MOKSLO ĮRODYMAIS GRĮSTOS SLAUGOS TAIKYMAS PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

ERIKA DAUKINTYTĖ

MOKSLO ĮRODYMAIS GRĮSTOS SLAUGOS TAIKYMAS

PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE

Magistro studijų programos ,,Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. dr. Aurelija Blaževičienė

TURINYS

1.1. Slaugos mokslo atsiradimo istorija ... 12

1.2. Mokslo įrodymais grįstos praktikos koncepcija ... 13

1.3. Mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika ... 14

1.4. Mokslo įrodymais grįstos slaugos praktikos įgalinimas ... 15

1.5. Mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika pirminėje sveikatos priežiūroje ... 18

1.6. Įrodymais grįstos praktikos padėtis Lietuvoje ... 21

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo organizavimas ... 23

2.2. Tiriamųjų atranka ... 24

2.2.1. Tyrimo instrumentas ... 24

2.3. Tyrimo etika ... 26

2.4. Tiriamųjų socialinės demografinės charakteristikos ... 26

2.5. Duomenų analizės metodai ... 27

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Bendruomenės slaugytojų įgūdžiai susiję su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu pirminėje sveikatos priežiūroje jų pačių požiūriu ... 28

3.2. Bendruomenės slaugytojų požiūris ir kompetencija susijusi su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu pirminėje sveikatos priežiūroje ... 32

3.2.1. Bendruomenės slaugytojų požiūrio vertinimas ... 32

3.2.2. Bendruomenės slaugytojų kompetencijos vertinimas ... 35

3.3. Veiksniai sąlygojantys mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą pirminėje sveikatos priežiūroje ... 39

3.3.1. Organizacinės kliūtys ... 39

3.3.2. Komunikacinės kliūtys ... 43

3.3.3. Mokslinių tyrimų pritaikymo klinikinėje praktikoje kliūtys ... 46

3.3.4. Mokslinių tyrimų kokybės vertinimo kliūtys ... 50

IŠVADOS ... 58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59

MOKSLO PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS ... 60

SANTRAUKA

Erika Daukintytė. Mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje.

Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 67 p.

Darbo tikslas: Įvertinti mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą priminėje sveikatos priežiūroje

bendruomenės slaugytojų požiūriu.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti slaugytojų įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu PSP jų pačių požiūriu.

2. Įvertinti slaugytojų požiūrį ir kompetenciją į mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą PSP. 3. Įvertinti veiksnius sąlygojančius mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą PSP.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais Kauno miesto

poliklinikoje. Tiriamieji – Kauno miesto poliklinikoje dirbantys bendruomenės slaugytojai. Iš viso paruošta ir išdalinta 142 anketos. Pilnai užpildytos ir tinkamos vertinimui grįžo 130 anketų (atsako dažnis 91,5 proc.). Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudoti standartizuoti Mokslo įrodymais grįstos praktikos ir Kliūčių skalės klausimynai.

Darbo išvados: 1. Bendruomenės slaugytojai savo įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos

slaugos naudojimu klinikinėje veikloje vertina vidutiniškai. Jaunesnio amžiaus, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir mažesnę profesinę bei darbinę patirtį PSP turintys respondentai savo įgūdžius naudoti mokslinę informaciją vertino statistiškai reikšmingai geriau. 2. Statistiškai reikšmingai dažniau jaunesnio amžiaus, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir mažesnę darbinę bei profesinę patirtį turintys PSP bendruomenės slaugytojai dažniau pritaiko mokslo įrodymus praktikoje. 3. Remiantis tyrimo duomenis, galime teigti, kad dominuojančios kliūtys taikant mokslo įrodymais grįsta slaugos praktiką buvo laiko trūkumas ir prasti mokslinių duomenų analizės bei rezultatų nagrinėjimo įgūdžiai.

ABSTRACT

Erika Daukintytė. The application of evidence-based nursing in primary health care. Master’s thesis.

Supervisor – Prof. Dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 67 p.

Aim of the study: To evaluate the application of evidence-based practice in primary health care from

the perspective of community nurses.

Research tasks:

1. To analyse the skills of nurses in applying evidence-based practice in PHC from their own perspective.

2. To evaluate the attitudes and competencies of nurses towards the application of evidence-based practice in PHC.

3. To evaluate the factors that determine the application of evidence-based practice in the PHC.

Methodology: The research was conducted between the months of September and December of the

year 2019 at the Kaunas city Primary Health Care centre. Participants – community nurses working at Kaunas city Primary Health Care centre. During the research, 142 questionnaires were distributed. 130 questionnaires were returned fully completed and suitable for evaluation (response rate 91.5%). The method used is an anonymous questionnaire. Research instruments – standardized Evidence-Based practice questionnaire and Barriers Scale questionnaire were used for the study.

Conclusions: 1. Community nurses rate their skills related to the use of evidence-based nursing in

clinical practice on average. Younger respondents with higher university education and less work and professional experience in primary care rated their skills in using scientific information statistically significantly better. 2. Statistically, younger nurses with higher university education and less work and professional experience are more likely to apply scientific evidence in practice. 3. Based on research data, we can state that the predominant barriers to the application of evidence-based nursing practice were lack of time and poor skills in analysing scientific data and results.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei Prof. dr. Aurelijai Blaževičienei už geranorišką pagalbą, patarimus bei rekomendacijas ruošiant magistro baigiamąjį darbą. Noriu padėkoti už suteiktas žinias, skatinimą tobulėti bei tikėjimą manimi.

Labai dėkoju tyrime dalyvavusių pirminės sveikatos priežiūros centrų administracijai už bendradarbiavimą, ir visiems slaugytojams, kurie sutiko dalyvauti tyrime.

SANTRUMPOS

PSO – pasaulio sveikatos organizacija;

PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras; PSP – pirminė sveikatos priežiūra;

ISP – išplėstinė slaugos praktika; SN – standartinis nuokrypis;

p – statistinio reikšmingumo lygmuo; n – imties dydis (absoliutūs skaičiai); vid. – aritmetinis vidurkis;

pav. – paveikslas; proc. – procentai; krit. – kriterijus; pad. – padalinys.

ŽODYNĖLIS

Bendruomenės slaugytojas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės

slaugos specializaciją [1].

Išplėstinės slaugos slaugytojas – asmuo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir

akušerijos praktikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [2].

Mokslo įrodymais grįsta praktika – geriausių turimų mokslo žinių ir klinikinių įgūdžių

integravimas į sveikatos priežiūros sistemą sprendžiant klinikines problemas. Ši veikla suteikia sveikatos priežiūros specialistui galimybę kritiškai įvertinti mokslinių tyrimų duomenis, klinikines gaires ir kitus informacinius šaltinius, kurie padėtų teisingai nustatyti klinikinę problemą, užtikrintų aukščiausią medicininių paslaugų kokybę priimant sprendimus dėl individualių pacientų sveikatos priežiūros [3].

PICO metodas – įrodymais grįstos praktikos metodas naudojamas apibrėžti ir atsakyti į

iškeltą klinikinį klausimą susijusį su paciento problema. PICO akronimas reiškia: P – pacientas, populiacija (angl. patient, population), I – intervencija (angl. intervention), C – palyginimas (angl. comparison), O – rezultatai (angl. outcomes) [4].

ĮVADAS

Mokslo įrodymais grįsta klinikinė praktika yra laikoma viena iš svarbiausių šių laikų sveikatos priežiūros organizacijos sričių, kuri pritaikoma visame pasaulyje. Prieš daugelį metų mokslininkai pastebėjo, jog sisteminis mokslo įrodymų naudojimas praktikoje pagerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, užtikrina pacientų saugumą ir autonomiškumą, gydymo efektyvumą bei kokybišką atsistatymą po jo. Formuojant platesnį požiūrį į efektyvų įrodymais grįstos praktikos naudojimą, ji pradėta taikyti įvairiose profesinėse srityse, įskaitant ir slaugą [5,6].

Tobulėjant slaugos mokslui kinta ir slaugytojo vaidmuo sveikatos sistemoje. Slaugytojas tampa kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas gebantis suteikti aukštos kokybės slaugos paslaugas pacientams, kurios būtų remtos ne specialisto nuojauta, o mokslo žiniomis [7]. Nors mokslo įrodymais grįstos slaugos įgyvendinimui reikia skirti daug laiko, pastangų ir nuolatinio darbo bei išteklių, tačiau pasiekti rezultatai pateisina visus lūkesčius. Pastebėta, jog mokslo įrodymai lemia aukštesnės kokybės slaugos paslaugas, mažesnį klinikinių klaidų dažnį, didesnį slaugytojų pasitenkinimą darbu, geresnius pacientų sveikimo rezultatus, mažesnes sveikatos priežiūros įstaigos išlaidas bei keičia tradicinį požiūrį į slaugą [8].

Bendruomenės slaugytojai yra plataus profilio specialistai, turintys klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių bei pedagogikos žinių. Pagal savo kompetenciją jie konsultuoja įvairiais slaugos ir sveikatinimo klausimais, atlieka įvairias medicinines intervencijas, bendrauja ir bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais. Dėl didėjančio pacientų srauto, bendruomenės slaugytojai susiduria su vis sudėtingesnėmis sveikatos priežiūros situacijomis, kurios reikalauja kritinio mąstymo, naujausių mokslu grįstų žinių bei nuolatinio profesinio tobulėjimo [9]. Todėl labai svarbu, jog bendruomenės slaugytojai ne tik norėtų, bet ir gebėtų užtikrinti saugią, aukštos kokybės sveikatos priežiūrą savo pacientams.

