LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Bukovskytė
SENYVO AMŽIAUS ASMENŲ GYVENSENOS YPATUMAI IR SĄSAJOS SU
SVEIKATA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Gyvensenos medicina)
Studentas Mokslinis vadovas Ieva Bukovskytė prof. Ričardas Radišauskas 2020.01.03 2020.01.03
2
SANTRAUKA
Ieva Bukovskytė. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumai ir sąsajos su sveikata. Magistrinio baigiamasis darbas.
Darbo vadovas – prof. Ričardas Radišauskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2020; 59 p.
Tyrimo tikslas: Ištirti Vilniaus ir Kauno miestų senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus ir sąsajas su sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus
2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų asmenų subjektyvią sveikatą ir sveikatos nusiskundimus 3. Nustatyti senyvo amžiaus asmenų gyvensenos sąsajas su jų sveikata
Tyrimo metodika:
Tyrimas buvo atliktas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. anketinės apklausos būdu. Ištirti 243 senyvo amžiaus asmenys: 173 asmenys Vilniaus senjorų socialinės globos namuose ir 70 Kauno bendruomenės centre ,,Girsta“.
Tyrimo išvados:
1. Dauguma respondentų valgo 3-4 kartus per dieną, dažniausiai grūdinius produktus ir mėsą, bei išgeria 1-2 litrus vandens. Rečiausiai tyrimo dalyviai valgo žuvį ir jos produktus. Daugiau nei puse senyvo amžiaus asmenų užsiima fiziškai aktyvia veikla, dažniausiai 1-2 kartus per savaitę vaikščioja. Beveik dešimtadalis tyrimo dalyvių rūko bei vartoja alkoholį. Daugiau kaip pusė respondentų turėjo antsvorį, penktadalis buvo nutukę. Daugumos senyvo amžiaus asmenų miego kokybė yra patenkinama.
2. Beveik pusė tyrime dalyvavusių senyvo amžiaus asmenų savo sveikatą vertina kaip labai gerą. Vyrai reikšmingai dažniau nei moterys savo sveikatą vertino, kaip labai gerą. Jaunesni respondentai savo sveikatą vertino prasčiau. Įgiję pradinį / vidurinį bei aukštąjį universitetinį išsilavinimą savo sveikatą vertino geriau, nei įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Daugiau nei pusės respondentų nuomone, jų sveikata per metus pagerėjo. Stebima tendencija, kad susituokę
3
bei įgiję pradinį ar vidurinį išsilavinimą senjorai dažniau manė, kad jų sveikata per metus pagerėjo. Kad sveikata išliko panaši ar pablogėjo, manė reikšmingai jaunesni respondentai.
3. Asmenys, kurių svoris per metus sumažėjo, per dieną valgė rečiau. Senyvo amžiaus asmenys, kurie per metus priaugo svorio, per dieną išgerdavo mažiau vandens. Respondentai, kurių svoris per metus nepakito, maisto gamybai dažniau naudojo sviestą. Kuo daugiau senyvo amžiaus asmenys valgo grūdinių produktų ir daržovių, tuo jų kūno svoris yra mažesnis. Respondentų, neužsiimančių fizine veikla, miego kokybė blogesnė.
4
ABSTRACT
Ieva Bukovskytė. Lifestyle peculiarities of the elderly and associations with health. Master's thesis.
Research supervisor - prof. Ričardas Radišauskas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2020; 59 p.
Research aim: To investigate the peculiarities of elderly people living in Vilnius and Kaunas cities and their connectons with health.
Research tasks:
1. To assess the lifestyle peculiarities of the elderly
2. To identify and evaluate subjective health and health complaints of research subjects 3. To determine associations between the lifestyle of the elderly and their health
Research methodology:
The study has been conducted since September 16 2019 until November 14 2019 by using a questionnaire. 243 elderly persons were inquired: 173 people in Vilnius social care home for seniors and 70 in Kaunas community center “Girsta”.
Research findings:
1. Most of the respondents eat 3-4 times a day, mostly grain products and meat, and drink 1-2 liters of water. Participants rarely eat fish and fish products. More than half of the elderly are engaged in physical activity, usually going for walks 1-2 times a week. Almost a tenth of the study participants smoke and use alcohol. More than half of the respondents were overweight, one fifth were obese. Most elderly people have a satisfactory sleep quality.Almost half of the elderly in the study rated their health as very good. More than half of the respondents had their health improve over the year, and less than half had reported no change or slight deterioration. Men were significantly more likely to rate their health as very good but less often copared to women.
2. Almost half of the elderly in the study rated their health as very good. Men were significantly more likely than women to rate their health as very good. Younger respondents rated their health worse. Graduates of primary / secondary and higher university education rated their health better than those of non-university education. More than half of the respondents believe that their health has improved over the year. There is a trend that seniors who are married and have completed primary or secondary education are more likely to feel that their health has improved
5
over the years. Significantly younger respondents felt that their health remained similar or worsened.
3. Individuals who lost weight throughout the year eat less frequently during the day. Elderly people who gained weight throughout the year drank less water per day. Respondents whose weight did not change during the year were more likely to use butter for food production. The more elderly people eat grain products and vegetables, the lower their body weight. Respondents not engaged in physical activity are less likely to have good sleep quality.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui gerb. prof. Ričardui Radišauskui už skirtą laiką bei patarimus rašant magistrinį baigiamąjį darbą.
7
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Sveikatos apibrėžimas ir veiksniai, darantys įtaką sveikatai ... 12
1.2. Senyvo amžiaus asmenų subjektyvi ir objektyvi sveikata ... 14
1.3. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumai ... 15
1.3.2. Senyvo amžiaus asmenų fizinis aktyvumas ir kritimo rizika ... 17
1.3.3. Senyvo amžiaus asmenų miego kokybė ... 20
1.3.4. Senyvo amžiaus asmenų žalingi įpročiai ... 21
1.4 . Namų ir išorinės aplinkos infrastruktūros pritaikymas senyvo amžiaus asmenų fiziniam aktyvumui bei sveikatingumui išsaugoti ... 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas... 24
2.3. Tyrimo bioetika ... 24
2.4. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos ... 24
2.5. Tyrimo metodika ... 26
2.6. Statistinės analizės metodika ... 27
3. REZULTATAI ... 28
3.2. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumai ... 28
3.3. Senyvo amžiaus asmenų subjektyvi sveikata ir sveikatos nusiskundimai ... 37
3.4. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ir sveikatos sąsajos ... 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
8
SANTRUMPOS
PSO – pasaulio sveikatos organizacija
LR – Lietuvos Respublika
ŽPV- žmogaus papilomos virusas JTO – Jungtinių Tautų Organizacija
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
HI- higienos institutas
LSMU-Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
ES-Europos Sąjunga
ŠKL-širdies ir kraujagyslių ligos KMI-kūno masės indeksas
9
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje senėjimas yra tikras iššūkis, kuris paveikia tiek turtingas, tiek vargingai gyvenančias šalis [38]. Vyresnių nei 65 metų gyventojų procentinė dalis per pastaruosius 10 metų didėja ir toliau didės dar ateinančius 20 metų, o to pagrindinė priežastis yra ilgėjanti gyvenimo trukmė [10]. Šiandiena senyvo amžiaus asmenys (65 ir vyresni) sudaro 7 ar daugiau procentų visų gyventojų daugelyje pasaulio vietų. Gyventojų senėjimas XXI a. yra vyraujantis demografinis reiškinys. Pagrindiniai veiksniai, kodėl didėja vyresnių žmonių populiacija yra mažėjantis vaisingumas bei ilgėjanti gyvenimo trukmė. Žmogaus istorijoje precedento neturintis visuomenės senėjimo reiškinys sukelia didelius pokyčius, kurie susiję su žmogaus pajėgumu ir jo poreikiais, kurie gali turėti reikšmingą poveikį užimtumui, santaupoms, vartojimui, ekonomikos augimui ir kt. Prognozuojama, kad iki 2050 m. tik 33 šalyse gyvens vyresni žmonės, kurių bendra populiacija nesieks 7 procentų. Tuo pačiu metu vyresnio amžiaus žmonių dalis viršys 21 procentą 94 šalyse, įskaitant 39 šalis, kuriose 28 ar daugiau procentų visų gyventojų yra vyresnio amžiaus žmonės [2].
HI duomenimis, prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m., 60 ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys beveik trečdalį (28,9 proc.) visų šalyje gyvenančių piliečių. Tikimasi, kad visuomenės senėjimas ir toliau išliks aktualus – 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šioje amžiaus grupėje [39].
Vyresnio amžiaus suaugusieji yra sparčiausiai auganti visuomenės dalis, kuri turi didžiausią lėtinių ligų ir būklių procentą ir jiems reikalingos didžiausios visų amžiaus grupių ilgalaikės priežiūros išlaidos [11]. Taigi kenčia ne tik žmogaus gyvenimo kokybė, tačiau didėja ir finansinė našta valstybei.
Jungtinėse Amerikos Valstijose maždaug trys ketvirtadaliai mirštančiųjų yra 65-erių metų ir vyresni žmonės. Daugiausia mirčių sukelia lėtinės ligos tokios kaip širdies ligos, vėžys, insultas, cukrinis diabetas ar Alzheimerio ligos. Vieni mano, kad be drastiškos medicinos pažangos nepavyks sumažinti sergamumo ir su juo susijusio mirtingumo, tačiau kiti mano priešingai. Tokios šalys kaip Japonija yra pasiekusios žymiai didesnę gyvenimo trukmę, kadangi šioje šalyje yra daug išsilavinusių žmonių, kurie renkasi sveikesnį gyvenimo būdą [37].
