LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO PROGRAMA
GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
KLAUDIJUS LEMBERTAS
SKIRTINGŲ VEISLIŲ KARVIŲ MELŽIMO
SAVYBIŲ PALYGINIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lek. dr. Evaldas Šlyžius
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Skirtingų veislių karvių melžimo
savybių palyginimas“
Yra atliktas mano paties;
Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014-05-02 Klaudijus Lembertas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014-05-02 Klaudijus Lembertas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014-05-02 Evaldas Šlyžius
(data) (darbo vadovos vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2014-05-02 Vida Juozaitienė
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gybymo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
Pieninių galvijų veislės ... 10
Lietuvos juodmargiai ... 10
Lietuvos žalieji ... 12
Veiksniai susiję su melžimu ... 13
Melžimo savybės ... 13
Lactocorder prietaisas ... 14
Melžimo savybių vertinimo rodikliai naudojant Lactocorder ... 15
MEDŽIAGOS IR METODAI ... 18
TYRIMO REZULTATAI... 21
Skirtingų veislių melžimo savybių ir produktyvumo palyginimas ... 21
Laktacijos įtaka karvių produktyvumui ir melžimo savybėms ... 23
Melžimo trukmės įtaka pieno tekėjimo greičiui ir pieno kiekiui ... 26
Ūkio įtaka karvių produktyvumo ir melžimo savybių rodikliams ... 28
Skirtingų veislių, laktacijų ir ūkių somatinių ląstelių skaičius karvių piene ... 29
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 IŠVADOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
5
SUMMARY
Master student: Klaudijus Lembertas
Topic of the master’s thesis: Comparison of milking properties of cows of different breeds Supervisor: Lect. dr. Evaldas Šlyžius
The thesis consists of: 35 pages, 5 tables, 14 pictures, 30 sources of literature. The aim of this thesis was to assess milking properties of cows of different breeds.
Objectives of the paper:
1. Analyze the Lithuanian Black and White and Lithuanian Red cows milking qualities. 2. Determine lactation influence milking performance.
3. Determine the time of milking cows tested influence on milk yield and milk the average speed of the output.
4. To evaluate the farm impact of the milking properties.
5. Perform somatic cell count and milking performance correlation analysis.
The scientific research was carried out between 2012-2014 at the Department of Animal Breeding of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and 2 dairy farms.
Descriptive statistics: the average of investigated traits (M), standard errors were calculated using the EXEL and “R” (The R Project for Statistical Computing, 2012) statistical packages
Milking properties were analyzed with the help of the device Lactocorder. In total 81 cows of Lithuanian black and white and Lithuanian red cattle breeds from two farms were analyzed. Lithuanian black and white cows constituted 71.6 percent, while Lithuanian red cows constituted 28.4 percent. According to lactation all analyzed cows were divided into the following three groups: lactation I, lactation II, lactation III and later. The first lactation cows constituted 6.1 % , the second lactation cows constituted 19.75 % and the group of cows of the third and later lactation was the largest and constituted 74.07 % .
The research showed that the average milk yield of Lithuanian black and white cows was 7.7 kg, the average milk flow rate was 1.38 kg/min and the maximum milk flow rate was 2.30 kg/min. It was also determined that the average milk yield of Lithuanian red cows was
6 8.99 kg, the maximum milk flow rate was 2.25 kg/min and the average milk flow rate was 1.58 kg/min.
The comparison of the main milking properties – average milk yield and average milk flow rate – determined during the research showed that Lithuanian red cows are more productive than Lithuanian black and white cows. The average milk yield (kg) differed by 1.29 kg, while the average milk flow rate differed by 0.2 kg/min. The milk yield of Lithuanian red cows was higher by 14.35 percent in average compared to Lithuanian black and white cows. The maximum milk flow rates were very similar: 2.3 kg/min and 2.25 kg/min in case of Lithuanian black and white cows and Lithuanian red cows respectively (p>0.05). The difference was very insignificant – 2.17 percent. The difference between milking durations was insignificant as well. Lithuanian black and white cows were milked by 0.11 min (1.9 percent) faster than Lithuanian red cows. When the milking duration was divided into two categories, one being up to 6 min and the other – more than 6 min, it was found that Lithuanian red cows that fell under the category of up to 6 min produced more milk than Lithuanian black and white cows, i.e. by 1.76 kg more. Lithuanian red cows that fell under the category of ≥6 min also produced more milk, i.e. by 0.71 kg more (p>0.05).
The research showed that Lithuanian red cows of the first lactation and Lithuanian black and white cows of the third and later lactation produce the largest milk yields, i.e. 10.12 kg and 8.09 kg respectively. Their average milking durations did not exceed the limit of 6 minutes: Lithuanian black and white cows were milked 5.56 min, whereas Lithuanian red cows – 5.76 min. The comparison of the most productive lactations of both breeds revealed that Lithuanian red cows produced 2.03 kg more milk than Lithuanian black and white cows, the difference being as high as 20.06 percent.
It was observed that cows kept on the farm “A” were more productive in respect of all measured indicators compared to the farm “B”. The average milk yield produced by cows kept on the farm “A” (n=8) was higher by 1.7 kg (16.8 percent) compared to cows kept on the farm “B” (n=73). The average milk flow rate differed by 0.2 kg/min (9.25 percent) and was higher on the farm “A”. The maximum milk flow differed by 0.12 kg/min. The milking duration was shorter in the farm “B” by 4.94 percent.
Somatic cell count was grouped according to the lactations and was the lowest in the second lactation both in case of Lithuanian black and white cows (36 thousand/ml) and Lithuanian red cows (39 thousand/ml). Somatic cell count in milk of the Ist lactation Lithuanian red cows was higher by 17.65 percent (p<0.05) compared to Lithuanian black and white cows. The highest somatic cell count was found in milk of Lithuanian red cows of the IIIrd and later lactation and it was higher by 42.4 percent compared to the lowest somatic cell
7 count in milk of Lithuanian black and white cows of the IInd lactation and by 18.4 percent (p<0.05) higher compared to Lithuanian black and white cows of the IIIrd and later lactation. On the farm “A” the total amount of cows in whose milk somatic cell count was up to 200 thousand/ml constituted 87.5 percent, whereas on the farm “B” – 90.41 percent. On the farm “A” the total amount of cows in whose milk somatic cell count was from 200 thousand/ml to 400 thousand/ml constituted 12.5 percent, whereas on the farm “B” – 8.22 percent. Somatic cell count in milk exceeding 400 thousand/ml was found only on the farm “B” and constituted only 1.37 percent of all analyzed cows (p<0.05).
Correlation analysis showed a statistically significant positive correlation between milk yield and milking duration (r = 0.532, p<0.01), even higher correlation was found between milk yield and average milk flow rate (r = 0.647, p <0.01).
