KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Reda Aučinienė
PACIENTŲ LŪKESČIŲ TENKINIMAS ŠEIMOS
KLINIKOJE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė (parašas) Prof. habil. dr. J. Petrauskienė (data)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ LŪKESČIŲ TENKINIMAS ŠEIMOS KLINIKOJE Reda Aučinienė
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. J. Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 65 p.
Darbo tikslas - įvertinti šeimos klinikos pacientų lūkesčių tenkinimą, sprendžiant sveikatos problemas.
Tyrimo metodika. 2008 m. vasario 4- 8 d. N šeimos klinikoje atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa, kurioje dalyvavo 18 metų ir vyresni pacientai. Išdalintos 385 anketos. Atsako dažnis 83,9 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10.03 versijos statistiniu paketu.
Rezultatai. Respondentai nurodo, kad informacija apie sveikatą ir sveikatos priežiūrą yra labai svarbi (40,6-62,8 proc.) ir svarbi (34,7-51,6 proc.) Dauguma medicininės informacijos aspektų aktualesni moterims ir respondentams su aukštuoju išsilavinimu. 71,3-86,3 proc. respondentų medicininės informacijos lūkesčiai yra pilnai tenkinami. Informuotumu apie ligos diagnozę, ligos gydymo būdus, vaistų poveikį, medicininių tyrimų poveikį ir riziką labiau patenkinti mieste gyvenantys respondentai. Daugiau kaip pusė respondentų (55,9 proc.) pirmenybę teikia partnerystės bendravimo modeliui, ypač mieste gyvenantys respondentai (64 proc.). Šeimos gydytojo konsultacijų metu partnerystės modelis taikomas dažniausiai (53,7 proc.). Dauguma respondentų bendravimą su šeimos gydytoju vertina teigiamai. Šeimos gydytojo konsultacijų metu gydytojas būna dėmesingas ir atidus, užtikrina konfidencialumą, įsitikina, kad pacientas supranta jo nurodymus, suteikia emocinę paramą. Vyresnio amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu ir dirbantys respondentai nurodo, jog gydytojas įsitikina, jog pacientas suprato jo nurodymus. Specialųjį vidurinį išsilavinimą turintieji ir neįgalieji nurodo, kad atsižvelgiama į materialines sąlygas. Emocinės paramos suteikiama daugiau moterims, kaime gyvenantiems ir jaunesnio amžiaus respondentams. 66,3-93,5 proc.respondentų nurodo, kad jų lūkesčiai sveikatos priežiūros kokybei ir prieinamumumui yra visiškai tenkinami ir tenkinami. Kas šešto respondento netenkina galimybė konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu. Registravimosi pas gydytoją tvarka, laukimo registratūroje trukme labiau patenkinti vyrai. Gydytojo iškvietimo į namus tvarka labiau tenkina vidutinio amžiaus, pradinį išsilavinimą turinčius respondentus. Laukimo prie gydytojo kabineto trukmė labiau tenkina moteris, gydymo ir tyrimų kokybė – jaunesnius, o galimybė su šeimos gydytoju konsultuotis telefonu – mieste gyvenančius respondentus.
Išvados. Dviejų trečdalių ir daugiau respondentų lūkesčiai medicininei informacijai, bendravimo su šeimos gydytoju, sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui daugeliu aspektų yra tenkinami. Dauguma medicininės informacijos aspektų aktualesni moterims ir respondentams su aukštuoju išsilavinimu Savo informuotumu apie ligos diagnozę, ligos gydymo būdus, vaistų poveikį, medicininių tyrimų poveikį ir riziką labiau patenkinti mieste gyvenantys respondentai. Emocinės paramos suteikiama dažniau moterims, kaime gyvenantiems ir jaunesnio amžiaus respondentams.
Raktažodžiai: pirminė sveikatos priežiūra, šeimos medicina, pacientų lūkesčiai, sveikatos priežiūros kokybė.
SUMMARY
Management of Public Heath
SATISFACTION OF PACIENTS’ EXPECTATIONS IN FAMILY CLINIC Reda Aučinienė
Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Prof., Dr. Habil.,
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 65 p.
The aim of study is to evaluate the fulfillment of the expectations of patients of a clinic while solving their health problems.
Methods. The anonymous questionnaire-type poll has been carried out in the N family clinic during February 4-8 in 2008, patients aged 18 years old and older participated in the poll. 385 of questionnaires were distributed. The response rate was 83,9 percent. The statistical data analysis has been accomplished with SPSS version statistical package. Results. Respondents state that information about health and health care is very important (40,6-62,8 percent) and important (34,7-51.6 percent). The majority of medical information aspects are more relevant for women and for respondents with higher education. The expectations for medical information for 71,3-86,3 percent of respondents are fully satisfied. Respondents living in the city are satisfied with the level of information about the diagnosis of a disease, treatment ways, effect of medicine, medical tests and risk much more. More than a half of respondents (55,9 percent) prefer partnership communication model, especially residents who live in the city (64 percent). Partnership model is used during the consultations of general practitioners the most often (53,7 percent). The majority of respondents consider the communication with general practitioner positively. Doctor is attentive and observant during the consultations, she/he ensures confidentiality, moreover a doctor makes sure that the patients understand his/her guidelines and provides emotional support. Older people who are employed and have a higher education state that a doctor makes sure whether the patient understands his/her guidelines. Respondents with special high school education and people with disabilities state that material conditions do matter. Women, people from countryside and young people receive more emotional support. 66,3-93,5 percent of respondents claim that their expectations for the quality of health care and its accessibility are fully satisfied and satisfied. Every sixth responded is not satisfied with the possibility to consult a general practitioner over the phone. Men are more satisfied with the order of registration, the duration of waiting in the registration hall. Middle aged people with primary education are satisfied with the possibility to have a doctor’s consultation at home. Women are more satisfied with the duration of waiting by the doctor’s office; young people are satisfied with the treatment and tests quality, while people living in the city are satisfied with the possibility to consult the doctor over the phone.
Conclusions. Two thirds and more of the respondents are satisfied with the medical information, communication with a general practitioner, quality of health care services and their accessibility. The majority of medical information aspects are more interesting for women and respondents with higher education. In the meantime, respondents living in the city are more satisfied with the information about the diagnosis of the disease, effect of medical tests and risk. Emotional support is more often provided for women, people from the countryside and young people.
Key words: primary health care, family medicine, pacient expectations, health care quality.
SANTRUMPOS
BPG – bendrosios praktikoa gydytojas PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija PSP - pirminė sveikatos priežiūra
TURINYS
ĮVADAS
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1 Paciento lūkesčiai ir jų tenkinimo esmė...10
1.2. Pacientų lūkesčių tenkinimas sveikatos priežiūros kokybės aspektu...13
1.3. Pacientų lūkesčių tenkinimas: gydytojo ir paciento bendravimo ypatumai...17
1.4. Šeimos gydytojo vaidmuo, tenkinant pacientų lūkesčius pirminėje sveikatos priežiūroje...19
1.5. Pacientų lūkesčių tenkinimas sveikatos priežiūroje: empirinių tyrimų apžvalga...20
2. TYRIMO METODIKA...25
2.1. Tyrimo schema ir tiriamasis kontingentas...25
2.2. Apklausos anketos struktūra...26
2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika...26
2.4. Statistinė duomenų analizė...28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...30
3.1. Pacientų požiūris į jų informacijos lūkesčių tenkinimą šeimos klinikoje...30
3.2. Pacientų požiūris į jų bendravimo su šeimos gydytoju lūkesčių tenkinimą šeimos klinikoje ...42
3.3. Pacientų požiūris į jų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo lūkesčių tenkinimą šeimos klinikoje...51
IŠVADOS...60
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...61
LITERATŪRA...62
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius, susilaukia daug dėmesio daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija Lietuvoje.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) išskiria šios sveikatos priežiūros sistemos tikslus (44):
• visuomenės, kuriai jos tarnauja, sveikatos gerinimas; • atsakas į visuomenės lūkesčius;
• finansinės apsaugos teikimas nesveikatos atveju.
Atsakas į visuomenės lūkesčius suprantamas ne kaip rodiklis, parodantis kaip sistema atsako į sveikatos poreikius, ką atspindi sveikatos rezultatai, bet kaip sistema veikia atsakydama į reliatyviai nesusijusius su sveikata poreikius, atsakydama ar neatsakydama į paciento lūkesčius (45).
Svarbu yra tai, kad visuomenės poreikių vertinimas ir pastangos juos įgyvendinti pripažinti lygiaverčiu sistemos funkcionavimo rodikliu su visuotinai priimtinu sveikatos gerinimu, apimančiu prevencijos, gydymo bei sveikatos priežiūros aspektus.
Liublijanos chartijoje (1996) taip pat pažymima, kad sveikatos priežiūros sistema turi tenkinti gyventojų sveikatos poreikius, siejant juos su sveikatos būklės gerėjimu, turi garantuoti, kad gyventojų nuomonė ir pasirinkimas būtų lemiami sveikatos priežiūros planavimui ir teikimo būdo pasirinkimui (50).
Išskirtinį domėjimąsi sveikatos priežiūra lemia nuolat didėjančios išlaidos šiai sričiai bei pačių pacientų poreikių ir lūkesčių augimas. Pacientai vis labiau pageidauja, kad jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos.
