KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Socialinės medicinos katedra
RŪTA BIELIAUSKIENĖ
Visuomenės informavimas ir žinių įvertinimas apie genetiškai
modifikuotus produktus ir jų poveikį sveikatai
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė – doc.dr. Lilija Kalėdienė
KAUNAS - 2006
Introduction. Theme of modern biotechnologies is an especially topical question, because there is no simple answer about possible harm to nature and human health done by Genetically Modified Organisms (hereinafter referred to as GMO) until now. On the other side, biotechnology industry is a future industry, which provides great possibilities to improve the welfare of whole nations. Survey of Lithuanian public opinion shows that society thinks of GMO not very favorably and inhabitants treat those new products not well enough; with a great care and do not trust in their safety. Public institutions do not pay much attention for public information campaigns.
Paper objective. Research and estimation of society knowledge and information distribution concerning GMO and GMP and their possible impact on human health.
Tasks.
1. To examine public knowledge related to GMO and GMP.
2. To explore public knowledge related to a possible risk of GMP for a human health.
3. To evaluate effectiveness of public information distribution structures while familiarizing the society with GMO and GMP and their influence on human health.
4. To suggest measures and ways for improvement of the distribution of public information concerning GMO and GMP.
Research methods. Paper objective was to explore public knowledge on GMO, GMP and its impact on human health. Research has been carried out using methods of data analysis, comparison, generalization and questionnaire interview. The statistical data analysis has been performed by use of statistical analysis software STATISTICA, statistical data packet STATISTICA /w 5 and SPSS/w 12. Equality of hypotheses on qualitative features has been checked out by use of a criterion Chi-square (x2).
Outcome. Most respondents knew more or less about GMO. The mainstream information source remains Internet (38,3 % of respondents often obtain information from the Internet, 51,2 % - sometimes), radio broadcasts were the least significant information source to learn about GMP (0,6% often obtained information from the radio, 24,7 %- sometimes). 74,7 % of respondents did not obtain any information at all. 58,6 % of respondents attested that GMO are harmful. Most of them pointed out that GMO are harmful to the environment (40,7 %). 38,9 % of respondents stated that GMO are harmful for a man, 33,3 % - for animals.
The comparison of the knowledge of participants young people (18-29 years of age) of the opinion poll 2004 with the academic youth (18-25 years of age) showed that the latter knew more about GMO, while only 66,7 % of younger people knew about GMO. More young people (35,8 %) of opinion poll 2004 spoke for a total prohibition of cultivation of genetically modified plants in Lithuania, academic youth from opinion poll 2006 maintained the same point of view (27,8 %).
Conclusions. After the investigation has been carried out, we can be certain that knowledge of the general public about GMO and GMP is not exhaustive. Public and voluntary organizations inform about GMO coming onto the domestic market not adequately. The mass media lack of information about GMO and GMP. Community obtains information on GMP via Internet and TV broadcasts only. Most part of respondents thinks that GMO are harmful and first of all harmful to the environment. Knowledge of academic youth is more exhaustive and deeper than of other groups.
TURINYS
DARBE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI...4
ĮVADAS ...5
LITERATŪROS APŽVALGA...7
1. GMO IR GMP SAMPRATA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ...11
1.1. Genų inžinerija, GMO ir GMP sąvokos ...11
1.2. GMO panaudojimo galimybės ir perspektyvos ...13
2. NACIONALINĖ BIOSAUGOS POLITIKA...16
2.1. GMO naudojimo įteisinimas...16
2.2. GMO rizikos aplinkai, žemės ūkiui, žmonių sveikatai įvertinimas...20
2.3. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus...23
3. GMO POVEIKIS APLINKAI ...26
3.1. GMO invazyvumas, susijęs su galimu GMO pranašumu prieš gamtines rūšis ...26
3.2. GMO toksiškumas ...27
3.3 GMO įtaka žemės ūkio praktikai ...29
3.4. Transgenų pernaša į kitas rūšis, suteikiant joms naujų savybių...30
4. ŠIUOLAIKINĖS BIOTECHNOLOGIJOS IR GMO KŪRIMO PROBLEMOS...32
4.1. GMO naudojimo patyrimo stokos ir nuomonių įvairovės apie GMO problema...32
4.2. Socialiniai ir etiniai aspektai...34
5. DARBO OBJEKTAS IR METODIKOS...36
6. STATISTINIS DUOMENŲ APDOROJIMAS ...37
7. DARBO REZULTATAI...38
7.1. Visuomenės nuomonės GM maisto klausimais 2005 m. mokslinis anketinis tyrimas...38
7.2. Akademinio jaunimo ir jaunų žmonių nuomonės GM maisto klausimais palyginimas ...47
IŠVADOS ...53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...54
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...55
I. Teisės aktai ...55
II. Specialioji literatūra ...56
III. Seminarų, pasitarimų ir kita nepublikuota medžiaga...59
IV. Interneto svetainės ...59 PRIEDAI... Error! Bookmark not defined.
DARBE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI BIC – biosaugos informacijos centras
ES – Europos Sąjunga
GM – genetiškai modifikuotas
GMM – genetiškai modifikuotas mikroorganizmas GMO – genetiškai modifikuotas organizmas GMP – genetiškai modifikuotas produktas HN – higienos norma
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos JT – Jungtinės tautos
LR – Lietuvos Respublika PAR – Pietų Afrikos Respublika PPO – Pasaulio prekybos organizacija
ĮVADAS
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – pakankamai nauja tema Lietuvoje. Palyginti neseniai apie juos sužinojo specialistai, dabar pradėta daugiau kalbėti apie GMO žiniasklaidoje, dėka ko ir vartotojai gavo informacijos apie šiuos produktus, tačiau dar ne visi žino, kas tai per produktai. Lietuva informacijos kiekiu ir susidomėjimu atsilieka nuo kitų šalių, nors moksliniai bandymai su transgeniniais cukriniais runkeliais (finansuojami didžiųjų kompanijų) buvo vykdomi kelerius metus.
GMO temos naujumas Lietuvoje siejasi su problemomis, kaip daugiau surinkti informacijos, informuoti visuomenę, sureguliuoti teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis GMO naudojimą mūsų šalyje. Be to, aktuali GMO tema dėl ekonominių interesų grupių įtakos GMO plitimui, juo labiau, kad skirtingas požiūris į GMO yra JAV ir Europos šalyse. Svarbi ir vartotojų nuomonė, kaip jie priima naujus produktus, jų galimybė rinktis. Svarbu įvertinti GMO žmogaus bei aplinkos saugumo aspektu. Greita biotechnologijos plėtra daugelį džiugina, tačiau kartu verčia nerimauti, ar bus įvertintas jos produktų poveikis žmogui ir aplinkai, ar bus parengti tinkami įstatymai, netrukdantys mokslo plėtotei, bet kartu tinkamai apginantys vartotoją.
Moderniųjų biotechnologijų tema yra itin aktuali, nes iki šiol nėra vienareikšmių atsakymų apie GMO galimą žalą gamtai ir žmogaus sveikatai. Kita vertus, biotechnologijos pramonė yra ateities pramonė, suteikianti dideles galimybes žmonių gerovei kelti.
Nėra abejonės, kad ir naujajame tūkstantmetyje gamtos mokslai vystysis taip pat intensyviai. Tačiau technologijų inovacijos, smarkiai įtakojamos ekonominių jėgų, nacionalinių politikų, tarptautinės politikos, įvairių reglamentų ir visuomenės spaudimo nebūtinai išliks taikoje su gamtos mokslų progresu. Dažnai, kaštai, kurie reikalingi naujo produkto vystymui iki jis atitiks saugumo, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus, įtakoja naujų technologijų įteisinimo sprendimus. Vyriausybių politika arba jos nebuvimas gali paskatinti arba, priešingai, sustabdyti investicijas į mokslą ir pramonę. Galiausiai, visuomenės požiūris gali turėti lemiamą įtaką technologijoms, pramonės inovacijoms ir prekybai.1
Tyrimo objektas: visuomenės žinios apie GMO ir GMP ir galimą jų poveikį sveikatai.
Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti visuomenės žinias ir informuotumą apie GMO ir GMP bei jų galimą poveikį sveikatai.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti visuomenės žinias apie GMO ir GMP.
2. Ištirti visuomenės žinias apie galimą GMP riziką žmonių sveikatai.
3. Įvertinti visuomenės informavimo struktūrų efektyvumą, supažindinant visuomenę su GMO ir GMP ir jų įtaka sveikatai.
