LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA
OPINIO KOLITO AKTYVUMO VERTINIMAS: KORELIACIJA TARP KLINIKINIŲ SIMPTOMŲ, LABORATORINIŲ PAKITIMŲ, ENDOSKOPINIO OPINIO KOLITO
AKTYVUMO INDEKSO IR HISTOLOGINIO TYRIMO REZULTATŲ
Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa
Darbo autorius: Justina Daveckaitė Darbo vadovas: prof. dr. Gediminas Kiudelis Konsultantas: doc. dr. Dainius Jančiauskas
- 2 -
Turinys
Santrauka ... - 3 -
Summary ... - 4 -
Padėka ... - 5 -
Etikos komiteto leidimas ... - 5 -
Interesų konfliktas ... - 5 -
Santrumpos ... - 6 -
Įvadas ... - 7 -
Darbo tikslas ir uždaviniai ... - 8 -
Darbo tikslas ... - 8 -
Darbo uždaviniai ... - 8 -
Literatūros apžvalga ... - 9 -
Tyrimo metodika ir metodai ... - 12 -
Tyrimo objektas ... - 12 -
Tyrimo metodika ... - 12 -
Statistinė duomenų analizė ... - 14 -
Rezultatai ir jų aptarimas... - 15 - Išvados... Error! Bookmark not defined. Praktinės rekomendacijos ... Error! Bookmark not defined. Literatūros sąrašas ... Error! Bookmark not defined. Priedai ... Error! Bookmark not defined.
- 3 -
Santrauka
Darbo autorius: Justina Daveckaitė
Darbo pavadinimas: Opinio kolito aktyvumo vertinimas: koreliacija tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio opinio kolito aktyvumo indekso ir histologinio tyrimo rezultatų.
Tyrimo tikslas: nustatyti ryšį tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio opinio kolito (OK)aktyvumo indekso ir histologinio tyrimo rezultatų pacientams, sergantiems (OK). Darbo uždaviniai: įvertinti pacientų, sergančių OK, klinikinių simptomų ypatumus, laboratorinius pakitimus, endoskopinį OK aktyvumo indeksą, histologinio tyrimo duomenis, nustatyti ryšį tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio OK aktyvumo indekso ir histologinio tyrimo rezultatų.
Tyrimo metodika: atlikta retrospektyvi 56 pacientų, sergančių OK, ligos istorijų analizė. Sudaryta anketa iš demografinių, klinikinių, laboratorinių duomenų, endoskopinio ir histologinio tyrimų išvadų ir medikamentų palaikomajam gydymui. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS duomenų paketą. Skirtumai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Viduriavo 92,9proc. pacientų. Vidutinė CRB koncentracija – 40,6±39,6mg/l. 48,2proc. pacientų endoskopiškai nustatytas vidutiniškai aktyvus ir 76,8proc. – histologiškai aktyvus OK. Nustatyta koreliacija tarp histologinio ir endoskopinio OK aktyvumo
Išvados: 92,9proc. tiriamųjų į gydymo įstaigą kreipėsi dėl viduriavimo, vidutinis tuštinimosi dažnis – 9,07±5,9k/d. 98,2proc., sergančių OK, skundėsi tuštinimusi su kraujo priemaišomis išmatose. Gleivės išmatose nustatytos 80,4proc. tiriamųjų. Vidutinė CRB koncentracija kraujyje – 40,6±39,6mg/l, hemoglobino – 117,7±20,1g/l. Endoskopiškai neaktyvaus OK, kai Mayo indeksas 0, atvejų nenustatyta, mažai aktyvus OK, kai Mayo indeksas 1, nustatytas 21,4proc., vidutiniškai aktyvus OK, kai Mayo indeksas 2, - 48,2proc. - ir sunkus OK, kai Mayo indeksas 3, - 30,4proc. pacientų. Histologiškai aktyvus OK, kai Geboe indeksas ≥3.1, nustatytas 76,8proc. pacientų. Tuštinimosi dažnis koreliuoja su CRB koncentracijos kraujyje padidėjimu (p=0.02) ir hemoglobino (p=0,01), bendro baltymo (p=0,01) ir K (p=0,04) koncentracijų kraujyje sumažėjimu. Endoskopinis Mayo indeksas statistiškai reikšmingai koreliuoja su OK trukme: kuo trumpiau pacientas serga OK, tuo endoskopiškai liga aktyvesnė. Kuo didesnis endoskopinis OK aktyvumo indeksas, tuo didesnis histologinis jos aktyvumas (p<0,01).
- 4 -
Summary
Author: Justina Daveckaitė
Title: Assessment of Ulcerative Colitis Activity: Correlation between Clinical Symptoms, Laboratory Abnormalities, Endoscopic Ulcerative Colitis Activity Index and Histological Findings.
Aim: to determine the relationship between clinical symptoms, laboratory abnormalities, endoscopic ulcerative colitis (UC) activity index and histological examination results in patients with UC.
Object: to assess the clinical symptoms, laboratory abnormalities, endoscopic UC activity index and histological examination results, to determine the correlation between clinical symptoms, laboratory abnormalities, UC activity index and histological examination results in patients with UC.
Method: we retrospectively analyzed medical records of 56 patients with UC. Demographic, clinical, laboratory data, endoscopic UC activity index, histological findings and drug therapy were assessed. Statistical analysis was performed using SPSS software. p values of <0,05 considered significant for the analysis.
Results: 92,9pct. of the patients had a diarrhea. Average CRP levels were 40,6±39,6mg/l. Moderate endoscopically active inflammation was observed in 48,2pct. and active histological inflammation – in 76,8pct. cases. A correlation between endoscopic UC activity index and histological activity was determined.
Conclusion: 92,9pct. of the patients had a diarrhea. The average frequency of defecation was 9,07±5,9p/d. 98,2pct. of the patients complained about blood and 80,4pct. – about mucus in feces. Average CRP levels were 40,6±39,6mg/l and average hemoglobin levels were 117,7±20,1g/l.
No cases of inactive UC, when Mayo index is 0, were reported. Mild endoscopically active UC was set for 21,4pct, moderate – for 48,2pct and severe – for 30,4pct. patients. Histologically active UC, when Geboe index is ≥3,1, was assessed for 76,8pct. of the cases. Frequency of defecation correlated with elevated CRP (p=0.02) and decreased hemoglobin (p=0,01), protein (p=0,01) and K (p=0,04) levels in the blood. Endoscopic UC activity index correlated with the duration of UC: the less patient was suffering from UC, the more active the disease was endoscopically. Endoscopic UC activity index also correlated with histological UC index by Geboe (p<0,01).
- 5 -
Padėka
Už pagalbą ruošiant šį darbą noriu padėkoti darbo vadovui prof. dr. Gediminui Kiudeliui ir darbo konsultantui – docentui Dainiui Jančiauskui.
