Auksė Štankelytė
V kursas, 10 grupė
SENYVŲ ŽMONIŲ GYVENANČIŲ GLOBOS NAMUOSE
BURNOS BŪKLĖS, BURNOS HIGIENOS ŽINIŲ BEI
ĮPROČIŲ ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Doc. Ingrida Vasiliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
SENYVŲ ŽMONIŲ GYVENANČIŲ GLOBOS NAMUOSE BURNOS BŪKLĖS, BURNOS HIGIENOS ŽINIŲ IR ĮPROČIŲ ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ………. (parašas)
Auksė Štankelytė V kursas, 10 grupė
2018 m. ……… (mėnuo, data)
Darbo
vadovas……… (parašas)
Doc. Ingrida Vasiliauskienė
2018 m. ………... (mėnuo, data)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo
metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos
imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
13 Medžiaga ir metodai (2
balai)
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės
programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų
santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją?
0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo
pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1
balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą
yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10
metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą?
32 Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1. Senyvo žmogaus samprata ... 13
1.2. Amžiniai fiziologiniai burnos ertmės pokyčiai ... 14
1.2.1. Fiziologiniai burnos gleivines pokyčiai ... 14
1.2.2. Danties kietūjų audinių fiziologiniai pokyčiai... 14
1.2.3. Apydančio audinių fiziologiniai pokyčiai ... 15
1.2.4. Fiziologiniai pokyčiai liežuvyje ... 15
1.2.5. Fiziologiniai pokyčiai selių liaukuose ... 16
1.3. Senyvų žmonių burnos ligos ... 16
1.3.1. Cemento kariesas ... 17
1.3.2. Periodontitas ... 17
1.3.3. Kserostomija ... 18
1.4. Burnos sveikatos samprata ... 19
1.4.1. Bendrinių ligų įtaka burnos sveikatai ... 19
1.5. Burnos higienos įtaka bendrinei sveikatai ... 20
1.5.1. Senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos higiena ... 21
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 23
3. REZULTATAI ... 26
3.1. Globos namų gyventojų burnos būklė ... 26
3.2. Globos namų gyventojų burnos higienos įpročiai ... 29
3.3. Globos namų gyventojų žinios apie burnos higieną ... 34
3.4. Bendrinių ligų, žalingų įpročių bei higienos ypatumų sąsajas su burnos sveikata ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪRA ... 45
SANTRUMPOS
DMF – (angl. decayed, missing, filled) - karieso pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų indeksas KPI – karieso pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų indeksas
χ2 – Chi kvadrato kriterijus n – atvejų skaičius
p – reikšmingumo lygmuo r – koreliacijos koeficientas
Senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos būklės, burnos higienos žinių ir įpročių analizė
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje pagyvenusių žmonių skaičius auga, o 2018 metų pradžios skaičiavimais, 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė 19,7 proc. visų šalies gyventojų. Vykstant medicinos pažangai ilgėja gyvenimo trukmė ir kokybė, o tai lemia, kad senyvi žmonės išlaiko vis daugiau nuosavų dantų. Tyrimo tikslas – įvertinti senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos būklę ir burnos higienos įpročius bei žinias.
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 90 globos namų gyventojų. Tiriamieji atsakė į 21 sudarytos anketos klausimą apie burnos higienos įpročius, informacijos šaltinius. Tiriamiesiems atlikta klinikinė apžiūra, vertinant KPI ir Silness Loe indeksus. Duomenims analizuoti naudoti Spearman koreliacijos koeficientas, bei neparametriniai Mann-Whitney, Chi kvadrato (χ2) ir Kruskal-Wallis kriterijai.
Rezultatai. Ėduonies intensyvumo vidurkis – 18,45. Karieso pažeistų dantų vidurkis - 4,34. Silness Leo apnašų indekso vidurkis - 1,9. Iš visų tiriamųjų 37,8% buvo bedančiai, 50% jų turėjo dantų protezus. 41,1% tiriamųjų dantis valo vieną kartą per dieną, 17,8% valo, kai prisimena, o 7,8% dantų iš viso nevalo. 53,3% tiriamųjų informaciją apie burnos priežiūrą gauna iš radijo ir televizijos, 30% iš gydytojo odontologo ir 28,9% iš globos namų darbuotojų.
Išvados. Globos namų gyventojų burnos būklė yra bloga, dėl didelio ėduonies intensyvumo. Burnos higienos įpročiai ir naudojamos priemonės yra nepakankamos. Žinios apie burnos higieną yra prastos, informacijos šaltiniai yra nepakankami. Trečdalis respondentų norėtų, kad globos namuose lankytųsi burnos higienos specialistas. Siekiant pagerinti tiriamųjų burnos būklę, reikalinga suteikti tinkamas sąlygas profilaktiniams burnos būklės patikrinimams ir gydymui.
Raktažodžiai: pagyvenę žmonės, burnos sveikata, globos namai, burnos priežiūra,
Oral health status and oral hygiene habits and knowledge of older adults living in residential home
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The number of elderly people in Lithuania is growing and by the beginning of 2018, people aged 65 and over accounted for 19.7% of the total population of the country. In the course of medical progress, life expectancy and quality increase, which results in elderly people retaining more of their own teeth. The purpose of this study was to assess the oral health status, oral hygiene habits and knowledge of elderly living in residential home.
Material and methods. The study involved 90 residents. The respondents answered 21 questions about oral hygiene habits, sources of information. Clinical trial was performed for DMF and Silness-Loe index. The Spearman correlation coefficient, the non-parametric Mann-Whitney, Chi-square (χ2) and Kruskal-Wallis criteria were used to analyze the results.
Results. The average of decay intensity is 18,45. The average of caries damaged teeth is 4.34. The average of Silness Leo plaque index is 1.9. Of all the respondents, 37.8% were edentulous, 50% of them had dentures. 41.1% of the respondents brush their teeth once a day, 17.8% brushing when they remembered, and 7.8% don’t brush it at all. 53.3% of the respondents receive oral care information from radio and television, 30% from the dentist and 28.9% from the staff of the residential home.
Conclusions. The oral health status of residents is bad, due to the high intensity of decay. Oral hygiene habits and tools used are deficient. Knowledge about oral hygiene and sources of information are poor. One third of respondents would like a dental hygiene specialist to visit in the residential home. It is necessary to provide suitable conditions for regular oral examinations and dental treatment, in order to improve the oral health status.
11
ĮVADAS
Temos aktualumas. Gyventojų senėjimas yra ryškūs socialinis XXIa. reiškinys. Senyvo amžiaus gyventojų dalis yra sparčiausiai didėjanti visame pasaulyje. [1] Manoma, kad 2000 – 2050 m. ji padvigubės nuo 10 iki 21 procento [2]. Lietuvoje senėjimo problema taip pat yra aktuali. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pagyvenusių žmonių skaičius auga. 2014 metais 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė 18,4 proc. visų šalies gyventojų, o 2018 metų pradžios skaičiavimais, šis procentas pakilo iki 19,7 proc. [3].
Siekiant mažinti senėjimo problemą Lietuvoje vis daugiau Lietuvos medicinos mokslo atstovų (Statkevičienė M. ir kt., 2018; Brazatis M. ir kt. 2018) ir medicinos specialistų ieško būdų kaip prisidėti prie senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės gerinimo. Viena iš medicinos sričių, kuriai skiriama daug dėmesio yra odontologija [4].
Tinkama burnos priežiūra ir sveiki dantys yra vienas svarbiausių senyvo amžiaus sveikatos veiksnių [5]. Deja kariesas ir periodontitas, yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų tarp senyvo amžiaus žmonių, kurios dažniausiai yra laikomos dantų netekimo priežastimi [6]. Dantų netekimas, kuris yra gana paplitęs tarp pagyvenusių žmonių, gali įtakoti nepakankamą mitybą, skausmą ir sunkias funkcines ir estetines problemas, kurios savo ruožtu turi didelės įtakos gyvenimo kokybei, susijusiai su burnos sveikata [7]. Siekiant mažinti šios problemos neigiamą įtaką senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei yra aktualu atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kurie teoriškai prisidėtų ne tik prie odontologijos tyrimų plėtros Lietuvoje, bet ir prie senyvo amžiaus žmonių švietimo skatinimo burnos priežiūros srityje.
