SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
SKIRMANTĖ RADZIUKAITĖ
Kauno medicinos universiteto gydytojų rezidentų
pasirengimo praktinei veiklai įvertinimas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas doc. Dr. A. Tamelis
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO GYDYTOJŲ REZIDENTŲ PASIRENGIMO PRAKTINIAI VEIKLAI ĮVERTINIMAS
Skirmantė Radziukaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Algimantas Tamelis
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas 2007. 76 p.
Darbo tikslas: įvertinti Kauno medicinos universiteto gydytojų rezidentų pasirengimą praktiniam darbui sveikatos prieţiūros įstaigose.
Uţdaviniai: 1. Rezidentūros studijų programų įvertinimas; 2. Medicinos normų įvertinimas; 3. Rezidentų nuomonės analizė ir įvertinimas.
Tyrimo metodika: Tyrimo objektas: KMU rezidentūros studijų programos; medicinos normos; 2006 m. KMU rezidentūros studijas baigę gydytojai rezidentai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė; anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė programa SPSS 12.
Rezultatai: 1. Įvertintos 28 rezidentūros studijų programos turi aiškią ir vienodą visoms programoms struktūrą. Daugelyje programų išsamiai aprašyta jų sudėtis ir turinys, nėra bendros vidinio studijų kokybės uţtikrinimo politikos. Šešiolikoje studijų programų rasta netikslumų šioje dalyje.2. 7 profesinės kvalifikacijos neturi patvirtintų medicinos normų. Visos medicinos normos turi vienodą ir aiškią struktūrą. Rezidentūros studijų programos parengtos remiantis šių normų reikalavimais. 3. Su medicinos norma yra susipaţinę 53,8 proc. rezidentų, kurie taip pat geriau ţinojo savo specialybės ligų sąrašą (p=0,029). Specialybės ligų simptomus, geriau ţinojo konservatyviojo profilio rezidentai (Fišerio tiksliojo testo p=0,027). Pakankamai bendravimo su ligoniais patirties mano turintys 36,5 proc. rezidentų. Diagnozuoti ir gydyti navikus mano mokantys 19,2 proc., o atlikti priklausančias operacijas - 15 proc. apklaustųjų. Apie 65 proc. respondentų įgytas ţinias, kvalifikaciją ir pasirengimą praktinei veiklai vertina gerai, tik 25 proc. galėtų patys prognozuoti gydymo rezultatus. 34,6 proc. respondentų studijoms skyrė maksimaliai savo jėgų ir laiko ir teigia sugebėsiantys savarankiškai atlikti jiems priklausančius tyrimus bei priimti sprendimus, susijusius su gydymu. Tiek pat apklaustųjų mano, kad jų specialybė visuomenėje yra laikoma prestiţine. Tie rezidentai, kurie skyrė daugiau laiko ir jėgų studijoms, tie ir geriau vertino įgytas ţinias, kvalifikaciją ir pasirengimą praktinei veiklai. Studijomis labai patenkinti yra 48,1 proc. respondentų. Labiau patenkinti studijomis yra tie rezidentai, kurie gerai ar labai gerai vertina mokiusius dėstytojus (p<0,001) ir studijų aplinką (p=0,027). Paklausti, kur norėtų dirbti baigę studijas, 30,8 proc. atsakė, kad norėtų dirbti ne gydytojais, o 32,6 proc. rinktųsi 2-inio lygio sveikatos prieţiūros įstaigas didţiuosiuose Lietuvos miestuose. 63,5 proc. apklaustųjų, kartais pagalvoja apie išvykimą į uţsienį.
Išvados: 1. KMU rezidentūros studijų programos yra parengtos visoms profesinėms kvalifikacijoms ir atitinka esminius rezidentūros studijų programų rengimo principus. Vidinis studijų kokybės uţtikrinimas yra labiausiai tobulintina dalis. 2. Medicinos normos yra specifiškai struktūrizuotos, aiškiai parašytos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir prieinamos visai medikų visuomenei, tačiau yra patvirtintos ne visoms profesinėms kvalifikacijoms. 3. Rezidentai, kurie studijoms baigti skyrė daugiau jėgų ir laiko, statistiškai reikšmingai geriau vertino tiek savo ţinias, tiek pasirengimą praktinei veiklai ir kvalifikaciją, tačiau didesnė dalis respondentų (65,4 proc.) neskyrė maksimaliai jėgų ir laiko. Gydytojų rezidentų manymu, jų teorinis pasirengimas yra geras, tačiau trūksta praktinių įgūdţių.
SUMMARY Management of Public Health
THE EVALUATION OF KAUNAS UNIVERSITY OF MEDICINE REZIDENTS PREPARATION FOR PRACTICAL ACTIVITY.
Skirmantė Radziukaitė
Supervisor Algimantas Tamelis, Dr.,
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas 2007. 76 p.
Aim of the study: to evaluate Kaunas University of Medicine doctors„ residents preparation for practical activity and work in health care institutions.
Objectives: 1. The evaluation of residential studies programs; 2. The evaluation of medical standards; 3. The evaluation of residents„opinion.
Methods: The object of analysis: KMU programs of residency studies; medical standards; 2006 KMU doctors graduates of residency studies. Methods of analysis: the analysis of non-fiction literature; the analysis of documents; questionnaire; the analysis of statistical data using the program SPSS8.
Results: 1. 28 evaluated residency studies programs have clear and equal for all programs structure. The constitution and content of programs are clearly described. There is no security of common internal studies programs‟ quality politics and procedures. Some inaccuracy was found in sixteen studies„ programs. 2. 7 professional qualifications do not have certified medical standards. The standards have equal and clear structure. The residency studies„ programs are organized according to these standards. 3. 53, 8 percents of residents got to know the medical standards, they also better know their specialty diseases (p=0,029). Traditional profile studies„ residents better know the symptoms of their specialty diseases (Fisher exact test p=0,027). 36, 5 percent of residents assume that they have enough experience in communication with patients. Diagnose and heal tumors can 19, 2 percents, to do surgery 15 percents. ~ 65 percents of respondents evaluate well the knowledge, qualification and preparation for practical activity the got. Only 25 percents could forecast heal results independently. 34, 6 percents of respondents spared maximum time and power for their studies, they state they can independently make tests, make decisions while healing. The same amount of respondents thinks that their specialty is considered to be prestigious. Those residents, who spared more time and power for their studies better evaluated the knowledge, qualification and preparation for practical activity they got. 48, 1 percents of respondents are satisfied with their studies. Those residents, who better evaluate lecturers (p<0,001) and environment (p=0,027) are more satisfied. Asked where they would like to work after graduating from the university, 30,8 percents said they would choose not healing sphere, 32,6 percents would choose the second level of HCI in Lithuanian cities. 63, 5 percents of respondents think about leaving to foreign countries.
Conclusions: 1. The programs of residential studies are created and prepared for all professional qualifications and conform to higher education residential programs and their principles. 2. The medical standards are structured, easily written, certified with Health service minister order and are available for all medical professions, but are certified not with all professional qualifications. 3. The residents, who spared more time for studies, statistically can better evaluate their knowledge, qualification, and preparation for practical activity; however the majority (65,4 percent) did not pay much time for their studies. In the residents opinion their theoretical knowledge is good, but there is lack of practical skills.
TURINYS
ĮVADAS ... 5
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 7
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8
2.1 Rezidentūros organizavimas...8
2.2 Visuomenės poţiūris į medicinos sistemą ir rezidentūros studijų problemos...9
2.3 Rezidentūros studijų programų turinys ir kokybė...13
2.4 Uţsienio literatūros, apie rezidentūros studijų programų kokybę, apţvalga...17
2.5 Uţsienio literatūros, apie rezidentūros studijų programų turinį, apţvalga...18
2.6 Profesinės kvalifikacijos normų apţvalga...20
2.7 Literatūros apţvalgos išvados...21
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS...22
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...25
4.1 Rezidentūros studijų programų aprašo įvertinimas...25
4.2 Profesinės kvalifikacijos normų sturktūros atitikimo reikalavimams įvertinimas.27 4.3 Bandomasis tyrimas...29
4.4 Rezidentų nuomonės apie savo pasirengimą praktinei veiklai įvertinimas...30
IŠVADOS...58
REKOMENDACIJOS...59
LITERATŪRA...60
PRIEDAI...63
1 PRIEDAS - Rezidentų pasiskirstymas pagal specialybes...63
2 PRIEDAS – Statistinės analizės lentelės...64
3 PRIEDAS - Specialybių skirstymas į profilius KMU...69
ĮVADAS
LR Aukštojo mokslo įstatyme teigiama, kad rezidentūros studijos skiriamos medicinos
studijas baigusiems asmenims pasirengti savarankiškai praktikai (1).Pagrindinės Europos švietimo plėtotės nuostatos įpareigoja Lietuvą, kaip Europos Sąjungos narę, profesinį rengimą vystyti tokia kryptimi, kad ji atitiktų Europos dimensiją, teiktų profesinį ir bendrąjį kultūrinį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinio mokslo, technologijos ir kultūros lygį, o taip pat pasirinktos srities profesijos reikalavimus, sudarytų reikalingas sąlygas tobulinti ir perkvalifikuoti įgūdţius, įgalintų dirbančiuosius lanksčiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir sąlygų, uţtikrintų profesinio mokymo tęstinumą bei ugdytų asmenines savybes, kurios reikalingos būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ekonomikos sąlygomis demokratiniais principais paremtoje visuomenėje (2).
