KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Laura Šarkaitė
Mokyklinio amžiaus vaikų miego sutrikimų tyrimas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo specializacija)
Mokslinė vadovė (parašas) Dr. Eglė Vaitkaitienė (data)
SANTRAUKA
Šarkaitė L. Mokyklinio amţiaus vaikų miego sutrikimų tyrimas. Visuomenės sveikatos pagrindinių studijų programos magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas: Dr. E. Vaitkaitienė; Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas, Socialinės pediatrijos laboratorija – Kaunas, 2008 - 57 psl.
Darbo tikslas - ištirti mokyklinio amţiaus vaikų miego ypatumus bei įvertinti daţniausiai pasitaikančius miego trikdţius.
Uždaviniai: Įvertinti miego poreikį ir galimus miego trikdţius mokyklinio amţiaus vaikams; įvertinti vaikų savijautos priklausomybę nuo miego kokybės; palyginti miego poreikį ir miego trikdţių paplitimą tarp lyčių ir skirtingo amţiaus grupių vaikų bei alergine sloga sergančiųjų grupėje; išanalizuoti miego trikdţių ir vaiko subjektyvios savijautos sąsajas.
Temos aktualumas: Miego sutrikimai – tai varginantys miego kokybės, trukmės, miego-budrumo ritmo pasikeitimai arba kokie nors nenormalūs reiškiniai miegant. Miego sutrikimų problemos yra glaudţiai susiję su alerginėmis ligomis, ypač alerginiu rinitu. Atlikdami šį darbą siekiame išsiaiškinti, ar pakanka miego mokyklinio amţiaus vaikams, kokie galimi miego sutrikimai, ar jie vargina mūsų augančią kartą, ar pakanka poilsio vaikams, sergantiems alergine sloga.
Tyrimo objektas: Kauno m. Šilainių vidurinių mokyklų ir Jonavos vidurinių mokyklų 7-17 metų moksleiviai.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 6 mokyklų moksleiviai. Atlikta moksleivių anketinė apklausa. Tyrimas vyko nuo 2007 metų geguţės mėnesio iki 2008 metų balandţio mėn. nuo 7 iki 17 metų amţiaus. Tyrimo metu buvo išdalinta 600 anketų. Po šimtą anketų kiekvienoje mokykloje. Sugraţintos 433 anketos.
Bendras tyrimo atsako dažnis – 73 procentai. Tyrimui naudotą anketą sudarė 4 pagrindinės dalys: bendro
pobūdţio klausimai, klausimai apie miego sutrikimus, apie alerginį rinitą bei savijautos vertinimą.
Rezultatai. Iš 433 tyrime dalyvavusių vaikų kas vakarą televizorių prieš miegą ţiūri 297 (69,1 proc.) vaikai, kompiuterinius ţaidimus ţaidţia 61 (14,1 proc.) vaikų, o knygas skaito tik 28 (6,5 proc.) vaikų. Kelis kartus per savaitę televizorių prieš miegą ţiūrėjo 73 (17 proc.) vaikų, 95 (21,9 proc.) vaikų ţaidė kompiuterinius ţaidimus. Daţniausiai vaikams uţmigti trukdė įtampa ir didelis krūvis mokykloje bei prasti paţymiai (47,9 proc.), kas penktam vaikui uţmigti trukdė santykiai su draugais (12 proc.) ir santykiai šeimoje (10,6 proc.). Ketvirtadalis vaikų (24,7 proc.) pirmų trijų pamokų metu jaučiasi apsnūdę, 22,1 proc. vaikų negali susikaupti, nes nori miego. Daugiau nei pusė vaikų (58,8 proc.) vartoja tonizuojančius gėrimus 1-2 kartus per savaitę, tik kas penktas vaikas (21,6 proc.) šių gėrimų vengia. 79,1 proc. nurodė, jog alkoholinių gėrimų nevartoja, tačiau net 15 proc. vaikų vartoja alkoholį kelis kartus per mėnesį, 4 proc. kelis kartus per savaitę. Rūkymą neigė 93,4 proc. vaikų. Nuo vieno iki septynių kartų per savaitę košmarus sapnuoja 14 proc. jaunesnių 7-12 metų amţiaus vaikų ir 18 proc. vyresnių vaikų. Savo sveikatą kaip puikią vertino 12,6 proc. vaikų, o kaip blogą - 17,8 proc. vaikų, kurie daţnai (nuo 1 iki 7 kartų per savaitę) miego metu sapnuoja košmarus. Daugiau vaikų (14,0 proc.) knarkiančių miego metu savo sveikatą vertino kaip blogą.
trukdė santykiai su draugais ir santykiai šeimoje taip pat vakarojimas prie televizoriaus ir ţaidimai kompiuteriu.
Tik pusė tirtų vaikų nurodė, kad rytais atsikelia pailsėję, net ketvirtadalis vaikų (24,7 proc.) pirmų trijų pamokų metu jaučiasi apsnūdę, o 22,1 proc. vaikų negali susikaupti, nes nori miego. Blogas miegas veikia vaikų elgesį, jie tampa pikti ir irzlūs - 19 proc. vaikų, nenori nieko dirbti ar mokytis – 13 proc. vaikų.
Vaikai, kurie jaučia nuovargį ir yra mieguisti 14-15 valandą dienos vertina savo savijautą statistikai reikšmingai blogiau (p<0,05), taip pat blogiau nei sveiki jautėsi tie vaikai, kurie sirgo alerginiu rinitu ar vartojo vaistus šios ligos simptomų palengvinimui (p<0,05). Statistiškai reikšmingai (p<0,05) blogiau savo savijautą vertino vaikai, kuriems pamokų metu sunkiau susikaupti dėl miego stygiaus.
SUMMARY
Public Health ( Children and youth health). Research of schoolchildren sleep disorders. Laura Šarkaitė. Supervisor Eglė Vaitkaitienė, Dr. Department of Health Management, Fakulty of Public Health, Kaunas Universitety of Medicine. Kaunas; 2008. 57 p.
Aim of the study – to investigate schoolchildren sleep peculiarities and to evaluate most frequent sleep disorders.
Objectivenes: to evaluate demand for sleep and possible sleep disorders of schoolchildren; evaluate children mental state dependency upon sleep quality; to compare demand for sleep and spreading of sleep disorders between children of different age groups and sex, also in the group of children with allergic rhinitis; to analyse connection between sleep disorders and subjective mental state of child.
Urgency of subject: sleep disorders – that is tiring changings of sleep quality, duration, rhythm of sound and light sleep or other enormous sleep phenomenons.
The problems of sleep disorders closely connected with allergic diseases, especially with allergic rhinitis. By this research we try to clear up do schoolchildren sleep enough, what are possible sleep disorders, do they tiring young generation, do children having allergic cold rest enough.
Object of the study: 7-18 years old pupils of Kaunas city Šilainiai district and Jonava city secondary schools.
Methods. Pupils of 6 schools took part in the study. Questionaire inquest method of pupil was used. The study accomplished from May, 2007 till April 2008 between children from 7 to 17 years old.
600 questionnaires were distributed during research. By hundred in each school. 433 questionnaires were returned. The general frequency of study response – 73 procents. The questionnaire used in research was made of four principal parts: general character questions, questions about sleep disorders, allergic rhinitis and evaluation of children mental state.
Results: 297 (69,1 %) of 433 children participated in research every evening use to watch TV before sleep, 61 (14,1 %) use to play computer games and just only 28 (6,5 %) use to read books. 73 (17%) kids use to watch TV before sleep and 95 (21,9 %) use to play computer games before sleep a few times a week.
Most often reasons that impede falling asleep are tension and hard charges at school, as well as bad marks (47,9 %), relationships with friends (12 %) and in family (10,6 %) influence every fifth kids sleep. A quarter of children (24,7 %) feeling drowsy during first three lessons, 22,1 % of children can not to concentrate because of lack of sleep. More than a half of children (58,8 %) use tonic drinks 1-2 times a week, and just only every fifth child (21,6 %) avoid them. 79,1 % of children explained that they do not use alcoholic drinks, but even 15 % of children use alcohol few times in a month, 4 % - few times in a week. 93,4 % of children denied smoking. 14 % of children under 12 years and 18 % of older suffer nightmares from 1 to 7 times a week. 12,6 % of them evaluated their health as excellent and 17,8 % as bad. More children (14,0 %) of these who snoring during sleep evaluated their health as bad.
Conclusion: The majority of research group children used to sleep enought number of hours but tension and hard charges at school, as well as bad marks were the most often reasons that impede their falling asleep. Relationships with friends an d in family influence every fifth child sleep. Evenings watching TV and playing computer games hindered children to fall asleep as well.
Just one half of researched children pointed that they feel good rested every morning and even one quarter of children (24,7 %) feeling drowsy during first three lessons and 22,1 % of children can not to concentrate because of lack of sleep. Bad sleep influence behaviour of children so they become angry and irritable – 19 % of children, do not want to learn or do anything else – 13 % of children.
Children who feel tired and are drowsy at 2-3 hours p. m. evaluate their mental state statisticly significantly worse (p<0,05), children who suffered allergic rhinitis or used allergic rhinitis medicines feeled themselves worse than healthy children as well (p<0,05). Children which can not to concentrate in the lessons because of lack of sleep evaluated their mental state statisticly significantly worse (p<0,05).
