Greta Petrušytė
5 kursas, 5 grupėPACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖ SKIRTINGOMIS
ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ SISTEMA
STADIJOMIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Med. m. dr. Vilma Švalkauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖ SKIRTINGOMIS ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ SISTEMA STADIJOMIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2020 m. ... 2020 m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pacientų gyvenimo kokybė skirtingomis ortodontinio gydymo breketų sistema stadijomis“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Greta Petrušytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Greta Petrušytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Vilma Švalkauskienė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,2 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo
reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl.
(-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai -0,5 balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe?
>20% (neve
rt.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:_____________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ ______________________________________________________________ ______________________________ ______________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 11 SUMMARY ... 12 SANTRUMPOS ... 13 ĮVADAS ... 14 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 161.1. Ortodontinis gydymas ir jo reikalingumas ... 16
1.2. Ortodontinis gydymas taikant breketų sistemą... 17
1.3. Ortodontinio gydymo breketų sistema stadijos ... 18
1.3.1 Pirmoji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – suderinimo ir išlyginimo ... 18
1.3.2 Antroji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – krūminių dantų santykio korekcijos ir tuščių vietų uždarymo ... 19
1.3.3 Trečioji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – užbaigimas ... 21
1.4. Indeksai, naudojami su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įvertinti ... 22
1.5. Burnos sveikatos sąlygojamas gyvenimo kokybės vertinimas... 24
1.6. Ortodontinio gydymo breketų sistemomis poveikis pacientų gyvenimo kokybei ... 25
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 27 2.1. Atrankos kriterijai ... 27 2.2. Klausimynas ... 28 2.3. Statistinė analizė ... 28 3. REZULTATAI ... 29 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 41 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 PRIEDAI ... 50
PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖ SKIRTINGOMIS ORTODONTINIO
GYDYMO BREKETŲ SISTEMA STADIJOMIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų ir sąkandžio anomalijos – gana plačiai šiandieninėje visuomenėje paplitusios problemos, kurių vienas pagrindinių sprendimo būdų – ortodontinis gydymas. Dažnai šių sutrikimų koreagavimui yra taikomas gydymas breketų sistema, susidedantis iš trijų skirtingų stadijų. Fiksuoti ortodontiniai aparatai (breketai) dėl nepatogios konstrukcijos ir nuolatinio buvimo burnos ertmėje gali daryti įtaką tiek fizinei, tiek socialinei bei psichologinei paciento būklei. Būtent todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti pacientų, gydomų breketų sistemomis, gyvenimo kokybę skirtingomis ortodontinio gydymo stadijomis.
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 321 asmuo, kuris atitiko atrankos kriterijus. Tiriamieji suskirstyti į vyrų ir moterų grupes. Respondentai atsakinėjo į anoniminės anketos klausimus, vertinančius paciento gyvenimo kokybę skirtingomis gydymo breketų sistema stadijomis, pasirinkdami vieną iš trijų galimų atsakymų variantų.
Rezultatai. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog didžioji dauguma (83 %) pacientų skirtingomis gydymo stadijomis susidūrė su dantų skausmu, turėjusiu įtakos jų gyvenimo kokybei. Visais ortodontinio gydymo laikotarpiais pacientai jautė psichologinį ar fizinį diskomfortą, ypač kramtant maistą ir tariant tam tikrus žodžius. Daugeliu atvejų nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp požymių, vertinančių gyvenimo kokybę skirtingomis gydymo stadijomis, ir paciento lyties (pvz. trečiuoju laikotarpiu moterims buvo sunkiau kramtyti maistą nei vyrams (p=0,003), antruoju laikotarpiu moterys dažniau susidūrė su miego sutrikimais nei vyrai (p=0,002) ir kt.).
Išvados. Nustatyta, jog pacientų gyvenimo kokybė taikant gydymą skirtingomis stadijomis kito, t.y. pirmuoju ortodontinio gydymo periodu buvo prastesnė nei užbaigimo stadijos metu, o su didesniais sunkumais ir apribojimais gydymo breketų sistema metu susidūrė moterys.
Raktiniai žodžiai: breketai, gyvenimo kokybė, ortodontinis gydymas, suderinimas ir išlyginimas, užbaigimas, ortodontinis tarpų uždarymas
THE IMPACT ON QUALITY OF LIFE IN PATIENTS DURING DIFFERENT STAGES OF ORTHODONTIC TREATMENT WITH BRACES
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Dental and occlusal anomalies are quite common problems in today's society, one of the main solutions of which is orthodontic treatment. Quite often, the treatment of these disorders is treatment with a brace system consisting of three different stages. Fixed orthodontic appliances (braces), due to the awkward construction, constant presence in the oral cavity, can affect the physical, social and psychological condition of the patient. This is why the aim of this study was to evaluate the quality of life of patients treated with braces during different stages of orthodontic treatment.
Material and methods. The study included 321 individuals who met the selection criteria. Subjects were divided into male and female groups. Respondents answered the questions of the anonymous questionnaire, which assessed the patient's quality of life in different stages of the orthodontic treatment with braces system, choosing one of the three possible answer options.
Results. The study found that the vast majority (83%) of patients experienced toothache during different treatment stages, which affected their quality of life. Throughout periods of orthodontic treatment, patients experienced psychological or physical discomfort, particularly when chewing food and saying certain words. In most cases, a statistically significant association was found between traits assessing quality of life at different treatment stages and the patient's gender (e.g., in the third period, women had more difficulty chewing than men (p=0,003), in the second period, women were more likely to experience sleep disorders than men (p=0,002), etc.).
Conclusions. It was found that patients' quality of life varied during treatment stages, with the first period of orthodontic treatment generally having a poorer quality of life than the completion phase, and women experiencing greater difficulties and limitations during the treatment with braces system.
Keywords: Braces, quality of life, orthodontic treatment, leveling and aligning, finishing, orthodontic space closure
SANTRUMPOS
NiTi – Nikelis titanas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
14
ĮVADAS
Ortodontija – tai medicininis gydymas ir reabilitacija, teikiama asmenims, kuriems to reikia. Šiandien ji vertinama kaip sėkmingas gydymas, padedantis koreguoti dantų padėtį ir gerinti fizinį asmens patrauklumą [20]. Ortodontinis gydymas yra glaudžiai susijęs su burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybe. Pagrindinės ortodontinio gydymo priežastys yra susijusios su estetiniais pranašumais, burnos, veido funkcionavimu bei psichosocialine gerove [1]. Šie privalumai yra aktualūs pacientams, turintiems sąkandžio anomalijas [1].
Šiais laikais vis daugiau pacientų kreipiasi dėl ortodontinio gydymo, nes sąkandžio anomalijos turi ryškų poveikį jų gyvenimo kokybei [9]. Literatūroje pateikiama daug indeksų, padedančių įvertinti paciento gyvenimo kokybę, susijusią su burnos sveikata [59]. Nustatyta, jog ortodontinių prietaisų nešiojimas gali pabloginti asmens savijautą, sukeldamas funkcinius apribojimus, skausmą, diskomfortą, paveikdamas psichologinę būseną [7]. Ankstesni tyrimai, vertinantys paciento pasitenkinimą fiksuotais ortodontiniais aparatais, įrodė, jog dažnas jaučia skausmą ir diskomfortą tiek po breketų uždėjimo, tiek kartais ir po reguliarių vizitų [10]. Ortodontinio gydymo sukeltas diskomfortas neigiamai veikia paciento savijautą [12]. Dauguma atliktų tyrimų teigia, jog diskomfortas, susijęs su fiksuotų ortodontinių aparatų naudojimu, turi neigiamą poveikį paciento su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei [11]. Gydymo metu patirtas skausmas gali sutrikdyti kasdienę veiklą [14]. Vertinant gyvenimo kokybę, ne vien tik skausmas ar diskomfortas, bet ir estetiniai veido pokyčiai turi didelį poveikį paciento savijautai komunikuojant su kitais [8]. Nepaisant to, jog pradėjus gydymą gyvenimo kokybė suprastėja, gydymo pabaigoje dauguma pacientų lieka patenkinti ortodontinio gydymo rezultatais [11].