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebima, kad visuomenė nėra patenkinta medicinos sistema.
Daţniausiai aptariamas šios sistemos finansavimas ir, be abejo, paslaugų kokybė. Technologiniai pasiekimai, didėjančios sveikatos prieţiūros paslaugų kainos, didėjantys sveikatos netolygumai ir kintanti demografinė situacija keičia supratimą apie sveikatos prieţiūros kokybę. Šiame darbe siekiama apţvelgti, ne jau praktinį darbą dirbančių gydytojų veiklą, bet patį gydytojų rengimo procesą ir jį įtakojančius veiksnius. Kad čia esama problemų, matyti tiek spaudos leidiniuose, tiek ir moksliniuose straipsniuose, randamuose informacijos paieškos bazėse. Gydytojai daug metų mokosi tam, kad taptų savo srities profesionalais ir suteiktų sergantiems kokybiškesnį gyvenimą. Reikia įgyti pacientų pasitikėjimą, kuris daţniausiai auga kartu su gydytojo kompetencija. Tai daugiausia nulemia ţinios ir praktiniai įgūdţiai – įgyti rezidentūros studijų metu, kurie yra studijų proceso rezultatas. Šis rezultatas gali priklausyti nuo paties studijų proceso kokybės. Vienas iš aukštojo mokslo kokybės uţtikrinimo tikslų yra uţtikrinti visuomenės ir ypač darbdavių pasitikėjimą joje teikiamais laipsniais ar diplomais. Atitikimas tam tikros profesijos standarto būtų pagrindinis kriterijus vertinant, ar programa pasiekia savo tikslus, ar ne (3).
Gydytojų rezidentų pasirengimą praktinei veiklai, pirmiausia gali įtakoti rezidentūros studijų
programos, jų aiškumas, konkretumas ir atitikimas profesiniams standartams. Todėl šiame darbe tiriama, ar KMU rezidentūros studijų programos atitinka šiandienos poreikius, o taip pat, ir gydytojo profesinės kvalifikacijos normas.
Baigęs rezidentūros studijas medikas turi būti visiškai įvaldęs pasirinktos specialybės praktinius įgūdţius (4). Taigi, gydytojas, baigęs rezidentūrą, teoriškai turi pakankamai ţinių ir įgūdţių dirbti savarankiškai. Tam jis buvo ruošiamas 3 - 6 metus. Ar tai pakankama trukmė? Ar iš tiesų visas šis laikas buvo išnaudojamas tinkamai? Ar studijų metu rezidentai iš tikrųjų tinkamai paruošiami darbui sveikatos prieţiūros įstaigose? Šiame darbe mėginama atskleisti atsakymus į daugelį šių ir panašių klausimų, pateikiant juos patiems gydytojams rezidentams. Pagrindinė šiuolaikinių specialistų rengimo kryptis – išmokyti juos ne tik prisitaikyti prie esamų gyvenimo ir veiklos sąlygų, bet ir įvaldyti socialinės kaitos situacijas bei kūrybiškai tobulinti tikrovę. Todėl pedagoginės sistemos funkcionavimo efektyvumas yra neatsiejamas nuo studento motyvacijos studijuoti, nuo tikėjimo sėkme, savo gebėjimais ir parama iš aplinkos (3). Darbe taip pat mėginama išsiaiškinti KMU rezidentų pasitikėjimą savo ţiniomis ir įgūdţiais, pasitenkinimą studijomis, aplinka ir mokiusiais asmenimis.
Šis darbas atskleidţia objektyvų KMU gydytojų rezidentų savęs vertinimą kompetencijos ir profesionalumo poţiūriu, stipriąsias ir silpnąsias studijų proceso vietas pačių rezidentų akimis, o taip pat ir studijų programų pritaikymą ruošti, šiandieninei rinkai reikalingus, specialistus.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas : įvertinti Kauno medicinos universiteto gydytojų rezidentų pasirengimą praktiniam darbui sveikatos prieţiūros įstaigose.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti rezidentūros studijų programų aprašą;
2. Įvertinti medicinos normų strultūros atitikimą reikalavimams;
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1 Rezidentūros organizavimas LietuvojeŠiame skyriuje apţvelgiamas rezidentūros organizavimo procesas ir tvarka Kauno medicinos universitete.
Medicinos rezidentūra (toliau vadinama – rezidentūra) - trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją. Jas baigusiems išduodamas rezidentūros paţymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (5).
Gydytojų rezidentūra Lietuvoje organizuojama nuo 1990 m. gruodţio 29 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 389. Iki tol, KMI Medicinos fakulteto absolventai specialybę įgydavo po vienerių metų internatūros (5).
1990-1991 mokslo metais 50 proc. KMA Medicinos fakulteto absolventų buvo priimti į specialybių rezidentūrą, o likę buvo rengiami internatūroje. 1992 m. buvo atsisakyta internatūros, ir absolventai specialybei įsigyti buvo priimami į 1-4 metų specialybių rezidentūrą (5). Šiuo metu po vientisųjų medicinos studijų, studentai vienerius metus praleidţia internatūroje ir, priklausomai nuo pasirinktos rezidentūros studijų programos nuo 3 iki 6 metų mokosi bei dirba rezidentūroje (6). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 40 kreditų (7. LRV nutarimas „Dėl gydytojų rengimo“ 2003 m. spalio 3 d. Nr. 1359
KMU Podiplomines studijas koordinuoja prorektorius klinikiniam darbui, tiesiogiai vadovauja Podiplominių studijų centro dekanas. Rezidentūros klausimams spręsti sudaromas rezidentūros komitetas, į kurį įeina Podiplominių studijų centro dekanas, pirminės rezidentūros, operacinės medicinos, konservatyviosios medicinos bei stomatologinių disciplinų rezidentų koordinatoriai ir rezidentų atstovas. Klinikose (katedrose) sudaromi rezidentūros komitetai į kuriuos įeina klinikos/katedros vadovas (vedėjas), rezidentų vadovai bei rezidentų atstovai. Rezidentūros komitetai koordinuoja rezidentūros studijų eigą klinikose/katedrose, teikia rekomendacijas tolesniam studijų tęsimui, atidėjimui ar nutraukimui (5).
Rezidentūros studijų metu gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo priţiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos ţinių, įgūdţių ir klinikinės patirties. Per šias studijas skaitomas teorinis kursas, atliekama profesinės veiklos praktika, vadovaujama gydytojų. Studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje. Teisę organizuoti rezidentūrą turi Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universitetas (8).
Išėjęs rezidentūros programą asmuo laiko baigiamąjį egzaminą ir yra vertinamas kvalifikacijos komisijos. Asmeniui, išlaikiusiam baigiamąjį rezidentūros egzaminą, išduodamas rezidentūros paţymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (8).
2.2 Visuomenės poţiūris į medicinos sistemą ir rezidentūros studijų problemos
Šioje dalyje mėginama atskleisti visuomenės poţiūrį į sveikatos prieţiūros sistemą, išryškinant esmines, literatūroje akcentuojamas problemas.
Nepasitenkinimas sveikatos sistema būdingas visoms šalims. Lietuvoje taip pat pastebima, kad valstybės sveikatos politika jau daug metų netenkina įvairių visuomenės sluoksnių, ypač pensininkų ir ligonių, taip pat pačių medicinos darbuotojų poreikių. Vis keičiantis ministrams ir sveikatos politikams medicinos reforma yra daţnai kritikuojama (9).
Lietuvos išeivijos instituto direktorius, prof. E. Aleksandravičius teigia, kad nemaţėjanti medikų emigracija vyksta ne dėl atlyginimo, o dėl nevertinamos mediko profesijos. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindinė išvykimo prieţastis yra didesnio atlyginimo siekimas (35). Be to, mediko įvaizdţiui pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, didelę įtaką daro
medicinos praktikoje kylantys nepageidaujami įvykiai, susiję su pacientų sauga. Neretai ţiniasklaidoje aprašomi nepageidaujami įvykiai suteikia neigiamą atspalvį visų medikų įvaizdţiui. Apie tai buvo kalbėta 2006 m. sausio 31 d., LR Seime vykusioje konferencijoje ,,Mediko įvaizdţio formavimas visuomenėje” (9).
