FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GINTARĖ GUSTAITYTĖ
VIETINIO POVEIKIO PREPARATO SU MAŽALAPIŲ LIEPŲ
(Tilia cordata Mill.) ŽIEDŲ EKSTRAKTU MODELIAVIMAS IR
BIOFARMACINIS KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė Prof. dr. Kristina Ramanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data:
VIETINIO POVEIKIO PREPARATO SU MAŽALAPIŲ LIEPŲ
(Tilia cordata Mill.) ŽIEDŲ EKSTRAKTU MODELIAVIMAS IR
BIOFARMACINIS KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovė
TURINYS
SANTRAUKA...5
SUMMARY...6
SANTRUMPOS...8
ĮVADAS...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA...11
1.1. Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) bendroji charakteristika ir paplitimas...11
1.2. Liepų žiedų vaistinė augalinė žaliava...12
1.3. Mažalapės liepos fitocheminė sudėtis...12
1.4. Vaistinio augalo mažalapės liepos naudojimas medicinoje...14
1.5. Krūtinės priežiūra žindymo metu...16
1.6. Preparatai, skirti krūtų spenelių priežiūrai Lietuvos rinkoje...16
1.7. Puskietės vaistų formos ir jų apibūdinimas...17
1.8. Gelių gamyboje naudojamų komponentų charakteristika...20
1.9. Kokybės vertinimas ir biofarmaciniai tyrimai pusiau kietoms vaisto formoms...21
1.10. Literatūros analizės apibendrinimas...22
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI...24
2.1.Tyrimo medžiagos ir įranga...24
2.1.1. Tyrimų objektas...24
2.1.2. Medžiagos ir reagentai...24
2.1.3. Įranga...24
2.2. Mažalapių liepų žiedų ekstrakto gamyba...25
2.3. Puskiečių vaisto formų su mažalapių liepų skystuoju ekstraktu gamyba...25
2.3.1. Karbomero gelių gamyba...25
2.3.2. Hipromeliozės gelių gamyba...26
2.3.3. Poloksamero gelių gamyba...26
2.3.4. Gelių su poloksamero ir hipromeliozės mišinio pagrindu gamyba...27
2.4. Tyrimo metodai...28
2.4.1. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas mažalapių liepų žiedų ekstrakte...28
2.4.2. Veikliųjų junginių nustatymas mažalapių liepų žiedų ekstrakte...28
2.4.3. Pusiau kietų vaisto formų pH reikšmės nustatymas...28
2.4.5. Fenolinių junginių atpalaidavimo iš pusiau kietų vaisto formų tyrimas in
vitro...29
2.4.6. Sociologinio tyrimo metodika...29
2.4.7. Statistinė rezultatų analizė...30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...31
3.1. Sociologinio tyrimo rezultatai...31
3.1.1. Preparatų, skirtų krūtinės priežiūrai žindymo metu, vartojimo dažnumas...31
3.1.2. Preparato sudėties svarba...31
3.1.3. Gyventojų žinios apie mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) gydomąsias savybes...32
3.2.Liepų žiedų ekstrakto gamyba, kokybinė ir kiekybinė analizė...34
3.3.Puskiečių preparatų su liepų ekstraktu kokybės vertinimas...35
3.4. Gelių su skystuoju liepų ekstraktu pH reikšmės nustatymas...37
3.5. Gelių su skystuoju liepų ekstraktu reologinių savybių nustatymas...38
3.6.Akceptorinės terpės parinkimas puskiečių preparatų biofarmaciniam tyrimui...39
3.7. Gelių atpalaidavimo tyrimas in vitro...40
3.8. Atpalaiduotų veikliųjų junginių nustatymas ESC metodu...41
3.9.Gelio su poloksamero ir hipromeliozės mišiniu sudėties optimizavimas...42
3.9.1. Optimizuotų sudėčių gelių pH reikšmės nustatymas...43
3.9.2. Optimizuotų sudėčių gelių atpalaidavimo tyrimas in vitro...43
4. IŠVADOS...46
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...47
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...48
7. PUBLIKACIJOS DARBO TEMA...53
SANTRAUKA
G. Gustaitytės magistro baigiamasis darbas „Vietinio poveikio preparato su mažalapių liepų
(Tilia cordata Mill.) žiedų ekstraktu modeliavimas ir biofarmacinis kokybės vertinimas“/ mokslinė
vadovė prof. dr. K. Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Tyrimo tikslas: sumodeliuoti puskiečius preparatus su mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) žiedų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę biofarmaciniais tyrimais.
Tyrimo uždaviniai: 1. Mokslinėje literatūroje išnagrinėti mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) biologinį poveikį ir pritaikymą puskiečių preparatų gamyboje. Atlikti sociologinį preparato poreikio tyrimą. 2. Pagaminti skystąjį mažalapių liepų žiedų ekstraktą ir įvertinti jo kokybę. 3. Sumodeliuoti puskietes sistemas su mažalapių liepų žiedų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę atliekant pH reikšmės ir reologinių savybių nustatymą. 4. Įvertinti parinkto pagrindo įtaką puskiečio preparato kokybei atliekant veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimus in vitro. 5. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, atrinkti geriausiomis savybėmis pasižymintį puskietį preparatą ir optimizuoti jo sudėtį.
Metodai: mažalapių liepų žiedų ekstrakto kokybė įvertinama spektrofotometriniu ir ESC metodu, nustatant veikliųjų junginių kiekį. Tyrimo metu įvertintos pagamintų puskiečių preparatų reologinės savybės, pH reikšmės ir atliktas biofarmacinis veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimas in
vitro.
Tyrimo objektas: pusiau kietos vaisto formos su skystuoju liepų žiedų ekstraktu.
Tyrimo rezultatai: sumodeliuoti stabilūs hirdrogeliai su mažalapių liepų žiedų ekstraktu. Dermatologiniam preparatui tinkamu pH pasižymi hipromeliozės (5,77 ± 0,01) ir poloksamero ir hipromeliozės mišinio (6,57 ± 0,03) pagrindu pagaminti geliai. Didžiausias fenolinių jugninių srautas (1,98 ± 0,04 mg/cm2) ir suminis veikliųjų junginių kiekis (0,86 ± 0,06 µg/ml) po 6 valandų tyrimo yra
iš gelio, kurio sudėtyje yra dvi gelifikuojančios medžiagos – poloksameras ir hipromeliozė. Optimizavus jo sudėtį nustatyta, kad geriausiomis savybėmis pasižymi gelis, kurio sudėtyje yra 1,20 proc. hipromeliozės, 20 proc. poloksamero, 20 proc. liepų žiedų ekstrakto ir 58,80 proc. išgryninto vandens.
SUMMARY
. G. Gustaitytė. Master’s Thesis. “Modelling and Biopharmaceutical Evaluation of Topical Semisolid Preparations Containing the Small-Leaved Linden (Tilia cordata Mill.) Flower Extract” / Scientific adviser: Prof. Dr. K. Ramanauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy – Kaunas
The Aim: to model semisolid dosage forms containing the linden flower extract and to evaluate their quality by carrying out biopharmaceutical research.
Objectives: 1. To analyse the scientific literature on the biological effect of Tilia cordata Mill. and on its application in the production of semisolid preparations. 2. To prepare a linden flower liquid extract and to evaluate its quality. 3. To model semisolid dosage forms containing linden flower liquid extract and to evaluate their quality by examining the pH value and rheological properties. 4. To evaluate how the release of active compounds is influenced by the selected gelling agents. 5. To select the semisolid dosage form with the best quality and to optimise its composition.
Methods: the qualitative analysis of the liquid extract of linden flower was conducted spectrophotometrically by determining the total amount of phenolic compounds. Quantitative composition of the linden flower extract was analysed by using high performance liquid chromatography. The quality of gels was evaluated by measuring pH values, rheological properties and by testing the release of active compounds in vitro.
The object of the study: the semisolid dosage forms with linden flower liquid extract.
Results: during the study stabile gels with the linden flower extract were produced. Gels of hypromellose (5.77 ± 0.01) and of the mixture of poloxamer and hypromellose (6.57 ± 0.03) were characterised with pH values that were appropriate for dermatological products. In vitro release studies revealed that after the 6-hour release test, the maximum phenolic compound stream (1.98 ± 0.04 mg/cm2)
and the total amount of active compounds (0.86 ± 0.06 µg/ml) were identified in the gel, containing two gelling agents – poloxamer and hypromellose. After optimising its composition, it was determined that the optimal gel composition was 1.20% of hypromellose, 20% of poloxamer, 20% of linden flower extract and 58.80% of purified water.
PADĖKA
SANTRUMPOS
ESC – efektyvioji skysčių chromatografijapav. – paveikslas
pH – vandenilio potencialas proc. - procentai
oC – laipsniai Celsjaus
mg/cm2 – miligramai kvadratiniame centimetre val. – valandos
ĮVADAS
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) nuo senų laikų naudojama peršalimo ligoms gydyti, kadangi pasižymi karščiavimą mažinančiu poveikiu. Dėl liepinių (Tiliaceae) šeimos augalams būdingų odą drėkinančių, antioksidacinių ir antimikrobinių savybių atliekami tyrimai, vaistinių augalų žaliavas įtraukiant į pusiau kietų vaistų formų sudėtis [11,12]. Vaistinio augalo poveikis priklauso nuo jo sudėtyje esančių pagrindinių biologiškai aktyvių junginių – fenolinių rūgščių ir flavonoidų (kvercetino ir kempferolio darinių) [30,47]. Aktualu pagaminti vietinio poveikio puskiečius preparatus, į kurių sudėtį būtų įtraukta vaistinė augalinė žaliava.