Darbo problema: Nors sutinkama, kad nepakankama senyvo amžiaus žmonių burnos priežiūra yra aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau tyrimų, kuriuose būtų analizuojama ši problema pasigendama. Ypatingai Lietuvos mokslinėje literatūroje pasigendama mokslinių tyrimų, kuriuose būtų kliniškai ištirta senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių globos namuose, burnos ertmės būklė bei mokslinio požiūrio į burnos priežiūros švietimo reikalingumą ir jo poreikį globos namuose. Kai pagyvenę žmonės tampa priklausomi nuo globos, jų burnos sveikata paprastai tampa dar blogesnė ir jai skiriama mažiau dėmesio [7]. Burnos priežiūra yra ignoruojama, nes nuo globos priklausomiems vyresnio amžiaus žmonėms reikia įvairių sričių priežiūros, o tai trukdo jų kasdienio gyvenimo veiklai, tokiai kaip maitinimasis, vaistų vartojimas, apsirengimas, maudymasis, bendroji sveikatos priežiūra. Dėl to mažiau laiko skiriama veikloms, kurios paprastai laikomos mažiau svarbios vyresnio amžiaus žmonėms, įskaitant burnos priežiūrą [8]. Atsižvelgiant į pateiktus faktus, kyla probleminis
klausimas: kokią įtaką turimos burnos priežiūros žinios ir higienos įpročiai turi senyvo amžiaus
12 Hipotezė - globos namuose gyvenančių senyvo amžiaus žmonių burnos būklė yra prasta, nes jų turimi burnos higienos įpročiai ir žinios yra nepakankamos.
Tyrimo tikslas – įvertinti senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos būklę ir burnos higienos įpročius bei žinias.
Tyrimo uždaviniai:
1. Kliniškai įvertinti senyvo amžiaus žmonių gyvenančių globos namuose burnos būklę. 2. Nustatyti globos namų gyventojų burnos higienos įpročius.
3. Įvertinti tiriamųjų žinias apie burnos higieną.
4. Nustatyti bendrinių ligų, žalingų įpročių bei burnos higienos įpročių sąsajas su burnos sveikata.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Senyvo žmogaus samprata
Kalbant apie senyvų žmonių burnos ertmės būklę, pirmiausia reikia išsiaiškinti senyvo žmogaus sampratą. Nors senatvės sąvoka yra dažnai vartojama, tačiau nėra visuotinio sutarimo dėl amžiaus nuo kurio žmogus tampa senu, kadangi senėjimas priklauso individualiai nuo žmogaus motyvacijos, gyvenimo būdo, socialinės aplinkos, kultūros [2]. Dažniausiai apibūdinti žmogaus amžių naudojamas chronologinis amžiaus apibrėžimas, bet pripažįstama, kad jis nebūtinai sutampa su biologiniu žmogaus amžiumi [9].
Tam kad būtų galima atlikti statistinius skaičiavimus, analizes ir tarptautinių duomenų palyginimus galioja tam tikri senyvo amžiaus apibrėžimai. Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų ir vyresnius, o Pasaulio sveiktos organizacija – virš 65 metų amžiaus. [1]. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikavimu, suaugusio ir seno žmogaus amžius skirstomas į keturis laikotarpius: 59 metai -vidutinio amžiaus žmogus; nuo 60 iki 74 metų- pagyvenęs; 75-90 metų - senas; sulaukęs daugiau nei 90 metų – ilgaamžis [10]. Literatūroje taip pat yra išskiriama ankstyvoji (65-75 metų) ir vėlyvoji senatvė (po 75m.) [11].
Dažnai pagyvenusiais žmonėmis laikomi pensinio amžiaus žmonės, tačiau taip įvardinti nėra tikslu, nes tuomet negalima palyginti įvairių šalių statistinių duomenų, kadangi pensinis amžius skirtinguose šalyse skiriasi [2].
Pagyvenę žmonės daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių apibrėžiami kaip 50 metų ir vyresni, o Jungtinių tautų organizacija apibrėžė, kad 65 metų ir vyresni gali būti vadinami senyvais žmonėmis ir tai yra pirmasis bandymas įvesti tarptautinį senatvės apibrėžimą [9].
Senyviems suaugusiems žmonėms kyla didžiausia rizika susirgti lėtinėmis ligomis ir įgyti su jomis susijusius funkcinius apribojimus [12]. Kaip pasekmė tampa tai, kad daugelis labai senų žmonių praranda gebėjimą gyventi savarankiškai dėl riboto judėjimo, silpnumo ar kitų fizinių ar psichinių sveikatos problemų, dėl to atsiranda poreikis papildomoms sveikatos priežiūros paslaugoms, ypač hospitalizacijai ar globai [13]. Globos namų gyventojų charakteristika ženkliai skiriasi nuo tų, kurie gyvena savarankiškai. Nepriklausomybės praradimas, motyvacijos stoka, fizinė negalia, lėtinės ligos, mažina motyvaciją rūpintis savimi ir taip padidina jautrumą burnos ligoms [7].
14 1.2. Amžiniai fiziologiniai burnos ertmės pokyčiai
Atsižvelgiant į medicinos pažangą ir ilgėjančią vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę, pagyvenusių asmenų skaičius didėja. Todėl svarbu suprasti žmogaus audinių senėjimo procesą, kad būtų galima tinkamai rūpintis šia žmonių grupe [14].
Senstant žmogaus organizme vyksta organų ir jų struktūrų amžiniai fiziologiniai pokyčiai. Jie pasireiškia ir burnos ertmėje bei joje esančiuose organuose bei audiniuose [15]. Burnos gleivinėje, seilių liaukose, liežuvyje, danties kietuosiuose ir apydančio audiniuose vyksta struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, kuriuos detaliau nagrinėja atskira mokslo sritis gerodontologija.
1.2.1. Fiziologiniai burnos gleivines pokyčiai
Burnos gleivinė sudaro keturi sluoksniai. Epitelis, bazalinė membrana, tikroji gleivinė ir pogleivis. Burnos gleivinė atlieka apsauginę funkciją, kuri apsaugo nuo kramtymo jėgų ir kitų potencialiai kenksmingų veiksnių. Iki šiol burnos gleivinės senėjimas buvo charakterizuojamas siejant jį su burnos gleivinės epitelio pokyčiais tokiais kaip sumažėjęs ląstelių tankis, sumažėjęs mitozinis aktyvumas ir dėl to sulėtėjusi audinių regeneracija [16].
Remiantis Rasha A. ir bendraautorių studijų duomenimis nustatyta, kad senstant keičiasi žmogaus burnos gleivinės epitelio ląstelių forma. Jos tampa plokštesnės apvalesnės ir sferiškos. Ląstelių suplokštėjimas paaiškina literatūroje teigiamą burnos gleivinės epitelio atrofiją susijusią su senėjimu [16].
Pogleivyje mažėja elastinių skaidulų ir riebalinio audinio, o jungiamajame audinyje vyksta kolageno degeneracija. Visa tai lemia sulėtėjusią burnos gleivinės audinių regeneraciją. Šie pokyčiai taip pat gali padidinti riziką burnos ertmės traumoms ir infekcijoms, ypač kai pacientai naudoja dantų protezą arba turi seilių sekrecijos sutrikimų [14].
1.2.2. Danties kietųjų audinių fiziologiniai pokyčiai
Ankstesni tyrimai parodė, kad amžius yra svarbus veiksnys, turintis įtakos danties kietųjų audinių struktūrai ir cheminei sudėčiai [17].
Emalis yra vienintelis ektoderminės kilmės audinys neturintis ląstelių ir kiečiausias žmogaus organizmo audinys dėka didelio neorganinių medžiagų kiekio. Senstant emalis praranda blizgesį tampa gelsvai rusvu, paviršiuje atsiranda įbrėžimų ir įtrūkimų. Su amžiumi atsiradus fiziologiniam dantų nusidėvėjimui, danties audiniuose pasireiškia kompensacinės reakcijos. Jų metu padidėja emalio tankis, jonų mainų aktyvumas, kalcio ir fosforo jonų kaupimasis [17].
