LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS NEUROCHIRURGIJOS KLINIKA
Ieva Čelpačenko
PARKINSONO LIGA SERGANČIŲ PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖS
POKYTIS PO GILIOSIOS SMEGENŲ STIMULIACIJOS
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: Lekt. dr. Andrius Radžiūnas
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. ABSTRACT ... 5
3. PADĖKA ... 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
9.1. Darbo tikslas ... 10
9.2. Darbo uždaviniai ... 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
10.1. Parkinsono ligos epidemiologija ... 11
10.2. Parkinsono ligos patofiziologija ... 11
10.3. Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybė ... 11
10.4. Gilioji smegenų stimuliacija ... 12
11. TYRIMO METODIKA ... 13
11.1. Tyrimo tipas ... 13
11.2. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 13
11.3. Informacijos šaltiniai ... 13
11.4. Paieškos žodžiai ... 13
11.5. Tyrimų tipai ... 14
11.6. Paieškos metodai ... 14
11.7. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 14
11.8. Duomenų paieškos strategija ... 15
11.9. Duomenų kaupimas ... 17
11.10. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 17
11.11. Statistinė analizė ... 18
12. REZULTATAI ... 19
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26
13.1. Gyvenimo kokybės pokytis po 12 mėnesių ... 26
13.2. Gyvenimo kokybės pokytis po 60 mėnesių ... 27
13.3. LEKD pokytis po 12 mėnesių ... 28
13.5. Pagrindiniai tyrimo trūkumai ... 29
14. IŠVADOS ... 29
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31
1. SANTRAUKA
Autorė: Ieva Čelpačenko Darbo pavadinimas: Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokytis po giliosios smegenų stimuliacijos
Tyrimo tikslas: Sistemingai apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokytį po giliosios smegenų stimuliacijos.
Tyrimo uždaviniai: 1.Išanalizuoti Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokytį 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos. 2.Išanalizuoti Parkinsono liga sergančių pacientų atskiras gyvenimo kokybės komponentes 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos. 3. Išanalizuoti levodopa ekvivalentinės dozės pokytį 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos. Tyrimo metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga ir meta-analizė vadovaujantis PRISMA sisteminės apžvalgos ir meta-analizės reikalavimais. Paieška atlikta MEDLINE ir Science Direct elektroninėse duomenų bazėse naudojant raktinius žodžius bei jų sinonimus. Į apžvalgą įtraukti ne senesnės nei 10 metų publikacijos bei atitikusios iš anksto nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Meta-analizė atlikta apskaičiuojant vidutinį gyvenimo kokybės pokytį pagal PDQ-39 klausimyną, vidutinį atskirų gyvenimo kokybės komponenčių pokytį ir levodopos ekvivalentinės kasdienės dozės pokytį (LEKD) 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos.
Tyrimo rezultatai: Į meta-analizę atrinkta 11 tyrimų, kurių bendra imtis – 398 pacientai. Gyvenimo kokybės pokytis nuo sekimo pradžios iki 12 mėnesių po abipusės STN-GSS buvo -9.65 (95% CI -12.21– 7.09) (p<0.001), po 60 mėnesių -0.19 (95% CI -6.41, 6.03) (p=0.953). Socialinio palaikymo įverčiai po 12 mėnesių buvo -1.17 (95% CI -3.3, 0.96) (p=0.281), komunikacijos -2.72 (95% CI -6.01, 0.56) (p=0.104). Pažintinių funkcijų įverčių pokytis 60 mėnesių po STN-GSS buvo 5.35 (95% CI 0.24, 10.46) (p=0.040), komunikacijos pokytis buvo 12.3 (95% CI 6.6, 18) (p<0.001), fizinio diskomforto -7.91 (95% CI -13.59, -2.23) (p=0.006). LEKD sumažėjimas 12 mėnesių po abipusės STN-GSS buvo -520.69 mg (95% PI -674.3, -367.07), po 60 mėnesių -307.99 mg (95% PI -433.14, -182.85) (p<0.001).
Tyrimo išvados: Pacientų vertinama gyvenimo kokybė pagal PDQ-39 klausimyną 12 mėnesių po STN-GSS reikšmingai pagerėjo visose srityse, išskyrus socialinio palaikymo ir komunikacijos komponentėse. Nustatytas mažesnis medikamentinio gydymo poreikis 12 mėnesių laikotarpyje. Praėjus 60 mėnesių po STN-GSS pacientų gyvenimo kokybė grįžo į priešoperacinį lygį. Buvo nustatytas reikšmingas pablogėjimas pažintinių funkcijų ir komunikacijos komponentėse, tačiau fizinio diskomforto įverčiai išlieka reikšmingai geresni, o medikamentinio gydymo poreikis išlieka reikšmingai mažesnis nei priešoperaciniu laikotarpiu.
Rekomendacijos: Reikalingas detalesnis paciento ištyrimas iki 60 mėnesių po STN-GSS, siekiant nustatyti blogėjančios gyvenimo kokybės priežastis ir laiku jas koreguoti.
2. ABSTRACT
Author: Ieva Čelpačenko, Name: The Impact of Deep Brain Stimulation on Quality of Life in Patients with Parkinson's Disease
Aim: To systematically assess scientific publications about the impact of deep brain stimulation on quality of life in Parkinson‘s disease.
Objectives: 1. To analyze the change in the quality of life in patients with Parkinson‘s disease 12 and 60 months after the deep brain stimulation 2. To analyze changes in separate components of quality of life in patients with Parkinson‘s disease 12 and 60 months after the deep brain stimulation 3. To analyze the change of levodopa equivalent daily dose 12 and 60 months after the deep brain stimulation
Methods: A systematic review and meta-analysis were conducted according to the PRISMA recommendations for systematic reviews and meta-analyses. The selection of publications was performed in MEDLINE and Science Direct electronic databases using keywords and synonyms. Publications, which matched predetermined inclusion and exclusion criteria and were published in the period between 2011 and 2021, were included in the systematic review and meta-analysis. Meta-analysis was performed in order to determine the mean change in the quality of life and its separate components, as evaluated with the PDQ-39 questionnaire and the mean change of levodopa equivalent dose (LEDD) 12 and 60 months after the deep brain stimulation (DBS).
Results: 11 studies were included in meta-analysis with the total of 398 patients. Change in quality of life 12 months after bilateral STN-DBS was -9.65 points (95% CI -12.21–7.09) (p<0.001), after 60 months -0.19 (95% CI -6.41, 6.03) (p=0.953). Change in social support after 12 months was -1.17 (95% CI -3.3, 0.96) (p=0.281), in communication -2.72 (95% CI -6.01, 0.56) (p=0.104). Change in cognition 60 months after bilateral STN-DBS was 5.35 points (95% CI 0.24, 10.46) (p=0.040), in communication 12.3 points (95% CI 6.6, 18) (p<0.001) and in physical discomfort -7.91 (95% CI -13.59, -2.23) ) (p=0.006), respectively. Decrease in LEDD after 12 months was -520.69 (95% PI -674.3, -367.07) and -307.99 (95% PI -433.14, -182.85) (p<0.001) after 60 months.
Conclusions: Patients' quality of life 12 months after STN-DBS improved in all PDQ-39 subscores with an exception of social support and communication domains, in addition to the decreased need for pharmacological treatment. Quality of life returned to preoperative levels 60 months after surgical treatment. A significant decrease was found in cognition and communication domains, although the subscore of physical discomfort remained substantially better than preoperative scores, as well as the need for pharmacological treatment.
Recommendations: It is advisable to screen the patients, identify the cause of a decrease in quality of life and adjust further treatment plan until 60 months after STN-DBS elapses.
3. PADĖKA
Dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovui Dr. Andriui Radžiūnui už pagalbą ir skirtą laiką.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Atliekant baigiamąjį magistro darbą, autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-288. Leidimas išduotas 2020-03-16.
6. SANTRUMPOS
PL – Parkinsono liga
STN – nucleus subthalmicus
VIM – nucleus ventralis intermedius GPi – globus pallidus internus GSS – gilioji smegenų stimuliacija DBS – deep brain stimulation
PDQ-39 – Parkinson‘s disease questionnaire-39
PDQ-39 SI – Parkinson‘s disease questionnaire-39 single index LEKD – levodopa ekvivalentinė kasdienė dozė
LEDD – levodopa equivalent daily dose SN – standartinis nuokrypis
95 % PI – 95 % pasikliautinumo intervalas GASR – Gama-amino sviesto rūgštis
7. SĄVOKOS
1. Perspektyvusis tyrimas – mokslo tiriamasis darbas, kurio metu informacija apie tiriamąjį renkama ir analizuojama numatytą laiko tarpą.
