KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Jolanta Toliušienė

PAGYVENUSIŲ VYRŲ SLAUGOS POREIKIŲ IR GYVENIMO

KOKYBĖS KAITA SERGANT IŠPLITUSIU PRIEŠINĖS LIAUKOS

VĖŽIU

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, slauga (11 B)

2 Disertacija rengta 2001–2005 metais Kauno medicinos universitete.

Mokslinis vadovas

prof. dr. Arvydas Šeškevičius (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, slauga –11 B)

Konsultantai:

prof. habil. dr. Vita Lesauskaitė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, slauga –11 B)

doc. dr. Janina Petkevičienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata –10 B)

3 PADĖKA

Pastarąjį dešimtmetį įvyko didelių pokyčių slaugos mokslo ir praktikos vystyme Lietuvoje. Lietuvos slaugytojai aktyviai įsitraukė į slaugos mokslo ir praktikos vystymą. Viena iš prioritetinių sričių Lietuvoje šiuo laikotarpiu yra onkologiniai susirgimai ir pacientų priežiūra sergant šiomis ligomis. Šiame moksliniame darbe pasirinkome mažai Lietuvoje nagrinėtą vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, slaugos poeikių ir gyvenimo kokybės vertinimą.

Šio darbo autorė dėkinga Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, kurio suteikta finansinė parama padėjo įgyvendinti šį projektą.

Labai dėkoju Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojams urologams Dainiui Kaniušui ir Algimantui Raškevičiui bei KMU Onkologijos ligoninės poliklinikos urologijos kabineto bendrosios praktikos slaugytojai Irenai Maskeliūnienei už pagalbą organizuojant tyrimą, bei visiems pacientams, savanoriškai sutikusiems dalyvauti tyrime.

Dėkoju matematikos specialistei KMU kardiologijos instituto darbuotojai Eglei Šepetauskienei už konsultacijas ir pagalbą atliekant statistinę duomenų analizę.

Disertantė labai dėkinga konsultantėms prof. habil. dr. Vitai Lesauskaitei ir doc. dr. Janinai Petkevičienei bei visiems slaugos mokslo krypties tarybos nariams, kurių paskatinimas bei konsultacijos padėjo įgyvendinti šį mokslinį darbą. Dėkoju kolegoms už pagalbą. Ypatingai esu dėkinga darbo vadovui prof. dr. Arvydui Šeškevičiui – už rūpestingą vadovavimą ir visokeriopą pagalbą.

Dėkoju savo šeimai - vyrui Vytautui ir sūnums Lukui ir Jonui, kurie visus doktorantūros metus buvo kartu su manimi.

4 TURINYS

1 ĮVADAS 6

2 DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR HIPOTEZĖS 7

2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai 7

2.2 Darbo hipotezės 7

3 DARBO MOKSLINIS NAUJUMAS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ 8

3.1 Darbo mokslinis naujumas 8

3.2 Darbo praktinė reikšmė 8

4 PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIU, SLAUGOS POREIKIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS TEORINĖ ANALIZĖ

10 4.1 Išplitusio priešinės liaukos vėžio samprata ir ligos paplitimas Lietuvoje 10

4.2 Sergančių priešinės liaukos vėžiu slaugos poreikiai 12

4.2.1 Slaugos poreikių vertinimo raida 12

4.2.2 Slaugos poreikių sritys ir simptomų valdymas 13

4.2.3 Slaugos poreikių kaita ligos eigoje 18

4.3 Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje 18

4.4 Pagyvenusio žmogaus, sergančio onkologine liga, išsamus geriatrinis ištyrimas 22

4.5 Vidinės darnos reikšmė savirūpai 27

5 DARBO METODAI 29

5.1 Kontingento suformavimas, tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai 29 5.2 Teorinis slaugos poreikių valdymo ir gyvenimo kokybės tyrimo pagrindimas 31

5.3 Naudoti klausimai ir klausimynai 33

5.3.1 Ferrans ir Power Gyvenimo kokybės indeksas (vėžio III variantas) 33

5.3.2 Vidinės darnos jausmo skalė 34

5.3.3 Išsamus geriatrinis ištyrimas 35

5.3.4 Slaugos poreikių vertinimo klausimynas 36

5.3.5 Objektyvūs duomenys 37

5.4 Statistinė tyrimo duomenų analizė 38

6 REZULTATAI 40

6.1 Sociodemografiniai bei su liga susiję vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos

vėžiu, rodikliai 40

6.2 Slaugos poreikių vertinimas 42

6.3 Gyvenimo kokybė ir jos kaita ligos eigoje 57

6.4 Amžiaus reikšmė vyrų, sergantiems išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, slaugos

poreikiams ir gyvenimo kokybei 63

6.5 Vidinės darnos jausmo reikšmė gyvenimo kokybei ir aktyviam dalyvavimui slaugos procese

65 6.6 Sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, informacijos ir žinių poreikis 67

7 REZULTATŲ APTARIMAS 69 8 IŠVADOS 77 9 REKOMENDACIJOS 79 10 LITERATŪROS SĄRAŠAS 80 11 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 93 12 PRIEDAI 94

5

SUTRUMPINIMAI

APAS – skaitmeninė skausmo vertinimo skalė (Analogue Pain Assesment Scale) CGA – išsamus geriatrinis vertinimas (Comprehensive Geriatric Assessment) CIRS-G – Suvestinė ligų vertinimo skalė geriatriniams pacientams

FIZsub – fizinės sveikatos subskalė GK – gyvenimo kokybė

GKI – gyvenimo kokybės indeksas

GKI FP–vėžio III – Ferrans ir Power gyvenimo kokybės indeksas – vėžio III variantas IADL – kasdienė instrumentinė veikla (Instrumental Activities of Daily Living) KMI – kūno masės indeksas

KMU – Kauno medicinos universitetas

KMUOL – Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė max – didžiausia reikšmė

min – mažiausia reikšmė

MMSE – mažasis protinės būklės tyrimas (Mini mental state exam) n – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

PI – 95 proc. pasikliautinasis intervalas PSA – priešinės liaukos savitasis antigenas PSIsub – psichologinės būsenos subskalė PV – priešinės liaukos vėžys

SD – standartinis nuokrypis SE – standartinė paklaida SEsub – šeimos subskalė

SOCsub – socioekonominės būklės subskalė VDJ – Vidinės darnos jausmas

6

1

ĮVADAS

Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai daugėja pagyvenusių ir senų žmonių. Europos šalyse, taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pagyvenę ir seni žmonės sudaro 13–15 proc. bendros populiacijos (161). Jų nuolat daugėja. Tikėtina, kad 2020 metais bus 18–20 proc. Daugėjant pagyvenusių žmonių, daugėja ir sergančių lėtinėmis ligomis. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių antrą dažniausiai diagnozuojamų lėtinių ligų saraše užima onkologinės ligos (17). 2003 metų Lietuvos vėžio registro duomenimis, priešinės liaukos vėžiu 100 tūkst. Lietuvos vyrų sirgo 94 (6). Sergamumas priešinės liaukos vėžiu užima pirmą vietą tarp onkologinių ligų, diagnozuojamų vyrams (6). Palyginus navikų lokalizaciją, atsižvelgiant į amžių nustatyta, kad pagyvenusių vyrų, mirusių nuo priešinės liaukos vėžio taip pat daugėja (2). Literatūros duomenimis, pasaulyje pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad priešinės liaukos vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose (143; 94). Lietuvoje dar dažnai diagnozuojamas išplitęs priešinės liaukos vėžys (7). Priešinės liaukos vėžys ir jo gydymas sukelia daug nemalonių fizinių, psichologinių, socialinių išgyvenimų. Sergantiems šia liga ligoniams reikalinga slauga (90).

Medicinos literatūroje paskelbta daug duomenų apie priešinės liaukos vėžio kilmę, naujas diagnostikos galimybes, gydymą ir jo veiksmingumą. Tačiau tik pastarąjį dešimtmetį atkreiptas dėmesys į priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų poreikius. Pradėti tirti sveikatos priežiūros poreikiai ir slaugos poreikiai, atskirai pradėti nagrinėti psichologiniai, mokymo ir informacijos, sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu žmonėms, šeimos narių psichosocialinės pagalbos poreikiai ir pan. (101, 137, 168, 206). Lietuvoje panašių tyrimų, kurių metu būtų vertinami vyrų, sergančių priešinės liaukos vėžiu, slaugos poreikiai, neradome.

Pagyvenusių ir sergančių onkologinėmis ligomis, tarp jų ir priešinės liaukos vėžiu, daugėja. Geriatrinė onkologija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra gana nauja mokslo šaka. Pagyvenę onkologinėmis ligomis sergantys pacientai per mokslinius tyrimus dažnai įtraukiami į atmetimo kriterijus atitinkančių žmonių grupę (78). Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, yra svarbi su amžiumi susijusių pokyčių įtaka onkologinėmis ligomis sergančių žmonių slaugai.

Apibendrinant galima teigti, kad priešinės liaukos vėžys yra dažna ir labai varginanti vyresnio amžiaus vyrus liga. Remiantis tikėtinomis tendencijomis, ilgėjant išgyvenamumui, per kitus 10 m. susirgimų priešinės liaukos vėžiu daugės.

Lietuvoje greitai plėtojamas slaugos mokslas ir praktika. Todėl slaugos poreikių vertinimas yra viena iš prioritetinių slaugos mokslo sričių. Tik mokslinių tyrimų duomenimis pagrįsta praktika sudaro galimybes siekti optimalaus slaugos rezultato, didesnio pacientų pasitenkinimo slauga ir geresnės gyvenimo kokybės.

7

2

TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR HIPOTEZĖS

2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai

Tikslas:

Įvertinti pagyvenusių vyrų slaugos poreikių ir gyvenimo kokybės kaitą sergant išplitusiu priešinės liaukos vėžiu.

Uždaviniai:

1. Nustatyti vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, slaugos poreikius ir jų kaitą devynių mėnesių laikotarpiu nuo priešinės liaukos vėžio diagnozės nustatymo.