Nors apie mokslo įrodymų pritaikymą klinikinėje praktikoje yra vis daugiau diskutuojama, tačiau pastebėta, jog slaugos praktikoje jis yra nepakankamas. Apie 30-40 proc. pirminės sveikatos priežiūros pacientų negauna moksliškai įrodytos informacijos apie savo sveikatą iš bendruomenės slaugytojų [10]. Tyrimai rodo, jog tik 18 proc. klinikinių sprendimo priėmimo ir rekomendacijų pirminėje priežiūroje sudaro mokslo įrodymai [11]. Todėl kyla problema, jog mokslo įrodymų pritaikymas yra nepakankamas. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog vyresnio amžiaus bendruomenės slaugytojai yra linkę rečiau skaityti mokslinio pobūdžio žurnalus bei straipsnius, jie remiasi savo žiniomis įgytomis dar medicinos mokyklose, kurios jau nebeatitinka šių dienų slaugai keliamų standartų. Todėl, dėl pasenusių žinių nebelieka kokybiškos pacientų priežiūros ir slaugos [8]. Dažniausios priežastys, dėl kurių slaugytojai riboja mokslo pritaikymą praktikoje, įvardijamos, kaip

laiko bei motyvacijos stoka, techninių įgūdžių trūkumas, nemokėjimas suprasti ir interpretuoti mokslinių tyrimų rezultatų bei išvadų [12].

Anot Lietuvos Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairių, slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas [13]. Atsižvelgiant į tarptautinius slaugos mokslo prioritetus bei principus yra naudinga ir reikšminga plėtoti Lietuvos slaugos mokslą visuose sveikatos priežiūros sektoriuose.

Temos aktualumą sudaro tai, jog šių laikų sveikatos priežiūros sistema yra orientuota į pacientą. Svarbiausias tikslas yra suteikti pacientams geriausią įmanomą priežiūrą priklausomai nuo jų poreikių. Norint užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas tam yra reikalingos mokslo įrodymais grįstos žinios ir klinikinė patirtis, kurias reikia nuolat tobulinti.

Mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje yra mažai analizuota tema Lietuvoje. Apie tai randama nedaug mokslinių publikacijų, kuriose būtų nagrinėjamas bendruomenės slaugytojų požiūris, įgūdžiai ir kompetencija susiję su mokslo įrodymų taikymu bei sąlygojančių veiksnių pasireiškimas. Todėl, dėl šios priežasties buvo pradėtas šis tyrimas.

Darbo tikslas: įvertinti mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą priminėje sveikatos priežiūroje

bendruomenės slaugytojų požiūriu.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti slaugytojų įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu PSP jų pačių požiūriu.

2. Įvertinti slaugytojų požiūrį ir kompetenciją į mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą PSP.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Slaugos mokslo atsiradimo istorija

Slauga visais laikais buvo įvardijama, kaip biomedicinos sritis susijusi su sveikatos stiprinimu, palaikymu ir atkūrimu. Kaip ir kitos įvairios mokslo kryptys, taip ir slauga turi seną istoriją grindžiamą faktais, kurie pažymi slaugos, kaip mokslo pažangą ir kaitą sveikatos priežiūroje. Kiekvienas kompetentingas specialistas dirbantis šioje srityje turi ne tik žinoti slaugos teoriją, kurią palaipsniui integruoja į praktiką, tačiau taip pat privalo suprasti slaugos, kaip mokslo kūrimosi aspektus. Slaugos istorijos analizavimas padeda suprasti, kaip ši sveikatos priežiūros sritis buvo perduodama iš kartos į kartą, kokie reikalavimai buvo keliami slaugytojams bei kaip kito jų vaidmuo ankstesniais laikais ir dabar [14,15].

Kalbėti apie tradicinės slaugos istoriją nėra lengva, nes ankstesniais laikais ji buvo neatsiejama sritis nuo bendrosios medicinos istorijos. Anksčiau slauga buvo prilyginta rūpinimusi sergančiuoju ar sužeistuoju asmeniu, todėl buvo manoma, kad moterys geriausiai tiko šiam darbui dėl savo motiniškos prigimties – rūpintis vaikais ir savo artimaisiais [16]. Manoma, jog pirmieji slaugos, kaip profesijos aspektai atsirado Romos imperijos laikais, kuomet apie 350 m. pr. Kr. Šv. Bazilijus iš Cezarėjos galimai įkūrė pirmąją ligoninę. Slauga, kaip atskira profesija tapo jau krikščionybės laikotarpiu. Lietuvoje ligonius namuose slaugydavo kaimo močiutės ir vienuolės. Naujųjų amžių pradžioje prasidėjo ligonių slaugos laikotarpis Lietuvoje [15].

Analizuojant slaugos mokslo istoriją negalima nepaminėti garsiosios Florence Nightingale nuopelnų į šios profesijos plėtrą, kurie visiems laikams pakeitė požiūrį į slaugą. Ji buvo pirmoji asmenybė, kuri tvirtai tikėjo, jog slauga yra autonomiška profesija turinti teisę rūpintis sergančių žmonių sveikata [17]. Florence Nightingale buvo kilusi iš visuomenei gerai žinomos ir pasiturinčios šeimos. Ji buvo tvirtai nusprendusi savo gyvenimą paaukoti tarnavimui žmonėms, tačiau šeima nepritarė tokiam jos sprendimui bei šią specialybę laikė negarbinga. Nepaisant to, ji išvyko mokytis slaugos į Vokietiją, vėliau mokslus tęsė Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje [18]. 1854 metais prasidėjus Krymo karui, Florence Nightingale kartu su dar 38 slaugytojomis atvyko į Turkiją padėti sužeistiesiems karo metu. Ji pastebėjo, jog sužeistieji buvo gydomi ir slaugomi antisanitarinėmis sąlygomis, todėl žmonės šioje ligoninėje mirdavo ne tik nuo žaizdų, bet ir nuo įvairių infekcinių ligų. Įvertinusi situaciją, surinkusi ir susisteminusi duomenis ji sukūrė protokolą, kurio tikslas buvo palaikyti švarią ligoninės aplinką, teikti švarų vandenį bei kokybišką maistą. Per šešis mėnesius Florence Nightingale ir jos slaugytojų komandos dėka mirtingumas dėl įvairių infekcijų sumažėjo nuo 60 iki 2,2 proc. [19,20]. Per savo karjerą ji parašė daugybę knygų slaugos tematika, atliko įvairiausius tyrimus, kuriais siekė pagerinti ligonių fizinę ir psichologinę sveikatą bei sumažinti

mirčių skaičių nuo įvairių infekcijų, todėl neretai ji yra įvardijama kaip pirmoji slaugos specialistė, kuri pradėjo remtis mokslo įrodymais grįsta praktika slaugoje. 1860 metais ji įsteigė slaugos mokyklą, kuri buvo pirmoji slaugos mokykla pasaulyje, pakeisdama požiūrį į slaugą, kaip į visuomenės gerbiamą profesiją [20].

Taigi, kiekvienas savo srities specialistas turi žinoti dirbamos specialybės istoriją. Nepaisant visų naujovių kiekviename moksle yra likę tam tikri pricipai, kurie buvo suformuluoti dar senais laikais ir naudojami iki šiol. Kalbant apie slaugą, galima pastebėti kokią pažangą per amžius padarė slaugos mokslo puoselėtojai, kol ji tapo visiškai laisva ir visuomenės gerbiama specialybe.

1.2. Mokslo įrodymais grįstos praktikos koncepcija

Šiuolaikinis požiūris į pacientą remiasi jo poreikių ir vertybių išsaugojimu priimant tam tikrus su jo sveikata susijusius klinikinius sprendimus. Sveikatos priežiūros specialistai siekdami užtikrinti kuo geresnę paciento priežiūrą naudojasi mokslo žiniomis, kurių pagrįstumas remiasi atliktais mokslininkų tyrimais. Tačiau dar prieš atsirandant šios veiklos koncepcijai, dauguma gydytojų rėmėsi tik savo ar kitų kolegų patirtimi bei nuojauta ir tai ko išmoko iš savo mokytojų mokydamiesi medicinos mokykloje [21].

Įrodymais pagrįsta praktika anksčiau buvo įvardijama kaip įrodymais grįsta medicina, kuri yra visos šios mokslinės veiklos pradininkė. Primityvūs eksperimentai medicinoje prasidėjo jau 1753 metais, kuomet škotų kilmės chirurgas James Lind paskelbė savo klinikinių tyrimų rezultatus apie vitamino C naudą gydant skorbutą [22]. Tačiau nepaisant visų prieš tai buvusių tyrimų, mokslo įrodymų atradimo sveikatos priežiūroje tėvu yra laikomas profesorius Archibald Cochrane [23]. Šis garsus mokslininkas tvirtai tikėjo ir teigė, jog jokia medicininė intervencija neturėtų būti atliekama sergančiajam, nebent yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jos veiksmingumą ir tinkamumą. Anot A. Cochrane, klinikinės medicinos sprendimai turi būti apgalvoti, sistemingi ir moksliškai pagrįsti [24]. 1993 metais įvairių sričių mokslininkai sukūrė duomenų bazę, kurioje buvo talpinami įvairiausi moksliniai straipsniai medicinos tematika. Šis tinklapis buvo pavadintas Cochrano duomenų baze už profesoriaus A. Cochrano nuopelnus atsitiktinių imčių tyrimuose [25].

