Antsvorio epidemiologinė situacija lietuvoje ir jo kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūroje vertinimas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VYTAUTAS VAISVALAVIČIUS

Antsvorio epidemiologinė situacija lietuvoje ir jo

kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūroje

vertinimas

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B)

Disertacija rengta Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto

Profilaktinės medicinos laboratorijoje 2002-2006 m.

Mokslinis vadovas:

doc. dr. Janina Petkevičienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos

mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)

SANTRUMPOS

PSO Pasaulinė sveikatos organizacija KMI Kūno masės indeksas

BPG bendrosios praktikos gydytojas

Turinys

ĮVADAS 1

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 4

2. LITERATŪROS APŽVALGA 6

2.1. Antsvoris ir nutukimas – pasaulinė visuomenės sveikatos problema 6

2.2. Antsvorio ir nutukimo priklausomybė nuo socialinių veiksnių 12

2.3. Antsvorio ir nutukimo ryšys su gyvensenos veiksniais 15

2.4. Antsvorio kontrolė pirminėje sveikatos priežiūroje 17

3. DARBO APIMTIS IR METODAI 20

3.1. Antsvorio epidemiologinė situacijos Lietuvoje vertinimas 20

3.1.1. Tiriamasis kontingentas 20

3.1.2. Tyrimo metodai 22

3.1.3. Statistinis duomenų vertinimas 24

3.2. Antsvorio kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūros grandyje vertinimas 25

3.2.1. Tiriamasis kontingentas 26

3.2.2. Tyrimo metodai 27

3.2.3. Statistinis duomenų vertinimas 29

4. REZULTATAI 30

4.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimo tarp Lietuvos gyventojų pokyčiai 1994-2004 metais, atsižvelgiant į socialinius veiksnius

30 4.2 Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų, atsižvelgiant į gyvensenos veiksnius 43 4.3. Lietuvos gyventojų antsvorio ir nutukimo paplitimo ryšiai su subjektyvia sveikata 53 4.4. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumo, patariant gyventojams keisti mitybos įpročius ir

didinti fizinį aktyvumą, bei gyventojų pastangų mažinti kūno svorį vertinimas

56 4.5. Antsvorio kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūroje vertinimas 66

5. REZULTATŲ APTARIMAS 71

6. IŠVADOS 81

7. SUMMARY 83

8. REKOMENDACIJOS 89

9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 90

10. DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTŲ DARBŲ SĄRAŠAS 112

ĮVADAS

Antsvoris - viena iš svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos problemų, turinčių reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Kas antras išsivysčiusių šalių suaugęs gyventojas turi antsvorį, beveik kas trečias žmogus yra nutukęs [10]. Šiuo metu Europoje priskaičiuojama apie 130 milijonų nutukusių asmenų ir net 400 milijonų, turinčių antsvorį. Per praėjusį dešimtmetį nutukimo paplitimas daugumoje Europos valstybių padidėjo 10-40 proc. [305]. Net ir tose valstybėse, kur daugelį metų tradiciškai buvo nedidelis antsvorio paplitimas (Prancūzijoje, Olandijoje, Norvegijoje), pastaruoju metu labai padaugėjo žmonių, turinčių per didelį kūno svorį [204, 56, 79]. Nuo 1980 m. Didžiojoje Britanijoje nutukusių žmonių skaičius padidėjo daugiau kaip du kartus [227].

Per didelio kūno svorio žmonės dažniau serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, krūties, gimdos gleivinės, storosios žarnos vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis [59, 68, 279]. Tokius žmones dažnai vargina įvairūs hormoniniai sutrikimai, jie serga degeneracinėmis sąnarių ligomis [3]. Nutukusių žmonių psichinė savijauta taip pat būna blogesnė. Dėl nutukimo gali sumažėti jų socialinis aktyvumas. Antsvorį turintys žmonės gyvena trumpiau negu tie, kurių svoris normalus. Europos šalyse per didelis kūno svoris kasmet sąlygoja apie 1 mln. mirčių, t.y 10-13 proc. visų mirčių [306].

Ekonominė antsvorio žala visuomenei yra labai didelė. Su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti išleidžiama 2-8 proc. sveikatos priežiūrai skirtų biudžeto lėšų. Netiesioginės išlaidos, kurias sudaro neįgalumo išmokos, lėšos, prarastos dėl praleistų darbo dienų bei priešlaikinių mirčių, susijusių su antsvoriu, yra dar didesnės. 2001 metais JAV su nutukimu susijusioms problemos spręsti buvo išleista 117 milijardų dolerių [37].

Nutunkama, kai su maistu energijos gaunama daugiau nei jos išeikvojama fizinei veiklai. Biologiniai (genetiniai), elgesiniai ir aplinkos veiksniai dalyvauja reguliuojant energijos balansą. Dėl pramonės ir transporto vystymosi, miestų augimo keitėsi daugelio šalių gyventojų mityba ir fizinis aktyvumas. Išaugo didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug gyvulinių riebalų ir cukraus, vartojimas. Tuo tarpu daržovių, vaisių ir maistinių skaidulų turinčių grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Dažnas užkandžiavimas, persivalgymas, retesnis maisto gaminimas namuose skatina svorio didėjimą. Gyvenimo būdas tampa sėslesnis, vis daugiau laiko praleidžiama sėdint prie kompiuterio ar važiuojant automobiliu [174, 214, 273]. Europoje net du trečdaliai suaugusių gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs [64]. Sumažėjęs fizinis aktyvumas taip pat didina kūno svorį.

Antsvorio paplitimas yra susijęs su socialiniais veiksniais. Dažniau nutunka žemesnių socialinių sluoksnių gyventojai, todėl nutukimas didina sveikatos netolygumus [177]. Žmonės, priklausantys žemesniam socialiniam sluoksniui, vartoja daugiau mėsos, riebalų ir cukraus, bet mažiau daržovių ir vaisių nei aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės. Jie turi mažesnes galimybes naudotis sporto centrais ir klubais, t.y. didinti savi fizinį aktyvumą laisvalaikio metu.

Antsvorio profilaktikos ir kontrolės strategijų pagrindą sudaro sveikos mitybos įpročių ugdymas ir fizinio aktyvumo skatinimas [306]. Kovai su antsvoriu ir nutukimu būtina valstybinė programa, numatanti vyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros institucijų ir pačios visuomenės indėlį. 2004 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priėmė Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją [294]. Joje nurodomas sveikatos priežiūros sistemų, maisto, žemės ūkio ir transporto politikos, vartotojų mokymo vaidmuo skatinant gyventojų sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą dėl geresnės visuomenės sveikatos. 2006 metais Stambule (Turkija) vykusioje Europos valstybių sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje, kurią organizavo PSO ir Europos Komisija, buvo priimta Pasipriešinimo nutukimui chartija, kurioje numatytos kovos su nutukimu politikos gairės ir rekomendacijos. Joje akcentuojamas vadovaujantis sveikatos sektoriaus vaidmuo organizuojant antsvorio profilaktiką ir kontrolę.

Siekdami sumažinti antsvorio ir nutukimo paplitimą, sveikatos priežiūros specialistai, visų pirma bendrosios praktikos gydytojai, turėtų skatinti savo pacientus daugiau judėti ir keisti mitybos įpročius. Manoma, bent kartą per metus pas savo šeimos gydytoją apsilanko vidutiniškai 60-70 proc. pacientų [91]. Tyrimų duomenimis, dauguma pacientų labiausiai pasitiki iš bendrosios praktikos gydytojo (BPG) gauta informacija apie sveikatos ugdymą, taip pat apie mitybą ir fizinį aktyvumą [215]. Tačiau pirminės sveikatos priežiūros specialistai yra nepakankamai aktyvūs konsultuodami pacientus sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos klausimais. EUROPREV tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų BPG gan skeptiškai vertino savo galimybes padedant pacientams sumažinti ir išlaikyti normalų kūno svorį [269]. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro pasirašytame dokumente "BPG norma", reglamentuojančiame BPG veiklą, nurodoma, kad BPG turėtų patarti sumažinti kūno svorį asmenims, turintiems antsvorį, tačiau nėra duomenų, kaip gydytojai laikosi šios normos. Be to, trūksta informacijos apie tai, ar BPG patarimai yra pakankamai efektyvūs kontroliuojant pacientų kūno svorį.

Spartūs pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai turėjo įtakos žmonių gyvensenai, aplinkai ir sveikatai [122]. Pastarieji pokyčiai galėjo paveikti ir antsvorio bei nutukimo paplitimą. Atliekant pakartotinus penkių Lietuvos rajonų gyventojų sveikatos patikrinimus pagal Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos (CINDI) programą bei Kauno gyventojų sveikatos patikrinimus nustatyta, kad nutukusių žmonių

sumažėjo, ypač 1993 metais [134]. Rengiant kovos su nutukimu strategiją, svarbu žinoti, kaip keičiasi antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp visų suaugusių Lietuvos gyventojų.

Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Estija ir Latvija dalyvauja tarptautiniame sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime (FINBALT HEALTH MONITOR). Greta kitų gyvensenos veiksnių renkama informacija apie gyventojų ūgį ir kūno svorį. Mūsų atliktas darbas yra sudedamoji minėto tarptautinio tyrimo dalis. Antroji mokslinio darbo dalis - eksperimentas pirminėje sveikatos priežiūroje, kurio metu buvo vertintos BPG galimybės kontroliuoti antsvorio paplitimą bendruomenėje.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti antsvorio epidemiologinę situaciją tarp suaugusių Lietuvos gyventojų ir jo kontrolės galimybes pirminėje sveikatos priežiūroje.

Uždaviniai

1. Įvertinti antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp 20-64 m. Lietuvos gyventojų ir jo pokyčius per dešimtmetį.

2. Nustatyti antsvorio ir nutukimo sąsajas su socialiniais ir demografiniais veiksniais.

3. Įvertinti antsvorio ir nutukimo ryšius su gyvensenos veiksniais: mityba, fiziniu aktyvumu, alkoholio vartojimu ir rūkymu.

4. Nustatyti antsvorio ir nutukimo sąsajas su gyventojų subjektyvia sveikata.

5. Apibūdinti sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą ugdant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius ir nutukusių asmenų pastangas kontroliuoti kūno svorį.

