ERGOTERAPEUTO KONSULTACIJŲ POVEIKIS SERGANČIŲJŲ ALZHEIMERIO LIGA SAVARANKIŠKUMO KASDIENĖJE VEIKLOJE BEI JUOS GLOBOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMUI

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

LAIMA UBARTAITĖ

ERGOTERAPEUTO KONSULTACIJŲ POVEIKIS SERGANČIŲJŲ

ALZHEIMERIO LIGA SAVARANKIŠKUMO KASDIENĖJE

VEIKLOJE BEI JUOS GLOBOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO

KOKYBĖS GERINIMUI

Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA” baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Jolita Rapolienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas Jūratė Macijauskienė

2014...mėn...d

ERGOTERAPEUTO KONSULTACIJŲ POVEIKIS SERGANČIŲJŲ

ALZHEIMERIO LIGA SAVARANKIŠKUMO KASDIENĖJE

VEIKLOJE BEI JUOS GLOBOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO

KOKYBĖS GERINIMUI

Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA” baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Jolita Rapolienė 2014...mėn...d.

Recenzentas

doc. dr. Daiva Petruševičienė

2014...mėn...d Darbą atliko Magistrantė Laima Ubartaitė 2014...mėn...d

KAUNAS, 2014

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

SANTRUMPOS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Demencija ... 12

1.2. Alzheimerio liga ... 13

1.3. Alzheimerio ligos epidemiologija ... 14

1.4. Alzheimerio ligos rizikos veiksniai ... 15

1.5. Prevencija ... 16

1.6. Sergančiųjų demencija elgesio ir emocijų sutrikimai ... 18

1.7. Sergančiųjų Alzheimerio liga ergoterapija ... 20

1.8. Globėjų gyvenimo kokybė ... 21

2. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA ... 25

2.1. Kontingentas ... 25

2.2. Tyrimo metodika ... 25

2.3 Tyrimo metodologija ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI ... 28

3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 28

3.2. Globėjų gyvenimo kokybės vertinimas ... 30

3.3. Globėjų gyvenimo kokybės pokytis ... 35

3.4. Vyrų ir moterų gyvenimo kokybės pokytis ... 41

3.5. Sergančiųjų Alzheimerio liga kasdienės veiklos sutrikimų vertinimas ... 46

3.6. Sergančiųjų Alzheimerio liga negalios lygio pokytis ... 47

3.7. Globėjų gyvenimo kokybės analizė pagal lytį I apklausos duomenimis ... 48

3.8. Globėjų gyvenimo kokybės analizė pagal lytį II apklausos duomenimis ... 49

3.9. Bendrosios globėjų gyvenimo kokybės analizė pagal lytį ... 49

3.10. Koreliacinė rodiklių analizė ... 50

3.11. Globėjų nuomonės apie tyrimo metu gautų patarimų naudą vertinimas ... 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 60 PRIEDAI ... 67

SANTRAUKA

Ubartaitė L. Ergoterapeuto konsultacijų poveikis sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumo kasdienėje veikloje bei juos globojančių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2014, – 110 p.

Alzheimerio liga (AL) yra viena neurodegeneracinių ligų, pasižyminti progresuojančiu atminties, kalbos, pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais bei neuropsichiatriniais simptomais. Vienas iš devynių žmonių (11 proc.), vyresnių nei 65 metai serga AL. Vyresnių nei 85 metai asmenų tarpe šios ligos dažnis padidėja iki 32 proc. Didžioji dalis sergančiųjų AL gyvena namuose, slaugomi šeimos narių. Globėjams tenka rūpintis sergančiuoju 24 val. per parą, o tai sukelia fizinį, emocinį ir protinį nuovargį bei lemia gyvenimo kokybės blogėjimą.

Darbo tikslas – nustatyti kaip ergoterapeuto konsultacijos veikia sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumą kasdienėje veikloje bei juos globojančių asmenų gyvenimo kokybę.

Uždaviniai: 1. Įvertinti globėjų, slaugančių Alzheimerio liga sergančius asmenis gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį globėjų gyvenimo kokybei. 3. Nustatyti sergančiųjų Alzheimerio liga kasdienės veiklos problemas. 4. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumui kasdienėje veikloje.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 30 globėjų, namuose slaugančių sergančiuosius Alzheimerio liga. Tyrimas atliktas Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Kauno klube ir Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Alytaus klube. Tyrimo metu buvo naudojamos trys anketos. Sergančiųjų Alzheimerio liga negalios laipsniui įvertinti buvo naudojama Spartaus negalios vertinimo skalė, globėjų gyvenimo kokybei įvertinti – Asmenų, globojančių suaugusiuosius, gyvenimo kokybės klausimynas, apklausos anketa – demografiniams ir su ligos eiga susijusiems klausimams

Tyrimo išvados: 1. Daugumos (83,3 proc.) globėjų, slaugančių Alzheimerio liga sergančius asmenis, gyvenimo kokybės lygis buvo sumažėjęs. 2. Globėjų gyvenimo kokybė po ergoterapeuto konsultacijų reikšmingai pagerėjo slaugos alternatyvų, slaugos įgūdžių bei slaugytojo pasitenkinimo subskalėse (p<0,05). 3. Sergantiesiems Alzheimerio liga daugiausia problemų kilo atliekant šias veiklas: valgant, rengiantis, maudantis bei atliekant savipriežiūros veiksmus. 4. Sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumas kasdienėje veikloje po ergoterapeuto konsultacijų reikšmingai nepakito. 5. Globėjų amžius bei sergančiųjų Alzheimerio liga negalios lygis turėjo įtakos globėjų gyvenimo kokybei. Kuo globėjas jaunesnis, tuo jo gyvenimo kokybė geresnė ir atvirkščiai, kuo globėjas vyresnis, tuo jo gyvenimo kokybė blogesnė (r=0,541, p=0,002). Kuo sergančiojo negalios lygis didesnis, tuo globėjo gyvenimo kokybė blogesnė ir atvirkščiai, kuo sergančiojo negalios lygis mažesnis, tuo globėjo gyvenimo kokybė geresnė (r=–0,523, p=0,003).

SUMMARY

Ubartaitė L. Influence of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's disease independence in daily activities, and their caregivers quality of life, master thesis / supervisor dr. J. Rapolienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Clinic of rehabilitation – Kaunas, 2014, – 110 p.

Alzheimer's disease (AD) is a neurodegenerative disease characterized by progressive memory, language, cognitive, daily activities deterioration, behavioral changes and neuropsychiatric symptoms. One of the nine people (11 percent) over 65 years old suffers from AD. Among the people older than 85 years the disease incidence increases to 32 percent. The majority of patients with AD live at home, cared for by family members. Caregivers have to take care of AD patients 24 hours per day, which leads to physical, emotional and mental fatigue and worsen the quality of life.

Aim of the research: assess the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's independence in daily activities and their caregiver’s quality of life.

Goals of the research: 1. Evaluate AD patients caregivers quality of life. 2. Assess the effect of occupational therapist consultations on caregiver’s quality of life. 3. Assess AD patient’s problems in activities of daily living. 3. 4. Evaluate the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's disease independence in daily activities.

Research methods. The study involved 30 caregivers, caring patients with Alzheimer's disease at home. The study was conducted in Kaunas club of Lithuania Alzheimer's Association and Alytus club of Lithuania Alzheimer's Association. Three questionnaires were used in this study. Disability in patients with Alzheimer's disease was assessed by Rapid Disability Rating Scale (RDRS). Caregiver’s quality of life was assessed by Adult Carer Quality of Life Questionnaire (AC-QoL). Survey questionnaire was used for demographic questions and disease-related issues.

Research findings: 1. Most ( 83,3 percent) of AD caregivers quality of life was reduced. 2. Caregiver’s quality of life after an occupational therapist consultation significantly improved in caring choice, ability to care and carer satisfaction subscales (p<0,05). 3. Patients with Alzheimer's disease had the most problems in eating, dressing, bathing and self-caring. 4. AD patient’s independence in daily activities after occupational therapist consultations did not change significantly. 5. Caregivers age and AD patients disability level had an impact on the quality of life of caregivers. Younger caregiver had the better quality of life, older caregiver had lower quality of life (r=0,541), (p=0,002). Lower AD patient’s level of disability determine higher caregiver’s quality of life, higher AD patient's level of disability determine lower caregiver quality of life (r =-0.523 , p = 0.003).

PADĖKA

Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojui neurologui Kęstučiui Jukneliui už visokeriopą pagalbą atliekant tyrimą bei vertingus patarimus.

Taip pat dėkoju Lietuvos Alzheimerio asociacijos Kauno klubo nariams, bei jų vadovei Vidai Danienei. Esu dėkinga savo darbo vadovei dr. Jolitai Rapolienei už kantrybę, skirtą laiką bei padrąsinimą.

SANTRUMPOS

AL – Alzheimerio liga

APOE – e4 – apolipoproteino geno e4 forma GK – gyvenimo kokybė

KD – kraujagyslinė demencija KMI – kūno masės indeksas

LKS – lengvas kognityvinis sutrikimas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ROS – aktyvios deguonies formos

ĮVADAS

Visame pasaulyje ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant bendram populiacijos dydžiui, neurodegeneracinės ligos tampa globalia sveikatos problema. Alzheimerio liga (AL) yra viena neurodegeneracinių ligų, pasižyminti progresuojančiu atminties, kalbos, pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais bei neuropsichiatriniais simptomais [30].

