KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Sveikatos vadybos katedra
INGA ALIŠAUSKAITĖ
KONKURSO “NERŪKANTI KLASĖ” EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS Magistro diplominis darbas
(Sveikatos vadyba)
Mokslinis darbo vadovas : dr.A.Veryga
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KONKURSO “NERŪKANTI KLASĖ” EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS Inga Ališauskaitė
Mokslinis vadovas dr. Aurelijus Veryga
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas 2010. 95 p.
Tyrimo metodika: Tyrimas vykdytas atsitiktine tvarka pasirinktose dviejose Lietuvos apskrityse (Paneveţyje ir Marijampolėje). Konkursee dalyvaujančių klasių moksleiviai, bei kontrolinės grupės moksleiviai buvo apklausti prieš konkursą „Nerūkanti klasė“ ir praėjus 6 mėnesiams, t.y. pasibaigus konkursui. I-oji apklausa vykdyta 2008 metų lapkričio mėnesį, II-oji apklausa vykdyta 2009 metų geguţės mėnesį. Tyrimo metu taikytas anoniminės apklausos metodas. Pirmosios apklausos metu išdalintos 1119 anketos ((dalyvių grupės moksleiviai viso uţpildė 568 anketas, kontrolinės grupės moksleiviai – 551 anketas). Atsako daţnis 98,3 proc. ir 98,6 proc.). Antrosios apklausos metu išdalintos 1014 anketos (dalyvių grupės moksleiviai viso uţpildė 513 anketas, kontrolinės grupės moksleiviai –501 anketas). Atsako daţnis 88,8 proc. ir 86,7 proc.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą.
Rezultatai: Po “Nerūkanti klasė” konkurso pabaigos reikšmingai padaugėjo moksleivių skaičius, teigiančių, kad jų klasėje buvo diskutuota apie jaunų ţmonių rūkymo prieţastis. Po II tyrimo etapo reikšmingai padaugėjo moksleivių skaičius teigiančių, kad jų klasėje nėra mokinių, kurie slepia nuo savo klasės draugų tai, kad rūko. Po konkurso įgyvendinimo “Nerūkanti klasė„ konkurso dalyvių grupėje nerūkančiųjų moksleivių klasėje sumaţėjo (sumaţėjo 3,5 proc.) ir anksčiau rūkiusių mokinių (padidėjo 1,8 proc.) skaičius. Tačiau reikšmingai I ir II tyrimo etapo duomenys apie dalyvių rūkymą nesiskyrė
Vertinant “Nerūkanti klasė” dalyvių rūkančių dalyvių prieš daţniausiai pasirenkamas rūkymo vietas nustatyta, po konkurso pabaigos statistiškai reikšmingai sumaţėjo moksleivių rūkančių viešose, bei kitose vietose. Prieš konkursą ir po konkurso “Nerūkanti klasė” konkurso rūkančių mokykloje dalyvių skaičius liko nepakitęs. Klasių kordinatoriai „Nerūkanti klasė“
konkursą vertinimo vidutiniškai (vertinimas pagal balus pasiskirstęs nuo 6 iki 9 balų, daţniausiai buvo vertinama 8 balais).
Išvados: Vertinant “Nerūkančios klasės” ir kontrolinės grupės rūkymo įpročių ir nuostatų pokyčius prieš konkursą ir po jo nustyta, kad “Nerūkanti klasė” projekto dalyvių tiek nuostatos tiek įpročiai projekto metu buvo geresni nei kontrolinės grupės moksleivių. Klasių kordinatoriai „Nerūkanti klasė“ konkursą vertinimo vidutiniškai (vertinimas pagal balus pasiskirstęs nuo 6 iki 9 balų, daţniausiai buvo vertinama 8 balais).
SUMMARY
Management of public health
EFFECTIVENESS ASSESSMENT OF THE CONTEST “SMOKEFREE CLASS” Inga Ališauskaitė
Supervisor . dr. Aurelijus Veryga
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas 2010. 95 p.
Aim of the research: to evaluate the influence of the contest “smokefree class” on students‟ smoking habits and attitudes towards smoking.
The methodology of the research: Survey was executed in two randomly selected Lithuanian districts (Panevėţys and Marijampolė). Students from the classes participating in the contest and students from the control group were interviewed before the contest “smokefree class” and after six months; that is after the contest. Ist survey was executed in November 2008; IInd survey was executed in May 2009. An anonymous survey method was used in the research. 1119 questionnaires were distributed during the first survey ((students from participating group filled total of 568 questionnaires, students from control group – 551 questionnaire)) response frequency 98,3 % and 98,6 %). 1014 questionnaires were distributed during the second survey (students from participating group filled total of 513 questionnaires, students from control group – 501 questionnaire) response frequency 88,8 % and 86,7 %.
The statistical data analysis was performed using SPSS 13.0 and MS Excel.
Results: After the end of “smokefree class” contest the number of students, affirming that they have discussed in class the reasons why young people smoke, significantly increased. After the second survey stage the number of students, affirming that there are no students in their class hiding the fact that they smoke from their classmates, significantly increased. After the implementation of the contest “smokefree class” the number of nonsmoking students in class in the group of participating students decreased (decreased by 3,5 %) and number of students who used to smoke before (increased by 1,8 %). However, data on participant smoking from the Ist and IInd survey phases did not significantly differ.
Assessing “smokefree class” participants selected smoking areas before the contest by smoking participants it was determined that the number of students smoking in public areas and other places statistically significantly decreased after the end of the contest. Before and
after the contest “smokefree class” the number of contest participants smoking at school remained unchanged (p=0,97). Class coordinators evaluated the “smokefree class” contest on the average (evaluation according to marks distributed from 6 to 9, mostly it was evaluated by 8 points).
Conclusions: Assessing the changes of smoking habits and attitudes towards smoking in “smokefree class” and control group before and after the contest it was determined that both attitudes and habits of “smokefree class” project participants during the project were better than those of control group students. Class coordinators evaluated the “smokefree class” contest on the average (evaluation according to marks distributed from 6 to 9, mostly it was evaluated by 8 points).
SANTRUMPOS d. – diena kt. – kita KG – kontrolinė grupė lent. – lentutė m. – metai M- moteris NK – „Nerūkanti klasė“ p. – puslapis pav. – paveikslas proc. – procentai V-vyras ţiūr. – ţiūrėti
TURINYS SANTRAUKA... 2 SUMMARY... SANTRUMPOS... TURINYS... 4 6 7 ĮVADAS... 9 1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10 2.LITERATŪROSAPŢVALGA ...
2.1 Rūkymas ir visuomenės sveikata... 2.1.1 Rūkymo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje... 2.1.2. Rūkymo poveikis sveikatai... 2.2. Rūkymo profilaktinių programų ypatumai... 2.2.1. Profilaktinių rūkymo programų veikimo teoriniai principai... 2.2.2 Profilaktinių rūkymo programų modeliai... 2.2.3. Rūkymo profilaktinių programų efektyvumas... 2.3 Rūkymo profilaktinė programa: konkursas „Nerūkanti klasė“... 2.3.1. Tarptautinio konkurso „Nerūkanti klasė“ ypatumai... 2.3.2 Nacionalinio lygio konkurso „Nerūkanti klasė“ ypatumai...
2.3.3. Konkurso ”Nerūkanti klasė“ efektyvumo vertinimo tyrimų apţvalga... 11 11 11 14 18 18 19 21 22 22 24 25 3. TYRIMO METODIKA... 30 4.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...
4.1. Moksleivių rūkymo įpročiai bei poţiūris į rūkymą (pagal lytį)... 4.2. Respondentų nuostatų į rūkymą ir rūkymo prevenciją mokykloje įvertinimas ... 4.2.1. Respondentų nuomonės apie rūkymo prevenciją mokykloje įvertinimas... 4.2.2. Respondentų nuostatų į rūkymą įvertinimas (prieš ir po konkurso)... 4.3. Respondentų rūkymo įpročių ir nuostatų pokyčių įvertinimas (prieš ir po
konkurso pagal grupes)... 32 32 37 37 42 50
4.3.1. Rūkymo įpročių pokyčių duomenys... 4.3.2. Nuostatų apie rūkymą pokyčių duomenys... 4.4. Projekto “Nerūkanti klasė” dalyvių ir klasių koordinatorių poţiūris į projektą... 4.4.1. “Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvavusių moksleivių poţiūris į projektą... 4.4.2. “Nerūkanti klasė” klasių koordinatorių poţiūris į projektą...
50 56 66 66 70 IŠVADOS... 75 REKOMENDACIJOS... 77 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 78 PRIEDAI... 83
ĮVADAS
Rūkymas išlieka labiausiai paplitusia išvengiama mirties prieţastimi visame pasaulyje, dėl paplitimo mąsto ir pasekmių sveikatai prilyginama epidemijai. Prognozuojama, kad iki 2030 metų rūkančių skaičius padidės iki 1,5 karto ir pasieks 1,64 milijardą (1). Tyrimai parodė, kad yra stiprus ryšys tarp ankstyvos rūkymo pradţios ir tikimybės tapti reguliariai rūkančiuoju (3). Padėti jauniems ţmonėms išvengti rūkymo yra vienas iš prioritetinių visuomenės sveikatos politikos tikslų, bet neaišku, kaip tą padaryti (4).
Prevencijos priemonės turi būti pradėtos taikyti, kol didelė dalis jaunų ţmonių dar nepradėjo rūkyti. Pirmasis prevencijos intervencinis uţdavinys - apsaugoti paauglius, kad šie nepradėtų rūkyti, o antrasis - stabdyti perėjimą nuo eksperimentavimo prie reguliaraus rūkymo (5).