15 Dentinas yra kietas audinys, užimantis didžiausią danties struktūros dalį. Jis susideda iš maždaug 45% mineralinės medžiagos, 33% organinės medžiagos (I tipo kolagenas) ir 22% vandens [18]. Remiantis MontoyaC. ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad su amžiumi mažėja dentino kanalėlių tankis, siaurėja jų diametras, storėja dentino sluoksnis, dėka antrinio dentino atsidėjimo, dentinas tampa kietesnis, jame padaugėja mineralinių medžiagų kiekis. Su senėjimu susiję dentino pokyčiai lemia pulpos kameros ir šaknų kanalų spindžių susiaurėjimą, danties jautrumo, atsparumui danties lūžiams sumažėjimą. [17;18].
Danties cementas yra jungiamasis kalcifikuotas audinys, kuris apjuosia danties šaknies dentiną ir sudaro pritvirtinimo vietą periodonto raiščiui, kuris sujungia dantį su alveoliniu kaulu. Literatūroje teigiama, kad skirtingai nei kaulinis audinys cementas gaminasi visą gyvenimą ir jo storis nuo 20 iki 60 metų patrigubėja [19]. Cemento sluoksnio sustorėjimas ypatingai stebimas šaknies viršūnėje, o tai gali lemti susiaurėjusią danties viršūninę angą ir komplikuoti pulpos kraujotaką [15;19]. Cemento neveikia nusidėvėjimo reiškinys, skirtingai nei emalio ir dentino ir manoma, kad nuolatinis cemento atsidėjimas yra susijęs su sveikų apydančio audinių palaikymu [15].
1.2.3. Apydančio audinių fiziologiniai pokyčiai
Apydančiu vadinamas audinys, kurį sudaro dantenos, apydančio raištis, cementas ir alveolinis kaulas ir kurio pagrindinė funkcija yra palaikyti dantį alveolėje. Periodonto raištį sudaro fibroblastai, cementoblastai, osteoklastai, kolageninė matrica. Pripažinta, kad senėjimas turi įtakos apydančio audinių anatominiams ir funkciniams pokyčiams [20].
Su amžiumi apydančio raiščio skaidulų ir ląstelių kiekis mažėja ir periodonto raiščio struktūra tampa nereguliari. Ženkliai sumažėja apydančio raiščio ląstelių chemotaksis ir proliferacija [20]. Lim W.E. ir kitų bendraautorių atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad senstant siaurėja periodonto plyšys, mažėja apydančio raiščio kolageno skaidulų kiekis ir kokybė, vyksta alveolinio kaulo rezorbcija ir visa tai susilpnina apydančio funkciją net ir nesant apydančio ligoms [20;21].
1.2.4. Fiziologiniai pokyčiai liežuvyje
Senstant atrofuojasi siūliniai liežuvio speneliai, mažėja skonio receptorių ląstelių skaičius, jose vyksta membranų pokyčiai, kurie keičia joninių kanalų ir receptorių funkcijas, todėl tampa sunkiau atskirti maisto saldumą, sūrumą [1]. Liežuvio nugariniame paviršiuje, sumažėjus siūlinių spenelių, liežuvis įgauną blizgantį ir švelnų paviršių. Liežuvio apatiniame paviršiuje gali išsivystyti poliežuvinės venų varikozės [14].
16 Senėjant vyksta amžiaus sukeltas liežuvio raumenų masės ir jėgos sumažėjimas. Atrofuojantis liežuvio raumenims, maisto rijimas tampa apsunkintas, todėl pagyvenusiems žmonėms gali atsirasti mitybos sutrikimų. Taip pat dėl dalinės arba pilnos adentijos, kuri dažnai pasitaiko tarp pagyvenusių žmonių, vartojamas minkštesnės konsistencijos maistas, kuris taip pat skatina liežuvio raumenų atrofiją [22].
1.2.5. Fiziologiniai pokyčiai seilių liaukose
Pagrindinė seilių liaukų funkcija yra gaminti seiles, kurios yra labai svarbios virškinimui, skonio jutimui, burnos ertmės apsivalymui ir apsaugai nuo burnos infekcijų. Su amžiumi susiję seilių liaukų morfogeniniai ir funkciniai pokyčiai, sutrikdo seilių liaukų funkcijas [23].
Histologinė analizė atskleidė, kad su amžiumi vyksta pokyčiai seilių liaukose ir seilių liaukų latakuose. Seilių liaukų parenchima laipsniškai pakeičiama riebalais ir jungiamuoju audiniu [24]. Taip pat vyksta acinarinių ląstelių atrofija, limfocitų infiltracija, sumažėja mucino kiekis seilėse, vyksta ląstelių apaptozė. Seilių liaukų latakuose pasireiškia dilatacija, fibrozė ir ląstelių apaptozė [23]. Kaip pasekmė sumažėja seilių baltymų gamyba, sumažėja seilių išsiskyrimas, pasireiškia burnos sausumas, kuris gali sukelti lūpų ir liežuvio įtrūkimus, atsiranda didesnė rizika burnos ertmės infekcijoms ir traumoms, ypač kuomet pacientai naudoja dantų protezus [1].
1.3. Senyvų žmonių burnos ligos
Pagyvenusių žmonių populiacija visame pasaulyje sparčiai didėja, o ši tendencija ir didėjanti medicinos pažanga lemia tai, kad senyvi žmonės tampa ilgaamžiškesni ir išlaiko vis daugiau savo natūralių dantų iki pat senatvės [25].
Tačiau visame pasaulyje stebima bloga pagyvenusių žmonių burnos ertmės sveikata dėl didelio karieso ir periodonto ligos paplitimo [25;27]. Šios ligos yra pagrindinė priežastis dantų netekimui, bei plačiai tarp senyvų žmonių paplitusiai bedantystei [25]. Senyvame amžiuje taip pat stebimos dažnos burnos gleivinės ligos [7]. Dažniausiai pasitaikantys burnos gleivinės pažeidimai pagyvenusiems žmonėms, susiję su dantų protezų naudojimu, yra stomatitas, anguliarinis cheilitas, opos ir hiperplazijos [6]. Vykstant amžiniams pokyčiams seilių liaukose, mažėja išskiriamų seilių kiekis, kuris sukelia nuolatinį burnos sausumą - kserostomiją. Seilių kiekio sumažėjimas gali turėti įtakos halitozės atsiradimui, padidinti riziką gleivinės bei seilių liaukų uždegimams, bei burnos gleivinės kandidozei [6;7].
17 Natūralių dantų skaičiaus ir kokybės sumažėjimas, gali sukelti nepilnavertę mitybą, skausmą ir sunkias funkcines ir estetines problemas, kurios savo ruožtu turi didelę įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir kasdienine veiklai [8].
1.3.1. Cemento kariesas
Cemento kariesas yra viena iš dažniausių burnos sveikatos problemų vyresnio amžiaus žmonėms, o padidėjęs cemento karieso paplitimas tarp senyvų žmonių yra vienas iš pagrindinių danties netekimo rizikos veiksnių. Moksliniuose šaltiniuose skelbiama, kad apie trečdalis pagyvenusio amžiaus žmonių kenčia nuo šakninio karieso [26]. Maždaug 50% vyresnių nei 75 metų asmenų turi bent po vieną dantį pažeistą cemento karieso, o 10% jų turi išsivysčiusį antrinį cemento kariesą po nuolatinėmis dantų restauracijomis [27].
Šakninio karieso atsiradimą senyvame amžiuje sąlygoja burnos ertmėje vykstantys amžiniai pokyčiai, tokie kaip dantenų recesija ir alveolinio kaulo rezorbija, sumažėjęs seilių išsiskyrimas. Taip pat įtakos turi dantų protezų naudojimas, paprastųjų cukrų vartojimas, bloga burnos higiena [25]. Rizikos veiksniai turintys įtakos cemento kariesui atsirasti yra skirstomi į keturias grupes: sociodemografiniai veiksniai (amžius, lytis ir kt.), sisteminės ligos ir būklės (dimensija ir kt.), burnos ertmės būklė (likusių dantų skaičius, apnašos, bakterijų rūšis, periodonto raiščio nykimas ir kt.) ir elgesio veiksniai (dantų priežiūra, žalingi įpročiai ir kt.) [28]. Tinkama burnos higiena, kuri apima kasdieninį dantų valymą dantų šepetėliu, vietinių fluoridų (burnos skalavimo skysčiai, fluoridų turinčios pastos, reguliarios fluorido lako aplikacijos) naudojimą, taip pat tinkamai subalansuotą mitybą, rekomenduojama kaip profilaktika prieš dantų kariesą. [27].
