Kompiuterinės tomografijos reikšmė vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą Baigiamasis magistro mokslinis darbas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

RADIOLOGIJOS KLINIKA

Kompiuterinės tomografijos reikšmė

vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą

Baigiamasis magistro mokslinis darbas

Greta Kaupaitė

6 kursas, 18 grupė

Darbo vadovė: dr. Vaida Atstupėnaitė

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

INTERESŲ KONFLIKTAS...6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...6

SANTRUMPOS...7

SĄVOKOS...8

ĮVADAS...9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

1. LITERATŪROS APŽVALGA...11

1.1. Kiaušidžių vėžio paplitimas...11

1.2. Kiaušidžių vėžio etiologija...11

1.3. Kiaušidžių vėžio patomorfologija...12

1.4. Kiaušidžių vėžio klinikinė klasifikacija...13

1.5. Kiaušidžių vėžio diagnostika klinikiniais ir instrumentiniais tyrimo metodais...15

1.6. Kiaušidžių vėžio klinika...16

1.7. CA–125 vėžio žymens svarba diagnozuojant kiaušidžių vėžį...16

1.8. UG tyrimo reikšmė diagnozuojant kiaušidžių vėžį...17

1.9. MRT galimybės vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą...18

1.10. KT tyrimo reikšmė vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą...19

1.11. Kiaušidžių vėžio gydymas...20

1.12. Ligos eigos vertinimas...20

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...21

3. REZULTATAI...26

3.1.Tyrime dalyvavusių pacienčių charakteristika...26

3.2. Kiaušidžių vėžio pasiskirstymas pagal navikų histologinį tipą, diferenciacijos laipsnį, FIGO stadiją ir dydį...26

3.3. Kiaušidžių piktybinių navikų histologinio tipo, diferenciacijos laipsnio, ligos stadijos ir pacienčių amžiaus tarpusavio ryšys...28

3.4. CA–125 vėžio žymens sąsajos su kiaušidžių piktybinių navikų diferenciacijos laipsniu, histologiniu tipu ir dydžiu...29

3.5. Kiaušidžių vėžio išplitimo tarpusavio ryšys su navikų diferenciacijos laipsniu, histologiniu tipu ir

dydžiu...35

3.6. Kiaušidžių piktybinių navikų morfologinių pakitimų tarpusavio ryšys su jų dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu...37

3.7. KT tyrimo diagnostinės vertės parametrai vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą...39

4. REZULTATŲ APTARIMAS...41

IŠVADOS...44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...45

SANTRAUKA

Autorius: Greta Kaupaitė

Pavadinimas: Kompiuterinės tomografijos reikšmė vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą Tikslas: Nustatyti KT tyrimo reikšmę vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą.

Uždaviniai: 1. Įvertinti kiaušidžių piktybinių navikų dydžio, histologinio tipo, diferenciacijos laipsnio,

ligos stadijos ir pacienčių amžiaus tarpusavio ryšį. 2. Įvertinti CA–125 vėžio žymens sąsajas su naviko dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu. 3. Įvertinti kiaušidžių vėžio išplitimo tarpusavio ryšį su navikų dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu. 4. Įvertinti kiaušidžių piktybinių navikų morfologinių pakitimų tarpusavio ryšį su jų dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu. 5. Apskaičiuoti KT tyrimo jautrumą, specifiškumą, tikslumą, TPV ir NPV, vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą.

Metodika: Išanalizuoti 64 pacienčių duomenys, kurioms 2014–2015 metais LSMUL KK buvo atlikti

pilvo ir dubens KT tyrimai dėl įtariamo kiaušidžių vėžio. Po atlikto KT tyrimo visos pacientės buvo operuotos ir histologiškai patvirtinta kiaušidžių vėžio diagnozė.

Rezultatai: Pacienčių vidutinis amžius – 60,06 ± 14,95 metų. Pagal histologinį tipą daugiausiai nustatyta

serozinių navikų – 37 (57,7 proc.), pagal diferenciacijos laipsnį – G3 diferenciacijos laipsnio navikų – 41 (63,5 proc.). Dažniausiai kiaušidžių vėžys buvo nustatytas IIIC stadijoje – 27 (42,2 proc.). Vertinant patologinius limfmazgius, KT tyrimo jautrumas – 41,9 proc., specifiškumas – 81,8 proc., TPV – 68,4 proc., NPV – 60,0 proc., tikslumas – 51,6 proc., vertinant pilvaplėvės karcinomatozę, KT jautrumas – 62,5 proc., specifiškumas – 81,3 proc., TPV – 90,9 proc., NPV – 41,9 proc., tikslumas – 67,2 proc., vertinant ascitą, KT jautrumas

–

Išvados: 1. Aukštesnio diferenciacijos laipsnio kiaušidžių navikams buvo nustatyta vėlesnė vėžio stadija.

2. Didesnis CA–125 vėžio žymens kiekis kraujyje nustatytas aukštesnio diferenciacijos laipsnio kiaušidžių navikams. 3. Kiaušidžių vėžio išplitimo požymiai nustatyti dažniau esant aukštesniam navikų diferenciacijos laipsniui. Didesni kiaušidžių navikai dažniau buvo išplitę į šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną. Pilvaplėvės karcinomatozės dažnis statistiškai patikimai priklauso nuo navikų histologinio tipo. Pilvaplėvės karcinomatozė dažniau nustatyta esant serozinio tipo kiaušidžių navikams. 4. Tarp kiaušidžių piktybinių navikų morfologinių pakitimų ir jų dydžio, histologinio tipo bei diferenciacijos laipsnio patikimų tarpusavio ryšių nenustatyta. 5. Vertinant patologinius limfmazgius ir pilvaplėvės karcinomatozę, KT pasižymėjo vidutiniu jautrumu, NPV ir tikslumu, tačiau aukštu specifiškumu, TPV buvo vidutinė vertinant patologinius limfmazgius, bet aukšta vertinant pilvaplėvės karcinomatozę. Vertinant ascitą KT pasižymėjo aukštu jautrumu, specifiškumu, TPV, NPV ir tikslumu.

SUMMARY

The author: Greta Kaupaitė

The title: The role of computed tomography in the evaluation of the spread of ovarian cancer The aim: To determine the role of CT in the evaluation of the spread of ovarian cancer.

Objectives: 1. To evaluate the correlation of the size of malignant tumors in ovarian cancer with

histological type, grade of differentiation, stage of disease, and patients’ age. 2. To evaluate the correlation of the tumor marker CA-125 with tumor size, histological type, and grade of differentiation. 3. To evaluate the correlation of the spread of ovarian cancer with tumor size, histological type, and grade of differentiation. 4. To evaluate the correlation of morphological changes in ovarian malignant tumors with their size, histological type, and grade of differentiation. 5. To determine the sensivity, specificity, accuracy, PPV, and NPV in the evaluation of the spread of ovarian cancer.

Methods: The data of 64 female patients who underwent abdominal and pelvic CT due to the suspicion of

ovarian cancer during 2014-2015 in LUHS KC were analyzed. All patients were operated and ovarian cancer was histologically confirmed.

Results: The average patients’ age was 60,06 ± 14,95 years. According to the histological types, 37

(57,7%) cases of tumor were serous type. According to the grade of differentiation, 41 (63,5%) cases of tumor were G3. 27 (42,2%) of all cases of ovarian cancer were diagnosed when they were stage IIIC. According to the assessment of lymph nodes, CT sensivity was 41,9%, specificity – 81,8%, PPV – 68,4%, NPV – 60,0%, accuracy – 51,6%. While evaluating peritoneal carcinomatosis, CT sensitivity was 62,5%, specificity – 81,3%, PPV – 90,9%, NPV – 41,9%, accuracy – 67,2%. While evaluating ascites, CT sensivity was – 86,5%, specificity – 88,9%, PPV – 91,4%, NPV – 82,8%, accuracy – 87,5%.

Conclusions: 1. High-grade tumors were diagnosed in late stages. 2. A higher CA–125 level in blood was

found in high – grade ovarian tumors. 3. Symptoms of the ovarian cancer spread were determined more frequent in high-grade tumors. Larger ovarian tumors typically were spread to the bladder and rectum. The frequency of peritoneal carcinomatosis was statistically dependent on histological types of tumors. Peritoneal carcinomatosis was frequently found in serous ovarian tumors. 4. It was found out that there are no reliable correlation of morphological changes in malignant tumors with their size, histological type, and grade of differentiation. 5. The results of lymph nodes and peritoneal carcinomatosis showed that CT had moderate sensivity, NPV, and accuracy, but it had high specificity. According to pathological lymph nodes, PPV was average, but high according to peritoneal carcinomatosis. The evaluation of ascites showed that CT sensivity, specificity, PPV, NPV, and accuracy were high.

PADĖKA

Esu nuoširdžiai dėkinga dr. Vaidai Atstupėnaitei už pagalbą, vertingus patarimus ir pastabas atliekant šį mokslinį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Baigiamasis mokslinis darbas atliktas gavus LSMU bioetikos centro leidimą (Nr. BEC–MF–156, 2015–12–21).

SANTRUMPOS

BRCA2 – genas, kuris kontroliuoja krūties ir kiaušidžių ląstelių augimo ribojimą CA–125 – karbohidratinis antigenas 125, specifinis kiaušidžių vėžio žymuo EFGDS – ezofagogastroduodenoskopija

ES – Europos Sąjunga

FIGO – Tarptautinės akušerių ir ginekologų federacijos komitetas FKS – fibrokolonoskopija

KT – kompiuterinė tomografija k/m – kontrastinė medžiaga

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto ligoninė Kauno klinikos m. – metai

MDK – multidisciplinine komisija

MRT – magnetinio rezonanso tomografija mts – metastazės

NPV – neigiama prognostinė reikšmė

PET–KT – pozitronų emisijos tomografija – kompiuterinė tomografija PI – pasikliautinas intervalas

proc. - procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija RMI – piktybiškumo rizikos indeksas sek. – sekundė

SN – standartinis nuokrypis

TLK–10–AM – sisteminis ligų sąrašas

TNM – viena pagrindinių sistemų, kuria aprašomas piktybinio naviko išplitimas ir nustatoma stadija TPV – teigiama prognostinė reikšmė

UG – ultragarsinis tyrimas V – vidurkis

SĄVOKOS

Chemoterapija – gydymas vaistais, toksiškai veikiančiais vėžio ląsteles, siekiant sunaikinti šias ląsteles arba sustabdyti, ar sulėtinti jų augimą.