6. Įvertinti antsvorio kontrolės galimybes pirminėje sveikatos priežiūroje, taikant minimalias poveikio priemones.

Darbo mokslinis naujumas

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta antsvorio ir nutukimo epidemiologinės situacijos pokyčių per dešimtmetį analizė. Rezultatų vertę didina tai, kad duomenys gauti tiriant atsitiktines gyventojų imtis, sudarytas iš Nacionalinio gyventojų registro sąrašų, visi tyrimai atlikti taikant tą pačią standartinę metodiką, klausimyną užpildė pakankamai didelė atrinktų gyventojų dalis. Kadangi darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame tyrime, gauti duomenys gali būti palyginti su kitų šalių duomenimis. Nustatyta antsvorio ir nutukimo priklausomybė nuo socialinių veiksnių ir išskirtos gyventojų grupės, kurioms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kuriant ir įgyvendinant nutukimo kontrolės programas. Parodyta, kad nutukę žmonės turi daugiau sveikatos problemų nei

normalaus svorio. Įvertintos antsvorio ir nutukimo sąsajos su gyvensenos veiksniais: mityba, fiziniu aktyvumu, rūkymu ir alkoholio vartojimu. Nustatytas nepakankamas sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, patariant antsvorį turintiems žmonėms keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Atliekant eksperimentą pirminės sveikatos priežiūros centre, parodyta, jog gydytojo patarimai sveikai maitintis ir didinti fizinį aktyvumą yra efektyvūs kontroliuojant gyventojų kūno svorį ir kitus lėtinių ligų rizikos veiksnius.

Darbo praktinė reikšmė

Darbo rezultatai pagrindė antsvorio ir nutukimo kontrolės būtinybę Lietuvoje. Nustatyta, kad rengiant antsvorio kontrolės programas, būtina atsižvelgti į socialinius veiksnius, ypatingą dėmesį skiriant aukštojo išsilavinimo vyrams, žemo išsilavinimo moterims ir kaimo gyventojams. Duomenys apie antsvorio ryšius su kitais gyvensenos veiksniais gali būti panaudoti organizuojant gyventojų sveikatos ugdymą bei parenkant nutukimo kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigose. Mažas sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, patariant antsvorį turintiems žmonėms keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, rodo, kad būtina skatinti BPG aktyviau dalyvauti nutukimo kontrolėje, vystyti jų sveikatos ugdymo įgūdžius ir didinti motyvaciją užsiimti profilaktine veikla.

Šio darbo rezultatai gali būti panaudoti kuriant Nacionalinę nutukimo kontrolės programą Lietuvoje ir organizuojant antsvorio ir nutukimo profilaktikos ir kontrolės priemones pirminėje sveikatos priežiūroje. Lietuvos gyventojų KMI duomenys pateikti PSO ir įjungti į Pasaulinę duomenų bazę.

Darbo rezultatai buvo skelbti moksliniuose straipsniuose, pristatyti Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. Jie gali būti panaudoti studentų, visuomenės sveikatos specialistų, BPG mokymui ir tobulinimui.

Autoriaus indėlis

Autorius dalyvavo organizuojant 2002 ir 2004 m. gyvensenos tyrimą, ruošiant anketas ir suvedant duomenis į elektronines laikmenas. Jis įsisavino matematinės statistikos metodus ir atliko dalį statistinės analizės. Autorius organizavo eksperimentą pirminės sveikatos priežiūros centre, paruošė anketą bei informacinę medžiagą su rekomendacijomis, kaip sumažinti svorį; teikė patarimus poveikio grupės pacientams, suvedė duomenis į elektronines laikmenas ir juos analizavo.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Antsvoris ir nutukimas – pasaulinė visuomenės sveikatos problema

Antsvoris ir nutukimas tampa svarbia sveikatos problema daugelyje šalių, nes turinčių antsvorį bei nutukusių žmonių nuolat daugėja. Kūno svoriui vertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) - kūno svoris, išreikštas kilogramais, dalinamas iš ūgio metrais, pakelto kvadratu. Remiantis PSO rekomendacijomis, kūno svoris vertinamas taip: svorio trūkumas - KMI<18,5 kg/m2, svoris normalus - KMI 18,5 – 24,9 kg/m2, antsvoris - KMI 25 – 29,9 kg/m2 ir nutukimas - KMI > 30 kg/m2 [305]. Nutunkama tada, kai su maistu gaunama daugiau energijos, nei jos išeikvojama.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau kaip 1 milijardas turinčių antsvorį žmonių, iš kurių virš 300 mln. nutukusių asmenų [34]. Antsvorio ir nutukimo didėjimo mastai daugelyje valstybių yra prilyginami epidemijai [291, 112, 283, 288, 26]. Apskaičiuota, kad žmonių, turinčių antsvorį, nuo 1980 metų kiekvienais metais padidėdavo 1 proc., o nutukusių 0,5 proc. [70]. Remiantis JAV Nacionalinės sveikatos apsaugos ir mitybos priežiūros tarnybos prognozėmis, 2015 m. suaugusių nutukusių skaičius gali pasiekti 30 proc., o 2025 m. daugiau negu 40 proc.

Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10-40 proc. [305]. Nuo 1980 m. Didžiojoje Britanijoje nutukusių asmenų padaugėjo daugiau kaip du kartus. Pastarųjų metų duomenimis, buvo nutukę 23 proc. britų vyrų ir 25 proc. moterų [244]. Kitose šalyse taip pat sparčiai daugėja turinčių antsvorį asmenų. Vokietijoje populiacinio tyrimo "Bertelsmann Health Monitor", vykdyto 2002-2003 metais, duomenimis, 22,5 proc. vyrų ir 23,5 proc. moterų buvo nutukę (KMI-30 kg/m² arba didesnis) [99]. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug duomenų apie antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp amerikiečių. Pastarųjų metų populiacinių tyrimų metu nustatyta, kad JAV gyvena apie 60 mln. nutukusių ir 127 mln. turinčių antsvorį asmenų, tai sudaro atitinkamai – 30 proc. ir 60 proc. suaugusių amerikiečių. Per pastaruosius du dešimtmečius nutukusių ar turinčių antsvorį suaugusių asmenų skaičius JAV padvigubėjo, o turinčių antsvorį ar nutukusių vaikų per tą patį laikotarpį net patrigubėjo [71, 190, 97]. Nerimą kelia tai, kad antsvorio problema tampa vis aktualesnė tarp vaikų bei paauglių. Šiuo metu JAV priskaičiuojama apie 14 proc. vaikų, turinčių antsvorį [285]. JAV Nacionalinė sveikatos apsaugos ir

mitybos priežiūros tarnyba nurodo, kad pastaruoju metu 1 iš 5 vaikų jau turi antsvorį [77]. Tyrimai, atlikti kitose šalyse, parodė, kad 25-30 proc. vaikų bei paauglių šiuo metu turi antsvorį [175].

Antsvoris ir nutukimas neabejotinai turi ryšį su daugelio ligų išsivystymu [60, 83, 189]. Mokslininkai, išanalizavę antsvorio poveikį žmogaus sveikatai, nurodo, kad, esant normaliam svoriui, pailgėja gyvenimo trukmė, mažėja rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [256]. Sparčiai didėjant žmonių, turinčių antsvorį, skaičiui, padaugėjo ir sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu. Antsvoris - vienas iš pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių [38, 45, 160]. Nutukus padidėja atsparumas insulinui. Lyginant su normalaus svorio bendraamžiais, nutukę vyrai turi 18 kartų didesnę riziką sirgti cukriniu diabetu [180]. Moterims ši rizika kiek mažesnė. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad turinčių antsvorį ar nutukusių asmenų kūno svorį sumažinus 5-10 proc., ženkliai sumažinama rizika jiems susirgti antro tipo cukriniu diabetu [277]. Kelių tyrimų, atliktų JAV, metu nustatyta, kad sergančių antro tipo cukriniu diabetu ir turinčių antsvorį asmenų svorio sumažėjimas gali lemti jų bendro mirtingumo sumažėjimą net iki 25 proc. [296, 250]. Pastaruoju metu antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų daugėja ir paauglių tarpe, kadangi daugėja nutukusių vaikų [239]. Ekspertai prognozuoja, kad netolimoje ateityje sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu skaičius Europos Sąjungoje turėtų padidėti daugiau kaip 10 proc. [11].

Nutukę žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. JAV mokslininkai nustatė, kad nutukusios moterys 2,12 karto, o vyrai – 1,9 karto dažniau sirgo širdies nepakankamumu [105]. Tiriamųjų stebėjimų rezultatai parodė, kad KMI padidėjus vienetu, rizika išsivystyti širdies nepakankamumui moterims padidėjo 7 proc., o vyrams – 5 proc. [127]. Dažniausias nutukimo poveikis širdžiai siejamas su dėl per didelio perteklinių riebalų aktyvumo padidėjusiu kraujo tūriu. Dėl šios priežasties padidėja minutinis širdies tūris, vystosi ekscentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija. Pirmiausiai nukenčia diastolinė skilvelio funkcija, vėliau gali sutrikti ir sistolinė funkcija dėl užsitęsusio spaudimo į skilvelio sieneles. Skilvelis išsiplečia, vystosi širdies nepakankamumas, galimos ir staigios mirtys [7]. Net 70 proc. nutukusių moterų, turinčių padidėjusį kraujo spaudimą, nustatoma kairiojo skilvelio hipertrofija [128].

Epidemiologinių tyrimų rezultatai patvirtino, jog antsvoris padidina riziką susirgti ir išemine širdies liga [7]. Tyrimo EUROASPIRE, atlikto devyniose Europos valstybėse, metu nustatyta, kad išemine širdies liga sergantys asmenys labai dažnai yra nutukę ar turi antsvorį [159]. Ilgalaikių tyrimų duomenys parodė, kad nutukimas paveikia kraujagyslių endotelio funkciją [80, 81].