Atkreipiant dėmesį į literatūroje stebimus duomenis, didelis dėmesys yra skiriamas vaikų odos priežiūros priemonėms, tuo tarpu mažiau dėmesio skiriama žindančioms mamoms. Kaip antra dažniausia žindymo nutraukimo priežastis įvardijama spenelių skausmas ir įtrūkimai [19]. Ši problema siejama su odos išsausėjimu, vandens ir riebalų pusiausvyros sutrikimu bei bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis [60]. Susiformavusios žaizdos speneliuose yra ne tik labai skausmingos, bet ir pavojingos mamos bei kūdikio sveikatai. Žindyvei padidėja mastito atsiradimo tikimybė, o esant infekcijai su motinos pienu ji gali būti perduota kūdikiui [44]. Kadangi pastaruoju metu didėja susidomėjimas ir natūralių produktų paklausa siekiant nepakenkti kūdikio sveikatai yra tikslinga vartoti vietinio poveikio preparatus, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau sintetinių medžiagų.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo problema: nėra pakankamai informacijos apie puskiečius preparatus ir jų kokybės tyrimus, kaip veikliąją medžiagą naudojant liepų žiedų ekstraktą.
Tyrimo objektas: pusiau kietos vaisto formos su skystuoju liepų žiedų ekstraktu.
Tyrimo tikslas: sumodeliuoti puskiečius preparatus su mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) žiedų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę biofarmaciniais tyrimais.
Uždaviniai:
1. Mokslinėje literatūroje išnagrinėti mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) biologinį poveikį ir pritaikymą puskiečių preparatų gamyboje. Atlikti sociologinį preparato poreikio tyrimą ir išsiaiškinti vartotojų žinias apie vaistinio augalo pritaikymo galimybes odos ligų gydyme. 2. Pagaminti skystąjį mažalapių liepų žiedų ekstraktą, kuris bus naudojamas pusiau kietų vaistų
formų gamyboje ir įvertinti jo kokybę.
3. Sumodeliuoti puskietes sistemas su mažalapių liepų žiedų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę atliekant pH reikšmės ir reologinių savybių nustatymą.
4. Įvertinti parinkto pagrindo įtaką puskiečio preparato kokybei atliekant veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimus in vitro.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) bendroji charakteristika ir
paplitimas
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) yra liepinių (Tiliaceae) šeimai priklausantis daugiametis, lapuotis, vaistinis medis. Medis gali užaugti iki 30 m aukščio ir 2 m skersmens [61,12]. Augalas gyvuoja iki 500 – 600 ir net daugiau metų. Maždaug po 130 – 150 nustoja augti į aukštį, nors prieš tai augimas vyksta gana sparčiai. Medžiui būdinga šaknų sistema yra gili ir plačiai išsišakojusi, turinti išsivysčiusią pagrindinę šaknį ir gausias šonines šaknis. Medžio žievė pilka, turinti gerai išsivysčiusį luobą. 40 - 50 – aisiais metais žievė giliai, tačiau nestambiai sueižėja. Medžio ūgliai apvalūs, šiek tiek išsilenkę per tarpubamblius. Būdinga rausvai ruda ar pilka spalvos ir nedidelis žvilgėjimas [11]. Mažalapė liepa yra lapus numetantis medis [4]. Lapai yra apskritos arba beveik pailgos formos, 5 - 9 cm ilgio ir 5 - 8 cm pločio. Būdinga ryškiai žalios spalvos viršutinė lapo pusė ir melsvai arba pilkai žalia apatinė pusė. Viršutinė lapo pusė plika, o apatinė šiek tiek plaukuota ties pagysliais ir su rudais plaukelių kuokštais gyslų kampuose. Lapo viršūnė nusmailėjusi, kraštai dantyti, o pamatas širdiškas – dažnai asimetriškas. Lapkočiai pliki, dažniausiai 3 – 4 cm ilgio. Rudens metu lapai gelsta ir ruduoja [11,6].
Mažalapės liepos žydi nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio [4]. Liepos žiedai yra šviesiai geltonos spalvos, sukrauti į skėtiškus žiedynus [29]. Kiekvienas žiedynas turi ilgą, gelsvą pažiedlapį, todėl prinokę vaisiai gali nukristi toliau nuo medžio. Dažniausiai žiedai 8 – 10 mm skersmens, pažiedlapis – 6 – 8 cm ilgio ir 1 – 2 cm pločio. Vainiklapiai lancetiški, 4 – 5 mm ilgio. Kuokeliai 5 – 6 mm ilgio. Mezginė rutuliška, plaukuota, o liemenėlis neplaukuotas 3 – 4 mm ilgio, purka penkiaskiautė [11]. Vaisiai dažniausiai sunoksta spalio mėnesį ir ilgai išlieka ant medžių. Vaisiai krinta visos žiemos metu, juos išnešioja vėjas [4].
1.2. Liepų žiedų vaistinė augalinė žaliava
Liepų žiedų vaistinę augalinę žaliavą sudaro džiovinti liepos žiedynai. Jiems būdingas silpnas kvapas ir silpnas, saldus, gleivingas skonis [29].
Žaliava yra ruošiama žydėjimo metu – dažniausiai liepos mėnesį. Žaliavai surinkti karpomos žydinčios plonos šakelės ir nuskabomi žiedynai su pažiedlapiais [12]. Nuskinti žiedynai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami gerai vėdinamoje bei nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje 30 - 35 °C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava yra tinkama naudoti 2 metus [6,12].
Žaliavos identifikavimas, remiantis Europos farmakopėja: žiedynai yra geltonai žalios spalvos. Pagrindą sudaro gelsvai žalios spalvos pažiedlapis. Žiedynas dažniausiai susideda iš 2 - 7 žiedų (gali siekti iki 16). Taurėlapiai lengvai atskiriami nuo vainiklapių, jų ilgis siekia iki 6 mm, paviršius dažniausiai būna lygus. Ploni žiedlapiai yra gelsvai baltos spalvos, siekia iki 8 mm ilgio [29].
1.3. Mažalapės liepos fitocheminė sudėtis
Pagrindinės mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) sudėtyje esančios cheminės medžiagos – eteriniai aliejai, flavonoidai, fenolinės rūgštys ir gleivių polisacharidai. Sudėtyje taip pat gali būti taninų ir terpenoidų [30,47]. Vaistiniuose augaluose svarbūs fenoliniai junginiai, kuriems priskiriamas antioksidacinis poveikis, apsaugantis nuo laisvųjų radikalų poveikio. Šis cheminių junginių veikimas svarbus mažalapių liepų augalinę žaliavą įtraukiant į dermatologinių preparatų sudėtį [47]. Dėl sudėtyje esančių flavonoidų kvercetino ir kempferolio glikozidų vaistiniam augalui yra būdingas skausmą mažinantis, anksiolitinis ir sedatyvinis poveikis. Dėl augalo kaupiamų eterinių aliejų būdingas antimikrobinis poveikis [30].
Fenolinės rūgštys yra polifenoliniai junginiai. Jos gali būti išskiriamos į dvi grupes – hidroksibenzoinės rūgšties dariniai ir hidroksicinamono rūgšties dariniai. Hidroksibenzoines rūgštis sudaro septyni anglies atomai, joms būdingas karboksilo grupės pakaitas fenolyje. Polifenoliniams junginiams yra būdingas didesnis aktyvumas nei monofenoliniams junginiams. Hidroksicinamono rūgštys yra sudarytos iš devynių anglies atomų. Šių rūgščių struktūrai būdingas benzeno žiedas, karboksilo grupė, viena arba daugiau hidroksilo arba/ir metoksi grupių [40].
Išskiriami sudėtyje esantys didžiausi kiekiai šių cheminių junginių:
Flavonoidai – kvercetino glikozidai (rutinas, hiperozidas, kvercetinas, izokvercetinas) ir kemferolio glikozidai (tilirozidas, astragalinas).
Fenolinės rūgštys – protokatecho rūgštis, galo rūgštis, kofeino rūgštis, kumaro rūgštis ir chlorogeno rūgštis.
Eteriniai aliejai – farnezolis, farnezolio acetatas, geraniolis ir eugenolis.
1 pav. Kvercetino glikozidų cheminės struktūros formulės. a - rutinas , b -kvercetinas , c – hiperozidas
3 pav. Fenolinių rūgščių cheminės struktūros formulės. a – kumaro rūgštis , b – galo rūgštis, c – chlorogeno rūgštis
4 pav. Fenolinių rūgščių cheminės struktūros formulės. a – kofeino rūgštis, b – protokatecho rūgštis
1.4. Vaistinio augalo mažalapės liepos naudojimas medicinoje
Liepų žiedai laikomi tradiciniu augaliniu vaistiniu preparatu mažiausiai 30 metų [61]. Dažniausiai liepų žiedų žaliava naudojama į vidų arbatų pavidalu, esant gripui, virusinėms infekcijos ir karščiavimui, kaip prakaitavimą skatinanti priemonė, taip pat vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir bronchitu. Kadangi liepų žiedai pasižymi sedatyviniu poveikiu, naudojami kaip nervų sistemą raminanti priemonė. Dermatologijoje liepų žiedai yra vartojami dėl drėkinančių, priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių [11,12].
gliukozido – 7 - O - ramnozidas ir kempferol – 3 – O - gliukozido – 7- O - ramnozidas [34,49]. Išskirtų junginių kiekis ir poveikis priklauso nuo augalo rūšies ir parinkto ekstrahento ruošiant ekstraktus [17].