Nustatyta, kad vienas iš devynių žmonių (11 proc.), vyresnių nei 65 metai serga AL. Vyresnių nei 85 metai asmenų tarpe šios ligos dažnis padidėja iki 32 proc. Iš visų sergančiųjų AL maždaug 4 proc. yra jaunesni nei 65 metų, 13 proc. yra 65-74 metų, 44 proc. 75-84 metų [17].

Skaičiuojama, kad sergančiųjų skaičius padvigubėja kas 20 metų. Didžioji dalis sergančiųjų AL gyvena namuose, slaugomi šeimos narių. Globėjams tenka rūpintis sergančiuoju 24 val. per parą, o tai sukelia fizinį, emocinį ir protinį nuovargį bei lemia gyvenimo kokybės blogėjimą [59]. Globėjams dažnai pasireiškia depresija, silpnėja imuninė sistema, didėja kardiovaskulinių ligų rizika, gali sutrikti inkstų funkcija, lėčiau gyja žaizdos, blogėja kraujagyslių endotelio funkcija [17].

Situaciją dar labiau blogina tai, kad globėjams stinga slaugos įgūdžių, jie nežino kaip tinkamai susidoroti su slaugytojo vaidmeniu, kaip pritaikyti namų aplinką bei kaip galima ilgiau išlaikyti sergančiojo savarankiškumą [29]. Yra keletas metodikų, galinčių padėti sergančiuosius AL prižiūrintiems asmenims. Tai prichoedukacinė (įvairios informacijos teikimas ir globėjų mokymas) bei psichoterapinė (globėjų darbas su psichoterapeutu, streso įveikos metodų, savianalizės mokymas ir pan.) metodikos, globėjų būrimasis į AL klubus ir pan.

Kol kas veiksmingo farmakologinio AL gydymo nėra, todėl naudojamasi nefarmakologiniais gydymo metodais, iš kurių bene veiksmingiausias yra ergoterapija. Ergoterapijos tikslas dirbant su pacientais, sergančiais demencija bei jų globėjais yra ne tik paciento gebėjimų atlikti kasdienę veiklą gerinimas, savarankiškumo bei dalyvavimo socialiniame gyvenime skatinimas, bet ir globėjų naštos mažinimas didinant jų kaip slaugytojų kompetenciją [31]. Amerikos ergoterapijos asociacijos nuorodose dėl ergoterapijos sergantiems AL ir kitomis demencijomis teigiama, kad ergoterapijos tikslas yra maksimaliai padidinti sergančiųjų AL ir jų globėjų gyvenimo kokybę, kuri šiuo atveju apibūdinama kaip įsitraukimas į veiklą, susijusią su asmens sveikata ir dalyvumu, (įsitraukimas į darbinę ar savanorišką veiklą, kasdienę veiklą ir laisvalaikį) [57].

Pagrindinės ergoterapijos dedamosios dirbant su sergančiaisiais AL yra veiklos supaprastinimas, techninių priemonių parinkimas, aplinkos pritaikymas, kasdienių įgūdžių ugdymas ir globėjų mokymas, siekiant padidinti ar bent jau išsaugoti sergančiųjų funkcinį nepriklausomumą, saugumą, gerą savijautą [29, 62].

Šeimos narių (šiuo atveju globėjų) mokymas yra vienas ergoterapijos metodų. Globėjai yra mokomi pritaikyti aplinką, modifikuoti kasdienės veiklos užduotis, naudotis techninėmis

priemonėmis, palaikyti sergančiųjų savarankiškumą. Taip pat mokoma bendravimo su segančiaisiais bei neuropsichiatrinių simptomų valdymo principų.

Šiame darbe analizavome globėjų mokymo, kurį sudarė paskaitos bei rašytinė medžiaga, įtaką jų gyvenimo kokybei bei sergančiųjų AL savarankiškumui. Buvo iškelta hipotezė, teigianti jog globėjų mokymas gerina jų gyvenimo kokybę ir padeda išlaikyti sergančiųjų AL savarankiškumą kasdienėje veikloje.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – nustatyti kaip ergoterapeuto konsultacijos veikia sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumą kasdienėje veikloje bei juos globojančių asmenų gyvenimo kokybę.

Uždaviniai:

1. Įvertinti globėjų, slaugančių Alzheimerio liga sergančius asmenis, gyvenimo kokybę.

2. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį globėjų gyvenimo kokybei.

3. Nustatyti sergančiųjų Alzheimerio liga kasdienės veiklos problemas.

4. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumui

kasdienėje veikloje.

5. Nustatyti veiksnius, galinčius lemti sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumo bei globėjų gyvenimo kokybės pokytį.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Demencija

Demencija apibrėžiama kaip pažinimo sugebėjimų pablogėjimas, lyginant su anksčiau buvusiu aukštesniu funkcionavimo lygiu, ir pasireiškiantis atminties ir dar dviejų ar daugiau pažinimo sferų sutrikimu, nustatytu klinikiniu tyrimu ir dokumentuotu neuropsichologiniu testavimu; defektai turi būti pakankamai ryškūs, kad trikdytų kasdienę veiklą [2].

Pagrindinės ligos ir galvos smegenų pažeidimai, sukeliantys demenciją:

1. Galvos smegenų atrofija (Piko liga, Alzheimerio liga, Hantingtono liga, intoksikacija, traumos, uždegimai).

2. Galvos smegenų kraujotakos ligos. 3. Galvos smegenų infekcinės ligos.

3.1.Nespecifinės: meningitai, encefalitai, abscesai.

3.2.Specifinės: progresuojantis paralyžius (sifilio sukelta progresuojanti nervų sistemos liga), Creutzfeldt-Jakob'o liga (viruso sukelta spongiozinė encefalopatija), ŽIV sukelta demencija.

4. Galvos smegenų traumos. 5. Galvos smegenų navikai.

6. Toksiniai galvos smegenų pažeidimai.

6.1.Egzogeniniai: alkoholis, anglies monoksidas ir kt. 6.2.Endogeniniai: uremija ir kt.

7. Metaboliniai galvos smegenų pažeidimai: Wilson'o liga (hepatocerebrinė degeneracija), perniciozinė anemija ir kt. [12].

Demencijos sindromas apima keletą skirtingų ligų. Dažniausios demencijos sindromo priežastys yra: Alzheimerio liga (60-70 proc. atvejų), kraujagyslinė demencija (apie 15 proc. atvejų), demencija su Lewy kūneliais (apie 15 proc. atvejų), taip pat frontotemporalinės demencijos (įskaitant Picko ligą) ir idiopatinė Parkinsono liga, pasireiškianti su demencija.

Kad liga būtų priskiriama demencijos sindromui, turi pasireikšti atminties ir bent vienos iš nurodytų kognityvinių funkcijų sutrikimas:

1. Gebėjimo rišliai kalbėti ar suprasti sakytinę arba rašytinę kalbą. 2. Gebėjimo atpažinti ir įvardinti daiktus

3. Gebėjimo atlikti tikslinę motorinę veiklą

Demencija serga 5,4 proc. asmenų, perkopusių 65 metų amžių, ir šios ligos paplitimas didėja su amžiumi. AL yra dažniausia demencijos priežastis. Europos demencijos bendradarbiavimo grupė, koordinuojama Europos Alzheimerio fondo, nustatė, jog šiuo metu Europoje AL serga 8,45 milijono žmonių [4].

1.2. Alzheimerio liga

Skirtingus žmones AL paveikia skirtingai, tačiau pagrindinis simptomas, išduodantis ligos pradžią yra laipsniškas gebėjimo įsiminti naują informaciją blogėjimas. Taip yra todėl, kad sergant AL nervinių ląstelių irimas dažniausiai prasideda srityse, atsakingose už naujų prisiminimų kūrimą. Procesui plintant sergantiesiems pasireiškia sumišimas, mąstymas tampa padrikas, atsiranda sunkumai reiškiant mintis, dezorientacija laike, erdvėje, vietoje, kas lemia nesaugų sergančiųjų klajojimą ir socialiai nepriimtiną elgesį [15].

Skiriamos trys AL stadijos: preklinikinė stadija, AL sukeltas lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS), AL tipo demencija [17]. AL pagal stadijas dar skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią [8].

Preklinikinėje stadijoje aptinkami pakitimai smegenyse, smegenų skystyje arba kraujyje, kurie rodo ligos pradžią, nors įprasti simptomai dar nepasireiškia. Manoma, kad AL gali prasidėti 20 metų iki pirmųjų simptomų atsiradimo [17].

Klinikinė AL prasideda LKS, kai nustatoma skundų ir objektyvių sutrikimų vienoje ar keliose kognityvinėse srityse, bet išlieka nesutrikusi kasdienė veikla [4]. Asmuo gali gyventi ir veikti savarankiškai tol, kol yra pažįstamoje aplinkoje ir išlaiko įprastą dienos rutiną [17]. Šiai ligos stadijai būdinga tai, kad sergantieji pamiršta nesenus įvykius ir pokalbius, daiktus sudeda ne jiems skirtose vietose, pasimeta pažįstamoje aplinkoje, pamiršta pabaigti vienus ar kitus darbus. Pradžioje taip nutinka retai, vėliau tai kartojasi nuolat. Ligos pradžioje šie sutrikimai mažai pastebimi, tačiau sergantieji tai pajunta, neretai sunkiai išgyvena šiuos pasikeitimus, todėl išryškėja dirglumas, irzlumas, gali išsivystyti depresija [38]. Ši stadija trunka nuo dviejų iki keturių metų [8].