2. Retrospektyvinis tyrimas – mokslo tiriamasis darbas, kurio metu renkama ir analizuojama praeityje užfiksuota informacija apie tiriamąjį.
3. Meta-analizė – kiekybinė statistinė analizė, kuri analizuoja tą patį klausimą nagrinėjusių tyrimų duomenis.
4. Efekto dydis – standartizuotas santykis tarp dviejų kintamųjų. Pateikiamas kaip standartizuotas vidurkių, standartizuotų vidurkių, šansų, rizikos santykio skirtumų santykis su standartinėmis deviacijomis.
5. Svoris – procentinė reikšmė, nurodanti individualaus tyrimo indėlį į bendrą tiriamosios intervencijos efektą. Svoris priklauso nuo tyrimo imties bei gautų rezultatų heterogeniškumo.
6. I2 indeksas – procentinė reikšmė, apibūdinanti į meta-analizę įtrauktų tyrimų heterogeniškumą arba
nesuderinamumą, kuris gali priklausyti nuo tirtos populiacijos demografinių, klinikinių rodiklių bei tyrimo metodologijos.
7. Atvirkštinės svertinės dispersijos atsitiktinio efekto modelis – statistinis metodas, naudojamas analizuoti kiekybinių tyrimų rezultatams, priklausantiems nuo skirtingų vienu metu veikiančių faktorių. 8. 95 proc. pasikliautinumo intervalas – efekto dydžio intervalas, kuris atspindi p<0.05 statistinį reikšmingumą.
9. Levodopa ekvivalentinė kasdienė dozė – ekvivalentinė antiparkinsoninių vaistų dozė, skirta palyginti skirtingų Parkinsono ligos gydymo taktikų intensyvumą.
8. ĮVADAS
Temos naujumas ir aktualumas: Parkinsono liga yra kompleksinis susirgimas, kuris reikšmingai mažina pacientų gyvenimo kokybę. Dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamas Parkinsono ligai specifiškas PDQ-39 klausimynas įvertina motorinius, psichologinius, kognityvinius bei socialinius gyvenimo kokybės aspektus [1]. Gyvenimo kokybės įverčiai priklauso nuo daugybės motorinių ir nemotorinių sutrikimų (pvz. depresija, miego sutrikimai), motorinių fliuktuacijų bei skausmo [2][3]. Gilioji smegenų stimuliacija yra intervencinis Parkinsono ligos gydymo būdas, kuris reikšmingai pagerina Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybę, tačiau yra žinoma, kad gyvenimo kokybės pagerėjimas yra laikinas. Yra nustatyta, kad gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėja praėjus 12 mėnesių po abipusės STN giliosios smegenų stimuliacijos, tačiau pradeda blogėti 60 mėnesių po intervencinio gydymo [4]. Tyrimuose apžvelgta tik apibendrintas gyvenimo kokybės įvertis pagal PDQ-39 ar kitas mažiau Parkinsono ligai specifiškas skales [5][6]. Mokslinėse duomenų bazėse nėra publikuotų sisteminių literatūros apžvalgų ir meta-analizių, tiriančių atskirų gyvenimo kokybės komponenčių pagal PDQ-39 (mobilumo, kasdienės veiklos, emocinės gerovės, stigmos, socialinio palaikymo, pažintinių funkcijų, komunikacijos, fizinio diskomforto) ir levodopos ekvivalentinės kasdienės dozės pokytį 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos.
Teorinė ir praktinė reikšmė: Atskirų gyvenimo kokybės komponenčių pokyčio analizė gali būti naudinga kuriant tikslingas prevencines strategijas, galinčias sustabdyti ar sulėtinti gyvenimo kokybės blogėjimą po giliosios smegenų stimuliacijos.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1. Darbo tikslas
Sistemingai apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokytį po giliosios smegenų stimuliacijos.
9.2. Darbo uždaviniai
1. Išanalizuoti Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybės pokytį 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos.
2. Išanalizuoti Parkinsono liga sergančių pacientų atskiras gyvenimo kokybės komponentes 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos.
3. Išanalizuoti levodopa ekvivalentinės kasdienės dozės pokytį 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Parkinsono ligos epidemiologija
Parkinsono liga (PL) yra lėtinė neurodegeneracinė liga. Tai yra antra dažniausia neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos ir pats dažniausias neurodegeneracinės kilmės judėjimo sutrikimas, kurio paplitimas svyruoja tarp 1-2 iš 1000 žmonių [7]. Parkinsono liga serga visų amžiaus grupių žmonės, tačau paplitimas didėja su amžiumi - apie 1 % vyresnių nei 60 metų žmonių serga Parkinsono liga [8].
10.2. Parkinsono ligos patofiziologija
Parkinsono ligos patofiziologinis mechanizmas – ryškus dopamino trūkumas dryžuotojo kūno sistemoje dėl substantia nigra pars compacta dopaminerginių neuronų degeneracijos. Žuvusių nervinių ląstelių vietose susiformuoja glija ir mikroskopiškai matomi Lewy kūneliai – intracitoplazminiai eozinofiliniai α-sinukleino intarpai. Dėl dopaminerginių neuronų žūties vystosi acetilcholino ir dopamino aktyvumo disbalansas [9]. Dopamino stoka didina netiesioginės ir mažina tiesioginės kilpos aktyvumą, ryškėja gama-amino sviesto rūgšties (GASR) slopinamasis poveikis pamato branduoliams bei didėja nucleus subthalmicus, globus pallidus internus ir substantia nigra aktyvumas. Tai lemia sustiprėjusį slopinamąjį poveikį tarpinių smegenų gumburui ir smegenų kamienui. Eisenos pokyčiai pasireiškia dėl slopinamojo poveikio smegenų kamienui, rigidiškumas ir bradikinezija dėl žievės motorinių sričių slopinimo ir ramybės tremoras išsivysto dėl pakitusio signalų perdavimo iš smegenėlių į tarpinių smegenų gumburą [10].
10.3. Parkinsono liga sergančių pacientų gyvenimo kokybė
PL pasireiškia motorinėmis disfukcijomis, tokiomis kaip rigidiškumas, bradikinezija, ramybės tremoras, posturalinis nestabilumas, eisenos pokyčiais bei neuropsichologiniais sutrikimais – depresija, nuovargiu, miego ir pažintinių funkcijų sutrikimais [11]. Yra žinoma, kad šie simptomai, dopaminerginės terapijos sukeliamos motorinės komplikacijos (motorinės fliuktuacijos ir diskinezės) bei psichosocialinė disfunkcija neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę. [12] Remiantis 2020 metais atlikta meta-analize, Parkinsono liga sergantys pacientai gyvenimo kokybę vertina reikšmingai blogiau, lyginant su sveikais tiriamaisiais [1]. Yra nustatyta, kad ilgesnė ligos trukmė ir didesnė ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę yra susijusios su blogesne gyvenimo kokybe [13][14].
Gyvenimo kokybei įvertinti dažniausiai naudojama 1997 metais sukurtas Parkinsono ligos klausimynas (PDQ-39), kuris yra sudarytas iš 39 klausimų, suskirtytų į 8 dalis – mobilumas (10 klausimų), kasdienė veikla (6 klausimai), emocinė gerovė (6 klausimai), stigma (4 klausimai), socialinis
palaikymas (3 klausimai), pažintinės funkcijos (4 klausimai), komunikacija (3 klausimai) ir fizinis diskomfortas (3 klausimai). Pacientas pats pildo klausimyną, įvertindamas kiekvieną pateiktą klausimą nuo 0 iki 4 (0 – niekada, 4 – visada). Kiekvienos komponentės įvertis skaičiuojamas gautus balus padalinus iš maksimalios galimos sumos ir padauginus iš 100. Galutinis įvertinimas svyruoja nuo 0 (pacientas niekada nepatiria sunkumų minėtoje situacijose) iki 100 (visada patiria sunkumus). Apibendrintas gyvenimo kokybės įvertis (PDQ-39 SI) skaičiuojamas sudėjus komponenčių balus ir padalinus iš 8 ir yra dažnai naudojamas moksliniuose tyrimuose [15]. Siekiant didesnio patogumo ir mažesnių laiko sąnaudų, buvo sukurtas PDQ-8 klausimynas, kurį sudaro tik 8 klausimai iš kiekvienos PDQ-39 klausimyno dalies. Prospektyvinis tyrimas, atliktas 2017 metais Kinijoje, nustatė stiprią koreliaciją tarp PDQ-8 SI ir PDQ-39 SI įverčių (r=0.93, p<0.001), tad PDQ-8 klausimynas patikimumu prilygsta PDQ-39 klausimynui [16].