4. Pasiūlyti priemones ir būdus, gerinant visuomenės informuotumą apie GMO ir GMP, Keliama hipotezė, kad socialiniai veiksniai, ekonomika, politika turi tiesioginį poveikį GMO naudojimo plitimui pasaulyje. Daroma prielaida, kad globalizacija ir eurointegracija tiesiogiai įtakoja GMO plitimą Lietuvoje ir ES, vykdoma Lietuvos politika lemia visuomenės informavimo apie GMO sistemos kūrimą. Kol kas nepakankamas visuomenės informavimas, neigiamas visuomeninių organizacijų ir vartotojų požiūris į GMO, ekologinės žemdirbystės propagavimas – priežastys, kurios apsunkina GMO plitimą Lietuvoje. Bet, atsižvelgiant į tai, kad GMO ir GMP išleidimas į aplinką ir teikimo į rinką pasaulinės apimtys didėja, Lietuva neišvengiamai susiduria su biotechnologijos skverbimusi į įvairias sritis. Todėl būtinas visapusiškas ir pagrįstas įvairiais tyrimais žinių apie GMO ir GMP perdavimas visuomenei, siekiant pagrįstos nuomonės apie šiuos naujus produktus susiformavimo. Tyrimo metodai. Tyrimo metu tikslinga naudoti duomenų analizės, lyginimo, apibendrinimo, anketinį apklausos metodus.
1. Duomenų analizės metodas leidžia atskleisti žinių apie GMO kitimą, prognozuoti dabarties ir ateities kitimo tendencijas.
2. Lyginimo metodas padeda vertinti, derinti gautą informaciją iš įvairių literatūros šaltinių. 3. Apibendrinimo metodas leidžia įvertinti skirtingas nuomones apie GMP, apibendrinti naudotą literatūrą, anketinio tyrimo duomenis, darbo pabaigoje suformuluoti galutines išvadas, pagrindinius tyrimo teiginius.
4. Anketinis apklausos metodas skirtas išsiaiškinti visuomenės informavimą ir įvertinti žinias apie GMP ir jų poveikį sveikatai.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, darbo objektas ir metodikos, statistinis rezultatų apdorojimas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai.
Šio darbo svarba yra ta, kad atskleidžiama nuomonių ir tyrimų GMP klausimais įvairovė, informavimo šaltinių indėlis skleidžiant žinias apie GMO ir GMP, GMO reglamentavimo Lietuvoje kryptys, ypač akcentuojant visuomenės informavimą. Sužinota vartotojų nuomonė dėl GM maisto kenksmingumo ir jų norai dėl teisės rinktis, kokius produktus naudoti. Šio darbo rezultatai leidžia pateikti rekomendacijas, ką galėtų naujo, veiksmingo dėl žinių apie GMO skleidimo numatyti Lietuva, kaip išspręsti ginčus dėl GMO reikalingumo ir naudingumo tarp GMO naudotojų, vienareikšmiškai pasisakančių „už“ GMO ir vartotojų, kuriems svarbi sveikata ir švari aplinka.
LITERATŪROS APŽVALGA
1953 m. du mokslininkai, James Watson ir Francis Crick nustatė DNR sandarą (paveikslas). Syanley Cohen ir Herbert Boyer, panaudoję sukauptą molekulinės biologijos informaciją ir pritaikę genų inžineriją, 1973 m. į augalų bei gyvūnų genus
įterpė į žarnyno lazdelę E. coli. Taigi, 1973 metus galima laikyti biotechnologijos, o taip pat ir genų inžinerijos mokslo atsiradimo pradžia.2
1982 m. buvo parduoti pirmieji GM produktai: insulinas, interferonas bei vakcina gyvulių diarėjai gydyti. 1995 m. JAV ūkininkai užaugino pirmuosius GM kukurūzus, atsparius vabzdžiams ir
GM sojas, atsparias herbicidui glifosatui.3 DNR struktūra
Tradiciniai selekcijos metodai leidžia išlaikyti natūralų genotipą: skirtingas to paties geno variacijos keičiamos tarp giminingų augalų. Tuo tarpu genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į GM augalus gali būti įsodinami tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai. Šiandien įsodinti į organizmą keletą genų yra nesudėtinga. Įsodinus į augalą šimtus svetimų genų, galima sukurti universalią veislę, kuri būtų atspari šalčiui ir sausrai.4
Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų, kuriuos suprantame kaip bet kokį biologinį vienetą, galintį daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Tuo tarpu GMO, kitaip transgeniniai organizmai, yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai. JAV terminas „Genetiškai modifikuoti organizmai“ naudojamas apibrėžti augalus ir gyvūnus, turinčius iš kitų rūšių perkeltus genus, padedančius suteikti organizmui naujas savybes, kaip pavyzdžiui, atsparumas kai kuriems pesticidams ar herbicidams. Europos Bendrijoje įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla, susijusi ne tik su
2 Cohen, S., A. C. Chang, H.W. Boyer and R.B. Helling. Construction of biologically functional bacterial plasmids in vitro.
Proceedings of the National Academy of Sciences, 70, pp. 3240-3244. P 19.
3 Glick B. R., Pasternak J. J. Molecular Biotechnology, Principles and application of recombinant DNA. ASM Press,
Wasington. 1998. P. 7.
4 Vilniaus gamtos apsaugos draugija. GMO gamtoje ir mūsų gyvenime. – Vilnius: Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002.
GMO, bet ir su produktais, turinčiais savyje GMO bei pagamintais iš jų ir turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų, o taip pat jų išleidimas į aplinką.5
GMO ir biotechnologijų taikymas maisto produktų gamybai bei auginant augalus yra dažnas visuomenės ir politikų diskusijų objektas. Kylantis nerimas paskatino atkreipti dėmesį į galimą pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai. ES šalyse GM maisto pristatymas buvo labai nesėkmingas dėl priešiškos vartotojų nuostatos, o vėliau – rinkos reakcijos. Dėmesys į problemas dėl maisto saugumo buvo atkreiptas po skandalų, susijusių su maistu, kai neigiamai sureagavo vartotojai ir gamintojai. 6
Šiuo metu dar ne visiškai žinoma su GMO naudojimu susijusios rizikos tiksli prigimtis ir mastai, ir todėl riziką reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Be to, norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo reikalavimus.
Iš kitos pusės, didžioji visuomenės dalis laukia kokybiško, plataus ir gausaus įvairių produktų pasirinkimo. Tačiau naujų biotechnologijų taikymas įvairiose srityse visuomenės ne vienodai priimamas. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad tik 22% pritarė manipuliacijoms su kiaulėmis siekiant gauti organus ksenotransplantacijai, 56% Švedijos piliečių manė, kad genų technologijos yra neteisinga manipuliacija su gamta, o 73% galvoja, kad genų technologija yra daugiau pramonės nei paprastų gyventojų domėjimosi sritis. Tačiau dauguma priėmė galimybę manipuliuoti bakterijomis kuriant vakcinas. Tai tik įrodo, kad per mažas ir dažnai per didelis neteisingos informacijos kiekis sąlygoja negatyvų visuomenės požiūrį į genetinę inžineriją.7
Kaip parodė įvairios apklausos, Lietuvoje kol kas taip pat tebėra žinių apie GMO trūkumas. 2004 m. visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 44 procentai Lietuvos gyventojų visiškai nieko nėra girdėję apie GMO. Net 51 proc. apklaustųjų patvirtino, kad nesirenka maisto produkto pagal sudėtį, nurodytą etiketėje, o 50 proc. respondentų net nežinojo, kad GM maisto produktų etiketėje turi būti nurodyta, kad jie GM. 85 proc. apklaustų lietuvių norėjo turėti teisę rinktis, ar vartoti GM maisto produktus, ar ne, pusė visų apklaustųjų visai nenorėjo vartoti GM maisto ir tiek pat nepritarė GM augalų auginimui Lietuvoje. Net 89 proc. atsakiusiųjų į klausimą manė, kad vartotojas privalo būti informuojamas apie GMP produktus, esančius Lietuvos rinkoje ir 91 proc. pareiškė, kad GM maistas turėtų būti paženklintas paryškintu šriftu ar specialiu ženklu.8
Dėl ne visada prieinamos mokslinės bei specialios teisinės literatūros apie GMO kūrimą, naudojimą bei kontrolę didžioji dalis Lietuvos mokytojų biologų yra neigiamai nusistatę prieš GMO.
5 Paulauskas A. GMO.– Vilnius:LR aplinkos ministerija, 2004. P. 5.
6 Lygis D., Zopelytė K. GM augalų naudojimo tendencijos Lietuvoje // Journal of environmental engineering and landscape
managament. 2004, Volume XII, annexe 2. P. 55.
7Bonny S. Why are most Europeans opposed to GMOs? Factors explaining rejection in France and Europe.// Plant
Biotechnology. 2003. Vol. 6. No. 1. P. 17.
ES piliečių nuomonę atspindi „Eurobarometer“ 2001 m. atlikta apklausa (1 lentelė).9
1 lentelė. ES piliečių nuomonė apie GM maistą Ką jūs manote apie GM maistą?