Etikos komiteto leidimas
LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 459 (2016 – 05 – 05)
Interesų konfliktas
- 6 -
Santrumpos
ALT - alaninaminotransferazė AST - aspartataminotransferazė CRB – C reaktyvusis baltymas FKS – fibrokolonoskopija GGT - γ-gliutamiltransferazė GKK – gliukokortikoidai KMI – kūno masės indeksasLSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos NS – nealkoholinis steatohepatitas
OK – opinis kolitas ŠF – šarminė fosfatazė
- 7 -
Įvadas
Nepaisant sparčiai tobulėjančio medicinos mokslo, opinis kolitas (OK) išlieka didžiule problema visame pasaulyje. [1] Didžiausias sergamumas uždegiminėmis žarnų ligomis (UŽL) nustatytas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. [2,3] Vien Europoje, įvairių šaltinių duomenimis, jomis serga apie 3mln. žmonių. Sergamumas OK 2010m. Europoje siekė 8,2 sergančiųjų 100 000 gyventojų, Lietuvoje – 6,5 sergančiųjų 100 000 gyventojų. [4] Tačiau, gerėjant diagnostikos galimybėms, didėjant migracijai bei kintant gyvenimo sąlygoms, stebimas OK sergamumo didėjimas ir besivystančiose šalyse. [5,6]
OK – lėtinė uždegiminė žarnų liga, kuriai būdinga recidyvuojanti eiga. Tiksli šios ligos patogenezė dar ir šiandien nėra pilnai aiški. Manoma, kad OK vystymąsi sąlygoja genetiniai ir aplinkos veiksniai. [7,8] Iki šiol sukaupti duomenys leidžia teigti, kad liga prasideda dėl sutrikusio storosios žarnos gleivinės imuninio atsako į žarnų mikrofloros antigenus. [9,10]. Genetinę OK predispoziciją įrodo skirtingas ligos paplitimas tarp rasių, etninių grupių, skirtingų regionų, nustatyti OK atvejai šeimos nariams ir ryšys su kitomis genetiškai determinuotomis ligomis. [2, 7, 11-13] Teigiamas klinikinis ir endoskopinis atsakas, gaunamas gydant gliukokortikoidais (GKK) ir imunosupresantais, parodo imuninę OK prigimtį. [14-16]
OK diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tokiais kaip viduriavimas su krauju, pilvo skausmas, tenezmai, svorio mažėjimas, karščiavimas ir kt., laboratorinių rodiklių pakitimais, endoskopinių tyrimų rezultatais ir histologinio tyrimo išvadomis. Tinkamam diagnozės nustatymui svarbus šių diagnostinių kriterijų derinys, kadangi patognominių požymių OK neturi. Atlikti tyrimai rodo, kad endoskopinis storosios žarnos gleivinės įvertinimas gali būti naudojamas įvertinant ligos aktyvumą. Endoskopiškai nustatytas gleivinės gijimas, teigiama, susijęs su ilgalaike klinikine remisija, trumpesne stacionarizavimo trukme, sumažėjusia kolorektalinio vėžio rizika ir mažesne operacinio gydymo tikimybe. [16,17] Tačiau endoskopiškai stebimi pakitimai ne visada koreliuoja su histologiniais. [17] Priešingai, daugėja klinikinių tyrimų, rodančių histologiškai stebimo gleivinės gijimo sąsajas su sumažėjusiu atkryčio dažnumu ir vėžio rizika. [17-19]
UŽL, nepaisant didėjančio atvejų skaičiaus, dar nepakankamai ištyrinėtos. Trūksta duomenų, nagrinėjančių klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio tyrimo rezultatų ir histologinio tyrimo išvadų tarpusavio ryšį, vertinant ligos aktyvumą, skiriant adekvatų gydymą ir taip siekiant sumažinti komplikacijų riziką.
- 8 -
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas
Nustatyti ryšį tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio opinio kolito aktyvumo indekso ir histologinio tyrimo rezultatų pacientams, sergantiems opiniu kolitu.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti pacientų, kuriems 2014m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) Endoskopijų skyriuje atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas ir storosios žarnos biopsija dėl opinio kolito, klinikinių simptomų ypatumus.
2. Įvertinti pacientų, kuriems 2014m. LSMUL KK Endoskopijų skyriuje atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas ir storosios žarnos biopsija dėl opinio kolito, laboratorinius pakitimus.
3. Įvertinti pacientų, kuriems 2014m. LSMUL KK Endoskopijų skyriuje atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas ir storosios žarnos biopsija dėl opinio kolito, endoskopinį opinio kolito aktyvumo indeksą.
4. Įvertinti pacientų, kuriems 2014m. LSMUL KK Endoskopijų skyriuje atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas ir storosios žarnos biopsija dėl opinio kolito, histologinio tyrimo duomenis.
5. Nustatyti ryšį tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio opinio kolito indekso ir histologinio tyrimo rezultatų pacientams, sergantiems opiniu kolitu.
- 9 -
Literatūros apžvalga
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, daugėja opinio kolito atvejų. 2012m. atliktoje didžiulėje metanalizėje, kurioje vertinti 60 metų duomenys, išanalizuoti 167 tyrimai, atlikti Europoje, 52 tyrimai - Azijoje ir Vidurio Rytuose, ir 27 – Šiaurės Amerikoje, buvo vertintas sergamumas ir ligotumas OK. [3] Metanalizės duomenimis, Europoje stebimas didžiausias sergamumas OK. Kasmet ši liga diagnozuojama 24,3/100 000 Europos, 19,2/100 000 Šiaurės Amerikos ir 6,3/100 000 Azijos ir Viduriniųjų Rytų gyventojų. 505/100 000 Senojo žemyno gyventojų serga OK, perpus mažiau sergančiųjų (249/100 000 gyv.) yra Šiaurės Amerikoje. 60proc. meatanalizėje nagrinėtų tyrimų stebėtas statistiškai reikšmingas sergamumo OK didėjimas.
Nepaisant didėjančio medikų susidomėjimo OK, šios ligos patogenezė vis dar lieka pilnai neaiški. Po atliktų tyrimų su gyvūnais, tiriant monozigotinius dvynius ir giminaičius, gilinantis į klinikines OK išraiškas, prieita prie išvados, kad OK patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka pakitęs, genetiškai determinuotas T limfocitų imuninis atsakas į žarnyno mikroflorą, kurio aktyvaciją paskatina aplinkos veiksniai. [10,20] (1pav.)