10.4. Gilioji smegenų stimuliacija
Gilioji smegenų stimuliacija (GSS) yra funkcinės neurochirurgijos intervencinė priemonė, skirta pažengusios, medikamentiniam gydymui atsparios Parkinsono ligos simptomų valdymui. Chirurginės intervencijos atliekamos pamato nucleus subthalmicus (STN), globus pallidus internus (GPi), gumburo
nucleus ventralis intermedius (VIM) branduoliuose [17]. EARLYSTIM studijos metu nustatyta, kad
GSS pagerina ne tik pažengusios PL simptomus, gyvenimo kokybę ir sumažina levodopos ekvivalentinę kasdienę dozę, bet yra efektyvi ir PL su ankstyvomis motorinėmis komplikacijomis [18].
Meta-analizė, atlikta 2006 metais, nustatė, kad gyvenimo kokybė pagal PDQ-39 skalę po STN-GSS pagerėjo 34.5% [19]. Sisteminė literatūros apžvalga, nagrinėjusi gyvenimo kokybę po STN-STN-GSS, nustatė, kad geresni priešoperaciniai gyvenimo kokybės įvertinimai yra susiję su geresniais pooperaciniais gyvenimo kokybės įverčiais. Duomenys dėl vyresnio amžiaus įtakos pooperacinei gyvenimo kokybei buvo įvertinti kaip prieštaringi [20]. Nepaisant to, kad šie tyrimai įrodo teigiamą STN-GSS poveikį gyvenimo kokybei, jie nenagrinėjo šio poveikio tęstinumo. Remiantis atsitiktinių imčių tyrimais, STN-GSS reikšmingai pagerina PL sergančių gyvenimo kokybę praėjus 6 mėnesiams po operacijos [21][22][23]. Meta-analizė, atlikta 2019 metais, nustatė, kad gyvenimo kokybė buvo reikšmingai geresnė praėjus 6, 12, 24 ir 36 mėnesiams po STN-GSS, tačiau grįžo į priešoperacinį lygmenį 60 mėnesių po chirurginės intervencijos. Tai įrodo, kad gyvenimo kokybės pagerėjimas po STN-GSS yra laikinas. Tačiau, ši meta-analizė vertino tik apibendrintą gyvenimo kokybės įvertį, neišskirdama atskirų gyvenimo kokybės komponenčių. Gyvenimo kokybės pokyčio skirtumų tarp skirtingų amžiaus grupių (jaunesni nei 60 metų ir 60-70 metų) ir ligos trukmės grupių (ligos trukmė <11.5 metų ir >11.5 metų) nenustatyta, tačiau rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai dėl galimos selektyvios pacientų atrankos [24]. Šių tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad yra būtina atlikti
daugiau prospektyvinių stebėjimo tyrimų, kurie būtų nukreipti į gyvenimo kokybės ir jos komponenčių pagerėjimo tęstinumo įvertinimą.
Svarbus GSS privalumas – levodopos ekvivalentinės kasdienės dozės sumažėjimas. Anksčiau minėta meta-analizė nustatė, kad levodopos ekvivalentinė kasdienė dozė po STN-GSS sumažėjo 55.9 %. [19] Mažesnės levodopos ekvivalentinės kasdienės dozės yra siejamos su retesnėmis pooperacinėmis diskinezijomis [25], tačiau gali būti dažnesnės depresijos ir apatijos priežastimi [26].
11. TYRIMO METODIKA
11.1. Tyrimo tipas
Šio tyrimo tipas yra sisteminė literatūros apžvalga ir meta-analizė.
11.2. Sisteminės apžvalgos protokolas
Tyrimas buvo atliktas remiantis Cochrane metodinėmis rekomendacijomis intervencijų sisteminėms apžvalgoms ir meta-analizėms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) [27] ir PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [28] reikalavimais.
11.3. Informacijos šaltiniai
Publikacijų atranka buvo atlikta vadovaujantis PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) modeliu [28]. Pirminė paieška buvo atlikta naudojantis PubMed paieškos sistema, įvertintos ir atrinktos MEDLINE duomenų bazėje esančios mokslinės publikacijos. Papildoma paieška atlikta Science Direct elektroninėje duomenų bazėje. Kontaktų su publikacijų autoriais nebuvo. Paskutinės paieškos data: 2021-02-26.
11.4. Paieškos žodžiai
(((parkinson's disease) OR (PD)) AND ((deep brain stimulation) OR (DBS))) AND ((((quality of life) OR (QoL)) OR (PDQ-39)) OR (PDQ39))
11.5. Tyrimų tipai
Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti retrospektyviniai, perspektyvieji kohortiniai tyrimai, kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai. Į apžvalgą neįtrauktos pavienių klinikinių atvejų analizės, atvejo-kontrolės tyrimai, tyrimų santraukos, meta-analizės ir sisteminės literatūros apžvalgos.
11.6. Paieškos metodai
Straipsniai turėjo būti publikuoti 2011-2021 laikotarpiu, t.y. ne senesni nei 10 metų. Straipsniai turėjo būti publikuoti anglų kalba ir turėti atvirą prieigą prie viso teksto iš LSMU prieigos prie duomenų bazių. Paieškos metu pritaikyti filtrai: English, human, 10 years.
11.7. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Remiantis PRISMA gairėse rekomenduojamu PICO (populiacija, intervencija, lyginamieji, rezultatai) modeliu buvo sukurti straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai pagal išsikeltus darbo uždavinius [28]. (1 lentelė) Vadovaujantis PICO modeliu iškeltas šios sisteminės literatūrinės apžvalgos klausimas: „Koks gyvenimo kokybę sudarančių komponenčių pokytis stebimas Parkinsono liga sergantiems pacientams 12 ir 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos?“
1 lentelė. Įtraukimo į sisteminę analizę kriterijų nustatymas pagal PICO modelį
P population (populiacija) Parkinsono liga sergantys pacientai 12 ir 60 mėnesių po atliktos giliosios smegenų stimuliacijos
I intervention (intervencija) Gilioji smegenų stimuliacija C comparison
(lyginamieji)
Parkinsono liga sergantys pacientai prieš giliąją smegenų stimuliaciją
O outcome (rezultatai) Gyvenimo kokybės pokytis įvertintas pagal PDQ-39 klausimyną
Įtraukimo kriterijai:
1. Publikacija parašyta anglų kalba
2. Straipsnis yra publikuotas 2011 - 2021 metų laikotarpyje 3. Pilnas tekstas prieinamas iš LSMU prieigos platformų
4. Įtraukiami perspektyvieji ir retrospektyviniai kohortiniai, kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai
5. Tyrimo populiaciją ar jos dalį sudaro Parkinsono liga sergantys pacientai, kuriems buvo atlikta gilioji smegenų stimuliacija
6. Publikacijoje nurodomas priešoperacinis ir pooperacinis gyvenimo kokybės įvertinimas pagal PDQ-39 klausimyną.
7. Pooperacinis gyvenimo kokybės įvertinimas atliktas po 12 ir/arba 60 mėnesių po operacijos.
Atmetimo kriterijai:
1. Publikacija yra klinikinio atvejo tyrimas, sisteminė literatūros analizė, meta-analizė, tyrimo protokolas, santrauka
2. Publikacija parašyta kita kalba nei anglų 3. Straipsniai senesni nei 10 metų
4. Studijos su gyvūnais
5. Neprieinamas pilnas tekstas
6. Tyrimo populiaciją sudaro tiriamieji, sergantys kita nei Parkinsono liga
7. Pateikti apibendrinti tirtos populiacijos duomenys, į kuriuos įtraukta ne tik Parkinsono liga sergantys pacientai
8. Nebuvo tiriamas gyvenimo kokybės pokytis prieš arba po atliktos giliųjų smegenų stimuliacijos 9. Gyvenimo kokybės pokytis tiriamas ne pagal PDQ-39 klausimyną
10. Pooperacinis gyvenimo kokybės įvertinimas atliktas ne po 12 ir/arba 60 mėnesių po giliosios smegenų stimuliacijos
11. Tyrimo rezultatuose nėra nurodyti standartiniai nuokrypiai 12. Dublikatai
13. Į tyrimą įtraukta mažiau nei 10 tiriamųjų
11.8. Duomenų paieškos strategija
Pirminė paieška atlikta MEDLINE elektroninėje duomenų bazėje, naudojantis Pubmed paieškos sistema. Įvedus raktažodžius ir sinonimus buvo gauti 774 bibliografiniai įrašai. Papildoma paieška buvo atlikta Science Direct elektroninėje duomenų bazėje, rastos 2782 publikacijos. Straipsnių atranka vyko trimis etapais. Pirmo etapo metu panaudojus filtrus ir Mendeley citavimo programa pašalinus dublikatus, buvo atrinktos 1874 publikacijos. Antro etapo metu buvo vertinamos publikacijų santraukos, atrinkta 40 publikacijų, kurios atitiko pagal PICO metodą išsikeltus kriterijus bei darbo uždavinius. Trečio etapo metu buvo analizuoti pilni publikacijų tekstai. Atmestos 29 publikacijos, remiantis šiais atmetimo kriterijais: pacientų gyvenimo kokybė buvo įvertinta naudojantis kitu nei PDQ-39 klausimynu (n=10),
nepateikti priešoperaciniai ar pooperaciniai gyvenimo kokybės įvertinimai (n=7), į tyrimo populiaciją įtraukti ne tik Parkinsono liga sergantys tiriamieji (n=1), duomenys pateikti be standartinių nuokrypių (n=3), kiti nei publikacijų atrankos kriterijuose nurodyti sekimo laikotarpiai (n=8). Į galutinę analizę įtraukta 11 publikacijų.