Šiuolaikinės sveikatos priežiūros organizacijos (SPO) yra priverstos vis labiau orientuotis į pacientų lūkesčius ir poreikius, todėl atitinkamai keičiasi ir SPO, kaip konkrečių šių lūkesčių įgyvendinimo institucijų, tikslai, o tuo pačiu ir veiklos pobūdis (15).
Struktūriniai pokyčiai sveikatos priežiūros sektoriuje reikalauja naujo požiūrio į sveikatos priežiūros vadybą ir kokybės valdymą. Šiais ribotų išteklių laikais bene
kiekviena SPO susiduria su problema – kurioms vertybėms turėtų būti skiriami prioritetai ir kokiais kriterijais remiantis jie galėtų būti pasirenkami (17).
Lietuvos sveikatos priežiūros persitvarkymas nuo orientuotos į gydytoją prie orientuotos į pacientą tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija šalyje. Plėtojamas naujas požiūris į sveikatos priežiūros problemų sprendimą – svarbesniu tampa asmens, o ne ligos gydymas (36). Reformuojant sveikatos priežiūros sistemas, pabrėžiamas paciento, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo vaidmuo, o pacientų įtraukimas į įvairaus lygmens sprendimų priėmimo procesus tampa strateginiu sveikatos priežiūros uždaviniu.
Visuotinai pripažinta, kad kaip tik pacientai turi vertinti, ar sistema orientuota į jo poreikius, o pacientų lūkesčių pateisinimas PSO pripažintas vienu iš reikšmingų sistemos funkcionavimo rodikliu. Orientacija į paciento poreikius reiškia, kad pirmiausia jo poreikiai, prioritetai turi būti išsiaiškinti, įvertinti bei įgyvendinti (51).
Iki šiol mūsų šalyje didžiausias dėmesys pirminėje sveikatos priežiūros grandyje buvo skiriamas klinikinės medicinos konsultacijos aspektams: anamnezės rinkimui, objektyviam paciento ištyrimui, tyrimo ir gydymo plano sudarymui, medikamentų skyrimui. Tačiau pastebėta, kad šie gydytojo požiūriu svarbūs dalykai mažiau įtakoja paciento nuomonę apie sveikatos priežiūros sistemą negu, kiti, pavyzdžiui, bendravimo, psichologiniai, socialiniai. Pastaruoju metu pasaulyje didelis dėmesys skiriamas paciento ir gydytojo bendravimui, pacientų lūkesčių formavimui bei įgyvendinimui (57). Paciento pasitenkinimas visa sveikatos priežiūros sistema didele dalimi priklauso nuo jo pasitenkinimo pirmine sveikatos priežiūros grandimi.
Žinios, gautos tiriant paciento bei visuomenės lūkesčius, jų tenkinimą ir įgyvendinimą, yra labai svarbios vykdant ir vertinant sveikatos priežiūrą, o taip pat planuojant sveikatos apsaugos sistemų struktūrą ir veiklą. Šis tyrimas leis įvertinti pacientų lūkesčių tenkinimą pirminėje sveikatos priežiūroje, išsiaiškinti ar pacientai patenkinti teikiamų paslaugų kokybe.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti šeimos klinikos pacientų lūkesčių tenkinimą, sprendžiant sveikatos problemas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų požiūrį į jų lūkesčių tenkinimą, šeimos gydytojui teikiant informaciją sveikatos priežiūros klausimais.
2. Įvertinti bendravimo su šeimos gydytoju lūkesčių tenkinimą pacientų požiūriu. 3. Nustatyti pacientų požiūrį į jų lūkesčių tenkinimą, vertinant sveikatos priežiūros
paslaugų kokybę ir prieinamumą.
4. Nustatyti pacientų lūkesčių tenkinimo sąsajas su demografiniais socialiniais veiksniais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Paciento lūkesčiai ir jų tenkinimo esmė
Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos persitvarkymas nuo orientuotos į gydytoją prie orientuotos į pacientą tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija šalyje. Visuotinai pripažinta, kad kaip tik pacientas turi vertinti, ar sistema orientuota į jo poreikius, o paciento lūkesčių pateisinimas PSO pripažintas vienu iš reikšmingų sistemos funkcionavimo rodiklių (46). Pacientas, kaip visuomenės narys ir sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas, ne tik turi reikšti savo nuomonę, bet ir raginamas tą daryti. Paslaugų teikėjo tikslas – patenkinti vartotojo poreikius ir įgyvendinti jo lūkesčius (1).
Orientacija į paciento poreikius reiškia, kad pirmiausia jo poreikiai, prioritetai turi būti išaiškinti, įvertinti, bei įgyvendinti atsižvelgiant sistemos galimybes bei objektyvią būtinybę, nes paciento supratimas ir prioritetai ne visada atitinka jo sveikatos būklę. Tinkamas paciento poreikių išaiškinimas bei įvertinimas svarbus dar ir todėl, kad juos žinodamas gydytojas gali daryti įtaką paciento lūkesčiams ir su juo bendradarbiaudamas pasiekti geresnių rezultatų sveikatai (51).
Vystantis orientuotai į pacientą sveikatos priežiūrai, pacientų poreikių tenkinimas ir lūkesčių įgyvendinimas įgauna naują prasmę. Išskiriamos šios į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros dimensijos: pagarba paciento vertybėms ir poreikiams; sveikatos priežiūros koordinavimas ir integravimas; pirminės sveikatos priežiūros koordinavimas ir integravimas; informacija, komunikacija ir švietimas; fizinis komfortas; emocinė parama, draugų ir šeimos narių dalyvavimas paciento sveikatos priežiūroje; pereinamasis laikotarpis ir gydymo nenutrūkstamumas (33). Visi šie veiksniai turi lemiamos įtakos pacientų pasitenkinimui sveikatos priežiūra. Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo išreiškimas yra paciento sprendimas apie sveikatos priežiūros kokybę visais aspektais – ir
paslaugų kokybės, ir paciento lūkesčių požiūriu (33). Iki šiol pateikiami skirtingi “lūkesčių” apibrėžimai. Pats žodis informuoja, jog
Daugumai tyrėjų tai reiškia “požiūrius”, “norus”, “poreikius”, “troškimus”, “tikslus”, “reikalavimus”, “prioritetus”. Visos šios kategorijos, nors ir atspindinčios skirtingas to paties reiškinio puses, skirstomos į dvi pagrindines dimensijas: vertingumo, svarbumo bei tikėtinumo (53). Paciento lūkesčiai pirmiausia reiškia tai, ką jis mano įvyksiant sveikatos priežiūros proceso metu, troškimai – paciento norus, tai kas jam yra svarbu šiuo metu. Taigi, rezultatas gali būti svarbus, trokštamas, tačiau nesitikimas, arba priešingai – jo tikimasi, nors ir netrokštama. Atskirais atvejais norai ir tikimybės gali sutapti (57).
Paciento lūkesčiai įvardijami labai įvairiai. Vieni juos apibūdina kaip paciento ir gydytojo požiūrius. Kiti – vertina pacientą kaip sveikatos paslaugų vartotoją, taigi, jo lūkesčiai bei pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis turėtų būti vertinami kaip: 1) sveikatos priežiūros kokybės rodiklis; 2) savaiminės vertybės išraiška; 3) kintančios sveikatos priežiūros sistemos silpnųjų pusių atskleidimas (57).
Paciento lūkesčiai gali būti įvairūs: gydymo ir pasveikimo, emocinio palaikymo, privatumo ir konfidencialumo, paciento individualūs norai ir kiti (52). Išskiriami bendrieji (tai yra priskiriami sveikatos priežiūrai apskritai) ir konkretaus vizito pas gydytoją lūkesčiai. Abi šios grupės glaudžiai susijusios, o atskirais atvejais gali labai skirtis (55). Bendruosius paciento lūkesčius įtakoja daug veiksnių; visuomenės nuomonė, informacijos pateikimas, ankščiau įgyta patirtis, išsilavinimas, socialinė padėtis, sveikatos būklė (22). Lūkesčiams turi įtakos ir pačios sveikatos priežiūros sistemos struktūra. Svarbi ir informacija, gaunama iš kitų asmenų.(55).
Williams ir kt. pagal prigimtį išskyrė tris pagrindines lūkesčių grupes: 1) problemos išaiškinimas (medicininės problemos priežasčių, eigos ir prognozės išaiškinimas); 2) palaikymas (emocinis paciento palaikymas situacijoje, susijusioje su konkrečia problema); 3) testai ir diagnozės (tyrimų ir su diagnoze susijusios informacijos poreikis). Atlikta pacientų apklausa parodė, kad svarbiausia pacientams buvo pirmoji lūkesčių grupė, susijusi su informacijos apie problemos prigimtį, eigą ir galimus rezultatus pateikimu (58).
Vis didėjantį dėmesį sveikatos priežiūros kokybei, pacientų poreikių bei lūkesčių tenkinimui skatina ekonominiai, socialiniai, politiniai ir juridiniai veiksniai. Išskiriami šie svarbūs veiksniai: didėjanti sveikatos priežiūros kaina; greita medicinos pažanga; nepakankamai aukšta dabartinė paslaugų kokybė; augantys pacientų lūkesčiai; naujų ir brangių technologijų įdiegimas; visuomenės senėjimas ir lėtinių ligų didėjimas; sveikatos priežiūros įstaigų išlikimas konkurencinėse sąlygose (3).
