies poveikis sveikatai yra skirtingas. Dažniausi yra l÷tiniai pažeidimai. Ūmūs apsinuodijimai mikotoksinais žmon÷ms yra reti, tačiau l÷tiniai apsinuodijimai dažnai yra nediagnozuojami. Į žmogaus organizmą patenka daug mažiau mikotoksinų nei jų tenka gyvuliams, nes dažniausiai žmogus jų gauna netiesiogiai. Šeriant gyvulius supelijusiais grūdaisarba pašarais, gyvuliai gali ūmiai apsinuodyti. Mikotoksinai patenka į gyvulių organizmą, į jų m÷są ir pieną. Jei supeliję grūdai naudojami miltams, avižiniams dribsniams gaminti, jie tiesiogiai veikia žmogaus organizmą. 1 lentel÷je matote trumpą pagrindinių mikotoksinų charakteristiką, šaltinius bei poveikį sveikatai. Aflatoksinais dažniausiai būna užkr÷sti tie maisto produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų. Šiais mikotoksinais gali būti užkr÷sti kukurūzai, kviečiai, avižos, miežiai, ryžiai, žem÷s riešutai, kokoso riešutai, prieskoniai, pienas. Gyvuliai dažnai šeriami pašarais, į kuriuos dedami užteršti sojos priedai. Ochratoksinais dažniausiai būna užkr÷sta kukurūzai, kviečiai, miežiai, avižos, alus, kava. Lenkijos mokslininkų duomenimis, atlikus miltų it žmonių kraujo tyrimus, ochratoksinų buvo rasta 35 procentuose miltų pavyzdžių ir 8 procentuose kraujo m÷ginių. Ochratoksinai dažniausiai pažeidžia inkstus, imuninę sistemą, gali pereiti per placentą, taip sukeldami vaisiaus apsigimimus. Ochratoksinas jungiasi su kitomis v÷žį sukeliančiomis medžiagomis, stiprina jų poveikį.

(5)

Tyrimo objektas – Mikotoksinų suriš÷jo Mycosorb efektyvumas ir poveikis 27-70 dienos

amžiaus paršelems

Tyrimo tikslas- išsiaiskinti mokotoksinų suriš÷jo Mycosorb efektyvuma ir poveikį paršelių

mityboje

Tyrimo uždaviniai:

• Paruošti paršelių šertų su mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb priesvorio kitimo analizę; • Paruošti pašarų konversijos kitimo analizę;

• Išanalizuoti paršelių šertu mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb mirtingumo kitimo dinamikos analizę;

• Aprašyti priesvorio, pašarų konversijos ir mirtingumo skirtumus kontrolin÷ja ir eksperimentin÷je grupeje;

• Pateikti išvadas ir rekomendacijas naudojant mikotoksinų suriš÷ją Mycosorb

Tyrimo metodai:

1. Literatūros analiz÷s metodas- literatūros analiz÷.

2. Bandymai su 27-70 dienų amžiaus kontroline ir eksperimentine paršelių grup÷mis 3. JSC TECHA gaminančios preparato Mycosorb,bandymų analiz÷.

4. Preparato Mycosorb gamintojos JSC TECHNA deklaruojamų specifinių savybių analiz÷. 5. Duomenų sisteminimo, analiz÷s ir apibendrinimo metodas- tyrimo metu surinktų

(6)

1. Literatūros apžvalga

Kod÷l atsiranda mikotoksinai?

Šiuolaikin÷s rinkos tvarka: kuo daugiau bet kokiomis priemon÷mis, intensyvi maisto ir žem÷s ūkio produktų gamyba, pablog÷jusi augalininkyst÷s fitosanitarija – tai pagrindin÷s mikotoksinų atsiradimo priežastys. Pastaruoju metu net tokiose stipriose žem÷s ūkio šalyse kaip JAV ir Kanada pa-sitaiko tokių grūdų, kuriuose mikotoksinų kiekis ypač didelis, tod÷l juos uždrausta vartoti net pašarams.

D÷l s÷jomainos nesilaikymo, s÷jos terminų nepaisymo (s÷jama į dr÷gną ir šaltą dirvą), be-saikio fungicidų, herbicidų ir trąšų naudojimo fitosanitarija dar blogesn÷. Pasteb÷ta, kad s÷jant į šaltą dirvą ar ne laiku, javai labiau serga, o grūdai transportuojant labiau pažeidžiami. Be to, netinkamas grū-dų sand÷liavimas taip pat pažeidžia jų imuninę sistemą, tod÷l susidaro geresn÷s sąlygos pel÷siniams grybeliams tarpti. Pasak Radviliškio r. Sk÷mių žem÷s ūkio bendrov÷s vadovo Algirdo Venckaus, dirva turi būti subrendusi s÷jai. Tai nenuginčijama tiesa.

Mikotoksinai – pel÷sinių grybelių medžiagų apykaitos produktas, galintis užnuodyti žmonių maistą ir gyvūnų pašarus.

Mikotoksinai yra labai atsparūs aplinkos veiksniams. Kai kurie mikotoksinai suyra tik esant 300-400oC, tad pašarus plikinant, virinant ar apdorojant autoklavuose, sunaikinami tik pel÷siai, o ne jų išskirti nuodai – mikotoksinai.

Mikotoksinų gali būti ir augaliniame, ir gyvuliniame maiste. Jie į žmogaus organizmą pa-tenka su miltais, riešutais, gyvulininkyst÷s produktais (jei gyvuliai buvo šerti užkr÷stais pašarais). Pa-vyzdžiui, mikotoksinas patulinas į žmogaus organizmą patenka su uogiene ir sultimis: nuo uogien÷s ar sulčių paviršiaus nugraibius pel÷sių sluoksnį, jų išskirti mikotoksinai lieka ir grimzta gilyn. Taigi tokios uogien÷s, net pašalinus pel÷sių sluoksnį, valgyti negalima. Min÷tasis mikotoksinas labai kenkia inks-tams, kepenims, stabdo augimą. Mikotoksinai ochratoksinas, zearalenonas, DON (vomitoksinas), jung-damiesi su kraujo baltymais, kenkia inkstams.

(7)

Kod÷l atsiranda mikotoksinai?

Šiuolaikin÷s rinkos tvarka: kuo daugiau bet kokiomis priemon÷mis, intensyvi maisto ir žem÷s ūkio produktų gamyba, pablog÷jusi augalininkyst÷s fitosanitarija – tai pagrindin÷s mikotoksinų atsiradimo priežastys. Pastaruoju metu net tokiose stipriose žem÷s ūkio šalyse kaip JAV ir Kanada pa-sitaiko tokių grūdų, kuriuose mikotoksinų kiekis ypač didelis, tod÷l juos uždrausta vartoti net pašarams.

D÷l s÷jomainos nesilaikymo, s÷jos terminų nepaisymo (s÷jama į dr÷gną ir šaltą dirvą), be-saikio fungicidų, herbicidų ir trąšų naudojimo fitosanitarija dar blogesn÷. Pasteb÷ta, kad s÷jant į šaltą dirvą ar ne laiku, javai labiau serga, o grūdai transportuojant labiau pažeidžiami. Be to, netinkamas grū-dų sand÷liavimas taip pat pažeidžia jų imuninę sistemą, tod÷l susidaro geresn÷s sąlygos pel÷siniams grybeliams tarpti. Pasak Radviliškio r. Sk÷mių žem÷s ūkio bendrov÷s vadovo Algirdo Venckaus, dirva turi būti subrendusi s÷jai. Tai nenuginčijama tiesa.

Mikotoksikozių požymiai

Mikotoksinai neigiamai veikia beveik visus organus: kepenis, inkstus, virškinimo traktą, smegenis ir nervų sistemą. Kepenys, kaip mikotoksinų detoksikacijos organas, pažeidžiamos

dažniausiai. Paprastai šios nuodingos medžiagos susilpnina imunitetą, taip sukeldamos pavojų užsikr÷sti kitomis ligomis. Taip pat sumaž÷ja gyvulių ir paukščių produktyvumas, augimas, pašarų suvartojimas, sutrinka reprodukcija. Paprastai mikotoksinų sukeltų mikotoksikozių požymiai būna labai nežymūs, tiksliai nustatyti, kad gyvūnas apsinuodijo mikotoksinais, galima tik jį išskrodus.