8
ĮVADAS
Lietuvos gamtinės sąlygos nuo seno yra palankios plėtoti gyvulininkystės verslą, tradiciškai gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta Lietuvos žemės ūkio sritis, kurioje didelis lyginamasis svoris tenka pienininkystei. Pieninė galvijininkystė ir toliau išlieka pirmaujančia gyvulininkystės produkcijos gamybos kryptimi, o didėjantys reikalavimai šalies ir užsienio rinkose reikalauja gyvulių produktyvumo ir genetinio potencialo didinimo bei produkcijos kokybės gerinimo. Galvijų bandų gerinimas neįmanomas be individualios karvių produktyvumo kontrolės ir sistemingos apskaitos, kurių rezultatų reikia laukti pakankamai ilgai. Gyvulių produktyvumo kontrolės dėka kaupiama informacija apie gyvulius kurie dalyvauja veislininkystės procese. Šiuo metu sunku būtų įsivaizduoti perspektyvų pieno ūkį kuriame neatliekama karvių produktyvumo kontrolė. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras duomenimis 2012 10 01 dienai šalyje kontroliuota buvo 140170 karvių, tai sudarė 43% visų šalyje laikomų karvių. Palyginimui kitose Europos sąjungos šalyse - kontroliuojamų karvių skaičiaus procentas yra didesnis. Čekijoje kontroliuojama 95% karvių, Estijoje – 93%, Danijoje - 92%, Olandijoje – 88%, Švedijoje – 86%, Vokietijoje ir Slovakijoje – 84%, Slovėnijoje – 80%, Suomijoje – 79%, Vengrijoje ir
Austrijoje – 73%, Latvija – 72%, Prancūzijoje - 68%
(http://www.gpk.lt/index.php?view=article&id=61%3Agyvuli-produktyvumo ).
Lietuvoje galvijų didžioji dalis yra laikoma ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Mažėjant galvijų skaičiui, vidutinis bandos dydis 2011 01 01–2013 01 01 išaugo nuo 6,57 iki 8,63 gyvulių, arba 31,35 proc. Vyrauja tendencija, kad mažėjant galvijų skaičiui vidutinis bandos dydis proporcingai didėja. Nuo 2011 01 01 iki 2013 01 01 galvijų bandų skaičius sumažėjo nuo 104 226 iki 79 242, arba 23,97 proc.. Vidutinis karvių bandos dydis per 2012 m. I ir II pusmečius padidėjo 1,79 proc. ir buvo lygus 4,54 gyvulio ( Lietuvos žemės ūkis, 2013).
ES pieno ir jo produktų bendrosios rinkos organizavimo pradžia – 1968 metai. Daugumoje šalių pieno gamyba – viena svarbiausių žemės ūkio veiklos sričių. Europos Sąjungoje (ES) pieno sektorius sukuria 14,5 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Be to, du trečdaliai jautienos ES išauginama pieninėse bandose. Tai sudaro papildomai apie 9 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. ES šalyse apie 24 proc. visų ūkių (6,7 mln.) sudaro galvijų ūkiai (pienininkystė ir galvijininkystė juose mišri). Atskirose šalyse melžiamų karvių skaičius ūkiuose skiriasi. Austrijoje vidutiniškai vienam ūkiui tenka 9 karvės, tik 1,6
9 proc. ūkių laiko daugiau kaip po 30 karvių. Panašaus dydžio karvių bandos Graikijoje ir Portugalijoje. Didžiausios karvių bandos laikomos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir kai kuriose Ispanijos bei Prancūzijos regionuose.
ES eksportuoja apie 12 mln. t. pieno (tai sudaro daugiau kaip trečdalį pasaulinio pieno produktų eksporto). Antroji pagal eksporto apimtis – Naujoji Zelandija – 9,3 mln. t, trečioji – Australija – 4,9 mln. t. JAV eksportavo 2,8 mln. t pieno produktų (http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/agroverslas/1092-standartu-laikymasis-ir-pieno-ukiu-vystymasis-lietuvoje 2013).
Melžimo savybių (melžimo trukmė, melžimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Didėjant melžimo greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Juozaitienė ir kt. 2006; Japertienė, Japertas, 2007; Antalik, Strapak, 2011).
Šio darbo tikslas - palyginti skirtingų veislių karvių melžimo savybes.
Darbo uždaviniai.
1. Išanalizuoti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių melžimo savybes.
2. Nustatyti laktacijos įtaką karvių melžimo savybėms.
3. Nustatyti melžimo laiko įtaką tiriamų veislių karvių pieno kiekiui ir vidutiniam pieno atidavimo greičiui.
4. Įvertinti ūkio įtaką melžimo savybėms.
5. Atlikti somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) ir melžimo savybių koreliacinę analizę.
10
LITERATŪROS APŽVALGA
Pieninių galvijų veislės
Lietuvoje veisiamos dvi pieninių galvijų populiacijos: juodmargiai ir žalieji bei žalmargiai.
Juodmargių populiaciją sudaro 73% visų Lietuvoje laikomų pieninių galvijų. Tai Lietuvos juodmargiai, Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Danijos ir Švedijos juodmargiai, Britų fryzai, JAV ir Kanados holšteinai bei paskutiniaisiais metais įvežami Vokietijos ir Olandijos holšteinai.
Žalųjų ir žalmargių pieninių galvijų populiaciją sudaro 27% visų laikomų pieninių galvijų. Tai Lietuvos žalieji, Danijos žalieji, anglerai, Švedijos ir Vokietijos žalmargiai galvijai bei žalmargių holšteinų ir švicų veislės bulių su žalosiomis karvėmis įvairių kartų palikuonys. Pastaraisiais metais populiacijai gerinti įvežta Suomijos ir Kanados airšyrų. (Gaidžiūnienė, 2013).
Pastaraisiais metais Lietuvoje intensyviai pertvarkomas galvijų selekcijos darbas panaudojant naujausias galvijų šėrimo ir laikymo technologijas, kuriant tobulesnius pašarų ruošimo būdus, didinant pieninių galvijų genetinį potencialą. Šių priemonių dėka per pastarąjį penkmetį sparčiai didėjo kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumas (Zootechniko žinynas, 2007).
Lietuvos juodmargiai
Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus pradžioje su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus tarpusavyje (1pav.). Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padarė Olandijos juodmargiai galvijai.
Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos.
11 Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos gyvulininkystei buvo padaryta didelių nuostolių : sunaikinta daug veislinių gyvulių, dingo jų apyskaitos dokumentai. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę pradėjo tvarkyti valstybinės institucijos. Veislei gerinti buvo įvežta 1229 telyčios ir 145 buliai.
Sukūrus vientisą veislininkystės sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas, pradėta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius : tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Veislei gerinti vėl buvo renkamasi Olandijos juodmargius. Visos šios priemonės padėjo susiformuoti šiuolaikinėms produktyvumo bei veislinėms Lietuvos juodmargių savybėms (Jukna, 1998).
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951m. (Jukna, 1998). 1901 m. šie galvijai pradėti registruoti į kilmės knygą (Zootechniko žinynas, 2007).