Tyrimų duomenimis, 10 – 20 proc. vyresnių nei 65 m. asmenų turi LKS. Maždaug 15 proc. pastebėję LKS simptomus kreipiasi į gydytojus, iš jų apie 15 proc. demencijos sindromas išsivysto per metus, o beveik pusei per 3 – 4 metus [17]. Nustatyta, jog amnestinis LKS tipas dažniausiai progresuoja į AL, o kiti LKS tipai – į kitas demencijas (pvz., demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija) [13].

Alzheimerio tipo demencija apibūdinama kaip AL būdingų smegenų pokyčių sukelti atminties, mąstymo ir elgesio sutrikimai, trikdantys asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje [17].

Trunka nuo trejų iki šešerių metų. Daugėja aukštosios nervinės veiklos sutrikimų, žmogus tampa labiau priklausomas nuo kitų [8]. Sergantiesiems tampa vis sunkiau atlikti kasdienes užduotis, jiems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra maudantis, rengiantis, naudojantis tualetu, ruošiant maistą, valgant, atliekant savipriežiūros veiksmus (šukuojantis, skutantis, prižiūrint nagus ir pan.) ir kitose kasdienėse veiklose [15, 40]. Progresuojant atminties sutrikimui sergantieji nuolat klausia to paties, vis pamiršta, kad jau buvo atsakyta. Silpnėja orientacija laike (nežino, koks paros metas, diena ar mėnuo) ir erdvėje (nesiorientuoja, kur esąs, kur jo namai, pasiklysta savo paties kieme). Išryškėja kalbos sutrikimai – ligonis sunkiai randa reikiamus žodžius, vartoja ne tuos, kurių reikia, kalba miglotai, sunku suprasti, ką jis norėjo pasakyti. Vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai [1].

Alzheimerio liga stipriai paveikia sergančiųjų elgesį, vieni jų tampa apatiški, pasyvūs, niekuo nesidomi, nesiima jokios veiklos, kiti, priešingai – būna sujaudinti, aktyvūs. Sergantiesiems pasireiškia kliedesiai ir haliucinacijos, jie ima aplinkinius kaltinti vagyste, neištikimybe, persekiojimu. Ypač dažnai ligoniai mano, kad slaugantis personalas ar šeimos nariai nėra tikri, jais tik apsimeta, o namai nėra tikrieji ligonio namai [1].

Paskutinėje ligos stadijoje (po 8 – 10 metų nuo ligos pradžios) sergantieji nebegali bendrauti, neatpažįsta artimųjų, užmiršta net savo vaikų vardus, kiek jų turi, kur gyvena, praranda visus buitinius įgūdžius, nebeprisimena, kad reikia valgyti ir kaip tai daryti, neatpažįsta savęs veidrodyje, nebegali atsikelti iš lovos, guli embriono pozoje, dažnai atsiranda sąnarių kontraktūrų, pragulų, šlapimo ir išmatų nelaikymas [1, 8, 15]. Kalba tampa fragmentuota arba ligonis visiškai nekalba, išryškėja primityvūs refeksai (čiulpimo, rijimo, čepsėjimo). [8].

Vidutinė ligos trukmė nuo diagnozės nustatymo pradžios – 7 – 10 metų, bet kartais ji gali trukti ilgiau – iki 20 metų [8]. Maždaug 10 proc. pacientų, kuriems diagnozuota AL per metus išsivysto sunki demencijos stadija. Dažniausios tiesioginės mirties priežastys yra plaučių uždegimas, sepsis ir stazinis širdies nepakankamumas [40].

Nors šeimos nariai stengiasi kaip galima ilgiau patys prižiūrėti sergančiuosius, daugeliui jų reikia daugiau priežiūros, nei artimieji gali suteikti, todėl nemaža dalis sergančiųjų AL profesionaliai prižiūrimi slaugos įstaigose [15].

1.3. Alzheimerio ligos epidemiologija

Nustatyta, kad vienas iš devynių žmonių (11 proc.), vyresnių nei 65 metai serga AL. Vyresnių nei 85 metai asmenų tarpe šios ligos dažnis padidėja iki 32 proc. Iš visų sergančiųjų AL maždaug 4 proc. yra jaunesni nei 65 metų, 13 proc. yra 65 – 74 metų, 44 proc. 75 – 84 metų.

Lyginant AL paplitimą tarp vyrų ir moterų, nustatyta, jog moterys šia liga serga dažniau. JAV beveik du trečdaliai sergančiųjų AL yra moterys. Tai galim paaiškinti tuo, jog moterų gyvenimo trukmė ilgesnė nei vyrų. Lyginant vyrų ir moterų sergamumą atskirose amžiaus grupėse reikšmingo skirtumo nenustatyta, todėl galima teigti, jog moterys neturi didesnio polinkio sirgti AL.

Naujų AL atvejų skaičius didėja su amžiumi. 65-74 m. amžiaus grupėje nustatomi maždaug 53 nauji ligos atvejai 1000 gyventojų, 75-84 m. amžiaus grupėje šis skaičius padidėja iki 170 naujų atvejų 1000 gyventojų., vyresnių nei 85 m. asmenų tarpe nustatomas maždaug 231 naujas atvejis 1000 gyventojų.

Kadangi 65 m. ir vyresnių asmenų kasmet daugėja, numatoma, jog iki 2050-ųjų AL ir kitų demencijų skaičius padvigubės. Alzheimerio asociacijos duomenimis, 2000-aisias JAV buvo nustatyti 411 tūkst. naujų AL atvejų. 2010-aisiais šis skaičius padidėjo 10 proc. Numatoma, jog 2030-aisiais naujų atvejų bus diagnozuota 50 proc. daugiau nei 2000-2030-aisiais, o 2050-2030-aisiais šis skaičius pasieks 959 tūkst. atvejų (130 proc. daugiau nei buvo diagnozuota 2000-aisiais) [17].

1.4. Alzheimerio ligos rizikos veiksniai

Alzheimerio ligos rizikos veiksnius galima suskirstyti į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Vyresnis amžius yra vienas iš pagrindinių nemodifikuojamų AL rizikos veiksnių. Didėjant amžiui didėja AL rizika. Alzheimerio organizacijos duomenimis, AL serga 13 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių, 44 proc. 75 – 84 m. ir net 46 proc. vyresnių nei 85 m. [16].

Rizika susirgti AL padidėja 3,5 karto, jei asmens tėvai, broliai ar seserys sirgo šia liga. Rizika dar labiau išauga, jei AL sirgo daugiau nei vienas artimas giminaitis. Šiuo atveju AL rizika didėja su amžiumi, teigiama, jog asmenims, kurių tėvai sirgo šia liga, sulaukusiems 80 metų tikimybė susirgti AL siekia 50 proc. [47]. Manoma, kad tai lemia genetiniai veiksniai, panašus šeimos narių gyvenimo būdas bei aplinka [41].

Genetiniai faktoriai užima svarbią vietą tarp nemodifikuojamų AL rikos veiksnių. Nustatyta, jog tikimybė susirgti AL išauga asmenims, turintiems apolipoproteino geno e4 formą (APOE – e4). APOE yra glikoproteinas, reguliuojantis lipidų metabolizmą bei viduląstelinį transportą. Žmogus iš abiejų tėvų gauna po vieną APOE geno formą (e2, e3 arba e4). AL rizika padidėja gavus bent vieną APOE – e4 geno formą. Šią geno formą gavus iš abiejų tėvų rizika susirgti padidėja apie 10 kartų, lyginant su asmenimis, turinčiais kitą APOE geno formą (e2 arba e3) [16].

Žemas išsilavinimas yra vienas iš modifikuojamų rizikos veiksnių. Manoma, kad išsilavinimas bei nuolatinė protinė veikla sumažina AL riziką, nes taip sukuriamas „pažinimo

rezervas“, leidžiantis smegenims normaliai funkcionuoti net prasidėjus neurodegeneraciniams procesams [21].

Rūkymas vidutiniame amžiuje taip pat siejamas su padidėjusia AL rizika. Tai galima paaiškinti tuo, jog rūkymas prisideda prie kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo (aterosklerozės, cerebrovaskulinių ligų), kurios didina AL riziką [21]. Susirgti AL labiau rizikuoja tie asmenys, kurie vis dar rūko, nei tie, kurie rūkė anksčiau, bet metė [26]. Rusanen ir kt. tyrime teigiama, jog rūkymas didina AL riziką tik tiems asmenims, kurie turi APOE – e4 geną [55]. Taigi, rūkymas yra svarbus AL rizikos veiksnys, tačiau tyrimų duomenys nėra vienareikšmiai ir vis dar neaišku, kuriems asmenims dėl rūkymo rizika susirgti AL padidėja labiausiai.

Mažas fizinis aktyvumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, o šie faktoriai priskiriami prie AL rizikos veiksnių. Epidemiologinių studijų duomenimis, fizinis aktyvumas ne tik gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, bet ir tiesiogiai mažina AL ir kitų demencijų riziką, veikdamas galvos smegenų struktūrą bei funkcijas. Tyrimų rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie fizine veikla užsiėmė daugiau nei 1 val. per dieną, rizika susirgti demencija buvo dvigubai mažesnė, nei tiems, kurie fizine veikla užsiėmė mažiau nei 1 val. per savaitę [51].

Rizika vyresniame amžiuje susirgti demencija yra susijusi su vidutinio amžiaus kūno masės indeksu (KMI). Anstey ir kt. nustatė, jog vidutiniame amžiuje turėtas per mažas/per didelis svoris arba nutukimas didina AL ir kitų demencijų riziką. Labiausiai riziką didina per mažas svoris bei nutukimas. Vyresniame amžiuje turimas didesnis KMI yra teigiamas veiksnys, mažinantis AL riziką [18].