Jungtinėse Amerikos Valstijose apie šeštadalis visų valstybės pajamų yra panaudojamos su sveikata susijusiems tikslams. Greitai senstančioje visuomenėje senyvo amžiaus asmenims tenka nuo septynių iki dešimties kartų didesnės išlaidos sveikatos priežiūrai lyginant su jaunais žmonėmis. Kaip jau minėta daugiau nei pusė visų mirčių Jungtinėse Amerikos Valstijose yra sukeltos lėtinių ligų. Lėtinių ligų paplitimas dramatiškai auga su amžiumi. Daugiau kaip 80 proc.
10
žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus, turi bent vieną lėtinę ligą. Lietuvoje šie skaičiai dar didesni. Vienas pagrindinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Europos Sąjungoje net trys ketvirtadalius mirtingumo priežasčių sudaro ŠKL ir piktybiniai navikai. Lietuvos mirtingumo nuo ŠKL rodiklis buvo 4 vietoje ES, nuo piktybinių navikų – 9 vietoje. Nutukimas gerokai padidina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, artritu ir kitomis jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligomis, tai pat didina riziką turėti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. 2014 m. Lietuvoje nutukę žmonės sudarė 17,3 proc. populiacijos (ES šalių vidurkis – 15,9 proc.) [44].
Senyvo amžiaus asmenų mirties rizikos veiksniai, kurie yra nekintami literatūroje dažniausiai apibūdinami kaip amžius ir lytis. Tarp rizikos veiksnių, kurie yra keičiami - gyvenimo būdas (pvz.: rūkymas, mityba, fizinio aktyvumo stoka, socialinė izoliacija, neigiamas savo sveikatos vertinimas ir kt. [43].
Gyvenimo būdas daro labai didelę įtaką žmogaus sveikatai, vien nuo asmens elgsenos priklauso tiek pat, kiek nuo socialinės bei fizinės aplinkos, genetinių veiksnių bei medicininės priežiūros kartu sudėjus, todėl šiai sričiai reikėtų skirti ypatingai daug dėmesio siekiant sumažinti rizikos veiksnių poveikį, žalingus įpročius keičiant tinkamais. Sveika mityba yra labai svarbus veiksnys sveikatai, nuo kurio gali priklausyti daugelio ligų atsiradimas. Laikantis pagrindinių mitybos principų bei aktyviai leisdamas laisvalaikį žmogus gali sumažinti galimybę sirgti ŠKL, 2 tipo cukrinio diabetu ir kt. lėtinėmis ligomis [44].
Socialiniai veiksniai taip pat lemia individo sveikatos būklę. Visuomenės išteklių nelygumai skiriasi ir gali būti ryškūs. Šie nelygumai gali reikšti skirtumą tarp gyvenimo ir mirties, tarp energijos kupino gyvenimo ir geros sveikatos arba gyvenimo, kurį vargina lėtinės ligos ir prasta sveikata. Šiuos nelygumus sąlygoja išsilavinimo lygis, užimtumas, pajamos, šeima ir socialinė parama, visuomenės saugumas ir kt. [20].
Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse matomas visuomenės senėjimo reiškinys atneša daug įvairių problemų. Šios problemos susijusios su lėtinėmis ligomis, kurios yra vienos pagrindinių senyvo amžiaus asmenų ligų. Šios ligos senyvo amžiaus asmenims neprideda gyvenimo kokybės, tačiau dar ir atneša naštą ir valstybei iš finansinės pusės. Viena pagrindinių prevencinių priemonių siekiant mažinti lėtinių ligų išsivystymą yra gyvensenos keitimas.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Ištirti Vilniaus ir Kauno miestų senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus ir sąsajas su sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus
2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų asmenų subjektyvią sveikatą ir sveikatos nusiskundimus 3. Nustatyti senyvo amžiaus asmenų gyvensenos sąsajas su jų sveikata
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1
.
Sveikatos apibrėžimas ir veiksniai, darantys įtaką sveikataiPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 1948 metais apibrėžta ir iki šių dienų išlikusi sveikatos sąvoka: Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [1].
Taip pat PSO yra nurodžiusi ir pagrindinius savo konstitucijos principus: 1. Sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, protinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis, kuomet nesergama jokia liga ar neturima jokios negalios 2. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties, turi visiškai lygias teises kartu su kitais įgyti aukščiausią įmanomą sveikatos lygį [40].
Tuo tarpu LR Sveikatos sistemos įstatymo apibrėžimas sveikatą apibrėžia taip: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“ (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994) [42]
Veiksniai darantys įtaką sveikatai
Pagal PSO yra daugybe veiksnių, kurie daro įtaką asmenų ir bendruomenių sveikatai. Žmonių sveikatą lemia jų aplinka ir aplinkybės. Didelę įtaka daro veiksniai, tokie kaip gyvenamoji vieta, aplinkos būklė, genetika, pajamos ir išsilavinimo lygis bei santykiai su draugais ir šeima. Tuo tarpu veiksniai, tokie kaip galimybė naudotis ir naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis dažnai daro mažesnį poveikį. Pagrindiniai veiksniai lemiantys sveikatos būklę yra šie:
1.Socialinė ir ekonominė aplinka 2.Fizinė aplinka
3.Asmens individualios savybės ir elgesys [43].
Pagrindiniai veiksniai, kurie daro įtaką sveikatai yra skirstomi į kelias plačias kategorijas: 1. Politikos formavimas
Politikos formavimas daro didelę įtaką asmenų ir gyventojų sveikatai. Pavyzdžiui, padidinus tabako pardavimo mokesčius galima pagerinti gyventojų sveikatą, nes sumažėja tabako gaminius vartojančių žmonių. Kai kurios strategijos ilgą laiką paveikia visus gyventojus ir kartu padeda keisti individualų elgesį. Pavyzdžiui, 1966 m. Greitkelių saugos įstatymas ir Nacionalinis eismo ir motorinių transporto priemonių saugos įstatymas įgaliojo vyriausybę nustatyti ir reglamentuoti motorinių transporto priemonių ir greitkelių standartus. Dėl to padidėjo automobilių, įskaitant saugos diržus, saugos standartai, o tai savo ruožtu sumažino sužeidimų ir mirties atvejų skaičių dėl motorinių transporto priemonių avarijų [21].
13
Šie veiksniai atspindi fizines sąlygas, kuriose žmonės gimsta, gyvena, mokosi, žaidžia, dirba ir sensta. Socialiniai ir fiziniai sveikatą lemiantys veiksniai daro įtaką įvairiems sveikatos, funkcionavimo ir gyvenimo kokybės padariniams [21].
Socialinių veiksnių pavyzdžiai: išteklių prieinamumas patenkinti dienos poreikius, pavyzdžiui, švietimo ir darbo galimybės, atlyginimas pragyvenimui, sveikas maistas; Socialinės normos ir požiūriai, tokie, kaip diskriminacija; Socialinė parama ir socialinė sąveika; Socialinės ir ekonominės sąlygos, tokios kaip koncentruotas skurdas; Kokybiškos mokyklos; Viešas saugumas ir kt. [8].
Fizinių veiksnių pavyzdžiai: natūrali aplinka, tokia kaip augalai, oras, klimato kaita; Pastatyta aplinka, tokia kaip pastatai ir transportas; Darbo vietos, mokyklos, poilsio vietos; Fizinės kliūtys, ypatingai žmonėms su negalia ir kt. [21].
3. Sveikatos paslaugos
Sveikatos apsaugą gali paveikti tiek galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek sveikatos paslaugų kokybė. Negalėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis arba jų ribota prieiga daro didelę įtaką asmens sveikatos būklei. Pavyzdžiui, kai asmenys neturi sveikatos draudimo, jie mažiau linkę dalyvauti profilaktinėje priežiūroje ir labiau linkę atidėti gydymą. Sveikatos priežiūros paslaugų naudojimosi kliūtys yra šios: prieinamumo stoka, brangiai kainuoja, trūksta draudimo, ribotos kalbos galimybės. Šios kliūtys gali lemti nepatenkintus sveikatos poreikius, negalėjimą gauti prevencinių paslaugų, hospitalizacijos, kurių galima buvo išvengti [21].
4. Individualus elgesys
Ši kategorija taip pat turi įtakos sveikatos rezultatams. Pavyzdžiui, jei asmuo mes rūkyti, jo rizika susirgti širdies liga labai sumažėja. Daugelyje visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros intervencijų daugiausia dėmesio skiriama individualaus elgesio, pavyzdžiui piknaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, dietos ir fizinio aktyvumo keitimu. Teigiami asmeninio elgesio pokyčiai gali sumažinti lėtinių ligų skaičių šalyje. Individualaus elgesio pavyzdžiai, kurie lemia sveikatos būklę: dieta; fizinis aktyvumas; alkoholio, cigarečių ir narkotinių medžiagų vartojimas; rankų plovimas [21].