Analizuojant mikotoksikozių priežastis ir pasireiškimo sąlygas pasteb÷ta, kad

mikotoksinai nevienodai pavojingi skirtingoms gyvūnų rūšims. Pvz., aflatoksinams jautriausios yra kiaul÷s, triušiai ir ančiukai, mažiausiai jautrios – pel÷s, žiurk÷s, vištos. Galvijai ochratoksinams yra labai atsparūs d÷l prieskrandžių mikrofloros veiklos. Jei gyvuliai su÷da apkr÷stų mikroskopiniais grybais pašarų, pirmiausia pasireiškia vietinis toksinų veikimas: parausta oda ir gleivin÷s, atsiranda nekrotinių židinių. D÷l organizmo apsinuodijimo mikotoksinais sutrinka nervų sistemos veikla, pažeidžiamas virškinimo traktas, gyvulys nusilpsta.

Susirgę gyvuliai iš pradžių nekoordinuoja judesių, eina nepasitik÷dami savimi, pasidaro neramūs, pradeda dreb÷ti jų raumenys. V÷liau gyvuliai daugiau guli, išsivysto užpakalinių galūnių parez÷, susilpn÷ja refleksai, odos jautrumas. Jie praranda apetitą, pradeda lies÷ti. Kūno temperatūra

(8)

paprastai būna normali. Padažn÷ja kv÷pavimas ir širdies darbas, kuris būna aritmiškas. Ant gleivinių atsiradę nekrotiniai židiniai plečiasi ir gil÷ja. Paršeliams sutinsta galva ir kaklas. Po oda pastebimi ryškūs kraujo išsiliejimai. Ligos pradžioje kraujyje sumaž÷ja trombocitų ir leukocitų, mikotoksikozei paūm÷jus – eritrocitų ir hemoglobino.

Išskrodus mikotoksikoze sirgusį gyvulį, ant burnos ir rykl÷s gleivinių matyti ryškūs nekroz÷s židiniai, o skrandžio ir žarnų gleivin÷se – katarinio-hemoraginio uždegimo požymiai su pastebimais nekroz÷s židiniais. Kepenys paraudusios, inkstai padid÷ję.

Ypač žalingi ochratoksinai, kurie absorbuojami tuščiojoje žarnoje. Priklausomai nuo gyvulio rūšies, absorbuojamų ochratoksinų kiekis svyruoja nuo 40 iki 65 proc. Kraujo apytakos

sistemoje jie jungiasi prie albumino serumo molekul÷s. D÷l to labai sul÷t÷ja mikotoksinų pasišalinimas iš proc. į organizmą patekusių mikotoksinų išsiskiria 50 gyvulio organizmo. Apie su šlapimu, 13 proc. su tulžimi į išmatas. Pasteb÷ta, kad ochratoksinai gali pereiti placentos barjerą ir apnuodyti vaisių. Net ir nedidelis ochratoksinų kiekis veikia kancerogeniškai, sukeldamas pastebimus klinikinius

intoksikacijos požymius. Su÷dus užkr÷stų ochratoksinais pašarų, išsivysto proteinurija (baltymų buvimas šlapime). D÷l ochratoksinų poveikio atsiranda inkstų ir kepenų piktybinių navikų. Patekę su pašaru mikotoksinai kaupiasi kraujo serume. Ochratoksinai n÷ra pavojingi atrajotojams, kadangi juos suskaido didžiojo prieskrandžio pirmuonių ir bakterijų fermentai.

Mikotoksinų grup÷s

Šiuo metu mokslui yra žinoma apie 400 mikotoksinų. Žem÷s ūkio produktuose gali dau-gintis skirtingų rūšių grybeliai, kurie skirstomi į 2 pagrindines grupes: lauko ir sand÷lių. Lauko grybelių grupei priskiriami Fusarium genties pel÷siniai grybeliai, kurie išskiria mikotoksinus zearalenoną ir DON (vomitoksiną), o sand÷lių – Aspergillus ir Penicillinum, gaminantys mikotoksinus Ochra ir Afla.

Lauko grybelių išskiriamų mikotoksinų atsiranda d÷l jau min÷tų priežasčių, o sand÷lio grybelių mikotoksinai prisigamina tuomet, kai grūdai kuliami dr÷gnu oru, ne visiškai subrendę arba ne-išdžiovinti supilami į netinkamai paruoštus be aktyvios ventiliacijos sand÷lius. Pel÷siniai grybeliai ge-riausiai dauginasi ir auga 12 proc. ir didesnio dr÷gnio grūduose, kuomet aplinkos santykin÷ dr÷gm÷ sie-kia 80-90 proc., o temperatūra 10-42oC.

(9)

Mikotoksinų poveikis gyvuliams priklauso nuo pel÷sinių grybelių rūšies, jų kiekio, už-kr÷stų pašarų vartojimo trukm÷s, gyvulių rūšies ir sveikatos būkl÷s. Be to, kelių nors ir mažo toksišku-mo mikotoksinų derinys gali būti nuodingesnis negu didelis vieno iš jų kiekis.

Atrajojantys gyvuliai yra daug atsparesni mikotoksinams, nes jų skrandyje esantys mikro-organizmai kai kuriuos pel÷sinius grybelius šiek tiek gali virškinti arba šiuos nuodus (pvz., ochratoksi-ną) paversti į netoksinę formą.

Zearalenonui jautriausios kiaul÷s. Mikotoksinui DON šie gyvuliai 15-20 kartų jautresni negu vištos ar kalakutai. Kai DON kiekis pašaruose viršija 2,5 mg/kg, kiaul÷s nenoriai ÷da, o kai jo yra daugiau kaip 12,5 mg/kg – vemia.

Paukščių vadinamasis „nervų sindromas“ pasireiškia d÷l didelio aflatoksino kiekio lesa-luose.

Mikotoksinai labiau nuodija organizmą, jei pašaruose trūksta baltymų ir riebalų, per daug arba per mažai vitaminų, esant ekstremalioms temperatūroms ar įvairioms infekcijoms. Dideli mikotok-sinų kiekiai pašaruose slopina imuninę sistemą, tod÷l vakcinos, kuriomis skiepijami gyvuliai ir paukš-čiai, ne visuomet gali būti veiksmingos.

Leistini mikotoksinų kiekiai pašaruose Lietuvoje yra vieni iš mažiausių pasaulyje. Prevencin÷s mikotoksinų mažinimo priemon÷s

• S÷jomainų laikymasis • Tinkamas s÷jos laikas • Tinkamas tręšimas

• Laiku panaudoti fungicidai

• Švarūs, dezinfekuoti, su aktyvia ventiliacija sand÷liai

Apsaugos nuo mikotoksinų priemon÷s

Geras darbo organizavimas. Jau pra÷jo lenktynių ir rekordų vaikymosi laikai, kai buvo

siekiama anksčiau pas÷ti ar greičiau nukulti negu kaimyniniame kolūkyje. Tinkamą s÷jos laiką gali nu-statyti kiekvienas mąstantis ūkininkas. O nukūlus javus, reikia stengtis nepažeisti sanitarijos

(10)

reikalavi-Grūdų ir pašarų kontrol÷. Lauko mikotoksinų kiekį reik÷tų ištirti pra÷jus 3-5 savait÷ms po derliaus nu÷mimo, o sand÷lių mikotoksinų tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per 3 m÷n. Mikotoksinų kiekį galima nustatyti Lietuvos veterinarijos akademijos, UAB „Labtarna“ ir Nacio-nalin÷je maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose.

Grūdų konservavimas. Konservuoti grūdus Lietuvoje n÷ra populiaru. Grūdai gali būti

konservuojami įvairiomis organin÷mis rūgštimis: propiono, skruzdžių, acto, benzoine, citrinos, pieno ir kitomis. Jos neleidžia augti pel÷siniams grybeliams.

Mikotoksinų nukenksminimas. Grūduose ir pašaruose esančius mikotoksinus galima

nu-kenksminti specialiais priedais. Jie turi ne tik stabdyti grybelių augimą, bet jau išskirtus mikotoksinus „sugerti“ arba padengti pl÷vele. Tokiu būdu jie pereina per organizmą jam nepakenkdami.