Labai svarbu tinkamai apibrėžti ir ortodontinio gydymo stadijas. Begas pirmasis pateikė tris gydymo laikotarpius, kuriuos Profitas apibrėžė kaip suderinimo ir išlyginimo (I stadija), krūminių dantų santykio korekcijos ir tuščių vietų uždarymo (II stadija) bei užbaigimo (III stadija) [12,13].
Mokslinėje literatūroje gana dažnai galima išvysti tyrimus, kuriuose vertinamas tiek išimamų, tiek fiskuotų ortodontinių aparatų poveikis pacientams. Tačiau tyrimų apie ortodontinio gydymo breketų sistemomis įtaką paciento gyvenimo kokybei skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais nėra atlikta nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Būtent dėl to svarbu įvertinti, kokį poveikį gydymas breketų sistemomis daro pacientui skirtingomis ortodontinio gydymo stadijomis. Atliktas tyrimas padės nustatyti, kokie požymiai dominuoja atitinkamos ortodontinio gydymo fazės metu, taip pat suteiks galimybę įvertinti bendrą paciento savijautą, atsižvelgiant į socialinius ir psichologinius aspektus, o visa tai leis išanalizuoti, kaip kinta pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė taikant gydymą breketų sistema.
15 Tyrimo tikslas:
1. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę taikant gydymą breketų sistema skirtingomis ortodontinio gydymo stadijomis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti, kaip ortodontinis gydymas breketų sistema daro įtaką paciento gyvenimo kokybei. 2. Nustatyti, kokie pacientų, nešiojančių breketus, gyvenimo kokybės pokyčiai dominuoja
skirtingomis ortodontinio gydymo breketų sistema fazėmis.
3. Palyginti pacientų gyvenimo kokybę pagal lytį skirtingais gydymo breketų sistemomis periodais.
Hipotezės:
1. Pacientų, gydomų breketų sistemomis, gyvenimo kokybė pasikeičia.
2. Pacientų, kuriems taikomas gydymas breketų sistema, gyvenimo kokybė skirtingomis ortodontinio gydymo stadijomis – nevienoda.
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ortodontinis gydymas ir jo reikalingumas
Ortodontinis gydymas yra viena iš sveikatos priežiūros sričių, įtraukiančių tiek jaunus suaugusiuosius, tiek vaikus [15]. Pastaraisiais metais ortodontinio gydymo poreikis išaugo daugelyje šalių [18]. Nyderlandų pranešime apie burnos sveikatą teigiama, kad 2013 m. net 60 % jaunų žmonių buvo taikytas ortodontinis gydymas [16].
Keletas pagrindinių priežasčių, kodėl reikia ortodontinio gydymo, yra susiję su estetiniais pranašumais, burnos - veido funkcionavimu bei psichosocialine gerove [1]. Japonijoje atlikti tyrimai įrodė, kodėl pacientai nori ortodontinio gydymo: 49,3 % dėl dantų susigrūdimo, 52,9 % dėl tarpų tarp dantų, 24,6 % dėl atsikišusių dantų, 57,9 % dėl rotavusių dantų, 45,2 % dėl aukštai išdygusių iltinių dantų [23]. Chu ir bendraautorių atliktame tyrime stebimos kitos ortodontinio gydymo taikymo priežastys: 78 % pacientų dėl noro pagerinti dantų išvaizdą, 36 % dėl noro pagerinti įvaizdį ir 34% dėl noro labiau pasitikėti savimi [24]. Šie privalumai yra aktualūs pacientams, turintiems sąkandžio anomalijas [1]. Sąkandžio anomalija viena iš dažniausiai pasitaikančių dantų problemų, kurios paplitimas pagal skirtingus tyrėjus varijuoja nuo 20 % iki 100 % [4-6]. Netaisyklingas sąkandis Pasaulio sveikatos organizacijos apibūdinamas kaip apsunkinta dantų-veido anomalija, atsirandanti dėl netinkamos okliuzijos ir/ar kraniofacialinių santykių, kurie gali daryti įtaką estetinei išvaizdai, veido harmonijai bei psichosocialinei gerovei. [2,3]. Sąkandžio anomalijos gali varijuoti nuo nedidelių/lengvų, kurios ortodontinio gydymo reikalingumo indeksu vertinamos vienu ar dviem laipsniais, iki sunkių anomalijų, nurodančių didelį ortodontinio gydymo reikalingumą [22].
Sukurta daugybė indeksų, vertinančių sąkandžio anomaliją ir gydymo poreikį. Pavyzdžiui, Brook ir Shaw pateiktas ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas [17]. Šis rodiklis apibrėžia specifines gydymo reikalingumo kategorijas, įskaitant funkcijos vertinimą. Ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas yra vienas iš metodų, kuriais vertinamas okliuzinių bruožų, galinčių turėti įtakos dantų ilgaamžiškumui, sunkumas. Įvertinti okliuziniai požymiai yra suskirstomi į lygius, padedančius nustatyti gydymo poreikio pirmumą [19]. Taip pat šio indekso dėka sukuriama galimybė nustatyti pacientus, kurių ortodontinio gydymo poreikis yra didžiausias [21].
17 1.2. Ortodontinis gydymas taikant breketų sistemą
Gydymas nenuimamais aparatais – neatsiejama šiuolaikinės ortodontijos dalis [25]. Vienu geriausių metodų, padedančių ištaisyti ortodontines anomalijas, laikomas gydymas breketų sistema. Breketai veikia produkuodami atitinkamo laipsnio jėgą, palaipsniui keičiančią dantų padėtį į geresnį jų išsidėstymą [26].
Breketų sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių: paties breketo, vielos, kuri sukuria jėgą, ir guminio ar vielinio laikiklio, tvirtinančio vielą breketo griovelyje [26]. Du dažniausiai naudojami breketų griovelių dydžiai yra: 0.018 x 0.025 colių ir 0.022 x 0.028 colių. Kartu su breketo pločiu klinikinėje ortodontijoje labai didelę svarbą turi breketo griovelio dydis, kadangi jis daro įtaką sąveikai tarp vielos ir breketo plyšio, nustatančio, kiek laipsnių viela turi būti rotuota griovelyje, kol jos kraštai sukontaktuos su jo siena. Didesnis, 0.022 colių pločio griovelis sukuria lengvesnę ortodontinę jėgą nei 0.018 colių pločio griovelis ir suteikia komfortiškesnę jėgą ortodontinio gydymo pradžioje [27].
Gydymui fiksuotais ortodontiniais aparatais reikalingos lanko vielos, sukuriančios jėgą dantims. Kadangi ortodontinis gydymas breketų sistema atliekamas etapais, labai svarbus tinkamas lanko vielos parinkimas, sąlygojantis gydymo sėkmę. Ortodontinės vielos jėga, perduodama dantims, daugiausiai priklauso nuo medžiagos, iš kurios viela pagaminta, fizinių savybių bei vielos matmenų [65]. Nerūdijančio plieno viela yra viena iš plačiausiai naudojamų medžiagų ortodontijoje. Sparčiai populiarėja ir tokios medžiagos kaip nikelio - titano ar titano - molibdeno lydinio viela [28]. Nikelio - titano lankai ortodontijoje greitai išplito dėl savo mechaninių savybių, apimančių mažą elastingumo modulį, platų jėgos tiekimo diapazoną, mažą trintį ir gebėjimą sugrįžti į pradinę padėtį [28,29]. Tačiau ortodontinės vielos charakteristikas lemia ne tik medžiagos, iš kurios ji pagaminta, savybės, bet ir geometriniai veiksniai: vielos skerspjūvio forma (ar lanko viela yra apskritimo, stačiakampio ar kvadrato formos), ilgis ir skersmuo. Pagrindinė taisyklė, taikoma kiekvienai medžiagai yra tokia: jeigu sumažėja vielos diametras, tai sumažėja ir vielos stiprumas, jeigu diamteras padidėja, taip pat padidėja ir vielos standumas [65].