(apklaustųjų kiekis pateikiamas proc.) Taip Ne Nežinau
Norėčiau turėti teisę rinktis 94,6 2,5 2,8
Norėčiau daugiau žinoti apie GM maistą 85,9 9,3 4,8
GM maistą galima vartoti tik tada, jei būtų įrodymų, jog jis yra nekenksmingas 85,8 8,0 6,1
Nenorėčiau vartoti GM maistąi 70,9 16,9 12,2
GMO yra kenksmingi aplinkai 59,4 11,9 28,7
GMO keliamas pavojus yra išpūstas žiniasklaidos 33,1 44,3 22,6
GM maistas nekelia pavojaus 14,6 54,8 30,6
Daugelyje šalių GMP kaina yra gerokai mažesnė nei tradiciniu būdu užaugintų produktų. Lietuvos mitybos centro 2003 m. duomenimis, net 66 proc. žmonių renkasi maisto produktus pagal kainą, 16 proc. - pagal skonį. Tik 8 proc. pirkėjų rūpi sveika mityba. Tačiau žmogus turi teisę žinoti, ką jis perka. Pavyzdžiui, vegetaras, nusipirkęs pomidorų ir nežinodamas, kad jie buvo užauginti įterpus kiaulės geną, gali net įsižeisti. Turi būti gerbiami ir pirkėjų religiniai įsitikinimai.
Gyventojų nuomonę apie GMO tyrė įvairios šalys: 1997 m. Austrijoje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis Austrijos gyventojų pasisako už GM augalų ir maisto uždraudimą; 1999 m. Kroatijoje atlikta gyventojų apklausa išaiškino, kad 16 proc. gyventojų pritarė GMO, 44 proc. buvo prieš biotechnologijas ir 53 proc. nenorėjo vartoti GM maisto; 2000 m. tyrimas Čekijoje parodė, kad net 99 proc. vartotojų nenorėtų. kad GM maistas būtų parduodamas jų šalyje; 1999 m. 91 proc. apklaustų prancūzų manė, kad informacijos apie GMO nepakanka, o 24 proc. pasisakė prieš GMO ir jų auginimą Prancūzijoje; 2000 m. tik 34 proc. apklaustų vokiečių pritarė genų inžinerijai ir tai, kad ji naudinga žemės ūkiui ir maisto pramonei; Italijoje 2001 m. net 67 proc. respondentų buvo prieš GMO naudojimą žemės ūkyje, 75 proc. teigė, kad nepakankamai reglamentuota GM maisto sauga; Olandijoje 2001 m. atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. gyventojų nepripažįsta GM maisto; 2000 m .Lenkijoje atlikto tyrimo 89 proc. respondentų
Biotechnologijų taikymas sukėlė įvairiausių rūpesčių visuomenei, kurie dažnai siejasi su atsitiktiniu korporacijų ir socialinių interesų neatitikimu; potencialiu neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai; galimybe netinkamai panaudoti žinias apie gyvybę, ir pan. Svarbiausia yra tai, kad į šitas baimes, net jei jos kyla neinformuotai arba suklaidintai visuomenei, negali būti atsakyta iš įsišaknijusių pozicijų, nes tai yra naujas reiškinys. Biotechnologijos viltys negali išsivystyti į
9.Eurobarometer 55.2. Europeans, science and technology //
http://europa.eu.int/comm/research/press/2001/pr0612en-report.pdf .
10 FoEE Biotechnology Programme and European GMO Compaign. What Europeans think about GMOs. //
http://www.foeeurope.org/GMOs/explore/what_europeans.htm .
11 Pew Initiative on Food and Biotechnology. Overview of Findings2004 Focus Groups & Poll. // http://pewagbiotech.org/
apčiuopiamą naudą visuomenei, jei nebus pačios visuomenės paramos. Liaudis turi teisę pasirinkti; biotechnologija negali būti primesta negeranoriškai nusiteikusiai publikai. Kad biotechnologija laimėtų publikos pasitikėjimą, reikalingas nedviprasmiškas dialogas tarp vyriausybės, visuomenės interesų grupių ir mokslininkų. Todėl ir būtina sukurti įstatymais pagrįstas biosaugumo sistemas. 12
1. GMO IR GMP SAMPRATA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Tai lėmė 1950-1970 m. padaryti atradimai genų inžinerijos srityje. Pasiektas ląstelės pažinimo lygis leido pradėti naudoti šias mažiausias organizmo daleles ir net jų molekules. Biotechnologiniai išradimai skatino žengti didelius žingsnius žemdirbystės, medicinos ir farmakologijos srityse. Dirbtine genų manipuliacija siekiama gaminti farmakologijai vertingus baltymus, veisti naudingesnius bei pranašesnius augalus ir gyvūnus, sukurti genetiškai modifikuotus gyvūnų modeliu, kurie naudojami žmonių ligų tyrimams. Taikant genų inžineriją buvo pradėti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai, išvestos įvairios augalų veislės, atliekami tyrimai.13
Šioje darbo dalyje bus apžvelgta įvairiuose visuomenės informavimo šaltiniuose esama informacija apie GMO ir GMP, kaip šie organizmai yra gaunami, kiek jie paplitę pasaulyje ir kokios jų panaudojimo galimybės.
1.1.Genų inžinerija, GMO ir GMP sąvokos
Genų inžinerija yra palyginti nauja biotechnologijos sritis ir iki šiol pasaulyje ji vertinama nevienareikšmiškai.
Genų inžinerija – tai vieno arba keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams. Kuo skiriasi augalų bei gyvūnų selekcija, vykstanti nuo civilizacijos pradžios, ir genų inžinerija? Tradiciniai selekcijos metodai leidžia išlaikyti natūralų genotipą: skirtingos to paties geno variacijos keičiamos tarp giminingų organizmų. Tuo tarpu genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus.14
Plačiąja prasme tokie metodai dar vadinami biotechnologija, t.y. yra natūralios biologinės sistemos panaudojimas, siekiant gauti žmogui reikiamą produktą ar pasiekti užsibrėžtą mokslinį tikslą. Biotechnologija, pagrįsta manipuliacijomis su DNR už gyvosios ląstelės ribų, yra naujesnio ir galingesnio tipo technologija, leidžianti paimti konkrečius genus iš vieno organizmo ir perkelti į kitą,
13 Sork V. L., Nason j. Campbell D. R, Fernandez J. F. BLandscape approaches to historical and contemporary gene flow in
plants. // Trends in Ecology & Evolution. – England, 1999. P 219.
14 Vilniaus gamtos apsaugos draugija. GMO gamtoje ir mūsų gyvenime. – Vilnius: Vilniaus gamtos apsaugos draugija,
norint pagaminti reikalingą medžiagą ar naujų savybių organizmą. Genų inžinerijos dėka buvo pradėti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai -šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).
Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų, kuriuos suprantame kaip bet kokį biologinį vienetą, galintį daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Tuo tarpu GMO (kitaip transgeniniai organizmai) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. 2001 m. Lietuvoje priimtas GMO įstatymas taip apibrėžia GMO: tai „organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu“.15 analogiškai GMO apibūdinami ir Europos Sąjungoje, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB.
JAV terminas „GMO“ naudojamas apibrėžti augalus ir gyvūnus, turinčius iš kitų rūšių perkeltus genus, padedančius suteikti organizmui naujas savybes, kaip pavyzdžiui, atsparumas kai kuriems pesticidams ar herbicidams. Europos Bendrijoje įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla, susijusi ne tik su GMO, bet ir su produktais, turinčiais savyje GMO bei pagamintais iš jų ir turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų, o taip pat jų išleidimas į aplinką.16 GMP – toks preparatas, kurio sudėtyje yra ar kuris susideda iš GMO ar jų dalių ir yra teikiamas į rinką17. Išskiriamos dvi GMP grupės. Vienuose produktuose galima aptikti patį GMO, o kiti – pagaminti iš GMO, tačiau jau neturi šių organizmų. Nepaisant to, jie visi vadinami GMP.
Išskiriamos trys pagrindinės GMO klasės, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMM), GM gyvūnai ir GM augalai.
GMM – tai mikroorganizmas, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu.18
Prijungus geną prie mikroorganizmo reguliatorinių DNR sekų, genas funkcionuoja ir tokiu būdu mikroorganizmas gamina to geno koduojamą baltymą. GMM davė pagrindą šiuolaikinės biotechnologijos atsiradimui, masinei rekombinantinių baltymų, tame tarpe žmogaus baltymų, gamybai mikroorganizmuose. Lietuvoje rekombinaminius baltymus, skirtus genų inžinerijos ir genominiams tyrimams, gamina UAB "Fermentas", o rekombinantinius baltymus medicinai gamina UAB "Sicor-Biotechna".
15 Lietuvos Respublikos GMO įstatymas // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1 =208707&Condition2.
16 Knipe D.M., Howley P.M., Griffin D.E., Lamb R.A., Martin M.A., Roizman B., Straus S.E., Eds. Fundamental
Virology. Fourth Edition.// Lippincott Williams & Wilkins, -2001. P. 32.