2. Įvertinti su amžiumi susijusių sveikatos pokyčių reikšmę išplitusiu priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų slaugai.

3. Ištirti vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, gyvenimo kokybę ir jos kaitą devynių mėnesių laikotarpiu nuo priešinės liaukos vėžio diagnozės nustatymo.

4. Nustatyti veiksnius, turinčius reikšmės pagyvenusių vyrų, sergančiųjų išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, gyvenimo kokybei.

5. Nustatyti vidinės darnos reikšmę pacientų gyvenimo kokybei bei savirūpai.

2.2 Darbo hipotezės

1. Yra ryšys tarp išplitusiu priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių.

2. Vidinė darna turi reikšmės vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, gyvenimo kokybei.

8

3

DARBO MOKSLINIS NAUJUMAS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ

3.1 Darbo mokslinis naujumas

1. Yra daug medicinos literatūros, gausu žinių apie priešinės liaukos vėžio kilmę, gydymą ir jo veiksmingumą. Tik pastarąjį dešimtmetį atkreiptas dėmesys į priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų poreikius. Mums pasiekiamoje literatūroje radome chirurginiu būdu gydytų vyrų poreikių tyrimus. Šio tyrimo metu ištirti išplitusiu priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų slaugos poreikiai. Priešinės liaukos vėžiu sergančių vyrų slaugos poreikių analizė Lietuvoje atliekama pirmą kartą.

2. Pasaulinėje literatūroje nagrinėti sergančių priešinės liaukos vėžiu vyrų slaugos poreikiai, tačiau neatsižvelgiama į vyresnio amžiaus įtaką. Mūsų tyrimo metu naudotos išsamaus pagyvenusių žmonių tyrimo priemonės ir įvertinta vyresnio amžiaus reikšmė sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu slaugai.

3. Lietuvoje nėra nagrinėta ir vidinės darnos įtaka pacientų aktyvumui įtraukiant į slaugą ir priimant sprendimus. Mūsų tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti pacientui svarbias problemas, kryptingai organizuoti individuolizuotą slaugą.

4. Darbe vartoti autorių adaptuoti tarptautiniai gyvenimo kokybės indekso ir vidinės darnos klausimynai. Lietuviška versija atitinka originalią klausimyno versiją pagal prasmę. Tai leidžia mūsų gautus duomenis lyginti su kitų šalių autorių pateikiamais duomenimis.

5. Šis darbas buvo palyginamasis. Vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, funkcinė būklė ir poreikiai lyginti su bendros populiacijos to paties amžiaus vyrų slaugos poreikiais ir funkcine būkle. Gauti rezultatai padėjo nustatyti priešinės liaukos vėžio sukeltus poreikius, kurie nėra būdingi bendros populiacijos to paties amžiaus tarpsnio vyrams. Slaugos poreikių analizėje sergant išplitusiu preišinės liaukos vėžiu tyrimuose naudotos kontrolinės bendros populiacijos grupės mums prieinamoje literatūroje neradome.

3.2 Darbo praktinė reikšmė

1. Anksti nustačius pacientų poreikius, galima laiku padėti pacientui ir kartu pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame darbe slaugos poreikiai nagrinėti iš paciento perspektyvos. Tai padeda geriau suprasti paciento patirtį ir ligos eigą bei nustatyti pacientų aktyvų arba pasyvų įsitraukimą į slaugą.

9 3. Tęstinis šio tyrimo tipas padėjo nustatyti slaugos poreikius ir jų pokyčius ligos tarpsniu, taip pat tam tikrų poreikių atsiradimą lemiančius veiksnius ir ryšius tarp jų. Mūsų tyrimo duomenys padės slaugytojams slaugos proceso metu tiksliau nustatyti vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, kylančius poreikius bei jų kaitą ir galimas slaugos procedūras poreikiams patenkinti.

10

4. PAGYVENUSIŲ VYRŲ, SERGANČIŲ PRIEŠINĖS LIAUKOS

VĖŽIU, SLAUGOS POREIKIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS

TEORINĖ ANALIZĖ

4.1. Išplitusio priešinės liaukos vėžio samprata ir ligos paplitimas Lietuvoje

Vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, ligos eiga dažnai yra lėtinė ir tai turi įtakos visų gyvenimo sričių gyvenimo kokybei. Mirtingumas nuo lokalaus priešinės liaukos vėžio labai sumažėjo dėl priešinės liaukos specifinio antigeno koncentracijos nustatymo kraujyje ir fizinių tyrimo metodų taikymo, laiku skirto gydymo (142). Tačiau sergant išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, išgyvenamumas yra pastebimai trumpesnis. Lokaliu priešinės liaukos vėžiu laikomas priešinės liaukos vėžys, kuris nėra peraugęs priešinės liaukos kapsulės bei nenustatytos lokalios bei tolimosios metastazės. Išplitusiam priešinės liaukos vėžiui būdinga priešinės liaukos sienelės peraugimas, galimos lokalios bei tolimosios metastazės. Remiantis TNM klasifikacija (7), išplitęs priešinės liaukos vėžys atitinka III, IV stadijas. Lietuvoje 2003 metais visų diagnozuotų priešinės liaukos vėžio atvejų, neišplitęs PV nustatytas 47,1 proc. (I-II stadijos), 47,4 proc. (III-IV) išplitęs PV ir 5,5 proc. stadija buvo nenurodyta (1 pav)..

1 paveikslas. Susirgimų priešinės liaukos vėžiu santykis Lietuvoje, atsižvelgiant į stadijas, (TNM) 2003 metais 7,9 39,2 35,5 11,9 5,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 I III Nenurodyta Stadijos

II

IV

11 Priešinės liaukos vėžio išplitimo ir galimų tolimųjų metastazių tikimybė nustatoma kraujo tyrimais (priešinės liaukos specifinis antigenas) – normalus PSA periferiniame kraujyje lygis yra 0–4 ng ml-1, nustatatant vėžinių ląstelių dalijimosi lygį (Glisonas) ir kitais metodais (kaulų scintigrafija ir pan.) (193).

Lietuvoje daugiausia vyrų, kuriems diagnozuotas priešinės liaukos vėžys, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį, buvo 60–85 metai (7) (2 pav).

2 paveikslas. Susirgimo priešinės liaukos vėžiu atvejų skaičius Lietuvoje , atsižvelgiant į amžių, 2003 metais

Apie 60–70 proc. pacientų, kuriems nustatomas išplitęs priešinės liaukos vėžys, skiriamas gydymas hormonais arba kai kuriais atvejais – orchiektomija. Gydymas hormonais sukelia daug endokrininių pokyčių (189). Clark ir kt, (2001), nurodo, kad hormoninis gydymas ir orhiektomija sukelia panašų šalutinį poveikį, t. y. karščio pylimą (apie 70 proc.), pykinimą (34 proc.), lytinės funkcijos sutrikimą 81 proc. pacientų. Kiti dažnai atsirandantys simptomai: vidurių užkietėjimas, šlapinimosi sutrikimas, nuovargis ir skausmas (69). Pasireiškiant ligos sukeltiems simptomams skiriamas simptominis gydymas. Slaugytojui tenka ypatingas vaidmuo nustatant kylančius pacientui slaugos poreikius ligos metu. Eton ir Lepore 2002 m. atliko dvylikos mokslinių darbų analizę. Jie nustatė, kad šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai nėra tiesiogiai susiję su progresuojančia ligos eiga, o lytinės funkcijos sutrikimas yra susijęs ir dažnai atsiranda dar iki gydymo pradžios (85). Taigi kylantys slaugos poreikiai gali būti fiziniai, psichologiniai ar socialiniai. 31 69 161 327 386 280 160 96 4 2 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 40–44 45–59 50–54 55–59 60–64 65–69 70–74 75–79 80–84 85+ Amžiaus grupė A tve jų s ka ič ius

12

4.2. Sergančių priešinės liaukos vėžiu vyrų slaugos poreikiai

4.2.1. Slaugos poreikių vertinimo raida

Slaugos poreikius galima apibrėžti, kaip tam tikrų veiksmų arba resursų poreikį, norint garantuoti optimalią žmogaus savijautą. Slaugos poreikių vertinimas – tai informacijos apie esamas slaugos problemas ir reikalingus resursus rinkimas. Šiuolaikinis požiūris grindžiamas slaugos tęstinumo garantavimu (114), todėl ir paciento slaugos poreikiai turėtų būti vertinami laiko bėgyje. Slaugos poreikių nustatymas yra pirmoji viso slaugos proceso dalis ir kliniškai svarbus dėl daugelio priežasčių. Slaugos poreikiai gali atsirati dėl fizinių, socialinių, psichologinių ir dvasinių patirčių, kurios turi prognostinę vertę visos ligos metu: psichikos sveikatos pokyčiams, gyvenimo kokybei bei jos kitimui ir ligos baigtims (54, 150).

,,Poreikis“ yra socialinio konstrukto sąvoka. Jis yra asmeninis, subjektyvus ir nuolat kintantis (60; 136; 204). Vertinant poreikius, galima nustatyti, kurie poreikiai buvo nepatenkinti (47). Galima nustatyti asmenis ar pacientų pogrupius, kurių poreikiai yra didesni ir laiku turėtų būti atliekamos intervencijos. Poreikių vertinimas taip pat nusako sveikatos apsaugos tarnyboms prioritetines sritis tų grupių žmonėms (194). Individualus pacientų poreikių vertinimas yra tinkamo pacientų aptarnavimo ir paslaugų plėtros pagrindas (76, 191, 207).

Literatūroje pateikiami įvairūs poreikių apibrėžimai. Savo straipsnyje J. Bradshaw, 1972 (50) pateikia tokią klasifikaciją:

• Patirti poreikiai – subjektyvūs paslaugų gavėjo poreikiai..