Reikėtų atminti, jog breketai yra maži ortodontiniai prietaisai, tiesiogiai klijuojami ant danties paviršiaus tam, kad juose būtų galima pritvirtinti lanko vielą, o vielai į breketo griovelį nukreipti reikalinga jėga suteikia aktyvacijos energiją, leidžiančią dančiui judėti [63,64]. Ortodontinis dantų judesys grindžiamas pastebėjimu, jog jei dantis bus veikiamas lengva jėga ilgesnį laiką, tai danties judėjimas įvyks, kai kaulas atsistatys aplink jį. Kaulas atitinkamai vienose vietose rezorbuojamas, kitose – atidedamas. Egzistuoja keletas pagrindinių kaulo persitvarkymo ir danties judėjimo modelių, vienas iš jų – tai spaudimo-tempimo periodonto raištyje modelis, kurio metu paveikiama kraujo tėkmė. Mechaninio efekto periodonto raiščio ląstelėms metu stebimas
18 citokinų, prostaglandinų ir kitų cheminių pernešėjų išsiskyrimas. Taip pat, stebimas kraujo tėkmės sumažėjimas periodonto raiščio spaudimo zonose, kol tuo pačiu metu ji išlieka nepakitusi ar padidėjusi periodonto raiščio įtempimo metu. Šie kraujo tėkmės pokyčiai sąlygoja ir cheminius pasikeitimus, pvz. deguonies lygis sumažėja spaudimo zonoje, o anglies dioksido kiekis didėja, kai įtempimo zonoje vyksta atvirkštiniai procesai. Dančiui judant, osteoklastai turi būti suformuoti taip, kad galėtų pašalinti kaulą iš zonos, esančios greta suspausto periodonto raiščio. Taip pat reikalingi ir osteoblastai, atsakingi už naujo kaulo susidarymą tempimo zonoje bei rezorbuotų vietų pertvarkymą spaudimo zonoje. Iš esmės, šis danties judėjimo vaizdas rodo tris pagrindinius etapus: 1) pirminis audinių suspaudimas ir kraujo tėkmės pokyčiai, susiję su slėgiu periodonto raištyje, 2) cheminių pernešėjų susidarymas ir išsiskyrimas bei 3) osteoblastų ir osteoklastų aktyvacija, sąlygojanti kaulo persitvarkymą [33].
1.3. Ortodontinio gydymo breketų sistema stadijos
Priklausomai nuo gydymo breketais stadijos, ortodontinis gydymas gali paveikti pacientų gyvenimo kokybę [56]. Mokslinėje literatūroje galima rasti daug skirtingų tyrimų, vertinančių paciento gyvenimo kokybę taikant gydymą breketų sistema, bet tokio, kuris įvertintų gyvenimo kokybę trimis skirtingais ortodontinio gydymo periodais, dar nėra.
1.3.1 Pirmoji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – suderinimo ir išlyginimo
Pirmasis ortodontinio gydymo etapas apima dantų suderinimą ir išlyginimą [30]. Išlyginimas – tai procesas, kurio metu priekinių dantų kandamieji kraštai ir šoninių dantų bukaliniai kauburai atsiduria tame pačiame horizontaliame lygyje. Suderinimas – tai procesas, kurio metu siekiama išdėstyti dantis dantų lanke taip, kad tarpusavyje būtų pasiekti normalūs taškiniai kontaktai [31].
Šio etapo metu yra koncentruojamasi į du pagrindinius dalykus: 1) pacientų, turinčių normalų žandikaulių santykį, susigrūdusių dantų korekciją bei 2) problemas visose trijose erdvės plokštumose, kurias daugiau lemia netinkamas dantų išsidėstymas, o ne žandikaulio dydžio ir padėties neatitikimai [33].
Pirmosios stadijos metu yra naudojami atitinkamo standumo lankai, siekiant ištaisyti vertikalius ir horizontalius dantų neatitikimus. Idealus pasirinkimas šiuo atveju yra lankai, sukuriantys nepertraukiamą ir lengvą jėgą per ilgą laiką. Dažniausiai šiuolaikinėje praktikoje pradinėse ortodontinio gydymo stadijose rekomenduojami šie lankų tipai – super elastingas NiTi arba
19 termiškai aktyvuotas. Tačiau kai kurie vis dar renkasi ir daugiasluoksnius plieninius lankus, kurie yra pigesni ir ne mažiau kliniškai veiksmingesni nei NiTi lankai [30]. Buvo teigta, jog superelastiniai NiTi lankai geba produkuoti švelnias nepertraukiamas jėgas, galinčias sukurti greitą danties judėjimą, pacientui patiriant minimalų diskomfortą ir audinių traumą [32]. Taip pat yra galimybė išgauti superelastines vielas, kurios yra beveik visiškai pasyvios, tačiau gali produkuoti reikiamą jėgą esant burnos temperatūroje [33].
Jėgos, naudojamos šios stadijos metu, yra vadinamos deaktyvacijos jėgomis, specialistai turi jas išmanyti, siekiant suderinti ir išlyginti pakitusios pozicijos dantis [30]. Gydytojui įvedus vielą į breketo griovelį, yra saugoma energija, kuri žymi aktyvavimo jėgas. Kuomet viela bando grįžti į pradinę padėtį, darbas yra atliekamas dantų srityje, kaip liudija dantų judėjimas, kuris sukuria deaktyvacijos jėgas [34,35].
Beveik bet kuriame ortodontinio gydymo laikotarpyje yra galimybė sukelti skausmą [71]. Kai kurie tyrėjai padarė išvadas, jog ortodontinis gydymas naudojant fiksuotus aparatus žymiai pablogina su burnos sveikata susijusią paciento gyvenimo kokybę gydymo eigoje ir per 24 valandas po breketų uždėjimo, o siekdami sumažinti gydymo sukeltą skausmą, pacientai vartoja analgetikus [57,64]. Tam tikri tyrimai įrodė, jog analgetikų vartojimas taikant įvairios rūšies breketus nesiskyrė. Tyrėjai taip pat įvertino ir pacientų prisitaikymą prie skirtingų ortodontinių aparatų. Palyginus breketus, fiksuojamus lūpinėje pusėje, ir liežuvinius breketus adaptacijos laiko skirtumų nebuvo pastebėta. Nustatyta, jog prisitaikyti prie abiejų prietaisų prireikė mėnesio, tačiau papildomų tyrimų duomenimis buvo teigiama, kad adaptacijos periodas trumpesnis taikant gydymą liežuviniais breketais [70].
1.3.2 Antroji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – krūminių dantų santykio korekcijos ir tuščių vietų uždarymo
Ortodontija – tai odontologijos mokslo šaka, kurios tikslas – dantų ištiesinimas norint užtikrinti optimalią funkciją bei estetiką. To siekiant dažnai reikia šalinti tam tikrus dantis. Įprastai – pirmuosius kaplius, norint sumažinti lanko ilgio-danties audinio neatitikimus, taip pat pagerinti paciento veido profilį [36]. Vietos uždarymas – vienas iš sudėtingiausių ortodontijos procesų, reikalaujantis biomechanikos žinių, siekiant išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio [37]. Uždarant vietą, reikia užtikrinti tiek jėgą judinti dantims, tiek šaknies lygiagretumo momentą, norint sukurti tolygų jų judėjimą [38]. Ši ortodontinio dantų judėjimo stadija pasiekiama taikant dviejų tipų mechaniką [36].
20 Pirmasis tipas yra slydimo mechanika, apimanti dantų slinkimą išilgai lanko vielos [36,33]. Lanko viela, ant kurios vyksta danties slinkimas, turi pasižymėti dvejomis savybėmis: ji turėtų būti mažesnė lyginant su breketu (pvz. galimas variantas, kai 16 x 25 viela dedama į 18 dydžio breketo griovelį, tačiau priimtinesnis – 19 x 25 viela dedama į 22 dydžio breketo griovelį) ir pakankamai stipri, kad veikiant jėgai srityje, apimančioje ištraukimo vietą, ji nesusilenktų. Kuo glaudesnis kontaktas išgaunamas tarp vielos ir breketo, tuo didesnis yra trinties pasipriešinimas slydimui [33]. Siekiant užtikrinti ortodontinio gydymo sėkmę taikant šį gydymo metodą, labai svarbu kontroliuoti priekinius dantis. Jeigu jėgos veikimo linija yra žemiau priekinių dantų rezistensiškumo centro, tuomet šie dantys yra veikiami atgalinio momento, dėl kurio pasireiškia jų nekontroliuojamas sukimasis (angl. Tipping) ir kandžių ištraukimas iš alveolės (angl. Extrusion). Danties sukimąsi galima sumažinti pailginus kabliukus. Skirtingų vietų uždarymui gali prireikti ir papildomų priemonių, tokių kaip mini implantai ar distalinis išorinio tempimo aparatas[37].