1pav. Veiksniai, turintys įtakos OK išsivystymui
Ligą diagnozuoti sunku dėl patognominių požymių nebuvimo. Diagnozė visada turi būti grindžiama klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio tyrimo rezultatų ir histologinio tyrimo išvadų deriniu. Įprastai OK pasireiškia uždegiminiu viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaišomis išmatose, lydimu tenezmų, kurio intensyvumas priklauso nuo uždegimo sunkumo laipsnio.[21,22] Esant izoliuotam proktikui, viduriavimo gali nebūti, o tokiu atveju neretos obstipacijos. [22] Be šių simptomų pacientai neretai skundžiasi karščiavimu, pablogėjusiu
- 10 -
apetitu, tachikardija, mažėjančia kūno mase ir kt. simptomais. Tiriant pacientus objektyviai, pakitimai dažniausiai nustatomi tik esant sunkiai ligos formai. [23,24] Remiantis atliktu didelės apimties tyrimu, kurio metu 10 metų stebėti 1145 pacientai, sergantys OK, maždaug kas dešimtam nustatyti kitų organų sistemų pakitimai: atramos ir judamojo aparato, akių, odos, kepenų ir tulžies išskyrimo. Jų riziką didina storosios žarnos pažeidimo išplitimas. [25] Sunkaus OK atvejais galimos ir trombembolinės komplikacijos. Lyginant su bendra populiacija, giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika pacientams, sergantiems OK, didesnė 2-3 kartus. [26,27]
Laboratorinių tyrimų reikšmė tik pagalbinė. Pakitimai atspindi uždegimą, jo aktyvumą. Nustatyta, kad C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracijos padidėjimas koreliuoja su ligos sunkumu, išskyrus lengvos formos atveju. 64 proc. pacientų, sergančių vidutinio sunkumo OK, ir 83proc. pacientų, kuriems nustatyta sunki OK forma, CRB koncentracija būna padidėjusi. [28]
Siekiant nustatyti storosios žarnos pokyčius, jų aktyvumo laipsnį ir ligos išplitimą storojoje žarnoje, atliekami endoskopiniai tyrimai. Endoskopiškai nustatomi ankstyvi OK pakitimai – gleivinės paburkimas ir eritema - neretai būdingi bet kokios kilmės storosios žarnos uždegimui. OK būdingi požymiai, nustatomi endoskopuojant: gleivinės grūdėtumas, trapumas, kai pradedama kraujuoti iš gleivinės vos prilietus ją endoskopu arba spontaniškai, ovalios ar elipsės formos opos, padengtos fibrinu, uždegimiškai pakitusios gleivinės fone. [29,30]
Atsižvelgiant į uždegimo išplitimą storojoje žarnoje, remiantis Monrealio OK klasifikacija (2008), OK gali būti skirstomas į proktitą (uždegiminiai tiesiosios žarnos pokyčiai), kairiosios pusės kolitą (pažeidimas apima storąją žarną tolyn už tiesiosios žarnos, bet ne toliau blužnies linkio) ir pankolitą (pažeidžiama visa storoji žarna. [31] (2pav.)
- 11 -
Kitas svarbus tyrimas, ypatingai diferencinei diagnostikai nuo kitų ligų, - histologinis storžarnės gleivinės tyrimas. [32,33] Tačiau vis dar diskutuojama apie tai, kuris iš diagnostinių tyrimų geriausiai atspindi ligos aktyvumą ir yra tinkamiausias prognozuojant išeitis. Tyrimų, nagrinėjančių endoskopinių ir histologinių tyrimų svarbą vis daugėja, [17,19,33] tačiau vis dar trūksta duomenų apie šių tyrimų tarpusavio ryšį ir sąsajas su klinikiniais simptomais bei laboratoriniais pakitimais.
Šiais metais publikuotame straipsnyje nagrinėta koreliacija tarp skirtingų diagnostinių tyrimų, vertinant OK aktyvumą. [18] Retrospektyviai išnagrinėjus 82 Pietų Korėjos pacientų asmens sveikatos istorijų duomenis, nustatyta, kad endoskopinio aktyvumo indeksas, klinikinis OK sunkumo laipsnis ir CRB koncentracijos padidėjimas statistiškai reikšmingai didesni pacientams, kurių histologinis OK aktyvumas, vertinant pagal Geboe skalę, ≥ 3.1. 95proc. atvejų, kai Mayo indeksas, kuriuo vertinamas endoskopinis OK aktyvumas, 2 ir 100proc., kai Mayo indeksas 3, nustatyta histologiškai aktyvi liga.
- 12 -
Tyrimo metodika ir metodai
Tyrimo objektas
Tyrime dalyvavo 56 pacientai, sergantys OK, kurie nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. buvo gydyti LSMUL KK Gastroenterologijos klinikoje ir kuriems buvo atliktas endoskopinis žanyno tyrimas ir storosios žarnos gleivinės biopsija histologiniam ištyrimui. OK diagnozė buvo patvirtinta, įvertinus klinikinių, laboratorinių, endoskopinių ir histologinių tyrimų duomenis.
Tyrimo metodika
1. Atlikta retrospektyvi sergančiųjų OK gydymo stacionare ligos istorijų analizė. Sudaryta tyrimo anketa. (Priedai nr. 1). Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, kadangi tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys kaupiami nebuvo, o visi gauti rezultatai skelbiami apibendrinti.
2. Remiantis ligos istorijų duomenimis, apskaičiuotas Mayo endoskopinis OK aktyvumo indeksas (1 lentelė). OK laikytas neaktyviu, kai Mayo indeksas 0, mažai aktyviu, kai Mayo indeksas 1, vidutiniškai aktyviu, kai Mayo indeksas 2, ir sunkiu, kai Mayo indeksas 3.
1 lentelė. Endoskopinio OK aktyvumo indekso vertinimas
Aktyvumo indeksas pagal Mayo Endoskopuojant nustatomi pokyčiai
0 Normali storosios žarnos gleivinė
1 Eritema, edema, nematyti kraujagyslių tinklo,
gleivinė grūdėta, primenanti švitrinį popierių
2 Išnykęs kraujagyslių piešinys, erozijos,
petechijos, kontaktinis kraujavimas
3 Spontaninis kraujavimas, opos, erozijos
3. Remiantis histologinio tyrimo išvadomis, įvertintas histologinis OK aktyvumas pagal Geboe skalę. (2 lentelė) OK laikytas histologiškai aktyviu, kai histologinis aktyvumo indeksas ≥3.1. Visos histologiniam tyrimui pristatytos biopsinės
- 13 -
medžiagos buvo paimtos iš pakitusios storosios žarnos gleivinės, fiksuotos 10proc. formalino tirpale, o prieš histologinį tyrimą dažytos hematoksilino ir eozino dažais. Kai medžiaga histologiniam tyrimui paimta iš kelių skirtingų storosios žarnos vietų, histologinis OK aktyvumas vertintas pagal daugiau pakitusį biopsinės medžiagos gabalėlį.