1.3.2. Periodontitas
Periodontitas yra dantų apnašų bakterijų sukeliama, lėtinė uždegiminė apydančio audinių liga, kuri pažengusioje stadijoje pasireiškia periodonto raiščio ir alveolinio kaulo nykimu ir yra šeštoji labiausiai paplitusi lėtinė būklė pasaulyje [30]. Apydančio ligomis serga apie 20-50% viso pasaulio gyventojų, o apie 11% - sunkia periodontito forma. [29]. Rizika susirgti periodontitu didėja su amžiumi, todėl senyvo amžiaus žmonėms pasireiškia didelis periodonto ligos paplitimas, kuris kelia susirūpinimą jų burnos sveikata, kadangi negydomas periodontitas yra pagrindinė dantų netekimo priežastis tarp pagyvenusio amžiaus žmonių [30].
18 Periodontito rizikos veiksniai yra rūkymas, bloga burnos higiena, tam tikrų medikamentų vartojimas, paveldimumas ir stresas [30]. Bloga burnos higiena dėl netinkamo dantų valymo ir burnos higienos priemonių naudojimo trūkumo gali paskatinti bakterijų kaupimasį ir dantų akmenų susidarymą, kurie sukelia uždegiminius pokyčius periodonto audiniuose [29]. Sumažėjas atsparumas infekcijoms, tuo tarpu ir periodonto ligoms išsivysto, kai dėl tam tikrų vaistų vartojimo pasireiškia išskiriamų seilių kiekio sumažėjimas ir atsiranda burnos sausumas. Taip pat kai kurių medikamentų vartojimas gali sukelti dantenų hiperplaziją, todėl tampa sunku tinkamai pašalinti dantų apnašas po dantenų pertekliumi [30]. Taip pat apydančio ligai išsivystyti įtakos turi tam tikros sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių ligos, reumatoidinis artritas, Alzheimerio liga, kurios dažnos tarp pagyvenusio amžiaus žmonių [29].
Remiantis Skudutytės R. ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad apydančio pažeidimai yra plačiai paplitę tarp Lietuvos suaugusiųjų. Vertinant CPTIN (The
community periodontal index of treatment needs) indeksą, 75% 65-74m. amžiaus lietuvių turi bent
po vieną periodontito pažeistą sekstantą, kuriame periodontinė kišenės gylis siekė 6mm ir daugiau [31].
1.3.3. Kserostomija
Kserostomija yra liga, kuri pasireiškia sumažėjusiu seilių išsiskyrimu, burnos gleivinės sausumu ir pasireiškia 30% žmonių, vyresnių nei 65 metų, ir iki 40% vyresnių nei 80 metų [27]. Kserostomiją dažnai lydi ir kiti burnos ertmės susirgimai, tokie kaip idiopatinė disestezija (degančios burnos sindromas), disfagija (apsunkintas ryjimas), halitozė, dantų ėduonis ir periodontitas [32].
Seilės atlieką svarbų vaidmenį burnos sveikatai. Jos apsaugo nuo rūgščių poveikio, turi antikūnų, padeda apsaugoti burnos gleivinę nuo erozijų ir opų ir dalyvauja dantų remineralizacijoje [32]. Kai seilių išsiskyrimas sutrinka, padidėja rizika burnos infekcinėms ligoms (kariesui ir periodontitui), burnos gleivinės ligoms (mukozitui, kandidozei), atsiranda diskomfortas burnos gleivinėje, nešiojantiems dantų protezus, gali atsirasti lūpų, liežuvio įtrūkimai [27;32].
Dažniausiai seilių kiekio sumažėjimą pagyvenusiame amžiuje sukelia šalutinis medikamentų poveikis ir ypač tiems žmonėms, kurie vartoja daugiau nei keturias rūšis medikamentus per parą [27]. Kserostomijai išsivystyti įtakos turi antikolinerginių, antidepresantų, antipsichozinių, diuretikų, antihipertenzinių, raminamųjų, antihistamininių, opioidinių analgetikų, taip pat nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas [32]. Taip pat įtakos turi seilių liaukų ligos, bendriniai susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas, alkoholio sukelta kepenų cirozė, cistinė fibrozė, Alzhaimerio, Parkinsono liga, hormonų disbalansas, autoimuninės ligos (Šjogreno sindromas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė) ir kitos ligos, kurios dažnai pasitaiko tarp senyvo amžiaus
19 žmonių [27;32]. Rekomenduojama asmenims, kurie jaučia nuolatinį burnos sausumą, reguliariai kiekvieną dieną gerti ar skalauti burną vandeniu, riboti alkoholinių gėrimų, kofeino, cukraus, saldintų gėrimų vartojimą [27].
1.4. Burnos sveikatos samprata
Amerikos odontologų asociacija burnos sveikatą apibrėžia kaip funkcinę, struktūrinę, estetinę, fiziologinę ir psichosocialinę gerovę, kuri yra svarbi bendrai asmens sveikatai ir gyvenimo kokybei [33]. Pasaulinė sveikatos organizacija burnos sveikatą apibrėžia, kaip būklę, kai nėra burnos ir veido skausmo, burnos ir gerklės vėžio, burnos infekcijos ir opų, apydančio ligų, dantų ėduonies ir kitų ligų bei sutrikimų, kurie riboja žmogaus gebėjimą kramtyti, šypsotis, kalbėti ir jausti psichosocialinę gerovę [34].
Didžiausias pagyvenusių žmonių ir globos namų gyventojų burnos sveikatos priežiūros trūkumas - tai nepakankamai įvertintas burnos higienos reikalingumas. Senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos sveikatos priežiūra dažnai apsiriboja tik neatidėliotina medicinos pagalba, o burnos ligų profilaktikai skiriama per mažai dėmesio. Burnos sveikatos priežiūros tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti savo dantis ir palaikyti likusius dantis sveikus bei gražius [7].
1.4.1. Bendrinių ligų įtaka burnos sveikatai
Daugelis pagyvenusio amžiaus žmonių turi įvairių sisteminių ligų, kurios turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką jų burnos sveikatai. Dešimt labiausiai paplitusių sisteminių ligų tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų išsivysčiusiose šalyse yra: artritas, vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cukrinis diabetas, širdies ligos, hipertenzija, psichiniai sveikatos sutrikimai, osteoporozė, Parkinsono liga ir insultas [35]. Senyvo amžiaus žmonėms su sutrikusia funkcine būsena, ypatingai tiems, kurie ilgą laiką gyvena globos įstaigose, medicininė ir dantų priežiūra tampa nemaža problema [36].
Dažnai pasitaikantis sindromas tarp senyvų žmonių – demencija. Tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas drauge stebint suvokimo, elgesio pakitimus ir kitus fizinius simptomus. Prevencinė odontologija apimanti asmeninę burnos higieną, profilaktinius odontologinius patikrinimus, yra labai svarbi žmonėms, sergantiems demencija, kadangi asmuo gali pamiršti atlikti kasdieninę burnos higieną, profilaktinių patikrinimų paskirimus ir odontologų ar burnos higienistų nurodymus, to pasekoje prastėja asmeninė burnos higiena, didėja apnašų kaupimasis ir rizika dantų karieso ir apydančio ligoms [35].
20 Tam tikros sąnarių ligos, tokios kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas, gali taip pat turėti netiesioginės įtakos burnos sveikatai. Daugeliui žmonių, sergančių šiomis ligomis, tampa sunku tinkamai atlikti burnos higieną, nuvykti į odontologines įstaigas profesionaliai pagalbai [36]. Kuomet osteoartritas ar reumatoidinis artritas pažeidžia rankas išsivysto funkciniai sutrikimai, todėl daugelis žmonių negali tinkamai rankose laikyti dantų valymo priemonių, bei atlikti taisyklingus valymo judesius, bei taip palaikyti tinkamos burnos higienos, o dėl pažeistų apatinių galūnių ir judėjimo apribojimo, asmenims tampa fiziškai sunku lankytis odontologijos įstaigose [35;36]. Sergant reumatoidiniu artritu dažnai pasireiškia burnos sausumas, kuris sumažina atsparumą infekcinėms ligoms, neretai pažeidžiamas ir smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys, atsiranda sąnario skausmai ir disfunkcija [36].