Dėl Olandijos juodmargių įtakos šiek tiek sumažėjo Lietuvos juodmargių karvių ūgis. Panaudojus Holšteino veislės bulius, karvių masė padidėjo iki 600 kg. Per laktaciją jos duoda daugiau kaip 5000 kg 4,31 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (Stankūnienė ir kt., 2008).
1 pav. Lietuvos juodmargių veislės karvė
(http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/gyv_rusys.htm)
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sudėjimo. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius-mėsinius galvijus. Prieauglis pasižymi didele augimo energija ir sparčiu brendimu. Lietuvos juodmargiai galvijai, kaip atvira populiacija, gerinami produktyvių artimų veislių buliais. (Zootechniko žinynas, 2007).
12 Lietuvos žalieji
Lietuvos žalųjų veislė išvesta kryžminant vietinius galvijus su Danijos žalaisiais, kai kur buvo panaudoti Angelnai, o kai kur taikytas įterpiamasis kryžminimas su Švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir net Simentaliais (2 pav.). Vietiniai galvijai Lietuvoje dėl blogo šėrimo ir laikymo buvo smulkūs, prasto eksterjero ir nepieningi, tačiau ištvermingi ir jų pienas buvo riebus (Jukna, 1998).
1892 m. iš Danijos į Ginkūnų dvarą (Šiaulių apskritis) buvo importuota 40 Danijos žalųjų veršingų telyčių ir 2 buliai. Iš šio dvaro Danijos žalieji paplito po šiaurinius Lietuvos rajonus ir pagerino vietinius galvijus. Vėliau, iki pat Pirmojo pasaulinio karo, į minėtą Ginkūnų, bei kitus dvarus nuolat buvo įvežama po keletą bulių ir telyčių. Kadangi veislės nebuvo rajonuojamos, galvijai buvo įvežami neatsižvelgiant į vienos ar kitos galvijų veislės išplitimą. Tik vėliau Lietuvos šiaurės ir rytų rajonuose pradėjo formuotis žalųjų galvijų masyvas (Jukna, 1998).
Veislės formavimuisi turėjo teigiamos įtakos turėjo 1907 m. įkurtas pirmasis galvijų kontrolės ratelis Vabalninke ir 1924 m. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų draugija bei pradėtos rašyti kilmės knygos. Svarbus veislės gerinimo etapas prasidėjo 1941 m. įsteigus pirmuosius Lietuvos žalųjų galvijų veislininkystės ūkius (Jukna, 1998).
2 pav. Lietuvos žalųjų veislės karvė
(http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/gyv_rusys.htm)
1951 m. Lietuvos žalieji galvijai pripažinti savarankiška veisle (Jukna, 1998).
Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo: jų galva nedidelė, sausa, kaklas - ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo ilgas, gilus, krūtinė - ilga, gili, didelės
13 apimties. Kojos vidutinio ilgumo, taisyklinga stovėsena, galvijų oda - plona, elastinga, tešmuo – vidutinio didumo, gilus, nenukaręs, speniai cilindriški, rečiau - kūgiški. Lietuvos žalųjų veislės galvijai yra įvairaus atspalvio, žalos spalvos. Senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijais rūpinasi Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija (Zootechniko žinynas, 2007).
Veiksniai susiję su melžimu
Melžimo savybės
Paprastai melžimo savybės tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip lėtas, vidutinis ar greitas; gali būti matuojamas laikas (sekundėmis) nuo melžiklių uždėjimo ant spenių iki jų nuėmimo; gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę. Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – lėtai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai lėtai, 2 – lėtai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas turėtų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. turėtų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karvė yra vertinama (labai lėtai, lėtai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių ( Japertienė, Japertas, 2007).
Lėtai besimelžiančios karvės, gali sutrikdyti karvių judėjimo srautą karvių melžimo aikštelėje. Karvės, kurios greičiau išsimelžia reikalauja mažiau darbuotojų dėmesio aikštelėje, tuo pačiu tai duoda naudą augintojams. Tačiau karvės, kurios greičiau išsimelžia priklauso rizikos grupei dėl mastito pasireiškimo, todėl optimalus išsimelžimo laikas yra labiau pageidaujamas (Wiggans et al.,2007).
Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami.
Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, lėto tekėjimo periodas gali būti pernelyg ilgas, ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. Dėl ilgesnio vakuumo
14 poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratozė) ir oda. Sureguliavus melžiklių nuėmimo įtaisus, paprastai sutrumpėja lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazė melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būklė pagerėtų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai (Japertienė, Japertas, 2007).
Lactocorder prietaisas
Melžimo savybes galima įvertinti specialiais prietaisais. Pieno tekėjimo greitį, pieno kiekį ir melžimo trukmę galima nustatyti prietaisu Lactocorder (http://www.qualitycertification.com/Meter_Manuals/lactocordermanual.pdf).
Jis taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemonė melžimo eigos problemoms išaiškinti. Srovės matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreivės formą. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti (Maroney et al., 2004; Japertienė, Japertas, 2007; Tančin et al. 2007).
Lactocorder sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekundės dalį. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tekėjimo duomenims tiesiogiai į kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tekėjimo kreivės.
Gera pieno tekėjimo kreivė yra tokia, kai joje nėra jokių trūkių (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo fazės), kai didžiausias pieno tekėjimas nėra nei per aukštas, nei per žemas, kai stabilumo fazės trukmė yra optimali, kai pieno srovė mažėja santykinai greitai, dėl darbo eigos nėra permelžimo, o melžimo periodas trumpas.
Įvertinus pieno tekėjimo kreives, galima gauti naudingos informacijos ir pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui. ( Japertienė, Japertas, 2007; Mijic et al. 2007). Naudojant Lactocorder prietaisą ir tyrinėjant jo brėžiamas kreives galima iš didelio kiekio mechanizuotai melžiamų karvių turėti vis mažesnį skaičių karvių, kurios turi problemų su tešmens sveikatingumu. Prietaisą Lactocorder pradėjus naudoti Vokietijoje, buvo matuojama pieno tekėjimo kreivė ir stebimi jos parametrai. Tolesnei selekcijai buvo stengiamasi atrinkti karves, kurios pasižymėjo didžiausiu pieno tekėjimo greičiu. Buvo
15 pageidaujama, kad maksimalus pieno tekėjimo greitis būtų 3,0 – 4,5 kg/min ir pagrindinė melžimo fazė truktų ≤ 6minutes (Tančin et al. 2003; Mijic et al. 2007;)
Prieš įdiegiant aparatą Lactocorder į Vokietijos pieno produkcijos kontrolės sistemą, buvo atlikta labai daug tyrimų. 1997 m. Tarptautinis gyvulių kontrolės komitetas (ICAR) suteikė leidimą naudoti šį prietaisą produktyvumo kontrolei. Melžimo savybes vertinantis prietaisas ypač išpopuliarėjo Bavarijoje. Pagerinus kontrolės sistemą, sumažėjo pieno mėginių paėmimo išlaidos, darbuotojų skaičius. Be to, atsirado galimybių kaupti ir apdoroti gautą informaciją apie darbą ir melžimo įrangą, be papildomų išlaidų parengti melžimo savybių kreives, automatiškai perduoti produkcijos duomenis ir pieno mėginių klasifikavimo rezultatus (Tančin et al. 2006; Japertienė, Japertas, 2007; Mijic et al. 2007).