Kauno medicinos universiteto kanclerio, prof. Viliaus Grabausko teigimu, pacientų saugos klausimas visame pasaulyje traukia ţiniasklaidos dėmesį: kiekvienas atvejis paverčiamas įvykiu ţiniasklaidos dienotvarkėje. Šiuolaikinėje visuomenėje, kai medicinos technologijos yra stipriai paţengusios, pacientų lūkesčiai būti išgydytais taip pat yra padidėję, todėl ţmonės daţnai mano,
kad medikai privalo neklysti. Kita vertus, pasak Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus, prof. E. Aleksandravičiaus, visuomenės pasitikėjimas sveikatos apsauga nėra toks jau maţas: paskutiniai visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šia sritimi pasitiki 42 proc. Lietuvos gyventojų (10). Vis dėlto ieškinių Lietuvos teismuose skaičius bei prašomos atlyginti ţalos dydis nuolat didėja. Tokios tendencijos pastebimos ir daugelyje uţsienio šalių. Per pastaruosius dvejus metus išmokų dydis Danijoje išaugo 85 proc., Vengrijoje – 25 proc., Prancūzijoje – 39 procentais. Lietuvoje tampa madinga prašyti vieno ar dviejų milijonų litų dydţio kompensacijos uţ patirtą ţalą (11). Tačiau, nors besikreipiančių daugėja, tai dar nereiškia, kad daugėja ir dėl medikų klaidų ţalos sveikatai padarymo atvejų. Per dvejus komisijos gyvavimo metus buvo gauta 580 skundų, ir tik 11 atvejų ţala iš tikro buvo padaryta (12).
Sveikatos prieţiūros sistema įtakoja ne tik gydytojus ir pacientus, bet taip pat ir gydytojus rezidentus. Apie juos kamuojančias problemas diskutuojama įvairiuose šalies spaudos leidiniuose. 2007 m. balandţio 5 d., Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su gydytojų rezidentų iniciatyvine grupe Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose organizavo diskusiją apie susidariusią gydytojų rezidentų studijų situaciją. Diskusijos metu buvo iškeliamos įvairios problemos, kurios gydytojų rezidentų teigimu, lemia tai, kad jauni gydytojai palieka šalį (13).
Tačiau socialinės gydytojų rezidentų problemos ne vienintelės. Įvairiose šalyse atliekami
moksliniai darbai, tiriantys pačią gydytojų rezidentų ruošimo sistemą. Medicinos rezidentūros tikslas yra ne tik teikti geriausią klinikinį išsilavinimą, bet ir gerinti kokybę bei didinti saugumą šiandieninėje ir ateities sveikatos prieţiūroje. Atliekami moksliniai darbai rodo, kad ši tema yra aktuali ir tiriama visame pasaulyje. JAV Sveikatos teisės tyrimų instituto darbuotojų, 2005 m. atliktas tyrimas rodo, kad medicinos rezidentūros procese taikomi mokymo metodai, programų turinys ir mokymo priemonės turi daug trūkumų, o rezidentams tenka dirbti ne visiškai aprūpintoje aplinkoje. Visa tai sukuria sistemą, kuri nėra naudinga nei patiems rezidentams, nei tuo labiau pacientams (14).
Be to, teigiama, kad nepakankama studijų kokybė yra viena iš prieţasčių, kodėl jauni gydytojai išvyksta dirbti į uţsienį ar, apskritai, ima dirbti ne klinikinį darbą. Pasaulyje yra atlikta mokslinių tyrimų, atskleidţiančių rezidentų poţiūrį į pasirinktas studijas, o taip pat ir pagrindţiančių studijų kokybės vertinimo testų patikimumą (15).
Dalis mokslinių darbų, siekia įvertinti rezidentūros studijų kokybę ir atskleidţia pačių rezidentų poţiūrį į studijas. Viename iš tokių tyrimų, buvo naudojamas pačių rezidentų ir konsultantų sudarytas klausimynas, kurį patvirtino Vokietijos chirurgų draugija. Šį klausimyną chirurgijos rezidentai pildė nuo 2003 m. birţelio mėn. iki 2004 m. birţelio mėn. Tyrime dalyvavo 584 chirurgijos rezidentai , t.y. 30 %. 58 % rezidentų studijas pabaigė per numatytą laiką (6 metus). Rotacijos sistema, kaip struktūrizuotos studijų programos dalis, buvo taikoma tik 43 %. Tik 46% rezidentų teigė, kad standartinės chirurginės procedūros yra aptarinėjamos ir aiškinamos prieš jas atliekant. Daugiau nei pusė (61 %) rezidentų, nebuvo patenkinti juos mokiusių asmenų pagalba / darbu. Tik trečdalis respondentų apie jų progresą studijų metu šnekėdavosi su klinikos vadovu. Ligonių aptarimai buvo 52%, o patanatominės konferencijos tik 20% programų. Seminaruose, aktualių problemų klausimais, reguliariai dalyvavo 62 % rezidentų, tačiau daugiau nei pusė (62 %) respondentų negavo finansinės paramos vykti į mokslinius kongresus. 36 % respondentų į šiuos kongresus vyko savo atostogų sąskaita. Autoriai pateikia išvadą, kad pusėje tirtų ligoninių, nėra visiškai įdiegta chirurgijos rezidentūros studijų mokymo struktūra. Kasdieniniame darbe, studentai neišnaudoja studijų programų teikiamų galimybių. Todėl siūloma parengti rekomendacijas chirurgijos rezidentūros studijų programoms, sudaryti bei naudoti standartizuotus praktinių įgūdţių fiksavimo dienynus, sudaryti rezidentams sąlygas rezidentūrą vykdyti keletoje ligoninių (16).
Kitas tyrimas, taip pat nagrinėjantis privalomąją studijų programą įvairiais aspektais (kontrolės, pasitenkinimo, prieţiūros sistemos, vadovo, paskaitų, mokslinio darbo ir literatūros), buvo atliktas Kroatijoje 1998 m. laidos psichiatrijos rezidentams. Rezidentai pildė anoniminį klausimyną, kurio analizė rodo, kad rezidentų poţiūris į studijų programą yra nepakankamai rimtas, taip pat nepakankama klinikinio darbo prieţiūra, nereguliarios konsultacijos su vadovu ir neapibrėţta mokymosi medţiaga. Pačių rezidentų siūlymu reiktų standartizuotos studijų programos, galimybės pasirinkti instituciją, tikslesnio vadovo pareigų ir rezidentų prieţiūros apibrėţimo (15). Tai rodo, kad labai svarbu rezidentus įtraukti į studijų procesą ir įsiklausyti į jų siūlymus.
Kita, literatūroje aprašoma, problema - studentų motyvacijos stoka. Motyvacija – vienas iš veiksnių, sąlygojančių asmens veiklos rezultatus (17). Egzistuoja daug motyvacijos teorijų, tačiau dauguma jų (pvz.; Maslowo; ERG) teigia, kad pirmiausia turi būti patenkinami paprasčiausi poreikiai (fiziologiniai ar fundamentalieji, saugumo) (17). Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai
rodo, kad apie 70 % studentų siekia diplomo, o ne visapusiško pasiruošimo darbui rinkoje pagal specialybę. Silpstant motyvacijai, kiti veiksniai - materialinė bazė, dėstytojų kvalifikacija ir t. t. - maţai gali padėti, ruošiant kvalifikuotą specialistą (18.) Motyvacija ir pasitikėjimas yra ypač svarbūs ţmonių gebėjimams (19).
Gydytojų rezidentų socialinės problemos mūsų šalyje, labai aktualios ir , be abejo, įtakoja, jei ne būsimų gydytojų motyvaciją tapti kvalifikuotais specialistais, tai bent jau nusiteikimą likti ir dirbti savo šalyje.
A. Šimaičio teigimu, šiandien Lietuvoje gydytojo rezidento statusas prilygsta studento
statusui, taigi jis lyg ir toliau „studijuoja“ universitete. Tam, kad galėtų apţiūrėti pacientą, rezidentas turi gauti pastarojo sutikimą, vadinasi, teoriškai įmanoma, kad per studijų metus rezidentas gali negauti nė vieno sutikimo apţiūrėti ligonį. Taigi, jauno gydytojo tobulėjimas priklauso net nuo pacientų geranoriškumo (4).
Baigęs rezidentūros studijas medikas, turi būti visiškai įvaldęs pasirinktos specialybės įgūdţius, taip pat jis turi mokėti savarankiškai atlikti visas diagnostines ir daugelį gydomųjų procedūrų bei operacijų. A. Šimaičio teigimu, Lietuvoje taip nėra. 1991 m. rezidentūros sistemos kūrėjai Lietuvos medicinai pritaikė I. Mičiurino metodą – vakarietiškoji rezidentūros idėja buvo įskiepyta į sovietinės medicinos modelį. Specialistų darbo tvarka nuo sovietmečio nedaug pakitusi (4) .
Literatūros duomenimis, rezidentūros studijų tyrimai atskleidţia arba pačių rezidentų poţiūrį į daugelį studijų aspektų, arba studijų programų kokybę. Abiem atvejais matyti, kad rezidentūros organizavimas – sudėtingas procesas, kuris dar turi daug silpnų grandţių. Norint įvertinti rezidentų pasirengimą praktinei veiklai, atsiţvelgiant į literatūroje pateikiamus duomenis, rezidentūros procesas, toliau darbe bus apţvelgiamas trimis aspektais:
1. Rezidentūros programų turinys ir kokybė;
2. Gydytojų profesinės kvalifikacijos normų aiškumas, prieinamumas ir suderinamumas su rezidentūros studijų programomis;
3. Ţinių ir gebėjimų, pasitikėjimo savo įgūdţiais ir studijų aplinkos įvertinimas pačių rezidentų akimis.