Skausmą mažinantis poveikis. Manoma, kad skausmą mažinantis poveikis priklauso nuo chemino junginio glikozido kvercitrino [36,56]. Martinez ir kitų atlikto tyrimo su pelėmis metu, buvo vertintas heksano, metanolinio ir vandeninio liepų žiedų ekstraktų skausmą mažinantis poveikis. Nustatytas nuo dozės priklausantis poveikis buvo prilygintas centrinio poveikio opioidinio analgetiko tramadolio veikimui. Stipriausias poveikis nustatytas vandeniniuose liepų žiedų ekstraktuose, 300 mg/kg vandeninis ekstraktas sukėlė poveikį panašų į 17,8 mg/kg tramadolio. Taikant efektyviąją skysčių chromatografiją buvo išskirti junginiai iš vandeninio liepų žiedų ekstrakto, nuo kurių, manoma, priklauso skausmą mažinantis poveikis: kempferitrinas, kvercetin – 3 – O – pentosilheksozidas, kvercetin – 3 – O – gliukozidas – 7 – O – ramnozidas, izokvercitrinas, kvercetin – 3 – O – pentozidas, astragalinas, tilirozidas [42].
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad išskirtiems cheminiams junginiams yra būdingas priešuždegiminis poveikis. Kvercetino sukeliamas uždegiminį skausmą mažinantis poveikis buvo prilygintas 5-HT1A receptorių antagonistų poveikiui. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, manoma, kad dėl išskirtų junginių ir nustatyto veikimo mechanizmo, liepų žiedai gali būti sudėtinė dalis artritinio skausmo gydyme [42].
Antimikrobinis poveikis. Antimikrobinis poveikis yra priskiriamas iš žiedynų ir pažiedlapių išskirtiems eteriniams aliejams. Fitsiou ir kitų atlikto tyrimo metu iš Tilia cordata ir Tilia termentosa žiedų buvo išskirti didžiausi kiekiai šių etereinių aliejų: izociklocitralis, trikozanas, hotrienolis, heneikozanas, trikozanas, linalolis. Išskirtų cheminių junginių antimikrobinis aktyvumas buvo tirtas naudojant diskų difuzijos metodą. Tirtas aktyvumas prieš gram - teigiamas, gram - neigiamas bakterijas ir prieš vieną patogeninį grybelį. Atlikto tyrimo metu buvo nustatytas ir įrodytas aktyvumas prieš tirtas gram - teigiamas bakterijas – Bacillus cereus, Sarcina lutea ir Staphylococcus aureus [31].
Antiepilepsinis poveikis. Cardenas-Rodriguez ir kitų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad liepų žiedų organiniams ir vandeniams ekstraktams yra būdingas poveikis prieš miokloninius ir kloninius traukulius, metanolinis ekstraktas parodė didesnį aktyvumą prieš generalizuotus traukulius. Atlikus ekstraktų tyrimą efektyviosios skysčių chromatografijos metu buvo išskirti junginiai, nuo kurių, manoma, priklauso antiepilepsinis poveikis – rutinas, izokvercitrinas ir kvercitrinas [24].
nustatyti cheminiai junginiai nuo kurių priklauso minėtas poveikis – rutinas, kempferol – 3 – β – D - gliukopiranozidas ir tilirozidas [41]. Arcos ir kitų atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad Tilia cordata žiedų vandeninis ekstraktas slopino sveikų ląstelių mitogeno sukeltą proliferaciją. Nustatytas slopinantis, tačiau ne citotoksinis poveikis. Etanolinis mažalapių liežų žiedų ekstraktas netgi didelėmis koncenracijomis neturėjo antiproliferacinio poveikio sveikoms ląstelėms, tačiau buvo nustatytas mažos koncentracijos etanolinio ekstrakto apoptozinis poveikis vėžinėms ląstelėms [23].
1.5. Krūtinės priežiūra žindymo metu
Amerikos pediatrų akademijos teigimu, žindymas skatina ir palaiko optimalią kūdikio sveikatą ir apsaugo nuo įvairių ligų vėlesniame amžiuje. Ankstyvas žindymo nutraukimas skatina įvairių ligų atsiradimą - dažnesnės alergijos, kvėpavimo takų infekcijos, gripas. Spenelių skausmas yra įvardinama kaip antra dažniausia žindymo nutraukimo priežastis. Teigiama, kad spenelių skausmas po gimdymo yra normalus reiškinys, per pirmąsias 3 – 6 dienas skausmas būna stiprus, o vėliau silpnėja. Skausmas po pirmųjų savaičių dažniausiai reiškia su žindymu susijusias spenelių problemas, kurios turi būti įvertintos ir gydomos [19,44].
Yra išskiriamos anatominės ir infekcinės skausmo priežastys. Anatominės priežastys – netinkamas kūdikio laikymas, netinkama maitinimo padėtis, kūdikio burnos ypatumai (išnarintas žandikaulio sąnarys, netaisyklinga gomurio forma, per trumpas liežuvio ir lūpų pasaitėlis). Infekcinės priežastys - dažniausiai žindymo metu atsiranda grybelio Candida albicans infekcija ir bakterinės infekcijos, kurios pasireiškia labai stipriu skausmu, krūtinės deginimu, niežuliu, negyjančiais speneliais. Taip pat skausmą gali sukelti krūtinės ir spenelių egzema, kuri pasireiškia eritemomis, pūslelėmis, erozijomis ir šašais. Kuomet skausmą sukelia infekcinės priežastys, turi būti paskirtas gydymas vaistais [55,57].
1.6. Preparatai, skirti krūtų spenelių priežiūrai Lietuvos rinkoje
Mokslinių tyrimų metu yra nustatyta, kad speneliai greičiau gyja ir skausmas mažėja, kuomet yra išsaugoma gleivinės drėgmė. Sudaromas drėgmės barjeras neleidžia odai dar labiau sausėti ir žaizdos gyja iki 50 proc. greičiau [54].
„BioClin“ gamintojo Multi-Mam balzamas spenelių priežiūrai. Preparato sudėtyje yra – saulėgrąžų (Helianthus Annuus) aliejus, taukmedžio (Butyrospermum Parkii) aliejus, bičių vaškas, skvalenas ir propilgalatas.
„Protina GmbH“ gamintojo Germastan krūtų spenelių tepalas. Sudėtyje yra – guajazulenas, cetilpiridino chloridas, polietilenglikolis, vanduo, sorbitolio ir natrio disulfitas.
„ELVIM“ gamintojo MARIA NIPPLE CREAM kremas speneliams. Sudėtyje yra – lanolinas ir takoferolis.
„Avent“ gamintojo Avent kremas speneliams. Sudėtyje yra – lanolinas, kokosų aliejus ir alijošius.
Medela Purelan spenelių kremas. Sudėtyje – lanolinas.
Peržiūrėjus Lietuvos rinkoje esančius puskiečius preparatus, skirtus spenelių priežiūrai žindymo metu, galima matyti, kad vietinio poveikio preparato su mažalapėmis liepomis nėra. Todėl tikslinga sumodeliuoti puskietę sistemą su šia vaistine augaline žaliava. Tarp preparatų vyraujanti puskiečių preparatų kategorija – kremai ir tepalai, kurių sudėtyje randamos cheminės medžiagos. Tarp siūlomų produktų spenelių priežiūrai rinkoje taip pat yra kompresai. Jie pasižymi patogiu naudojimu, tačiau dažniausiai atlieka tik šildymo/šaldymo funkciją, neišsprendžiant su žindymu susijusios pagrindinės problemos. Atlikus rinkos analizę, galima teigti, kad hidrofilinio, saugaus poveikio krūtų spenelių priežiūrai skirto preparato poreikis išlieka.
1.7. Puskietės vaistų formos ir jų apibūdinimas
Remiantis Europos farmakopėja, pusiau kieti preparatai yra apibrėžiami kaip preparatai, kurie yra naudojami siekiant gauti vietinį poveikį, veikliųjų medžiagų poveikį per odą ir minkštinantį bei apsauginį poveikį [29]. Pagrindas gali būti vienafazis arba daugiafazis, sudarytas iš sintetinių arba natūralių medžiagų. Pagal pagrindo rūšį preparatas gali būti hidrofilinis arba hidrofobinis. Sudėtyje gali turėti įvairių medžiagų – antimikrobinių konservantų, antioksidantų, stabilizatorių, emulsiklių, tirštiklių ir skvarbos stipriklių – kurios gali turėti įtakos vaistinio preparato kokybei, stabilumui ir veikimui [14,29].
Pagrindinis raginio sluoksnio gydymo tikslas yra gerinti elastingumą - taip padidinamas vandens kiekis ir stimuliuoti lupimąsi. Šiam gydymui tinkančios drėkinančios medžiagos turi patekti į raginį sluoksnį ir išsiskyrusios iš nešiklio prasiskverbti į audinį. Yra išskiriamos dvi galimybės, kaip gali būti gydomas gyvasis epidermis ir oda. Visų pirma, preparatas turi perduoti vaistinę medžiagą į receptorių, todėl kuriant preparatų sudėtį yra naudojamos skvarbą skatinančios medžiagos. Antra – yra kuriami provaistai, kurie pasiekę biologinį taikinį išskiria veikliąją medžiagą [14].