Daţniausiai taikomos rūkymo prevencijos programos, kurios yra pagrįstos informacija apie ilgalaikio rūkymo neigiamas pasekmes. Tačiau dabar yra aišku, kad programos, kurios pagrįstos tik informacijos teikimo ir bauginimo strategija, nors ir suteikia ţinių apie rūkymo neigiamą poveikį, tačiau moksliškai jos yra maţai efektyvios (6).
Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveikos gyvensenos įgūdţius, kurie padėtų paaugliui teisingai apsispręsti ir suvokti, jog rūkyti geriau nepradėti. Pirminė prevencija – tai uţkirsti kelią ţalingiems įpročiams ir piktnaudţiavimui bei formuoti ankstyvas tinkamo elgesio nuostatas (2).
Konkursas „Nerūkanti klasė“ yra vienas iš Europos rūkymo prevencijos ir metimo projektų. Konkurso „Nerūkanti klasė“ tikslas – pagerinti moksleivių ir specialistų ţinias apie tabako poveikį sveikatai, formuoti teisingas nuostatas rūkymo atţvilgiu, padėti rūkantiems moksleiviams mesti rūkyti ir sveikiau gyventi. Projekto „Nerūkanti klasė“ esmė siekti, kad rūkymas taptų nemadingas ir netoleruotinas paauglių tarpe. Šiuo projektu to siekiama, ne draudimais ar gąsdinimais, o įdomiomis ir teigiamai motyvuojančiomis priemonėmis,
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti konkurso “Nerūkanti klasė” įtaką moksleivių rūkymo įpročiams bei nuostatoms į rūkymą.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti moksleivių rūkymo įpročius bei jų poţiūrį į rūkymą.
2. Nustatyti moksleivių nuostatų į rūkymą bei rūkymo prevenciją mokykloje pokyčius po konkurso.
3. Ištirti konkurso dalyvių bei kontrolinės grupės moksleivių rūkymo įpročių pokyčius po 6 mėn.
2. LITERATŪROS APŢVALGA 2.1. Rūkymas ir visuomenės sveikata 2.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Plintantis tabako vartojimas tampa vis aktualesne pasaulio gyventojų sveikatos problema (1). Apie 1,1 mlrd. pasaulio gyventojų rūko (2). Išsivysčiusiose pasaulio šalyse tabako surūkoma vis maţiau. Vakarų Europos šalyse ir JAV rūko 24-30 proc. gyventojų. Besivystančiose ir kai kuriose Rytų šalyse rūkančių asmenų daugėja (rūko daugiau nei 50 proc. vyrų). Numatoma, kad po 10-20 metų išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkys 15-20 proc. gyventojų (3). Pradėjus vykdyti tabako kontrolės programas , sumaţėjo rūkančių gyventojų (4). Bendrasis rūkančių asmenų skaičius išsivysčiusiose pasaulio šalyse labai sumaţėjo, tačiau vis dar rūko apie 80 proc. neturtingiausio sluoksnio ţmonių (5)
Rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų vertinamas vykdant gyvensenos stebėseną pagal tarptautinį FINBALT HEALTH MONITOR projektą. Nuo 1994 m rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo. Per 12 metų kasdien rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc. iki 15 proc. Tarp vyrų papylimas didėjo iki 2000metų, ir vėliau ėmė maţėti. 2006 m. rūkė 43 proc. vyrų (1). Remiantis moksleivių gyvensenos duomenimis, nustatyta, kad 61,5 proc. 15 -16 metų moksleivių (atitinkamai 77,7 proc. berniukų ir 53,1 proc.mergaičių) yra rūkę kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu. Apie 25proc. moksleivių (34 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių) rūko nuolat (7)
Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse. Aukščiausius rūkymo paplitimo rodiklius pateikė Grenlandija, Farerų salos ir Rusija (Maskva), kur beveik pusė moksleivių nurodė rūkę 40 ir daugiau kartų. Ţymiai maţesni skaičiai buvo nustatyti Kipre, Portugalijoje ir Rumunijoje (apie 15proc.). Tris ketvirtadalius rūkančių moksleivių, kaţkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu, nurodo Suomija, Islandija, Čekijos Respublika, Airija, Estija ir Švedija, maţiausiai rūko Portugalijos, Slovakijos, Maltos, Kipro moksleiviai. Daugelyje šalių rūkymas pagal lyčių pasiskirstymą yra gana lygus. Didţiausias duomenų skirtumas tarp skirtingų lyčių nustatytas šalyse, kur vaikinai rūko ţymiai daţniau, tai Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Ukraina. Šalys, kur merginos aiškiai daţniau rūko nei vaikinai yra Danija, Prancūzija, Grenlandija, Airija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė (8).
KMU Socialinės pediatrijos laboratorijos tarptautinio 11, 13 ir 15 metų vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis 11 metų grupėje maţiausiai kartą per savaitę ar daţniau, įskaitant ir rūkančius kasdien, rūko 2,2proc. respublikos berniukų ir 0,3proc. mergaičių. Šis skaičius tarp trylikamečių išauga atitinkamai iki 9,8proc. ir 2,3proc., o tarp penkiolikmečių - iki 28,1proc. ir 10,5proc. (9).
Beveik visose ESPAD šalyse 50-80proc. 15 – 16 metų amţiaus moksleivių bent kartą yra mėginę rūkyti. 1999 m. tarp šalių, kuriose buvo labai paplitęs rūkymas (Čekijos Respublika, Latvija, Suomija), buvo nurodyta ir Lietuva. Maţiausiai rūkė Kipro, Portugalijos, Maltos moksleiviai.
2003 m. Lietuva išlieka tarp šalių turinčių didţiausią rūkymo rodiklį. 2003 m. didţiausią procentą Europoje rūkiusių per gyvenimą moksleivių turi Farerų salos (83proc.). Toks pats rūkančiųjų procentas kaip Lietuvoje yra ir Austrijoje (80proc.). Šiek tiek atsilieka Grenlandija (79proc.), Latvija (78proc.), Estija ir Vokietija (77proc.). Maţiausią procentą, bent kartą per gyvenimą rūkiusių, nurodo Islandija (46proc.), Malta (48proc.), Graikija ir Turkija (50proc.). Per gyvenimą rūkė daugiau berniukų nei mergaičių. Rūkančių moksleivių procentas labai didėja su amţiumi. Tačiau daug Europos šalių nurodė didesnį procentą rūkiusių per gyvenimą mergaičių nei berniukųTai Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Farerų salos, Prancūzija, Vokietija, Grenlandija, Graikija, Airija, Ţmogaus sala, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, o skirtumo tarp lyčių nenustatė Suomija, Švedija, Šveicarija (10).
Kaip matome, Lietuvoje nusistovėjęs tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytų Europoje pagal lyčių pasiskirstymą – daugiau rūko vaikinai nei merginos, bet rūkančiųjų merginų skaičius auga sparčiau nei vaikinų (1 lent.).
1 lentelė. 15-16 metų moksleivių rūkymo paplitimas (proc.) Lietuvoje (10). Tyrimas
Ilgiau ar trumpiau rūkiusių per gyvenimą proc.
Berniukai Mergaitės Iš viso
ESPAD 95 78,7 53,1 65,1
ESPAD 99 85,5 67,8 77,0
Tuo tarpu Šiaurės bei Vakarų Europos šalyse stebimas kitas rūkymo modelis: daugiau merginų nei vaikinų rūkė 40 ir daugiau kartų bei rūkė reguliariai per paskutines 30 dienų. Spartus rūkančiųjų merginų skaičiaus augimas Lietuvoje kelia nerimą dėl mūsų tipinio modelio kaitos.
Visose Europos šalyse vaikinai anksčiau nei merginos pradeda rūkyti, ypač reguliariai. Bendrai jaunimas gana anksti išbando rūkyti. Pastarojo profesinių mokyklų moksleivių tyrimų duomenimis trečdalis tiriamų vaikinų (33.3 proc.) pradėjo rūkyti 11 ir maţiau metų, o 6.4 proc. jų nuo to amţiaus pradėjo rūkyti reguliariai kasdien. Merginų, pradėjusių rūkyti 11 ir maţiau metų, buvo 8.6 proc.. Trečdalis jų būna išbandţiusios rūkyti cigaretes jau apie 13-tuosius metus, o kasdien rūkyti daţniausiai pradeda 14-16 metų amţiaus ir vyresnės (10).
Visuotinio jaunimo tabako rūkymo tyrimas (The Global Youth Tobacco Survey, GYTS), Lietuvoje atliktas 2001 m. bendradarbiaujant su PSO bei ligų kontrolės ir prevencijos centrais, parodė, kad 35,7proc. 13-15 metų mokinių rūko cigaretes. To paties tyrimo, kuriame analizuoti daugybės pasaulio šalių 13-15 metų vaikų (iš viso 121 duomenų šaltinis) rūkymo paplitimo duomenys, paaiškėjo stebinančios tendencijos -pusė dalyvių nerado rūkymo lyčių skirtumo (11).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tabako gaminius plačiai vartoja ir suaugusieji. Vidutinio amţiaus gyventojų rūkymo įpročių paplitimo ir sąsajų su sociodemografiniais rodikliais (išsimokslinimu, profesija) tyrimo duomenys, kurie buvo surinkti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „Multinational Monitoring of Trends and Determinants in Cardiovascular Disease" (MONICA) programos metodiką, parodė, kad pastaraisiais metais 41,4proc. vyrų ir 11,3proc. moterų reguliariai rūko. Per 20 metų reguliaraus rūkymo paplitimas tarp vyrų nepakito, o tarp moterų padidėjo 2,7 karto. Vyrų ir moterų rūkymo įpročiams įtakos turėjo amţius, išsimokslinimas (tik vyrams), profesija bei amţius, kada pradėjo rūkyti. 65,2proc. vyrų pradėjo rūkyti 16-21 metų ir 52,3proc. moterų - 22 metų ir vyresnės. Maţiausias reguliaraus rūkymo paplitimas buvo tarp vyrų, turinčių aukštąjį išsimokslinimą, bei tarp profesinių darbuotojų palyginti su ţemiausią išsimokslinimą turinčia grupe ir su darbininkais (12).