Natūralios medžiagos. Jei pašaruose vis d÷lto yra mikotoksinų ar įtariama, kad jų kiekis

viršija leistinąsias normas, gyvuliams ir paukščiams rekomenduojama duoti natūralių medžiagų, kurios mažina mikotoksinų poveikį. Tai įvairūs moliai, paprasta ir aktyvuota medžio anglis, pastarosios 1 cm3 turi apie 200 m2 sugeriamąjį paviršių. Mikotoksinus šiek tiek nukenksmina pektinų turintys pašarai. Šios medžiagos absorbuoja pel÷sinių grybelių ir kitų kenksmingų mikroorganizmų mikotoksinus bei daugelį sunkiųjų metalų.

Didžiausias pektinų šaltinis – cukrinių runkelių ir obuolių išspaudos. Sausose cukrinių runkelių griežinių išspaudose yra 20-25 proc. pektinų, o sausose obuolių išspaudose – dar daugiau. Šiais pašarais galima šerti galvijus, kai kurių grupių kiaules, tačiau išspaudos netinkamas lesalas paukš-čiams. Pavyzdžiui, Švedijos kiaulių š÷rimo specialistai teigia, kad paršingų kiaulių racione net 60 proc. sausųjų medžiagų gali sudaryti sausų cukrinių runkelių išspaudos. Nauda dviguba: jos ne tik nukenks-mina nuodus, bet ir yra geras ląstelienos šaltinis. Be to, ir cukrinių runkelių, ir obuolių išspaudomis ga-lima paskaninti kiaulių pašarus. Pektinų yra ir daugumoje vaisių bei uogų, daugiausia juoduosiuose ser-bentuose. Obuoliuose jų taip pat yra nemažai, tad nekeista, kad sena anglų patarl÷ byloja: jei kiekvieną dieną suvalgysi po obuolį, gydytojo neprireiks

Toksinas – dažniausiai baltymin÷s nuodingosios medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose (grybuose, bakterijose, augaluose ir pan.). Kartais (šnekamojoje kalboje) toksinais vaidinami bet kokie nuodai. Daugumos toksinų poveikis menkai ištirtas, skirtingi toksinai veikia

(11)

skirtingas organizmų funkcijas. Kai kurie toksinai pasižymi mutageniniu ir kancerogeniniu poveikiu. Efektyvių priešnuodžių daugumai toksinų n÷ra. Toksiškumas svyruoja nuo LD50 >= 1g/kg iki LD50 <= 10 mkg/kg. Toksinams priklauso nuodingiausios žmonijai žinomos medžiagos.

Kai kurie toksinai naudojami medicinoje ar biologijoje kaip gydymo ar tyrimo priemon÷s, kiti – tiriami kaip itin efektyvūs cheminiai ginklai ir bakteriniai ginklai.

Tipai:

• neurotoksinai pažeidžia nervų sistemą; • citotoksinai tiesiogiai naikina ląsteles; • hematoksinai naikina kraujo ląsteles.

Kai kurie plačiau žinomi toksinai:

• Botulizmo toksinas A (BTA) – botulizmo bakterijų išskiriamas neurotoksinas,

kartais laikomas nuodingiausia iš žmonijai žinomų medžiagų.

• Ricinas – ricinmedyje randamas citotoksinas, laikomas viena iš nuodingiausių

žinomų medžiagų, priešnuodžių n÷ra.

• Stafilokoko enterotoksinas B (PG-SEB) – viduriavimą ir v÷mimą sukeliantis

toksinas, kai kuriose šalyse gaminamas, kaip cheminis ginklas.

• Saksitoksinas – kai kuriuose planktoniniuose organizmuose susidarantis

neurotoksinas, sukeliantis plaučių ir širdies paralyžių.

• Mikotoksinai – grybuose (dažniausiai – pel÷siniuose) randami toksinai. Kai kurie

sukelia v÷žį ir mutacijas, pasižymi citotoksiniu poveikiu.

Evoliucija

Paskutiniu metu pasteb÷tas įdomus faktas: mikotoksinai aptinkami 5-7 % tikrintose grūdų „ partijose“ be išorinių pažeidimų. Tai galima paaiškinti tuo, kad suk÷l÷jas dauginasi tarpląstelin÷se struktūrose, nepalikdamas išorinių p÷dsakų. Vidin÷ infekcija grūde išlieka 2-3 metus, grūdo toksiškumas gali viršyti normas.

(12)

Neseniai įrodyta, kad kuo trumpesnis grybelio vystimosi inkubacinis periodas ant augalo, tuo didesn÷ mikotoksino koncentracija grūde. Grybeliai greitai prisitaiko ne tik prie žem÷s ūkio kultūrų auginimo technologijų, bet ir prie nepalankių jiems oro sąlygų.

Padidintą toksinų susidarymą nulemia sistemingas fungicidų ir s÷klų kenk÷jų poveikis. Štamai, atsparūs daugumai šių pesticidų, pagreitina mikotoksinų susidarymą ir plitimą šimtus kartų.

Visumoje šiuo metu yra žinomi rodikliai, apsprendžiantys toksinų susidarymo lygį ir grūdo užterštumą mikotoksinais. Tačiau daugyb÷ jų sąveikos formų, kaip taisykl÷, sunkiai pasiduodančių analizei, neleidžia patikimai prognozuoti grūdų užterštumą mikotoksinais ir kryptingai juos mažinti.

Maisto perdirbimas ir gamyba išsivysčiusiose šalyse ir vidutinio klimato zonose yra valdomi bei kontroliuojami, tod÷l stiprus apnuodijimas mikotoksinais mažai tik÷tinas. Daugelyje valstybių šiuo metu nuolatos ir sistemingai taikomos toksinų kiekio kontrol÷s priemon÷s pagrindiniams produktams (grūdams, džiovintiems vaisiams ir kt.). Pienas ir m÷sa taip pat labai kontroliuojami.

Tačiau, mažiau išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai, daugiausiai Afrikoje ir Azijoje, patiria didesnę apsinuodijimo grybelių toksinais riziką, o, vykstant tarptautinei prekybai, ši ji plinta ir į kitas šalis.. D÷l šios priežasties, importuojami produktai griežtai yra tikrinami.

Dauguma valstybių įstatymais riboja mikotoksinų kiekį produktuose, skirtuose žmonių maistui ir gyvulių pašarui. Europos Bendrija taip pat nustat÷ maksimalias ribas daugeliui maisto

produktų, tarp jų dehidratuotiems ir džiovintiems vaisiams, grūdų produktams, o taip pat pienui ir pieno produktams.

Šiuo metu efektyvių cheminių kovos būdų su mikotoksinais n÷ra, tad šiuolaikinis sanitarinis – higieninis grūdų bei maisto produktų įvertinimas įgauna ypatingą vaidmenį.

Mikotoksinų kenksmingas poveikis žmogaus sveikatai

Mikotoksinų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai yra įvairus. Dažniausiai jais

apsinuodijama, suvartojus didesnį kiekį arba, kai mažos toksinų doz÷si į organizmą patenka nuolat ir ilgą laiką. Mikotoksinų nuodingumas priklauso nuo molekul÷s struktūros, patekimo į organizmą dažnio ir suvartojamo kiekio.

Toliau trumpai apibūdinsime pagrindinių mikotoksinų kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai:

Ochratoksinas A. Mokslininkai įrod÷, jog OTA rūšies sintezuojami mikotoksinai sukelia ūminius ir chroniškus inkstų funkcijos sutrikimus, priklausomus nuo suvartoto mikotoksino kiekio.

(13)

OTA taip pat turi poveikį imuninei sistemai, dauginimosi funkcijai, taip pat įtakoja ir genų veiklą (OTA kenksmingumas genams iki galo neištirtas - neaišku kokiu būdu jie įtakoja genus). Šios rūšies toksinai ypač pavojingi n÷ščioms moterims ir vaikams d÷l mutageninio ir teratogeninio poveikių - sukelia apsigimimus, audinių nekrozę.