Citoredukcinė operacija – tai didelių naviko židinių pašalinimo operacija, kuri susideda iš histerektomijos, salpingoovarektomijos, suprakolinės omentektomijos ir naviko metastazių pilvo bei dubens ertmėse, retroperitoniniame tarpe pašalinimo.

Neoadjuvantinis gydymas – pirminis naviko gydymas vaistais, atliekamas prieš numatomą operacinį gydymą.

Sisteminis gydymas – gydymas vaistais, skirtais paveikti ne vienos konkrečios srities, o viso kūno navikines ląsteles.

ĮVADAS

Kiaušidžių vėžys – viena dažniausiai diagnozuojamų onkoginekologinių ligų pasaulyje, užimančių penktą vietą pagal paplitimą tarp moterų piktybinių navikų. Bendras sergamumas kiaušidžių vėžiu Europos Sąjungos (ES) šalyse – 13/100 000 moterų, mirtingumas – 7/100 000 moterų. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų ligos atvejų. Nors sergamumas visoje ES yra panašus, tačiau mūsų šalyje skaičiuojama daugiausiai mirtimi pasibaigusių šios onkologinės ligos atvejų. Ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys dažniausiai neturi būdingų ligos simptomų, todėl diagnozuojamas jau išplitęs – III ir IV stadijose [1-3].

Ankstyva kiaušidžių vėžio diagnostika ir detalus naviko išplitimo įvertinimas vėlesnėse ligos stadijose yra aktuali tema onkoginekologijoje. Laiku nustačius ligą ir įvertinus jos išplitimą pasirenkama optimali gydymo taktika, nuo kurios priklauso ligos prognozė ir pacienčių gyvenimo kokybė. Savalaikė diagnostika taip pat išlieka svarbi ir vertinant atsaką į gydymą [1].

Kiaušidžių vėžys gali būti diagnozuojamas tik remiantis morfologinio tyrimo išvadomis. Kiaušidžių vėžio išplitimui vertinti naudojama FIGO ir TNM klinikinė klasifikacija. Dažniausiai ligos stadija patvirtinama atlikus chirurgines intervencijas, tačiau kai kuriais atvejais chirurginis stadijos nustatymas negali būti atliekamas, tuomet klinikinė ligos stadija nustatoma remiantis tik morfologinio, objektyvaus bei radiologinių tyrimų duomenimis. [1,33].

Kiaušidžių vėžio išplitimui naudojami įvairūs šiuolaikiniai diagnostikos metodai, tačiau KT išlieka pagrindiniu tyrimu, ne tik nustatant kiaušidžių vėžį, jo išplitimą, bet ir vertinant optimalios citoredukcijos galimybę bei atsaką į gydymą [51].

Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2014–2015 metais gydytų pacienčių ligos istorijų ir Radiologijos klinikoje atliktų pilvo ir dubens KT tyrimų duomenimis, bei šių duomenų retrospektyvine analize, siekėme nustatyti KT tyrimo reikšmę vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą. Nagrinėdami piktybinių navikų dydžio, histologinio tipo, diferenciacijos laipsnio, morfologinių pakitimų, ligos stadijos, pacienčių amžiaus, CA–125 vėžio žymens tarpusavio ryšį bei įvertindami diagnostinės vertės parametrų reikšmes, siekėme išanalizuoti KT tyrimo galimybes.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Nustatyti KT tyrimo reikšmę vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kiaušidžių piktybinių navikų dydžio, histologinio tipo, diferenciacijos laipsnio, ligos stadijos ir pacienčių amžiaus tarpusavio ryšį.

2. Įvertinti CA–125 vėžio žymens sąsajas su naviko dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu.

3. Įvertinti kiaušidžių vėžio išplitimo tarpusavio ryšį su navikų dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu.

4. Įvertinti kiaušidžių piktybinių navikų morfologinių pakitimų tarpusavio ryšį su jų dydžiu, histologiniu tipu ir diferenciacijos laipsniu.

5. Apskaičiuoti KT tyrimo jautrumą, specifiškumą, tikslumą, TPV ir NPV, vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kiaušidžių vėžio paplitimas

Kiaušidžių vėžys (ligos kodas pagal TLK–10–AM C56) – viena dažniausiai diagnozuojamų onkoginekologinių ligų, kurios metu susiformuoja piktybinis navikas kiaušidėse [1]. Pasaulyje kiaušidžių vėžys užima penktą vietą pagal paplitimą tarp moterų onkologinių ligų, Europoje – ketvirtą vietą, po krūties, gimdos kūno ir gimdos kaklelio vėžio [2]. Dažniausiai kiaušidžių vėžiu serga Europos ir Šiaurės Amerikos žemynuose gyvenančios moterys, tačiau žymiai mažesnis sergamumas stebimas Afrikoje bei Azijoje [1]. Vėžio registro duomenimis kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. 2012 metais buvo nustatyti 377 nauji ligos atvejai, 18,8 proc. – I stadijoje, 4,8 proc. – II stadijoje, 28,4 proc. – III stadijoje ir 35,0 proc. – IV stadijoje, o 13,0 proc. atvejų stadija liko nenurodyta [3]. Vidutiniškai šia liga mūsų šalyje suserga 16,2 iš 100000 moterų (Europoje – 13,1 iš 100000), o miršta 11,9 iš 100000 moterų (Europoje 7,6 iš 100000). Nors sergamumas visoje Europoje yra panašus, tačiau Lietuvoje, taip pat kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje užfiksuojama daugiausiai letališkai pasibaigusių šios onkologinės ligos atvejų [2]. Mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio tarp kitų piktybinių navikų 2012 metais Lietuvoje buvo 7,0 proc. 2007 metais susirgusiųjų kiaušidžių vėžiu vienerių metų reliatyvus išgyvenamumas siekė – 68,0 proc., tačiau penkerių metų buvo perpus mažesnis – 34,7 proc. [3].

1.2. Kiaušidžių vėžio etiologija

Tiriant kiaušidžių vėžio etiologiją buvo įvardinti pagrindiniai ligos rizikos veiksniai [4,5]. Nustatyta, kad susirgimų skaičius yra tiesiogiai proporcingas pacienčių amžiui. Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas 7 ir 8 gyvenimo dešimtmetyje, vidutinis pacienčių amžius – 63 metai. Daugiau kaip 70,0 proc. atvejų liga nustatoma jau pažengusiose stadijose [4,6,7]. Rizikos susirgti kiaušidžių vėžiu mažėjimas (nuo 30,0 iki 60,0 proc.) yra susijęs su nėštumais ir gimdymais jauname amžiuje (mažiau nei 25 metų), maitinimu krūtimi, kontraceptinių vaistų vartojimu, abipusiu kiaušintakių perrišimu ar histerektomija, salpingoovarektomija, ar kitomis vėžio riziką mažinančiomis operacijomis (kai yra nustatytos genų mutacijos, siejamos su kiaušidžių vėžiu) [1,7]. Priešingais atvejais, negimdymas, nėštumas ir gimdymas vyresniame amžiuje (daugiau nei 35 metų), pakaitinė hormonų terapija, ankstyvos menstruacijos ir vėlyva menopauzė, mažojo dubens uždegiminės ligos gali didinti riziką susirgti kiaušidžių vėžiu [1,8-10]. Taikoma ovuliacijos stimuliacija nevaisingumo gydymo tikslais taip pat yra siejama su didesne rizika susirgti piktybiniais kiaušidžių navikais [11-12]. Iki šiol nėra pakankamai

duomenų apie nutukimo ir kitų aplinkos veiksnių įtaką susirgti agresyviomis kiaušidžių vėžio formomis [13]. Šeimos onkoginekologinių ligų istorijos (pacienčių, turinčių pirmos – antros eilės giminaičių, sergančių kiaušidžių vėžiu), sąsajos su BRCA1 IR BRCA2 genotipais (paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas) ar šeiminiais Lynch sindromo (paveldimas polipozinis kolorektalinio vėžio sindromas) atvejais, yra susiję su anksti pasireiškiančiu kiaušidžių vėžiu [14-23]. Deja, tokios pacientės sudaro tik apie 15,0 proc. visų kiaušidžių vėžio atvejų [7,19,24,25]. Moterims, turinčioms didelę riziką sirgti kiaušidžių vėžiu (su BRCA1 ar BRCA2 mutacijomis) profilaktiškai atliekama abipusė salpingoovarektomija, susijusi su mažesne rizika sirgti ne tik kiaušidžių, bet ir krūtų, kiaušintakių bei pirminiu pilvaplėvės vėžiu [19-23].