Paauglių rūkymo problema susijusi ne tik su amţiumi bei gyvenamąja vieta, bet yra labiau ar maţiau būdinga ir skirtingiems edukaciniams kontingentams. Higienos instituto
2000-2003 m. atliktų 16-18 metų bendrojo lavinimo mokyklų ir 14-18 metų profesinių mokyklų moksleivių mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė tirtųjų profesinėse mokyklose nuolat rūko, bendrojo lavinimo mokyklose tokių buvo ketvirtadalis. ESPAD99 tyrimo rezultatai parodė tamprų ryšį tarp rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo: ţenkliai daţniau vartojo alkoholį ir kitus narkotikus kasdien rūkantys moksleiviai (8).
Rūkymas siejamas su daug mirtinų ligų. Jis jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, yra vienos iš 10 mirčių prieţastimi (1).Tabakas Europos Sąjungoje yra didţiausia išvengiamos mirties prieţastis, kuri kasmet nusineša daugiau kaip pusę milijono gyvybių, o visoje Europoje – daugiau kaip milijoną. Apskaičiuota, kad daugiau nei 25proc. mirčių nuo vėţio ir 15proc. visų mirties atvejų Europos Sąjungoje susiję su rūkymu (6).450 tūkst. amerikiečių kasmet miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Jei rūkymo plitimo tendencija išliks, pradedant 2030 m. nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirs apie 10 mln. ţmonių (8).1990 m. dvi iš trijų mirčių nuo rūkymo įvyko išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tačiau, maţėjant rūkalių šiose šalyse ir nuolat daugėjant rūkalių besivystančiose šalyse, 2030 m. pastarosiose įvyks septynios iš dešimties rūkymo nulemtų mirčių (9).
Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, patenkančių į organizmą kenksmingųjų medţiagų kiekio, rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių. Ne visiems rūkaliams šios pasekmės vienodos. Ryškiausias prieţastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos nustatytas tiriant plaučių vėţio atvejus. Iki 90–95 proc. susirgusiųjų šia liga reguliariai rūkė. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. Lėtinės plaučių ligos trunka ilgai, o rūkantieji per tą laiką miršta ir nuo kitų ligų (3).
Rūkant tabaką, susidaro dujų ir įvairių kietųjų dalelių. Tabako produktuose yra apie 4 tūkstančiai cheminių medţiagų, iš jų daugiau negu 40 ţinomų kancerogenų (16)
2.1.2. Rūkymo poveikis sveikatai
Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta 3.5 milijono ţmonių, o kiekvieną dieną - apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 proc. bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų (4).
Nikotinas gali paveikti tiek kūną ir protą daugeliu neigiamų būdų. Nikotinas, kurį vieną kartą įkvepiame į plaučius, patenka į smegenis po aštuonių sekundţių. Vieną kartą patekęs į smegenis nikotinas veikia širdies ritmą ir kraujospūdį. Ilgainiui tai gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje bei sukelti arterijų susiaurėjimą. Prie nikotino yra priprantama, dėl ko daugelis negali mesti rūkyti (7).
Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Paprastai per dieną rūkaliaus smegenys gauna 200-300 nikotino boliusų (porcijų). Farmakokinetinės nikotino savybės lemia fiziologinę smegenų priklausomybę ir rūkančiojo elgseną. Nikotino koncentracijos pusperiodis yra 2-4 valandos. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumaţėja 75 proc. Tuomet ţmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus. Nikotino abstinencijos simptomai greitai progresuoja. Stipriausi yra praėjus 24-36 valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7-10 dienų. Vėliau maţdaug per dvi savaites jie pamaţu išnyksta. Rūkaliams greitai atsiranda priklausomybė nikotinui. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių suvartojimas padidėja nuo 2-3 surūkytų cigarečių per dieną iki 15-50 cigarečių (18).
PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių vėl gali patrigubėti. Šiandien yra ţinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos (4).
Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia LOPL, plaučių, gerklų, burnos, lūpų, kasos, stemplės, skrandţio, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų, gimdos kaklelio vėţį, k oronarinę širdies ligą, aortos aneurizmą, periferinių kraujagyslių paţeidimą, skatina cukrinio diabeto komplikacijų atsiradimą, kepenų cirozę ir vėţį, ūmines ir lėtines kvėpavimo organų infekcijas, skrandţio opą, pneumotoraksą ir kt. (9).
Tabako rūkymas lemia 85 proc. plaučių vėţio, 85 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), apie 70 proc. viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėţio, apie 50 proc. širdies
ir kraujagyslių ligų, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opaligės atvejų (19). Su rūkymu siejama apie 30 proc. visų onkologinių susirgimų. Rūkymas taip pat didina
riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (2).Cigarečių rūkymas 2–4 kartus didina riziką susirgti
bei mirti nuo širdies kraujagyslių ligų (ŠKL), taip pat didina staigios mirties riziką sergant hipertenzija, hipercholesterolemija, gliukozės tolerancijos sutrikimu bei cukriniu diabetu
(10).Valstybėse, kuriose rūkymas buvo ypač paplitęs, rūkalų vartojimas lėmė 90 proc. visų mirčių nuo plaučių vėţio, 75 proc. visų mirčių- nuo bronchito ir emfizemos bei apie 25 proc. – nuo širdies lig (15). Nuo 2002 metų Europos vyrų mirtingumo nuo plaučių vėţio rodiklis sumaţėjo ,tačiau moterų – šiek tiek padidėjo (5).
Kalbant apie sergamumo situaciją Lietuvoje, 1 lentelėje matyti suaugusių (vyresnių nei 18 metų) Lietuvos gyventojų sergamumas 2004 ir 2005 metais ligomis, kurios yra daţniausiai siejamos su rūkymu. Tai pagrindinės rūkymo sukeliamos ligos (2 lent.).
2 lentelė. Sergančių suaugusiųjų (vyresnių nei 18 m. amţiaus) skaičius ir jų dalis (proc.) tarp visų suaugusiųjų 2004 – 2005 metais (14)
absoliutus skaičius proc. absoliutus skaičius proc. Iš viso 1643466 61.44 1696650 63.33 Navikai: 101221 3.78 107636 4.02 Plaučių ir bronchų 3047 0.11 3120 0.12 Šlapimo pūslės 1796 0.07 1975 0.07 Gimdos kaklelio 4086 0.15 4349 0.16
Kvėpavimo sistemos ligos: 516391 19.31 542774 20.26
Lėtinės apatinių kvėpavimo
takų ligos 89485 3.35 88929 3.32
Pneumonijos 39262 1.47 42579 1.59
Astma 20916 0.78 22653 0.85
Kraujotakos sistemos ligos: 512493 19.16 528721 19.74
Išeminė širdies liga 149189 5.58 148337 5.54
KMU biomedicininių tyrimų instituto (1995-2004m.) atliktame tyrime apie MF studentų rūkymo įpročius bei poţiūrį į rūkymo kontrolę nustatyta, kad 70 proc. rūkančiųjų ir
83 proc. nerūkančių studentų sutiko su teiginiu, kad rūkymas yra vienas svarbiausių pavojų ţmogaus sveikatai (11).
Apie 80 proc. įkvėptos dervos susikaupia kvėpavimo takuose, daugiausia – trachėjoje ir stambiausiuose bronchuose. Dervos pasiskirstymas plaučiuose nepriklauso nuo jos koncentracijos tabake (19).Apie 15 proc. rūkalių suserga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). 80-90 proc. sergančiųjų LOPL – rūkaliai Daugiau negu pusė rūkalių ,rūkiusių 10 metų, skrepliuoja. Sergamumas plaučių vėţiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 ţmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių - 300 atvejų 100 000 ţmonių. Nerūkantieji taip pat gali susirgti šių organų vėţiu, tačiau sergamumas nekinta: Europoje jis yra 6 ligos atvejai 100 000 ţmonių (12).
Rūkaliai tris kartus daţniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, iš jų koronarine širdies liga ir insultu (1).Neigiamas ilgalaikio rūkymo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu, gerai ţinomas. Tačiau, paveikdamas širdies kraujagysles ir stimuliuodamas simpatinę nervų sistemą, rūkymas gali sukelti ūminę miokardo išemiją. Rūkantiems daţniau diagnozuojama besimptomė miokardo išemija (9).
Europoje didėja susirūpinimas dėl pasyvaus rūkymo daromos ţalos sveikatai. Rūkantieji vis daţniau pagalvoja apie tai kokią ţalą jie daro nerūkantiems, o nerūkantys darosi vis maţiau pakantūs rūkantiems. Tabako aukomis tampa ne tik tie vyrai ir moterys, kurie rūko, bet ir vyrai, moterys bei vaikai, kurie priversti rūkyti pasyviai, t.y. kvėpuoti prirūkytu oru. Trys ketvirtadaliai Europiečių yra susirūpinę, kad pasyvus rūkymas gali pakenkti jų sveikatai, 39proc. ţino, kad pasyvus rūkymas gali sukelti sunkias ligas tokias kaip vėţį, tik 3proc. nėra susirūpinę dėl rūkymo keliamų pavojų. Rūkoriai vis labiau pripaţįsta ţalojantį pasyvaus rūkymo poveikį: 58proc. rūkorių Europos Sąjungoje nerūko, jei automobilyje yra nerūkantis ţmogus, 78proc. rūkorių Europos Sąjungoje nerūko, jei automobilyje yra vaikai (5).