Fumonizinai. Nustatyta, kad fumonizinai įtakoja nervų ląstel÷se esančių lipidų sintezę. Simptomai : apetito stoka, bendras silpnumas, dirglumas, kepenų ir plaučių funkciniai sutrikimai. Sp÷jama, kad yra ryšys tarp didelio užkr÷stų fumonizinais kukurūzų suvartojimo ir stempl÷s v÷žio išsivystymo. Tačiau būtini išsamesni epidemiologiniai tyrimai, siekiant išaiškinti šių toksinų vaidmenį šioms patologijoms.

Kašin – Beko liga ir elementari toksin÷ leukemija – tiesiogin÷s pasekm÷s, vartojant maisto produktus, užkr÷stus fusariotoksinais. Ligos priežastis – grybeliai, augantys ant kviečių. Simptomai : kaulų trapumas ir dvipus÷ deformuojanti osteoartroz÷.

Zearalenonas. Šis toksinas – tai žinomas natūralus estrogenas . Jo poveikis žmogui labai mažai ištirtas. Manoma , kad jis yra kai kurių Puerto-Riko vaikų pernelyg ankstyvo lytinio subrendimo priežastis. Šiuo metu atliekami tyrimai apie galimą ZEA kancerogeninį ir genetinį poveikius.

Deoksinivalenolis. Kenksmingas DON poveikis priklauso nuo gyvenimo sąlygų, trichotecenų buvimo ir įtakos vienas kitam.

Suvartojus dideles šio mikotoksino dozes, vemiama, atsisakoma maisto, prarandamas svoris ir viduriuojama, išsivysto tam tikrų audinių (pvz., virškinimo trakto sienelių, kaulų čiulpų ar limfų audinių) nekroz÷ (gangrena). Mažesniais kiekiais, bet nuolat vartojamas deoksinivalenolis taip pat neigiamai veikia žmogaus sveikatą. D÷l šio mikotoksino gali sutrikti kraujagyslių ir imunin÷s sistemų funkcijos.

Aflatoksinai –vienas iš labiau pavojingesnių toksinų, įvairių patologijų priežastis, pvz: kepenų v÷žio, chroniško hepatito, geltos ir ciroz÷s. Maisto produktų, turinčių 1,7 mg. aflatoksinų, naudojimas per trumpą laikotarpį gali sukelti nesugrąžinamus kepenų funkcijos pakitimus, o 75 mg.- mirtį. Šių mikotoksinų sukeltas paralyžius asocijuojasi su Reino sindromu, simptomai: pykinimas, traukuliai ir koma. Mirtingumas siekia 80 % . Kai kurie mokslininkai hepatitą B taip pat sieja su aflatoksinais, galinčiais pakeisti genetinę DNR struktūrą, ko pasekoje hepatito virusas paralyžuoja ląstelę. Aflatoksinai ypač pavojingi vaikams : sutrikdo fizinį bei psichinį vystimąsi, sumažina atsparumą infekcin÷ms ligoms, o, kaupdamiesi organizme, po 10-20 ar 30 metų sukelia kepenų v÷žį.

(14)

Galimi žmonių ir gyvūnų susirgimai d÷l kenksmingo mikotoksinų poveikio

Toksinai Grybelių rūšys Susirgimai

Dažniausiai sukeliami ir tiksliai nustatyti susirgimai

Alkaloidas Claviceps pupurea Erotizmas( gangreninis ir konvulsinis)

Amatoksinas Amanita spp. Apsinuodijimai nuodingais grybais

Aflatoksinai Aspergillus flavus, aspergillus parasiticus Aflatoksikoz÷, hepatitai,v÷žys, vaikiška ciroz÷ Vomitoksinas, deoksinivalenolis F. graminearum Anoreksija

Zearalenonas Fusarium spp. Priešlaikinis ankstyvas pieno liaukų

vystymasis

Ochratoksinas Aspergillus ochraceus,

Penicillinum,Viridicatum

Įv. nefropatijos, onkologiniai inkstų susirgimai

Sterigmatocistinas Aspergillus versicolar Onkologin÷s ligos

Trichotecenai ( T-2, DON)

Fusarium, Myrothecium, Trichoderma, Cephalasporium

spp.

Elementari toksin÷ leukemija

Ergovalinas Acremonium coenophialum Apsinuodijimai kiauliena

Galimi mikotoksinų sukeliami susirgimai

Metabolitai Fusarium equiseti Kašino – Beko liga

Metabolitai Fusarium graminearum „Raudonojo pel÷sio“liga ( Akakabi –

Byo)

Metabolitai Phoma sorghina Onyalai liga

3- nitropropionin÷ rūgštis

Arthrinium spp. Vaikų neurotoksikoz÷s

Fumonizinas Fusarium moniliforme Virškinimo trakto onkologiniai

susirgimai

Patulinas Penicillinum expansum Augliai

Penitremas Aspergillus spp., Penicillinum spp.

Traukuliai

Rubratoksinas Penicillinum rubrum Hepatotoksikoz÷s

Citrininas Penicillinum citrinin Nefrotoksikoz÷s

(15)

Aflatoksinai Aspergillus spp. Reino sindromas

Gliotoksinas Aspergillus, Trichoderma spp. AIDS

Zearalenonas Fusarium spp. Gimdos kaklelio v÷žys

T-2 toksinas Fusarium spp. Podagra

Ciklosporinas Various species AIDS

Citrteoviridinas Penicillinum spp. Beri – Berio liga

Apibendrinant lentelių duomenis, matome, kad mikotoksinai pasižymi kancerogenin÷mis, mutagenin÷mis savyb÷mis, įtakoja organizmo imuninę sistemą, sutrikdo inkstų, kepenų, nervų, kraujotakos, virškinimo trakto sistemų funkcinę veiklą: sukelia kraujagyslių sistemos ligas, įv.

neuropatijas, hepatitus, nefritus, sepsinę anginą, alerginius dermatitus, pusiausvyros sutrikimus, ūmius skausmus, lytin÷s funkcijos ir dauginimosi bei vystimosi sutrikimus, v÷žį. Tai reali gr÷sm÷ ne tik augmenijai, bet ir gyvūnijai bei žmonijai.

Mikotoksinų atsiradimo prevencija skirta jų aptikimui užterštose partijose ankstyvajame laikotarpyje, siekiant atskirti apkr÷stas partijas perdirbimui ne maisto reikm÷ms. Užkr÷timo

prevencin÷s priemon÷s be abejo naudingos ir visuomen÷s sveikatos, ir ūkininkavimo ekonomiškumo atžvilgiu, o taip pat ir valstyb÷ms gamintojoms.

2. Darbo atlikimo metodika ir vieta

Tiriamasis darbas buvo atliktas2007 metais Latvijos respublikoje ŽŪB „LatgalsBekons“. Vykdant šį bandymą buvo sudarytos dvi 27 dienų paršelių grup÷s po 120 gyvūnų.

Bandymas su mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb truko 43 dienas t.y. nuo 27 iki 70 dienos.

amžiaus paršelems

Tyrimo tikslas- išsiaiskinti mokotoksinų suriš÷jo Mycosorb efektyvuma ir poveikį paršelių

mityboje

(16)

• Išanaližuoti paršelių šertų mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb viduriavimo kitimo duomenų analizę;

• Aprašyti priesvorio, pašarų konversijos ir mirtingumo skirtumus kontrolin÷ja ir eksperimentin÷je grupeje;

Priesvorio analiz÷

1 paveikslas. Svorių kitimas bandomojoje ir kontrolin÷se grup÷se

0 5 10 15 20 25 30 35 27 37 47 57 67 amžius S v o ri s Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷ C

Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb gerina paršelių sveikatingumą, bei tuo pačiu d÷l

pager÷jusios imunin÷s sistemos ir atsparumo ligoms skatina geresnį priesvorio augimą. Prieš naudojant preparatą Mycosorb kontrolin÷s ir bandomosios grupių paršelių svoriai buvi beveik vienodi.