Galvos smegenų sveikata artimai susijusi su gera širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Sveika širdis padeda užtikrinti pakankamą smegenų aprūpinimą krauju, o sveikos kraujagyslės užtikrina pakankamą deguonies ir maisto medžiagų tiekimą, kuris yra būtinas normaliam galvos smegenų funkcionavimui [16]. Riziką susirgti AL didina tokios širdies ir kraujagyslių ligos kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis (ypač vidutiniame amžiuje) bei aterosklerozė (ypač miego arterijos) [25, 61].

Manoma, kad depresija taip pat gali lemti pasidėjusią AL riziką. Nustatyta, kad depresija siejasi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymu, o šios ligos yra vienas iš AL rizikos veiksnių. Depresija taip pat susijusi su streso sukeltais hormoniniais pakitimais, sumažėjusiu nervų augimo faktorių lygiu bei sumažėjusiu hipokampo tūriu [21].

Manoma, kad sveikas gyvenimo būdas sumažina daugelio su amžiumi susijusių ligų (tarp jų ir AL) riziką. Į sveiko gyvenimo būdo sampratą įeina tokios sąvokos, kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba, streso vengimas ir pan. Visi šie faktoriai yra glaudžiai susiję ir veikdami kartu daro teigiamą įtaką sveikatai.

Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyviems žmonėms vyresniame amžiuje rečiau pasireiškia įvairūs kognityviniai sutrikimai bei demencija, lyginant su sėslų gyvenimo būdą pasirinkusiais bendraamžiais [42]. Teigiamą fizinio aktyvumo įtaką galima paaiškinti tuo, jog fizinis aktyvumas tiesiogiai mažina AL išsivystymo riziką pagerindamas kraujo apytaką smegenyse, stimuliuodamas neuronų augimą bei veikdamas imuninę sistemą, lipidų, hormonų ir insulino lygį. Taip pat fizinis aktyvumas mažina kraujo spaudimą, apsaugo nuo nutukimo, o šie veiksniai priskiriami AL rizikos faktoriams [47]. Lautenschlager ir kt. duomenimis, bent 20 min. fizinio aktyvumo per dieną pagerina asmenų, turinčių lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS), pažintines funkcijas [42]. Taigi, fizinis aktyvumas ne tik padeda išvengti pažintinių funkcijų sutrikimų, bet ir pagerina asmens būklę jau pasireiškus šiems sutrikimams.

Protinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, saugančių nuo LKS bei AL išsivystymo. Satller ir kt. tyrimo duomenimis, asmenims, dažnai užsiimantiems protine veikla, tikimybė susirgti AL ar LKS per ateinančius 12 metų buvo 62 proc. mažesnė, lyginant su asmenimis, kurių protinis aktyvumas yra žemas. Taip pat buvo nustatyta išsilavinimo bei socioekonominio statuso įtaka. Aukštesnį išsilavinimą turintiems asmenims, rizika susirgti AL ar LKS sumažėjo 85 proc., lyginant su žemą išsilavinimą turinčiais asmenimis; aukštą socioekonominį statusą turintiems asmenis rizika sumažėjo 69 proc. [56]. Nors tyrimų, susijusių su protinio aktyvumo įtaka pažintinių funkcijų sutrikimams, rezultatai nėra labai tvirti, Senėjimo tyrimų institutas (Institute for the study of aging) AL prevencijos tikslais, rekomenduoja siekti aukštesnio išsilavinimo bei tęsti mokymąsi vyresniame amžiuje [37].

Pakankamas su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių kiekis sumažina AL riziką. Taip yra todėl, kad žmogaus neuronai ir sinapsės yra prisotintos nesočiųjų riebalų rūgščių, iš kurių labiausiai pažeidžiamos yra omega-3 riebiosios rūgštys. Mažėjant šių riebalų rūgščių kiekiui, nyksta sinapsės, o sinapsių skaičiaus mažėjimas stipriai koreliuoja su pažintinių funkcijų blogėjimu bei AL išsivystymu. Omega-3 riebiosios rūgštys taip pat saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios yra viena pagrindinių su amžiumi susijusios demencijos priežasčių. Žuvų taukus, kaip maisto papildą, galima saugiai vartoti netgi didelėmis dozėmis, todėl jie yra rekomenduojami AL bei kitų demencijų prevencijos tikslais [26].

Alzheimerio ligos išsivystymą lemia ir oksidacinis stresas. Fermentinių redukcijos ir oksidacijos reakcijų metu, kaip šalutiniai produktai, ląstelėse susidaro deguonies radikalai ir kitos aktyvios deguonies junginių formos. Jos visos bendrai yra vadinamos aktyviomis deguonies formomis

(sutrumpintai ROS). Antioksidacinės sistemos sutrikimai, nepalankios ląstelės aplinkos sąlygos sukelia nevaldomą ROS kiekio didėjimą ląstelėje. Tai lemia oksidacinį ląstelės stresą. Žinoma daug ligų, kurių patogenezei ROS labai svarbūs – tai uždegiminės ir degeneracinės ligos, išemija/reperfuzija, ateroskerozė, katarakta, padažnėjusių mutacijų sukeltas vėžys ir organizmo senėjimas [9]. Manoma, jog nuo oksidacinio streso apsaugojus neuronus, galima išvengti AL. Tinkamai vartojant antioksidantus, lengvai pažeidžiamos, senėjančios nervinės ląstelės yra aprūpinamos „apsauginiu skydu“, saugančiu nuo neurodegeneraciją sukeliančios oksidacijos reakcijų kaskados [23]. Svarbu yra tai, kad ši kaskada gali daugintis ir plisti ląstelėje (kaip kad vyksta širdies išemijos pažeidimų atvejais), kol nebus sustabdyta (užbaigta) apsauginių mechanizmų ar cheminės neproporcingo elektronų persiskirstymo reakcijos [11]. Tačiau, antioksidacinė terapija gali būti naudinga tik tada, kai oksidacinio streso padaryta žala nėra didelė. Todėl toks prevencijos būdas tinkamas tik jauno – vidutinio amžiaus žmonėms, kurių ląstelės nėra stipriai paveiktos [23].

1.6. Sergančiųjų demencija elgesio ir emocijų sutrikimai

Sergant Alzheimerio liga, sutrinka atmintis, erdviniai – konstrukciniai sugebėjimai, atsiranda sunkumų planuojant ir atliekant kasdienius darbus bei užbaigiant pradėtas užduotis [7]. Be minėtų pagrindinių ligos požymių, sergantiesiems pasireiškia ir neuropsichiatriniai AL simptomai.

Sujaudinimas ir agresyvumas yra vieni dažniausių neuropsichiatrinių AL simptomų. Ligai progresuojant jų paplitimas didėja. Bellard ir kt. duomenimis, šie simptomai pasireiškia maždaug 20 proc. sergančiųjų AL, gyvenančių namuose ir apie 40 – 60 proc. pacientų, gyvenančių ilgalaikės globos įstaigose [35].

Agresyvumas apibrėžiamas kaip bet kokie fiziniai ar žodiniai veiksmai, kurie daro žalą aplinkiniams ir pasireiškia tokiu elgesiu kaip mušimasis, spardymas bei šaukimas [28]. Agresyvumas yra susijęs su spartesniu pažintinių funkcijų blogėjimu, blogesne gyvenimo kokybe, padidėjusia globėjo našta bei ankstyvesne sergančiojo institucionalizacija [28, 35].

Atlikta nemažai tyrimų, siekiant surasti geriausias agresyvumo bei sujaudinimo mažinimo priemones. Tam gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Wilcock ir kt. tyrimo duomenimis veiklioji medžiaga memantinas gali būti saugi ir efektyvi šalinant sujaudinimą, agresyvumą ar psichozes [63]. Herrmann ir kt. tyrė memantino efektyvumą globos įstaigose gyvenantiems pacientams. Tyrimo rezultatai parodė, kad medikamentų su šia veikliąja medžiaga vartojimas sumažina agresyvaus elgesio pasireiškimą bei slaugytojų naštą [34]. Tačiau tiriant namuose gyvenančius asmenis, sergančius AL, reikšmingo skirtumo tarp placebo ir memantino grupių nebuvo nustatyta [35].

Medikamentus dėl stipraus nepageidaujamo poveikio, galima vartoti trumpą laiką (6 – 12 sav.), todėl būtina ieškoti alternatyvų medikamentiniam gydymui [20]. Tyrimų duomenimis, globėjų mokymas, kaip valdyti neuropsichologinius simptomus (sujaudinimą, agresyvumą ir pan.), sumažina jų patiriamą stresą bei gali padėti sumažinti agresyvų sergančiųjų elgesį. Teigiamo efekto taip pat galima pasiekti pasitelkus muzikos terapiją, sensorinį stimuliavimą, relaksacijos technikas bei masažą [30].

Asmenų, sergančių demencija tarpe, elgesio ir psichologiniai sutrikimai yra labai dažni. Apie 90 proc. pacientų ligos eigoje pasireiškia bent vienas simptomas iš šios sutrikimų grupės. Depresija yra vienas iš psichologinių simptomų, kuris pasireiškia maždaug trečdaliui demencija sergančių pacientų [48]. Tyrimų duomenimis pagyvenusių žmonių depresija neretai yra AL ir LKS prodromas. Vidutiniškai apie 25 proc. pacientų, sergančių AL ar LKS, yra nustatoma kliniškai reikšminga depresinė simptomatika [13].

