1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Andrius Kraptavičius
MIEGO HIGIENOS YPATUMAI BEI SĄSAJOS SU NEMIGA
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas: dr.Gediminas Raila
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAS... 7ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Nemigos problema pasaulyje ... 11
1.2 Nemigos sąsajos su kitomis ligomis ... 11
1.3 Miego higienos samprata. ... 12
1.4 Pacientų sergančių nemiga miego higienos ypatumai ... 12
1.5 Miego higienos ir nemigos klausimynai... 14
2.TYRIMO METODIKA ... 16
2.1 Tiriamųjų atranka ... 16
2.2 Miego higienos įvertinimas ... 16
2.3 Miego higienos ypatumų įvertinimas ... 16
2.4 Nemigos įvertinimas... 16
2.5 Statistinės duomenų analizės metodai ... 17
3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 18
3.1 Tiriamųjų charakteristika ... 18
3.2 Miego higienos ir demografinių charakteristikų sąsajos pacientams, turintiems polinkį į nemigą. ... 18
3.3 Svarbiausi miego higienos ypatumai pacientams, turintiems polinkį į nemigą... 19
3.4 Miego higienos ir nemigos ryšys ... 22
IŠVADOS ... 23
3
SANTRAUKA
Andrius Kraptavičius. Miego higienos ypatumai bei sąsajos su nemiga. Tikslas: Nustatyti miego higienos ypatumus bei sąsajas su nemiga.
Uždaviniai: 1. Nustatyti miego higienos ir demografinių charakteristikų sąsajas pacientams,
turintiems polinkį į nemigą. 2. Išskirti svarbiausius miego higienos ypatumus pacientams, turintiems polinkį į nemigą. 3. Išsiaiškinti ryšį tarp miego higienos ir nemigos.
Metodai: Naudota anoniminė apklausa internete, kuri buvo sudaryta iš bendrųjų klausimų,
miego higienos indekso ir nemigos sunkumo indekso klausimynų.
Tyrimo dalyviai: 18 metų ir vyresni, sutikę dalyvauti apklausoje.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 524 žmonės, iš jų 447 moterys (85,3 proc.) ir 77 vyrai
(14,7 proc.). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes: 18-29 metų (37 proc.), 30-49 metų (38,5 proc.) 50-65 metų (19,3 proc.), vyresnių nei 65 metų (5proc.). Vidutinis vyrų, turinčių polinkį į nemigą, miego higienos indeksas buvo 22 (SN=7.4); vidutinis moterų, turinčių polinkį į nemigą, miego higienos indeksas buvo 21,1 (SN=6.5); vyrų ir moterų miego higiena statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0.564). Vertinant pacientus, turinčius polinkį į nemigą, pagal socialinę padėtį bei amžių miego higiena statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001). Vidutinis miego higienos indeksas 18-29 metų amžiaus grupėje buvo 25,4 (SN=5.7); 30-49 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 20,2 (SN=5.9); 50-65 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 18,3 (SN=5.4); vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 14,6 (SN=5.7); jaunesni pacientai miego higienos laikėsi blogiau, o vyresni pacientai miego higienos laikėsi geriau. Senjorų vidutinis miego higienos indeksas buvo 15,7 (SN=7.1); senjorų miego higiena buvo geriausia. Studentų vidutinis miego higienos indeksas buvo 26,8 (SN=5.3); studentai pasižymėjo prasčiausiai miego higiena. Dirbančiųjų vidutinis miego higienos indeksas buvo 21,15 (SN=6.1), o bedarbių miego higienos indeksas buvo 21,25 (SN=7,4); dirbančiųjų ir bedarbių miego higiena statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,7). Norint išsiaiškinti svarbiausius miego higienos ypatumus pacientams, turintiems polinkį į nemigą, buvo palyginta sveikų žmonių miego higiena ir pacientų, turinčių polinkį į nemigą. Iš 13 miego higienos ypatumų statistiškai reikšmingai skyrėsi 4 miego higienos ypatumai. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas skirtingu laiku miegoti einantiems pacientams, pacientams, kurie keliasi skirtingu laiku, miegantiems nepatogioje lovoje bei nepatogiame miegamajame miegantiems pacientams. Sveikų žmonių miego higienos indekso mediana buvo 20 (6-33; vidurkis 19,8), o turinčių polinkį į nemigą miego higienos indekso mediana 21
4 (4-41; vidurkis 21,3); sveikų žmonių ir pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0.01), tačiau skirtumas nebuvo didelis. Miego higiena ir nemiga statistiškai reikšmingai susijusios (r=0.136, p<0.001), kuo miego higienos indeksas didesnis (miego higiena prastesnė), tuo nemigos sunkumo indeksas didesnis (nemiga sunkesnė), tačiau koreliacija buvo sąlyginai silpna.
Išvados:1. Pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena susijusi su amžiumi ir socialine
padėtimi, tačiau nesusijusi su lytimi. 2. Ne visi miego higienos ypatumai yra vienodai svarbūs pacientams, turintiems polinkį į nemigą. Didžiausią reikšmę nemigai turi laikas, kada einame miegoti ir keliamės, bei miego aplinka. 3. Nustatytas silpnas, bet statistiškai reikšmingai patikimas ryšys tarp miego higienos ir nemigos. Stebima sąsaja tarp prastėjančios miego higienos ir sunkėjančios nemigos.
5
SUMMARY
Andrius Kraptavičius. Sleep hygiene peculiarities and their relation to insomnia. Aim: To examine sleep hygiene peculiarities and their relation to insomnia.
Objectives: 1.To determine the relationships between sleep hygiene and demographic characteristics
in patients with a predisposition to insomnia.2. To find out the most important sleep hygiene
peculiarities in patients with a predisposition to insomnia. 3. To find out the connection between sleep hygiene and insomnia.
Methods: Information was collected using anonymous online survey consisting of: general questions,
sleep hygiene index, and insomnia severity index questionnaires.
Research participants: 18 years old and above who agreed to participate in the survey.
Results: 524 people participated in the study of whom were 447 women (85.3%) and 77 men (14.7%).
Distribution of subjects by age groups: 18-29 years (37%), 30-49 years (38.5%), 50-65 years (19.3%), older than 65 years (5%). The mean sleep hygiene index for men with a predisposition to insomnia was 22 (SN = 7.4); the mean sleep hygiene index for women with a predisposition to insomnia was 21.1 (SN = 6.5); there was no statistically significant difference in sleep hygiene between men and women (p = 0.564). The difference of sleep hygiene according to social status and age was statistically significant in patients with a predisposition to insomnia ( p <0.001). The mean sleep hygiene index in the 18-29 age group was 25.4 (SN = 5.7); In the 30-49 age group, the sleep hygiene index was 20.2 (SN = 5.9); In the 50-65 age group, the sleep hygiene index was 18.3 (SN = 5.4); in the age group over 65 years, the sleep hygiene index was 14.6 (SN = 5.7); younger patients had poorer sleep hygiene and older patients had better sleep hygiene. The mean sleep hygiene index for seniors was 15.7 (SN = 7.1); seniors had the best sleep hygiene. The mean sleep hygiene index for students was 26.8 (SN = 5.3); students had the worst sleep hygiene. The average sleep hygiene index for the employed was 21.15 (SN = 6.1) and the sleep hygiene index for the unemployed was 21.25 (SN = 7.4); There was no statistically significant difference in sleep hygiene between the unemployed and the employed (p = 0.7). To find out the most important features of sleep hygiene in patients with a predisposition to insomnia, sleep hygiene in healthy people and patients with a predisposition to insomnia were compared. Of the 13 sleep hygiene features, 4 sleep hygiene features differed. A statistically significant difference was found between patients going to bed at different times, patients getting up at different times, sleeping in an uncomfortable bed, and those sleeping in an uncomfortable bedroom. The median sleep hygiene index was 20 (6-33; mean 19.8) in healthy subjects and the median sleep hygiene index was 21 (4-41; mean 21.3) in those with a
6 predisposition to insomnia; There was a statistically significant difference in sleep hygiene between (p = 0.01) healthy subjects and patients with a predisposition to insomnia,but the difference was not great. A statistically significant association was found between sleep hygiene and insomnia (r = 0.136, p <0.001), the higher the sleep hygiene index is (the poorer sleep hygiene is), the higher the insomnia severity index gets (the more severe insomnia gets), but the correlation was relatively weak.