1.3. Kiaušidžių vėžio patomorfologija

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), remdamasi histogenetiniais principais, kiaušidžių navikus, pagal jų audinio kilmę, skirsto į paviršinius epitelinius navikus (65 proc.), germinogeninių ląstelių (15 proc.), mezenchiminių ląstelių – lytinės drūžės ir stromos navikus (10 proc.), metastatinius (5 proc.) bei mišrius navikus (5 proc.). Epiteliniai navikai, kurie sudaro didžiausią diagnozuojamų piktybinių kiaušidžių navikų dalį, taip pat dar yra skirstomi į šiuos histologinius tipus: serozinius, mucininius, endometrioidinius, šviesių ląstelių, Brenerio, karcinosarkomas, mišrius, nediferencijuotas karcinomas ir kitus [26]. Dažniausiai apie 70 proc. visų epitelinių navikų yra serozinio tipo [4]. Kiaušidžių karcinomos, remiantis molekuline biologija, yra skirstomos į du tipus: I ir II tipo. I tipo kiaušidžių karcinomoms būdinga laipsniška ląstelių mutacija bei lėtas augimas, II tipo karcinomos yra genetiškai nestabilios, greitai metastazuojančios. Įvairių tyrimų duomenimis, serozinės karcinomos gali būti klasifikuojamos į

žemo laipsnio (dažniausiai 1 laipsnio) arba aukštos laipsnio (2 arba 3 laipsnio) karcinomas [27-30]. Kiaušidžių karcinomos skiriasi nuo kitų metastazuojančių navikų tuo, kad navikinės ląstelės pirmiausia išplinta pilvaplėvės ertmėje ir joms būdinga paviršinė infiltracija. Kiaušidžių vėžio pagrindinės susidarymo vietos: kiaušidžių paviršius, kiaušintakiai bei pilvaplėvės mezotelinis sluoksnis. Aukštą mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio galima paaiškinti tuo, kad daugumai (75 proc.) pacienčių liga pasireiškia tik vėlyvosiose stadijose, kai navikas plačiai infiltruoja pilvaplėvės ertmę. Kiaušidžių vėžys gali plisti tiesiogiai kontaktiniu būdu į šalia esančius organus (gimdą, kiaušintakius, šlapimo pūslę, storąją žarną), ar vėžinėms ląstelėms atsiskyrus nuo pirminio naviko ir patekus į pilvaplėvės skystį bei plačiai pasklidus po pilvaplėvės ertmę. Skirtingai nuo kitų navikų, kiaušidžių vėžys retai plinta kraujagyslėmis, tačiau metastazių gali atsirasti ir dubens ir/ar paraaortiniuose limfmazgiuose [31-32].

1.4. Kiaušidžių vėžio klinikinė klasifikacija

Kiaušidžių vėžys gali būti diagnozuojamas tik remiantis morfologinio tyrimo išvadomis. Dažniausiai ligos stadija patvirtinama atlikus chirurgines intervencijas (laparotomiją ar laparaskopiją). Kai kuriais atvejais chirurginis stadijos nustatymas negali būti atliekamas, tuomet klinikinė ligos stadija nustatoma remiantis morfologinio, radiologinių bei objektyvaus tyrimų duomenimis. 2014 metais Tarptautinės akušerių ir ginekologų federacijos – FIGO komitetas pristatė naują kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminio pilvaplėvės vėžio klasifikaciją (1 lentelė) [1]. FIGO klasifikacija neapima tyrimo metodikų, tačiau komitetas skatina naudoti įvairias diagnostikos priemones, kurios padėtų įvertinti kiaušidžių vėžio prognozės veiksnius: pirminio naviko dydį, plitimą į gretimus organus, limfmazgių metastazes bei tolimąsias metastazes. Kiaušidžių vėžio išplitimui vertinti naudojama ir TNM klinikinė klasifikacija (2 lentelė) [1,33].

1 lentelė. FIGO kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminio pilvaplėvės vėžio klasifikacija (FIGO Ginekologinės onkologijos komitetas, 2014) [1]

FIGO stadijos TNM Naviko išplitimas

I T1 Navikas vienoje ar abiejose kiaušidėse ar kiaušintakiuose.

IA T1a Navikas vienoje kiaušidėje ar kiaušintakyje; kapsulė nepažeista, ant kiaušidės ar kiaušintakio paviršiaus naviko nėra; ascite ir pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląstelių nėra.

IB T1b Navikas abiejose kiaušidėse (kapsulė nepažeista) ar kiaušintakyje, ant kiaušidės ar kiaušintakio paviršiaus naviko nėra; ascite ir pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląstelių nėra.

IC Navikas vienoje ar abiejose kiaušidėse, ar kiaušintakiuose ir bet kuris radinys. IC1 T1c1 Naviko kapsulės plyšimas operacijos metu.

IC2 T1c2 Naviko kapsulės plyšimas iki operacijos, navikas ant kiaušidės ar kiaušintakio paviršiaus.

IC3 T1c3 Yra piktybinių ląstelių ascite ar pilvaplėvės nuoplovose.

II T2 Navikas apėmęs abi kiaušides ar kiaušintakius ir išplitęs į dubenį ar yra pirminis pilvaplėvės vėžys.

IIA T2a Naviko plitimas ar implantai gimdoje ar/ir kiaušintakiuose ar/ir kiaušidėse. IIB T2b Navikas išplitęs į kitus dubens intraperitoninius audinius.

III T1/T2–N1 Navikas vienoje ar abiejose kiaušidėse ar kiaušintakiuose ar yra pirminis pilvaplėvės vėžys bei citologiškai ar histologiškai patvirtintų metastazių pilvaplėvėje, už dubens ribų ir/ar yra metastazių retroperitoniniuose limfmazgiuose

IIIA Yra metastazių retroperitoniniuose limfmazgiuose ir ± mikroskopinių metastazių už dubens ribų.

IIIA1 IIIA1(i) IIIA1(ii)

Yra metastazių tik retroperitoniniuose limfmazgiuose. Metastazės < 10 mm, didžiausias diametras.

Metastazės > 10 mm.

IIIA2 T3a2N0/N1 Yra mikroskopinių metastazių pilvaplėvėje, už dubens ribų ± metastazių retroperitoniniuose limfmazgiuose.

IIIB T3bN0/N1 Yra makroskopinių metastazių pilvaplėvėje, už dubens ribų < 2 cm dydžio ± metastazių retroperitoniniuose limfmazgiuose.

IIIC T3cN0/N1 Yra makroskopinių metastazių pilvaplėvėje už dubens ribų > 2 cm dydžio ± metastazių retroperitoniniuose limfmazgiuose

IV Bet koks T ir

N, M1

Yra tolimųjų metastazių (išskyrus metastazes pilvaplėvėje).

IVA Citologiškai patvirtintos naviko ląstelės pleuros skystyje.

IVB Parenchiminės metastazės pilvo ertmės organuose, ar metastazės organuose už pilvaplėvės ertmės ribų (taip pat ingvinaliniuose limfmazgiuose ir limfmazgiuose už pilvo ertmės ribų).

2 lentelė. TNM klinikinė klasifikacija (UICC, 7 leidimas, 2010)[1]

TNM kategorijos

FIGO

stadijos Naviko išplitimas

Tx Pirminio naviko neįmanoma įvertinti.

T0 Pirminio naviko nėra.

T1 I Navikas vienoje ar abiejose kiaušidėse.

T1a IA Navikas vienoje kiaušidėje; kapsulė nepažeista, ant kiaušidės paviršiaus naviko nėra; ascite ir pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląstelių nėra.

T1b IIB Navikas abiejose kiaušidėse; kapsulė nepažeista, ant kiaušidės paviršiaus naviko nėra; ascite ir pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląstelių nėra.

T1c IIIC Navikas vienoje ar abiejose kiaušidėse, yra bent vienas iš šių pažeidimų: pažeista kapsulė, navikas ant kiaušidės paviršiaus, yra piktybinių ląstelių ascite ar pilvaplevės nuoplovose.

T2 II Navikas apėmęs vieną ar abi kiaušides ir yra plitimas dubenyje.

T2a IIA Navikas išplitęs ir/arba įaugęs į gimdą ir/arba kiaušintakį (-ius); ascite ar pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląstelių nėra.

T2b IIB Navikas išplitęs į kitus dubens audinius; ascite ar pilvaplėvės nuoplovose piktybinių ląsteliu nėra.

T2c IIC Navikas išplitęs dubenyje ir yra piktybinių ląstelių ascite ar pilvaplėvės nuoplovose.

metastazės pilvaplėvėje už dubens ribų ir/arba yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose.

T3a IIIA Yra mikroskopinių metastazių pilvaplėvėje, už dubens ribų (nėra makroskopinių naviko židinių).

T3b IIIB Yra makroskopinių – iki 2 cm dydžio - metastazių pilvaplėvėje už dubens ribų.

T3c IIIC Yra didesnių kaip 2 cm metastazių pilvaplėvėje už dubens ribų, ir/arba yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose.

M1 IV Yra tolimųjų metastazių (išskyrus metastazes pilvaplėvėje).

Plačiai naudojama ir patologinė pTNM klasifikacija. Šioje klasifikacijoje kategorijos T ir N atitinka pT, pN kategorijas. pN0 nustatoma, kai po sritinių limfmazgių pašalinimo ištyrus 6 ar daugiau sritinių limfmazgių, histologiškai juose nėra metastazių. Jei metastazių limfmazgiuose nėra nustatoma, tačiau histologinio tyrimo metu ištirtų limfmazgių skaičius nėra aiškus, tokiu atveju priskiriama pNx kategorijai (FIGO klasifikacijoje pateikiama kaip Nx). Tolimosios metastazės vertinamos kaip pM1, kai patvirtinamos ištyrus morfologiškai. pM0 ir pMx kategorijų šioje klasifikacijoje nėra [1].

1.5. Kiaušidžių vėžio diagnostika klinikiniais ir instrumentiniais tyrimo metodais

Kiaušidžių vėžio diagnozei nustatyti būtina išsamiai surinkti pacientės ligos anamnezės bei gyvenimo anamnezės duomenis, įvertinti genetinę riziką (jei yra indikacijų, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus), atlikti pilvo ir periferinių limfmazgių apžiūrą bei palpaciją. Taip pat privaloma atlikti bimanualinį rektovaginalinį tyrimą, bendrąjį ir biocheminį kraujo tyrimus, ištirti naviko žymens CA–125 kiekį kraujyje. Iš radiologinių tyrimų kiaušidžių vėžio išplitimui vertinti dažniausiai atliekami pilvo ir dubens organų ultragarsinis (UG), kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) bei krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas arba KT. Esant indikacijoms gali būti atliekami ir papildomi tyrimai – kaulų scintigrafija, PET–KT skenavimas, fibrokolonoskopija (FKS), ezofagogastroduodenoskopija (EFGDS), inkstų scintigrafija, cistoskopija bei vėžio žymenų tyrimai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją [1,34-36].