Sveikiems asmenims, kurie nerūko, pasyvus rūkymas didesnių pokyčių paprastai nesukelia. Tačiau apie 25 proc. nerūkančiųjų, kurie serga kokia nors plaučių liga, pasyvus rūkymas paūmina jos simptomus (12).Pasyvus tabako rūkymas apie 65 proc. ţmonių sukelia akių perštėjimą, 45 proc. – kvėpavimo takų infekcijas (13).
Ištyrus nikotino ir jo metabolito-kotinino koncentraciją seilėse ir šlapime, nustatyta, kad pasyvus rūkymas prilygsta 0,1-2 surūkytoms cigaretėms per dieną (12).KMU biomedicininių tyrimų instituto (1995-2004m.) atliktame tyrime apie MF studentų rūkymo įpročius bei poţiūrį į rūkymo kontrolę nustatyta, kad 97,1 proc. studentų sutiko su teiginiu, kad pasyvus rūkymas kenkia sveikatai (11).KMU biomedicininių tyrimų instituto (1998-2000 m.) atliktame tyrime apie pasyvaus rūkymo paplitimą tarp Kauno ikimokyklinio amţiaus vaikų (6-7m.) bei jo poveikį vaikų sveikatai įverinimą, nustatyta, kad daugiau kaip du penktadaliai (44 proc.) vaikų patyrė pasyvų rūkymą. Ilgiau kaip keturias savaites per paskutinius 12 mėnesių kosėjo 24,5 proc. vaikų, kurių aplinkoje buvo rūkoma, ir 16,9 proc. vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje nerūkoma (p<0,05). Tyrimo duomenimis, daugiau kaip du penktadaliai (44 proc.) ištirtų vaikų veikiami pasyvaus rūkymo. Nustatyta, kad pasyvus rūkymas sąlygoja uţsitęsusio kosulio, švokštimo arba švilpimo krūtinėje, slogos ar čiaudulio (be peršalimo) padaţnėjimą ir blogina ventiliacinę kvėpavimo takų funkciją, maţindamas smulkiųjų bronchų tūrio dydţius (17).
Dėl ilgalaikio pasyvaus rūkymo sveikatos sutrikimų turi apie 70 proc. pasyviai rūkančių vaikų. Šios problemos dar didesnės nepasiturinčiose šeimose ir šalyse. Ligos tikimybė ir sunkumas tiesiogiai proporcingas rūkymo intensyvumui ir trukmei. Neigiamai veikia ir motinos (daugiau), ir tėvo rūkymas.
Neigiamas pasyvaus tabako rūkymo poveikis yra ilgalaikis – šiems vaikams yra ţymiai didesnis pavojus sirgti lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, iš jų ir plaučių vėţiu (13).
2.2. Rūkymo profilaktinių programų ypatumai
2.2.1. Profilaktinių rūkymo programų veikimo teoriniai principai
Rūkymo prevencinė programa - tai tam tikra priemonių ir metodų visuma, taikoma apsaugoti nuo rūkymo keliamų pasekmių (dėl rūkymo kylančių ligų). Moksleiviai, kuriems intensyviau pradedamos taikyti rūkymo prevencinės programos (pavyzdţiui nuo VI-VII klasės), yra pasiekę formalių operacijų stadiją pagal Piaget.
Viena iš poveikio rūšių yra neigiamo poţiūrio formavimas. Jei pateikta informacija padaro tabako vartojimą nepatraukliu, tuomet tikėtina, kad paauglių įsitikinimas, jog šių produktų vartojimas yra nekenksmingas ar net socialiai priimtinas, bus susilpnintas. Vienaip
informacija apdorojama, kai ja susidomima iš smalsumo, kitaip- kai yra paliečiami asmeniniai patyrimo dalykai, daroma įtaka nuostatoms.
Nuostatų faktoriai (nuostata- įsitikinimas ir jausmas, kurie parengia tam tikru būdu (reaguoti į daiktus, ţmones ar įvykius (1), jų pagalba galima numatyti rūkymo tam tikrą galimybę paauglių tarpe, apima ketinimus rūkyti, teikiamą naudą ir poţiūrį į rūkymą kaip į įprastą reiškinį. Tyrimų rezultatai rodo, kad moksleiviai, kurie rūkymą įsivaizduoja įmanomu, du kartus daţniau pradeda rūkyti 1-2 metų laikotarpyje (2). Nuostatos atspindi ir yra svarbios konkrečiam asmens elgesiui. Jei mąstoma apie metimą rūkyti, manoma, kad tai bus bandoma daryti. Yra ir teigiamų nuostatų apie rūkymą, jas palaiko klaidingi įsitikinimai apie rūkymo siejamą naudą. Manoma, kad „rūkantis ţmogus yra populiaresnis nei nerūkantis", „rūkant bus lengviau bendrauti ". Įdomu tai, kad dauguma paauglių ţino neigiamas rūkymo pasekmes sveikatai, tačiau tai nekeičia jų elgesio, ypač jei turimos ţinios neparemtos jų asmenine patirtimi. Paaugliai mano, kad rūkymas yra normalu ir teigiamas reiškinys, kad dauguma jų bendraamţių rūko Tokie paaugliai rūkymą vertinantys teigiamai taip pat linkę pradėti rūkyti. Rūkymo prevencinė programa, paremta aiškinimu, kad dauguma jų bendraamţių vis tik nerūko (pagrįstas skaičiavimais, realus faktas, paremtas bandymas neigti, kad tabako vartojimas nėra normalus reiškinys), buvo gana sėkminga (3).
Profilaktinių programų metu pateikiama ne tik informacija, bet ir stengiamasi paauglius įtikinti kuo nors, kad paskui būtų teigiamas atoveiksmis. Įtikinimas yra psichinės būsenos įtakojimas argumentais, įkalbinėjimu ar manipuliavimu asmens jausmais ir įsitikinimais (4). Uţsiėmimų įtikinamumas grindţiamas psichologiniu atkalbėjimu, kuriuo siekiama sukelti norimą reakciją. Įtikinimo procese veikiama asmens paţiūrų struktūra: stiprinama ar keičiama esama asmenų nuomonė, kuriama iki tol neegzistavusi nuomonė. Įtikinimui pasiekti pasitelkiami tokie metodai, kurie sukelia emocinį, atsaką kadangi tai susiję su dėmesio koncentracijos ir informacijos perkėlimo į ilgalaikę atmintį procesais.
2.2.2. Profilaktinių rūkymo programų modeliai
Profilaktinės rūkymo programos grindţiamos biopsichosocialiniu poţiūriu, kadangi bet kokį asmens pasirinkimą ar elgesį apsprendţia biologiniai, emociniai, psichosocialiniai veiksniai. Profilaktinių rūkymo programų modeliai skirstomi į trumpalaikius (daţniausiai
teikiama informacija apie rūkymą ir jo pasekmes) bei ilgalaikius tęstinius (orientuotus į naujų įgūdţių formavimą, lavinimą).
Trumpalaikės profilaktinės programos pasiţymi intensyvumu ir taupumu. Kad profilaktikos programos poveikis duotu didelius pasisekimo rezultatus programų dalyviai turi tęsti darbą savarankiškai: apmąstyti pateiktą informaciją, todėl šios programos yra kryptingos, koncentruotos ir įtaigios ( 1).
Mokyklose rūkymo prevencijos programos turėtų būti orientuotos į vaikų socialines normas (rūkymas nėra gerai, jis nėra naudingas, pateikiamos sveikatai palankaus elgesio alternatyvos), socialinį pastiprinimą ( socialinio spaudimo atpaţinimas ir būdai prieš jį atsilaikyti), paremtas asmeniniu poveikiu (2).
Informacijos pateikimo modelis nelaikomas efektyviu nors ir labiau didina ţinių lygį lyginant su kitais modeliais, gali įtakoti poţiūrį, tačiau menkai keičia elgesį (3). Dėl pateikimo būdo daţnai paaugliams atrodo neįtaigus, todėl kyla natūralus noras priešintis. Pasekmės atrodo nerealios arba nutolusios laike bei erdvėje .
Nuostatų keitimo modelis veikia geriau. Daroma prielaida, kad pakeitus nuostatai į save ir elgesį (rūkymo) pasikeis ir pats elgesys. Tačiau, norirnt pakeisti elgesį reikalingi įgūdţiai, elgesio modelis turi būti patirtyje. Tokiu būdu mokoma pageidaujamo elgesio .
Socialinė įtaka (kreipia dėmesį į įgūdţių mokymą, kurie padeda moksleiviams atsilaikyti socialiniam spaudimui rūkyti) ir gyvensenos įgūdţių mokymas (kreipia dėmesį į socialinius ir susidorojimo su sunkumais įgūdţius (sprendimų priėmimas, bendravimo įgūdţiai, streso įveikimo būdai)) veikia efektyviau (gyvensenos įgūdţių lavinimo programos, koncentruotos ties atsilaikymu socialiniam spaudimui rūkyti, davė teigiamus rezultatus- sumaţėjo rūkančių moksleivių rūkymo daţnis, longitudiniai tyrimai rodo, kad tarp gyvenimo įgūdţių lavinimo programose dalyvavusių asmenų praėjus keliems metams rūkančių yra maţiau nei tarp nedalyvavusių (4) , tačiau jos yra tęstinės ir ilgalaikės.