Tyrimų, atliktų JAV, metu nustatyta, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) dažnai vargino turinčius antsvorį arba nutukusius vyrus ir moteris. Didėjant KMI, didėjo ir AKS [180]. Nutukusiems asmenims net iki penkių kartų padidėja rizika susirgti hipertenzija, lyginant su normalaus svorio asmenimis. Populiacinių tyrimų metu nustatyta, kad net 85 proc. asmenų, kuriems

AKS buvo nustatyta pirmą kartą, turėjo KMI ≥ 25 [260, 163, 151, 302]. JAV vykdyto populiacinio tyrimo TOHP-II duomenimis, kūno masės mažėjimas gali stipriai įtakoti hipertenzijos paplitimą [260]. Sumažinus kūno svorį, stebimas ir AKS sumažėjimas. Meta analizės, atliktos MacMahon su bendraautoriais, duomenimis, sumažinus kūno svorį 1 kg, sistolinis ir diastolinis AKS vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 0,68 mmHg ir 0,34 mmHg [163]. Antsvoris ir nutukimas tai pat padidina riziką susirgti insultu [151]. Nustatyta, kad nutukus jaunystėje insulto rizika padidėja labiau nei nutukus vidutiniame amžiuje [253].

Nutukusiems žmonėms nustatomi lipidų apykaitos sutrikimai. Jiems padidėja bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio bei trigliceridų koncentracija kraujyje, sumažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujyje [286]. Tyrimų duomenimis, tarp asmenų, kurių KMI>27 kg/m², 38 proc. turėjo per didelę cholesterolio koncentraciją [180]. Antsvoris kartu su hipercholesterolemija padidina išeminės širdies ligos riziką 3 - 6 kartus, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių [193, 275, 12, 127]. Sumažinus kūno svorį, stebimas ir lipidų koncentracijos kraujo serume sumažėjimas. Meta analizės, atliktos Dattilo su bendraautoriais duomenimis, sumažinus kūno svorį 1 kg, bendro cholesterolio koncentracija sumažėjo 2,28 mg/dl, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija - 0,91 mg/dl [46]. Kitų autorių duomenimis, pradinę kūno masę sumažinus apie 10 proc., bendro cholesterolio koncentracija sumažėja net 33 proc. [282].

Antsvoris ir nutukimas turi ryšį ir su tulžies pūslės ligomis. Nutukimas yra vienas iš rizikos veiksnių, nulemiančių akmenų tulžies pūslėje susidarymą, nepriklausomai nuo asmenų lyties ir amžiaus. Mokslininkai, tyrę nutukusiuosius, kurių KMI buvo 40 kg/m² arba didesnis, nustatė, jog šis rizikos faktorius padidino galimybę susirgti tulžies pūslės akmenlige 21 kartą [5]. Nenutukusių populiacijoje, tulžies pūslės akmenligė labiau būdinga vyresnio amžiaus asmenims bei moterims. Nutukusių asmenų tulžies pūslėje akmenys randami net 3-4 kartus dažniau, lyginant su normalaus svorio asmenimis [162]. Paradoksalu, tačiau greitas antsvorio mažėjimas taip pat skatina akmenų tulžies pūslėje formavimąsi [305]. Mažėjant kūno svoriui, cholesterolis traukiasi iš nykstančio riebalinio audinio, dėl to greičiau, nei esant pastoviam svoriui, persotinama tulžis.

Antsvoris ir nutukimas yra susijęs ir su degeneracinėmis sąnarių ligomis, miego apnėja bei depresija. Tyrimų duomenimis, osteoartritais dažniau serga nutukę asmenys. Dėl šios priežasties antsvorį turintiems bei nutukusiems asmenims dažniau reikia atlikti klubo sąnario keitimo operaciją [3]. Asmenims labai nutukus, padidėja rizika atsirasti miego apnėjos sindromui. Šis sindromas atsiranda dėl apsunkinto oro patekimo į kvėpavimo takus [192, 234].

Dėl nutukimo gali atsirasti giliųjų venų tromboembolijos. Nustatyta, kad nutukusioms moterims santykinė tromboembolinių komplikacijų rizika padidėjo 2,4 karto, lyginant su normalaus

svorio moterimis. Ši rizika gali padidėti net iki 9,8 karto, jei nutukusios moterys dar vartoja ir peroralines kontraceptines priemones [2]. Nutukusiems vyrams, ypač tiems, kurių liemens apimtis per didelė, giliųjų venų tromboembolinių komplikacijų rizika yra 3,9 karto didesnė, lyginant su nenutukusiais [94].

Nutukusių ar turinčių antsvorį žmonių psichinė savijauta taip pat būna blogesnė. Tyrimų duomenimis, dažni depresijos epizodai vargina tiek nutukusius suaugusius, tiek vaikus. Ypač tai būdinga moterims. JAV nustatyta, kad nutukusioms moterims rizika susirgti depresija padidėjo net 37 proc., o nutukusiems vyrams, atvirkščiai, rizika susirgti depresija yra mažesnė, lyginant su normalaus svorio vyrais [222]. Nutukusiems paaugliams yra sunkiau integruotis į juos supančią aplinką, jie dažniau patiria patyčias, labiau nepasitiki savimi, atsiranda įvairios psichologinės-psichosocialinės problemos:sumažėja savigarba, pablogėja požiūris į save, atsiranda atsiribojimas nuo draugų. Literatūroje galima rasti duomenų, kad nutukusiems asmenims sumažinus kūno svorį, ryškiai pagerėja ir jų psichosomatinė būklė bei gyvenimo kokybė [90, 23, 241].

Išsivysčiusiose šalyse labai sparčiai pradėjo daugėti ir nealkoholinio steatohepatito atvejų dėl didėjančio nutukimo paplitimo. Todėl išsivysčiusiose šalyse padaugėjo tokių kepenų pažeidimų, kaip „portinė“ hipertenzija, cirozė bei kepenų vėžys. Kepenyse atsiradę pakitimai yra panašūs į alkoholinį kepenų pažeidimą, tačiau skiriasi jų etiologinis faktorius, tai – nutukimas ir su juo susijusios kai kurios lėtinės neinfekcinės ligos. Pradžioje pakitimai dažnai vystosi asimptomiškai, ir tik vėliau atsiranda nuovargis, diskomfortas epigastriume bei padidėja kepenys [130].

Daugelio epidemiologinių tyrinėjimų metu nustatytas neabejotinas antsvorio ir nutukimo ryšys su įvairios lokalizacijos vėžiniais susirgimais – storosios žarnos, moterų krūties bei endometriumo, kiaušidžių vėžiu. Nuo vėžio kasmet Europoje miršta daugiau kaip vienas milijonas suaugusių žmonių. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad maždaug nuo vieno penktadalio iki vieno trečdalio piktybinių navikų atsiranda dėl antsvorio bei netinkamos mitybos ir žemo fizinio aktyvumo [289]. Kai kurių tyrimų Europoje metu nustatyta, kad net 7 proc. vėžinių susirgimų moterims gali įtakoti nutukimas, todėl, profilaktinėmis priemonėmis mažinant KMI, galima sumažinti ir onkologinių susirgimų paplitimą [158]. Manoma, kad energijos perteklius, skatinantis nutukimo atsiradimą, įtakoja ir vėžio atsiradimo riziką. Įvairių tyrimų metu įrodyta, kad gaunamos energijos su maistu ribojimas, t.y. mitybos įpročių keitimas, ženkliai mažina įvairių vėžio lokalizacijų atsiradimo riziką [62, 21, 308].

Antsvoris ar nutukimas yra laikomi rizikos veiksniais moterims susirgti krūties vėžiu. Tyrinėjimų, atliktų užsienio šalyse metu, nustatyta, kad nutukimas padidina riziką susirgti krūties vėžiu moterims po menopauzės net iki 50 proc. [125]. Manoma, kad rizika padidėja dėl pasikeitusio laisvo estradiolio kiekio. Laisvo estradiolio padaugėja dėl lytinių hormonų koncentravimosi

riebaliniame audinyje bei dėl sumažėjusio lytinius steroidinius hormonus surišančio globulino kraujo plazmoje kiekio. Antsvoris ir nutukimas nedidina rizikos susirgti krūties vėžiu moterimis prieš menopauzę, tačiau nutukusios jaunesnio amžiaus moterys paprastai nesugeba sumažinti kūno svorio ir padidėjęs svoris paprastai išlieka visą gyvenimą, todėl vyresniame amžiuje ir atsiranda rizika susirgti [293]. Antsvorį turinčioms moterims, jau susirgusioms krūties vėžiu, paprastai būna blogesnė ligos prognozė, lyginant su normalaus svorio moterimis [39]. Nutukusios moterys turi tris kartus didesnę riziką susirgti endometriumo vėžiu, lyginant su lieknomis [199, 16]. Rizika padidėja dėl pasikeitusio hormonų lygio.

Dažnesnį storosios žarnos vėžio paplitimą tarp nutukusių asmenų įtakoja neteisinga mityba, fizinio aktyvumo stoka bei su tuo susijęs svorio augimas [171]. Profilaktinės priemonės, lemiančios antsvorio mažėjimą, gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo storžarnės vėžio [209, 103]. Antsvoris ir nutukimas padidiną riziką susirgti ir inkstų piktybiniu naviku. Manoma, kad rizika tiek vyrams, tiek moterims susirgti inkstų vėžiu padidėja maždaug 30 proc. [17]. Pastarųjų metų tyrinėjimų duomenimis įrodyta, kad antsvoris ir nutukimas ženkliai padidina riziką susirgti stemplės adenokarcinoma [29, 36]. Manoma, kad dėl padidėjusio riebalų susikaupimo pilve yra skatinamas skrandžio turinio refliuksas į stemplę ir dėl to padidėja rizika išsivystyti stemplės vėžiui.

JAV tyrėjų duomenimis, keičiant mitybos įpročius, didinant fizinį aktyvumą bei sumažinus kūno svorį, galima tikėtis sumažinti vėžio paplitimą net 30-40 proc. [304, 289, 95].