TURINYS
SANTRAUKA...2-3 SUMMARY...4-5
ĮVADAS ...7-8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...9
I. LITERATŪROS APŢVALGA...10
1.1. Miego sutrikimai...10
1.2.Vaikų miego sutrikimų paplitimas...11
1.3.Vaikų miego sutrikimų prieţastys ...11-14 1.4. Miego sutrikimų pasekmės... 15-16 2.1. Alerginis rinitas ir jo paplitimas... 17-18 2.2. Alerginio rinito simptomų trukmė ir prieţastys... 18-20 2.3. Alerginio rinito ir kitų alerginių ligų sąsajos bei alerginio rinito sukeliamos problemos...20-22 2.4. Miego sutrikimai ir alerginis rinitas... 22-23 II. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS...24-26 III. TYRIMŲ REZULTATAI...27
3.1. Bendrieji tiriamųjų duomenys...27-29 3.2. Miego poreikio ir miego trikdţių įvertinimas tiriamosios grupės vaikams...29-31 3.3. Vaikų savijautos priklausomybė nuo miego kokybės ...31-34 3.4. Sergančių alergine sloga vaikų miego trikdţiai...34-36 3.5. Miego poreikio ir miego trikdţių paplitimo palyginimas tarp 7-12 m. ir 13-17 m. amţiaus ir skirtingų lyčių vaikų...36-38 3.6. Miego trikdţių ir vaiko subjektyvios savijautos vertinimas...39-43 IŠVADOS...44
LITERATŪRA...45
Įvadas
Miegas yra ţmogaus fiziologinė funkcija, tai yra ţemiausias budrumo lygmuo. Miegant psichinių procesų efektyvumas yra labai ţemas. Tuo metu sulėtėja visi refleksai, menkai reaguojama į aplinką, dirgiklius. Miegant pailsi mūsų atmintis, dėmesys, nes nevyksta tie procesai, kuriems reikalingas psichinės veiklos selektyvumas. Gerai išsimiegoję, mes galime efektyviai ir vaisingai pradėti dieną (pvz. išlaikyti egzaminą, atlikti sunkią uţduotį).
Kaip yra manoma, daugumai ţmonių energijos pikas daugiausiai pasireiškia vidudienį, tačiau pastebimi ir kaip kurie individualūs skirtumai, tai „vyturiukų“ ir „pelėdţiukų“ kategorija, todėl paros cirkadiniai ritmai yra būdingi atskirai kiekvienam ţmogui. Tik kiekvienas ţmogus pats geriausiai ţino, kada jam reikia poilsio, kiek reikia poilsio ir kada jis yra darbingiausias.
Tam, kad būtume darbingi mūsų organizmui reikia poilsio – miego. Miego poreikis yra skirtingas kiekvienam ţmogui, be to tai priklauso ir nuo amţiaus. Dėl įvairių prieţasčių mes kai kada ilgesnį laiką kasnakt miegoti tiek, kiek mums reikia – negalime. Miego trūkumas, nekokybiškas miegas visų pirma neigiamai veikia psichinius procesus: gebėjimą sukaupti dėmesį, paţinimą, nuotaiką ir emocijas. Miego trūkumas sukelia ir fizinį diskomfortą.
Miego sutrikimai – tai varginantys miego kokybės, trukmės, miego-budrumo ritmo pasikeitimai arba kokie nors nenormalūs reiškiniai miegant.
Miego sutrikimų problemos yra glaudţiai susiję su alerginėmis ligomis, ypač alerginiu rinitu. Alerginis rinitas, kaip nuolatinė ar periodiškai pasikartojanti varginanti būklė, blogina sergančiojo gyvenimo kokybę, tai yra fizinį aktyvumą, darbingumą ir mokymąsi, sąlygoja emocijų kaitą. Be to, kenčiantieji dėl alerginės slogos priversti nuolat vartoti vaistus, kurie savo ruoštu sukelia individualų pašalinį poveikį, ypač mieguistumą, reakcijų ir mąstymo sulėtėjimą. O sergančiųjų alergine sloga populiacija plinta.
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse vaikų alerginio rinito paplitimas siekia 40 proc. ir uţima šeštą vietą tarp daţniausių lėtinių ligų. Lietuvoje alerginė sloga diagnozuota 3-6 % vaikų, tačiau vaikų, nurodančių šios ligos poţymius, yra kur kas daugiau - apie 28 proc.. J. Bojarsko ir kolegų duomenimis Lietuvoje sezonine alergine sloga serga apie 5 proc. 13-14 metų amţiaus vaikų, o šios ligos simptomus jaučia net 29 proc. paauglių.
Aktualumas. Atlikdami šį darbą siekiame išsiaiškinti, ar pakanka miego mokyklinio amţiaus
vaikams, kokie galimi miego sutrikimai, ar jie vargina mūsų augančią kartą, ar pakanka poilsio vaikams, sergantiems alergine sloga. Juk miegas yra pagrindinė poilsio forma grąţinanti organizmui jėgas, turintis didţiulę reikšmę darbingumui. Pastebėjus miego sutrikimus, juos nustatyti yra itin
svarbu, nes miego sutrikimai veikia vaiko raidą: prasidėję vaikystėje ir negydomi sukelia elgesio ir emocinius sutrikimus sulaukus mokyklinio amţiaus ar paauglystės. Jeigu miego sutrikimai pasireiškia 3-4 kartus per mėnesį, manoma, jog produktyvumas sumaţėja 25 procentais. Netinkamas, sutrikdytas miegas yra viena daţniausių alerginio rinito komplikacijų. Blogai išsimiegoję vaikai jaučiasi irzlūs, pavargę, mieguisti, emociškai labilūs, sumaţėja jų darbingumas. Jiems sunkiau mokytis, susikaupti, įsiminti informaciją, atlikti uţduotis. Šiems vaikams sunkiau sekasi bendrauti su tėvais, mokytojais, aplinkiniais.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – ištirti mokyklinio amţiaus vaikų miego ypatumus bei įvertinti daţniausiai
pasitaikančius miego trikdţius.
Uždaviniai:
1. Įvertinti miego poreikį ir galimus miego trikdţius mokyklinio amţiaus vaikams. 2. Įvertinti vaikų savijautos priklausomybę nuo miego kokybės.
3. Palyginti miego poreikį ir miego trikdţių paplitimą tarp lyčių, skirtingo amţiaus grupių vaikų bei alergine sloga sergančiųjų grupėje.
I. Literatūros apžvalga
1.1. Miego sutrikimai
Miegas yra natūralus organizmo poreikis. Jis yra pagrindinė poilsio forma grąţinanti organizmui jėgas, turintis didţiulę reikšmę pervargimo profilaktikai ir darbingumui [1]. Taigi, miego reikšmė
ţmogaus organizmui yra itin svarbi. Miegas yra mūsų gyvenimo dalis.
Miego sutrikimai – tai varginantys miego kokybės, trukmės, miego-budrumo ritmo pasikeitimai
arba kokie nors nenormalūs reiškiniai miegant [2
]. Jie atsiranda dėl įvairių prieţasčių: emocinių, neurologinių, psichologinių, fizinių ligų, piktnaudţiavimo tonizuojančiais gėrimais, vaistais ir kt. Sutrikus miegui tampa sunku atlikti įprastas uţduotis, būname suirzę, pikti, prastai bendraujame su aplinkiniais. Ilgiau uţsitęsę miego sutrikimai gali būti net nelaimingų atsitikimų, traumų prieţastimi.
Miegas gali sutrikti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Pastebėjus miego sutrikimus, juos nustatyti yra itin svarbu, nes miego stokos poveikis vaikams ir šeimai gali būti didţiulis [3
].
Kliniškai šie sutrikimai pasireiškia skirtingai, o pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją skirstomi į:
1. Endogeninius – narkolepsija, miego apnėja, neramių kojų sindromas ir psichofiziologinė nemiga.
2. Egzogeninius – nemiga dėl ūmaus streso ar aplinkos pasikeitimo; riboto miego laiko sutrikimas, uţmigimo sutrikimas, perteklinis skysčių kiekis ar naktinis valgymas, prasta miego higiena, bei cirkadinio ritmo sutrikimas.
Pagrindiniai miego sutrikimų požymiai yra šie:
Sunkumai uţmiegant Nubudimai naktį Bloga miego kokybė Darbingumo sumaţėjimas Mieguistumas dienos metu Miego priepuoliai
Miego-budrumo ritmo sutrikimas Vaikščiojimas miegant
Košmariški sapnai Kalbėjimas naktimis
1.2. Vaikų miego sutrikimų paplitimas
Skirtingos literatūros duomenimis miego sutrikimai paplitę 20-30 proc.[4]. Amerikoje 20-25 proc. jaunų ţmonių kenčia dėl miego sutrikimų [5].
Maţdaug 35 proc. ţmonių pasaulyje kenčia nuo ūmių miego sutrikimų, 10-20 proc. – nuo lėtinių miego sutrikimų ir apie 5 proc. nuo obstrukcinės miego apnėjos [6
].
Lietuvoje išsamių studijų apie vaikų miego sutrikimus nėra. Yra tik pavienės studijos analizavusios vaikų miego sutrikimų paplitimą. Viena iš jų yra atlikta 2002-2004 m. Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijoje. Šios studijos metu tirta jaunesnio mokyklinio amţiaus vaikų sveikata ir savijauta mokykloje. Tyrimo metu nustatyta, kad miego sutrikimais skundţiasi 9,2 proc. moksleivių: 9,7 proc. berniukų ir 8,6 proc. mergaičių [7
].
Literatūros duomenimis, nemiga yra labiausiai paplitęs miego sutrikimas. Skirtingų literatūros šaltinių duomenimis nemiga vargina kas trečią-ketvirtą asmenį, o jos paplitimas – net 33 – 40 proc. [8
]. Pirminė nemiga nustatoma 3-41 proc. miego sutrikimų turinčių vaikų [3
].
Lietuvoje 1994-1998m. tarptautiniu poţiūriu įvertinus moksleivių gyvenseną nustatytas psichosomatinių nusiskundimų paplitimas. Nemiga skundėsi net 24 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų [9]. Ištyrus darţelinukų sveikatos psichosocialinius veiksnius, gauti rezultatai parodė, jog
nemiga paplitus 7 proc.[10].
Pasak tyrėjų, 3-12 proc. vaikų miegodami knarkia. Knarkimas blogina miego kokybę, tokie vaikai atsikelia prastai išsimiegoję, irzlūs. Be to, knarkimas trukdo normaliam vaiko kvėpavimui, smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi. Susidaro tarsi ydingas ratas: esant apsunkintam kvėpavimo vaikai knarkia, o knarkimas blogina miegą. Obstrukcinis miego apnėjos sindromas būdingas 1-10 proc. įvairaus amţiaus vaikų [11
].