Mokyklų psichologai dėl laiko ir išteklių stokos labiau orientuoti intensyvias trumpalaikes programas (5).
Įsitikinimų sveikatos atţvilgiu modelis ( Health Belief Model, HBM ) – sveikatai palankų ar ţalojantį elgesį apsprendţia trys faktoriai: sunkumo supratimas, sveikatos problemos įvertinimas ir suvokta grėsmė, kuri dėl įvertintos galimybės susirgti motyvuoja keisti legesį. HBM keičia elgesį, ypač jei tai susiję su asmenine sveikata, kai asmuo ar grupė
yra įsitikinusi, jog konkretus elgesys daro juos labiau paţeidţiamus, kad dėl jo didėja ligos tikimybė, lyginant su kitais, kuriems konkretus elgesys (rūkymas) nebūdingas, kad toliau taip elgiantis galimos sunkesnės, nepageidautinos pasekmės, tokios kaip ligos tokios kaip vėţys ir širdies bei kraujagyslių ligos (4). Tikėtina, kad po intensyvaus profilaktinio mokymo uţsiėmimo rūkantiems moksleiviams nuostatos rūkymo atţvilgiu bei motyvacija rūkymo metimui keisis maţiau (5).
Socialinis vaikų spaudimas gali iškreipti ryšį tarp mūsų nuostatų ir veiksmų. Jei socialinis spaudimas iš aplinkos didelis, elgiamasi ne pagal jas ( 8).
2.2.3. Rūkymo profilaktinių programų efektyvumas
Įrodyta, kad įvairios rūkymo prevencijos programos sumaţina pradedančių rūkyti moksleivių skaičių 25-60 proc. lyginant su tais, kuriems programa nebuvo taikyta. Šis poveikis stebimas 1-4 metus pasibaigus programai (6). Į rūkymo programų vykdymą turi būti įtraukti ne tik specialistai, tėvai, bet ir patys moksleiviai. Taikant prevencinį modelį "moksleiviai moksleiviams" - po intensyvaus prevencinio darbo su jaunesniaisiais sumaţėjo vyresnių klasių moksleivių, kurių poţiūris į tabako vartojimą yra neutralus, ir padaugėjo tokių, kurių poţiūris yra neigiamas ir labai neigiamas (4). Nustatyta, kad psichologinės rūkymo profilaktikos tyrimo (18), kurio metu dalyvavi Kauno raj. moksleiviais, rezultatai rodo, kad po profilaktinių uţsiėmimų rūkymo intensyvumas nekito, tačiau merginų tarpe sumaţėjo per mėnesį išleidţiamų pinigų cigaretėms kiekis. Nustatyta, kad profilaktiniuose uţsiėmimuose dalyvavę rūkantys moksleiviai labiau pasisakė uţ tabako gaminių reklamos draudimą, geriau suprato savo rūkymo motyvus. Tačiau tyrimą atlikus su profesinės mokyklos moksleiviais,nustatyta, kad rūkymo keitimui bendravimo įgūdţių ir rūkymo keitimo uţsiėmimai nedavė statistiškai reikšmingų pokyčių, tačiau įvyko reikšmingi pokyčiai teigiama kryptimi rūkančių vaikinų pasirengime mesti rūkyti (5). Po individualaus psichologo darbo su rūkančiais moksleiviais sumaţėjo per dieną surūkomų cigarečių skaičius, kas penktas moksleivis metė rūkyti, beveik keturi iš dešimties moksleivių rūkyti pradėjo maţiau (14).
Tyrimų rezultatai rodo, kad po prevencinių programų pagerėja vaikų ţinios apie rūkymo ţalą, pasekmes, tačiau rūkymo paplitimas ir intensyvumas išlieka nepakitę (2). Profilaktikai vykdyti apimamos ne visos mokyklos, Pasaulio Sveikatos Organizacijos sveikatą stiprinančių projekte dalyvaujančių mokyklų, kurios imasi ţenkliai daugiau profilaktinių
priemonių prieš rūkymą, moksleiviai rūko panašiai kaip ir kitų Kauno mokyklų moksleiviai (9).
Tai, jog didelė dalis moksleivių nori ir bando mesti rūkyti (3), rodo, kad jie suvokia rūkymo ţalą ar jaučia neigiamas rūkymo pasekmes (sveikatai, finansines ar pan.).
2.3. Rūkymo profilaktinė programa: konkursas „Nerūkanti klasė“ 2.3.1. Tarptautinio konkurso „Nerūkanti klasė“ ypatumai
Konkursas „Nerūkanti klasė“ yra vienas iš Europos rūkymo prevencijos ir metimo projektų, kuris vykdomas pagal Europos jaunimo ir tabako tinklo (angl. European Network on Young People and Tobacco (ENYPAT)) koordinuojamus bendrus Europos kovos su rūkymu, rūkymo prevencijos ir metimo rūkyti projektus. ENYPART yra Europos ekspertų tinklas, kurio tikslas – uţkirsti kelią jauniems ţmonėms rūkyti (1,2). Programa „Nerūkanti klasė“, tai viena iš bendruomenei skirtų programų, kurios įgyvendinimo metu įtraukiama visa bendruomenė (moksleiviai, tėvai, mokytojai ir t.t.) (4). „Nerūkanti klasė“ konkurso idėja skiriasi nuo kitų tradicinių pirminės prevencijos metodų (3). Programos tikslo siekiama, ne draudimais ar gąsdinimais, o įdomiomis ir teigiamai motyvuojančiomis priemonėmis, vertingu prizu klasei (4,5).
Konkurso „Nerūkanti klasė“ tikslas – pagerinti moksleivių ir specialistų ţinias apie tabako poveikį sveikatai, formuoti teisingas nuostatas rūkymo atţvilgiu, padėti rūkantiems moksleiviams mesti rūkyti ir sveikiau gyventi. Nerūkanti klasė“ esmė siekti, kad rūkymas taptų nemadingas ir netoleruotinas paauglių tarpe (4, 6).
„Nerūkanti klasė“ programos taisyklės yra bendros visiems dalyviams (nepriklausomai nuo to, kuri šalis dalyvauja konkurse). Moksleivių klasės (moksleivių amţius turi būti 11-14 m.) savarankiškai nusprendţia dalyvauti ar nedalyvauti konkurse (konkurso trukmė šeši mėnesiai); Mokyklos klasės savarankiškai kontroliuoja (ne)rūkančiųjų elgesį ir reguliariai pateikia rezultatus programos organizatoriams. Konkurse gali dalyvauti tik tos klasės, kuriose rūko maţiau nei 10 proc. mokinių, jei rūko daugiau nei 10 proc. klasė iš konkurso pašalinama. Klasės, kurios nevykdo konkurso reikalavimų yra pašalinamos iš konkurso. (7,8). Tos klasės, kurios lieka neiškritusios per 6 mėnesių periodą dalyvauja nacionalinio ir tarptautinio lygio finale. (7,8).
Remiantis atliktų studijų rezultatais nustatyta, kad dalyvavimas „Nerūkanti klasė“ programoje skatina ne tik nerūkyti , bet ir formuoja teigiamą poţiūrį į nerūkymą (9).
Šio konkurso idėjos autoriai suomiai. Pirmą kart konkursas buvo suorganizuotas 1989 m. ir nuo tada jis Suomijoje vykdomas kasmet (9), o nuo 1997 m programa „Nerūkanti klasė“ tapo tarptautiniu (Europos lygmenyje) konkursu (10). Pradţioje Europoje dalyvių skaičius buvo apie 100,000 moksleivių ir apėmė apie 3,821 klasę. Nuo to laiko kiekvienais metais dalyvių skaičius augo, vis daugiau šalių prisijungė. 2001 m. konkursas jau buvo organizuojamas 15 Europos šalių, dalyvių skaičius siekė 375,000 moksleivių nuo 12 iki 14 metų amţiaus, apytiksliai apėmė 15,021 klasę. 2001 m. konkurse jau dalyvavo Austrija, Belgija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Liuksemburgas, Portugalija, Nyderlandai, Ispanija, Šveicarija ir Velsas, Pietų Afrika ir Izraelis (11). 2006/2007 mokslo metais „Nerūkanti klasė“ rūkymo prevencijos programa jau buvo įgyvendinta 20 Europos šalių, kurios metu dalyvavo maţdaug 750 000 moksleivių.(12) Išsamesnis dalyvių skaičius pateiktas lentelėje (3 lent.).
3 lentelė. „Nerūkanti klasė“ rūkymo prevencijos programos dalyviai (13).