Lyginant skirtingas demencijos formas buvo nustatyta, kad depresija labiausiai paplitusi tarp sergančiųjų kraujagysline demencija (44 proc.), šiek tiek mažesnis paplitimas nustatytas tarp sergančiųjų nepatikslinta demencijos forma (32 proc.), mažiausias depresijos paplitimas tarp sergančių Alzheimerio tipo demencija (19 proc.) [24].

Nustatyta, kad jaunesnio amžiaus asmenims, sergantiems demencija, depresija pasireiškia dažniau, nei vyresniems. Rosness ir kt. tyrimo duomenimis, depresija sirgo net 65,7 proc. pacientų, jaunesnių nei 65 m. amžiaus [53].

Depresija gali pasireikšti bet kurioje ligos stadijoje. Taip pat ji gali būti diagnozuojama dar prieš demencijos simptomų atsiradimą [48]. Depresija gali būti psichologinė reakcija į pažintinių funkcijų pablogėjimą, taigi, kai kuriais atvejais tai gali būti vienas iš pirmųjų demencijos simptomų. Tačiau tai taip pat gali būti AL rizikos faktorius [41]. Manoma, kad vyresniems žmonėms, sergantiems depresija rizika susirgti demencija yra dvigubai didesnė, nei depresija nesergantiems bendraamžiams [48]. Taip yra todėl, kad asmenys, sergantys depresija dažniau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kurios didina AL riziką [41].

Miego sutrikimai pasireiškia sergant daugeliu demencijos formų, tarp jų ir Alzheimerio liga [22]. Tyrimų rezultatai rodo, kad apie 40 proc. asmenų, sergančių AL turi vienokių ar kitokių miego sutrikimų [58]. Rongve ir kt. duomenimis, ankstyvojoje ligos stadijoje miego sutrikimai siekia net 70 proc. [52]. Miego sutrikimams priskiriami: sunkumas užmigti, nemiga, prabudimai miego metu, sutrikęs miego – būdravimo ritmas, ankstyvas pabudimas ryte [58].

Miego sutrikimai lemia daugelį kitų sutrikimų. Dažni prabudimai naktį blogina miego kokybę bei didina mieguistumą dienos metu [50]. Miego – būdravimo ritmo sutrikimai neigiamai veikia asmens pažintines funkcijas, nuotaiką, metabolizmą, imuninės sistemos funkcijas, sukelia elgesio bei psichologinių problemų [44, 58]. Taip pat tai daro įtaką kasdienės veiklos atlikimui, gali

būti agresijos, smurto, šaukimo, sumišimo ir kito neigiamo elgesio priežastimi [44]. Tyrimai rodo, kad sumažėjusi miego trukmė (mažiau nei 6,5 val.) yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu bei didesne cukrinio diabeto, hipertenzijos ir vainikinių širdies ligų rizika [19].

Visi šie sutrikimai tiesiogiai veikia ne tik sergančiojo AL, bet ir jį globojančių asmenų gyvenimo kokybę. Globėjams reikia rūpintis sergančiuoju nuolatos, todėl miego trūkumas gali neigiamai veikti jų gebėjimą kokybiškai slaugyti bei teikti emocinę paramą sergančiajam. Sergančiojo miego sutrikimai yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių globėjų pasirinkimą slaugomo asmens globą patikėti slaugos/globos įstaigoms. Pollak ir Perlic duomenimis, JAV 70 proc. globėjų, pasirinkusių slaugos/globos įstaigų paslaugas nurodė, kad tai lėmė sutrikdytas jų pačių miegas [19].

Taigi, asmens, sergančio AL, miego sutrikimai yra kompleksinė problema, neigiamai veikianti tiek jo paties, tiek globojančių asmenų fizinę bei psichinę sveikatą.

1.7. Sergančiųjų Alzheimerio liga ergoterapija

AL yra progresuojanti, negrįžtama galvos smegenų liga, pažeidžianti sergančiojo atmintį ir mąstymą, o galiausiai ir gebėjimą atlikti paprastas kasdienės veiklos užduotis. Kol kas nėra jokių efektyvių vaistų šiai ligai gydyti, todėl pagrindinis būdas kovoti su AL yra nefarmakologinis gydymas, kurio viena svarbiausių dalių yra ergoterapija [45].

Egzistuoja keletas ergoterapijos apibrėžimų. Vienas jų teigia, kad ergoterapija – tai pacientų galimybių kūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus [3].

Amerikos ergoterapijos asociacija ergoterapiją apibrėžia kaip „gydymą kasdiene veikla, darbu ar laisvalaikio užsiėmimais, norint didinti paciento savarankiškumą, skatinti socialinį vystymąsi ir išvengti negalios. Ergoterapija apima adaptaciją aplinkoje, maksimalaus nepriklausomumo siekimą ir gyvenimo pilnatvės gerinimą“ [6].

Remiantis apibrėžimais galima išskirti ergoterapijos pagrindą – žmogaus veiklą, kuri apibrėžiama kaip „įprastas kasdienis triūsas“ [3]. Ergoterapeutas skatina žmogų dalyvauti tikslingoje veikloje, kuria siekiama atkurti, sustiprinti ir pagerinti jo atliekamą veiklą. Dalyvavimas šioje veikloje taip pat palengvina mokymąsi tų įgūdžių ir veiklos, kurie yra svarbūs paciento adaptacijai bei produktyvumui siekiant sumažinti patologiją, pagerinti sveikatą [10].

Sveikatos ir ligos samprata ergoterapijos srityje skiriasi nuo tradicinio požiūrio, taikomo medicinoje. Ergoterapija žmogaus sveikatą sieja su jo gebėjimu atlikti kasdienę veiklą, realizuoti save įprastoje socialinėje aplinkoje. Tuo tarpu ligoniu asmuo laikomas tuomet, kai jis dėl tam tikrų

priežasčių negali atlikti kurios nors įprastos veiklos, tinkamai savimi pasirūpinti. Taigi, ergoterapija sveikatą sieja su veikla. O liga apibrėžiama kaip šios sąvokos priešingybė – veiklos atlikimo sutrikimas [6].

Amerikos ergoterapijos asociacijos nuorodose dėl ergoterapijos sergantiems AL ir kitomis demencijomis teigiama, kad ergoterapijos tikslas yra maksimaliai padidinti sergančiųjų AL ir jų globėjų gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė šiuo atveju apibūdinama kaip įsitraukimas į veiklą, susijusią su asmens sveikata ir dalyvumu, (įsitraukimas į darbinę ar savanorišką veiklą, kasdienę veiklą ir laisvalaikį) [57].

Pagrindinės ergoterapijos dedamosios dirbant su sergančiaisiais AL yra veiklos supaprastinimas, techninių priemonių parinkimas, aplinkos pritaikymas, kasdienių įgūdžių ugdymas ir globėjų mokymas, siekiant padidinti ar bent jau išsaugoti sergančiųjų funkcinį nepriklausomumą, saugumą, gerą savijautą [29, 62]. Ligai progresuojant keičiasi ir taikomos priemonės, tačiau intervencijos esmė lieka ta pati – siekiama atkurti ar išlaikyti asmens gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes veiklas ir apsaugoti nuo savarankiškumo mažėjimo [57].

Dooley ir Hinojosa tyrimo duomenimis, individuali ergoterapija, paremta išsamia anamneze turi teigiamos įtakos tiek sergantiesiems, tiek jų globėjams. Buvo nustatyta, kad naudojantis specialiai sudarytomis ergoterapeuto rekomendacijomis reikšmingai pagerėjo sergančiųjų AL gyvenimo kokybė bei sumažėjo globėjų jaučiama našta [29].

Ne visose srityse ergoterapijos veiksmingumas yra įrodytas. Kim ir kt. sisteminė apžvalga parodė, kad aplinkos pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos sergančiųjų AL elgesio problemoms, o atliekamos funkcinės užduotys – depresijai. Sensorinė stimuliacija buvo vienintelė nagrinėta technika reikšmingai sumažinusi sergančiųjų AL elgesio problemas [38].

Kalbant apie užsiėmimų dažnumą ir trukmę, Voigt-Radloff ir kt. dešimt vizitų į kliento namus per penkias savaites palyginę su vienu vizitu nustatė, jog efektas abiems grupėms buvo vienodas [62]. Tai galima paaiškinti tuo, jog ergoterapijos efektyvumas labiausiai priklauso nuo globėjų noro ir gebėjimo vadovautis jiems pateiktomis rekomendacijomis.

1.8. Globėjų gyvenimo kokybė

Sergančiųjų demencija priežiūra jų artimiesiems yra didžiulė fizinė, psichinė, emocinė, finansinė ir socialinė našta, didėjanti ligai progresuojant [59]. Sergančiųjų AL globa apima ne tik rūpinimąsi jų sveikata, bet ir nuolatinę priežiūrą bei pagalbą kasdienėje veikloje [17]. Didėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijai didėja ir demencija sergančių asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, skaičius. Dėl šios priežasties auga ir globėjų, prižiūrinčių sergančiuosius namuose, skaičius

[59]. Alzheimerio asociacijos duomenimis, JAV apie 15,4 mln. asmenų neatlygintinai globoja sergančiuosius AL. 2012-aisiais jie slaugė sergančiuosius maždaug 17,5 mln. valandų [17].

Nustatyta, jog ši liga gali kamuoti sergančiuosius ir jų artimuosius iki dvidešimtiems metų nuo jos diagnozavimo [59]. Intensyviausia slauga reikalinga paskutiniaisiais sergančiojo gyvenimo metais. Šiuo laikotarpiu 59 proc. globėjų teigė "budėję" 24 val. per parą, daugelis jautė didžiulį stresą. Tyrimų duomenimis, po sergančiojo mirties palengvėjimą jautė apie 72 proc. globėjų [17].