XX a. 9-ame dešimtmetyje Gordon Guyatt ir jo komanda nesutiko su skleidžiama idėja, jog įrodymais grįsta medicina yra įvardijama, kaip medicininiai sprendimai priimami remiantis nuojauta, nesistemine klinikine patirtimi ir patofiziologiniu pagrindimu, todėl 1990 metais buvo sukurtas terminas ,,įrodymais grįsta medicina“, kuris apibrėžė mokslu pagrįstų žinių rekomendacijas gydyme [26]. Kanadiečių kilmės gydytojas David L. Sackett 1996 paaiškino, jog įrodymais grįstas klinikinis sprendimas yra ne tik mokslinių tyrimų, bet ir klinikinės patirties derinys atsižvelgiantis į paciento poreikius (1pav.) [21,25]. Nuo to laiko įrodymais grįstas sprendimų priėmimas buvo priimtas ir kitose

sveikatos priežiūros srityse – slaugoje, odontologijoje, psichologijoje, socialiniame darbe, visuomenės sveikatoje ir kt. Mokslo įrodymais grįsta medicina tapo mokslo įrodymais grįsta praktika, kurios siekis pritaikyti tarpdisciplininės komandos funkcijas paciento gydyme ir priežiūroje [27].

1 pav. Įrodymais grįstos praktikos modelis [21]

Taigi, mokslo įrodymais grįsta praktika tampa vis svarbesne paradigma sveikatos priežiūros sistemoje, kuri remiasi klinikinės praktikos problemų sprendimu, požiūriu į pacientą, kaip į žmogų, o ne gydymo objektą. Tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos savo darbą išmanančių specialistų mokančių ne tik naudotis, bet ir gebančių pritaikyti naujausius tyrimus savo klinikinėje veikloje. Tuo turi domėtis, ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai, kurie taip pat atlieka svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.

1.3. Mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika

Slaugos mokslui tobulėjant, tuo pat metu yra keliami didesni reikalavimai ir slaugytojams, kurie sudaro bene didžiausią sveikatos priežiūros darbuotojų grupę. Šių laikų slaugytojas turi labai daug kompetencijų leidžiančių jam aktyviai dalyvauti paciento priežiūroje ir spręsti ne tik slaugos problemas, bet ir orientuotis į pacientą, jo poreikius bei sveikatos gerinimą. Tačiau tam reikalingas nuolatinis tobulėjimas, kvalifikacijos kėlimas, profesinės kompetencijos tobulinimas, kurių pasiekiama domintis naujausiais moksliniais tyrimais slaugos tematika.

Mokslinių tyrimų pritaikymas slaugos praktikoje, tikriausiai, vienas didžiausių įvertinimų slaugytojų profesijai šiais laikais, todėl, kad slauga laikoma, kaip atskira ir profesionali disciplina, kuriai reikalingas moksliškas problemų sprendimo pagrindimas [28]. Mokslo įrodymais grįsta slauga – slaugos priežiūra, paremta geriausiomis turimomis mokslo žiniomis ir tų žinių integravimu į slaugą.

Ši praktika reikalauja, jog slaugytojai kritiškai vertintų svarbius mokslinių tyrimų duomenis ir įgyvendintų juos klinikinėje praktikoje [29]. Šis teorinis pagrindimas verčia slaugytojus atsisakyti tradicinės slaugos, kuri perduodama iš kartos į kartą ir skatina remtis naujausiu mokslinių tyrimų metodu.

Kaip anksčiau buvo minėta, Florence Nightingale yra laikoma mokslo įrodymų slaugoje atsiradimo pradininke, kuri atliko įvairius eksperimentus ir kritiškai įvertino, kaip nešvari aplinka paveikia paciento sveikatą ir įtakoja gijimo rezultatus. Taip pat vertino statistinius duomenis bandydama suprasti ir numatyti pacientų sergamumo ir mirtingumo rodiklius [30]. Nors mokslo grįstos praktikos koncepcija dar buvo nežinoma, tačiau jau XIX a. pradžioje prasidėjo pirmosios slaugos, kaip mokslu remtos, specialybės atsiradimo gairės.

Remiantis Nacionaline Mokslų akademija, 2020 metais 90 proc. klinikinių sprendimų turės būti paremti moksliniais įrodymais [31]. Atsižvelgiant į slaugos mokslo paklausą šiuo metu, yra labai svarbu, jog mokslinės literatūros ieškojimas ir pritaikymas klinikinėje veikloje būtų puoselėjamas jau studijų metu. Slaugos specialybės studentai mokosi klinikinių įgūdžių, rašo slaugos planus, mokosi ligų patofiziologiją, vaistų sąveikas bei daug kitų dalykų [32]. Tai būsimi specialistai, kurie daugiausiai laiko praleis su pacientu, todėl jų žinios ir sprendimai turi būti grįsti mokslu. Andre su bendraautoriais išsiaiškino, jog slaugos bakalauro studentams trūksta žinių ir įgūdžių taikant mokslu grįstą praktiką, todėl, autorių teigimu, slaugos studijų programos turėtų būti labiau integruotos į kritinio mąstymo formulavimą bei mokslišką klinikinių problemų sprendimo priėmimą [33].

Atliktų tyrimų metu pastebėta, jog mokslinis problemų sprendimo priėmimas slaugytojų darbe turi teigiamą ryšį visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Pastebėta, jog mokslo įrodymais grįstos slaugos praktikos taikymas gerina pacientų sveikimo rezultatus, didina pacientų pasitenkinimą slaugos paslaugomis bei mažina klaidų tikimybę. Taip pat prisideda prie slaugos mokslo vystymosi, išlaiko slaugos praktiką patikima ir savarankiška specialybe, padidina pasitikėjimą sprendimų priėmimo kontekste [34, 35, 36].

Taigi, slauga nėra gydytojų paliepimų vykdymas, tai yra mokslas turintis puikiai išvystytą pacientų priežiūros sistemą, kurioje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai – slaugytojai. Matome, jog mokslo įrodymai slaugoje turi didžiulę reikšmę sveikatos priežiūros sistemoje, todėl tik nuo pačių slaugytojų požiūrio, žinių ir kompetencijos priklausys, kokį indėlį jie įdės į tolimesnio proceso diegimą sveikatos priežiūroje.

1.4. Mokslo įrodymais grįstos slaugos praktikos įgalinimas

Įrodymais grįsta slaugos praktika tapo saugios, kokybiškos priežiūros ir optimalių paciento poreikių ir sveikimo rezultatų pasiekimo standartu. Yra įvairių modelių ir sistemų, kuriomis

vadovaudamiesi sveikatos priežiūros specialistai integruoja mokslo įrodymus savo veikloje [37]. Nepaisant šios svarbios pažangos, mokslo įrodymų pritaikymas klinikinėje veikloje yra vis dar sunkiai įgyvendinamas. Atliktų tyrimų metu pastebėta, jog dauguma sveikatos priežiūros specialistų vengia taikyti mokslo įrodymus dėl laiko ir motyvacijos stokos, nepakankamų statistinių žinių ir įgūdžių, neigiamo kolegų požiūrio ir kitų priežasčių [38,39]. Todėl mokslininkai, siekdami tobulinti pažangią sveikatos priežiūrą kuria strategijas ir metodus padėsiančius skatinti įrodymais grįstą praktiką visose disciplinose [37,40].

Norint priimti klinikinius sprendimus turinčius mokslinę vertę, reikia laikytis sistemingo ir cikliško proceso padėsiančio pasiekti geriausius rezultatus. Melnyk kartu su bendraautoriais išskyrė septynių žingsnių procesą padėsiantį palengvinti klinikinių sprendimų priėmimą ir užtikrinti geriausius rezultatus slaugos procese (1 lentelė).

1 lentelė. Septynių žingsnių procesas taikant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką [41]

Žingsnis Apibūdinimas

0 ,,Tyrinėjimo dvasios“ ugdymas

1 Klinikinio klausimo formulavimas (PICO metodu)

2 Mokslinių tyrimų paieška

3 Kritinis mokslinių tyrimų vertinimas

4 Mokslinių tyrimų integravimas į klinikinę praktiką atsižvelgiant į paciento poreikius 5 Mokslu grįstos praktikos rezultatų vertinimas

6 Moksliškai paremtų rezultatų skleidimas ir viešinimas

Considine J. kartu su bendraautoriais taip pat patvirtina, jog sėkminga mokslinių tyrimų paieška prasideda nuo aiškaus klausimo suformulavimo, kuriuo stengiamasi išnagrinėti svarbią ir reikšmingą problemą ar vyraujantį reiškinį. Iškeltas klausimas pagrindžia, kas yra žinoma apie problemą, ką norima sužinoti ir kodėl to reikia. Kitas žingsnis, atliekama paieška naudojantis duomenų bazėmis, surasta informacija kritiškai vertinama, nustatomas duomenų patikimumas, kokybė bei aktualumas. Vėliau įvertinama, ar rasti duomenys yra tinkami pritaikyti klinikinei veiklai, ar bus pasiekti norimi rezultatai atsižvelgiant ne tik į ligą, bet ir į pacientą bei jo poreikius. Tuomet, priimamas galutinis sprendimas, vertinami rezultatai [42].