Šalis
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 200
7 2008
klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė klasė
Danija 145 557 518 557 645 608 Suomija 2688 2578 2349 2352 2166 1959 2252 2219 1789 1506 138 0 1356 Prancūz ija 91 147 197 182 1079 458 3586 2549 2678 1502 137 7 1219 Vokietij a 462 780 2298 4354 5791 8402 9503 1099 4 1242 5 1200 3 113 50 1110 3 Italija 139 352 317 464 512 653 649 736 850 801 769 889 Graikija 88 147 310 333 338 467 745 988 1263 304 135 UK,Vel sas 208 536 525 560 586 596 532 597 597 488 472 530 Olandij a 61 791 1832 1870 2459 2129 2463 3504 3523 285 6 Austrija 544 525 1121 183 198 186 101 2663 Belgija 216 484 1229 1805 2149 2058 2161 1983 1952 247 4 2487 Graikija 135 301 189 331 319 233 328 236
Portugal ija 113 107 173 76 80 129 262 120 60 Šveicari ja 323 1257 2132 2592 3484 4102 3433 2915 362 9 3223 Liukse mburga s 131 165 141 140 152 162 195 165 141 132 Islandij a 319 340 327 367 317 324 305 326 Estija 200 362 348 526 515 843 723 Latvija 534 216 269 Slovakij a 2132 385 230 252 150 UK Glasgas 185 213 Romuni ja 1237 1940 349 Lietuva 280 252 Čekija 13 Bulgarij a 69 Lenkija 165 183 69 Ispanija 151 3 1582
2.3.2. Nacionalinio lygio konkurso „Nerūkanti klasė“ ypatumai
Lietuvoje pagal suomių patirtį jau penktus metus vyksta Nacionalinis konkursas „Nerūkanti klasė“ (patikslinimas Regionuose (Kaune ir Vilniuje) šis konkursas buvo organizuotas ir anksčiau, tačiau visoje Lietuvoje vyko pirmą kartą (14)). Konkursas prasideda spalio 1 d. ir baigiasi kitų metų balandţio 7 d. minint Pasaulio sveikatos dieną. Mesti rūkyti ir sveikiau gyventi, o nerūkantiems nepradėti rūkyti. Dalyvauti gali Lietuvos ugdymo įstaigų aštuntos klasės, kurios pasirašo klasės bei individualią konkurso sutartį, kuriomis įsipareigos nerūkyti šešis mėnesius. Konkurso sąlygų laikymasis grindţiamas kiekvieno sąţine ir atsakomybe, tačiau dalyviai bet kuriuo metu turi sutikti būti organizatorių patikrinti, ar nerūkė, CO analizatoriumi. Konkurse dalyvaujančios klasės įsipareigoja savo mokyklose vykdyti prevencinę veiklą: organizuoti uţsiėmimus – paskaitas, diskusijas savo mokyklos bendruomenei apie tabako ţalą, skatinant ir motyvuojant pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. Yra
numatomi trys konkurso etapai: ţinių konkursas – debatų forma, sporto varţybos, kūrybinių uţduočių konkursas, atliekami namų darbai (indėlis į rūkymo prevenciją savo mokykloje) (15).
2005 m. pirmą kartą nacionaliniu mąstu organizuotame konkurse „Nerūkanti klasė 2005“ dalyvavo 9 Lietuvos apskričių 8-os klasės, kurios sutiko su konkurso reikalavimais ir pasirašė sutartis su organizatoriais. Iki geguţės 31-os dienos vykusiuose regionininiuose turuose buvo išrinktos klasės nugalėtojos, atsovausiančios regioną finaliniame ture (14).
2.3.3. Konkurso ”Nerūkanti klasė“ efektyvumo vertinimo tyrimų apţvalga
„Nerūkanti klasė“ konkurso poveikio vertinimą atliko Vokietija, Suomija, ir Olandija (1) Čekija (2). Suomijoje, pirmąsyk poveikio „Nerūkanti klasė“ programa buvo įgyvendinta 1991/1992 mokslo metais. Tais mokslo metais programoje viso dalyvavo 20,084 moksleiviai iš 1160 klasių (visa tai sudarė 1/3 to amţiaus Suomijoje gyvenančių asmenų). Iš visų konkurse dalyvauti nusprendusių klasių 65 klasės buvo atrinktos dalyvauti tyrime ir 30 klasių moksleiviai sudarė kontrolinę grupę (jie nedalyvavo konkurse). Iš visų 65 klasių (pradţioje dalyvavusių „Nerūkanti klasė“ programoje) įgyvendinus programą liko tik 28 klasės, o 37 klasės iš konkurso iškrito. Po mėnesio atlikus rūkymo vertinimą nustatyta, kad kasdien rūkančių moksleivių skaičius padidėjo 2,3 proc. programoje dalyvaujančių moksleivių grupėse, ir 3.9 proc., tose moksleivių klasėse, kurios buvo iš konkurso iškritusios bei 5,1 proc. grupėse, kurioms nebuvo taikytas poveikis (kontrolinėse grupėse). Tarp moksleivių, kurie buvo patys nusprendę dalyvauti konkurse (dalyviai ir iškritę dalyviai), kasdien rūkančiųjų skaičius padidėjo iki 3,1 proc.. Po vienerių metų, vertinant rūkymo paplitimą tarp moksleivių, kurie sudarė kontrolinę grupę ir moksleivių, kurie dalyvavo „Nerūkanti klasė“ programoje, nustatyta, kad rūkymo paplitimas buvo panašus abejose grupėse (AR = 1,25, p = 0,15) (3,4). Remiantis gautais tyrimo duomenimis, nustatyta, kad maţiau moksleivių pradėjo rūkyti, tų kurie dalyvavo programoje, lyginant su tais, kurie nedalyvavo (4). Suomijoje atlikus programos vertinimo studiją nustatyta, kad konkurso efektyvumą įtakoja veiksniai tokie kaip programos pradţioje rūkymo metimas/nepradėjimas rūkyti, taip pat nustatyta, kad „Nerūkanti klasė“ konkurso veiksmingumas susijęs su didesne moksleivių motyvacija/noru mesti rūkyti (3,5).
Suomiai teigė, kad dalyvavimas konkurse yra labai svarbus mokyklų bendruomenei, kadangi duoda daug naudos, t.y. dalis moksleivių nustoja rūkyti ar nepradeda/atitolina rūkymo pradţią. Taip pat organizatoriai teigia, kad šis konkursas ne tik yra efektyvus, bet ir jį lengva organizuoti (4).
Vokietijoje buvo atliktas „Nerūkanti klasė“ efektyvumo vertinimas. „Nerūkanti klasė“ veiksmingumo vertinime dalyvavo 131 klasės. (n 2 142 mokiniai) (amţiaus vidurkis buvo 12.9 metų, standartinis nuokrypis 0.98). Rūkymo paplitimo vertinimas buvo atliekamas etapais: (a) prieš „Nerūkanti klasė“ konkurso dalyvavimą; (b) po 1 mėnesio nuo konkurso pradţios; ir (c) po 1 metų nuo „Nerūkanti klasė“ programos pradţios. Atlikus rūkymo paplitimo tyrimą iškart po „Nerūkanti klasė“ konkurso pabaigos, nustatyta, kad kontrolinėje grupėje rūkymo paplitimas padidėjo iki 7,5 proc. o intervencijos grupėje sumaţėjo 0.2proc. (OR 2.19; 95proc. CI 1.69–2.85; P 0.001). Vertinant „Nerūkanti klasė“ poveikio efektyvumą, po 1 metų nuo „Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvavimo pradţios, buvo nustatytas rūkymo paplitimo padidėjimas abiejose grupėse; tačiau, rūkymo padidėjimas buvo statistiškai ţemesnis mokinių grupėje, kurie dalyvavo „Nerūkanti klasė“ konkurse (AR 1.45; 95 proc. CI 1.15–1.82; Po 0.01) (6). Vertinant pradėjimo rūkyti pradţią nustatyta, kad maţiau rūkyti pradėjo mokinių, iš konkurse dalyvavusios grupės, lyginant su moksleiviais, kurie nebuvo programos dalyviai (atitinkamai 7,8 proc. ir 13,9 proc.), o po vienerių metų gauti šie rezultatai (atitinkamai 17 proc. ir 21 proc.).(1,6,7).
2005 m. Vokietijoje atliktame „Nerūkanti klasė“ poveikio vertinimo tyrime (dalyvavo 20 proc. visų 12 – 15 metų ir 9 proc. 16 – 19 metų moksleivių) nustatyta, kad „Nerūkanti klasė“ programoje moksleivių dalyvavimas yra didelis. Taip pat šios studijos metu nustatyta, kad konkursas turi trumpalaikį poveikį ir sugeba atitolinti rūkymo pradţią.(11)
Vokietijoje konkurso „Nerūkanti klasė“ efektyvumo tyrime ( atliktame 1998-2000 m.) dalyvavo 1704 mokiniai. Iš jų 948 sudarė intervencinę grupę ir 756 kontrolinę grupę. Studijos tikslas buvo įvertinti programos tikslo ( uţkirsti kelią moksleiviams pradėti rūkyti)
veiksmingumą. Tyrimo metu buvo vertinamas rūkymo paplitimas prieš konkurso pradţią ir 18 mėn. po konkurso pradţios. Nustatyta, kad daugiau nei pusė moksleivių (iš abiejų grupių), kurie prieš konkurso pradţią nerūkė, nepradėjo rūkyti ir po konkurso pabaigos, t.y. po 18 mėn. (atitinkamai intervencinėje grupėje buvo 62,1 proc. ir kontrolinėje grupėje 61,5 proc.).
pakartotinai nepradėjo rūkyti 45,1 proc. moksleivių iš intervencinės grupės ir 41,4 proc. - iš kontrolinės. Tyrėjai atlikę „Nerūkanti klasė“ vertinimo tyrimą apibendrino gautus rezultatus. Jie teigė, kad „Nerūkanti klasė“ programos tikslai (poţiūrio niekada nerūkyti ugdymas, ir sumaţinimas buvusiųjų rūkančiųjų mokinių pakartotinį rūkymą), neturi jokios reikšmingos ilgalaikės įtakos rūkančiųjų elgesiui (paauglių 11 ir 15 metų tarpe). Pirma, pirminis tikslas išugdyti poţiūrį niekada nerūkyti nebuvo įgyvendintas (nustatyta, kad tiek „Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvavusios klasės, tiek ir kontrolės grupės moksleiviai (62 proc. visų mokinių), kurie nerūkė prieš konkursą ar konkurso metu jie niekada nerūkė ir po programos. Antra, nustatyta, kad moksleiviams, kurie dalyvavo „Nerūkanti klasė“ programoje, programa statistiškai įtakos neturėjo poveikiui, kuriuo buvo siekiama atgrasyti eksrūkalius, kad šie nepradėtų pakartotinai rūkyti, palyginus su moksleiviais, kurie nedalyvavo programoje (12). Apibendrinant tyrėjai teigia, kad konkursas „Nerūkanti klasė“ neuţkirto kelio rūkymo paauglių tarpe bei pasirodė nėra efektyvus Vokietijos mokyklose tabako vartojimo draudimo būdas . Tyrėjų rekomendacijose konstatuojama, kad norint sumaţinti tabako vartojimą reikia naudoti ir kitus prevencijos metodus, tokius kaip tabako reklamos panaikinimą, tabako gaminių automatų panaikinimą (12).