Conclusions: 1. Sleep hygiene in patients with a predisposition to insomnia is related to age and social
status, but not related to gender. 2. Not all features of sleep hygiene are equally important for patients with a predisposition to insomnia. Sleep schedule and sleep environment have the greatest impact on insomnia. 3. A weak but statistically significant association between sleep hygiene and insomnia was found. There is a tendency for insomnia to worsen as sleep hygiene deteriorates.
7
PADĖKA
Dėkoju savo baigiamojo magistro darbo vadovui dr.Gediminui Railai už idėjas, kantrybę, paskirtą laiką ruošiant šį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konfliktų nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Bioetikos komiteto leidimą išdavė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centras. Nr. BEC – MF– 408. Tyrimo leidimas išduotas 2019-06-05.
8
SĄVOKOS
REM – greitų akių judesių stadija (angl. Rapid Eye Movements). Tai neramaus miego stadija. Būtent šios stadijos metu žmogus sapnuoja, formuojasi ilgalaikė atmintis.
NREM – negreitų akių judesių stadija (angl. Non-Rapid Eye Movements). Ši stadija susideda iš 3 fazių, kurių metu žmogus vis labiau atsipalaiduoja ir giliau miega. Po šios stadijos seka greitų akių judesių stadija.
Miego latentiškumas – laikas nuo šviesos išjungimo iki miego.
9
ĮVADAS
Bet kuriuo paros metu visame pasaulyje miega virš 1 milijardo žmonių. Miegas daro didelę įtaką ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei. Didžioji dalis suaugusių žmonių (75%) skundėsi bent vienu su miego problemomis susijusiu simptomu bent kelias naktis per savaitę per paskutinius metus [1].
Vienas iš labiausiai paplitusių miego sutrikimų yra nemiga, kuri laikoma viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių [2]. Apskaičiuota, kad nemigos padaroma ekonominė žala siekia nuo 92 iki 107 milijardų dolerių per metus [3]. Nemiga sukelia didžiules sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidas, taip pat gali turėti įtakos kardiovaskulinių, psichikos, metabolinių ir kitų ligų atsiradimui [2].
Pastaruoju metu atliktos studijos rodo, kad miego higienos įpročiai gali skirtis tarp gerai ir prastai miegančių asmenų, tačiau miego higiena nėra svarbiausias veiksnys išsivystyti nemigai, bet gali svariai prisidėti prie jos atsiradimo [4]. Viename tyrime buvo ištirti 613 studentų miego higienos ypatumai bei jų ryšys su nemiga. Miego higiena buvo vertinama miego elgesio klausimynu (The Sleep Behaviors Questionnaire), o nemiga buvo vertinama nemigos sunkumo indeksu (Insomnia Severity Index). Tyrimas parodė, kad ne visi miego higienos veiksniai vienodai svarbūs. Nemigos išsivystymui didžiausią įtaką turėjo skirtingas miego laikas, per ilgas gulėjimas lovoje, galvojimas apie svarbius reikalus, nepatogi lova bei nepatogus miegamasis [5]. Tačiau trūksta tyrimų apie duomenis bendrojoje populiacijoje, nežinoma, kurios miego higienos praktikos yra svarbiausios. Žinant tikslius miego higienos veiksnius bei jų individualią įtaką žmogui, būtų galima sudaryti efektyvesnes miego higienos programas, todėl reikalingi tolimesni ateities tyrimai [4].
Šiame darbe bus įvertintos miego higienos ir demografinių charakteristikų sąsajos pacientams, turintiems polinkį į nemigą, aptariami svarbiausi miego higienos ypatumai būdingi pacientams, turintiems polinkį į nemigą. Taip pat bus įvertintas ryšys tarp miego higienos ir nemigos.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Nustatyti miego higienos ypatumus bei sąsajas su nemiga.
Uždaviniai:
1. Nustatyti miego higienos ir demografinių charakteristikų sąsajas pacientams, turintiems polinkį į nemigą.
2. Išskirti svarbiausi miego higienos ypatumus pacientams, turintiems polinkį į nemigą. 3. Išsiaiškinti ryšį tarp miego higienos ir nemigos.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Nemigos problema pasaulyje
Nėra vieningo nemigos apibrėžimo dėl keleto priežasčių. Pirma, nemiga gali pasireikšti kaip simptomas, sutrikimas arba abu. Antra, nemiga gali prasidėti kaip kito sutrikimo simptomas arba vystytis kaip nepriklausomas sutrikimas. Trečia, nemiga yra heterogeniška. Ketvirta, bėgant laikui nemigos sunkumas svyruoja. Todėl nenuostabu, kad literatūroje pateikiama daugybė nemigos apibrėžimų [6]. Amerikos miego akademija nemigą apibūdina kaip asmeninę patirtį. Nemiga apibūdinama kaip ilgai trunkantis nepasitenkinimas miego kokybe ir kiekybe, tipiškai siejama su sunkumu užmigti, dažnu prabudimu naktį su sunkumu vėl užmigti. Taip pat nemigai būdingas mieguistumas dieną, nuovargis, kognityvinių funkcijų sutrikimas bei nuotaikos sutrikimai [7,8]. Nemiga laikoma lėtine, jei kartojasi dažniau nei 3 kartus per savaitę, tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius [7].
Per metus 35-50% suaugusių žmonių patiria vienokius ar kitokius nemigai būdingus simptomus [8]. Įvairūs epidemiologiniai tyrimai nurodo nemigos paplitimą nuo 10 iki 30% bendroje populiacijoje [2,3,8]. Nemiga apytiksliai 1.5 karto dažnesnė moterims nei vyrams. Paplitimas senjorų tarpe svyruoja nuo 30 iki 60% [9]. Nuo 30 iki 40% populiacijos sirgo nemiga kažkuriuo gyvenimo etapu, o nuo 9% iki 15% pacientų išsivystė lėtinė ar sunki nemiga [10].