Medžiagų skverbimasis per odą arba į odą vyksta, kuomet ištirpusios molekulės, atpalaiduotos iš ant odos pavartotos vaisto formos, patenka ant raginio sluoksnio. Prasiskverbusios pro šį sluoksnį molekulės difunduoja į gyvąjį epidermį, tuomet pasiekusios spenelinį dermos sluoksnį pereina į kapiliarus. Siekiant optimalaus vaistinio preparato poveikio, aktualiu įvertinti anatominę zoną, kurioje jis bus vartojamas. Vaistinių medžiagų rezorbcija priklauso nuo ant odos vartojamo preparato veikiamos odos vietos. Medžiagų absorbcija vyksta greičiau per kūno vietas, turinčias ploną raginį odos sluoksnį [20]. Molekulių perėjimui per odos raginį sluoksnį įtakos turi rasiniai odos skirtumai ir amžius. Dėl didesnio korneocitų sluoksnių skaičiaus juodaodžių oda yra mažiau pralaidi nei baltaodžių [51]. Medžiagų absorbcija gali sutrikti dėl senėjimo metu atsirandančio odos sausėjimo, mažėjančio jos tankio ir sumažėjusios riebalinių liaukų aktyvumo [58].
Europos farmakopėjoje nurodomos šios pusiau kietos vaistų formos:
Tepalai. Sudaryti iš vienafazio pagrindo, kuriame yra disperguotos skystos arba kietos medžiagos. Tapalai gali būti hidrofobiniai, vandenį emulguojantys ir hidrofiliniai. Hidrofobiniai tepalai gali absorbuoti nedidelį kiekį vandens. Dažniausiai naudojami pagrindai – kietas ar skystas parafinas, augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, sintetiniai gliceridai ir vaškai. Vandenį emulguojantys tepalai gali sugerti didesnį kiekį vandens, jie naudojant emulsiklius gali sudaryti vanduo/aliejuje arba aliejus/vandenyje tipo emulsijas. Hidrofilinių tepalų pagrindai sudaryti iš medžiagų, kurios maišosi su vandeniu. Dažniausiai tai yra skystas arba kietas polietilenglikolis [14,29].
Tepalų klasifikacija yra gana plati, yra išskiriamos kelios svarbiausios, kuriomis remiantis šios puskietės vaistų formos yra gaminamos: klasifikacija pagal dispersinę sistemą, klasifikacija pagal veikimo vietą, klasifikacija pagal gydymo indikacijas [14].
1) Homogeniniai tepalai: tepalai lydiniai; tepalai tirpalai. 2) Heterogeniniai tepalai: suspensiniai; emulsiniai; deriniai. Klasifikacija pagal veikimo vietą:
1) veikiantys paviršinį odos sluoksnį; 2) tepalai, kurie rezorbuojasi į odą.
Klasifikacija pagal gydymo indikacijas: 1) dermatologiniai tepalai;
2) akių tepalai; 3) nosies tepalai; 4) ausų tepalai;
5) tiesiosios žarnos tepalai; 6) makšties tepalai.
Siekiant užtikrinti tepalo kokybę, yra išskirti reikalavimai, kuriuos šie preparatai turi atitikti: tepalas turi būti minkštos konsistencijos, kokybiškai teptis ant odos arba ant gleivinės;
tepalas turi būti vienalytiškas, kietosios medžiagos turi būti optimalaus smulkumo ir vienodai pasiskirstyti pagrinde;
tepalas turi išlikti stabilus laikymo metu; tepalo sudėtyje neturi būti mechaninių dalelių;
turi būti garantuota mikrobiologinė kokybė gamybos, saugojimo ir vartojimo metu [14].
Kremai. Tai yra daugiafaziai preparatai, sudaryti iš lipofilinės ir vandeninės fazių. Yra išskiriami lipofiliniai ir hidrofiliniai kremai. Gaminant lipofilinius kremus naudojami emulsikliai – vilnos alkoholiai, sorbitolio esteriai ir monogliceridai ir kt. Gaminant hidrofilinius kremus kaip emulsikliai naudojami natrio muilai, sulfatintų riebalų alkoholiai ir polisorbatai ir kt. [14,29].
Pastos. Tai pusiau kieti preparatai, naudojami ant odos ir kurių sudėtyje yra daugiau kaip 25 proc. disperguotų kietųjų medžiagų [14,29].
Šutekliai. Jie sudaryti iš hidrofilinių šilumą sulaikančių pagrindų, kuriuose yra disperguojamos skystos arba kietos medžiagos [14,29].
Pleistrai. Tai lankstūs preparatai, kuriuose gali būti viena arba daugiau veikliųjų medžiagų. Pleistrai palaiko glaudų sąlytį su oda, todėl veikliosios medžiagos gali rezorbuotis arba veikti kaip apsauginė priemonė [14,29].
hidrofilinai geliai. Lipofiliniai (oleogeliai) – preparatai, kurių pagrindą dažniausiai sudaro skystas parafinas, aliuminio ar cinko muilai. Hidrofiliniai (hidrogeliai) – preparatai, kurių pagrindą dažniausiai sudaro vanduo, glicerolis arba propilenglikolis, kurie yra gelifikuoti krakmolu, karbomeru arba celiuliozės dariniais [39].
Geliai gali būti vienafazės arba dvifazės sistemos:
1) Vienafaziams geliams gaminti yra naudojami didelės molekulinės masės hidrofiliniai polimerai. Šie geliai laikomi vienafaziais, kadangi jų struktūroje nėra apibrėžtų ribų tarp išsibarščiusių molekulių ir skysčio.
2) Dvifaziai geliai sudaryti iš atskirų mažų dalelių tinklo [39]. Geliai gali būti klasifikuojami pagal gelifikanto savybes:
1) sintetiniai polimerai – karbomeras, poloksameras;
2) pusiau sintetinės kilmės celiuliozės dariniai – metilceliuliozė, hipromeliozė; 3) natūralūs polimerai – tragakantas, natrio alginatas [39].
1.8. Gelių gamyboje naudojamų komponentų charakteristika
Karbomeras. Karbomeras yra sintetinis, didelės molekulinės masės polimeras, sudarytas iš akrilo rūgšties, kuri prisijungusi alilsacharozę arba pentaeritritolio alilo esterį. Tai balti, purūs, higroskopiniai, rūgštinės kilmės milteliai, kuriems yra būdingas nestiprus specifinis kvapas. Karbomeras tirpus vandenyje, alkoholyje ir glicerolyje [28,29].
Karbomeras naudojamas gelių, kremų, tepalų ir tablečių gamyboje. Tablečių gamyboje jis naudojamas kaip veikliosios medžiagos atpalaidavimą modifikuojanti medžiaga (koncentracija 5,0 – 30,0 proc.) ir rišiklis (koncentracija 0,75 – 3,0 proc.). Emulsijų gamyboje naudojamas kaip emulsiklis (koncentracija 0,1 – 0,5 proc.) ir stabilizatorius. Gelių gamyboje naudojama karbomero koncentracija yra 0,5 – 2,0 proc. Gaminant gelius, karbomerui neutralizuoti yra naudojamos tokios medžiagos kaip natrio hidroksidas, kalio hidroksidas, trietanolaminas. Neutralizuoti vandeniniai karbomero geliai didžiausia klampa pasižymi, kuomet pH yra nuo 6 iki 11 [52].
Poloksameras. Poloksameras yra sintetinis trikloninis polimeras, kuriam būdingas termo grįžtamasis poveikis vandeniniuose tirpaluose. Trikloninis polimeras sudarytas iš glaudžiai sujungtų etileno oksido ir propileno oksido [22]. Tai baltos, laisvai byrančios granulės, beskonės ir bekvapės. Poloksameras tirpus vandenyje, praskiestose rūgštyse, tačiau netirpus propilenglikolyje, glicerolyje, mineraliniuose aliejuose ir skystame parafine.
surišimą gerinanti (koncentracija 5 – 10 proc.) ir plėvelę sudaranti medžiaga (koncentracija – 10 proc.). Gelių gamyboje kaip gelifikuojančios medžiagos poloksamero koncentracija gali būti 15 – 50 proc. Poloksameras plačiai naudojamas per burną vartojamų, parenterinių ir vietinio poveikio preparatų gamyboje, kadangi yra netoksiškas ir saugus [52].
Hipromeliozė. Hidroksipropilmetilceliuliozė yra dalinai O – metilinta ir O – (2 – hidroksipropilinta) celiuliozė. Tai beskoniai, bekvapiai, balti arba rusvai balti pluoštiniai, granuliuoti milteliai. Tirpsta vandenyje, netirpsta alkoholyje, eteryje ir chloroforme [52].
Hipromeliozę tirpinant vandenyje reikia šildyti, tuomet iš tirpalo yra suformuojamas gelis. Gelis suformuojamas, kuomet vanduo šildomas nuo 50 oC iki 90 oC temperatūros. Hipromeliozė yra
naudojama per burną vartojamų, oftalmologinių, nosies ir vietinių preparatų gamyboje. Tablečių gamyboje naudojama kaip rišiklis (koncentracija 2 – 5 proc.), plėvelę sudaranti medžiaga (koncentracija 2 – 20 proc.) ir kaip terpė gaminant prailginto atpalaidavimo tabletes (koncentracija 10 – 80 proc.). Kaip tirštiklis naudojama akių lašų ir dirbtinių ašarų sudėtyje (koncentracija 0,45 – 1,0 proc.) ir nosies preparatuose (koncentracija 0,1 proc.). Hipromeliozė plačiai vartojama vaistiniusoe preparatuose ir kosmetikos priemonėse, kadangi yra netoksiška ir saugi. Tačiau per burną vartojamuose preparatuose didesni hipromeliozės kiekiai gali sukelti liuosuojantį poveikį [52].