1.6. Kiaušidžių vėžio klinika

Pirmiausia kiaušidžių vėžio diagnozė įtariama vertinant klinikinius ligos simptomus. Kiaušidžių vėžio simptomai yra nespecifiniai. Įprastai pirmieji požymiai atsiranda esant jau išplitusiam navikui, tačiau jų galima pastebėti ir ankstyvosiose ligos stadijose. Svarbu atkreipti dėmesį ir į simptomų trukmę. Klinikiniai požymiai, susiję su kiaušidžių vėžiu, dažnai būna atsiradę neseniai ir kartojasi daugiau kaip 12 dienų per mėnesį. Būdingiausi simptomai yra susiję su virškinimo sistemos patologijomis – pilnumo jausmas, pilvo pūtimas bei apimties padidėjimas, dispepsijos reiškiniai, tuštinimosi sutrikimai, svorio kritimas. Pacientės gali skųstis skausmu pilvo ar dubens srityse, menstruacijų, šlapinimosi sutrikimais, pilvo apimties padidėjimu dėl atsiradusio ascito, taip pat dusuliu. Neretai navikai gali būti palpuojami pilvo ertmėje ir/ar dubens srityje [1,34-36].

1.7. CA-125 vėžio žymens svarba diagnozuojant kiaušidžių vėžį

Vienas dažniausiai atliekamų naviko žymenų tyrimų įtariant kiaušidžių vėžį yra CA–125, kurio norma svyruoja nuo 0 iki 35 vienetų/ml (0–35 kU/L). Šis karbohidratinis antigenas plačiai naudojamas kaip kiaušidžių vėžio laboratorinis rodiklis, tačiau turintis trūkumų. Nustatant tik CA–125 kiekį kraujyje, tyrimas pasižymi nedideliu jautrumu (ypač ankstyvosiose ligos stadijose), bei santykinai žemu specifiškumu. Įvairių tyrimų duomenimis CA–125 specifiškumas siekia 78 proc., jautrumas I stadijoje svyruoja 25–75 proc., II stadijoje – 61–96 proc. Buvo nustatyta, kad pacienčių, tirtų prieš ir po menopauzės, CA–125 reikšmės skiriasi. Po menopauzės jautrumas siekė 69–87 proc., specifiškumas – 81– 93 proc., prieš menopauzę jautrumas buvo 50–74 proc., o specifiškumas – 69–78 proc. [37-39]. Mažesnis tyrimo specifiškumas moterims prieš menopauzę siejamas su kitų patologijų buvimu, kurių metu gali pakisti šio žymens kiekis. CA–125 gali padidėti sergant ne tik kiaušidžių, bet ir gimdos kaklelio, krūtų, storosios žarnos ir plaučių vėžiu, taip pat nepiktybiniais lytinių organų navikais, endometrioze, krūtų ligomis, kepenų ciroze, pankreatitu. CA–125 padidėjimas stebimas ir nėštumo bei mėnesinių metu. CA– 125 svarbus ne tik diagnozuojant kiaušidžių vėžį, bet ir vertinant atsaką į gydymą. Dažnai CA–125

naudojamas kaip vienas žymuo, kuris padeda įtarti kiaušidžių vėžį, tačiau gali būti naudojamas ir su kitais vėžio žymenimis ar tyrimais (pvz. UG, MRT, KT) [40-41].

1.8. UG tyrimo reikšmė diagnozuojant kiaušidžių vėžį

UG tyrimas įprastai naudojamas pradiniam navikui vertinti [42]. UG svarbus nustatant ne tik kiaušidžių pažeidimus, patvirtinant patologinių masių buvimą, jų kilmę, bet ir vertinant gerybinių bei piktybinių navikų tikimybę [43]. UG diagnostika tampa sudėtingesne moterims po menopauzės dėl gana mažo kiaušidžių dydžio (<2x2 cm), jų padėties giliai dubenyje ir sunkumų nustatant esančias struktūras (pvz. cistas) [44]. Apie kiaušidžių naviko tikimybę galima spręsti esant kiaušidžių tūriui didesniam nei 20 cm3 premenopauzėje ir didesniam nei 10 cm3 pomenopauzėje [45]. Piktybiškumo rizika esant mažesnei nei 5 cm skersmens vienpusei cistai yra nedidelė – mažiau nei 1 proc. moterims iki menopauzės ir mažiau nei 1,6 proc. moterims po menopauzės [46]. Morfologiniai požymiai, kurie leidžia įtarti kiaušidžių piktybinį naviką tiriant UG yra netolygi ar daugiakamerinė cistinė masė, nevienodi solidiniai komponentai, cistos sienelėje esančios speninės struktūros, suintensyvėjusi kraujotaka tiriant doplerometriniu tyrimu. Taip pat gali būti randami išplitusio kiaušidžių vėžio požymiai – ascitas, pilvaplėvės karcinomatozė, inkstų hidronefrozė ir kiti metastazavimo požymiai. Solidiniai komponentai ir papilinės struktūros, esančios kiaušidės cistoje yra svarbiausi piktybiškumo požymiai tiriant UG [47-49]. Jungtinėje Karalystėje atliktame Menon U. ir bendraautorių tyrime buvo nustatytas UG jautrumas, specifiškumas ir teigiama prognostinė vertė (TPV) diagnozuojant pirminius kiaušidžių navikus, kai atliekamas vien tik transvaginalis tyrimas ir kai papildomai nustatomas vėžio žymens CA–125 kiekis kraujyje. Rezultatai parodė, kad atliekant tik transvaginalį UG jautrumas siekia 84,9 proc., specifiškumas – 98,2 proc., TPV – 5,3 proc. Didesnės diagnostinės vertės parametrų reikšmės gautos atliekant UG kartu su CA–125 žymens nustatymu. Šio tyrimo jautrumas buvo 89,4 proc., specifiškumas – 99,8 proc., TPV – 43,3 proc. [50]. Pastaruoju metu plačiai taikomas RMI – piktybiškumo rizikos indeksas, kuris padeda vertinti kiaušidžių vėžio riziką prieš operaciją bei numatyti tolimesnį tyrimų ir gydymo planą (3 lentelė). Naviko žymens CA–125, kuris naudojamas formulėje skaičiuojant RMI indeksą, kiekis gali svyruoti nuo 0 iki kelių šimtų ar net tūkstančių vienetų. U taškų rezultatas – svarbiausias rodiklis formulėje, skaičiuojamas remiantis šiais UG tyrimo metu aptinkamais radiniais: daugiakamerinė cista, solidiniai komponentai, bilateraliniai kiaušidžių pažeidimai, metastazės ir ascitas. Vertinant M taškus, pacientės yra skirstomos į dvi grupes: pacientes premenopauzėje – tai moterys, kurioms nėra menopauzės, ir pacientes pomenopauzėje – tai moterys, kurioms menstruacijų nėra ilgiau nei 1 metus, ar vyresnės nei 50 metų pacientės, kurioms buvo atlikta histerektomija. Šio piktybiškumo rizikos indekso jautrumas siekia 85,0 proc., o specifiškumas – 97,0 proc. [43].

3 lentelė. Piktybiškumo rizikos indeksas (angl. Risk of Malignancy Index - RMI) [43]

Taškai Apibūdinimas

U taškai Piktybinių požymių skaičius tiriant UG

0 Nėra piktybiškumo požymių

1 1 piktybiškumo požymis

3 ≥ 2 piktybiškumo požymiai

M taškai Pacientės būklė menopauzės atžvilgiu

1 Premenopauzė

3 Pomenopauzė

RMI Apskaičiuojama pagal formulę RMI = U×M×CA–125

>200 Didelė rizika

Rekomenduojama atlikti KT ir ginekologo – onkologo konsultacija.

25–200 Vidutinė rizika

Rekomenduojama atlikti MRT.

<25 Maža rizika

Rekomenduojama iš naujo įvertinti klinikinius požymius. MRT indikuotina atlikti, jei UG tyrimo duomenys yra abejotini.

1.9. MRT galimybės vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą

MRT būdinga aukštesnė skiriamoji geba lyginant su KT ir UG tyrimais. Dažnai kartu naudojami MRT ir UG tyrimai pasižymi dideliu jautrumu (atitinkamai 97,0 proc. ir 100,0 proc.), tačiau MRT tyrimas yra specifiškesnis (84,0 proc.) bei tikslesnis (89,0 proc.), nei UG tyrimas (atitinkamai specifiškumas – 40,0 proc., jautrumas – 64,0 proc.). Norint nustatyti kiaušidžių vėžį MRT tyrimas turi būti atliekamas bent dviejose statmenose plokštumose, T1W ir T2W režimais. Mažas aukštos raiškos vaizdų apžvalgos laukas padeda įvertinti smulkias piktybiniams navikams būdingas struktūras – papilines išaugas, mazgelius, pertvarų storį. Kontrastinė medžiaga T1W režime, naudojant riebalinio audinio supresiją, paryškina navikinius mazgelius, pertvaras, pagerėja riebalinių ir hemoraginių masių diferenciacija, lengviau randamos pilvaplėvėje ir taukinėje esančios metastazės [51-57]. Pagrindiniai požymiai, leidžiantys įtarti kiaušidžių vėžį MRT vaizduose – pirminį naviką sudarančios solidinės masės, solidinės/cistinės masės, jose esančios papilinės vegetacijos bei storos pertvaros. Taip pat svarbūs antriniai požymiai, rodantys naviko išplitimą – pilvaplėvės, pasaito ir taukinės pažeidimai, dubens šoninės sienos navikinė infiltracija bei limfadenopatija. Labiausiai galimą piktybiškumą MRT vaizduose rodo šie požymiai – naviko diametras didesnis nei 6 cm, matomos vegetacijos, nekrozė solidiniame komponente ir ascitas [58-59]. Vis dėlto, dėl geresnio prieinamumo ir greito atlikimo KT yra žymiai dažniau naudojama nei MRT, vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą. Išplitimo požymiai KT ir MRT vaizduose yra gana panašūs. Atlikus tiek MRT, tiek KT tyrimus, gautuose vaizduose galima nustatyti naviko metastazavimo požymius daugelyje dubens