Vis dėl to, sėkmingas rezultatų gavimas priklauso nuo tyrimo klausimo suformulavimo tikslumo, kuriuo siekiama išanalizuoti tam tikrą klinikinę slaugos problemą. Vienas dažniausiai naudojamų metodų padedančių tinkamai suformuluoti ir atsakyti į klausimą yra PICO metodas, kuris buvo sukurtas 1995 metais [43]. PICO akronimas verčiant į lietuvių kalbą reiškia:

 P – problema, pacientas, populiacija (angl. problem, patient, population), individualaus paciento arba populiacijos charakteristikos;

 I – intervencija (angl. intervention), tiriamoji intervencija – gydymo, slaugos, diagnostinio įvertinimo, poveikio, prognozuojamas veiksnys;

 C – palyginimas (angl. comparison), kitai kontrolinei pacientų grupei taikoma alternatyvi intervencija arba ,,placebo“ efektas;

 O – rezultatai (angl. outcome), kokio rezultato tikimasi – sumažėję arba išnykę sveikatos sutrikimo simptomai [44,45].

Methley kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu įvertino kelias strategijas naudojamas klinikinių problemų sprendimo priėmimui. Vienareikšmiai, PICO metodas buvo nustatytas patikimiausiu, tiksliausiu ir tyrėjo laiką labiausiai taupančiu metodu ieškant mokslinės informacijos [46].

Šiais laikais mokslinių tyrimų kiekis yra nesuskaičiuojamas, jų galima rasti visuose duomenų bazėse, moksliniuose žurnaluose. Visiems sveikatos priežiūros specialistams yra labai svarbu mokėti atsirinkti tikslią, tinkamą ir kokybišką informaciją, kurios patikimumas įvertintas tam tikru reitingavimu [47]. Ieškant geriausių įrodymų remiamasi mokslo įrodymų piramide, kuri nurodo įrodymų lygmenį ir stiprumą ieškant mokslinių straipsnių slaugos tematika (2 pav.) [48].

2 pav. Mokslo įrodymų piramidė [48]

 Metaanalizė ir sisteminė apžvalga – labiausiai patikimi tyrimai, kurie vertina žmogaus sveikatos priežiūrą ir politiką tarptautiniu mastu ir pripažintas aukščiausiu įrodymais pagrįstos priežiūros standartu.

Metaanalizė

Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai Kohortiniai tyrimai Atvejo ir kontrolės tyrimai

Atvejų aprašymai Ekspertų nuomonė Sisteminė apžvalga

 Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai – pasižymi eksperimentine forma, kurios metu kelios grupės gauna skirtingas intervencijas, vėliau jų poveikis lyginamas tarpusavyje. Šie tyrimai laikomi labai patikimi, nes geba aiškiai apibrėžti ir aprašyti poveikį.

 Kohortiniai tyrimai – dažniausiai stebimi tam tikri rizikos faktoriai veikiantys tiriamąją grupę. Jokia intervencija, gydymas ar poveikis nėra taikomi.

 Atvejo ir kontrolės tyrimai – tiriamas asmuo, šeima arba grupė, gaunama informacija apie ankstesnes intervencijas. Intervencijos gali būti palygintos prieš ir po, nėra kontrolinės grupės. Šiuos tyrimus sunku pritaikyti platesnei visuomenės daliai.

 Ekspertų nuomonė – mažiausiai patikimi tyrimai, kurie gauti iš asmeninių idėjų, nuomonių. Tokie tyrimai nėra moksliškai pagrįsti [49].

Taigi, slaugytojai atlieka atsakingą ir svarbų vaidmenį pacientų priežiūroje ir slaugoje bei susiduria su įvairiomis klinikinėmis situacijomis, kurios reikalauja kritinio ir greito mąstymo. Todėl, yra labai svarbu ne tik žinoti, bet ir mokėti tinkamai ieškoti, atsirinkti, analizuoti ir interpretuoti patikimą mokslinę informaciją remiantis tam tikrais standartais.

1.5. Mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika pirminėje sveikatos priežiūroje

Pirminė sveikatos priežiūra yra daugiafunkcinė sistema sprendžianti kompleksines ir įvairaus pobūdžio problemas susijusias su pacientų medicininėmis, socialinėmis ir psichologinėmis problemomis [50]. Slaugytojai dirbantys šioje sveikatos priežiūros sistemoje turi labai daug atsakomybių, kurios verčia juos būti savo srities specialistais. Jie ne tik planuoja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą su kitais pirminės sveikatos specialistais, bet administruoja vaistų ir vakcinų skyrimą, atlieka vizitus į namus, priima tam tikrus sprendimus susijusius su paciento sveikatos pablogėjimu, užtikrina tinkamą slaugą, kokybišką procedūrų atlikimą, užsiima pacientų švietimu bei teikia emocinę pagalbą [51]. Tai yra prioritetinė sritis, nes 80 proc. visų problemų turi būti sprendžiama pirminėje sveikatos priežiūroje [52]. Savimi pasitikintis, motyvuotas, daug naujausių žinių turintis slaugytojas bus labiau gerbiamas ne tik savo kolegų, bet ir pacientų, kuriems reikia profesionalios pagalbos. Išskiriamos kelios priežastys, kodėl reikia taikyti mokslo įrodymais grįstą praktiką bendruomenės slaugoje:

 Ieškant mokslinių tyrimų bendruomenės slaugytojai tobulėja ir taip yra pagerinama pacientų priežiūra namuose, pirminės sveikatos priežiūros centruose;

 Sumažėja pacientų nepasitenkinimas bendruomenės slaugytojų teikiama informacija apie jų ligą, rizikos veiksnius, tų veiksnių mažinimą, profilaktiką;

 Gerėja pacientų gijimo rezultatai (slaugant pacientus namuose, kurie turi pragulas, padidėjusią griuvimo riziką ir kt.);

 Bendruomenės slaugytojai įgauna daugiau savarankiškumo priimant klinikinius sprendimus (nereikia šeimos gydytojo nuomonės tam tikrais medicininiais klausimais, į kuriuos slaugytojas pagal savo kompetenciją gali atsakyti pats);

 Bendruomenės slaugytojai įgauna daugiau pasitikėjimo savo jėgomis;

 Kuriamas teigiamas bendruomenės požiūris į slaugą, kaip į atskirą ir visavertį mokslą [53]. Naylor kartu su bendraautoriais atliko sisteminę apžvalgą ir pastebėjo, jog slaugytojai pritaikydami mokslo įrodymus pirminėje sveikatos priežiūroje pasiekia didesnį pacientų pasitenkinimą, gerėja gyvenimo kokybė, mažėja sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos, didėja bendruomenės slaugytojų savarankiškų sprendimo priėmimų vaidmuo [54].

Remiantis PSO, sveikatos gerinimas bendruomenėje priklauso nuo kokybiškų slaugos paslaugų, kurios paremtos mokslo įrodymais, tačiau norint pritaikyti šią praktiką kyla tam tikrų problemų [55]. Moshen kartu su bendraautoriais siekdami išsiaiškinti požiūrį ir kliūtis taikant mokslo įrodymus pirminėje sveikatos priežiūroje apklausė 200 bendruomenės slaugytojų. Jų požiūris į mokslo įrodymais grįstą slaugą buvo teigiamas, tačiau 54,2 proc. respondentų geriau remiasi tradiciniais metodais, nei juos keičia į mokslo įrodymus. Pagrindines kliūtis naudoti mokslo įrodymus respondentai įvardijo laiko stoką, nepakankamus išteklius mokslo įrodymų diegimui, sunkumus vertinant mokslinius straipsnius ir jų kokybę bei negalėjimą suprasti vartojamų statistinių terminų ir pateiktų duomenų [56].

Pereira kartu su bendraautoriais apklausė 119 bendruomenės slaugytojų ir išsiaiškino, jog daugiau 50 proc. yra girdėję apie mokslo įrodymais grįstą slaugą, jų požiūris į šios praktikos taikymą yra teigiamas ir dauguma respondentų tiki, jog mokslo įrodymų naudojimas klinikinėje veikloje pagerintų jų turimus įgūdžius. Tačiau daugiau nei pusė respondentų per pastaruosius du mėnesius mokslo įrodymų panaudojo nuo nulio iki trijų kartų [57].

Bostrom su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 42 pirminės sveikatos priežiūros slaugytojai. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog tik 7 proc. slaugytojų formuluoja klinikinį klausimą problemos tyrimui, 20 proc. ieško informacijos patikimose duomenų bazėse, 68 proc. naudoja kitus informacijos paieškos būdus, 37 proc. supranta atliktų tyrimų turinį, ir tik 22 proc. pritaiko mokslo įrodymus savo praktikoje [58]. Mokslininkai pastebi, nors slaugytojų požiūris į mokslo įrodymus yra teigiamas, tačiau dar nereiškia, jog tai yra integruojama į jų klinikinę praktiką.