Nutukę žmonės dažniau patiria komplikacijas po chirurginių intervencijų. Nustatyta, kad nutukimas gali įtakoti nėštumo komplikacijų atsiradimą, menstruacijų ciklo sutrikimus [305]. Nutukusioms nėščiosioms dažniau nustatoma arterinė hipertenzija, preeklampsija, gestacinis diabetas, tromboembolinės komplikacijos [224, 32]. Joms dažniau atliekamos Cezario pjūvio operacijos [67, 233]. Vaisiui rizika taip pat padidėja. Esant nutukimui dažnesnė makrosomija, apsigimimai, nugaros smegenų kanalo defektai (spina bifida), net vaisiaus mirtis [32, 224, 233].

Nutukę žmonės gyvena trumpiau, nei turintys normalų svorį [30, 72, 166, 201]. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad esant KMI > 30 kg/m2, santykinė rizika numirti dėl nutukimo padidėja iki 50 proc. [209].

Didėjantis sergamumas ir mirtingumas dėl antsvorio ir nutukimo daro didžiulę ekonominę žalą visuomenei [6, 15, 77, 69]. Epidemiologinių tyrimų JAV metu nustatyta, kad nutukusiems asmenims sumažinus kūno svorį 10 proc., galima sutaupyti nuo 2200 iki 5300 JAV dolerių kiekvienam asmeniui bei prailginti gyvenimo trukmę 2-7 mėn. [198]. Paskaičiuota, kad nutukę jaunesnio amžiaus asmenys išleidžia vidutiniškai 36 proc. daugiau lėšų problemoms dėl sveikatos spręsti ir net 77 proc. jiems brangiau kainuoja medikamentinis gydymas, lyginant su normalaus svorio žmonėmis [5]. Pastaruoju metu daugėja neįgalių jaunesnio amžiaus žmonių. Manoma, kad

viena pagrindinių to priežasčių yra nutukimo ir antsvorio paplitimas. Sveikatos priežiūros išlaidos, reikalingos kovoti su nutukimu bei jo komplikacijomis, didėja stulbinančiai greitai. JAV nustatyta, kad nutukusiems suaugusiems asmenims tenka net 5,3 proc. visų sveikatos sistemos lėšų [305, 147]. JAV su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti per metus išleidžiama 13 milijardų dolerių, iš kurių 2,4 milijardo buvo sumokėta už nedarbingumo lapelius, 1,8 milijardo gyvybės draudimo išmokų, 8 milijardus dolerių sudarė sveikatos draudimo išlaidos ir beveik 1 milijardą kainavo neįgalumo išmokos [107].

Europoje su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti yra išleidžiama apie 7 proc. lėšų, skirtų visai sveikatos apsaugai [305]. Nutukimas ir su juo susijusios komplikacijos sunaudoja 2-7 proc. lėšų, skirtų sveikatos apsaugai daugelyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje [147, 50, 140, 248, 257].

Ankstyva mirtis bei neįgalumas, sąlygoti nutukimo, lemia ne tik visų išlaidų sveikatos apsaugai didėjimą, bet ir pačių nutukusių asmenų, jų šeimų bei artimųjų išlaidų didėjimą bei gyvenimo kokybės pokyčius [231]. Be to, normalaus svorio asmenims tenka daugiau išleisti pinigų sveikatos draudimui, nes reikia subsidijuoti ir tuos, kurie yra nutukę ar turi antsvorį ir dėl to turi daugiau su sveikata susijusių problemų bei didesnę susirgimo riziką [37]. Kitu atveju, turintiems antsvorį arba nutukusiems asmenims sveikatos draudimas ženkliai pabrangtų, mat jie išnaudoja daugiau lėšų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, antsvoris ir nutukimas įtakoja nuo 10 proc. iki 13 proc. mirčių, be to, nutukę ir turintys antsvorį asmenys dėl mirties ar invalidumo praranda nuo 8 proc. iki 15 proc. sveiko gyvenimo metų (DALY), priklausomai nuo šalies [305]. Švedijos visuomenės sveikatos instituto atliktoje analizėje daroma išvada, kad būsimo sveiko gyvenimo trukmė, įvertinus neįgalumą (DALY), sutrumpėja 4,5 proc. dėl netinkamos mitybos, 3,7 proc. - dėl nutukimo ir 1,4 proc. – dėl fizinio pasyvumo [49].

Antsvoris ir nutukimas yra lėtinė, neretai visą gyvenimą besitęsianti, problema, kuriai spręsti reikia daug pastangų, lėšų bei laiko. Todėl, norint sumažinti išlaidų, susijusių su nutukimu, augimą, reiktų koncentruotis į svorio augimo profilaktiką. Neskiriant tam reikiamo dėmesio, neišvengiamai didės ligų, susijusių su nutukimu, skaičius, o kartu išaugs ir bendros sveikatos išlaidos [19].

2.2 Antsvorio ir nutukimo priklausomybė nuo socialinių veiksnių

Per paskutinį dešimtmetį antsvorio ir nutukimo paplitimas padidėjo visose etninėse, rasinėse ir socialinėse-ekonominėse grupėse [71, 223]. Tačiau skirtumai tarp gyventojų grupių išliko.

Daugelyje šalių nutukimas dažniau nustatomas moterims nei vyrams [305, 249, 235, 243]. Manoma, kad moterys turi biologinį polinkį nutukti [113, 27]. Antsvoris, priešingai, labiau paplitęs tarp vyrų [232]. Pasak literatūros šaltinių, moterys maitinasi sveikiau nei vyrai. Jos reguliariau valgo, dažniau laikosi sveikos mitybos rekomendacijų [14, 211, 237, 255, 168]. Vyrai dažniau orientuojasi į tradicinę mitybą, o moterys labiau linkusios išbandyti naujus maisto produktus, labiau domisi nauja informacija apie maisto produktus ir jų ruošimo būdus, lengviau keičia mitybos įpročius. Vyrų maisto davinio santykinė energinė vertė (kalorijos kilogramui kūno svorio) dažniausiai būna didesnė nei moterų [235, 117]. Tačiau moterys mažiau energijos išeikvoja fizinei veiklai.

Antsvorio ir nutukimo paplitimas keičiasi su amžiumi. Didėjant amžiui, antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas būdingas abejoms lytims. Vyrų KMI dažniausiai didėja iki 50 metų, o moterų - iki 70 metų, kol tampa stabilus [89, 292]. Senstant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas. Vyresnio amžiaus asmenys geriau supranta mitybos svarbą sveikatai, tačiau labai sunkiai keičia ydingus mitybos įpročius [206]. Dažnai vyresniems asmenims trūksta motyvacijos sumažinti energijos, gaunamos su maistu kiekį [116]. Be to, nemaža dalis tokio amžiaus žmonių gyvena po vieną, todėl ruošti maistą vien sau kartais pritrūksta noro [116].

Pastaruoju metu padaugėjo jaunų žmonių, turinčių antsvorį. Neretai jaunimas renkasi greitą maistą, riebius ir saldžius užkandžius. Jie vis rečiau gaminasi maistą patys ir valgo viešo maitinimosi įstaigose ar perka pusfabrikačius [185]. Jauni žmonės retai valgo daržovių patiekalus, kuriems paruošti reikia daugiau laiko ir pastangų [116]. Tai pat neretai stebimas ir mažas jaunų žmonių fizinis aktyvumas.

Antsvorio ir nutukimo paplitimas priklauso nuo gyventojų socialinės-ekonominės padėties. Socialinę-ekonominę padėtį geriausiai apibūdina išsilavinimas, profesija ar darbo pobūdis ir pajamos [126]. Atsižvelgiant į kultūrines tradicijas, Europos šalyse dažniausiai kreipiamas dėmesys į išsilavinimą ir darbo pobūdį, tuo tarpu JAV – į pajamas ir išsilavinimą [18, 78]. Išsilavinimas yra vienas svarbiausių socialinių veiksnių. Jį galima objektyviai įvertinti, jis mažiausiai kinta, yra susijęs su darbine veikla ir pajamomis, todėl dažnai naudojamas

epidemiologiniuose tyrimuose, vertinant socialinius sveikatos skirtumus [131, 218]. Tyrimų duomenimis, nutukimas būna labiau paplitęs tarp žemo išsilavinimo moterų. Tuo tarpu ryšiai tarp vyrų išsilavinimo ir jų svorio yra silpnesni ir skirtingi aukšto bei žemo ekonominio išsivystymo lygio bendruomenėse [187, 176]. Besivystančiose šalyse dažnai nustatomas tiesioginis ryšys tarp vyrų išsilavinimo ir antsvorio paplitimo. Nutukimo ir antsvorio priklausomybė nuo išsilavinimo aiškinama tuo, kad labiau išsilavinusių žmonių gyvensena yra sveikesnė. Jie teisingiau maitinasi ir yra fiziškai aktyvesni [117, 108]. Meta analizė, atlikta devyniose Europos šalyse, parodė, kad žemesnę socialinę-ekonominę padėtį užimantys žmonės vartoja daugiau riebalų nei užimantys aukštesnę padėtį [155]. Be to, aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo žmonės riebalus gauna iš skirtingų maisto produktų. Anglijos mokslininkų duomenimis, aukštesnį išsimokslinimą turintys žmonės dažniau vartojo sočiuosius riebalus, tepamus ant duonos, bet rečiau juos rinkosi ruošdami maistą [74]. Aukštesnio išsilavinimo žmonės dažniau renkasi naujus maisto produktus, tuo tarpu žemesnio išsilavinimo ilgiau laikosi tradicinių mitybos įpročių. Žemesnio socialinio-ekonominio sluoksnio individai turi mažesnes galimybes rinktis maisto produktus. Kita vertus, nutukimas gali būti blogesnio išsilavinimo bei mažesnių finansinių galimybių priežastimi [290]. Taip susiformuoja ydingas ratas: žemesnė socialinė-ekonominė padėtis skatina nutukimo atsiradimą, o nutukę asmenys dažniau priversti gyventi nesveikoje aplinkoje [144, 263, 203, 266].