Publikacijų paieškos ir atrankos procesas pateikiamas PRISMA schemoje. (1 pav.)
1 pav. Publikacijų atrankos procesas pagal PRISMA modelį
11.9. Duomenų kaupimas
Duomenys kaupti pagal Cochrane sisteminės apžvalgos metodines rekomendacijas: 1. Publikacijos pavadinimas, pagrindinis autorius, tyrimo vieta ir metai
2. Tyrimo tipas, imties dydis, tikslai ir uždaviniai 3. Tiriamųjų grupės
4. Sekimo laikotarpiai 5. Tyrimo rezultatai
a. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 SI įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
b. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 mobilumo įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
c. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 kasdienės veiklos įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
d. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 emocinės gerovės įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
e. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 stigmos įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
f. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 socialinio palaikymo įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
g. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 pažintinių funkcijų įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
h. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 komunikacijos įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
i. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) PDQ-39 fizinio diskomforto įverčiai ir jų standartiniai nuokrypiai
j. Priešoperaciniai ir pooperaciniai (po 12 ir 60 mėnesių) LEKD ir jų standartiniai nuokrypiai
11.10. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas remiantis Cochrane sisteminių apžvalgų ir intervencijų vadovu [27], naudojantis ROBINS-I kriterijais perspektyviniams ir retrospektyviniams stebėjimo tyrimams. Vizualizacija sukurta robvis įrankiu [29]. Pritaikyti šie vertinimo kriterijai:
2. Dalyvių atranka
3. Intervencijų klasifikacija
4. Nukrypimas nuo planuotos intervencijos 5. Trūkstama informacija
6. Baigčių nustatymas
7. Selektyvus duomenų įtraukimas
Remiantis vertinimo kriterijais tyrimai buvo suskirstyti į žemos, vidutinės, aukštos, kritinės ir nežinomos sisteminių klaidų rizikos grupes.
11.11. Statistinė analizė
Statistinė analizė buvo atlikta su R v4.0.2 (R Core Team, 2021). Kiekybiniai duomenys yra pateikti kaip vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Vidutinis skirtumas studijos laikotarpio pradžioje ir po 12 ir 60 mėn. buvo apskaičiuotas pagal atvirkštinės svertinės dispersijos atsitiktinio efekto modelį, kuris buvo pasirinktas dėl numatomo tyrimų metodologinio heterogeniškumo. Tyrimų heterogeniškumas buvo įvertintas atliekant Cochrane’s Q bei I2 testus. I2 testo vertės buvo
interpretuojamos pagal Higgins ir kiti [30] atitinkamai: >25% = nežymus heterogeniškumas, >50% = vidutiniškas heterogeniškumas, 75 % = žymus heterogeniškumas. Efekto dydis pateikiamas kaip standartizuotas PDQ-39 skalės ir jos komponenčių priešoperacinių ir pooperacinių įverčių vidurkių skirtumų santykis su standartinėmis deviacijomis. Pasirinkta vertinti vidurkių skirtumus, nes visi įtraukti tyrimai naudojo tą pačią skalę gyvenimo kokybės pokyčiui įvertinti. Visi statistiniai testai atlikti taikant 5% statistinio reikšmingumo lygį. P reikšmės buvo apvalintos iki trijų skaičių po kablelio. P reikšmės mažesnės negu 0,001 pateiktos kaip <0,001. P reikšmės didesnės negu 0,999 pateiktos kaip >0,999. Efekto dydžiai yra pateikiami Forest plot grafikuose.
Duomenys buvo išskirtyti į šias grupes:
1. PDQ-39 SI įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių
2. PDQ-39 mobilumo įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių
3. PDQ-39 kasdienės veiklos įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 4. PDQ-39 emocinės gerovės įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 5. PDQ-39 stigmos įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių
6. PDQ-39 socialinio palaikymo įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 7. PDQ-39 pažintinės funkcijos įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 8. PDQ-39 komunikacijos įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 9. PDQ-39 fizinio diskomforto įverčiai po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių 10. LEKD po abipusės STN-GSS: po 12 ir 60 mėnesių
12. REZULTATAI
Į sisteminę literatūros apžvalgą ir meta-analizę įtraukta 11 publikacijų. 10 tyrimų buvo atlikti perspektyviuoju būdu, 1 retrospektyviniu. Mažiausia tyrimo imtis – 10 tiriamųjų, didžiausia – 71 tiriamasis. Mažiausios apimties tyrimas atliktas Kinijoje, didžiausios – Vengrijoje. Studijų pasiskirstymas pagal kilmės šalį: Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos – 2, Vengrija, Japonija, Hong Kongas, Kinija, Lenkija, Prancūzija – atitinkamai po 1 tyrimą bei vienas daugiacentrinis tyrimas. Bendras tiriamųjų skaičius – 398. Išsamios publikacijų charakteristikos pateiktos 2 lentelėje. Pagrindiniai tyrimų rezultatai išskirstyti pagal darbo uždavinius: PDQ-39 SI priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai pateikti 3 lentelėje, PDQ-39 komponenčių priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai pateikti 4 lentelėje, LEKD priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai pateikti 5 lentelėje.
Remiantis sisteminių klaidų rizikos vertinimo kriterijais, 7 tyrimai buvo priskirti į vidutinės rizikos grupę, 4 tyrimai į aukštos sisteminių klaidų rizikos grupę. Detalus tyrimų įvertinimas pateiktas 22 pav.
2 lentelė. Pagrindinės tyrimų charakteristikos
Eil. Nr. Tyrimo autoriai, publikavimo metai, šalis
Tyrimo tipas Tiriamųjų imtis
Tiriamųjų
grupės laikotarpis Stebėjimo
Tyrimo tikslas 1 Acera, 2019, Ispanija [31] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 50 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. 60 mėn. Įvertinti STN-GSS poveikį kognityvinėms funkcijoms 2 Sharma, 2019, JAV [32] Retrospektyvinis stebėjimo tyrimas 29 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Nustatyti STN-GSS poveikį motoriniams simptomams ir gyvenimo kokybei pacientams vyresniems nei 75 m. 3 Juhász, 2017, Vengrija [33] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 71 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Įvertinti diskineziją, nemotorinius simptomus ir gyvenimo kokybę 12 mėn po abipusės STN-GSS 4 Yamamoto, 2017, Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 31 Prieš abipusę STN-GSS ir 12 mėn. 60 mėn. Nustatyti gyvenimo kokybės
Japonija [34] po abipusės STN-GSS; pagerėjimą po STN-GSS. Nustatyti gyvenimo kokybės pagerėjimo koreliaciją su motorinėmis ir kognityvinėmis funkcijomis. 5 Chan, 2016, Hong Kongas[35] Perspektyvusis, multicentrinis stebėjimo tyrimas 25 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS;. 12 mėn. Įvertinti motorinių simptomų ir gyvenimo kokybės pagerėjimą po abipusės STN-GSS 6 Lezcano, 2016, Ispanija [36] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 67 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. 60 mėn. Įvertinti ilgalaikį STN-GSS poveikį Parkinsono liga sergantiems pacientams. 7 Jiang, 2015, Kinija [37] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 10 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. 60 mėn. Įvertinti ilgalaikį STN-GSS poveikį Parkinsono liga sergantiems pacientams. 8 Sobstyl, 2014, Lenkija [38] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 16 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Įvertinti abipusės STN-GSS poveikį gyvenimo kokybei Nustatyti koreliaciją tarp atskirų gyvenimo kokybės komponentų ir UPDRS įverčių 9 Lewis, 2014, Vokietija, Prancūzija, Kanada [39] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 34 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Įvertinti gyvenimo kokybės pokytį po STN-GSS Įvertinti artimųjų vertinamą gyvenimo kokybės pokytį po STN-GSS
10 Nazzaro, 2011, JAV [40] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 24 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Įvertinti abipusės STN-GSS poveikį nemotoriniams simptomams. Įvertinti, ar yra ryšys tarp nemotorinių simptomų kiekio ir gyvenimo kokybės 11 Soulas, 2011, Prancūzija [41] Perspektyvusis stebėjimo tyrimas 41 Prieš abipusę STN-GSS ir po abipusės STN-GSS; 12 mėn. Įvertinti motorinius simptomus ir gyvenimo kokybę po STN-GSS. Nustatyti psichosocialinių veiksnių prognostinę reikšmę.