2 lentelė. Histologinis OK aktyvumas pagal Geboe skalę.
0 laipsnis: struktūriniai pokyčiai
0.0 Be pakitimų
0.1 Nežymūs pakitimai
0.2 Lengvi arba vidutinio sunkumo difuziniai arba daugiažidininiai pakitimai 0.3 Sunkūs difuziniai arba daugiažidininiai pakitimai
1 laipsnis: lėtinė uždegiminė infiltracija
1.0 Nėra 1.1 Nežymi
1.2 Vidutiniškai gausi 1.3 Gausi
2 laipsnis: neutrofilų ir eozinofilų infiltracija lamina propria
2A: eozinofilų 2B: neutrofilų 2A.0 Nėra 2B.0 Nėra
2A.1 Nedidelė infiltracija 2B.1 Nedidėlė infiltracija 2A.2 Vidutinė infiltracija 2B.2 Vidutinė infiltracija 2A.3 Žymi infiltracija 2B.3 Žymi infiltracija
3 laipsnis: epitelio infiltracija neutrofilais
3.0 Nėra
3.1 <5proc. kriptų 3.2 <50proc. kriptų 3.3 >50proc. kriptų
- 14 -
4 laipsnis: kriptų destrukcija
4.0 Nėra
4.1 Galimai dalinė neutrofilų infiltracija dalyje kriptų 4.2 Galimai žymi destrukcija
4.3 Neabejotina kriptų destrukcija
5 laipsnis: erozijos ir išopėjimas
5.0 Nėra erozijų, išopėjimo ir granuliacinio audinio
5.1 Atsinaujinantis epitelis ir gretimai uždegimiškai pakitusi gleivinė 5.2 Galimos erozijos
5.3 Erozijos
5.4 Opos ir granuliacinis audinys
4. Kraujas tyrimams paimtas stacionarizavimo pradžioje, nepradėjus taikyti paūmėjimo gydymo. Vertinti šie laboratoriniai tyrimai: bendras (eritrocitų, leukcitų, trombocitų skaičius ir hemoglobino koncentracija) ir biocheminis (CRB, bendro baltymo, albumino, elektrolitų, šlapalo, kreatinino, transaminazių, cholestazinių kepenų fermentų koncentracijos) kraujo tyrimai. Nukrypimai nuo normų vertinti pagal LSMUL KK Laboratorinės medicinos klinikos taikomas laboratorinių tyrimų normas.
Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS duomenų paketą (versija 22.0, SPSS Inc., Chicago, IL). Kiekybiniai duomenys vertinti, skaičiuojant jų vidurkius ± standartinius nuokrypius, ir analizuoti taikant Stjudento kriterijų (t-testas), pateikiami nurodant minimalias ir maksimalias jų reikšmes. Kokybiniai duomenys vertinti, apskaičiuojant jų dažnius. Priežastinių reiškinių tyrimo rezultatai vertinti pagal dažnių lenteles, hipotezės apie kintamųjų nepriklausomumą tikrintos pagal χ2 kriterijų. Koreliacijos tarp kintamųjų apskaičiuotos taikant Pirsono koreliacijos koeficientą (r), patikrinus nulines hipotezes, naudojant t kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
- 15 -
Rezultatai ir jų aptarimas
Į tyrimo analizę įtrauktos 56 pacientų, sergančių OK, pilnai užpildytos ir įtraukimo kriterijus atitinkančios ligos istorijos.
54,6proc. (n = 31) tiriamųjų sudarė vyrai, 45,4proc. (n = 25) – moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 46,7±18,8m. (intervalas 18 – 86m). Vidutinė ligos trukmė – 9,5±1,3m. (intervalas 0,3 – 40m.), o vidutinis tiriamųjų amžius, kai patvirtintas OK, - 36,7±2m. 14,3proc. (n = 8) tiriamųjų šeimos nariams taip pat nustatytas OK.
Išskirtos pacientų amžiaus grupės, kai patvirtintas OK: nuo 15 iki 30m. – 41,1proc. (n = 23), nuo 31 iki 49m. – 41,1proc. (n = 23) ir ≥50m. – 17,9proc. (n = 10).
92,9proc. (n = 52) tiriamieji kreipėsi dėl viduriavimo, 7,1proc. (n = 4) skundėsi obstipacijomis. Tuštinimosi dažnio vidurkis – 9,07 ± 5,9k/d (intervalas 1 – 22 k/d). 55 pacientai tuštinosi su kraujo priemaiša. Tai sudarė 98,2proc. visų tiriamųjų. 80,4proc. (n = 45) pacientų išmatose rasta gleivių. Tenezmai vargino 91,1proc. (n = 51), pilvo skausmas - ketvirtadalį (n = 14) tiriamųjų. Pilvo pūtimu skundėsi 37,5proc. (n = 21) pacientų. Apetito stoka vargino 28,6proc. (n = 16) tiriamųjų. Bendru silpnumu skundėsi 82,1proc. visų tiriamųjų.
Padidėjusi kūno temperatūra nustatyta 62,5proc. (n = 35) tiriamųjų, jos vidurkis - 37±0,1oC. Vidutinis širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) – 79,1 ± 11,9k/min. Svorio mažėjimas nustatytas 9 pacientams. Tai sudarė 16,1proc. tirtų pacientų. Ekstraintesniniai pakitimai nustatyti 12,5proc. (n = 7) tiriamiesiems, iš jų 42,9proc. (n = 3) – kaulų ir sąnarių, tokiai pačiai daliai pacientų nustatytas konjunktyvitas, 14,3proc. (n = 1) uždegimiškai pakitusi oda ir gleivinės. 8,9proc. (n = 5) visų tiriamųjų nustatytos OK komplikacijos, iš jų 60proc. (n = 3) – kolorektalinis vėžys, po 20proc. (n = 1) – toksinė žarnos dilatacija ir žarnos perforacija. Vidutinis laikas nuo OK nustatymo iki kolorektalinio vėžio diagnozavimo – 21,3 ± 5,5m. (intervalas 12 – 31m.)
Analizuojant ligos istorijų duomenis, vertinti laboratoriniai rodikliai: eritrocitų, hemoglobino, leukocitų, trombocitų, CRB, bendro baltymo ir albumino, elektrolitų, šlapalo ir kreatinino koncentracijos bei aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), šarminės fosfatazės (ŠF) ir γ-gliutamiltransferazės (GGT) aktyvumas. Laboratorinių tyrimų rezultatai nurodyti 3 lentelėje.