(17)

vidutinis svoris buvo nežymiai mažesnis ir siek÷ 8,1 kilogramo. Po dešimties dienų darant kontrolinį sv÷rimą bandomosios grup÷s paršelių vidutinis svoris buvo nežymiai didesnis už kontrolin÷s grup÷s paršelių svorį. Tai galima paaiškinti tuo, kad preaparato Mycosorb veikimas pasireiškia maždaug po keturiolikos dienų nuo jo vartojimo pradžios. Sveriant 47 dienų amžiaus paršelius išryšk÷ja svorių skirtumas tarp bandomosios ir kontrolin÷s grupių, vidutinis paršelių svoris bandomojoje grup÷je didenis 0,38 kilogramo nei kontrolin÷je grup÷je. V÷liau sv÷riant 57 dienų amžiaus paršelius skirtumas tarp kontrolin÷s ir bandomosios grupių dar labiau išryšk÷ja ir bandomosios grup÷s paršeliai sveria vidutiniškai 0,89 kilogramo daugiau nei kontrolin÷s. Atliekant paskutinį kontrolinį sv÷rimą

bandomosios grup÷s paršeliai, kurių mityboje naudotas preparatas vitel protect, sv÷r÷ vidutiniškai vienu kilogramu daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai. Baigiantis bandymui bandomosios grup÷s paršeliai sv÷r÷ 3,6 procento daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai.

Rezultatus kurie buvo gauti, galima paaiškinti tuo, kad pašari kurie buvo naudojami paršelių mityboje buvo užteršti mikotoksinais ir preparatas Mycosorb buvo veismingas ir finansiškai naudingas.

2 paveikslas. Svorių skirtumas tarp kontronin÷s ir bandomosios grupių

skirtumas tarp bandomosios ir kontrolin÷s grup÷s

-0,4 -0,2 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1 2 3 4 5 skirtumas tarp bandomosios ir kontrolin÷s grup÷s

(18)

Viduriavimo kitimo analiz÷

3 paveikslas. Viduriavimo dinamika bandomojoje ir kontrolineje grup÷se

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 27 31 35 39 43 47 51 55 59 63 67 kontrolin÷ grup÷ bandomoji grup÷

Bandymo metu, kuriame buvo naudojamas mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb 39 dieną, buvo pakeistas standartinis pašaras, kuris sąlygojo viduriavimo padid÷jimą. Nuo 47 dienos bandomojoje grup÷je į raciojaną buvo papildomai įtrauktos alaus miel÷s, kurios veikdamos kartu su mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb sumažino ir stabilizavo paršelių vidurivimo atvejus.

Paršelių mirtingumo tyrimų analiz÷

Buvo pastebetas paršeliu kritimas pirma bandymo savaitę, tačiau jis neviršijo 2 procentų, tai galima paaiškinti tuo, kad po atjunkymo pasikeit÷ pašaras.

Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb netur÷jo jokios įtakaos paršelių mirtingumui, nes vidutinis paršelių kritimas kontrolin÷je ir bandomojoje grup÷se neviršijo 2 procentų, tai yra normalus paršelių kritimo procentas.

(19)

4 paveikslas. Paršelių kritimų dinamika

bandomoji grup÷ 120 119 119 118 118 118 117 117 116 116 116 116 116 116 kontrolin÷ grup÷ 120 120 120 119 119 118 118 117 117 117 117 117 117 117 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40

Preparatas Mycosorb netur÷jo jokios įtakos paršelių kritimams.

Pašarų konversijos tyrimų analiz÷

Naudojant mikotoksinų suriš÷ją Mycosorb bandomojoje grup÷je buvo pasteb÷ta didesn÷ pašarų konversija palyginus su kontroline grupe, vidutiniškai bandomojoje grup÷ja pašarų konversija buvo 2kg pašaro priaukti 1kg priesvorio,o kontrolin÷je grup÷ja vidutin÷ pašarų konversija buvo 2,2 kg pašaro priaugti 1 kg priesvorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad naudojant mikotoksinų suriš÷ją Mycosorb pager÷ja paršelių sveikatingumas, atsparumas ligoms kas sąlygoja geresnį pašaru su÷damumą ir maistinių medžiagų pasisavinamumą

(20)

0 2 4 6 8 10 12 14 37 47 57 67 Kontrolin÷ grup÷ Bandomoji grup÷

Pašarų sunaudojimas 10 dienu laikotarpį bandomojoje grup÷je su mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb buvo mažesn÷s negu kantrolineje grup÷je tou tarpu svorio priaugta daugiau nei kontrolin÷je grup÷je.

Naudojant mikotoksinų suriš÷ją Mycosorb bandomojoje grup÷ja pašarų konversije buvo 2kilogramai pašarų norint gauti 1 kilogramą priesvorio, tuo tarbu komtrolin÷ja grup÷je pašarų kanversija buvo 2,2 kilogramai pašarų norint gauti 1 kilogramą priesvorio.

Išvados

1). Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb tur÷jo teigiamą poveikį paršelių svorio augimui.Baigiantis bandymui bandomosios grup÷s paršeliai sv÷r÷ 3,6 procento daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai. Rezultatus kurie buvo gauti, galima paaiškinti tuo, kad pašari kurie buvo naudojami paršelių mityboje buvo užteršti mikotoksinais ir preparatas Mycosorb buvo veismingas ir finansiškai naudingas

2). Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb pasiteisino viduriavimo prevencijai. Paršelių grup÷je gavusioje pašarus su preparatu Mycosorb viduriavimo atvejų buvo mažiau nei kontrolin÷je grup÷je.

3) Pašarų sunaudojimas kontrolin÷je grup÷je buvo didesnis nei bandomojoje, o svorio priaugimas mažesnis. Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb tur÷jo teigiamą poveikį ir bandomosios grup÷s pašarų konversija buvo mažesn÷ nei kontrolin÷s.Bandomosios grup÷s pašarų konversija buvo 2, o tuo tarpu kontrolin÷s 2,2.

(21)

4) Rekomenduioju naudotiti preparatą Mycosorb, nes tai yra ekonomiškai naidingas, įvedimo norma yra nedidel÷ 0,2-0,5 procentai. Preparatą naudoti apsimoka nes buvo pastebeta gera tendencija viduriavimo prevencijai, buvo pastebetas geresnis paros presvoris.

(22)

Santrauka

amžiaus paršeliams

Tyrimo tikslas- išsiaiškinti mikotoksinų suriš÷jo Mycosorb efektyvumą ir poveikį paršelių

mityboje

Tyrimo uždaviniai:

• Išanalizuoti paršelių šertų mikotoksinų suriš÷ju Mycosorb viduriavimo kitimo duomenų analizę;

• Aprašyti priesvorio, pašarų konversijos ir mirtingumo skirtumus kontrolin÷je ir eksperimentin÷je grup÷je;

Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb pagerino paršelių svorio augimą. Baigiantis bandymui bandomosios grup÷s paršeliai sv÷r÷ 1 kilogramu daugiau nei kontrolin÷s grup÷s paršeliai.

Rezultatus kurie buvo gauti, galima paaiškinti tuo, kad pašarai kurie buvo naudojami paršelių mityboje buvo užteršti mikotoksinais ir preparatas Mycosorb efektyviai absorbavo mikotoksinus ir sumažino jų neigiamą poveikį.

Pašarų sunaudojimas kontrolin÷je grup÷je buvo didesnis nei bandomojoje, o svorio priaugimas mažesnis.

Mikotoksinų suriš÷jas Mycosorb tur÷jo teigiamą poveikį ir bandomosios grup÷s pašarų konversija buvo mažesn÷ nei kontrolin÷s. Bandomosios grup÷s pašarų konversija buvo 2, o tuo tarpu kontrolin÷s 2,2

Paršelių grup÷je gavusioje pašarus su preparatu Mycosorb viduriavimo atvejų buvo mažiau nei kontrolin÷je grup÷je

(23)

Summary

The object of experiment – The effectiveness and effect of toxin binder Mycosorb to the 27-70

days old piglets.

Aims of experiment – to investigate the effectiveness and effect of toxin binder Mycosorb to the

digestion of piglets.

