KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
ASTA SENAVAITYTĖ
“SERGANČIŲJŲ BRONCHŲ ASTMA GYVENIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS”
MAGISTRO DARBAS
DARBO VADOVAS:
Gyd. S. Miliauskas
KAUNAS 2005
TURINYS
1. SANTRAUKA 4
2. SANTRUMPOS 6
3. ĮVADAS 7
4. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9
5. LITERATŪROS APŽVALGA 10
5.1. Brochų astmos problema. 5.2. Gyvenimo kokybė ir biosocialinės funkcijos 6. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 21
7. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 23
8. IŠVADOS 31
9. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 32
10. NAUDOTA LITERATŪRA 33
1. SANTRAUKA
Bronchų astma (BA) laikoma civilizacijos liga. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, stiprėjantis žmonių polinkis į alergijas, oro užerštumas lemia, kad astma sparčiai plinta visame pasaulyje ir jau yra tapusi pasauline sveikatos problema. Astma labai pablogina daugelio sergančiųjų gyvenimo kokybę: jos sukeltą diskomfortą, psichologinę įtampą, socialinį barjerą ligoniui sunkiau pakelti nei finansinius nuostolius, tačiau ir prasta finansinė padėtis taip pat labai stipriai paveikia sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Šio darbo tikslas : Įvertinti sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybę. Siekiant šio tikslo buvo išsikelti šie uždaviniai:
1. Įvertinti sergančiųjų BA gyvenimo kokybę, naudojantis ŠDPA anketa; 2. Įvertinti BA įtaką paciento gyvenimo kokybei;
3. Nustatyti sergančiųjų BA mokymo poveikį gyvenimo kokybei.
Tyrimui atlikti buvo naudojama ŠDPA anketa. Pagal vieningą anketą buvo apklausta 100 pacientų sergančių BA ne mažiau kaip vienerius metus. Viso buvo apklausta – 53 vyrai ir 47 moterys, tai atitinkamai sudarė 53 proc.vyrų ir 47 proc. moterų visų apklaustųjų. Tiriamųjų grupę sudarė abiejų lyčių asmenys nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Vidutinis tiriamosios grupės amžius atitinkamai buvo 49.8. Taigi vertinant GK pakenkimo pobūdį, pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK trikdo SIMPTOMAI (nustatytas pasikliautinas intervalas – 64.1-67.5; p<0.05), t.y. tik 18 proc. pacientų mano, kad ligos simptomai neblogina jų GK, 14 proc., kad simptomai tik nedaug blogina jų GK, 40 proc. pacientų nurodo, jog SIMPTOMAI vidutiniškai trikdo GK, ir tik 28 proc. (p<0,05) mano, kad simptomai labai svarbūs jų GK. Kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas (pasikliautinis intervalas – 60.1-63.6; p<0.05), t.y. 25 proc. pacientų VEIKLUMO sumažėjimą laiko vidutiniu ar sunkiu, gerokai atsiliepaiančiu GK. Tiriamųjų nuomone, liga mažiausiai trikdo DALYVAVIMO nulemtą GK (42.7-45.9; p<0.05).
Gauti rezultatai dar kartą patvirtina, kad liga įtakoja tiriamųjų GK ir kad įtaka būtų kuo mažesnė reikalinga kuo geresnė ligos kontrolė. Taip pat įrodyta, kad BA sergančiųjų klubus lankantys tiriamieji geriau suvokia savo ligą, ją geriau kontroliuoja, suderina ligą su darbingumu, suvokia medikamentinio gydymo reikalingumą bei galimus šalutinius poveikius, t.p. pasidalina vienas su kitu turima patirtimi. Tuo remiantis galima teigti, kad sergančiųjų GK didelę poveikį turi pacientų švietimas.
2. SANTRUMPOS
AIRE - (angl. Asthma Insights and Reality in Europe); ATS – Amerikos torokalistų draugija;
AQLQ – astmos gyvenimo kokybės anketa (Asthma Quality of Life Questionnaire); BA – bronchų astma;
ERS – Europos respiratologų draugija;
GINA – Pasaulinė iniciatyva astmai įveikti (Global Initiative for Asthma); GK – gyvenimo kokybė;
ICIDH – Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija; KMU – Kauno medicinos universitetas;
LOPL – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos;
PEF – maksimalus iškvėpimo tūris per 1 sekundę; PFT – plaučių funkcijos tyrimas;
PSO – Pasaulunė sveikatos organizacija;
3. ĮVADAS
Bronchų astma (BA) laikoma civilizacijos liga. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, stiprėjantis žmonių polinkis į alergijas, oro užerštumas lemia, kad astma sparčiai plinta visame pasaulyje ir jau yra tapusi pasauline sveikatos problema. Susirgimų BA nuolat daugėja, jaunėja ir jos paliestų žmonių amžius. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad pasaulyje astma serga nuo 100 iki 150 milijonų žmonių, ir sergančiųjų skaičius nuolat auga. Lietuvos gyventojų sergamumas šia liga per pastaruosius 10 metų padidėjo 4 kartus. 2001 metų sausio 1 dienos duomenimis Lietuvoje BA sirgo 11 688 vaikai ir 22 382 suaugusieji. Astmos požymius mūsų šalyje patiria 3 proc. žmonių. Didžioji dalis sergančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės ir vaikai .
Individui susirgus šia liga, keičiasi jo santykis su aplinka ir savimi. Dėl ligos dažnai pablogėja ne tik savijauta, galimybė veikti, dirbti, bet ir santykiai su artimaisiais. Nukenčia ir ekonominės, konkurencinės individo galimybės. Liga daro įtaką kiasdieninei fizinei, socialinei, emocinei, intelektualinei ir kitai veiklai. Labiau sutrikus šioms biosocialinėms funkcijoms, ribojamas individo gyvenimo būdas, jo veiklos rūšys, saviraiška. Tai lemia ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Kiekvienais metais pasaulyje nuo astmos miršta 180 000 žmonių; ekonominiai su astma susiję nuostoliai yra didesni nei nuostoliai dėl tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS kartu paėmus. Astmai gydyti per metus išleidžiama 1 – 1.5 proc. sveikatos priežiūrai skirto biudžeto. JAV per metus dėl astmos praranda apie 6.2 mlrd. JAV dolerių. Didžiausią išlaidų dalį sudaro tiesioginės medicininės išlaidos: hospitalizavimo, skubios pagalbos, vaistų. Naujausių tyrimų duomenimis, šias išlaidas galima sumažinti išmokius pacientus astmos savikontrolės[32].
Nors BA žinoma beveik 2000 metų, iki šiol nėra iki galo ištirtos jos atsiradimo priežastys, raida, molekuliniai mechanizmai. Remiantis mokslo laimėjimais suformuluotas astmos, kaip ligos, apibrėžimas ir nustatytos gydymo gairės. Žmogaus, sergančio BA, likimas prilauso nuo laiku nustatytos diagnozės ir gydymo efektyvumo. Liga dažnai nustatoma per vėlai, jau išryškėjus komplikacijoms, todėl didėja invalidumas. Ligai paūmėjus, dirbantys ar besimokantys asmenys dažnai yra priversti neplanuotai vykti pas savo gydytoją ar net gultis į ligoninę.
Astma labai pablogina daugelio sergančiųjų gyvenimo kokybę: jos sukeltą diskomfortą, psichologinę įtampą, socialinį barjerą ligoniui sunkiau pakelti nei finansinius nuostolius, tačiau ir prasta finansinė padėtis taip pat labai stipriai paveikia sergančiųjų gyvenimo kokybę. Įvairių šalių mokslininkai ir medicinos praktikai bando suvienyti pastangas, kad pagerėtų astmos diagnostiką bei pacientų gydymo ir priežiūros kokybė.
Iki šiol mūsų šalyje didžiausias dėmesys skiriamas klinikiniams BA sergančio paciento būklės vertinimo aspektams: ligos anamnezei, objektyviam ištyrimui, tyrimo bei gydymo planui sudaryti, medikamentams skirti. Tačiau pastebėta, kad šie, gydytojo požiūriu svarbiausi dalykai mažiau veikia paciento bendrą ar konkrečios ligos nulemtą gyvenimo kokybę negu kiti – pvz., bendravimo, psichologiniai, socialiniai ir pan. Pasaulyje pastaruosius du dešimtmečius didelis dėmesys skiriamas paciento ir gydytojo bendravimui, paciento lūkesčių formavimui bei įgyvendinimui.
4. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS:
Įvertinti sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybę.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. Įvertinti sergančiųjų BA gyvenimo kokybę, naudojantis ŠDPA anketa; 2. Įvertinti BA įtaką paciento gyvenimo kokybei;
5. LITERATŪROS APŽVALGA
5.1. Brochų astmos problema.
Bronchų astma (BA) – tai lėtinė, persistuojanti liga, apibūdinama padidėjusiu kvėpavimo takų jautrumu įvairiems dirgikliams ir pasireiškianti kvėpavimo takų spindžio susiaurėjimu, kuris gali praeiti savaime ar gydant. Tai epizodiškai pasireiškianti liga, kai tarp priepuolių, kliniškai pasireiškiančių pasunkėjusiu kvėpavimu bei kosuliu, būna ramybės periodas. Priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, o jiems praėjus pacientas gali jaustis gerai. Dusulys gali kisti nuo nedidelio, lengvo iki labai sunkaus [3,15,33].
BA – svarbi sergamumo ir mirtingumo priežastis daugelyje pasaulio šalių. Ja serga 4 – 5 proc. pasaulio gyventojų. Liga dažniausiai prasideda jauname amžiuje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų, kitas trečdalis – iki 40 metų. Berniukai serga dažniau nei mergaitės (santykis 2:1), bet šis skaičius susilygina apie 30 gyvenimo metus [18,37].
Lietuvoje šios ligos epidemiologinių gyventojų tyrimų neatlikta, epizodinių tyrimų duomenimis BA serga 1.5 – 4.8 proc. gyventojų [21,29,35].
Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, sergamumas ir mirtingumas dėl šios ligos nuolat didėja ir to negalima paaiškinti vien ekologiniais, ekonominiais, socialiniais, tinkamo gydymo ar panašiais aspektais [20]. Būtinas glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, kad bendromis pastangomis būtų pasiektas optimalus rezultatas.
BA problemai spręsti bei globalizuoti Pasaulinės Sveikatos Organizacija (PSO) kartu su Amerikos nacionaliniu širdies ir, plaučių ir kraujo institutu parengė pojektą – “ Pasaulinė iniciatyva astmai įveikti” (Global Initiative for Asthma: Global Strategy for Asthma Management and prevention)(GINA) [11]. 1993 m. buvo sukurta darbo grupė, kuri parengė pirmąsias astmos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas GINA (angl. Global Initiative for Asthma). 1995 metais sukurta GINA pasaulinė astmos iniciatyva, turinti padėti sumažinti pasaulyje astmos paplitimą, sergamumą astma ir mirštamumą nuo jos. Jose nurodoma, kad ilgalaikis paciento gydymas laikytinas sėkmingu, o liga – kontroliuojama, jei pacientas dėl astmos nepabunda naktimis, nepraranda darbingumo (pvz. nepraleidžia mokslo ar darbo dienų) bei fizinio aktyvumo, jam nereikia skubios medicininės pagalbos, jo kvėpavimo funkcija yra normali (ar beveik normali), o pats pacientas yra patenkintas ligos gydymu. Buvo išspausdinti išsamūs nurodymai dėl astmos diagnozės ir kontrolės. GINA rekomendacijos įgyvendinamos 60 pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. 2002 metais buvo išleista trečioji GINA versija . Taigi GINA rekomenduoja kiekvienoje šalyje skatinti naciolalines BA
programas, dalyvaujant plačiuose epidemiologiniuose sergamumo tyrimuose, vertinant sergančiųjų BA gyvenimo kokybę .
Pagal šio projekto rekomendacijas kiekvienoje šalyje siūloma:
• Skatinti nacionalines BA programas, dalyvauti plačiuose epidemiologiniuose sergamumo tyrimuose, vertinant sergančiųjų gyvenimo kokybę;
• Nustatyti įvairių diagnostikos ir gydymo būdų santykinį efektyvumą, vertinant ligonio gyvenimo kokybę;
• Skatinti atlikti patikimus, pageidautina, neinvazinius tyrimus, atskleidžiančius kvėpavimo takų uždegimą, naudingus diagnozuojant ligą ir vertinant jos gydymą;
• Tirti ekonomiškai optimalias strategijas. Nustatyti, kaip geriausiai naudoti gydymo ir profilaktikos resursus.
BA – lėtinė, nepagydoma ir daugeliu atvejų nuolat progresuojanti liga, veikianti paciento fizinę, emocinę bei socialinę būklę, kurios patogenezinis ir paliatyvus gydymas tik švelnina jos eigą, lėtina progresavimą, mažina simptomų aštrumą bei neigiamą poveikį kasdieniniai gyvenimo veiklai [20]. Ligos nulemti simptomai trikdo darbingumą, dažnai baigiasi invalidumu. Dėl šios ligos visuomenė priversta prarasti didelę dalį resursų. Tenka ne tik nustatyti ligą, ją gydyti, bet dažniausiai ir išlaikyti sergantyjį. Dar sunkesnė našta visuomenei tenka, kai ligos pasekmės lemai invalidumą. Tada prie išlaidų gydymui ir diagnostikai prisideda ir pragyvenimo išlaidų kompensavimas, žmogus prarandamas kaip aktyvus kūrėjas ir darbo jėga.
BA lemia kvėpavimo funkcijų kokybės blogėjimą, todėl nuolat mažėja paciento aktyvumas iki visiško neįgalumo. Kalbant tiksliau, net pacientai, kuriems yra vidutinio sunkumo ligos eiga, yra neįgalūs, nes negali atliktų tų veiksmų, kuriuos norėtų atlikti [7]. Be to, liga veikia sergančiojo santykius ir socialinius kontaktus; socialinė izoliacija ir vienišumas gali paveikti ir pacientą, ir jo šeimą bei partnerius.
Oro trūkumas bei dusulys yra pagrindiniai šios ligos simptomai. Jie veda į fizinio aktyvumo apribojimą ir kaip to išeiga – fizinis neįgalumas. Paskutinysis gali būti sustiprintas, nes fizinis neaktyvumas lemia raumenų nykimą; tai dar labiau skatina neįgalumą, jau nepriklausomai nuo oro trūkumo. Dar vienas svarbus veiksnys yra tas, kad neįgalumą sudaro ir patfiziologiniai veiksniai, ir nuotaikos bei individualios paciento savybės. Tai yra labai svarbu, nes rodo subjektyvų sveikatos pakenkimo aspektą, individualų kiekvienam pacientui. Yra glaudus ryšys tarp ligos ir veiksnių, turinčių įtaką sveikatos būklei (žr. 2 ir 3 pav.).
2 pav. Plaučių ligos ir neįgalumo ryšys [6] PLAUČIŲ LIGA
ORO TRŪKUMAS (DUSULYS)
3 pav. Dusulio įtaka gyvenimo kokybei [6]
ASMENYBĖ FIZINIO PAJĖGUMO APRIBOJIMAS
IŠORINĖ APLINKA RAUMENŲ SILPNUMAS
NEĮGALUMAS Pastovus (lėtinis) Priepuolinis (ūmus) Dusulys Depresija Vengiamas veiklumas, didinantis dusulį Emocinis stresas Apribojamas veiklumas Nejudrumas Socialinis ir ekonominis veiklumas Keičiamas kasdieninis veiklumas Nejudrumas
Fizinė gerovė Socialinė ir ekonominė gerovė
Psichinė gerovė
Atrodytų, kad gyvenimo kokybė priklauso tik nuo dusulio, kosulio, švokštimo, nerimo ar fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimo. Tačiau tyrimai rodo [20], kad tik 50 proc. paciento suvokiamos sveikatos priklauso nuo šių dydžių (žr. 4 pav.).
Siekiant sumažinti ligos įtaką sergančiąjąm, tam tikra prasme kontroliuoti ligą, yra priimta pagrindiniai BA gydymo strateginiai tikslai [3,34]:
• sumažinti mirtingumą,
• normalizuoti plaučių funkciją ir nuolat išlaikyti pasiektą lygį, • perspėti BA priepuolius ir paūmėjimus,
• sumažinti poveikį kasdieniniam gyvenimui.
Pagrindinis tikslas – maksimaliai sumažinti ligos įtaką sergančiojo gyvenimui, t.y. sergant nejusti ligos per netiesioginius apribojimus.
Kad būtų galima šiuos tikslus įgyvendinti, būtini kriterijai, dėka kurių galima diagnozuoti ligą, vertinti jos sunkumą, dinaminius pokyčius, taikomų priemonių efektyvumą.