Sveikatos priežiūros įstaigos išgyvendamos esminių pertvarkymų laikus ieško būdų, kaip išlikti medicinos paslaugų teikėjų rinkoje, esant nelygiavertėms konkurencijos sąlygoms. Pažangūs valdymo metodai, paremti visuotinės kokybės vadybos principais, diegiami ir sveikatos priežiūros įstaigose, nors jų taikymas dėl sveikatos priežiūros srities specifiškumo yra labai sudėtingas.
Svarbiausias visuotinės kokybės principas - orientacija į vartotojus remiasi aksioma, jog poreikius ir koncentruoti ribotus išteklius veikloje,kuri juos tenkintų. Orientacija į vartotojus apima (49):
• vartotojų lūkesčių išsiaiškinimą;
• jų paskleidimą organizacijoje siekiamų tikslų pavidalu; • garantiją, kad tie tikslai visada pasiekiami;
• kontaktų su vartotojais palaikymą;
• supratimą, kad vartotojų lūkesčiai niekada nebūna statiški.
Paciento nuomonė apie suteiktas paslaugas labai priklauso ne tik nuo paslaugų kokybės ir rezultatų, bet ir nuo veiksnių, susijusių su sveikatos priežiūros darbuotojų elgesiu bei gydytojo ir paciento tarpusavio santykiais. Kuo daugiau paciento lūkesčių įgyvendinama, tuo didesnis pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Taigi, paciento lūkesčių įgyvendinamas gali būti vertinamas kaip vienas iš sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rezultatų (39).
Sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas yra pacientas. Būtina įtraukti pacientą ir visuomenę į sveikatos priežiūros paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, užtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimant sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros bei galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautas paslaugas.
1.2. Pacientų lūkesčių tenkinimas sveikatos priežiūros kokybės aspektu
Vykstant sveikatos priežiūros reformoms, sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas, nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai (7).
Brangstančios medicinos technologijos, didėjančios išlaidos vaistams, augantys pacientų poreikiai ir lūkesčiai sveikatos priežiūrai, sveikatai ir gyvenimo kokybei, sveikatos priežiūros išlikimo klausimas konkurencinėse sąlygose – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių, kad sveikatos priežiūros kokybė tampa vienu iš svarbiausių sveikatos reformos prioritetų. Pacientai tampa labiau informuoti ir reiklesni. Tuo tarpu kokybiška sveikatos priežiūra padeda taupyti išteklius ir geriau patenkinti pacientų poreikius ir lūkesčius. Aukšta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė padeda organizacijoms išlikti, vystytis, išlaikyti esamus ir pritraukti naujus pacientus (15). Sveikatos priežiūros įstaigos išgyvendamos esminių pertvarkymų laikus ieško būdų, kaip išlikti medicinos paslaugų teikėjų rinkoje, esant nelygiavertėms konkurencijos sąlygoms. Tad pažangūs valdymo metodai, paremti visuotinės kokybės vadybos principais, diegiami ir sveikatos priežiūros įstaigose, nors jų taikymas dėl sveikatos priežiūros srities specifiškumo yra labai sudėtingas.
Svarbiausias visuotinės kokybės principas - orientacija į vartotojus remiasi aksioma, jog poreikius ir koncentruoti ribotus išteklius veikloje,kuri juos tenkintų. Orientacija į vartotojus apima (49):
• jų paskleidimą organizacijoje siekiamų tikslų pavidalu; • garantiją, kad tie tikslai visada pasiekiami;
• kontaktų su vartotojais palaikymą;
• supratimą, kad vartotojų lūkesčiai niekada nebūna statiški.
Sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas yra pacientas. Būtina įtraukti pacientą ir visuomenę į sveikatos priežiūros paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, užtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimant sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros bei galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautas paslaugas.
Kokybė yra kriterijus, kuris gali būti apibūdinamas taip: paslauga yra kokybiška tada, kai patenkina kliento poreikius ar viršija jo lūkesčius (4).
Sveikatos priežiūros kokybė įvairių mokslininkų apibrėžimu, suprantama įvairiai. Kokybė gali būti suvokta ir įvertinta tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Kokybė yra objektyvi, kai susijusi su išoriniais apčiuopiamais dalykais ir faktais, kuriuos galima išmatuoti. Subjektyvi kokybė vertinama, kai suveikia vartotojo vaizduotė, asmeniniai išgyvenimai, emocijos bei lūkesčiai (3).
Ovretveit sveikatos priežiūros kokybę nagrinėja, apjungdamas tris pagrindinius kokybės aspektus (35):
1. Pacientų poreikių tenkinimo kokybė – tai pacientų poreikių bei lūkesčių sveikatos priežiūroje tenkinimas, tai sveikatos priežiūros vertinimas paciento požiūriu;
2. Profesionalioji kokybė – tai medicinos personalo profesionalumas parenkant ir atliekant įvairias medicinines procedūras bei metodus, kurie yra svarbūs tenkinant pacientų poreikius.
3. Valdymo kokybė – tai našus ir produktyvus lėšų panaudojimas, tenkinant vartotojų poreikius.
Remiantis Donabedian sukurta sveikatos priežiūros kokybės vertinimo schema, pacientai gali turėti lūkesčių, susijusių su šiomis pagrindinėmis dimensijomis: sveikatos priežiūros struktūra, procesu, rezultatais (10). Struktūra apima vietą, įrenginius, personalą, valdymą siekiant užtikrinti gerą sveikatos priežiūros kokybę. Procesas įvardija tai, ką konkrečiai medicinos personalas daro, vykdydamas sveikatos priežiūrą. Rezultatai yra galutiniai sveikatos priežiūros rodikliai. Rezultatas rodo, kaip buvo įvykdyti gydymo uždaviniai, kaip paciento gydymas atitinka standartus ir lūkesčius. Rezultatai atspindi paciento, visuomenės ir gydytojo lūkesčius (4).
Iš sveikatos priežiūros kokybės apibrėžimų galima suformuoti tokius strateginius aspektus (15):
• sveikatos priežiūros kokybė geriau tenkina pacientų poreikius ir jų lūkesčius sveikatos priežiūrai;
• sveikatos priežiūros kokybė yra sisteminis, visapusiškas, tęstinis procesas orientuotas į paciento reikmes;
• sveikatos priežiūros kokybės tikslas neapsiriboja tik geresnės pacientų sveikatos siekiu, jis apima ir jų gyvenimo kokybę;
• sveikatos priežiūros kokybė grindžiama nuolatiniu mokymu tiek medikų profesionalų, tiek ir pacientų;
• sveikatos priežiūros kokybė taupo išteklius ir sudaro galimybę juos reinvestuoti.
Kokybiška sveikatos priežiūra apibrėžiama kaip jos tinkamumas tenkina vartotojo ir jo šeimos poreikius bei lūkesčius. Yra nurodomi šie esminiai kriterijai (9):
• saugumas: būtina išvengti, ar turi būti sumažinti galimi pavojai ir apie juos paaiškinama vartotojui (pacientui);
• kompetencija: priežiūros tiekėjų įgūdžiai ir žinios turi atitikti vartotojų poreikius. Jie turi būti reguliariai vertinami ir tobulinami;
• tęstinumas: visos teikiamos priežiūros paslaugos turi būti koordinuojamos ir gydymo įstaigoje ir už jos ribų , tarp visų tas paslaugas tiekiančių asmenų;
• prieinamumas ir lygios galimybės: paslaugos turi būti teikiamos tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Informacija turi būti aiški, sveikatos priežiūros paslaugos visems vykdytojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis;
• racionalus resursų panaudojimas: jie turi būti išdėstyti racionaliausiu būdu, kad būtų minimaliai prarasta personalo laiko ir medžiagų;
• efektyvumas: priežiūros rezultatai turi būti nuolat vertinami, norint įsitikinti, kad jie gerina paciento sveikatą, gyvenimo trukmę ir kokybę; • tinkamumas: teikiama priežiūra turi būti reikalinga ir tinkama;
• pasitenkinimas: vartotojo (paciento) pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius išlieka pagrindiniu kriterijumi, vertinančiu teikiamos paslaugos kokybę, vartotojas dalyvauja tiesiogiai paslaugos teikimo procese;
• sugebėjimas prisitaikyti ir tobulėti: sveikatos priežiūros įstaigos turi gebėti prisitaikyti ir tobulinti savo organizaciją ir procedūras, lygiuotis į technikos, mokslo ir ekonomikos vystymąsi ir vartotojo lūkesčius. Sveikatos priežiūros kokybė turi keletą dimensijų, kurių tyrinėjimas padeda išaiškinti kokybės problemų priežastis, galimus jų sprendimo būdus, o taip pat skirtingus požiūrius žmonių, dirbančių sveikatos priežiūroje, bei tų, kurie naudojasi jos paslaugomis (4) Mokslinių tyrimų duomenimis, būtent paciento, o ne medicinos ekspertų nuomonė apie pacientui teikiamas paslaugas turėjo įtakos tolimesniems gydymo rezultatams bei sveikatos paslaugų vartojimui, labiau patenkinti pacientai reikalavo mažiau diagnostinių testų ir rečiau lankėsi pas antro lygio specialistus (53). Svarbūs ne tik medicininiai
sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos: sveikatos priežiūros prieinamumas, paslaugų organizavimas, sveikatos priežiūros darbuotojų požiūris į pacientą bei jo problemas, jų sugebėjimas profesionaliai bendrauti su pacientu (54).