5. Biologiniai ir genetiniai faktoriai
Kai kurie biologiniai ir genetiniai veiksniai konkrečioms populiacijoms daro įtaką labiau nei kiti. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus suagusieji dėl fizinio ir pažintinio senėjimo biologiškai linkę būti prastesnės būklės nei paaugliai. Biologinių ir genetinių sveikatą lemiančių veiksnių pavyzdžiai: amžius; lytis; ŽPV statusas; paveldimos būklės, tokios kaip pjautuvinė anemija, hemofilija ir cistinė fibrozė; šeimos anamnezėje susirgimai širdies ligomis [21].
14
1974 m. M. Lalonde įvardino svarbiausius gyvensenos veiksnius (1 pav.), kurie daro įtaką sveikatai: 10 proc. asmens sveikatos lemia medicininė pagalba, 20 proc. – aplinka ir jos tarša, 20 proc. – paveldimumas ir didžiąją dalį - 50 proc. – gyvensena [39].
Chakravarty ir kt. nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonės turintys mažiau elgesio rizikos veiksnių (antsvoris, rūkymas, neveiklumas) turi mažesnę negalią ir geresnį išgyvenamumą [13].
Taip pat Van den Brandt pasiūlė, jog pavaldumas keturiems keičiamiems sveikos gyvensenos veiksniams (sveika mityba, nerūkymas, normalus svoris ir reguliarus fizinis aktyvumas) gali žymiai sumažinti priešlaikinį mirtingumą [12].
Taigi didžioji dalis asmens sveikatą įtakojančių veiksnių gali būti keičiami, priklausomai nuo paties individo norų bei pastangų.
1.pav Žmogaus sveikatą lemiantys veiksniai
1.2. Senyvo amžiaus asmenų subjektyvi ir objektyvi sveikata
Sveikatos būklę galima įvertinti objektyviais ir subjektyviais rodikliais. Vienas iš subjektyvių rodiklių, kuomet asmenų klausiama, kaip jie bendrai vertina savo sveikatą. Išlieka nemažai tarptautinį palyginimą komplikuojančių aspektų – socialiniai bei kultūriniai skirtumai, amžiaus struktūros ypatumai (ten, kur didesnė dalis vyresnio amžiaus asmenų, sveikatos būklė gali būti įvertinta prasčiau) bei tai, jog atsakymams įtakos galėjo turėti skirtinga klausimo formuluotė, tačiau nepaisant to, savo sveikatos vertinimo rodiklis yra svarbus, nes padeda geriau nuspėti ateities medicininių paslaugų poreikį ir mirtingumą [45].
Gydantis, subjektyvi sveikata yra svarbus terapinės sėkmės rodiklis. Šis rodiklis taip pat atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos sampratą, kuri supranta sveikatą daugiau nei ligos nebuvimą ir kuri taip pat reiškia subjektyvius sveikatos, psichinės gerovės ir socialinių
Gyvensena Paveldimumas Aplinka Medicininė sveikatos priežiūra
50 proc.
20 proc.
20 proc. 10 proc.
15
santykių įvertinimus. Empirinis tyrimas atskleidė, kad subjektyvūs sveikatos vertinimai yra tokie pat svarbūs savarankiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui, kaip ir objektyvi sveikatos būklė. Be to, subjektyvi sveikata yra reikšminga vyresnio amžiaus žmonių depresijos, hospitalizacijos ir mirtingumo prognozei [14].
Objektyvios sveikatos vertinimas apima: sutrikimų bei negalios įvertinimą, apsilankymų pas gydytoją skaičių, dienų praleistų lovoje skaičių bei hospitalizacijų skaičių per pastaruosius šešis mėnesius, taip pat vertinant objektyvią sveikatą svarbu ligų diagnozės, vartojami vaistai ir buvusios operacijos [15].
Į subjektyvius sveikatos vertinimus ir subjektyvius sveikatos skundus reikia žiūrėti rimtai, kaip į diagnostikos prietaisus, o ne nuvertinti kaip subjektyvų ir todėl menkos vertės [35].
1.3. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumai
Vyresnio amžiaus suaugusiųjų gyvenimo būdo modelių tyrimas yra ypač svarbus, nes elgesio rizikos veiksnių įtaka didėja su amžiumi, o vėlyvame amžiuje atsiranda daug lėtinių ligų. Dėl kumuliacinio neigiamų veiksnių poveikio visą gyvenimą ypač svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės laikytųsi dietos ir sveiko gyvenimo būdo, kuris sumažintų jų mirtingumo riziką dėl sergamumo ir padidintų sveiko senėjimo perspektyvas. Mitybos įpročiai ir kiti keičiami gyvenimo būdo veiksniai yra susiję su mirtingumu nuo visų priežasčių pvz.: koronarinės širdies ligos, širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžio. Keli tyrimai nustatė, jog ilgaamžiškumas ir geresnė sveikata yra susijusi su sveika gyvensena pvz.: nerūkymu, saikingu alkoholio vartojimu, reguliariu mankštinimusi ir kt. Daugybė tyrimų rodo, jog dėmesys senyvo amžiaus asmenų gyvensenai gali padėti jiems priprasti prie sveikesnio gyvenimo ir išlaikyti pasitenkinimą gyvenimu [34].
Žmogaus gyvenimo būdas daro labai didelę įtaką jo sveikatai, t.y. vien tik nuo asmens elgsenos priklauso tiek pat, kiek nuo socialinės, fizinės aplinkos, genetinių veiksnių bei medicininės priežiūros kartu sudėjus, todėl šiai sričiai reikėtų skirti ypatingai daug dėmesio siekiant sumažinti rizikos veiksnių poveikį, žalingus įpročius keičiant tinkamais [45].
1.3.1. Mityba
Pagal PSO – senyvo amžiaus asmenų mitybos poreikiai nėra tiksliai apibrėžti, kadangi su amžiumi mažėja kūno masė bei pagrindinės medžiagų apykaitos normos. Sumažėja ir vyresnio amžiaus žmogaus energijos poreikis vienam kilogramui kūno svorio. Senėjimo procesas daro įtaką ir kitų maistinių medžiagų poreikiui. Nors kai kurių maistinių medžiagų poreikis gali būti sumažėjęs, kai kurie duomenys rodo, kad vėlesniame amžiuje, kai kurių pagrindinių maistinių medžiagų poreikiai gali kaip tik padidėti [22].
16
Tinkamas maistingo maisto vartojimas yra vienas iš svarbiausių dalykų fizinėje, psichologinėje ir socialinėje gerovėje visuose gyvenimo tarpsniuose įskaitant ir senyva žmonių amžių [30].
Mityba yra vienas iš pagrindiniu daugelį sveikatos būklių lemiančių veiksnių, kuris įtakoją ligų vystymąsi, tačiau kartu mityba yra keičiamas gyvenimo būdo veiksnys, kuris gali lemti geresnę sveikatą. Mityba gali įtakoti tokių ligų kaip: išeminė širdies liga, insultas, aterosklerozė, antro tipo diabetas, Alzheimerio liga, nutukimas, daugybinio vėžio vystymąsis, šios ligos dažnai yra pagrindinės sergamumo ir mirties priežastys vakarų visuomenėse bei kitur. Apskritai kūno masė, bazinis medžiagų apykaitos greitis ir energijos poreikis su amžiumi mažėja, tai gali paveikti vyresnio amžiaus asmenų maistinių medžiagų suvartojimą [23]. Dėl visų šių minėtų priežasčių svarbu laikytis sveikos mitybos principų visais gyvenimo tarpsniais, ypatingai vėlesniame amžiuje.
2002 metais PSO ir Tufts universitetas parengė senyvo amžiaus asmenų mitybos gaires. Pagrindinės rekomendacijos, susijusios su maistu remiantis šiomis gairėmis yra šios:
Gaminti kuo daugiau sveikų tradicinių patiekalų iš daržovių ir ankštinių augalų;
Riboti tradicinius patiekalus bei maisto produktus, kurie yra stipriai konservuoti ar marinuoti druskoje. Skatinti naudoti natūralius prieskonius, žoleles;
Susipažinti su kitų pasaulio šalių sveikais tradiciniais produktais ir patiekalais;
Rinktis daug maistinių medžiagų turinčius maisto produktus, tokius kaip žuvis, liesa mėsa, kepenys, kiaušiniai ar sojos produktai (pvz.: tofu ar tempe), taip pat neriebius pieno produktus ar iš mielių pagamintus produktus (pvz.: užtepėles) vaisius ir daržoves, žoleles ir natūralius prieskonius, pilno grūdo grūdus, riešutus bei sėklas;
Vartoti ,,geruosius“ riebalus, kurių gausu riešutuose, sėklose, pupelėse, alyvuogėse ar riebioje žuvyje. Gaminimui naudoti rafinuotus riebalus, skystus aliejus, kurie turi daug omega-3 ir omega-4 riebalų rūgščių;
Mėgautis maistu ir valgymu draugų kompanijoje. Vengti vartoti šventinį maistą (pvz.: ledus, pyragus ir pyragaičius, saldainius ar traškią kiaulieną);
Skatinti maisto pramonę ir greito maisto kavines gaminti paruoštus patiekalus, kuriuose yra mažai gyvulinių riebalų;
Valgyti 5-6 kartus per diena nedidelėmis porcijomis, neriebius patiekalus. Šis modelis susijęs su didesne maisto įvairove, mažesniu kūno riebalų, gliukozės ir lipidų kiekiu kraujyje, ypač, jei didesni patiekalai valgomi dienos pradžioje.