Vertinant karvių melžimo eigą Lactocorder prietaisu matuojama 7 melžimo fazių trukmė: Iki-melžimo; Primilžio didėjimo; Stabilizavimo; Pagrindinio melžimo; Primilžio mažėjimo;
Nulinio melžimo (permelžimo) (Japertienė, Japertas, 2007).
Melžimo savybių vertinimo rodikliai naudojant Lactocorder
Jei kreivėje pieno tekėjimas prasideda nuo didesnės kaip 0 kg/min. žymos arba jei ilga fazė iki-melžimo, trūkinėjanti didėjimo fazė arba jos visiškai nėra, netolygi stabilizavimo fazė, labai ilga pagrindinio melžimo ir mažėjimo fazė, permelžimo ir mažojo melžimo fazės, vadinasi karvės netinkamai paruoštos melžimui, nesureguliuota melžimo įranga arba blogos karvių melžimo savybės. Fazė iki-melžimo – tai trukmė nuo melžiklių uždėjimo iki pieno tekėjimo pradžios. Gerai melžimui paruoštų karvių šios fazės trukmė turėtų būti iki 0,4 min. Kai karvė per ilgai ruošiama melžimui, iki-melžimo fazė būna labai trumpa, o kartais jos ir visai nebūna, t. y. pienas pradeda tekėti dar neuždėjus melžiklių ir pieno tekėjimo kreivė prasideda ne nuo 0. Dažnai pasitaiko, kai fazė iki-melžimo užsitęsia per ilgai. Taip atsitinka, kai karvės nepakankamai gerai paruošiamos melžimui. Nuo pieno tekėjimo pradžios prasideda pieno tekėjimo didėjimo fazė. Ši fazė tęsiasi tol, kol pieno tekėjimo greičio kitimas tampa nežymus. Pageidautina, kad šios fazės metu kreivė kiltų greitai ir tolygiai. Kreivės
16 linkiai rodo, kad tešmuo melžimui paruoštas netinkamai arba kad pieno tėkmė nuo cisterninio tekėjimo prie alveolinio perėjo netolygiai (Japertienė, Japertas, 2007).
Stabilizavimo faze laikomas pieno tekėjimo greičio kitimo sumažėjimas iki mažiausio lygmens. Trumpesnė stabilizavimo fazė lemia geresnes melžimo savybes, tačiau karvės slaptuoju mastitu serga rečiau ir jų produktyvumas didesnis, kai ši fazė trunka ilgiau kaip 3 minutes (Japertienė, Japertas, 2007).
Pagrindinio melžimo fazė – tai laikotarpis, kai pieno tekėjimas pasiekia 0,5 kg/min. greitį ir baigiasi, kai pieno tekėjimas sumažėja iki 0,2 kg/min. Pieno tekėjimo mažėjimo fazė prasideda tada, kai pieno tekėjimo greitis pradeda mažėti. Nulinio melžimo fazė užregistruojama tada, kai pienas nustoja tekėti, o melžikliai laiku nenuimami (uždelstas melžikių nuėmimas). Mažojo melžimo fazė parodo, kad karvės melžiamos per ilgai (permelžimas) (Japertienė, Japertas, 2007).
Melžimo savybės turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrumpėja darbo laikas, taigi sumažėja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o dėl lėto melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, todėl greičiau pažeidžiami. Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tekėjimą, yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukmės (Japertienė, Japertas, 2007).
Pasak Mijic ir kt. 2009 m. atliktų tyrimų duomenimis naudojant prietaisą Lactocorder buvo ištirta 457 karvės. Jų gautais duomenimis melžimo trukmės vidurkis buvo 4,51 minutės, atiduoto pieno kiekio vidurkis buvo 10,18 kg., pien atidavimo greitis buvo 2,27 kg/min.
Analogiškų tyrimų, naudojant Lactocorder, duomenis pateikia ir Strapak ir kt. (2012), jų gauti rezultatai : vidutinis išmelžiamo pieno kiekis buvo 11,98±3,41 kg, vidutinis pieno tekėjimo greitis 2,52±0,75 kg/min. , maksimalus pieno tekėjimo greitis 3,94±1,3 kg/min.
Tyrimų Slovakijoje duomenimis (Antalik, Strapak, 2010) naudojant Lactocorder ir tiriant 94 pieninius galvijus gauti rezultatai: vidutinis išmelžiamo pieno kiekis buvo 8,13±2,42 kg., vidutinis pieno tekėjimo greitis 1,76±0,49 kg/min., maksimalus pieno tekėjimo greitis 3,08±0,90 kg/min.
Autoriai Antalik ir Strapak (2011) atliko tyrimus Slovakijoje elektroniniais pieno davikliais Lactocorder, tirtas Slovakijos Simentalio veislės karvių pieningumas. Tyrimai atlikti vakarinės Slovakijos galvijų fermose. Iš viso ištirtos 124 Simentalio veislės melžiamos karvės. Gyvuliai buvo suskirstyti pagal eiliškumą ir laktaciją, kai lyginamas pieningumas, jo kokybė prietaisu Lactocorder. Vidutinis primilžis iš karvės per vieną melžimą buvo 9,79±3,89 kg, vidutinis pieno atidavimo greitis 1,80 ± 0,64 kg/min ir maksimalus pieno atidavimo greitis
17 – 2,66±0,98 kg/min. Nustatyta teigiama koreliacija tarp melžimo greičio (r = 0,54) ir maksimalaus pieno atidavimo greičio (r = 0,31). Toliau bandymo metu visos melžiamos Simentalio karvės (124) buvo suskirstytos į tris pogrupius pagal eiliškumą. Didžiausias melžimo greitis pasiektas melžiant antros laktacijos karves (1,83±0,69 kg/min ir 2,71±1,03 kg/min). Ilgiausias melžimo periodas taip pat buvo antros laktacijos karvių – nuo 100 iki 200 dienų (2,22±0,69 kg/min ir 3,09± 1,01 kg/min). Nustatyta, kad laktacijos stadija daro ženklią įtaką bendram pieningumui, pieno išsiskyrimo greičiui ir pagrindinei pieno išskyrimo fazei (r = -0,52; -0,30 ir -0,32).
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis (Juozaitienė ir kt., 2006) Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių bandoje, tirtos 574 karvės buvo sugrupuotos pagal laktacijas ir melžimo greičio balus. Buvo nustatyta, kad 84–93 proc. tirtų karvių buvo melžiamos lėtai ir labai lėtai. Daugiausia pieno (21,51 – 37,50 kg; p<0,01) per visas laktacijas primelžta iš karvių, kurios melžtos vidutiniu greičiu ir greitai (1,87–2,33 kg/min.; p<0,01).