1.3. Pacientų lūkesčių tenkinimas: gydytojo ir paciento bendravimo
ypatumai
Didėjant dėmesiui paciento kaip paslaugų vartotojo poreikiams bei lūkesčių tenkinimui, šeimos gydytojo veikla negali apsiriboti vien tik medicininiu ligos gydymu, ji turi apimti ir bendravimą su pacientu pagal profesinės etikos principus (20). Medicinos profesinė etika reguliuoja išskirtinius žmonių santykius, kuriems būdinga tai, kad susirgęs žmogus tampa priklausomas nuo kito žmogaus – mediko (36). Pacientų pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis priklauso ir nuo to, pagal kokį modelį šeimos gydytojas bendrauja su pacientais (22).
Gydytojo ir paciento bendravimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus vaidmens bei lūkesčių. Šiuo laikmečiu sveikatos priežiūros sistemoje įprasti gydytojo ir paciento vaidmenys tampa ginčytini ir dėl didelių pokyčių sukelia tam tikrų sunkumų bendraujant ( 26).
Iki šiol tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento vyravo susiformavęs paternalistinių santykių modelis, nepripažįstantis paciento kaip aktyvaus ir lygiaverčio partnerio, jo vaidmens sveikatos procese svarbos (7). Tradicinės, nukreiptos į gydytoją, konsultacijos metu dominuoja gydytojas ir pokalbis pakreipiamas pagal gydytojo mintis. Tokios konsultacijos metu siekiama nustatyti diagnozę, neįvertindamas pacientų emocijų ir išgyvenimų, kamavusių ligos eigoje (46). Tuo tarpu šeimos gydytojas turi siekti holistinio požiūrio į paciento sveikatą. Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, dvasinė būklės susijusios, taigi į pacientą žiūrima, kaip į žmogų, turintį problemų, kurias reikia spresti, atsižvelgiant į fizinius, psichinius bei socialinius aspektus (27). Pacientas vis dar nėra pakankamai informuotas ir aktyvus sveikatos priežiūros dalyvis. Toks vaidmenų pasiskirstymas, kai vienas veikiantysis tik ieško pagalbos, o kitas ją suteikia, suponuoja dominuojantį gydytojo vaidmenį gydyme ir pasyvų paciento vykdant
atitinkamus gydytojo nurodymus. Paternalistinė gydytojo ir paciento sąveika remiasi didesnės naudos pacientui principu, nes paciento kompetencija medicininiais klausimais yra ribota, o socialinis sergančiojo vaidmuo apriboja jo galią spręsti (37).
Vykstant sparčiai medicinos raidai, keičiasi ne tik gydytojo vaidmuo, o taip pat vis daugiau pacientų nori aktyvaus vaidmens jų sveikatos priežiūroje, tad paternalistiniai santykiai ima nebetenkinti nei sveikatos priežiūros vartotojų, nei medcinos profesionalų. Šiuolaikinės sveikatos priežiūros kontekste išsivystė supratimas, kad medikas negali spręsti už žmogų, kad žmogus turi spręsti padedamas mediko. Šis principas dar vadinamas paciento autonomijos principu (39). Autonomijos principas iš esmės keičia požiūrį į gydytojo ir paciento santykius. Traktuojant pacientą kaip autonomišką asmenį pripažįtama, kad pacientas yra pajėgus suvokti ir įvertinti jam skirtos medicininės informacijos prasmingumą. Medicinoje pripažinti paciento autonomiją reiškia: informuoti pacientą apie diagnozes, gydymo, tyrimo tikslus, priemones, galimas pasekmes ir pašalinius poveikius, ir daugelį kitų su medicininiais sprendimais susijusių aspektų (37). Taigi; autonomijos principas leidžia pacientui pasirinkti ir apsispręsti be medikų įtakos.
Paciento autonomijos principo pripažinimas leidžia sukurti partneriškus sveikatos priežiūros profesionalo – paciento santykius, pacientui atveria galimybę dalyvauti priimant svarbius su jo sveikata susijusius sprendimus. Partneriškų santykių modelis sveikatos priežiūroje remiasi paciento autonomijos principo taikymu kartu pripažįstant ir sveikatos priežiūros specialisto autonomiją. Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo yra naudingas gydytojui – toks dialogas leidžia išsiaiškinti paciento teikiamus prioritetus, kurie gali būti panaudojami priimant klinikinius sprendimus. Pacientas pripažįsta medicinos profesionalo autoritetą ir medicininių žinių objektyvumą; medicinos profesionalas pripažįsta bei atsižvelgia į subjektyvias paciento vertybes, poreikius ir galimybes. Taigi, partneriškų santykių metu gydytojas ir pacientas abipusiai keičiasi savo žiniomis ir patirtimi ir kartu, bendru susitarimu, priima konkrečius sprendimus (37).
Aktyvus pacientų dalyvavimas medicininių sprendimų priėmime yra glaudžiai susijęs su informacijos apsikeitimu. Kad žmogus galėtų spręsti, jis turi žinoti, o informuoti pacientą; jam paaiškinti – tai mediko pareiga (40). Lietuvos Bendrosios
praktikos gydytojo medicininėje normoje numatyta, kad bendrosios praktikos gydytojas ( BPG) turi skatinti pacientą bendradarbiauti konsultacijos metu, sudaryti gydymo planą kartu su pacientu; apibendrinti ir suteikti aiškią informaciją pacientui apie gydymą ir tyrimus (20).
1.4. Šeimos gydytojo vaidmuo, tenkinant pacientų lūkesčius pirminėje sveikatos priežiūroje
Dabartinėse pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemose vyrauja tendencija gerinti teikiamų sveikatos paslaugų kokybę nedidinant išlaidų. Sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų efektyvus panaudojimas yra viena iš priežasčių, kodėl remiama pirminė sveikatos priežiūros grandis ir kartu šeimos gydytojo institucija daugelyje pasaulio šalių (47). Kai pirminė sveikatos priežiūra efektyvi, šioje grandyje galima išspręsti 80 proc. visų šalies sveikatos problemų.
Pirminė sveikatos priežiūra (PSP) – tai būtinoji sveikatos priežiūra, kuri taikoma visiems bendruomenės nariams bei jų šeimoms, šaliai ir bendruomenei priimtina kaina. PSP tikslas - spręsti pagrindines bendruomenės sveikatos problemas. PSP – pirmoji paciento kontakto su sveikatos priežiūros sistema grandis, kur asmens ir visuomenės sveikatos požiūriu sprendžiami šie klausimai: asmens sveikata, sveikos mitybos propagavimas, sveikatos mokymas, vaiko ir motinos sveikata, ligų profilaktika, pagrindiniai sanitarijos klausimai, skiepijimas nuo labiausiai paplitusių užkrečiamų ligų. Gerai funkcionuojanti pirminė sveikatos priežiūros sistema gali garantuoti šalyje sveikatos paslaugų efektyvumą bei racionaliai naudoti ribotas lėšas, skiriamas sveikatos priežiūrai.
Pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje, besiremiančioje šeimos medicinos institucija, svarbiausias yra šeimos gydytojas, nes jis koordinuoja paciento sveikatos priežiūros procesą, vykstantį įvairiuose sveikatos priežiūros grandyse. Įvairių šalių patirtis rodo, kad šeimos gydytojo institucija, besiremianti PSP, gali garantuoti (47):
• Teisingą ir racionalų sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų paskirstymą; • Integruotą ir koordinuotą profilaktinių, gydomųjų, slaugos priemonių
taikymą bendruomenei ir asmeniui;
• Racionalų antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros technologijų bei priemonių panaudojimą.
• Tikslingą lėšų, skiriamų pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, panaudojimą;
• Visuomenės sveikatos būklės gerėjimą.
Įvertinus kitų šalių sveikatos priežiūros reformų patirtį, sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje buvo reorganizuota į ekonomiškai pagrįstą bei visuotinai prieinamą medicininės pagalbos modelį, besiremiantį stipria pirmine sveikatos priežiūros grandimi (29).
Šeimos gydytojo vaidmuo svarbus tiek pacientams, tiek valstybei. Šeimos gydytojas padeda reguliuoti gyventojų srautus sveikatos priežiūros sistemoje. Pro šeimos gydytojo “filtrą” neprasiskverbia ne itin svarbios sveikatos problemos, kurioms išspręsti nereikia kompetetingų specialistų ir brangios įrangos taip padedama užtikrinti efektyvesnį sveikatos priežiūrai skiriamų resursų panaudojimą. Kita vertus, padeda pacientams susiorientuoti sudėtingoje sveikatos priežiūros sistemoje. Šeimos gydytojas – tas asmuo, kuris atveria duris ir palydi pacientą iki jam reikalingų paslaugų (47).
1.5. Pacientų lūkesčių tenkinimas sveikatos priežiūroje: empirinių tyrimų apžvalga
Lietuvoje ir užsienio šalyse yra atlikta nemažai tyrimų, vertinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientų pasitenkinimą teikiamomis sveikatos priežiūros
paslaugomis. Tiksliausiai vartotojų nuomonę apie lūkesčius, poreikius bei keliamus paslaugoms reikalavimus išsiaiškinti galima organizuojant vartotojų apklausas.
1995 m. Didžiojoje Britanijoje sukurta sudėtinga pacientų pasitenkinimo įvairiais bendrosios praktikos aspektais, vertnimo sistema. Pacientų pasitenkinimo klausimynas sudarytas iš penkių dalių, siekiant įvertinti pacientų pasitenkinimą gydytojų darbu, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, pasitenkimą slaugytojų darbu, apsilankymų organizavimo sistemą, priemones ir bendrą pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis (51).