Antrasis tipas – frikcinė (uždarymo kilpų) mechanika. Ji veikia glaudžiai pritvirtinant dantis prie lanko vielos segmentų ir perkeliant segmentus su spyruokle, esančia tarp jų [33]. Uždarymo kilpų spyruoklių charakteristika daugiausiai priklauso nuo tokių veiksnių: vielos medžiaga, lanko vielos skerspjūvis, atstumas tarp breketų bei kilpos pozicija ir konfigūracija. Ortodontai uždarymo kilpas sulenkia ištisiniame arba segmentiniame lanke, taip siekdami išgauti jėgas, galinčias uždaryti tuščią erdvę. Tinkamai suprojektuotos kilpos sukuria nenutrūkstamą danties judėjimą. Tyrimais įrodyta, jog nepertraukiama jėga skatina didesnį danties poslinkio greitį [37].
Esant antros klasės sąkandžio anomalijoms, gali būti taikomi du pagrindiniai gydymo metodai: 1) skirtingas žandikaulių augimas, vadovaujantis išorine jėga ar funkciniu aparatu, ar 2) skirtingas priekinis-užpakalinis viršutinių bei apatinių dantų judesys su arba be skirtingų vietų uždarymu. Norint pasiekti tinkamą krūminių dantų santykį, be jau minėtų gydymo metodų, reikalingi ir kiti papildomi dantų judesiai. Esant II klasės sąkandžio anomalijai, galimi trys pagrindiniai dantų korekcijos judesiai: distalinis viršutinių krūminių dantų judesys, skirtingas priekinis-užpakalinis danties judesys naudojant pašalintų dantų vietas bei šalinimo nereikalaujantis gydymas pasitelkiant tarpžandikaulinius elastikus, kurių dėka sąlygojama krūminių dantų santykio korekcija apatiniam žandikauliui judant į priekį [33].
Atlikti tyrimai įrodė, jog pacientų gyvenimo kokybė taikant gydymą breketų sistema,maždaug po dvejų gydymo metų pagerėjo, tačiau Feu ir kiti atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog gyvenimo kokybės rodikliai yra prastesni tų pacientų, kurie vis dar tęsia gydymą breketų sistema, nei tų, kurie gydymą jau baigė [57,58].
21 1.3.3 Trečioji ortodontinio gydymo breketų sistema stadija – užbaigimas
Užbaigimas – tai paskutinis ortodontinio gydymo fiksuotais aparatais etapas [39]. Po to, kai dantys ištiesinami, tuščios vietos uždaromos, ištaisomas gilus ar atviras sąkandis ir dantų skruostiniai segmentai išdėstomi normaliu I klasės santykiu, ortodontinio gydymo užbaigimo stadija koncentruojasi tik į detalių koregavimą, kadangi mažos detalės sukuria skirtumą ir yra visos apdailos esmė [39,33].
Užbaigimo stadijos metu siekiama užtikrinti šaknų lygiagretumą, koreguoti atskirų dantų padėtį siekiant ištaisyti meziodistalinius ir skruostinius - liežuvinius polinkius bei keičiant breketo pozicijas, išlyginti kraštines ribas, norint pasiekti idealią okliuziją [41].
Šioje ortodontinio gydymo stadijoje paprastai yra naudojami tokie lankai: stačiakampis pintas nerūdijančio plieno, stačiakampis beta-titano ir apvalus nerūdijančio plieno [42]. Dažniausiai taikomi šie deriniai: 17 x 25 viela 18 dydžio breketo griovelyje arba 21 x 25 viela 22 dydžio breketo griovelyje. Nustatyta, kad net ir tiksliai pritvirtinus lanko vielą, yra beveik neįmanoma pasiekti vientisos okliuzijos. Dėl to reikalingas paskutinis stadijos etapas, padedantis dantis suvesti į idealią okliuziją – dantų tarpusavio kontaktų sukūrimas [33].
Intraoraliniai elastikai užbaigimo stadijos metu gali būti naudojami taikant įvairius derinius, siekiant pagerinti okliuziją priekinėje – užpakalinėje, vertikalioje ir skersinėje plokštumose (1, 2, 3 pav.) [42]. Norint pasiekti maksimalų efektą, elastikus reikia nešioti 24 valandas per parą. Dėl greito elastingumo sumažėjimo jie turi būti keičiami vieną ar du kartus per dieną [73]. Elastikų panaudojimas kartu su tinkamu paciento bendradarbiavimu suteikia gydytojui galimybę ištaisyti priekinius – užpakalinius bei vertikalius neatitikimus [72]. Vienas iš pagrindinių ortodontinio danties judėjimo sukeltų šalutinių poveikių – skausmas [74]. Siekiant užtikrinti gydymo sėkmingumą, labai svarbus bendravimas tarp gydytojo ortodonto ir paciento. Šie tarpusavio santykiai gali pagerinti gydymo rezultatus. Kadangi pacientas skatinamas bendradarbiauti laikantis tam tikrų nustatytų instrukcijų, jis yra mokomas, kaip tinkamai naudoti elastikus. Taip pat su pacientu diskutuojama ir apie galimus netinkamo bendradarbiavimo rezultatus [69].
22 2 pav. Priekinės dėžutės elastikų naudojimas gali padėti ekstruduoti viršutinius ir apatinius priekinius dantis, siekiant pagerinti vertikalų dantų perdengimą [42].
3 pav. Šoninių ir priekinių elastikų kombinacija padeda pagerinti II klasės santykį ir padidinti vertikalų dantų perdengimą [42].
1.4. Indeksai, naudojami su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įvertinti
Patrikas ir Bergneris pateikė matmenis, vertinančius gyvenimo kokybę – tai fizinė ir psichologinė negalia, socialiniai sutrikimai, funkciniai apribojimai, fizinis skausmas, psichologinis diskomfortas bei negalia. Pateikiama daug indeksų, skirtų nustatyti paciento pasitenkinimą bei burnos sveikatą. Vieni iš jų [59]:
Dantų ligos socialinė įtaka (angl. The social impacts of dental disease) – tai pirmasis rodiklis, vertinantis dantų poveikį burnos sveikatai, padedantis nustatyti žmonių nepasitenkinimą liga bei sveikatos problemomis. Wolinskis sukūrė sveikatos modelį, pagrįstą fiziniais, socialiniais bei psichologiniais aspektais, kuris turėjo įtakos sukuriant dantų ligos socialinės įtakos indeksą, padedantį įvertinti pagrindinius elgesinius veiksnius, tokius kaip pažeidžiamumas, motyvacinis bei prevencinis aspektai. Socialiniai bei psichologiniai aspektai suskirstyti į penkias kategorijas: valgymo ir bendravimo apribojimai, skausmas, diskomfortas bei estetika. Pagrindinis šio indekso trūkumas yra tas, jog vertinamas poveikis, o ne sunkumas [59].
Burnos sveikatos ir ligos poveikio profilis (angl. Oral Health and Sickness Impact Profile) – tai priemonė, naudojama įvertinti susirgimą, susijusį su problemomis, apie kurias praneša sveikatos priežiūros darbuotojai [60]. Galutinė versija apima miegą ir poilsį, valgymą, namų
23 tvarkymą, darbą, ambulatorinę būseną, emocinį elgesį, socialinę sąveiką ir bendravimą. Pagrindinis trūkumas yra tas, jog vertinimo priemonė dėl jautrumo stokos mažai pritaikyta odontologijoje [59].