• Išreikšti poreikiai – poreikiai, atsiradę priežiūros metu (pvz. , vertinant teikiamų paslaugų reikalingumą ir jų kokybę).

• Normatyvusis poreikis – poreikių įvertinimas konkrečioje visuomenėje, dažnai atliekamas specialistų arba politikų.

• Palyginamieji poreikiai – dviejų grupių vienodomis aplinkybėmis palyginimas.

Pirmosiomis slaugos poreikių vertinimo teorijų kūrėjomis laikomos Henderson V.A., 1996 (112) ir Orem D.E., 1985 (163). Jos suprato, kad vienas iš svarbiausių slaugytojo uždavinių yra slaugos poreikių sisteminis nustatymas. Poreikių vertinimas apima ne tik sisteminį požiūrį į problemos nustatymą ir priežastis, bet ir klinikinius sprendimus. Tuo remiantis slauga gali būti planuojama garantuojant paciento autonomiškumą ir išlaikant jo orumą (143).

Slaugos poreikių vertinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo turimo tikslo, resursų ir laiko, tačiau poreikiai turi būti vertinami. Taip pat poreikiai turėtų būti vertinami visuminiu (holistiniu) požiūriu (75, 100, 192).

13 4.2.2. Slaugos poreikių sritys ir simptomų valdymas

Fiziniai poreikiai

Fiziniai sergančiųjų PV slaugos poreikiai gali būti susiję su ligos eiga ir vėžio stadija, šalutiniu gydymo (hormoninio, spindulinio, cheminio) poveikiu (97). Sergant išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, dažniausi su liga susiję simptomai yra: skausmas, sutrikęs šlapinimasis, nuovargis, miego kokybės pablogėjimas, depresija (23, 97, 121, 157). Pacientų slaugos poreikis mažinti šiuos simptomus yra ryškus. Priešinės liaukos vėžio gydymas sutrikdo šlapinimąsi, šalinimo ir lytinę funkcijas, galimas odos pažeidimas ir kiti simptomai (21, 70, 94). Kornblith ir kt., 1994 m. atliko tyrimą (126). Jame dalyvavo 172 vyrai, sergantys įvairių stadijų PV. Nustatė, kad didžiausią įtaką šių žmonių gyvenimo kokybei turėjo nuovargis, skausmas ir dažnas šlapinimasis. Nuovargis buvo vienas iš dažniausiai pasireiškiančių simptomų (apie 80 proc. pacientų) įvairiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams (156). Kitas dažniausias ligos ir gydymo šalutinio poveikio simptomas – skausmas (140, 157, 11). Apie 50 proc. vėžiu sergančių ligonių jį jaučia nustatant ligos diagnozę, o maždaug 75 proc. – ligai išplitus. Lietuvoje tokį skausmą kasdien jaučia 3000– 4000 ligonių, net trečdalis jų – labai stiprų skausmą (9). Literatūros duomenimis, net 90 proc. pacientų galėtų gyventi nekęsdami skausmo (91), tačiau skausmo valdymas šiomis dienomis išlieka aktuali problema visame pasaulyje (145). Fizinių simptomų intensyvumui ir paciento varginimui gali turėti įtakos su amžiumi susiję pokyčiai, sociokultūriniai skirtumai, gretutinės ligos (155). Gydymo spinduliuote metu šalutiniam poveikiui įtakos turi spinduliuojama sritis ir jos plotas. Kai kurie fiziniai simptomai atsirandantys gydymo metu, praeina po kelių savaičių baigus gydymą. Tačiau kartais nepageidaujami simptomai išlieka gana ilgą laiką, todėl svarbu garantuoti slaugos poreikių patenkinimo vertinimo ir slaugos pasiekiamumo tęstinumą.

Psichosocialiniai ir dvasiniai poreikiai

Pastaraisiais metais vis dažniau rašoma apie psichosocialinės pagalbos organizavimo poreikį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tačiau tokią pagalbą galima organizuoti tik supratus, kas yra psichosocialinė pagalba ir kokios pagalbos konkrečiai reikia pacientui (132, 31). Savo straipsnyje Bunston ir Mings, 1995 (54) išskyrė dažniausius psichosocialinius išgyvenimus: ligos atsinaujinimo baimė, nežinomybės baimė, mirties baimė, prisitaikymo prie ligos sunkumai, nesugebėjimas susidoroti su šalutinio gydymo poveikio pasireiškimu.

Labai svarbu įvertinti, ar slaugos poreikius vienodai supranta pacientas, slaugytojas ir artimieji. Dažniausiai neatitinka informacijos poreikių vertinimas, pasak Bunston ir Mings, 1995 (54), seksualumo problema taip pat suprantama skirtingai. Skirtumai atsiranda ir nustatant socialinį vaidmenį, mitybos poreikius (37).

14 Be bendrų psichosocialinių poreikių, priešinės liaukos vėžiu sergantiems vyrams informacijos poreikis, kaip atskira psichosocialinių poreikių gupė, išlieka svarbus visos ligos tarpsniu (147, 77). Autoriai atkreipia dėmesį į galimas informacijos poreikio priežastis, poreikių kaitos priežastis ir informacijos siekimo būdus. Kai kurie autoriai pažymi, kad didesnis informacijos poreikis būdingas jaunesnio amžiaus pacientams (77). Tačiau kitų tyrimų duomenimis (169), amžius turi didesnių įtakų ne informacijos poreikiui, o informacijos siekimo būdams bei vartojamiems informacijos šaltiniams. Su amžiumi informacijos poreikis gali kisti dėl kognityvinių pakitimų (144), motyvacijos pakitimo (57), socialinės paramos trūkumo (203). Informacijos poreikio patenkinimas svarbus dėl tokių savo funkcijų, kaip savirūpos didinimo, nerimo mažinimas, kontrolės didinimas (115, 208). Pastebėta, kad vyrai, sergantys PV dažnai skundžiasi nepakankama suteikta informacija apie ligą ir galimą gydymą (31, 206).

Kalbant apie psichosocialinius poreikius ir jų patenkinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į pacientų dažnai pasirenkamus alternatyvius gydymo metodus. Alternatyvūs gydymo metodai gali būti pavojingi arba turėti teigiama psichologinį poveikį (22). Kai kurių tyrimų autoriai atkreipia dėmesį, kad pacientai, naudojantys alternatyvius gydymo būdus, dažniausiai apie tai nepasako sveikatos priežiūros darbuotojams. Pabrėžiama, kad šie pacientai dažniausiai gydosi ir tradiciniais metodais (56). Piktybinio proceso nustatymas dažnai sukelia didelį stresą, pažeidžiamumo jausmą ir pan. (59). Alternatyvių gydymo metodų taikymas gali būti nepatenkinto poreikio išraiška (nervinės įtampos įveikimo problema, būdas daugiau kontroliuoti situaciją pačiam bei simptomams valdyti) (149).

Dvasinių poreikių svarba didėja sunkėjant ligai, paskutinėse ligos stadijose. Dvasinius poreikius pacientai sieja ne tik su religija, bet ir kitais būties poreikiais: teigiamu požiūriu į gyvenimą, draugijos turėjimą, dalyvavimą priimant sprendimus ir situacijos valdymą (113). Simptomų valdymas

Tradiciškai susiklostė, kad dažniausiai simptomų valdymas vertinamas stebint kurį nors vieną simptomą ar kelis atskirai (128, 171, 37). Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau dėmesys kreipiamas į simptomų grupes, t.y. simptomus, kurie dažniausiai atsiranda kartu tam tikru ligos periodu (30, 61, 102). Onkologijos srities slaugytojai pripažįsta, kad dauguma simptomų atsiranda kartu (178). Simptomų pasireiškimas dažniausiai ir yra pagrindinė kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą priežastis. Aprašant simptomą, kreipiamas dėmesys į jo intensyvumą, trukmę, sukeliamą stresą ir tam tikros slaugos reikalingumą (30, 131).

Pirmieji simptomų grupių nustatymo tyrimai parodė, kad simptomai buvo kartu po du ar tris vienu metu. Visi šie simptomai (nemiga, skausmas, nerimas ir pan.) turėjo reikšmės nuovargio stiprumui (182). Blesh ir kt., 1991 m. bei Bower ir kt., 2000 m. nustatė, kad nuovargis buvo daug didesnis tų pacientų, kuriuos tuo pačiu metu vargino skausmas ir depresija (46, 48). Daug kitų

15 tyrėjų nustatė sąsają tarp simptomų grupių ir galutinių paciento priežiūros rezultatų. Dodd ir kolegos, 2001 naudodamiesi dviejų pakopų multivariacine regresine analize nustatė, kad po trijų chemoterapijos kursų skausmas, nuovargis ir nemiga kartu, turėjo įtakos funkcinei pacientų būklei (81). Panašius rezultatus gavo ir Gaston-Johansson, 2001 tyrime (96). Dauguma tyrimų, vertinančių simptomų grupes ir jų poveikį funkcinei pacientų būklei ar gyvenimo kokybei, buvo atlikti tiriant krūties vėžiu sergančias moteris, sergančius plaučių bei galvos smegenų piktybiniais augliais pacientus. Keletoje tyrimų, apimančių įvairias vėžio lokalizacijas, buvo ir priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų, tačiau juose pasireiškę atskiri simptomai apibendrinti visiems onkologiniams susirgimams bendrai (103). Tyrimai, kuriuose būtų tirtos simptomų grupės vyrams, sergantiems išplitusiu PV, neradome. Visi vertinti tyrimai apie simptomų valdymą, sergant priešinės liaukos vėžiu, nagrinėjo būdingiausius šios ligos simptomus susijusius su gydymo metodu ir kiekvieną simptomą atskirai (83, 77, 196).