- 16 - 3 lentelė. Laboratorinių tyrimų rezultatai
Rodiklis Vidurkis ± SD Intervalas
Eritrocitai, x1012/l 4,05 ± 0,6 2,27 – 5,28 Hemoglobinas, g/l 117,7 ± 20,1 68 – 147 Leukocitai, x109/l 9,2 ± 4,8 2,1 – 27 Trombocitai, x109/l 350 ± 110 30 – 736 CRB, mg/l 40, 6 ± 39,6 1 – 162,4 Bendras baltymas, g/l 66,8 ± 6,9 50 – 82 Albuminas, g/l 35,6 ± 5,6 26 – 49 Na, mmol/l 139,5 ± 4,3 130 – 148 K, mmol/l 4,1 ± 0,6 3 – 5 Šlapalas, mmol/l 5,85 ± 4,3 1 – 21 Kreatininas, μmol/l 89,5 ± 18,6 44 – 129 ALT, IU/l 21,5 ± 30,6 2 – 222 AST, IU/l 19 ± 16,6 2 – 84 GGT, IU/l 5,8 ± 15,1 0 – 83 ŠF, IU/l 38 ± 32,3 0 – 142
Siekiant nustatyti galimą OK paūmėjimo priežastį, 23,2proc. (n = 13) tirti citomegalo viruso IgM. Padidėjęs jų titras nustatytas 30,8proc. (n = 4) tirtų pacientų, tai atitinka 7,1proc. visų sergančiųjų OK. Entamoeba hystolytica cistos išmatose nustatytos 23,2proc. (n = 13) tiriamųjų.
Tiriant pacientus, iš viso atlikti 126 endoskopiniai tyrimai, iš jų - 80,4proc. (n = 45) FKS ir 19,6proc. (n = 11) sigmoskopijų. Vertinant uždegimo išplitimą storojoje žarnoje, nustatyti 17,9proc. (n = 10) izoliuoto proktito, 51,8proc. (n = 29) kairiojo kolito ir 30,4proc. (n = 17) pankolito atvejų. Endoskopiškai neaktyvaus OK, kai Mayo indeksas 0, atvejų nenustatyta, mažai
- 17 -
aktyvus OK, kai Mayo indeksas 1, nustatytas 21,4proc. (n = 12), vidutiniškai aktyvus OK, kai Mayo indeksas 2, - 48,2proc. (n = 27) - ir sunkus OK, kai Mayo indeksas 3, - 30,4proc. (n = 17) – pacientų.
Atliktuose histologiniuose tyrimuose įvertinta, kad histologiškai aktyvus OK, kai Geboe indeksas ≥3.1, nustatytas 76,8proc. (n = 43) pacientų. Didžiausią dalį jų – 30,2proc. (n = 13) sudarė pacientai, kurių Geboe indeksas buvo 4.1.
Iki patekimo į gydymo įstaigą 44,6proc. (n = 25) pacientų buvo skiriamas Azatioprinas, 76,8proc. (n = 43) vartojo Mesalaziną, 26,8proc. (n = 15) – GKK. Ketvirtadaliui pacientų (n = 14) remisijos palaikymui buvo skiriama biologinė terapija Infliksimabu (3pav.)
44,6 76,8 26,8 25 0 20 40 60 80 100
Azatioprinas Mesalazinas GKK Biologinė terapija
Nevartojo (proc.) Vartojo (proc.)
3pav. Medikamentai, vartoti palaikomajam OK gydymui
Vertinant klinikinių simptomų ryšį su laboratoriniais tyrimais, nustatyta, kad tuštinimosi dažnis statistiškai reikšmingai koreliuoja su CRB padidėjimu, hemoglobino, bendro baltymo ir K+ jonų koncentracijos sumažėjimu kraujyje (4pav.).
- 18 - 4pav. Tuštininimosi dažnio ir laboratorinių tyrimų ryšys
Nustatyta, kad CRB didėjimas nepriklauso nuo endoskopinio OK indekso pagal Mayo skalę (p=0,4), nekoreliuoja su OK išplitimu storojoje žarnoje (p=0,5) ir nėra susijęs su histologiniu OK aktyvumu (p=0,43), tačiau tikslesniems rezultatams reikalinga didesnė tiriamųjų imtis.
Nustatyta, kad endoskopinis OK aktyvumo indeksas pagal Mayo skalę statistiškai reikšmingai koreliuoja su ligos trukme. Kuo trumpiau pacientas serga OK, tuo endoskopiškai liga aktyvesnė (5pav.).
- 19 -
Histologinis OK aktyvumas pagal Geboe skalę nekoreliuoja su ligos trukme (p=0,7). Tačiau nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp histologinio ir endoskopinio OK aktyvumo (6pav., 4lentelė).
6pav. Histologinio ir endoskopinio OK aktyvumo tarpusavio ryšys
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal endoskopinį ir histologinį opinio kolito aktyvumo indeksus.
Tyrimo duomenimis, vyrų ir moterų, sergančių OK, skaičius beveik nesiskiria, nežymiai tarp sergančiųjų vyrauja vyriška lytis. Remiantis moksliniais straipsniais, nagrinėjančiais OK epidemiologiją, ši liga taip pat dažniau nustatoma vyrams. [1-7]
Histologinis aktyvumas
Endoskopinis aktyvumo indeksas pagal Mayo skalę
1 (mažai aktyvus) (n = 12) 2 (vidutiniškai aktyvus) (n = 27) 3 (sunkus) (n = 17) Geboe indeksas <3,1 6 6 1 Geboe indeksas >3,1 6 21 16
- 20 -
Metanalizėje, tyrinėjusioje 71 mokslinio tyrimo duomenis ir išanalizavusioje daugiau negu 86 tūkst. pacientų duomenis [12], 12proc. tiriamųjų nustatyta šeiminė OK anamnezė. Mūsų tyrime 14,3proc. pacientų artimieji taip pat serga OK.
Didžiajai daliai tirtų pacientų OK pasireiškė tipiška klinika, aprašyta moksliniuose tyrimuose. [19-21] Daugėja mokslinių tyrimų, nagrinėjančių laboratorinių tyrimų ir OK aktyvumo sąsajas. [15,21,32-33] CRB kai kuriuose jų statistiškai reikšmingai koreliuoja su endoskopiniu ir histologiniu OK aktyvumu. Šio tyrimo metu reikšmingo ryšio tarp OK išplitimo, endoskopinio ir histologinio aktyvumo indeksų bei CRB negauta, tačiau neatmetama tikimybė, kad tai sąlygojo nedidelė tiriamųjų imtis. Geležies stokos anemija dažnai nustatoma ir pacientams, sergantiems OK. [21] Manoma, kad ne tik aktyvus uždegimas, lydimas viduriavimo, bet ir hemoglobino koncentracijos sumažėjimas lemia bendro silpnumo pasireiškimą. Mūsų tiriamųjų vidutinė hemoglobino koncentracija kraujyje - 117,7 ± 20,1g/l.