Dažniausiai sergančiuosius prižiūri šeimos nariai, rečiau kiti giminaičiai ar draugai. Statistikos duomenimis 62 proc. globėjų sudaro moterys; 23 proc. yra 65 m. ir vyresni; 50 proc. turi aukštąjį išsilavinimą; 59 proc. yra dirbantys arba besimokantys; 70 proc. vedę ar gyvenantys partnerystėje [17].

Dažniausiai globėjai, prižiūrintys sergančiuosius, dorojasi su esama situacija savo jėgomis, neturėdami reikiamų žinių ir nesulaukdami pagalbos iš aplinkinių. Dėl nuolat patiriamo streso didėja psichinių ir fizinių ligų rizika [59]. Globėjams dažnai pasireiškia depresija, silpnėja imuninė sistema, didėja kardiovaskulinių ligų rizika, gali sutrinkti inkstų funkcija, jiems lėčiau gyja žaizdos, blogėja kraujagyslių endotelio funkcija [17]. Dėl nuolatinės, intensyvios, daug laiko užimančios slaugos blogėja ne tik fizinė ir psichinė globėjų sveikata, bet ir gyvenimo kokybė [59].

Įvertinti globėjų gyvenimo kokybę yra itin svarbu, nes tai gali paveikti ir pačių sergančiųjų gyvenimo kokybę. Pablogėjusi globėjų gyvenimo kokybė neigiamai veikia ne tik sergančiųjų gyvenimo kokybę, bet ir jiems teikiamos priežiūros kokybę bei lemia ankstyvesnį sergančiojo patikėjimą globos įstaigoms [54, 59].

Nustatyta, jog 61 proc. globėjų patiria didelį ar labai didelį emocinį stresą. Staistiškai, didžiausią stresą patiria vyresnio amžiaus moterys, gyvenančios su sergančiuoju ir manančios, kad nėra kito pasirinkimo nei būti globėju. Daugelis globėjų, patikėjusių sergančiojo slaugą globos namams jaučia kaltę, emocinį sukrėtimą bei sunkiai prisitaiko prie pakitusio vaidmens globos procese [17]. Visa tai lemia globėjų gyvenimo kokybės blogėjimą. Prie to prisideda ir kiti faktoriai, tokie kaip bloga sergančiųjų sveikata bei gretutinės ligos, sumažėjusios globėjų galimybės užsiimti įprasta veikla, atsikvėpti ir pailsėti bei padidėjęs ligotumas [36, 54]. Rosness ir kt. duomenimis, blogesnė gyvenimo kokybė buvo tų globėjų, kurie turėjo jaunesnių, nei 18 m. vaikų ir kurių slaugomų asmenų nuovoka buvo pablogėjusi [54].

Globėjams, nuolat patiriantiems fizinį, emocinį ir psichologinį išsekimą, gresia „perdegimas“. „Perdegimas“ apibūdinamas kaip labai didelis fizinis ir psichinis nuovargis, emocinis išsekimas, sumažėjusi motyvacija dirbti ir empatijos stoka. „Perdegimą“ taip pat gali lemti globėjo jaučiamas gyvenimo kokybės pablogėjimas ir sergančiojo neigiamas atsakas į globą [59].

Takai ir kt. tyrimo duomenimis, maždaug pusė globėjų, prižiūrinčių sergančiuosius AL turi „perdegimo“ požymių, kurie yra susiję su depresijos požymių pasireiškimu ir žemesne gyvenimo kokybe. Taip pat buvo nustatyta, jog didesnis „perdegimo“ laipsnis lėmė žemesnę bendrą, fizinę, psichologinę ir socialinę gyvenimo kokybę [59].

Globėjams neretai pasireiškia depresija ir nerimas. Statistiškai, dažniausiai depresija išsivysto jaunesnio amžiaus globėjams, kurių sutuoktinis serga demencija, kurie praleidžia keletą valandų per dieną padėdami sergančiajam ar yra nepakankamai kompetentingi slaugytojai. Nustatyta, jog maždaug 50 proc. AL sergančių pacientų globėjų serga vidutinio sunkumo – sunkia depresija [59].

Globėjo patiriamas nerimas ar depresija gali lemti šiurkštų elgesį su sergančiuoju ar jo nepriežiūrą [36]. Faktoriai, lemiantys šiurkštų globėjų elgesį su sergančiaisiais: sergančiojo instrumentinės kasdienės veiklos pablogėjimas, sergančiojo plūdimasis, ažitacija. Kishimoto ir kt. duomenimis, dažniausiai pasitaikantis šiurštus globėjų elgesys yra verbalinio pobūdžio (šaukimas ar kalbėjimas griežtu tonu), fizinių veiksmų imamasi retai. Dažniausiai tokį globėjų elgesį lemia atsiradę neuropshiciatriniai simptomai [39].

Sergančiųjų AL globėjai vienaip ar kitaip bando susidoroti su esama situacija. Tam naudojamos įvairios įveikos strategijos, kurios apibrėžiamos kaip tai tam tikra elgsena ir psichologinės pastangos, skirtos įveikti, toleruoti ar sumažinti stresorių įtaką. Yra trys įveikos strategijų rūšys: strategijos, orientuotos į emocijas (priėmimas, emocinė parama, humoras, religija), orientuotos į problemas (aktyvus dorojimasis su problema, instrumentinė parama, planavimas) bei disfunkcinės strategijos (nebesistengimas, neigimas, savęs išblaškymas, savęs kaltinimas, įvairių medžiagų vartojimas, išsiliejimas).

Cooper ir kt. tyrimo duomenimis, asmenys dažniausiai naudojantys į problemą orientuotas ir disfunkcines strategijas, laikui bėgant dažniau patiria nerimą. Mažiau nerimo patiria asmenys, naudojantys į emocijas orientuotas įveikos strategijas [27].

Siekiant sumažinti globėjų patiriamą stresą, nerimą, įveikti depresiją bei pagerinti gyvenimo kokybę labai svarbi sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Dirbant su globėjais yra taikomos įvairios metodikos. Psichoedukacinė metodika apima įvairias paskaitas, diskusijas, kurias veda atitinkami specialistai, bei rašytinę medžiagą. Globėjams teikiama informacija apie ligą, pagalbą teikiančias institucijas, ugdomi sergančiųjų priežiūros įgūdžiai.

Palaikomoji metodika koncentruojasi į globėjų tarpusavio ryšių palaikymą. Globėjams yra sukuriamos sąlygos bendrauti, diskutuoti, pasidalyti patirtimi, jausmais bei palaikyti vieniems kitus. Manoma, kad ši metodika yra veiksmingiausia, nes globėjai dalijasi asmenine patirtimi, idėjomis bei išbandytomis globos strategijomis.

Pscihoterapijos metodika apima globėjo ir profesionalaus terapeuto bendravimą. Terapeutas gali išmokyti globėjus kaip susidoroti su negatyviomis mintimis, padėti išspręsti problemas

susitelkiant į laiko planavimą bei emocijų valdymą, vėl atrasti malonius užsiėmimus ir teigiamus potyrius. Daugiakomponentė metodika apima įvairias aukščiau išvardytų metodikų kombinacijas ir yra vykdoma sveikatos priežiūros specialisto [17].

Nors Alzheimerio liga negrįžtamai paveikia tiek sergančiųjų, tiek jų artimųjų gyvenimus, pritaikius tinkamus terapijos metodus, galima palengvinti šių žmonių dalią, pagerinti jų psichinę bei fizinę sveikatą.

2. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA

2.1. Kontingentas

Tyrimas atliktas Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Kauno klube ir Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Alytaus klube 2013 m. kovo – 2014 vasario mėn. Tyrime dalyvavo 30 asmenų, globojančių sergančiuosius Alzheimerio liga.

Globėjai buvo įtraukti į tyrimą vadovaujantis šiais kriterijais: namuose artimųjų globojamas sergnantysis AL, priklausymas AL klubui.

Tiriamųjų kontingentą sudarė 30 globėjų: 24 (80 proc.) moterys ir 6 (20 proc.) vyrai. Globėjų amžiaus vidurkis – 47,2±13,8 (metai±SD). Vyrų amžiaus vidurkis 48,2±14,6 m., moterų – 46,9±13,9 m. Jauniausias tiriamasis buvo 17 m., vyriausias – 78 m.

Kiekvienas tiriamasis pasirašė Tiriamojo asmens sutikimo formą (1 priedas). Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas nr. BEC-FMR(M)-289 (2 priedas).

2.2. Tyrimo metodika

Į tyrimą buvo įtraukti globėjai, namuose slaugantys sergantįjį Alzheimerio liga. Tyrimo metu buvo naudojamos trys anketos. Sergančiųjų Alzheimerio liga negalios laipsniui įvertinti buvo naudojama Spartaus negalios vertinimo skalė, globėjų gyvenimo kokybei įvertinti – Asmenų, globojančių suaugusiuosius, gyvenimo kokybės klausimynas, apklausos anketa – demografiniams ir su ligos eiga susijusiems klausimams.

Po pirmosios apklausos tiriamiesiems buvo skaityta paskaita (3 priedas) bei duota medžiaga su ergoterapeuto patarimais įvairiais su kasdiene veikla susijusiais klausimais (4 priedas). Pakartotinis sergančiųjų savarankiškumo bei globėjų gyvenimo kokybės vertinimas buvo atliekamas po 6 mėn.

1.Apklausos anketa (5 priedas) buvo sudaryta siekiant išsiaiškinti globėjų bei

sergančiųjų AL lytį, amžių, išsilavinimą, pagrindines problemas, vartojamus vaistus ir pan.