Trietanolaminas. Trietanolaminas yra aminas, gaunamas vykstant reakcijai tarp etileno oksido ir amoniako. Tai skaidrus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas klampus skystis, kuriam būdingas silpnas amoniako kvapas. Trietanolaminas sudarytas iš dietanolamino ir monoetanolamino [52].
Plačiai naudojamas vietinio poveikio preparatų gamyboje. Trietanolaminas sumaišytas su riebalų rūgštimis, tokiomis kaip stearino rūgštis arba oleino rūgštis, sudaro anijoninį muilą, kurio pH siekia 8. Jis naudojamas kaip emulsiklis siekiant sudaryti stabilias aliejus/vandenyje tipo emulsijas. Trietanolaminas druskos pavidalu yra naudojamas injekcinių tirpalų, vietinių analgetikų ir nuo saulės apsaugančių preparatų sudėtyje [52].
Trietanolaminas yta tretinis aminas, struktūroje turintis hidroksi grupes, dėl kurių vyksta cheminės reakcijos tarp tretinių aminų ir alkoholių. Vykstant reakcijai su mineralinėmis rūgštimis susidaro kristalinės druskos ir esteriai. Taip pat būdingos reakcijos su tionilo chloridu, kuomet hidroksi grupės pakeičiamos halogenais ir gaunami labai toksiški produktai [52].
1.9. Kokybės vertinimas ir biofarmaciniai tyrimai pusiau kietoms vaisto
formoms
homogeniškas, gerai teptis ant odos. Gaminant puskietes vaisto formas galimi kelių tipų nesuderinamumai. Nesuderinami gali būti pagrindas su veikliosiomis medžiagomis arba vaistinės medžiagos tarpusavyje. Gali pakisti preparato spalva, atsirasti nebūdingas kvapas. Todėl svarbu įvertinti, ar pagamintas preparatas pagal naudotas veikliąsias ir pagalbines medžiagas yra atitinkamo kvapo ir spalvos [25].
Vertinant pusiau kietų vaisto formų kokybę, tikslinga įvertinti pH reikšmę ir reologines savybes. Preparatai turi pasižymėti tinkamu pH, kad nebūtų dirginama oda. Reologinių savybių įvertinimas padeda nustatyti, ar produkto klampa yra tinkama siekiant atpalaiduoti optimalų veikliųjų junginių kiekį ir vertinant preparato takumą, kuris nusako, kaip preparatas turėtų teptis ant odos [25].
Biofarmaciniu aspektu pagamintos puskietės vaisto formos įvertinamos atliekant atpalaidavimo tyrimus in vitro. Šių tyrimų metu yra įvertinamas per tam tikrą laiką atpalaiduojamas veikliųjų junginių kiekis. Atlikus tyrimus, galima numatyti, ar vaistinė medžiaga pasieks veikimo vietą. Šių tyrimų metu naudojamos difuzinės celės, sudarytos iš akceptorinės ir donorinės terpių, kurios yra atskirtos pusiau pralaidžia membrana. Tyrimo metu palaikoma pastovi temperatūra [8].
1.10. Literatūros analizės apibendrinimas
5 pav. Literatūros apžvalgos apibendrinimas Farmakologinis poveikis: o anksiolitinis; o skausmą mažinantis; o antiepilepsinis; o antiproliferacinis; o antimikrobinis; o priešuždegiminis; o antioksidacinis. o antimikrobinis; o priešuždegiminis; o antioksidacinis. Biologiškai aktyvūs junginiai: o fenolinės rūgštys; o flavonoidai; o eteriniai aliejai; o gleivių polisacharidai; o taninai.
Mažalapė liepa (Tilia cordata
Mill.)
Mokslinės literatūros apžvalga
Krūties spenelių problemos žindymo metu: o skausmas; o įtrūkimai; o išsausėjusi oda; o bakterinės infekcijos. Puskiečio preparato modeliavimas
ir kokybės vertinimas
Skystojo mažalapių liepų ekstrakto gamyba ir kokybės vertinimas.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimų objektas, medžiagos ir įranga
2.1.1. Tyrimų objektas
Tyrimų objektas – eksperimentiniai pusiau kieti preparatai (geliai) su skystuoju mažalapių liepų žiedų ekstraktu.
2.1.2. Medžiagos ir reagentai
3. Smulkinti mažalapių liepų žiedai – LSMU vaistinė, Lietuva 4. Etanolis 96,6 proc. - AB „Stumbras“, Lietuva
5. Glicerolis – AppliChem GmbH, Vokietija 6. Karbomeras 980 – Fagron, JAV
7. Poloksameras 407 – Fagron, JAV
8. Hipromeliozė – Sigma-Aldrich, Vokietija 9. Trietanolaminas – AppliChem GmbH, Vokietija 10. Natrio karbonatas – Sigma-Aldrich, Prancūzija
11. Folin – Ciocalteu phenol reagentas – Sigma-Aldrich, Šveicarija
2.1.3. Įranga
Svarstyklės - Scaltec SBC 31, Scaltec Instruments GmbH, Vokietija
Magnetinė maišyklė su kaitinamuoju paviršiumi - IKA C-MAG HS7, IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija
Spektrofotometras su diodų matricos detektoriumi - Agilent 8453 UV-Vis, Agilent Technologies, JAV
pH - metras - ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, Knick Elektronische Meβgerate GmbH & Co, Vokietija
2.2. Mažalapių liepų žiedų ekstrakto gamyba
Glicerolinis - vandeninis ir etanolinis mažalapių liepų žiedų ekstraktai gaminami maceracijos būdu, vadovaujantis bendromis ekstraktų gamybos taisyklėmis [2]. Žaliavos ir ekstrahento santykis 1:3, kaip ekstrahentas naudojamas glicerolio - vandens mišinys santykiu 3:7 ir 1:1 bei 40 proc. (v/v) etanolis.
Ekstrahento kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
V = V1 + PK, kur V1 – reikiamas pagaminti ekstrakto kiekis; P – žaliavos kiekis; K – žaliavos sugerties koeficientas [2].
Apskaičiuotas žaliavos kiekis užpilamas reikiamu kiekiu ekstrahento. Laikoma sandariai uždarytame inde 7 dienas, kambario temperatūroje, tamsioje vietoje. Kiekvieną dieną pamaišoma. Po to gautas ekstraktas perkošiamas per trigubą marlės sluoksnį ir filtruojama pro popierinį filtrą. Gaunamas gelsvai rusvos spalvos, silpno specifinio kvapo, gleivingas skystasis ekstraktas.
2.3. Puskiečių vaisto formų su mažalapių liepų skystuoju ekstraktu gamyba
2.3.1. Karbomero gelių gamyba
Gelių su karbomero pagrindu gamybai pasirinktas karbomeras (Carbopol 980 NF). Remiantis literatūra [18,39] gaminti 1 proc., 1,5 proc. ir 2proc. koncentracijų geliai. Į visų gelių sudėtis įterpta 20 proc. mažalapių liepų žiedų ekstrakto nuo visos pusiau kieto preparato masės. Kaip karbomerą neutralizuojanti medžiaga naudotas trietanolaminas. Gaminta po 30 g kiekvienos sudėties gelio. Sudėtys pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Karbomero gelių su skystuoju liepų ekstraktu sudėtys, proc.
Geliai
Sudėtis, proc. Mažalapių liepų
žiedų ekstraktas
Karbomeras 980 Trietanolaminas Išgrynintas vanduo
K1 20,0 1,0 0,75 78,25
K2 20,0 1,5 1,13 77,37
Gamybos eiga. Į grūstuvę su vandeniu suberiamas karbomeras. Brinkinama, paskui išmaišoma ir lašinant įterpiamas liepų žiedų ekstraktas. Maišoma iki vienalytės masės ir neutralizuojama trietanolaminu [32,50,53].
2.3.2. Hipromeliozės gelių gamyba
Gelių su hipromeliozės pagrindu gamybai pasirinkta hipromeliozė (Hypromellose 2910). Gaminti 2 proc. ir 2,5 proc. koncentracijų geliai. Į abiejų gelių sudėtis įterpta 20 proc. mažalapių liepų žiedų ekstrakto nuo visos pusiau kieto preparato masės. Gaminta po 30 g kiekvienos sudėties gelio. Sudėtys pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Hipromeliozės gelių su skystuoju liepų ekstraktu sudėtys, proc.
Geliai
Sudėtis, proc. Mažalapių liepų žiedų
ekstraktas
Hipromeliozė 2910 Išgrynintas vanduo
H1 20,0 2,0 78,0
H2 20,0 2,5 77,5
Gamybos eiga. Hipromeliozė disperguojama iki 50 oC temperatūros pašildytame vandenyje kol ištirpsta. Paskui maišant įterpiamas liepų žiedų ekstraktas. Maišoma iki vienalytės masės, kol susiformuoja gelis [32].
2.3.3. Poloksamero gelių gamyba
Gelių su poloksamero pagrindu gamybai pasirinktas poloksameras (Poloxamer 407). Gaminti 18 proc., 20 proc. ir 21 proc. koncentracijų geliai. Į visų gelių sudėtis įterpta 20 proc. mažalapių liepų žiedų ekstrakto nuo visos pusiau kieto preparato masės. Gaminta po 30 g kiekvienos sudėties gelio. Sudėtys pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. Poloksamero gelių su skystuoju liepų ekstraktu sudėtys, proc.