Perduoti savo sveikos mitybos kultūrą, žinias apie sveikatą ir įgūdžius susijusius su sveikata savo vaikams, anūkams ir platesnei bendruomenei.
Reguliariai būti fiziškai aktyviems ir įtraukti pratimus, kurie stiprina raumenis ir gerina pusiausyrą;
17
Vengti dehidratacijos reguliariai vartojant skysčius ir maisto produktus, kuriuose yra daug vandens, ypatingai šilto klimato šalyse [24].
Vandens vartojimas senyvame amžiuje
Nepakankama pagyvenusių žmonių hidracija yra susijusi su padidėjusiu sergamumu ir mirtingumu. Be tromboembolijos, pagyvenusiems žmonėms yra ir daugybė kitų hidratacijos padarinių tokių kaip – delyras, sumišimas, infekcijos, kritimai, lūžiai ir kt. [7].
Dehidratacija yra dažna šios amžiaus gyventojų grupės būklė. Daugelis degeneraciniu su amžiumi susijusių ligų pablogina vyresnio amžiaus žmonių polinkį į dehidrataciją [24].
Dehidratacijos rizikos faktoriai:
Sumažėjęs mobilumas
Regėjimo sutrikimas
Sumišimas ar kiti pažintiniai pokyčiai, kurie mažina komunikacijos galimybes
Tam tikrų vaistų vartojimas, kurie labai padidina dehidratacijos riziką pvz.: diuretikai, vidurius laisvinantys bei raminamieji vaistai (kurie sumažina budrumą bei poreikį gerti)
Visos ūmios patologijos, kurios sukelia karščiavimą, apsunkina ryjima, sukelia viduriavimą arba vėmimą [8].
Paprastai suaugusiems žmonėms reikia išgerti apie 30 ml/kg per dieną, tačiau ši skysčių norma gali būti netinkama nepakankamą svorį turintiems žmonėms ar žmonėms turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Alternatyvus skysčių normos skaičiavimas galėtų būti toks: 100 ml/kg pirmiems 10 kg, 50 ml/kg kitiems 10 kg ir 15 ml/kg likusiems kilogramams. Išskyrus atvejus, kai yra inkstų nepkankamumas ar kitų priežasčių dėl kurių reikėtų apbriboti vartojimą, net ir nepakankamą svorį turintys suaugusieji turėtų suvartoti bent 1500ml skysčių per dieną [24].
1.3.2. Senyvo amžiaus asmenų fizinis aktyvumas ir kritimo rizika
Nei viena reguliariai besimankštinančių žmonių grupė negauna tiek privalumų kiek senyvo amžiaus asmenys. Aerobiniai pratimai jau seniai yra svarbi rekomendacija siekiant užkirsti kelią ir gydyti daugelį lėtinių ir paprastai su amžiumi susijusių ligų, įskaitant nuo insulino nepriklausomą cukrinį diabetą, hipertenziją, širdies ligas ir osteoporozę. Be to tyrimai rodo, kad jėgos treniruotės yra būtinos sustabdyti ar panaikinti sarkopeniją – su amžiumi susijusį kūno baltymų netekimą ir padidinti kaulų tankį. Padidinti senyvo amžiaus asmenų raumenų jėgą ir raumenų masę yra reali strategija skirta išlaikyti šios grupės asmenų funkcinį statusą ir nepriklausomybę. Šios aerobikos ir jėgos treniruotės rekomendacijos yra tinkamos 60 metų ir vyresniems asmenims. Bet kokią mankštos programą visuomet reikia aptarti su savo sveikatos specialistu [24].
18
Fiziniai pratimai pagyvenusiam žmogui turi būti parenkami atsižvelgiant į jų funkcinę būklę (biologinį amžių), ligas, gyvenimo būdą taip pat atsižvelgiant į fizinę veiklą, kurią anksčiau užsieminėjo žmogus, bei kitus faktorius [31].
Rekomendacijos fiziniam aktyvumui:
Aerobiniai pratimai
Senyvo amžiaus asmenys turėtų atlikti bent 30 minučių aerobikos pratimus, pvz.: pasivaikščiojimas, plaukimas, treniruotes baseine ar stacionarių dviračių sportas ir kt. Šiomis veiklomis gali užsiimti kiekvieną dieną ar kiek įmanoma dažniau [24].
Jėgos treniruotės
Jėgos treniruotes rekomenduojama atlikti norinti palaikyti kaulų ir raumenų jėgą. Tačiau norint toliau stiprinti raumenis ir kaulus reikia nuolat didinti treniruotės intensyvumą (svorį). Rekomenduojama:
Jėgos treniruotėmis užsiimti 2-3 dienas per savaitę su poilsio diena tarp treniruočių
Sporto klube vienam pratimui atlikti nuo 8 iki 12 pakartojimų, rekomenduojama pratimus atlikti su stacionariais treniruokliais
Namuose: atlikti 6-8 skirtingus pratimus 2-3 kartus su 8-12 pakartojimų
Jeigu pavyksta teisingai ir lengvai atlikti 12 pratimo pakartojimų, pakeliamą svorį rekomenduojama didinti [24].
Senyvo amžiaus asmenų kritimų rizika
Pagyvenusių žmonių kritimai yra dažna, pavojinga problema. Visų pirma ši problema svarbi nukentėjusiems asmenims, kurių gyvenimo kokybė po nukritimo gali žymiai pablogėti [26]. Apie 60 proc. sužalojimų, gali turėti poveikį senyvo amžiaus žmonių savarankiškumui, kuris gali įtakoti kasdienių darbų atlikimo apribojimą bei priėmimą į ilgalaikę sveikatos priežiūros įstaigą [41]. Taip pat ši problema yra svarbi visuomenės sveikatos sistemai dėl milžiniškų išlaidų susijusių su kritimais ir sužeidimais [28]. Kritimo rizika didėja su amžiumi: maždaug trečdalis vyresnių nei 65 metų žmonių krenta bent kartą per metus, o maždaug pusė iš jų net dažniau. Išskyrus amžių kiti svarbūs kitimo rizikos veiksniai yra ankstesni kritimai, moteriškoji lytis, tuo pat metu vykstantys neurologiniai sutrikimai, gyvenimas slaugos namuose, reguliarus alkoholio vartojimas bei pakartotinio kritimo baimė [26].
Kritimas yra svarbus dėl kelių priežasčių:
Kritimas gali įtakoti rimtus sužalojimus, iki 25 proc. Senyvo amžiaus asmenims prireikia medicininės pagalbos. Klubo lūžiai yra dažni ir jų baiminamasi, taip pat ir antrinės komplikacijos dėl nejudrumo yra dažnos
Antrinis nejudrumas po kritimo yra įprastas ir gali būti savaime niokojantis, nes tai skatina osteoporozė, o tai savo ruožtu padidina lūžių rizika po būsimo kritimo
19
Iki 50 proc. pagyvenusių žmonių negali pakilti po kritimo ne tik dėl sužalojimo, bet dažniausiai dėl fizinio trapumo ir proksimalinio raumenų silpnumo. Pacientams, kurie ilgą laiką guli ant žemės gali išsivystyti dehidratacija, rabdomiolizė, hipotermija ar pneumonija – visa tai gali baigtis mirtimi
Kritimai ir su kritimais susijusios traumos yra pagrindinė priežastis dėl, kurių priema į slaugos namus [27].
Kritimų prevencija
Tam, kad būtų išvengta kritimų reikia pašalinti su kritimu susijusius rizikos veiksnius, bei gydyti pagrindinius sutrikimus, kurie gali tai įtakoti.
Pirminė profilaktika
Skirta senyvo amžiaus asmenims, kurie dar nėra krite ir siekia pašalinti dažniausiai pasitaikančius rizikos veiksnius, pavyzdžiui mankštos stoką ar nereikalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Rizikos veiksnių pašalinimas, kurie tik silpnai susiję su kritimais, pavyzdžiui netinkama avalinė vis tiek gali būti naudingi, jei jie yra pakankamai papiltę bendroje populiacijoje. Osteoporozės prevencija sumažina lūžio tikimybę pacientui nukritus. Ivairios mankštos programos –vaikščiojimas, šokiai – akivaizdžiai pagerina jėgą, ištvermę ir pusiausvyrą, keli tyrimai parodė, kad kritimas smarkiai sumažėjo.
Antrinė prevencija
Skirta vyresnio amžiaus žmonėms, kurie bent kartą yra nukritę ir siekia išvengti pasikartojančių kritimų. Šioje prevencijoje daug dėmesio yra skiriama tam tikrų vidinių ir išorinių rizikos veiksnių pašalinimui, kurie yra labai susiję su kritimais.
Tretinė prevencija
Susijusi su priemonėmis, kurios naudingos senyvo amžiaus žmonėms, kurie labai dažnai krenta ir patiria pasikartojančius sužalojimus, taip pat tiems, kuriems būdingi kritimo rizikos veiksniai, kurių neįmanoma pašalinti antrinės prevencijos būdu. Ši prevencija apima silpnus pagyvenusius žmones, kurie gyvena slaugos namuose bei serga silpnaprotyste, turinčius sunkių motorinių sutrikimų. Šia prevencija siekiama apriboti kritimo padarinius naudojant klubų pagalvėles, diegiant asmenines aliarmo sistemas ar stebint pavienių pagyvenusių žmonių namus [25].