2.3 Rezidentūros studijų programų turinys ir kokybė
Bet kurios organizacijos vienas esminių elementų yra tikslas. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą, tvarką, t.y. planą (17). Taigi, universitete, kur vykdoma medicinos rezidentūra, tikslams pasiekti yra sukurtos rezidentūros studijų programos. Jų paskirtis – paruošti specialistą, kuris ne tik būtų įgijęs ţinių ir turėtų suformuotus gebėjimus, įgalinančius ištirti sergančiuosius specialybės ligomis, sudaryti ir realizuoti individualų paciento gydymo planą bei teikti neatidėliotiną ir skubią pagalbą urgentinių būklių metu (8), bet ir gebėtų prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir įgytų asmeninių savybių, reikalingų būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui (2).
Siaurąją prasme, studijų programa yra dokumentas, aprašantis studijų tikslus, uţdavinius, struktūrą ir turinį. Tačiau daţniau šiuo terminu yra ţymima platesnė sąvoka, apimanti ne tik minėtąjį dokumentą, bet ir visas priemones studijoms realizuoti, t.y. dėstytojus, vadovėlius, tradicijas, patalpas, bibliotekas, įrangą ir t.t. (20).
Rezidentūros programoje turi būti aiškiai suformuluoti studijų tikslai, kurie turi būti susisieti su asmens, baigsiančio studijas pagal tą programą, numatomomis įgyti ţiniomis ir gebėjimais (21).
Valdymas – tai pagrindinė veikla, nuo kurios priklauso, ar gerai organizacija tarnauja ţmonėms, kuriems daro įtaką. Vadovas turi ţinoti, ar organizacijos narių veiksmai iš tikro padeda įgyvendinti jos uţsibrėţtus tikslus. Tai kontrolės funkcija, susidedanti iš tokių elementų, kaip atliekamo darbo standartų nustatymas, darbo vertinimas, jo palyginimas su nustatytais standartais. Tuomet, kai randama nukrypimų nuo šių standartų, turėtų būti keičiami, iki šiol taikyti, veiksmai. Dauguma organizacijų ieško būdų, kaip į kontrolės funkciją įtraukti ir kokybę (17).
Kontrolės funkcija, be abejo, vykdoma ir universitetuose vykdomoms studijų programoms. Tik čia daţniau kalbama apie studijų kokybę, kuri priklauso nuo to, kokiu laipsniu įgyvendinami numatyti tikslai, padarytos pastangos ir studijų rezultatai lyginami ne su kitų mokyklų pasiekimais, bet tik su pačios vertinamosios studijų programos siekiais. Taip apsaugoma aukštosios mokyklos akademinė laisvė ir autonomija. Labai svarbu suvokti, kad jei studijų rezultatų pripaţinimas yra valstybinis, tai ir studijų reguliavimas turi būti valstybinis. Tai reiškia, kad vyriausybinės institucijos turėtų inicijuoti studijų krypties atstovų grupes, atsakingas uţ
studijų krypties reglamento, sukūrimą. Šis reglamentas, kuris būtų privalomas visoms, tos krypties studijų programoms, turėtų nustatyti ne grieţtai fiksuotus svarbiausius programų parametrus, o tik šių parametrų leistinumo ribas, taip palikdamas pakankamai laisvės aukštajai mokyklai, projektuojančiai programą (20).
Studijų kokybės vertinimo centras yra parengęs metodinius patarimus rezidentūros studijų programų rengėjams (22). Rezidentūros studijų programos, Lietuvoje yra tvirtinamos, įvertinus jų atitikimą šioms rekomendacijoms, kuriose be metodinių patarimų nurodomas ir rezidentūros studijų programos turinys: (8)
1. Tituliniai puslapiai
2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) 3. Programos paskirtis ir tikslai
4. Programos sudėtis ir turinys 5. Studijų vykdymas
6. Pedagoginis ir mokslinis personalas 7. Programos aprūpinimas
8. Išoriniai ryšiai
9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas 10. Rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija
Gydytojo profesija yra valstybės reguliuojama, todėl šios studijų krypties reglamentas turi apimti ir įstatymų bei konvencijų nustatytus profesinius reikalavimus.
Teisiniai aktai, kuriais grindţiamos rezidentūros studijų programos : (23)
2005 m. balandţio 5 d. Tarybos direktyva 2005/36/EEB, skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, paţymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių
dokumentų abipusiam pripaţinimui
LR Aukštojo mokslo įstatymas 2000m. kovo 21 d. Nr. VIII - 1586 LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr 1359 “Dėl gydytojų rengimo”
LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministrų 2004 06 17 įsakymas Nr. ISAK-969/V-445 ”Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei
veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo”
LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymas Nr. ISAK-1310 “Dėl medicinos, odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo”
KMU podiplominių studijų reglamentas
KMU Rektoriaus 2003 05 23 įsakymas Nr. 2848-R “Dėl rezidentūrų programų sudarymo principų”
KMU Rektoriaus 2004 06 30 įsakymas Nr.PS-8-105-R ”Dėl rezidentų studijų organizavimo”
KMU Rektoriaus 2004 12 06 įsakymas Nr. V-419 “Dėl rezidentūros ir internatūros bazių vertinimo ir atrankos”
Lietuvos medicinos normos
Per pastaruosius metus studijų programų vertinimas įgijo gana tvirtus teorinius ir metodinius pagrindus, kurie pripaţinti ir įteisinti daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Šiais pagrindais ir vertinimo patirtimi paremtos daugiašalio PHARE projekto „Aukštojo mokslo kokybės uţtikrinimas“ rekomendacijos (20).
Svarbiausias studijų programos vertinimo etapas visada yra pačios aukštosios mokyklos atliekama savianalizė, kuri išreiškia studijų tikslus, atskleidţia pačių programos vadovų ir dėstytojų suvoktus programos trūkumus bei numatomas korektyvas. Niekas kitas geriau nepaţins ir neįvertins programos kaip patys jos kūrėjai. Savianalizė tampa vertingiausia programos atestavimo dalimi, jeigu ji parengta savikritiškai, kiek įmanoma objektyviau. Tuomet vertinantiems ekspertams lieka: 1) įsitikinti, kad savianalizės autoriai yra atviri ir kompetentingi, kad savianalizė yra patikima; 2) įvertinti suformuluotus studijų programos tikslus – ar jie ne per menki ir ar atitinka visuomenės poreikius; 3) iš šalies paţvelgus į programą, pastebėti tas gerąsias ir blogąsias programos detales, kurių nepajėgė (ar nepanoro) atskleisti savianalizės autoriai; 4) patikrinti, ar programą realizuojant tenkinami studijų krypties reglamento reikalavimai (20). Kad pertvarkant mokymosi programas, svarbiausia yra studijų programų savianalizė, jų tobulinimas ir naujų studijų programų sudarymas sutinka ir kiti autoriai (24).
Literatūros duomenys rodo, kad kokybiškos studijų programos turi atitikti šiuolaikinį mokslo, technologijos ir kultūros lygį, pasirinktos srities profesijos reikalavimus ir ugdytų asmenines
savybes, kurios reikalingos būsimai profesinei veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ekonomikos sąlygomis paremtoje visuomenėje (2). Tam reikalinga kokybės uţtikrinimo sistema. Europos kokybės uţtikrinimo tinklas (ENQA), vykdydamas Berlyno komunikato įpareigojimus, parengė dokumentą: Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės uţtikrinimo standartai ir gairės (ENQA, 2005). Šiame dokumente nurodyti europinių standartų ir gairių kūrimo principai, tikslai ir uţdaviniai, pateikti vidinio ir išorinio vertinimo kriterijai bei standartai. Toliau pateikiami europiniai standartai ir gairės vidiniam kokybės uţtikrinimui aukštojo mokslo institucijose, kadangi vidinis studijų kokybės uţtikrinimas yra laikomas vienu iš svarbiausių, norint įdiegti net tik efektyvią, bet ir šiuolaikinę programą, pagal kurią rengiami, dabartinei rinkai reikalingi specialistai (25).
Europiniai standartai ir gairės vidiniam kokybės uţtikrinimui aukštojo mokslo institucijose • Aukštojo mokslo institucijos, kokybės uţtikrinimui turi turėti politiką, procedūras ir strategiją, kurios būtų formalizuotos ir viešai skelbiamos. Dokumente akcentuojamas socialinių partnerių ir studentų įtraukimas.
• Programų ir kvalifikacijų aprobavimo, monitoringo ir periodiško patvirtinimo mechanizmai. • Studentų vertinimas pagal iš anksto patvirtintus, paskelbtus bei nuosekliai taikomus kriterijus, taisykles ir procedūras.
• Adekvatūs ištekliai bei palaikomosios veiklos uţtikrinimas kiekvienai programai bei studijų formai.
• Informacinės sistemos, uţtikrinančios informacijos kaupimą, analizę efektyviam studijų procesų valdymui.
• Vieša naujausia nešališka kokybinė ir kiekybinė informacija apie studijų programas ir įgyjamas kvalifikacijas.