Tasks of experiment:

• To prepare the analysis of weight change for the piglets fed with toxin binder Mycosorb; • To prepare graphic presentation of feed conversion change analysis;

• To examine the analysis of death dynamics in piglets fed with toxin binder Mycosorb; • To examine the diarhea change analysis in piglets fed with toxin binder Mycosorb; • To record differences of weight gain, feed conversion and deaf case differences in

control and experimental groups;

• To present the conclusions and recomendations for the use of toxin binder Mycosorb

Toxin binder Mycosorb increased the weight gain. At the end of experiment the tested piglets were weighing 1 kilogram more than control group ones. These results can are explained by the feed which was given to piglets was intoxicated with mycotoxins and Mycosorb effectively absorbed mycotoxins and decreased its negative impact.

The consumpion of feed in control group was monitored higher and weight gain was lower than in experimental group.

The impact of Mycosorb was positive on the feed conversion as the conversion in a experimental group was lower than in control group. The conversion of experimental group equaled 2.0, meanwhile control groups 2.2.

(24)

Literatūros sąrašas

1. http://www.mwseed.com/mycotoxin.htm 2. http://www.engormix.com/ememberregistration.asp 3. http://www.scielo.br/scielo.php 4. http://aces.edu/pubs/docs/A/ANR-1080/ 5. http://ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fegi?cmd 6. http://lgi.lt/pages/darbai/41t.htm 7. http://193.132.215/eman2/fsheet5_2.asp 8. http://www.deconsolutions.com/pdf_Files/myco_efficacy_study.pdf 9. http://www.europa.eu.int/comm/research/conferences/2002/pdf

10. FAO. Production Yearbook. Food and Agriculture Organization United Nations. Rome, 2002. Vol. 54. 11. Fink-Gremmels J. Mycotoxins: their impact on human and animal health. Veterinary Quartely. 1999.

Vol. 21. P. 115-120.

12. Gang G., Miedaner T., Schumacher U. et al. Deoxynivalenol and nivalenol production by Fusarium culmorum isolates differing in aggressiveness toward winter rye. Phythopathology. 1998. Vol. 88. P. 879–884.

13. International Rules for Seed Testing (ISTA). Annexe to Chapter 7. Seed Health Testing Methods. Switzerland, Bassersdorf, 2003.

(25)

(26)

Priedas nr. 1

MIKOTOKSINŲ ANALIZöS METODAI

Žinomiems mikotoksinams ištirti yra visa eil÷ skirtingų tinkamų tyrimo metodų, tod÷l metodai, kuriuos pasirenka viena ar kita laboratorija, gali skirtis. Kai kurios laboratorijos, priklausomai nuo aplinkybių, gali naudoti daugiau kaip vieną metodą. Kaina už mikotoksinų tyrimus dalinai priklauso nuo metodo, naudojamo jiems nustatyti.

Kai kurie mikotoksinų tyrimo metodai vienu testu nustato keletą skirtingų mikotoksinų, kiti nustato tik vieną mikotoksiną. Kai kurie gali nustatyti esamą mikotoksinų koncentraciją, kiti negali.

Kai kurios laboratorijos gali atskirti pavyzdžius, kuriuose yra mikotoksinų, naudodamos sąlyginai greitą, paprastą ir pigų tyrimo metodą. Jei šis tyrimas nustato mikotoksino buvimą, tada pavyzdys dar kartą tiriamas, naudojant kitą metodą, kuris gali patvirtinti mikotoksinų buvimą ir nustatyti esamą jų kiekį.

Du analiz÷s metodai, paprastai naudojami nustatyti aflatoksinams javų elevatoriuose, yra ultravioletin÷ šviesa ir ELISA (enzimais jungiamas imunosorbentinis bandymas). Šiek tiek informacijos apie kiekvieną iš jų.

Ultravioletin÷ šviesa testas aflatoksinui nustatyti yra pagrįstas aflatoksino švyt÷jimu ultravioletin÷je šviesoje. Tyrimas parod÷, kad rezultatai, gaunami naudojant šį metodą, retai yra klaidingai neigiami, bet dažnai klaidingai teigiami. Kitaip sakant, jei atitinkamai atrinktame pavyzdyje yra rastas „švyt÷jimas“, jame gali būti aflatoksinas, bet niekas negali to pasakyti su giliu įsitikinimu. Kitos chemin÷s medžiagos, esančios javuose, taip pat gali būti „švyt÷jimo“ priežastimi. Jeigu nerasta „švyt÷jimo“, labai tik÷tina, kad nerasta reikšmingos aflatoksino koncentracijos.

Jeigu randamas „švyt÷jimas“, aflatoksino, esančio pavyzdyje, koncentracija negali būti patikimai nustatyta skaičiuojant ultravioletin÷je šviesoje švytinčių dalelių kiekį. Pavyzdžiai, kurių tyrimo atsakymai yra teigiami aflatoksinų atžvilgiu naudojant ultravioletinę šviesą tur÷tų būti tiriami patikimesniu metodu, siekiant patvirtinti aflatoksino buvimą ir nustatyti esamą koncentraciją.

ELISA testo galimyb÷s leidžia nustatyti aflatoksiną, fumoniziną, vomitoksiną, ir zearalenoną. Testo įrankiai leidžia nustatyti vieną mikotoksiną, taigi kiekvienam reikalingas skirtingas įrankis. Jie yra pagrįsti sąveika tarp mikotoksino ir antikūnių, gaminamų prieš tą mikotoksiną. Antikūniai, gaminami prieš tą mikotoksiną, yra surišami į plastikinio šulinio šonus ir dugną. Javų pavyzdys ir jame

(27)

esantys mikotoksinai yra ištirpinami tirpale, kuris yra plastikiniame šulinyje. Jeigu mikotoksinas, kurį šio metodo įrankis yra sukurtas nustatyti, yra tirpale, mikotoksinas jungiasi su šulinyje esančiu antikūniu. Po to, kai eil÷ tirpalų yra įpilami į šulinį ir iš jo išpilami, mikotoksino buvimas nustatomas pagal spalvos pasikeitimą. Kai kurie ELISA įrankiai yra sukurti nustatyti mikotoksino koncentraciją tirpale. Kiti yra sukurti nustatyti tam tikros mikotoksino koncentracijos viršijimą, bet negali būti naudojami nustatyti kiek ta koncentracija viršijama.

Sud÷tingesni mikotoksino tyrimo metodai gali būti naudojami laboratorijose d÷l keleto priežasčių. Jie gali nustatyti mikotoksinus įvairių rūšių pašaruose, gali nustatyti juos patikimiau, leidžia tiksliau nustatyti esamą mikotoksinų koncentraciją.

Tyrimo paslaugos naudojant tokius metodus paprastai kainuoja daugiau ir užima daugiau laiko nei ELISA testai. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, kurie pateikti 1 lentel÷je.

1 lentel÷. Mikotoksinų tyrimai

Paslauga Metodas Privalumai Trūkumai Kaina

Pel÷sio auginimas ir identifikavi-mas. Mikrobiologinis auginimas; mikroskopiniai ir biocheminiai identifikavimo testai. Nustatomas pel÷sių buvimas, bet nebūtinai toksogenin÷s paderm÷s. Nenustatoma, ar rasti pel÷siai li gaminti ar ga-mina mikotok-sinus.

Testo atlikimas gali užimti ilgą laiką, tod÷l re-zultatų gavimas gali būti sąlygi-nai ilgas. Nuo 30 iki 50 JAV dolerių. Kuo specifiš-kesnis identifi-kavimas, tuo brangesnis tyrimas. Chemin÷ analiz÷. ELISA bandymas Greitas, santykinai nebrangus. Vienu kartu nustatomas tik vienas mikotoksinas. Mikotoksino buvimo įrodymas paprastai reikalauja papildomo testavimo. Nuo 20 iki 30 JAV dolerių. TLC (plono sluoksnio chromatografija). Galima nustatyti daugiau kaip vienos rūšies mikotoksiną. L÷tesnis nei ELISA. Mikotoksinų buvimo įrodymas gali Nuo 25 iki 50 JAV dolerių. Jei reikalingas kokybinis tyrimas ir

(28)

reikalauti papildomo tyrimo. Gali būti ne toksveiksminga s kitiems pašarams (išskyrus javus). patvirtinimas, gali kainuoti daugiau. HPLC (aukšto veikimo skysčio chromatografija). Lengviau gauti kokybiškesnius rezultatus. Galima nustatyti daugiau kaip vienos rūšies mikotoksiną. Gali būti brangesnis nei kiti tyrimo metodai. Mikotoksinų buvimo įrodymas gali reikalauti papildomo tyrimo. 25 ir daugiau JAV dolerių. GC/MS (dujų chromatografija/ mas÷s spektroskopija) Galima nustatyti mikotoksiną be papildomo testavimo. Galima nustatyti daugiau kaip vienos rūšies mikotoksiną. Brangesnis nei kiti tyrimo metodai. Nuo 50 iki 100 JAV dolerių.