Ekstraintestiniai pakitimai, sergant OK, nustatomi maždaug kas dešimtam sergančiajam [25]. Atlikto tyrimo metu nustatėme, kad 12,5proc. sergančiųjų OK uždegimiškai pakitusios ir kitos organų sistemos. Nenustatytas nė vienas kepenų ligos atvejis, sergant OK. Vertinant kepenų fermentų koncentracijas, jų vidurkiai taip pat neviršija normos ribų. Remiantis moksliniais tyrimais, įvairios kepenų ligos yra diagnozuojamos iki 15proc. pacientų, sergančių OK. [37] Daugėja duomenų apie nealkoholinio steatohepatito (NS) ir OK ryšį, sąlygotą galimai hepatotoksinio imunosupresinio gydymo poveikio, vyresnio pacientų amžiaus ir kūno masės indekso (KMI) padidėjimo. [38] Tyrimų, nagrinėjančių atramos ir judamojo aparato pakitimus, sergant OK, rezultatai rodo, kad artritas – viena dažniausių OK ekstraintestinių formų. [25] Nustatėme, kad tarp mūsų tiriamųjų sąnarių pažeidimai taip pat nustatyti dažniausiai. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, 20 – 35proc. sergančiųjų OK nustatomi ir uždegiminiai akių pakitimai, kurių dalis reikalauja operacinio gydymo. [39,40]
OK – ikivėžinė liga. Iki 15proc. pacientų, sergančių OK, mirčių yra dėl kolorektalinio vėžio. Apie 2proc. visų sergančiųjų storosios žarnos vėžiu sudaro pacientai, sergantys OK. Tyrimais nustatyta, kad su OK susijęs kolorektalinis vėžys nustatomas apie 2proc. sergančiųjų praėjus 10m. nuo OK diagnozavimo, o storosios žarnos pažeidimų supiktybėjimo tikimybė, OK sergant 30m. ir daugiau, išauga iki 18proc. ir yra susijusi ne tik su ligos trukme, bet ir su teigiama šeimine anamneze, storosios žarnos pažeidimo plotu ir ligos aktyvumu [41] 5,4proc. mūsų tirtų pacientų OK komplikavosi storžarnės vėžiu. Mažiausia trukmė nuo OK nustatymo iki vėžio diagnozavimo –
- 21 -
12m., todėl pacientams, sergantiems OK daugiau negu 10m., yra tikslingi kartotiniai endoskopiniai tyrimai displazijos įvertinimui.
Amebinis kolitas – dažna OK paūmėjimo priežastis. [42] Turkijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad amebinė žarnyno infekcija dažnesnė pacientams, sergantiems UŽL, negu sveikai populiacijai. [43] Apie 10proc. pacientų, sergančių OK, ligos paūmėjimo priežastimi gali tapti amebos, iš kurių dažniausia – E. hystolitica. Mūsų tyrimo duomenimis, 23.2proc. sergančiųjų OK į gydymo įstaigą kreipėsi dėl amebinio kolito, galimai sąlygojusio OK paūmėjimą. Rezultatai, mūsų nuomone, gali viršyti kitų tyrimų duomenis dėl pakankamai gerų diagnostikos galimybių, didėjančių migracijos srautų arba galimai nepakankamo visuomenės švietimo apie amebiazę.
Daugėja tyrimų, nagrinėjančių endoskopinį ar histologinį OK aktyvumą, jų sąsajas su klinikiniais simptomais, kitais, pagalbiniais, tyrimais arba tarpusavyje. [17-19,33,34] Šios retrospektyvinės analizės metu nustatytas reikšmingas ryšys tarp endoskopinio OK aktyvumo indekso ir ligos trukmės.
Taip pat nustatėme, kad kuo aktyvesnis opinis kolitas nustatomas endoskopiškai, tuo aktyvesnis jo histologinis aktyvumas pagal Geboe skalę. Neseniai atliktos metanalizės duomenimis [18], nustatyta, kad histologinis OK aktyvumas taip pat koreliuoja su endoskopiniu šios ligos aktyvumu. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad nustatant endoskopiškai aktyvų OK, galima tikėtis ir histologinio jo aktyvumo.
- 22 -
Išvados
1. 92,9proc. tiriamųjų į gydymo įstaigą kreipėsi dėl viduriavimo, vidutinis tuštinimosi dažnis – 9,07±5,9k/d. 98,2proc., sergančių OK, skundėsi tuštinimusi su kraujo priemaišomis išmatose. Gleivės išmatose nustatytos 80,4proc. tiriamųjų.
2. Vidutinė CRB koncentracija kraujyje – 40,6±39,6mg/l, hemoglobino – 117,7±20,1g/l. 3. Endoskopiškai neaktyvaus OK, kai Mayo indeksas 0, atvejų nenustatyta, mažai aktyvus OK,
kai Mayo indeksas 1, nustatytas 21,4proc., vidutiniškai aktyvus OK, kai Mayo indeksas 2, - 48,2proc. - ir sunkus OK, kai Mayo indeksas 3, - 30,4proc. pacientų.
4. Histologiškai aktyvus OK, kai Geboe indeksas ≥3.1, nustatytas 76,8proc. pacientų.
5. Tuštinimosi dažnis statistiškai reikšmingai koreliuoja su CRB koncentracijos kraujyje padidėjimu (p=0.02) ir hemoglobino (p=0,01), bendro baltymo (p=0,01) ir kalio (0,04) koncentracijų kraujyje sumažėjimu.
Endoskopinis Mayo indeksas statistiškai reikšmingai koreliuoja su OK trukme: kuo trumpiau pacientas serga OK, tuo endoskopiškai liga aktyvesnė.
Kuo didesnis endoskopinis OK aktyvumo indeksas, tuo didesnis histologinis jos aktyvumas (p<0,01).
- 23 -
Praktinės rekomendacijos
1. Pacientams, kurie dažnai viduriuoja, svarbu įvertinti hemoglobino, CRB, kalio ir bendro baltymo koncentracijas kraujyje, siekiant išvengti galimų komplikacijų ir sutrumpinti stacionarizavimo trukmę. Savo tyrimu nustatėme, kad tokiems pacientams stebimi reikšmingi šių laboratorinių tyrimų pakitimai.