Dantų sveikatos klausimai iš „Rand“ sveikatos draudimo tyrimo (angl. Oral Health
Questions from Rand Health Insurance Study), kurio tikslas – išmatuoti išlaidų pasidalijimo
poveikį pacientui, sveikatos būklei, priežiūros kokybei, paslaugų naudojimui ir kainoms. Taip pat vertinama ir fizinė, psichinė, socialinė bei bendroji paciento sveikata. Į klausimyną papildomai įtraukti trys klausimai, tiesiogiai susiję su dantų ligomis: skausmas, nerimas ir socialinė sąveika. Šie klausimai padeda įvertinti neigiamą dantų ligų poveikį asmenims [59].
Senyvo amžiaus žmonių burnos sveikatos vertinimo indeksas (angl. Geriatric Oral Health
Assesment Index) – tai priemonė, vertinanti paciento funkcines problemas. Jis buvo sukurtas
siekiant įvertinti psichosocialinės įtakos, susijusios su burnos ligomis, laipsnį. Vertinant burnos sveikatą, buvo naudojami 3, 5, ir 6 kategorijų atsakymų rinkiniai [60,61]. 3 kategorijos atsakymai informuoja apie burnos sveikatą, 5 kategorijos – padeda lengviau įvertinti klinikinę situaciją ir nustatyti, kuri problema yra dažnesnė [59].
Burnos sveikatos poveikio profilis (angl. Oral Health Impact Profile) – indeksas, skirtas įvertinti burnos sveikatą bei sumažėjusį sunkumą po odontologinės intervencijos. Tai savarankiškas diskomforto, disfunkcijų bei negalių, susijusių su burnos sveikata, vertinimo matas. Būtent ši priemonė apima keturias iš septynių gyvenimo kokybės vertinimo dimencijų, t.y. pasitenkinimo suvokimą, burnos sveikatos pokyčius, prognozę bei savarankiškai praneštą diagnozę. Indeksą formuoja 49 teiginiai, į kuriuos pateikiami atsakymai penkių balų Likerto skalėje: niekada, beveik niekada, retkarčiais, gana dažnai, labai dažnai. Vertinimo balai yra aukštesni tiems pacientams, kurie turi prastą klinikinę burnos būklę, yra priskiriami socialiai ir ekonomiškai nepalankioms grupėms, vyresnio amžiaus pacientams bei sergantiems žmogaus imunodeficito virusu [59].
Subjektyvūs burnos sveikatos būklės rodikliai (angl. Subjective Oral Health Status
Indicators) – jais siekiama įvertinti funkcinius, socialinius bei psichologinius rezultatus. Iš
pradžių ši priemonė buvo taikyta senyvo amžiaus žmonėms, tačiau vėliau pritaikyta ir paaugliams bei suaugusiems asmenims. Pagrindinis tikslas – nustatyti sąsają tarp burnos ligos bei jos gydymo. Priemonė susideda iš keturių indeksų ir vienos skalės. Vienas iš indeksų vertina kramtymo pajėgumą, taip pat skiriami burnos bei veido skausmo, burnos simptomus vertinantys indeksai ir psichosocialinio poveikio skalė, paremta klausimais, naudotais „Rand“ sveikatos draudimo eksperimente [62, 59].
Dantų poveikio profilis (angl. Dental Impact Profile) – priemonė, sukurta įvertinti kaip dantys ir burna paveikia paciento gyvenimo kokybę. Taip pat vertinamas ir pasitikėjimas
24 savimi. Nustatyta, kad didžiausias poveikis tenka paciento išvaizdai, kramtymui ir valgymui [59].
Dantų įtaka kasdieniam gyvenimui (angl. Dental Impact on Daily Living) – tai socialinė odontologinė priemonė, vertinanti burnos sveikatos poveikį kasdieniam gyvenimui [59].
Burnos sveikatos įtaka kasdienei veiklai (angl. Oral Impacts on Daily Performance) – šios priemonės pagalba nustatomas žmogaus gebėjimas atlikti kasdienę veiklą [59].
1.5. Burnos sveikatos sąlygojamas gyvenimo kokybės vertinimas
Ortodontinis gydymas yra taikomas siekiant išvengti burnos ligų bei pagerinti estetiką. Gydymo reikalingumas kyla arba subjektyviai iš paties paciento, arba objektyviai iš specialisto. Literatūroje pristatyta su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, padedanti suvokti subjektyvaus ir objektyvaus ortodontinio gydymo poreikio skirtumus [16].
Burnos sveikatos sąlygojamas gyvenimo kokybės vertinimas yra palyginti naujas, tačiau sparčiai populiarėjantis reiškinys, susijęs su funkciniais, psichologiniais, socialiniais faktoriais bei patirtu diskomfortu ar skausmu [44]. Šis vertinimas leidžia pereiti nuo tradicinės medicinos/odontologijos kriterijų prie įvertinimo ir priežiūros, kurie pagrindinį dėmesį sutelkia į asmens socialinę ir emocinę patirtį bei fizinį funkcionavimą, nustatant tinkamus gydymo tikslus ir rezultatus. Jis taip pat svarbus dėl savo prieigos prie priežiūros ir reikšmės burnos sveikatos skirtumams, kuriuos vertinant galima nustatyti jų poveikį bendrai būklei ir gyvenimo kokybei [45].
Siekiant įvertinti su burnos sveikata susijusią paciento gyvenimo kokybę, plačiai naudojamas OHIP klausimynas. Tai yra techniškai sudėtinga priemonė, vertinanti paciento gyvenimo kokybę. Anksčiau jis buvo skirtas tik vyresnių žmonių gyvenimo kokybei tirti, plačiai naudojamas tiek ortopedinėje odontologijoje, tiek periodontologijoje, tačiau vėliau klausimynas modifikuotas ir pritaikytas naudojimui ortodontijoje. OHIP naudojamų klausimų pobūdis yra svarbus kaip vertinimo priemonė. Originali versija yra sudaryta iš 49 klausimų, suskirstytų į septynis poskyrius, kurie, remiantis burnos sveikatos modeliu pagal Lokerį, apima tokias sritis: funkciniai apribojimai, skausmas, psichologinis diskomfortas, fizinė ir psichologinė negalia bei socialinė negalia ir trūkumai [57].
Šis indeksas – tai daugialypė paradigma, apimanti subjektyvų asmens burnos sveikatos, funkcinės ir emocinės savijautos, lūkesčių ir pasitenkinimo bei savijautos vertinimą [57]. Jis yra ideali priemonė populiacijos tyrimams ir apklausoms atlikti, tačiau pagrindinis jo trūkumas yra tas, jog padeda įvertinti tik ligos detales ir jų poveikį gyvenimo kokybei [59].
25 1.6. Ortodontinio gydymo breketų sistemomis poveikis pacientų gyvenimo kokybei
Šypsena – viena iš labiausiai pastebimų veido charakteristikų, susijusi su fiziniu patrauklumu. Psichosocialiniai tyrimai nustatė, jog netinkamas sąkandis gali neigiamai paveikti pasitikėjimą savo išvaizda, turėti įtakos paciento fiziniams, psichologiniams bei socialiniams gyvenimo aspektams, o tai iš dalies paaiškina didėjantį ortodontinio gydymo poreikį [48,49].
Atsižvelgdami į ortodontinio gydymo rezultatus, tyrėjai įvertino su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Yra daugybė faktorių, neigiamai veikiančių paciento gyvenimo kokybę: dantų ėduonis, periodonto ligos, dantų netekimas, vėžys, dantų pažeidimai, fluorozė bei dantų anomalijos ir kaukolės-veido sutrikimai. Tačiau iš tikrųjų ne tik dantų liga, bet taip pat ir gydymas bei jo patirtis gali neigiamai veikti burnos sveikatą, susijusią su gyvenimo kokybe. Būtent dėl to šiuo metu odontologinių tyrimų pastangos yra nukreiptos ne vien tik į burnos – dantų ligų atstatymą, bet ir į santykį tarp burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės, siekiant ją įvertinti, pagerinti ir palaikyti [46].
Gydymas fiksuotais ortodontiniais aparatais gali sukelti funkcinius apribojimus, skausmą bei diskomfortą, kuris pasireiškia nemaloniais lytėjimo pojūčiais, spaudimo jausmu burnoje, minkštųjų audinių tempimu, gleivinės spaudimu ir dantų skausmu. Ortodontinio gydymo sukeltas skausmas paprastai gali būti charakterizuojamas kaip lengvas ir neilgai trunkantis, tačiau kartais pacientai patiria tokį stiprų skausmą, dėl kurio gali pablogėti netgi maisto kramtymas ar dantų valymas. Nors ir priimta, jog ortodontinio gydymo metu atsiranda skausmas, tačiau jo paplitimo dažnis, intensyvumas bei trukmė yra labai skirtingi [47].