1.2 Nemigos sąsajos su kitomis ligomis
Pacientai sergantys nemiga skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, sumišimu, įtampa, nerimu ir depresija [11]. Taip pat nemiga sergantys pacientai prasčiau atlieka kasdienines užduotis ir yra mažiau darbingi [12]. Nemiga siejama su padidėjusia savižudybių rizika [13]. Nemiga susijusi su padidinta hipertenzijos ir miokardo infarkto rizika [14].Tyrimai rodo, kad nemiga gali būti širdies ritmo sutrikimų ir insulto rizikos veiksnys [15]. Pacientai, kurie serga nemiga ir trumpai miega, turi padidėjusią cukrinio diabeto riziką [16]. Pastarojo meto tyrimai parodė, kad miego trūkumas siejamas su nutukimu, metaboliniais sutrikimais, širdies ligomis, imuninės sistemos nusilpimu, psichinės sveikatos problemomis ir demencija [10]. Taip pat nemiga labai susijusi ir su obstrukcine miego apnėja, tyrimai rodo, kad 30% pacientų, sergančių obstrukcine miego apnėja, serga nemiga [17]. Nemiga labiau veikia moteris nei vyrus. Nemiga gali trikdyti menstruacijų ciklą bei neigiamai paveikti moterų vaisingumą [18].
12
1.3 Miego higienos samprata.
Terminas „miego higiena“ pirmą kartą buvo paminėtas Peter Hauri kaip rekomendacijos pacientams, siekiant palengvinti jų nemigą. Rekomendacijose buvo aprašoma, kaip išvengti elgesio, kuris trukdo normaliam miegui, ar paskatinti elgesį, kuris gerina miegą. Tačiau ilgainiui miego higienos rekomendacijos tobulėjo [19]. Dabar miego higiena yra elgesio ir aplinkos veiksnių koregavimo rinkinys, kurį naudojant, galima pagerinti miego kokybę ir išvengti tam tikrų miego sutrikimų. Tai kertinis kognityvinės elgesio terapijos komponentas gydant nemigą [20]
Tyrimai, atlikti suaugusių populiacijoje, rodo, kad aktyvi veikla vakare daro įtaką miego kokybei. Kitos miego higienos rekomendacijos nurodo, kad nereguliarus miego tvarkaraštis, naktinis sportas, kofeinas, alkoholis ir tabakas yra svarbūs miego higienos komponentai. Užsiėmimai lovoje, tokie kaip knygų skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas taip pat susiję su miego higienos sąvoka. Poguliai dieną, nepatogi miegojimo aplinka taip pat yra svarbūs miego higienos komponentai, lemiantys miego kokybę [19,21]. Šias laikais ypač aktualus technologijų poveikis miegui, o tai yra svarbi miego higienos dalis [22]. Svarbu paminėti, kad emocinės problemos yra glaudžiai susijusios su miego higiena ir miego sutrikimais, ypač nemiga [23]. Kita vertus, miego higienos sąvoka yra prieštaringa įvairiose studijose, tad rekomendacijos skiriasi. Autoriai rekomenduoja ateities tyrimuose ieškoti individualių miego higienos elgsenos ir aplinkos korekcijos aspektų, o ne universalaus rekomendacijų rinkinio [24].
1.4 Pacientų sergančių nemiga miego higienos ypatumai
Pacientams, turintiems polinkį į nemiga, būdingi tam tikri miego higienos įpročiai bei elgsena. Prastai miegantys pacientai dažnai skundžiasi padidėjusiu nerimastingumu, perdėtu planavimu bei mąstymu prieš miegą. Visgi tai nestebina, kadangi padidėjęs kognityvinis aktyvumas stipriai koreliuoja su nemiga. Prastai miegantys pacientai dažniau miega triukšmingoje ir karštoje aplinkoje. Pastebima, kad nemiga dažniau serga moterys, kurios miega triukšmingo eismo rajonuose [4].
Nors poguliai dieną tradiciškai laikomi naudingi sveikatai, tačiau gausu tyrimų rodančių, kad nemiga sergantys pacientai dažniau miega dieną. Poguliai dieną susiję su prastesne miego kokybe [4,25,26]. Poguliai dieną gali sutrikdyti miego ciklą, mieguistumas dieną siejamas su padėjusia mirties nuo kardiovaskulinių ligų rizika tarp vyresnių pacientų, todėl poguliai dieną turėtų būti vertinami atidžiau [26].
Kitas miego higienos veiksnys, turintis įtakos nemiga sergantiems pacientams yra alkoholis. Daugybė žmonių alkoholį vartoja norėdami užmigti. Alkoholis trikdo miego homeostazę. Alkoholizmo problemų neturintiems žmonėms pirmoje nakties pusėje alkoholis sumažina miego latentiškumą,
13 konsoliduoja bei padidina NREM kiekį bei kokybę, tačiau miegas sutrikdomas antroje nakties pusėje. Alkoholikams sutrikdomi abu nakties periodai. Tai patvirtina ir tyrimai su žiurkėmis, kurios priklausomos nuo alkoholio [27].
Kaip žinoma, rūkymas susijęs su plaučių vėžiu, kardiovaskulinėmis ligomis, nerimu bei sutrikusia atmintimi, tačiau, svarbu paminėti, kad rūkoriai dažniau serga nemiga. Tyrimai rodo, kad suaugę rūkoriai, kurie pradėjo rūkyti paauglystėje, turi didesnę riziką sirgti nemiga, o moterys, kurios nuolat daug rūko, turi didesnę riziką sirgti nemiga viduriniame amžiaus tarpsnyje [28]. Kituose tyrimuose teigiama, kad nuolat aktyviai rūkantys turi dvigubai didesnę tikimybę pranešti apie nepakankamą miego kokybę, lyginant su nerūkančiais. Kiti tyrėjai teigia, kad rūkoriams dažniau nustatomi nemigos simptomai, trumpesnė miego trukmė, ilgesnis miego latentiškumas, greitesnė REM, daugiau miego apnėjos epizodų bei daugiau kojų judesių miego metu [29].
Kofeinas yra plačiausiai vartojama psichoaktyvi medžiaga pasaulyje. Tai alkaloidas randamas įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip kava, arbata, šokoladas. Kofeinas skatina budrumą, veikdamas kaip antagonistas per A1 ir A2 receptorius smegenyse [30]. Kofeinas dažnai vartojamas norint kompensuoti kognityvinių funkcijų deficitą, esant miego trūkumui [31]. Nepaisant teigiamo trumpalaikio kofeino poveikio, šalinat miego trūkumą, kofeinas gali turėti neigiamą poveikį sekančią naktį [32]. Atliekant tyrimą polisomnografu, po kofeino pavartojimo stebimas padidėjęs miego latentiškumas, sumažėjusios 2 ir 4 NREM stadijos, miego fragmentacija ir sumažėjusi miego trukmė. Šios miego problemos gali sustiprėti žmonėms, kurie serga nemiga [33].
Darbuotojai slankiu grafiku dažniau skundžiasi miego sutrikimais nei darbuotojai, kurie dirba tik dieną. Nereguliarios darbo valandos turi labai stiprų poveikį miegui. Miego sutrikdymo lygis panašus į nemigą, tačiau trūksta įrodymų, kad nereguliarios darbo valandos sukelia lėtinę nemigą [34]. Tačiau kitame tyrime teigiama, kad 30% naktinį darbą dirbančių Norvegijos medicinos seselių skundėsi mieguistumu dieną, o 55% buvo nustatyta nemiga [35].