1.3. Vaikų miego sutrikimų priežastys
Šiaurės Georgijos Medicinos centro, Psichiatrijos departamento atliktų tyrimų duomenimis 2-15 metų amţiaus vaikams daţniausiai pasitaiko šie miego sutrikimai [5]:
Naktiniai košmarai - 30 proc. vaikų.
Naktinis vaikščiojimas - 25- 30 proc. vaikų (3-10 metų amţiaus). Nemiga – 23 proc. vaikų.
Grieţimas dantimis – 5-8 proc. vaikų. Galvos judinimas – 5 proc. vaikų. Narkolepsia – 0,01-0,20 proc. vaikų. Vėlai atsigula miegoti – 15 proc. vaikų.
Miegas gali sutrikti dėl įvairių prieţasčių. Daţniausiai miegas sutrinka dėl įvairių ligų, pvz. ryklės tonzilių išvešėjimo, alerginės slogos, bronchinės astmos, esant padidintam psichomotoriniam aktyvumui ir kt. Pastebėta, kad svarbią reikšmę miego kokybei turi net tik ligos, bet ir išoriniai organizmą veikiantys veiksniai (aplinka, elgesys su vaiku, šeimos įpročiai, socialiniai-ekonominiai veiksniai). Manoma, kad miego sutrikimai gali būti susiję ir su genetiniais veiksniais. Be to, vaikų miego sutrikimus lemia ne tik fiziologinės miego ypatybės, bet daug reikšmės turi vaikų ir tėvų ryšio savitumas [12].
Kiek turi vaikas miegoti per parą, priklauso nuo vaiko amţiaus: vaikai iki metų amţiaus išmiega po 15-17 valandų per parą;
vaikams nuo 1 iki 3 metų amţiaus reikėtų išmiegoti 12-14 valandų per parą;
vaikams nuo 3 iki 6 metų amţiaus vaikams reiktų išmiegoti 10-12 valandų per parą; vaikams nuo 7 iki 12 metų amţiaus vaikams reiktų išmiegoti 10-11 valandų per parą; mokyklinio amţiaus vaikui nuo 12 iki 18 metų gali uţtekti ir 8-9 valandų miego per parą [13].
Skiriamos kelios vaikų miego sutikimų priežastys:
1. Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Uţmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos
uţmigimo asociacijos. Jeigu vaikai juos migdant yra supami, nešiojami, maitinami ar net vaţiojami mašina; migdomi veikiant radijui, televizijai ar pakeičiant jų lovą, vaikas nejaučia nuolatinių uţmigimo asociacijų. Pakeitus padėtį, maţiau bendraujant su tėvais, pradėjus lankyti darţelį ar jį pakeitus, atėmus čiulptuką, uţmigimo asociacijos keičiasi ir vaikas greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus, o vaiko supimas ar kitos priemonės pradeda varginti. Sveikiausias ir reikalingiausias miegas augančiam vaikui yra kelios valandos po uţmigimo ir kelios paskutinės valandos prieš rytą. Nakties viduryje miego prabudimai turi būti laikomi normaliais ir nesukelti susirūpinimo, nes jie yra fiziologiniai ir trumpi. Iki 6 mėn. vaikai daţniausiai negydomi, nes jų nakties miegas dar kinta. Vėliau galimi elgesio sutrikimai, kurie gydomi [12].
2. Nakties valgymo sutrikimai. Miego sutrikimai, atsiradę nakties metu daug geriant ar valgant,
kartais panašūs į miego asociacijos sutrikimus. Sutrikus mitybos refleksui, prabundama 4-8 kartus per naktį, o skysčių išgeriama daugiau kaip 200 mililitrų. Sutrikus mitybos refleksui, vaikas reikalauja maisto naktį, lyg jis būtų alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Išmoktas valgymas naktį pakelia vaiką iš miego. Vaikas nereikalauja dėmesio, tik buteliuko su maistu.
Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, jeigu nepavalgo - neuţmiegama. Be to, daug gerdamas ir valgydamas nakties metu vaikas daţniau šlapinasi arba net prašo keisti sauskelnes 2 ir daugiau kartų per naktį. Šie veiksniai sąlygoja daţną prabudimą naktį, pasekmė – vaiko ir tėvų miego kokybės blogėjimas, irzlumas, pyktis [12
].
3. Miego sutrikimai dėl "ribų nustatymo" nebuvimo. Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali
uţmigti, bet pats sau trukdo. Jis uţduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai uţmiega kada nori ir kur nori. Toks vaikas neuţmigs, kol negaus "grieţto įsakymo" arba uţmigs tik keistoje aplinkoje triukšmaujant, šalia televizoriaus. Kiti tėvai per daug grieţtai guldo vaikus. Visais šiais atvejais vaikas uţmiega jo biologiniams ritmams nepalankiu laiku.
Šeimos nesutarimai, depresija, alkoholizmas, ilgos darbo valandos, daug vaikų, maţas gy-venamasis plotas gali sustiprinti šį sutrikimą. Kartais vaikui gali būti per ankstyvas miego laikas, bet tokiais atvejais jis visada uţmigs greitai vėlesnėmis valandomis.
Vaikas, kuris yra per maţai maitinamas dieną arba jei tėvai palieka jį vieną namuose naktimis, gali turėti dauginių sutrikimų, nes jam trūksta normalaus vaiko-tėvų bendravimo. Vaikui labai svarbu pamatyti tėvus iki miego ir sutikti juos ryte. Jeigu tėvai grįţta vėlyvą vakarą, kai vaikas jau miega ir išeina į darbą anksti ryte, kol vaikas dar miega, toks vaikas dėl nuolatinio bendravimo stokos taps dirglus, nerimaujantis, agresyvus arba priešingai, uţsisklendęs savyje, sunkiai prakalbinamas. Sutrikdyti vaiko saugumą ir jo miegą gali ir tėvų ginčai [12
]. Tokiems vaikams daţniausiai pasireiškia naktinės baimės.
4. Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Vaikų, ypač maţųjų, miegui įtakos turi ir aplinkos
veiksniai. Per maţas gyvenamasis plotas, miegojimas vienoje ankštoje lovoje, aplinkos triukšmingumas vaikus vargina taip kaip ir suaugusius, tik maţesni vaikai to nesugeba įvardinti. Dieną vaikų miegą trikdo pokalbiai telefonu, ţaidţiantys kiti vaikai kambaryje, triukšmas gatvėje ir kt.
5. Nemiga dėl maisto alergijos. Kokybišką miegą gali sutrikdyti įvairios alergijos formos, kaip
alergija maisto produktams, alerginė sloga, bronchinė astma. Alergija maisto produktams ypač sutrikdo maţų vaikų miegą. Pagrindinė miego sutrikimo prieţastis yra varginantis naktinis nieţulys. Tokie vaikai miega labai neramiai, kasosi, verkšlena, daţnai pribunda. Miegas pagerėja tada, kai atsisakoma pagrindinių alergizuojančių maisto produktų ir pagerėja odos būklė. Maistinę alergiją daugelis vaikų išauga iki 5-7 metų amţiaus [12
].
6. Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, sunkiau uţmiegamą, kankina
ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Maţų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant prieţiūros, bet yra svarbūs ir asmeniniai veiksniai. Pvz., ţaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą; skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai iki 3 kartų dieną trikdo
miego-budrumo ritmų formavimąsi; nereguliari mityba, įprotis uţkąsti tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. Miegas gali sutrikti, jei laukiama kol atsiras nuovargis arba visai nestebint laiko. Pakeitus uţmigimo ir miego laiką savaitgaliais, jautresniems vaikams gali sutrikti miego paros ritmas. Paaugliams miego sutrikimus sąlygoja vėlyvas gulimasis ir ankstyvas kėlimasis ryte, kai einama į ugdymo įstaigą, savaitgalio persimiegojimas, ilgos valandos praleistos prie kompiuterio, rūkymas, tonizuojančių gėrimų naudojimas.
Miego taryba atliko 1 tūkst. paauglių apklausą (12-16 m. amžiaus). Tyrimo rezultatai parodė, jog kompiuteriai ir televizoriai yra svarbiausi prasto miego veiksniai. Beveik ketvirtadalis paauglių prisipažino, kad bent kartą per savaitę užmiega prie įvairų veikiančių elektros prietaisų. Trečdalis apklaustų paauglių miegojo tik 4-7 val. Taigi daug paauglių mažai miegodami ir užmigdami prie veikiančių elektros prietaisų kenkia savo sveikatai [14
].
7. Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis. Vaikas vidutiniškai miega 10 val. Jeigu jis išbūna lovoje 12 val., gali prasidėti miego sunkumai. Ilgai gulėję lovoje (iki 2 val.), vaikai vėl uţmiega, arba ryte guli porą valandų nemiegodami. Kartais jie pradeda skųstis ilgai trunkančiais būdravimais nakties metu. Tokie vaikai gulasi ir keliasi laiku, bet naktį nemiega porą valandų.
8. Miego sutrikimai dėl psichikos ligų. Psichikos ligomis sergantiems vaikams miegas sutrinka
daţnai. Paauglių miego sutrikimai gali būti šizofrenijos, anoreksijos, depresijos ar manijos poţymis. Paaugliai daţnai slepia savo nerimą, kol nebegali jo suvaldyti. Tėvai gali nepastebėti jokių permainų dieną, tik miego sutrikimus. Esant antriniams miego sutrikimams dėl psichikos ligų, jie yra tokio pat pobūdţio kaip ir suaugusiųjų. Išimtį sudaro daţnesnis polinkis į mieguistumą nei į nemigą, esant depresiniams pakitimams. Du tretšdaliai vaikų, sergančių depresija, patiria nemigą [3,12].
9. Neurologinės ligos. Viena iš daţniausių neurologinių vaikų ligų, sutrikdančių miegą, yra
epilepsija, taip pat vystimosi sutrikimai [12].
10. Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti
miego sutrikimus, bet viena iš daţniausių yra bronchinė astma. Taip pat vaikų miegas sutrinka esant gastroezofaginiam refliuksui, esant vidurinės ausies uţdegimui. Pasikartojantys galvos skausmai taip pat gali būti susiję su prastu miegu ar miego ritmo paţeidimais. Be to, nustatyta, kad miego sutrikimai yra susiję su dėmesio stokos bei hyperaktyvumo sindromu [15].
1.4. Miego sutrikimų pasekmės
Ţmogaus dienos veiklai, jo darbo kokybei esminę įtaką daro savijauta, gebėjimas valdyti dėmesį, kontroliuoti reakciją, atmintį ir budrumą darbo metu. Pervargęs ţmogus kenčia dėl sveikatos ir socialinių problemų. Nuovargį ypač didina blogas miegas.
Miego sutrikimai gali sukelti problemų įvairiose sveikatos srityse: pablogina fizinę, socialinę, emocinę savijautą, protinį darbą. Ţmonėms kenčiantiems nuo miego sutrikimų, yra sunkiau susitvarkyti ir uţbaigti uţduotis. Jų nuotaikos daţnai kinta, sunkiau išlaikyti asmeninius ir šeimos santykius. Nuo miego kokybės priklauso visų šių problemų pasireiškimo daţnis [6
].
Miego sutrikimai gali turėti ir ekonominių pasekmių. Pamokų ar darbų praleidimas, vengimas atlikt uţduotis maţina darbo ir mokymosi produktyvumą. Kai miego sutrikimai pasitaiko 3-4 kartus
per mėnesį, produktyvumas sumažėja 25 proc. [6
].
Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog ţmonės, kuriems yra sutrikęs miegas, daţnai patiria nesėkmes darbe ir vairuodami transporto priemones. Taip pat padidėja nelaimingų atsitikimų rizika kelyje.
Miego sutrikimai gali sukelti psichologinių problemų: paţeidţiamas biologinis ritmas, sutrikdomas hormonų sistemos funkcionavimas ir atsipalaidavimas (sumaţėja augimo hormono išsiskyrimas miego metu). Padidėja stresas, o jo pasėkoje hipertenzijos, širdies ir virškinimo sutrikimų tikimybė. Pasireiškia daţna nuotaikų kaita: irzlumas, depresija.
Vaikams miego sutrikimai gali sukelti elgsenos problemų, tokių kaip agresyvumas, padidėjęs aktyvumas, dirglumas, nesugebėjimas mokytis ir vystytis. Atsiranda tamsos baimė, nepasitikėjimas savimi, nerimas prieš uţmiegant. Vienišumo jausmas taip pat siejamas su miego sutrikimais [16
]. Nemiga vargina ţmogų, lėtina jo reakciją, daugėja klaidų ir blogėja darbo kokybė [17
]. Esant nemigai, ţmogaus dalyvavimas darbo procese sumaţėja net tris kartus.
Gyventojų apklausa, atlikta 14 Europos Sąjungos šalių, naudojant gyvenimo kokybės skales, atskleidė socialinių problemų gausą. Dalis socialinių problemų (48,5% ) aiškiai priklausė nuo blogos miego kokybės. Asmenys išsakė įvairias miego problemas, o blogo miego pasekmė - nesugebėjimas kokybiškai atlikti savo įprastinį darbą [17
]. Blogas miegas ilgainiui lemia dienos veiklos pokyčius ir socialinį vaidmenį. Be to, nepilnavertis miegas blogina sveikatą, maţėja atsparumas ligoms: vaikai greičiau peršąla, suserga gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis [18
]. Pasireiškia nuovargis, mieguistumas darbo ar mokslų metu. Taip pat virškinimo problemos, alkio ir sotumo jausmo sutrikimai, didėja svoris. Vaikus vargina galvos skausmai, atminties sutrikimai, suvokimo-paţinimo gebėjimo suvokimas, būdinga nuotaikų kaita [12
Miego sutrikimams uţsitęsus, gali sutrikti darbingumas, socialinė adaptacija, galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai [19].
Kalbant apie vaikus, tai pastebėta, kad miego sutrikimai veikia vaiko raidą. Miego sutrikimai prasidėję vaikystėje ir negydomi sukelia elgesio ir emocinius sutrikimus sulaukus mokyklinio amţiaus ar paauglystėje [3
].
Vaikams, kurie turi miego sutrikimų, yra daug sunkiau susikaupti, o taip pat ir mokytis. Moksleiviai būna apsnūdę, nedėmesingi, maţiau aktyvūs, irzlūs, jaučia nuovargį. Blogėja mokymosi galimybės, silpnėja kūrybingumas, daţnesnės atsitiktinės klaidos.
Nepakankamas budrumas dienos metu apsunkina protinį darbą. Tai pastebima tarp moksleivių ir jaunimo. D. Kalibatienės ir kolegų straipsnyje „Medicinos studentų miego kokybės įvertinimas" išdėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose atliktų tyrimų rezultatai. Studentų gebėjimas įsisavinti naują medţiagą, tobulėjimas tampa ribotas dėl miego cirkadinių postūmių sukelto mieguistumo. Tai dėmesio verta problema, aiškiai veikianti jaunimo darbingumą, gebėjimą įsisavinti naują medţiagą ir kūrybiškumą. Jaunimo darbo ir poilsio reţimo paţeidimai gali neigiamai veikti ne tik jų pačių gyvenimo kokybę, bet ir gebėjimus siekti aukštesnės kvalifikacijos darbe [17
].
Vokietijoje 2002 m. buvo atlikti miego sutrikimų ir elgsenos problemų tyrimai tarp 8-11 metų vaikų amţiaus. Buvo apklaustos 8599 šeimos, klausimynus uţpildė 4531 šeimos. Tėvų tyrimo rezultatai parodė, jog:
6 proc. vaikų sunku uţmigti; 3 proc. vaikų blogai miega;
1 proc. vaikų dienos metu būna mieguisti. Apklausus vaikus, paaiškėjo, jog:
10 proc. vaikų sunkiai uţmiega; 6 proc. vaikų blogai miega;
3 proc. vaikų dienos metu būna mieguisti.
Taigi vaikams, esant šiems miego sutrikimams ir dienos mieguistumui, padidėja rizika elgesio, emocinėms, bendravimo su bendraamţiais problemoms, hiperaktyvumui, taip pat socialinės problemos lyginant su vaikais, kurie nepatiria šių miego sutrikimų [20
2.1. Alerginis rinitas ir jo paplitimas
Respiracinės kvėpavimo takų alerginės ligos (alerginis rinitas arba sloga ir astma) yra plačiai paplitusi lėtinė patologija, kuria serga apie 10-30 proc. bendrosios pasaulio populiacijos [21
,22]. Yra ţinoma, kad imuninės sistemos pokyčiai, stebimi šių alerginių susirgimų metu yra sąlygoti įvairių faktorių (pvz., genetinio polinkio ligai, motinos faktoriaus, infekcijų, aplinkos) [23
].
JAV alerginė sloga yra diagnozuota 10-30 proc. suaugusiųjų ir 40 proc. vaikų, kurių tarpe vaikai nuo 6 metų sudaro net 42 proc. visų vaikų [24
,25].
Didţiausios tarptautinės ISAAC studijos, kuri jau daugiau kaip 10 metų stebi ir analizuoja alerginių ligų paplitimą įvairiose pasaulio šalyse, duomenimis 6-7 metų amţiaus vaikai daţniau nurodo alerginiam rinitui būdingus poţymius nei vyresni 13-14 metų vaikai [26]. KMU vaikų ligų klinika taip
pat dalyvavo ISAAC studijos antrajame ir trečiajame etapuose. 2008 m. šios klinikos gydytojų paskelbti duomenys leidţia teigti, kad per septynerius metus (II fazė 1994-1995 m., III fazė – 2001-2002 m.) tiek 6-7 m., tiek 13-14 m. amţiaus vaikų grupėje alerginio rinito simptomų paplitimas Kauno m. vaikams ţenkliau nepakito, nors stebimos didėjimo tendencijos [27]. Alerginio rinito poţymius
nurodo 2-3 proc. berniukų ir 0,8-1,8 proc. mergaičių, kurie tyrimo metu buvo 6-7 metų amţiaus. Alerginio rinito simptomų paplitimas kiek didesnis 13-14 metų amţiaus vaikams ir siekia 3,6-5,2 proc. berniukų bei 5,4-7,1 proc. mergaičių tarpe [28
]. Nors, kitų autorių, dalyvavusių šioje studijoje, duomenys yra kiek skirtingi ir teigia, kad 6-7 metų amţiaus vaikams alerginio rinito simptomų didėjimas ţenklesnis nei 13-14 metų amţiaus vaikams [29
].
Alerginis rinitas taip pat beveik tris kartus daugiau paplitęs urbanizuotuose rajonuose nei kaime. Tai susiję su teršalų „alergotoksikologiniu efektu“. Įvairūs nespecifiniai aplinkos veiksniai ir dirgikliai gali provokuoti alergines reakcijas. Tai įrodė ir 1998-1999 m. A. Valiulio, S. Ročkos ir R. Sabalienės atlikti tyrimai Vilniuje ir Utenoje bei Utenos rajone. Tai ISAAC studijos II etapo fragmentas. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog kaimo vietovėse gyvenančių 6-7 metų amţiaus vaikų alerginio rinito paplitimas buvo statistiškai reikšmingai maţesnis, nei mieste [30
].