17 Biotecnology. // www.ianr.unl.edu/pubs/fieldcrops/nf409.htm.
GM gyvūnai gaunami vektorių pagalba, įvedus norimus genus ankstyviausiose organizmo vystymosi stadijose, dažniausiai blastocistos stadijoje naudojant embrionines kamienines ląsteles. Transgeninių gyvulių kūrimo tikslai yra labai įvairūs. Kuriami naminiai gyvuliai, pasižymintys naujomis savybėmis. Ypač intensyviai transgeniniai gyvuliai kuriami pažinimo tikslais, siekiant išaiškinti atskirų genų funkcijas organizmo lygyje. Tokiems bandymams daugiausia naudojamos laboratorinės pelės, triušiai, kiaulės. GM augalai kuriami siekiant sukurti naujas veisles, t.y. pagerinti augalų technologines ir maistines savybes, o taip pat augalai, įvairių medžiagų, baltymų, riebalų, vitaminų ir kt. producentai. Nauji genai į augalo ląstelę gali būti įvedami naudojant mechanines priemones arba natūralius vektorius, dažniausiai sukurtus agrobakterijų Ti plazmidės pagrindu. 20 a. gale genų inžinerijos metodais sukurta tūkstančiai naujų augalų veislių. Tai augalai atsparūs herbicidams, vabzdžiams, šalnoms ir kt.19
1.2. GMO panaudojimo galimybės ir perspektyvos
Genų inžinerija plačiai naudojama biotechnologijos pramonėje: medicinoje bei farmacijoje, žemdirbystėje bei maisto pramonėje, lengvojoje pramonėje, dekoratyvinėje gėlininkystėje ir sodininkystėje, aplinkosaugoje, miškininkystėje ar net karo pramonėje, apie pastarąją sritį yra itin mažai informacijos, tačiau manoma, kad kai kurios šalys biotechnologiniais metodais kuria biologinius ginklus. Siekiant išvengti nenumatytų pasekmių bei apsaugoti intelektualinę nuosavybę, GMO pateikimas į rinka griežtai kontroliuojamas.
Pirmieji genų klonavimo eksperimentai pradėti 1974 m., pirmieji GM augalai sukurti 1983 m., GM augalų komercilizacija pradėta 1994 m.20
Šiuo metu biotechnologijos, organizmų genetinių modifikacijų tyrimai, skirti naujų veislių, fermentų ir naujų produktų gamybai, leidžia pakeisti tam tikras organizmų savybes, užtikrinančias didesnį jų produktyvumą, geresnę mėsos, pieno, kiaušinių kokybę, žmogui svarbių baltymų gamybą naminių gyvulių piene, atsparumą įvairioms ligoms. Keletas naujai sukurtų veislių apima greičiau augančias, liesesnes, kiaules, turinčias papildomas augimo hormone geno kopijas, peles, turinčias ŽIV geno reguliacinius elementus. Pastarosios dažnai naudojamos AIDS tyrimuose.
GM gyvūnų kūrimui naudojamos technologijos glaudžiai siejasi su biomedicinos mokslo tyrimais, imunologija, genų ekspresija ir reguliacija, įvairių žmogaus genetinių ligų (pvz., raumenų
19 Sasnauskas K. GMO Kūrimas jų panaudojimo galimybės ir perspektyvos.: Konferencijos GMO ir produktai bei jų
panaudojimo perspektyvos Lietuvoje medžiaga. Vilnius, 2004.
distrofijos, pjautuvinės anemijos) modelis. GMO kūrimas siūlo greitesnį ir pigesnį maisto produktų apdorojimą ir kontrolę.21
Žemdirbystė ir maisto pramonė, ko gero plačiausia sritis kurioje prilaikomi biotechnologiniai metodai. Augalai genetiškai modifikuojami, siekiant pagerinti maisto kokybę, kaip antai didinami vitaminų kiekiai maiste, gerinama baltymų kokybė. Genetiškai modifikuojant naminius gyvūnus bandoma sukurti karves, duodančios daugiau pieno, avis pasižyminčias greitesniu vilnos augimu, žuvis galinčias greičiau augti ar išgyventi žemesnėje temperatūroje nei įprasta. Sūrių, alaus, duonos ir kt. pramonėje rūgimui plačiai naudojami GMM. Žemdirbystėje plačiai naudojama genų inžinerija siekiam palengvinti (pvz. Raunpud), nupurškus laukus piktžolės išnyksta, o GM kultūros ir toliau puikiai auga. Taip pat galima sukurti augalus, atsparius vabzdžiams kenkėjams, patogeniniams grybams, virusams ar net ekstremalioms aplinkos sąlygom (sausrai, šalčiui).
Aplinkosaugoje naudojami genetinės inžinerijos metodais gauti mikroorganizmai, kurie gali skaidyti naftą ir tokiu būdu valyti nafta užterštas teritorijas.
Biotechnologiniai metodai naudojami medicinoje, įvairių ligų gydimui taikomi genų terapijos metodai. Kai kurios kompanijos kuria GM gyvūnus, imituojančius kai kurias paveldimas žmonių ligas, kas padeda geriau suprasti tokių ligų simptomus ir sukurti naujas gydymo priemones, pigesnius vaistus, sumažinti laboratorinių gyvūnų, naudojamų vaistų ir terapijų vystymui, skaičių. Farmacijoje, gaminant insuliną, hormonus bei kitus preparatus plačiai naudojami GMM.
Genetinės modifikacijos metodais siekiama išvesti naujas medžių veisles, kurios greičiau augtų, būtų atsparios ligoms ir kenkėjams, taip pat siekiama, kad GM medžiai įgytų tam tikrų savybių, tarkim gamintųsi mažesnis kiekis lignino medžiuose auginamuose popieriaus pramonei; būtų padidintas kamieno augimo greitis; šaknų ir lapų atsparumas kenkėjams. Dekoratyvinėje gėlininkystėje ir daržininkystėje naudojami genetinės modifikacijos metodai, siekiant išvesti kvapnesnių, neįprastų spalvų, naujų formų dekoratyvinių gėlių, krūmų vaiskrūmių bei medžių veisles.22
Bendras transgeninių (genetiškai modifikuotų) pasėlių plotas pasaulyje nuo 1996-ųjų iki 2004-ųjų padidėjo keliasdešimt kartų ir siekė apie 80 milijonų hektarų(1 pav.).23 Tarp jų vyravo GM soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsas (2 pav.). Daugelis šių augalų dėl genetinės modifikacijos įgijo atsparumą herbicidams (75 %), kenkėjams (8 %).24
21 Stokstad E. Experts Recommend A Cautious Approach.//) Science. 2004. (303) 5657:449. P. 23. 22 Rutkauskaitė R. Modifikuoti pasėliai keis ūkininkų laukus // Verslo žinios. 2005, Nr. 147 (2051). P 3. 23 Smith J.M. Are Genetically Engineered Foods Dangerous.// Food Quality. 2004. (11) 1:22-23. P. 31.
24 Babu M.B., Sajeena A., Seetharaman K., Reddy M.S. Advances in genetically engineered (transgenic) plants in pest
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
1 pav. Pasauliniai GM pasėlių plotai 1996-2004 metais (mln. ha). Pagal www.isaaa.org
12,4 6,8 3 0,1 36,5 soja kukurūzai medvilnė rapsas kiti
2 pav. Bendra GM pasėlių užimama teritorija pasaulyje 2003 m. pagal kultūras (mln. ha)
Dažniausiai auginamų GM augalų plotai, jų pasiskirstymas įvairiose šalyse labai skirtingi. Daugiausiai GM augalų augina JAV, Argentina, Kanada, Brazilija ir Kinija (2 lentelė).25
2 lentelė. Šalys, 2004 metais turėjusios didžiausius transgeninių augalų pasėlių plotus (www.isaaa.org)
Eil.
Nr. Šalis Pasėlių plotai (mln. ha) Pasaulinio arealo dalis (proc.) Pagrindinė kultūra
1 JAV 46,7 59 Soja, kukurūzai, medvilnė, rapsas
2 Argentina 16,2 20 Soja, kukurūzai, medvilnė
3 Kanada 5,4 6 Rapsas, soja, kukurūzai
4 Brazilija 5,0 6 Soja
5 Kinija 3,7 5 Medvilnė
6 Paragvajus 1,2 2 Soja
7 Indija 0,5 1 Medvilnė
8 PAR 0,5 1 Soja, kukurūzai, medvilnė
9 Urugvajus 0,3 <1 Soja, kukurūzai
10 Australija 0,2 <1 Medvilnė
11 Rumunija 0,1 <1 Soja
12 Meksika 0,1 <1 Soja, medvilnė
13 Ispanija 0,1 <1 Kukurūzai
14 Filipinai 0,1 <1 Kukurūzai
2. NACIONALINĖ BIOSAUGOS POLITIKA
Pagrindinis biosaugos politikos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, tuo pat metu sukuriant sąlygas vieningai ES biotechnologijų rinkai funkcionuoti ir vystytis. ES lygiu biotechnologiją reglamentuojantys teisės aktai atsirado 1990 metų pradžioje ir nuo to laiko teisinė sistema buvo nuolat peržiūrima ir papildoma. Iš esmės, galima teigti, kad nuo 2001 metų prasidėjo intensyvus GMO sektoriaus teisinės bei institucinės bazės tobulinimo procesas, vykstantis iki šiol, kuriuo siekiama sukurti integruotą, sisteminį požiūrį į bet kokį GMO naudojimą.26
Pagrindines mūsų šalies GMO naudojimo reglamentavimo kryptis duoda ES teisė. Turime atidžiai sekti bei aktyviai dalyvauti leidžiant naujus ES teisės aktus. Tai nelengva užduotis, nes ES įstatymai nuolat keičiami, priimami nauji. Be to, Lietuva gali formuoti savo politiką – šalims palikta teisė nustatyti griežtesnius reikalavimus nei ES. Gal būt, labiau orientuosimės į ekologinę žemdirbystę? Šiame skyriuje kiek įmanoma glausčiau bus apžvelgta GMO įteisinimo bei visuomenės informavimo sistema Lietuvoje.