Kritimų prevencijos komandą turėtų sudaryti atitinkamų įgūdžių ir patirties turintys specialistai pvz.: geriatras, neurologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir slaugytojas [9].
20 1.3.3. Senyvo amžiaus asmenų miego kokybė
Miego sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus žmonėms. Manoma, kad 40-70 proc. senyvo amžiaus žmonių patira lėtinį miego sutrikimą. Didesnis miego sutrikimų dažnis yra senyviems žmonėms, kurie turi daug gretutinių ligų. Gretutinės ligos turi papildomą poveikį miego sutrikimams t.y kuo didesnis gretutinių ligų skaičius, tuo didesnis miego sutrikimų procentas [4].
Miego sutrikimai yra susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant kofeino, tabako ir alkoholio vartojimą, miego įpročiai bei gretutinės ligos taip pat gali prisidėti prie sutrikusio miego. Miego apnėjos sindromas, greito akių judesio, miego elgesio sutrikimas, neramių kojų sindromas ir psichinės ligos tokios, kaip depresija ir nerimas visuomet turėtų būti tiriamos asmenims, kurių miegas yra sutrikęs [3].
Nemiga ir mieguistumas dienos metu yra dažni senyvo amžiaus asmenų miego sutrikimai. Tarp vyresnio amžiaus žmonių pradinė nemigos stadija yra paplitusi 15-45 proc. vidutinė nemigos stadija 20-65 proc., o vėlyva nemigos stadija paplitusi 15-54 proc. 10 proc. senyvo amžiaus asmenų nurodė, jog jų miego kokybė yra prasta. Žmonės, kurių miego kokybė yra prasta dažniausia nurodo, jog ir gyvenimo kokybė yra suprastėjusi, bei jų depresijos ir nerimo laipsnis yra didesnis [4].
Efektyviausias nemigos gydymas yra taikant kognityvinę elgesio terapiją. Elgesio su nemiga gydymas dažnai apima miego higienos metodų mokymą kartu su kita elgesio korekcija skirta neutralizuoti blogus miego įpročius [5].
Pagrindinės miego higienos taisyklės:
Nepraleisti daug laiko lovoje
Palaikyti pastovų miego ir pabudimo laiką
Išlipti iš lovos, jei nepavyksta užmigti
Popiečio miegą riboti iki 30 minučių
Reguliariai mankštintis
Praleisti daugiau laiko lauke, be saulės akinių, ypač vakare
Vengti kofeino, tabako ir alkoholio po pietų
Riboti skysčius vakare
Palyginti su jaunesniais žmonėmis, senyvo amžiaus žmonėms pasireiškia su amžiumi susiję miego pokyčiai. Daugybė etiologijų sukelia nemigą pagyvenusiems žmonėms, remiantis pastebėjimu, kad senyvo amžiaus žmonės turi gretutinių ligų ir vartoja vaistus [4].
21 1.3.4. Senyvo amžiaus asmenų žalingi įpročiai
Nors narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo procentas paprastai yra mažesnis tarp senyvo amžiaus asmenų lyginant juos su kitais gyventojais, tačiau net ir į minimalų šių medžiagų vartojimą reikia rimtai atsižvelgti. Rizikos veiksniai gali labai skirtis atsižvelgiant į vartojamą medžiagą bei konkrečią paciento klinikinę būklę pvz.: amžius, gretutinės ligos, dabartiniai vartojami vaistai bei sveikatos istorija [6].
Alkoholis
Alkoholis daro unikalų fizinį poveikį kūnui senyvame amžiuje, palyginti su jaunais ar vidutinio amžiaus žmonėmis. Senstant mažėja liesa kūno masė bei viso kūno vanduo ir pablogėja kepenų galimybė perdirbti alkoholį, taip pat padidėja neuronų receptorių jautrumas alkoholiui smegenyse. Dėl šių pokyčių vyresnio amžiaus asmenims padidėja alkoholio koncentracija kraujyje, kas sąlygoja didesnį sveikatos pablogėjimą lyginant su jaunesniais žmonėmis esant lygiaverčiam vartojimo lygiui [29]. Taigi net ir nedideli alkoholio vartojimo kiekiai gali turėti kenksmingą poveikį senyvo amžiaus asmenų sveikatai.
Tabakas
Tabakas yra gana paplitęs tarp senyvo amžiaus asmenų. Klinikiniai tyrimai, parodė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji dažniausiai yra ilgalaikiai, sunkūs rūkaliai, kurie fiziologiškai priklauso nuo nikotino [6].
Tačiau pagal Ehab E. Tuppo yra daug rizikos veiksnių susijusių su senyvo amžiaus asmenų rūkymu. Rizikos faktoriai gali būti: gyvenimas su kitu rūkančių žmogumi arba bendrų gyvenamųjų patalptų dalijimasis su rūkančiais asmenimis, socialinis bendravimas su rūkančiais žmonėmis taip pat gali sustiprinti rūkymo elgesį [32].
Daugybė tyrimų parodė, jog rūkančių senyvo amžiaus asmenų gyvenimo trukmė buvo 10 metų trumpesnė, bei jų sveikatos būklė buvo žymiai prastesnė lyginant su nerūkančiais senyvo amžiaus asmenimis. Be to vyrai ir moterys, kurie nustojo rūkyti sulaukę 65 metų jų gyvenimo trukmė padidėjo. Buvo įrodyta, kad metus rūkyti pagerėja kraujotakos funkcija bei per vienerius metus pagerėja plaučių funkcija. Širdies ligų ir insulto rizika sumažėjo 50 proc. [33].
Narkotinės medžiagos
Nelegalus narkotinių medžiagų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus amerikiečių nei tarp vyresnių suaugusiųjų bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Tie patys biologiniai pokyčiai, kurie padidina alkoholio poveikį senyvo amžiaus asmenimis taip pat padidina medikamentų ir nelegalių vaistų poveikį, todėl padidėja pažeidžiamumas dėl narkotinių medžiagų poveikio ir vaistų sąveikos. Pavyzdžiui vyresnio amžiaus suaugusieji skirtingai apdoroja benzodiazepinus ir opiatus nei jaunesni suaugusieji, todėl šiuos vaistus reikia skirti atsargiai [6].
22
Taigi subalansuota mityba bei pakankamas vandens vartojimas yra vienas iš pagrindinių aspektų norint palaikyti kuo sveikesnę fizinę bei psichologinę būseną. Visų amžiaus grupių asmenys laikydamiesi sveikos mitybos principų gali užkirsti kelią įvairioms lėtinėms ligoms, ypatingai, tai svarbu senyvo amžiaus asmenims. Taip pat ir fizinis aktyvumas, kaip ir subalansuota mityba gali padėti užkirsti kelią ir net gydyti daugelį lėtinių ligų ir su amžiumi susijusių ligų. Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti šios grupės asmenų funkcinį statusą ir nepriklausomybę bei mažina kritimų riziką, kadangi vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių yra mankštos stoka. Miego sutrikimai vargina didžiąją dalį senyvo amžiaus asmenų, tačiau didesnė dalis senyvo amžiaus žmonių turinčių šį sutrikimą taip pat turi kitų gretutinių sutrikimų, kuriuos galima būtų koreguoti keičiant gyvenseną. Žalingi įpročiai senyvame amžiuje yra retas reiškinys, tačiau, jei šio amžiaus asmenys vartoja alkoholį, rūko ar net vartoja narkotines medžiagas, tai sąlygoja didesnį sveikatos pablogėjimą lyginant su jaunesniais žmonėmis esant lygiaverčiam vartojimo lygiui. Taip pat jų gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net 10 metų.
1.4 . Namų ir išorinės aplinkos infrastruktūros pritaikymas senyvo amžiaus asmenų fiziniam aktyvumui bei sveikatingumui išsaugoti
Aplinka yra labai svarbi vyresnio amžiaus žmonių gerovei iš dalies todėl, kad dėl sumažėjusio fizinio pajėgumo gyvenamoji aplinka senatvėje dažnai susiaurėja [16].
Nors fizinis aktyvumas gali sulėtinti senėjimo procesą ir padėti išsaugoti savarankiškumą, tinkamos infrastruktūros trūkumas yra pagrindinė kliūtis mankštai [17].
Sumažėjus jų fiziniam pajėgumui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių persikelia į senelių namus, o tai suteikia pritaikytą aplinką pagyvenusiems žmonėms, turintiems mažesnes funkcines galimybes. Nustatyta, jog gera namų aplinka ir įvairūs aplinkinių vietų aspektai pagerina gyvenimo kokybę [16].
Tyrimai parodė, jog senyvo amžiaus asmenys vidutiniškai 80 proc. savo laiko praleidžia namuose. Todėl gera namų aplinka gali padėti palengvinti ar užkirsti kelią ligoms ir blogėjančiai sveikatai [18].
Prasta oro kokybė namuose gali turėti pasėkmių sveikatai, tokių kaip hipotermija, hipertermija, alergija palėsiui, kvėpavimo problemos. Vyresnio amžiaus žmonės gali susidurti su įvairiomis aplinkos klūtimis: laiptais, kuriais sunku užlipti ir pasiekti savo namų duris, per siauromis namų durimis, blogai išdestytais elektros ir santechnikos valdikliais, nepasiekiamomis lentynomis ar spintelėmis. Jų būstuose gali būti pavojinga vaikščioti dėl prasto ar netinkamo apšvietimo, slidžių ir blizgių grindų paviršių, nelygių paviršių, blogai išdėstytų laidų, kabelių, baldų, kilimų [36].