Kartais alerginis rinitas siejamas su vaiko gimimo mėnesiu (kovas, spalis), nes ankstyvas kontaktas su alergenu (4-6 mėn. amţiaus) gali lemti įsijautrinimą alergenui. Manoma, kad anksčiau, nei įprasta, alergine sloga suserga tie vaikai, kurie kūdikystėje buvo jautrūs augaliniam maistui. Kūdikystėje vaikas įsijautrina maistui ir serga odos bei „maţosiomis“ alerginėmis kvėpavimo takų ligomis: laringitu, rinitu. Ikimokykliniame amţiuje vaikas įsijautrina paviršiniams (epidermaliniams) alergenams, namų dulkėms ir pradeda sirgti daţnomis kvėpavimo takų ligomis, obstrukciniu bronchitu,
viduriniu ausies uţdegimu ir net astma. Mokykliniame amţiuje sensibilizacijos spektras plečiasi, didėja inhaliacinių alergenų reikšmė. Vaikas įsijautrina ţiedadulkėms, grybeliams. Todėl mokinių ir paauglių alerginis rinitas vis daţnesnis.
Reikia paminėti, kad etiologija, patofiziologija ir klinikinė alerginio rinito išraiška yra tokia pati vaikams ir suaugusiems [31].
2.2. Alerginio rinito simptomai, trukmė ir priežastys
Alerginis rinitas (sloga) – tai nosies gleivinės alerginis uţdegimas, kuriam būdingi šie poţymiai: čiaudulys
nieţulys
vandeningos išskyros nosies uţburkimas
daţnai kartu pasireiškia ir alerginio akių uţdegimo poţymiai: paraudusios, ašarotos, nieţinčios ar perštinčios akys.
Alerginį rinitą provokuojantys veiksniai: Alergenai:
Namų aplinkos alergenai: namų dulkių erkės, naminių gyvūnų epidermis, plaukai, paukščių plunksnos, pelėsių sporos.
Išorinės aplinkos alergenai: ţiedadulkės, grybeliai.
Maisto produktai savo sudėtyje turintys daug histamino (histaminoliberatoriai) Teršalai:
Teršalai namų aplinkos ore: kūrenimas dujomis ar kietu kuru, tabako dūmai.
Miesto teršalai – tai automobilių transporto išmetamųjų degimo produktų kiekis ir koncentracija, pramonės įmonių teršalai.
Atmosferos oro teršalai: ozonas, azoto oksidas ir sieros dioksidas. Alerginė sloga pagal alergeno veikimo laiką ir simptomų trukmę yra skirstoma į:
epizodinį (sezoninį) nuolatinį
profesinį
Epizodinei alerginei slogai būdingi simptomai tęsiasi maţiau nei 4 dienas per savaitę ir trunka maţiau nei 4 savaites per metus. Epizodinę alerginė slogą sukelia natūralūs gamtoje sutinkami
alergenai, kurie įsijautrinusiam ţmogui sukelia čiaudulį, nosies ir akių nieţėjimą, ašarojimą, kosulį ir net odos bėrimą. Daţniausi alergenai, sukeliantys epizodinius simptomus yra ţiedadulkės bei pelėsinių grybelių sporos. Ţiedadulkės paprastai susikaupia prieš dvi savaites iki augalo ţydėjimo: 80 milijonų amerikiečių pajunta nosies ir akių simptomus maţdaug 6-8 dienos iki numatomo augalų ţydėjimo [32
]. Klinikinių tyrimų metu mokslininkai nustatė, kad ţiedadulkės gali sukelti alergiją tik tada, jai jos pasiţymi šiomis savybėmis: agresyvumu ir antigeniškumu, lengvumu ir geba plisti oru. Ţiedadulkių agresyvumas ir yra labiausiai pavojingas, nes jos sugeba prasiskverbti pro mechaninius barjerus (odą, nosies, akių, gerklų, bronchų gleivines) ir pasiţymėdamos antigeninėmis savybėmis, veikia ţmogaus imuninę sistemą. Tuo tarpu organizmo imuninė sistema nesnaudţia – identifikuoja alergeną, tai yra svetimkūnį, o to pasekmė - įsijautrinimas. Didţioji dauguma augalų ţiedadulkių nuo augalo atsiskiria rytinėmis valandomis, tad apie 4-9 val. ryto jų koncentracija ore yra didţiausia.
Epizodinio sezoninio alerginio rinito simptomams yra būdingas sezoniškumas ir cikliškumas. Paciento savijauta ir klinikinių simptomų išraiška priklauso nuo jam pavojingų augalų, kuriems jis yra įsijautrinęs. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra stebimi trys augalų ţiedadulkių pakilimo pikai. Šiuos ţiedadulkių koncentracijos pakilimo pikus lemia augalų ţydėjimas: ankstyvą pavasarį - medţių ţiedadulkių (berţo, alksnio, lazdyno), vėlyvą pavasarį ir vasarą – varpinių ir smilginių ţolių,
vėlyvą vasarą ir rudenį – piktţolių (pelynas (kietis), balanda, saulėgrąţa ir kt.).
Paprastai liga pasireiškia ne iš karto. Asmuo kelis metus iš eilės gali nieko nejausti, arba jausti tik neţymius alergijos simptomus, tačiau praėjus 2-5 ţydėjimo sezonams, šie simptomai tampa ryškūs ir varginantys. Poţymiai kartojasi kasmet beveik tuo pačiu metu (cikliškumas). Jaučiantieji šiuos poţymius daţnai paţymi, kad pakeitę tuo metu būvimo vietą (pvz., išvykę į kitą klimatinę juostą) išvengia alergijos simptomų.
Ţiedadulkių koncentracija bei simptomus lemia ir meteorologinės sąlygos: krituliai, vėjo greitis, santykinė drėgmė, oro temperatūra. Pastebima, kad simptomai švelnėja lietingą dieną, o sustiprėja giedromis saulėtomis dienomis. Ligos poţymiai atsiranda lauke, pagerėja namie, uţdarose patalpose. Tačiau, nors ir daug kalbama apie alergines ligas, tačiau pacientai ilgai sieja nosies ir akių simptomus su paprastu peršalimu. Ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kur alerginio rinito paplitimas didţiulis. JAV vienas trečdalis ţmonių, juntančių alerginio rinito simptomus, niekada nėra kreipęsis į gydytoją [33
].
Sunkiau atpaţinti maţų vaikų epizodinio alerginio rinito simptomus, nes jie gali pasireikšti tik nosies ir ausų uţgulimu bei klausos sutrikimu. Tokie vaikai daţnai trina ir traukia nosį, o tėvai tai vertina kaip įprotį ar įkyrią būseną (daţnas teiginys – „kokia čia sloga, jeigu niekas nebėga“).
Nuolatinei alerginei slogai būdingi simptomai tęsiasi ilgiau kaip mėnesį ir būna daţniau kaip keturias dienas per savaitę. Nuolatinio alerginio rinito prieţastis – namų aplinkos alergenai: namų
dulkių erkės, pelėsiniai grybeliai, vabzdţiai, naminių gyvūnų epidermio ląstelės ir plaukai, paukščių plunksnos, augalai. Simptomai gali varginti ištisus metus: nosies gleivinių uţburkimas, nuolatinis varvėjimas, daţnai - knarkimas, o ilgainiui ir sutrikusi uoslė. Skirtingai nei sezoninė alerginė sloga, nuolatinės alerginės slogos simptomus pacientai pajunta vos tik įėjus į patalpą, daţnai po nakties miego – čiaudėja, šnarpščia, kosėja, ašaroja ar rausta akys. Anot R.Ėmuţytės, apie 30 proc. vaikų su nuolatine alergine sloga stebima kreiva nosies pertvara, o 30 iki 50 proc. – pakitusi Eustachijaus vamzdţio funkcija ir sezoniniai ausų uţdegimai.
Profesinė alerginė sloga yra būdinga suaugusiems ţmonėms, kurie savo darbo aplinkoje nuolat susiduria su potencialiu simptomus provokuojančiu alergenu (pvz., medienos ir grūdų pramonės darbuotojai, kepėjai, fermų darbininkai ir pan.). Profesinis rinitas maţiau ištirtas nei profesinė astma, tačiau nosies ir bronchų simptomai daţnai būna kartu.
Pagal eigą alerginė sloga skirstoma:
lengva, kai ligos poţymiai lengvi, netrukdo kasdieninei veiklai, miegui; vidutinio sunkumo, kai ligos poţymiai trikdo kasdieninę veiklą ir miegą;
sunkios eigos, kai ligos poţymiai ryškūs, ţmogus negali dirbti kasdieninio darbo, miegoti [34].
Vidutinės ir sunkios alerginės slogos simptomai daţnai sukelia nuovargį, dirglumą ir nepasitenkinimą.
2.3. Alerginio rinito ir kitų alerginių ligų sąsajos bei alerginio rinito
sukeliamos problemos
Daugelis sergančių alerginiu rinitu serga ir astma, ir atvirkščiai. Atopiškiems vaikams astmos ir alerginio rinito derinys stebimas maţdaug 50-60 proc. atvejų [24
] . Perţvelgiant Jono Hopkinso Astmos ir Alerginiu ligų Centro duomenis, yra nustatyta, kad rinito paplitimas atopiškiems ir sergantiems astma paaugliams stebimas 88,8 proc. atvejų, o suaugusiems – net 94,3 proc. atvejų [35
].
Lombardi ir kolegos atliko 99 pacientų kochortinį tyrimą. Jie tyrė alerginio rinito (vieno), astmos (tik astmos) ir abiejų ligų paplitimą. Alerginis rinitas buvo diagnozuotas 43 pacientams, astma – 12 pacientų ir astmos bei alerginio rinito derinys - 43 pacientams. Per 10 stebėjimo metų vienas trečdalis tiriamosios grupės pacientų su alerginiu rinitu per penkerius stebėjimo metus susirgo ir astma, o sergančiųjų astma grupėje alerginis rinitas nustatytas vienam ketvirtadaliui pacientų per septynerius stebėjimo metus [36
].
Sekančios, 23 metus trukusios studijos duomenimis, pastebėta, kad alerginis rinitas ir teigiami odos dūrio mėginiai yra rizikos faktorius astmos išsivystymui. Be to, astma išsivysto net 7 kartus
daţniau tiems asmenims, kurie nurodo alerginio rinito simptomus (21,3 proc. ir 3,0 proc. atitinkamai) [37].