18
MEDŽIAGOS IR METODAI
Darbas buvo atliktas LSMU Gyvūnų veisimo katedroje ir dviejuose žemės ūkio subjektuose. Ūkyje „A“ buvo sudaryta tiriamųjų karvių grupė iš Lietuvos juodmargių veislės karvių. Ūkyje „B“ buvo sudaryta tiriamųjų karvių grupė iš Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių veislės karvių. Darbas atliktas 2012 – 2014 magistrantūros studijų metais.
Ūkiuose „A“ ir „B“ sudaryta tiriamųjų grupė – Nr.1 ir tiriamųjų grupė – Nr.2.
Grupė Nr.1 buvo melžiama stovėjimo vietose. Grupę sudarė 8 Lietuvos juodmargių veislės karvės.
Grupė Nr.2 buvo melžiama tandemo tipo melžimo aikštelėje. Grupę sudarė 73 abiejų Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvės.
Viso buvo ištirtos 81 pieninių veislių karvių melžimo savybės. 1 grupę sudarė 58 Lietuvos juodmargės, 2 grupę sudarė 23 Lietuvos žalosios.
Siekiant įgyvendinti uždavinius ir pasiekti darbo tikslą, darbas buvo suskirstytas į 3 etapus:
1. Surinkti, išanalizuoti ir pateikti darbe teorinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tematika.
2. Atlikti melžimo savybių tyrimus žemės ūkio subjektuose. 3. Gautus duomenis apdoroti ir pateikti rezultatus ir išvadas. Melžimo savybės buvo tiriamos matavimo prietaisu Lactocorder.
Duomenys statistiškai buvo išanalizuoti LactoPro programa, skaičiuokle EXCEL (Microsoft Office, 2007) bei "R" statistiniu paketu. (http://www.r-project.org. Prieiga per internetą 2014 sausio 30 d.) Buvo paskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (M), jų paklaidos (Mx) ir fenotipinės koreliacijos koeficientas (r). Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.
Karvių melžimas tandemo melžimo aikštelėje
Šiose aikštelės skirtingose pusėse dirba dvi melžėjos. Melždamos jos vaikšto įgilintu 0,6 – 0,75 m. taku. Tai patogu: melžėjai nereikia pasilenkti, nes karvės stovi aukščiau ir jų tešmenys yra rankų lygyje. Melžėjos dirba skirtingose pusėse, jos turi po keturis melžtuvus.
19 (Stankūnienė, Tacas, 1999). Į aikštelę karvės įleidžiamos ir išleidžiamos individualiai. Tai netrukdo ilgiau melžiamoms karvėms. Melžyklos durys ir aikštelės varteliai atidaromi jungikliais, įrengtais aikštelės galuose ir per vidurį . Prieš melžimą į šalutinę aikštelę atvaroma karvių grupė. Į melžimo aikštelę jos įleidžiamos taip: melžėja atidaro melžimo aikštelės, po to – staklių vartus.
3pav. Tandemo tipo melžimo aikštelė (http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/Melimas-/Sprendimai/DeLaval-tandem-stall/)
Karvėms įėjus į melžimo aikštelę, uždaromi staklių vartai, paskui – melžimo aikštelės vartai. Suleidusios karves į aikštelę, pirmai karvei numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės, nuvalomi speniai ir tešmuo, užmaunami melžikliai (3 pav.). Tos pačios operacijos kartojamos antrai, trečiai ir ketvirtai karvėms. Baigus melžti kurią nors vieną karvę atliekama spenių antiseptika, ir karvė išleidžiama. Į jos vietą įleidžiama kita. Jeigu melžimas kompiuterizuotas, melžėja gali analizuoti savo karvių grupės pieno kiekį ir kokybę, karvių fiziologinę būklę, sveikatingumą ir kt. (Stankūnienė ir kt. 2008).
Karvių melžimas stovėjimo vietose
Stovėjimo vietose melžiamas karves reikia prikelti prieš 1 – 1,5 val. Pirmiausia tvarkomas tvartas: valomos karvių stovėjimo vietos, šalinamas mėšlas, kreikiama, vėdinamos patalpos.
Karvės paprastai melžiamos dviem neautomatizuotais melžtuvais ir ne daugiau kaip trimis automatizuotais su savaime nuo tešmens nusmunkančiais melžikliais (4 pav.). Melžėja, melždama dviem melžtuvais, pirmąjį stato tarp pirmos ir antros, o antrąjį – tarp trečios ir ketvirtos karvės. Melžtuvai jungiami prie vakuumo linijos ir patikrinamas jų veikimas. Kibirai tešmenims valyti statomi prie karvės užpakalinių kojų. Melžėja tešmenį ruošia atsitūpusi, nors geriau kai sėdi ant specialios kėdutės. Paruošusi tešmenį užmauna melžiklius ant spenių ir
20 trumpai stebi, kaip teka pienas. Jeigu melžimas prasideda normaliai, melžtuvę patraukia į priekį ir pastato ties priekine karvės koja. Pieno ir vakuumo žarnos patempiamos į priekį taip, kad melžikliai ant tešmens būtų šiek tiek pasvirę į priekį. Tada melžėja, paėmusi kibirus tešmenims valyti eina prie trečios karvės ir ruošia jos tešmenį. Paruošusi tešmenį ir užmovusi melžiklius, ant tako pastato kibirus. Vaikščiodama stebi abiejų karvių melžimo eigą.
4 pav. Melžimas stovėjimo vietose (http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/Melimas-/Sprendimai/Stanchion-barn-milking-system/)
Melžiant karves į melžtuves, pieną tenka nešioti į pieno surinkimo talpą, jeigu tai atlieka pati melžėja, palikti melžtuvai dažnai perlaikomi ant išmelžto tešmens. Taip žalojami karvės speniai ir tešmenys (Stankūnienė ir kt. 2008).
21
TYRIMO REZULTATAI
Atliekant tyrimą dviejuose žemės ūkio subjektuose buvo ištirta 81 Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių veislių karvė. Lietuvos juodmargių buvo ištirta 58, o Lietuvos žalųjų 23 (5pav).
71,60%
28,40%
Lietuvos juodmargės
5 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių pasiskirstymas
tiriamajame darbe
Tyrimas atliktas naudojantis prietaisu Lactocorder. Tyrimams atrinkti nagrinėjami parametrai remiantis nagrinėtos ir aprašytos literatūros duomenimis bei rekomendacijomis.
Skirtingų veislių melžimo savybių ir produktyvumo palyginimas
1 lentelėje pateiktas Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių melžimo savybių ir karvių produktyvumo palyginimas.