1996 m. Nyderlanduose atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti kuriuos bendruosios praktikos bruožus labiausiai vertina pacientas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad BPG (šeimos gydytojo) darbo kokybei bei paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis daugiausiai įtakos turi gydytojo elgesys. BPG, kuris suteikia informaciją ir yra kompetentingas, savo pareigas atlieka gerai (32).
1997 m. Europos bendrosios praktikos vertinimo grupė (EUROPEP) atliko didelę studiją, kuria buvo siekiama integruoti paciento dalyvavimą sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo sistemoje (51). Projekto metu buvo sukurta tarptautinė standartizuota bendrosios praktikos vertinimo sistema, leidžianti tarptautiniu mastu patikimai stebėti ir lyginti pacientų požiūrį į geros kokybės pirminės sveikatos priežiūros paslaugas įvairiose Europos šalyse . Klausimynas buvo orientuotas į dvi sveikatos priežiūros problemas: sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir klinikinio darbo kokybę (gydytojo kontaktą su pacientu, techninius aspektus, pateikta informacija).
2002 m. Estijoje atliktas tyrimas, norint įvertinti gyventojų nuomonę apie sveikatos priežiūros reformą bei pacientų pasitenkinimą BPG darbu (51). Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientai patenkinti savo BPG darbu, dažniau teigiamai įvertino ir reformą sveikatos priežiūroje. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 87 proc. pacientų yra patenkinti PSP paslaugų kokybe, o tam daugiausia turi įtakos gydytojų kompetencija, punktualumas bei PSP centro vieta.
Nacionalinės gyventojų apklausos Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje parodė, kad bendraujant su bendrosios praktikos gydytoju, daugiau kaip 80 proc. šių šalių gyventojų iš savo BPG tikisi sąžiningos ir objektyvios informacijos, profesionalaus ligos gydymo, teisingo galimos rizikos bei galimybių įvertinimo (36). Šia tyrime taip pat nustatyta, kad gyventojų bendravimo su BPG
lūkesčiai paprastai būdavo didesni lyginant su galimybėmis konsultacijos metu, todėl pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis buvo vidutinis. Augantys pacientų poreikiai, bendraujant su BPG, nustatyti ir Jungtinėje Karalystėje. Daugiau negu du trečdaliai pirminės sveikatos priežiūros pacientų norėtų daugiau laiko bendrauti su savo gydytoju, tačiau tuo pačiu pažymima, kad toks bendravimas praktikoje yra gana retas reiškinys, nes paprastai bendravimui su pacientu gydytojas negali skirti tiek laiko, kiek pageidautų pacientas (34).
Kiti tyrimai parodė, kad gydytojui tinkamai bendraujant su pacientu, medicininės priežiūros metu, žymiai galima sumažinti ar net eliminuoti psichosomatinius simptomus, lengviau gauti paciento pritarimą ar padėti jam laikytis tam tikro režimo ir tikėtis geresnių klinikinių rezultatų. Švedijoje pastebėta, kad į bendradarbiavimą su pacientais buvo linkę privačiai įsteigtose pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantys gydytojai (6). Paaiškėjo, kad paciento aktyvumui konsultacijų pas BPG metu didžiausią įtaką turi pacientų amžius: daugiau laiko bei aktyvesnio bendradarbiavimo konsultacijų pas BPG metu pageidavo jaunesni ir labiau išsimokslinę asmenys, kai pensijinio amžiaus asmenys buvo labiau linkę pasitikėti gydytojų skirtu gydymu, o jų poreikis medicininei informacijai buvo mažesnės lyginant su jaunesnio amžiaus pacientais (37).
Lietuvoje tai pat atlikta nemažai tyrimų, atspindinčių pacientų vertinimus apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jų poreikius ir lūkesčius sveikatos priežiūrai. Tiriant Lietuvos pacientų lūkesčius kai kuriuose pirminės sveikatos priežiūros įstaiguose, buvo nustatyta, kad daugiausia iš BPG tikimasi medicininės informacijos ir emocinės paramos, o jų įgyvendinimas gali būti siejamas su didesniu pacientų pasitenkinimu (56).
2001 m. Kauno, Tauragės, Vilniaus ir Utenos apskrityse tirti pacientų lūkesčiai asmens sveikatos priežiūrai (39). Tyrimo metu paaiškėjo, kad visose apskrityse apklaustų pacientų netenkina registratūros darbas bei eilės prie gydytojų kabinetų. Trijų apskričių pacientai norėtų daugiau dėmesio, įsiklausymo į problemas, atidesnės apžiūros. Vilniaus, Kauno ir Tauragės apskričių respondentai pasigenda iš medicinos personalo informacijos apie ligą, sveikatos būklę, gydymo metodo pasirinkimą bei betarpiško bendravimo.
2000-2001 m. Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikoje tirta šios klinikos pacientų nuomonė apie šeimos gydytojų darbą (16). Tyrime nustatyta, kad 52,2 proc.
apklaustųjų teigė, kad šeimos gydytojas skiria jiems pakankamai dėmesio, 9,43 proc. apklaustųjų tvirtino, kad šeimos gydytojo jiems per maža. 28,57 proc. respondentų papildomai norėtų aptarti asmenines problemas.
2001 m. Kauno medicinos universiteto konsultacinėje poliklinikoje nustatyta, kad dauguma apsilankiusiųjų šioje poliklinikoje lieka patenkinti jiems suteiktomis paslaugomis. Laikas sugaištas laukiant konsultacijos daugeliu atveju atitinka pacientų lūkesčius. Pacientus tenkina konsultacijos metu gauta informacija. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių pacientų nurodė, kad jie vėl rinktųsi šią polikliniką (20).
2002 m. vykdyta apklausa Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, įvertinti paciento socialinių, demografinių charakteristikų bei kai kurių pacientų būklės vertinimų kriterijų įtaką pacientų lūkesčiams. Faktorinės analizės būdu išskirtos trys lūkesčių grupės: biomedicininių lūkesčių, psichologinės paramos lūkesčių bei paciento ir gydytojo bendradarbiavimo lūkesčių. Tiriant lūkesčių priklausmybę nuo socialinių, demografinų paciento charakteristikų, nustatyta statistiškai reikšmingų psichologinės paramos lūkesčių skirtumų skirtingose pacientų grupėse, biomedicininiai bei paciento ir gydytojo bendradarbiavimo lūkesčiai nesiskyrė (53). Paciento psichologinės paramos poreikis priklauso nuo paciento amžiaus, šeimos padėties, savo sveikatos būklės vertinimo, apsilankymo skaičiaus per metus ir ligos eigos. Pastebėta, kad su amžiumi paramos poreikis didėja, pacientų, vertinančių savo sveikatos būklę kaip sunkią, taip pat psichologinės paramos poreikis didesnis.
1999 m. paciento lūkesčio įgyvendinimo ir pasitenkinimo medikų konsultacijomis sąsajai į vertinti atliktas tyrimas 22 miesto ir kaimo piminėse sveikatos priežiūros įstaigose (52). Tyrimas parodė, kad kuo daugiau lūkesčių įgyvendinama, tuo didesnis pasitenkinimas medicinine konsultacija. Pastebėta, kad skirtingų lūkesčių įgyvendinimas skirtngai įtakoja pasitenkinimą: svarbiausi yra lūkesčiai susiję su paciento sveikatos sutrikimų išsiaiškinimu bei emocine parama, o ne tokie svarbūs lūkesčiai, susiję su paciento noru gauti informacijos.
2003 m. Šiaulių Gytarių mikrorajono gyventojų pasitenkinimo šeimos gydytojo paslaugomis tyrime nustatyta, kad du trečdaliai respondentų palankiai įvertino šeimos gydytojo suteikiamas paslaugas: buvo patenkinti jiems teikiamomis paslaugomis (69,6 proc.), pasirinktos sveikatos priežiūros įstaigos darbo organizavimu (68,6 proc.), šeimos
gydytojo kvalifikacija (44,1 proc.) ir bendravimu su pacientais (49,7 proc.), buvo visada informuojami apie sveikatos būklę, tyrimus, gydymo eigą bei ligos prognozę (55,3 proc.) (38).
Kitame tyrime buvo nustatyta, kad pacientų pasitenkinimas pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis priklauso nuo to, pagal kokį modelį BPG bendrauja su pacientais:pacientai, kurie nesutinka su paternalistiniu (biomedicininiu) BPG bendravimu, buvo mažiau patenkinti suteikiamomis paslaugomis (37). Didesnį pasitenkinimą išreiškė tie pacientai, kurie buvo patenkinti BPG suteikta informacija, jiems skiriamu dėmesiu ir laiku konsultacijos metu. Pažymima, kad pacientai, kurie sutinka su tuo, kad dažniausiai neklausinėdami vykdo visus gydytojo nurodymus bei sutinka su tuo, kad BPG atsižvelgia į jų nuomonę, tarsi patvirtina, kad jiems priimtinesnis pagal biomedicininį modelį bendraujantis BPG. Tai yra, jie mažiau kritiški ir jų lūkesčiai yra mažesni.