2. Nustačius endoskopiškai aktyvų OK, galima tikėtis ir histologinio jo aktyvumo, galimai turėsiančio įtakos medikamentinio gydymo remisijai pasiekti ir palaikyti keitimo. Tokiems pacientams kiekvieno endoskopinio tyrimo metu tikslinga atlikti storosios žarnos gleivinės biopsiją ir histologinį bioptato tyrimą. 3. Pacientams, kurie OK serga daugiau negu 10m., tikslinga kas 1 – 2m. atlikti
kolonoskopiją storosios žarnos gleivinės įvertinimui dėl padidėjusios kolorektalinio vėžio tikimybės, net ir pasiekus OK klinikinę remisiją. Tai, tikimasi, sumažintų mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio.
4. Pacientus, sergančius OK, ambulatoriškai tikslinga tirti dėl NS, vertinant transaminazių aktyvumą ir ALT/AST santykį. Šios praktinės rekomendacijos tikslinga laikytis tiriant pacientus, kurių amžius daugiau negu 40m. ir/arba KMI yra padidėjęs.
- 24 -
Literatūros sąrašas
1. J. Burisch. Crohn’s disease and ulcerative colitis. Occurrence, course and prognosis during the first year of disease in a European populationbased inception cohort. Dan Med J. 2014 Jan;61(1):B4778.
2. Lakatos PL. Recent trends in the epidemiology of inflammatory bowel diseases: up or down? World J Gastroenterol. 2006 Oct 14;12(38):6102-8.
3. Molodecky NA., Soon IS., Rabi DM., Ghali WA., Ferris M., Chernoff G. et al. Increasing Incidence and Prevalence of the Inflammatory Bowel Diseases With Time, Based on Systematic Review. Gastroenterology 2012;142:46 –54.
4. Burisch J, Jess T, Martinato M, Lakatos PL. The burden of inflammatory bowel disease in Europe. J Crohns Colitis 2013;7:322–337.
5. Victoria CR, Sassak LY, Nunes HR. Incidence and prevalence rates of inflammatory bowel diseases, in midwestern of São Paulo State, Brazil. Arq Gastroenterol. 2009 Jan-Mar;46(1):20-5.
6. Aghazadeh R, Zali MR, Bahari A, Amin K, Ghahghaie F, Firouzi F. Inflammatory bowel disease in Iran: a review of 457 cases. J Gastroenterol Hepatol. 2005 Nov;20(11):1691-5. 7. Hanauer SB. Inflammatory bowel disease: epidemiology, pathogenesis, and therapeutic
opportunities. Inflamm Bowel Dis. 2006 Jan;12 Suppl 1:S3-9.
8. R Balfour Sartor. Mechanisms of Disease: Pathogenesis of Crohn's Disease and Ulcerative Colitis. Nat Clin Pract Gastroenterol Hepatol. 2006;3(7):390-407.
9. Derikx LA, Dieleman LA, Hoentjen F. Probiotics and prebiotics in ulcerative colitis. Best Pract Res Clin Gastroenterol. 2016 Feb;30(1):55-71.
10. Hold GL, Smith M, Grang C, Watt ER., El-Omar EM., Mukhopadhya I. Role of the gut microbiota in inflammatory bowel disease pathogenesis: What have we learnt in the past 10 years? World J Gastroenterol. 2014 Feb 7; 20(5): 1192–1210.
11. Veluswamy H., Suryawala K., Sheth A., Wells S., Salvatierra E., Cromer W. et al. African-American inflammatory bowel disease in a Southern U.S. health center. BMC Gastroenterology 2010, 10:104
- 25 -
12. Childers RE, Eluri S, Vazquez C, Weise RM, Bayless TM, Hutfless S. Family history of inflammatory bowel disease among patients with ulcerative colitis: A systematic review and meta-analysis. Journal of Crohn's and Colitis (2014) 8, 1480–1497.
13. Pascual V., Dieli-Crimi R., López-Palacios N., Bodas A., Medrano LM, Núñez C. Inflammatory bowel disease and celiac disease: Overlaps and differences. World J Gastroenterol. 2014 May 7; 20(17): 4846–4856.
14. Garud S., Peppercorn MA. Ulcerative colitis: current treatment strategies and future prospects. Therap Adv Gastroenterol. 2009 Mar; 2(2): 99–108.
15. Leitner GC, Vogelsang H. Pharmacological- and non-pharmacological therapeutic approaches in inflammatory bowel disease in adults. World J Gastrointest Pharmacol Ther. 2016 Feb 6;7(1):5-20.
16. Kennedy NA, Warner B, Johnston EL, Flanders L, Hendy P, Ding NS. Relapse after withdrawal from anti-TNF therapy for inflammatory bowel disease: an observational study, plus systematic review and meta-analysis. Aliment Pharmacol Ther. 2016 Feb 19.
17. Mazzuoli S, Guglielmi FW, Antonelli E, Salemme M, Bassotti G, Villanacci V. Definition and evaluation of mucosal healing in clinical practice. Dig Liver Dis. 2013 Dec;45(12):969-77.
18. Kim DB, Lee KM, Lee JM, Chung YY, Sung HJ, Paik CN et al. Correlation between Histological Activity and Endoscopic, Clinical, and Serologic Activities in Patients with Ulcerative Colitis. Gastroenterol Res Pract. 2016; 2016: 5832051.
19. Villanacci V., Antonelli A., Geboes K., Casella G., Bassotti G. Histological healing in inflammatory bowel disease: A still unfulfilled promise. World J Gastroenterol 2013 February 21; 19(7): 968-978.
20. Cario E. Bacterial interactions with cells of the intestinal mucosa: tolllike receptors and NOD2. Gut. 2005 Aug;54(8):1182-93. Epub 2005 Apr 19.
21. Hanauer SB, Present DH, Rubin DT. Emerging Issues in Ulcerative Colitis and Ulcerative Proctitis. Individualizing Treatment to Maximize Outcomes. Gastroenterol Hepatol (N Y). 2009 Jun; 5(6 Suppl 15): 4–16.
22. Nayar M, Rhodes J. Management of inflammatory bowel disease. Postgrad Med J. 2004 Apr; 80(942): 206–213.
- 26 -
23. Kedia S, Ahuja V, Tandon R. Management of acute severe ulcerative colitis. World J Gastrointest Pathophysiol. 2014 Nov 15; 5(4): 579–588.
24. Gasche C,1 Lomer MCE, Cavill I, Weiss G. Iron, anaemia, and inflammatory bowel diseases. Gut. 2004 Aug; 53(8): 1190–1197.
25. Isene R, Bernklev T, Høie O, Munkholm P, Tsianos E, Stockbrügger R et al. Extraintestinal manifestations in Crohn's disease and ulcerative colitis: results from a prospective, population-based European inception cohort. Scand J Gastroenterol. 2015 Mar;50(3):300-5 26. Kafkas NV, Deboneras CC, Babalis DK. Massive pulmonary embolism and ulcerative
colitis. Hellenic J Cardiol. 2008 Sep-Oct;49(5):365-70.