22 1 lentelė. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių melžimo savybių
palyginimas Rodikliai Vidutinis pieno kiekis, kg Vidutinis pieno tekėjimo greitis, kg/min Didžiausia pieno tekėjimo srovė, kg/min Melžimo trukmė, min Lietuvos Juodmargiai 7,7 ± 3,22* 1,38 ± 0,56* 2,30 ± 0,49 5,65 ± 1,56 Lietuvos žalieji 8,99 ± 2,64* 1,58 ± 0,45* 2,25 ± 0,65 5,76 ± 1,40 Pastaba: *p<0,05; **p<0,01
Vidutinis pieno tekėjimo greitis Lietuvos žalųjų (0,02 kg/min) buvo didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05). Didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos juodmargių (2,3 kg/min), jis buvo nežymiai (0,05 kg/min) didesnis nei Lietuvos žalųjų (p>0,05). Melžimo laikas 0,11 min. buvo ilgesnis Lietuvos žalųjų veislės karvių.
6 pav. Lietuvos juodmargių ir žalųjų veislių primelžto pieno kiekio palyginimas
Iš pateiktų 6 pav. duomenų matome, kad 1,29 kg daugiau pieno primelžta iš Lietuvos žalųjų nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05).
23 Laktacijos įtaka karvių produktyvumui ir melžimo savybėms
Laktacijos įtaka karvių produktyvumui pavaizduota 6 paveiksle. Iš Lietuvos žalųjų veislės karvių primelžta daugiau pieno I laktacijos (3,18 kg), II laktacijos (2,31kg), III laktacijos (3,74 kg) ir V laktacijos (0,85 kg) metu nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių. Lietuvos Juodmargės nedaug produktyvesnės buvo IV laktacijos (0,03 kg) metu.
0 2 4 6 8 10 12 I laktacija II laktacija III laktacija IV laktacija V laktacija VI laktacija Be n d r o p ie n o k ie k io v id u r k is , k g Laktacija Lietuvos juodmargės Lietuvos žalosios
6 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių bendro pieno kiekio vidurkis
pagal laktacijas
Iš 7 paveikslo duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų vidutinis pieno atidavimo greitis visose laktacijose buvo didesnis nei Lietuvos juodmargių. Didžiausias skirtumas (0,51 kg/min.) nustatytas I laktacijos karvių (p>0,05).
24 7 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių vidutinis pieno atidavimo
greitis pagal laktacijas
Didžiausias pieno tekėjimo srovė palyginimas pagal laktacijas parodytas 8 paveiksle. Nustatyta, kad didžiausia pieno tekėjimo srovė Lietuvos žalųjų buvo I laktacijos metu, net 0,61 kg/min didesnė nei Lietuvos juodmargių. II ir III ir vėlesnių laktacijų metu didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos juodmargių, atitinkamai 0,04 kg/min ir 0,09 kg/min.
8 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų didžiausia pieno tekėjimo srovė
25 Iš 9 paveiksle pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų karvių trumpiausias melžimo laikas buvo III ir vėlesnės laktacijos karvių, o Lietuvos juodmargių trupiausias melžimo laikas buvo II laktacijos karvių. Didžiausias skirtumas tarp melžimo trukmės buvo nustatytas II laktacijos karvių 0,61 min.
9 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų melžimo trukmės vidurkis pagal
laktacijas
Iš pateiktų duomenų matome, kad I laktacijos karvių bendras pieno kiekis (kg) ir vidutinis pieno atidavimo greitis (kg/min). buvo didžiausias Lietuvos žalųjų karvių, tačiau I laktacijos karvių melžimo trukmė buvo ilgesnė nei Lietuvos juodmargių veislės karvių.
26 Melžimo trukmės įtaka pieno tekėjimo greičiui ir pieno kiekiui
Remiantis darbe aprašytos literatūros duomenimis veislės pagal melžimo laiką suskirstytos į melžimo trukmę iki 6 min. ir melžimo trukmę virš 6 min. Melžimo trukmės pasiskirstymas pagal veisles pavaizduotas 10 ir 11 paveiksluose. Nustatyta, kad Lietuvos juodmargių, kurios melžėsi ilgiau nei 6 minutes buvo 4,73% daugiau nei Lietuvos žalųjų veislių karvių (p<0,05) Iš pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų buvo beveik 5% daugiau nei Lietuvos juodmargių, kurios melžėsi trumpiau nei 6 minutes (p<0,05).
10 pav. Lietuvos juodmargių karvių melžimo trukmės pasiskirstymas
27 Palyginus visų tirtų karvių duomenis, nustatyta, kad 36 karvėms melžimo trukmė buvo iki 6 min.,o ilgiau nei 6 minutes – 45 karvėms (p<0,05). Lietuvos juodmargių veislės karvių melžimo trukmė iki 6 min. buvo nustatyta - 43,1 proc., ilgiau nei 6 min. 56,9 proc. visų šios veislės karvių, o Lietuvos žalųjų veislės karvių melžimo trukmė iki 6 min. buvo nustatyta – 47,83 proc., o ilgiau nei 6 min. 52,17 proc. (10, 11pav).
Duomenys apie melžimo laiko įtaką tiriamų veislių pieno kiekiui ir vidutinei pieno tekėjimo srovei pavaizduoti 12 ir 13 pav.
12 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių pieno kiekio priklausomybė
nuo melžimo trukmės
Iš 12 paveiksle pavaizduotų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų veislės karvių kurių melžimo trukmė iki 6 min. primelžta 1,76 kg daugiau pieno nei Lietuvos juodmargių veislės karvių –. daugiau. Taip pat ir karvių kurių melžimo trukmė ≥ 6 min iš Lietuvos žalųjų veislės karvių primelžta 0,71 kg daugiau pieno nei iš Lietuvos juodmargių veislės karvių.
Vidutinio pieno tekėjimo greičio priklausomybė nuo melžimo trukmės parodyta 13 paveiksle.
28 13 pav. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių vidutinio pieno tekėjimo
greičio priklausomybė nuo melžimo trukmės
Iš pateiktų duomenų matome, kad didžiausia vidutinė pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos žalųjų veislės karvių tiek melžimo trukmėje iki 6 minučių, tiek melžiant ilgiau nei 6 minutes, atitinkamai 1,74 kg/min ir 1,49 kg/min. Melžimo trukmėje iki 6 min. skirtumas tarp Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo 0,29 kg/min. Nustatytas 0,16 kg/min. skirtumas tarp Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių veislės karvių ir melžimo trukmėje virš 6 minučių.
Ūkio įtaka karvių produktyvumo ir melžimo savybių rodikliams
Ūkio įtaka karvių produktyvumo ir melžimo savybių rodikliams parodyta 3 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad vidutinis primelžto pieno kiekis 1,7 kg buvo didesnis ūkyje A, nei ūkyje B (p<0,05). Ūkyje A nustatytas 0,15 kg/min. didesnis vidutinis pieno tekėjimo greitis ir 0,12 kg/min didesnė pieno tekėjimo srovė nei ūkyje B. Melžimo laikas 0,3 min. nustatytas trumpesnė B ūkyje palyginus su ūkiu A.