Taigi, į vairiapusiai pacientų lūkesčių bei poreikių tenkinimo tyrimai leidžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, gydytojams, kitiems sveikatos priežiūros specialistams nustatyti, kaip jų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos atsako į pacientų lūkeščius, išsiaiškinti silpnąsias sveikatos priežiūros puses, išanalizuoti pacientų nepasitenkinimo aspektus; tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo schema ir tiriamasis kontingentas
Tyrimas buvo atliktas N šeimos klinikoje. Tokio pobūdžio tyrimas šioje įstaigoje atliktas pirmą kartą. N šeimos klinikos administracija šiuo tyrimu suinteresuota, nes pagrindinis įstaigos tikslas ir ateities vizija pilnai – patenkinti pacientų lūkesčius ir poreikius, teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
N šeimos klinika - tai privati PSP paslaugas teikianti įstaiga (dirbanti pagal sutartis su valstybine ligonių kasa). N šeimos klinika aptarnauja 8790 gyventojų; iš jų 2769 kaimo gyventojų. Šioje įstaigoje pirmines sveikatos paslaugas teikia 6 šeimos gydytojai (bendrosios praktikos gydytojai). Vienam šeimos gydytojui vidutiniškai tenka 1465 prisirašiusieji gyventojai. Vieno paciento aptarnavimui skiriama 15-20 miučių.
Tyrimo objektas – N šeimos klinikos pacientų (aštuoniolikos metų ir vyresnių) požiūris į jų lūkesčių tenkinimą. Pacientų požiūris buvo tiriamas anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus jiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti informaciją. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, nes anketa anomiminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama; tyrimo rezultatai skelbami tik apibendrinti. Anoniminė anketinė pacientų apklausa buvo atliekama nuo 2008 m. vasario 4 d. iki vasario 8 d. Apklausti buvo į šeimos gydytojus šiuo laikotarpiu besikreipiantys aštuoniolikos metų ir vyresni pacientai. Pacientams anketas įteikdavo registratorės. Anketas pacientai užpildydavo, išėję iš gydytojo kabineto. Siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą, šeimos klinikos registratūroje buvo įrengta speciali dėžė, į kurią pacientai ir buvo prašomi įmesti užpildytas anketas.
Vadovaujantis Jadovo statistinėmis lentelėmis, leidžiančiomis nustatyti reprezentatyvios imties tūrį, esant 5 proc. paklaidai, imtis siekė 385 tyrimo atvejų (21). Pacientams buvo išdalinta 385 anketos. Grąžintos 323 anketos. Atsako dažnis 83,9 proc. Teisingai užpildytos ir toliau analizei naudojamos 320 anketų.
2.2. Apklausos anketos struktūra
Pacientų apklausa buvo siekiama įvetinti jų požiūrį į jų lūkesčių tenkinimą, teikiant medicininę informaciją, bendraujant su šeimos gydytoju, vertinant paslaugų kokybę bei prieinamumą N šeimos klinikoje. Sukauptos mokslinės literatūros pagrindu, naudojant aprašomąjį-analitinį literatūros analizės metodą, buvo paruoštas metodologinis empirinio tyrimo pagrindimas ir tyrimo instrumentas – paciento anoniminė apklausos anketa.
Pacientų apklausos anketoje (1 priedas) pateikta 16 klausimų. Šio darbo tikslams įgyvendinti, pateiktos keturios klausimų grupės:
1. Klausimai, susiję demografine ir socialine respondentų charakteristika.
2. Klausimai apie respondentų medicininės informacijos poreikius, pacientų požiūrį į lūkesčių informacijai tenkinimą.
3. Klausimai apie bendravimo su gydytoju lūkesčius; bendravimo ypatumus, sprendimų priėmimą konsultacijų pas šeimos gydytoją metu.
4. Klausimai, susiję su respondentų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimu; lojalumu pasirinktai sveikatos priežiūros įstaigai.
Subjektyvios respondentų nuomonės buvo įvertintos naudojant 5 balų skalę : 1 - visiškai nesvarbu (visiškai netenkina), 2 – nesvarbu (netenkina), 3 – nei svarbu, nei nesvarbu (nei tenkina, nei netenkina), 4 – svarbu (tenkina), 5 – labai svarbu (visiškai tenkina).
Pacientai, dalyvavę tyrime, toliau šiame darbe vadinami respondentais.
Bandomasisis tyrimas buvo atliktas 2008 metų sausio 24 d. N šeimos klinikoje buvo išdalinta 15 anketų. Atlikus bandomąjį tyrimą, anketa nekoreguota, patikslintos dviejų klausimų formuluotės.
2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika
Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog respondentų didžiąją dalį sudarė moterys (70,9 proc.) ir vieną trečdalį vyrai (29,1 proc.).
Tyrime dalyvavę respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į 6 grupes: 18-24, 25 -34, 35-44, 45-54, 55-64, 65 ir vyresni. Tarp apklausoje dalyvavusių daugiausiai sudarė 25-34 m. amžiaus respondentai (30,6 proc.), o mažiausiai - 65 m. ir vyresnių (6,5 proc.) (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, proc.
Tyrime dalyvavo didžioji dalis gyvenančių mieste (69,4 proc.) respondentų, kas trečias respondentas gyvenantis kaime (30,6 proc.).
Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal išsimokslinimą, nustatyta, kad daugiausiai buvo respondentų su viduriniu išsilavinimu (26,9 proc.), o mažiausiai respondentų su pradiniu ar nebaigtu viduriniu (9,0 proc.) (2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc.
13,8% 30,6% 22,5% 16,9% 9,7% 6,5% 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. ≥65 m. 9,0% 26,9% 20,0% 19,1% 25,0%
Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal socialinę padėtį, nustatyta, kad didžiausią apklaustųjų dalį sudarė dirbantieji (63,4 proc.), mažiausią dalį neįgalieji (5,9 proc.) (3 pav.).
63,4% 10,0%
11,3%
9,4% 5,9%
Dirbantis Bedarbis Moksleivis, studentas Pensininkas Neįgalusis
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį, proc.
Vertinant respondentų pagal amžių ir lytį, statistiškai reikšmngų skirtumų nenustatyta (χ2=0,00, lls=5, p=1,000) (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Lytis Vyrai Moterys Amžius Abs.sk. % Abs.sk. % 18-24 m. 10 10,8 34 15,0 25-34 m. 26 28,0 72 31,7 35-44 m. 22 23,7 50 22,0 45-54 m. 23 24,7 31 13,7 55-64 m. 9 9,7 22 9,7 ≥65 m. 3 3,2 18 7,9 Iš viso 93 100 227 100 χ2 =0,00, lls=5, p=1,000
2.4. Statistinė duomenų analizė
Duomenys buvo analizuojami, naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą. Vykdant duomenų analizę, apskaičiuoti imties požymių vidurkiai,
standartinės paklaidos bei 95% pasikliautinieji intervalai (PI). Nepriklausomų dviejų imčių kintamųjų vidurkiams palyginti naudotas Stjudento (t) kriterijus, trijų ir daugiau imčių vidurkiams palyginti – dispersinė analizė (ANOVA). Požymių ryšiams įvertinti taikytas χ2 (chi kvadrato) kriterijus. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Pacientų požiūris į jų informacijos lūkesčių tenkinimą šeimos klinikoje
Įvertinant pacientų informacijos apie jų sveikatos priežiūrą poreikius, nustatyta, kad daugiausiai respondentai domisi apie sveikatos priežiūrą tiek, kad galėtų laikytis gydytojo nurodymų (39,4 proc.) ir mažiausiai mano, kad gydyti ir rūpintis jų sveikata yra gydytojų reikalas (2,8 proc.) (4 pav.).
23,8% 2,8%
39,4% 34,0%
Viską, ką žino gydytojas
Tiek, kad galėčiau laikytis gydytojo nurodymų Tiek, kad galėčiau suprasti gydymo eigą ir pasekmes
Kuo mažiau - gydyti ir rūpintis mano sveikata yra gydytojo reikalas
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ką jiems svarbu žinoti apie jų sveikatos priežiūrą, proc.
Analizuojant respondentų požiūrį pagal tai, ką jiems svarbu žinoti apie sveikatos priežiūrą, nustatyta, kad respondentų nuomonė statistiškai reikšmingai skiriasi pagal lytį (χ2=10,5, lls=1, p=0,001). Moterims svarbiau nei vyrams (atitinkamai 27,3 ir 15,1 proc.) žinoti apie jų sveikatos priežiūrą viską, ką žino gydytojas (5 pav.).
Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal amžių (χ2=1,5, lls=5, p=0,571), gyvenamąją vietą (χ2=1,1, lls=1, p=0,298), išsilavinimą (χ2=1,9, lls=4, p=0,757) ir socialinę padėtį (χ2=5,7, lls=4, p=0,221) nenustatyta.
*
- p<0,05 lyginant su vyrais.
5 pav. Respondentų nuomonė apie tai, ką jiems svarbu žinoti apie jų
sveikatos priežiūrą: pasiskirstymas pagal lytį, proc. (χ2=10,5, lls=1, p=0,001) Palyginimui 2006 m. Kauno medicinos universiteto šeimos medicinos klinikoje nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų mano, kad jiems svarbu žinoti apie jų sveikatos priežiūrą tiek, kad suprastų gydymo eigą, svarbiau moterims ir respondentams su aukštuoju išsilavinimu (42).
Vertinant respondentų požiūrį apie medicininės informacijos svarbą, nustatyta, kad informacija pateiktais aspektais yra labai svarbi (40,6-62,8 proc.) ir svarbi (34,7-51,6 proc.) (6 pav.). Informaciją apie gydymo prognozę ir ligos diagnozę kaip labai svarbią įvertino atitinkamai 62,8 proc. ir 61,9 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau reikšminga informacija apie medicininių tyrimų eigą (40,6 proc.).