23
Kad vyresni suaugusieji būtų fiziškai aktyvesni, jų aplinka lauke turėtų būti patrauklesnė, funkcionalesnė ir saugesnė [19].
Vyresnio amžiaus žmonės vaikščiojimą renkasi, kaip prioritetinį pratimą. Taigi tokie veiksniai kaip neslidūs takai, geros lauko zonos, suolai skirti poilsiui, parduotuvės esančios netoli namų yra labai svarbūs senyvo amžiaus asmenų fiziniam aktyvumui palaikyti [16].
Taip pat labai svarbi saugi aplinka eismo ir nusikalstamumo atžvilgiu, nes tai taip pat susiję su vyresnio amžiaus suaugusiųjų fizine veikla lauke [19].
Taigi svarbus sveikatos stiprinimo tikslas yra sukurti tokią namų aplinką, kuri palaiko sveiką senėjimą. Savarankiškumas kasdienėje veikloje yra svarbus sveikatos aspektas senatvėje jis teigiamai susijęs su geresne sveikata.
24
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas
Tyrimas buvo atliktas Kauno bendruomenės centro ,,Girsta“ senjorų klube ir Vilniaus senjorų
socialinės globos namuose nuo 2019.09.16 iki 2019.11.14 Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimų metodas – vienmomentinis tyrimas, taikoma anketinė apklausa.
Buvo parengtas planas, kuriame nurodyta tyrimo vykdymo eiga: 1. Literatūros rinkimas ir analizavimas
2. Tyrimo temos, tikslo ir uždavinių suformulavimas 3. Tyrimo metodikos parengimas
4. Tyrimo anketos sudarymas
5. LSMU Bioetikos komisijos pritarimo gavimas 6. Tyrimo duomenų rinkimas
7. Tyrimo duomenų analizė ir pateikimas
8. Rezultatų aptarimas, išvadų ir rekomendacijų formulavimas
2.3. Tyrimo bioetika
Tyrimui atlikti buvo gautas Senjorų socialinės globos namų vadovo bei ,,Girstos” bendruomenės centro pirmininkės sutikimai ir LSMU Bioetikos cento pritarimas Nr.BEC-GM(M)-03.
Visi dalyviai buvo supažindinti su tyrimu, jo tikslu ir anketa. Tiriamieji dalyvavo savanoriškai ir turėjo galimybę, bet kada atsisakyti dalyvauti tyrime. Prieš pildant anketą respondentai turėjo pasirašyti ,,Tiriamojo asmens sutikimo formą”. Tyrimo metu buvo užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas. Visiems tyrimo dalyviams buvo paaiškinta, jog jie nebus identifikuojami ir gauti tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti.
2.4. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos
Dalyvauti tyrime buvo kviečiami tiriamuoju laikotarpiu Kauno bendruomenės centro ,,Girsta“ senjorų klube besilankantys senyvo amžiaus asmenys, bei Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvenantys senyvo amžiaus asmenys.
Tyrimo dalyviai turėjo atitikti šiuos tiriamųjų atrankos kriterijus:
Senyvo amžiaus asmenys, kurie lankosi Kauno bendruomenės centro ,,Girsta“ senjorų klube, bei asmenys gyvenantys Vilniaus senjorų socialinės globos namuose;
25
Senyvo amžiaus asmenys, kurie supranta ir kalba lietuviškai;
Senyvo amžiaus asmenys, kurie sutiko dalyvauti tyrime;
Senyvo amžiaus asmenys, kurie pasirašė ,,Tiriamojo asmens sutikimo forma“;
Neturintys ryškių pažinimo funkcijų sutrikimo (TPBT vertinimas >10 balų). Respondentų išbraukimo iš tyrimo kriterijai:
nemokantys lietuvių kalbos;
sunkios terminalinės būklės;
kurti, nebyliai;
akli.
Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvena 175 atrankos kriterijus atitinkantys asmenys, Kauno bendruomenės centro „Girsta“ senjorų klubą lanko 140 senyvo amžiaus asmenų. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal Pianotto formulę:
n = 1
Δ2+1 𝑁
,
kur: n – respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti; Δ – paklaidos dydis (rezultatai įvertinti su 5 proc. paklaida); N – generalinės visumos dydis.
Nustatyta, kad reikia į tyrimą įtraukti 173 respondentus.
Vilniaus senjorų socialinės globos namuose buvo išdalinti 175 klausimynai, sugrąžinta 173. Kauno bendruomenės centro „Girsta“ senjorų klube išdalinti 95 klausimynai, iš kurių 70 tinkami analizei. Atsako dažnis: 90,0 proc. Tyrimui panaudoti 243 pilnai užpildyti ir tinkami analizei klausimynai.
Didžioji dalis apklaustų senyvo amžiaus žmonių yra moterys (88,1 proc., n=214), našliai (67,5 proc., n=164) ir gyvenantys vieni (86,4 proc., n=210) (1 lentelė)
26
1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=243)
Požymiai Pasiskirstymas
Tyrimo vieta, n (proc.) Kaunas 70 (28,8)
Vilnius 173 (71,2)
Lytis, n (proc.) Vyrai 29 (11,9)
Moterys 214 (88,1) Šeiminė padėtis, n (proc.) Susituokę 15 (6,2) Viengungiai 31 (12,8) Išsituokę 33 (13,6) Našliai 164 (67,5) Gyvenamoji padėtis, n (proc.) Gyvena vieni 210 (86,4) Gyvena su sutuoktiniu 15 (6,2) Gyvena su giminaičiais 18 (7,4) Išsilavinimas, n (proc.) Pradinis / Vidurinis 117 (48,1) Aukštasis neuniversitetinis 77 (31,7) Aukštasis universitetinis 49 (20,2)
Amžius, metai (min. 62; max 94), m±SN 76,99±6,9
Jauniausiam respondentui buvo 62 metai, vyriausiam – 94 metai, amžiaus vidurkis 76,99±6,9 metai (1 lentelė).
2.5. Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus ir sąsajas su sveikata buvo sukurta anketa remiantis moksline literatūra.
Anketą sudaro 33 klausimai, kuriuos galima suskirstyti į septynias grupes:
Anketoje esantys 1-6 klausimai skirti sužinoti tyrimo dalyvių socialinius ir demografinius duomenis (amžius, lytis, išsilavinimas, ar tiriamasis lankosi ,,Girstos“ bendruomenės centre ar gyvena Vilniaus senjorų socialinės globos namuose, socialinė padėtis, šeiminė padėtis, gyvenamoji padėtis)
Anketos 7 - 9 klausimai skirti įvertinti tiriamųjų antropometrinius duomenis (ūgis, svoris, svorio pokytis per metus)
Klausimai 10 – 21 skirti sužinoti senyvo amžiaus asmenų mitybos įpročius (kiek per diena išgeria vandens, kiek kartų per diena valgo, kiek kartų per savaite vartoja grūdinius produktus, kiek kartų per savaite vartoja daržoves, šviežias ar apdorotas daržoves vartoja, kiek kartų per savaite valgo mėsą ir žuvį, kaip apdorotą maistą dažniausiai vartoja, kokius riebalus dažniausiai vartoja maistui gaminti, ar sūdo papildomai jau pagamintus patiekalus, ar užkandžiauja dienos metu tarp pagrindinių valgių, jei taip, kokius produktus renkasi)
Anketoje esantys 22 – 25 klausimai skirti sužinoti apie tiriamųjų fizinį aktyvumą (ar jie užsiima, kokia nors fiziškai aktyvia veikla, kokia fiziškai aktyvia veikla užsiima, kiek kartų per savaite, kiek laiko trunka fiziškai aktyvi veikla)
27
Klausimai nuo 26 iki 29 skirti sužinoti ar senyvo amžiaus asmenys turi žalingų įpročių (ar turi žalingų įpročių, kokių žalingų įpročių turi, kaip dažnai vartoja alkoholi, jei rūko, kiek cigarečių per diena surūko)
Anketos 30-31 klausimai skirti įvertinti tiriamųjų miego kokybę (kiek valandų miega, kaip vertina savo miego kokybę)
Klausimai nuo 32 iki 33 skirti sužinoti kaip tiriamieji vertina savo sveikatos būklę (kaip vertina savo sveikatos būklę, kaip jų sveikatos būklė pakito per vienerius metus).
2.6. Statistinės analizės metodika
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN), nurodoma mažiausia (min) ir didžiausia (max) reikšmės. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys tenkino normalumo prielaidą, vidurkiai lyginti Stjudento t-testu, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidurkiai - ANOVA testu, skaičiuotas Fišerio kriterijus, taikytas Bonferroni aposteriorinis kriterijus. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės metodu, skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.
28
3. REZULTATAI
3.2. Senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumai
Analizuojant tyrime dalyvavusių senyvo amžiaus asmenų gyvensenos ypatumus nustatyta, kad dauguma respondentų valgo 3-4 kartus per dieną (77,0 proc., n=187) (2 pav.).
2 pav. Tyrimo dalyvių valgymo per dieną dažnis (N=243)
Vertinant respondentų valgymo ypatumus priklausomai nuo sociodemografinių požymių nustatyta, kad viengungiai reikšmingai dažniau valgo 5-6 kartus per dieną nei santuokoje gyvenantys tyrimo dalyviai (p<0,05). Susituokę senyvo amžiaus asmenys reikšmingai dažniau maitinasi 3-4 kartus per dieną nei viengungiai (p<0,05) (2 lentelė).