Tačiau besivystančiose šalyse stebimas ir atvirkščias procesas: ten nutukimas labiau paplitęs tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių [226]. Turtingesni gyventojai dažnai stengiasi perimti kai kuriuos ne visai pozityvius mitybos įpročius iš labiau išsivysčiusių šalių. Įtakos daro noras nesiskirti nuo vakariečių. Be to, jie rečiau dirba sunkų fizinį darbą. Todėl susidaro prielaidos tarp jų plisti nutukimui.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių antsvorio ir nutukimo atsiradimą, yra šeimos socialinė-ekonominė padėtis vaikystės ir paauglystės laikotarpiu. Aukštesnio išsilavinimo motinos dažniau riboja nesveikus maisto produktus savo vaikams, taip formuodamos sveikus mitybos įpročius nuo vaikystės [145]. Užaugę tokie asmenys ir toliau laikosi sveikos mitybos įpročių, stengiasi nenutukti. Tyrinėjimų, atliktų Italijoje, metu, nustatyta, kad didesnę riziką nutukti turėjo tie vaikai, kurių motinų išsilavinimas buvo žemesnis ir kurių tėvas buvo bedarbis [58, 61, 245]. Nors suaugusių žmonių mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, tačiau keičiantis socialinei-ekonominei padėčiai jie gali kisti. Pereinant iš žemesnės socialinės-ekonominės padėties į aukštesnę, mitybos įpročiai gali tapti sveikesni, lyginant su tais asmenimis, kurių socialinė-ekonominė padėtis nekito [146, 137].

Daugelyje tyrimų įrodyta tėvų svorio įtaka jų vaikams. Jei abu tėvai nutukę, tai du trečdaliai jų vaikų taip pat gali būti nutukę. Jei nutukęs vienas iš tėvų, tai gali nutukti apie pusę jų

vaikų. Besivystančiose šalyse dažniau nutunka aukštesniam socialiniam sluoksniui priklausančių šeimų vaikai [77, 132]. Įrodyta, kad antsvoriui ir nutukimui formuojantis vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, dažniausiai jis išlieka ir žmogui suaugus [144]. Jei 6 metų vaikas yra nutukęs, tai tikimybė, kad jis toks ir liks, yra 25-30 proc. Jei 12 metų vaikas nutukęs, tai tikimybė išlikti nutukusiam padidėja net iki 75 proc. Tačiau nutukimas 1-3 metų amžiuje neturi įtakos suaugusio svoriui [77, 132].

Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, kur buvo siekiama nustatyti, ar šeiminė padėtis turi įtakos antsvorio ir nutukimo atsiradimui. Tyrimų duomenys prieštaringi. JAV nepavyko nustatyti patikimų sąsajų tarp nutukimo ir šeiminės padėties [259, 121]. Kiti autoriai skelbia, kad labiau linkę nutukti vedę žmonės [114, 115]. Danijoje atlikto tyrimo metu rasta, kad ištekėjusios moterys buvo mažiau nutukusios nei netekėjusios [152]. Šeiminė padėtis turi įtakos ir mitybos įpročiams. Tyrėjų duomenimis, santuokoje ar kartu gyvenantys žmonės dažniau laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų, nei nevedę ar išsituokę [254]. Vedusių vyrų mityba buvo sveikesnė nei nevedusių.

Nutukusių bei turinčių antsvorį asmenų dalis skyrėsi mieste ir kaime. Mažiau išsivysčiusiose šalyse dažnesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatomas miestuose nei kaimuose [229, 214]. Gyvenantieji mieste mažiau juda, tai pat skiriasi ir jų mitybos įpročiai. Miesto gyventojai paprastai gauna didesnes pajamas, todėl gali dažniau rinktis brangesnius, bet ne visada sveikesnius maisto produktus. Kaimo gyventojai dažniausiai vartoja pačių užaugintą produkciją. Be to, kaimo žmonės žymiai daugiau dirba fiziškai, lyginant su gyvenančiais mieste. Epidemiologinių tyrimų Korėjoje metu nustatytas didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyresnių vyrų bei moterų, gyvenančių miestuose, lyginant su kaimo vietovėmis. Tačiau jaunesnių nutukusių moterų buvo daugiau tarp kaimo gyventojų. Jaunų vyrų nutukimo paplitimas nesiskyrė mieste ir kaime nesiskyrė [305].

Išsivysčiusiose šalyse didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas labiau būdingas gyvenantiems kaimuose. Kaimo gyventojai turi daugiau mitybos ir su ja susijusių sveikatos problemų. Norvegijos mokslininkų duomenimis, mieste gyvenantys vyrai ir moterys dažniau valgė šviežių vaisių ir daržovių, nei gyvenantys kaimo vietovėse [117]. Norvegių, gyvenančių mieste, iš riebalų gaunama maisto energijos dalis buvo mažesnė, nei gyvenančių kaime [117]. Be to, gyvenantys miestuose dažniau sportuoja įvairiuose klubuose, važinėja dviračiais ar užsiima kitokia fizine veikla laisvalaikio metu.

Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimo skirtumai tarp socialinių grupių išlieka, todėl į juos būtina kreipti dėmesį, vykdant nutukimo kontrolės programas.

2.3 . Antsvorio ir nutukimo ryšys su gyvensenos veiksniais

Neabejojama, kad kūno svoris labai priklauso nuo gyvensenos. Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių antsvorio atsiradimo priežasčių. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas mažėja, todėl didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas [51, 244, 139, 299]. Mažas fizinis aktyvumas skatina lėtinių ligų atsiradimą [51]. Pasak literatūros šaltinių, fizinė nejudra kasmet sąlygoja daugiau nei 2 milijonus mirčių. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2-2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių. Daugelio tyrimų duomenimis, fiziškai aktyvių žmonių gyvensena yra sveikesnė, jie rečiau rūko, sveikiau maitinasi, geriau įveikia stresą [213, 136]. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija, kurdama lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos strategiją, fizinio aktyvumo skatinimo programoms skiria ypatingą dėmesį [4].

Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad įvairių Lietuvos gyventojų grupių fizinis aktyvumas yra nepakankamas. 2001 metais atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos 7-80 metų amžiaus gyventojų požiūris į kūno kultūros pratybas ir dalyvavimas jose“ duomenimis, didžioji dalis apklaustųjų (87,3 proc.) teigiamai vertino kūno kultūros ir sporto naudą stiprinant sveikatą, gerinant fizines galias ir darbingumą. Trečdalis apklaustųjų mankštinosi ir sportavo savarankiškai. Moksleivių tyrimo duomenimis, nuo 1994 m. iki 2002 m. paauglių fizinis aktyvumas laisvalaikiu nepakito. Berniukai buvo aktyvesni negu mergaitės: aktyviai mankštinosi arba sportavo bent 2 kartus per savaitę apie 70 proc. berniukų ir 45 proc. mergaičių (p<0,001) [86]. Lietuvos moksleiviai daug laiko praleidžia žiūrėdami televizijos laidas ar sėdėdami prie kompiuterio [41].

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti per didelį kūno svorį ir išvengti jo didėjimo [111, 4]. Be to, fiziškai aktyviems žmonėms riebalai tolygiau pasiskirsto kūne, todėl sumažėja visceralinio nutukimo, rizika. Tyrimų duomenimis, visceralinis nutukimas yra daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys [220]. Siekiant išvengti nutukimo ir kitų lėtinių ligų, PSO rekomenduoja judėti kasdien ar beveik kasdien bent 30-60 minučių taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų [4, 186, 210]. Patariama pasirinkti labiausiai patinkančią fizinio aktyvumo formą Didėjant fizinio aktyvumo intensyvumui ir trukmei, didėja teigiamas poveikis žmogaus sveikatai, kol neviršijamos žmogaus fizinio pajėgumo ribos.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, jog ugdant fizinį aktyvumą labai svarbu sudaryti palankią aplinką: sukurti tinkamą miestų transporto infrastruktūrą, didinti pėsčiųjų ir dviračių takų skaičių bei ilgį, steigti sporto aikštynus, gerinti sporto įrenginių prieinamumą ir t.t. Būtina sukurti

efektyvią fizinio ugdymo sistemą, įtvirtinančią gyventojams fizinio tobulėjimo poreikį, padedančią stiprinti sveikatą [4].

Fizinio aktyvumo stoka nėra vienintelė priežastis, lemianti antsvorio bei nutukimo atsiradimą. Nuo seno žinoma, kad žmogaus kūno svoris priklauso nuo mitybos. Nutunkama, jei su maistu gaunamas energijos kiekis viršija jos išeikvojimą. Sukaupta daugybė duomenų, liudijančių, kad didelės energinės vertės ir menkavertė mitybine prasme dieta skatina kūno svorio didėjimą [297, 110, 195, 212]. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių ir mažai maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Tiems produktams priklausytų greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, saldumynai, užkandžiai. Šešiolikos klinikinių tyrimų duomenų metaanalizė parodė, kad sumažinus iš riebalų gaunamos energijos dalį 10 proc. ir neribojant suvalgomo maisto kiekio, t.y. valgant “iki soties, per 2 mėnesius galima sumažinti kūno svorį 3 kg [10]. Produktų, turtingų maistinėmis skaidulomis, vartojimas apsaugo nuo kūno svorio didėjimo ir padeda jį sumažinti [207]. Howarth ir bendraautoriai, atlikę 11 klinikinių tyrimų metaanalizę, nustatė, kad padidinus maistinių skaidulų vartojimą per 4 mėnesius kūno svoris vidutiniškai sumažėja 1,9 kg [104]. Daug maistinių skaidulų turi rupaus malimo grūdiniai produktai, daržovės ir vaisiai.

Saldžių vaisvandenių vartojimas, ypač vaikų populiacijoje, didina nutukimo riziką [157]. Pabrėžiama, kad sveikatai nepalankių produktų, tarp jų ir vaisvandenių, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos, kuriai maisto kompanijos išleidžia milžiniškas lėšas (daugiau nei 10 milijardų dolerių vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose) [183]. Pramoniniu būdu gaminamų maisto produktų pasiūla didžiulė. Gyventojai vis rečiau gamina maistą namuose, valgo viešojo maitinimosi įstaigose, kur patiekalų porcijos dėl konkurencijos nuolat didėja, todėl persivalgymo grėsmė taip pat auga [185].