Geliai
Sudėtis, proc. Mažalapių liepų žiedų
ekstraktas
Poloksameras 407 Išgrynintas vanduo
P2 20,0 20,0 60,0
P3 20,0 21,0 59,0
Gamybos eiga. Į stiklinėlėje esantį išgrynintą vandenį suberiamas poloksameras ir paliekama brinkti 24 valandas, 4 ˚C temperatūroje. Po 24 valandų į gelio pagrindą lašinant įterpiamas liepų žiedų ekstraktas [21].
2.3.4. Gelių su poloksamero ir hipromeliozės mišinio pagrindu gamyba
Gelių su poloksamero ir hipromeliozės mišinio pagrindu sudėtys yra pateiktos 4 lentelėje. Į visų gelių sudėtis įterpta 20 proc. mažalapių liepų žiedų ekstrakto nuo visos pusiau kieto preparato masės. Gaminta 30 g kiekvienos sudėties gelio.
4 lentelė. Poloksamero ir hipromeliozės gelių su skystuoju liepų ekstraktu sudėtys, proc.
Geliai Sudėtis, proc. Mažalapių liepų žiedų ekstraktas Hipromeliozė 2910 Poloksameras 470 Išgrynintas vanduo PH1 20,0 1,0 18,0 61,0 PH2 20,0 1,0 20,0 59,0 PH3 20,0 1,0 21,0 58,0
2.4. Tyrimo metodai
2.4.1. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas mažalapių liepų žiedų
ekstrakte
Bendras fenolinių junginių kiekis skystajame liepų žiedų ekstrakte nustatomas atliekant reakciją su Folin – Ciocalteu phenol reagentu. Nustatoma spektrofotometriškai, matuojant absorbciją 765 nm bangos ilgyje Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru [13].
Reakcijai atlikti paruošiami liepų žiedų tirpalai santykiu 1:50. Į 50 ml matavimo kolbutę pilama 1 ml liepų žiedų ekstrakto, skiedžiama ekstrakto gamybai naudojamu tirpikliu [3].
Atlikimo eiga - į 10 ml tūrio kolbutę pilama 3 ml išgryninto vandens, 1 ml Folin – Ciocalteu phnol reagento ir 1 ml tiriamojo ekstrakto. Suplakama ir laikoma 2 – 3 min. Paskui įpilama 1,5 ml 20 proc. vandeninio natrio karbonato tirpalo. Praskiedžiama išgrynintu vandeniu iki žymos ir laikoma 30 minučių kambario temperatūroje, tamsioje vietoje.
Koncentracija nustatoma naudojant kalibracinį grafiką pagal p-kumaro rūgštį [13].
2.4.2. Veikliųjų junginių nustatymas mažalapių liepų žiedų ekstrakte
Kiekybinis veikliųjų junginių nustatymas vykdytas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu naudojant sistemą Waters 2695 su diodų matricos detektoriumi. Fenolinių junginių atskyrimui naudota ACE C18 kolonėlė (150 mm x 4,6 mm, dalelių dydis 3 µm) su prieškolone ACE C18 (dalelių dydis 3µm). Judančioji fazė sudaryta iš 0,5 proc. trifluoracto rūgšties (eliuentas A) ir acetonitrilo (eliuentas B). Fenolinių junginių detekcija atlikta prie 325 ir 350 nm bangos ilgio [1,5,15].
2.4.3. Pusiau kietų vaisto formų pH reikšmės nustatymas
2.4.4. Pusiau kietų vaisto formų reologinių savybių nustatymas
Pagamintų gelių su skystuoju mažalapių liepų žiedų ekstraktu reologinių savybių tyrimas atliktas naudojant reometrą (Anton Paar® GmbH, Modular Compact Rheometer, MCR 102, Austrija). Tyrimui atlikti naudota plokštelės – kūgio sistema, plokštelės diametras – 50 mm, mėginio storis – 1 mm. Naudota Paar Physica 200 programinė įranga ir matematinis modelis Power low slope. Parinktos temperatūros – 20 oC, 32 oC, 37 oC [9].
2.4.5. Fenolinių junginių atpalaidavimo iš pusiau kietų vaisto formų tyrimai in
vitro
Fenolinių junginių atpalaidavimo iš gelių tyrimai in vitro atlikti naudojant modifikuotas Franz tipo difuzines celes, kurios sudarytos iš stiklinėlės, plastikinio vamzdelio ir pusiau pralaidžios membranos [16,46]. Donorinė fazė (1 ± 0,5 g) dedama į celę. Prieš atliekant tyrimą, celiuliozinės membranos laikomos išgrynintame vandenyje ne mažiau kaip 12 valandų. Difuzijos plotas – 1,13 cm2.
Akceptorine terpe pasirinktas išgrynintas vanduo ir 70 proc. (v/v) etanolis. Terpės tūris - 15 ml. Akceptorinė terpė maišoma naudojant IKAMAG® C-MAG HS7 magnetinę maišyklę su kaitinamuoju paviršiumi (IKA-WerkeGmbH& Co.KG, Staufenas, Vokietija), palaikoma 37 ± 0,1 °C temperatūra. Akceptorinės terpės mėginiai (1 ml) imti po 2, 4 ir 6 valandų, įpilant tokį patį tūrį šviežios akceptorinės terpės.
Fenolinių junginių atpalaidavimo srautas nustatytas spektrofotometriškai (metodiką žiūrėti 2.4.1. skyriuje).
Atpalaiduoti veiklieji junginiai nustatyti efektyviosios skysčių chromatografijos metodu (metodiką žiūrėti 2.4.2. skyriuje).
2.4.6. Sociologinio tyrimo metodika
Anketos klausimai suskirstyti į dvi grupes. Pirmojoje dalyje buvo siekiama išsiaiškinti preparato, skirto krūtinės priežiūrai žindymo metu, poreikį. Antrojoje dalyje siekta išsiaiškinti, kokios yra gyventojų turimos žinios apie vaistinį augalą mažalapę liepą.
Anoniminėje anketoje respondentams buvo pateikti 9 klausimai, į kuriuos jie atsakė raštu. Anketoje pateikti klausimai su atsakymais. Respondentai galėjo pasirinkti vieną arba kelis atsakymus. Taip pat viename klausime naudotas nuomonių vertinimo metodas, kuomet buvo pateikta grupė teiginių apie tiriamąjį objektą, o tiriamieji turėjo pagal penkiabalę skalę įvertinti jų svarbą.
2.4.7. Statistinė rezultatų analizė
3.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sociologinio tyrimo rezultatai
3.1.1. Preparatų, skirtų krūtinės priežiūrai žindymo metu, vartojimo dažnumas
Siekiant įvertinti krūties spenelių gydymui skirto preparato poreikį, visų pirma reikėjo išsiaiškinti šios grupės preparatų vartojimo dažnumą. Rezultatai pateikti 6 pav.6 pav. Preparatų, skirtų spenelių priežiūrai žindymo metu, vartojimo dažnumas Tyrimo rezultatai parodė, kad 55,27 proc. apklaustų moterų žindymo metu dažnai naudoja preparatus, skirtus spenelių priežiūrai. Mažesnė dalis tiriamųjų (42,98 proc.) atsakė, kad preparatus naudoja visada. Tuo tarpu, tik 1,75 proc. respondentų atsakė, kad šios grupės preparatų niekada nenaudoja. Remiantis literatūros duomenimis [62] – spenelių skausmas žindymo metu yra dažna problema. Įvertinus sociologinio tyrimo duomenis nustatytas krūtinės priežiūrai skirto puskiečio preparato poreikis.
3.1.2. Preparato sudėties svarba
Siekiant sužinoti, kokios vaistinio preparato savybės svarbiausios renkantis produktą, buvo naudotas nuomonių vertinimo metodas. Klausime pateikti teiginiai apie tiriamąjį objektą. Respondentai šiuos teiginius pagal svarbą turėjo įvertinti penkiabalėje sistemoje. 7 paveiksle pateikti procentiniai rezultatai, parodantys, kiek tiriamųjų kaip svarbiausius rodiklius rinkosi pateiktus teiginius.
7 pav. Preparato charakteristikų svarba
Gauti rezultatai parodė, kad renkantis vaistinį preparatą 83,33 proc. tiriamųjų svarbu, kad jo sudėtyje nebūtų dažiklių ir kvapiklių, taip pat 78,07 proc. respondentų teigė, kad svarbu vaistinio preparato sudėtyje nerasti sintetinių medžiagų. Šiek tiek mažiau 64,91 proc. renkantis vaistus teikiantys pirmenybę preparatams, kurių sudėtyje yra augalinių žaliavų. Kaip mažiausiai svarbios vaistinio preparato savybės buvo įvardinta maloni konsistencija ir natūralus skonis. Iš gautų rezultatų galima spręsti, kad renkantis vaistinį preparatą spenelių gydymui, moterims svarbu, kad sudėtyje būtų kuo mažiau sintetinių medžiagų, tai rodo produkto su vaistine augaline žaliava poreikį.
3.1.3. Gyventojų žinios apie mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) gydomąsias
savybes
Į klausimą, ar žino vaistinio augalo mažalapės liepos gydomąsias savybes atsakė 114 apklaustųjų. Į sekantį, klausimą, kuriame buvo prašoma pažymėti žinomą šio vaistinio augalo poveikį atsakė 96 respondentai. Rezultatai pateikti 8 ir 9 pav.
64.91% 78.07% 36.84% 83.33% 32.46% 11.40%
8 pav. Informacija apie mažalapės liepos gydomąsias savybes
84,21 proc. apklaustųjų teigė žinantys mažalapės liepos pritaikymo galimybes gydymo tikslais. Tuo tarpu 15,79 proc. respondentų atsakė nežinantys šio vaistinio augalo terapinio poveikio. Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų žinias pateiktas tikslinamasis klausimas, kuriame išvardintas mažalapės liepos pritaikymas gydyme.