Fizinis aktyvumas ir laikas praleistas gamtoje gali būti svarbūs nefarmakologiniai būdai pagerinti miego kokybę bei prailginti miego trukmę [36]. Vienoje studijoje buvo tirtos vidutinio amžiaus moterys. Studija parodė, kad 12-16 savaičių trukmės lengvo-vidutinio intensyvumo pratimai pagerino miego kokybę, bet neturėjo poveikio sunkiai nemigai [37]. Kitos studijos rezultatai rodo, kad profesionaliems atletams labiau paplitę nemigos simptomai, ilgesnis miego latentiškumas, didesnis miego fragmentiškumas ir didesnis nuovargis dieną [38].
Kuo daugiau praleidžiama žiūrint televizorių, tuo didesnė tikimybė nemigai pasireikšti. Televizoriaus žiūrėjimas siejamas atidedamu laiku miegoti [39,40]. Viename tyrime nurodoma, kad
14 praleidžiant daugiau 4 valandų žiūrint televizorių, ženkliai didėja nemigos tikimybė [39]. Kai kitame tyrime, net praleidžiant mažiau nei 1 valandą, didėja nemigos tikimybė [40].
Nemažesnė problema yra išmaniųjų telefonų naudojimas. Tyrimai rodo, kad studentai, kurie naudoja išmaniuosius telefonus daugiau nei 5 valandas, dažniau serga nemiga [41]. Manoma, kad šie įrenginiai spinduliuoja mėlyną šviesą, kuri slopina melatonino išsiskyrimą smegenyse ir sukelia neurofiziologinį susijaudinimą. Pasak mokslininkų, prieš miegą 2 valandas dėvint lęšius, kurie sustabdo mėlyną šviesą, stebimas žymiai pagerėjęs miegas, lyginant su tais, kurie dėvėjo skaidrius lęšius [42].
1.5 Miego higienos ir nemigos klausimynai
Pastaruoju metu stebimas padidėjęs dėmesys miego higienai. Dažnai naudojami klausimynai miego higienai įvertinti: miego higienos suvokimo ir praktikos skalė (Sleep Hygiene Awareness and Practice Scale), miego higienos savityros testas (Sleep Hygiene Self-Test), miego higienos indeksas (Sleep Hygiene Index), paauglių miego higienos skalė (Adolescent Sleep Hygiene Scale) [43]. Miego higienos suvokimo ir praktikos skalė iš kitų klausimynų išsiskiria ypatingai didele apimti, taip pat didelis dėmesys skiriamas vaistų, maisto ir gėrimų įtakai miego kokybei [44]. Paauglių miego higienos skalė buvo sukurta paaugliams ir gali būti nenaudinga vyresniems žmonėms. Tik miego higienos indeksas buvo sudarytas remiantis miego higienos diagnostikos kriterijais, nurodytais tarptautinėje miego sutrikimų klasifikacijoje (International Classification of Sleep Disorders). Miego higienos suvokimo ir praktikos skalės bei miego higienos savityros testo pasirinkimo variantai neatrodė racionaliai pagrįsti, tai galėtų paaiškinti žemesnius vidinius nuoseklumus (Cronbach alpha = 47 ir 54), lyginant su miego higienos indeksu (Cronbach alpha = 89). Lyginant su kitais klausimynais, miego higienos indeksas atrodo, kaip geriausias ir patogiausias variantas [43].
Nors sergamumas nemiga yra didelis, nemiga dažnai lieka neatpažinta ir negydyta. Yra nemažai klausimynų nemigai įvertinti. Nemigos sunkumo indeksas (Insomnia Severity Index) yra 7 klausimų klausimynas skirtas vertinanti nemigos pobūdį, sunkumą ir įtaką. Šis klausimynas vertina sunkumo užmigti, miego išlaikymo, ankstyvo prabudimo, nepasitenkinimo miegu, nepilnaverčio funkcionavimo dieną, nemigos keliamo diskomforto problemas. Nemigos sunkumo indeksas yra patikimas: nustatomas aukštas vidinis nuoseklumas (Cronbach alpha = 90). Yra jautrus (86,1%) ir specifiškas (87,7%) nemigai. Tyrimas parodė, kad nemigos sunkumo indeksas yra patikimas ir pagrįstas klausimynas nustatant nemigą, bei yra jautrus, vertinant gydymo atsaką [45]. Atėnų nemigos skalė (Athens insomnia scale) yra kitas savęs įsivertinimo klausimynas, skirtas įvertinti nemigą remiantis TLK-10 kriterijais. Klausimynas turi 2 versijas: 5 klausimų (AIS-5) ir 8 klausimų (AIS-8). Abiejų versijų vidinis nuoseklumas buvo idealus (Cronbach alpha = 0.90 ir 0.91). Pirmi penki klausimai nagrinėja miego indukciją, prabudimus naktį,
15 paskutinį pabudimą, miego trukmę ir miego kokybę, kai likę trys klausimai nagrinėja bendrą savijautą, funkcinį pajėgumą ir mieguistumą dieną [46]. Regensburgo nemigos skalė (Regensburg Insomnia Scale) yra nauja savęs įvertinimo skalė, kurioje vertinama kognityviniai, emociniai ir elgesio aspektai būdingi nemigai. Skalė pasižymi geru vidiniu nuoseklumu (Cronbach alpha = 0.89). Regensburgo nemigos skalė yra trumpas, ekonomiškas ir pagrįstas klausimynas vertinti psichologinius ir fiziologinius nemigos aspektus [47].
16
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tiriamųjų atranka
Apklausoje dalyvavo tiriamieji, kurių amžius 18 ir daugiau metų. Informacijai surinkti buvo naudojama anoniminė apklausa internete, sudaryta iš: bendrųjų klausimų, miego higienos indekso ir nemigos sunkumo indekso klausimynų. Buvo nustatyta 384 žmonių imtis, kuri buvo apskaičiuota remiantis vyresnių nei 18 metų žmonių populiacija Lietuvoje. Į anketą atsakė 524 žmonės.
2.2 Miego higienos įvertinimas
Vertinant miego higieną buvo naudotas miego higienos indeksas. Miego higienos indeksą sudaro 13 klausimų. Korespondentai buvo paklausti, kaip dažnai jie atlieka tam tikrą elgesį (visada, dažnai, kartais, retai, niekada). Už tam tikrą atsakymą buvo skiriami taškai: visada – 4 taškai, dažnai – 3 taškai, kartais – 2 taškai, retai – 1, niekada – 0 taškų. Visų 13 klausimų taškai buvo susumuojami. Galima buvo surinkti nuo 0 iki 52 taškų. Kuo didesnis taškų skaičius (kuo didesnis miego higienos indeksas), tuo prastesnė miego higiena [43,48].
2.3 Miego higienos ypatumų įvertinimas
Vertinant atskirus miego higienos ypatumus buvo naudotas miego higienos indekso klausimynas. Pagal miego higienos indekso klausimyną buvo išskirta 13 atskirų miego higienos ypatumų. Siekiant suprantamai pateikti tyrimo rezultatus atsakymai buvo sugrupuoti. Pasirinkimo variantai „visada“ ir „dažnai“ buvo priskirti „taip“ kategorijai, pasirinkimo variantai „retai“, „niekada“ ir „kartais“ buvo priskirti „ne“ kategorijai.