29 3 lentelė. Melžimo savybių vidurkiai pagal ūkius
Rodikliai Vidutinis pieno kiekis, kg Vidutinis pieno tekėjimo greitis, kg/min Didžiausia pieno tekėjimo srovė, kg/min Melžimo trukmė, min Ūkis A 9,5* 1,62 2,41 6,1 Ūkis B 7,8* 1,47 2,29 5,8 Pastaba: *p<0,05; **p<0,01
Skirtingų veislių, laktacijų ir ūkių somatinių ląstelių skaičius karvių piene Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad mažiausiai somatinių ląstelių buvo Lietuvos juodmargių galvijų veislės II laktacijos karvių piene (36 tūkst/ml), o daugiausiai III ir vėlesnės laktacijos karvių piene (51 tūkst/ml). Lietuvos žalųjų karvių piene mažiausiai somatinių ląstelių buvo taip pat II laktacijos karvių piene (39 tūkst/ml), o daugiausiai III ir vėlesnės laktacijos karvių piene (62,5 tūkst/ml). Somatinių ląstelių vidurkis II laktacijos metu tarp veislių skyrėsi 3 tūkst/ml , o trečios ir vėlesnės karvių piene 11,5 tūkst/ml.
4 lentelė. Somatinių ląstelių skaičių vidurkiai pagal laktacijas
I laktacija II laktacija III laktacija ir
vėlesnės Lietuvos juodmargiai 42 tūkst/ml 36 tūkst/ml* 51 tūkst/ml Lietuvos žalmargiai 51 tūkst/ml 39 tūkst/ml* 62,5 tūkst/ml
Pastaba: *p<0,05; **p<0,01
Suskirsčius karves į grupes pagal nustatytą somatinių ląstelių skaičių piene (14 pav), nustatyta kad abiejuose ūkiuose daugiausia karvių buvo toje grupėje, kurios SLS iki 200 tūkst./ml.
30 14 pav. Karvių skaičius ūkiuose „A“ ir „B“ pagal somatinių ląstelių skaičių
Melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus bei pieno kiekio
koreliacinė analizė
Atlikus koreliacinę analizę (5 lentelė), nustatyta, teigiama statistiškai patikima koreliacija tarp primelžto pieno kiekio ir melžimo trukmės (r=0,532, p<0,01), dar didesnė koreliacija nustatyta tarp primelžto pieno kiekio ir vidutinio pieno tekėjimo greičio (r=0,647, p<0,01). Koreliacijos tarp SLS ir melžimo savybių buvo neigiamos, tačiau statistiškai nepatikimos.
5 lentelė. Melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus bei pieno kiekio
koreliacinė analizė
Rodikliai Vidutinis pieno tekėjimo greitis, kg/min
Didžiausia
pieno tekėjimo srovė, kg/min Melžimo trukmė, min Primelžto pieno kiekis, kg 0,647** 0,263* 0,532** Somatinių ląstelių skaičius -0,061 -0,092 -0,061 Pastaba: *p<0,05; **p<0,01
31
REZULTATŲ APTARIMAS
Magistriniame darbe pagrindinės tirtos melžimo savybės: vidutinis pieno tekėjimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė ir melžimo trukmė. Literatūroje šie parametrai įvardinami kaip svarbiausi (Querengasser et al. 2002; Mijic ir kt. 2004; Mijic ir kt. 2007; Japertienė, Japertas, 2007; Maroney et al. 2007; Strapak ir kt. 2012).
Mūsų gautais duomenimis Lietuvos juodmargių vidutinis primilžis buvo 7,7 kg, o Lietuvos žalųjų 8,99 kg. Bendras abiejų veislių vidurkis 8,35 kg. Autoriaus Mijic ir kt. (2009) pateiktų tyrimų duomenimis aprašoma, kad vidutinis primilžis iš karvės buvo 10,18 kg. Strapak ir bendraautoriių (2012) tirtų karvių vidutinis primelžto pieno kiekis buvo 11,98 kg. Mūsų tyrimo rezultatai panašiausi į 2010 metais Slovakijoje atliktus tyrimus autorių Antalik ir Strapak – vidutinis pieno kiekis 8,13 kg.
Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų vidutinis pieno tekėjimo greitis buvo atitinkamai 1,38 kg/min ir 1,58 kg/min. Abiejų veislių vidurkis - 1,48 kg/min. Panašius rezultatus gavo ir Slovakijos mokslininkai Antalik (2010) ir Strapak (2011) atitinkamai 1,76 kg/min ir 1,8 kg/min. Autoriaus Mijic ir kt.(2009) pateiktuose tyrimo rezultatuose vidutinis pieno tekėjimo greitis yra 2,27 kg/min.
Didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos juodmargių (2,3 kg/min), ji buvo nežymiai (0,05 kg/min) didesnė nei Lietuvos žalųjų . Užsienio mokslininkų tirtais duomenimis šis rodiklis nustatytas didesnis. Strapak ir kt. (2012), nustatyta didžiausia pieno tekėjimo srovė – 3,94 kg/min. Moslininkų Antalik ir Strapak (2010) tirtų karvių didžiausia pieno tekėjimo srovę nustatyta 3,08 kg/min.
Melžimo trukmė Lietuvos juodmargių buvo 5,65 min, o Lietuvos žalųjų 5,76 min. Abiejų veislių ji buvo 2,2 min, ilgesnė nei autoriaus Mijic ir kt (2009) duomenimis.
Atlikus skirtingų laktacijų karvių melžimo trukmės tyrimus, nustatyta, kad Lietuvos žalųjų karvių trumpiausias melžimo laikas buvo III ir vėlesnės laktacijos karvių, o Lietuvos juodmargių trupiausias melžimo laikas buvo II laktacijos karvių.
M. Tilki ir kt. (2005) nustatė, kad I ir II laktacijos karvių melžimo trukmė buvo vienoda – 6,5 min., o III ir vyresnės laktacijos karvių 0,1 min mažesnė.
32 Maroney ir kt. (2004) atlikto tyrimo su prietaisu Lactocorder duomenimis vidutinis primelžto pieno kiekis buvo 18,2 kg, vidutinis pieno tekėjimo greitis 2,92 kg/min, didžiausia pieno tekėjimo srovė 4,05 kg/min vidutinė melžimo trukmė 6,38 min.
Tančin ir bendraautorių. (2007) duomenimis – vidutinis pieno kiekis 17,19 kg, vidutinis pieno tekėjimo greitis 3,76 kg/min, melžimo trukmė 7,63 min.
Atlikus primelžto pieno kiekio ir melžimo savybių koreliacinę analizę, nustatyta, teigiama statistiškai patikima koreliacija tarp primelžto pieno kiekio ir vidutinio pieno tekėjimo greičio (r=0,647, p<0,01) bei melžimo trukmės (r=0,532, p<0,01).
V. Juozaitienės ir bendraautorių (2006) atliktų tyrimų duomenimis aukšta statistiškai patikima teigiama koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio, melžimo greičio (0,491; p<0,01) bei pieno kiekio ir didžiausios pieno tekėjimo srovės (0,670; p<0,01).