4 pav. Įvairių veisnių įtaka pacientų sveikatai
53% 24%
2% 7%
11% 3%
Nenustatyta Dusulys Kosulys
Švokštimas Nerimas F. krūvio netoleravimas
Sergančiųjų BA būklė – pagal ERD ir ATD rekomendacijas – objektyviai vertinama, remiantis kvėpavimo funkcijos tyrimų duomenimis (spirometrijos, pletizmografijos, dujų difūzijos, kraujotakos, ergometrijos ir pan.), tačiau šie rodikliai neatspindi subjektyvios paciento būklės [10]; juos sunku pateikti taip, kad tinkamai bei tiksliai atspindėtų paciento būklę. Be to, šie matai neparodo visų ligos procesų, kurie vystosi, sergant BA; jie ne visada susiję su tikrąją sergančiojo savijauta.
Norint turėti visą paciento būklės vaizdą, reikalingi papildomi duomenys.
Kaip papildomi rodikliai, dažniausiai vertinami tam tikri ligos simptomai, ligos paūmėjimų dažnis, medikamentų vartojimo dažnis bei kiekis, apsilankymų pas gydytoją ar gydymosi ligoninėje dienų skaičius. Tačiau jie yra labai vienapusiški bei labai priklauso nuo vietinės medicinos pagalbos lygio ir ekonominės šalies situacijos, todėl šie duomenys paciento sveiktos būklei vertinti turėtų būti naudojami tik kaip pagalbiniai.
Individo galimybes atlikti būtinąją veiklą dažniausiai riboja subjektyvios priežastys [12]. Paties paciento suvokiamos sveikatos būklės, t.y. GK matavimai geriausiai atskleidžia tikrąjį negalios laipsnį, papildo ar net pakeičia įprastus tyrimus. Paskutinius du dešimtmečius GK tyrimai užima išskirtinę vietą tarp medicininių, fiziologinių bei biosocialinių tyrimų [9,12].
5.2. Gyvenimo kokybė ir biosocialinės funkcijos
Gyvenimo kokybėGK vertinti priimta naudoti anketinį metodą. Šios anketos klinikinę būklę dažnai atspindi daug geriau nei įprasti tyrimai, nes vertina pačių pacientų nuomonę. Gali būti pastebimas gydytojų ir pacientų nuomonių skirtumas, nes gydytojai kreipia dėmesį į tokius požymius, kaip: geri tyrimų rezultai ar “normalių” klinikinių duomenų atkūrimas ir tik paviršutiniškai domisi paciento GK. O pacientai labiau rūpinasi jaučiamu stresu, gyvenimo pinavertiškumu, galimybe atlikti kasdieninius darbus.
Tradiciškai priimti socialinės reabilitacijos kriterijai, kaip grįžimas į darbą, yra neadekvatūs, nes dabartinės veiklos atkūrimas gali būti pasiektas kitų gyvenimo aspektų sąskaita, tokių, kaip socialinis aktyvumas, seksualinė veikla ar poilsis. Egzistuoja įrodymai, kad žmogaus savo sveikatos būklės vertinimai turi aukštą nuspėjamą vertę (5 metų trukmės studija parodė išaugusį mirtingumą toje grupėje pacientų, kurie vertino savo sveikatos būklę kaip blogą, net esant gerai medicininei ligos kontrolei [14]).
Pagaliau, jei medikai – profesionalai sprendžia, kokia turi būti sveikatos apsauga, tai tik nuo pacientų priklauso, ar jie laikysis šių taisyklių, pateikiamų rekomendacijų.
Kas gi yra gyvenimo kokybė?
Jei sveikatą būtų galima apibūdinti kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, tai liga pažeidžia visa tai. GK kiekvienas gali apibrėžti savaip. Dažniausiai ji apibūdinama taip [9]:
• gera sveikata; • vaikai;
• tarpusavio supratimas šeimoje; • darbas;
• materialinė gerovė;
• artimi ryšiai su sutuoktiniu.
Paprasčiausias ir dažniausias apibrėžimas – tai skirtumas tarp norų ir galimybių, t.y. tarp to, ko trokštame, ir to ką galime [15]. Tačiau visi turi neišpildomų norų, neįgyvendinamų svajonių, net jeigu nėra ligoniai.
Pagal PSO, „Gyvenimo kokybė – tai kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, turėdamas tikslų, lūkesčių, rūpersčių ir vadovaudamasis gyvenimo standartais” [13].
GK priklauso nuo fizinės bei psichinės būklės, savarankiškumo, socialinių ryšių, aplinkos veiksnių ir individo asmeninių savybių.
GK – daugiaprasmis, individualus ir subjektyvus terminas, tačiau nepraktiškas, nes yra pernelyg paviršutiniškas. Nuo ligos priklausanti gyvenimo kokybė – vertingesnis terminas, nes nurodo ligos (dažniausiai konkrečios) poveikį gyvenimui ir gerovei [12].
Galima išskirti kelis pagrindinius GK komponentus [9]: • simptomus, jų stiprumą ir efektyvų atsaką;
• nuotaikas, jų svyravimus;
• veiklumą, dalyvavimą, funkcijas, galimybes, apribojimus; • sveikatos ir gyvenimo suvokimą, lūkesčius;
• požiūrį į ligą bei santykį su ja.
Individo savo būklės suvokimo vertinimas yra vienas tinkamiausių metodų, kai vertinami diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos, ilgalaikės priežiūros bei mokymo rezultatai, kai kiekybiškai vertinamas ligos poveikis paciento gyvenimui ir gerovei.
Bet kuri GK vertinanti anketa privalo atitikti šiuos reikalavimus [9]: • būti standartizuota;
• būti galiojanti;
• turėti galimybę atskirti pacientų sveikatos lygius;
• būti efektyvi individualios paciento klinikinės būklės pokyčiams; • būti patikimai pakartojama;
• griežtai vertinti sveikatą;
• būti reliatyviai trumpa ir paprasta.
Sukurta nemažai anketų, naudojamų GK vertinti BA sergantiems pacientams [6]. Jų tikslas – nustatyti sveikatos ir gerovės sutrikimus bei reikšti juos skaičiais.
GK anketos gali vertinti gyvenimo kokybę apskritai ar tik aspektus, tiesiogiai susijusius su tam tikra liga. Jos taip pat gali vertinti tam tikrus simptomus, pvz., dusulį, kosulį bei tas gyvenimo sritis, ypač veikiamas ligos (pvz., fizinė ištvermė, darbingumas, nuotaika).
Priklausomai nuo to, ar anketa vertina konkrečios ligos įtaką sergančiąjam, jai būdingus simptomus, biosocialinių funkcijų apribojimą dėl šios ligos, ar nustato sveikatos sutrikimus nepriklausomai nuo jų priežasties, anketos skirstomos į ligoms specifines anketas (LSA) ir benrąsias sveikatos anketas (BSA).
GK ir kiti tyrimai, gydymo programos, reabilitacija.
Skirtingos GK anketos, jų matuojami rodikliai tarpusavyje lyginami gali būti tik sąlygiškai, vertinant pagal jų santykį su kitų tyrimų rezultatais (pvz., plaučių funkcijos tyrimais), t.y. tiktai remiantis prielaidomis.
GK, sergant BA, labiausiai susieta su [14]: • nuotaika; • nerimu; • depresija; • miego sutrikimais; • nuovargiu; • fiziniu veiklumu; • fiziniu pajėgumu; • darbingumu; • hospitalizacijos dažniu; • neįgalumu (invalidumu); • dalyvavimu; • dusuliu; • kosuliu; • švokštimu; • atsikosėjimu (skrepliavimu); • spirometrijos duomenimis;
• maksimalu deguonies suvartojimu.
Autoriai, tyrinėję GK ir kitų tyrimų matų tarpusavio ryšius, pažymi, kad:
• pacientų amžius, lytis ir atsako į bronchodiliatatorių laipsnis nesusiję nė su vienu GK pagal ŠDPA rezultatus;
• bronchų obstrukcija ir jos nulemti simptomai beveik nesusiję su amžiumi [30,31].
Taikant 6 skirtingas sveikatos vertinimo anketas 317 pacientų 6 šalyse nustatyta, kad skirtingo išsilavinimo, bet panašios būklės pacientai skirtingai atsako į klausimus ir skirtingai vertina savo būklę [31].