2.4 Nemigos įvertinimas
Vertinant nemigą buvo naudotas nemigos sunkumo indeksas. Nemigos sunkumo indeksą sudaro 7 klausimai. Buvo prašoma įvertinti: sunkumo užmigti, miego išlaikymo ir prabudimo per anksti problemas, nepasitenkinimą miegu, kaip miego problema trukdo kasdieniniam gyvenimui, ar aplinkiniai žmonės pastebi miego problemą, miego problemos sukeltą distresą. Atitinkamai problemai buvo prašoma skirti taškus (0 – nėra problemos, 4 – labai rimta problema). Visų 7 klausimų taškai buvo
17 susumuojami. Galima surinkti nuo 0 iki 28 taškų. Pagal taškų skaičių galima nustatyti nemigos sunkumą: nėra nemigos (0 – 7), galima nemiga (8 – 14); vidutinio sunkumo nemiga (15 – 21), sunki nemiga (22 – 28) [45]. Pacientai surinkę nuo 0 iki 7 balų nemigos sunkumo indekso buvo laikyti neturintys nemigos. Pacientai surinkę nuo 8 iki 28 balų buvo laikyti turintys polinkį į nemigą.
2.5 Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS. Kiekybinio požymio, netenkinančio normalinio skirstinio sąlygų, reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant Mano Vitnio kriterijų, kai grupių buvo daugiau nei dvi, tai taikytas Kruskalio Voliso kriterijus. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant χ2 požymių homogeniškumo kriterijų. Spirmano koreliacijos koeficientas taikytas norint įvertinti ryšio tarp dviejų kiekybinių požymių, netenkinančių normaliojo skirstinio sąlygas, stiprumą. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p-reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktas reikšmingumo lygmuo (α= 0,05).
18
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 524 žmonės, iš jų 447 moterys (85,3 proc.) ir 77 vyrai (14,7 proc.). Moterų ir vyrų pasiskirstymas amžiaus grupėse pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.
Amžiaus grupės
Vyras Moteris Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc.
18-29 metai 30 15,5 164 84,5 194 37
30-49 metai 36 17,8 166 82,2 202 38,5
50-65 metai 9 8,9 92 91,1 101 19,3
>65 metų 2 7,7 24 92,3 26 5
Visi 77 14,7 447 85,3 524 100
Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė 19-29 metų (37 proc.) ir 30-49 metų (38,5 proc.) amžiaus grupės. 50-65 metų amžiaus grupė sudarė 19,3 proc. Mažiausią dalį tiriamųjų sudarė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupė (5proc.).
3.2 Miego higienos ir demografinių charakteristikų sąsajos pacientams, turintiems polinkį į nemigą.
Vidutinis vyrų, turinčių polinkį į nemigą, miego higienos indeksas buvo 22 (SN=7.4); vidutinis moterų, turinčių polinkį į nemigą, miego higienos indeksas buvo 21,1 (SN=6.5); galima teigti, kad vyrų ir moterų miego higiena statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0.564). Ispanijoje buvo atliktas tyrimas, kur buvo tirta prastai miegančių vyrų ir moterų miego higiena. Tyrimas parodė, kad vyrai vidutiniškai surinko 33,0 (SN=5,1), o moterys 33,04 (SN=5.4) miego higienos skalės (Sleep Hygiene Scale) taškų [49].
19 Buvo įvertinta pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena pagal amžių bei socialinę padėtį. Vertinant pacientus, turinčius polinkį į nemigą, vidutinis miego higienos indeksas 18-29 metų amžiaus grupėje buvo 25,4 (SN=5.7); 30-49 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 20,2 (SN=5.9); 50-65 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 18,3 (SN=5.4); vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje miego higienos indeksas buvo 14,6 (SN=5.7). Galima teigti, kad pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena tarp skirtingų amžiaus grupių statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001), taip pat galima pastebėti, kad jaunesni pacientai miego higienos laikosi blogiau, o vyresni pacientai miego higienos laikosi geriau. Vienoje studijoje buvo tirtas jaunų suaugusių (18-25m.), suaugusių (26-45m) ir vidutinio amžiaus suaugusių (45-65m.) miego higienos ir miego kokybės ryšys. Tyrimas parodė, kad jaunų suaugusių miego higiena buvo prasčiausia. Miego higiena skyrėsi tarp jaunų suaugusių ir suaugusių, taip pat tarp jaunų suaugusių ir vidutinio amžiaus suaugusių, tačiau nesiskyrė tarp suaugusių ir vidutinio amžiaus suaugusių [50]. Vertinant pacientus, turinčius polinkį į nemigą, pagal socialinę padėtį miego higiena statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001). Studentų vidutinis miego higienos indeksas buvo 26,8 (SN=5.3); studentai pasižymėjo prasčiausiai miego higiena. Literatūros duomenimis, studentams būdinga ypatingai prasta miego higiena bei miego kokybė, to priežastis galėtų būti prastos miego higienos žinios [51]. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo tirti veterinarijos studentai, kurie skundžiasi mieguistumu dieną, prasta miego kokybe. Tyrimas parodė, kad didelė dalis veterinarijos studentų turi prastą miego higieną, kuri gali būti žalinga jų sveikatai [52]. Dirbančiųjų vidutinis miego higienos indeksas buvo 21,15 (SN=6.1), o bedarbių miego higienos indeksas buvo 21,25 (SN=7,4); dirbančiųjų ir bedarbių miego higiena statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,7). Tačiau literatūros duomenimis, dirbantieji su padidėjusiu mieguistumu dieną pasižymi prastesne miego higiena, lyginant su sveikais pacientais [49]. Senjorų vidutinis miego higienos indeksas buvo 15,7 (SN=7.1); Senjorų miego higiena buvo geriausia, tačiau rezultatą reikia vertinti atsargiai, nes apklausoje dalyvavusių senjorų skaičius buvo nedidelis.
3.3 Svarbiausi miego higienos ypatumai pacientams, turintiems polinkį į nemigą.
Norint išsiaiškinti svarbiausius miego higienos ypatumus pacientams, turintiems polinkį į nemigą, buvo palyginti sveikų žmonių ir pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higienos ypatumai. Pacientų, turinčių polinkį į nemigą, bei sveikų pacientų miego higienos ypatumai pateikti 2 lentelėje.
20 2 lentelė. Miego higienos ypatumai.
Miego higienos ypatumai
Nėra nemigos Polinkis į nemigą
Proc. (n) Proc. (n)
Aš miegu dieną 2 ar daugiau valandų
Taip 21,2 (54) 26,4 (71) (χ2=1.96, df=1, p=0,16)
Ne 78,8 (201) 73,6 (198)
Aš einu miegoti skirtingu laiku
Taip 72,5 (185) 81.8 (220) (χ2=6,36, df=1, p=0,01) Ne 27,5 (70) 18,2 (49)
Aš keliuosi skirtingu laiku Taip 54,1 (138) 63,2 (170) (χ2=4,45, df=1, p=0,03) Ne 45,9 (117) 36,8 (99)
Aš intensyviai sportuoju bent 1 valanda prieš miegą
Taip 10,2 (26) 5,9(16) (χ2=3,2, df=1, p=0,07)
Ne 89,8 (229) 94,1% (253)
Aš guliu lovoje ilgiau nei reikia 2 ar 3 kartus per savaitę
Taip 47,8 (122) 48,3% (130) (χ2=0,12, df=1, p=0,91)
Ne 52,2 (133) 51,7% (139)
Aš vartoju alkoholį, tabaką ar kofeiną bent 4 valandas prieš miegą
Taip 35,3 (90) 39% (105) (χ2=0,78, df=1, p=0,37)
Ne 64,7 (165) 61% (164)
Aš darau kažką, kas nutolina mano miegą (pvz.: žaidžiu vaizdo žaidimus, naršau internete, tvarkausi).