27. Papa A, Gerardi V, Marzo M, Felice C, Rapaccini GL, Gasbarrini A. Venous thromboembolism in patients with inflammatory bowel disease: Focus on prevention and treatment. World J Gastroenterol. 2014 Mar 28; 20(12): 3173–3179.
28. Rodgers AD, Cummins AG. CRP correlates with clinical score in ulcerative colitis but not in Crohn's disease. Dig Dis Sci. 2007 Sep;52(9):2063-8. Epub 2007 Apr 11.
29. Neumann H. Endoscopic Findings in Ulcerative Colitis. Video Journal and Encyclopedia of GI Endoscopy. http://dx.doi.org/10.1016/S2212-0971(13)70145-6. 2013
30. Neumann H, Neurath MF, Mudter J. New endoscopic approaches in IBD. World J Gastroenterol. 2011 Jan 7; 17(1): 63–68.
31. Spekhorst LM, Visschedijk MC, Alberts R, Festen EA, van der Wouden EJ, Dijkstra G. et al. Performance of the Montreal classification for inflammatory bowel diseases. World J Gastroenterol. 2014 Nov 7; 20(41): 15374–15381.
32. Wang T, Matukas L, Streutker CJ. Histologic findings and clinical characteristics in acutely symptomatic ulcerative colitis patients with superimposed Clostridium difficile infection. Am J Clin Pathol. 2013 Dec;140(6):831-7. doi: 10.1309/AJCP2LBRTTJBF3KD.
33. Seldenrijk CA, Morson BC, Meuwissen SGM, Schipper NW, Lindeman J, Meijer CJLM. Histopathological evaluation of colonic mucosal biopsy specimens in chronic inflammatory bowel disease: diagnostic implications. Gut, 1991, 32, 1514-1520.
- 27 -
34. Joo M, Odze RD. Rectal sparing and skip lesions in ulcerative colitis: a comparative study of endoscopic and histologic findings in patients who underwent proctocolectomy. Am J Surg Pathol. 2010 May;34(5):689-96. doi: 10.1097/PAS.0b013e3181db84cd.
35. Langhorst J, Boone J, Lauche R, Rueffer A, Dobos G. Faecal Lactoferrin, Calprotectin, PMN-elastase, CRP, and White Blood Cell Count as Indicators for Mucosal Healing and Clinical Course of Disease in Patients with Mild to Moderate Ulcerative Colitis: Post Hoc Analysis of a Prospective Clinical Trial. J Crohns Colitis. 2016 Feb 13.
36. Miranda-García P, Chaparro M, Gisbert JP. Correlation between serological biomarkers and endoscopic activity in patients with inflammatory bowel disease. Gastroenterol Hepatol. 2016 Mar 25. pii: S0210-5705(16)30001-2. doi: 10.1016
37. Denapienė G, Speičienė D, Barakauskienė A, Ugianskis E, Irnius A, Semuchinienė T et al. Uždegiminių žarnų ligų ir cholestazinių kepenų ligų derinio klinikiniai ypatumai. Medicinos teorija ir praktika 2007 m. 13 tomas, Nr. 4
38. Schröder T, Schmidt KJ, Olsen V, Möller S, Mackenroth T, Sina C. Liver steatosis is a risk factor for hepatotoxicity in patients with inflammatory bowel disease under immunosuppressive treatment. Eur J Gastroenterol Hepatol. 2015 Jun;27(6):698-704. 39. Felekis T, Katsanos K, Kitsanou M, Trakos N, Theopistos V, Christodoulou D et al.
Spectrum and frequency of ophthalmologic manifestations in patients with inflammatory bowel disease: a prospective single-center study. Inflamm Bowel Dis. 2009 Jan;15(1):29-34. 40. Yilmaz S, Aydemir E, Maden A, Unsal B. The prevalence of ocular involvement in patients
with inflammatory bowel disease. Int J Colorectal Dis. 2007 Sep;22(9):1027-30.
41. Mattar MC, Lough D, Pishvaian MJ, Charabaty A. Current Management of Inflammatory Bowel Disease and Colorectal Cancer. Gastrointest Cancer Res. 2011 Mar-Apr; 4(2): 53–61. 42. Addib O, Ziglam H, Conlong PJ. Invasive amoebiasis complicating iflammatory bowel
disease. Libyan J Med. 2007; 2(4): 214–215.
43. Ustun S, Dagci H, Aksoy U, Guruz Y, Ersoz G. Prevalence of amebiasis in inflammatory bowel disease in Turkey. World J Gastroenterol. 2003 Aug 15; 9(8): 1834–1835.
- 28 -
Priedai
Priedas 1
Opinio kolito aktyvumo vertinimas: koreliacija tarp klinikinių simptomų, laboratorinių pakitimų, endoskopinio opinio kolito sunkumo indekso ir histologinio tyrimo išvadų
Tyrimo anketa
Paciento lytis: □ V □ M Paciento amžius: ...m.
Kiek laiko serga OK: ...m. Šeiminė OK anamnezė: □ Taip □ Ne Paūmėjimo priežastis: ...
Nusiskundimai:
□ Viduriavimas; kartai per parą: ... □ Išmatų priemaišos: □ kraujas □ gleivės □ Tenezmai □ Pilvo skausmas □ Obstipacijos □ Pilvo pūtimas □ Karščiavimas; max. t-ra: ... o
C □ Anoreksija □ Pykinimas
□ Svorio kritimas □ ŠSD...k/min □ Kiti: ...
Ekstraintestiniai pakitimai: □ ... ... Diagnostiniai tyrimai: Lab. tyrimai: BKT: □ Er ...x1012 /l □ Hb ...g/l □ Leu ... x109/l □ Tr ... x109 /l □ CRB ...mg/l □ B. baltymas ...g/l
□ Albuminas ...g/l □ Na ...mmol/l □ K ...mmol/l □ Urea ...mmol/l □ ALT ...IU/l □ AST ...IU/l □ ŠF ...IU/l □ GGT ...IU/l □ B. bilirubinas ...μmol/l □ T. bilirubinas ...μmol/l
Endoskopiniai tyrimai: □ FKS □ Rektoskopija □ Sigmoskopija
□ Balai pagal Mayo: □ 1 □ 2 □ 3
Histologinio aktyvumo indeksas: ... (įrašyti)
Intestinės komplikacijos: □ Kraujavimas □ Toksinė žarnos dilatacija □ Žarnos perforacija □ Storosios žarnos vėžys: laikas nuo OK diagnozavimo iki vėžio nustatymo: ...m.
- 29 -
Gydymas iki patekimo stacionarą:
□ Azatioprinas: □ Taip □ Ne
□ Mesalazinas: □ Taip □ Ne
□ GKK: □ Taip □ Ne