2.Spartaus negalios vertinimo skalė (Rapid Disability Rating Scale – RDRS) (6

priedas). Spartaus negalios vertinimo skalė (Linn, 1976 [43]), skirta įvertinti asmens, sergančio demencija, negaliai. Tiriamųjų prašoma pagal turimas žinias įvertinti globojamo asmens savarankiškumą atliekant kasdienę veiklą. Reikia perskaityti teiginį ir pažymėti labiausiai tinkantį variantą. Šia skale vertinama pagalba kasdienėje veikloje (valgymas, ėjimas, maudymasis, rengimasis,

naudojamasis tualetu, savipriežiūra, judrumas), sutrikimo laipsnis (klausa, rega, dieta, vaistų vartojimas), specialios problemos (nebendradarbiavimas, depresija, sumišimas, nesaugumas).

Visi vertinimai sumuojami ir galutiniai rezultatai įvertinami taip: • 16 – 26 balų – negalios nėra;

• 27 – 37 balų – vidutinė negalia; • 38 – 48 balų – sunki negalia.

3.Asmenų, globojančių suaugusiuosius, gyvenimo kokybės klausimynas (The Adult Carer Quality of Life Questionnaire (AC-QoL)) (7 priedas). Tai 40 klausimų klausimynas, skirtas

vertinti bendrą asmenų, globojančių suaugusiuosius gyvenimo kokybę, paruoštas Elwick ir bendraautorių 2010 m. Klausimai yra suskirstyti į aštuonias dalis. Pirmoji dalis – slaugytojų (globėjų) jaučiamas palaikymas. Šioje dalyje vertinamas emocinės, praktinės ir profesionalios globėjams suteikiamos pagalbos mastas. Antroje dalyje – slaugos alternatyvos – vertinama ar globėjai jaučia galintys kontroliuoti asmeninį gyvenimą ir užsiimti kita veikla. Trečioje dalyje – slaugytojo darbo keliamas stresas – vertinamas globėjų patiriamas psichinis ir fizinis stresas (pvz. nuovargis ir depresija). Ketvirtoje dalyje vertinama globėjų finansinė situacija. Penktoje dalyje vertinamas asmeninis tobulėjimas ir teigiamos globėjo patirtys prižiūrint sergantįjį. Šeštoji dalis – savivertės jutimas. Šioje dalyje vertinama ar globėjas jaučiasi vertingas ir gerbiamas bei jo santykiai su sergančiuoju. Septintoje dalyje globėjai vertina savo slaugos įgūdžius, gebėjimą susidoroti su slaugytojo vaidmeniu ir savo, kaip slaugytojo kompetenciją. Paskutinėje dalyje vertinamas slaugytojo pasitenkinimas gyvenimu ir slaugytojo vaidmeniu, kaip globėjai jaučiasi globodami sergančiuosius.

Atsakant į klausimus prašoma remtis paskutinių dviejų savaičių patirtimi. Reikia perskaitykite teiginį ir pažymėti tinkamiausią variantą (niekada, kartais, dažnai, visada). Susumavus balus galima vertinti bendrą gyvenimo kokybę arba gyvenimo kokybę atskirose srityse. Galimas viso klausimyno balų skaičius 0 – 120. Subskalių balų skaičius 0 – 15.

Bendras gyvenimo kokybės vertinimas: • 0 – 40 balų – žema gyvenimo kokybė; • 41 – 80 balų – vidutinė gyvenimo kokybė; • 81 ir daugiau balų – aukšta gyvenimo kokybė. Atskirų sričių gyvenimo kokybės vertinimas:

• 0 – 5 balai – žema gyvenimo kokybė; • 6 – 10 balai – vidutinė gyvenimo kokybė; • 11 ir daugiau balų – aukšta gyvenimo kokybė.

2.3 Tyrimo metodologija

Imties parinkimas yra vienas iš statistinės duomenų analizės etapų. Tyrimo metu pasirinkta neatsitiktinė patogumo respondentų atranka. Imties dydis buvo apskaičiuotas remiantis didelės visumos imties dydžio nustatymo formule:

=

,

kur

n – rekomenduojamas imties dydis;

z – pasikliovimo lygmens standartizuota reikšmė; e – atrankos klaida;

p – visumos proporcijos, kurios atitinka tyrėją dominančias charakteristikas.

Fiksuojant atrankos klaidą, = 0.10 = 10 %, reikšmingumo lygmenį = 0.05, pasikliovimo lygmens standartizuotą reikšmę, = . = 1.96 ir visumos proporciją, p = 0.12,

rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:

= 1.96 ∙ 0.12 ∙ (1 − 0.12)

0.12 = 24

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 24 respondentai. Apklausoje dalyvavo 30 respondentų, todėl galutinę imtį sudaro 30-ies respondentų duomenys.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą SPSS (Statistical Package for the Social Science) version 22.

Tyrime naudoti šie duomenų atvaizdavimo ir statistiniai kriterijai: • Kryžminio palyginimo lentelės;

• Stulpelinės diagramos;

• Chi-kvadrato kriterijus, požymių nepriklausomumo hipotezei tikrinti;

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavo 30 asmenų, namuose globojančių sergančiuosius Alzheimerio liga, 6 (20 proc.) iš jų buvo vyrai, 24 (80 proc.) – moterys (1 pav.).

1 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal lytį

Tyrime dalyvavusių globėjų amžiaus vidurkis – 47,2±13,8 metų (amžius metais ±SD). Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) klasifikaciją žmogaus amžius skirstomas į šias grupes: iki 44 m. – jaunas, 45 – 59 m. – vidutinio amžiaus, 60 – 74 m. – pagyvenęs, 75 – 89 m. – senyvas, 90 ir daugiau metų – ilgaamžis. Jauniausias tyrime dalyvavęs pacientas buvo 17 m., vyriausias – 78 m., tačiau didžiąją dalį sudarė jauno (30%) ir vidutinio (57%) amžiaus asmenys (2 pav.).

2 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal amžių

20%

80%

Tiriamieji globojo sergančiuosius AL vidutiniškai 3,6±1,6 m. Minimali globos trukmė buvo 0,5 metų, maksimali – 7 metai. Didžioji dalis tiriamųjų (70 proc.) sergančiuosius globojo 3 – 5 metus, 20 proc. – iki 3 metų, 10 proc. – daugiau nei 5 metus.

Sergančiųjų AL pasiskirstymas pagal lytį buvo toks pat, kaip globėjų: 6 (20 proc.) jų buvo vyrai, 24 (80 proc.) – moterys.

Sergančiųjų AL amžiaus vidurkis buvo 81,9±7,52 m. Jauniausiam buvo 65 metai, vyriausiam – 97 metai. Didžioji dalis (67 proc.) sergančiųjų buvo senyvo amžiaus, 23 proc. – ilgaamžiai, 10 proc. – pagyvenę (3 pav.).

3 pav. Sergančiųjų Alzheimerio liga pasiskirstymas pagal amžių

Didžioji dalis sergančiųjų AL turėjo pradinį (33,3 proc.) ir aukštąjį (36,7 proc.) išsilavinimą. Mažesnė jų dalis buvo įgijusi pagrindinį (20 proc.) ir vidurinį (10 proc.) išsilavinimą (4 pav.).

4 pav. Sergančiųjų Alzheimerio liga pasiskirstymas pagal išsilavinimą 10% 67% 23% _{60-74 m.} 75-89 m. 90 m. ir daugiau 33% 20% 10% 37% Pradinis_Pagrindinis Vidurinis Aukštasis

Vidutinė AL trukmė buvo 4,5±2,2 m. Minimali ligos trukmė buvo 0,7 metų, maksimali – 10 metų. Daugiausia asmenų šia liga sirgo 2 m.(16,7 proc.), 5 m. (20 proc.), 7 m. (16,7 proc.).

Dauguma sergančiųjų AL be šios ligos sirgo dar 2 – 4 gretutinėmis ligomis. Dažniausios buvo širdies ir kraujagyslių sistemos (infarktas, padidėjęs kraujospūdis, išeminė širdies liga ir kt.), akių (katarakta, glaukoma, regėjimo sutrikimai, aklumas, ir kt.), nervų (epilepsija, migrena, miego sutrikimai, paralyžius, raumenų distrofija ir kt.) ir raumenų ir skeleto (artritas, reumatoidinis artritas, podagra, osteoporozė chondropatijos ir kt.) ligos.

3.2. Globėjų gyvenimo kokybės vertinimas

Pirmosios apklausos metu naudojantis Asmenų, globojančių suaugusiuosius, gyvenimo kokybės klausimynu buvo vertinama globėjų, slaugančių sergančiuosius AL, gyvenimo kokybė. Gauti rezultatai parodė, jog daugumos (70 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 4 (13,3 proc.) – žema ir tik 5 (16,7 proc.) globėjų – aukšta (5 pav.)

5 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį

Asmenų, globojančių suaugusiuosius, gyvenimo kokybės klausimynas sudarytas iš aštuonių subskalių. Tai suteikia galimybę įvertinti globėjų gyvenimo kokybę skirtingose gyvenimo srityse. Įvertinus globėjų gyvenimo kokybę Slaugytojų jaučiamo palaikymo subskalėje, kurioje kalbama apie globėjų gaunamą informaciją bei pagalbą iš profesionalų, emocinį ir praktinį palaikymą, nustatyta, jog 3 (10 proc.) globėjų gyvenimo kokybė šioje srityje buvo aukšta, 17 (56,7 proc.) – vidutinė, 10 (33,3 proc.) – žema (6 pav.).