ir pilvo organų – plonojoje ir storojoje žarnose, šlapimo sistemos organuose, pilvaplėvėje, pasaite, kepenyse bei limfmazgiuose. Naviko metastazių nustatymo galimybė pilvaplėvės ertmėje priklauso nuo jų dydžio, lokalizacijos ir ascito dydžio, kuris tik pagerina sąlygas jas aptikti. Pilvaplėvės karcinomatozė geriausiai matoma dešiniajame podiafragminiame tarpe, didžiojoje taukinėje ir Douglas ertmėje. MRT ir KT pasižymi panašiu jautrumu nustatant peritonines metastazes, didesnes nei 1 cm skersmens, tačiau KT geriau matoma navikinė infiltracija ir kalcinatai. MRT tyrimu naudojant kontrastines medžiagas galima lengviau nustatyti peritonines metastazes, derinant T1W ir T2W režimus tiksliau įvertinti kiaušidžių vėžio plitimą į gretimus organus – šlapimo pūslę tiesiąją žarną ar gimdą [60,62].

1.10 KT tyrimo reikšmė vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą

Nors MRT tyrimas pasižymi panašiu tikslumu, kaip ir KT tyrimas, vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą, šiuo metu kasdieninėje praktikoje naudojamas santykinai retai. KT išlieka pagrindiniu tyrimo metodu, ne tik nustatant kiaušidžių vėžį, jo išplitimą, bet ir vertinant optimalaus citoredukcinio chirurginio gydymo galimybę bei atsaką į gydymą [51]. Atlikus pilvo ir dubens srities KT, pacientes galima suskirstyti į dvi grupes: pacientes, kurioms reikia pirminės citoredukcinės operacijos ir pacientes, kurioms prieš operacinį gydymą turi būti taikoma neoadjuvantinė chemoterapija [63]. Išplitęs navikas paprastai matomas kaip cistinis darinys su storomis sienelėmis, pertvaromis ir papilinėmis struktūromis, kurios išryškėja panaudojus kontrastinę medžiagą. Tikimybę diagnozuoti piktybinį navikinį procesą didina aptinkamos metastazės dubens organuose, pilvaplėvės karcinomatozė, limfadenopatija bei ascitas [64]. Šie požymiai būdingi ne tik kiaušidžių vėžiui, bet ir storosios žarnos, skrandžio, kasos navikų metastazėms kiaušidėse. Kadangi kiaušidžių vėžys yra gydomas atliekant citoredukcinę operaciją, itin svarbu diferencijuoti nuo kitų panašius požymius turinčių navikų, kuriems chirurginis gydymas nėra taikomas. Jei KT tyrimo metu nustatomas naviko plitimas tik į diafragmą ar storosios žarnos pasaitą, tai leidžia prognozuoti, kad citoredukcinė operacija bus optimali. Blogesnių chirurginio gydymo rezultatų tikimasi nustačius naviko išplitimą į suprarenalinius paraaortinius limfmazgius, taukinę, dubens sieną bei aptikus

hidronefrozę [65]. KT galima prognozuoti optimalią citoredukciją esant 79,0 proc. jautrumui ir 75,0 proc. specifiškumui. Deja, šio tyrimo tikslumas labai skiriasi tarp skirtingų gydymo įstaigų. Tikėtina, kad šis neatitikimas gali būti dėl skirtingų citoredukcinės operacijos apibrėžimų bei atsiradusių operacinės technikos pokyčių [66]. Bezirgcioglu I. ir bendraautorių atliktame tyrime KT metodo jautrumas nustatant ligos stadiją – 81,0 proc., specifiškumas – 77,0 proc. KT tyrimo jautrumas ir specifiškumas nustatant pilvaplėvės karcinomatozę, atitinkamai – 57 proc. ir 87 proc., nustatant plitimą į taukinę – 68,0 proc. ir

95,0 proc., ascitą – 25,0 proc. ir 84,0 proc., kepenų metastazes – 50,0 proc. ir 91,0 proc., plitimą į žarnas – 47,0 proc. ir 95,0 proc. [67].

1.11. Kiaušidžių vėžio gydymas

Pagal šiuo metu Lietuvoje patvirtintas kiaušidžių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijas pirminio naviko gydymui taikomas chirurginis stadijos nustatymas ir citoredukcinė operacija bei adjuvantinis chemoterapinis gydymas. Chirurginis gydymas atliekamas taikant laparotominę ar laparoskopinę operaciją.Citoredukcijos efektyvumas nustatomas atsižvelgiant į operacijos metu pašalintų naviko pažeistų audinių kiekį: R0 – optimali citoredukcija (nėra makroskopinių naviko pažeistų audinių, pašalinami visi matomi navikiniai židiniai), R1 – suboptimali citoredukcija (lieka iki 1 cm skersmens naviko pažeistų audinių), R2 – neoptimali citoredukcija (lieka didesnių nei 1 cm pažeistų naviko audinių).

Kai kuriais atvejais, esant kiaušidžių vėžio išplitimui, gretutiniams susirgimams ar būklėms optimaliai atlikti citoredukcijos negalima, tuomet gydymas gali būti pradedamas 3–6 ciklų neoadjuvantine chemoterapija, po kurios sprendžiama dėl citoredukcinės operacijos atlikimo ir sisteminio gydymo taikymo [1]. Ligos atkryčių metu gali būti atliekama citoredukcinė operacija kartu taikant sisteminį medikamentinį gydymą, arba taikomas vien tik sisteminis medikamentinis gydymas. Kiekvienu atveju siekiant geriausių rezultatų, gydymo taktika taikoma individualiai, papildomi tyrimai, gydymo metodų eiliškumas aptariamas multidisciplininio gydytojų konsiliumo metu, kuriame dalyvauja skirtingų sričių specialistai – gydytojas akušeris – ginekologas (onkologas), onkologas – chemoterapeutas, onkologas – radioterapeutas bei gydytojas radiologas [1,63,66].

1.12. Ligos eigos vertinimas

Lietuvoje po taikyto gydymo pacientės būklę vertina gydytojas akušeris – ginekologas ir gydytojas onkologas – chemoterapeutas. Pirmuosius du metus pacientės turi būti tikrinamos kas 3 mėnesius, 3–5 metais – kas pusę metų, vėliau tik kartą per metus. Kiekvieno būklės vertinimo metu rekomenduojama nustatyti vėžio žymens CA–125 kiekį kraujyje, atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, rektovagininį tyrimą, pilvo ir dubens organų UG, krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, esant indikacijoms – KT, MRT, PET–KT. Esant ligos progresavimui ar atkryčiui, dėl pacientės gydymo taktikos sprendžia multidisciplininis gydytojų konsiliumas, nuo kurio sprendimo priklauso, ar bus taikomas chirurginis, chemoterapinis ar palaikomasis gydymas [1].

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuotos 64 pacienčių ligos istorijos ir KT vaizdai, kurioms 2014–2015 metais pirmą kartą įtarus kiaušidžių vėžį, LSMUL KK Radiologijos klinikoje buvo atliktas pilvo ir dubens KT tyrimas bei Akušerijos ir ginekologijos klinikoje taikytas operacinis gydymas ir histologiškai patvirtinta kiaušidžių vėžio diagnozė.

Informacija apie pacientes, kurioms 2014–2015 metais buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys, gauta iš LSMUL KK Medicininės statistikos tarnybos, pagal TLK–10–AM sisteminio ligų sąrašo kodą C56.

Gautos ligos istorijos buvo analizuojamos pagal iškeltus tikslus bei uždavinius. Iš ligos istorijų buvo surinkti duomenys apie pacienčių amžių, naviko žymens CA–125 kiekį kraujyje, histologinio tyrimo išvadas bei rezultatus, nustatytas TNM ir FIGO ligos stadijas bei operacijos metu aptiktus papildomus kiaušidžių vėžio radinius (ascitą, pilvaplėvės karcinomatozę, limfmazgių metastazes).

Taip pat retrospektyviai buvo vertinami pilvo ir dubens organų KT vaizdai. Analizuojant KT tyrimo vaizdus buvo vertinamas pirminio naviko dydis, morfologiniai požymiai (navikų lokalizacija – vienoje/abiejose kiaušidėse, vyraujantis naviko komponentas, pertvarų storis, centrinė nekrozė, kalcinatai (1.A pav., 1.B pav.), taip pat vertinti papildomi radiniai, rodantys naviko išplitimą (ascitas (4 pav.), dubens ir pilvo limfmazgių metastazės (3 pav.), kepenų metastazės (5 pav.), pilvaplėvės karcinomatozė (2 pav., 3 pav.), naviko plitimas į šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną). KT tyrimo rezultatai buvo lyginami su histologinio tyrimo išvadomis bei operacijos metu aptiktais radiniais.