2.1. GMO naudojimo įteisinimas
GMO įstatymų leidimas – GMO pripažinimo ir įteisinimo teisės aktai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, leidimų išdavimo tvarka, reikalaujami dokumentai ir procedūros.
GMO įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., pagrindinis (skėtinis) dokumentas Lietuvoje, reglamentuojantis GMO naudojimą, institucijų kompetenciją, naudotojų teises ir pareigas. Poįstatyminiai dokumentai detaliau aptaria įvairias GMO naudojimo veiklas. Pagrindiniai ES dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas Lietuvos GMO įstatymas, Europos Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl GMO apgalvoto išleidimo į aplinką ir Europos Tarybos ir Parlamento 98/81/EB direktyva dėl riboto GMM naudojimo, pakeitusi 90/219/EEB direktyvą. GMO įstatymas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra susiję su GMO ir GMP apgalvotu išleidimu į aplinką, naudojimu, teikimu į rinką, bandymų ir mokslinio tyrimo darbų atlikimu bei kita šio įstatymo numatyta, su GMO ir GMP susijusia, veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Veiklos, kurios metu yra naudojami GMO ir GMP, valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija (nacionalinė kompetentinga institucija). Įstatyme numatytos suinteresuotų valstybinių institucijų - Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos,
26 Lenkaitis R., Semenienė D., Kubilius I. Direktyvos 2001/18/EB „Dėl GMO apgalvoto išleidimo į aplinką“ įgyvendinimo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos - funkcijos ir kompetencija dalyvaujant GMO ir GMP valstybiniame valdyme. Įstatyme nustatyta, kad pagal kompetencijos pasiskirstymą Aplinkos ministerija kartu su minėtomis suinteresuotomis valstybės valdymo institucijomis nustato GMO ir GMO rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo tvarką ir rizikai įvertinti būtinus duomenis, organizuoja ir atlieka GMO ir GMP rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai vertinimą ir valdymą.
Aplinkos apsaugos įstatyme taip pat nurodoma, kad viena iš aplinkos apsaugos valdymo sistemos dalis – GMO gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką bei radiacinio saugumo normatyvus.27
Maisto įstatyme nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija GM maisto srityje. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją: nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priskirta maisto saugos ir kokybės
tikrinimas.28
Augalų sėklininkystės įstatyme numatyta: sertifikuota dauginamoji medžiaga tiekiama į rinką tik tada, kai jos kokybė atitinka privalomuosius reikalavimus ir tai patvirtina sertifikatas. GM augalų veislių dauginamosios medžiagos pakuočių etiketėse turi būti užrašas „genetiškai modifikuotas organizmas“. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba kontroliuoja, kad tiekiama į rinką dauginamoji medžiaga atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.29
Veiklos, kurios metu naudjami GMO ir GMP, valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikoje fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys verstis veikla, kurios metu yra naudojami GMO, turi gauti iš Aplinkos ministerijos leidimą ar sutikimą. Prieš gaunant leidimą GMO išleisti į aplinką ar raštišką sutikimą GMO pateikti į rinką, pranešėjas privalo įvertinti riziką aplinkai pagal Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1–225 nustatytą GMO apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo patvirtinimo“. Rizika turi būti įvertinta:
1. pagal GMO ir GMP rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.681/689/525/753;
2. įtraukiant bibliografinius šaltinius ir naudojamus galiojančius metodus;
27 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas // Valstybės žinios. 1992, Nr. 5-75; 2002, Nr. 2-49; 2005, Nr. 47-1558. 28 Lietuvos Respublikos maisto įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 32-893; 2001, Nr. 102-3623; 2005, Nr. 142-5107. 29 Lietuvos Respublikos sėklininkystės įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687.
3. įtraukiant specifinę rizikos ekspertizę, kai GMO turi genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonėms ir gyvūnams gydyti. GMO esantys atsparūs antibiotikams žymenys turi būti panaikinti.30
Standartinėje leidimų išdavimo procedūroje numatyta, kad Aplinkos ministerija vykdo viešą konsultavimąsi su visuomene pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus naudoti GMO tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 299. Pranešėjas privalo informuoti visuomenę apie paraiškos ir pranešimo apgalvotai išleisti GMO į aplinką pateikimą Aplinkos ministerijai, šios paraiškos ir pranešimo nagrinėjimą bei leidimo išdavimą, laikydamasis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus naudoti GMO tvarkos ir gali pradėti leisti GMO į aplinką tik gavęs Aplinkos ministerijos leidimą, laikydamasis visų jame nurodytų sąlygų.
GM maisto produktų ir pašarų įteisinimą, remdamasis 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl GM maisto ir pašarų, atlieka Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba). Prašymą pareiškėjas teikia ES valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai (Lietuvoje – Sveikatos apsaugos ministerija), kuri persiunčia jį Tarnybai, o pastaroji apie prašymą nedelsdama informuoja kitas ES valstybes nares ir ES Komisiją bei pateikia joms pareiškėjo prašymą bei visą papildomą informaciją Pareiškėjo prašyme turi būti pateikta reikalinga informacija (įskaitant atliktų tyrimų medžiagą bei bet kokią kitą turimą medžiagą, įrodančią, kad maisto produktas ar maisto ingredientas atitinka numatytus reikalavimus ir atitinkamas pasiūlymas dėl informacijos apie maisto produktų ar maisto ingredientų pateikimo visuomenei ar ženklinimo, remiantis numatytais ženklinimo reikalavimais. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir su juo susijusią medžiagą, ES Komisijai, ES valstybėms narėms ir pareiškėjui pateikia savo nuomonę, kartu ir ataskaitą, kurioje aprašomas jos atliktas maisto įvertinimas, nurodo minėtą nuomonę pagrindžiančius motyvus, informaciją, kuria ši nuomonė grindžiama, ir kompetentingų institucijų nuomonę, priimtą šiai pasitarus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.31
Įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės tvarkoje32 numatomi reikalavimai įvežamiems į Lietuvos Respubliką genetiškai pakeistiems ir naujiems maisto produktams ir naujiems maisto ingredientams. Genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos kontrolės programoje (Valstybinės maisto ir veterinarijos
30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. D1–225 „Dėl GMO apgalvoto išleidimo į
aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės žinios. 2004, Nr. 71-2487.
31 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Nr. 1829/2003 dėl GM maisto ir pašarų //
http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/getfmt?C1=e&C2=43159.
32 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. B1-722 „Dėl Įvežamų į
Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (su pakeitimais) (Žin., 2003, Nr. 87-3971; 2003, Nr. 109-4912).
tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. B1-648), pateiktos nuorodos į patvirtintus GMO srityje teisės aktus, maisto produktų, kurių sudėtyje galėtų būti GMO, sąrašas, maisto produktų inspektorių teisės ir pareigos kontroliuojant GM, naujų maisto produktų (importuojamų ir esančių rinkoje) saugą ir kokybę. Siekiant užtikrinti GM ir naujų maisto produktų tiekimo į rinką efektyvią kontrolę, akredituotoje Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje yra įkurtas GMO skyrius, kuriame įdiegti ir akredituoti GMO tyrimo metodai. Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai nustato, kad, esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau negu 0,9 proc. medžiagos, kilusios iš GMO, privalu neklaidinti vartotojo ir ženklinimo etiketėje pateikti informaciją, kad „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „šiame produkte yra genetiškai modifikuoto organizmo“.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl GMO atsekamumo ir žymėjimo tikslas – užtikrinti GMO susekimą nuo vieno operatoriaus iki kito, užtikrinti tinkamą žymėjimą ir sukurti sistemą, kurios dėka būtų galima pašalinti GMO iš apyvartos ir išvengti žalos aplinkai ar žmogaus sveikatai.33 Reglamentas sukuria GMO susekimo sistemą, kuri užtikrina, kad GMO gali būti identifikuojami unikaliu numeriu ir žymimi maisto ir pašarų gamybos grandinėje; susekimo sistema palengvina GMO poveikio aplinkai ir sveikatai monitoringą bei žalingų produktų išėmimą iš prekybos. Numatyta inspekcijų ir kontrolės priemonių tvarka. Aplinkosauginiu požiūriu planuojamo reglamento trūkumas – medicininiai preparatai nepatenka į reglamentą.
Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 601 patvirtintos GMO ar jų produktų po teikimo į rinką stebėsenos (monitoringo) plano rengimo taisyklės nustato bendruosius GMO ar jų produktų stebėsenos plano po teikimo į rinką reikalavimus Lietuvos Respublikoje, rengimo metmenis ir atsakomybę. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Tarybos Direktyvos 2001/18/EB, Tarybos Sprendimo 2002/811/EB nuostatas.34
Biologinio saugumo (Kartachenos) protokolas (toliau – Protokolas), reguliuoja gyvų GMO tarptautinį naudojimą, gabenimą, perdavimą, išleidimą taip, kad būtų užkirstas kelias arba sumažintas pavojus biologinei įvairovei, atsižvelgiant ir į pavojų žmogaus sveikatai. Protokolo 20 str. įpareigoja ES šalis keistis informacija per Biosaugos informacijos centrą (BIC). BIC yra įsteigtas prie Europos Komisijos kaip dalis vadovaujančio mechanizmo, siekiant palengvinti keitimąsi moksline, technine, aplinkos apsaugos ir teisine informacija bei patirtimi apie gyvus pakitusius organizmus. BIC yra
332003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl GMO ir iš jų pagamintų maisto
produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB //http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=43200&p_query=&p_tr2=0.
34 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 601 „Dėl GMO ar jų produktų po teikimo į
priemonė informacijai teikti. Ji sudaro galimybę susipažinti su Šalių pateikta informacija, susijusia su Protokolo įgyvendinimu. Ji taip pat sudaro galimybę prireikus pasinaudoti kitomis tarptautinėmis informacijos apie biosaugą pasikeitimo priemonėmis.35
Orhuso konvencija susijusi su informacija, visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus, suderinamumą, taip pat reikalavimu Šalims imtis reikiamų priemonių kad būtų sukurta ir išlaikyta tiksli, aiški ir suderinta struktūra, užtikrinanti informacijos apie GMO naudojimą gavimą. Ši konvencija plačiau išanalizuota šio skyriaus 2.3 dalyje.
Komisijos Baltoji knyga dėl maisto saugumo, išleista 1999 m., yra kelrodis visiems ES leidžiamiems įstatymams. Dokumente yra išvardinta daugiau kaip 80 reikalavimų būtinų įgyvendinant įstatymus, juos tobulinant arba kuriant naujus, kurių daugelis siejasi su GMO. Tai nauji reikalavimai maisto saugumo srities, gyvulių pašarų, sėklų, GMO nustatymo ir žymėjimo įstatymų bazėje.36
2.2. GMO rizikos aplinkai, žemės ūkiui, žmonių sveikatai įvertinimas
nuotrauka
Vienas iš teisės aktų, apibrėžiančių rizikos vertinimą – GMO išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašas, kurio tikslas - reglamentuoti GMO ar tokių organizmų kombinacijų kaip savarankiškų produktų ar esančių kituose produktuose apgalvoto išleidimo į aplinką ir pateikimo į rinką, taip pat šių veiksmų kontrolės reikalavimus, paraiškų ir pranešimų išleisti į aplinką ir teikti į rinką reikalavimus, leidimų ar sutikimų išdavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo procedūras.37 Nustatant minėtus reikalavimus, siekiama apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką.
Prieš pateikdamas Aplinkos ministerijai pranešimą ir paraišką gauti Leidimą GMO išleisti į aplinką ar raštišką Sutikimą GMO pateikti į rinką, pranešėjas privalo įvertinti riziką aplinkai:
1. pagal GMO ir GMP rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.681/689/525/753;
2. įtraukiant bibliografinius šaltinius ir naudojamus galiojančius metodus;
3. įtraukiant specifinę rizikos ekspertizę, kai GMO turi genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonėms ir gyvūnams gydyti.
35 Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas // Valstybės žinios. 2003, Nr. 98-4392. 36White Paper on Food Safety // http://www.europa.eu.int/comm/dgs/health_consumer/library/pub/pub06_en.pdf.
37Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. D1-225 „Dėl GMO apgalvoto išleidimo į
GMO ir GMP rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarkos apraše (parengtas pagal 2001/18/EB direktyvą ir Komisijos sprendimą 2002/623/EB) numatyti veiklos, susijusios su GMO ir produktų, turinčių GMO, rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tikslai, principai, metodai bei atlikimo tvarka. Rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tikslas:
1. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti ir įvertinti galimą žalingą GMO ir GMP poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui, kuris gali būti tiesioginis arba netiesioginis, greitas arba uždelstas ir kuris gali pasireikšti dėl apgalvoto GMO išleidimo į aplinką arba jų pateikimo į rinką;
2. nustatyti poreikį valdyti riziką ir parinkti tinkamus rizikos valdymo metodus, atsižvelgiant į poveikį aplinkai pagal perkelto organizmo ir priimančios aplinkos kilmę.“38
Nustatant rizikos faktorius, rizikos įvertinime turi būti išanalizuota bei aprašyta: nemodifikuotas organizmas (recipientas), genetinės medžiagos, naudotos modifikacijoje, įskaitant vektoriaus molekules; donoras mikroorganizmas (kol donoras mikroorganizmas naudojamas genetinės modifikacijos metu); genetinės modifikacijos metu naudojami metodai; sukurto GMM naujos charakteristikos; būsimo modifikuoto organizmo naudojimas; ekosistema, į kurią gali patekti modifikuotas organizmas;. galima sąveika tarp modifikuoto organizmo ir ekosistemos.39 Rizikos vertinimo apimtis ir išsamumas priklauso nuo riboto naudojimo klasės, kuri atspindi rizikos pavojaus dydį. Rizikos klasė nustatoma atsižvelgiant į taikytiną izoliavimo lygmenį, kuris nustatomas pagal Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatus:
1 klasė – nekenksminga ar nedidelę riziką kelianti veikla, t. y. veikla, kuriai pakanka 1 lygio izoliavimo, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata ir aplinka;
2 klasė – nedidelę riziką kelianti veikla, t. y. veikla, kuriai pakanka 2 lygio izoliavimo, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata ir aplinka;
3 klasė – vidutinio rizikingumo veikla, t. y. veikla, kuriai pakanka 3 lygio izoliavimo, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata ir aplinka;
38 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 681/689/525/753 „Dėl GMO ir GMP rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (su pakeitimais) // Valstybės žinios. 2003, Nr. 12-456; 2004, Nr. 154-5620).
39 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl GMM riboto naudojimo Lietuvos
Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ (siu pakeitimais) // Valstybės žinios. 2003, Nr. 80-3671; 2004, Nr. 78-2765; 2005, Nr. 34-1120.
4 klasė – labai rizikinga veikla, t. y. veikla, kuriai reikalingas 4 lygio izoliavimas, kad būtų apsaugota
žmogaus sveikata ir aplinka.40
Visais atvejais, kai abejojama, prie kurios klasės priskirti ribotą naudojimą, ir nėra pakankamai įrodymų, kuriems pritartų Aplinkos ministerija, taikomos griežtesnės apsaugos priemonės.
GMO maisto produktų ir pašarų rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl GM maisto ir pašarų, atlieka Europos maisto saugos tarnyba (Tarnyba), pasitelkdama ir nacionalines kompetentingas institucijas. Reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygį ir apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą, prieš pateikiant į Bendrijos rinką maisto produktus ir pašarus, kurie susideda arba kurių sudėtyje yra, ar kurie yra pagaminti iš GMO.41
Vertinant GMO maistą yra vartojama „Substancinio ekvivalentiškumo“ sąvoka. Ši sąvoka pradėta naudoti 1990 m., kai biotechnologinės kompanijos pageidavo oficialaus patvirtinimo, kad GM maistas yra tiek pat saugus, kiek ir natūralus. Teigiama, kad substanciškai ekvivalentiškas GM produktas yra tapačios cheminės sudėties (išskyrus naujai įterptus genus ir jų koduojamus baltymus), kaip ir atitinkamas natūralus augalas.
Tačiau, kai kurie šaltiniai teigia, kad tai neatspindi tikrovės, pavyzdžiui, GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui, cheminė sudėtis, be abejo, skiriasi nuo įprastos sojos, antraip pirmoji nebūtų atspari herbicido poveikiui. Tačiau GM sojos baltymai yra laikomi substanciškai ekvivalentiški įprastos sojos baltymams, nes manoma, kad esami genetiniai ir biocheminiai skirtumai yra toksikologiškai nereikšmingi. Tokiems GM produktams yra skiriami labai riboti testai, patikrinantys tik žinomą potencialų pavojų. Taip nėra nustatomi nežinomi neigiami efektai, kurie gali pasireikšti netolimoje ateityje. Yra žinoma, kad naudojant herbicidą glifosatą, stipriai pakinta sojos pupelių cheminė sudėtis (pavyzdžiui, padidėja fenolio junginių kiekis), todėl yra būtina atlikti papildomus tyrimus toksinėms medžiagoms GM maiste nustatyti.42
GMO rizikos vertinimo patikimumu leidžia suabejoti ir tokie faktai, jog JAV agrochemijos gigantė „Monsanto“ nubausta 1,5 mln. JAV dolerių (~4,5 mln. Lt) bauda už kyšio davimą Indonezijos pareigūnui. Pinigai buhalteriniuose įrašuose buvo įvardyti kaip „mokestis už konsultacijas“. Pati kompanija pripažino, kad jos darbuotojai prieš dvejus metus papirko pareigūną, kad išvengtų poveikio aplinkai studijų kompanijos auginamai medvilnei ištirti. Už nuobaudą kompanijos veikla bus trejus metus atidžiai stebima Amerikos struktūrų. Indonezijos aktyvistai bei žemdirbiai aktyviai priešinosi
40 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.
birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios. 2001, Nr. 56-1999.