Berland kartu su bendraautoriais atliko kokybinį tyrimą ir apklausė 20 pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų. Jų tikslas buvo išsiaiškinti slaugytojų požiūrį, žinias ir patirtį pirminėje sveikatos priežiūroje. Slaugytojų atsakymai pasiskirstė taip: ,,Kai tu tiek metų dirbi toje pačioje

vietoje, tu žinai, kas yra gerai, o kas yra blogai“, ,,Jeigu man kyla klinikinių klausimų, aš pasinaudoju slaugos vadovėliu“, ,,Jeigu nežinau kaip atlikti manipuliaciją, aš klausiu savo kolegės, kuri yra tai dariusi“, ,,Aš nenaudoju mokslo įrodymų, nes organizacijos (darbovietė) neduoda tam laiko“,

,,Kažkas man pasakė, jog nereikia naudoti dezinfekcinių servetėlių prieš injekcijas. Paklausus, kodėl, atsakymas buvo – nežinau, kažkur girdėjau“ [59].

Amani kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu apklausė 263 slaugytojus. Daugiau negu pusė respondentų nurodė, jog pagrindinės kliūtys susijusios su menku mokslo įrodymų pritaikymu klinikinėje veikloje yra asmeninės ir organizacinės priežastys. Organizaciniu lygmeniu buvo įvardytos šios kliūtys: 78,3 proc. žmogiškųjų išteklių trūkumas, 72,2 proc. nepakankama prieiga prie interneto darbe ir 70,0 proc. didelis darbo krūvis. Individualios kliūtys: 83,7 proc. nepakanka laiko skaityti mokslinę literatūrą, 68,8 proc. prastas kompiuterinis raštingumas [60].

Shifaza su bendraautoriais atliko tyrimą ir apklausė 198 slaugytojus. 32,1 proc. respondentų niekada netaiko mokslo įrodymų grįstos praktikos savo darbe. 56,6 proc. respondentų naudojasi internetu ieškant bendros informacijos apie klinikinę problemą, 26,6 proc. klausia savo kolegų patarimo, 8,7 proc. skaito medicininius žurnalus ir tik 5,1 proc. ieško mokslinės informacijos patvirtintose duomenų bazėse. Didžioji dalis pagrindines kliūtis įvardijo laiko stoką, motyvavimo stoką iš administracijos ir gydytojų bei neturėjimą teisės priimti klinikinius sprendimus savarankiškai [61].

Pastebėta, jog teigiama darbo aplinka pagerina suvokimą apie mokslo įrodymus, skatina duomenų rinkimą, rezultatų vertinimą, saugų integravimą į klinikinę veiklą ir slaugos kokybės pagerėjimą pacientų požiūriu [62]. Baird su bendraautoriais atlikto tyrimo metu išsiaiškino, jog bendruomenės slaugytojai turintys aukštąjį išsilavinimą turi daugiau įgūdžių vertinti mokslinę informaciją nei tie, kurie yra žemesnio išsilavinimo. Pastebėta, jog bendruomenės slaugytojai, kurie naudojasi mokslo įrodymais savo veikloje jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, sumažėja stresas darbe, mažesnė slaugytojų darbo kaita, didesnis įsitraukimas į savo profesiją, padidėjęs savarankiškumo jausmas. Taip pat, nustatytas ryšys tarp sumažėjusių sveikatos priežiūros išlaidų ir bendruomenės slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų mokslo įrodymų taikymo praktikoje [63]. Atlikus sisteminę apžvalgą autoriai pastebėjo, jog pakankamas laiko skyrimas, parama, padrąsinimas ir pripažinimas iš vadovų ir administratorių, autonomijos suteikimas taikant įrodymus, žinių ir kompetencijos tobulinimas konferencijose bei mokymuose, patogus naudojimasis duomenų bazėmis, gebėjimas analizuoti literatūrą, komandinis darbas aptariant mokslo įrodymus paskatintų slaugytojus dažniau ir efektyviau naudoti mokslo įrodymus bendruomenės slaugoje [64]. Analizuojant atliktus tyrimus pastebėta, jog nemaža dalis slaugytojų retai pritaiko mokslo įrodymus, turi nepakankamai žinių bei susiduria su įvairiomis kliūtis. Įvairių studijų metu pastebėta mokymų nauda pritaikant įrodymais grįstą informaciją klinikinėje veikloje. Tyrimuose dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų žinios, įgūdžiai ir pasitikėjimas taikyti mokslo įrodymus statistiškai reikšmingai padidėjo po mokymų [65,66,67]. Fei kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu naudodami tam tikrus mokymo metodus siekė padidinti mokslo įrodymų pritaikymą pirminėje

sveikatos priežiūroje. Tyrime dalyvavo šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai. Respondentai buvo suskirstyti į kontrolinę ir tiriamąją grupes remiantis komandiniu mokymosi principu. Kontrolinė grupė savarankiškai ieškojo mokslinės literatūros ir ją pritaikė arterinės hipertenzijos gydyme ir priežiūroje, tiriamoji grupė turėjo 8 savaičių kursus, kurių metu akis į akį buvo mokomi kaip reikia susiformuoti klinikinį klausimą ta pačia tema, kur ieškoti informacijos ir kaip pritaikyti ją praktikoje. Tyrimas parodė, jog tiriamosios grupės pacientų arterinis kraujo spaudimas buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, gydymas efektyvesnis bei pacientų pasitenkinimas gydymu ir slauga didesnis negu respondentų esančių kontrolinėje grupėje [68]. Todėl norint pritaikyti mokslo įrodymus, reikia gebėti išsikelti klinikinį klausimą ir susirasti tinkamą informaciją bet mokėti tinkamai ją pritaikyti klinikinėje veikloje.

Taigi, įvertinus atliktų studijų tyrimus galima teigti, jog slaugytojai susiduria su įvairiomis problemomis pritaikant mokslo įrodymus pirminėje sveikatos priežiūroje. Laiko trūkumas, motyvacijos stoka, administracijos nepalaikymas ir nemokėjimas ieškoti informacijos yra pagrindinės priežastys trukdančios integruoti mokslą į pirminės sveikatos priežiūros slaugos praktiką. Todėl būtų tikslinga rengti mokymus visiems sveikatos priežiūros specialistams, kurie būtų supažindinami ir mokomi kaip taisyklingai suformuluoti klinikinį klausimą, išsikelti problemą, ieškoti informacijos ir ją pritaikyti praktikoje.

1.6. Įrodymais grįstos praktikos padėtis Lietuvoje

Lietuvoje apie mokslo įrodymais grįstos slaugos pritaikymą pirminėje sveikatos priežiūroje yra atlikta nepakankamai tyrimų lyginant su užsienio mokslininkų darbais. Dėl kintančios sveikatos priežiūros sistemos yra keliami didesni reikalavimai slaugytojams, todėl jų parengimas turi atitikti tarptautinius reikalavimus. Remiantis bendrosios praktikos slaugytojo norma, visi slaugytojai turi taikyti Lietuvos Respublikoje tik sveikatos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus saugius tyrimo, diagnostikos ir slaugos metodus, įgyvendinti mokslo įrodymais pagrįstą praktiką, individualizuotą slaugą, atlikti biomedicininius tyrimus slaugos srityje, vykdyti slaugos mokslo ir praktikos sklaidą [69].

Slaugytojų kvalifikacijos tobulinimui ir naujų žinių gavimui yra rengiamos įvairios konferencijos, mokymai, stažuotės, kurių metu dalinamasi naujausia su slaugos tematika susijusi informacija. Taip pat, rengiami ISP specialistai, kurie įgyja naujausių žinių, pasižymi kritiniu mąstymu, geba diegti mokslo įrodymais grįstas inovacijas gerinant sveikatos priežiūros paslaugas asmens, jo šeimos, organizacijos ir sistemos lygmeniu [70].

Skarbalienė A. kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu siekė išanalizuoti slaugytojų žinias, požiūrį ir kliūtis įrodymais grįstos praktikos klinikinių sprendimų priėmimo

procese. Tyrime dalyvavo 233 respondentai. 51,9 proc. dažniausią priežastį, kodėl nenaudoja įrodymais grįstos praktikos įvardijo laiko stoką. Slaugytojai turintys didesnį darbo stažą turėjo neigiamą požiūrį į įrodymais grįstą praktiką. Slaugytojai, kurie lankė kursus žymiai geriau vertino savo sugebėjimus ieškant informacijos internete, analizuojant mokslinių straipsnių rezultatus ir jų pritaikymą klinikinėje veikloje, nei tie, kurie nelankė kursų [71].

Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko studentų apklausa, kurioje dalyvavo 400 respondentų (įvairių sveikatos mokslo sričių studentai). Į klausimą, ar jiems trūksta žinių apie tai, kas yra įrodymais grįsta medicina ir kaip ją galima pritaikyti kasdienėje praktikoje, daugiau nei 80 procentų respondentų atsakė teigiamai ir daugiau nei 90 procentų nurodė, jog, jų manymu, būtų naudinga į studijų procesą integruoti studijas apie įrodymais grįstą mediciną [72]. Galima pastebėti, jog poreikis taikyti mokslo įrodymus priklauso nuo amžiaus, todėl kuo anksčiau pradėjus formuoti mokslu grįstą koncepciją klinikinėje veikloje galima pasiekti geresnius sveikatos priežiūros rezultatus.