Taip 93,3 (238) 90 (242) (χ2=1,93, df=1, p=0,16)
Ne 6,7 (17) 10 (27)
Aš einu miegoti kai esu liūdnas, piktas ar prastos nuotaikos
Taip 55,7 (142) 62,5 (168) (χ2=2,48, df=1, p=0,11)
Ne 44,3%(113) 37,5 (101)
Aš naudoju savo lovą
užsiėmimams, kurie nesusiję su miegu ar seksu (pvz.: valgau, žiūriu televizorių, skaitau)
Taip 71 (181) 76,6 (206) (χ2=2,12, df=1, p=0,14)
21
Aš miegu nepatogioje lovoje (pvz.: per karšta, per šalta, per kieta)
Taip 22 (56) 31,6 (85) (χ2=6,18, df=1, p=0,01) Ne 78 (199) 68,4 (184)
Aš miegu nepatogiame miegamajame (per ryškus, per triukšmingas, per tvankus)
Taip 11,4 (29) 22,3 (60) (χ2=11,09, df=1, p=0,001)
Ne 88,6 (226) 77,7 (209)
Aš atlieku man svarbius darbus prieš miegą (pvz.: mokausi, moku sąskaitas, planuoju)
Taip 56,9 (145) 58,7 (158) (χ2=0,18, df=1, p=0,66)
Ne 43,1 (110) 41,3 (111)
Aš mąstau, planuoju, nerimauju lovoje
Taip 55,7 (142) 61,0(164) (χ2=1,5, df=1, p=0,22)
Ne 44,3 (113) 39 (105)
Iš 13 miego higienos ypatumų statistiškai reikšmingai skiriasi 4 miego higienos ypatumai. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas skirtingu laiku miegoti einantiems pacientams, pacientams, kurie keliasi skirtingu laiku, miegantiems nepatogioje lovoje (per karšta, per šalta, per kieta) bei nepatogiame miegamajame miegantiems pacientams (per ryškus, per triukšmingas, per tvankus). 2019 metais atliktame tyrime buvo ištirta miego higienos ypatumų įtaka nemigos išsivystymui. Tiriamieji buvo įvertinti tyrimo pradžioje ir po 1 metų. Tyrimas parodė, kad iš 9 tirtų miego higienos ypatumų įtaką nemigos išsivystymui turėjo tik 3, lyginant su sveikų žmonių kontroline grupe. Svarbiausi miego higienos ypatumai buvo nikotino vartojimas naktį, ryški ir triukšminga miegamojo aplinka, nereguliarus miego tvarkaraštis [53]. Kitame tyrime buvo palyginta gerai ir blogai miegančių žmonių miego higiena. Nors prastai miegančių pacientu miego higiena buvo pakankamai gerai, tačiau prastai miegantys pacientai pasižymėjo padidėjusiu kognityviniu aktyvumu prieš miegą, dažniau miegojo triukšmingame miegamajame, dažniau miegojo per karštoje lovoje, taip pat dažniau užsiėmė jaudinančiomis veiklomis prieš miegą [4]. Dar viename tyrime buvo vertinta nemiga sergančių pacientu miego higiena. Nemiga sergančių pacientų miego higiena buvo prastesnė, nemiga sergantys dažniau miegojo dieną, dažniau rūkė bei vartojo alkoholį, tačiau kofeino vartojimas nesiskyrė [54].
22
3.4 Miego higienos ir nemigos ryšys
Sveikų žmonių miego higienos indekso mediana 20 (6-33; vidurkis 19,8), o turinčių polinkį į nemigą miego higienos indekso mediana 21 (4-41; vidurkis 21,3), remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad sveikų žmonių ir pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0.01), tačiau skirtumas nėra didelis. Norint išsiaiškinti miego higienos ir nemigos ryšį buvo skaičiuojama koreliacija tarp nemigos sunkumo indekso ir miego higienos indekso. Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad miego higiena ir nemiga statistiškai reikšmingai priklauso (r = 0.136, p<0.001). Teigiama koreliacija rodo, jog kuo miego higienos indeksas didesnis (miego higiena prastesnė), tuo nemigos sunkumo indeksas didesnis (nemiga sunkesnė), tačiau koreliacija buvo sąlyginai silpna. Panašiame tyrime buvo tirti Kuveito universiteto studentai. Miego kokybė buvo įvertinta Pitsburgo miego kokybės indeksu. Tyrimas parodė, kad miego kokybė koreliavo su miego higienos praktika (r=0.267, p<0.001) [55]. Kitame tyrime buvo atrinkti 106 pacientai sergantys nemiga ir 89 sveiki pacientai. Miego higiena, miego kokybė ir nemigos sunkumas buvo įvertinti subjektyviomis skalėmis. Sveikų pacientų beveik visi miego higienos ypatumai koreliavo su jų miego kokybe. Tačiau nemiga sergančių pacientų miego kokybė koreliavo tik su psichologiniu susijaudinimu susijusia miego higiena [56].
23
IŠVADOS
1. Pacientų, turinčių polinkį į nemigą, miego higiena susijusi su amžiumi ir socialine padėtimi, tačiau nesusijusi su lytimi.
2. Ne visi miego higienos ypatumai yra vienodai svarbūs pacientams, turintiems polinkį į nemigą. Didžiausią reikšmę nemigai turi laikas, kada einame miegoti ir keliamės, bei miego aplinka.
3. Nustatytas silpnas, bet statistiškai reikšmingai patikimas ryšys tarp miego higienos ir nemigos. Stebima sąsaja tarp prastėjančios miego higienos ir sunkėjančios nemigos.
24
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Airhihenbuwa CO, Iwelunmor JI, Ezepue CJ, Williams NJ, Jean-Louis G. I sleep, because we
sleep: A synthesis on the role of culture in sleep behavior research. Sleep Med [Internet]. 2016 Feb 1 [cited 2020 Apr 3];18:67–73. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26601625
2. Bollu PC, Kaur H. Sleep Medicine: Insomnia and Sleep. Mo Med [Internet]. [cited 2020 Apr
10];116(1):68–75. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30862990
3. Maness DL, Khan M. Nonpharmacologic management of chronic Insomnia. Am Fam
Physician[Internet]. 2015 Dec 15[cited 2020 Apr 5];92(12):1058–64.Available from:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26760592
4. Gellis LA, Lichstein KL. Sleep hygiene practices of good and poor sleepers in the United States: an internet-based study. Behav Ther [Internet]. 2009 Mar [cited 2020 Apr 7];40(1):1–9. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19187812
5. Gellis LA, Park A, Stotsky MT, Taylor DJ. Associations between sleep hygiene and insomnia
severity in college students: cross-sectional and prospective analyses. Behav Ther [Internet]. 2014 Nov 1 [cited 2020 Apr 7];45(6):806–16. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25311289
6. Kenneth L. Lichstein, Daniel J. Taylor, Christina S. McCrae and Megan E. Petrov. Principles and Practice of Sleep Medicine, Chapter 81, 761-768. Available from:
https://www.clinicalkey.com/#!/content/book/3-s2.0-B9780323242882000817?scrollTo=%23hl0000326