Rezultatai surinkti iš 6 šalių: Anglijos, Suomijos, Olandijos, Italijos, Tailando ir JAV. Tokie veiksniai, kaip; amžius, lytis, tyrimo dienos spirometrijos duomenys ir BA sirgimo trukmė – turėjo minimalią reikšmę, vertinant pacientų GK [28].
Keletas studijų parodė GK rodiklių blogėjimą vyriasniems žmonėms, tačiau reikšmingas pagerėjimas pastebėtas patiems seniausiems pacientams. Padaryta išvada, kad vyresni pacientai gali būti tolerantiškesni obstrukcijos poveikiui [18].
Rastas nepriklausomas GK ir FEV1 vyresniems pacientams bei GK ir bronchų hiperjautrumo jauniems ryšys [33].
BA, kaip ligos, pasireiškiančios priepuoliais, paūmėjimais, labai svarbus komponentas yra paciento psichologinė būklė, nes dusulio priepuolio metu psichogeninis veiksnys sudaro apie 16 - 40% pradinės ir/ar palaikančios jį priežasties. Kartais net 70 – 80 proc. [15]. Todėl paciento savo būklės suvokimas, gydytojo žinios apie šių paciento funkcijų pakenkimą dažnai ne mažiau svarbios nei tiesiogiai plaučių funkciją vertinantys tyrimai [33].
Lėtinis kosulys, skirtingai nuo priepuolinio bei nenuolatinio kosulio, labai blogino pacientų GK. Ypač buvo paveikta psichosocialinė gyvenimo sfera [15].
McSveeney pastebėjo, kad pacientų, sergančių BA, GK pablogėjusi visose srityse, išskyrus darbą. Darbas nebuvo svarbi GK dimensija, nes dauguma tirtų pacientų buvo nedirbantys – invalidai ar dirbantys protinį darbą. McSveeney studijos metu GK labiausiai buvo pakenkta tokiose srityse, kaip: emocijos (depresija), laisvalaikis, namų ruoša, miegas ir poilsis. Autorius vienas pirmųjų pastebėjo, kad BA sergantys pacientai jaučia emocinius sutrikimus, depresiją, susirūpinimą ir bendrą nepasitenkinimą gyvenimu. Jis priėjo išvadą, kad liga turi labai neigiamą įtaką miegui ir poilsiui, namų ruošai, darbingumui. Prigatan ištyrė, kad šių funkcijų pakenkimo laipsnis priklauso nuo ligos sunkumo ar paciento amžiaus. Pakenkimas buvo tiesiogiai susietas su kasdieninio gyvenimo apribojimais, taip pat su pagrindinių socialinių fukcijų atlikimu. Didelį BA poveikį GK taip pat pažymėjo Alonso, Dardes, Schrier, Williams ir Bury [18].
Foxman, Ringsberg studijavo BA poveikį kasdieninei veiklai ir priėjo išvados, kad nerimas ir veiklumo apribojimai buvo dažniausi, nepaisant amžiaus, lyties ar įpročių [18].
Nocon ir Booth įvertino BA sergančiųjų GK ir priėjo išvados, kad visi pacientai juto ligos poveikį gyvenimo kokybei, nepaisant ligos sunkumo. Buvo paveiktos įvairios sritys: darbingumas, mokymasis, fizinis aktyvumas, socialiniai santykiai, asmeniniai santykiai, emocinė gerovė [18].
Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo BA ir naudojantiems ilgalaikę deguonies terapiją, labiausiai sutrikusios veiklumo, mobilumo funkcijos, pakenktos emocinės reakcijos, miegas, socialinė adaptacija. Šių pacientų plaučių bei raumenų funkcijos sutrikimo laipsnis susijęs su GK pakenkimu [19].
Neijari ir bendraautoriai pažymėjo, kad dusulys buvo svarbiausias veiksnys, subjektyviai apibrėžiantis vyresnių žmonių, sergančių BA ir vartojančių antiasminius medikamentus, plaučių funkcinę būklę.
Mangione ir Guyatt nustatė, kad vyresni žmonės turi mažiau psichologinių problemų, tokių, kaip: depresija, pyktis, frustracija, nei jaunesni. Sveeney duomenimis amžius turi neigiamos įtakos GK, tuo tarpu Juniper nerado amžiaus ir GK tarpusavio ryšio, nors buvo tirti vyresni nei 70 metų pacientai [28].
Nenustatyta rūkymo įtaka GK pacientams, sergantiems BA [28].
P.W. Jones ir kolegų studijose plaučių funkcijos ir GK sąsaja vertinama vien tik pagal fizinę toleranciją. P.W. Jones tyrė GK, respiracinių simptomų, fiziologinių matų ir nuotaikų pacientams, esant kvėpavimo takų obstrukcijai, ryšius. Nustatyta, kadėjimo distancija susijusi su GK labiau, nei bet kuris sirometrijos rodiklis ar arterinio kraujo dujų tyrimo rezultatai. Daughton pažymėjo esamus, bet nestiprius plaučių funkcijos ir GK ryšius [18].
BA studijų kriterijai, paremti plaučių funkcijos tyrimu, suskirstė pacientus į grupes, kai skirtingi GK pakenkimo laipsniai. Priešingai, negu buvo laukta, net pacientams, sergantiems lengva ligos forma, buvo labai pakenkta GK.
PEF rodiklis, matuojamas pačių pacientų, tiesiogiai susijęs su BA paūmėjimais, dusulio stiprumu, bronchų obstrukcijos nulemtu bendru negalavimu, fiksuotu, naidojant GK anketas .
ŠDPA anketos rezultatai bei jų pasikeitimas po vienerių metų buvo labai susijęs su PFT, nerimo, dusulio laipsnio rezultatais [18].
Sveikatos būklės matavimai yra labai svarbūs, vertinant pacientų gydymo, slaugos, reabilitacijos programas. BA – tai lėtinė, dažniausiai nepagydoma liga, su kuria pacientas yra priverstas gyventi didelę savo gyvenimo dalį, todėl sergančiųjų BA pagrindinis reabilitacijų programų tikslas yra pagerinti GK [4,5].
Priežastys, nuo kurių priklauso sveikatos būklės pagerėjimas reabilitacijos metu, gali būti tik nuspėjamos. Svarbiausias sėkmingos reabilitacijos kriterijus dažnai yra fizinio pajėgumo padidėjimas. Oro trūkumo ir nuovargio jausmo sumažėjimas po reabilitacijos dažniausiai susijęs su fizinio pajėgumo didėjimu. Emocinė ir psichofiziologinė funkcija, nors ir netiesiogiai, - taip pat. Gydymo ir reabilitacijos įtaka paciento GK privalo būti svarbiausias ir pagrindinis kriterijus, vertinant subjektyvų gydymo bei reabilitacijos efektą [7,18,37].
Ilgalaikės pacientų reabilitacijos programos labai padidina pacientų sergančių BA VEIKLUMĄ, DALYVAVIMĄ bei kitus GK apibrėžiančius veiksnius [1].
Pacientų mokymo bei GK gerėjimo ryšys yra, tačiau ryškus skirtumas tarp lyčių, grupių pagal išsilavinimą bei amžių.
Ringsberg įrodė švietimo programų efektyvumą suaugusiems asmatikams specialioje mokykloje, atsižvelgiant į žinias apie ligą, gydymą ir GK. Ji nustatė, kad nors žinios pagerėjo ir eksperimentinėje, ir kontrolinėje grupėse, bet tik eksperimentinėje grupėje pagerėjo GK ir sumažėjo hospitalizacijų skaičius.
Dauguma pacientų, besikreipiančių į benrosios praktikos gydytojus dėl BA, nurodė ne pačių ligos simptomų intensyvėjimą, o pablogėjusią GK ir tai, kaip parodė tolimesni tyrimai, buvo prognoziškai teisinga [5,28].
GK tyrimai turėjo didelę prognozinę vertę pacientų savo būklės vertinimui, paūmėjimams, ligotumui ir net mirtingumui dėl BA aspektu.
GK vertinimas – taip pat labai svarbus ir kompleksinis būdas, kai vertinamas medikamentinio gydymo poveikis pacientams, sergantiems BA. Net ir labai didelis plaučių funkcijos pagerėjimas, vartojant vienus ar kitus medikamentus, gali duoti reliatyviai ryškų GK pagerėjimą pacientui. Ir kuo pacientas labiau neįgalus, tuo tas efektas ryškesnis [8].
GK tyrimų duomenys gali sutapti su kitais išeičių matavimais ir taip pateikti papildomų terapinio efektyvumo įrodymų.