Atlikus studiją Vokietijoje nustatyta, kad „Nerūkanti klasė“ konkursas efektyvus, nes atitolinama rūkymo pradţia. Tačiau kiti autoriai šiuos tyrimus sukritikavo, teigdami, kad „Nerūkanti klasė“ veiksmingumo vertinimui metodikoje yra netikslumų, (t.y. veiksmingumo tyrimas neobjektyvus). Pirmiausiai kritikai pastebėjo, jog buvo lyginamos klasės, kurios savanoriškai sutiko dalyvauti konkurse, su klasėmis, kurios nesutiko dalyvauti konkurse. Jie teigė, kad šios klasės negalėjo būti lyginamos, kadangi mokytojų ir mokinių motyvacija bei poţiūris į rūkymą skyrėsi. Jų nuomone, visa tai (skirtingas poţiūris ir motyvacija) sąlygojo, kad rūkymo padidėjimas pradţioje buvo šiek tiek didesnis kontrolinėje grupėje nei eksperimentinėje grupėje. Kritikai teigė, kad norint atlikti veiksmingumo tyrimą pradţioje reikėjo ištirti motyvacijos metimo rūkyti, noro nepradėti rūkyti ir kt. lygio vertinimo tyrimus. Taip pat kritikų nuomone, tyrimo veiksmingumas abejotinas dėl maţo dalyvių skaičiaus, kadangi „Nerūkanti klasė“ visą programą baigė, t.y. liko neiškritę tik 49 proc. visų dalyvių (2142 iš 4372 moksleivių (iš 187 klasių konkurso metu atkrito 56 klasės)(5).
Olandijos tyrėjai nustatė, jog paaugliai, turintys ţemesnį išsilavinimą daţniau rūkė, taip pat daţniau patyrė socialinį spaudimą rūkyti, lyginant su paaugliais, kurie turėjo aukštesnį
išsilavinimą (1). Siekiant išsiaiškinti „Nerūkanti klasė“ prevencijos efektyvumą Olandijoje, buvo atliktas poveikio vertinimo tyrimas. Jo metu 26 Olandijos mokyklose, buvo ištirti 2562 13 metų moksleiviai. 1444 moksleiviai sudarė intervencinę grupę, ir 1118 moksleiviai - kontrolinę grupę. „Nerūkanti klasė“ programoje dalyvavusioms klasėms papildomai buvo pravestos trys socialinio pobūdţio paskaitos apie rūkymą ir jo poveikį. Paskaitos nebuvo pravestos kontrolinės grupės moksleiviams. Nustatyta, kad intervencinėje grupėje 9,6 proc. nerūkančiųjų pradėjo rūkyti, o kontrolinėje grupėje 14,2 proc. Atlikus rūkymo paplitimo vertinimą po metų (nuo „Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvavimo pradţios) statistiškai reikšmingo ryšio vertinant „Nerūkanti klasė“ veiksmingumą nenustatyta , kadangi 25 proc. moksleivių iš klasių kurios dalyvavo konkurse ir 29 proc. mokinių, iš klasių, kurios sudarė kontrolinę grupę, jau rūkė. Apibendrinę duomenis autoriai padarė išvadą, kad „Nerūkanti klasė“ programa sąlygoja tik trumpalaikį efektą (14).
Tyrėjai, atlikę šį tyrimą siūlo stiprinti/ieškoti profilaktinių programų būdų, kurių poveikis sąlygotų ne tik trumpalaikį efektą, bet duotų ilgalaikį poveikį. Tačiau autoriai teigia, kad šiuo metu neţino sprendimo, kuris būtų veiksmingas rūkymo prevencijos programose (14,5).
„Nerūkanti klasė“ efektyvumo vertinimo studijos buvo atliktos Suomijoje, Vokietijoje ir Olandijoje. Tyrime dalyvavo 12 812 paauglių (13-17), kurie sudarė 2 kontrolines ir 2 atvejo grupes. Atlikus poveikio vertinimą po 12-24 mėnesių nustatyta, kad rūkymo paplitimas buvo 21.78 proc. kontrolinėje grupėje ir 16.02 proc. „Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvavusioje grupėje. Pakartotinai atlikus rūkymo paplitimo tyrimus (po 24 mėnesių) nustatyta, kad rūkė 27.57 proc. mokinių dalyvavusių „Nerūkanti klasė“ konkurse ir 35.91 proc. mokinių kontrolėje grupėje ((AR) 1.61; 95proc. (CI) 1.43–1.81; P 0.001). (16)
2007 m. Čekijoje pirmą sykį buvo atliktas „Nerūkanti klasė“ vertinimas. Poveikio vertinime savanoriškai sutiko dalyvauti 6 mokyklos, kuriose mokėsi 261 14 metų moksleiviai. Dalyviai buvo supaţindinti su programos taisyklėmis. Programos efektyvumas buvo vertinamas vienerius metus. Vertinimą sudarė 4 etapai: (1) rūkymo paplitimo vertinimas prieš konkurso pradţią (2) rūkymo paplitimo vertinimas po pusės metų (3) rūkymo paplitimo vertinimas dar po 3 mėnesių, t.y. po 9 mėn. ir (4) etapas rūkymo paplitimo vertinimas po 12 mėnesių nuo programos pradţios. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, po keturių mėnesių iš konkurso buvo pašalinti 23 proc. klasių. Antroje programos pusėje, 38.5 proc. klasių iškrito iš konkurso, nes rūkančių vaikų paplitimas jose buvo nuo 15.5 proc. iki 46 proc. . Po
12 mėnesių atlikus konkurso efektyvumo vertinimą (likusiose klasėse) nustatyta, kad rūkymo paplitimas tarp moksleivių sumaţėjo iki 10.3 proc. . Tuo tarpu Čekijoje rūkymo paplitimas tokioje pat gyventojų amţiaus grupėje buvo nustatytas 29.7 proc. Tyrėjai apibendrinę rezultatus padarė išvadą, kad „Nerūkanti klasė“ programa sėkmingai darė poveikį rūkančiųjų vaikų įpročiams (2).
Tyrėjai apibendrinę tyrimo rezultatus teigė, kad dalyvavimas „Nerūkanti klasė“ projekte galėjo atitolinti rūkymo pradţią paauglystėje (1,6,7,8). Kiti autoriai teigia, kad „Nerūkanti klasė“ dalyviai, dalyvaudami programoje atitolina rūkymo pradţią (priminė prevencija) (9,10), tačiau pati „Nerūkanti klasė“ programa nėra efektyvi jaunuolių rūkymo maţinimui(10). Daugelyje kitų šalių, kurios dalyvauja tarptautinėje „Nerūkanti klasė“ programoje papildomos pamokos (apie rūkymą) nevedamos, todėl manoma, kad šiose šalyse „Nerūkanti klasė“ konkursai gali būti maţiau efektyvūs, negu Olandijoje (15,5).
3. TYRIMO METODIKA Tiriamojo darbo eiga:
1. Sudaryta anketa anoniminei moksleivių apklausai atlikti. 2. Pasirinktas moksleivių apklausos metodas ir tiriamoji imtis.
4. Atlikta anketinė Marijampolės ir Paneveţio apskrities „Nerūkanti klasė“ konkurse dalyvaujančių mokyklų anketinė anoniminė apklausa dviem etapais.
5. Interviu metodas. Interviu metodu apklaustos 10 „Nerūkanti klasė„ dalyvių klasių auklėtojos.
6. Atlikta gautų anketinių duomenų statistinė analizė. 7. Pateiktos išvados ir praktinės rekomendacijos.
Apklausos organizavimas ir atlikimo būdas
Bandomasis tyrimas buvo atliktas 2008 metų spalio mėnesį apklausiant 14 moksleivių. Bandomuoju tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar respondentams klausimai suprantami. Po apklausos anketa buvo koreguota.
Tyrimas vykdytas atsitiktine tvarka pasirinktose dviejuose Lietuvos apskrityse (Paneveţyje ir Marijampolėje). Tyrimo metu buvo apklausiami 8 klasių moksleiviai. Tyrimas vykdytas dviejais etapais: I etapas prieš „Nerūkanti klasė“ konkurso pradţią, II tyrimo etapas - po „Nerūkanti klasė“ konkurso pabaigos kiekvieno tyrimo etapo metu buvo apklausiamos dvi moksleivių grupės („Nerūkanti klasė“ konkurso dalyviai (toliau dalyviai) ir kontrolinės grupės moksleiviai).
I tyrimas vykdytas 2008 metų lapkričio mėnesį. Šio etapo metu viso apklaustos 27 klasės. Marijampolės apkrityje 12 ir Panevėţio apskrityje 15. Šio etapo metu viso uţpildytos 1119 anketų (dalyvių grupės moksleiviai viso uţpildė 568 anketas, kontrolinės grupės moksleiviai – 551 anketas). Atsako daţnis 98,3 proc. ir 98,6 proc.