Labai svarbu yra nustayti fiziologinę ir psichologinę simptomo atsiradimo priežastį (ar galimą priežastį). Priežasties nustatymas padeda tikslingai organizuoti slaugą ir veiksmingai mažinti simptomus. Diskusijos dėl vėžiu sergančių pacientų simptomų atsiradimo priežasties tęsiasi. Yra autorių, kurie laikosi nuomonės, kad daugelis simptomų (skausmas, nemiga, nuovargis) yra susiję su naviko citokinų gamyba (71). Todėl simptomų grupių nustatymas padėtų mažinti daugelio simptomų atsiradimą, o kartu ir jo neigiamą įtaką funkcinei paciento būklei. Kitų autorių duomenimis (102), navikinis procesas pats savaime nesukelia didesnio funkcinės būklės pablogėjimo, taip pat ir gydymas ligos pradžioje neturi didesnės įtakos. Tačiau vėžio gydymas gali būti susijęs su funkcinės būklės blogėjimu tiesiogiai arba netiesiogiai dėl vyresnio amžiaus ar polimorbidiškumo. Apie PV panašių tyrimo duomenų neradome, visi nurodyti tyrimai buvo atlikti įvairaus amžiaus ir išplitimo krūties vėžiu sergančioms pacientėms (41, 158).

1 lentelė. Studijų, kuriuose nagrinėjamos simptomų grupių reikšmė ligos eigai ir prognozei sergant onkologinėmis ligomis, apžvalga.

Autorius Tyrimo tikslas Tiriamieji Tyrimo tipas ir kintamiejieji Rezultatai

Ahlberg irk t., 2004 (18) Nustatyti nuovargio prognostinius veiksnius

60 moterų sergančių krūties vėžiu

Aprašomasis, koreliacinis. Nuovargis, streso įveika, nerimas ir depresiškumas, gyvenimo kokybė

Prognostiniai nuovargio pasireiškimo veiksniai buvo depresija, nerimas, streso įveika

Nustatyta koreliacija tarp nuovargio ir nerimo (r=0,36, p<0,01) ir nuovargio ir depresijos (r=0,71, p<0,001)

Depresija paaiškina r2 44% nuovargio pasireiškimo ir yra nuovargio

pasireiškimo nepriklausomas prognostinis rodiklis

Gift irk t., 2003 (100) Nustatyti simptomų grupes

ir jų kaitą ligos eigoje 112 sergančių plaučių vėžiu >65 metų Longitudinis Simptomų grupė (7 simptomai)

Simptomų grupė išliko nepakitusi per 6 mėn., tačiau intensyvumas mažėjo Ligos stadija diagnozės nustatymo laikotarpiu geriausias prognostinis simptomų pasireiškimo rodiklis Atskirų simptomų intensyvumas dlgos eigoj mažėjo

Dood ir k t., 2001 (82) Nustatyti skausmo, miego nuovargio lygį; ryšį su vėžiu sergančių funkcine būkle

93 ambulatoriškai besigydantys vėžiu sergantys asmenys

Prospektyvinis, longitudinis Prieš ir po chemoterapijos Simptomų grupė (skausmas, nuovargis, nepakankama miego kokybė) funkcinė būklė

Simptomų grupė išlieka stabili šešis mėnesius ir yra nepriklausomas prognostinis mirtingumo rodiklis. Amžius paaiškina 11% funkcinės būklės pasikeitimo po chemoterapijos, skausmas 10%, nuovargis 7,3%. Miego kokybės sutrikimas nebuvo (1%) patikimas funkcinės būklės pasikeitimo rodiklis Given irk t., 2001 (104) Nuovargio ir skausmo

pasireiškimas

pagyvenusiems ir seniems žmonėms sergantiems vėžiu

841 pacientas >65 metų. Sergantys plaučių, tiesios žarnos, pr. liaukos, krūties vėžiu

Longitudinis, aprašomasis Skausmas ir nuovargis vienų metų eigoje

Esant skausmo ir nuovargio deriniui tuo pat metu nustatyti dar 6,3 kiti simptomai, esant vien skausmui – 3,8, vien

nuovargiui – 4,4 kitų simptomų. Kitais atvejais 2,8 simptomų. Skausmas ir nuovargis yra kitų simptomų

nepriklausomi pasireiškimo prognostiniai rodikliai.

Pacientams, kurių amžius >65 metai, skausmas ir nuovargis dažnesni esant

17

polimorbidiškumui. Given irk t., 2001 (103) Ligos eiga, gydymas ir

simptomai – jų pasireiškimas

826 pacientai >65 metų. Sergantys plaučių, tiesios žarnos, pr. liaukos, krūties vėžiu

Prospektyvinis, aprašomasis Ligos eiga, gydymas, simptomai

Pacientų, kuriems taikomas agresyvesnis vėžio gydymas, funkcinė būklė blogesnė nei nacionalinė norma.

Skausmas, nuovargis ir bloga miego kokybė yra nepriklausomi blogos funkcinės būklės prgnostiniaiveiksniai, nepriklausomai nuo gydymo ir polimorbidiškumo

Skausmas, nuovargis ir bloga miego kokybė kartu nustatyta (18%) krūties, pr. liaukos 8%, plaučių 29% ir tiesios ž. 16% vėžiu sergančių pacientų

Ciaramella ir k t., 2001

(69) Skausmo ir depresijos pasireiškimas sergant vėžiu 110 ambulatoriškai gydomi pacientai: plaučių, virškinimo sistemos, ginekourologinis pirminis vėžys

Longitudinis, prospektyvinis

Simptomų grupė 28% nustatytas depresiškumas Pacientams, kuriems buvo nustatytas didesnis depresiškumas, jautė stipresnį skausmą ir turėjo metastazių

Amžius ir lytis depresiškumui įtakos neturėjo

Jacobsen ir kt., 1999 (121)

Nustatyti ryšį tarp gydymo, ligos, demografinių charakteristikų, nuovargio ir kitų simptomų

69 plaučių vėžiu sergančios moterys

Aprašomasis,koreliacinis, demografinių ir klinikinių kintamųjų ryšys, gyvenimo kokybė

Nerimo koreliacija su gyvenimo kokybe ir funkcine būkle; 61% daugiau nei du simptomai; 41% iš jų skausmas ir nuovargis

Nuovargio stiprumas, susijęs su kitų simptomų ryšiais ir jų skaičiumi Regresine analize nustatyta 18%, kad kitų simptomų atsiradimas susijęs su nuovargio stiprumu

Broeckel irk t., 1998 (53) Nuovargio pasireiškimas, ryšys su liga, demografinės ir klinikinės charakteristikos

61 moteris serganti krūties vėžiu, taikoma adjuvantinė chemoterapija, palyginimas su sveikomis moterimis

Prospektyvinis palyginamasis. Nuovargis, miego kokybė, meopauzės simptomai, įveika

Nuovargis susijęs su bloga miego kokybe, menopauzės simptomais, esami psichikos sutrikimai

Miego sutrikimas buvo susiję su nuovargio pasireiškimo intensyvumu Didesnis KMI ir menopauzės simptomų išreikštumas susijęs su nuovargio išreikštumu

Pacientų, sergančių PV, slaugos poreikiams didelę reikšmę turi taikomas gydymo būdas (hormonų terapija, radioterapija, chemoterapija, chirurginis gydymas ar kiti būdai), jo sukeltas šalutinis poveikis (62, 94, 142) ir ligos eiga (142, 211). Taip pat klaidinga būtų manyti, kad bet kuris simptomas sukelia tik kurios nors vienos srities (fizinės, psichosocialinės ar dvasinės) poreikius. Silpnumas, skausmas, plaukų netekimas, depresiškumas nors ir skirtingu svarbos laipsniu, sukelia slaugos poreikius visose minėtose srityse (54, 180).

Slaugos poreikiams turi įtakos ir paciento geba įveikti stresą diagnozės nustatymo periodu ar ligos bei gydymo metu (148). Taigi paciento poreikiai gali būti fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir dvasiniai. Kadangi bet koks simptomas ar jų grupė yra išgyvenami kiekvieno žmogaus skirtingai, ir yra įtakojami biopsichosocialinių veiksnių, sveikatos būklės ir ligos, jie negali būti vertinami kito žmogaus (160).

Tiksliausiai nustatyti kilusius slaugos poreikius padeda subjektyvus paciento poreikių vertinimas ir objektyvūs tyrimo metodai kartu. Perspektyvinių tyrimų, atliktų per pastaruosius metus, apžvalga (naudota PubMed duomenų bazė; raktažodžiai: simptomų grupė, vėžys) apie simptomų grupes ir jų reikšmę sergančių onkologinėmis ligomis ligos žmonių eigai ir prognozei, pateikta 1 lentelėje.

4.2.3. Slaugos poreikių kaita ligos laikotarpiu

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad skirtinga ligos eiga lemia skirtingus sergančių vėžiu žmonių poreikius. Progresuojant ligai pacientai turi daugiau poreikių, taip ir daugiau nepatenkintų poreikių, nei pacientai, kuriems diagnozuota neišplitusi onkologinė liga (93, 180). Poreikių kaitą lemia ligos eiga, gydymo metodas, laiko tarpas nuo diagnozės bei šeimos teikiama parama. Ligos metu gali keistis visų srčių poreikiai. Onkologinė liga diagnozės nustatymo laikotarpiu neabejotinai sukelia psichologinių sunkumų. Į stresinę situaciją reaguojama skirtingai. Antoni M.H. ir kt., teigia, kad apie 4–10 proc. diagnozė sukelia postrauminį stresą, o 40–50 proc. pacientų stresas ir depresinė simptomatika keičiasi priklausomai nuo gydymo ir ligos eigos (26).

Pažintinės funkcijos pokyčiai gali pasireikšti atminties sutrikimu, sunkiau sukoncentruojamu dėmesiu, kalbos išraiškos priemonių vartojimo mažėjimu. Šių pokyčių intensyvumui ir trukmei, remiantis Ahles ir kt., 2002 bei Brezden ir kt., 2000, turi reikšmės citostatinių vaistų vartojimo trukmė ir dozės. Įtakos gali turėti ir hormoninis bei gydymo spinduliuote būdai (19, 52).

4.3. Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio gydymo ir slaugos veiksmingumo įvertinimo elementų. Jis apima bendrą sveikatos priežiūrą (74,

19 94, 111) ir įvairiapusį klinikinį pritaikymą (67, 88, 212), poreikį racionaliai skirstyti lėšas sveikatos apsaugai (194).

Pastaraisiais metais vis dažniau atliekama klinikinių tyrimų, kurių objektas – gyvenimo kokybė. Susidomėjimas šia tarpdisciplinine mokslinių tyrimų sritimi didėja (177, 212), vis dėlto gyvenimo kokybės apibrėžimas tebėra diskutuotinas (177).

PSO 1993 m. pateikė gyvenimo kokybės apibrėžimą:

Gyvenimo kokybė (GK) – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati samprata, apimanti asmens fizinę sveikatą ir psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį, socialinius ryšius bei ryšius su aplinka (15, 177). Ši formulė pabrėžia subjektyvią sveikatos būklės dimensiją (82). Daugelis tyrėjų sutaria, kad gyvenimo kokybė apima įvairias sritis: fizinės būklės ir funkcinių galimybių, psichologinės būsenos ir gerovės, socialinių ryšių ir ekonominės būklės (24, 202). Haas, 1997 išnagrinėjo mokslinės literatūros straipsnius (108) apie GK ir pateikė ją apibendrinančius kriterijus. Tai:

1. Dabartinių individo gyvenimo aplinkybių vertinimas. 2. GK yra daugialypė.

3. GK pagrįsta asmeninėmis vertybėmis ir yra kintama. 4. GK apima subjektyvius ir objektyvius vertinimus (108).

5. GK geriausiai įvertina asmenys, sugebantys atlikti subjektyvią savianalizę. B. Hass taip pat išskyrė ir blogos gyvenimo kokybės požymius, būtent:

a) prievartos požymiai;

b) gyvenimo sąlygos, nesuderinamos su gyvybe;

c) gyvybės, varginamos didelių kančių, palaikymas nepagydomos ligos atveju.

Su sveikata susijusios GK modelis pagrįstas skirtumu tarp lūkesčių ir patirties. Tai neatitiktis tarp sveikatos, kokios mes tikimės, ir tos, kokia ji yra (16, 108). Gyvenimo kokybę lemia tai, kiek patirtis atitinka viltis ir troškimus. Todėl visi žmogės ją supranta skirtingai. Skiriasi jų lūkesčiai.Jie priklauso ir nuo sergant įgytos patirties, tampančios atskaitos tašku naujoms viltims įvairiais ligos etapais. To paties žmogaus suvokimas apie GK laikui bėgant. Nebūtinai sunkia liga sergantis žmogus ją apibūdina kaip blogą.

Gyvenimo kokybė nagrinėjama šiais atžvilgiais: sveikatos, politikos, rinkodaros, mokslo (15). Medicininis gyvenimo kokybės vertinimo modelis. Su sveikata susijusi GK – tai jos dalis, kuriai daro įtaką sveikata ir sveikatos priežiūra (49, 118, 154). Jai vertinti gali būti pasiūlytos pojūčių skalės, apibūdinančios sveikatą nuo tegiamos iki neigiamos, atskiriančios ligą ir sveikatą. Sąvoka su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, sampratą apie sveikatą ir galimybes (154).

20 GK tyrimai, pradėti sociologų ir psichologų, yra svarbūs ir sveikatos priežiūrai dėl keleto priežasčių:

1. Fiziologiniai parametrai, kurie informatyvūs klinikiniams darbuotojams, dažnai neatitinka funkcinio pacientų pajėgumo ir jų suvokiamos gerovės. GK tyrimai padeda geriau tai įvertinti.

2. Sergant lėtinėmis ligomis GK ir jos trukmė yra vienodai svarbu.

3. GK imta vertinti kaip priemonę gydymo tikslingumui ir veiksmingumui nustatyti. Anksčiau tik vieni gydytojai spręsdavo ligonių likimą, o dabar ir pacientai nori gauti atsakymus į klausimus apie sveikatos priežiūros teikiamas gydymo galimybes jiems suprantamomis sąvokomis.

Gyvenimo kokybės tyrimus skatina visuomenės reikalavimas racionaliai skirstyti vis didėjančias išlaidas sveikatos apsaugai. GK tyrimų rezultatai vartojami sveikatos priežiūros kokybei ir gydymo veiksmingumui vertinti (16, 24, 74).

4. GK tyrimo priemonės yra struktūrinės, t. y. visi tiriamieji atsako į tuos pačius klausimus, išrinkdami labiausiai jiems tinkantį atsakymą iš pateiktų atsakymų variantų. Šis metodas padeda surinkti duomenis, tinkančius prasmingiems palyginimams. Tačiau jis buvo kritikuojamas, nes gyvenimo kokybės pojūtis yra subjektyvus ir neįmanoma nustatyti tam tikrų ribų, kurios tiktų kiekvieno žmogaus GK vertinti (24, 74).

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tikslus vertinimas turėtų apimti šias sritis:

1. Fizinį aktyvumą. Tai apima paciento gebėjimą apsitarnauti, jo funkcinę būklę, judrumą, fizinį aktyvumą, veiklą namie ir darbe.

2. Su liga ir gydymu susietus simptomus (pvz., skausmą, kosulį, pykinimą, vėmimą, alopeciją).

3. Psichologinį funkcionavimą: stresą, nerimą, depresiją ir pan.

4. Socialinį funkcionavimą: santykius šeimoje, su draugais, laisvalaikį.

5. Kitus aspektus: dvasinius ar būties rūpesčius, pažintines funkcijas, seksualinį funkcionavimą ar išvaizdą bei pasitenkinimą sveikatos priežiūra (111).

Gyvenimo kokybės vertinimo veiksniai, į kuriuos kreipiamas dėmesys, dalijami į tris kategorijas:

a) su sveikatos visuma susiję veiksniai (fizinė, socialinė, psichologinė); b) tiesiogiai su liga susiję veiksniai;

c) su gydymu susiję veiksniai (111).

Atliekant tikslingus klinikinius tyrimus, GK matavimas gali suteikti prognoztinės informacijos, susujusios su paciento atsaku į ligą ir jos eigą (212).

Pagal savo prigimtį GK tyrimo priemonės gali būti bendros ir specifinės, susijusios su liga (74, 111, 118). Ir vienos, ir kitos turi savo privalumų ir trūkumų. Bendrąsias GK tyrimo priemones galima naudoti atliekant palyginamuosius tyrimus (tiriamoji ir kontrolinė grupės). Tiriami

21 skirtingomis ligomis sergantys žmonės. Tačiau šie tyrimai yra mažai jautrūs specifiniams, su liga susijusių simptomų pokyčiams nustatyti (118). Kiekviena priemonė turi specifinį vertinimo tikslą. Šios priemonės rodo rezultatų, vertinančių įvairius aspektus, skirtumus. Tačiau jos turi atitikti nustatytus metodologinius kriterijus – turi būti nustatoma, ar pasirinktai priemonei būdingos tam tikros psichometrinės savybės (74, 118, 212).

Mokslininkai sutaria dėl pagrindinių onkologinėmis ligomis sergančių žmonių tyrimų principų. Tyrimų priemonės turi būti daugiadimensinės, būdingos onkologinėms ligoms, atspindinčios šalutinį gydymo poveikį (184).

Naudojant specifines tam tikrai ligai GK tyrimo priemones sunkiau taikyti jas palyginamamiesiems tyrimams. Todėl dažnai atliekant tyrimą naudojamos ir bendros, ir specifinės priemonės.

Yra sukurta daug gyvenimo kokybės tyrimo priemonių, skirtų sergančių priešinės liaukos vėžiu vyrų GK vertinti. Pagrindinės ir geriausiai žinomos yra Los Andželo Kalifornijos universiteto Priešinės liaukos vėžiui specifinis indeksas (135), Gydymo spinduliuote šalutinio poveikio vertinimo priemonė (74) ir kt. Taip pat naudojami klausimynai skirtingų būklių (pvz. Šlapimo nelaikymo, lytinės funkcijos, žarnyno funkcijos) vertinimui (206).

Vyrų, kuriems diagnozuotas pirminis priešinės liaukos vėžys, GK vertinimo rezultatai būna ganėtinai aukšti. Tačiau ryškus fizinės subskalės rezultatų blogėjimas pastebimas vyresnio amžiaus pacientams (185).

Savo sveikatos būklės suvokimas yra skirstomas į bendrą suvokimą ir pasitenkinimą. Pasitenkinimas turi įtakos pacientų elgesiui, pasirinkimams, bendravimui su sveikatos priežiūros darbuotojais, gydymo režimo laikymusi ir gebėjimu prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos (116, 152). Pasitenkinimas, kaip ir gyvenimo kokybė, skirstomas į funkcinės būklės, psichologinį ir socialinį (88). Pasitenkinimo slauga tyrimai, vertinantys pasitenkinimą slauga, daugeliu atvejų nurodo, kaip sergantys onkologinėmis ligomis pacientai patenkinti klinikiniu slaugos aspektu (100). Tačiau esant sveikatos būklės pokyčiams pasitenkinimo ir gyvenimo kokybės rezultatai gali skirtis. Tai dažnai atsitinka sergantiems priešinės liaukos vėžiu vyrams (21). Lytinės funkcijos sutrikimai, dažnai atsirandantys gydymo metu, turi skirtingą įtaką paciento pasitenkinimui esama būkle. Priklausomai nuo to, kiek žmogus manys tai esant svarbu jo gyvenimo kokybei (51, 87).

22

4.4. Pagyvenusio žmogaus, sergančio onkologine liga,

išsamus geriatrinis tyrimas

Šiuo metu apie 50 proc. visų vėžinių ligų diagnozuojama 65–85 metų žmonėms (33). Dėl vyresnio amžiaus ne tik didėja tikimybė sirgti onkologine liga, bet ir iškyla kitų sveikatos sutrikimų, būdingų vyresniam amžiui (pvz.: širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija, artritas, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir pan.) (197, 212). Senatvės ligos apie 90 proc. atsiranda vyresniems kaip 70 m. amžiaus žmonėms (34). Pagyvenusiems žmonės vėžys yra diagnozuojamas vėlesnėmis stadijomis nei jauniems (105).

Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių funkcinės būklės, su amžiumi susijusių pakitimų bei socioekonominės situacijos įvertinimas. Daugeliui pokyčių gali turėti įtakos gretutinės ligos, todėl sergantiems onkologine liga žmonėms polimorbidiškumo vertinimas svarbus jau diagnozės nustatymo laikotarpiu (64). Tai padeda garantuoti optimalią paciento priežiūrą jam sergant (89).

Pagyvenusiems ir seniems žmonėms, diagnozavus onkologinę ligą, atliekamas išsamus geriatrinis tyrimas (IGT). Jis skiriasi nuo tradicinio vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklės vertinimo tuo, kad apima funkcinį, pažintinį, socialinį, ekonominės būklės, gyvenamosios aplinkos vertinimą (38, 64), geriatrinių sindromų nustatymą (64).

Pirmą kartą išsamaus geriatrinio tyrimo terminą pavartojo britų geriatrė Marjory Warren XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje (209). Dar tada pastebėta, kad vartojant IGT sumažėjo ne tik ilgalaikiam stacionarizavimui siunčiamų žmonių skaičius, bet ir efektyviau buvo taikoma reabilitacija, veiksmingesnė ir individualizuotesnė tapo pacientų slauga bei gydymas stacionare ir namuose. Rubenstein ir kt., 1984 m. per pirmąjį atsitiktinių imčių tyrimą vartojo IGT (175) bei vėlesniuose tyrimuose nustatė, kad šio vertinimo vartojimo praktikoje dėka sumažėjo vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas per vienerius metus, taip pat sumažėjo stacionarizavimų skaičius, palyginus su kontroline grupe, kurioje buvo taikomas įprastas sveikatos būklės vertinimas. Daugiau nei 76 proc. sveikatos būklės sutrikimų įprastai nustatyta ambulatoriškai gydomiems vyresniems žmonėms. Pakartotinai naudojant IGT, naujų sveikatos sutrikimų nustatyta apie 30 proc. (36). Tačiau keletu tyrimu reikšmingo skirtumo nuo tradicinio sveikatos būklės vertinimo nerasta (73). Vyresniame amžiuje žmonių sveikatos pokyčiai yra labai individualūs, todėl ir IGT taikomas praktikai gana skirtingas. Sveikiems 60–70 metų žmonėms gali būti taikomi tik tam tikri IGT elementai. Tačiau vyresniems kaip 70 metų ir bet kokio amžiaus paliegusiems pagyvenusiems ir seniems žmonėms taikomas pilnutinis IGT. Paliegusiu žmogumi (angl. frail) bendru susitarimu laikomas žmogus, kuris yra priklausomas bent vienoje iš kasdienio gyvenimo veiklų, serga trimis ar daugiau ligų ir jam yra nustatytas vienas ar daugiau geriatrinis sindromas (64).

23 Praktiškai IGT taikomas skirtingais būdais (117, 140). Ingram ir kt., 2002 vartojo apklausą paštu (117). McCorcle, ir kt. – pacientų po operacinio gydymo daugkartinį lankymą namuose (141).

2 lentelė. Pagrindiniai išsamaus geriatrinio tyrimo elementai ir dažniausios onkologijos praktikos vartojamos priemonės

Vertinami parametrai Dažniausiai vartojami vertinimo elementai

(angliško pavadinimo santrumpa) Funkcinė būklė Polimorbidiškumas Socioekonominė būklė Kognityvinės būklės vertinimas Emocinė būsena Polifarmacija Mitybos būklė

Kasdienės veiklos vertinimas (ADL)

Instrumentinės kasdienės veiklos vertinimas (IADL)

Suvestinė ligų vertinimo skalė geriatrijoje (CIRS-G), Charlston skalė Socialinė asmens anketa

Psichinės būklės mini vertinimas (MMSE), Zungo skalė Depresijos skalė geriatrijoje (DGS)

Vartojamų vaistų skaičius, vaistų grupė Mažoji mitybos anketa (MNA)

IGT minimumas apima: fizinės būklės, judėjimo, pažintinės funkcijos, emocinės būsenos, skausmo, regos, klausos ir mitybos būklės vertinimą (2 lentelė). Skirtingą IGT panaudojimą lemia tai, kokiu tikslu (praktiniam klinikiniam darbui ar moksliniams tyrimams) bus vartojami vertinimo rezultatai. Vartojimui turi įtakos paciento sveikatos būklės pokyčiai (fiziniai, pažintiniai ir pan.), ligos sunkumas. Dėl šių priežasčių pats specialistas pasirenka IGT vertinimo priemones ir būdus, tinkamiausius esamomis sąlygomis. IGT būtinas komandinis darbas, šiame procese priklausomai nuo vertinamo dalyko dalyvauja įvairių specialybių sveikatos priežiūros darbuotojai: gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kt. daugiadisciplininės komandos nariai (35).

Funkcinė būklė

Funkcinės būklės vertinimas - vienas iš svarbiausių komponentų, prižiūrint vyresnio amžiaus žmones, sergančius vėžiu (86, 132), ir turi būti vertinamas reguliariai (64). Funkcinei veiklai vertinti dažniausiai vartojami Katz „Kasdienes veiklos indeksas” (125) bei „Instrumentinės kasdienės veiklos vertinimas“ (129). Kelių tyrimų metu buvo patvirtintas didesnis šių funkcines būklės vertinimo priemonių jautrumas, palyginti su kitomis vertinimo priemonėmis (173). Lichtman, 2003 (133) teigia, kad onkologijoje įprastas fizinės būklės vertinimas, naudojant Karnovskio indeksą, geriatriniams pacientams yra neinformatyvus ir neatspindi esamos fizinės būklės.

Neatsiejamas nuo funkcinės būklės vertinimo yra ir polimorbidiškumo vertinimas. Polimorbidiškumo sąvoka atspindi kumuliacinį paciento klinikinės būklės efektą, išskyrus ligą,

24 kuri šiuo metu mus domina (107). Polimorbidiškumas yra nepriklausomas nuo funkcinės būklės (64), tačiau suteikia apie sergančius onkologinėmis ligomis žmones prognozinės informacijos (86, 167). Padeda nustatyti žmonių, turinčių fizinę ar psichinę negalią, priežiūros poreikius. Jie gali skirtis nuo poreikių žmonių, neturinčių šios negalios (pvz: padidėjusi griuvimų rizika, ūminės ligos rizika arba didesnis pagalbos kasdienės veiklos metu) (211). Onkologinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms pati vėžio eiga gali turėti įtakos gretutinių lėtinių ligų gydymui ir eigai. Ji taip pat smarkiai veikia tokius priežiūros aspektus, kaip profilaktiką, patikrinimą (162). Tyrimų duomenimis (162), dažniausiai pasitaikančios gretutinės ligos vyresnio amžiaus onkologiniams ligoniams yra hipertenzija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvėpavimo sistemos ligos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas ir kt. Apie 26 proc. tiriamųjų, vyresnių kaip 70 metų amžiaus, gretutinių ligų nenustatoma.

Fizinė būklė

Skausmas. Skausmas yra vienas dažniausių simptomų, atsirandančių sergant onkologine liga. Net 70–90 proc. sergančių vėžiu žmonių patiria skausmą. Daugeliu atvejų onkologinės ligos diagnozė nustatoma žmogui kreipiantis dėl atsiradusio skausmo. Apie 50 proc. šių pacientų patiria vidutinį ir stiprų skausmą, o onkologinei ligai progresuojant stiprų skausmą patiria apie 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių (66, 172). Vyresniame amžiuje, didėjant polimorbidiškumui, dažniau susiduriama ne tik su onkologinio susirgimo sukelto skausmo intensyvumo, pobūdžio bei lokalizacijos vertinimu, bet ir su ūminiu bei lėtiniu skausmu. Siekiant optimalaus rezultato, svarbu teisingai įvertinti skausmo kilmę.

Vertinant vyresnio amžiaus žmonių skausmą, reikėtų nepamiršti dažniau šio amžiaus tarpsnio žmonėms pasireiškiančių klausos, regos ar judėjimo sutrikimų, lėtesnės reakcijos atsakant į klausimus. Esant kognityviniams pakitimams, skausmo vertinimo priemonės turėtų būti kuo paprastesnės bei pats skausmas vertinamas dažniau.

Pagrindinės nepakankamo skausmo malšinimo priežastys vyresniems pacientams: • Rečiau skundžiasi dėl esamo skausmo.

• Nepakankamas skausmo vertinimas.

• Sveikatos priežiūros darbuotojų įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus žmonės mažiau jautrūs skausmui.

• Mažos skausmą malšinančių vaistų dozės dėl įsitikinimo, kad didesnes dozes vyresnio amžiau žmonės blogai pakelia (36).

• Slaugos ligoninės ir rajonų vaistinės dažnai neturi reikiamų vaistų (42).

Dažniausiai geriatrinių pacientų skausmui vertinti vartojamos skaitmeninė 0–10 ir vizualinė analoginė skalės, atviri klausimai. Vizualinė analoginė skausmo vertinimo skalė vyresnio amžiaus

25 žmonėms ne visada suprantama (12). Renkankantis skausmo vertinimo priemonę būtina įsitikinti, kad naudojama priemonė yra suprantama pacientui. Atvirų klausimų vertė didelė ne tik dėl galimybės išsiaiškinti skausmo intensyvumą ar vietą, bet ir tokias, ne fizines, problemas kaip nerimą, baimę. Emocinių sutrikimų nustatymas svarbus dėl savo sąsajų su skausmo jutimu ir įtakos gydymui. Vartojamos ir daugiadimensinės priemonės, pvz., McGill skausmo klausimynas (106), Wiskonsin skausmo vertinimo priemonė (65). Šiomis priemonėmis vertinamas skausmo intensyvumas, vieta, skausmo pobūdis. Tačiau jų vartojimo patikimumas ir tikslumas vyresnio amžiaus žmonėms yra per mažai ištirtas, moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, neradome.

Nepakankama mityba. Vyresnis amžius ir onkologinės ligos yra žinomi kaip veiksniai, turintys įtakos mitybos būklei. Mityba gali pakisti tiesiogiai dėl piktybinio proceso įtakos ar dėl vėžio gydymo metodų (43, 18). Daugeliu atveju nepakankamą mitybą ir svorio mažėjimą lemia būdingi vyresniam amžiui pokyčiai (63).

Mitybos vertinimas yra pirmas nepakankamos mitybos profilaktikos ir gydymo žingsnis. Norint tiksliai įvertinti mitybos būklę įvertinimui būtina suvienodinti apibrėžimus, tinkamai parinkti mitybos būklės vertinimo priemones, nustatyti mitybos korekcijos intervencijos kriterijus, galutinių rezultatų vertinimo kriterijus (122).

Iki šiol nėra universalaus mitybos būklės vertinimo instrumento, kuris atitiktų visus šiuos kriterijus (181). Dažniausi mitybos vertinimo būdai:

• dieta: apetitas, svoris, mitybos įpročiai, aktyvumas, žarnyno veikla ir kt. • biocheminiai: baltymų kiekis bei kiti kraujo serumo ir šlapimo komponentai. • antropometriniai: KMI, žasto vidurinė dalies apimtis ir kt.

• fiziniai: klinikiniai indikatoriai, padedantys nustatyti nepakankamą mitybą.

Dažnai atliekant tyrimus vartojamos skalės ir klausimynai. Tokiu būdu gaunami tikslesni ir išsamesni duomenys (104). Lietuvoje, literatūros duomenimis, plačiausiai vartojama Mažoji mitybos anketa (8).

Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad kuri nors viena mitybos būklės vertinimo priemonė yra neveiksminga (181, 203). Daug tikslesni rezultatai gaunami mitybą vertinant kompleksiškai (171).

Polifarmacija. Vyresniame amžiuje polifarmacija yra dažnai pasitaikanti problema. Tai keleto ar daugiau skirtingų medikamentų vartojimas. Didžiausia polifarmacijos sukeliama žala pasireiškia nepageidaujama vartojamų vaistų tarpusavio sąveika bei padidėjusiu griuvimų dažniu (64). Didėja tikimybė, kad vartojami vaistai netiesiogiai turės įtakos pacientų mitybos būklei dėl vaistų sukeliamo pykinimo, vėmimo ar apetito mažinimo. Polifarmacija vyresniame amžiuje gali tapti kognityvinių funkcijų sutrikimo, delyro, emocinio nestabilumo priežastimi. Įvertinus visus

26 vartojamus vaistus ir jų sąveiką bei atsisakius nebūtinų vaistų, ne tik pagerėja paciento sveikata (199), bet ir mažinamos gydymo išlaidos (35, 199).

Anemija. Anemija yra dažnas reiškinys vyresniame amžiuje, taip pat ankstyvo morbidiškumo prognozinis požymis. Nustatyta, kad hemoglobino koncentracijai esant mažesnei nei 12 g/l padidėja, onkologinės ligos gydymo toksinis poveikis. Anemija gali turėti įtakos chemoterapinio gydymo farmakokinetikai ir farmakodinamikai (133). Hemoglobino koncentracijos didinimas padeda išvengti fizinės priklausomybės arba sumažina ją (64).

Kiti dažniausi simptomai. Vyresnio amžiaus žmonėms gali atsirasti daug simptomų (pykinimas, vėmimas, nuovargis, viduriavimas ir pan.), susijusių su onkologine liga ir su gretutinėmis ligomis. Laiku ir tinkama simptomų kontrolė, simptomų atsiradimo priežasties nustatymas gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir prailginti gyvenimo trukmę (140, 141).

Šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymo atsiradimą gali lemti su amžiumi susiję fiziologiniai pokyčiai: per mažas šlapimo pūslės išsituštinimas, sumažėjusi šlapimo pūslės talpa, padidėjęs savaiminis šlapimo pūslės išsituštinimas. Tačiau atsižvelgiant į šlapimo pūslės inervaciją, šlapimo nelaikymui gali turėti įtakos ir tam tikros vaistų grupės, veikiančios alfa adrenerginius, beta adrenerginius bei cholinerginius receptorius, pvz.: klonazepamas, raminančios (sedatyvinės) medžiagos, diuretikai, metaklopramidas ir pan. Kita galima šlapimo nelaikymo priežastis yra pati onkologinė liga (pvz.: priešinės liaukos vėžys), josgydymo sukeltos komplikacijos ar šalutinis poveikis (206).

Šlapimo nelaikymo priežasties nustatymas leidžia tinkamai gydyti šlapimo nelaikymą, padeda išvengti emocinių sunkumų, depresijos, mažina išlaidas (33, 35, 38).

Dažniausiai geriatrinių pacientų šalinimo sistemos funkcijai vertinti vartojamas Barthel indeksas.

Emocinė būsena. Vėžinės ligos dažnai asocijuojasi su nepagydoma liga, varginančiu gydymu, trumpesne gyvenimo trukme. Tai nenuginčijamai lemia vyresnio amžiaus žmonių, sergančių onkologine liga, psichinę sveikatą. Nebūtinai psichologinės ar psichinės problemos būna sukeltos vėžinio susirgimo (gali būti organinės kilmės), tačiau, jos turi būti pastebėtos ir suteikiama reikalinga pagalba. Vyresniame amžiuje būdingi tokie sutrikimai, kaip nerimas, depresija ir ypač dažnai, žmogui, sergančiam lėtine liga (120).

Depresijos simptomams nustatyti, vyresnio amžiaus pacientams, dažniausiai vartojama priemonė – Geriatrinė depresijos skalė (213). Depresijos pasireiškimas turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei (64, 140, 141), mažina paciento dalyvavimą gydymo ir slaugos procesuose (133). Šie negalavimai pavojingi ir dėl depresijos sukeliamų komplikacijų. Tyrimais nustatyta, kad 90 proc. pagyvenusių ir senų žmonių, kuriems pasireiškia depresijos simptomai, mažėja svoris

27 (45). Depresijos simptomų sukeltos komplikacijos gali turėti įtakos sergančių onkologine liga žmonių priežiūrai (201, 211).

Socialinės padėties vertinimas

Socialinės paramos periodiškas įvertinimas padeda nustatyti pacientų sveikatos priežiūros poreikių pokytį, taikyti veiksmingiausius gydymo ir slaugos būdus, taip pat laiku pastebėti ir taip išvengti pacientą prižiūrinčių asmenų perdegimo sindromo (95). Socialinės būklės vertinimas padeda nustatyti socialinius paciento ryšius, pagalbos iš aplinkinių pasiekiamumą, reikalingų vaistų, slaugos priemonių ar kasdienių reikmenų įsigijimo galimybes (10). Apie reikalingus pagalbos asmenis laiku pranešus socialinės pagalbos tarnybai, šeimos centrui, šių institucijų įsikišimas turi įtakos optimaliam paciento gydymui ir slaugai (95).

Lietuvoje dažniausiai vartojamos anketos pateiktos „Socialinės gerontologijos“ vadove (10). Neatsiejamas yra ir aplinkos vertinimas (10), nes turi įtakos paciento dalyvavimui jo sveikatos priežiūroje, apsitarnavimui, bei pagalbos ryšio plėtojimui.

Pagyvenusių žmonių, sergančių vėžiu, veiksmingai sveikatos priežiūrai garantuoti būtini išsamaus geriatrinio tyrimo įgūdžiai. Onkologijos srities specialistai daugiau dėmesio turėtų skirti su amžiumi susijusiems pacientų sveikatos pokyčiams. Tačiau optimali šios grupės pacientų priežiūra galima tik bendradarbiaujant abiejų sričių specialistams ir esant gydymo tęstinumui.

4.5. Vidinės darnos reikšmė savirūpai

Antonovsky 1979, (27) pateikė modelį, rodantį sąsają tarp stresorių, įveikos mechanizmų ir sveikatos. Remiantis šiuo modeliu vėliau buvo suformuota solutogenezės teorija, vadinama vidine darna. Vidinė darna – tai bendras asmens suvokimas, nusakantis įsitikinimus, kad: 1) vidaus arba išorės paskatos per visą gyvenimą yra struktūruoti, numatomi ir paaiškinami; 2) asmeniui yra prieinami resursai, galintys padėti įveikti paskatų reikalavimus; 3) šie reikalavimai yra iššūkis, vertas įsitraukimo ir pastangų. Pasak Antonovsky, darną sudaro motyvaciniai, pažintiniai ir elgesio veiksniai. Susidūręs su nepalaniu veiksniu asmuo, kurio vidinė darna yra stipri: tikės, kad yra prasminga arba naudinga įveikti sunkumą; tikės, kad šis gyvenimo iššūkis yra suprantamas; tikės, kad turi pakankamai jėgų įveikti sunkumą (3).

Stipri vidinė darna yra būtina sąlyga geresnei adaptacijai (28). Geresne adaptacija pasižymintys asmenys linkę matyti gyvenimo erdvę labiau struktūruotą, numatomą, valdomą (25).

Daugeliu atliktų tyrimų nustatyta vidinės darnos jausmo reikšmė fizinei ir psichinei sveikatai įvairių būklių metu (124, 159). Silpna vidinė darna buvo susijusi su blogesne tiriamųjų sveikata ir jiems reikalingesne pagalba (127). Tačiau stipri vidinė darna buvo susijusi su mažesniu vienišumo jausmu, depresija, stresu ir nerimu (124), didesne savigarba (40). Kaip prognostinis

28 sveikatos rodiklis vidinė darna buvo susijusi su gyvenimo kokybe (153), gebėjimu įveikti stresą (170). Nustatyta, kad stipri vidinė darna susijusi su veiksmingu sunkumų įveikimu, mažesniu sveikatai žalingų įpročių skaičiumi, geresne savijauta, somatine sveikata, socialiniu prisitaikymu (28). Ankstesniuose moksliniuose darbuose (27, 28) buvo teigiama, kad vidinė darna susiformavusi jau asmeniui subrendus, nekinta visą gyvenimą. Vėlesniais tyrimais nustatyta, kad stresinės situacijos ir netektys lemia vidinės darnos pokyčius, kartu ir gebėjimą įveikti esamą situaciją (3).

Pastebėta, kad vidinė darna nepriklauso nuo kultūros. Darnos stiprumą lemia gyvenimo patirtys: įvykių nuoseklumas; pusiausvyra tarp buvimo be rūpesčių ir turėjimo per daug rūpesčių; dalyvavimas priimant socialiai vertingus sprendimus (98, 3). Tačiau Philips ir Pearson, 1996 teigia, kad kultūra turi įtakos motyvacijai, emocijoms, santykiams su kitais (166). Skirtingų kultūrų žmonės skirtingai išreiškia savo jausmus, lūkesčius, skirtingai bendraudami su kitais pabrėžia konteksto svarbą (164). Cohen, 1982 m. nustatė, kad gebėjimas įveikti esamą situaciją, yra vienas veiksnių, daugiausiai lemiančių gyvenimo kokybę (72). Langius A. ir Bjorval H., 1993 m. atliktame tyrime (127) vertino pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, vidinę darną. Jos nustatė, kad tiriamiesiems, kurių vidinė darna silpnesnė, reikalinga didesnė pagalba esamai situacijai valdyti. Vidinės darnos skalė buvo patikrinta ir įvertinta kaip priemonė, tinkama ir informatyvi slaugos tyrimams (198).

Daugelyje slaugos mokslinių darbų nagrinėtas vieno iš specifinių psichologinių poreikių – informacijos poreikio, bei vidinės darnos stiprumo reikšmė informacijos poreikiui. Anksčiau buvo manoma, kad esant silpnesnei vidinei darnai pacientų poreikis informacijai būna mažesnis. Tačiau paskutinių tyrimų rezultatai studijų, atliktų su sergančiais krūties vėžiu (43, 109), priešinės liaukos vėžiu (76, 77) ir heterogeninės vėžio lokalizacojs pacientais (39, 58), leidžia teikti, kad vidinės darnos stiprumas įtakoja ne informacijos poreikį, bet pasyvų arba aktyvų dalyvavimą siekiant informacijos bei dalyvaujant savirūpoje, naudojant alternatyvius gydymo metodus (32, 55). Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugelio atliktų mokslinių darbų tiriamųjų asmenų amžius buvo iki 65 metų.

Duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, ir sveikų asmenų vidinės darnos skirtumus, nulemtus patiriamo streso diagnozavus onkologinę ligą, mums pasiekiamuose šaltiniuose neradome.

29

5. DARBO METODAI

5.1. Kontingento suformavimas, tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai

Dalyvauti tyrime buvo kviečiami Kauno apskrities gyventojai, kuriems 2002 m. birželio mėn. – 2003 m. lapkričio mėn. (18 mėn. laikotarpis) KMU Onkologijos ligoninėje diagnozuotas pirminis priešinės liaukos vėžys.

Tyrimo objektas. Pagyvenusių vyrų, sergančių išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, slaugos poreikiai ir gyvenimo kokybė.

Tyrimo tipas. Tęstinis palyginamasis tyrimas (5).

Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai

Pirmas etapas. Patvirtinus diagnozę patohistologiškai, gydytojas informuodavo pacientą apie tyrimą ir pacientui raštiškai sutikus dalyvauti tyrime informuodavo tyrėją. Pacientai buvo kviečiami dalyvauti tyrime praėjus 3-4 savaitėm nuo informavimo apie diagnozę. Tyrėjas supažindindavo pacientus su klausimynu, kurį pastarieji užpildydavo. Praėjus 4 mėn. po pirmojo etapo visi tiriamieji antrą kartą užpildydavo klausimyną. Praėjus 8 mėn. po pirmojo etapo visi tiriamieji trečią kartą užpildydavo klausimyną.

Tyrime dalyvauti buvo pakviesti 108 atrankos kriterijus atitinkantys vyrai, sergantys priešinės liaukos vėžiu (3 pav.). Dėl įvairių priežasčių tyrimo eigoje atkrito 24 pacientai. Tyrime buvo analizuoti 84 pacientų duomenys. Tai sudarė 77,8% visų kviestų dalyvauti tyrime.

Paskaičiavus tyrimo jėgą, kai PI 95 proc., gavome, kad tyrimui atlikti reikalinga imtis yra 75. Kontrolinėje grupėje dalyvavo 82 bendros populiacijos asmenys. Dalyvavimui kontrolinėje grupėje buvo kviesti tiriamosios grupės asmenų pasiūlyti pažįstami panašaus amžiaus vyrai. Siekta, kad tiriamoji ir kontrolinė grupės būtų homogeniškos pagal amžių, gyvenamą vietą, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.

Tyrimo kontingentas

Tiriamosios grupės atrankos kriterijai

1) Vyrai, sergantys išplitusiu priešinės liaukos vėžiu, (vėžys patvirtintas patohistologiškai T3). 2) Lietuvos gyventojai, galintys kalbėti ir suprasti lietuviškai.

3) Amžius 60-85 m.

30 Kontrolinės grupės atrankos kriterijai

1) Amžius 60-85 m.

2) Vyrai, kuriems nediognozuotas onkologinis susirgimas. 3) Lietuvos gyventojai galintys kalbėti ir suprasti lietuviškai. Dalyvavimo tyrime atmetimo kriterijai

1) Ūmios ligos, atsiradusios tyrimo metu. 2) Terminalinė ligos stadija.

3) Protinės būklės Folsteino mini tyrimo rezultatas <24 balų (Folstein M. F., 1975) (92).

I etapas

Atkrito 17 dėl: Mirė (4)

Protinės būklės Folsteino mini tyrimo rezultatas <24 balų (3) ūmi liga (3) (MI, inkstų akmenligė, insultas)

atsisakė gydymo ir dalyvavimo tyrime, prieštaravo artimieji (7) II etapas

Atkrito 7 dėl: Mirė (3)

Pablogėjusi sveikata dėl gretutinių susirgimų (epilepsija, IŠL, pablogėjusi ligos eiga (4) III etapas

Skliaustuose ( ) nurodytas atkritusių pacientų skaičius.

3 paveikslas. Tyrimo organizavomo schema.

Tiriamieji pagal atsaką į gydymą suskirstyti į dvi grupes:

1. Gautas atsakas į gydymą. 2. Negautas atsakas į gydymą.

Atsakas į gydymą laikytas gautu, jei priešinės liaukos specifinio antigeno (PSA) lygis gydymo eigoje sumažėjo ne mažiau nei 50 proc. nuo pradinės reikšmės. Atsakas į gydymą laikytas negautu, jei PSA lygis gydymo eigoje sumažėjo mažiau nei 50 proc. (180).

Tiriamoji grupė (n=108) Kontrolinė grupė (n=82)

Tiriamoji grupė (n=(91)

Tiriamoji grupė (n=84)

31 Apie tiriamuosius informacija gauta iš KMU Onkologijos ligoninės poliklinikos gydytojų urologų. Apie mūsų tyrimą pirmą kartą pacientus informuodavo gydantis gydytojas ir gavęs pacientų informuotą sutikimą, patvirtintą raštiškai, informuodavo tyrėją. Informuoto sutikimo forma pateikta 7 priede. Tiriamieji buvo apklausiami KMU Onkologijos ligoninėje atskirame kabinete, jiems atvykus pas urologą planiniam patikrinimui (4).

Prieš pradedant tyrimą gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto pritarimas, protokolo Nr. 36/2002.

5.2. Teorinis slaugos poreikių valdymo ir gyvenimo kokybės tyrimo

pagrindimas

Optimaliam slaugos organizavimui, slaugymo procese turi dalyvauti slaugytojas ir pacientas. Slaugos poreikių vertinimas iš paciento perspektyvos leidžia geriau identifikuoti pacientui svarbias fizines, psichologines ir socialines problemas. Siekiant patenkinti paciento poreikius svarbu suprasti poreikio atsiradimo priežastį ir pasireiškimo mechanizmą. Kadangi poreikio išreikštumą apsprendžia tai, kiek poreikio pasireiškimas įtakoja gyvenimo kokybę (49, 90, 207), atsižvelgiama į subjektyvų paciento esamos situacijos priėimą, situacijos vertinimą ir reakciją esamos situacijos metu.

Paciento, sergančio PV, dalyvavimo slaugos procese efektyvumas yra apspręstas paciento savirūpos (90). Savirūpos didinimas yra vienas iš slaugos darbuotojo uždavinių (163). Vyrų, sergančių priešinės liaukos vėžiu, slaugos proceso efektyvumas vertinamas pagal funkcinę būklę, poreikių pasireiškimą, savirūpos lygį bei gyvenimo kokybės pokyčius (121, 191, 196, 205, 207). Išanalizavę įvairių šalių autorių darbus parengėme modelį, kuriuo vadovavomės šiame tyrimę. Šio tyrimo autorių parengtas modelis pateiktas 4 paveiksle.

32 I. Slaugos poreikis

Pacientas

II. Slaugos poreikio pasireiškimas

III. Poreikių valdymo strategija

Savirūpa

IV. Galutiniai rezultatai ir jų vertinimas

4 paveikslas. Vyrų, sergančių priešinės liaukos vėžiu, slaugos poreikio pasireiškimas ir poreikio valdymas iš paciento perspektyvos.

• Priėmimas • Vertinimas • Atsakas Simptomų pasireiškimas Funkcinė būklė Savirūpa Gyvenimo kokybė