3 lentelė. PDQ-39 SI priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai
Eil. Nr. Tyrimo autoriai, publikavimo metai, šalis Pagrindiniai rezultatai 1 Acera, 2019, Ispanija [31] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 38.10 (±13.03), n=50 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 27.46 (±14.61), n=50 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 60 mėn.): 36.77 (±15.43), n=50 2 Sharma, 2019, JAV [32] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 34.9 (±13.9), n=29
Pooperacinis PDQ-39 SI vidurkis (po 12 mėn): 32.1 (±12.8), n=26 3 Juhász, 2017,
Vengrija [42]
Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 27.6 (±12.8), n=71
Pooperacinis PDQ-39 SI vidurkis (po 12 mėn.): 21.4 (±14.7), n=71 4 Yamamoto,
2017, Japonija [34]
Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 33.63 (±2.70), n=31
Pooperacinis PDQ-39 SI vidurkis (po 12 mėn.): 28.29 (±2.72), n=31 Pooperacinis PDQ-39 SI vidurkis (po 60 mėn.): 42.05 (±7.77), n=7
5 Chan, 2016, Hong Kongas[35]
Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 47.1 (±10.9), n=25
Pooperacinis PDQ-39 SI vidurkis (po 12 mėn.): 32.1 (±11.4), n=25 6 Lezcano, 2016,
Ispanija [36]
Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 41.1 (±14.1), n=69 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 26.1 (±14.1), n=64 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 60 mėn.): 37.5 (±16.5), n=54
7 Jiang, 2015, Kinija [37] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 32.4 (±14.1), n=10 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 19.8 (±8.5), n=10 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 60 mėn.): 26.1 (±9.7), n=10 8 Sobstyl, 2014, Lenkija [38] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 35.4 (±6.6) , n=16 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 24.7 (±4.2), n=16 9 Lewis, 2014, Vokietija, Prancūzija, Kanada [39] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 36.30 (±13.76), n=34 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 30.84 (±14.07), n=34 10 Nazzaro, 2011, JAV [40] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 32.4 (±14.2), n=24 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 17.2 (±9.6), n=24 11 Soulas, 2011, Prancūzija [41] Priešoperacinis PDQ-39 SI vidurkis: 49.89 (±11.06), n=41 Pooperacinis PDQ-39 SI (po 12 mėn.): 39.12 (±16.09), n=35
4 lentelė. PDQ-39 komponenčių priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai
Eil. Nr. Tyrimo autoriai, publikavimo metai, šalis Pagrindiniai rezultatai 1 Yamamoto, 2017, Japonija [34]
Priešoperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=31): Mobilumas: 50.42 (±4.36) Kasdienė veikla: 43.57 (±4.50) Emocinė gerovė: 34.40 (±3.48) Stigma: 25.17 (±3.58) Socialinis palaikymas: 17.38 (±3.87) Pažintinės funkcijos: 31.96 (±2.94) Komunikacija: 27.14 (±3.42) Fizinis diskomfortas: 39.04 (±4.93)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=31): Mobilumas: 45.17 (±4.29) Kasdienė veikla: 28.27 (±3.83) Emocinė gerovė: 27.87 (±4.18) Stigma: 18.30 (±4.07) Socialinis palaikymas: 18.45 (±4.85) Pažintinės funkcijos: 28.79 (±4.01) Komunikacija: 28.27 (±4.70) Fizinis diskomfortas: 31.25 (±4.60)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 60 mėn. (n=7): Mobilumas: 72.92 (±9.14) Kasdienė veikla: 55.56 (±12.53) Emocinė gerovė: 36.11 (±8.31) Stigma: 34.37 (±8.50) Socialinis palaikymas: 30.56 (±8.78) Pažintinės funkcijos: 37.50 (±10.83) Komunikacija: 38.89 (±11.92) Fizinis diskomfortas: 30.56 (±10.47)
2 Chan, 2016, Hong Kongas[35]
Priešoperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=25): Mobilumas: 71.3 (±20.4) Kasdienė veikla: 56.6 (±26.1) Emocinė gerovė: 38.3 (±14.6) Stigma: 56.4 (± 21.0) Socialinis palaikymas: 26.6 (±13.3) Pažintinės funkcijos: 40.2 (±16.0) Komunikacija: 41.0 (±14.1) Fizinis diskomfortas: 46.9 (±26.2)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=25): Mobilumas: 43.7 (±16.5) Kasdienė veikla: 32.8 (±12.5) Emocinė gerovė: 28.3 (±17.2) Stigma: 31.8 (± 19.7) Socialinis palaikymas: 24.8 (±16.1) Pažintinės funkcijos: 29.0 (±13.3) Komunikacija: 32.1 (±15.4) Fizinis diskomfortas: 35.9 (±17.4) 3 Lezcano, 2016, Ispanija [36]
Priešoperciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=69): Mobilumas: 56.9 (±18.7) Kasdienė veikla: 47.9 (±22.8) Emocinė gerovė: 43.2 (±23.2) Stigma: 34.9 (±28.7) Socialinis palaikymas: 17.0 (±20.8) Pažintinės funkcijos: 22.1 (±19.2) Komunikacija: 27.0 (±19.9) Fizinis diskomfortas: 43.2 (±25.8)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=64): Mobilumas: 38.2 (±23.7) Kasdienė veikla: 22.7 (±21.3) Emocinė gerovė: 28.5 (±21.4) Stigma: 19.5 (±23.6) Socialinis palaikymas: 12.4 (±16.0) Pažintinės funkcijos: 15.8 (±14.9) Komunikacija: 23.7 (±20.3) Fizinis diskomfortas: 26.3 (±19.8)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 60 mėn. (n=54): Mobilumas: 54.4 (±24.3) Kasdienė veikla: 38.9 (±26.9) Emocinė gerovė: 35.0 (±22.6) Stigma: 22.2 (±27.8) Socialinis palaikymas: 18.9 (±22.9) Pažintinės funkcijos: 26.8 (±20.8) Komunikacija: 39.9 (±24.9) Fizinis diskomfortas: 34.3 (±24.2) 4 Jiang, 2015, Kinija [37]
Priešoperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=10): Mobilumas: 47.3 (±20.8) Kasdienė veikla: 37.9 (±19.7) Emocinė gerovė: 39.2 (±23.8) Stigma: 33.8 (±29.0) Socialinis palaikymas: 16.7 (±31.4) Pažintinės funkcijos: 27.5 (±14.5)
Komunikacija: 26.7 (±21.4) Fizinis diskomfortas: 30.0 (±25.5)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=10): Mobilumas: 31.8 (±20.5) Kasdienė veikla: 20.4 (±12.5) Emocinė gerovė: 14.6 (±9.7) Stigma: 20.6 (±18.2) Socialinis palaikymas: 5.0 (±8.1) Pažintinės funkcijos: 26.9 (±12.2) Komunikacija: 15.0 (±13.5) Fizinis diskomfortas: 24.2 (±16.9)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 60 mėn. (n=10): Mobilumas: 37.5 (±27.1) Kasdienė veikla: 22.9 (±16.3) Emocinė gerovė: 21.7 (±13.6) Stigma: 15.0 (±17.2) Socialinis palaikymas: 6.7 (±12.3) Pažintinės funkcijos: 35.6 (±22.8) Komunikacija: 38.3 (±19.7) Fizinis diskomfortas: 30.8 (±20.1) 5 Sobstyl, 2014, Lenkija [38]
Priešoperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=16): Mobilumas: 50.3 (±10.2) Kasdienė veikla: 41.3 (±10.3) Emocinė gerovė: 31.6 (±8.5) Stigma: 34.3 (± 8.3) Socialinis palaikymas: 19.8 (±5.4) Pažintinės funkcijos: 24.6 (±6.0) Komunikacija: 32.6 (±6.5) Fizinis diskomfortas: 48.4 (±9.6)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=16): Mobilumas: 27.0 (±5.0) Kasdienė veikla: 23.6 (±4.5) Emocinė gerovė: 23.5 (±7.3) Stigma: 25.2 (±5.7) Socialinis palaikymas: 17.0 (±3.9) Pažintinės funkcijos: 21.1 (±4.9) Komunikacija: 29.6 (±6.2) Fizinis diskomfortas: 30.4 (±5.5) 6 Nazzaro, 2011, JAV [40]
Priešoperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai (n=24): Mobilumas: 46 (±24.5) Kasdienė veikla: 39.2 (±23.5) Emocinė gerovė: 20.8 (±15.1) Stigma: 19.5 (± 18.2) Socialinis palaikymas: 12.5 (±16.3) Pažintinės funkcijos: 25.8 (±17.2) Komunikacija: 28.5 (±23.6) Fizinis diskomfortas: 46.2 (±21.1)