7. Moore BA, Barnett JE. Oxford Clinical Psychology Military Psychologists ’ Desk Reference.
Case Stud Clin Psychol Sci Bridg Gap from Sci to Pract [Internet]. 2015 [cited 2020 Apr 7];(August):1–7. Available from:
http://books.google.com/books?hl=en&lr=&id=aT1Z84G5S0sC&pgis=1
8. Buysse DJ. Insomnia [Internet]. Vol. 309, JAMA - Journal of the American Medical
Association. 2013 [cited 2020 Apr 8]. p. 706–16. Available from: http://jama.jamanetwork.com/
9. Suh S, Cho N, Zhang J. Sex Differences in Insomnia: from Epidemiology and Etiology to
Intervention [Internet]. Vol. 20, Current Psychiatry Reports. Current Medicine Group LLC 1; 2018 [cited 2020 Apr 8]. p. 69. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30094679
10. Sánchez-Cárdenas AG, Navarro-Gerrard C, Nellen-Hummel H, Halabe-Cherem J. [Insomnia. A
severe health care problem]. Rev Med Inst Mex Seguro Soc [Internet]. [cited 2020 Apr 8];54(6):760–9. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27819787
11. Bonnet MH, Arand DL. Consequences of Insomnia. Vol. 1, Sleep Medicine Clinics. Elsevier;
2006. p. 351–8. Available from: https://www.sleep.theclinics.com/article/S1556-407X(06)00061-0/abstract
12. Vignola A, Lamoureux C, Bastien CH, Morin CM. Effects of chronic insomnia and use of
benzodiazepines on daytime performance in older adults. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci [Internet]. 2000 Jan [cited 2020 Apr 10];55(1):P54-62. Available from:
25
13. Woznica AA, Carney CE, Kuo JR, Moss TG. The insomnia and suicide link: toward an
enhanced understanding of this relationship. Sleep Med Rev [Internet]. 2015 Aug 1 [cited 2020 Apr 10];22:37–46. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25454672
14. Fernandez-Mendoza J, Vgontzas AN, Liao D, Shaffer ML, Vela-Bueno A, Basta M, et al.
Insomnia with objective short sleep duration and incident hypertension: the Penn State Cohort. Hypertens (Dallas, Tex 1979) [Internet]. 2012 Oct [cited 2020 Apr 10];60(4):929–35. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22892811
15. Dae Lim Koo,a Hyunwoo Nam,a Robert J. Thomas,b and Chang-Ho Yunc. Sleep Disturbances
as a Risk Factor for Stroke. J Stroke. 2018; 20(1): 12–32. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5836576/
16. Vgontzas AN, Liao D, Pejovic S, Calhoun S, Karataraki M, Bixler EO. Insomnia with objective
short sleep duration is associated with type 2 diabetes: A population-based study. Diabetes Care [Internet]. 2009 Nov [cited 2020 Apr 10];32(11):1980–5. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19641160
17. Bayon V, Léger D. Insomnia and sleep apnea [Internet]. Vol. 31, Revue des Maladies
Respiratoires. Elsevier Masson SAS; 2014 [cited 2020 Apr 10]. p. 181–8. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24602685
18. Kloss JD, Perlis ML, Zamzow JA, Culnan EJ, Gracia CR. Sleep, sleep disturbance, and fertility in women [Internet]. Vol. 22, Sleep Medicine Reviews. W.B. Saunders Ltd; 2015 [cited 2020 Apr 11]. p. 78–87. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25458772
19. Stepanski EJ, Wyatt JK. Use of sleep hygiene in the treatment of insomnia. Vol. 7, Sleep Medicine Reviews. W.B. Saunders Ltd; 2003. p. 215–25. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12927121
20. Almojali AI, Almalki SA, Alothman AS, Masuadi EM, Alaqeel MK. The prevalence and
association of stress with sleep quality among medical students. J Epidemiol Glob Health. 2017 Sep 1;7(3):169–74. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28756825
21. Suen LKP, Tam WWS, Hon KL. Association of sleep hygiene-related factors and sleep quality
among university students in Hong Kong. Hong Kong Med J. 2010;16(3):180–5. Available from: https://www.hkmj.org/abstracts/v16n3/180.htm
22. Chahine R, Farah R, Chahoud M, Harb A, Tarabay R, Sauleau E, et al. Assessing sleep quality
of Lebanese high school students in relation to lifestyle: pilot study in Beirut. East Mediterr Health J [Internet]. 2018 Oct 10 [cited 2020 Apr 10];24(8):722–8. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30328602
23. Zhang J, Xu Z, Zhao K, Chen T, Ye X, Shen Z, et al. Sleep Habits, Sleep Problems, Sleep Hygiene, and Their Associations With Mental Health Problems Among Adolescents. J Am Psychiatr Nurses Assoc. 2018 May 1;24(3):223–34. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28758527
24. Irish LA, Kline CE, Gunn HE, Buysse DJ, Hall MH. The role of sleep hygiene in promoting
public health: A review of empirical evidence. Vol. 22, Sleep Medicine Reviews. W.B. Saunders Ltd; 2015. p. 23–36. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1087079214001002?via%3Dihub
25. Jang KH, Lee JH, Kim SJ, Kwon HJ. Characteristics of napping in community-dwelling
insomnia patients. Sleep Med [Internet]. 2018 May 1 [cited 2020 Apr 10];45:49–54. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29680428
26 26. Ancoli-Israel S, Martin JL. Insomnia and daytime napping in older adults. Vol. 2, Journal of
Clinical Sleep Medicine. 2006. p. 333–42. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17561549
27. Thakkar MM, Sharma R, Sahota P. Alcohol disrupts sleep homeostasis [Internet]. Vol. 49,
Alcohol. Elsevier Inc.; 2015 [cited 2020 Apr 10]. p. 299–310. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25499829
28. Chen LJ, Steptoe A, Chen YH, Ku PW, Lin CH. Physical activity, smoking, and the incidence
of clinically diagnosed insomnia. Sleep Med [Internet]. 2017 Feb 1 [cited 2020 Apr 10];30:189– 94. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28215247
29. Brook JS, Zhang C, Rubenstone E, Brook DW. Insomnia in adults: The impact of earlier
cigarette smoking from adolescence to adulthood. J Addict Med [Internet]. 2015 Jan 1 [cited 2020 Apr 10];9(1):40–5. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25325299 30. Clark I, Landolt HP. Coffee, caffeine, and sleep: A systematic review of epidemiological studies
and randomized controlled trials. Sleep Med Rev [Internet]. 2017 Feb 1 [cited 2020 Apr 10];31:70–8. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26899133
31. Toblin RL, Clarke-Walper K, Kok BC, Sipos ML, Thomas JL. Energy drink consumption and
its association with sleep problems among U.S. service members on a combat deployment - Afghanistan, 2010. Morb Mortal Wkly Rep. 2012;61(44):895–8. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Centers+for+Disease+Control.+Energy+drink+co nsumption+and+its+association+with+sleep+problems+among+U.S.+service+members+on+a+ combat+deployment+%E2%80%93Afghanistan
32. Omvik S, Pallesen S, Bjorvatn B, Thayer J, Nordhus IH. Night-time thoughts in high and low
worriers: reaction to caffeine-induced sleeplessness. Behav Res Ther [Internet]. 2007 Apr [cited 2020 Apr 10];45(4):715–27. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16949554
33. Chaudhary NS, Grandner MA, Jackson NJ, Chakravorty S. Caffeine consumption, insomnia,