Lietuvoje yra sukurta ir veikia nacionalinė kokybės uţtikrinimo sistema: vidinis (savianalizė) ir išorinis vertinimas, viešas išvadų skelbimas, rekomendacijų įgyvendinimas, uţsienio ekspertų dalyvavimas ir narystė tarptautinėse organizacijose (Studijų kokybės vertinimo centras yra ENQA asocijuotas narys, INQAAHE ir CEE Network narys). Ši sistema orientuota į studijų tobulinimo ir atskaitingumo bei aukštojo mokslo paslaugų veiksmingumo ir skaidrumo visuose lygiuose didinimą, tarpusavio pasitikėjimo, pripaţinimo ir mobilumo tiek šalies viduje, tiek ir
tarp šalių, skatinimą. Uţsienio ekspertai dalyvauja akredituojant ir vertinant įvairias studijų programas, tačiau kol kas rezidentūros programos dar nėra taip perţiūrėtos. Studentai dalyvauja vidinio vertinimo procesuose, Studijų kokybės ekspertų taryboje, Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ekspertų taryboje, tačiau jie nėra kviečiami dalyvauti išorinį vertinimą atliekančiose ekspertų komisijose, Studijų kokybės vertinimo centro valdyme (25).
Apţvelgtos literatūros duomenimis, rezidentūros studijų programa yra tarsi planas, kuris
numato veiksmus, iškeltiems tikslams pasiekti. Gydytojai rezidentai turėtų ţinoti šiuos tikslus ir jiems pasiekti numatytus veiksmus, todėl ypač svarbi tampa programos turinio ir sudėties dalis, kurioje visa tai ir turi būti nurodoma. Programos kokybei uţtikrinti vykdoma kontrolės funkcija yra ne maţiau svarbi tikslams pasiekti. Todėl toliau darbe mėginama išsiaiškinti kaip KMU tiriama rezidentūros studijų programų kokybė ir kas yra svarbu programų turiniui.
2.4 Uţsienio literatūros, apie rezidentūros studijų programų kokybę apţvalga
Šioje dalyje apţvelgiami tyrimai, kuriuose kalbama apie terapinio ir chirurginio profilių rezidentų poţiūrį į studijų kokybę ir jų pasiskirstymą pagal konkrečių reikalavimų atitikimą. Ispanijos ligoninėse buvo atlikta, įvairius gastroenterologijos rezidentūros studijų aspektus apimanti, anketinė gastroenterologijos gydytojų rezidentų apklausa. 2000 m. anketas uţpildė 45 respondentai (26-42 m.). Nustatyta, kad 55 % rezidentų nebuvo mokomi atlikti endoskopinės retrogradinės cholangiopakreatografijos (ERCP) . 84% respondentų apibūdino klinikinį darbą, kaip darantį spaudimą, 67% teigė, kad tai trukdė, ar netgi labai trukdė jų studijoms, o 71% paţymėjo, kad klinikinis darbas apskritai trukdė respondentų asmeniniam gyvenimui. Stebint kaip gydytojai rezidentai praktiškai atlieka ultrasonografijas, endoskopijas ir dirba klinikinį darbą, jie daugiausia buvo įvertinti gerai ar labai gerai. Šiek tiek prasčiau buvo įvertinti budintys ar dirbantys ambulatoriniuose skyriuose gydytojai. 42 % rezidentų, juos priţiūrinčius / (mokiusius) asmenis vertina tik vidutiniškai. 76 % rezidentų buvo gana ar labai susidomėję siauresnėmis specializacijomis Autoriai pateikia išvadą, kad gastroenterologijos rezidentūros studijos yra ypač aukštos kokybės, nors , be abejo, yra ir gerintinų sričių (26). Vadinasi, net ir aukštos kokybės studijos gali kelti rezidentų nepasitenkinimą, nors praktiniu aspektu rezidentų paruošimas atrodytų geras ar labai geras.
Belgijos universitetinėse klinikose taip pat buvo tirta chirurgijos rezidentūros studijų kokybė. Apibendrinus gautus rezultatus, autoriai siūlo gerinti studijų kokybę (27).
Informacinėse duomenų bazėse randama nemaţai tyrimų apie chirurginio profilio studijų kokybei vertinti ir uţtikrinti siūlomus naudoti testus. Šie testai remiasi kiekybiniu studijų kokybės įvertinimu, o tai yra ţymiai paprasčiau pritaikyti chirurginio profilio programoms. Lubeck medicinos universiteto, chirurgijos klinikoje, chirurginio išsilavinimo kokybei uţtikrinti, siūloma naudoti „QuaSi“ testą. 1997 m. buvo vertintas „QuaSi“ testo patikimumas ir naudingumas, chirurginio profilio rezidentų įvertinimui. Testus uţpildė 47 klinikos chirurgai, internai ir rezidentai. Testo patikimumas buvo vertinamas naudojant statistinius metodus ir buvo įvertintas kaip labai aukštas. Respondentų pasirengimas buvo įvertintas statistiškai patikimai priklausomai nuo studijų lygio : gydytojai surinko geriausius rezultatus, ne taip gerai pasirodė vyresnieji rezidentai, o internų rezultatai buvo ţemiausi. Taigi autoriai teigia, kad „QuaSi“ testas yra labai patikimas ir gali atskleisti informaciją apie rezidentų pasirengimą ir studijų programų kokybę (28).
Tačiau nauju ‚auksiniu standartu„ studijų kokybei vertinti, siūloma laikyti objektyvų struktūrizuotą klinikinį egzaminą (OSCE). Šio egzamino patikimumas, JAV Kentucky Chandler medicinos centro universiteto chirurgijos klinikoje, buvo įvertintas kaip itin aukštas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar šis testas nusako klinikinę kompetenciją ir gali lemti, ar bus išduodamas studijų baigimo paţymėjimas. Rezultatai parodė labai aukštą, šio egzamino patikimumą, todėl autoriai siūlo naudoti, būtent šį testą, unikaliai informacijai apie chirurgijos rezidentus gauti, bei podiplominių studijų kokybei įvertinti (29).
Apibendrinant šiuos duomenis, galima teigti, kad rezidentūros studijų kokybės klausimas yra aktualus visame pasaulyje vykdomoms įvairioms studijų programoms. Studijų kokybei vertinti labai svarbi pačių rezidentų nuomonė, kuri atskleidţia ne tik jų pačių poţiūrį į atskiras studijų proceso dalis, bet ir tai, ar rezidentų ţinios ir gebėjimai atitinka reikalavimus.
2.5 Uţsienio literatūros, apie rezidentūros studijų programų turinį, apţvalga
Įvertinus studijų kokybę, ieškoma tinkamiausių būdų silpnoms vietoms pataisyti. Be abejo, atsiţvelgiama ir į pačių rezidentų siūlymus. Didţiausias dėmesys, literatūros duomenimis, nukreipiamas į programų turinį. Informacinėse duomenų bazėse rasti tyrimai, kuriuose daugiausia
kalbama apie chirurgijos studijų programas. Taip, vėlgi, yra todėl, kad chirurgijos studijų programas ir mokymosi metodų naudingumą yra paprasčiau įvertinti kiekybiškai.
Bet kurios, chirurgijos profilio specialybės, mokymų esmė yra įgyti aktualių esminių šio mokslo ţinių, svarbiausių diagnostikos įgūdţių, didelę pacientų prieţiūros patirtį, o taip pat ir nuolat vystyti chirurginius techninius įgūdţius. Tačiau dėl daugelio prieţasčių, tokių kaip rezidentų budėjimo valandų (duty-hours) limito, nėra realu pasiekti šiuos tikslus, kurie yra itin svarbūs rezidentų praktinei veiklai ateityje. Be abejo, būtina ir specifiškai struktūrizuota mokymosi programa, leidţianti įgyti reikalingas ţinias ir įgūdţius. Pavyzdţiui, būsimųjų kraujagyslių chirurgų studijų programoje, turi būti įvardinti specifiški šiai sričiai tikslai, išdėstant kokią informaciją reikia išmokti (o gal ţinias įsisavinti), kokius veiksmus atlikti, kokiomis sąlygomis tai bus daroma ir kokie kriterijai bus naudojami, nustatyti ar reikalaujamos ţinios ir įgūdţiai iš tiesų buvo įgyti. Toliau, turi būti apibrėţiami geriausi mokymosi metodai, įskaitant mokslinę medţiagą, paskaitas, specifinių chirurginių procedūrų parodymą. Taip pat, turi būti nurodoma tinkamiausia mokymosi medţiaga, parenkant geriausią egzistuojančią medţiagą / literatūrą, o jei reikia ir sukuriant ją. Galiausiai, reikia įvertinti, rezidentų įgytas ţinias ir įgūdţius. Anksčiau tai buvo atliekama gana netiksliai, pabaigus klinikinį ciklą, dėstytojų aptarimų metu ir laikant baigiamąjį egzaminą, kuris įvertinamas Amerikos Chirurgų Tarybos (American Board of surgery) sertifikatu. Dabar manoma, kad įvertinimas turi turėti ryšį su specifiniais studijų programos uţdaviniais. Tai yra nelengva uţduotis, kurią ėmėsi įgyvendinti kraujagyslių chirurgijos studijų programos direktoriai kartu su Amerikos chirurgijos tarybos pagalba. Kraujagyslių chirurgijos rezidentūros studijų programa yra vis dar tebevystoma, kad būtų galima laikytis pagrindinių mokymosi taisyklių, tačiau dar laukia labai daug darbo su daugeliu kitų programų (30).