2 lentelė. Tyrimo dalyvių valgymo per dieną dažnis priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=243)
Požymiai Valgymų skaičius, n (proc.) Statistika
1-2 k./d 3-4 k./d 5-6 k./d Kaunas (n=70) 5 (7,1) 54 (77,1) 11 (15,7) χ²=1,3, p=0,528 Vilnius (n=173) 7 (4,0) 133 (76,9) 33 (19,1) Vyrai (n=29) - 23 (79,3) 6 (20,7) χ²=1,8, p=0,412 Moterys (n=214) 12 (5,6) 164 (76,6) 38 (17,8) Susituokę (n=15) - 14 (93,3) 1 (6,7) χ²=27,9, p=0,001 Viengungiai (n=31) 1 (3,2) 15 (48,4)* 15 (48,4)* Išsituokę (n=33) 4 (12,1) 23 (66,7) 6 (18,2) Našliai (n=164) 7 (4,3) 135 (82,3) 22 (13,4) Gyvena vieni (n=210) 12 (5,7) 156 (74,3) 42 (20,0) χ²=6,4, p=0,172 Gyvena su sutuoktiniu (n=15) - 14 (93,3) 1 (6,7) Gyvena su giminaičiais (n=18) - 17 (94,4) 1 (5,6) *-p<0,05, palyginus su susituokusiais (z testas su Bonferroni korekcija)
4.9 proc.
77.0 proc. 18.1 proc.
29
Statistinė analizė rodo, kad rečiausiai senyvo amžiaus asmenys į savo racioną įtraukia žuvį ir jos produktus. 78,2 proc. (n=190) apklaustųjų žuvies produktus vartoja tik 1-2 kartus per savaitę, 14 proc. (n=34) jų visai nevartoja. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių senolių kasdien valgo grūdinius produktus (46,9 proc., n=114), mėsą (46,5 proc., n=113) ir daržoves (43,2 proc., n=105) (3 pav.).
3 pav. Tyrimo dalyvių maisto produktų vartojimo dažnis (N=243)
Analizuojant tyrimo dalyvių maisto produktų vartojimo dažnį priklausomai nuo lyties nustatyta, kad moterys reikšmingai rečiau valgo daržoves 1-2 kartus per savaitę nei vyrai, taip pat rečiau vartoja žuvies produktus 3-5 kartus per savaitę palyginus su vyrais (p<0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Tyrimo dalyvių maisto produktų vartojimo dažnis priklausomai nuo lyties (N=243)
Maisto produktai
Vartojimo
dažnis Vyrai (n=29) Lytis, n (proc.) Moterys (n=214) Statistika
Grūdų produktai Nevartoja - 2 (0,9) χ²=2,4, p=0,490 1-2 k./sav. 9 (31,0) 67 (31,3) 3-5 k./sav. 9 (31,0) 42 (19,6) Kasdien 11 (37,9) 103 (48,1) Daržovės Nevartoja 2 (6,9) 2 (0,9) χ²=8,7, p=0,034 1-2 k./sav. 8 (27,6) 36 (16,8)* 3-5 k./sav. 7 (24,1) 83 (38,8) Kasdien 12 (41,4) 93 (43,5) Mėsa 1-2 k./sav. 3 (10,3) 27 (12,6) χ²=3,3 p=0,192 3-5 k./sav. 8 (27,6) 92 (43,0) Kasdien 18 (62,1) 95 (44,4) Žuvis Nevartoja 3 (10,3) 31 (14,5) χ²=11,0, p=0,012 1-2 k./sav. 20 (69,0) 170 (79,4) 3-5 k./sav. 6 (20,7) 10 (4,7)* Kasdien - 3 (1,4)
*-p<0,05, palyginus su vyrais (z testas su Bonferroni korekcija)
0.8 31.3 21.0 46.9 1.6 18.1 37.0 43.2 0 12.3 41.2 46.5 14 78.2 6.6 1.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nevartoja 1-2 k./sav. 3-5 k./sav. Kasdien
P roc en ta i Vartojimo dažnis
30
Gauti rezultatai rodo, kad dauguma respondentų daržoves vartoja šviežias (87,2 proc., n=212), beveik pusė apklaustų senyvo amžiaus asmenų daržoves verda arba troškina (53,1 proc., n=129) (4 pav.).
4 pav. Tyrimo dalyvių dažniausio daržovių paruošimo pasiskirstymas (N=243)
Vertinant senyvo amžiaus asmenų maisto gaminimo ypatumus pagal sociodemografinius požymius nustatyta, kad Kauno bendruomenės centrą lankantys senjorai reikšmingai dažniau vartoja keptą maistą palyginus su Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvenančiais respondentais (p<0,05). Gyvenantys vieni senjorai reikšmingai rečiau valgo keptą maistą nei gyvenantys su sutuoktiniu ar giminaičiais (p<0,05) (4 lentelė).
4 lentelė. Tyrimo dalyvių maisto gaminimo prioritetų pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=243)
Požymiai Maisto gaminimo prioritetai, n (proc.) Statistika
Virtas Keptas Kaunas (n=70) 25 (35,7) 45 (64,3)* χ²=34,7, p=0,001 Vilnius (n=173) 131 (75,7) 42 (24,3) Vyrai (n=29) 24 (82,8) 5 (17,2) χ²=4,9, p=0,062 Moterys (n=214) 132 (61,7) 82 (38,3) Susituokę (n=15) 7 (46,7) 8 (53,3) χ²=2,2, p=0,531 Viengungiai (n=31) 20 (64,5) 11 (35,5) Išsituokę (n=33) 21 (63,6) 12 (36,4) Našliai (n=164) 108 (65,9) 56 (34,1) Gyvena vieni (n=210) 142 (67,6) 68 (32,4)** χ²=8,1, p=0,017 Gyvena su sutuoktiniu (n=15) 7 (46,7) 8 (53,3) Gyvena su giminaičiais (n=18) 7 (38,9) 11 (61,1)
*-p<0,05, palyginus su tyrimo dalyviais iš Vilniaus; **-p<0,05, palyginus su gyvenančiais su sutuoktiniu ir giminaičiais (z testas su Bonferroni korekcija)
87.2 53.1 18.5 1.2 0 20 40 60 80 100 Šviežios Virtos / troškintos Konservuotos Keptos Procentai
31
Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma respondentų maisto gaminimui naudoja aliejų (75,7 proc., n=184). Sviestą ar taukus maisto gamybai naudoja mažuma tyrimo dalyvių (5 pav.).
5 pav. Tyrimo dalyvių maisto gaminimui vartojamų riebalų pasiskirstymas (N=243)
Vertinant riebalų naudojimą maisto gaminimui priklausomai nuo respondentų sociodemografinių požymių nustatyta, kad Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvenantys respondentai reikšmingai dažniau maistą gamina naudodami aliejų ir rečiau sviestą palyginus su Kauno bendruomenės centrą lankančiais senjorais (p<0,05). Susituokę senyvo amžiaus žmonės reikšmingai dažniau maisto gamybai naudoja taukus, o rečiau aliejų palyginus su be antrosios pusės gyvenančiais respondentais (p<0,05). Gyvenantys vieni senjorai ruošdami maistą dažniausiai naudoja aliejų ir reikšmingai rečiau taukus ar sviestą palyginus su gyvenančiais su sutuoktiniu ar giminaičiais respondentais (p<0,05) (5 lentelė).
5 lentelė. Tyrimo dalyvių maisto gaminimui vartojamų riebalų pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=243)
Požymiai Vartojami riebalai, n (proc.) Statistika
Aliejus Taukai Sviestas
Kaunas (n=70) 35 (50,0) 9 (12,9) 26 (37,1) χ²=38,4, p=0,001 Vilnius (n=173) 149 (86,1)* 11 (6,4) 13 (7,5)* Vyrai (n=29) 23 (79,3) 3 (10,3) 3 (10,3) χ²=0,9, p=0,637 Moterys (n=214) 161 (75,2) 17 (7,9) 36 (16,8) Susituokę (n=15) 6 (40,0)** 4 (26,7)** 5 (33,3) χ²=23,4, p=0,001 Viengungiai (n=31) 26 (83,9) 5 (16,1) - Išsituokę (n=33) 22 (66,7) 3 (9,1) 8 (24,2) Našliai (n=164) 130 (79,3) 8 (4,9) 26 (15,9) Gyvena vieni (n=210) 168 (80,0)♯ 14 (6,7)♯ 28 (13,3)♯ χ²=18,1, p=0,001 Gyvena su sutuoktiniu (n=15) 6 (40,0) 4 (26,7) 5 (33,3) Gyvena su giminaičiais (n=18) 10 (55,6) 2 (11,1) 6 (33,3)
*-p<0,05, palyginus su tyrimo dalyviais iš Kauno; **-p<0,05, palyginus su viengungiais, išsituokusiais ir našliais; ♯- p<0,05, palyginus su gyvenančiais su sutuoktiniu ir giminaičiais (z testas su Bonferroni korekcija)
75.7 proc. 8.2 proc.
16.0 proc.