Apibendrinant literatūros analizę galima teigti, jog nepriklausomai nuo darbinės srities, mokslo įrodymų taikymas klinikinėje veikloje atneša geresnius rezultatus sveikatos priežiūroje. Bendruomenės slaugytojų, kurie dirba pirminėje sveikatos priežiūroje, žinios ir kompetencija turi būti aukščiausio lygio, todėl, kad yra sprendžiamos įvairaus pobūdžio medicininės, socialinės bei psichologinės problemos. Tai plataus profilio specialistai, kuriems mokslinė informacija ir žinios yra ypač reikalingos. Nors atliktų tyrimų metu, dauguma bendruomenės slaugytojų turi teigiamą požiūrį į mokslo įrodymus, tačiau pritaikymas praktikoje yra nepakankamas dėl asmeninių ir organizacinių veiksnių. Todėl yra būtinas ne tik bendruomenės slaugytojų mokymas ir tobulėjimo siekimas, bet ir visų sveikatos priežiūros organizacijų palaikymas ir parama slaugytojams plėtojantiems slaugos mokslą.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Kauno miesto poliklinikoje. Gautas raštiškas vadovo sutikimas atlikti tyrimą visuose 5 padaliniuose. Kauno miesto poliklinikos struktūrinė schema pateikta 3 paveiksle.

3 pav. Kauno miesto poliklinikos struktūrinė schema

Suderinus su visų padalinių Šeimos klinikos vyr. slaugytojomis – slaugos administratorėmis buvo apklausti bendruomenės slaugytojai dirbantys pirminėje sveikatos priežiūroje Šeimos klinikoje.

Tyrimo organizavimą sudarė šie etapai:

4 pav. Mokslinio tyrimo ,,Mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje” eigos struktūrinė schema

MOKSLINIO DARBO SKLAIDA

MOKSLINIO TYRIMO ATLIKIMAS, ANALIZĖ, REZULTATAI BEI IŠVADOS PILOTINIO TYRIMO VYKDYMAS

BIOETIKOS CENTRO IR TYRIMO INSTRUMENTO AUTORIŲ LEIDIMŲ GAVIMAS TYRIMO INSTRUMENTO PARINKIMAS

MOKSLINĖS LITERATŪROS PAIEŠKA IR ANALIZĖ DARBO TEMOS IR TYRIMO KLAUSIMO FORMULAVIMAS

Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinys Šančių padalinys Centro padalinys Kalniečių padalinys Šilainių padalinys

2.2. Tiriamųjų atranka

Tyrimui naudota paprastoji atsitiktinė imtis. Apklausos metu buvo išdalinta 142 anketos pirminės sveikatos priežiūros bendruomenės slaugytojams dirbantiems Šeimos klinikoje, 5-iuose padaliniuose. Sugrąžinta 132 anketos, statistinei analizei buvo tinkamos 130 anketų, atsako dažnis 91,5 proc. (žr. 2 lentelėje).

2 lentelė. Išdalintų ir grąžintų klausimynų skaičius ir atsako dažnis

Respondentų grupė Išdalintų klausimynų skaičius (n) Grąžintų klausimynų skaičius (n) Atsako dažnis (proc.) Dainavos padalinys 30 27 90,0 Šančių padalinys 20 18 90,0 Centro padalinys 30 30 100,0 Kalniečių padalinys 32 29 90,6 Šilainių padalinys 30 26 86,6 VISO: 142 130 91,5

Tiriamosios grupės atrankos kriterijai:

 Slaugytojai, dirbantys Kauno miesto poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros centre Šeimos klinikoje;

 Slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime bei pasirašę sutikimo formą.

Tiriamosios grupės atmetimo kriterijai:

 Slaugytojai, atsisakę dalyvauti tyrime;

 Slaugytojai, turėję nedarbingumo pažymėjimą;

 Slaugytojai buvę apmokamose, neapmokamose, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

2.2.1. Tyrimo instrumentas

Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketa sudaryta iš dviejų standartizuotų klausimynų, gavus autorių sutikimus (žr. priedas Nr. 5). Anketą sudarė 52 teiginiai (žr. priedas Nr. 3).

Pirmas klausimynas. Mokslo įrodymais grįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire) skirtas įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir kompetenciją taikyti

mokslo įrodymais grįstą praktiką klinikinėje veikloje. Anketos autoriai Dominic Upton ir Penelope Upton (73). Klausimynas sudarytas iš 24 teiginių, kurie suskirstyti į tris subskales: žinios, požiūris bei kompetencija, susijusi su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu. Kiekvienas teiginys buvo vertinamas pagal Likerto skalę balais nuo 1 iki 7, kur 1 – visiškai nesutinku, visiškai nevertinu/ niekada nepritaikau, o 7 – visiškai sutinku, puikiai vertinu/nuolat pritaikau. Rezultatai skaičiuojami, vedant visų teiginių ir subskalių vidurkius. Kuo didesnis balų vidurkis, tuo geresnės žinios ir

kompetencija bei teigiamesnis požiūris į mokslo įrodymais grįstą praktiką. Klausimyno subskalių vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai pateikti lentelėje Nr. 3.

3 lentelė. Mokslo įrodymais grįstos praktikos klausimyno vidinio nuoseklumo vertinimas

Subskalės Teiginių skaičius Cronbach‘s alpha koeficientas

Žinios 14 0,925

Požiūris 4 0,492

Kompetencija 6 0,927

Bendras anketos 24 0,909

Antrasis klausimynas. Kliūčių skalės (angl. Barriers Scale) klausimynas skirtas mokslo

įrodymais grįstos praktikos taikymo kliūtims įvertinti. Anketą sudarė Sandra Funk kartu su bendraautoriais (74). Klausimynas sudarytas iš 29 teiginių, kurie suskirstyti į keturias subskales:

 Organizacinės kliūtys (susijusios su apribojimais atsirandančiais darbe);

 Komunikacinės kliūtys (susijusios su mokslinių tyrimų išsamumo ir prieinamumo apribojimais);

 Mokslinių tyrimų kokybės vertinimo kliūtys;

 Mokslinių tyrimų pritaikymo klinikinėje praktikoje kliūtys (susijusios su asmens gebėjimu vertinti, ieškoti ir analizuoti mokslinius tyrimus).

Kiekvienas teiginys buvo vertinamas pagal Likerto skalę balais nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku, o 5 – neturiu nuomonės (autorių rekomendacijomis, atliekant statistinius skaičiavimus, šį atsakymo variantą prilyginti 0, dėl mažesnio duomenų iškraipymo). Rezultatai skaičiuojami, vedant visų teiginių ir subskalių vidurkius. Kuo didesnis balų vidurkis, tuo veiksnys yra didesnė kliūtis mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymui. Klausimyno subskalių vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai pateikti lentelėje Nr. 4.

4 lentelė. Kliūčių skalės klausimyno vidinio nuoseklumo vertinimas

Subskalės Teiginių skaičius Cronbach‘s alpha koeficientas

Organizacinės kliūtys 8 0,552

Komunikacinės kliūtys 6 0,621

Mokslinių tyrimų pritaikymo klinikinėje praktikoje kliūtys

8 0,725

Mokslinių tyrimų kokybės vertinimo kliūtys

6 0,677

Bendras anketos 28 0,772

Klausimynų vertimas į lietuvių kalbą. Anketos verstos į lietuvių kalbą dviejų

nepriklausomų vertėjų. Abu klausimynai sulyginti, siekiant nustatyti skirtumus ir neatitikimus. Lietuviški klausimynai buvo išversti atgal į anglų kalbą. Originalus ir išverstas klausimynai nusiųsti

Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai biomedicinos srities specialistei. Vertimų skirtumai buvo koreguojami ir pritaikomi tolimesnei veiklai.

Klausimyno pabaigoje buvo pateikti klausimai, skirti socialinėms-demografinėms charakteristikoms įvertinti.

Prieš pradedant tyrimą, buvo atliktas pilotinis tyrimas, kurio metu apklausti slaugytojai dirbantys pirminėje sveikatos priežiūros grandyje siekiant įvertinti ar pateikti klausimai yra aiškūs ir gerai suvokiami. Slaugytojai neigiamų komentarų susijusių su anketos vertimu neišsakė.

2.3. Tyrimo etika

Suplanuotam tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro. Protokolo Nr. BEC – ISP (M) – 204 (priedas Nr. 1). Gautas rašytinis sutikimas iš Kauno miesto poliklinikos (priedas Nr. 2). Tyrimo metu respondentų konfidencialumas užtikrintas, anketinė apklausa anoniminė. Tiriamieji savanoriškai dalyvavo apklausoje ir nepatyrė jokios žalos ar rizikos.

2.4. Tiriamųjų socialinės demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 130 bendruomenės slaugytojų. Didžioji dalis (99,2 proc.) tiriamųjų buvo moterys. Dėl per mažo vyrų skaičiaus, duomenys lyties atžvilgiu analizuojami nebuvo. Respondentų amžiaus vidurkis 52,8±10,2 metų, darbo stažo vidurkis 29,7±10,8 metų. Didžioji dalis respondentų (70,8 proc.) turėjo aukštesnįjį išsilavinimą. Bendruomenės slaugytojų, dirbančių Centro poliklinikos padalinyje buvo 23,1 proc., Kalniečių padalinyje – 22,3 proc., Dainavos padalinyje – 20,8 proc., Šančių padalinyje – 13,8 proc., Šilainių padalinyje – 20,0 proc. (žr. lentelė Nr. 5).