Taip pat neretai pasitaikanti senyvų žmonių liga - Parkinsono liga, kuri pasireiškia galūnių bei kūno sukaustymu, judesių sulėtėjimu, galvos ir galūnių drebėjimu, todėl šių žmonių sutrikę normalūs judesiai apsunkina burnos higienos priemonių ir taisyklingų judesių, valantis dantis, naudojimą. Insulto pažeisti pacientai taip pat įgyja funkcinius judesių apribojimus ar net vienos pusės paralyžių, todėl užtikrinti tinkamą asmeninę burnos higieną, be pagalbos iš šalies tampa labai sunku. Tokiems žmonėms stebima pablogėjusi burnos higiena, ypatingai paralyžiuotoje pusėje, o sutrikę rankų judesiai apsunkina dantų valymąsi [35].
Cukrinis diabetas yra viena plačiausiai paplitusių lėtinių ligų visame pasaulyje, ypatingai tarp pagyvenusių žmonių, kuri turi didžiausią tiesioginę įtaką burnos sveikatai. Nustatyta kad cukrinis diabetas sukelia įvairius burnos minkštųjų audinių pakitimus, kurie sukelia apydančio ligas (periodontitą, gingivitą) seilių liaukų disfunkciją, sumažėjant seilių liaukų kiekiui ir vykstant seilių sudėties pokyčiams, ko pasekoje atsiranda skonio jutimo sutrikimai. Taip pat didina riziką burnos grybeliui, stomatitui, glositui, trauminėms opoms, anguliariniam cheilitui, turi įtakos uždelstam gleivinės žaizdų gijimui, gleivinės neurosensoriniams sutrikimams, dantų karieso atsiradimui [37].
1.5. Burnos higienos įtaka bendrinei sveikatai
Asmens burnos higiena yra pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas. Burnos ertmėje nuolat besikaupiančias apnašas galima pašalinti mechaniškai arba sumažinti jų kaupimąsi tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Kasdieninis dantų valymas, naudojant dantų šepetėlį ir taisyklingus valymo judesius, yra efektyviausias mechaninis apnašų pašalinimas, o sutrukdyti apnašo kaupimąsi cheminiu būda galima vartojant fluoro, chlorheksidino preparatus ir pastas, kurios turi tirpiųjų fosfatų [38].
21 Neoptimali burnos priežiūros kokybė neigiamai veikia burnos sveikatą ir padidina apnašų kaupimosi riziką. Dantų apnašos yra sudarytos iš lipnios bioplėvelės, kurioje kaupiasi ir dauginasi patogeniniai mikroorganizmai sukeliantys dantų ir apydančio ligas, kurios yra pagrindinės pagyvenusių žmonių gyvenančių globos namuose dantų ligos [4].
Atlikta tyrimų įrodančių blogos burnos ertmė higienos ryšį su bendrinėmis organizmo ligomis ir būklėmis. Pavyzdžiui, prasta burnos higiena turi įtakos dantų netekimui ir taip sukelia sunkumus kalbant, kramtant ir ryjant maistą, apriboja maisto pasirinkimą, ir taip išsivysto nepilnavertė mityba, kuri turi įtakos bendrinei sveikatai ir gyvenimo kokybei [29].
Taip pat nustatyta, kad bloga burnos higiena ir patogeninės burnos bakterijos turi įtakos žarnyno mikrobiomai ir taip gali sukelti sisteminį uždegimą ar ligą [34]. Dantų apnašos taip pat turi įtakos aspiracinės pneumonijos išsivystymui, o tai savo ruožtu gali sukelti vyresnio amžiaus žmonių hospitalizavimą ir net mirtį [39]. Optimalios burnos priežiūros priemonės gali būti veiksmingos užkertant kelią tokiai pneumonijai taip pat sumažinti demencijos, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto atsiradimo riziką, kurios yra pagrindinės negalios atsiradimo priežastys senyvame amžiuje [4;34]. Įrodyta, kad tinkama asmeninė burnos higiena turi prevencinį poveikį mirtingumui. Asmenys, kurie praktikavo trijų rūšių burnos priežiūros metodus (dantų valymas, reguliarūs vizitai pas odontologą ir dantų protezų naudojimas), turėjo mažesnę mirtingumo riziką, nei tie, kurie nepraktikavo nė vieno iš trijų būdų [34].
1.5.1. Senyvų žmonių gyvenančių globos namuose burnos higiena
PSO teigia, kad burnos sveikata yra svarbi sveiko senėjimo dalis, ypač nepalankioje padėtyje esantiems vyresnio amžiaus žmonėms [34]. Kai pagyvenę žmonės tampa priklausomi nuo priežiūros ir globos, jų asmeninė burnos higiena paprastai tampa dar blogesnė ir jai skiriama dar mažiau dėmesio. Burnos higiena tampa apleista, nes nuo priežiūros priklausomiems senyviems žmonėms reikalinga įvairių sričių kasdieninė priežiūra ir pagalba įskaitant aprengimą, išmaudymą, pamaitinimą, todėl burnos higiena nustumiama į antraeilį vaidmenį [8].
Vis daugiau pagyvenusio amžiaus žmonių ateidami gyventi į globos namus turi daugiau likusių natūralių dantų, įvairių dantų protezų, todėl burnos priežiūros poreikis auga [40]. Globos namų personalo kompetencija, įgūdžiai ir elgsena tampa vis svarbesnė vyresnio amžiaus žmonių suvokimui apie burnos priežiūros reikalingumą [4]. Tačiau globos namų darbuotojams dažnai trūksta žinių ir apmokymų apie šios paslaugos teikimą, kadangi senyvų žmonių burnos priežiūra yra kompleksiška ir sudėtinga [40]. Tyrimai parodė, kad praktiškai trūksta įrodymais pagrįstų senyvų žmonių burnos priežiūros rekomendacijų/protokolų ir dokumentacijos, o burnos higiena paprastai yra
22 orientuota neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, todėl prižiūrintis personalas dažnai atlieka šią paslaugą nepakankamai sėkmingai [4].
Burnos higiena yra gerokai blogesnė gyventojų, kuriems reikalinga pagalba atliekant burnos higieną, nei nepriklausomiems gyventojams. Prasta burnos sveikata didina sveikatos priežiūros išlaidas, mažina gyventojų gyvenimo kokybę, sukeliant nereikalingus skausmus ir kančias, nepakankamą mitybą, ankstyvos mirties riziką [40]. Blogas burnos kvapas, pablogėjusi dantų estetika ir apsunkintas kalbėjimas gali paveikti savigarbą sukeliant rimtas psichologines ir socialines pasekmes [4;40].
23
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1 Tiriamasis kontingentas
Tyrimo kontingentas – Kauno mieste globos namuose gyvenantys senyvo amžiaus žmonės, t.y. atsitiktinumo tvarka pasirinktų globos namų gyventojai, galintys ir sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 90 tiriamųjų. Iš jų 56 (62,2%) moterys ir 34 (37,8%) vyrai. Tiriamųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų, amžiaus vidurkis – 73,57±7,54. Prieš globos namus, didžioji dalis tiriamųjų (56; 62,2%) gyveno didmiestyje, 18 (20%) tiriamųjų gyveno miestelyje ir mažiausia dalis (16; 17%) – kaime. Didžiausia dalis tiriamųjų turi pagrindinį išsilavinimą, o mažiausia dalis – aukštąjį (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Tyrime sutiko dalyvauti keturios įstaigos, kuriose išviso buvo 144 gyventojai. Tiriamųjų imtis nustatyta naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida):
1 ∆2+ 1
𝑁 kur:
n - imties dydis;
∆ - imties paklaidos dydis; N - generalinis visumos dydis.
Apskaičiuota, kad ištirti reikia n=106 globos namų gyventojus.