Yra ginčijimasi, ar pašaruose esančių pel÷sių auginimas ir identifikavimas suteikia naudingą informaciją užkr÷timo mikotoksinu įvertinimui. Pel÷sių buvimas ar nebuvimas nebūtinai rodo mikotoksinų buvimą ar nebuvimą. Kartais mes nerandame reikšmingo žinomų mikotoksinų kiekio pašaruose, kurie atrodo labai supeliję, o randame palyginti aukštą mikotoksinų koncentraciją pašaruose, kurie atrodo labai gerai. Laboratorijos, kurios augina pel÷sius, paprastai raportuoja apie koloniją formuojančius vienetus grame ar kilograme pašaro. Tačiau pel÷sių skaičiavimas pašaruose nelaikomas mikotoksinų buvimo pašaruose indikatoriumi ir paprastai ignoruojamas įvertinant galimą užkr÷timą mikotoksinais. Pel÷sių, rastų pašaruose, identifikavimas gali tur÷ti šiokios tokios reikšm÷s įvertinant užkr÷timo mikotoksinais galimybę. Naudingiausias yra pašaruose esančių pel÷sių genties ir rūšie

(29)

nustatymas. Tačiau sunku nustatyti, ar tam tikras pel÷sis, rastas pašaruose, gali gaminti mikotoksinus. Pel÷siai, galintys gaminti mikotoksinus, vadinami toksigeniniais. Netgi jeigu yra nustatyta pel÷sio gentis ir rūšis, gali būti neįmanoma nustatyti, ar tas konkretus pel÷sis priklauso toksigeninei padermei. Jei nustatyta tik gentis, dar sunkiau pranašauti, ar pel÷sis yra toksigeninis. Jeigu tikimasi, kad identifikuotas pel÷sis gali būti toksigeninis, neįmanoma nustatyti, ar pel÷sis turi arba aktyviai gamina mikotoksinus pašaruose. Mikotoksinų buvimas arba nebuvimas gali būti nustatytas tik cheminiais mikotoksinų tyrimais.

Kokybinių cheminių tyrimų rezultatai susideda iš dviejų dalių, kurių abi yra labai svarbios: skaičiaus ir koncentracijos vienetų. Pvz., jeigu sakoma, kad aflatoksinų koncentracija yra 30, yra didelis skirtumas, ar tai bilijonin÷s dalys (ppb), ar milijonin÷s dalys (ppm).

N÷ vienas tyrimo metodas negali nustatyti, ar pavyzdyje tikrai n÷ra mikotoksinų. Kiekvienas metodas turi nustatymo ribas. Jeigu koncentracija, esanti pavyzdyje, yra žemiau nustatymo ribos, ji negali būti aptikta. Tod÷l reik÷tų nurodyti nustatymo ribas.

(30)

Priedas nr. 2

AFLATOKSINAI

Aflatoksinai yra mikroskopinių grybų Aspergillus flavus, Aspergillus parasiticus, Aspergillus candidus, Aspergilus oryzae ir tam tikrų Penicilium kamienų sintetinami toksinai.

Skiriami tokie aflatoksinai:

B1 – labiausiai paplites pašaruose, pats toksiškiausias. B2

G1 G2

M1 – išsisikiria su karvių ir kitų žinduolių, kurie gauna užterštą pašarą, pienu. Jo koncentracija piene gali siekti iki 0,33 µg/l ir tokia gali išlikti 3-4 dienas su÷dus pašarą.

M2

Geriausiai yra ištirtos tos rūšys, kurios dažniausiai aptinkamos augalin÷s kilm÷s pašaruose. Aflatoksinai paplitę visame pasaulyje šilto ir dr÷gno klimato zonose. Jų producentai dažniausai aptinkami žem÷s riešutuose. Taip pat paplitę grūduose (sorgų, kukurūzų) ir jų produktuose, graikiniuose riešutuose, migdoluose, medviln÷s s÷klose, lazdyno riešutuose, pistacijose. Nors ir mažiau, bet aflatoksinų aptinkama ir kviečiuose, miežiuose, žirniuose, avižose. Palankiausia temperatūra susidaryti aflatoksinams yra 27-30 laipsniai, optimali substrato dr÷gm÷ 18 %. Susidarius palankioms sąlygoms mikroskopiniai grybai gerai dauginasi, o ju išskiriami mikotoksinai blogina pašaro kokybę ir mitybinę vert÷: pakinta pašaro kvapas, skonis, struktūra, kinta ir pašaro chemin÷ sud÷tis. Tokį pašarą parščiau ÷da gyvuliai, pašaras blogiau įsisavinamas, pasireiškia intoksikacijos, mikotoksikoz÷s (tai ligos, kuriomis suserga gyvuliai ar paukščiai, su÷dę pašarų, užkr÷stų mikroskopinių grybų toksinais).

Aflatoksinų kiekis pašaruse priklauso nuo: Temperatūros;

Substrato dr÷gm÷s;

Aplinkos, kurioje augo augalai; Derliaus nu÷mimo laikas; Sand÷lių sanitarijos; Laikymo sąlygų.

(31)

Mikotoksinai gali sukelti ūmius ir l÷tinius gyvulių, paukščių ir žuvų susirgimus, jie pasižymi kancerogenin÷mis, mutagenin÷mis, teratogenin÷mis bei kitomis žalingomis savyb÷mis. Net ir mažos jų doz÷s turi imunosupresinių savybių. O d÷l sisilpn÷jusios imunin÷s sistemos gali pasireikšti įvairios infekcin÷s ligos. Dažniausiai pašaruose n÷ra pakankamo mikotoksinų kiekio, kuris gal÷tų sukelti ūmias toksikozes.

Ūmus apsinuodijimas aflatoksinais sukelia: depresiją,

diar÷ja (viduriavimą), sumaž÷ja gyvulio apetitas, pagaus÷ja seiletekis, pakyla temperatūra, saus÷ja nosies veidrod÷lis.

Galvijams padid÷ja kepenys, inkstai, pasireiškia navikinis efektas. Kiaul÷ms pakenkiamos kepenys, d÷l hemoragijų gali atsirasti kraujosruvų, nes padid÷ja kapiliarų laidumas. Paukščiams surieb÷ja kepenys, atsiranda hemoragijos, įvairųs nerviniai simptomai.

Išskrodus gyvulius, kritusius nuo ūmios intoksikacijos, randamos kraujosruvos visuose organuose, surieb÷jusios kepenys ar kepenu nekroz÷ (aogano ląstelių ar jo dalies žuvimas, dažniausiai d÷l sutrikusios kraujotakos) tulžies proliferacija (gleivin÷s išves÷jimas), virškinamojo trakto uždegimai. Visiems gyvūnams, gaunantiems dideles aflatoksinų dozes, pries gaisant būdingi motorikos (judesių) sutrikimai, apatija.

L÷tiniai susirgimai pasireiškia, kai nedideli aflatoksinu kiekiai gaunami su maistu. D÷l l÷tinio poveikio gali išsivystyti kepenų ir kitų organų vežys. Pvz., žiurk÷ms sukelia žarnyno, snukio gleivin÷s, nosies ir trach÷jos piktybinius auglius; avims sukelia nosies vežį.

Aflatoksinai yra plataus poveikio toksiniai junginiai, jie gali sukelti atologinius pakitimus daugelyje organizmo sistemų. Pagrindiniai aflatoksinų sukeliami patologiniai procesai:

Hemoragijos – atsiranda d÷l padid÷jusio kapiliarų pralaidumo. D÷l to atsiranda kraujosruvų tiek paodyje, tiek organų paviršiuje. D÷l kraujosruvų plaučiuose gyvulys gali atsikos÷ti krauju, kai kraujosruvų yra skrandyje vemia apvirškintu krauju su pašaro priemaišomis, kraujo gali išsiskirti ir su išmatomis, šlapimu.