Tarp veiksnių, mažinančių antsvorio atsiradimą, minimas kūdikių žindymas, maisto produktų, kurių mažas glikeminis indeksas, vartojimas, sąlygų sveikai mitybai mokyklose ir darbovietėse sudarymas [52]. Moksliškai įrodyta maitinimo krūtimi nauda [132]. JAV atliktoje kohortinėje studijoje , kurioje dalyvavo daugiau nei 15 000 nuo 9 iki 14 metų amžiaus vaikų, nustatyta, kad maitinimas krūtimi pirmus šešis mėnesius reikšmingai sumažino riziką turėti viršsvorį [132]. Kūdikiai, anksti pradėti maitinti dirbtinu maistu, dažniau linkę tukti, nes juos lengviau permaitinti [132]. Be to, maitinimas krūtimi ne tik skatina formuotis sveikam individui - natūraliai maitinant formuojasi dvasinis ryšys tarp mamos ir jos vaikelio.

Kūno svoris siejasi ir su kitais gyvensenos veiksniais. Rūkymo ir kūno svorio ryšiai jau seniai tyrinėjami [303, 299, 278, 274]. Literatūros duomenimis, rūkančių KMI būna mažesnis nei

nerūkančių [31, 43, 135]. Tačiau pastarųjų metų duomenimis, ryšys tarp rūkymo ir gyventojų svorio silpnėja, nes nerūkančių žmonių gyvensena yra sveikesnė nei rūkančių [66, 142, 197]. Norvegijos mokslininkų duomenimis, rūkaliai rečiau valgė daržovių, žuvies, gėrė liesą pieną, dažniau vartojo riebalus kepimui, dažniau gėrė kavą, alkoholinius gėrimus negu nerūkantys [141]. Atlikus tyrimus Vakarų Europos valstybėse, nustatyta, kad rūkantieji valgo mažiau daržovių [251, 20]. Metaanalizė, apibendrinusi 15 šalių atliktus tyrimus, parodė, kad rūkantys asmenys vartojo daugiau riebalų, alkoholio ir gavo didesnį energijos kiekį nei nerūkantys [44]. Metus rūkyti iš pradžių neretai priaugama svorio, nes nikotinas greitina medžiagų apykaitą. Be to, metant rūkyti sunku atsikratyti įpročio kažką turėti burnoje, todėl neretai daugiau valgoma [133].

Literatūros duomenys apie ryšį tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir kūno svorio yra prieštaringi. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas gali padidinti maisto energetinę vertę. Iš 1 g alkoholio susidaro net 7 kcal. Alkoholis, lėtindamas riebalų oksidaciją, skatina riebalų kaupimąsi. Todėl dalis tyrinėtojų randa teigiamą koreliaciją tarp alkoholio vartojimo ir antsvorio bei nutukimo [153, 118, 119]. Tačiau galima rasti duomenų, kur mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp kūno svorio ir alkoholio vartojimo arba buvo rastas atvirkščias ryšys – vartojantys alkoholį buvo mažiau nutukę [238].

Alkoholio vartojimas bei rūkymas savo ruožtu neretai susiję su nesveikesniais mitybos įpročiais [143, 50, 217, 219]. Prancūzų tyrėjų duomenimis, vartojantieji alkoholinius gėrimus dažniau valgė mėsą, fermentinį sūrį, kiaušinius, bulves, rečiau valgė šviežias daržoves, vaisius ir pieno produktus negu nevartojantys alkoholinių gėrimų [129].

Taigi antsvorio atsiradimas labiausiai susijęs su gyventojų fiziniu aktyvumu ir mitybos įpročiais. Šiems gyvensenos veiksniams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti kūno svorį. Būtina kontroliuoti ir žalingus įpročius (rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą), kurie ne tik gali turėti reikšmės gyventojų kūno svoriui, bet ir patys didina lėtinių ligų riziką.

2.4 . Antsvorio kontrolė pirminėje sveikatos priežiūroje

PSO strateginiuose lėtinių ligų profilaktikos ir nutukimo kontrolės dokumentuose pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros specialistai turi atlikti vadovaujantį vaidmenį, sutelkiant visas visuomenės jėgas kovai su nutukimu [294].

Tyrimo, atlikto 15 Europos šalių, duomenimis, du trečdaliai gyventojų apsilanko pas BPG bent kartą per metus, o 90 proc. - bent kartą per penkerius metus [75]. BPG, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais, turi puikias galimybes mokyti pacientus sveikos gyvensenos, suteikdami jiems reikiamos informacijos, paaiškindami, ką žmogus laimės, jei pakeis savo blogus įpročius. Besirūpindami visos šeimos narių sveikata, jie gali geriausiai paskatinti keisti mitybos įpročius šeimoje [28]. Tačiau literatūros duomenimis, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kurie turėtų daugiausia dėmesio skirti sveikos gyvensenos ugdymui ir ligų profilaktikai, yra nepakankamai aktyvūs. Daugelis žmonių skundžiasi, kad jie negauna iš savo gydytojo patarimo mažinti svorį arba dažnai jiems nepaaiškinama, kaip tai padaryti efektyviai [169]. Apklausus nutukusius asmenis, nustatyta, kad jie, lankydamiesi pas savo BPG, pakankamai retai kalbėjosi apie tai, kaip sumažinti kūno svorį. Jie išreiškė pageidavimą dažniau gauti rekomendacijas iš savo gydytojo apie jų mitybos įpročių keitimą, kokie fiziniai pratimai jiems geriausiai tiktų ir kokio svorio sumažinimo jie realiai galėtų tikėtis [215]. Apklausos, atliktos JAV, duomenimis, 42 proc. nutukusių asmenų gavo patarimus iš BPG, kaip mažinti kūno svorį, keičiant mitybą ir didinant fizinį aktyvumą [78]. Didžiojoje Britanijoje 47 proc. gydytojų nurodė, kad jie pataria savo nutukusiems pacientams daugiau judėti [170]. Apklausti gydytojai teigė, kad turi mitybos rekomendacijas savo darbo vietoje, tačiau, jų nuomone, slaugytojos atsakingos už pacientų mokymą ir patarimus [28, 156]. Nors 89,6 proc. Škotijos gydytojų nurodė, kad mityba svarbi daugelio ligų vystymuisi, o 82,4 proc. atsakė, kad galėtų patarti pacientams, kaip maitintis, tačiau egzistuoja didelis skirtumas tarp teorinių žinių ir jų praktinio taikymo kasdieninėje veikloje [178, 76]. Be to nemaža dalis gydytojų manė, kad bendrosios praktikos slaugytojos turėtų mokyti sveikos mitybos [28].

Ispanijos tyrėjų duomenimis, net 43 proc. apklaustųjų norėtų keisti mitybos įpročius, moterys dažniau nei vyrai [252]. Norint keisti mitybos įpročius, svarbus pasitikėjimas gauta informacija. Net 79 proc. Ispanijos gyventojų pasitikėjo informacija gauta iš gydytojų, 52 proc. – iš slaugytojų ir dietologų, 38 proc. – iš TV programų ir 23 proc. – iš draugų bei kaimynų [252]. Labiausiai pasitikėjo BPG jauni žmonės, nepriklausomai nuo socialinės-ekonominės klasės. Labiau pasitikintys gydytojais pacientai dažniau buvo linkę keisti mitybos įpročius: padidinti vaisių, sumažinti pyragaičių ir cukraus vartojimą [252, 276]. Nors pacientai pasitiki gydytojų patarimais ir norėtų gauti daugiau informacijos apie sveiką mitybą, tačiau jie dažnai nurodo, kad kreipiasi į gydytoją tik kai turi kokių nors nusiskundimų. Be to, dauguma žmonių įsitikinę, kad BPG neturi laiko ilgai kalbėti [76]. Tai patvirtina ir kitų šalių tyrėjų duomenys: Olandijoje BPG skiria žmogui ne daugiau 5 min., Didžiojoje Britanijoje vienam žmogui skiriama 9 min. [88, 100]. Ar gydytojas

patars mitybos klausimais, priklauso nuo gydytojo pasitikėjimo savimi, savo sugebėjimais, gydytojo domėjimosi mityba ir suvokimo, kad ji svarbi vystytis įvairioms ligoms, bei sugebėjimo kvalifikuotai ir įtikinamai tas žinias perteikti [100]. Literatūros duomenimis, gydytojams trūksta žinių apie subalansuotą mitybą [88, 28, 287]. BPG dažnai apsiriboja sveikatos ugdymo medžiagos apie sveiką mitybą išdalijimu ar paciento siuntimu pas mitybos specialistus detalesnei konsultacijai [28]. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai pareiškia, kad didelė dalis pacientų neturi pakankamai motyvacijos sumažinti kūno svorį, todėl padėti jiems yra sunku [172]. Konsultuojant pacientus sveikos gyvensenos klausimais, aktyvesnės turėtų būti ir slaugytojos. Tačiau dažnai joms pačioms trūksta žinių ir įgūdžių, kaip teikti patarimus pacientams [113].

Geros žinios lemia sveikesnę mitybą [287, 25, 149]. Žmonės, turintys daugiau žinių apie sveiką mitybą, dažniau valgė vaisius ir daržoves, mažiau vartojo riebalų [287]. Tie nutukusieji, kurie gavo patarimus, dažniau bandė sumažinti savo svorį.

Manoma, kad naudinga būtų dar besiruošiančius tapti tėvais jaunus žmones skatinti patiems nepriaugti svorio, o taip pat stengtis „užbėgti už akių“ būsimo vaiko antsvorio galimam atsiradimui. Teigiama, kad nutukimo ir antsvorio profilaktika turėtų būti pradedama dar prieš vaikui gimstant [132, 194]. Motina dar prieš pastojant turėtų taisyklingai maitintis, nerūkyti, padidinti savo fizinį aktyvumą, gyventi sveiką gyvenimo būdą. Allisson D.B. ir kt. nurodo, kad polinkis nutukimui atsiranda jau vaisiui [5]. Nėščioji, valganti už du, dažnai nulemia ne tik savo, bet ir vaiko antsvorį [132]. Labai svarbu, kad būsimieji tėvai, dar vaikui negimus lankydamiesi pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, įgytų sveikos gyvensenos įgūdžių.