II tyrimas vykdytas 2009 metų geguţės mėnesį. Šio etapo metu viso apklaustos 27 klasės. Marijampolės apkrityje 12 ir Panevėţio apskrityje 15. Šio etapo metu viso uţpildytos
1014 anketų (dalyvių grupės moksleiviai viso uţpildė 513 anketas, kontrolinės grupės moksleiviai –501 anketas). Atsako daţnis 88,8 proc. ir 86,7 proc.
Anketa buvo sudaryta remiantis Lietuvos ir uţsienio literatūros šaltiniais. Anketoje respondentams pateikti klausimai, kuriais remiantis buvo vertinamas respondentų poţiūris, nuostata apie rūkymą, rūkymo įgūdţiai, taip pat vertinamas „Nerūkanti klasė“ konkurso sekmė ir pan.
Siekiant išsiaiškinti klasių koordinatorių poţiūrį į projektą buvo atliktas kokybinis tyrimas. Šio tyrimo metu buvo taikomas interviu metodas. Interviu metodu apklaustos 10 „Nerūkanti klasė„ dalyvių klasių auklėtojos. Auklėtojoms buvo pateikti 10 klausimų, kuriais buvo vertinama nuomonė apie konkursą.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinį analizės paketą. Ryšiai tarp poţymių buvo vertinami chi kvadrato (χ²) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo (p<0,05 ). Lyginant du santykinius dydţius ir norint nustatyti ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Moksleivių rūkymo įpročiai bei poţiūris į rūkymą (pagal lytį)
Vertinant respondentų rūkymo įpročius pagal lytį nustatyta, kad “Nerūkanti klasė” dalyvių grupėje reikšmingų pokyčių tarp respondentų atsakymų į klausimą „ar Tu rūkai?“ pagal respondentų tyrimo etapus nenustatyta. Po II tyrimo etapo nereikšmingai sumaţėjo nerūkančių tiek vyrų, tiek moterų skaičius (po 3,5 proc.), padidėjo rūkančių ir anksčiau rūkiusių vyrų ir moterų skaičius (4 lent.).
4 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Tu rūkai?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (NK).
Kontrolinės grupės moksleivių rūkymo įpročių pokyčiai lyginant duomenis pagal respondentų lytį (I ir II tyrimo etapo metu) pasiskirstė sekančiai: II tyrimo etapo metu 6,3 proc. sumaţėjo nerūkiusių, ir 0,6 proc. anksčiau rūkiusių vyrų skaičius. O statistiškai reikšmingai padidėjo (padidėjo 7,3 proc.) rūkančių vyrų skaičius. Po II tyrimo etapo taip pat šiek tiek sumaţėjo nerūkančių ir rūkančių (atitinkamai 3,1 proc. ir 0,6 proc.) moterų skaičius, o padaugėjo ( 3,7 proc.) anksčiau rūkiusių. Tačiau statistiškai reikšmingai teigti, kad kontrolinėje grupėje I ir II tyrimo etapo duomenys moterų atţvilgiu skiriasi, negalima (5 lent.).
“Nerūkanti klasė”
Ar tu rūkai? Nerūkau (proc.) Rūkau (proc.) Rūkiau anksčiau
(proc.)
V M V M V M
I 79,8 88,4 5,6 3,9 14,4 7,7
II 76,5 84,9 8,6 4,3 14,9 10,9
5 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Tu rūkai?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (KG).
*- p=0,04 lyginant su vyrais prieš konkursą
Analizuojant respondentų nuomonių pasiskirstymą į klausimą “ar esi bandęs rūkyti?” nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai (lyginant I ir II tyrimo etapo duomenis). Nustatyta, kad po II tyrimo ir “Nerūkančios klasės” ir kontrolinės grupės reikšmingai daugiau vyrų nurodė, kad buvo bandę rūkyti. Analizuojant moterų atsakymus, reikšmingų ryšių tyrimo etapų atţvilgiu nenustatyta.(6 lent.).
6 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “ Ar kada nors esi bandęs (-iusi) rūkyti?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (pagal grupes).
“Nerūkanti klasė” Kontrolinė grupė
Bandė rūkyti
Taip (proc.) Ne (proc.) Taip (proc.) Ne (proc.)
Lytis V M V M V M V M I 73,6 60,9 25,0** 30,8 75,0 69,2 26,4** ** 39,1 II 80,7* 64,3 16,0 32,7 84,0** * 67,3 19,3 35,7 (p) 0,05 0,41 0,05 0,41 0,01 0,64 0,01 0,64
*- p=0,05 lyginant su vyrais prieš konkursą
**- p=0,05 lyginant su vyrais po konkurso
Kontrolinė grupė
Ar tu rūkai? Nerūkau (proc.) Rūkau (proc.) Rūkiau anksčiau
(proc.)
V M V M V M
I 66,7 76,8 18,8 12,5 14,6 10,6
I I 60,4 73,7 26,0* 12,0 13,6 14,3
***- p=0,01lyginant su vyrais prieš konkursą
****- p=0,01lyginant su vyrais po konkurso
Vertindami moksleivių rūkymo įpročius pagal vykdyto tyrimo etapus nustatėme, kad po II tyrimo etapo “Nerūkanti klasė” dalyvių grupėje reikšmingai sumaţėjo tik 6-10 cigarečių per dieną surūkiusių vyrų skaičius (p=0,04), kiti vyrų surūkomų cigarečių kiekiai reikšmingai tyrimo etapų atţvilgiu nesiskyrė. “Nerūkanti klasė” dalyvių grupėje moterų surūkomų cigarečių kiekiai reikšmingai I ir II tyrimo etapais nesiskyrė (7 lent.).
7 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “Kiek cigarečių paprastai surūkai per dieną?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (NK).
“Nerūkanti klasė” Surū komų cigare čių kiekis Per pastarąjį mėnesį nerūkiau (proc.) Maţiau nei 1 cig./d (proc.) 1 cig/d (proc.) 2-5 cig/d (proc.) 6-10 cig/d (proc.) 11-20 cig/d (proc.) Daugiau nei 20 cig/d (proc.) Lytis V M V M V M V M V M V M V M I 86,3 89,8 3,9 3,9 3,5 1,4 4,2 3,9 1,4 1,1 0,7 0,0 0,0 0,0 II 82,4 87,6 5,9 5,8 1,2 2,3 3,9 2,3 4,3* 0,8 1,2 1,2 1,2 0,0 (p) 0,21 0,42 0,27 0,29 0,07 0,42 0,80 0,30 0,04 0,73 0,56 0,06 0,06 0
*- p=0,04 lyginant su vyrais prieš konkursą
Analizuojant kontrolinės grupės moksleivių surūkytų cigarečių kiekio ypatumus I ir II tyrimo etapais, nustatyta, kad po II tyrimo etapo kontrolinės grupės vyrų grupėje reikšmingai pakito surūkytų cigarečių per dieną kiekis: sumaţėjo vyrų teigiančių, kad per dieną surūko1 cigaretę (p=0,05), o reikšmingai padaugėjo surūkančių nuo 11 iki 20 cigarečių per dieną kiekis (p=0,02). Kiti vyrų surūkytų cigarečių kiekiai per dieną pakito, tačiau reikšmingai tyrimo etapų atţvilgiu nesiskyrė.
Kontrolinės grupės moterų tarpe taip pat nustatyti reikšmingi skirtumai: sumaţėjo respondenčių skaičius, teigiančių, kad per dieną surūko 1 cigaretę, kiti kontrolinės grupės
respondenčių surūkomų cigarečiai šiek tiek pakito, bet reikšmingai I ir II tyrimo etapais nesiskyrė (8 lent.).
8 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “Kiek cigarečių paprastai surūkai per dieną?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (KG).
Kontrolinė grupė Surūk omų cigare čių kiekis Per pastarąjį mėnesį nerūkiau (proc.) Maţiau nei 1 cig./d (proc.) 1 cig/d (proc.) 2-5 cig/d (proc.) 6-10 cig/d (proc.) 11-20 cig/d (proc.) Daugiau nei 20 cig/d (proc.) Lytis V M V M V M V M V M V M V M I 71,5 76,0 5,2 6,5 6,3 * 6,1 ** 9,0 6,8 3,5 1,5 2,4 1,5 2,1 1,5 II 64,4 80,9 5,2 6,0 2,8 2,0 11,2 5,2 6,8 3,6 6,4 *** 1,6 3,2 0,8 (p) 0,07 0,18 1,00 0,81 0,05 0,02 0,40 0,42 0,07 0,13 0,02 0,94 0,41 0,44
*- p=0,05 lyginant su vyrais po konkurso
**- p=0,02 lyginant su vyrais po konkurso
***- p=0,02 lyginant su vyrais prieš konkursą
Į klausimą “ar norėtum mesti rūkyti?” statistiškai reikšmingų ryšių tarp “Nerūkanti klasė” dalyvių lyčių ir tyrimo etapų rasti nepavyko.
Analizuojant šį klausimą statistiškai reikšminga sąsaja rasta tik tarp kontrolinės grupės vyrų. Nustatyta, kad po II tyrimo etapo šioje grupėje reikšmingai maţiau vyrų nurodė niekada nerūkę (sumaţėjo 8,8 proc.) (p=0,03), o beveik dešimtadaliu daugiau jų teigė, kad nenori mesti rūkyti (padidėjo 10,1 proc.) (p=0,00). Išsamesnis respondentų nuomonių pasiskirstymas pateiktas lentelėse ( 9 lent.) (10 lent.)
9 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar norite mesti rūkyti?” nuomonės dalis pagal respondentų lytį ir tyrimo etapą (NK).
“Nerūkanti klasė” Norėtum mesti rūkyti? Niekada nerūkiau (proc.)
Aš nerūkau dabar (proc.)
Taip (proc.)
Ne (proc.)