Hepatotoksiniai efektai – sutrikus lipidų transportui iš kepenų, riebalai kaupiasi, kepenys surieb÷ja.

(32)

Kepenų nekroz÷ - d÷l endoplazminio tinklo degeneracijos žuna kepenų ląstel÷s, kepenys nustoja funkcionuoti, o irimo produktai dar labiai intoksikuoja organizmą,

Raumenų distrofija - kiekvieną raumeninę skaidulą gaubia jungiamojo audinio dangalas – sarkolema, kai ją paveikia aflatoksinai ji susilpn÷ja ir tai lemia raumenų silpnumą, be to aflatoksinai mažina proteinų sintezę raumenų ląstel÷se.

Imunosupresiniai efektai – dauguma antikunių yra balttymai, o sutrikus proteinų sintezei silpn÷ja humoralinis imunitetas, d÷l makofagų išsekimo susilpn÷ja ir ląstelinis imunitetas. Susilpn÷jus imunitetui gyvuliai tampa jautresni infekcin÷ms ligoms.

Mutageniniai efektai – aflatoksinų aktyvaus metabolito – epoksino susidarymas ir susijungimas su nukleinin÷mis rūštimis trukdo RNR polimerazei nurašyti informacija nuo DNR d÷l to ir kyla įvairios mutacijos.

Patys aflatoksinai n÷ra tokie nuodingi ar kancerogeniški, kaip jų dariniai, kurie susidaro kai kepenyse juos oksiduoja fermentai oksidaz÷s.

Gyvulių jautrumas priklauso nuo jų amžiaus, lyties ir mitybos. Jautriausios aflatoksinams yra kiaul÷s, triušiai, ančiukai, up÷takiai, mažiausiai jautrios yra pel÷s, žiurk÷s ir vištos. Pagrindinis kelias per kurį aflatoksinai patenka į organizmą – virškinamasis traktas. Aflatoksinų pusperiodis (laikas, per kurį suskyla pus÷ patekusio aflatoksinų kiekio) organizme yra 12-15 valandų. Suš÷rus žym÷tą

(33)

aflatoksiną, po 30 minučių jis jau aptinkamas kepenyse, po 2-3 valandų – inkstuose, antinkščiuose, blužnyje. O tulžyje jo buna jau po 5 minučių.

Per burną patekę į virškinamąjį traktą, aflatoksinai su vartų venos krauju patenka į kepenis, kur vyksta jų biotransformacija, o metabolizmo produktai patenka į tulžį ir pašalinami su išmatomis, arba patekę į inkstus šalinami su šlapimu.

Kaip ir kitos mikotoksikoz÷s, aflatoksikoz÷s, neperduodamos transmisiniu keliu; gydymas antibiotikais ar kitais medikamentais neefektyvus ar visai neveikia; susrgimų protrūkiai dažniausiai susiję su specifiniu pašaru ar jo dalimi; lauko protrūkiai dažniausiai sezoniniai.

(34)

Priedas nr. 3

MIKOTOKSINŲ NUSTATYMAS MODEC DECON FORMULE

Laboratorijoje buvo atliktas analitinis testavimas, naudojant Modec Decon formulę. Modec Decon formul÷s trijų dalių formulavimas ( dalys A,B,C) buvo sumaišytos pagal instrukciją pakuot÷je ir tuoj pat panaudotas. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti būtent šio formulavimo efektyvumą keletui įprastų mikotoksinų. Mikotoksinai natūraliai gaunami iš pel÷sių. Kai kurie iš šių toksinų turi rimtą poveikį žmonių ir gyvulių sveikatai. Mikotoksinai, kurie buvo pasirinkti šiam tyrimui, buvo iš aflatoksinų grup÷s (aflatoksinas B1,B2,G1,G2) ir Deoxynivalenolis(žinomas kaip DON). Šie toksinai buvo pasirinkti, kadangi jie dažniausiai randami.

JAV Maisto ir vaistų administracija reguliuoja aflatoksiną, kuris yra plačiai žinomas kaip kepenų karcinogenas. Šie nurodymai skiriasi priklausomai nuo prekių, bet dažniausiai numato 20ppb veikimo lygį produktams, naudojamiems žmonių maistui. Kitas mikotoksinas, Deoxynivalenolis, paprastai randamas kviečiuose ir kviečių produktuose. Patariama, kad deoxynivalenolio lygis kvietinių miltų produktuose neviršytų 1ppm. Šis toksinas sukelia sveikatos problemas ir žmon÷ms, ir gyvūnams. DON sukelia virškinamojo trakto problemas, svoriokritimą, maisto atsisakymą, v÷mimą bei imunin÷s sistemos susilpn÷jimą. Gamintojai, naudojantys kviečių produktus yra nuolat tikrinami, siekiant užtikrinti, kad produktai neviršytų siūlomo lygio.

Eil÷ įvertinimų buvo sukurta, siekiant nustatyti Modec Decon formul÷s efektyvumą prieš aflatoksiną ir DON. Modec Decon formul÷ buvo įvesta nedideliais kiekiais į produktus, turinčius gryną toksiną. Tada produktai buvo tiriami ir įvertinami HPLS (aukšto spaudimo skysčio chromatografu), siekiant nustatyti likusio toksino kiekį. Taip pat buvo atliekamas kontrolinis tyrimas.

Šios lentel÷s apibendrina trimo rezultatus:

AFLATOKSINAI Modec Decon formul÷s įliejimo kiekis µl (1000µ=1ml) Toksino įliejimo kiekis ng Reakcijos laikas minut÷mis Likusių toksinų kiekis pg HPLC analiz÷ parod÷ Išvada

5µl 50ng 5min Mažiau kaip 10pg Trigubas

nustatymas

Pilnas toksinų sumaž÷jimas

10µl 50ng 5min Mažiau kaip 10pg Trigubas

nustatymas

Pilnas toksinų sumaž÷jima

(35)

25µl 50ng 5min Mažiau kaip 10pg Trigubas nustatymas Pilnas toksinų sumaž÷jima Kontrolinis tyrimas Modec Decon formul÷s įliejimo kiekis µl (1000µ=1ml) Toksino įliejimo kiekis ng Reakcijos laikas minut÷mis Likusių toksinų kiekis, % HPLC analiz÷ parod÷ Išvada 5µl 50ng 5min 95.3 Dvigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio 10µl 50ng 5min 99.0 Dvigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio 25µl 50ng 5min 103.7 Dvigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio DEOXYNIVALENOLIS Modec Decon formul÷s įliejimo kiekis µl (1000µ=1ml) Toksino įliejimo kiekis ng Reakcijos laikas minut÷mis Likusių toksinų kiekis ng HPLC analiz÷ parod÷ Išvada

25µl 6,6ng 15min Mažiau kaip 10ng Trigubas

nustatymas

nustatymas Pilnas toksinų sumaž÷jimas Kontrolinis tyrimas Modec Decon formul÷s įliejimo kiekis µl (1000µ=1ml) Toksino įliejimo kiekis ng Reakcijos laikas minut÷mis Likusių toksinų kiekis, % HPLC analiz÷ parod÷ Išvada 25µl 6,6ng 15min 104.3 Trigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio 50µl 6,6ng 15min 104.2 Trigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio 75µl 6,6ng 15min 99.0 Trigubas nustatymas N÷ra statistinio toksinų koncentracijos pokyčio

(36)

Kaip rodo lentel÷s, Modec Decon formul÷ sumažino aflatoksiną B1,B2,G1 ir G2 Bei Deoxynivalenolį. Kontroliniai pavyzdžiai parodo, kad toksinai egzistuoja kai n÷ra panaudojama pilna Modec Decon formul÷. Kontroliniuose pavyzdžiuose buvo naudojamas tik vienas iš trijų Modec Decon komponentų. Be to, lentel÷s rodo, kad užkr÷timo sumaž÷jimas labai ryškiai skiriasi.