Pooperaciniai PDQ-39 komponenčių vidurkiai po 12 mėn. (n=24): Mobilumas: 23.1 (±16.2)
Kasdienė veikla: 21.7 (±11.8) Emocinė gerovė: 9.4 (±9.9) Stigma: 5.5 (±8.5)
Socialinis palaikymas: 9.0 (±20.5) Pažintinės funkcijos: 16.4 (±12.5) Komunikacija: 22.6 (±17.6) Fizinis diskomfortas: 24.0 (±18.6)
5 lentelė. LEKD priešoperaciniai ir pooperaciniai įverčiai
Eil. Nr. Tyrimo autoriai, publikavimo metai, šalis Pagrindiniai rezultatai 1 Acera, 2019, Ispanija [31]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 887.44 (±412.86), n=50
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 661.97 (±413.37), n=50 Vidutinė pooperacinė LEKD (po 60 mėn.): 715.78 (±427.76), n=50 2 Sharma, 2019,
JAV [32]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 1318.9 (±655.8), n=29
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 688.6 (±451.8), n=28 3 Juhász, 2017,
Vengrija [42]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 817.5 (±507.8), n=71
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 311.5 (±375.9), n=71 4 Yamamoto,
2017, Japonija [34]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 1065.75 (±31.13), n=31
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 602.16 (±45.83), n=31 Vidutinė pooperacinė LEKD (po 60 mėn.): 627.85 (±59.59), n=7 5 Chan, 2016,
Hong Kongas[35]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 1368.4 (±1014), n=25
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 496.3 (±491), n=25 6 Lezcano, 2016,
Ispanija [36]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 919.7 (±457.3), n=69
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 657.3 (±398.1), n=64 Vidutinė pooperacinė LEKD (po 60 mėn.): 709.3 (±385), n=54 7 Jiang, 2015,
Kinija [37]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 660.4 (±210.1), n=10
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 60 mėn.): 310.6 (±158.4), n=10 8 Lewis, 2014,
Vokietija, Prancūzija, Kanada [39]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 831.5 (±425.91), n=34
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 359.23 (±264.46), n=34
9 Nazzaro, 2011, JAV [40]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 1061 (±640), n=24
Vidutinė pooperacinė LEKD (po 12 mėn.): 484 (±290), n=24 10 Soulas, 2011,
Prancūzija [41]
Vidutinė priešoperacinė LEKD: 1504 (±667.32), n=41
13. REZULTATŲ APTARIMAS
13.1. Gyvenimo kokybės pokytis po 12 mėnesių
PDQ-39 SI pokytį po 12 mėnesių pateikė 11 tyrimų, kurių bendra imtis 398 pacientai. Vidutinis gyvenimo kokybės pokytis nuo sekimo pradžios iki 12 mėnesių po atliktos abipusės STNGSS buvo -9.65 (95% CI -12.21,-7.09), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis PDQ-39 SI pokytis tarp skirtingų studijų svyravo nuo 2.80 (95% CI 9.86, 4.26) [32] iki 15.20 (95% CI 22.06, -8.34) [40]. Gauti rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 = 67.7%, p<0.001) (2 pav.) Rezultatas sutampa su kitos sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės duomenimis, kad gyvenimo kokybė 12 mėnesių po STN-GSS reikšmingai pagerėja [1].
PDQ-39 atskiras komponentes ir jų pokytį po 12 mėnesių vertino 6 tyrimai, kurių bendra imtis 173 pacientai. Vidutinis mobilumo pokytis 12 mėnesių po atliktos STNGSS buvo 18.21 (95% CI -25.07, 11.36), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis mobilumo pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -5.25 (95% CI -7.40, -3.10) [34] iki -27.60 (95% CI -37.88, -17.32) [35]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 = 82.6%, p<0.001) (3 pav.) Vidutinis kasdienės veiklos
pokytis 12 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -17.97 (95% CI -21.09, -14.84), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis kasdienės veiklos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -15.30 (95% CI -17.38, -13.22) [34] iki 25.20 (95% CI -32.69, -17.71) [36]. Gauti rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 = 28.7%, p<0.001) (4 pav.). Vidutinis emocinės gerovės pokytis 12 mėnesių po atlikos
STN-GSS buvo -10.09 (95% CI -13.86, -6.32), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis emocinės gerovės pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -6.53 (95% CI -8.44, -4.62) [34] iki -24.60 (95% CI -40.53, -8.67) [37]. Rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 =53.9%, p<0.001). (5 pav.) Vidutinis stigmos pokytis 12 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -12.16 (95% CI -16.98, -7.34), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis stigmos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -6.87 (95% CI -8.78, -4.96) [34] iki -24.60 (95% CI -35.89, -13.31) [35]. Gauti rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 =67.1%, p<0.001) (6 pav.). Vidutinis socialinio palaikymo pokytis 12
mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -1.17 (95% CI -3.3, 0.96), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.281). Vidutinis socialinio palaikymo pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp 1.07 (95% CI -1.11, 3.25) [34] iki -11.70 (95% CI -31.80, 8.40) [37]. Gauti rezultatai buvo nežymiai heterogeniški (I2 =15.8%, p=0.281) (7 pav.). Vidutinis pažintinių funkcijų pokytis 12 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -4.49 (95% CI -6.74, -2.23), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis pažintinių funkcijų pokytis svyravo tarp -0.60 (95% CI -12.34, 11.14) [37] iki -11.20 (95% CI -19.36, -3.04) [35]. Gauti rezultatai buvo nežymiai heterogeniški (I2 =24.7%, p<0.001) (8 pav.). Vidutinis komunikacijos
reikšmingas (p=0.104). Vidutinis komunikacijos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp 1.13 (95% CI -0.92, 3.18) [34] iki -11.70 (95% CI -27.38, 3.98) [37]. Gauti rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 =43.8%, p=0.104) (9 pav.). Vidutinis fizinio diskomforto pokytis 12 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -13.73 (95% CI -18.51, -8.96), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis fizinio diskomforto pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -5.80 (95% CI -24.76, 13.16) [37] iki -22.20 (95% CI -33.45, -10.95) [40]. Gauti rezultatai buvo vidutiniškai heterogeniški (I2 =59.8%, p<0.001) (10 pav.).
13.2. Gyvenimo kokybės pokytis po 60 mėnesių
PDQ-39 SI pokytį po 60 mėnesių pateikė 4 tyrimai, kurių bendra imtis 158 pacientai. Vidutinis gyvenimo kokybės pokytis nuo sekimo pradžios iki 60 mėnesių po atliktos abipusės STNGSS buvo -0.19 (95% CI -6.41, 6.03), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.953). Vidutinis PDQ-39 SI pokytis tarp skirtingų studijų svyravo nuo 8.42 (95% CI 2.59, 14.25) [34] iki -6.30 (95% CI -16.91, 4.31) [37]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =72.2 %, p=0.953) (11 pav.). Rezultatas sutampa su kitos sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės duomenimis, kad gyvenimo kokybė 60 mėnesių po STN-GSS grįžta į priešoperacinį lygį [1].