6 pav. Respondentų požiūris į medicininės informacijos svarbą, proc.
Atskirų demografinių socialinių veiksnių sąsajos su respondentų požiūriu apie medicininės informacijos svarbą pateikta 2 lentelėje.
61,9 49,1 44,4 52,5 62,8 42,5 40,6 56,3 58,8 38,1 47,5 46,9 42,8 34,7 48,4 51,6 41,6 41,3 2,5 8,8 4,1 2,2 8,1 6,9 2,2 0,9 0,6 0,3 0,9 0,9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ligos diagnozė Ligos gydymo būdai, gydymo ir nesigydymo pasekmės
bei rezultatai
Ligos gydymo planas, alternatyvos bei rizika
Gydymo trukmė
Gydymo prognozė
Vaistų poveikis ir rizika
Medicininių tyrimų eiga, poveikis ir rizika
Medicininių tyrimų duomenys
Ligų profilaktika ir sveikatos išsaugojimas
2 lentelė. Demografinių socialinių veiksnių sąsajos su medicininės informacijos svarba.
Demografiniai socialiniai veiksniai
Lytis Amžius Gyvenamoji vieta Išsilavinimas Socialinė padėtis Pacientų lūkesčių tenkinimo teiginiai χ2 lls p χ2 lls p χ2 lls p χ2 lls p χ2 lls p Ligos diagnozė 7,6 1 0,009 0,0 5 1,000 0,0 1 1,000 14,8 4 0,006 0,0 4 1,000 Ligos gydymo būdai, pasekmės, rezultatai 8,2 1 0,004 3,1 5 0,690 1,4 1 0,233 13,0 4 0,011 9,2 4 0,050 Ligos gydymo planas, alternatyva bei rizika 5,3 1 0,022 7,0 5 0,219 2,5 1 0,112 8,7 4 0,068 16,2 4 0,003 Gydymo trukmė 6,1 1 0,016 0,0 5 1,000 0,0 1 1,000 8,5 4 0,037 12,7 4 0,021 Gydymo prognozė 7,9 1 0,005 4,9 5 0,031 0,0 1 1,000 0,0 4 1,000 10,6 4 0,033 Vaistų poveikis ir rizika 4,7 1 0,048 7,1 5 0,214 1,7 1 0,189 17,4 4 0,002 9,5 4 0,047 Medicininių tyrimų poveikis ir rizika 1,4 1 0,231 5,4 5 0,038 6,3 1 0,012 10,9 4 0,028 9,8 4 0,045 Žinios apie medicininių tyrimų duomenis 7,5 1 0,007 4,5 5 0,046 0,0 1 1,000 9,0 4 0,050 0,0 4 1,000 Profilaktinės žinios 0,0 1 1,000 0,0 5 1,000 0,0 1 1,000 0,0 4 1,000 0,0 4 1,000
Vertinant medicininės informacijos svarbą pagal lytį balais, nustatyta, kad moterims svarbiau, negu vyrams žinoti savo ligos diagnozę (atitinkamai 4,69 ir 4,45 balo), ligos gydymo būdus (atitinkamai 4,53 ir 4,25 balo), ligos gydymo planą (atitinkamai 4,44 ir 4,15 balo), gydymo trukmę (atitinkamai 4,56 ir 4,25 balo), gydymo prognozę (atitinkamai 4,70 ir 4,37 balo), vartojamų vaistų poveikį ir riziką (atitinkamai 4,40 ir 4,15 balo) ir medicininių tyrimų duomenis (atitinkamai 4,63 ir 4,32 balo) (3 lentelė).
3 lentelė. Medicininės informacijos svarba pagal lytį, bendraujant su gydytoju (balai). Lytis Vidurkiai 95% PI Svarbu žinoti Vyrai Moterys P
Savo ligos diagnozę 4,45
4,35-4,55
4,69
4,63-4,75 0,000
Savo ligos gydymo būdus, gydymo ir nesigydymo pasekmes bei rezultatus
4,25 4,10-4,39
4,53
4,46-4,60 0,001
Savo ligos gydymo planą, galimas jo alternatyvas bei su jomis susijusią riziką 4,15 4,00-4,30 4,44 4,37-4,52 0,001 Gydymo trukmę 4,26 4,12-4,40 4,56 4,49-4,63 0,000 Gydymo prognozę 4,37 4,24-4,50 4,70 4,63-4,76 0,000
Vartojamų vaistų poveikį ir riziką 4,15 3,99-4,31
4,40
4,32-4,47 0,014
Medicininių tyrimų ir procedūrų eigą, poveikį ir galimą riziką
4,19 4,04-4,34
4,37
4,29-4,45 0,080 Savo medicininių tyrimų duomenis 4,32
4,21-4,44
4,63
4,50-4,76 0,000
Ligų profilaktiką ir sveikatos išsaugojimą
4,61 4,46-4,76
4,57
4,37-4,77 0,639
Vertinant medicininės informacijos svarbą pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad 45-54 m. respondentų grupei labai svarbu žinoti gydymo prognozę ir medicininių tyrimų ir procedūrų eigą (atitinkamai 4,70 ir 4,54 balo) (4 lentelė). 55-64 m. respondentų grupei svarbu žinoti gydymo prognozę ir medicininių tyrimų duomenis (atitinkamai 4,19 ir 4,21 balo). 65 m. ir vyresniems respondentams labai svarbu žinoti medicininių tyrimų duomenis ir mažiau svarbu – medicininių tyrimų ir procedūrų eigą (atitinkamai 4,62 ir 3,86 balo).
4 lentelė. Medicininės informacijos svarba pagal amžiaus grupes, bendraujant su gydytoju (balai). Amžius Vidurkiai 95% PI Svarbu žinoti 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. ≥ 65 m. P Savo ligos diagnozę 4,66
4,52-4,80 4,65 4,45-4,65 4,69 4,59-4,80 4,65 4,52-4,78 4,58 4,40-4,76 4,57 4,35-4,79 0,476 Savo ligos gydymo būdus,
gydymo ir nesigydymo pasekmes bei rezultatus
4,52 4,37-4,67 4,47 4,37-4,57 4,44 4,30-4,59 4,43 4,21-4,64 4,42 4,24-4,60 4,29 4,01-4,56 0,764 Savo ligos gydymo planą,
galimas jo alternatyvas bei su jomis susijusią riziką
4,43 4,27-4,59 4,39 4,27-4,50 4,37 4,22-4,53 4,43 4,25-4,60 4,26 4,00-4,51 3,95 3,67-4,24 0,889 Gydymo trukmę 4,48 4,28-4,67 4,50 4,39-4,61 4,51 4,40-4,63 4,61 4,48-4,74 4,16 3,85-4,48 4,29 3,98-4,59 0,189 Gydymo prognozę 4,55 4,37-4,72 4,66 4,57-4,76 4,64 4,53-4,75 4,70 4,55-4,86 4,19 3,95-4,44 4,62 4,41-4,83 0,004 Vartojamų vaistų poveikį ir
riziką 4,32 4,12-4,52 4,35 4,23-4,46 4,29 4,13-4,45 4,44 4,25-4,64 4,29 4,01-4,57 4,10 3,83-4,36 0,309 Medicininių tyrimų ir
procedūrų eigą, poveikį ir galimą riziką 4,36 4,21-4,52 4,34 4,21-4,46 4,31 4,17-4,44 4,54 4,40-4,67 4,16 3,83-4,49 3,86 3,58-4,14 0,005 Savo medicininių tyrimų
duomenis 4,59 4,44-4,74 4,61 4,51-4,72 4,47 4,35-4,59 4,61 4,48-4,74 4,21 3,99-4,43 4,62 4,41-4,83 0,030 Ligų profilaktiką ir sveikatos
išsaugojimą 4,10 3,90-4,29 4,52 4,41-4,63 4,44 4,32-4,56 4,16 4,02-4,30 4,12 3,81-4,44 3,84 3,54-4,15 0,271
Vertinant medicininės informacijos svarbą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad medicininių tyrimų ir procedūrų eiga vienodai svarbi mieste ir kaime (atitinkamai 4,44 ir 4,25 balo).
Analizuojant medicininės informacijos svarbą pagal išsilavinimo grupes, nustatyta, kad respondentams su aukštuoju išsilavinimu labiau svarbu žinoti ligos diagnozę, gydymo trukmę, vartojamų vaistų poveikį ir riziką, medicininių tyrimų ir procedūrų eigą, medicininių tyrimų duomenis (atitinkamai 4,75, 4,62, 4,57, 4,54, 4,70 balo) (5 lentelė). Respondentams su viduriniu išsilavinimu mažiau svarbu žinoti ligos diagnozę, ligos gydymo būdus, vartojamų vaistų poveikį ir riziką, medicininių tyrimų ir procedūrų eigą, medicininių tyrimų duomenis (atitinkamai 4,45, 4,28, 4,08, 4,16, 4,42 balo). Labai svarbu žinoti ligos gydymo būdus respondentams su aukštesniuoju/nebaigtu aukštuoju, o svarbu – gydymo trukmę respondentams su pradiniu /nebaigtu viduriniu išsilavinimu (atitinkamai 4,58 ir 4,28 balo).