S. Banerjee ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 200 pacientų, teigiama, jog nuo 87 % iki 95 % tirtų suaugusiųjų patyrė skausmą ortodontinio gydymo metu, ypač pirmosiomis 24 valandomis po breketų uždėjimo, o 39 % - 49 % pacientų jautė skausmą kiekvienu ortodontinio gydymo etapu [47]. Mariana A Alghamdi ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 399 pacientai, teigiama, kad taikant gydymą fiksuotais ortodontiniais aparatais sukeliamas burnos skausmas, apsunkinamas paciento gebėjimas atsipalaiduoti, padidėja paciento irzlumas bei gėdos jausmas [66]. A. Hafiz ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 102 pacientai, teigiama, jog 76,5 % pacientų, kuriems taikomas gydymas breketų sistema, pagrindinis nusiskundimas buvo sunkumas valgyti, t.y. pacientams buvo sunku kramtyti maistą, dėl to net 41,2 % buvo priversti pakeisti savo mitybą. 9,8 % tirtųjų skundėsi pablogėjusiu skonio jutimu taikant gydymą. Antras pagal stiprumą požymis, pasireiškiantis taikant gydymą breketų sistema – skausmas burnoje. Tai dažniausiai pasireiškia pirmomis dienomis po breketų uždėjimo, kuomet sukuriama jėga, skirta dantims judėti. Taip pat skausmą burnoje gali sąlygoti ir likę ilgi vielos kraštai, galintys sukelti traumines opas [67].
26 Fiksuotų prietaisų matomumas, kalbos sutrikimai, sukelti įvairių tipų ortodontinių prietaisų, tokių kaip lūpiniai ar liežuviniai fiksuoti aparatai, gali paveikti pacientų pasitikėjimą savimi, ypač bendravimo metu, kuomet dėmesys yra sutelkiamas į veidą, akis ar burną [47,9]. Bendra veido išvaizda taip pat paveikia emocinę gerovę bei savivertę, kadangi veido-burnos sritis apimančių struktūrų pakitimai gali sąlygoti pasikeitusį ne tik paties paciento, bet ir aplinkinių požiūrį į jį [50 - 52]. Pagrindinis faktorius jauniems žmonėms yra fizinis patrauklumas. Pavyzdžiui, Suomijoje tarp jaunų suaugusiųjų pacientų pagrindiniai ortodontinio gydymo motyvai buvo pagerinti dantų išvaizdą ir požiūrį į netinkamą sąkandį [8].
A. Hafiz kartu su bendraautoriais taip pat nustatė, jog 45 % pacientų, dalyvavusių tyrime, susidūrė su bendravimo apribojimais, kadangi taikant gydymą fiksuotais aparatais, tapo sunku teisingai ištarti žodžius, tačiau šis požymis daugumai pacientų buvo laikinas ir išnyko jau po kelių dienų. Taip pat, net 25 % tirtųjų teigė nepasitikintys savimi, daugiau nei 11 % jautė gėdą ir 6,9 % jautėsi nepatogiai viso gydymo metu. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog daugiau nei 10 % pacientų jautė depresiją, o 7,8 % tirtųjų teigę negalintys tinkamai funkcionuoti. Daugiau kaip 17 % žmonių jautėsi įsitempę, 27 % atsakė, jog negali tinkamai pailsėti, o 16,7 % pacientų sakė, kad gydymas fiskuotais aparatais turėjo įtakos jų darbui bei produktyvumui [67].
Keletas atliktų tyrimų parodė, jog diskomfortas, susijęs su fiksuotų ortodontinių aparatų naudojimu, turi neigiamą įtaką su burnos sveikata susijusiai paciento gyvenimo kokybei. Kai kurie tyrėjai teigė, jog atsižvelgiant į ortodontinio gydymo etapą, gydymas gali pabloginti arba pagerinti su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę, tačiau, nepaisant to, gydymo pabaigoje dauguma pacientų lieka patenkinti pasiektu rezultatu. Be to, tyrimai atskleidė, jog vienas iš veiksnių, turinčių reikšmės su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei yra paciento amžius – kuo jaunesnis pacientas, tuo lengvesnė adaptacija fiksuotiems prietaisams, nors įtakos gali turėti ir kiti reiškiniai, tokie kaip kultūra ar lytis [11,47,54].
27
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Ortodontijos klinikoje ir Vilniaus Žvėryno stomatologijos centre. Gautas LSMU Bioetikos leidimas (Nr. BEC – OF - 128) (Priedas Nr. 1) tyrimui atlikti. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. kovo 12 d.
2.1. Atrankos kriterijai
Tyrimo visumą sudarė LSMU Ortodontijos klinikoje ir Vilniaus Žvėryno stomatologijos centre gydomi pacientai, kuriems taikomas gydymas breketų, fiksuojamų lūpinėje pusėje, sistema skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais. Minimali pacientų imtis buvo apskaičiuota pagal šią formulę (Schwarze, 1993) [55]: 𝑛 = 𝑁 ∙ 1,96 2∙ 𝑝 ∙ 𝑞 𝜀2∙ (𝑁 − 1) + 1,962∙ 𝑝 ∙ 𝑞 = 148 ∙ 1,962∙ 0,5 ∙ 0,5 0,052∙ (148 − 1) + 1,962∙ 0,5 ∙ 0,5= 107
Kadangi tyrimo metu pacientai tiriami trimis skirtingomis gydymo stadijomis, tai gauta minimali imtis trigubėja = 107 ∙ 3 = 321.
N – populiacijos dydis;
1,96 – standartizuoto normaliojo skirstinio reikšmė, kai pasikliovimo lygmuo = 0,05;
p – numatoma įvykio tikimybė, kad požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (p=0,5);
q – numatoma įvykio tikimybė, kad požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);
ε – pageidautinas tikslumas (dažniausiai ε=0,05).
Tyrimo dalyvių atrankos kriterijai Įtraukimo kriterijai:
10-50 m. pacientai, kuriems taikomas gydymas breketų sistema skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais;
Asmenys, sutinkantys dalyvauti tyrime.
Atmetimo kriterijai:
28
Pacientai, gydomi ne vien breketų sistema, bet ir kitais ortodontiniais aparatais.
2.2. Klausimynas
Pacientams buvo pateikta anoniminė anketa, gautas raštiškas sutikimas, leidžiantis naudoti gautą informaciją. Anketa buvo sudaryta atsižvelgiant į OHIP (angl. Oral Health Impact Profile) – 49 klausimyną, padedantį įvertinti asmens gyvenimo kokybę [83]. Anketa modifikuota. Iš viso anketoje pateikti 34 klausimai, kurie buvo atitinkamai suskirstyti į keturias dalis:
1. Pirmuosiuose klausimuose – demografiniai paciento duomenys (lytis, amžius).
2. Antrojoje dalyje pacientas, konsultuodamasis su jį gydančių gydytoju ortodontu, turėjo pažymėti atitinkamą ortodontinio gydymo breketų sistema gydymo laikotarpį bei nurodyti, kiek laiko yra gydomas.
3. Kitoje anketos dalyje pateikiami klausimai, susiję su aparato sukeliamais funkciniais apribojimais (iš viso 5 klausimai), jo įtaka paciento fiziniams (iš viso 16 klausimų), psichologiniams (iš viso 4 klausimai) bei socialiniams (iš viso 2 klausimai) gyvenimo aspektams. Taip pat išskiriami trys klausimai, kuriuose pacientų teiraujamasi apie bendrus savijautos bei gyvenimo kokybės pasikeitimus.
4. Į visus klausimus pacientai atsakinėjo pasirinkdami 1 iš 3 galimų variantų: „taip“, „galbūt“ ir „ne“.