Kaip matome iš atliktų studijų, alerginis rinitas yra bronchų astmos rizikos veiksnys, nes daugeliui sergančiųjų alerginiu rinitu yra padidėjęs nespecifinis bronchų reaktyvumas [38
]. Sergantiems sezoniniu alerginiu rinitu (šieno sloga), kartu su alerginio rinito poţymiais būna ir alerginis akių uţdegimas (konjugtyvitas). Alergijos ir rinosinusito derinys nustatomas nuo 25 iki 70 proc. atvejų. Nuolatinis alerginis rinitas gali būti vienas iš rinusinusitą lemiančių veiksnių, nes dėl uţsitęsusio uţdegimo, edemos nosies ir sinusų gleivinė sustorėja, sutrinka ciliarinio aparato funkcija, pablogėja sekreto nutekėjimas iš sinusų ir susidaro palankios infekcijai sąlygos. Be to, yra įrodyta, kad ne tik šios minėtos mechaninės kliūtys, bet ir nuolat pasikartojanti infekcija, individualaus organizmo atsparumo sumaţėjimas yra reikšmingas siejant alergiją, rinosinusitą ir astmą [39
,40].
Nors alerginis rinitas nėra pavojingas gyvybei, jis sukelia daugelį nemalonių jutimų ir nepatogumų, sutrikdo darbingo amţiaus ţmonių kasdieninę veiklą. Alerginės slogos simptomai gali būti lengvi ir sunkūs, komplikuojantys kasdieninę vaiko veiklą, sutrikdantys vaiko miegą, trukdantys susikaupti mokykloje bei apsunkinantys bronchinės astmos eigą.
Paprastai sergant alergine sloga varginančius simptomus slopiname medikamentais, o kiekvienas medikamentas pasiţymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu.
Alerginės slogos simptomų kontrolei skiriami vaistai (blokuojantys histamino išsiskyrimą ir vietiniai steroidai), be abejonės, yra efektyvūs, tačiau vis daugiau diskusijų kyla, ar šie vaistai yra absoliučiai saugūs vartoti. Manoma, kad gydymui paskirti vaistai yra visiškai saugūs ţvelgiant iš kenčiančio ţmogaus organo pozicijos, tačiau jie gali sukelti bendrosios savijautos pokyčius. Tai reiškia, kad alerginė sloga ir jos gydymas gali veikti bendrąją savijautą, ko pasėkoje kinta asmens įprastinis kasdienis aktyvumas, susijęs su darbingumu ir mokykliniu produktyvumu [41]. Ţinoma,
geriausiai savijautą sergant alergine sloga atspindi gyvenimo kokybės vertinimas, kuomet į susirgimą paţvelgiama iš paciento pozicijų [42
,43].
2002 m. Kremer ir kolegos atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti kokį poveikį alerginis rinitas turi paţintinių funkcijų sutrikdymui. Jie pacientus suskirstė į dvi grupes: pirmoje grupėje buvo 26 pacientai, kuriems buvo pasireiškę alerginio rinito simptomai, antroje (kontrolinėje) grupėje buvo 36 nesergantys alergine sloga ţmonės. Šios dvi grupės palygintos atţvelgiant pagal lytį, sumanumą ir intelektualumą. Tyrimo rezultatai parodė, jog pacientų sergančių alerginiu rinitu nervų sistema yra jautresnė. Išsakiusiųjų alergijos poţymius grupėje buvo pastebėtas polinkis depresinei nuotaikai, nerimastingumas, tačiau paţintinės funkcijos pokyčių nenustatyta.
Pastebėta, kad sergantieji nuolatiniu alerginiu rinitu vaikai būna irzlesni, kartais jiems sunkiaus susikaupti, nukenčia mokslas, drausmė, sportas. Vaikai blogiau koncentruoja dėmesį būna neramūs,
suirzę, neretai skundţiasi galvos skausmais. Alerginio rinito simptomai: knarkimas, nosies trynimas ir varvanti nosis blaško vaikų dėmesį mokykloje. Be to, alerginis rinitas sutrikdo miegą, sumaţina darbo efektyvumą. Esant šiems sutrikimams ir blogai išsimiegojus, vaikui sunkiau mokytis, stebima nuolatinė nuotaikų kaita.
Taigi, vaikams alerginis rinitas nėra tik čiaudulys ir nosies varvėjimas. Alerginis rinitas sukelia daugybę problemų, tiek fizinių, tiek ir psichologinių.
2.4. Miego sutrikimai ir alerginis rinitas
Tinkamas ir pakankamas miegas yra labai svarbus bendrai ţmogaus savijautai, taip pat fiziniai ir protiniai sveikatai. Miego sutrikimai susiję su alerginėmis ligomis pablogina sveikatą ir bendrą gerovę [44].
Miego sutrikimai susiję su alergijomis turi reikšmingą prasmę ligų jautrumui. Nepriklausomi miego sutrikimai gali gyvuoti kartu su alergijomis, jų dalyvavimas kartu gali būti reikšmingas rizikos faktorių susidarymui[44
].
Sergant alerginiu rinitu ţmogus blogai miega, kadangi miego metu pasireiškia varginantys simptomai, sunkiau kontroliuoti ligą, psichologinės reakcijos: irzlumas, nerimas, depresija. Alerginis rinitas trukdo išsimiegoti. Asmenys sergantys alerginiu rinitu miego metu daţniau knarkia, dieną jaučiasi mieguisti. Jų miegas nekokybiškas, nesugraţina jėgų.
Vaikams, sergantiems alerginiu rinitu, pasireiškia ne tik fiziniai, bet ir protiniai sutrikimai. Netinkamas, sutrikdytas miegas yra viena didţiausių alerginio rinito komplikacijų. Miego sutrikimai, sergant alerginiu rinitu pasireiškia dėl uţsikimšusios nosies, kreivos nosies pertvaros, knarkimo ir tai gali sukelti nuovargį [].
Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog daţniausiai alerginiu rinitu sergantys ţmonės kenčia nuo uţsikimšusios nosies. 80 proc. pacientų miego metu buvo uţsikimšusi nosis, o 17 proc. pacientų tai yra labiausiai varginantis ligos simptomas naktį [44].
Miegoti vaikams trukdo knarkimas ir miego apnėja. Vaikams, sergantiems alerginiu rinitu yra sunkiau uţmigti, jie vartoja daugiau raminamųjų, nei sveiki. Vaikus vargina naktiniai prabudimai, jie jaučiasi neišsimiegoję [13
]. Apklausus alerginiu rinitu sergančius vaikus nuo 12 iki 17 metų amţiaus, gauti rezultatai parodė, jog 78 proc. vaikų neišsimiegojo, 75 proc. vaikų buvo sunku uţmigti, 64 proc. vaikų prabusdavo miego metu [13
].
Alerginis rinitas gali paveikti vaiko kasdienę veiklą, miegą, darbą mokykloje. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo metu telefoniniu apklausos būdu apklausti
35757 tėvai. Antro tyrimo metu buvo lyginami nuo 4 iki 17 metų amţiaus 500 vaikų sergantys alerginiu rinitu su 504 sveikų vaikų. Pirmo tyrimo rezultatai parodė, jog miego sutrikimai vaikams sergantiems alerginiu rinitu pasireiškia 2,5 karto daţniau nei sveikiems. Vaikams sergantiems alerginiu rinitu daţniausiai yra sunku: uţmigti (32 proc.), neprabusti miego metu (26 proc.), gerai išsimiegoti (29 proc.). Antro tyrimo rezultatai parodė, jog vaikams sergantiems alerginiu rinitu daţniausiai pasireiškia šie simptomai: 75 proc. uţsikimšusi nosis, 65 proc. varvanti nosis, 59 proc. galvos skausmas, 56 proc. paraudę, nieţinčios akys. Pablogėjus alerginio rinito simptomams, vaikų produktyvumas sumaţėja 29 proc. [45
].
Vaikams vartojantiems vaistus nuo alerginio rinito sutrinka miegas, ir tai turi įtakos dienos veiklai. Nuo vienų vaistų vaikams pasireiškia nemiga, nuo kitų nuovargis, sumaţėjus motyvacija, veiklos efektyvumas. Taip pat sumaţėja vaikų gebėjimas mokytis, įsiminti.
Buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė, jog miego sutrikimai kartu su alerginiu rinitu neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sumaţina darbingumą. Kiti tyrimų rezultatai parodė, jog daugiau nei 75 proc. pacientų sergančių alerginiu rinitu negali išsimiegoti, jaučia miego trūkumą. Taip pat jiems sunkiau susikaupti, pacientai blogai jaučiasi: pavargę, išsekę, jaučia troškulį [42
].
Vadinasi, netinkamas, sutrikdytas miegas yra viena didžiausių alerginio rinito komplikacijų. Sergant alerginiu rinitu žmogus blogai miega, kadangi miego metu pasireiškia varginantys simptomai. Vaikai sergantys alerginiu rinitu miego metu dažniau knarkia, dieną jaučiasi mieguisti. Jų miegas nekokybiškas, nesugražina jėgų. Blogai išsimiegoję vaikai jaučiasi irzlūs, pavargę, mieguisti, linkę į depresiją. Sumažėja vaikų darbingumas namie, mokykloje. Jiems sunkiau mokytis, susikaupti, įsiminti informaciją, atlikti užduotis. Šiems vaikams sunkiau sekasi bendrauti su tėvais, mokytojais, aplinkiniais. Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, vartoja vaistus, kurių šalutinis poveikis dar daugiau pablogina miegą, bendrą savijautą ir dienos produktyvumą.
II. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas
Tyrimo laikas, vieta ir tiriamųjų atranka. Tyrimas vyko nuo 2007 metų geguţės mėn. iki 2008
metų balandţio mėn. Tyrimas atliktas pavasarį ir rudenį, paprastai tuo metų stebimas alerginių ligų paūmėjimo sezonas. Tyrimas vykdytas Kauno miesto Šilainių gyvenamojo rajono ir Jonavos miesto vidurinėse mokyklose.