Biosocialinės funkcijos
Daugelis šalių norminiais aktais formaliai įteisino sąsajų tarp struktūrų ydų (morfologinių sutrikimų, patvirtintų pagal ligų klasifikaciją), funkcijos ydų (sutrikimų, įvardijamų pagal 1997 m. Tarptautinę ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikaciją ICIDH – 2 arba funkcijų sutrikimų pagal 1980 m. PSO Tarptautinę ligų ir traumų pasekmių klasifikaciją) ir gebėjimą adekvačiai veikti natūralioje aplinkoje (t.y. realizuoti biosocialines funkcijas) egzistavimą. Tam tikrose šalyse naudojami kiek skirtingi biosocialinių funkcijų vertinimo kriterijai, apibrėžti tų šalių norminiuose aktuose [25]. Lietuvoje naudojama biosocialinių funkcijų vertinimo skalė, priimta 1996 m. Hamburge vykusioje Europos tyrinėjimų reabilitacijossrityje konferencijoje. Ši skalė priimta kaip susitarimas ir naudojama ją priėmusiose šalyse.
Lietuvoje atlikta ir publikuota studija (KMU, Reabilitacijos klinika, 1998), apie ištirtus 100 sergančiųjų BA invalidų biosocialines funkcijas. Autoriai nustatė, kad sergantiems BA būdingas profesinės veiklos (91 proc.), ekonominio savarankiškumo (94 proc.), socialinio aktyvumo (19 proc.) ir fizinio krūvio toleravimo pablogėjimas (64 proc.). Nustatyta, kad biosocialinių fukcijų sutrikimo sunkumas priklauso nuo BA klinikinių požymių sunkumo, tiriamųjų išsilavinimo ir profesinio pasirengimo [23,24].
6. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Pagal vieningą anketą buvo apklausta 100 pacientų sergančių BA ne mažiau kaip vienerius metus. Viso buvo apklausta – 53 vyrai ir 47 moterys, tai atitinkamai sudarė 53 proc.vyrų ir 47 proc. moterų visų apklaustųjų. Tiriamųjų grupę sudarė abiejų lyčių asmenys nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Vidutinis tiriamosios grupės amžius atitinkamai buvo 49.8. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių: iki 20 metų – 3,8%, 20-29 metų – 11,7%, 30-39 – 13,3%, 40-49 metų – 12,7%, 50-59 metų – 25,6%, 60-69 metų – 20,8%, daugiau kaip 70metų – 12,2% (žr. 5 pav.)
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
4% 12% 13% 13% 25% 21% 12%
iki 20 20-29 30-39 40-49 50-59 60-69 daugiau kaip 70
Tyrimo metu, gyvenimo kokybės vertinimui, buvo naudojama Šv. Džordžo ligoninės pulmonologinė anketa (ŠDPA), naudota daugelyje šalių (Anglijoje, JAV, kanadoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Tailande ir kt.). Ši anketa buvo sukurta įvertinti sergančiųjų BA ir LOPL sveikatos sutrikimus. Šios anketos tikslas – įvertinti lėtinių kvėpavimo takų ligų įtaką sveikatai bei gyvenimo kokybei ir pakankamai tiksliai nustatyti ligos sukeltus pokyčius. ŠDPA sudaryta iš 76 klausimų. Anketa suskirstyta į 3 dalis:
1. Pirmoji dalis – SIMPTOMAI (simptomai, jų dažnis ir intensyvumas). Tai klausimai apie simptomus (kosulį, skrepliavimą, dusulį, švokštimą bei oro trūkumą), jų trukmę bei dažnį. Tipišksa šios dalies klausimas yra: “ Kiek gerų dienų (su nereikšmingais simptomais) įprastai būna per savaitę?”. SIMPTOMAI yra I anketos dalis.
2. Antroji dalis – VEIKLUMAS (aktyvumo apribojimai nulemti ligos simptomų). Tipinis šios dalies klausimas: “ Ar dėl savo kvėpavimo sutrikimo toks darbas, kaip namų tvarkymas, užima daugiau laiko, ar reikia sustoti pailsėti?”. VEIKLUMAS – II dalies 2 ir 6 skyriai.
3. Trečia dalis – DALYVAVIMAS (socialinių ir psichologinių sutrikimų dėl šios ligos aspektų aprašymas). Ši dalis apima tokius veiksnius, kaip: darbingumas, ligos kontrolė, medikamentinio gydymo reikalingumas ir šalutiniai poveikiai, sveikatos ir kasdieninio gyvenimo lūkesčiai. Šių klausimų pavyzdys gali būti: “ Ar aš išsigąstu, puolu į paniką, kai negaliu kvėpuoti?”. DALYVAVIMAS - II dalies 1,3,4,5,7 skyriai.
Ši anketa, nepaisant kalbinių ir kultūrinių skirtumų, pasirodė kaip patikima, galiojanti bei visapusiška, leidžianti matuoti tuos pačius parametrus bei jų pokyčius. Anketa buvo išversta ir aprobuota lietuvių kalbai dr. Jūratės Macijauskienės, remiantis tarptautiniu anketų validumo protokolu [19].
Statistiniai duomenys buvo kaupiami personaliniame kompiuteryje. Matematinė statistinė analizė ir visi skaičiavimai buvo atlikti naudojant “SPSS” paketą.
Prieš pradedant šį tyrimą buvo gautas etikos komisijos leidimas vykdyti šią tiriamąją veiklą. Daliai tiriamųjų anketa buvo siunčiama paštu į namus. Gautame voke buvo ŠDPA prie kurios įdėtas tiriamojo informavimo lapas apie atliekamą tyrimą bei sutikimo forma, kurioje tiriamieji privalėjo pasirašyti jei sutinko dalyvauti tyrime. Taip pat voke buvo vokas su atgaliniu adresu ir pašto ženkliuku. Su kita dalim tiriamųjų buvo bendraujama tiesiogiai (tai priklausė nuo tiriamųjų pageidavimų bei tam tikrų aplinkybių, pvz., jei sergantysis tuo metu gulėjo ligoninėje, jis buvo paprašytas užpildyti anketą gulint ligoninėje metu).
Taikyti šie statistinės analizės metodai:
1. Kolmogorovo – Smirnovo kriterijus bus taikomas patikrinti ar imtys paimtos iš normalios (Gauso) populiacijos. Jei taip, tai duomenų statistinei analizei bus taikyti parametriniai kriterijai (Studento, Fišerio ir kiti).
2. Jei Kolmogorovo – Smirnovo kriterijus bus neigiamas arba dydžiai bus kokybiniai, tyrimo duomenų statistinei analizei bus taikyti neparametriniai kriterijai (Mann-Whitney ir kiti). 3. Imčių skaitinių charakteristikų įvertinimas:
a. skaičiuoti imčių vidurkiai, medianos, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai;
b. skaičiuoti panašių į normaliąsias imčių pasikliautini intervalai (95 proc. lygmens, pakankamumu laikant p<0.05).
4. Atlikta imčių kategorinė analizė.
5. Atlikta lyginamoji porinė Fišerio (diskriminantinė) mažiausio vidurkių skirtumo nustatymo analizė (LSD), laikantis 95 proc. patikimumo lygmens. Ši analizė atlikta SIMPTOMŲ, DALYVAVIMO, VEIKLUMO rodiklių vidurkių skirtumams nustatyti ir įvertinti.
7. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Sudarytos GK rodiklių SIMPTOMAI, VEIKLUMAS ir DALYVAVIMAS imtys. Imčių SIMPTOMAI, VEIKLUMAS ir DALYVAVIMAS pasiskyrstymas nežinomas, todėl pateikiama detalesnė analizė, apibrėžianti aktualius intervalus (iki 40 balų – vertinant, kai nėra GK sutrikimo; 40-60 balų, vertinant kaip lengvą sutrikimą; 40-60-80 balų, vertinant kaip vidutinį sutrikimą; 80-100 balų, vertinant kaip sunkų GK sutrikimą), nustatant santykinių dažnių pasiskirstymą ir 95 proc. patiklumo lygmeniu įvertinant skirtumus tarp intervalų.