2.3. Statistinė analizė
Gauti tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojant Statistica 13.0 programinę įrangą bei Microsoft Excel 2016 programą. Apskaičiuoti pacientų amžiaus vidurkiai, vidutinė ortodontinio gydymo breketų sistema trukmė, taip pat atsakymų pasiskirstymas vyrų ir moterų grupėse procentais skirtingomis gydymo stadijomis. Surinktų duomenų vaizdavimui pasirinktos diagramos ir lentelės. Statistiniam duomenų reikšmingumui apskaičiuoti buvo taikytas chi - kvadrato (χ2)
29
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 321 pacientas, kuris atitiko atrankos kriterijus. Kiekviename ortodontinio gydymo breketų sistema laikotarpyje pacientų pasiskirstymas buvo vienodas – po 107 pacientus. Iš visų tiriamųjų moterų buvo 238, tai sudaro 74 % apklaustųjų, o vyrų tyrime dalyvavo 83, tai sudaro 26 % apklaustųjų. Informacija apie pacientų pasiskirstymą pagal lytį pateikta 4 pav.
4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį.
Tiriamų pacientų amžius – nuo 11 iki 43 metų, jų amžiaus vidurkis – 21 metai. Pacientų iki 17 metų amžiaus vidurkis – 15 m., o suaugusiųjų (nuo 18 metų) – 24 m. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 5 pav.
5 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių.
Susumavus gautus duomenis pastebima, jog pacientams ortodontinis gydymas breketų sistema buvo taikytas vidutiniškai 19 mėnesių. Vertinant gydymo trukmę nustatyta, kad moterims gydymas taikytas vidutiniškai 18, o vyrams – 19 mėnesių. Vidutinė pacientų ortodontinio gydymo breketų sistema trukmė pavaizduota lentelėje Nr. 1.
Moterys 74% Vyrai 26% 0 10 20 30 40 50 1 11 21 31 41 51 61 71 81 91 101 111 121 131 141 151 161 171 181 191 201 211 221 231 241 251 261 271 281 291 301 311 321 A m ži u s Pacientai
30 Lentelė Nr. 1. Vidutinė pacientų ortodontinio gydymo breketų sistema trukmė.
Lytis Vyrai Moterys
Vidurkis (mėnesiais) 19 18
Bendrai 19
Lentelėje Nr. 2 pavaizduotas pacientų atsakymų į anketos klausimus, kuriuose teiraujamasi, ar tiriamieji susidūrė su sunkumais kramtant maistą, ar turėjo vengti valgyti tam tikrus maisto produktus, ar negalėjo valgyti dėl su breketais iškilusių problemų, pasiskirstymas. Siekiant palyginti rezultatus, atsakymai analizuoti atskirai vyrų ir moterų grupėse. Gauti duomenys į pirmąjį klausimą rodo, jog pirmuoju ortodontinio gydymo breketų sistema laikotarpiu 42,0 % moterų ir 16,0 % vyrų susidūrė su sunkumais kramtant maistą, krūminių dantų santykio korekcijos ir tuščių vietų uždarymo etapo metu 27,0 % moterų ir 14,0 % vyrų rinkosi atsakymo variantą „taip“, o trečiosios stadijos metu su sunkumais susidūrė tik moteriškosios lyties atstovės – 23,0 %. Vertinant atsakymų pasiskirstymą pastebima, jog didžioji dauguma vyrų ir moterų teigė, kad kramtyti maistą jiems nebuvo sunku. Trečiuoju laikotarpiu pastebimas statistiškai reikšmingas rezultatų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų (p=0,003). Apibendrinus gautus duomenis galima teigti, jog su sunkumais kramtant maistą daugiau susidūrė moterys nei vyrai (p=0,0007). Atsakydami į klausimus, ar turėjo vengti valgyti kai kuriuos maisto produktus, pacientai dažniausiai rinkosi teigiamą atsakymo variantą, tai reiškia, jog visais periodais tiek vyrai, tiek moterys turėjo atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Paklausti, ar negalėjo valgyti dėl su breketais iškilusių problemų, nemaža dalis apklaustųjų atsakė teigiamai. Gavus rezultatus paaiškėjo, jog pirmuoju laikotarpiu pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant vyrų ir moterų valgymo apribojimus dėl su breketais iškilusių problemų (p=0,037).
Lentelė Nr. 2. Atsakymų į anketos klausimus pasiskistymas skirtingais gydymo laikotarpiais.
Atsakymai I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai
1.Ar sunku kramtyti maistą dėl breketų? Taip 42% 16% 27% 14% 23% 0% Ne 46% 68% 65% 86% 76% 90% Galbūt 12% 16% 8% 0% 1% 10% p1reikšmė p=0,065 p=0,08 p=0,003
31 Atsakymai I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai 2.Ar turite vengti
valgyti kai kuriuos maisto produktus dėl breketų? Taip 86% 72% 86% 76% 79% 72% Ne 7% 20% 14% 24% 18% 28% Galbūt 7% 8% 0% 0% 3% 0% preikšmė p=0,18 p=0,47 p=0,40 3.Ar negalėjote valgyti su breketais dėl su jais iškilusių problemų? Taip 33% 12% 41% 38% 32% 28% Ne 51% 80% 54% 59% 64% 65% Galbūt 16% 8% 5% 3% 4% 7% p reikšmė p=0,037 p=0,88 p=0,75
1 – statistinis reikšmingumas, gautas pritaikius chi – kvadrato kriterijų (statistiškai reikšmingas rezultatas, kai p<0,05)
Atsižvelgiant į pacientų savijautą skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais, buvo vertinami tiriamųjų atsakymai į klausimą, ar dėl breketų jie susidūrė su sunkumais tariant kai kuriuos žodžius. Atsakymų pasiskirstymas pagal lytį skirtingais ortodontinio gydymo breketų sistema laikotarpiais pavaizduotas 6 paveikslėlyje. Gauti duomenys parodo, jog moterims buvo sunkiau ištarti tam tikrus žodžius nei vyramas. Pirmame periode 24,4 % moterų ir tik 12 % vyrų susidūrė su sunkumais, antruoju laikotarpiu pastebimas pacientų, kuriems buvo sunku tarti atitinkamus žodžius, sumažėjimas – moterų buvo 16,7 %, o vyrų – 3,4 %. Užbaigimo laikotarpiu sunkumai pasireiškė tik 10,3 % moterų. Apibendrinus gautus rezultatus, pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant sunkumą ištarti žodžius dėl breketų su lytimi visais ortodontinio gydymo laikotarpiais (p=0,006). Nustatyta, jog požymis ryškiausiai pasireiškė pirmoje gydymo stadijoje, o gautas rezultatas lyginant požymį su lytimi – statistiškai reikšmingas (p=0,02), kitaip nei antruoju ir trečiuoju laikotarpiais (p=0,15 ir p=0,17).
32 6pav. Atsakymų į klausimą, ar sunku ištarti žodžius dėl breketų, pasiskirstymas skirtingais laikotarpiais.
Lentelėje Nr. 3 pavaizduotas atsakymų į du atskirus, bet su patirtu skausmu susijusius, klausimus pasiskirstymas. Pateikti rezultatai rodo, jog visais ortodontinio gydymo laikotarpiais pacientai jautė dantų skausmą. Vertinant rezultatų pasireiškimą, matoma, jog su kiekvienu laikotarpiu, pacientų, patiriančių dantų skausmą, skaičius mažėjo, o statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant dantų skausmą ir lytį trimis skirtingomis ortodontinio gydymo breketų sistema stadijomis pastebėta nebuvo (p=0,83, p=0,41 ir p=0,11). Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, jog vyrai su dantų skausmu susidūrė mažiau lyginant su moterimis (p=0,045). Paklausti, ar jaučia skausmą skirtingose burnos vietose, pacientai dažniausiai teigė, jog ne. Tik dalis tiriamųjų rinkosi teigiamą atsakymo variantą, iš kurių dauguma buvo moterys. Atlikus chi – kvadrato testą, paaiškėjo, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant požymį, ar pacientai jautė skausmą skirtingose burnos vietose, su lytimi (p=0,00001).
Lentelė Nr. 3. Atsakymų į anketos klausimus pasiskirstymas skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais.