Su antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spręsti didesnis dėmesys pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turi būti skiriamas ir todėl, kad dalis žmonių, turinčių antsvorį, to nesuvokia. Didžiosios Britanijos tyrėjų duomenimis, nors dauguma turinčių antsvorį ar nutukusių asmenų teisingai priskyrė save prie asmenų, kurių kūno svoris per didelis, tačiau tik dalis iš jų patys bandė sumažinti svorį ir dar mažesnė dalis dalyvavo kokioje nors svorio sumažinimo programoje [287]. Turintys antsvorį arba nutukę vyrai dažniau, lyginant su moterims, galvojo, kad jų kūno svoris yra normalus. O tarp tų vyrų, kurie vis gi suprato, kad jų kūno svoris yra per didelis bei norėjo jį sumažinti, tik pusė bandė sumažinti patys [287]. Tačiau tik labai maža dalis iš jų pažymėjo, kad svorį sumažinti patarė sveikatos priežiūros specialistai.

Apibendrinant galima teigti, kad sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje nepakankamai dažnai pataria nutukusiems pacientams sumažinti kūno svorį, padidinti fizinį aktyvumą bei pakeisti mitybos įpročius, todėl būtina juos skatinti aktyviai dalyvauti nutukimo kontrolėje.

3. DARBO APIMTIS IR METODAI

3.1Antsvorio epidemiologinė situacija Lietuvoje

Mokslinį darbą sudarė dvi skirtingos dalys. Pirmojoje dalyje buvo vertinama antsvorio ir nutukimo epidemiologinė situacija Lietuvoje. Ši dalis atlikta dalyvaujant tarptautiniame Sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR, kurio iniciatorius yra Suomijos visuomenės sveikatos institutas. 1978 m. Suomijoje pradėta sveikatą veikiančios gyvensenos stebėsena. Tyrimo patirtis parodė, kad taikant gana nesudėtingą ir nebrangią metodiką galima greitai įvertinti pokyčius ir juos susieti su profilaktine veikla, vykdoma sveikatos priežiūros pertvarka ir kitomis reformomis [Prattala R,]. 1990 m. gyvensenos stebėsenos sistema įdiegta Estijoje, 1994 m. – Lietuvoje, 1998 m. – Latvijoje. FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas vykdomas pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą anketą. Duomenys kaupiami bendroje duomenų bazėje. Šiame darbe analizuojami suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų, atliktų 1994 – 2004 m., duomenys. Lietuvoje tyrimai atliekami kas antri metai.

3.1.2 Tiriamasis kontingentas

Tiriamąjį kontingentą sudarė 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Kiekvienam tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaroma trijų tūkstančių minėto amžiaus žmonių atsitiktinė imtis. Atrinktiems žmonėms paštu buvo išsiųstas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Kiekvieno tyrimo metu klausimynas buvo siunčiamas balandžio mėnesį, siekiant išvengti sezoninių mitybos ir kitų veiksnių pokyčių. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas. Per dešimties metų laikotarpį klausimyną užpildė 11659 žmonės (5146 vyrai ir 6513 moterys). Tirtųjų skaičiai kiekvieno tyrimo metu pateikti 3.1.1 lentelėje.

3.1.1 lentelė. Tirtųjų Lietuvos gyventojų skaičius ir atsako dažnis 1994-2004 m.

Tirtųjų skaičius

Vyrai Moterys Iš viso

Atsako dažnis Metai

N Proc. N Proc. N Proc. Proc.

1994 787 42,2 1077 57,8 1864 100 64,3 1996 920 45,5 1101 54,5 2021 100 68,9 1998 823 43,9 1051 56,1 1874 100 63,8 2000 996 45,4 1199 54,6 2195 100 74,4 2002 836 44,4 1047 55,6 1883 100 63,6 2004 784 43,0 1037 57,0 1822 100 61,7 Iš viso 5146 44,1 6513 55,9 11659 100

Atsako dažnis sudarė 61,7 - 74,4 proc. Skaičiuojant atsako dažnį buvo atmestos sąrašų klaidos: mirę, nurodytu adresu negyvenantys arba ilgam išvykę žmonės. Pakeisti atsisakiusį užpildyti klausimyną ar negalėjusį dalyvauti tyrime žmogų buvo neleidžiama.

Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tirtųjų gimimo datą, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį. Gyventojų skirstymas, atsižvelgiant į šiuos socialinius veiksnius, pateiktas 3.1.2 ir 3.1.3 lentelėse. Amžius skaičiuotas iš gimimo datos atimant tyrimo datą. Klausimas apie gyventojų išsimokslinimą turėjo penkis galimų atsakymų variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „pradinis“, „nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „specialusis vidurinis” ir „aukštasis“. Pagal išsimokslinimą tirtieji buvo suskirstyti į nebaigto vidurinio (pradinis ar nebaigtas vidurinis), vidurinio (vidurinis ar specialusis vidurinis) ir aukštojo išsimokslinimo grupes. Gyvenamoji vieta priskirta miestui, rajono centrui ar kaimui pagal Lietuvos Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo taisykles. Šeiminės padėties apibūdinimui buvo skirti keturi atsakymų variantai: „vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę”, „nevedęs/netekėjusi”, „išsiskyręs”, „našlys”. Pagal šeiminę padėtį tirtieji buvo suskirstyti į vedusius (vedę arba gyvenantys nesusituokę) ir nevedusius (nevedę, išsiskyrę ar našliai).

Palyginus su Statistikos departamento pateiktais demografiniais duomenimis nustatyta, kad atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, miesto ir kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos.

3.1.2 lentelė. Vyrų skirstymas pagal amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį (proc.)

Tyrimo metai Požymiai _{1994 1996 1998 2000 2002 2004} Amžiaus grupės: 20-34 m. 35-49 m. 50-64 m. 36,4 32,4 31,2 33,0 36,0 31,0 37,8 35,6 26,6 35,0 38,0 27,0 32,4 40,8 26,8 29,9 39,4 30,7 Išsimokslinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 25,9 59,8 14,3 24,7 59,3 16,0 21,3 62,8 15,9 20,6 64,9 14,4 11,0 62,1 26,9 15,9 66,2 17,9 Gyvenamoji vieta: Miestas Rajono centras Kaimas 42,8 21,9 35,3 40,3 24,7 35,0 41,5 23,9 34,6 40,2 26,6 33,2 53,1 30,5 16,4 36,4 32,9 30,7 Šeiminė padėtis: Vedęs Nevedęs 78,3 21,7 78,8 21,2 75,0 25,0 72,1 27,9 75,9 24,1 69,7 30,3

3.1.3. lentelė. Moterų skirstymas pagal amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį (proc.) Tyrimo metai Požymiai _{1994 1996 1998 2000 2002 2004} Amžiaus grupės: 20-34 m. 35-49 m. 50-64 m. 30,8 32,0 37,2 31,2 35,5 33,3 35,6 37,0 27,4 32,3 38,3 29,4 33,1 43,6 23,2 32,1 37,0 30,9 Išsimokslinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 22,9 58,4 18,7 22,8 58,7 18,5 15,8 62,9 21,3 12,6 67,9 19,5 8,5 62,6 28,9 11,1 60,8 28,1 Gyvenamoji vieta: Miestas Rajono centras Kaimas 46,4 21,0 32,6 45,4 25,5 29,1 47,2 27,7 25,1 44,5 28,9 26,6 56,1 31,9 12,0 41,5 33,9 24,6 Šeimyninė padėtis: Ištekėjusi Netekėjusi 75,2 24,8 71,7 28,3 67,7 32,3 69,4 30,6 62,3 37,7 64,8 35,2

3.1.2 Tyrimo metodai

Vadovaujantis Suomijos tyrimo patirtimi buvo sukurtas bendras klausimynas. Du vertėjai nepriklausomai vienas nuo kito išvertė jį į lietuvių kalbą. Jei buvo nesutapimų, juos derino trečias asmuo. Vėliau vertėjas, kuris nebuvo matęs angliško klausimyno varianto, išvertė klausimyną iš lietuvių kalbos į anglų. Rasti neatitikimai buvo aptarti su Suomijos mokslininkais. 1992 m. buvo atlikta Lietuvos gyventojų bandomoji apklausa, kuri parodė, kad klausimynas tinkamas naudoti Lietuvoje.

Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę, mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, patarimus keisti nesveikus gyvensenos įpročius ir kita (1 priedas))

Siekiant įvertinti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų pastangas, sumažinti kūno svorį, pakeisti mitybos įpročius bei padidinti fizinį aktyvumą buvo klausiama: „Ar per praėjusius 12 mėn. kas nors iš išvardintų asmenų patarė mažinti kūno svorį?“ Galimi atsakymų variantai: „gydytojas“, „kiti sveikatos priežiūros specialistai“, „šeimos nariai“ ir „kiti“. Respondentų taip pat buvo klausiama, ar per praėjusius 12 mėn. gydytojas, kiti sveikatos priežiūros specialistai, šeimos nariai ar kiti asmenys patarė padidinti fizinį aktyvumą. Taip pat buvo klausiama, ar per praėjusius 12 mėn. kas nors iš išvardintų asmenų patarė pakeisti mitybą dėl sveikatos? Galimi atsakymų variantai: „gydytojas“, „kiti sveikatos priežiūros specialistai“, „šeimos nariai“ ir „kiti“.

Dauguma klausimų išliko nekeisti nuo 1994 m., kad būtų galima lyginti apklausų rezultatus ir vertinti pokyčius

3.1.3 Subjektyvios sveikatos ir gyvensenos veiksnių tyrimo metodai

Siekiant įvertinti gyventojų sveikatos būklę, tiriamųjų buvo klausiama: „Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?“ Galimi atsakymų variantai: „gera“, „gana gera“, „vidutiniška“, „bloga“ ir „gana bloga“. Atsakymai buvo sugrupuoti į tris grupes: gera (gera ir gana gera), vidutiniška ir bloga sveikata. Buvo klausiama kiek kartų per praėjusius 12 mėn. respondentai lankėsi pas gydytoją. Taip pat buvo klausiama: ar per praėjusį mėnesį respondentus vargino sekantys negalavimai – skausmai krūtinėje fizinio krūvio metu, sąnarių skausmai, juosmens skausmai, kojų patinimas ir kt. (1 priedas) Buvo klausiama ar tiriamieji per praėjusią savaitę vartojo kokius nors vaistus - mažinančius kraujospūdį, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, insuliną bei kt. (1 priedas)

Nemažai klausimų skirta įvertinti rūkymo įpročius. Šiame darbe pagal rūkymo įpročius tirtieji suskirstyti į kasdien rūkančius ir tuos, kurie rūkė rečiau bei tuos kurie metė rūkyti mažiau nei prieš metus laiko ir tuos , kurie metė rūkyti daugiau kaip prieš metus arba visiškai nerūkė.

Stiprių alkoholinių gėrimų, alaus bei vyno vartojimo dažnis nustatytas, sužinojus, kaip dažnai šie gėrimai buvo vartoti per praėjusius metus. Šiame darbe pagal alkoholio vartojimo įpročius tirtieji suskirstyti į dvi grupes: vartojančius alkoholinius gėrimus dažniau nei 1 kartą per savaitę ir tuos, kurie vartojo alkoholinius gėrimus rečiau. Dažnai geriančiais laikyti tie, kurie gėrė alkoholinių gėrimų bent kartą per savaitę.

Apie fizinį aktyvumą buvo klausiama: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, bėgiojate, važiuojate dviračiu, dirbate sode ir pan.) mažiausiai 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte?“ Pagal atsakymus tiriamieji suskirstyti į besimankštinančius bent keturis kartus per savaitę ir tuos, kurie mankštinosi rečiau. Taip pat respondentų buvo klausiama kiek minučių per dieną jie eina ar važiuoja dviračių į darbą ir atgal. Atsakiusieji buvo suskirstyti į dvi grupes: į tuos kuriems kelionei reikėjo daugiau kaip 30 min. ir tuos, kurie į darbą ir atgal eidami pėsčiomis ar važiuodami dviračiu sugaišdavo mažiau kaip 30 min. Siekiant išsiaiškinti respondentų darbinę veiklą buvo klausiama ar jie dirba sėdimą darbą ar užsiima sunkia fizine veikla. Gyventojų prašyta nurodyti savo kūno svorį ir ūgį. Šie duomenys reikalingi apskaičiuoti kūno masės indeksui (KMI) – svoris (kg)/ūgis 2(m). Asmenys, kurių KMI 25 kg/m2 arba didesnis, buvo laikomi turinčiais antsvorį, o asmenys, kurių KMI 30 kg/m2 arba didesnis – nutukusiais.

3.1.4 Statistinis duomenų vertinimas

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 12.0 for Windows. Vyrų ir moterų duomenys buvo analizuojami atskirai.

Vertinant antsvorio ir nutukimo pokyčius 1994-2004 m., atlikta tiesioginė standartizacija pagal amžių. Standartu pasirinkta Lietuvos 20-64 m. amžiaus gyventojų struktūra 2001 m. (pagal gyventojų surašymo duomenis).Antsvorio ir nutukimo pokyčių reikšmingumui įvertinti taikytas χ2 kriterijus, skaičiuojant p pokyčiams (p for trends). Siekiant palyginti antsvorio ir nutukimo pokyčius tarp skirtingo išsimokslinimo žmonių, taip pat miesto, rajonų centrų bei kaimo gyventojų, taikyta logistinė regresinė analizė. Skirtingose išsimokslinimo ar gyvenamosios vietos grupėse skaičiuotas antsvorio ir nutukimo šansų santykiai pereinant iš vieno tyrimo į kitą. Jei šansų santykio 95 proc. pasikliautinieji intervalai nepersidengė, vertinta, kad pokyčių skirtumas tarp tų grupių yra statistiškai reikšmingas.

Buvo analizuojami ryšiai tarp antsvorio bei nutukimo ir socialinių ar gyvensenos veiksnių. Skaičiuotas KMI vidurkis ir standartinis nuokrypis, kuris pateiktas skliausteliuose. Kadangi pasiskirstymas nenormalinis, buvo taikytas Kruskalo-Voliso ranginis kriterijus. Jo dėka tikrinama hipotezė apie dvejų ar daugiau populiacijų skirstinių lygybę. Lyginant antsvorio ir nutukimo pokyčius tarp gyventojų grupių, sudarytų atsižvelgiant į išsimokslinimą, gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį, atlikta visų vartojimo dažnių tiesioginė standartizacija pagal amžių, standartu pasirinkus 2001 m Lietuvos gyventojų struktūrą. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas χ2 _{ir Z kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė} p<0,05.

Logistinė regresinė analizė buvo taikoma siekiant įvertinti antsvorio ir nutukimo ryšį su amžiumi, išsimokslinimu, gyvenamąja vieta ar šeimine padėtimi, atsižvelgiant į kitus paminėtus socialinius veiksniais. Į logistinės regresijos modelį paeiliui įtrauktas amžius (20-34 m., 35-49 m., 50-64 m. amžiaus grupės), išsimokslinimas (nebaigtas vidurinis, vidurinis, aukštasis), gyvenamoji vieta (miestas, rajono centras, kaimas). Referentines grupes sudarė: 20-34 m. amžiaus, nebaigto vidurinio išsimokslinimo, gyvenantys mieste. Skaičiuoti šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Šansų santykis laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

Vertinant mitybos ir antsvorio bei nutukimo ryšį buvo siekiama sumažinti mitybos įpročius charakterizuojančių kintamųjų skaičių. Todėl buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant šį metodą, ieškota bendrųjų faktorių, apibūdinančių mitybos įpročius. Į analizę buvo įtraukta 16 kintamųjų: šviežios daržovės, virtos daržovės, švieži vaisiai, virti ar konservuoti vaisiai, vištiena, fermentinis

sūris, varškės sūris, žuvis, mėsa ir mėsos produktai, košės, ryžiai ir makaronai, virtos bulvės, keptos bulvės, kiaušiniai, konditeriniai gaminiai, saldainiai. Ar kintamuosius galima sugrupuoti, taikant faktorinę analizę, įvertinta pagal Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) kriterijų [Čekanavičius V]. Gauta KMO reikšmė 0,71 rodo, kad kintamieji yra tarpusavyje susiję, todėl taikyti faktorinę analizę prasminga. Taikant Varimax rotaciją, buvo išskirti keturi faktoriai. Vyrams ir moterims jie buvo vienodi. Laikyta, kad kintamieji, kurių faktorių svorių įverčiai >0,5, yra susiję su atitinkamu bendruoju faktoriumi. „Daržovių” faktorius paaiškino 18,3 proc. visų kintamųjų teikiamos informacijos apie vyrų mitybą ir 17,2 proc. informacijos apie moterų mitybą; „Saldumynų” faktorius – 10,6 proc. ir 11,4 proc.; „Mėsos” – 9,3 proc. ir 10,4 proc.; „Košių” – 7,7 proc. ir 7,5 proc., atitinkamai. Visi keturi faktoriai paaiškino 45,9 proc. šešiolikos kintamųjų teikiamos informacijos apie vyrų mitybą ir 46,5 proc. informacijos apie moterų mitybą.

Siekiant įvertinti mitybos įpročių ryšius su antsvoriu ir nutukimu, atsižvelgiant į amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą bei šeiminę padėtį, atlikta logistinė regresinė analizė. Pagal apskaičiuotas faktorių reikšmes tiriamieji padalinti į dvi grupes, t.y. tuos, kurių atitinkamo faktoriaus reikšmės buvo teigiamos ir tuos, kurių faktoriaus reikšmės buvo neigiamos. Teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamajam būdingi tam tikri mitybos įpročiai.

3.2. Antsvorio kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūros grandyje

vertinimas

Antsvorio kontrolės galimybės buvo vertinamos, atlikus tyrimą pirminiame sveikatos priežiūros centre. Tyrimo metu norėta nustatyti, ar taikant gana nesudėtingą metodiką - kiekvieno apsilankymo pas gydytoją pirminės sveikatos priežiūros grandyje metu patariant pacientams, turintiems antsvorį sumažinti kūno svorį ar jo nepriaugti, galima kontroliuoti antsvorio ir nutukimo paplitimą.

3.2.1. Tiriamasis kontingentas

Tirtųjų kontingentą sudarė pirminio sveikatos priežiūros centro(PSPC) dviejų

bendruomenių pacientai, prisirašę prie bendrosios praktikos gydytojų ﴾BPG ﴿. Tiriamųjų grupė buvo sudaryta iš 18-65 metų amžiaus asmenų, kurie atėjo pas BPG į priėmimą nuo 2004 m. balandžio mėn.1d. iki 2005 m. spalio 1 d. Bendruomenės buvo panašios pagal prisirašiusių pacientų skaičių ( 1410 ir 1480 ). Į tyrimą nebuvo įtraukti asmenys, kurie buvo jaunesni ar vyresni numatyto amžiaus,

sergantys - psichikos ligomis, nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, hypotiroidizmu, onkologinėmis ligomis, nes tokių asmenų kūno svoris galėjo būti įtakojamas lydinčio susirgimo.

Tiriamųjų kontingento schema (3.1.1 pav.).

Poveikio grupės vyrų amžiaus vidurkis buvo 44,6 (9,6) metai, moterų – 42,6 (9,8) metai, o kontrolės grupėje atitinkamai – 42,2 (9,6) metai ir 43,6 (7,8) metai.

3.1.4. lentelė. Antsvorį turinčių vyrų ir moterų skirstymas pagal išsilavinimą. (proc.) Poveikio grupė Kontrolės grupė

Vyrai Moterys Vyrai Moterys Išsilavinimas Aukštasis Vidurinis Nebaigtas vidurinis 37,5 60 2,5 30 68,6 1,4 28,7 70,3 1 18,8 71,2 0 100 100 100 100 Eksperimentinė bendruomenė 18-65 m. pacientai N = 807 Kontrolės bendruomenė 18-65 m. pacintai N=716 Apsilankę pas BPG, bet nesutikę dalyvauti tyrime N=8

Apsilankę pas BPG ir sutikę dalyvauti tyrime N=264

Apsilankę pas BPG, bet nesutikę dalyvauti tyrimeN=14 Nustatytas antsvoris N=192 Nustatytas antsvoris N=130 Ištirta po metų N=122 Ištirta po metų N=180 Vyrai N=32 Moterys N=148 Vyrai N=22 Moterys N=100 Apsilankę pas BPG ir sutikę dalyvauti tyrime N=368