Atlikta rodiklio SIMPTOMAI pasiskirstymo analizė (žr.6 pav. )
6 pav. Tiriamųjų imties GK SIMPTOMU rodiklio pasiskirstymas
0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 0,45 iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas Daz n is
Matome, kad didžiausias santykinis dažnis yra 60-80 intervalu ir yra daugiau pacientų, kurių balas SIMPTOMAI įvertintas daugiau nei 60. Tik 18 proc. pacientų mano, kad ligos simptomai neblogina jų GK, 14 proc., kad simptomai tik nedaug blogina jų GK, 40 proc. pacientų nurodo, jog SIMPTOMAI vidutiniškai trikdo GK, ir tik 28 proc. (p<0,05) mano, kad simptomai labai svarbūs jų GK. Gauti duomenys palyginti su jau turimais BA sergančiųjų tyrimo duomenimis, kuomet buvo atlikta telefoninė apklausa, taikant AIRE (angl. Asthma Insights and Reality in Europe) tyrimo metodą, 19 proc. sergančiųjų savo bendrą sveikatos būklę vertino kaip labai gerą arba gerą, 54 proc. vertino tik patenkinamai (p<0,01) [32]. Tuo tarpu rezultatas gautas atlikus ir šį tyrimą parodė, kad net 32 proc. tiriamųjų savo bendrą sveikatos būklę vertina kaip labai gerą arba gerą, o kaip patenkinamą tik 68 proc.
Nustatytas SIMPTOMŲ vidurkis – 65.8, vidutinis kvadratinis nuokrypis - 21.1, moda – 93, 95 proc. patikimumo intervalas – 64-68 (p<0.05). Kitų autorių duomenys panašūs, t.y. ir kitose šalyse atliktų GK tyrimų duomenimis, pacientai, sergantys BA nurodo SIMPTOMUS apibrėžiantį rodiklį, kaip, jų nuomone, svarbiausią GK darantį neigiamą įtaką veiksnį. Kitų autorių duomenimis, pacientai taip pat dažniausiai nurodo SIMPTOMŲ nulemtą GK pakenkimą, kaip labiausiai jų GK trikdantį veiksnį [7,9,13,15,28].
Rodiklio DALYVUMAS pasiskirstymo analizės duomenys visai kitos tendencijos (žr. 7 pav.).
7 pav. Tiriamųjų imties GK DALYVAVIMAS rodiklio pasiskirstymas 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas Daz n is
Akivaizdžiai matome, kad didžiausias santykinis dažnis yra intervalu iki 40. Taigi 43 proc. pacientų mano, kad liga neblogina jų DALYVAVIMO; 34 proc.- tik nedaug blogina jų DALYVAVIMĄ; 20 proc. vidutiniškai, ir tik 3 proc. (p<0,05) mano, kad liga labai veikia jų DALYVAVIMĄ. Visai kitas vaizdas pažvelgus į jau turimus rezultatus, net 60 proc. pacientų patiria socialinės veiklos apribojimus ir net trys ketvirtadaliai yra įsitikinę, kad astma trukdo jiems susirasti darbą ar siekti karjieros [32].
Nustatytas DALYVAVIMO vidurkis – 44.3, vidutinis kvadratinis nuokrypis – 19.8, moda – 48, 95 proc. patikimumo intervalas – 43-46 (p<0.05). Kitų autorių duomenimis, pacientai taip pat dažniausiai nurodo, kad DALYVAVIMO GK yra mažiau pakenkta nei nei nustatytume objektyvaus ištyrimo metodais. DALYVAVIMO rodiklio vidurkis kitose šalyse atliktuose GK tyrimuose dažniausiai nurodomas kaip visai ar tik nedaug bloginantis GK [7,9,15,28].
8 pav. Tiriamųjų imties GK VEIKLUMO rodiklio pasiskirstymas 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas Dazni s
Nustatyta, kad standartiniu patiklumo lygmeniu (95 proc.), skirtumo tarp 80-100 balų ir 60-80 balų intervalų nėra, tačiau skiriasi VEIKLUMO balo iki 40 ir 40-60 intervalų santykiniai dažniai, taip pat 40-60 ir 60-80 bei 80-100 intervalų santykiniai dažniai. Taigi tik 14 proc. pacientų VEIKLUMO sumažėjimą laiko nesvarbiu. Tuo tarpu jau turimų tyrimų rezultatas parodo, kad tik 9 proc. apklaustųjų teigė nejutę jokių su astma susijusių gyvenimo suvaržymų [32].
25 proc. pacientų VEIKLUMO sumažėjimą laiko vidutiniu ar sunkiu, gerokai atsiliepaiančiu GK. Dažniausia pacientai VEIKLUMĄ vertina tik 40-60 balų, t.y. kaip lengvai paveiktą ligos. Deje turimi rezultatai byloja ką kitą, 91 proc. asmenų nurodė, jog dėl ligos patiria įvairių veiklos apribojimų: trys ketvirtadaliai tiriamųjų teigė negalintys dėl ligos sportuoti; tiek pat nurodė įprastos fizinės veiklos ribotas galimybes, o daugiau kaip pusei liga trukdo atlikti namų ruošos darbus [32].
Kitų autorių duomenimis, pacientai taip pat nurodo VEIKLUMO apribojimus, kaip vieną iš labiausiai jų gyvenime kokybę trikdančių veiksnių, nors ne tokį svarbų, kaip SIMPTOMŲ nulemtą gyvenimo kokybę [7,9,15,28].
VEIKLUMO vidurkis – 61.9, vidutinis kvadratinis nuokrypis – 21.9, moda – 60, 95 proc. patikimumo intervalas – 60-64 (p<0.05).
Taigi vertinant pakenkimo pobūdį, pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK trikdo SIMPTOMAI (nustatytas pasikliautinas intervalas – 64.1-67.5; p<0.05), kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas (pasikliautinis intervalas – 60.1-63.6; p<0.05). Tiriamųjų nuomone, liga mažiausiai trikdo DALYVAVIMO nulemtą GK (42.7-45.9; p<0.05). Kitų autorių duomenimis, pacientai taip pat dažniausiai nurodo SIMPTOMUS, kaip labiausiai jų GK trikdantį veiksnį: tuo tarpu VEIKLUMO ir ypač DALYVAVIMO ribojimai tradiciškai nėra laikomi tokiais svarbiais [7,9,15,28].
Tai galima paaiškinti tuo, kad pacientai įpranta prie dėl bronchų astmos atsiradusių veiklos apribojimų kasdieniniam gyvenime, apsiribojimo nuo aplinkinių, tam tikrų užsiėmimų; nebesukuriamas tada individo poreikis šiai veiklai ar netektims. Simptomai, pasireiškiantys dusuliu, kosuliu,švokštimu, skrepliavimu ir pan., ypač atsirandantys epizodiškai, priepuoliais, lieka labiausiai darančiais įtaką GK, kenkiančiai gyvenimo pilnatvei, dėl jų pasireiškimo privalo daug ko atsisakyti. Gydytojai praktikai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pastebėjimus, kad jų siekiami tikslai nesiskirtų nuo pacientų lūkesčių bei tikslų.
Nustatant išsilavinimo įtaką GK vertinti (santykiniai tiriamųjų, turinčių pradinį, vidurinį, profesinį, bei aukštąjį išsilavinimą dažnai standartiniu patikimumu skiriasi 95 proc. patikimumo lygmeniu), galima teigti, kad buvo daugiausia asmenų, turinčių vidurinį bei profesinį išsilavinimą. Kadangi santykiniai tiriamųjų, turinčių aukštąjį bei pradinį išsilavinimą, dažnai standartiniu patikimumu skiriasi (95 proc.) patikimumo lygmuo), aišku, kad pacientų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra mažiausiai.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (žr. 12 pav.).
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
25%
41% 13%
9%
12%
pradinis vidurinis profesinis aukštesnysis aukštasis
Buvo atlikta porinė Fišerio mažiausio vidurkių skirtumo analizė išsilavinimo sąsajai su GK rodikliais nustatyti (žr. 13 lentelę). Tiriamieji pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į dvi grupes:
• Aukštesniojo išsilavinimo – tiriamieji, turintys aukštąjį, aukštesnįjį, profesinį arba vidurinįjį išsilavinimą, kai įgyjama profesija;
• Žemesniojo išsilavinimo – tiriamieji, turintys pradinį arba vidurinį išsilavinimą, kai neįgyjama profesija.