41 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Nr. 1829/2003 dėl GM maisto ir pašarų //
http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/getfmt?C1=e&C2=43159.
kompanijos planams pradėti auginti GM medvilnę šioje šalyje. Viena didžiausių pasaulyje GM žemės ūkio kultūrų bei chemikalų gamintoja „Monsanto“ pripažino papirkinėjusi ir kitus aukštus pareigūnus 1997-2002 metais ir už tai buvo patraukta baudžiamojon bei administracinėn atsakomybėn.43
2.3. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus
Remiantis LR GMO įstatymu, Kartachenos biosaugos protokolu, ES direktyvų 98/81 /EB, 2001 /18/EB reikalavimais, Lietuvoje turi būti užtikrintas tinkamas valstybinis informacijos apie GMO valdymas ir informacijos sklaida visuomenei. Tai svarbu dėl kelių aspektų:
• tik esant efektyviai informacijos kaitai tarp valstybių, yra įmanoma GMO kontrolė, susijusi su GMO tarpvalstybiniu pervežimu;
• tik esant efektyviai informacijos kaitai tarp nacionalinių institucijų, yra galima tinkama GMO naudojimo vidinė kontrolė;
• užtikrinamas procesų, susijusių su GMO naudojimu, skaidrumas, visuomenės informuotumas ir dalyvavimas, priimant sprendimus, susijusius su GMO.
Siekiant, kad suinteresuotos grupės, institucijos ir plačioji visuomenė būtų tinkamai informuojama, reikalinga eilė priemonių - pradedant teisės aktais, baigiant interneto svetaine ar informaciniais leidiniais.44
Pirmas itin svarbus žingsnis – teisės akto parengimas ir nustatymas, kaip gali visuomenė prisidėti ir dalyvauti išduodant leidimus GMO naudojimui.
Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus GMO naudojimui tvarkos aprašas, (įsigaliojimo pradžia – 2004 m. sausio 1 d.) parengtas vadovaujantis JT Europos ekonominės komisijos (Orhuso) konvencija, direktyvomis 98/81/EB, 2001/18/EB. Taip pat atsižvelgta į LR GMO įstatymo nuostatas, teigiančias, kad „...teisės aktų nustatyta tvarka visuomenė turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl GMO ir GMP naudojimo ir gauti apie tai informaciją“45 Tvarka taikoma visuomenės informavimo bei dalyvavimo išduodant leidimus ir sutikimus ribotai naudoti GMM/GMO, apgalvotai išlesti į aplinką ar teikti į rinką GMO, kaip produktus ar kaip esančius kituose produktuose. Informacijos apie GMO ir jų produktų naudojimą Lietuvos Respublikoje kaupimą, tvarkymą ir prieinamumą visuomenei per GMO duomenų bazę (http://gmo.am.lt) organizuoja Aplinkos ministerija, nepažeisdama informacijos konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės teisių.
43 Biotechnologijų milžinė sumokėjo baudą už kyšininkavimą (parengta pagal BBC)// Apicentras.lt, 2005 vasaris Nr. 3. P. 2.
44GMO bei jų panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Konferencijos medžiaga. Vilnius, 2004 gegužės 27 d.-V., 2004. P. 15.
Kad visuomenė būtų informuojama apie ketinamus įteisinti ar jau leistus į rinką GMO, teisės aktus, reglamentuojančius GMO naudojimą ir valdymą ir tam, kad būtų palengvintas duomenų ir dokumentų apsikeitimas tarp Lietuvos ir užsienio šalių institucijų, turėjo būti įkurta duomenų bazė. Pagal 2001/18/EB direktyvos nuostatas numatyta, kad valstybė narė sudaro viešą registrą, kuriame žymimos vietos, kur GMO išleista (išleidimas į aplinką bandymų tikslais). Valstybė taip pat privalo įsteigti registrą, kur žymimos GM kultūrų auginimo vietos (komerciniai pasėliai), apie tai kompetentinga institucija praneša visuomenei prieinama forma.46
Lietuvos teisės aktuose įtvirtinti ir tarptautinių susitarimų reikalavimai. JT Europos Ekonominės Komisijos (Orhuso) konvenciją „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ Lietuva ratifikavo 2001 m. liepos 10 d. ir įgyvendina savo nacionaliniuose teisės aktuose. Orhuso konvencijoje minima galimybė gauti informaciją apie GMO. Kad visuomenė turi būti informuota apie dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus tvarką, kad ji galėtų nevaržomai su ja susipažinti ir žinotų, kaip ja pasinaudoti; kad visuomenei, įskaitant organizacijas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis veiksmingomis teisinėmis priemonėmis ginant jos teisėtus interesus ir vykdant įstatymus. Kiekviena šalis, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, taip pat taiko šios Konvencijos nuostatas, susijusias su sprendimais dėl planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiam tikslui Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai bus taikomos šios nuostatos.47 Taigi nėra konkrečių
nurodymų, kaip visuomenė turėtų dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su GMO. Sprendžia pati valstybė.
Aplinkosauginės organizacijos siekė, kad GMO išleidimas į aplinką, teikimas į rinką ir ribotas naudojimas būtų įtraukti į Orhuso konvencijos I priedą ir būtų privalomas visuomenės dalyvavimas, arba kad būtų parengtas konvencijos protokolas dėl GMO. Šie pasiūlymai buvo atmesti, tačiau Konvencijos sekretoriatas sutiko, jog reikalinga papildoma informacija dėl GMO (ypač aktualu Rytų ir Centrinės Europos šalyse). Tuomet buvo sutarta parengti gaires „Dėl teisės gauti informaciją, dalyvauti ir teisę kreiptis į teismą dėl GMO“.48 Gairės buvo patvirtintos pirmajame Šalių susirinkime 2002 m. spalio 21-23 d. Italijoje, Lukoje.Gairės yra neprivalomos, tai savanoriškai įgyvendinamas dokumentas. Parengtų gairių tikslas – palengvinti ir vadovauti praktiniam Orhuso konvencijos GMO dalies
46 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl GMO apgalvoto išleidimo į aplinką ir
panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB // http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=36276&p_query= &p_tr2=0.
47 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos konvencija „Dėl teisės gauti
informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“.– Vilnius: Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai biuras Lietuvoje, 2001. P. 1.
48 Convention on Access to Information, Public Participation in Decision-making and Access to Justice in Environmental
įgyvendinimui, stimuliuoti atvirą, skaidrų, efektyvų ir atsakingą sprendimų priėmimą dėl veiklos, susijusios su GMO“.49 Gairėse rekomenduojama, kad visuomenė dalyvautų svarstant išleidimą į aplinką, teikimą į rinką, ribotą naudojimą. Tai nereiškia, kad visuomenė turi dalyvauti absoliučiai visuose sprendimų priėmimuose. Manoma, kad svarbiausia dalyvauti: pirmą kartą išleidžiant organizmą į tam tikrą teritoriją ir tiekiant į rinką bei ribotai naudojant, kuomet avarijos atveju kiltų didelis pavojus žmogau sveikatai ir aplinkai. Rekomenduojama, kad suinteresuota visuomenė (pvz. aplinkosaugininkai, ekologiniai ūkininkai) būtų informuojami ankstyvoje svarstymų stadijoje, suteikiant pakankamai informacijos, kad galėtų tinkamai dalyvauti.50
Apie visuomenės informavimą kalbama ir Biosaugumo (Kartachenos) protokolo 23 str. Šalys „skatina ir palengvina visuomenės supratimą, švietimą ir dalyvavimą saugiai gabenant, perdirbant ir naudojant gyvus GMO“, taip pat „tariasi su visuomene ir pateikia jai tokių sprendimų rezultatus“.51
Visgi reikia pripažinti, kad vien teisės aktas ir formalios internetinės duomenų bazės sukūrimas ir informacijos visuomenei teikimas pagal paklausimus neužtikrins tinkamo visuomenės informuotumo ir sąmoningo piliečių dalyvavimo GMO naudojimo įteisinime ir nacionalinės biosaugos politikos formavime. Atsakingos institucijos turėtų inicijuoti visuomenės švietimą, diskusijas GMO tema bei aktyviai skatinti visuomenę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su GMO.