13,3% 70,0% 16,7% GK žema GK vidutinė GK aukšta

6 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Slaugytojo jaučiamo palaikymo subskalėje

Gauti rezultatai parodė, jog Slaugos atlernatyvų susbskalėje, kurioje nagrinėjama slaugymo įtaka globėjų asmeniniam, socialiniam gyvenimui bei ateities galimybėms, truputį daugiau nei trečdalio (36,7 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo žema, 11 (36,7 proc.) – vidutinė, 8 (26,6 proc.) aukšta (7pav.).

7 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Slaugos alternatyvų subskalėje 33,3% 56,7% 10,0% GK žema GK vidutinė GK aukšta 36,7% 36,7% 26,6% GK žema GK vidutinė GK aukšta

Tyrimo duomenimis, Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje, kurioje nagrinėjama, ar slaugytojo pareigos globėjus slegia, sekina fiziškai ir psichologiškai, kelia stresą, 9 (30 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo žema, 14 (46, 7 proc.) – vidutinė, 7 (23,3 proc.) – aukšta (8 pav.)

8 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje

Įvertinus globėjų gyvenimo kokybę Finansinės situacijos subskalėje, kurioje aiškinamasi ar respondentams kelia nerimą pinigų tema, ar jie jaučia, jog gali įsiskolinti, ar gali atsidėti pinigų „juodai dienai“, nustatyta, jog 6 (20 proc.) globėjų gyvenimo kokybė šioje srityje buvo žema, 16 (53,4 proc.) – vidutinė, 8 (26,6 proc.) – aukšta (9 pav.).

9 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Finansinės situacijos subskalėje 30,0% 46,7% 23,3% GK žema GK vidutinė GK aukšta 20,0% 53,4% 26,6% GK žema GK vidutinė GK aukšta

Gauti rezultatai parodė, jog Asmeninio tobulėjimo subskalėje, kurioje aiškinamasi ar slaugymas padėjo globėjams tapti tolerantiškesniais, geresniais žmonėmis, ar padėjo apie save kažką sužinoti, ar suteikė teigiamų patyrimų, daugumos (53,3 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 11 (36,7 proc.) – žema ir tik 3 (10 proc.) – aukšta (10 pav.).

10 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Asmeninio tobulėjimo subskalėje

Apklausos duomenimis, Savivertės jutimo subskalėje, kurioje klausiama, ar globėjai jaučiasi gerbiami ir vertinami slaugomo asmens, ar apie save yra geros nuomonės, kokie yra jų santykiai su slaugomu asmeniu, 18 (60,1 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 8 (26,6 proc.) – žema, 4 (13,3 proc.) – aukšta (11 pav.).

11 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Savivertės jutimo subskalėje 36,7% 53,3% 10,0% GK žema GK vidutinė GK aukšta 26,6% 60,1% 13,3% GK žema GK vidutinė GK aukšta

Gauti rezultatai parodė, jog Slaugos įgūdžių subskalėje, kurioje kalbama apie globėjų gebėjimą pasirūpinti slaugomo asmens poreikiais, susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis, absoliučios daugumos (86,7 proc.) globėjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 1 (3,3 proc.) – žema, 3 (10 proc.) – aulšta (12 pav.).

12 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Slaugos įgūdžių subskalėje

Įvertinus globėjų gyvenimo kokybę Slaugytojo pasitenkinimo subskalėje, kurioje analizuojamas globėjo požiūris į savo, kaip slaugytojo pareigas (ar tai jam svarbu, ar yra patenkintas savo, kaip slaugytojo gyvenimu), nustatyta, jog 11 (36,7 proc.) globėjų gyvenimo kokybė šioje srityje buvo žema, 10 (33,3 proc.) – vidutinė, 9 (30 proc.) – aukšta (13 pav.).

13 pav. Globėjų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės lygį Slaugytojo pasitenkinimo subskalėje 3,3% 86,7% 10,0% GK žema GK vidutinė GK aukšta 36,7% 33,3% 30,0% GK žema GK vidutinė GK aukšta

Globėjų gyvenimo kokybė skirtingose srityse skyrėsi, tačiau šie skirtumai nebuvo žymūs, visose nagrinėtose subskalėse atsispindėjo bendrosios gyvenimo kokybės rezultatai – daugumos globėjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, mažesnės dalies žema arba aukšta.

3.3. Globėjų gyvenimo kokybės pokytis

Šiame analizės etape atliktas globėjų gyvenimo kokybės palyginimas. Lyginti I ir II apklausos rezultatai. Tiriamųjų gyvenimo kokybės pokyčiui naudojamos stulpelinės diagramos.

Pirmos apklausos rezultatai parodė, jog 4 (13,3) proc. tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo žema, 21 (70 proc.) – vidutinė, 5 (16,7) proc. – aukšta. Antrosios apklausos rezultatai buvo šiek tiek geresni, 23 (76,7 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 7 (23,3 proc.) – aukšta.

Palyginus I ir II apklausos rezultatus, nustatyta, jog per šešis mėnesius 10 (33,4 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė pagerėjo, 4 (13,3 proc.) – pablogėjo, 16 (53,3 proc.) – nepakito. Reikšmingo gyvenimo kokybės pokyčio nenustatyta (p=0,177) (14 pav.).

14 pav. Globėjų gyvenimo kokybės pokytis

Pirmos apklausos duomenimis, 10 (33,3 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė Slaugytojo jaučiamo palaikymo subskalėje buvo žema, 17 (56,7 proc.) – vidutinė, 3 (10 proc.) – aukšta. Antrosios apklausos duomenimis, 12 (40 proc.) apklaustųjų gyvenimo kokybė šioje srityje buvo žema, 16 (53,3 proc.) vidutinė, 2 (6,7 proc.) aukšta.

Lyginant I ir II apklausos rezultatus, nustatyta, jog 6 (20 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė Slaugytojo jaučiamo palaikymo subskalėje pagerėjo, 11 (36,7 proc.) – pablogėjo, 13 (43,3 proc.) – nepakito. Reikšmingo gyvenimo kokybės pokyčio nenustatyta (p=0,814) (15 pav.).

13,3% 70,0% 16,7% 76,7% 23,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

GK žema GK vidutinė GK aukšta

I apklausa II apklausa T ir ia m ų jų s k a ič iu s (p ro c. )

15 pav. Gyvenimo kokybės pokytis Slaugytojo jaučiamo palaikymo subskalėje

Vertinant gyvenimo kokybės pokytį Slaugos alternatyvų subskalėje, nustatyta, jog pirmosios apklausos metu 11 (36,7 proc.) respondentų gyvenimo kokybė buvo žema, 11 (36,7 proc.) – vidutinė, 8 (26,6 proc.) – aukšta. Antrosios apklausos rezultatai buvo geresni, 18 (60 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo vidutinė, 12 (40 proc.) – aukšta.

Lyginant tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytį Slaugos alternatyvų subskalėje, nustatyta, jog 15 (50 proc.) respondentų gyvenimo kokybė pagerėjo, 5 (16,7 proc.) – pablogėjo, 10 (33,3 proc.) – nepakito. Šioje subskalėje tiriamųjų gyvenimo kokybės pagerėjimas buvo reikšmingas (p=0,001) (16 pav.).

* - p=0,001, lyginant I ir II apklausos rezultatus

16 pav. Gyvenimo kokybės pokytis slaugos alternatyvų subskalėje 33,3% 56,7% 10,0% 40,0% 53,3% 6,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

GK žema GK vidutinė GK aukšta

I apklausa II apklausa T ir ia m ų jų s k a ič iu s (p ro c. ) 36,7% 36,7% 26,6% 60,0%* 40,0%* 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

GK žema GK vidutinė GK aukšta

I apklausa II apklausa T ir ia m ų jų s k a ič iu s (p ro c. )

Pirmos apklausos rezultatai parodė, jog 9 (30 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje buvo žema, 14 (46,7 proc.) – vidutinė, 7 (23,3) proc. – aukšta. Antrosios apklausos rezultatai buvo šiek tiek geresni, 2 (6,7 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo žema, 18 (60 proc.) – vidutinė, 10 (33,3 proc.) – aukšta.

Palyginus I ir II apklausos rezultatus, nustatyta, jog 13 (43,3 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje pagerėjo, 5 (16,7 proc.) – pablogėjo, 12 (40 proc.) – nepakito. Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje jaučiama gyvenimo kokybės gerėjimo tendencija, nors pokytis nėra statistiškai reikšmingas (p=0,064) (17 pav.).

17 pav. Gyvenimo kokybės pokytis Slaugytojo darbo keliamo streso subskalėje

Vertinant gyvenimo kokybės pokytį Finansinės situacijos subskalėje, nustatyta, jog pirmosios apklausos metu 6 (20 proc.) respondentų gyvenimo kokybė buvo žema, 16 (53,3 proc.) – vidutinė, 8 (26,7 proc.) – aukšta. Antrosios apklausos rezultatai buvo blogesni, 7 (23,3 proc.) tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo žema, 21 (70 proc.) vidutinė, 2 (6,7 proc.) – aukšta.

Lyginant tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytį Finansinės situacijos subskalėje, nustatyta, kad 5 (16,7 proc.) respondentų gyvenimo kokybė pagerėjo, 11 (36,7 proc.) – pablogėjo, 14 (46,7 proc.) – nepakito. Šioje subskalėje tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytis nebuvo reikšmingas (p=0,113) (18 pav.). 30,0% 46,7% 23,3% 6,7% 60,0% 33,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

GK žema GK vidutinė GK aukšta

I apklausa II apklausa T ir ia m ų jų s k a ič iu s (p ro c. )