13 lentelė. Tiriamųjų išsilavinimo įtaka GK rodikliams
Parametras SIMPTOMAI DALYVUMAS VEIKLUMAS Aukštesniojo išsilavinimo imties vidurkis 57,77 37,28 57,46 Žemesniojo išsilavinimo imties vidurkis 68,69 46,96 66,11 Aukštesniojo išsilavinimo imties mediana 62,8 38,1 53,6 Žemesniojo išsilavinimo imties mediana 78,4 47,6 66,2 Aukštesniojo išsilavinimo imties vidutinis kvadratinis nuokrypis 22,50 19,50 21,27 Žemesniojo išsilavinimo imties kvadratinis nuokrypis 19,98 19,28 19,57 Skirtingų išsilavinimo tiriamųjų imčių LSD -10,91 -9,68 -8,64 Skirtingų išsilavinimo tiriamųjų imčių LSD r 6,45 6,45 6,45 ribos (+ -)
Matome, kad imčių skaitinės charakteristikos skiriasi ir nustatomos 95 proc. patiklumo lygmens visų GK rodiklių skirtumas. Taigi išsilavinimo ir SIMPTOMŲ, VEIKLUMO, DALYVUMO rodikliai yra susiję. Tai reiškia, kad skirtingo išsilavinimo pacientai skirtingai suvokia savo būseną, bet gali būti, kad skiriasi kontakto su gydytoju kokybė ir tarpusavio supratimas; tai gali lemti skirtingą anketos užpildymo kokybę. Taigi nustatyta, kad pacientų, kurių išsilavinimas aukštesnis, savo būseną ir GK vertina kaip geresnę.
Dalis pacientų buvo astmos klubo nariai, lanko astmos mokyklas. Jie sudarė 67 proc. visų tiriamųjų. Siekiant nustatyti dalyvavusių ir nedalyvavusių astmos mokymuose tiriamųjų GK vertinimo skirtumus, atlikta šių grupių ŠDPA nustatytų GK rodiklių lyginamoji analizė.
Lyginant lankiusiųjų ir nelankiusiųjų SIMPTOMAI, DALYVAVIMAS,VEIKLUMAS rodiklių pasiskirstymą (95 proc. pasikliautinumo lygmeniu) nustatyta, kad pasiskirstymas skiriasi (p<0.05). Todėl lyginti šių rodiklių santykiniai dažniai (žr.14-16 pav.).
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Procentai iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas
16 pav. Rodiklio VEIKLUMAS pasiskirstymas lankiusiųjų ir nelankiusiųjų astmos klubų grupes
Matome, kad didžiausias skirtumas yra intervalu 40-60 (p<0.05). Kitų intervalų skirtumas neįrodomas, tačiau aišku, kad lankiusiųjų astmos klubus narių GK dėl SIMPTOMŲ nukenčia mažiausiai ( matomai, geriau suvokiama liga ir tinkamai kontroliuojami simptomai).
0% 10% 20% 30% 40% 50% Procentai iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas
15 pav. Rodiklio DALYVAVIMAS pasiskirstymas lankiusiųjų ir nelankiusiųjų astmos klubų grupes
Didžiausias skirtumas yra intervalu 40-60 (p<0.05). Kitų intervalų skirtumas neįrodomas. Tai rodo, kad lankiusiųjų astmos klubus narių GK nulemta DALYVAVIMO apribojimų nukenčia mažiau nei nelankiusių. 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Procentai iki 40 40-60 60-80 80-100 Intervalas
16 pav. Rodiklio VEIKLUMAS pasiskirstymas lankiusiųjų ir nelankiusiųjų astmos klubų grupes
Skirtumas tarp GK VEIKLUMO požymio intervalų neįrodomas (95 proc. pasikliautinumo lygmeniu). Tuo remiantis galima teigti, kad pacientų mokymas mažai veikia šią jų gyvenimo sritį, pacientai tai priima neadaekvačiai arba per mažai akcentuojama astmos švietime ir dar yra tobulinama.
Gauti įrodomi skirtumai 40-60 intervalu (p<0.05), vertinant SIMPTOMŲ ir DALYVAVIMO rodiklius. Kitų intervalų skirtumas neįrodomas, tačiau ir tai parodo, kad lankančiųjų BA sergančiųjų klubus , tiriamųjų SIMPTOMŲ ir DALYVAVIMO nulemta GK nukenčia mažiau. Tuo remiantis galima teigti, kad šie sergantieji geriau suvokia savo ligą, ją geriau kontroliuoja, suderina ligą su darbingumu, suvokia medikamentinio gydymo reikalingumą bei galimus šalutinius poveikius, t.p. pasidalina vienas su kitu turima patirtimi.
8. IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą naudojantis ŠDPA pacientai nurodė, kad labiausiai jų GK trikdo SIMPTOMAI (nustatytas pasikliautinas intervalas – 64.1-67.5; p<0.05), kiek mažiau VEIKLUMO sumažėjimas (pasikliautinis intervalas – 60.1-63.6; p<0.05). Tiriamųjų nuomone, liga mažiausiai trikdo DALYVAVIMO nulemtą GK (42.7-45.9; p<0.05).
2. Tik 18 proc. pacientų mano, kad ligos simptomai neblogina jų GK, 14 proc., kad simptomai tik nedaug blogina jų GK, 40 proc. pacientų nurodo, jog SIMPTOMAI vidutiniškai trikdo GK, ir 28 proc. (p<0,05) mano, kad simptomai labai svarbūs jų GK. Gauti rezultatai dar kartą patvirtina, kad liga įtakoja tiriamųjų GK ir kad įtaka būtų kuo mažesnė reikalinga kuo geresnė ligos kontrolė. 3. Tyrimai įrodė, kad BA sergančiųjų klubus lankantys tiriamieji geriau suvokia savo ligą, ją geriau
kontroliuoja, suderina ligą su darbingumu, suvokia medikamentinio gydymo reikalingumą bei galimus šalutinius poveikius, t.p. pasidalina vienas su kitu turima patirtimi. Tuo remiantis galima teigti, kad sergančiųjų GK didelę poveikį turi pacientų švietimas, mokymas.
9. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tyrimas parodė, kad sergančiųjų BA kuo geriasniai GK įtakos turi mokymas, švietimas apie ligą, jos ypatumus. bei bendravimas su klubais kuriuose renkasi to paties likimo žmonės. Todėl svarbu kiekvienam pacientui, kuriam naujai diagnozuota BA nuo pat pradžių paaiškinti apie pačią ligą, jos atsiradimo priežastis (jei jos nustatytos), kaip svarbu kontroliuoti šą ligą ir nepamiršti savo galimybių, kurias įtakoja liga.
2. Taip pat būtina užsimtiir apie klubus, kuriuose renkasi to paties likimo žmonės, kur galės kreiptis iškilus kokiems nors klausimams į žmones sergančius ne vienerius metrus ir su jais pasikonsultuoti. Todėl kiekvienas pacientas turi gauti lankstinukus apie sergančiųjų šia liga klubus bei paciento astmos kontrolės pasus.
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Balbieris A., Nargėla R.V., Norvaišas G.A. Lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybės įvertinimas // Vaikų pulmonologija ir alergologija.- 2001, Nr.1 – 2, P. 1304 – 1311.
2. Baranauskienė D., Vėbrienė J., Ryškus L., Burdulytė J. Naujos astmos gydymo kryptys // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2003, Nr.2, P.117 – 118.
3. Barners P.J., Godfrey S. Asthma Therapy. Asthma Reseach for United Kingdom. London.- 1998, P12 – 31.
4. Bendstrup K.E., Jensen J.I., Bengsson B., Holm S. Out – pacient relatioship improves activities of daily living, quality of life and exercise tolerance in chronic obstructive pulmonary disease // European Respiratory Journal.-1997, N10, P. 281 – 286.
5. Boom G., Rutten van Molken M.P. Association between health – related quality of life and consulation for respiratory symtoms: results from the DIMCA programme // European Respiratory Journa.-1998, N 11, P. 67 – 72.
6. Bosquet J., Knani J., Dhiver H. Quality of life in asthma // Journal Critical Care Medicine.- 1998, N 149, P. 371 –373.
7. Carone M., Jones P.W. Health status “quality of life” // European Respiratory Monograph.- 2000, N 5, P. 22 – 35.
8. Coutts J.A.P. Measuring compliance with inhaled medications in asthma // Arch. Dis. Child.- 1992, N 62, P. 332 – 333.
9. Donner C.F., Carone M., Bertolotti G. Methods of assessment of quality of life // European. Respiratory Review.- 1997, N 7, P. 43 – 45.