9 pav. Tikslinamoji informacija apie mažalapės liepos gydomąsias savybes
Didžioji dalis apklaustųjų pasirinko atsakymus, kuriuose teigiama, kad mažalapės liepos vaistinė žaliava gali būti vartojama karščiavimui mažinti ir kvėpavimo takų ligoms gydyti. Mažiau tiriamųjų 16,67 proc. teigė žinantys, kad vaistinis augalas gali būti vartojamas nerviniams negalavimams gydyti. Tuo tarpu tik 9,38 proc. žino, kad mažalapę liepą galima pritaikyti odos ligų gydyme. Tokie rezultatai parodė, kad gyventojams trūksta žinių apie šio vaistinio augalo pritaikymo galimybes gydymo tikslais.
Sociologinio tyrimo rezultatai parodė, kad žindymo metu preparatus, skirtus spenelių gydymui renkasi didžioji dalis apklaustųjų. Taip pat stebimas produktų su augalinėmis žaliavomis poreikis. Todėl tikslinga pagaminti puskiečius preparatus, skirtus aptartos problemos gydymui, į jų sudėtį įterpiant veikliąją medžiagą – liepų žiedų augalinę žaliavą.
3.2. Liepų žiedų ekstrakto gamyba, kokybinė ir kiekybinė analizė
Modeliuojant gelius, kurie galėtų būti naudojami spenelių gydymui žindymo metu, gamybai pasirinkta vaistinė augalinė žaliava – mažalapių liepų žiedai. Vaistinis augalas pasirinktas dėl jam būdingų drėkinančių, raminančių, priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių [11,12].
Remiantis literatūros duomenimis [27] ekstrahentais pasirinkti glicerolio - vandens mišinys santykiu 3:7 ir 1:1 bei 40 proc. (v/v) etanolis. Ekstraktas buvo gaminamas maceracijos metodu. Gautų produktų kokybė įvertinta spektrofotometriniu metodu nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį. Tyrimo rezultatai pateikti 10 pav.
10 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis liepų žiedų ekstraktuose, mg/ml
Tyrimo eigoje nustatyta, kad glicerolio ir vandens mišinys santykiu 3:7 yra netinkamas ekstrahentas gaminant liepų žiedų ekstraktą - penktąją maceracijos dieną ekstraktas supelijo. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad didžiausias kiekis fenolinių junginių išekstrahuota tirpikliu naudojant glicerolio - vandens mišinį santykiu 1:1 (7,08 ± 0,03 mg/ml). Tiriant ekstraktą, kurio gamyboje ekstrahentu naudotas 40 proc. etanolis, nustatytas mažesnis kiekis fenolinių junginių (6,64 ± 0,03 mg/ml). Statistiškai reikšmingas skirtumas tiriant ekstraktus, kurių gamybai naudoti skirtingi ekstrahentai, nebuvo nustatytas (p>0,05). Tačiau remiantis numatytu preparato vartojimu – krūtinės priežiūrai žindymo metu, nuspręsta tolimesniuose tyrimuose naudoti glicerolinį - vandeninį liepų žiedų ekstraktą. 7.08 6.64 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Glicerolinis-vandeninis ekstraktas Etanolinis ekstraktas
B
en
dr
as
f
en
ol
ini
ų
ju
ng
ini
ų
ki
eki
s,
m
g
/m
l
Siekiant ištirti gliceroliniame - vandeniniame liepų žiedų ekstrakte esančias veikliąsias medžiagas, atliktas veikliųjų junginių tyrimas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Gauti rezultatai pateikti 11 pav.
11 pav. Veikliųjų junginių kiekis liepų žiedų gliceroliniame - vandeniniame ekstrakte, µg/ml
Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstrakte daugiausiai šių veikliųjų junginių – kvercitrino (31,99 ± 0,02 µg/ml), epikatechino (48,17 ± 0,02 µg/ml) ir protokatecho rūgšties (69,47 ± 0,01 µg/ml), mažesnis kiekis chlorogeno rūgšties (17,27 ± 0,04 µg/ml). Mažais kiekiais identifikuoti rutinas (1,06 ± 0,01 µg/ml), katechinas (1,62 ± 0,02 µg/ml), astragalinas (2,61 ± 0,02 µg/ml) ir tilirozidas (0,28 ± 0,02 µg/ml).
Mokslinės literatūros duomenys [30,47,61] pagrindžia, kad iš mažalapių liepų žiedų ekstrakto kaip tirpiklį naudojant glicerolio - vandens mišinį, išsiskyria biologiškai aktyvūs junginiai, kurie lemia vaistinio augalo farmakologinį poveikį.
3.3.
Puskiečių preparatų su liepų ekstraktu kokybės vertinimas
5 lentelė. Sumodeliuotų puskiečių sistemų sudėtys, proc.
Sudėtis, proc. Geliai
K1 K2 K3 H1 H2 P1 P2 P3 PH1 PH2 Mažalapių liepų žiedų ekstraktas 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 Karbomeras 980 1,0 1,5 2,0 - - - - - - - Poloksameras 407 - - - - - 18,0 20,0 21,0 18,0 20,0 Hipromeliozė 2910 - - - 2,0 2,5 - - - 1,0 1,0 Trietanolaminas 0,75 1,13 1,5 - - - - - - Išgrynintas vanduo 78,25 77,37 76,5 78,0 77,5 62,0 60,0 59,0 61,0 59,0
Iš pradžių įvertinta pagamintų puskiečių sistemų išvaizda ir kvapas. Visi pagaminti geliai, išskyrus P3, pasižymėjo gelsvai rusva spalva, silpnu specifiniu kvapu, buvo skaidrūs ir vienalytiški. Gelis P3 taip pat buvo gelsvai rusvos spalvos ir būdingo kvapo, tačiau gautas preparatas nebuvo skaidrus, manoma, kad tam įtakos galėjo turėti netinkamai parinktas vandens ir gelifikuojančių medžiagų santykis. Siekiant parinkti puskietes sistemas, pasižyminčias geriausiomis savybėmis, įvertinta jų konsistencija, kuri turi užtikrinti, kad preparatas tinkamai teptųsi ir išliktų sąlytyje su gydoma gleivine. Preparatai K1 ir K2, kurių gamyboje kaip pagrindas naudotas karbomeras 1 proc. ir 1,5 proc. koncentracijomis, preparatas H1, pagamintas hipromeliozės pagrindu 2 proc. koncentracijos ir gelis P1, pagamintas 18 proc. poloksamero pagrindu, įterpus glicerolinį liepų ekstraktą pasižymėjo skysta konsistencija, todėl tolimesniuose tyrimuose nebuvo naudojami. Tinkama konsistencija pasižymėjo karbomero pagrindu pagamintas gelis K3, kuomet karbomero koncentracija buvo 2 proc., gelis H2, kurio gamyboje kaip gelifikuojanti medžiaga naudota 2,5 proc. hipromeliozės, gelis P2, kurio pagrindą sudarė 20 proc. poloksamero ir gelis PH2, kuomet gelifikuojančios medžiagos buvo poloksameras ir hipromeliozė, atitinkamai 20 proc. ir 1 proc. koncentracijomis. Taigi, gelių konsistencija ir tepumas priklauso nuo parinktų gelifikantų koncentracijos. Į sudėtį įtrauktos gelifikuojančios medžiagos yra tinkamos gelių su mažalapių liepų ekstraktu gamybai, kadangi pagamintos puskietės sistemos pasižymi priimtinomis juslinėmis savybėmis.
3.4. Gelių su skystuoju liepų ekstraktu pH reikšmės nustatymas
Spenelių skausmas ir žaizdos žindymo metu yra siejami su išsausėjusia oda ir pH pusiausvyra. Pažeistos gleivinių odos pH yra padidėjęs. Todėl kuriant dermatologinį produktą pažeistų spenelių priežiūrai yra aktualu palaikyti jį neutralų arba silpnai rūgštinį [60]. Mokslinės literatūros duomenimis, kuomet ant skaudančių spenelių yra įtrūkimų ir įplyšimų, būdingas dažnesnis gram - teigiamų bakterijų dauginimasis [38,59]. Nustatyta apie 57 proc. atvejų, kuomet pažeidimus sustiprina Staphylococcus
aureus bakterijos ir apie 20 proc. - Candida albicans. Naudojant preparatus, kurių pH yra neutralus arba
silpnai rūgštinis, sukuriama nepalanki aplinka bakterijų dauginimuisi [44].
pH reikšmės nustatytos keturiems geliams, kurių gamyboje naudotos skirtingos gelifikuojančios medžiagos. Gauti rezultatai pateikti 12 pav.
12 pav. Gelių su skystuoju liepų ekstraktu pH reikšmės
Gauti rezultatai rodo, kad gelis, pagamintas karbomero pagrindu pasižymi didesne pH reikšme (7,25 ± 0,01), lyginant su geliais, sudėtyje turinčiais kitus parinktus gelifikantus. Geliui, kurio sudėtyje yra hipromeliozės, būdingas silpnai rūgštinis pH (5,77 ± 0,03). Taip pat nustatyta, kad gelio, kurio pagrindas yra poloksameras (6,88 ± 0,02), pH yra didesnis nei gelio, kurio sudėtyje kaip gelifikatorius su poloksameru naudojama ir hipromeliozė (6,47± 0,03) . Taigi, remiantis tyrimų rezultatų duomenimis galima teigti, kad gelifikantas turi įtakos sumodeliuotų gelių pH reikšmei. Kadangi hipromeliozei yra būdingas rūgštinis pH, sudėtyje naudojant poloksamero ir hipromeliozės mišinį, galima gauti mažesnę dermatologinio preparato pH reikšmę.