49 Convention on Access to Information, Public Participation in Decision-making and Access to Justice in Environmental
Matters // http://www.unece.org/env/pp/mop1.htm.
50 Ten pat.
3. GMO POVEIKIS APLINKAI
Galima išskirti kelias galimo GMO poveikio aplinkai sritis. GMO invazyvumo problema susijusi su galimu GMO pranašumu prieš natūraliai egzistuojančias gamtines rūšis, kuris gali pasireikšti gamtinių rūšių išstūmimu iš jų užimamų teritorijų, sukeliant nepageidaujamą poveikį bioįvairovei. GMO toksiškumas žmonėms, gyvūnams bei laukinei gamtai dažniausiai susijęs su transgenais, produkuojančiais vienokius ar kitokius toksinus. Dažniausiai tokie toksinai būna daugiau ar mažiau specifiški vienai ar kelioms kenkėjų rūšims ir didesnio pavojaus aplinkai nesukelia. Tačiau platus spektro toksinų produkavimas gali pakeisti ekosistemų dinamiką, pašalindami GMO iš mitybinės grandinės. Galimi ir žemės ūkio strategijos ir praktikos pokyčiai. GMO, atsparių pesticidams, sukūrimas leidžia naudoti skirtingus kovos su kenkėjais režimus ir būdus, lyginant su įprastiniais organizmais. GM augalų, atsparių herbicidams, lauko tyrimai parodė, kad bioįvairovė sumažėjo GM rapsų bei runkelių laukuose (nors kai kurių organizmų grupių rūšių skaičius padidėjo) ir padidėjo GM kukurūzų laukuose.
Visas aukščiau paminėtas problemas, susijusias su GMO, mėginsime išgvildenti šiame skyriuje.
3.1. GMO invazyvumas, susijęs su galimu GMO pranašumu prieš gamtines rūšis
Kaip GMO augalai paveiks naudingus vabzdžius; kokią įtaką turės padidėjęs naudojamų herbicidų kiekis; kas bus, jei GM augalas ar gyvūnas pateks į natūralią gamtą; kaip apsaugoti įprastus augalus nuo GM augalų, kai aplink skraido bitės ir perneša žiedadulkes? Į šiuos klausimus aplinkosaugininkai bei biologai ieško atsakymo, tačiau abejojama, ar patekę į aplinką GMO nesukels negrįžtamų pokyčių laukinėje gamtoje, todėl kiekvienas leidimas auginti GM augalus ar veisti GM gyvūnus turėtų būti itin pamatuotas. Mokslininkų tarpe šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės, vieni mano, kad tai nėra labai didelė problema, kad šiek tiek pasikeis ekosistema, kiti – kad pasauliui gresia katastrofa.
GMO, kuris pradėtas auginti komerciniam naudojimui, nesiėmus papildomų apsaugos priemonių, gali plisti ir į kitas teritorijas. Tai gali vykti keliais būdais. GM naminiai gyvūnai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. GM augalų plitimui pasitarnauja vabzdžiai, pernešdami GM augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis dažnesnis, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o pvz., bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą.
GM augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkoms sąlygoms, todėl, atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.
Dar vienas galimas GMO plitimo būdas – horizontalusis genų pernešimas. Jis vyksta per virusus, kurie naudojami genų inžinerijoje. Patys būdami nepavojingi, jie gali kryžmintis su natūraliai gamtoje egzistuojančiais virusais ir jiems perduoti turimą genetinę informaciją. Tokiu būdu gali susidaryti genų kombinacijos ir atsirasti nauji ypač pavojingi virusai.52
Itin daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, „pabėgusių" į natūralią gamtą, galimą žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. Pavyzdžiui, į Australiją atvežtas kaktusas opuncija turėjo augti kaip gyvatvorė ir apsaugoti avių ganyklas nuo kengūrų, tačiau vietoj to, kaktusas pats plito ganyklose, kilo grėsmė, kad avys liks be pašaro ir žlugs Australijos avininkystė. Svetinių rūšių invazija neaplenkė ir Lietuvos: kanadinė audinė, atkeliavusi į Lietuvą beveik visiškai išstūmė vietinę europinę audinę.53. Šie ir kiti pavyzdžiai skatina gerokai pagalvoti, ar taip neatsitiks ir su GM augalais bei gyvūnais.
Yra ir kitokių mokslininkų nuomonių. Iš sukultūrintų augalų galimas genų pernešimas laukiniams augalams, bet tokios neigiamos nuomonės dėl invazyvumo, kaip dėl GM augalų, nėra. Ar augalai bus genetiškai modifikuoti, ar ne, genų pernešimas jiems giminingiems laukiniams augalams vis tiek vyksta.54 Iš šių pastebėjimų, galima sakyti, kad genų pernešimas iš GM augalų į natūralią gamtą, nėra didelė problema. Giminingus augalus turi ir dvi plačiai paplitusios kultūrų rūšys t. y. aliejinių sėklų rapsas Brassica napus ir cukriniai runkeliai Beta vulgaris. Jei būtų manoma, kad jie turi neigiamą poveikį laukiniams augalams, nebūtų leidžiama jų auginti, kad apsaugoti laukinę gamtą.55
3.2. GMO toksiškumas
Svetimi įterpti genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. 2004 metais dr. Schubert’o grupė Bostone sugalvojo būdą, kaip užauginti transgeninius (genetiškai modifikuotus) augalus, kurie turėtų padidintą vitamino B kiekį. Jie tikslingai planavo
52 Vilniaus gamtos apsaugos draugija. GMO gamtoje ir mūsų gyvenime. – Vilnius: Vilniaus gamtos apsaugos draugija,
2002. P. 17.
53 Ten. pat. P. 19
54 Hails R. S. Genetically modified plants – the debate continues. // TREE. 1999, No. 15. P. 17.
55 Beringer J. E. Releasing genetically modified organisms: will any harm outweigh any advantae? // Journal of Applied
pasiekti konkretų vitamino B kiekį žaliosiose lapinėse daržovėse. Mokslininkų grupė užaugino tokius augalus. Vėliau, nustačius juose esantį vitamino B kiekį paaiškėjo, kad jo yra daug kartų mažiau nei buvo planuota. Tuomet daugelis suprato, kad dar daug nežinomų faktorių veikia genų inžinerijos metu.56
Genų inžinerijos proceso metu gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų, susikurti nauji pavojingi alergenai maiste, kuris anksčiau buvo saugus vartoti. Juk dažnai naudojami tų organizmų baltymai, kurie niekada ankščiau nėra buvę žmogaus mitybos grandinės dalis.
Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. 1999 m. atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 m. net 50 proc. padaugėjo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama prie nealergiškų produktų, todėl šios žinios itin nustebino net mokslininkus. Manoma, kad alergiją sukėlė būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose. Tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti vieno iš galimų alergijų protrūkių. Kompanija „Pioneer Hi-Bred“ 1996 m. norėjo rinkai pateikti naują augalą – soją su įterptu braziliškojo riešuto genu (kuris padidintų baltymų kiekį sojoje). Žmonių, alergiškų minėtiems riešutams, kraujo ląstelių tyrimai parodė, kad jie taip pat buvo alergiški ir naujai GM sojos veislei. Produktas nebuvo pateiktas rinkai.57
Pavojingus alergenus labai sunku nustatyti ir ištirti GM maiste. Neigiamas poveikis gali pasireikšti tik po ilgo vartojimo, o sveikatos sutrikimus gali klaidingai priskirti kitiems veiksniams, pavyzdžiui, oro taršai. Mokslininkai ir medikai nuogąstauja, kad tokių GM maisto produktų vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį, ypač vaikams.58
Vis dėlto aiškių ir tikrai patvirtinančių GMO saugumą arba pavojingumą, tyrimų nėra. Iki šiol neaiškus GMO poveikis žmogaus sveikatai. Tenka pripažinti, kad GMP keliami gerokai griežtesni reikalavimai nei tradiciniam maistui, kuris, deja, sulig kiekvienais metais vis labiau praranda savo natūralias savybes. Tiriama jųsudėtis, toksiškumas bei alergiškumas, nepageidaujamų genų perėjimo į žmogaus žarnyno mikroorganizmus galimybės ir daugybė kitų parametrų. Tik bėda, kad atsakyti į klausimą, kaip šie produktai veikia ne atskiro individo, bet visos populiacijos sveikatą, bus galima tik po gero pusšimčio metų, o naudoti juos teks gerokai anksčiau. Negalima nuneigti, kad vienam ar kitam žmogui pakeistas baltymas gali sukelti alergiją, bet tai dar nesuteikia pagrindo kalbėti apie dėsningumus. Tuo labiau, kad sergančiųjų alergija pradėjo daugėti jau tuomet, kai apie GMP niekas nė nebuvo girdėjęs.59
56 GMO // http://www.apicentras.lt/?pid=287. 57 Ten. pat.
58 GMO // http://www.apicentras.lt/?pid=290.