and sleep duration: Results from a nationally representative sample. Nutrition [Internet]. 2016 Dec 1 [cited 2020 Apr 10];32(11–12):1193–9. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27377580
34. Akerstedt T. Shift work and disturbed sleep/wakefulness. Occup Med (Lond) [Internet]. 2003
Mar [cited 2020 Apr 10];53(2):89–94. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12637592
35. Thun E, Bjorvatn B, Åkerstedt T, Moen BE, Waage S, Molde H, et al. Trajectories of sleepiness
and insomnia symptoms in Norwegian nurses with and without night work and rotational work. Chronobiol Int [Internet]. 2016 May 27 [cited 2020 Apr 10];33(5):480–9. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27030964
36. Murray K, Godbole S, Natarajan L, Full K, Hipp JA, Glanz K, et al. The relations between sleep, time of physical activity, and time outdoors among adult women. PLoS One [Internet]. 2017 Sep 1 [cited 2020 Apr 10];12(9):e0182013. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28877192
37. Rubio-Arias JÁ, Marín-Cascales E, Ramos-Campo DJ, Hernandez A V, Pérez-López FR. Effect
of exercise on sleep quality and insomnia in middle-aged women: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Maturitas [Internet]. 2017 Jun 1 [cited 2020 Apr 10];100:49–56. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28539176
27 [Internet]. Vol. 47, Sports Medicine. Springer International Publishing; 2017 [cited 2020 Apr 10]. p. 1317–33. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27900583
39. Werneck AO, Vancampfort D, Oyeyemi AL, Stubbs B, Silva DR. Associations between TV
viewing, sitting time, physical activity and insomnia among 100,839 Brazilian adolescents. Psychiatry Res [Internet]. 2018 Nov 1 [cited 2020 Apr 10];269:700–6. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30273895
40. Hale L, Guan S. Screen time and sleep among school-aged children and adolescents: A
systematic literature review. Vol. 21, Sleep Medicine Reviews. W.B. Saunders Ltd; 2015. p. 50–8. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Screen+time+and+sleep+among+school-aged+children+and+adolescents%3A+a+systematic+literature+review
41. Tamura H, Nishida T, Tsuji A, Sakakibara H. Association between Excessive Use of Mobile
Phone and Insomnia and Depression among Japanese Adolescents. Int J Environ Res Public Health [Internet]. 2017 Jul 29 [cited 2020 Apr 10];14(7). Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28661428
42. Shechter A, Kim EW, St-Onge MP, Westwood AJ. Blocking nocturnal blue light for insomnia:
A randomized controlled trial. J Psychiatr Res [Internet]. 2018 Jan 1 [cited 2020 Apr 10];96:196–202. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29101797
43. Seun-Fadipe CT, Aloba OO, Oginni OA, Mosaku KS. Sleep hygiene index: Psychometric
characteristics and usefulness as a screening tool in a sample of Nigerian undergraduate students. J Clin Sleep Med [Internet]. 2018 Aug 15 [cited 2020 Apr 10];14(8):1285–92. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30092898
44. Otte JL, Wu J, Yu M, Shaw C, Carpenter JS. Evaluating the Sleep Hygiene Awareness and
Practice Scale in Midlife Women With and Without Breast Cancer. J Nurs Meas [Internet]. 2016 [cited 2020 Apr 10];24(2):258–67. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27535313
45. Morin CM, Belleville G, Bélanger L, Ivers H. The insomnia severity index: Psychometric
indicators to detect insomnia cases and evaluate treatment response. Sleep. 2011 May 1;34(5):601–8. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21532953
46. Soldatos CR, Dikeos DG, Paparrigopoulos TJ. Athens Insomnia Scale: Validation of an
instrument based on ICD-10 criteria. J Psychosom Res. 2000;48(6):555–60. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11033374
47. Crönlein T, Langguth B, Popp R, Lukesch H, Pieh C, Hajak G, et al. Regensburg Insomnia
Scale (RIS): A new short rating scale for the assessment of psychological symptoms and sleep in insomnia; Study design: Development and validation of a new short self-rating scale in a sample of 218 patients suffering from insomnia and 94 healthy controls. Health Qual Life Outcomes [Internet]. 2013 Apr 22 [cited 2020 Apr 10];11(1):65. Available from:
http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=3645970&tool=pmcentrez&rendert ype=abstract
48. Mastin DF, Bryson J, Corwyn R. Assessment of sleep hygiene using the sleep hygiene index. J
Behav Med [Internet]. 2006 Jun [cited 2020 Apr 10];29(3):223–7. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16557353
49. Rodríguez González-Moro MT, Gallego-Gómez JI, Vera Catalán T, López López ML, Marín
28 adults in Spain. An Sist Sanit Navar [Internet]. 2018 Sep 1 [cited 2020 Apr 18];41(3):329–38. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30425386
50. Voinescu B, Szentagotai-Tatar A. Sleep hygiene awareness: its relation to sleep quality and diurnal preference. J Mol Psychiatry [Internet]. 2015 [cited 2020 Apr 18];3(1):1. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25810915
51. Dietrich SK, Francis-Jimenez CM, Knibbs MD, Umali IL, Truglio-Londrigan M. Effectiveness
of sleep education programs to improve sleep hygiene and/or sleep quality in college students. JBI Database Syst Rev Implement Reports [Internet]. 2016 Sep 1 [cited 2020 Apr
18];14(9):108–34. Available from: http://journals.lww.com/01938924-201609000-00014
52. Royal K, Hunt S, Borst L, Gerard M. Sleep hygiene among veterinary medical students. J Educ
Health Promot [Internet]. 2018 [cited 2020 Apr 18];7(1):47. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29693028
53. Jansson-Fröjmark M, Evander J, Alfonsson S. Are sleep hygiene practices related to the incidence, persistence and remission of insomnia? Findings from a prospective community study. J Behav Med [Internet]. 2019 Feb 15 [cited 2020 Apr 18];42(1):128–38. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29995266
54. Jefferson CD, Drake CL, Scofield HM, Myers E, McClure T, Roehrs T, et al. Sleep hygiene
practices in a population-based sample of insomniacs. Vol. 28, Sleep. Associated Professional Sleep Societies,LLC; 2005. p. 611–5. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Sleep+hygiene+practices+in+a+population-based+sample+of+insomniacs
55. Al-Kandari S, Alsalem A, Al-Mutairi S, Al-Lumai D, Dawoud A, Moussa M. Association
between sleep hygiene awareness and practice with sleep quality among Kuwait University students. Sleep Heal [Internet]. 2017 Oct 1 [cited 2020 Apr 18];3(5):342–7. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28923190
56. Yang C-M, Lin S-C, Hsu S-C, Cheng C-P. Maladaptive sleep hygiene practices in good sleepers
and patients with insomnia. J Health Psychol [Internet]. 2010 Jan [cited 2020 Apr 18];15(1):147–55. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20064894