Pilvo ir dubens KT tyrimai buvo atlikti daugiasluoksniais kompiuteriniais tomografais ,,GE Light Speed VCT 64’’ arba ,,Toshiba Aquilion One 320’’, pacientei gulint ant nugaros, iškėlus rankas virš galvos. Kraniokaudaline kryptimi buvo atliktas natyvinis ir kontrastinis skenavimai naudojant nejoninius intraveninius kontrastinius preparatus. Automatiniu švirkštu į periferinę veną buvo sušvirkščiama 100– 120 ml kontrastinės medžiagos 3,0 ml/s greičiu. KT skenavimai atlikti praėjus 30 sek. ir 55 sek. po kontrastinės medžiagos injekcijos. KT tyrimų vertinimas ir matavimai atlikti vaizdų archyvavimo, perdavimo ir analizavimo programa ,,Cedara I – Reach 4.4‘‘.

Duomenys susisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft Ofice Excel 2007 ir SPSS 22.0 paketą. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo – p<0,05. Kiekybiniai kintamieji pateikti vidurkio ir standartinio nuokrypio išraiška. Kokybiniai kintamieji – absoliutaus kiekio ir procentine išraiška. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus.

KT tyrimo vertinimui buvo apskaičiuotas tyrimo metodo jautrumas, specifiškumas, TPV ir NPV, tikslumas [68].

4 lentelė. Diagnostinės vertės parametrų skaičiavimo schema [68]

Tyrimo metodo jautrumas – rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą bei tikimybę, kad sergančiojo tyrimo duomenys patvirtina ligą. Tai santykis tarp pacientų, kuriems liga nustatyta tam tikru tyrimo metodu, ir visų pacientų, kuriems liga patvirtinta etaloniniu testu. Tyrimo metodo jautrumas apskaičiuojamas pagal formulę:

Jautrumas (proc.) = a/(a+c)×100 a – teisingai teigiami atvejai, c – klaidingai neigiami atvejai.

Tyrimo metodo specifiškumas – rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą ir tikimybę, kad sveiko žmogaus tyrimo duomenys patvirtina, kad jis tikrai sveikas. Tai santykis tarp pacientų, kuriems liga nenustatyta tam tikru tyrimo metodu, ir visų pacientų, kuriems liga nenustatyta etaloniniu testu. Tyrimo specifiškumas apskaičiuojamas pagal formulę:

Specifiškumas (proc.) = d/(b+d )×100 b – klaidingai teigiami atvejai, d – teisingai neigiami atvejai.

TPV – tikimybė, kad žmogus serga, jei diagnostikos metodu nustatyta liga. Tai yra sergančių asmenų, kuriems tyrimo metodu, nustatyta liga, ir visų tirtų asmenų, kuriems tyrimo metodu nustatyta liga, santykis. Ši tikimybė apskaičiuojama pagal formulę:

TPV (proc.) = a/(a+b)×100

Testai Etaloninis testas teigiamas Etaloninis testas neigiamas

Tyrimo rezultatas teigiamas a b

NPV – tikimybė, kad žmogus yra sveikas, jeigu diagnostikos metodu liga nenustatyta. Tai sveikų asmenų, kuriems tyrimo metodu liga nenustatyta, ir visų tirtų asmenų, kuriems tyrimo metodu liga nenustatyta, santykis. Ši tikimybė apskaičiuojama pagal formulę:

NPV (proc.) = d/(c+d )×100

Tyrimo metodo tikslumas – teisingų diagnostinių testų (teisingai teigiamų ir teisingai neigiamų) ir visų diagnostinių testų santykis. Tikslumas apskačiuojamas pagal formulę:

3. REZULTATAI

3.1.Tyrime dalyvavusių pacienčių charakteristika

Tiriamųjų grupę sudarė (n=64) pacientės, kurioms 2014–2015 metais pirmą kartą įtarus kiaušidžių vėžį, LSMUL KK Radiologijos klinikoje atliktas pilvo ir dubens KT tyrimas bei Akušerijos ir ginekologijos klinikoje taikytas operacinis gydymas ir histologiškai patvirtinta kiaušidžių vėžio diagnozė. Šios grupės pacienčių amžius svyravo nuo 29 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 60,06 ± 14,95 metų. Dažniausiai kiaušidžių vėžys buvo diagnozuojamas 41–60 metų amžiaus pacientėms (6 pav.).

6 29 22 7 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 20 - 40 m. 41 - 60 m. 61 - 80 m. > 80 m. At vej ų sk aičius Pacienčių amžius _{V = 60, 06 SN =14,95; n =64}

6 pav. Pacienčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

3.2. Kiaušidžių vėžio pasiskirstymas pagal navikų histologinį tipą, diferenciacijos laipsnį, FIGO stadiją ir dydį

Pagal histologinį tipą daugiausiai nustatyta serozinių navikų – 37 (57,7 proc.), kiek mažiau rasta endometrioidinių navikų – 13 (20,3 proc.). Taip pat santykinai nedaug diagnozuota mucininių – 4 (6,3 proc.), šviesių ląstelių – 3 (4,7 proc.), nediferencijuotų karcinomų – 2 (3,1 proc.) bei mišrių – 2 (3,1 proc.) kiaušidžių vėžio tipų, o germinogeninių ląstelių, lytinės drūžės – stromos bei pereinamojo epitelio navikų buvo aptikta tik po vieną atvejį (1,6 proc.) (5 lentelė).

5 lentelė. Navikų pasiskirtymas pagal histologinį tipą

Naviko histologinis tipas Atvejų skaičius

n proc. Endometrioidinis 13 20,3 Germinogeninių ląstelių 1 1,6 Lytinės drūžės – stromos 1 1,6 Mišrus 2 3,1 Mucininis 4 6,3 Nediferencijuota karcinoma 2 3,1 Pereinamojo epitelio 1 1,6 Serozinis 37 57,7 Šviesių ląstelių 3 4,7 Iš viso 64 100

Pagal diferenciacijos laipsnį daugiausia nustatyta G3 diferenciacijos laipsnio navikų – 41 (64,1 proc.). Santykinai mažiau diagnozuota G1 ir G2 (atitinkamai – 16 (25,0 proc.) ir 7 (10,9 proc.)) diferenciacijos laipsnį turinčių navikų (6 lentelė).

6 lentelė. Navikų pasiskirstymas pagal diferenciacijos laipsnį

Naviko diferenciacijos laipsnis (G) Atvejų skaičius

n proc.

G1 16 25,0

G2 7 10,9

G3 41 64,1

Iš viso 64 100

Pagal FIGO stadiją dažniausiai kiaušidžių vėžys buvo diagnozuojamas IIIC stadijoje – 27 (42,2 proc.), kiek mažiau nustatyta IVA – 10 (15,6 proc.), IA – 8 (12,5 proc.) ir IC – 7 (10,9 proc.) stadijose. Tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vieno kiaušidžių vėžio atvejo IB, IIA ir IIIA ligos stadijose (7 lentelė).

7 lentelė. Navikų pasiskirtymas pagal FIGO stadiją

Stadija Atvejų skaičius

n proc. I IA 8 12,5 IC 7 10,9 II IIB 4 6,3 IIC 2 3,1 III IIIB 3 4,7 IIIC 27 42,2 IV IVA 10 15,6 IVB 3 4,7 Iš viso 64 100

Tyrimo metu buvo nustatytas vidutinis navikų dydis – 11,93 ± 5,0 cm. Nors visose dydžių grupėse atvejų skaičius santykinai panašus, tačiau daugiausiai buvo nustatyta navikų, kurių dydis siekė daugiau nei 15 cm (7 pav.).

7 pav. Navikų pasiskirstymas pagal dydį

3.3. Kiaušidžių piktybinių navikų histologinio tipo, diferenciacijos laipsnio, ligos stadijos ir pacienčių amžiaus tarpusavio ryšys

Tyrimo metu visose navikų dydžio grupėse dažniausiai buvo nustatytas G3 diferenciacijos laipsnis, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų dydžio ir diferenciacijos laipsnio nenustatyta (χ²=2,55; p>0,05 ) (8 lentelė).

8 lentelė. Naviko dydžio ir diferenciacijos laipsnio palyginimas

Naviko diferenciacijos

laipsnis (G)

Navikų dydžio grupė

≤ 7 cm 7–11 cm 11–15 cm ≥ 15 cm Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

G1 4 25 6 35,3 3 23,1 3 16,7 16 25,0

G2 2 12,5 1 58,8 1 7,7 3 16,7 7 10,9

G3 10 62,5 10 5,9 9 69,2 12 66,6 41 64,1

Iš viso 16 100 17 100 13 100 18 100 64 100 p<0,05

Visose navikų dydžio grupėse daugiausia buvo nustatyta serozinių navikų, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų dydžio ir histologinio tipo nebuvo nustatyta (χ²=24,04; p>0,05) (9 lentelė).

9 lentelė. Naviko dydžio ir histologinio tipo palyginimas

Naviko histologinis tipas

Navikų dydžio grupė

≤ 7 cm 7–11 cm 11–15 cm ≥ 15 cm Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

Endometrioidinis 4 25 1 5,9 2 15,4 6 33,3 13 20,3 Germinogeninių ląstelių 1 6,25 0 0 0 0 0 0 1 1,6 Lytinės drūžės – stromos 0 0 0 0 0 0 1 5,6 1 1,6 Mišrus 1 6,25 0 0 0 0 1 5,6 2 3,1 Mucininis 1 6,25 2 11,8 1 7,7 0 0 4 6,3 Nediferencijuota karcinoma 0 0 2 11,8 0 0 0 0 2 3,1 Pereinamojo epitelio 0 0 0 0 1 7,7 0 0 1 1,6 Serozinis 8 50 12 70,5 8 61,5 9 50 37 57,7 Šviesių ląstelių 1 6,25 0 0 1 7,7 1 5,6 3 4,7 Iš viso 16 100 17 100 13 100 18 100 64 100 p<0,05

Visose navikų dydžio grupėse dažniausiai buvo nustatytas IIIC stadijos kiaušidžių vėžys, iš viso – 27 atvejai (42,2 proc.), bet statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų dydžio ir stadijos nebuvo nustatyta (χ²= 23,75; p>0,05) (10 lentelė).