Teigiamus koreliacijos koeficientus tarp pieno kiekio ir melžimo greičio nustatė S. Gäde su bendraautoriais (2005) ir M. Tilki su bendraautoriais (2005). Jų tyrimų duomenimis, koreliacijos koeficientas tarp pieno kiekio ir melžimo greičio buvo 0,51. ir 0,687.
33
IŠVADOS
1. Išanalizavus tirtų Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių pagrindinių melžimo savybių rezultatus nustatyta, kad
1.1. Vidutinis pieno tekėjimo greitis Lietuvos žalųjų (0,02 kg/min) buvo didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,05).
1.2. Didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo Lietuvos juodmargių buvo 0,05 kg/min didesnė nei Lietuvos žalųjų (p>0,05).
1.3. Melžimo laikas 0,11 min. buvo ilgesnis Lietuvos žalųjų veislės karvių.
2. Atlikus skirtingų laktacijų karvių produktyvumo ir melžimo savybių analizę, nustatyta, kad I laktacijos karvių bendras pieno kiekis (kg) ir vidutinis pieno atidavimo greitis (kg/min). buvo didžiausias Lietuvos žalųjų karvių, tačiau I laktacijos karvių melžimo trukmė buvo ilgesnė nei Lietuvos juodmargių veislės karvių.
3. Nustatyta, kad Lietuvos juodmargių, kurios melžėsi ilgiau nei 6 minutes buvo 4,73% daugiau nei Lietuvos žalųjų veislių karvių (p<0,05) Iš pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų buvo beveik 5% daugiau nei Lietuvos juodmargių, kurios melžėsi trumpiau nei 6 minutes (p<0,05).
4. Atlikus ūkio analizę pagal melžimo savybes, ūkyje A nustatytas 0,15 kg/min. didesnis vidutinis pieno tekėjimo greitis ir 0,12 kg/min didesnė pieno tekėjimo srovė nei ūkyje B. Melžimo laikas 0,3 min. nustatytas trumpesnė B ūkyje palyginus su ūkiu A.
5. Nustatyta teigiama statistiškai patikima koreliacija tarp primelžto pieno kiekio ir vidutinio pieno tekėjimo greičio (r=0,647, p<0,01) bei primelžto pieno kiekio ir melžimo trukmės (r=0,532, p<0,01).
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Antalík P., Strapák P., Eiliškumo ir laktacijos stadijos įtaka Slovakijos Simentalio karvių pieningumui, Slovakijos žemės ūkio mokslų universitetas, 2011.
2. Arvydas Kuodys, Vaidotas Kučas, ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI, 2007. 91–98p. 3. http://www.qualitycertification.com/Meter_Manuals/lactocordermanual.pdf, žiurėta 2012–10–15.
4. Gäde S., Stamer W., Junge E., Klam E. Estimates of genetic parameters for milkability from automatic milking. XI Baltic animal breeding and genetic conference. Palanga. 2005. P. 61–64.
5. Japertienė R., Japertas S., Mano ūkis, Melžimo savybės. Tai naudinga žinoti, 2007 (10)
6. Jukna Č., Galvijininkystė, Vilnius, 1998. 124 – 128p., 135 – 137 p.
7. Juozaitienė V., Japertienė R., Japertas S., Melžimo savybių įtaka somatinių ląstelių skaičiui žalųjų ir žalmargių karvių piene skirtingų laktacijų metu, Kaunas, 2006.
8. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIS, Faktai ir skaičiai, 2013 Nr. 1 (11).
9. Maroney M., Ruegg P., Tayar F., Reinemann D., Use of Lactokorder to measure milking performance, Meeting of the national mastitis council, 2004.
10. Mijić P., Knežević I., Domscinovic M., Connection of milk flow curve to the somatic cell count in bovine milk. Arch. Tierz., Dummerstorf , 2004, 551-556p.
11. Mijić P., Tolušić Z., Knežević I., Kralik I., MateS., Economic aspects of Lacto-corder utilization for improvement of lactating cows produktivity control. Development of agriculture and rural areas in central and eastern Europe. 627 – 630p.
12. Querenasser J., Geishauser T., Querengasser K., Bruckmaier R., Fehlings K., Investigations on milk flow and milk yield from teats with milk flow disorders, J. Dairy Sci, 2002.
13. R Project. Prieiga per internetą: http://www.r-project.org/, [žiurėta 2014–01–30]. 14. Stankūnienė V., Tacas J., Karvių melžimas, Kaunas, 1999, 41 – 42 p.
15. Stankūnienė V., Tacas J., Karvių melžimo taisyklės, Kaunas, 2004, 23 p.
16. Stankūnienė V., Tacas J., Mišeikienė R., Pieno ūkio savininkui, Kaunas, 2008, 162 – 165 p.
35 17. Strapák P., AntalíkP., SzencziováI., Milkability evaluation of Holstein dairy cows by Lactocorder. Journal of Agrobiology. Volume 28, Issue 2, 2012, 139–146 p.
18. Strapák P., AntalíkP., The evaluation of milkability of Slovak Pinzgau cattle by lactocorder, Slovak J. Anim. Sci., 43, 2010 (4): 173 – 178, 2010.
19. Tančin V., Ipema A.H., Hogewerf P., Interaction of somatic cell count and quarter milk flow patterns, J. Daury Sci, 2007.
20. Tančin V., Ipema A.H., Peskovicova D., Hogewerf P.H., Macuhova J., Quarter milk flow patterns in dairy cows: factors involved and repeatability, Vet. Med – Czech, 2003 (10).
21. Tančin V., Ipema B., Hogewerf P., Mačuhova J., Sources of variation in milk flow characteristics at udder and quarter levels, J. Dairy Sci. 2006.
22. Tančin V., Uhrinčat M., Mihina Š., Sudzinova J., Foltys V., Tančinova D, Somatic cell count and quarter mikl flow parameters from udder of dairy cows, Slovak J. Anim. Sci., 2007 (2).
23. Tilki M., Inal S., Colak M., Garip M. Relationships between milk yield and udder measurements in Brown Swiss Cows Turk. J. Vet. Anim. Sci. 2005. Vol. 29. P. 75-81.
24. Wiggans G. R., Thornton L. L. M., Neitzel R. R., T. and N. Gengler, Short Communication: Genetic Evaluation of Milking Speed for Brown Swiss Dairy Cattle in the United States, Journal of Dairy Science Vol. 90 No. 2, 2007.
25. Zootechniko žinynas, 2007. 30 – 31p., 34p.,
26. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/agroverslas/1092-standartu-laikymasis-ir-pieno-ukiu-vystymasis-lietuvoje (Prieiga per internetą 2014 02 27)
27. http://terra.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/5073/ (Prieiga per internetą 2014 02 27)
28. http://www.gpk.lt/index.php?view=article&id=61%3Agyvuli-produktyvumo (Prieiga per internetą 2014 02 15 )
29. http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/gyv_rusys.htm (Prieiga per internetą 2014 02 27)
30. http://www.pienoukis.lt/pienine-galvijininkyste-lietuvoje-ir-kitose-pasaulio-salyse/ (Prieiga per internetą 2014 02 27)