PDQ-39 atskiras komponentes ir jų pokytį po 60 mėnesių vertino 3 tyrimai, kurių bendra imtis 108 pacientai. Vidutinis mobilumo pokytis 60 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo 4.83 (95% CI [-14.36, 24.03), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.622). Vidutinis mobilumo pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -9.80 (95% CI -30.97, 11.37) [37] iki 22.50 (95% CI 15.56, 29.44) [35]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =91.0%, p=0.622) (12 pav.). Vidutinis kasdienės veiklos
pokytis 60 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -3.31 (95% CI -19.35, 12.72), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.685). Vidutinis kasdienės veiklos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -15.00 (95% CI -30.85, 0.85) [37] iki 11.99 (95% CI 2.57, 21.41) [34]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =84.4%, p=0.685) (13 pav.). Vidutinis emocinės gerovės pokytis 60 mėnesių po atlikos
STN-GSS buvo -6.01 (95% CI -16.21, 4.18), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.248). Vidutinis emocinės gerovės pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp 17.50 (95% CI -34.49, -0.51) [37] iki 1.71 (95% CI -4.57, 7.99) [34]. Rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =71.5%, p=0.248) (14 pav.). Vidutinis stigmos pokytis 60 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -5.72 (95% CI -22.53, 11.09), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.505). Vidutinis stigmos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -18.80 (95% CI -39.70, 2.10) [37] iki 9.20 (95% CI 2.78, 15.62). Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =85.7%, p=0.505) (15 pav.). Vidutinis socialinio palaikymo pokytis 60 mėnesių po
atliktos STN-GSS buvo 4.26 (95% CI -7.7, 16.21), pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0.485). Vidutinis socialinio palaikymo pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -10.00 (95% CI -30.90, 10.90)
[37] iki 1.90 (95% CI -5.94, 9.74) [34]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =77.0%, p=0.485)
(16 pav.). Vidutinis pažintinių funkcijų pokytis 60 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo 5.35 (95% CI 0.24, 10.46), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p=0.040). Vidutinis pažintinių funkcijų pokytis svyravo tarp 4.70 (95% CI -2.46, 11.86) [36] iki 8.10 (95% CI -8.65, 24.85) [35]. Gauti rezultatai buvo homogeniški (I2 =0.0%, p<0.001) (17 pav.). Vidutinis komunikacijos pokytis 60 mėnesių po atliktos
STN-GSS buvo 12.3 (95% CI 6.6, 18), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p=<0.001). Vidutinis komunikacijos pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp 11.60 (95% CI -6.43, 29.63) [37] iki 12.90 (95% CI 4.77, 21.03) [36]. Gauti rezultatai buvo homogeniški (I2 =0.0%, p=<0.001) (18 pav.). Vidutinis fizinio diskomforto pokytis 60 mėnesių po atliktos STN-GSS buvo -7.91 (95% CI -13.59, -2.23), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p=0.006). Vidutinis fizinio diskomforto pokytis tarp skirtingų studijų svyravo tarp -8.90 (95% CI -17.77, -0.03) [36] iki 0.80 (95% CI -19.32, 20.92) [40]. Gauti rezultatai buvo homogeniški (I2 =0.0%, p=0.006) (19 pav.).
13.3. LEKD pokytis po 12 mėnesių
LEKD pokytį po 12 mėnesių pateikė 9 tyrimai, kurių bendra imtis siekia 372 pacientus. Vidutinis LEKD pokytis nuo sekimo pradžios iki 12 mėnesių po atliktos abipusės STN-GSS buvo -520.69 mg (95% PI -674.3, -367.07), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis LEKD pokytis tarp skirtingų studijų svyravo nuo 950.00 mg (95% CI 1182.66, 717,34) [41] iki 225.47 mg (95% CI -387.41, -63.53 [31]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =89.5%, p<0.001) (20 pav.).
13.4. LEKD pokytis po 60 mėnesių
LEKD pokytį po 60 mėnesių pateikė 4 tyrimai, kurių bendra imtis siekia 158 pacientus. Vidutinis LEKD pokytis nuo sekimo pradžios iki 60 mėnesių po atliktos abipusės STN-GSS buvo -307.99 mg (95% PI -433.14, -182.85), pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0.001). Vidutinis LEKD pokytis tarp skirtingų studijų svyravo nuo 437.90 mg (95% CI 483.38, 392.42) [34] iki 171.66 (95% CI -336.44,-6.88) [31]. Gauti rezultatai buvo žymiai heterogeniški (I2 =75.7%, p<0.001) (21 pav.).
Rezultatas sutampa su kitos sisteminės literatūros ir meta-analizės duomenimis, kad LEKD išlieka reikšmingai mažesnis 60 mėnesių po STN-GSS [43].
6 lentelė. Pagrindiniai rezultatai PDQ-39 įverčiai 12 mėn. po abipusės STN-GSS p-reikšmė I² PDQ-39 įverčiai 60 mėn. po abipusės STN-GSS p-reikšmė I² Gyvenimo kokybė (PDQ-39 SI) -9.65 <0.001 67.7% 0.19 0.953 72.2% Mobilumas -18.21 <0.001 82.6% 4.83 0.622 91.0% Kasdienė veikla -17.97 <0.001 28.7% -3.31 0.685 84.4% Emocinė gerovė -10.09 <0.001 53.9% -6.01 0.248 71.5% Stigma -12.16 <0.001 67.1% -5.72 0.505 85.7% Socialinis palaikymas -1.17 0.281 15.8% 4.26 0.485 77.0% Pažintinės funkcijos -4.49 <0.001 24.7% 5.35 0.04 0.0% Komunikacija -2.72 0.104 43.8% 12.3 <0.001 0.0% Fizinis diskomfortas -13.73 <0.001 59.8% -7.91 0.006 0.0% LEKD -520.69 mg <0.001 89.5% -307.99 mg <0.001 75.7% I2 - heterogeniškumo indeksas.
13.5. Pagrindiniai tyrimo trūkumai
Šis tyrimas turi keletą trūkumų. Statistinis tyrimų heterogeniškumas buvo prognozuotas prieš atliekant sisteminę literatūros apžvalgą ir meta-analizę, nes nuspręsta neatsižvelgti į pacientų amžių, ligos trukmę bei stadiją pagal Hoehn ir Yahr skalę. Taip pat, buvo įvertinta, kad įtraukti tyrimai turi vidutinę ir aukštą sisteminių klaidų riziką.
14. IŠVADOS
1. Parkinsono liga sergančių pacientų vertinama gyvenimo kokybė pagal PDQ-39 klausimyną 12 mėnesių po abipusės STN-GSS reikšmingai pagerėjo (p<0.001). Praėjus 60 mėnesių po abipusės STN-GSS pacientų gyvenimo kokybė grįžo į priešoperacinį lygį, skirtumas tarp priešoperacinių ir pooperacinių įverčių buvo statistiškai nereikšmingas (p=0.953).
2. Vertinant atskiras gyvenimo kokybės komponentes, pagerėjimas 12 mėnesių po abipusės STN-GSS stebimas mobilume, kasdienėje veikloje, emocinėje gerovėje, pažintinėse funkcijose, stigmos bei fizinio diskomforto įverčiuose (p=<0.001). Reikšmingo pagerėjimo nestebima socialinio palaikymo (p=0.281) ir komunikacijos (p=0.104) įverčiuose. Praėjus 60 mėnesių po abipusės STN-GSS nustatytas reikšmingas pablogėjimas pažintinių funkcijų (p=0.040) ir komunikacijos (p=<0.001)
įverčiuose. Fizinio diskomforto įverčiai išlieka reikšmingai geresni nei priešoperaciniu laikotarpiu (p=0.006).
3. Dvylika mėnesių po abipusės STN-GSS nustatytas reikšmingai mažesnis medikamentinio gydymo poreikis, išreikštas levodopos ekvivalentine kasdiene doze (LEKD) (p<0.001). Praėjus 60 mėnesių išlieka reikšmingai mažesnės LEKD poreikis, lyginant su priešoperacine LEKD (p<0.001).
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į atliktos sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės rezultatus, rekomenduotinas detalus Parkinsono liga sergančio paciento ištyrimas iki 60 mėnesių po abipusės STN-GSS, siekiant nustatyti blogėjančios gyvenimo kokybės priežastis ir laiku jas koreguoti.
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Zhao N, Yang Y, Zhang L, Zhang Q, Balbuena L, Ungvari GS, et al. Quality of life in Parkinson’s disease: A systematic review and meta-analysis of comparative studies. CNS Neurosci Ther. 2021 Mar;27(3):270–9.
2. Choi S-M, Kim BC, Jung H-J, Yoon G-J, Kang KW, Choi K-H, et al. Impact of pain and pain subtypes on the quality of life of patients with Parkinson’s disease. J Clin Neurosci Off J Neurosurg Soc Australas. 2017 Nov;45:105–9.
3. Kuhlman GD, Flanigan JL, Sperling SA, Barrett MJ. Predictors of health-related quality of life in Parkinson’s disease. Parkinsonism Relat Disord. 2019 Aug;65:86–90.
4. Büttner C, Maack M, Janitzky K, Witt K. The Evolution of Quality of Life After Subthalamic Stimulation for Parkinson’s Disease: A Meta-Analysis. Mov Disord Clin Pract. 2019;6(7):521– 30.
5. Perestelo-Pérez L, Rivero-Santana A, Pérez-Ramos J, Serrano-Pérez P, Panetta J, Hilarion P. Deep brain stimulation in Parkinson’s disease: meta-analysis of randomized controlled trials. J Neurol. 2014 Nov;261(11):2051–60.
6. Bratsos S, Karponis D, Saleh SN. Efficacy and Safety of Deep Brain Stimulation in the Treatment of Parkinson’s Disease: A Systematic Review and Meta-analysis of Randomized Controlled Trials. Cureus. 2018 Oct;10(10):e3474.
7. Balestrino R, Schapira AH V. Parkinson disease. Eur J Neurol. 2020 Jan;27(1):27–42. 8. Tysnes O-B, Storstein A. Epidemiology of Parkinson’s disease. J Neural Transm. 2017
Aug;124(8):901–5.