5 lentelė. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos

Požymiai N (proc.))

Lytis

Moteris 129 (99,2)

Vyras 1 (0,8)

Išsilavinimas

Aukštesnysis (medicinos mokykla) 92 (70,8)

Aukštasis neuniversitetinis 23 (17,7) Aukštasis universitetinis 15 (11,5) Padaliniai Dainavos 27 (20,8) Šančių 18 (13,8) Centro 30 (23,1) Kalniečių 29 (22,3) Šilainių 26 (20,0)

2.5. Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant specialius duomenų kaupimo ir analizavimo paketus – SPSS 24.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences). Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas vertintas naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Kiekybiniams kintamiesiems, pasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį buvo taikytas vidurkis (vid.) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, skaičiuotas Fišerio kriterijus (F), taikytas Bonferroni aposteriorinis kriterijus. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadratas (χ2) kriterijus. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman ranginės koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 – statistiškai labai reikšmingu.

3. REZULTATAI

3.1. Bendruomenės slaugytojų įgūdžiai susiję su mokslo įrodymais grįstos

praktikos taikymu pirminėje sveikatos priežiūroje jų pačių požiūriu

Tyrimo metu buvo vertinami bendruomenės slaugytojų įgūdžiai taikyti mokslo įrodymais grįstą praktiką pirminėje sveikatos priežiūroje jų pačių požiūriu. Apskaičiuotas įgūdžių subskalės vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Bendrai savo įgūdžius, susijusius su mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymu, bendruomenės slaugytojai vertino vidutiniškai t.y. 4,54 balo iš 7 galimų. Bendruomenės slaugytojai savo gebėjimą dalintis idėjomis ir nauja informacija su kolegomis (4,84±1,23), gebėjimą įvertinti asmeninius praktikinius sugebėjimus (4,83±1,25) bei kompiuterinio raštingumo įgūdžius (4,82±1,11) vertino vidutiniškai. Gebėjimą vertinti mokslo įrodymus tam tikrais standartais (4,15±1,53) ir atpažinti mokslinės literatūros pagrįstumą/svarumą (4,18±1,50) vertino vidutiniškai neigiamai. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių vertinimo pasiskirstymas pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių susijusių su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys

Teiginiai Įvertis

(vid.±SN) Rangas

Gebėjimas dalintis idėjomis ir nauja informacija su kolegomis 4,84±1,23 1 Gebėjimas įvertinti savo asmeninius praktinius sugebėjimus 4,83±1,25 2

Kompiuterinio raštingumo įgūdžiai 4,82±1,11 3

Gebėjimas identifikuoti trūkumus profesinėje praktikoje 4,82±1,06 4

Gebėjimas tobulinti savo praktinius įgūdžius 4,78±1,00 5

Gebėjimas skleisti naujas idėjas tarp kolegų 4,68±1,41 6

Gebėjimas suprasti mokslinės informacijos rūšis ir šaltinius 4,63±1,18 7 Gebėjimas įvertinti mokslinės medžiagos naudingumą klinikinėje

veikloje 4,46±1,46 8

Gebėjimas pritaikyti mokslo įrodymais grįstą informaciją

klinikiniuose atvejuose 4,46±1,38 9

Gebėjimas formuluoti klinikinius klausimus ir ieškoti informacijos 4,42±1,24 10

Gebėjimas ieškoti mokslo grįstų įrodymų 4,41±1,38 11

Mokslinių tyrimų paieškos būdų žinojimas 4,31±1,31 12

Gebėjimas atpažinti mokslinės literatūros pagrįstumą/svarumą 4,18±1,50 13 Gebėjimas analizuoti mokslo įrodymus pagal įvairius standartus 4,15±1,53 14

Bendras įgūdžių vertinimas 4,54±0,92

Analizuojant bendruomenės slaugytojų įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje jų pačių požiūriu, kiekvienas teiginys buvo vertinamas nuo 1 iki 7 pagal Likerto skalę. Respondentų atsakymai buvo lyginami pagal atsakymų dažnio balų vidurkį (vid.) su standartiniu nuokrypiu (SN), kuo arčiau 7-ių balo vidurkis, tuo dažniau respondentai savo įgūdžius vertina geriau.

Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog įgūdžių vertinimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp Kauno miesto poliklinikos padalinių. Pastebėta, jog Šančių padalinyje dirbantys bendruomenės slaugytojai statistiškai reikšmingai blogiau (p<0,001) vertina savo įgūdžius atpažinti mokslinės literatūros pagrįstumą/svarumą lyginant su respondentais dirbančiais Dainavos, Šilainių, Centro bei Kalniečių padaliniuose. Šančių padalinyje dirbantys respondentai statistiškai reikšmingai blogiau (p=0,012) vertina gebėjimą pritaikyti mokslo įrodymais grįstą informaciją klinikiniuose atvejuose lyginant su kitais bendruomenės slaugytojais dirbančiais Dainavos, Šilainių, Centro ir Kalniečių padaliniuose. Taip pat, Šančių padalinio bendruomenės slaugytojai statistiškai reikšmingai blogiau (p<0,001) vertina savo gebėjimą suprasti mokslinės informacijos rūšis ir šaltinius lyginant su Dainavos, Šilainių, Centro ir Kalniečių padaliniuose dirbančiaisiais. (žr. lentelė Nr. 7)

7 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžius atspindinčių teiginių vertinimas priklausomai nuo darbo Kauno miesto poliklinikos padaliniuose

Teiginiai Dainavos pad. Šančių pad. Centro pad. Kalniečių pad. Šilainių pad. χ2 (p) Vidurkis su standartiniu nuokrypiu (vid.±SN)

Gebėjimas ieškoti

mokslo grįstų įrodymų 4,37±1,07 3,83±0,85* 4,40±1,65 4,69±1,00 4,04±1,53 (<0,001) 55,69

Kompiuterinio

raštingumo įgūdžiai 5,11±1,05 3,78±1,00* 4,83±1,20 5,03±0,94 4,96±0,95 (0,001) 51,47

Gebėjimas tobulinti

savo praktinius įgūdžius 4,96±1,01 4,22±0,73 4,63±1,27 4,90±0,90 5,04±0,72

29,59 (0,199) Gebėjimas formuluoti klinikinius klausimus ir ieškoti informacijos 4,48±1,28 3,00±1,37* 4,60±1,19 4,83±0,96 4,65±0,68 69,39 (<0,001) Gebėjimas suprasti mokslinės informacijos rūšis ir šaltinius 4,96±0,80 3,56±1,14* 4,80±1,18 4,79±0,90 4,65±1,41 54,54 (<0,001) Gebėjimas identifikuoti trūkumus profesinėje praktikoje 4,52±1,22 4,22±0,80* 4,97±1,09 5,10±0,77 5,08±1,09 50,47 (0,001) Mokslinių tyrimų paieškos būdų žinojimas 4,26±1,13 3,61±1,03* 4,70±1,29 5,14±1,06 3,69±1,77 (<0,001) 55,99 Gebėjimas analizuoti mokslo įrodymus pagal

įvairius standartus 4,19±1,66 3,28±1,56* 4,20±1,42 4,62±1,39 4,15±1,46 41,48 (0,015) Gebėjimas atpažinti mokslinės literatūros pagrįstumą/svarumą 4,00±1,68 3,22±1,03* 4,43±1,47 4,62±1,26 4,27±1,63 64,82 (<0,001) Gebėjimas įvertinti mokslinės medžiagos naudingumą klinikinėje veikloje 4,52±1,47 3,50±1,09* 4,60±1,40 4,79±1,42 4,54±1,58 41,89 (0,013) Gebėjimas pritaikyti mokslo įrodymais grįstą informaciją klinikiniuose atvejuose 4,41±1,44 3,67±1,13* 4,73±1,28 4,52±1,43 4,69±1,37 42,17 (0,012) Gebėjimas dalintis idėjomis ir nauja 4,78±1,21 4,06±1,25 5,17±1,17 4,97±1,08 4,92±1,26 (0,053) 36,16

informacija su kolegomis

Gebėjimas skleisti

naujas idėjas tarp kolegų 4,44±1,36 4,17±1,20 4,83±1,41 5,14±1,15 4,62±1,72 (0,170) 30,45 Gebėjimas įvertinti savo

asmeninius praktinius sugebėjimus

4,89±1,05 4,11±1,18 5,10±1,15 5,17±1,16 4,58±1,50 34,09 (0,083) *-p<0,05 lyginant su bendruomenės slaugytojais dirbančiais kituose padaliniuose (Fisher LSD krit.)

Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų įgūdžius pagal išsilavinimą galima matyti, jog slaugytojai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai geriau vertina savo įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos slaugos praktikos taikymu lyginant su bendruomenės slaugytojais, turinčiais aukštesnįjį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimus (5,17±0,75; F=4,07, p=0,019). (žr. lentelė Nr. 8)

8 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių susijusių su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys priklausomai nuo išsilavinimo

Išsilavinimas Įgūdžiai Įverčiai (vid.±SN) Aukštesnysis (n=92) 4,37±1,18 Aukštasis neuniversitetinis (n=23) 4,48±0,83 Aukštasis universitetinis (n=15) 5,17±0,75* F (p) 4,07 (0,019)

*- p<0,05 lyginant su įgijusiais aukštesnįjį bei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimus (Fisher LSD krit.)