20; 22%
31; 34% 26; 29%
13; 15%
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
24 Tiriamųjų atrankos kriterijai – įtraukimo kriterijai:
1. Globos namų gyventojai neturintys negalios ar sunkios ligos, dėl kurios negalėtų atsakinėti į anketinius klausimus.
2. Globos namų gyventojai nejaunesni nei 60 metų.
Tyrimo tipas – epidemiologinis stebėjimo tyrimas.
Tyrimo objektas – globos namų gyventojų burnos būklė, burnos higienos įpročiai ir žinios.
2.2 Tyrimo organizavimas
Anketinė apklausa ir klinikinė apžiūra buvo atliekama 2017 m. spalio 2018 m. sausio mėnesiais. Parengta originali anoniminė anketa, sudaryta iš 21 klausimo (priedas Nr.2). Anketoje tiriamųjų buvo klausiamas jų amžius, lytis, gyvenamoji vieta prieš globos namus, išsilavinimas, žalingi įpročiai, bendrinės ligos, vartojami medikamentai, burnos higienos įpročiai ir žinios, žinių informacijos šaltiniai.
Klinikinės apžiūros metu, naudojant veidrodėlį, zondą ir vizualinį vertinimą, buvo apskaičiuotas dantų ėduonies intensyvumas (KPI indeksas), kur K – ėduonies pažeistų dantų skaičius,
P – plombuotų dantų skaičius, I – išrautų dantų skaičius. KPI = K+P+I. Tretieji krūminiai dantys į
skaičiavimą neįtraukti. Burnos higienai įvertinti naudotas Silness – Loe apnašų indeksas, kuriuo nustatoma apnašų kiekis ir jo vieta (priedas Nr.1). Vertinama balais: 0 balų- apnašų nėra; 1- apnašos prie marginalinio dantenų krašto, jų nedaug; 2- apnašos gerai matomos prie dantenų krašto ir tarpdančiuose; 3- storos apnašos, gerai matomos akimis ir perbraukus zondu, yra ant danties paviršiaus prie dantenų ir tarpdančiuose. Burnos higienos indeksas apskaičiuojamas sudedant balus ir sumą dalijant iš tirtų dantų skaičiaus. Vertinama 4 intervalais: 0 –labai gera; 0,1-0,9 – gera; 1,0-1,9 – patenkinama; 2-3 – bloga.
2.3 Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (priedas Nr. 3) Nr. BEC-OF-01, patvirtintas 2017m. rugsėjo 22d.
Prieš pradedant tyrimą, direktoriai ir globos namų gyventojai buvo supažindinti su tyrimo tikslais bei eiga (priedas Nr.4). Respondentai informuoti, jog pasirašydami sutikimo formą
25 sutinka dalyvauti tyrime, garantuotas jų atsakymų anonimiškumas, duomenų panaudojimas tik tyrimo tikslui (priedas Nr. 5). Dalyvavimas tyrime buvo neprivalomas, leista atsisakyti dalyvauti.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenų analizei atlikti naudotos SPSS 22 ir Office Excel 2007 programos. Tyrime pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Siekiant įvykdyti tyrimo uždavinius pirmiausia buvo patikrintas skirstinių normalumas. Pagal Kolmogorovo-Smirnovo kriterijų, beveik visi skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo. Dėl to, nustatant sąsajas ir lyginant imtis, buvo naudojami Spearman koreliacijos koeficientas, bei, neparametriniai Mann-Whitney (dviem nepriklausomoms imtims), Chi kvadrato (χ2) ir Kruskal-Wallis kriterijai kelioms nepriklausomoms imtims palyginti. Visos lentelės ir paveikslai pateikti, remiantis atlikto tyrimo rezultatais.
26
3. REZULTATAI
3.1. Globos namų gyventojų burnos būklė
Prieš pradedant analizę, visi tiriamieji buvo suskirstyti į kelias grupes. Pirmiausia, pagal tai su dantimis jie yra ar be, visi tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: 1) bedančiai, kurių buvo 34 (37,8%) ir 2) su dantimis, kurių atitinkamai buvo 56 (62,2%). Taip pat tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: 1) pagyvenę (60-74 metų amžiaus), kurių buvo 50 (56,6%) ir 2) seni (75-90 metų amžiaus), kurių atitinkamai buvo 40 (44,4%). Svarbu buvo pasižiūrėti, ar skiriasi vyrai ir moterys pagal tai, su dantimis, jie ar ne. Naudodami chi kvadrato kriterijų, atlikome palyginimą. Rezultatai pateikti 3 paveiksle. Matome, kad vyrai nuo moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,560). Tiek bedančių, tiek su dantimis grupėse vyrų ir moterų yra beveik po lygiai.
3 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas bedančių ir su dantimis grupėse
Tą patį palyginimą padarėme ir skirtingo išsilavinimo grupėse. Rezultatai pateikti 4 paveiksle. Matome, kad bedančių mažiausiai yra tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamųjų, o daugiausiai – tarp pradinį išsilavinimą turinčių. Tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,067). 37,5% 38,2% 62,5% 61,8% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% Moterys Vyrai
Bedančių paplitimas tarp vyrų ir moterų
27 4 pav. Skirtingo išsilavinimo tiriamųjų pasiskirstymas bedančių ir su dantimis grupėse
Palyginus bedančių ir su dantimis tiriamųjų skaičius pagal tai, kur jie gyveno patekdami į globos namus, nustatėme, kad šiek tiek daugiau bedančių (50%) yra tarp gyvenusių kaime, nei tarp gyvenusių didmiestyje, ar miestelyje (5 pav.). Tačiau šis skirtumas vėlgi nėra statistiškai reikšmingas (p=0,502).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas bedančių ir su dantimis grupėse pagal gyvenamą vietą
Toliau analizavome pirmąjį uždavinį - kliniškai įvertinti senyvo amžiaus žmonių gyvenančių globos namuose burnos ertmės būklę. Burnos būklė buvo įvertinta klinikinės apžiūros metu, naudojant veidrodėlį, zondą ir vizualinį vertinimą. Buvo vertinamas KPI ir Silness-Loe indeksai. 1 lentelėje pateikti visų indeksų minimumai, maksimumai, vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai. 60,0% 35,5% 34,6% 15,4% 40,0% 64,5% 65,4% 84,6% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštasis
Bedančių paplitimas pagal išsilavinimą
Bedančiai Su dantimis 33,9% 38,9% 50,0% 66,1% 61,1% 50,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% Didmiestis Miestelis Kaimas
Bedančių paplitmas pagal gyvenamą vietą
28 1 lentelė. Burnos būkles įvertinimo indeksų minimumai, maksimumai, vidurkiai ir
standartiniai nuokrypiai
Indeksai Minimumas Maksimumas Vidurkis Std. Nuokrypis
KPI 6 28 18,45 5,837
Silness-Loe 0 3 1,90 0,860
Kariesas 1 12 4,34 2,692
Plomba 0 8 1,80 1,813
Išrauti 2 28 18,23 8,974
Burnos būklę gerai atspindi ėduonies pažeistų dantų skaičius.Matome, kad nebuvo nei vieno tiriamojo, kuris neturėtų karieso nepažeisto danties. Bendras KPI indekso vidurkis aukštas, o Silness Leo apnašo indeksas rodo, kad daugumos tiriamųjų burnos higiena patenkinama. Palyginome vyrus ir moteris, taip pat skirtingo amžiaus tiriamuosius pagal ėduonies pažeistų dantų skaičių. Norėdami nustatyti, ar yra kokių statistiškai reikšmingų skirtumų šiose grupėse, naudojome neparametrinį Mann-Whitney kriterijų dviem nepriklausomos imtims. Rezultatai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Ėduonies pažeistų dantų skaičiaus palyginimas vyrų moterų ir skirtingo amžiaus grupėse
Lytis N Vidurkis Stand.
nuokrypis Vid. rangai p Moterys 35 3,66 2,261 24,47 0,016 Vyrai 21 5,48 3,010 35,21 Amžiaus grupės Pagyvenę (60-74 m.) 38 4,58 3,001 29,25 0,613 Seni (75-90 m.) 18 3,83 1,855 26,92
Matome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagal ėduonies pažeistų dantų kiekį skiriasi vyrai ir moterys. Vyrų dantys labiau nei moterų yra pažeisti ėduonies. Jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amžiaus grupių nebuvo nustatyta.