9. Reich SG, Savitt JM. Parkinson’s Disease. Med Clin North Am. 2019 Mar;103(2):337–50. 10. Raza C, Anjum R, Shakeel NUA. Parkinson’s disease: Mechanisms, translational models and
management strategies. Life Sci. 2019 Jun;226:77–90.
11. Garcia-Ruiz PJ, Chaudhuri KR, Martinez-Martin P. Non-motor symptoms of Parkinson’s disease A review…from the past. J Neurol Sci. 2014 Mar;338(1–2):30–3.
12. van Uem JMT, Marinus J, Canning C, van Lummel R, Dodel R, Liepelt-Scarfone I, et al. Health-Related Quality of Life in patients with Parkinson’s disease--A systematic review based on the ICF model. Neurosci Biobehav Rev. 2016 Feb;61:26–34.
13. Dogan VB, Koksal A, Dirican A, Baybas S, Dirican A, Dogan GB. Independent effect of fatigue on health-related quality of life in patients with idiopathic Parkinson’s disease. Neurol Sci Off J Ital Neurol Soc Ital Soc Clin Neurophysiol. 2015 Dec;36(12):2221–6.
14. Winter Y, von Campenhausen S, Arend M, Longo K, Boetzel K, Eggert K, et al. Health-related quality of life and its determinants in Parkinson’s disease: results of an Italian cohort study.
Parkinsonism Relat Disord. 2011 May;17(4):265–9.
15. Jenkinson C, Fitzpatrick R, Peto V, Greenhall R, Hyman N. The Parkinson’s Disease
Questionnaire (PDQ-39): development and validation of a Parkinson’s disease summary index score. Age Ageing. 1997 Sep;26(5):353–7.
16. Chen K, Yang Y-J, Liu F-T, Li D-K, Bu L-L, Yang K, et al. Evaluation of PDQ-8 and its relationship with PDQ-39 in China: a three-year longitudinal study. Health Qual Life Outcomes. 2017 Aug;15(1):170.
17. Malek N. Deep Brain Stimulation in Parkinson’s Disease. Neurol India. 2019;67(4):968–78. 18. Schüpbach WMM, Rau J, Houeto J-L, Krack P, Schnitzler A, Schade-Brittinger C, et al. Myths
and facts about the EARLYSTIM study. Mov Disord. 2014 Dec;29(14):1742–50.
19. Kleiner-Fisman G, Herzog J, Fisman DN, Tamma F, Lyons KE, Pahwa R, et al. Subthalamic nucleus deep brain stimulation: summary and meta-analysis of outcomes. Mov Disord. 2006 Jun;21 Suppl 1:S290-304.
20. Geraedts VJ, Feleus S, Marinus J, van Hilten JJ, Contarino MF. What predicts quality of life after subthalamic deep brain stimulation in Parkinson’s disease? A systematic review. Eur J Neurol. 2020 Mar;27(3):419–28.
21. Deuschl G, Schade-Brittinger C, Krack P, Volkmann J, Schäfer H, Bötzel K, et al. A randomized trial of deep-brain stimulation for Parkinson’s disease. N Engl J Med. 2006 Aug;355(9):896–908.
22. Williams A, Gill S, Varma T, Jenkinson C, Quinn N, Mitchell R, et al. Deep brain stimulation plus best medical therapy versus best medical therapy alone for advanced Parkinson’s disease (PD SURG trial): a randomised, open-label trial. Lancet Neurol. 2010 Jun;9(6):581–91. 23. Schuepbach WMM, Rau J, Knudsen K, Volkmann J, Krack P, Timmermann L, et al.
Neurostimulation for Parkinson’s disease with early motor complications. N Engl J Med. 2013 Feb;368(7):610–22.
24. Büttner C, Maack M, Janitzky K, Witt K. The Evolution of Quality of Life After Subthalamic Stimulation for Parkinson’s Disease: A Meta-Analysis. Mov Disord Clin Pract. 2019
Sep;6(7):521–30.
25. Rowland NC, Sammartino F, Lozano AM. Advances in surgery for movement disorders. Mov Disord. 2017 Jan;32(1):5–10.
26. Schüpbach M, Gargiulo M, Welter ML, Mallet L, Béhar C, Houeto JL, et al. Neurosurgery in Parkinson disease: a distressed mind in a repaired body? Neurology. 2006 Jun;66(12):1811–6. 27. Cumpston M, Li T, Page MJ, Chandler J, Welch VA, Higgins JP, et al. Updated guidance for
trusted systematic reviews: a new edition of the Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions. Vol. 10, The Cochrane database of systematic reviews. England; 2019. p.
ED000142.
28. Liberati A, Altman DG, Tetzlaff J, Mulrow C, Gøtzsche PC, Ioannidis JPA, et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate
healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009 Jul;339:b2700.
29. McGuinness LA, Higgins JPT. Risk-of-bias VISualization (robvis): An R package and Shiny web app for visualizing risk-of-bias assessments. Res Synth Methods. 2021;12(1):55–61. 30. Higgins JPT, Thompson SG, Deeks JJ, Altman DG. Measuring inconsistency in meta-analyses.
BMJ. 2003 Sep;327(7414):557–60.
31. Acera M, Molano A, Tijero B, Bilbao G, Lambarri I, Villoria R, et al. Long-term impact of subthalamic stimulation on cognitive function in patients with advanced Parkinson’s disease. Neurologia. 2019;34(9):573–81.
32. Sharma VD, Lyons KE, Nazzaro JM, Pahwa R. Deep brain stimulation of the subthalamic nucleus in Parkinson’s disease patients over 75 years of age. J Neurol Sci. 2019 Apr;399:57– 60.
33. Juhász A, Deli G, Aschermann Z, Janszky J, Harmat M, Makkos A, et al. How Efficient Is Subthalamic Deep Brain Stimulation in Reducing Dyskinesia in Parkinson’s Disease? Eur Neurol. 2017;77(5–6):281–7.
34. Yamamoto T, Uchiyama T, Higuchi Y, Asahina M, Hirano S, Yamanaka Y, et al. Journal of the Neurological Sciences Long term follow-up on quality of life and its relationship to motor and cognitive functions in Parkinson ’ s disease after deep brain stimulation ☆. J Neurol Sci [Internet]. 2017;379:18–21. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jns.2017.05.037 35. Chan DTM, Zhu CXL, Lau CKY, Poon TL, Cheung FC, Lee M, et al. Subthalamic Nucleus
Deep Brain Stimulation for Parkinson Disease in Hong Kong: A Prospective Territory-Wide 2-Year Follow-Up Study. World Neurosurg. 2016 Sep;93:229–36.
36. Lezcano E, Gómez-Esteban JC, Tijero B, Bilbao G, Lambarri I, Rodriguez O, et al. Long-term impact on quality of life of subthalamic nucleus stimulation in Parkinson’s disease. J Neurol. 2016 May;263(5):895–905.
37. Jiang L-L, Liu J-L, Fu X-L, Xian W-B, Gu J, Liu Y-M, et al. Long-term Efficacy of Subthalamic Nucleus Deep Brain Stimulation in Parkinson’s Disease: A 5-year Follow-up Study in China. Chin Med J (Engl). 2015 Sep;128(18):2433–8.
38. Sobstyl M, Ząbek M, Górecki W, Mossakowski Z. Quality of life in advanced Parkinson’s disease after bilateral subthalamic stimulation: 2 years follow-up study. Clin Neurol Neurosurg. 2014 Sep;124:161–5.
39. Lewis CJ, Maier F, Eggers C, Pelzer EA, Maarouf M, Moro E, et al. Parkinson’s disease patients with subthalamic stimulation and carers judge quality of life differently. Parkinsonism
Relat Disord. 2014 May;20(5):514–9.
40. Nazzaro JM, Pahwa R, Lyons KE. The impact of bilateral subthalamic stimulation on non-motor symptoms of Parkinson’s disease. Parkinsonism Relat Disord. 2011 Sep;17(8):606–9. 41. Soulas T, Sultan S, Gurruchaga JM, Palfi S, Fnelon G. Depression and coping as predictors of
change after deep brain stimulation in Parkinson’s disease. World Neurosurg [Internet]. 2011;75(3–4):525–32. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.wneu.2010.06.015 42. Paper O. How Efficient Is Subthalamic Deep Brain Stimulation in Reducing Dyskinesia in
Parkinson ’ s Disease ? 2017;(Mc):281–7.
43. Vizcarra JA, Situ-Kcomt M, Artusi CA, Duker AP, Lopiano L, Okun MS, et al. Subthalamic deep brain stimulation and levodopa in Parkinson’s disease: a meta-analysis of combined effects. J Neurol [Internet]. 2019;266(2):289–97. Available from:
