1
Kotryna Vipartaitė
V kursas, 5 grupė
LSMU ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ŢINIŲ APIE
ANAFILAKSINĮ ŠOKĄ IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ
VERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Ţivilė Kristina Matulaitienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
LSMU ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ŢINIŲ APIE ANAFILAKSINĮ ŠOKĄ IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ VERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ...
(parašas)
... (vardas, pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20...m. ...
(mėnuo, diena)
3
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apţvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus
susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
4 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1
5 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
6 Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________
7
TURINYS
SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 141.1 Anafilaksinio šoko etiopatogenezė ... 14
1.2 Anafilaksinio šoko klinikiniai poţymiai ... 14
1.3 Vietinių anestetikų sukeltas anafilaksinis šokas ... 15
1.3.1 Vietiniai anestetikai odontologijoje ir jų veikimo principas ... 16
1.3.2 Saugus anestetikų pasirinkimas ... 17
1.4 Pirmoji pagalba ištikus anafilaksiniam šokui ... 17
1.5 Antraeiliai anafilaksinio šoko medikamentai... 18
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 20
2.1 Tyrimo metodika ... 20
2.2 Tyrimo populiacija ... 20
2.3 Imties dydţio nustatymas ... 20
3. REZULTATAI ... 22
3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 22
3.2 Studentų patirtys, susijusios su anafilaksiniu šoku ... 23
3.3 Studentų taktika gydant pacientus, pranešusius apie alergijas... 24
3.4 Ţinių apie anafilaksinį šoką vertinimas ... 26
3.5 Odontologijos studentų nuomonė apie turimas ţinias bei jų reikalingumą ... 27
3.6 Odontologijos studentų ţinių apie anafilaksinį šoką palyginimas tarp kursų ... 29
3.6.1 Dalyvių ţinių palyginimas ... 29
3.6.2 Dalyvių taktikos, gydant apie alergijas pranešusius pacientus, palyginimas ... 31
3.6.3 Dalyvių nuomonės apie turimas ţinias palyginimas ... 33
3.7 Studentų informuotumas apie anafilaksinį šoką ... 35
4. DISKUSIJA ... 37
4.1 Padėka ... 38
4.2 Interesų konfliktas ... 38
IŠVADOS ... 39
8 LITERATŪRA ... 41 PRIEDAI ... 44
9
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas LUHS – Lithuanian University of Health Sciences IgE – imunoglobulinas E
IgG – imunoglobulinas G
FcεRI - aukšto imlumo IgE receptorius PABA – paraaminobenzoinė rūgštis n – tiriamųjų imties dydis
N – generalinės imties dydis χ 2 – Chi kvadrato kriterijus
10
LSMU ODONTOLOGIJOS STUDENTŲ ŢINIŲ APIE ANAFILAKSINĮ ŠOKĄ
IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ VERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Anafilaksinis šokas – pati pavojingiausia organizmo
alerginė reakcija, kuriai įvykus būtina nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Daţnai atlikdami nuskausminimo procedūras, odontologai su anafilaksinėmis reakcijomis susiduria daţniau nei kitų sričių gydytojai. Siekdami išvengti skaudţių padarinių, burnos prieţiūros specialistai privalo gerai išmanyti šios alerginės reakcijos simptomatiką ir pirmosios pagalbos principus. Dėl šios prieţasties svarbu gilinti ţinias apie anafilaksinį šoką dar universitete. Darbo tikslas - išanalizuoti LSMU odontologijos studentų ţinias apie anafilaksinį šoką ir būtiną pirmąją pagalbą.
Medţiaga ir metodai: Anoniminėje apklausoje dalyvavo trečio, ketvirto bei penkto kurso LSMU
odontologijos fakulteto studentai. Respondentai pildė anketą, sudarytą iš 33 klausimų. Iš viso buvo apklaustas 221 studentas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 programą.
Rezultatai: Nustatyta, kad daugiau nei pusės dalyvių (55,2%) ţinios apie anafilaksinį šoką
vidutinės. Didţioji dalis respondentų (64,7%) teigė, kad jų ţinios apie anafilaksines reakcijas nepakankamos. Beveik visi dalyviai (94,6) atsakė, jog norėtų gauti daugiau informacijos šia tema. Lyginant vyresnių kursų studentų ţinias, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai prasčiausiai apie anafilaksinį šoką išmanė trečio kurso studentai. Statistiškai reikšmingai penktakursiai savo ţinias apie anafilaksinį šoką įvertino geriausiai.
Išvados: Studentų ţinios apie anafilaksinį šoką ir pirmąją pagalbą nepakankamos. Siekiant
pagerinti ţinių lygį bei ugdyti būsimų gydytojų odontologų pasitikėjimą savo ţiniomis, svarbu suteikti jiems pakankamai informacijos apie šią alerginę reakciją ir nuolat organizuoti praktinius kursus.
Raktiniai ţodţiai: Anafilaksinis šokas, alerginė reakcija, vietinė nejautra, pirmoji pagalba,
11
EVALUATION OF THE LUHS DENTISTRY STUDENTS' KNOWLEDGE
ABOUT ANAPHYLACTIC SHOCK AND THE FIRST AID
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Anaphylactic shock is the most dangerous
allergic reaction that requires immediat actions. Dentists perform a lot of anesthesia procedures, so they face anaphylactic shock more frequently than doctors in other medical fields. In order to avoid adverse consequences, oral care specialists must be properly aware of the symptoms and the first aid of anaphylactic reactions. For this reason, it is important to raise students' awareness about anaphylactic shock. The aim of the work: to analyze the knowledge towards anaphylactic shock and the first aid that is necessary to manage among dentistry students of LUHS.
Material and the methods: LUHS dentistry students of the third, fourth and fifth year participated
in anonymous survey. Participants filled out a questionnaire consisting of 33 questions. A total of 221 students were surveyed. Statistical data analysis was performed using „SPSS/w 24.0“ and MS Excel 2016 software.
Results: More than half of the surveyed students (55,2%) had medium knowledge towards
anaphylactic shock. 64,7% of participants answered that their knowledge was insufficient. Most of the students (94,6%) would like to receive more information about anaphylactic shock. Third-year students had the lowest level of knowledge comparatively with fourth-year and fifth-year students (statistically significant result). Fifth-year students rated their knowledge higher than students of lower year (statistically significant result).
Conclusions: The level of students' knowledge about anaphylactic shock and the first aid is
inadequate. It is necessary to provide students with sufficient information about this allergic reaction and to organize hands-on courses in order to improve the level of knowledge and to develop future dentists' confidence.
Keywords: Anaphylactic shock, allergic reaction, local anesthesia, first aid, dentistry students,
12
ĮVADAS
Anafilaksinis šokas – tai pati sunkiausia organizmo hiperjautrumo reakcija, kelianti didelę grėsmę gyvybei [1]. Anafilaksiją gali sukelti daugybė veiksnių, tačiau daţniausias faktorius odontologijoje yra preparatai, naudojami vietiniam nuskausminimui [2, 3].
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse vietinių anestetikų išprovokuoto anafilaksinio šoko paplitimas svyruoja nuo 1 iš 3500 iki 1 iš 13000 pacientų, taigi akivaizdu, jog ši alerginė reakcija yra itin reta [4]. Prieš pasireiškiant anafilaksiniam šokui, daţniausiai nestebima jokių įtarimą keliančių simptomų, o gydomas asmuo neigia turintis alergijų. Anafilaksinės reakcijos pasireiškimas nėra susijęs su paciento amţiumi ar skiriamo anestetiko doze. Dėl šių prieţasčių anafilaksija yra netikėta būklė tiek pacientui, tiek gydytojui odontologui [5, 6, 7].
Čenajaus mieste Indijoje 2018 m. mokslininkai atliko apklausą, skirtą įvertinti šiame mieste dirbančių gydytojų odontologų ţinias apie vietinių anestetikų sukeltą anafilaksinį šoką. Anketą sudarė 17 klausimų, į kuriuos atsakė 200 odontologų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nei vienas iš dalyvių tiksliai neţinojo visų galimų anafilaksinės reakcijos simptomų. Nustatyta, kad 32% apklaustų gydytojų neįvardijo adrenalino kaip pirmo pasirinkimo vaisto, būtino skirti anafilaksinio šoko atveju, o tikslų šio medikamento vartojimo būdą ţinojo tik 28% respondentų. Pirmosios pagalbos rinkinius, skirtus padėti anafilaksinio šoko ištiktiems pacientams, teigė turintys 62% odontologų [4]. Analogiškas tyrimas atliktas 2010 m. Turkijos mieste Stambule. Studijos autoriai, siekdami įvertinti privačiose klinikose dirbančių odontologų ţinias, sudarė 15 klausimų anketą. Tyrime dalyvavo 86 gydytojai. Rezultatai atskleidė, kad nei vienas dalyvis neįvardijo visų galimų anafilaksinio šoko simptomų ir poţymių. Apie pirmaeilį adrenalino vartojimą ţinojo maţiau nei pusė respondentų (48,8%), trečdalis (31,5%) atsakė, jog leistų šį medikamentą į raumenis [7]. Taigi, tiek Čenajaus mieste, tiek Stambule atliktų tyrimų išvadose teigiama, kad gydytojų odontologų ţinios apie vietinės nejautros sukeltą anafilaksinį šoką ir būtiną pirmąją pagalbą yra nepakankamos. Tyrėjai skatina burnos prieţiūros specialistus gilinti ţinias įvairiose edukacinėse programose ir renginiuose. Rekomenduojama organizuoti daugiau praktinių kursų ir seminarų, skirtų suteikti gydytojams odontologams informacijos apie anafilaksinio šoko eigą, klinikinius simptomus ir būtinus pirmosios pagalbos atlikimo veiksmus [4, 7].
Odontologijos specialybės studijų programoje klinikiniai darbai studentams prasideda nuo trečio kurso. Pradėję gydyti pacientus studentai mokosi atlikti įvairias procedūras. Viena pirmųjų – vietinė nejautra. Atliekant nuskausminimo procedūrą, atsiranda bent minimali rizika, jog pacientui pasireikš nepageidaujama reakcija. Anafilaksinis šokas yra pati ūmiausia ir greičiausiai progresuojanti organizmo alerginė reakcija, todėl, nors ir labai reta, tačiau pasireiškusi ji gali tapti mirties prieţastimi. Įvykus staigiai alerginei reakcijai odontologas turi reaguoti greitai ir uţtikrintai.
13 Neatidėliotina pagalba yra vienintelis būdas, leidţiantis išsaugoti paciento gyvybę. Klinikinę praktiką pradedantys studentai turi būti informuoti apie galimą anafilaksinio šoko riziką gydymo eigoje. Pakankamas ţinių lygis ugdo būsimų gydytojų odontologų pasitikėjimą savimi ir apsaugo nuo skaudţių padarinių. Anafilaksinio šoko tema yra aktuali odontologinėje praktikoje. Moksliniame darbe apţvelgsime, ar studentų ţinios minėta tema yra pakankamos. Lietuvoje aprašytų panašių tyrimų neaptikome.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti LSMU odontologijos studentų ţinias apie anafilaksinį šoką ir
būtiną pirmąją pagalbą.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti LSMU odontologijos vyresnių kursų (trečio, ketvirto ir penkto) studentų ţinias apie anafilaksinį šoką ir pirmąją pagalbą.
2.
Įvertinti LSMU trečio, ketvirto bei penkto kurso studentų poţiūrį į turimas ţinias apie anafilaksinį šoką ir šių ţinių poreikį.3.
Palyginti trečio, ketvirto ir penkto kurso studentų ţinias apie anafilaksinį šoką bei veiksmų eigą jam įvykus.Hipotezė:
Studentų ţinios apie anafilaksinį šoką yra nepakankamos.
PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science Direct, UpToDate, BMJ Journals, Cochrane Library.
14
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Anafilaksinio šoko etiopatogenezė
Anafilaksinis šokas – tai ūmi, sveikatai grėsminga greito tipo alerginė reakcija, reikalaujanti neatidėliotinos pirmosios pagalbos. Anafilaksinio šoko patogenezei būdingi sensibilizuotame organizme vykstantys imunologiniai mechanizmai, patocheminės bei patofiziologinės reakcijos [8]. Imuninių reakcijų pasireiškimas yra sąlygotas alergenui specifiško imunoglobulino E (IgE) gamyba [2]. Sensibilizuotame organizme B limfocitai produkuoja IgE, kuris jungiasi prie aukšto imlumo IgE receptorių (FcεRI), esančių ant efektorinių ląstelių – putliųjų ląstelių ir bazofilų. Pakartotinė alergeno ekspozicija sąlygoja antigeno-antikūno komplekso formavimąsi [9]. Taip inicijuojamos patocheminės alerginės reakcijos, kurių eigoje vyksta efektorinių ląstelių degranuliacija. Suirusios ląstelės atpalaiduoja jų viduje sukauptas biologiškai aktyvias medţiagas (mediatorius) – histaminą, triptazę, lipidų kilmės mediatorius, kai kuriuos citokinus (pvz. TNF-α). Be to, naujai stimuliuojama ir kitų mediatorių (leukotrienų, prostaglandinų, trombocitų aktyvavimo faktoriaus, kininų bei kitų citokinų) produkcija [9-11]. Anafilaksinio šoko eigoje aktyvinamos ir papildomos uţdegiminės ląstelės (daugiausia eozinofilai), kurios tiesiogiai infiltruoja audinius ir išskiria dar daugiau biologiškai aktyvių medţiagų, tarp kurių gausu lipidų kilmės mediatorių. Efektorinių ląstelių atpalaiduotos medţiagos inicijuoja patofiziologinius alerginius reiškinius organizme – sukeliami struktūriniai bei funkciniai organų paţeidimai [11].
Pastaraisiais metais savo tyrimais autoriai Finkelman F. D. ir Reber L. L. su kolegomis siekė įrodyti, kad anafilaksijos pasireiškimas nevisada turi būti siejamas su IgE kiekio padidėjimu ir jo sąsaja su FcεRI receptoriais. Galimi anafilaksinių reakcijų patogenezės skirtumai aiškinami tiriant gyvūnus. Atliktos studijos su laboratorinėmis pelėmis leidţia spręsti apie svarbų imunoglobulino G (IgG) vaidmenį anafilaksinio šoko patogenezėje – kliniškai primenančią klasikinę IgE sąlygotą anafilaksinę reakciją pelėms sukėlė mechanizmai, kuriuose vietoje IgE buvo įtrauktas IgG [12-13].
1.2 Anafilaksinio šoko klinikiniai poţymiai
Anafilaksinis šokas yra generalizuota sisteminė reakcija, kuri gali sukelti skirtingų organų bei organų sistemų (odos, kvėpavimo, kardiovaskulinės, virškinimo, nervų sistemos) paţeidimus [8]. Jų sunkumą apsprendţia išsiskyrusių mediatorių kiekis bei susidariusios kombinacijos. Skirtingos medţiagos turi skirtingą poveikį audiniams bei organams, todėl stebimi įvairūs klinikiniai poţymiai ir organizmo reakcijos [5]. Dėl histamino sukelto kraujagyslių pralaidumo ir vazodilatacijos bene daţniausi ir greičiausiai pasireiškiantys klinikiniai pokyčiai yra
15 stebimi odoje [8]. Pasireiškia odos paraudimas, nieţėjimas, dilgėlinis bėrimas, lūpų, lieţuvio, kaklo ar kitų kūno sričių angioedema. Anafilaksinė reakcija gali paveikti kvėpavimo sistemą – būdingi viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų paţeidimai, daţniausiai pasireiškiantys dusuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, sunkumu krūtinėje ir bronchospazmu. Simptomai, apibūdinantys kardiovaskulinės sistemos paţeidimus, pasireiškia tachikardija, krentančiu arteriniu kraujo spaudimu (hipotenzija), silpnai čiuopamu pulsu. Virškinimo sistemos sutrikimai nustatomi atsiradus pykinimui, vėmimui, viduriavimui bei pilvo skausmams. Nervų sistemos paţeidimai sukelia galvos skausmus, svaigimą, sumišimą. Kai kurias atvejais gali būti stebimas sąmonės pritemimas, praradimas ar traukuliai [5]. Anafilaksinio šoko ištikti pacientai daţnai įvardija artėjančios mirties baimės pojūtį, kurį daugausia lemia kardiovaskulinės ar kvėpavimo sistemos sutrikimai [8].
D. Reingardienė, D. Bilskienė bei R. Bilskis 2011 m. apţvalginiame straipsnyje nagrinėjo anafilaksinio šoko simptomatiką. Literatūros duomenimis odos bei gleivinių pokyčiai įvykus anafilaksijai stebimi iki 80-90% atvejų. Kvėpavimo sistemos paţeidimai siekia 69-93% , o simptomai, susiję su kardiovaskulinės sistemos sutrikimais – 26-45% [5]. Grabenhenrich L. B. su bendraautoriais „Journal of Allergy and Clinical Immunology“ 2016 m. straipsnyje rašė, kad odos reakcijos lydi iki 92% anafilaksinių reakcijų vaikų amţiuje (tirti vaikai bei paaugliai iki 18 m.). Nustatyta, kad vaikams daţniausiai pasireiškia odos dilgėlinė (62%), angioedema (53%), odos nieţėjimas (37%) ir eritema (29%) [6].
Kiekvienam ţmogui anafilaksinė reakcija gali sukelti skirtingo pobūdţio simptomus ir turi individualią eigą bei trukmę. Labai svarbu atsiţvelgti į galimas simptomų variacijas ir reakcijos grįţtamumą [5].
1.3 Vietinių anestetikų sukeltas anafilaksinis šokas
Vietinių anestetikų panaudojimas šiuolaikinėje odontologijoje yra labai platus [1]. Saugi ir veiksminga lokalioji anestezija yra būtina siekiant efektyvios skausmo kontrolės, suteikiančios pacientui komfortą gydymo eigoje [14]. Vis dėl to, vietinių anestetikų sukeltų anafilaksinių reakcijų odontologinėje praktikoje stebima daţniau nei kitose medicinos srityse. Japonijoje 2017 m. Nakamura N. ir kitų mokslininkų atliktoje retrospektyvinėje studijoje išnagrinėti 67 pacientų, patyrusių nepageidaujamų reakcijų dėl naudotų vietinių anestetikų, atvejai. Buvo nustatyta, kad daugiausia jų pasireiškė atliekant odontologines procedūras [3]. Oksforde Bhole M. V. su kolegomis 2012 m. atliko literatūros apţvalgą, kurioje analizavo vietinių anestetikų sukeltų nepageidaujamų reakcijų atvejus. Iš viso apţvelgta 2978 pacientų medicininiai įrašai. Išsiaiškinta, kad tikroji IgE suţadinta alerginė reakcija (anafilaksinė reakcija) pasireiškė 29 pacientams, t.y. 0,97% visų klinikinių atvejų. Tai patvirtina, kad anafilaksinis šokas dėl lokaliųjų anestetikų
16 pasireiškia retai (iki 1% visų nepageidaujamų reakcijų) [15]. Nepaisant to, anafilaksinės reakcijos eiga yra labai ūmi ir greitai progresuoja, todėl privalu būti jai pasiruošus iš anksto [16].
1.3.1 Vietiniai anestetikai odontologijoje ir jų veikimo principas
Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas yra paremtas jų grįţtama sąveika su natrio kanalų receptoriais. Rišimasis su šiais receptoriais blokuoja natrio jonų judėjimą per minėtus kanalus kartu nutraukiant ir nervinį laidumą [14]. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai D. E. Becker ir K. L. Reed savo straipsnyje aptaria įvairių vietinei nejautrai naudojamų medikamentų aspektus. Detaliai išnagrinėję esterių bei amidų grupės lokaliųjų anestetikų cheminę struktūrą, autoriai patvirtino, kad esterių grupės medikamentų metabolizmo eigoje susidaro paraaminobenzoinė rūgštis (PABA), kuri lemia organizmo imunogeniškumą [17]. Amidų grupės anestetikai nėra metabolizuojami į PABA molekulę ir organizmą įjautrina maţiau. Tai įrodo, kad esterių grupės anestetikai gali daţniau sukelti alergines reakcijas, atliekant vietinės nejautros procedūras [16]. Vis dėl to Nakamura N. bei kiti Japonijos mokslininkai savo straipsnyje „Immediate-type allergic reactions to local anesthetics“ mini, kad amidų grupės vietinių anestetikų sukeltų alerginių reakcijų skaičius padidėjo dėl pirmenybinio šių anestetikų vartojimo [3].
Moksliniai šaltiniai įrodo, kad lidokainas yra maţiausiai alergizuojantis anestetikas, todėl greito tipo alerginių reakcijų dėl šio medikamento pasireiškia rečiausiai [18]. Esant alergijai lidokainui, kaip alternatyvią nuskausminančią priemonę rekomenduojama rinktis kitą amidų grupės anestetiką [19].
Vietinių nuskausminamųjų sudėtyje gausu įvairių priedų, kurie gali išprovokuoti anafilaksinį šoką [20]. Dar 2002 m. Niujorke atliktas tyrimas atskleidė, jog konservantų turintys anestetikai daţniau sukelia greito tipo alergines reakcijas nei išgryninti medikamentai. Vieni daţniausių į sudėtį įtrauktų priedų yra parabenai [21]. Nuskausminančiuose vaistuose metilparabenas naudojamas kaip bakteriostatinis komponentas [18]. Eric Macy ir jo kolegos analizavo šešiolikos metų laikotarpyje atliktų vietinių anestetikų tyrimų rezultatus. Autoriai išsiaiškino, kad metilparabenas buvo vienintelis faktorius, sukėlęs staigią alerginę reakciją po atlikto odos testavimo vietinio anestetiko tirpalu [21]. Dar vienas daţnas konservantas, įtraukiamas į lokaliųjų anestetikų sudėtį, yra sulfitas. Šiais laikais medikamentuose daţniausiai naudojami metabisulfitai ir bisulfitai. Šie priedai padeda stabilizuoti vietinių nuskausminančių preparatų sudėtyje esančius vazokonstriktorius, tačiau yra antigeniniai stimuliatoriai ir didina alerginių reakcijų riziką [22]. Esant ţinomai alergijai parabenams ar sulfitams, taip pat rekomenduojama vengti ir nuskausminamųjų su vazokonstriktoriais [18].
17
1.3.2 Saugus anestetikų pasirinkimas
M. Schatz bei kiti autoriai 2019 m. vasarį parengė saugaus anestetikų pasirinkimo algoritmą. Jame buvo nurodyta, kaip tinkamai parinkti anestetiką pacientui, praeityje patyrusiam vietinės nejautros preparatų išprovokuotą alerginę reakciją. Algoritme autoriai nurodo simptomus, padedančius atskirti, kokią alerginę reakciją buvo patyręs pacientas. Jei anamnezėje nurodomas anafilaksinis šokas, patariama vengti vietinės anestezijos. Jei procedūra nėra skubi, rekomenduojama ją atidėti ir, visų pirma, nusiųsti pacientą šeimos gydytojo ar alergologo konsultacijai. Jei procedūrą atlikti būtina, reikėtų išsiaiškinti, koks anestetikas sukėlė reakciją, o vietoje nurodyto medikamento rinktis kitą. Jei nėra ţinoma, koks anestetikas sukėlė anafilaksinį šoką, rekomenduojama rinktis lidokainą. Straipsnio autoriai pabrėţia svarbą įvertinant paciento, praeityje patyrusio staigią alerginę reakciją, medicininę anamnezę bei visus su minėta būkle susijusius dokumentuotus medicininius įrašus [23].
1.4 Pirmoji pagalba ištikus anafilaksiniam šokui
Anafilaksinio šoko eiga yra labai ūmi ir pavojinga. Kvėpavimo bei kardiovaskulinės sistemos paţeidimai progresuoja per kelias minutes, todėl greitas reagavimas, tikslus klinikinės būklės įvertinimas bei pirmosios pagalbos suteikimas yra svarbiausi faktoriai pasireiškus minėtai alerginei reakcijai [24].
Anafilaksiniam šokui pasireiškus anestetiko leidimo eigoje svarbu nedelsiant nutraukti atliekamą procedūrą. Pastebėjus pirmuosiuos klinikinius simptomus (daţniausiai odoje) negalima tęsti pradėtos anestetiko injekcijos. Nutraukus anestetiko skyrimą svarbu kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą [24, 25].
Suteikiant pirmąją pagalbą pacientą reikia guldyti ant nugaros horizontalioje padėtyje ir pakelti paciento kojas. Pacientas gali likti pusiau sėdimojoje ar sėdimojoje padėtyje tais atvejais, jei pasireiškia ryškus viršutinių kvėpavimo takų tinimas ar vėmimo priepuolis [26]. Pusiau sėdimoji padėtis pageidautina ir anafilaksinio šoko ištiktoms nėščiosioms. Jei nėščioji patiria hipotenziją, ją galima guldyti ant kairiojo šono (tai padeda išvengti tuščiosios venos kompresijos) [5, 24, 25]. Gulimoji paciento padėtis su pakeltomis kojomis rekomenduojama dėl aktyvios vazodilatacijos ekstremaliai krentant arteriniam kraujo spaudimui, nes taip palaikomas kraujo grąţinimas į širdies vainikines arterijas [26].
Pasaulio Alergijos Organizacijos bei Europos Alergijos ir Klinikinės Imunologijos Akademijos atliktais tyrimais įrodyta, kad svarbiausia priemonė, suteikiant pirmąją pagalbą anafilaksinio šoko atveju, yra adrenalinas (epinefrinas). Šis medikamentas yra pirmo pasirinkimo ir turi būti suleistas nedelsiant, pastebėjus pačius pirmuosius anafilaksijos simptomus [25, 27].
18 Teisingiausias ir veiksmingiausias adrenalino vartojimo būdas yra medikamento injekcija į raumenis. Šis metodas suteikia didţiausią farmakologinį poveikį, greitą absorbciją ir yra saugus. Vaisto vartojimas intraveniškai nerekomenduojamas dėl didesnės šalutinio poveikio ir perdozavimo tikimybės bei nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Poodinė injekcija, nors ir saugi, tačiau reikalauja daugiau laiko tam, kad būtų pasiekta tinkama medikamento koncentracija [28]. Anafilaksinio šoko atveju rekomenduojama adrenaliną sušvirkšti į vidurinės šlaunies dalies raumenis [24]. Prieš leidţiant adrenaliną, svarbu įvertinti, kokią medikamento dozę reikia skirti pacientui. Suteikiant pirmąją pagalbą rekomenduojama rinktis 0,1% koncentracijos adrenalino tirpalą [29]. Dozavimas priklauso nuo paciento amţiaus bei kūno masės. Nustatyta, jog optimali pradinė medikamento dozė suaugusiam asmeniui, tirpalo koncentracijai esant 0,1%, yra 0,3-0,5 ml [24, 30]. Rekomenduojama pradėti nuo 0,3 ml dozės, o jei pacientas turi viršsvorį (kūno masė yra didesnė nei 100 kg), pradinę dozę verta padidinti iki 0,5ml [29]. Jei anafilaksinis šokas pasireiškė vaikui, skiriama 0,1% koncentracijos 0,01 ml/kg (0,1 ml/10 kg) dozė adrenalino. Taip apskaičiuojama, kokia dozė turi būti skiriama tam tikros kūno masės vaikui. Jei pacientui yra daugiau nei 12 metų, o jo kūno masė yra didesnė nei 50 kg, skiriama tokia pati medikamento dozė kaip ir suaugusiajam [30]. Jei, po pirmosios adrenalino dozės, būklės pagerėjimo nestebima ilgiau nei 5 minutes, dozė turi būti kartojama. Nustatyta, kad antros adrenalino dozės prireikia nuo 12 iki 36 procentų anafilaksinių reakcijų atvejų [24].
1.5 Antraeiliai anafilaksinio šoko medikamentai
Adrenalinas yra pirmojo pasirinkimo medikamentas suteikiant pagalbą anafilaksinio šoko atveju. Kiti preparatai yra papildomi. Panaudoti kartu su adrenalinu, jie padeda malšinti ūmios alerginės reakcijos sukeltus sutrikimus. Svarbu ţinoti, kad antraeiliai vaistai negali būti naudojami kaip adrenalino pakaitalai [30].
Vieni iš medikamentų, kuriuos gydytojai skiria anafilaksinio šoko ištiktiems pacientams, yra kortikosteroidai (gliukokortikoidai). Indijos mieste Čenajuje 2018 m. apklausus 200 gydytojų odontologų paaiškėjo, kad 71 respondentas (35,5%) savo kabinete turi kortikosteroidų preparatų, o 22 gydytojai (11%) vertina juos kaip pirmo pasirinkimo medikamentus anafilaksinės reakcijos atveju [4]. Pasaulio Alergijos Organizacija rekomenduoja kortikosteroidus kaip galimą papildomą priemonę įtariant dvifazę anafilaksinę reakciją ir siekiant išvengti jos pasikartojimo. Svarbu atsiţvelgti, kad kortikosteroidų veikimo pradţia pasireiškia praėjus 4-6 valandoms po suvartojimo, todėl šie medikamentai gali būti naudojami tik kaip antraeiliai po epinefrino injekcijos [31]. Daţniausiai naudojami gliukokortikoidai yra hidrokortizonas, metilprednizolonas ir prednizolonas [32].
19 Anafilaksinio šoko gydymui taip pat pasitelkiami antihistamininiai vaistai. Indijoje Krishnamurthy M. su kolegomis apklausė 200 odontologų ir suţinojo, kad 65 iš jų (32,5%) turi šių medikamentų savo darbo kabinetuose, o 23 gydytojai (11,5%) mano, jog antihistamininiai vaistai yra pirmaeiliai suteikiant pirmąją pagalbą anafilaksinio šoko ištiktam pacientui [4]. Nustatyta, kad šie medikamentai padeda malšinti alerginius simptomus, sukeltus išsiskyrusio histamino. H1-antihistaminai palengvina nieţulį, dilgėlinę bei kitus odos ir gleivinių simptomus, tačiau nemaţina kvėpavimo takų obstrukcijos ir kardiovaskulinės sistemos paţeidimų. Kliniškai skiriamos H1-antihistaminų dozės nėra pakankamos tam, kad būtų slopinamas mediatorių išsiskyrimas iš efektorinių ląstelių. Be to, šių medikamentų poveikis stebimas praėjus maţiausiai 30-40 min [24, 30, 33]. Dėl minėtų prieţasčių ahtihistamininius vaistus galima naudoti tik po pirminės adrenalino dozės. Siūloma rinktis antrosios kartos H1-antihistaminus, pvz. cetiriziną [24].
Palaikomajam anafilaksinio šoko gydymui turi būti naudojami bronchus plečiantys vaistai, t.y. beta-2 adrenerginiai agonistai. Daţniausiai skiriamos salbutamolio inhaliacijos [5, 24]. Anksčiau minėto tyrimo, atlikto Čenajaus mieste, rezultatai parodė, kad 22 (11%) iš apklaustų 200 gydytojų odontologų savo kabinetuose turi salbutamolio preparatų, kuriuos naudotų ištikus anafilaksiniam šokui, o 12 respondentų (6%) teigė, kad šį medikamentą naudotų patį pirmą [4]. Europos Alergijos ir Klinikinės Imunologijos Akademija rekomenduoja skirti pacientui beta-2 adrenerginių agonistų pasireiškus dusuliui, švokštimui ar kosuliui. Bronchus plečiantys vaistai padeda maţinti apatinių kvėpavimo takų paţeidimų sukeltus simptomus, tačiau neturi poveikio pasireiškusiai gerklų edemai, viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijai ar nukritusiam kraujo spaudimui, todėl gali būti vartojami tik po pirmosios adrenalino injekcijos [25].
Dar vienas medikamentas, naudojamas pasireiškus anafilaksiniam šokui, yra gliukagonas. Tai - polipeptidas, kuris suteikia nuo katecholamino nepriklausomus jonotropinius ir chronotropinius efektus [30]. Šis vaistas reikšmingas atvejais, kai po pirmosios adrenalino dozės nesulaukiama optimalaus atsako ar stebimas atsparumas adrenalinui, pavyzdţiui, kai anafilaksinę reakciją patiria beta adrenoreceptorių blokatorius vertojantis asmuo [27]. Apklausus 200 odontologų, 24 iš jų (12%) atsakė turintys gliukagono medikamentų savo kabinetuose, o 7 gydytojai (3,5%) įvertino šį vaistą kaip pirmaeilį [4]. Nepaisant to, kad gliukagono vartojimas gali būti grindţiamas patofiziologiniu aspektu, yra surinkta per maţai duomenų, leidţiančių svarstyti pirminį medikamento pasirinkimą anafilaksinio šoko atveju. Be to, šis vaistas leidţiamas į veną, todėl jo vartojimas kur kas sudėtingesnis ir reikalauja daugiau laiko [24].
20
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo metodika
Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018-12-07 iki 2019-02-28, naudojant anoniminės apklausos metodą. Pagrindinis tyrimo įrankis – iš 33 klausimų sudarytas klausimynas (anketa). Anketos klausimai sudaryti siekiant įvertinti studentų ţinias apie anafilaksinį šoką ir būtiną pirmąją pagalbą. Ţinių lygis vertintas pagal teisingai atsakytus kontrolinius klausimus, kurių klausimyne yra 17. Ţinios išskirstytos proporcingai: 0-10 teisingų atsakymų – blogos ţinios, 11-14 teisingų atsakymų – vidutinės ţinios, 15-17 teisingų atsakymų – geros ţinios. Visi anketoje pateikti klausimai buvo uţdaro tipo.
2.2 Tyrimo populiacija
Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete (LSMU). Tyrimo populiaciją sudarė lietuvių kalba besimokantys trečio, ketvirto bei penkto kurso odontologijos fakulteto studentai.
2.3 Imties dydţio nustatymas
Atliekant tyrimą LSMU trečiame kurse studijavo 81 studentas, ketvirtame kurse – 98, o penktame kurse – 90 studentų. Bendra trečio, ketvirto bei penkto kurso studentų suma yra 269. Imties dydis apskaičiuotas naudojantis Panijoto formule: n = 1/(∆^2 + 1/N).
n – tiriamųjų imties dydis; ∆^2 – imties paklaidos dydis; N – generalinės imties dydis;
Paklaidos dydţiui esant 0,05, kai generalinė imtis 269, apskaičiuotas tiriamųjų imties dydis – 161 (proporcingai 48 trečiakursiai, 59 ketvirtakursiai ir 54 penktakursiai). Tyrime dalyvavo 221 studentas (68 trečiakursiai, 80 ketvirtakursių ir 73 penktakursiai), todėl šio tyrimo imtis yra pakankama.
Tiriamųjų atrankos kriterijus – studentai, universitete pradėję klinikinę praktiką ir jau supaţindinti su anafilaksinio šoko sąvoka bei veiksmų seka jam įvykus.
Tyrimo objektas – LSMU trečio, ketvirto bei penkto kurso odontologijos studentų ţinios apie anafilaksinį šoką ir būtiną pirmąją pagalbą.
21 2018-12-07 gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-43 (ţr. Priedas Nr. 1)). Dalyviams buvo pateikta anketa (ţr. Priedas Nr. 2), tiriamojo asmens sutikimo forma (ţr. Priedas Nr. 3) ir tiriamojo asmens informavimo forma (ţr. Priedas Nr. 4). Tyrimo dalyviai anketą pildė prieš ortopedinės odontologijos paskaitų pradţią. Surinkta 221 uţpildyta anketa.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 programą. Nagrinėjamų poţymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai daţniai (proc.). Dviejų kokybinių poţymių priklausomybei nustatyti taikytas susijusių poţymių lentelių metodas ir apskaičiuotas chi kvadrato kriterijus (χ²), poriniai palyginimai atlikti z testu su Bonferroni korekcija. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.
22
3. REZULTATAI
3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika
Siekdami išsiaiškinti vyresnių kursų studentų ţinias apie anafilaksinį šoką, turėjome įvertinti tiriamosios imties charakteristikas. Pasiskirstymas pateiktas ţemiau esančioje diagramoje (ţr. 1 pav.).
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo kurso
Rezultatai, pateikti 1 paveiksle, atskleidė, kad aktyviausiai apklausoje dalyvavo ketvirto kurso studentai.
LSMU odontologijos fakultete besimokančių vaikinų skaičius yra ţenkliai maţesnis. Mus domino, kiek iš jų dalyvavo tyrime. Atlikta palyginamoji lyčių ir kursų pasiskirstymo charakteristika (ţr. 2 pav.).
2 pav. Skirtingų kursų tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo lyties
30.8%
36.2% 33.0%
III kursas IV kursas V kursas
20,6 10,0 16,4 79,4 90,0 83,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
III kursas IV kursas V kursas
pro
ce
nta
i
23 Matome, kad didţiausią respondentų skaičių visuose kursuose sudarė merginos. Trečio kurso vyriškos lyties studentai tyrime dalyvavo aktyviau nei ketvirtame bei penktame kurse besimokantys vaikinai.
3.2 Studentų patirtys, susijusios su anafilaksiniu šoku
Anafilaksinis šokas yra labai reta alerginė reakcija. Atliekant tyrimą, mums buvo įdomu suţinoti, ar studentams yra tekę susidurti su anafilaksiniu šoku savo klinikinės praktikos laikotarpiu. Rezultatai pateikti 3 pav.
3 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo susidūrimo su anafilaksinio šoko atvejais
studijų laikotarpiu
Didţioji dalis studentų patvirtino, jog nėra susidūrę su anafilaksine reakcija studijų laikotarpiu. Keli studentai teigė priešingai.
Siekdami išsiaiškinti, ar studentai yra susidūrę su anafilaksinėmis reakcijomis uţ universiteto ribų, teiravomės apie anafilaksinio šoko patirtis jų artimųjų tarpe. Atsakymus iliustruoja 4 pav.
4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo susidūrimo su anafilaksinio šoko atvejais
artimųjų tarpe 98,6% 1,4%
Neteko susidurti Teko susidurti
91,0% 9,0%
24 4 paveiksle stebime, kad minėtas alergines reakcijas savo šeimose patvirtino 9 procentai respondentų.
3.3 Studentų taktika gydant pacientus, pranešusius apie alergijas
Prieš atliekant nuskausminimą, svarbu išsiaiškinti, ar pacientas neturi alergijų. Vykdydami studentų anketinę apklausą siekėme suţinoti, kiek iš jų pasiteirauja pacientų apie galimas alergijas prieš atlikdami vietinę anesteziją (ţr. 5 pav.).
5 pav. Tyrimo dalyvių įpročiai paklausti pacientų apie galimas alergijas
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didţioji dalis studentų siekia išsiaiškinti galimas pacientų alergijas prieš kiekvieną nuskausminimo procedūrą. Keli studentai patvirtino, kad pasiteirauja tik kartais, o apie alergijas visai nesidominčių studentų buvo 0,9%.
Į studentus besikreipiantys pacientai gali sirgti įvairiomis alerginėmis ligomis (pvz. bronchine astma, šienlige ir kt.). Mus domino studentų elgesys suţinojus, kad vietinę nejautrą prieš gydymą reikia atlikti pacientui, kuris serga alergine liga. Studentų atsakymų pasiskirstymas pateiktas 6 pav. 94,6 0.9 4,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Visada paklausia Neklausia Kartais paklausia
pro
ce
nta
25
6 pav. Tyrimo dalyvių taktika gydant pacientus, sergančius alerginėmis ligomis
Daugiausiai respondentų tvirtino, jog gydymą atliktų tik sulaukus pritarimo iš šeimos gydytojo ar alergologo.
Prieš pradedant gydymą pacientai gali įvardinti alergijas tam tikriems nuskausminamiesiems ar jų sudedamosioms dalims. Išsiaiškinome, kokią taktiką minėtais atvejais naudotų vyresnių kursų studentai (ţr. 7 pav.).
7 pav. Tyrimo dalyvių taktika gydant pacientus, pranešusius apie alergijas vietiniams anestetikams
Matome, jog beveik 70% visų atsakiusiųjų patvirtino, kad gydytų pacientą tik jam pristačius paţymą su šeimos gydytojo/alergologo leidimu atlikti vietinę nejautrą.
74,7 25.8 10,0 3,2 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Prašytų šeimos gydytojo/alergologo paţymos, jog vietinę nejautrą atlikti
leidţiama
Priimtų galimą riziką ir gydytų Neţino, kaip pasielgtų Atsisakytų gydyti pacientą Pradėtų gydymą neatsiţvelgę į nurodytą
paciento būklę procentai 69,7 38.9 24,0 13,1 5,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Prašytų šeimos gydytojo/alergologo paţymos, jog vietinę nejautrą atlikti
leidţiama
Gydymo metu atsisakytų vietinės nejautros
Atliktų odos alerginį testą Nepradėtų gydymo Neţino, kaip pasielgtų
26 Gydydami pacientus, pranešusius apie tam tikras alergijas, odontologai bendradarbiauja su šeimos gydytojais bei alergologais. Teiravomės studentų nuomonės apie gydytojo odontologo bendradarbiavimo su šeimos gydytoju/alergologu gydant alergiškus pacientus reikalingumą (ţr. 8 pav.).
8 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie bendradarbiavimo su šeimos gydytoju/alergologu gydant
alergiškus pacientus reikalingumą
Beveik visi studentai patvirtino, kad gydant alergiškus pacientus, reikia bendradarbiauti su šeimos gydytoju ar alergologu.
3.4 Ţinių apie anafilaksinį šoką vertinimas
Vienas pagrindinių atlikto tyrimo uţdavinių buvo įvertinti 3-5 kursų odontologijos studentų ţinias apie anafilaksinį šoką. Ţinių lygis įvertintas pagal teisingai atsakytus kontrolinius klausimus. Studentų ţinių lygį iliustruoja 9 pav.
9 pav. Tyrimo dalyvių ţinių apie anafilaksinį šoką lygio pasiskirstymas
98,6 0.9 0.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Reikėtų bendradarbiauti Nereikėtų bendradarbiauti Neţino pro ce nta i 28.1% 55.2% 16.7%
27 Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tirtų ţinių lygis yra vidutinis. Gerai apie anafilaksinį šoką išmanančių sudentų yra 16,7%.
Klinikinėje praktikoje svarbu atpaţinti pradinius anafilaksinės reakcijos simptomus. Anketoje prašėme studentų paţymėti, kokie simptomai, jų nuomone, šios alerginės reakcijos atveju pasireiškia pirmiausia. Atsakymų pasiskirstymas pateiktas 10 pav.
10 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie daţniausius simptomus, pasireiškiančius anafilaksinio šoko
pradţioje
Išsiaiškinome, kad dauguma studentų anafilaksinio šoko pradţią sietų su pacientui pasireiškusiu dusuliu.
3.5 Odontologijos studentų nuomonė apie turimas ţinias bei jų reikalingumą
Vykdydami tyrimą siekėme įvertinti pačių studentų poţiūrį į turimą ţinių lygį. Teiravomės dalyvių, ar jų ţinios apie anafilaksinį šoką ir pirmąją pagalbą yra pakankamos (ţr. 11 pav.). 88,2 76.9 71,9 71,0 70,6 67,0 60,2 59,7 58,4 34,4 30,8 0 50 100 Dusulys Pacientas pradeda jausti
nerimą Tachikardija Sąmonės pritemimas / praradimas Odos paraudimas Bėrimas odoje Patinimas Pykinimas Traukuliai Stridoras Viduriavimas procentai
28
11 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie savo ţinias anafilaksinio šoko tema
Susisteminus rezultatus paaiškėjo, jog didţioji dalis apklaustųjų (64,7%) atsakė, kad jų ţinios nepakankamos.
Atlikdami tyrimą siekėme suţinoti studentų nuomonę apie gebėjimą atpaţinti anafilaksinį šoką klinikinėje praktikoje. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas 12 pav.
12 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie gebėjimą atpaţinti anafilaksinio šoko simptomus klinikinėje
praktikoje
Dauguma apklausos dalyvių atsakė, jog sugebėtų atpaţinti anafilaksinį šoką, o šiek tiek maţiau nei trečdalis teigė neţinantys.
Universitete studentai mokosi apie anafilaksinio šoko patogenezę, simptomatiką bei pirmosios pagalbos veiksmus. Siekėme išsiaiškinti, ar studijų laikotarpiu dalyviai norėtų gauti
20,8 64,7 14,5 0 10 20 30 40 50 60 70
Ţinios pakankamos Ţinios nepakankamos Neţino
pro cent a i 67,9 1,4 30,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Sugebėtų atpaţinti Nesugebėtų atpaţinti Neţino, ar sugebėtų atpaţinti
pro
cent
a
29 daugiau informacijos apie anafilaksinį šoką ir būtiną pirmąją pagalbą. Respondentų nuomonę iliustruoja 13 pav.
13 pav. Tyrimo dalyvių pageidaujamos gauti informacijos apie anafilaksinį šoką studijų metu
pasiskirstymas
Matome, kad 209 respondentai (iš 221) atsakė teigiamai – jie pageidautų papildomos informacijos apie anafilaksinį šoką.
3.6 Odontologijos studentų ţinių apie anafilaksinį šoką palyginimas tarp kursų 3.6.1 Dalyvių ţinių palyginimas
Trečio kurso studentai klinikinės patirties universitete turi maţiau nei ketvirto ir penkto kurso studentai. Mus domino, ar ţinių apie anafilaksinį šoką lygis tarp kursų yra vienodas (ţr. 14 pav.).
χ2
=25,8, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su IV ir V kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
14 pav. Tyrimo dalyvių ţinių apie anafilaksinį šoką lygio pasiskirstymas priklausomai nuo kurso
94,6 2,7 2,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Norėtų daugiau informacijos Nenorėtų daugiau informacijos Neţino pro cent a i 47,1 25,0 13,7 38,2 65,0 60,3 14,7 10,0 26,0 0 10 20 30 40 50 60 70
III kursas IV kursas V kursas
pro
cent
a
i
Blogos ţinios Vidutinės ţinios Geros ţinios
30 Dalyvių atsakymai į pateiktus klausimus atskleidė, kad trečio kurso studentų ţinios statistiškai reikšmingai yra prasčiausios lyginant su vyresnių kursų studentais (p<0,05). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad penkto kurso studentų ţinios apie anafilaksinį šoką yra geriausios tarp lyginamųjų grupių.
Trečio, ketvirto bei penkto kurso studentų ţinių lygis buvo nustatytas įvertinus dalyvių atsakymus į pateiktus kontrolinius klausimus. Apskaičiuoti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp teisingų bei neteisingų atsakymų leido palyginti respondentų ţinias. Atsakymų į pateiktus kontrolinius klausimus pasiskirstymas ir palyginimas pavaizduotas Lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1. Tyrimo dalyvių teisingų atsakymų į klausimus apie anafilaksinį šoką pasiskirstymas
priklausomai nuo kurso
Teisingi atsakymai III kursas n=68/100% IV kursas n=80/100% V kursas n=73/100% p
Anafilaksinio šoko pasireiškimas nesusijęs su anestetiko doze
23 (33,8%) 23 (28,8%) 36 (49,3%)* 0,025
Patyrus anafilaksinį šoką, jo tikimybė išauga
42 (61,8%) 56 (70,0%) 42 (57,5%) 0,264 Esterių grupės lokalieji anestetikai
daţniau sukelia anafilaksinį šoką
29 (42,6%) 34 (42,5%) 25 (34,2%) 0,493 Anafilaksinis šokas nuo amţiaus
nepriklauso
42 (61,8%) 47 (58,8%) 45 (61,6%) 0,911 Anafilaksinis šokas paveikia
kvėpavimo sistemą
64 (94,1%) 78 (97,5%) 72 (98,6%) 0,284 Anafilaksinis šokas paveikia odą 53 (77,9%) 65 (81,3%) 61 (83,6%) 0,695 Anafilaksinis šokas paveikia širdies
ir kraujagyslių sistemą
64 (94,1%) 79 (98,8%) 72 (98,6%) 0,155 Anafilaksinis šokas paveikia
virškinimo sistemą
23 (33,8%)** 51 (63,8%) 48 (65,8%) 0,001
Anafilaksinis šokas paveikia nervų sistemą
48 (70,6%) 54 (67,5%) 50 (68,5%) 0,920 Anafilaksiniam šokui būdingas AKS
sumaţėjimas
34 (50,0%)** 60 (75,0%) 59 (80,8%) 0,001
Ištikus anafilaksiniam šokui, kviečiama GMP
62 (91,2%) 72 (90,0%) 66 (90,4%) 0,970 Anafilaksinio šoko rinkinyje ieškomi
medikamentai
66 (97,1%) 72 (90,0%) 70 (95,9%) 0,140 Pacientas paguldomas, pakeliamos
kojos
26 (38,2%) 38 (47,5%) 42 (57,5%) 0,072 Adrenalinas yra pirmo pasirinkimo
medikamentas ištikus anafilaksiniam
31 šokui Suaugusiam švirkščiama 0,3-0,5 ml adrenalino 33 (48,5%) 42 (52,5%) 54 (74,0%) ♯ 0,004 Vaikui švirkščiama 0,1 ml / 10 kg adrenalino 34 (50,0%) 43 (53,8%) 61 (83,6%)♯ 0,001
Adrenalinas švirkščiamas į raumenį 33 (48,5%)** 58 (72,5%) 59 (80,8%) 0,001
*-p<0,05, palyginus su IV kurso studentais; **-p<0,05, palyginus su IV ir V kurso studentais; ***-p<0,05, palyginus su III kurso studentais; ♯-***-p<0,05, palyginus su III ir IV kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
Statistiškai reikšmingai daugiau penktakursių, lyginant su ketvirtakursiais, ţinojo, kad anafilaksinio šoko pasireiškimas nėra susijęs su anestetiko doze (p<0,05). Statistiškai reikšmingai, lyginant su ketvirto bei penkto kurso studentais, trečiakursiai neţinojo, kad anafilaksinis šokas gali paveikti virškinimo sistemą, kad anafilaksinei reakcijai būdingas arterinio kraujo spaudimo (AKS) sumaţėjimas ir, kad adrenalinas turi būti švirkščiamas į raumenį (p<0,05). Lyginant studentų ţinias apie pirmojo pasirinkimo medikamentą anafilaksinio šoko atveju, gautas statistiškai reikšmingas rezultatas. Nustatyta, kad penktakursiai apie pirmenybinį adrenalino vartojimą ţinojo kur kas geriau nei trečio kurso studentai (p<0,05). Be to, penktakursių ţinios apie adrenalino dozes, reikalingas sušvirkšti tiek anafilaksinio šoko ištiktiems suaugusiems pacientams, tiek vaikams, statistiškai reikšmingai didesnės nei trečiakursių bei ketvirtakursių (p<0,05).
3.6.2 Dalyvių taktikos, gydant apie alergijas pranešusius pacientus, palyginimas
Prieš atliekant gydymą, pacientų reikia pasiteirauti apie galimas alergijas. Siekėme išsiaiškinti, ar trečio, ketvirto bei penkto kurso studentai vienodai daţnai paklausia savo pacientų apie alergijas prieš atlikdami nuskausminimą (ţr. 15 pav.).
P = 0,215
15 pav. Tyrimo dalyvių įpročiai paklausti pacientų apie galimas alergijas priklausomai nuo kurso
89,7 95,0 98,6 1,5 1,3 0 8,8 3,8 1,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
III kursas IV kursas V kursas
pro
cent
a
i
32 15 paveiksle pavaizduota diagrama iliustruoja, kad atsakymai tarp dalyvių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Dauguma trečio, ketvirto bei penkto kursų studentų tvirtino, jog, prieš leisdami nuskausminančius vaistus, visada paklausia pacientų, ar jie neturi alergijų.
Penkto kurso studentai klinikinės praktikos universitete turi daugiausiai. Mums buvo įdomu palyginti, kokių veiksmų imtųsi skirtingų kursų studentai, susidūrę su pacientu, sergančiu tam tikra alergine liga (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2. Tyrimo dalyvių taktika gydant pacientus, pranešusius, jog serga alergine liga,
priklausomai nuo kurso
Taktika III kursas
n=68/100% IV kursas n=80/100% V kursas n=73/100% p
Prašytų šeimos gydytojo/alergologo paţymos, jog vietinę nejautrą atlikti leidţiama
54 (79,4%) 58 (72,5%) 53 (72,6%) 0,556
Priimtų galimą riziką ir gydytų 11 (16,2%) 22 (27,5%) 24 (32,9%)* 0,040
Neţino, kaip pasielgtų 10 (14,7%) 8 (10,0%) 4 (5,5%) 0,188
Atsisakytų gydyti pacientą 2 (2,9%) 4 (5,0%) 1 (1,4%) 0,437
*-p<0,05, palyginus su III kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
Išsiaiškinome, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau penktakursių priimtų galimą riziką ir atliktų gydymą palyginus su trečio kurso studentais.
Susisteminę dalyvių atsakymus, palyginome trečio, ketvirto bei penkto kurso studentų taktiką gydant pacientus, pranešusius apie alergijas tam tikriems vietiniams anestetikams. Atsakymų pasiskirstymas pateiktas Lentelėje Nr. 3.
Lentelė Nr. 3. Tyrimo dalyvių taktika gydant pacientus, pranešusius apie alergijas vietiniams
anestetikams, priklausomai nuo kurso
Taktika III kursas
n=68/100% IV kursas n=80/100% V kursas n=73/100% p
Prašytų šeimos gydytojo/alergologo paţymos, jog vietinę nejautrą atlikti leidţiama
41 (60,3%) 57 (71,3%) 56 (76,7%)* 0,048
Gydymo metu atsisakytų vietinės nejautros
25 (36,8%) 35 (43,8%) 26 (35,6%) 0,534 Atliktų odos alerginį testą 35 (51,5%)** 7 (8,8%) 11 (15,1%) 0,001
Nepradėtų gydymo 9 (13,2%) 12 (15,0%) 8 (11,0%) 0,760
33 *-p<0,05, palyginus su III kurso studentais; **-p<0,05, palyginus su IV ir V kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
Palyginus trečio, ketvirto bei penkto kurso studentų taktikas susidūrus su pacientu, alergišku kuriam nors iš vietinių anestetikų, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai didesnis skaičius penktakursių gydytų pacientą tik jam pristačius paţymą su šeimos gydytojo/alergologo leidimu atlikti vietinę nejautrą, lyginant su trečio kurso studentais (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad tokioje situacijoje trečiakursiai daţniau nei vyresnių kursų studentai rinktųsi atlikti odos alerginį testą (p<0,05).
3.6.3 Dalyvių nuomonės apie turimas ţinias palyginimas
Atliekant tyrimą, mus domino, ar skirtingų kursų studentai vienodai pasitiki savo ţiniomis apie anafilaksinį šoką. Statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,05) pavaizduoti 16 pav.
χ2
= 18,4, p = 0,001; *-p<0,05, palyginus su III ir IV kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
16 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie turimas ţinias anafilaksinio šoko tema priklausomai nuo
kurso
Nustatėme, kad labiausiai turimomis ţiniomis pasitiki penktakursiai.
Kiekvienas esamas ir būsimas gydytojas turi būti uţtikrintas, kad, įvykus anafilaksiniam šokui, sugebės suteikti pirmąją pagalbą. Teiravomės vyresnių kursų studentų, ar jie ţino pirmosios pagalbos principus bei veiksmų seką, o gautus atsakymus palyginome. Duomenys pateikti Lentelėje Nr. 4. 10,3 16,3 35,6 69,1 73,8 50,7 20,6 10,0 13,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80
III kursas IV kursas V kursas
pro
cent
a
i
34
Lentelė Nr. 4. Studentų ţinių apie pirmąją pagalbą įsivertinimas priklausomai nuo kurso
Temos Nuomonė III kursas
n=68/100% IV kursas n=80/100% V kursas n=73/100% p
Kaip padėti pacientui, ištiktam anafilaksinio šoko
Ţino 64 (94,1%) 71 (88,8%)* 72 (98,6%) 0,043
Neţino 4 (5,9%) 9 (11,3%) 1 (1,4%)
Kokia yra pagalbos, ištikus anafilaksiniam šokui, veiksmų seka
Ţino 47 (69,1%) 57 (71,3%) 66 (90,4%)** 0,004
Neţino 21 (30,9%) 23 (28,8%) 7 (9,6%)
*-p<0,05, palyginus su III ir V kurso studentais; **-p<0,05, palyginus su III ir IV kurso studentais (z testas su Bonferroni korekcija)
Nagrinėdami skirtingų kursų studentų nuomonę apie turimą ţinių lygį suţinojome, kad ketvirto kurso studentai savo ţiniomis apie pagalbą anafilaksinio šoko ištiktam pacientui abejoja labiau palyginus su trečiakursiais ar penktakursiais (p<0,05). Taip pat nustatėme, kad iš visų lyginamųjų grupių labiausiai savo ţiniomis apie anafilaksinio šoko pirmosios pagalbos eigą pasitiki paskutiniojo kurso studentai (p<0,05).
Kiekvienoje gydymo įstaigoje turi būti rinkinys su privalomais anafilaksinio šoko pirmosios pagalbos medikamentais. Prieš pradėdami klinikinius darbus, studentai supaţindinami su šio rinkinio paskirtimi, medikamentais, jų vartojimo būdu bei rinkinio vieta klinikinių darbų klasėse. Mums buvo įdomu, kiek studentų vis dar prisimena anafilaksinio šoko pirmosios pagalbos rinkinio vietą bei sudėtį. Pasiskirstymas pateiktas ţemiau esančioje Lentelėje Nr. 5.
Lentelė Nr. 5. Studentų nuomonės apie savo ţinias, susijusias su anafilaksinio šoko rinkiniais
mokymosi salėse, palyginimas priklausomai nuo kurso
Temos Nuomonė III kursas
n=68/100% IV kursas n=80/100% V kursas n=73/100% p
Kur laikomi pirmosios pagalbos, ištikus anafilaksiniam šokui, rinkiniai
Ţino 50 (73,5%) 63 (78,8%) 60 (82,2%) 0,456 Neţino 18 (26,5%) 17 (21,3%) 13 (17,8%)
Kokie medikamentai yra anafilaksinio šoko rinkiniuose
Ţino 31 (45,6%) 43 (53,8%) 55 (75,3%)* 0,001
Neţino 37 (54,4%) 37 (46,3%) 18 (24,7%) Kokia anafilaksinio šoko
rinkiniuose esančių medikamentų paskirtis
Ţino 34 (50,0%) 52 (65,0%) 61 (83,6%)* 0,001
Neţino 34 (50,0%) 28 (35,0%) 12 (16,4%) *-p<0,05, palyginus su III ir IV kurso studentais;
35 Išnagrinėję dalyvių atsakymus, suţinojome, kad penktakursiai statistiškai reikšmingai daţniau ţymėjo ţinantys anafilaksinio šoko rinkinių, esančių mokymosi salėse, sudėtį bei rinkiniuose esančių medikamentų paskirtį (p<0,05).
3.7 Studentų informuotumas apie anafilaksinį šoką
Siekdami tobulėti profesinėje srityje, kai kurie studentai atlieka papildomą praktiką uţ universiteto ribų. Suţinojome, kiek tokių studentų dalyvavo mūsų tyrime (ţr. 17 pav.).
17 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo atliekamos papildomos praktikos (n=96)
Išsiaiškinome, kad tyrime dalyvavusių papildomai besipraktikuojančių studentų buvo 96.
Siekėme išsiaiškinti, ar uţ universiteto ribų besipraktikuojantys studentai gauna reikalingą su anafilaksiniu šoku susijusią informaciją. Praktiką atliekančių respondentų teiravomės, ar savo praktikos vietose jie buvo supaţindinti su veiksmų seka anafilaksinio šoko atveju. Pasiskirstymas pateiktas diagramoje (ţr. 18 pav.).
43.4%
56.6%
Atlieka praktiką uţ universiteto ribų Neatlieka praktikos uţ universiteto ribų
36
18 pav. Supaţindintų bei nesupaţindintų su veiksmų seka anafilaksinio šoko atveju studentų
pasiskirstymas (n=96)
18 paveiksle matome, kad tik ketvirtadalis studentų atsakė teigiamai, o 74% dalyvių patvirtino, kad supaţindinti su svarbiausių veiksmų seka nebuvo.
Kiekviename odontologiniame kabinete privalo būti anafilaksinio šoko pirmosios pagalbos rinkinys. Papildomą praktiką atliekančių studentų teiravomės, ar jiems buvo nurodyta, kur laikomas minėtas rinkinys (ţr. 19 pav.).
19 pav. Supaţindintų bei nesupaţindintų su anafilaksinio šoko rinkinio vieta studentų
pasiskirstymas (n=96)
Išsiaiškinome, kad daugiau nei pusei iš 96 uţ universiteto ribų besipraktikuojančių studentų anafilaksinio šoko rinkinio vieta nebuvo nurodyta.
26.0%
74.0%
Supaţindinti su veiksmų seka Nesupaţindinti su veiksmų seka
47.9% 52.1%
Nurodyta pirmos pagalbos rinkinio vieta Nenurodyta pirmos pagalbos rinkinio vieta
37
4. DISKUSIJA
Anafilaksinis šokas yra pati sunkiausia nepageidaujama organizmo reakcija, galinti pasireikšti gydymo eigoje. Atlikdami tyrimą siekėme suţinoti, ar vyresnių kursų odontologijos studentai buvo susidūrę su anafilaksinėmis reakcijomis. Daugiau nei 1% studentų teigė, jog per studijų laikotarpį yra matę pacientą, ištiktą anafilaksinio šoko, o 9% dalyvių tvirtino, kad anafilaksinį šoką buvo patyrę jų artimieji. Išnagrinėję literatūros šaltinius, Volcheck G. W. ir Mertes P. M. apţvalginiame straipsnyje rašė, kad anafilaksinio šoko daţnis nesiekia 1% ir pabrėţė, jog tai yra itin retos alerginės reakcijos [16]. Brazilijos mieste São Luís atliktame tyrime mokslininkai nagrinėjo gydytojų odontologų ţinias apie hiperjautrumo reakcijas. Gauti rezultatai atskleidė ţinių trūkumą ir leido daryti išvadą, kad gydytojai odontologai klaidingai nustato alerginių reakcijų ar kitų nepageidaujamų organizmo būklių diagnozes [14].
Anafilaksinio šoko rizika minimali, tačiau, patyrus šią alerginę reakciją pirmąjį kartą, jos pasireiškimo tikimybė didėja [23]. Dėl šios prieţasties, prieš kiekvieną nuskausminimo procedūrą svarbu pasiteirauti paciento apie galimas alergijas ar įvykusias nepageidaujamas organizmo reakcijas. Beveik visi mūsų tyrimo dalyviai tvirtino, jog prieš atlikdami gydymą jie visada paklausia pacientų, ar šie nėra alergiški. Didţioji dalis respondentų teigė, kad alergines ligas ar alergijas vietiniams anestetikams pripaţinusius pacientus sutiktų gydyti tik tuo atveju, jei gautų sutikimą iš šeimos gydytojo ar alergologo. Į klausimą, ar odontologams reikia bendradarbiauti su šių sričių gydytojais, praktiškai visi mūsų apklausos dalyviai (98,6%) atsakė teigiamai. Pasaulio Alergijos Organizacija tvirtina, kad anafilaksinį šoką patyrusius pacientus odontologai privalo nukreipti pas šeimos gydytoją ar alergologą. Svarbu išaiškinti pacientui tikslios diagnozės nustatymo svarbą ir būtinybę dėl patirtos reakcijos konsultuotis su specialistais. Organizacija skatina odontologų bendradarbiavimą su minėtų sričių specialistais gydant apie alergijas pranešusius pacientus [1].
Vienas iš pagrindinių šio tyrimo uţdavinių – išanalizuoti trečio, ketvirto bei penkto kurso odontologijos studentų ţinias apie anafilaksinį šoką. Gauti rezultatai atskleidė, kad gerai apie šią alerginę reakciją išmano 16,7% dalyvių. Hipotezę, kad studentų ţinios apie anafilaksinį šoką nepakankamos, galime patvirtinti. Saudo Arabijoje 2017 m. atliktas tyrimas, skirtas išanalizuoti odontologijos studentų ţinias apie ekstremalias situacijas odontologiniame kabinete. Dalyviai pildė tyrėjų sudarytas anketas su pateiktais kontroliniais klausimais, tarp kurių buvo įtraukta klausimų apie anafilaksinį šoką. Apibendrinus rezultatus buvo nustatyta, kad studentai apie anafilaksines reakcijas ţino per maţai [34]. Anafilaksijos atveju labai svarbu greitai atpaţinti pirmuosius simptomus. Didţioji dalis mūsų tyrimo respondentų dusulį įvardijo kaip pradinį poţymį. Mokslinės literatūros duomenimis, pasak Ben-Shoshan M. bei Clarke A. E., 90% atvejų anafilaksinis šokas