5 lentelė. Medicininės informacijos svarba pagal išsilavinimo grupes, bendraujant su gydytoju (balai). Išsilavinimas Vidurkiai 95% PI Svarbu žinoti Pradinis ar nebaigtas vidurinis Vidurinis Specialus vidurinis Aukštesnysis ar nebaigtas aukštasis Aukštasis P
Savo ligos diagnozę 4,48
4,30-4,67 4,45 4,35-4,56 4,73 4,63-4,82 4,64 4,52-4,76 4,75 4,65-4,86 0,000 Savo ligos gydymo būdus,
gydymo ir nesigydymo pasekmes bei rezultatus
4,41 4,23-4,60 4,28 4,15-4,41 4,44 4,29-4,59 4,58 4,46-4,70 4,57 4,43-4,72 0,010 Savo ligos gydymo planą,
galimas jo alternatyvas bei su jomis susijusią riziką
4,38 4,20-4,56 4,20 4,06-4,34 4,34 4,18-4,50 4,44 4,29-4,58 4,51 4,37-4,65 0,051 Gydymo trukmę 4,28 4,04-4,51 4,36 4,23-4,49 4,44 4,29-4,58 4,61 4,49-4,73 4,62 4,50-4,75 0,023 Gydymo prognozę 4,48 4,30-4,67 4,49 4,35-4,63 4,59 4,46-4,71 4,72 4,61-4,83 4,71 4,59-4,82 0,064 Vartojamų vaistų poveikį ir
riziką 4,38 4,13-4,63 4,08 3,93-4,23 4,33 4,18-4,47 4,39 4,25-4,53 4,57 4,43-4,72 0,000 Medicininių tyrimų ir procedūrų
eigą, poveikį ir galimą riziką
4,31 4,11-4,51 4,16 4,02-4,30 4,21 4,05-4,38 4,45 4,32-4,58 4,54 4,42-4,67 0,005 Savo medicininių tyrimų
duomenis 4,45 4,24-4,66 4,42 4,30-4,53 4,56 4,44-4,68 4,56 4,43-4,70 4,70 4,59-4,82 0,023 Profilaktines žinias 4,32 4,07-4,57 4,40 4,26-4,54 4,43 4,27-4,59 4,52 4,39-4,64 4,68 4,56-4,79 0,105
Vertinant medicininės informacijos svarbą pagal socialinę padėtį, nustatyta, kad dirbančiųjų grupei labai svarbu žinoti gydymo trukmę ir prognozę (atitinkamai 4,57 ir 4,69 balo), o neįgaliųjų grupei – ligos gydymo būdus, ligos gydymo planą, vartojamų vaistų poveikį ir riziką (atitinkamai 4,74, 4,74, 4,63 balo) (6 lentelė). Pensininkų grupei svarbu žinoti ligos gydymo būdus ir ligos gydymo planą bei vartojamų vaistų poveikį ir riziką (atitinkamai 4,27, 4,03, 4,13 balo). Bedarbių grupei svarbu žinoti gydymo trukmę, o moksleiviams ir studentams – gydymo prognozę (atitinkamai 4,22 ir 4,33 balo). Medicininių tyrimų ir procedūrų eiga svarbi dirbantiesiems ir mažiau svarbi pensininkams (atitinkamai 4,37 ir 3,97 balo).
6 lentelė. Medicininės informacijos svarba pagal socialinę padėtį, bendraujant su gydytoju (balai).
Socialinė padėtis Vidurkiai 95% PI Svarbu žinoti
Dirbantis Bedarbis Moksleivis, studentas
Pensininkas Neįgalūs
P
Savo ligos diagnozę 4,65
4,58-4,71 4,56 4,39-4,74 4,56 4,39-4,72 4,57 4,39-4,75 4,63 4,41-4,85 0,736 Savo ligos gydymo būdus,
gydymo ir nesigydymo pasekmes bei rezultatus
4,45 4,37-4,53 4,53 4,36-4,71 4,33 4,13-4,54 4,27 4,06-4,48 4,74 4,54-4,94 0,045 Savo ligos gydymo planą,
galimas jo alternatyvas bei su jomis susijusią riziką
4,38 4,29-4,47 4,34 4,10-4,59 4,31 4,13-4,48 4,03 3,81-4,25 4,74 4,53-4,94 0,003 Gydymo trukmę 4,57 4,50-4,65 4,22 3,96-4,48 4,39 4,16-4,61 4,23 3,99-4,48 4,37 4,15-4,59 0,005 Gydymo prognozę 4,69 4,62-4,76 4,56 4,35-4,78 4,33 4,10-4,57 4,50 4,32-4,68 4,37 4,15-4,59 0,001 Vartojamų vaistų poveikį ir
riziką 4,37 4,28-4,46 4,22 3,93-4,51 4,17 3,91-4,42 4,13 3,93-4,34 4,63 4,41-4,85 0,034 Medicininių tyrimų ir procedūrų
eigą, poveikį ir galimą riziką
4,37 4,29-4,46 4,28 3,99-4,58 4,33 4,16-4,51 3,97 3,75-4,19 4,32 4,01-4,62 0,021 Savo medicininių tyrimų
duomenis 4,59 4,52-4,66 4,53 4,36-4,71 4,31 4,10-4,51 4,50 4,32-4,68 4,53 4,30-4,76 0,097 Profilaktines žinias 4,47 4,40-4,54 4,36 4,19-4,53 4,42 4,27-4,57 4,38 4,20-4,56 4,35 4,21-4,49 0,881
Vis daugiau pacientų siekia autonomijos ir kartu siekia daugiau medicininės informacijos apie savo sveikatos priežiūrą. Apklausiant 2001 m. Lietuvos gyventojus, nustatyta, kad respondentams labai svarbu ir svarbu žinoti įvairius medicininės informacijos aspektus. Dauguma respondentų norėtų žinoti savo ligos diagnozę, gydymosi būdus, gydymo planą, gydymo trukmę, prognozę, medicininių tyrimų duomenis (37). Panašūs tyrimų duomenys gauti ir šiame darbe.
Vertinant respondentų požiūrį apie medicininės informacijos lūkesčių tenkinimą, nustatyta, kad gydytojo pateikta informacija pilnai patenkino (71,3-86,3 proc.) ir net pranoko (4,4-12,5 proc.) lūkesčius (7 pav.). Geriausiai respondentai informuojami apie ligos gydymo būdus (86,3 proc.), ligos gydymo planą (82,5 proc.), vaistų poveikį ir riziką (79,7 proc.), medicininių tyrimų eigą ir medicininių tyrimų duomenis (78,8 proc.), ligos diagnozę (77,2 proc.). Mažiau informuojami apie ligų profilaktiką ir sveikatos išsaugojimą (71,3 proc.).
7 pav. Respondentų medicininės informacijos lūkesčių tenkinimas, proc.
Atskirų demografinių socialinių veiksnių sąsajos su respondentų požiūriu apie medicininės informacijos lūkesčių tenkinimą pateikta 7 lentelėje.
7 lentelė. Demografinių socialinių veiksnių sąsajos su respondentų medicininės informacijos lūkesčių tenkinimu.
Demografiniai socialiniai veiksniai
Lytis Amžius Gyvenamoji vieta Išsilavinimas Socialinė padėtis
Pacientų lūkesčių tenkinimo aspektai
χ2
lls p χ2 lls p χ2 lls p χ2 lls p χ2 lls p
Ligos diagnozė 3,8 1 0,065 6,0 5 0,305 5,2 1 0,038 2,3 4 0,672 9,2 4 0,049 Ligos gydymo būdai,
pasekmės, rezultatai 1,4 1 0,245 4,2 5 0,422 4,3 1 0,042 4,4 4 0,352 10,1 4 0,030 Ligos gydymo planas, alternatyvos bei rizika 4,6 1 0,055 10,2 5 0,070 0,8 1 0,366 4,7 4 0,318 9,6 4 0,046 Gydymo trukmė 1,6 1 0,212 1,1 5 0,950 0,0 1 0,855 2,5 4 0,651 5,8 4 0,217 Gydymo prognozė 3,7 1 0,070 0,9 5 0,972 0,0 1 0,966 1,0 4 0,906 4,8 4 0,307 Vaistų poveikis ir rizika 3,9 1 0,053 2,8 5 0,506 4,8 1 0,040 15,8 4 0,003 6,7 4 0,153 Medicininių tyrimų poveikis ir rizika 3,0 1 0,074 2,5 5 0,613 7,2 1 0,027 11,6 4 0,019 1,8 4 0,772 Žinios apie medicininių tyrimų duomenis 4,9 1 0,051 8,2 5 0,145 0,0 1 0,984 6,7 4 0,155 12,0 4 0,015 Profilaktinės žinios 0,0 1 1,000 0,0 5 1,000 0,0 1 1,000 0,0 4 1,000 0,0 4 1,000 12,5 4,4 8,1 8,8 10,3 8,1 5,9 7,2 8,1 77,2 86,3 82,5 73,8 72,5 79,7 78,8 78,8 71,3 9,4 8,8 9,4 16,9 15,6 12,2 14,7 11,3 18,8 0,9 0,6 0,6 1,6 1,9 2,8 0,6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Ligos diagnozė Ligos gydymo būdai, pasekmės, rezultatai Ligos gydymo planas, alternatyvos bei rizika Gydymo trukmė Gydymo prognozė Vaistų poveikis ir rizika Medicininių tyrimų eiga, poveikis ir rizika Medicininių tyrimų duomenys Ligų profilaktika ir sveikatos išsaugojimas
Pranoko lūkesčius Pilnai patenkino lūkesčius Nei patenkino, nei nepatenkino