3.5. Gelių su skystuoju liepų ekstraktu reologinių savybių nustatymas
Klampos matavimai atliekami siekiant įvertinti puskiečių preparatų kokybę ir veiksmingumą [35]. Optimali klampa turi įtakos gelio tepimuisi ant gleivinės ir veikliųjų junginių atpalaidavimui iš puskietės sistemos. Atliktų tyrimų duomenimis yra įrodyta, kad atpalaiduotų veikliųjų junginių kiekis yra atvirkščiai proporcingas puskiečių preparatų klampai [26]. Įvertinus reologinių tyrimų rezultatus, galima numatyti produkto galiojimo laiką, laikymo sąlygas ir preparato dozavimą [35].
Atliekant tyrimus vertinta keturių gelių su skirtingomis gelifikuojančiomis medžiagomis konsistencijos koeficientas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Tyrimas atliktas esant – 20 oC, 32 oC
ir 37 oC temperatūroms [9]. Rezultatai pateikti 13 pav.
13 pav. Gelių konsistencijos koeficiento priklausomybė nuo temperatūros
Mažiausias konsistencijos koeficientas esant 20 ºC temperatūrai nustatytas geliui, kurio gamyboje kaip pagrindinė gelifikuojanti medžiaga naudota hipromeliozė (9,23 ± 0,03 (Pa x s)n). Didžiausia klampa pasižymėjo gelis, pagamintas poloksamero pagrindu (358,91 ± 0,46 (Pa x s)n).
Sudėtinio gelio PH2, kurio gamyboje naudotos dvi gelifikuojančios medžiagos, klampa buvo mažesnė (236,05 ± 0,28 (Pa x s)n), nei gelio P2, kurio gamyboje kaip gelifikantas naudotas tik poloksameras (358,91 ± 0,46 (Pa x s)n). Remiantis rezultatais, galima teigti, kad sumodeliuotų gelių klampa priklauso nuo sudėtyje esančio gelifikanto. Hipromeliozės įvedimas į gelio pagrindą sumažina puskietės sistemos klampą. Įvertinus temperatūros įtaką klampai, nustatyta, kad pagamintos puskietės sistemos yra stabilios – statistiškai reikšmingo skirtumo tarp konsistencijos koeficiento keičiant temperatūrą nebuvo nustatyta (p>0,05). Todėl galima teigti, kad vaistiniams preparatams nereikalingos specialios laikymo sąlygos.
3.6. Akceptorinės terpės parinkimas puskiečių preparatų biofarmaciniam
vertinimui
Siekiant užtikrinti optimalų fenolinių junginių atplaidavimą iš pagamintų vaistų formų, aktualu įvertinti akceptorinės terpės įtaką. Atpalaidavimo tyrimai in vitro padeda nusakyti nešiklio gebą atpalaiduoti veikliąsias medžiagas, priklausomai nuo jų tirpumo jame. Todėl akceptorinė terpė turi būti parenkama pagal veikliųjų junginių tirpumą. Jei tiriamos hidrofilinės medžiagos, kaip akceptorinė terpė dažniausiai parenkamas izotoninis arba fosfatinis buferinis tirpalas. Tuo tarpu, tiriant lipofilines medžiagas, dažniausiai pasirenkamos hidroalkoholinės akceptorinės terpės [7]. Tyrimo metu įvertinta pasirinktų akceptorinių terpių – vandens ir 70 proc. (v/v) etanolio įtaka atpalaiduojamam fenolinių junginių kiekiui. Atlikas atpalaidavimo tyrimas in vitro, mėginiai vertinti po 6 val. tyrimo. Gauti rezultatai pateikti 14 pav.
14 pav. Bendras atpalaiduotų fenolinių junginių kiekis po 6 val. tyrimo, kai akceptorinės terpės 70 proc. etanolis ir vanduo
Gauti rezultatai parodė, kad atliekant biofarmacinį tyrimą in vitro, geliams su skystuoju liepų žiedų ekstraktu tinkamesnė akceptorinė terpė yra 70 proc. etanolis. Palyginus po 6 valandų atpalaiduotą fenolinių junginių kiekį tyrimo metu esant skirtingoms akceptorinėms terpėms stebima, kad naudojant 70 proc. etanolį iš visų gelių atpalaiduotas didesnis kiekis veikliųjų junginių. Iš karbomero pagrindu pagaminto gelio K3 – 1,9 karto, iš hipromeliozės gelio H2 – 2,7 karto, iš poloksamero gelio P2 – 1,5 karto, iš gelio PH2 su dviem gelifikuojančiomis medžiagomis poloksameru ir hipromelioze – 1,7 karto
daugiau veikliųjų junginių. Todėl galima teigti, kad etanolio pridėjimas į akceptorinę terpę pagerina veikliųjų junginių tirpumą. Vertinant akceptorinės terpės tinkamumą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), todėl tolimesniuose tyrimuose akceptorine terpe bus naudojamas 70 proc. etanolis.
3.7. Gelių atpalaidavimo tyrimai in vitro
Tęsiant tyrimus su geliais, į kurių sudėtis įterpta po 20 proc. skystojo liepų ekstrakto ir vertinant jų kokybę, aktualu įvertinti veikliųjų junginių atpalaidavimą iš puskiečių sistemų. Bendro fenolinių junginių atpalaidavimo tyrimas in vitro atliktas siekiant įvertinti gelifikuojančios medžiagos įtaką veikliųjų junginių išsiskyrimui iš puskiečių preparatų. Kaip akceptorinė terpė naudotas 70 proc. (v/v) etanolis. Fenolinių junginių atpalaidavimo srautas įvertintas spektrofotometriškai pagal p – kumaro rūgštį, atliekant reakciją su Folin – Ciocalteu phenol reagentu. Mėginiai imti po 2, 4 ir 6 valandų. Gauti rezultatai pateikti 15 pav.
15 pav. Gelių su liepų žiedų ekstraktu fenolinių junginių atpalaidavimo kinetika
Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad didžiausias fenolinių junginių atpalaidavimo srautas yra iš gelio PH2 (1,98 ± 0,04 mg/cm2), kuriame kaip gelifikuojančios medžiagos naudotos hipromeliozė ir
poloksameras. Tuo tarpu mažiausias fenolinių junginių atpalaidavimo srautas – iš hipromeliozės pagrindu pagaminto gelio H2 (1,33 ± 0,02 mg/cm2). Vertinant rezultatus nustatyta, kad visų sudėčių
geliuose fenolinių junginių atpalaidavimas po 4 val. sulėtėja. Rezultatai taip pat parodė, kad iš gelių, kurių sudėtyje yra hipromeliozės, po 2 valandų fenolinių junginių atpalaidavimo srautas buvo mažiausias, tačiau po 4 valandų tyrimo skirtumas tarp šių puskiečių sistemų ir gelių, kurių sudėtyje buvo
0 0.5 1 1.5 2 2.5 2 4 6
Fe
nol
ini
ų
ju
ng
ini
ų
sr
au
tas
,
m
g
/c
m
2Laikas nuo tyrimo pradžios, val
naudotos kitos gelifikuojančios medžiagos rezultatų, nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Gauti duomenys patvirtino ir literatūroje apžvelgtų tyrimų rezultatus [45,48], kad hipromeliozės įterpimas į puskietės sistemos sudėtį atitolino veikliųjų junginių atpalaidavimo pradžią. Dėl šios priežasties metilceliuliozės dariniai yra naudojami prailginto veikimo vaistų formų gamyboje.
3.8. Atpalaiduotų veikliųjų junginių nustatymas ESC metodu
Siekiant įvertinti gelifikanto įtaką atpalaiduojamam veikliųjų junginių kiekiui, naudotas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas. Gauti rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Iš gelių su liepų ekstraktu atpalaiduoti veiklieji junginiai, µg/ml
Geliai K3 H2 P2 PH2 Atpalaiduotas veikliųju junginių kiekis, µg/ml Po 2 val. Chlorogeno rūgštis 0,02 ± 0,002 0,02 ± 0,002 0,01 ± 0,002 0,02 ± 0,001 Protokatecho rūgštis 0,21 ± 0,01 0,24 ± 0,04 0,24 ± 0,04 0,36 ± 0,03 Suminis veikliųjų junginių kiekis, µg/ml 0,23 ± 0,01 0,26 ± 0,01 0,25 ± 0,03 0,38 ± 0,02 Po 4 val. Chlorogeno rūgštis 0,05 ± 0,001 0,05 ± 0,002 0,07 ± 0,001 0,13 ± 0,004 Protokatecho rūgštis 0,28 ± 0,01 0,36 ± 0,05 0,41 ± 0,02 0,59 ± 0,04 Suminis veikliųjų junginių kiekis, µg/ml 0,33 ± 0,02 0,41 ± 0,02 0,48 ± 0,02 0,72 ± 0,04 Po 6 val. Chlorogeno rūgštis 0,07 ± 0,002 0,06 ± 0,007 0,11 ± 0,001 0,23 ± 0,005 Protokatecho rūgštis 0,35 ± 0,03 0,45 ± 0,02 0,47 ± 0,04 0,63 ± 0,03 Suminis veikliųjų junginių kiekis, µg/ml 0,42 ± 0,01 0,51 ± 0,01 0,58 ± 0,04 0,86 ± 0,06