32
Gauti rezultatai rodo, kad jau pagamintus patiekalus papildomai sūdo beveik trečdalis (29,2 proc., n=71) tyrime dalyvavusių senyvo amžiaus asmenų, o pusė jų užkandžiauja dienos metu tarp pagrindinių valgių (51,9 proc., n=126). Didžioji dauguma užkandžiaujančių senjorų tokiems užkandžiams renkasi vaisius (74,6 proc., n=94), pusė – saldumynus (50,0 proc., n=63), beveik trečdalis – pieno produktus (30,2 proc., n=38) ir tik ketvirtadalis užkandžiauja daržovėmis (27,8 proc., n=35) (6 pav.).
6 pav. Tyrimo dalyvių dažniausių užkandžių pasiskirstymas (N=243)
Analizuojant senyvo amžiaus asmenų išgeriamo vandens kiekį nustatyta, kad daugiau kaip pusė senjorų per dieną išgeria 1-2 litrus vandens (56,0 proc., n=136). Daugiau kaip trečdalis tyrimo dalyvių per dieną išgeria apie pusę litro vandens (35,4 proc., n=86), o 8,6 proc. (n=21) tyrimo dalyvių per dieną suvartoją tik stiklinę vandens (7 pav.).
74.6 50.0 30.2 27.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Vaisiai Saldumynai Pieno produktai Daržovės Procentai
33
7 pav. Tyrimo dalyvių per dieną išgeriamo vandens kiekio pasiskirstymas (N=243)
Nustatyta, kad vyrai per dieną išgeria tik stiklinę vandens reikšmingai dažniau nei moterys (p<0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. Tyrimo dalyvių per dieną išgeriamo vandens kiekio pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=243)
Požymiai Išgeriamas vanduo, n (proc.) Statistika
Stiklinė 0,5 litro 1-2 litrai
Kaunas (n=70) 5 (7,1) 22 (31,4) 43 (61,4) χ²=1,2, p=0,544 Vilnius (n=173) 16 (9,2) 64 (37,0) 93 (53,8) Vyrai (n=29) 7 (24,1) 7 (24,1) 15 (51,7) χ²=10,4, p=0,005 Moterys (n=214) 14 (6,5)* 79 (36,9) 121 (56,5) Susituokę (n=15) 1 (6,7) 5 (33,3) 9 (60,0) χ²=4,2, p=0,646 Viengungiai (n=31) 3 (9,7) 9 (29,0) 19 (61,3) Išsituokę (n=33) 5 (15,2) 14 (42,4) 14 (42,4) Našliai (n=164) 12 (7,3) 58 (35,4) 94 (57,3) Gyvena vieni (n=210) 18 (8,6) 72 (34,3) 120 (57,1) χ²=2,4, p=0,662 Gyvena su sutuoktiniu (n=15) 1 (6,7) 5 (33,3) 9 (60,0) Gyvena su giminaičiais (n=18) 2 (11,1) 9 (50,0) 7 (38,9) *-p<0,05, palyginus su vyrais (z testas su Bonferroni korekcija)
Tyrimu buvo siekiama įvertinti senyvo amžiaus asmenų fiziškai aktyvios veiklos įpročius. Gauti rezultatai rodo, kad didesnioji pusė respondentų užsiima fizine veikla (58,0 proc., n=141), mažesnioji pusė – neužsiima fizine veikla (42,0 proc., n=102) (8 pav.).
8.6 proc.
35.4 proc. 56.0 proc.
34
8 pav. Tyrimo dalyvių fiziškai aktyvios veiklos įpročių pasiskirstymas (N=243)
Nustatyta, kad Vilniaus senjorų socialinės globos namuose gyvenantys respondentai reikšmingai dažniau neužsiima fiziškai aktyvia veikla palyginus su Kauno bendruomenės centro „Girsta“ senjorų klubo nariais (p<0,05). Taip pat gyvenantys vieni senjorai yra dažniau fiziškai aktyvūs nei gyvenantys su sutuoktiniu ar giminaičiais apklausoje dalyvavę senyvo amžiaus asmenys (p<0,05) (7 lentelė).
7 lentelė. Tyrimo dalyvių fiziškai aktyvios veiklos pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=243)
Požymiai Fiziškai aktyvi veikla, n (proc.) Statistika
Užsiima Neužsiima Kaunas (n=70) 59 (84,3) 11 (15,7) χ²=27,8, p=0,001 Vilnius (n=173) 82 (47,4) 91 (52,6)* Vyrai (n=29) 21 (72,4) 8 (27,6) χ²=2,8, p=0,094 Moterys (n=214) 120 (56,1) 94 (43,9) Susituokę (n=15) 12 (80,0) 3 (20,0) χ²=3,6, p=0,310 Viengungiai (n=31) 18 (58,1) 13 (41,9) Išsituokę (n=33) 17 (51,5) 16 (48,5) Našliai (n=164) 94 (57,3) 70 (42,7) Gyvena vieni (n=210) 113 (55,2) 94 (44,8)** χ²=5,1, p=0,047 Gyvena su sutuoktiniu (n=15) 12 (80,0) 3 (20,0) Gyvena su giminaičiais (n=18) 13 (72,2) 5 (27,8)
*-p<0,05, palyginus su tyrimo dalyviais iš Kauno; **-p<0,05, palyginus su -p<0,05, palyginus su gyvenančiais su sutuoktiniu ir giminaičiais (z testas su Bonferroni korekcija)
58.0 proc. 42.0 proc.
35
Užsiimantys fiziškai aktyvia veikla dažniausiai eina pasivaikščioti (54,3 proc., n=132) ar užsiima namų ruoša (21,8 proc., n=53), rečiausiai – bėgioja (0,8 proc., n=2) ar važiuoja dviračiu (2,5 proc., n=53) (9 pav.).
9 pav. Tyrimo dalyvių fizinės veiklos būdų pasiskirstymas (N=243)
Beveik pusė užsiimančių fiziškai aktyvia veikla tyrime dalyvavusių senyvo amžiaus asmenų dažniausia yra fiziškai aktyvūs 1-2 kartus per savaitę (48,9 proc., n=69). Beveik trečdalis fiziškai aktyvių senjorų fizine veikla užsiima 3-4 kartus per savaitę (29,1 proc., n=41), o 22,0 proc. (n=31) fizine veikla užsiima daugiau kaip 5 kartus per savaitę (10 pav.).
10 pav. Fiziškai aktyvios veiklos dažnis per savaitę (N=141)
54.3 21.8 2.5 0.8 0 10 20 30 40 50 60 Pasivaikščiojimas Namų ruoša Važiavimas dviračiu Bėgiojimas Procentai 48.9 proc. 29.1 proc 22.0 proc.
36
Analizuojant senyvo amžiaus asmenų fizinį aktyvumą priklausomai nuo sociodemografinių požymių nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai dažniau užsiima fiziškai aktyvia veikla 1-2 kartus per savaitę ir rečiau 3-4 kartus per savaitę palyginus su vyrais (p<0,05). Gyvenantys su sutuoktiniu senjorai reikšmingai rečiau yra fiziškai aktyvūs 1-2 kartus per savaitę palyginus su gyvenančiais su giminaičiais respondentais (p<0,05) (8 lentelė).
8 lentelė. Fiziškai aktyvios veiklos dažnio per savaitę pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių požymių (N=141)
Požymiai Fiziškai aktyvios veiklos dažnis, n (proc.) Statistika
1-2 k./sav. 3-4 k./sav. ≥5 k./sav.
Kaunas (n=59) 28 (47,5) 21 (35,6) 10 (16,9) χ²=2,7, p=0,260 Vilnius (n=82) 41 (50,0) 20 (24,4) 21 (25,6) Vyrai (n=29) 4 (19,0) 13 (61,9) 4 (19,0) χ²=13,7, p=0,001 Moterys (n=214) 65 (54,2)* 28 (23,3)* 27 (22,5) Susituokę (n=12) 4 (33,3) 5 (41,7) 3 (25,0) χ²=4,8, p=0,576 Viengungiai (n=18) 8 (44,4) 6 (33,3) 4 (22,2) Išsituokę (n=17) 10 (58,8) 6 (35,30 1 (5,9) Našliai (n=94) 47 (50,0) 24 (25,5) 23 (24,5) Gyvena vieni (n=116) 54 (46,6) 34 (29,3) 28 (24,1) χ²=8,8, p=0,047 Gyvena su sutuoktiniu (n=12) 4 (33,3)** 5 (41,7) 3 (25,0) Gyvena su giminaičiais (n=13) 11 (84,6) 2 (15,4) -
*-p<0,05, palyginus su vyrais; **-p<0,05, palyginus su gyvenančiais su giminaičiais (z testas su Bonferroni korekcija)
Statistinė analizė rodo, kad dažniau kaip 5 kartus per savaitę fiziškai aktyvia veikla užsiimantys asmenys yra reikšmingai jaunesni (76,2±7,5) nei 1-2 kartus (78,9±6,7) ar 3-4 kartus per savaitę (78,6±6,9) fizine veikla užsiimantys asmenys (p<0,05) (11 pav.).
F=5,5, p=0,003; *-p<0,05, palyginus su fiziškai aktyviais 1-2 ir 3-4 kartus per savaitę (Bonferroni post-hoc)
11 pav. Skirtingo fizinio aktyvumo dažnio per savaitę tyrimo dalyvių amžiaus palyginimas (m±SN) 78.93 78.61 76.23 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
1-2 k./sav. 3-4 k./sav. ≥5 k./sav.
Am ži us ( m et ai )