Lygiai taip pat palyginome Silness-Loe indeksą tarp vyrų ir moterų bei skirtingose amžiaus grupėse. Rezultatai pateikti 3 lentelėje.
29 3 lentelė. Silness-Loe indekso palyginimas vyrų moterų ir skirtingo amžiaus grupėse
Lytis N Vidurkis Stand.
nuokrypis Vid. rangai p Moterys 35 1,61 0,850 23,14 0,001 Vyrai 21 2,38 0,646 37,43 Amžiaus grupės Pagyvenę (60-74 m.) 38 1,97 0,871 29,64 0,439 Seni (75-90 m.) 18 1,74 0,841 26,08
Matome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) Silness-Loe indeksas yra aukštesnis vyrų tarpe, nei moterų. Vyrai atlieka burnos priežiūrą blogiau nei moterys. Tarp skirtingų amžiaus grupių statistiškai reikšmingų (p<0,05) skirtumu nėra.
3.2. Globos namų gyventojų burnos higienos įpročiai
Antrasis darbo uždavinys buvo - nustatyti globos namų gyventojų burnos higienos įpročius. Norint identifikuoti globos namuose gyvenančių senolių burnos priežiūros ypatumus, buvo užduota keletas su tuo susijusių klausimų. Pirmiausia buvo klausiama, kaip dažnai tiriamieji valo dantis. 6 paveiksle matyti, kad didesnioji dalis tiriamųjų dantis valo vieną kartą per dieną, net 7,8 proc. dantų iš viso nevalo.
6 pav. Dantų valymo dažnis tarp globos namų gyventojų
0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0%
Kartą per dieną Kartą per savaitę Kada prisimenu Nevalau 2 kaurtus per dieną
41,1% 27,8%
17,8% 7,8%
5,6%
30 Norėdami sužinoti, ar skiriasi dantų valymo dažnis tarp skirtingų lyčių, amžiaus grupių ir išsilavinimo, atlikome grupių palyginimą naudodami chi kvadrato kriterijų. Rezultatai pateikti 7-9 paveiksluose.
7 pav. Dantų valymo dažnis tarp vyrų ir moterų
7 paveiksle matome, kad du kartus per dieną dantis valo tik moterys. O nevalančiųjų, bei tų kurie valo dantis, kada prisimena tarpe daugiau yra vyrų. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,001). Galima kelti prielaida, kad moterys labiau nei vyrai rūpinasi burnos higiena.
8 pav. Dantų valymo dažnis tarp skirtingo amžiaus grupių
8,2% 50,0% 30,4% 7,1% 3,6% 0,0% 26,5% 23,5% 35,3% 14,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 2 kaurtus per dieną
Kartą per dieną Kartą per savaitę Kada prisimenu Nevalau
Dantų valymo dažnis tarp vyrų ir moterų
Moterys Vyrai 10,0% 40,0% 18,0% 20,0% 12,0% 0,0% 42,5% 40,0% 15,0% 2,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 2 kaurtus per dieną
Kartą per dieną Kartą per savaitę Kada prisimenu Nevalau
Dantų valymo dažnis tarp skirtingų amžiaus
grupių
31 Statistiškai reikšmingai (p=0,029) skiriasi ir dantų valymo dažnis skirtingose amžiaus grupėse (8 pav.). Matome, kad jaunesni (t.y. priklausantys grupei pagyvenę (60-74 m.)) dažniau valo dantis du kartus per dieną, nei seni, bet jie dažniau ir nevalo dantų arba, valo tada, kada prisimena. Seni žmonės dažniau, nei pagyvenę, dantis valo kartą per savaitę.
9 pav. Dantų valymo dažnis tarp skirtingo išsilavinimo grupių
Kalbant apie išsilavinimą ir dantų valymo dažnį, 9 paveiksle matome, kad tarp tų, kurie nevalo dantų yra tik pradinio ir vidurinio išsilavinimo žmonių, o turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nei kiti nurodė, kad dantis valosi kartą per dieną. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,102).
Kiti klausimai, susiję su burnos higieną, buvo apie naudojamas priemones. 10-ame paveiksle matome, kad didesnioji dalis tiriamųjų, turinčių dantis naudoja dantų šepetėlį ir dantų pasta irtrečdalis tiriamųjų kitas dantų valymo priemones (skalavimas vandeniu, arbatomis). Mažiausiai yra naudojamos tarpdančių valymo priemonės.
0,0% 40,0% 30,0% 20,0% 10,0% 6,5% 35,5% 45,2% 12,9% 0,0% 7,7% 38,5% 15,4% 19,2% 19,2% 7,7% 61,5% 7,7% 23,1% 0,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2 kaurtus per dieną Kartą per dieną Kartą per savaitę Kada prisimenu Nevalau
Dantų valymo dažnis tarp skirtingo išsilavinimo
tiriamųjų
32 10 pav. Dantų valymo priemonių naudojimas turinčių dantis tiriamųjų tarpe
Vėlgi, norėdami išsiaiškinti ar yra skirtumų tarp to, kaip dantų valymo priemones naudoja vyrai ir moteris, palyginome juos tarpusavyje, naudodami chi kvadrato kriterijų. Rezultatai pateikti 11 paveiksle. Matome, kad tarpdančių valymo priemones naudoja tiktai moterys, burnos skalavimo skysti irgi šiek tiek daugiau moterys. Tačiau dažniausiai moterys naudoja dantų šepetėlį ir dantų pastą ir tą daro gerokai dažniau nei vyrai. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (𝑋2= 6,782, p=0,013).
11 pav. Dantų valymo priemonių naudojimas turinčių dantis vyrų ir moterų tarpe
Dalis tiriamųjų (28; 31,1%), iš jų 18 moterų ir 10 vyrų, turi dalinius išimamus dantų protezus ir tik pusę bedančių (17; 50%), iš kurių 11 moterų ir 6 vyrai, turi išimamus dantų protezus.
0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% 50,0% Dantų šepetėlis ir pasta
Kitos dantų valymo priemonės Dantų šepetėlis Burnos skalavimo skystis Tarpdančių valymo priemonės
50,0% 32,1%
26,7% 16,7%
3,6%
Dantų valymo priemonių naudojimas
20,6% 64,7% 17,1% 5,7% 28,6% 38,1% 28,6% 14,3% 0,0% 38,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Dantų šepetėlis
Dantų šepetėlis ir pasta Burnos skalavimo skystis Tarpdančių valymo priemonės Kitos dantų valymo priemonės
Naudojamos dantų valymo priemonės tarp
turinčių dantis vyrų ir moterų
33 Išimamų protezų priežiūra yra taip pat svarbi burnos higienai. 12-ame paveiksle matome, kad vyrai ir moterys savo protezus prižiūri panašiai, tik moterys išimtinai protezą mirko nakčiai specialiame tirpale, ko vyrai niekada nedaro. Didelė dalis vyrų ir moterų protezo beveik neišima iš burnos. Tačiau, šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
12 pav. Išimamų protezų priežiūra vyrų ir moterų tarpe
Tuo pačiu patikrinome, ar skiriasi išimamų protezų priežiūra tarp skirtingo išsilavinimo tiriamųjų. Matome, kad protezą nakčiai specialiame tirpale laiko išimtinai tik vidurinį išsilavinimą turintys senoliai, protezą nakčiai sausoje terpėje laiko daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (13 pav.). Tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
13 pav. Išimamų protezų priežiūra skirtingo išsilavinimo tiriamųjų grupėse
41,2% 5,9% 35,3% 23,5% 35,3% 40,0% 0,0% 30,0% 30,0% 40,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Protezą valau šepetėliu ir dantų pasta
Protezą nakčiai mirkau specialiame tirpale Protezą mirkau naktčiai vandenyje Protezą nakčiai laikau sausoje terpėje Protezo beveik neišimu iš burnos
Išimamų protezų priežiūra vyrų ir moterų tarpe
Moterys Vyrai 14,3% 0,0% 28,6% 14,3% 57,1% 42,9% 0,0% 28,6% 14,3% 57,1% 57,1% 14,3% 42,9% 28,6% 14,3% 50,0% 0,0% 33,3% 50,0% 16,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Protezą valau šepetėliu ir dantų pasta
Protezą nakčiai mirkau specialiame tirpale Protezą mirkau naktčiai vandenyje Protezą nakčiai laikau sausoje terpėje Protezo beveik neišimu iš burnos
Išimamų protezų priežiūra skirtingo išsilavinimo
tiriamųjų grupėse
34 Bedančiai, neturintys išimamų protezų, savo bedantę burną taip pat turėtų prižiūrėti. 14 paveiksle matome, kad didžioji dalis skalauja savo burną kitomis skalavimo priemonėmis (vanduo, arbatos, kt.), tačiau net 38,2 proc. tiriamųjų nedaro nieko.