Chirurginio profilio rezidentūros studijos keičiasi: šimtametė patirtis rodo, kad turi būti kreipiamas didesnis dėmesys paciento saugumui, darbo valandų nustatymui, operacinės darbo laiko sąnaudoms ir komplikacijoms. Pasaulyje darosi populiaru chirurgijos rezidentų mokymui naudoti simuliacijos būdą. Šis būdas suteikia galimybę išmokti praktiškai tai, kas reikalaujama, tačiau uţ operacinės ribų ir tik vėliau pritaikyti šiuos įgūdţius tikriems pacientams. Simuliacinio mokymo metu, naudojami tikri instrumentai ir video aparatūra. Dabar jau yra galimybės naudoti dar paţangesnius, virtualius stimuliatorius. Ankstesnės mokymo sistemos buvo efektyvios, tačiau dabartinės sistemos pasiţymi dar ir išsamia mokymosi programa ir visų reikalingų išmokti
procedūrų simuliacijomis. Jungtinių Amerikos Valstijose siekiama įdiegti šiuos naujus mokymosi ir įvertinimo metodus. Chirurginės organizacijos ieško metodų, kurie uţtikrintų reikalingų įgūdţių palaikymą, paţangesnį chirurginį mokymą, kad įgalintų chirurgus tapti techniškai kompetentingais. Šių organizacijų parengtose programose, simuliacija įtraukta tam, kad pagerinti chirurgijos rezidentų įgūdţius, kuriuos jie taiko operuojant. Standartizuotos studijų programos vystymas, vis dar išlieka ypatingai svarbus ir būtinas. Manoma, kad ši inovacinė kryptis, gali padėti pagrindus kokybiškam būsimų chirurgų ruošimui ateityje. Vystantis technologijoms, paţangesni darosi ir praktikos būdai, o tai naudinga tiek gydytojui, tiek ir pacientui (31).
Simuliacijos metodo taikymo prasmingumas jau yra įrodytas ir moksliniais tyrimais. Vienas iš jų, JAV Californijos Universitete, 2007 m. atliktas tyrimas, siekiant įvertinti endovasculinių procedūrų mokymo simuliacijos būdu įtaką, kraujagyslių chirurgijos studijų programoje besimokančių rezidentų, praktiniams įgūdţiams. Autoriai pateikia išvadą, kad toks mokymas suteikia galimybę rezidentams praktiškai išbandyti ir išmokti procedūras, be tiesioginės rizikos pacientui, o be to, šio metodo privalumas rezidento įgūdţiams yra išmatuojamas. Pavyzdţiui, standartizuotos klubinių arterijų intervencijos atveju, endovaskulinių procedūrų įgūdţiai statistiškai patikimai pagerėjo lyginant procedūros atlikimo laiką, kontrastinės medţiagos sunaudojimo kiekį ir fluoroskopijos laiką po mokymo programos ir pirmąją dieną (32).
Iš literatūros apţvalgos matyti, kad nuolat ieškoma įvairių būdų ir metodų, kurie leistų
uţtikrinti geresnę gydytojų rezidentų kvalifikaciją. Pradėti reikėtų nuo specifiškai struktūrizuotos mokymosi programos, kuri leistų įgyti reikiamas ţinias ir įgūdţius. Programoje turėtų būti nurodomi tikslai, išdėstoma ką reikia išmokti, kokius veiksmus atlikti, kokiomis sąlygomis tai bus daroma, kokie vertinimo kriterijai bus naudojami, taip pat, turėtų būti apibrėţiami geriausi mokymosi metodai ir nurodoma tinkamiausia mokymosi medţiaga.
2.6 Medicinos normų apţvalga
Gydytojo profesijos reguliavimas yra valstybinis, todėl egzistuoja teisės aktai, reglamentuojantys šios profesijos atstovų darbo ir paslaugų teikimo tvarką.
Esminis dokumentas yra Lietuvos medicinos normos, kurios nusako kiekvienos specialybės gydytojų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Šios normos yra tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro.
Medicinos norma, atsiţvelgiant į ankstesniuose skyriuose pateiktus literatūros duomenis, nusako tai, ko siekia, pasirinkęs šią profesinę kvalifikaciją, gydytojas rezidentas. Gydytojo rezidento tikslas yra įgyti pasirinktą profesinę kvalifikaciją, o kartu ir ţinias, įgūdţius ir kompetenciją, kurie yra nurodomi medicinos normoje. Šiam tikslui pasiekti yra sudaromos rezidentūros studijų programos. Vadinasi, svarbu, kad programose nurodyti veiksmai ir metodai būtų tinkami normose nurodytoms ţinioms ir gebėjimams įgyti, ir leistų rezidentui pasiekti savo pagrindinį tikslą, su kuriuo jie privalo būti susipaţinę.
Vadybos vadovėliuose rašoma, kad tikslai turi būti aiškūs ir konkretūs (17), todėl medicinos normos aiškumas ir konkretumas, tampa svarbiais jos įvertinimo kriterijais.
Lietuvos medicinos normų rengimą reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2003 m. lapkričio 24 d. Nr. V-688 “Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“. Jame rašoma, kad medicinos normos turi būti rengiamos ne tik vadovaujantis šiais reikalavimais, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Europos Sąjungos direktyvomis, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais ir Lietuvos tarptautiniais susitarimais. Be to, medicinos normos turi būti perţiūrimos ne rečiau kaip kas 5 metai ir, jeigu reikia, atnaujinamos ar panaikinamos (34).
Įsakyme taip pat nurodoma kokia turėtų būti medicinos normų struktūra, t.y. kokie skyriai ir punktai turi būti nurodomi: taikymo sritis, nuorodos, terminai ir apibrėţimai, bendrosios nuostatos, teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė, literatūra.
2.7 Literatūros apţvalgos išvados
Medicinos rezidentūra organizuojama profesinių kvalifikacijų gydytojams paruošti. Ką privalo ţinoti ir mokėti kiekvienos profesinės kvalifikacijos gydytojas, turėtų nurodyti medicinos normos. Atsiţvelgiant į jas turėtų būti sudaromos rezidentūros studijų programos, kurios turėtų būti specifiškai struktūrizuotos ir išsamios. Be įprastinio studijų kokybės vertinimo, kurį atlieka Studijų kokybės centras, ne maţiau svarbus yra rezidentų nuomonės įvertinimas, kuris galėtų atskleisti ne tik jų pačių poţiūrį į atskiras studijų proceso dalis, bet ir tai, ar rezidentų ţinios ir gebėjimai, jų manymu, atitinka reikalavimus. Be to, programų efektyvumui uţtikrinti, turėtų būti vykdomas vidinio studijų kokybės uţtikrinimo procesas.
3. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Atlikus literatūros analizę, prieita išvados, kad norint įvertinti KMU rezidentų pasirengimą praktinei veiklai, reikia įvertinti ir apţvelgti rezidentūros studijų procesą trim aspektais, kurie šiame darbe yra laikomi uţdaviniais. Kiekvienam uţdaviniui įvykdyti, taikomos skirtingos metodikos.
1. Uţdavinys: rezidentūros studijų programų aprašo įvertinimas
Studijų programa, turėtų būti prieinama rezidentams, kadangi tai yra dokumentas, kuriame jis gali išsiaiškinti ką iš tikrųjų turi ţinoti šios specialybės gydytojas. Svarbu, kad programoje pateikti reikalavimai, t.y. ką rezidentas turi išmokti, būtų ne tik prieinami, bet ir aiškūs.
Rezidentūros studijų programos apraše, pateikiami studijų kokybės vertinimo centro parengti metodiniai patarimai rengėjams. Lietuvoje veikia, studijų programų uţtikrinimo sistema, be to, visos KMU vykdomos programos yra patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro, kaip atitinkančios, šio centro pateiktus reikalavimus. Kadangi informacinėse duomenų bazėse rasta literatūra patvirtina programos turinio įtaką studijų proceso kokybei, šiame darbe bus aptariamos programos sudėtinės dalys, kurios galėtų įtakoti rezidentų pasirengimą atitikti profesinės kvalifikacijos normų reikalavimus, t.y. programos sudėtis ir turinys, studijų vykdymas ir vidinis studijų kokybės uţtikrinimas. Daugiausia dėmesio skiriama vidiniam studijų kokybės uţtikrinimui (savianalizei), kadangi tai labiausiai akcentuojama PHARE projekto „Aukštojo mokslo kokybės uţtikrinimas“ bei Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės uţtikrinimo standartuose ir gairėse (ENQA, 2005), kuriais remiantis vertinamos ir KMU rezidentūros programos (25).
2. Uţdavinys: medicinos normų struktūros atitikimo reikalavimams įvertinimas
Įvertinant profesinės kvalifikacijos normas, kreipiamas dėmesys į tai, kaip ir kur galima surasti šias normas, ar tai yra visiems lengvai prieinama, kas šiose normose parašyta, ar aiškiai išdėstyta. O, taip pat, ir į tai, ar profesinės kvalifikacijos normos yra visoms rezidentūros studijų programoms.
LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme 2003 m. lapkričio 24 d. Nr. V-688 “Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“, nurodoma medicinos normų rengimo tvarka. Tyrime vertinama, ar normos yra sudarytos laikantis šių reikalvimų.