Atsakymai
I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai 1.Ar jums skaudėjo dantis? Taip 88% 84% 87% 79% 81% 66% Ne 5% 8% 12% 21% 17% 34% Galbūt 7% 8% 1% 0% 2% 0% 24,4% 16,7% 10,3% 12,0% 3,5% 0,0% 68,3% 76,9% 85,9% 60,0% 93,0% 93,1% 7,3% 6,4% 3,8% 28,0% 3,5% 6,9% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Moterys I laikotarpis Moterys II laikotarpis Moterys III laikotarpis Vyrai I laikotarpis Vyrai II laikotarpis Vyrai III laikotarpis
33 Atsakymai
I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai
p reikšmė p=0,83 p=0,41 p=0,11 2.Ar turite skausmingų vietų burnoje? Taip 31% 8% 41% 7% 27% 3% Ne 57% 88% 55% 83% 68% 93% Galbūt 12% 4% 4% 10% 5% 3% p reikšmė p=0,02 p=0,003 p=0,02
Apibendrinant lentelėje Nr. 4 esančius rezultatus, matoma, jog ortodontinis gydymas breketų sistema asmenims sukėlė šias problemas: miego sutrikimas, apsunkintas dantų išvalymas. Tai prisidėjo prie pacientų patiriamo diskomforto, kurį taip pat sąlygoja jau ir anksčiau aptarti požymiai (pvz. dantų skausmas, valgymo sutrikimai). Iš gautų duomenų matoma, jog tiriamųjų miegas labiausiai pablogėjo užbaigimo laikotarpiu. Šis sutrikimas daugiau pasireiškė moterų tarpe – 58,0 %, nei vyrų 34,0 %, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant požymį su lytimi užbaigimo laikotarpiu nebuvo pastebėta (p=0,10). Lyginant sutrikusio miego pasireiškimą bendrai visais laikotarpiais su lytimi, stebimas statistiškai patikimas rezultatas (p=0,002). Rezultatai, vertinantys pacientų gebėjimą tinkamai išsivalyti dantis, vaizduoja, jog su šiuo sunkumu susidūrė tiek vyrai, tiek moterys (iš visų tirtųjų – 46,0 %) trimis ortodontinio gydymo breketų sistema stadijomis, tačiau moterims tai padaryti buvo kur kas sunkiau (p=0,002). Apibendrinant šiuos ir jau anksčiau minėtus sukeliamus sunkumus, iš lentelės Nr. 4 matome, jog pacientai teigė jaučiantys diskomfortą visų ortodontinio gydymo stadijų metu. Iš visų tirtųjų diskomfortą jautė 39% pacientų, tačiau patiriamas diskomfortas tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė (p=0,63).
Lentelė Nr. 4. Atsakymų į anketos klausimus pasiskirstymas skirtingais ortodontinio gydymo laikotarpiais.
Atsakymai
I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai 1. Ar breketų sukeltos problemos sutrikdė jūsų miegą? Taip 14% 0% 22% 0% 58% 34% Ne 80% 96% 69% 93% 42% 66% Galbūt 6% 4% 9% 7% 0% 0% p reikšmė p=0,13 p=0,002 p=0,10
34 Atsakymai I laikotarpis II laikotarpis III laikotarpis
Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai
2. Ar negalite tinkamai išsivalyti dantų dėl breketų? Taip 38% 16% 66% 34% 53% 41% Ne 37% 72% 33% 52% 40% 52% Galbūt 25% 12% 1% 14% 7% 7% p reikšmė p=0,008 p=0,002 p=0,53 3. Ar jaučiate diskomfortą dėl breketų? Taip 39% 36% 43% 41% 37% 28% Ne 54% 52% 49% 59% 60% 69% Galbūt 7% 12% 8% 0% 3% 3% p reikšmė p=0,76 p=0,26 p=0,64
7 paveikslėlyje pavaizduotas atsakymų į anketos klausimą, vertinantį pacientų išvaizdos pokyčius, pasiskirstymas. Iš gautų rezultatų matoma, jog didžiausius išvaizdos pokyčius tiriamieji pastebėjo antruoju ir trečiuoju gydymo laikotarpiais. Vertinant duomenis atskirose vyrų ir moterų grupėse, pastebima, kad su ryškesniais pokyčiais visgi susidūrė moterys – antruoju laikotarpiu 79,5 %, o trečiuoju net 87,2 %, o vyrai antruoju periodu – 55,2 %, trečiuoju – 41,4 %. Didžioji dauguma vyriškos lyties atstovų rinkosi atsakymo variantą „galbūt“, o tai rodo, jog nėra užtikrinti dėl asmeninių išvaizdos pokyčių. Apibendrinus duomenis, matome, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų buvo statistiškai reikšmingas, t.y. moterys išvaizdos pokyčius pastėbejo labiau nei vyrai (p=0).
7pav. Pacientų išvaizdos pokyčių pasiskirstymas pagal lytį skirtingais gydymo laikotarpiais.
45,1% 79,5% 87,2% 24,0% 55,2% 41,4% 50,0% 16,7% 10,3% 52,0% 24,1% 37,9% 4,9% 3,8% 2,5% 24,0% 20,7% 20,7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Moterys I laikotarpis Moterys II laikotarpis Moterys III laikotarpis Vyrai I laikotarpis Vyrai II laikotarpis Vyrai III laikotarpis
35 Tyrimo metu nustatyta, jog ortodontinio gydymo breketų sistema metu tiek vyrai, tiek moterys jautė psichologinį diskomfortą bei gėdos jausmą. Lentelėje Nr. 5 pavaizduota, jog prastesnis psichologinis nusiteikimas pastebimas tarp moterų, iš kurių 25,0 % vengė šypsotis dėl breketų, 21,0 % – jautėsi nepatogiai, o 14,0 % – patyrė gėdos jausmą. Lyginant su moterų grupe, galima teigti, jog vyrai su tokiomis problemomis kaip nepatogumo jausmas ar vengimas šypsotis susidūrė mažiau (p=0,002 ir p=0,01). Statistiškai reikšmingas skirtumas, vertinant gėdos jausmą su lytimi – nenustatytas (p=0,051).
Lentelė Nr. 5. Pacientų psichologinių aspektų vertinimo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų.
Moterys Vyrai
„Taip“ „Ne“ „Galbūt“ „Taip“ „Ne“ „Galbūt“ 1. Ar vengiate šypsotis dėl breketų? 25% 70% 5% 10% 78% 12% p reikšmė p=0,002 2. Ar jaučiatės nepatogiai dėl breketų? 21% 69% 10% 10% 85% 5% p reikšmė p=0,01
3. Ar esate patyrę gėdos
jausmą dėl breketų? 14% 83% 3% 5% 94% 1%
p reikšmė p=0,051
8 paveikslėlyje pavaizduota paciento psichologinės būsenos kaita skirtingais ortodontinio gydymo breketų sistema laikotarpiais. Gautuose rezultatuose pavaizduota, jog pirmuoju gydymo periodu tiriamieji, iš kurių 47,6 % moterų ir 40,0 % vyrų, jautėsi mažiausiai laimingi dėl pradėto ortodontinio gydymo breketų sistema (p=0,60). Su kiekvienu gydymo laikotarpiu pacientai jautėsi vis laimingesni. Užbaigimo stadijos metu pastebimas skirtumas lyginant su pirmuoju laikotarpiu. Nustatyta, kad jo metu 35,9 % moterų ir tik 10,4 % vyrų jautėsi mažiau laimingi (p=0,03). Įvertinus duomenų patikimumą lyginant paciento savijautą visais laikotarpiais su lytimi, pastebimas statistiškai reikšmingas rezultatas (p=0,009).
36 8pav. Pacientų psichologinės būsenos pokyčiai vyrų ir moterų grupėse skirtingais gydymo laikotarpiais. 47,6% 46,2% 35,9% 40,0% 27,6% 10,4% 45,1% 51,3% 62,8% 56,0% 72,4% 86,2% 7,3% 2,5% 1,3% 4,0% 0,0% 3,4% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Moterys I laikotarpis Moterys II laikotarpis Moterys III laikotarpis Vyrai I laikotarpis Vyrai II laikotarpis Vyrai III laikotarpis