Kauno Šilainių gyvenamajame rajone yra trys vidurinės mokyklos, kurių dalyvavimas ir numatytas mūsų tyrime. Tai Juozo Grušo vidurinė mokykla, Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla ir Ąţuolo vidurinė mokykla.
Jonavos mieste yra 6 vidurinės mokyklos. Tad iš 6 vidurinių mokyklų atsitiktiniu atrankos būdu atrinkome kas antrą mokyklą mūsų tyrimui. Tai Justino Vareikio pagrindinė mokykla, Raimundo Samuliavičiaus pagrindinė mokykla, Jeronimo Ralio vidurinė mokykla.
Tyrėme vaikus nuo 7 iki 17 metų, tai tyrimui pakvietėme 2-11 klasių moksleivius.
Sekančio etapo metu iš kiekvienos mokyklos atsitiktiniu atrankos būdu buvo atrinktos klasės: atsitiktiniu būdu atrinkta klasės raidę (pvz. a ar b ir t.t.).
Taip atsitiktiniu būdu buvo atrinktos šios klasės:
Juozo Grušo vidurinėje mokykloje: 4b, 5a, 8e, 11a klasės. Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje: 7e, 8d, 10d klasės.
Ąţuolo vidurinėje mokykloje: 3b, 5a, 6f, 11a klasės.
Justino Vareikio pagrindinėje mokykloje: 2a, 5c, 7c, 8d klasės.
Raimundo Samuliavičiaus pagrindinėje mokykloje: 4b, 5a, 6d, 11a klasės. Jeronimo Ralio vidurinėje mokykloje: 4c, 6a, 9b, 10a klasės.
Tyrimo eiga ir procedūros. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno medicinos universiteto Bioetikos
centro komiteto leidimas (2007 m. geguţės 15 d., leidimo Nr. BC-VIF(M)-185) (ţiūr. priede).
Tiriamiesiems, pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (2000 m. geguţės 11 d., VIII – 1679) numatytus reikalavimus, buvo paruošta „Asmens informavimo forma“ ir „Informuoto asmens sutikimo forma“, kurios buvo pridedamos prie vaikų anketos (ţiūr. priede).
Prieš atliekant apklausą buvo gauti visų mokyklų vadovų sutikimai, prieš tai supaţindinus juos su numatomo tyrimo atlikimo tvarka.
Prieš pradedant anketinę apklausą, tyrėjas informuodavo dalyvius apie tyrimą ir jo tikslus. Tyrėjams paaiškinta, kad atsakymai bus analizuojami bendrai, visa pateikta informacija bus laikoma konfidencialia, tiriamųjų tapatybė nebus atskleista kitiems asmenims. Tyrėjams buvo paaiškinta, kad tiriamieji, gali atsisakyti dalyvauti tyrime ar neatsakyti į klausimus, jeigu jų nesupranta.
Anketinėje apklausoje dalyvavo tik tie asmenys, kurie sutiko dalyvauti.
Nuvykus į mokyklą, anketos buvo paduodamos klasės auklėtojoms, kai kuriose mokyklose - tiesiai moksleiviams. Vaikai parnešdavo anketas namo, tėvai susipaţindavo, pasirašydavo, kad sutinka leisti vaikams uţpildyti klausimyną. Tad vaikai anketas pildė namuose.
Visiems tiriamiems vaikams buvo pateiktos vienodos anketos.
Tiriamieji. Tyrimo metu buvo išdalinta 600 anketų. Po šimtą anketų kiekvienoje mokykloje.
Išpildytos ir sugraţintos 433 anketos. Bendras tyrimo atsako dažnis – 73 procentai.
Jonavos miesto moksleiviai uţpildė ir grąţino 269 anketas iš 300 išdalintų anketų. Kauno Šilainių mikrorajono moksleiviai uţpildė ir grąţino 168 anketas iš 300 išdalintų anketų. Tyrimo atsako daţnis Jonavos mieste - 82 proc. Tyrimo atsako daţnis Kauno Šilainių mikrorajono - 61 proc.
Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: 7-12 m. amţiaus vaikai, 13-17 m. amţiaus vaikai. Apklausti 433 vaikai, kurių tarpe buvo 196 (45,3 %) berniukai ir 237 (45,7 %) mergaitės (1 lentelė). Apklausoje dalyvavusių vaikų amţiaus vidurkis - 12,8 metai (SN ± 2,7).
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaiko amžių ir lytį
Amžiaus grupės Berniukai abs.sk.(proc.) Mergaitės abs.sk.(proc.) Viso vaikų abs.sk.(proc.) 7-12 95 (46,1 %) 111 (53,9 %) 206 (100%) 13-17 101(44,5 %) 126 (55,5 %) 227 (100%) Iš viso 196(45,3 %) 275 (54,7 %) x2 =0,11; lls=1; p<0,05
Tyrimo instrumentas – anketa. Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketa. Anketa
buvo sudaryta perţvelgus gausią uţsienio literatūrą, pasitelkus uţsienio autorių patirtį ir nurodytus trūkumus. Kadangi originalūs klausimynai paruošti anglų kalba, tad pasitelkus vertėjus buvo atliktas klausimų vertimas iš anglų į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą (dvigubas klausimyno vertimas). Bandomasis klausimyno tyrimas šio tyrimo metu atliktas nebuvo, nes ši procedūra buvo atlikta ankščiau (E.Vaitkaitienė), neaiškūs ar nelogiški klausimai pakoreguoti ir pakeisti.
Tyrimui naudotą anketą sudarė 4 pagrindinės dalys (ţiūr. priede): Bendro pobūdţio klausimai (amţius, lytis, gyvenama vieta ir t.t.)
Klausimai apie miego sutrikimus Klausimai apie alerginį rinitą Savijautos vertinimas
Vaikų buvo prašoma atsakyti į bendro pobūdţio klausimus: nurodyti lytį, amţių, tėvų amţių, tėvų išsilavinimą, vaikų skaičių šeimoje. Taip pat buvo klausiama, koks vaikui priimtinesnis paros ritmas: „vyturiuko“ ar „pelėdţiuko“. Be to, pateikti klausimai apie vaiko būdą, šeimos darną, šeimos gyvenamąją vietą, pajamas.
Sekanti anketos dalis sudaryta iš klausimų apie miegą ir jo ypatumus. Vaikų klausėme kiek valandų per parą jie miegą, kelinta eina miegoti šiokiadieniais ir savaitgaliais. Klausėme apie jų įpročius prieš miegą: kada valgo vakarienę, geria tonizuojančius gėrimus, ţiūri televizorių, ţaidţia kompiuterinius ţaidimus, skaito prieš miegą; ar lengvai uţmiega, kas trukdo uţmigti, ar vartoja vaistus miegui pagerinti. Buvo uţduota keletas klausimų apie galimus ţalingus įpročius. Taip pat uţduoti klausimai apie savijautą ryte, praleistas pamokas, nuovargį dienos metu, savijautą, kai vaikas neišsimiega. Miego kokybės klausimai: ar pabunda, grieţia dantimis, sapnuoja košmarus, knarkia, kalba per miegus, vaikšto po kambarį, bijo tamsos.
Kitą anketos dalį sudaro klausimai apie alerginę slogą (rinitą). Klausimai apie slogai būdingus poţymius: ar kamuoja varvanti, uţgulusi nosis, čiaudulys, sausas kosulys; kokiu metų laiku slogos simptomai ryškiausi; buvo klausiama ar serga alerginiu rinitu, ar vartoja vaistus.
Savijautos vertinimui buvo pateikta skalė. Skalėje pagal 6 balų R.Likert skalę nurodytos šešios pozicijos, kur 1 atitinka „labai bloga“, o 6 atitinka „puiki“.
Statistinės duomenų analizės metodai. Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir
įvedami į SPSS programą. Duomenys buvo analizuojami pasitelkiant į pagalbą SPSS 11,0, Microsoft Excel for Windows programas. Duomenų analizės rezultatai darbe pateikiami lentelėmis ir diagramomis. Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant šiuos kriterijus:
Stjudento kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų vidurkių arba procentų lygybę) Chi- kvadratas (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių poţymių ryšį)
Tikrinant hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotezė ir teigiama, kad skirtumai yra patikimi (reikšmingi). Jei p reikšmė viršydavo 0,05, nulinė hipotezė buvo atmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, kad skirtumai statistiškai nepatikimi (nereikšmingi).
III. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Bendrieji tiriamųjų duomenys
Mūsų apklausoje dalyvavo 433 mokyklinio amţiaus vaikai, kurių tarpe buvo 196 (45,3 %) berniukai ir 237 (45,7 %) mergaitės. Vaikų amţiaus vidurkis - 12,8 metai (SN ± 2,7).
Apklausus vaikus paaiškėjo, jog „vyturiukų“ ir „pelėdţiukų“ yra beveik vienodai: 49 proc. vyturiukų ir 51 proc. pelėdţiukų.
Norėdami suţinoti, kokios gyvenimo sąlygos sudarytos mūsų tiriamiesiems, paklausėme, ar vaikai turi savo kambarį. Beveik pusė tyrime dalyvavusių vaikų turėjo visiškai atskirą kambarį (48,4 proc.), 36,4 proc. kambariu dalinosi su kitais šeimos vaikais, o vos 5,8 proc. vaikų miegojo su suaugusiais šeimos nariais, nes neturėjo savo kambario. Duomenys pateikti 1 paveiksle.
48,4%
36,4%
9,3% 5,8%
taip, turiu visiškai atskirą taip , turiu, bet su kitais vaikais
neturiu miegu su suaugusiais šeimos nariais
Daugumos tyrime dalyvavusių vaikų tėvai turėjo nuolatinį darbą: 87,4 proc. mamų ir 90,2 proc. tėvų. Net 69,1 proc. šeimų nurodė pakankamas šeimos pajamas ir tik penktadalio šeimų (20,1 proc.) pajamos buvo dalinai pakankamos. 78,4 proc. tyrime dalyvavusių vaikų šeimų gyvena daugiabučiuose, o 18,6 proc. šeimų gyvena nuosavame name.