3. Uţdavinys : rezidentų nuomonės apie savo pasirengimą praktinei veiklai įvertinimas
Pradinis klausimyno variantas sudarytas apţvelgus rezidentūros studijų programų, medicinos normų reikalavimus, Medline (Pubmed) duomenų bazės literatūrą, vidaus ligų vadovėliuose nurodytas ligonio apţiūros ir ištyrimo metodikas.
Parengtą klausimyną sudaro 38 klausimai. Klausimyno tikslas – padėti išsiaiškinti, ar rezidentai, įvykdę studijų programą, jų manymu, įgyja ţinių ir patirties savarankiškai atlikti tai, kas numatyta rezidentūros studijų programose bei atskleisti, ar šios įgyjamos ţinios ir patirtis atitinka gydytojo medicinos normas.
Klausimynas buvo sudaromas, siekiant atskleisti rezidentų poţiūrį trim aspektais:
1. savęs įvertinimas, atsiţvelgiant į profesinės kvalifikacijos normų ir rezidentūros studijų programų turinį;
2. studijų aplinkos, organizavimo ir mokiusių asmenų įvertinimas. 3. ateities planai, susiję su profesine veikla;
Bandomasis tyrimas
Bandomajame tyrime dalyvavo 7 Kauno medicinos klinikų gydytojai, baigę medicinos rezidentūros studijas 2004 - 2005 m. Prieš pateikiant klausimyną gydytojams buvo paaiškinta, kokiu tikslu atliekamas tyrimas ir paprašyta po klausimyno uţpildymo nurodyti jiems nesuprantamus klausimus. Atsiţvelgus į pastabas dėl klausimų aiškumo, tikslingumo, anketa buvo koreguojama. Bandomojo tyrimo rezultatai pateikiami rezultatų dalyje.
Tirtųjų kontingentas
Anketos buvo dalinamos 2006 m. KMU rezidentūros studijas baigsiantiems rezidentams. Klausimynai buvo dalinami ir pildomi 2006 m. geguţės – birţelio mėnesiais. Tais metais studijas baigė 86 gydytojai rezidentai. Dalis jų, anketas pildyti atsisakė, kaip pagrindinę prieţastį, nurodydami laiko stoką. Anketas uţpildė 52 rezidentai (60 proc.).
Rezidentų, pildţiusių anketas, pasiskirstymas pagal profilius:
konservatyvaus profilio – 25; chirurginio profilio – 20;
motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros profilio – 7.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Rezidentūros studijų programų aprašo įvertinimas
2006 m. rezidentūros studijas KMU baigė 86 gydytojai rezidentai, kurie buvo pasirinkę vieną iš 28 rezidentūros studijų programų. Iš viso KMU yra 58 patvirtintos rezidentūros studijų programos.Vertinamos ir aptariamos buvo tik 2006 m. vykdytos programos.
Iš vertintų dvidešimt aštuonių programų, kardiologijos rezidentūros studijų programa visiškai atitiko metodines programų rengimo rekomendacijas. Joje aiškiai išdėstytos visos sudėtinės dalys, o jų turinys atitinka studijų kokybės vertinimo centro patarimus.
Rekomendacijose nurodytos programos turinio dalys, tokios kaip studijų programos aprašo turinys, programos paskirtis ir tikslai niekam nekėlė sunkumų ir visose programose buvo aprašytos laikantis metodinių patarimų.
Visose programose, rezidentūros programos aprašo turinyje yra išvardijami teisiniai aktai, kuriais grindţiama programa. Tačiau septynių programų teisės aktų sąraše, nerasta šios profesinės kvalifikacijos medicinos normos.
Toliau pateikiama turinio sudedamųjų dalių, palyginimo su studijų kokybės vertinimo centro metodiniais patarimais ir Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės uţtikrinimo standartais bei gairėmis, analizė.
Programos sudėtis, turinys ir studijų vykdymas
Programos sudėtis ir turinys, primena darbuotojo pareigybių aprašymą, kuriame nurodamos pareigos, atsakomybė ir suteikiama informacija, reikalinga sėkmingai socializacijai (17). Šie dalykai ypač svarbūs rezidentams, ne tik tam, kad galėtų tinkamai planuoti darbus, bet ir sėkmingam studijų uţbaigimui.
Šios dalys išsamiai ir aiškiai aprašytos daugelyje programų. Šiek tiek korekcijos reiktų akių ligų ir burnos chirurgijos rezidentūros studijų programose, kuriose turėtų būti pateiktas ir studijų planas, kuris gydytojui rezidentui suteikia aiškumo apie pasirinktas studijas. Plane turėtų būti nurodomi, kokie yra programos ciklai, jų apimtis kreditais, privalomieji ir pasirenkamieji studijų dalykai, kurie yra numatyti rezidentūros programos cikluose. Vaikų endokrinologijos rezidentūros programos studijų vykdymo apraše, reikėtų nurodyti, kokios yra numatytos
rezidentūros programos baigimo procedūros, vertinimo kriterijai, baigiamojo kvalifikacinio egzamino reikalavimai, kokia forma turi būti pateiktas baigiamasis darbas.
Vidinis studijų kokybės uţtikrinimas
Išanalizavus KMU rezidentūros studijų programas, matyti, kad nėra vieningo vidinio studijų kokybės uţtikrinimo mechanizmo. Vidinio studijų kokybės uţtikrinimo tvarkos aprašymą reikėtų tikslinti ir papildyti šešiolikoje studijų programų. Vienoje iš šių programų (chirurgijos), šios dalies nėra.
Daugumoje programų aprašomas studentų vertinimas, pagal iš anksto patvirtintus, paskelbtus bei nuosekliai taikomus kriterijus, taisykles ir procedūras, informacinių sistemų, uţtikrinančių informacijos kaupimą ir analizę, reikalingą efektyviam studijų procesų valdymui, naudojimas. Visa tai, nurodoma ir Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės uţtikrinimo standartuose ir gairėse (ENQA, 2005). Įvertinus programas, nustatyta, kad nėra bendros vidinio studijų kokybės uţtikrinimo politikos ir procedūrų, kurios būtų formalizuotos ir viešai skelbiamos. Todėl negalima statistiškai įvertinti KMU rezidentūros studijų programų atitikimo europiniams standartams. Tačiau atsiţvelgiant į Studijų kokybės vertinimo centro pateikiamas rekomendacijas, galima įţvelgti keletą netikslumų:
Studijų turinio ir metodikos atnaujinimo bei rezidentų vadovų kompetencijos ir kvalifikacijos prieţiūros tvarkos pasigendama otolaringologijos, psichiatrijos, radiologijos ir gastroenterologijos programose.
Studijų turinio ir metodikos atnaujinimo tvarkos bei nurodyto atsakingo uţ programos atnaujinimą asmens trūksta vaikų chirurgijos, vaikų ligų ir vaikų gastrenterologijos, kraujagyslių chirurgijos programų savikontrolės apraše. Atsakingas asmuo nenurodomas ir akušerijos - ginekologijos, otolaringologijos, endodontologijos, geriatrijos, akių ligų, burnos chirurgijos, nefrologijos, neurologijos, gatstroenterologijos, klinikinės toksikologijos, kraujagyslių chirurgijos ir radiologijos programose.
Rezultatų analizės pasigendama otolaringologijos programoje,
Studijų kokybės vertinimo periodiškumas nenurodomas endodontologijos programoje, ir otolaringologijos programose.
Rezidentų įtraukimo į studijų kokybės uţtikrinimo procese, pastebima neaiškumų endodontologijos, psichiatrijos ir radiologijos programose.
Objektyvaus rezidentų ţinių ir gebėjimų vertinimo aprašymo stinga psichiatrijos ir radiologijos programose.
Vidinis studijų kokybės uţtikrinimas – labai svarbus ne tik tinkamai būsimų gydytojų kvalifikacijai uţtikrinti, bet ir pačių rezidentų suinteresuotumui studijomis didinti. Todėl labai svarbu į šį procesą įtraukti ir pačius rezidentus(ENQA, 2005).
Rezidentūros studijų programų aprašo įvertinimo rezultatų apibendrinimas
Rezidentai turi galimybę susipaţinti su studijų planais ir vertinimu, kadangi programos sudėtis ir turinys, aiškiai ir išsamiai aprašyti beveik visose rezidentūros programose. Tik trijose programose studijų plano arba rezidentūros programos baigimo procedūrų aprašymą reikėtų papildyti.
Tačiau paaiškėjo, kad nėra bendros programų vidinio studijų kokybės uţtikrinimo politikos ir procedūrų, todėl kiekvienoje programoje ši dalis turi skirtumų. Šešiolikoje programų, nustatyta netikslumų aprašant studijų turinio ir metodikos atnaujinimą bei rezidentų vadovų kompetencijos ir kvalifikacijos prieţiūros tvarką, nurodant atsakingą uţ tai asmenį, aprašant rezultatų analizės ir rezidentų vertinimo ir įtraukimo į studijų procesą, tvarką.