14 pav. Bedantės burnos priežiūra
Palyginus, kaip savo bedantę burną prižiūri vyrai, moterys, skirtingo amžiaus ir skirtingo išsilavinimo senoliai jokių statistiškai reikšmingų (p<0,05) skirtumų nerasta, išskyrus grupėje, kuri nedaro nieko, t.y. neprižiūri savo bedantės burnos. Statistiškai reikšmingai (𝑋2= 8,134, p=0,043) turintys pradinį išsilavinimą dažniau nedaro nieko prižiūrėdami savo bedantę burną, nei aukštesnio išsilavinimo tiriamieji.
3.3. Globos namų gyventojų žinios apie burnos higieną
Trečiasis darbo uždavinys buvo - įvertinti tiriamųjų žinias apie burnos higieną. Tai bandėme įvertinti uždavę klausimus, ar pakanka informacijos, apie burnos higieną ir iš kur gauna informaciją. Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad jiems informacijos užtenka. Kitai pusei informacijos neužtenką, arba jie nežino, ar užtenka (15 pav.).
0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Naudoju kitas skalavimo priemones
Nedarau nieko Dantenas valau minkštu šepetėliu Skalauju burną skysčiais
52,9% 38,2%
11,8% 2,9%
35 15 pav. Informacijos apie burnos higieną pakankamumas
Paklausti, iš kur dažniausiai gauna informacija apie burnos higieną, šiek tiek daugiau nei pusė nurodė, kad iš radijo ir televizijos. Tik trečdalis globos namų gyventojų informaciją gauna iš gydytojo odontologo ir iš globos namų darbuotojų (16 pav.).
16 pav. Informacijos apie dantų priežiūra šaltiniai
Aišku, kyla klausimas, kaip dažnai globos namų gyventojai lankosi pas odontologą. 17 paveiksle matyti, kad globos namų gyventojai pas gydytoją odontologą lankosi retai, mažiausia dalis apklaustųjų tą daro reguliariai profilaktiškai, dažniausiai apsilanko tik tada, kai skausmas nepakeliamas, o trečdalis nesilanko visai.
48,9%
23,3% 27,8%
Ar pakanka informacijos apie burnos higieną
globos namuose?
Taip Ne Nežinau 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Radijo ir televizijos Draugų ir giminaičių Gydytojo odontologo Globos namų darbuotojų Šeimos daktaro 53,3% 42,2% 30,0% 28,9% 2,2%Iš kur gaunate informacijos apie dantų ir/ar
protezų priežiūrą?
36 17 pav. Kada lankosi pas gydytoją odontologą
Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, galėtume daryti prielaidą, kad globos namų gyventojams praverstų papildomos žinios, galbūt ir burnos higienos specialistų apsilankymai globos namuose. Juolab, kad didesnė dalis tiriamųjų savo burnos higieną vertina patenkinamai, o 18,9 proc. – neigiamai (18 pav.).
18 pav. Savo burnos higienos vertinimas
Tačiau, paklausti ar norėtų, kad globos namuose profilaktiškai apsilankytų burnos higienos specialistas, tik maždaug trečdalis (31,1%) apklaustųjų atsakė, kad taip. Didžiajai daliai (38,9%) tai nesvarbu, arba nereikia (28,1%).
0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% Kuomet skausmas nepakeliamas
Nesilankau Kuomet pradeda skaudėti Profilaktiškai kas pusmetį/metus
37,8% 30,0%
23,3% 8,9%
Kada lankosi pas odontologą
23,3%
57,8% 18,9%
Kaip vertinate savo burnos higieną?
37 Visgi, remiantis tyrimo rezultatais, atsižvelgiant į globos namų gyventojų burnos būklę, jų turimas žinias apie burnos higieną, iš kur jie tą informaciją dažniausiai gauna (informacija iš radijo ir televizijos nebūtinai tiks konkrečiam žmogui), tiek papildomos žinios, tiek burnos higienos specialisto apsilankymai būtų rekomenduotini.
3.4. Bendrinių ligų, žalingų įpročių bei higienos ypatumų sąsajas su burnos sveikata
Ketvirtuoju uždaviniu buvo siekiama nustatyti bendrinių ligų, žalingų įpročių bei burnos higienos įpročių sąsajas su globos gyventojų burnos sveikata. Ryšiui nustatyti buvo naudojamas Spearman koreliacijos koeficientas. Pirmiausia įvertinom, ar yra koks ryšys tarp burnos sausumo ir bendrinių ligų. Apskritai burnos sausumą nuolatos jaučia 21,1% apklaustųjų, 23,3% - burnos sausumą jaučia kartais. Rezultatai, t.y. koreliacijos koeficientai (r) ir reikšmingumo lygmuo (p), pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Burnos sausumo sąsajos su tiriamųjų turimomis bendrinėmis ligomis
Bendrinės ligos Burnos sausumas
Nesergu jokiomis ligomis r -0,241
p 0,022
Širdies ir kraujagyslių ligos r 0,169
p 0,111
Cukrinis diabetas r 0,372
p 0,000
Nervų sistemos ligos r 0,125
p 0,240
Kitos ligos r -0,093
p 0,383
Lentelėje matome, kad yra silpnas, teigiamas ir statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšis tarp cukrinio diabeto ir burnos sausumo. Tai reiškia, kad burnos sausumas didėja, kai sergama cukriniu diabetu. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) silpnas, tik šįkart neigiamas ryšis tarp burnos sausumo ir jokių ligų nebuvimo. Tai reiškia, kad burnos sausumas mažėja, jei žmogus neserga jokiomis ligomis.
Patikrinus sąsajas tarp burnos sveikatos ir įvairių vaistų vartojimo, jokių statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta.
38 Sekančiu žingsniu patikrinome, ar yra sąsajų tarp žalingų įpročių ir burnos sveikatos. Rezultatai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė.Indeksų sąsajos su tiriamųjų žalingais įpročiais
Žalingi įpročiai Silness Loe apnašų indeksas Karieso indeksas Neturiu žalingų įpročių r -0,326 -0,449 p 0,014 0,001 Rūkymas r 0,213 0,269 p 0,115 0,045 Alkoholis r 0,134 0,320 p 0,325 0,016
Rezultatai rodo, kad žalingų įpročių nebuvimas statistiškai reikšmingai (p<0,05) neigiamai yra susijęs su Silness-Loe ir karieso indeksais. Tai reiškia, kad šie indeksai mažėja, kai kuo dažniau nurodoma, kad žalingų įpročių žmogus neturi. Arba kitaip tariant, neturinčių žalingų įpročių žmonių karieso ir Silness Leo indeksai yra žemesni, nei turinčių. Ypač su žalingais įpročiais – alkoholiu ir rūkymu yra susijęs kariesas. Lentelėje matome, kad yra statistiškai reikšmingas (p<0,05), teigiamas ryšis tarp karieso indekso ir alkoholio vartojimo bei rūkymo. Teigiamas ryšis reiškia, kad kuo dažniau tiriamieji rūko ar vartoja alkoholį, tuo didesnis jų karieso paplitimas.
Patikrinę, ar yra koks ryšis tarp burnos higienos ypatumų ir burnos sveikatos, nustatėme, kad dantų valymo dažnis yra gana stipriai susijęs su Silness-Loe (r=0,627, p=0,000), bei karieso (r=0,388, p=0,003) indeksais. Norėdami sužinoti, kaip tiksliau šie kintamieji susiję, palyginome karieso ir Silness Leo indeksų vidurkius tiriamųjų grupėse, pagal dantų valymo dažnį. Tam naudojome neparametrinį Kruskal-Wallis kriterijų kelioms nepriklausomos imtims. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