Nagrinėjant bendruomenės slaugytojų įgūdžius pagal profesinę patirtį, galima pastebėti, jog slaugytojai turintys mažesnę nei dešimties metų profesinę patirtį statistiškai reikšmingai geriau vertina savo turimus įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįsta slauga lyginant su bendruomenės slaugytojais, kurių profesinė patirtis slaugoje ilgesnė nei dvidešimt metų (5,44±0,50; F=8,25, p=0,001). (žr. lentelė Nr. 9)

9 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių susijusių su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys priklausomai nuo profesinės patirties

Profesinė patirtis Įgūdžiai

Įverčiai (vid.±SN)

≤10 metų (n=11) 5,44±0,50*

11-20 metų (n=11) 4,95±0,83

>20 metų (n=108) 4,41±0,90

F (p) 8,25 (0,001)

Analizuojant bendruomenės slaugytojų įgūdžius pagal darbo stažą pirminėje sveikatos priežiūroje galima matyti, kad slaugytojai dirbantys pirminės sveikatos priežiūros grandyje mažiau nei dešimt metų savo įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika vertina statistiškai reikšmingai geriau lyginant su bendruomenės slaugytojais dirbančiais daugiau negu dvidešimt metų (4,94±0,90; F=4,14; p=0,018). (žr. lentelė Nr. 10)

10 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių susijusių su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys priklausomai nuo darbo stažo pirminėje sveikatos priežiūroje

Darbo pirminėje sveikatos priežiūroje patirtis Įgūdžiai Įverčiai (vid.±SN) ≤10 metų (n=29) 4,94±0,90* 11-20 metų (n=32) 4,58±0,92 >20 metų (n=69) 4,36±0,89 F (p) 4,14 (0,018)

*- p<0,05 lyginant su dirbančiais >20 metų (Fisher LSD krit.)

Palyginus pirminės sveikatos priežiūros bendruomenės slaugytojų įgūdžius, susijusius su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu, priklausomai nuo socialinių-demografinių charakteristikų, gauti duomenys rodo, jog didėjant slaugytojų amžiui (p=0,005), darbo stažui (p=0,036) bei profesinei patirčiai (p=0,020) silpnėja bendruomenės slaugytojų įgūdžiai susiję su mokslo įrodymais grįstos slaugos pritaikymu pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Spearmano koreliacijos ryšys tarp palygintų požymių buvo silpnas. (žr. lentelė Nr. 11).

11 lentelė. Bendruomenės slaugytojų įgūdžių susijusių su mokslo įrodymais grįsta praktika vertinimo sąsajos su socialiniais-demografiniais požymiais (Spearman koreliacija)

Požymiai Koreliacijos koeficientas (r) p

Amžius -0,246 0,005

Profesinė patirtis -0,205 0,020

Darbo stažas PSPC -0,185 0,036

Apibendrinant gautus duomenis galima matyti, jog respondentai, kurie yra vyresnio amžiaus, turi aukštesnįjį išsilavinimą bei didesnę darbinę ir profesinę patirtį savo įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos slaugos praktikos taikymu vertina statistiškai reikšmingai prasčiau. Bendruomenės slaugytojai savo įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje veikloje vertina vidutiniškai.

3.2. Bendruomenės slaugytojų požiūris ir kompetencija susijusi su mokslo

įrodymais grįstos praktikos taikymu pirminėje sveikatos priežiūroje

3.2.1. Bendruomenės slaugytojų požiūrio vertinimas

Analizuojant atlikto tyrimo duomenis buvo vertinamas bendruomenės slaugytojų požiūris į mokslo įrodymais grįstą praktiką pirminėje sveikatos priežiūroje. Apskaičiuotas požiūrio subskalės vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Bendrai savo požiūrį į įrodymais grįstos praktikos taikymą, bendruomenės slaugytojai vertino gana vidutiniškai t.y. 4,09 balo iš galimų 7. Pagal įverčių pasiskirstymą galima pastebėti, jog bendruomenės slaugytojai, kurie sutiko su teiginiu, jog įrodymais grįstos praktikos taikymas yra svarbus profesinės veiklos pagrindas (4,98±1,51) turi labiau teigiamą požiūrį į mokslo grįstos praktikos taikymą pirminėje sveikatos priežiūroje. Respondentai, kurie nepritarė teiginiui, jog atranda laiko darbe domėtis naujausia moksline literatūra (2,74±1,40) turi labiau neigiamą požiūrį į mokslo įrodymų taikymą savo praktikoje. Požiūrio vertinimo pasiskirstymas pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Bendruomenės slaugytojų požiūrio susijusio su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys

Teiginiai Įvertis

(vid.±SN) Rangas

Įrodymais grįsta praktika yra svarbus profesinės veiklos pagrindas 4,98±1,51 1 Aš remiuosi mokslo įrodymais keisdamas klinikinius įgūdžius savo

praktikoje 4,68±1,62 2

Aš priimu įvairius klausimus/abejones susijusias su mano klinikine patirtimi

3,96±1,74

3 Aš atrandu laiko darbe domėtis naujausia moksline literatūra 2,74±1,40 4

Bendras požiūrio vertinimas 4,09±0,99

Analizuojant bendruomenės slaugytojų požiūrį į mokslo įrodymus, kiekvienas teiginys buvo vertinamas nuo 1 iki 7 pagal Likerto skalę. Respondentų atsakymai buvo lyginami pagal atsakymų dažnio balų vidurkį (vid.) su standartiniu nuokrypiu (SN), kuo arčiau 7-ių balo vidurkis, tuo dažniau respondentų požiūris į mokslo įrodymus yra labiau teigiamas.

Atlikus duomenų analizę, požiūrio vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp Kauno miesto poliklinikos padalinių (p>0,05). Pastebėta, jog Šilainių padalinyje dirbantys bendruomenės slaugytojai dažniau pritarė teiginiui (5,69±0,83), jog mokslo įrodymais grįsta praktika yra profesinės veiklos pagrindas lyginant su Dainavos, Centro, Kalniečių bei Šančių padaliniuose dirbančiųjų nuomone. Taip pat, Kalniečių padalinyje dirbantys respondentai dažniau nepritarė teiginiui (2,38±1,14), jog atranda laiko darbe domėtis naujausia moksline literatūra lyginant su Dainavos, Centro, Šančių bei Šilainių padaliniuose dirbančiais bendruomenės slaugytojais. Gauti rezultatai

rodo, jog bendruomenės slaugytojai turi pakankamai teigiamą požiūrį į mokslo įrodymus. (žr. lentelė Nr. 13)

13 lentelė. Bendruomenės slaugytojų požiūrio atspindinčių teiginių vertinimas priklausomai nuo profesinės patirties Teiginiai Dainavos pad. Šančių pad. Centro pad. Kalniečių pad. Šilainių pad. χ2 (p) Vidurkis su standartiniu nuokrypiu (vid.±SN)

Įrodymais grįsta praktika yra svarbus profesinės veiklos pagrindas

4,70±1,48 4,94±1,11 4,60±1,83 5,00±1,71 5,69±0,83 18,75 (0,341) Aš remiuosi mokslo

įrodymais keisdamas klinikinius įgūdžius savo praktikoje

3,81±1,71 3,50±1,65 3,83±1,68 3,90±1,95 4,65±1,62 16,91 (0,222) Aš priimu įvairius

klausimus/abejones susijusias su mano klinikine patirtimi

4,70±1,38 5,28±0,75 4,23±1,88 4,55±2,08 4,88±1,27 10,23 (0,070) Aš atrandu laiko darbe

domėtis naujausia moksline literatūra

3,07±1,56 3,06±0,93 2,63±1,71 2,38±1,14 2,69±1,35 14,23 (0,256) Siekiant įvertinti bendruomenės slaugytojų požiūrį į įrodymais grįstą slaugos praktikos taikymą klinikinėje veikloje pagal amžiaus grupes statistinio reikšmingumo nenustatyta (F=1,69; p=0,19). Tačiau galima pastebėti, jog bendruomenės slaugytojai, kurių amžius siekia iki trisdešimt penkių metų turi labiau teigiamą požiūrį į mokslo įrodymus nei vyresnio amžiaus respondentai. (žr. lentelė Nr. 14)

14 lentelė. Bendruomenės slaugytojų požiūrio susijusio su mokslo įrodymais grįsta praktika atsakymų skirstinys priklausomai nuo amžiaus

Amžius Požiūris Įverčiai (vid.±SN) ≤35 metų (n=12) 4,25±1,04 36-55 metų (n=54) 3,96±0,91 >55 metų (n=64) 3,83±1,02 F (p) 1,69 (0,19)

Nagrinėjant bendruomenės slaugytojų požiūrį į įrodymais grįstą slaugos praktikos taikymą skirtingose išsilavinimo grupėse statistinio reikšmingumo rasta nebuvo (F=0,169; p=0,844). Tačiau atsižvelgiant į gautų balų vidurkius stebima tendencija, jog bendruomenės slaugytojai turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi labiau teigiamą požiūrį į mokslo įrodymų taikymą lyginant su aukštesnįjį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčiais respondentais. (žr. lentelė Nr. 15)