10 lentelė. Naviko dydžio ir FIGO stadijos palyginimas

Stadija

Navikų dydžio grupė

≤ 7 cm 7–11 cm 11–15 cm ≥ 15 cm Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

I IA 3 18,8 2 11,8 1 7,7 2 11,1 8 12,5 IC 0 0 2 11,8 3 23,1 2 11,1 7 10,9 II IIB 2 12,5 0 0 1 7,7 1 5,6 4 6,2 IIC 0 0 1 5,9 1 7,7 0 0 2 3,1 III IIIB 1 6,3 0 0 1 7,7 1 5,6 3 4,7 IIIC 6 37,4 6 35,2 5 38,4 10 55,4 27 42,2 IV IVA 4 25 4 23,5 1 7,7 1 5,6 10 15,7 IVB 0 0 2 11,8 0 0 1 5,6 3 4,7 Iš viso 16 100 17 100 13 100 18 100 64 100 p<0,05

Jaunesnėms nei 55 metų pacientėms dažniausiai buvo diagnozuojami iki 7 cm dydžio navikai – 10 atvejų (35,8 proc.), o vyresnėms nei 55 metų pacientėms daugiausia nustatyta navikų, kurių skersmuo siekė daugiau nei 15 cm – 12 (33,3 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp tiriamųjų amžiaus ir navikų dydžio nebuvo aptikta (χ²=3,34; p>0,05) (11 lentelė).

11 lentelė. Pacienčių amžiaus ir naviko dydžio palyginimas

Amžius

Navikų dydžio grupė

≤ 7 cm 7–11 cm 11–15 cm ≥ 15 cm Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

< 55 m. 10 35,8 6 21,4 6 21,4 6 21,4 28 100

≥ 55 m. 6 16,7 11 30,6 7 19,4 12 33,3 36 100

Iš viso 16 25 17 26,6 13 20,3 18 28,1 64 100 p<0,05

Abiejose amžiaus grupėse daugiausiai kiaušidžių piktybinių navikų buvo diagnozuojama IIIC stadijoje – 27 (42,2 proc.). Šioje stadijoje beveik dvigubai dažniau kiaušidžių vėžys nustatytas vyresnėms nei 55 metų pacientėms nei jaunesnėms (atitinkamai 52,7 proc. ir 28,6 proc.). Atlikus duomenų analizę, statistiškai reikšmingo ryšio tarp FIGO stadijos ir pacienčių amžiaus nebuvo rasta (χ²=7,7; p>0,05) (12 lentelė).

12 lentelė. FIGO stadijos ir amžiaus palyginimas

Stadija

Amžius

< 55 m. ≥ 55 m. Iš viso

n proc. n proc. n proc.

I IA 4 14,4 4 11,1 8 12,5 IC 3 10,7 4 11,1 7 10,9 II IIB 3 10,7 1 2,8 4 6,3 IIC 0 0 2 5,6 2 3,1 III IIIB 2 7,1 1 2,8 3 4,7 IIIC 8 28,6 19 52,7 27 42,2 IV IVA 6 21,4 4 11,1 10 15,6 IVB 2 7,1 1 2,8 3 4,7 Iš viso 28 100 36 100 64 100 p<0,05

Daugiausia diagnozuota buvo serozinių navikų IIIC ir IVA stadijose (atitinkamai – 63,0 proc. ir 60,0 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų histologinio tipo ir FIGO stadijos nenustatyta (χ²=57,21; p>0,05) (13 lentelė).

13 lentelė. Naviko histologinio tipo ir FIGO stadijos palyginimas

p<0,05

Abiejose amžiaus grupėse daugiausia buvo nustatyta G3 diferenciacijos laipsnį turinčių navikų – 41 (64,1 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp diferenciacijos laipsnio ir amžiaus nebuvo nustatyta (χ²=0,714; p>0,05) (14 lentelė).

14 lentelė. Naviko diferenciacijos laipsnio ir pacienčių amžiaus palyginimas

Naviko

diferenciacijos laipsnis (G)

Amžius

< 55m. ≥ 55 m. Iš viso

n proc. n proc. n proc.

G1 6 21,4 10 27,8 16 25,0

G2 4 14,3 3 8,3 7 10,9

G3 18 64,3 23 63,9 41 64,1

Iš viso 28 100 36 100 64 100

p<0,05

Abiejose amžiaus grupėse daugiausia buvo nustatyta serozinių navikų, iš viso – 37 (57,7 proc.). 55 metų ir vyresnio amžiaus pacientėms šio histologinio tipo kiaušidžių navikai diagnozuoti beveik du kartus dažniau nei jaunesnėms nei 55 metų pacientėms (atitinkamai – 25 (69,4 proc.) ir 12 (42,9 proc.)). Vis dėlto, statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų histologinio tipo ir tiriamųjų amžiaus nebuvo nustatyta (χ²=0,85; p>0,05) (15 lentelė).

Naviko histologinis tipas

Stadija

I II III IV

Iš viso IA IC IIB IIC IIIB IIIC IVA IVB

n(proc.) n(proc.) n(proc.) n(proc.) n(proc.) Endometrioidinis 0 3(42,8) 3(75,0) 0 0 5(18,5) 2(20,0) 0 13(20,3) Germinogeninių ląstelių 1(14,3) 0 0 0 0 0 0 0 1(1,6) Lytinės drūžės – stromos 1(14,3) 0 0 0 0 0 0 0 1(1,6) Mišrus 0 0 0 0 0 2(7,4) 0 0 2(3,1) Mucininis 1(14,3) 1(14,3) 0 0 1(33,3) 1(3,7) 0 0 4(6,3) Nediferencijuota karcinoma 0 1(14,3) 0 0 0 0 1(10,0) 0 2(3,1) Pereinamojo epitelio 1(14,3) 0 0 0 0 0 0 0 1(1,6) Serozinis 3(42,8) 2(28,6) 1(25,0) 2(100) 2(66,7) 17(63,0) 6(60,0) 3(100) 37(57,7) Šviesių ląstelių 0 0 0 0 0 2(7,4) 1(10,0) 0 3(4,7) Iš viso 7(100) 7(100) 4(100) 2(100) 3(100) 27(100) 10(100) 3(100) 64(100)

15 lentelė. Naviko histologinio tipo ir pacienčių amžiaus palyginimas

Naviko histologinis tipas

Amžius

< 55m. ≥ 55 m. Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Endometrioidinis 8 28,6 5 13,8 13 20,3 Germinogeninių ląstelių 1 3,6 0 0 1 1,6 Lytinės drūžės – stromos 0 0 1 2,8 1 1,6 Mišrus 0 0 2 5,6 2 3,1 Mucininis 2 7,1 2 5,6 4 6,3 Nediferencijuota karcinoma 2 7,1 0 0 2 3,1 Pereinamojo epitelio 1 3,6 0 0 1 1,6 Serozinis 12 42,9 25 69,4 37 57,7 Šviesių ląstelių 2 7,1 1 2,8 3 4,7 Iš viso 28 100 36 100 64 100 p<0,05

Tyrimo metu daugiausia buvo diagnozuojama serozinių navikų – 37 (57,7 proc.). Be to, šio histologinio tipo navikai dažniausiai turėjo G3 diferenciacijos laipsnį (65,9 proc.). Vis dėlto, statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų histologinio tipo ir diferenciacijos laipsnio nebuvo nustatyta (χ²=22,7; p>0,05) (16 lentelė).

16 lentelė. Naviko histologinio tipo ir diferenciacijos laipsnio palyginimas

Naviko histologinis tipas

Naviko diferenciacijos laipsnis (G)

G1 G2 G3 Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc.

Endometrioidinis 3 18,75 3 23,1 7 17,1 13 20,3 Germinogeninių ląstelių 1 6,25 0 0 0 0 1 1,6 Lytinės drūžės – stromos 1 6,25 0 0 0 0 1 1,6 Mišrus 0 0 0 0 2 4,9 2 3,1 Mucininis 2 12,5 1 25,0 1 2,4 4 6,3 Nediferencijuota karcinoma 2 12,5 0 0 0 0 2 3,1 Pereinamojo epitelio 0 0 0 0 1 2,4 1 1,6 Serozinis 7 43,75 3 8,1 27 65,9 37 57,7 Šviesių ląstelių 0 0 0 0 3 7,3 3 4,7 Iš viso 16 100 7 100 41 100 64 100 p>0,05

Tyrimo metu G1 diferenciacijos laipsnį turinčių navikų dažniausiai buvo nustatyta IA stadijoje – 7 (43,8 proc.), G2 diferenciacijos laipsnį – IIB stadijoje – 3 (42,9 proc.), G3 diferenciacijos laipsnio kiaušidžių piktybinių navikų – IIIC stadijoje – 27 (66,0 proc.). Tyrimo metu buvo rastas statistiškai reikšmingas navikų diferenciacijos laipsnio ir FIGO ligos stadijos tarpusavio ryšys. Didėjant navikų diferenciacijos laipsniui nustatoma vėlesnė ligos stadija (χ²=75,57; p<0,05) (17 lentelė).

17 lentelė. Naviko diferenciacijos laipsnio ir FIGO stadijos palyginimas

Stadija

Naviko diferenciacijos laipsnis (G)

G1 G2 G3 Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc.