Paklausus vaikų nuomonės, ar jų šeima darni, dauguma (68,5 proc.) vaikų nurodė, jog tėvai gyvena susituokę, 13,4 proc. tėvų buvo išsiskyrę ir 11,1 proc. vaikų gyveno su vienu iš tėvų.
Pusė vaikų šeimų augina po 2 vaikus (57,6 proc.), o tik kas ketvirta šeima (25,1 proc.) turi po vieną vaiką.
Tiriamųjų vaikų paklausėme, kaip jie vertina savo charakterį. Respondentų atsakymai pasiskirstė labai netolygiai. Net 36 proc. vaikų nurodė, kad jie „daug juda ir kalba, dėmesį sukaupia vidutiniškai“ ir apytikriai tiek pat vaikų (32 proc.) – sugeba susikaupti, nes yra vidutiniškai judrūs. Tik 7 proc. vaikų manė, jog jie yra ramūs ir susikaupę, o 4 proc. vaikų – išsiblaškę (2 pav.).
7%
13%
32% 36%
4% 8%
ramus, susikaupęs ramus, bet išsiblaskęs
vidutinio judrumo, sugeba susikaupti daug judu ir kalbu, demesį sukaupiu vidutiniškai esu išsiblaskęs, man sunku susikaupti nenusėdžiu vietoje, reikia vis naujos veiklos
2 pav. Charakterio vertinimas paties vaiko požiūriu (proc.).
Vaikų buvo klausiama ar serga alergine sloga. Keturiasdešimt šeši (12,5 proc.) vaikai, nurodė,
jog serga alergine sloga. Net 52 (12,0 proc.) vaikai neţinojo atsakymo į šį klausimą. Tačiau daugiau nei penktadalis (23,7 proc.) vaikų, kurie nurodė, jog neserga alergine sloga jautė 3 simptomus, būdingus šiai ligai. Iš visų sergančių vaikų 12,3 proc. vaikų vartoja vaistus alerginės slogos simptomų palengvinimui.
Vaikų buvo klausiama ar jie jaučia alerginei slogai būdingus simptomus. Apklausos rezultatai parodė, jog:
daugiausia vaikų (14,9 proc.) nosies uţgulimas vargina 6-7 valandą ryto; 5 proc. vaikų daţnai vargina čiaudulys ir/ar varvanti nosis;
10,4 proc. vaikų vargina įkyrus kosulys; 16,2 proc. vaikų atlikta tonzilių operacija.
Vadinasi, daliai vaikų alerginė sloga nėra nustatyta, nors simptomus jie jaučia nuolat. Panašius rezultatus gavo ir kiti tyrėjai - Lietuvoje alerginė sloga 2006 m. buvo diagnozuota 3-6 % vaikų, tačiau vaikų, nurodančių šios ligos poţymius, yra kur kas daugiau - apie 28 proc..
3.2. Miego poreikio ir miego trikdžių įvertinimas tiriamosios grupės
vaikams
Esame susidomėję, kiek valandų per parą vaikai skiria miegui. Paaiškėjo, jog 48 proc. vaikų per parą miega po 6-8 val. ar 9-12 val. (47 proc.) (3 pav.).
3% 48%
47%
2%
<6 val 6-8 val. 9-12 val >12 val.
3 pav. Vaikų nurodyta miego trukmė (proc.).
Paklausus vaikų, ar jiems lengva vakare uţmigti, net 81 proc. vaikų nurodė, jog jie uţmiega greitai, per 20-30 minučių ir tik šeštadaliui vaikų uţmigimui reikia 1 val.(15 proc.). Vos 4 proc. vaikų nurodė ilgesnę nei dviejų valandų ir daugiau uţmigimo trukmę (4 pav.).
81%
15% 3%
1%
taip, per 20-30 min. man reikia 1 val., kad užmigčiau
man reikia 2 valandų, kad užmigčiau man reikia daugiau nei 2 val. užmigti
4 pav. Vaiko nurodyta užmigimo trukmė (proc.).
Vaikų buvo paprašyta paţymėti prieţastis, kurios trukdo uţmigti. Vaikai nurodė labai įvairias prieţastis, kurių pasiskirstymas – margas. Tačiau daugiausiai vaikų užmigti trukdė įtampa ir didelis
krūvis mokykloje bei prasti pažymiai (47,9 proc.), kas penktam vaikui užmigti trukdė santykiai su draugais (12 proc.) ir santykiai šeimoje (10,6 proc.) (5 pav.).
3% 8% 8% 7% 3% 20,5% 10,6% 39,9% 12%
įtampa ir didelis krūvis mokykloje santykiai su draugais santykiai su su mokytojais santykiai šeimoje
prasti pažymiai mokykloje intensyvi popamokinė veikla soti, vėlyva vakarienė alkis
kita
5 pav. Vaikų nurodytos priežastys trukdančios laiku užmigti (proc.).
Taip pat vaikų buvo paprašyta paţymėti namų aplinkos prieţastis, kurios trukdo uţmigti. Iš visų penkių nurodytų prieţasčių, daţniausiai vaikams uţmigti trukdė vakarojimas prie televizoriaus (49 proc.) ir ţaidimai kompiuteriu (24 proc.).
kartus per savaitę televizorių prieš miegą ţiūri 73 (17 proc.) vaikų, 95 (21,9 proc.) vaikų ţaidţia kompiuterinius ţaidimus, iš kurių penktadalis (21,9 proc.) kompiuterinius ţaidimus ţaidţia kelis kartus per savaitę. Vos 3,5 proc. vaikų televizoriaus prieš miegą neţiūri.
Be to, 14 proc. vaikų uţmigti trukdė broliai ar seserys, kurie eina miegoti vėliau (6 pav.).
49%
24% 2%
14% 11%
ilgi vakarojimai prie TV ilgi žaidimai komiuteriu namuose dažnai būna svecių
miegi su broliais (seserimis), kurie miegoti eina vėliau namuose daug triukšmingų garsų
6 pav. Namų aplinkos priežastys trukdančios vaikams laiku užmigti (proc.).
Vadinasi, vaikams užmigti trukdo tiek psichologiniai, tiek ir namų aplinkos veiksniai. Dažniausiai užmigti trukdo įtampa ir didelis krūvis mokykloje (39,9 proc.), vakarojimas prie televizoriaus (49 proc.) ir žaidimai kompiuteriu (24 proc.).
3.3.
Vaikų savijautos priklausomybė nuo miego kokybės
Apklausos duomenimis dauguma (56,6 proc.) vaikų atsikelia ryte patys arba paţadinti ţadintuvo ir net pusę jų (43,2 proc.) rytais pakelia tėvai. Bet 26 proc. vaikų rytais atsikelti reikia pastangų ir raginimų.
Nors dauguma tirtų vaikų išmiega vidutiniškai po 9 valandas, tačiau tik pusė jų ryte atsikelia pailsėję (46,4 proc.) ir panašus procentas nurodo, kad ryte jiems trūksta poilsio (35,7 proc.).
Blogas miegas veikia vaikų elgesį, net 56,6 proc. vaikų tai nurodė anketoje, o kas penktas (22,2 proc.) vaikas neţinojo atsakymo į šį klausimą.
Iš 433 tyrime dalyvavusių vaikų, 116 (28 proc.) nurodė, jog miega gerai. Kiti vaikai nurodė įvairias būsenas, kaip jaučiasi kuomet neišsimiega: 19 proc. vaikų būna pikti ir irzlūs, 13 proc. vaikų
nenori mokytis ir dirbti jokių darbų, 12 proc. vaikų erzina aplinkiniai, o tik 5 proc. vaikų darbingumas nekinta (7 pav.). 19% 12% 10% 4% 13% 7% 5% 2% 28%
piktas, irzlus erzina aplinkiniai
esi labai ramus, tylus nenori su niekuo bendrauti
nenori mokytis ir dibti jokių darbų galvoji ikaip greičiau atsidurti lovoje mano elgesys ir darbingumas nekinta kita
aš miegu gerai
7 pav. Vaikų nurodyta būsena blogai išsimiegojus (proc.).
Tyrime dalyvavusių vaikų paklausėme, kaip jie jaučiasi pirmų trijų pamokų metu. Ketvirtadalis vaikų (24,7 proc.) pirmų trijų pamokų metu jaučiasi apsnūdę, 22,1 proc. vaikų negali susikaupti, nes nori miego. Tačiau lygiai tiek pat: 22,1 proc. vaikų per pirmas pamokas jaučiasi energingi (8 pav.).
22,1%
11,2%
22,1% 19,8%
24,7%
negaliu susikaupti, nes noriu miego per pirmas pamokas snaudžiu esu energingas gerai įsisavinu pateiktą medžiagą nežinau
Taigi, daugiau nei pusė (56,6 proc.) vaikų mano, jog blogas nakties miegas veikia jų elgesį, o 21,4 proc. vaikų tai neigia (9 pav.).
56,5% 21,4%
22,1%
taip ne nežinau
9 pav. Vaikų nuomonė apie blogo miego poveikį jų elgesiui (proc.).
Dţiugu tai, kad didesnės dalies vaikų (58,4 proc.) galvos skausmai rytais nevargina, o šį simptomą juntantys kiekvieną rytą teigia vos 2,6 proc. vaikų (10 pav.).
2,6% 6,7% 5,9% 10,9% 15,4% 58,4%
kiekvieną rytą kelis kartus per savaitę 1 kartą per savaitę kelis kartus per mėnesį
kelis kartus per kelis mėnesius galvos skausmai rytais nevargina
10 pav. Vaikų nurodytas galvos skausmų dažnumas (proc.).
Norėdami įvertinti esamą vaikų savijautą, paklausėme apie juos varginančias sveikatos problemas. Pastebėjome, kad ketvirtadalis (23,5 proc.) vaikų skundţiasi antsvoriu, 19 proc. regėjimo