4.2 Medicinos normų struktūros atitikimo reikalavimams įvertinimas
Medicinos normos buvo ieškomos SAM, LRS ir Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūrai tarnybos teisės aktų duomenų bazėse. Rastos 47 medicinos normos. Iš tiriamų 28 profesinių kvalifikacijų medicinos normų, pavyko rasti 21 (75%) (ţr. 1 Priedas).
Medicinos normų nepavyko rasti šioms profesinėms kvalifikacijoms: gydytojas endokrinologas, klinikinis toksikologas, kraujagyslių chirurgas, ortopedas traumatologas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, urologas. Dauguma iš išvardintų profesinių kvalifikacijų priskiriamos chirurgijos profiliui. Minėtų kvalifikacijų studijų programos, savo teisės aktų sąraše, taip pat nėra įtraukusios šių medicinos normų. Tai leidţia daryti prielaidą, kad šios normos nėra patvirtintos.
Kiekvieną normą sudaro aštuonios arba devynios dalys : 1. Pirmiausia, nurodoma normos taikymo sritis.
3. Vėliau paaiškinami normoje naudojami terminai ir apibrėţimai.
4. Ketvirtojoje dalyje aprašomos bendrosios nuostatos, kurios nusako, kada įgyjama ši gydytojo kvalifikacija, kas turi teisę verstis praktika ir kokiais teisės aktais privalo vadovautis normoje aptariamos specialybės gydytojas.
5. Penktoji dalis skirta gydytojo teisių aptarimui. 6. Kitoje dalyje išvardijamos gydytojo pareigos.
7. Privaloma minimali, konkrečios specialybės gydytojo, kompetencija, įvardyta septintosios dalies punktuose, kuriuose numatyta, kokias ligas gydytojas turi diagnozuoti, gydyti ir ką turi mokėti atlikti. Gydytojo kompetenciją sudaro ţinios, gebėjimai ir įgūdţiai, kuriuos jis įgyja baigęs šią gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsiţvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos paţangą.
8. Devintojoje dalyje nusakoma gydytojo atsakomybė, kurios pagrindas yra Lietuvos Respublikos teisės aktai.
9. Paskutinė dalis skiriama mokslinei literatūrai, kuria naudotasi rengiant normą. Šis skyrius yra ne visose normose.
Perţvelgus, rastas medicinos normas, matyti, kad jos turi vienodą struktūrą, todėl yra paprasta surasti konkretų, dominantį dalyką. Visos normą sudarančios dalys yra paryškintos ir sunumeruotos. Be to, net ir tos normos, kuriose numatoma gydytojo kompetencijos dalis yra labai plati (pvz.; šeimos gydytojo), yra sudarytos aiškiai, kadangi visi reikalaujami punktai yra išvardijami stulpeliu ţemyn.
Patvirtintas medicinos normas turinčių, profesinių kvalifikacijų, rezidentūros studijų programose, prie teisės aktų, kuriais remiasi programa, yra įrašyta ir konkreti medicinos norma. Nors programos ir yra kuriamos atsiţvelgiant į gydytojo medicinos normas, kurios yra pagrindinis teisės aktas, apibrėţiantis konkrečios gydytojo specialybės kompetenciją, tačiau jų struktūra nėra vienoda. Normose esančią dalį, kurioje nurodoma gydytojo kompetencija, atitinka programos sudėtis ir turinys. Šioje programos dalyje, atsiţvelgiant į normą, nurodomi, iš esmės, vienodi dalykai, tik programoje daţnai tai būna išdėstyta daug smulkiau.
Medicinos normų struktūros atitikimo reikalavimams įvertinimo rezultatų apibendrinimas
Teisės aktų duomenų bazėse rasta 75 proc. medicinos normų. Dauguma trūkstamų normų, būtų skirtos chirurginio profilio profesinėms kvalifikacijoms.
Medicinos normos, turi aiškią struktūrą, susidedančią iš atskirų dalių, kurios yra vienodos ir aiškios visose normose. Rezidentūros studijų programų turinys atitinka medicinos normų turinį.
4.3 Bandomasis tyrimas
Bandomajame tyrime dalyvavo 7 gydytojai. Penki iš jų priklausė chirurginiam, o 2 konservatyviosios medicinos profiliui. Iš 38 anketoje pateiktų klausimų, neaiškūs tyrimo dalyviams pasirodė du klausimai (ţr. 1 lentelę). 20 klausimas sukėlė įtarimų visiems respondentams, o 24 – tik chirurginio profilio atstovams, kadangi į šį klausimą buvo prašoma atsakyti tik chirurgų.
1 lentelė Bandomojo tyrimo rezultatai
PRIEŠ PO
20. Ar mokate įvertinti šių tyrimų duomenis? □ endoskopinių
□ ultragarsinių
□ magnetinio rezonanso □ kompiuterinės tomografijos □ laboratorinių tyrimų
20.Paţymėkite, kurių tyrimų duomenis mokate vertinti savarankiškai:
□ endoskopinių □ ultragarsinių
□ magnetinio rezonanso □ kompiuterinės tomografijos □ laboratorinių tyrimų
24. Ar mokate atlikti šias operacijas (profesinės kvalifikacijos ribose)? □ Endokrinines
□ Kraujagyslių
□ Krūtinės ląstos ir ertmės □ Pilvo sienos ir ertmės □ Skeleto ir raumenų □ Urogenitalinės sistemos □ Traumatologines □ Odos ir paodţio □ Koloproktologines □ Neurochirurginės intervencijos □ Veido-ţandikaulių ir burnos
21.Paţymėkite, kurias operacijas (profesinės kvalifikacijos ribose) mokate atlikti savarankiškai :
□ Endokrinines □ Kraujagyslių
□ Krūtinės ląstos ir ertmės □ Pilvo sienos ir ertmės □ Skeleto ir raumenų □ Urogenitalinės sistemos □ Traumatologines □ Odos ir paodţio □ Koloproktologines □ Neurochirurginės intervencijos
chirurgijos intervencijos □ Veido-ţandikaulių ir burnos chirurgijos intervencijos
Gydytojai komentavo, kad pirminis klausimų variantas buvo netinkamas todėl, kad nebuvo aišku, ar ţymėti tuos tyrimus ar operacijas, kuriuos moka, ar priešingai, kurių nemoka atlikti ar įvertinti.
4.4 Rezidentų nuomonės apie savo pasirengimą praktinei veiklai įvertinimas
Daugiau nei pusė, 2006 metais studijas baigusių, rezidentų priklausė konservatyviosios medicinos profiliui (ţr. 2 lentelę). Šiek tiek maţesnė dalis buvo chirurgijos profilio, o likusieji - motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros profilio atstovai. Kiek kitoks rezidentų pasiskirstymas pagal profilius buvo matyti analizuojant anketos duomenis. Lyginant pagal profilius, aktyviausiai anketinėje apklausoje dalyvavo motinos ir vaikos sveikatos prieţiūros ir chirurgijos profilio rezidentai. Tačiau apklausoje dalyvavusių rezidentų pasiskirstymas pagal profilius yra artimas natūraliam.
2 lentelė Gydytojų rezidentų pasiskirstymas pagal studijų profilį
Baigė Atsakė Atsakiusiųjų % nuo baigusių Atsakiusiųjų pasiskirstymas pagal profilius% Konservatyviosios med. 46 25 54,4 49 Chirurgijos 30 20 66,7 38 Motinos ir vaiko SP 10 7 70 13 Iš viso: 86 52 60,5 100
Profesinės kvalifikacijos normos nustato gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Su visais jose nurodytais punktais, rezidentūros studijų programą baigęs gydytojas, jau turi būti susipaţinęs. Tačiau anketų duomenys rodo, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė respondentų yra susipaţinę su medicinos norma, o maţiau nei pusė, su norma yra susipaţinę tik iš dalies (1 pav.). Dviems respondentams su šiuo dokumentu susipaţinti neteko. Kadangi, medicinos norma yra esminis dokumentas, į kurį yra orientuota tiek rezidentūros programa, tiek
ir būsimo specialisto veikla, galima teigti, kad rezidentai, kurie yra iš dalies susipaţinę su šia norma, savo teises, pareigas ir kompetenciją taip pat ţino tik iš dalies.
Tyrimo metu, siekiama išsiaiškinti, ar gydytojai rezidentai jaučiasi mokantys dalykus, kurie jiems priklauso pagal gydytojo kvalifikacijos normą. Tuo tikslu, rezidentų buvo prašoma paţymėti, su kuriais, iš bendrinių, gydytojo profesinės kvalifikacijos normoje nurodytų, punktų jiems yra tekę susipaţinti studijų metu (ţr. 3 lentelę). Tik apytikriai pusė respondentų paţymėjo, kad yra susipaţinę su kai kuriais iš šių punktų , tokiais kaip socialinė medicina, medicinos etika, ligų profilaktikos problemomis, darbo dokumentais, sveiko ţmogaus ir ligonio psichologija ir t.t. Maţiausiai respondentai yra susipaţinę su medicinos pagalbos ir veiklos kokybės rodikliais, sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindais, sveikatos draudimo principais, asmens fizinės ir psichinės raidos etapais bei šeimos psichologija. Anketos duomenys rodo, kad studijų metu, tai nėra itin akcentuojama, tačiau šie dalykai tampa ypač svarbūs tuomet, kai pradedama dirbti savarankiškai.