I IA 7 43,8 0 0 1 2,4 8 12,5 IB 0 0 0 0 0 0 0 0 IC 5 31,3 1 14,3 1 2,4 7 10,9 II IIA 0 0 0 0 0 0 0 0 IIB 1 6,3 3 42,9 0 0 4 6,3 IIC 2 12,5 0 0 0 0 2 3,1 III IIIA 0 0 0 0 0 0 0 0 IIIB 0 0 2 28,6 1 2,4 3 4,7 IIIC 0 0 0 0 27 66,0 27 42,2 IV IVA 1 6,3 1 14,3 8 19,5 10 15,6 IVB 0 0 0 0 3 7,3 3 4,7 Iš viso 16 100 7 100 41 100 64 100 p<0,05

3.4. CA–125 vėžio žymens sąsajos su kiaušidžių piktybinių navikų diferenciacijos laipsniu, histologiniu tipu ir dydžiu

Tyrimo metu G1 diferenciacijos laipsnį turinčių navikų dažniausiai buvo diagnozuojama, kai žymens CA–125 kiekis kraujyje siekė mažiau nei 100 kU/l (55,6 proc.). Esant aukštesniems žymens CA– 125 kiekiams (100–200 kU/l, 200–1000 kU/l, ar daugiau kaip 1000 kU/l) daugiausia nustatyta G3 diferenciacijos laipsnį turinčių navikų (atitinkamai – 63,6 proc., 77,8 proc. ir 76,5 proc.). Atlikus duomenų analizę, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp navikų diferenciacijos laipsnio ir vėžio žymens CA–125 kiekio pokyčių. Esant aukštesniam naviko diferenciacijos laipsniui, nustatomas didesnis vėžio žymens CA–125 kiekis kraujyje (χ²=19,52; p<0,05) (18 lentelė).

18 lentelė. CA–125 vėžio žymens ir naviko diferenciacijos laipsnio palyginimas

Naviko diferenciacijos

laipsnis (G)

CA–125 vėžio žymens kiekis

<100 kU/l 100-200 kU/l 200-1000 kU/l >1000 kU/l Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

G1 10 55,6 2 18,2 4 22,2 0 0 16 25,0

G2 1 5,6 3 18,2 0 0 4 23,5 7 10,9

G3 7 38,8 7 63,6 14 77,8 13 76,5 41 64,1

Iš viso 18 100 11 100 18 100 17 100 64 100 p<0,05

Vertinant CA–125 vėžio žymens ir kiaušidžių piktybinių navikų dydžio tarpusavio ryšį, visose dydžių grupėse nustatytas santykinai panašus žymens kiekis (nuo 20,3 proc. iki 28,1 proc.). Atlikus duomenų analizę, statistiškai reikšmingo ryšio tarp naviko dydžio ir CA–125 vėžio žymens kiekio pokyčių kryjyje nebuvo rasta (χ²=1,62; p>0,05) (19 lentelė).

19 lentelė. CA–125 vėžio žymens ir naviko dydžio palyginimas

Navikų dydžio grupė

CA–125 vėžio žymens kiekis

<100 kU/l 100-200 kU/l 200-1000 kU/l >1000 kU/l Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

≤ 7 cm 5 27,8 2 18,2 4 22,2 5 29,5 16 25,0 7–11 cm 5 27,8 3 27,2 5 27,8 4 23,5 17 26,6 11–15 cm 4 22,2 2 18,2 3 16,7 4 23,5 13 20,3 ≥ 15 cm 4 22,2 4 36,4 6 33,3 4 23,5 18 28,1 Iš viso 18 100 11 100 18 100 17 100 64 100 p<0,05

Visose CA–125 vėžio žymens grupėse dažniausiai buvo nustatyta serozinių navikų. Daugiausia serozinių navikų atvejų – 12 (66,6 proc.) diagnozuota, kai CA–125 kiekis kraujyje siekė 200–1000 kU/l. Atlikus duomenų analizę, statistiškai reikšmingo ryšio tarp navikų histologinio tipo ir CA–125 vėžio žymens kiekio pokyčių kraujyje nebuvo aptikta (χ²=24,02; p>0,05) (20 lentelė).

20 lentelė. Vėžio žymens CA–125 ir navikų histologinio tipo palyginimas

Naviko histologinis tipas

Naviko žymens CA–125 kiekis <100 kU/l 100-200 kU/l 200-1000

kU/l >1000 kU/l Iš viso

n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.

Endometrioidinis 4 22,2 2 18,2 3 16,7 4 23,5 13 20,3 Germinogeninių ląstelių 1 5,6 0 0 0 0 0 0 1 1,6 Lytinės drūžės – stromos 0 0 0 0 1 5,6 0 0 1 1,6 Mišrus 0 0 0 0 0 0 2 11,8 2 3,1 Mucininis 2 11,1 1 9,1 0 0 1 5,9 4 6,3 Nediferencijuota karcinoma 2 11,1 0 0 0 0 0 0 2 3,1 Pereinamojo epitelio 1 5,6 0 0 0 0 0 0 1 1,6 Serozinis 8 44,4 8 72,7 12 66,6 9 52,9 37 57,7 Šviesių ląstelių 0 0 0 0 2 11,1 1 5,9 3 4,7 Iš viso 18 100 11 100 18 100 17 100 64 100 p<0,05

3.5. Kiaušidžių vėžio išplitimo tarpusavio ryšys su navikų diferenciacijos laipsniu, histologiniu tipu ir dydžiu

Analizuojant galimas sąsajas tarp kiaušidžių vėžio išplitimo ir navikų diferenciacijos laipsnio – nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp naviko išplitimo požymių (ascito, patologinių limfmazgių, pilvaplėvės karcinomatozės, plitimo į šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną) ir diferenciacijos laipsnio. Didėjant naviko diferenciacijos laipsniui dažniau diagnozuojami šie kiaušidžių išplitimo požymiai (p<0,05). Vis dėlto, statistiškai reikšmingo ryšio tarp naviko diferenciacijos laipsnio ir aptinkamų metastazių kepenyse nebuvo nustatyta (p>0,05) (21 lentelė).

21 lentelė. Kiaušidžių vėžio išplitimo ir naviko diferenciacijos laipsnio palyginimas

p<0,05

Analizuojant kiaušidžių vėžio išplitimo sąsajas su navikų dydžiu, buvo sudarytos dvi tiriamųjų grupės, atsižvelgiant į didžiausią naviko matmenį. Pirmąją grupę sudarė pacientės, kurioms buvo rasti mažesni nei 10 cm navikai, o antrąją grupę – pacientės, kurioms nustatyti didesni nei 10 cm navikai. Atlikus duomenų analizę rastas statistiškai reikšmingas ryšys tik tarp naviko dydžio ir plitimo į šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną (p<0,05). Didžiajai daliai pacienčių (83,3 proc.), kurioms nustatytas naviko plitimas

Išplitimo požymiai

Naviko diferenciacijos

laipsnis (G)

Rasti išplitimo požymiai

p* yra nėra n proc. n proc. Ascitas G1 2 5,7 14 48,3 χ²=14,17 p=0,001 G2 3 8,6 4 13,8 G3 30 85,7 11 37,9 Patologiniai limfmazgiai G1 1 5,3 15 33,3 χ²=26,21 p=0,001 G2 4 21,1 3 6,66 G3 14 73,6 27 60,0 Pilvaplėvės karcinomatozė G1 3 9,1 13 41,9 χ²=24,97 p=0,001 G2 5 15,2 2 6,5 G3 25 75,7 16 51,6 Metastazės kepenyse G1 0 0 16 28,6 χ²=4,53 p=0,104 G2 0 0 7 12,5 G3 8 100,0 33 58,9 Plitimas į šlapimo pūslę G1 14 30,4 2 11,1 χ²=2,33 p=0,01 G2 5 10,9 2 11,1 G3 27 58,7 14 77,8

Plitimas į tiesiąją žarną

G1 2 9,5 14 32,6

χ²=9,23 p=0,01

G2 0 0 7 16,3

į šlapimo pūslę, jo dydis siekė daugiau nei 10 cm. Didesni nei 10 cm navikai taip pat nustatyti ir pacientėms (62,2 proc.), kurioms buvo vėžio išplitimo požymių į tiesiąją žarną. Tarp kitų vėžio išplitimo požymių ir naviko dydžio statistiškai reikšmingų ryšių nebuvo rasta (p>0,05) (22 lentelė).

22 lentelė. Kiaušidžių vėžio išplitimo ir naviko dydžio palyginimas

Išplitimo požymiai Navikų dydžio grupė

Rasti išplitimo požymiai

p* yra nėra n proc. n proc. Ascitas < 10 cm 5 14,3 9 31,1 χ²=0,53 p=0,467 ≥ 10 cm 30 85,7 20 68,9 Patologiniai limfmazgiai < 10 cm 6 31,6 19 42,2 χ²=2,05 p=0,152 ≥ 10 cm 13 68,4 26 57,8 Pilvaplėvės karcinomatozė < 10 cm 13 39,4 8 25,8 χ²=0 p=0,972 ≥ 10 cm 20 60,6 23 74,2 Metastazės kepenyse < 10 cm 4 57,1 21 36,8 χ²=1 p=0,317 ≥ 10 cm 3 42,9 36 63,2 Plitimas į šlapimo pūslę < 10 cm 3 16,7 22 47,8 χ²=4,72 p=0,03 ≥ 10 cm 15 83,3 24 52,2

Plitimas į tiesiąją žarną < 10 cm 8 42,1 17 37,8 χ²=4,66 p=0,03

≥ 10 cm 28 62,2 11 57,9

p<0,05

Analizuojant galimas kiaušidžių vėžio išplitimo sąsajas su histologiniu navikų tipu, buvo sudarytos dvi tiriamųjų grupės, atsižvelgiant į histologinį navikų tipą (navikai suskirstyti į dvi bendresnes histologinių tipų grupes – epitelinius ir neepitelinius). Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad pilvaplėvės karcinomatozės pasireiškimas sergant kiaušidžių vėžiu statistiškai reikšmingai priklauso nuo histologinio naviko tipo (p<0,05). Pilvaplėvės karcinomatozė statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatyta esant epiteliniams navikams, kurių didžiausią dalį sudarė serozinio tipo kiaušidžių navikai (57,7 proc.) (3.2.1 lentelė). Vis dėlto, tarp kitų kiaušidžių vėžio išplitimo požymių ir navikų histologinio tipo statistiškai reikšmingo ryšių nebuvo rasta (p>0,05) (23 lentelė).