10. F.F. Ferri. Clinical advisor. London.- 1998, P. 7.
11. Global Initiative for Asthma: Global Strategy for Asthma Management and prevention. NHLBI/WHO workshop report (GINA).- 1993, 1995, 1998, 2002,2003.
12. Hunt S.M. The problem of quality of life // Quality of life research.- 1997, N 7, P. 205 – 212. 13. International classification of impairments, disabilities and handicaps. World Health Organization,
Geneva.- 1980, P. 11 – 23.
14. Jones P.W. Qualityof life measurement in asthma // European. Respiratory Journal.- 1995, N 8, P. 885 – 887.
16. Jones P.W. Qualityof life measurement: value of standardization // European. Respiratory Review.- 1997, N 7, P. 46 – 49.
17. Jones P.W. Testing health status (“quality of life”) quastionaires for asthma and COPD // European. Respiratory Journal.- 1998, N 11, P. 5 – 6.
18. McClelland R.L., Newman A.B. and o.a. Underdiagnosis and undertreatment of asthma in the Elderly // Chest.- N 116, P. 603 – 613.
19. Monso E., Iziquiero J., Alonso J., Coll R., Morera J. Quality of life in severe chronic obstructive pulmonary disease and asthma: corrrelation with lung and miscule function // Respiratory medicine.- 1998, N 92, P. 221 – 224.
20. Morgan M.D.L., Hyland M.E., Singh S.J. The relationship between physical activity and quality of life in chronic lung disease // European. Respiratory Review.- 1997, N 7, P 57 – 59.
21. Kalėdienė R. Mirtigumas nuo kvėpavimo organų ligų Lietuvoje // Medicina.-1994, Nr.30, P. 138 – 141.
22. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas, “Šviesa”.- 1999.
23. Krisčiūnas A., Andziulis A., Samėnienė J. Sergančiųjų bronchine astma biosocialinių funkcijų vertinimas // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.- 1998, Nr.2, P.10 – 14.
24. Krisčiūnas A., Andziulis A., Samėnienė J., Sincevičiūtė L. Lėtiniu obstrukciniu bronchitu sergančiųjų ligonių biosocialinių funkcijų įvertinimas // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.- 1998, Nr.2, P.241 – 243.
25. Krisčiūnas A., Samėnienė J., Andziulis A., Savickas R. Biosocialinių funkcijų sutrikimai invalidams dėl širdies – kraujagyslių bei plaučių ligų. Medicinos ir socialiniai sveikatos aspektai. Lietuvos universitetui Kaune 75 metai: mokslinės konferencijos pranešimo medžiaga ir tezės. Kaunas.- 1997, P.62.
26. Leišyti P. Astmos kontrolė: ar galima tikėtis daugiau? // Gydymo menas. – 2004, Nr.03 (102), P. 50-52.
27. Macijauskienė J. Pagyvenusių žmonių sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu ypatumai ir įtaka gyvenimo kokybei // Kaunas. – 2000.
28. Maille A.R., Kaptein A.A., de Haes J.C.J.M., Everaerd W.Th.A.M. Assessing quality of life in chronic non – specific lung diseases – a reviewof empirical studies published between 1980 and 1994 // Quality of life Reaseach.- 1996, N 5.
29. Norvaišas G.A. Bronchų astmos mokymas Lietuvoje // Medicina.- 2001, Nr. 37, P. 933 – 941. 30. Renwick D.S., Connolly M.J. The relationship between age and bronchial responsivness // Chest.-
31. Renwick D.S., Connolly M.J. Impact of obstrucktive airways desease on quality of life in order adults //Thorax.- 1999, N 51, P. 520 – 525.
32. Sakalauskas R. Astmos kontrolės Lietuvoje kokybė, pacientų apklausos duomenimis // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.- 2002, Nr.4, P. 225 – 229.
33. Smoller J.W., Simon N.M., Pollack M.H., Stern T. Anxiety in pacients with pulmonary disease: comorbidity and treatment // Seminars in clinical neuropsychiatry.-1999, N 4, P. 84 – 87.
34. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius.- 2001, P. 103 – 123
35. Valiulis A., Sabalienė R., Ročka S. Prevalens of bronchial asthma in Vilnius and Utena // Vaikų pulmonologija iralergologija.- 1999, N 4, P. 530 – 536.
36. Valius L. Ūminis kosulys: šeimos gydytojo taktika // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.- 2001, Nr. 2, P. 193 – 195.
11. PRIEDAI
1. PRIEDAS
ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Informacija dalyvio sutikimui: Versija 1; Data: 2004 11 30Ligoninė: Kauno Medicinos Universiteto Klinikos Tyrėjas: Asta Senavaitytė
Tel.: 8 656 42600
Tyrimo pavadinimas: Sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybės įvertinimas.
Informacija apie tyrimą: Jūs esate kviečiamas dalyvauti tyrime, kuriame bus vertinama Jūsų
gyvenimo kokybė pagal specializuotos medicininės anketos klausimus. Jūsų dalyvavimas yra laisvanoriškas.
Perskaitykite šį informacinį lapą, jis padės Jums priimti sprendimą.
Tyrimo tikslai: Šio darbo tikslas- įvertinti gyvenimo kokybę sergančių bronchų astma ir nustatyti
mokymo svarbą šių tiriamųjų gyvenimo kokybei.
Tyrimo dalyviai: Tyrimo dalyviais pasirenkami asmenys sergantys bronchų astma ne vienerius metus
ir kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimo eiga: tyrimas ir įvertinimas bus atliekamas naudojantis Šv. Džordžo ligoninės pulmonologine
anketa. Ši anketa buvo sukurta įvertinti sergančiųjų bronchų astma ir lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sveikatos sutrikimus. Jei sutiksite dalyvauti Jums teks atsakyti į šios anketos klausimus. Tyrimo dalyvis turi teisę į privatumą ir visa tyrimo metu surinkta informacija bus griežtai konfidenciali.
Jei Jūs turite klausimų apie šį tyrimą, jūs galite skambinti tiriančiajam gydytojui arba slaugos magistrantei ( tel. 8 65642600 )
Kauno regiono biomedicininių tyrimų komitetas patvirtino šį informacinį lapą bei dalyvio sutikimo formą.
SUTIKIMAS
Versija: 1 Data: 2004 11 30
Tyrimo pavadinimas: Sergančiųjų bronchų astma gyvenimo kokybės įvertinimas.
Aš perskaičiau paciento informacijos lapą ( versija 1; data: 2004 11 30 ) ir supratau visą informaciją. Aš buvau supažindintas ir supratau informaciją apie tyrimo struktūrą ir tikslus.
Aš turėjau galimybę sužinoti daugiau apie tyrimą ir išsiaiškinti man nesuprantamus klausimus.
Mano medicininė informacija yra griežtai konfidenciali ir aš leidžiu ją atskleisti tik tyrime dalyvaujantiems asmenims.
Pasirašydamas šį sutikimą, aš patvirtinu savo laisvą sutikimą dalyvauti šiame tyrime, kuris apibrėžtas informaciniame lape bei šioje sutikimo formoje.
Dalyvio parašas... Data...
2. PRIEDAS
ŠV. DŽORDŽO LIGONINĖS PULMONOLOGINĖ ANKETA
Gerbiamas paciente, ši anketa skirta įvertinti bronchinės astmos įtaką Jūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei ir pakankamai tiksliai nustatyti ligos sukeltus pokyčius. Perskaitę klausimą pasirinkite labiausiai tinkantį atsakymą ir pažymėkite kryžiuku (x). Garantuojame šių anketų anonimiškumą ir užtikriname, kad tyrimo rezultatai viešai skelbiami nebus.
I DALIS
Klausimai apie paskutiniais metais Jus varginusius kvėpavimo sutrikimus.
Pabrėžiame pacientui, kad mes domimės, kiek nusiskundimų dėl kvėpavimo sutrikimų Jūs turėjo per paskutinius metus, pvz.: “Kaip Jūs jaučiatės paskutiniaisiais metais?”.
Tikslus kalendorinis laikas nesvarbus. Mes tikimės Jūsų įspūdžių ir jutimų apie sveikatą paskutiniu metu, pavyzdžiui, per paskutinius 3 mėnesius.
1. Paskutiniais metais kosėjau:
Beveik kiekvieną dieną - ; keletą dienų per savaitę - ; keletą dienų per mėnesį - ; tik esant infekcijai - ; visai ne - .
2. Paskutiniaisiais metais atkosėdavau skreplių:
Beveik kiekvieną dieną - ; keletą dienų per savaitę - ; keletą dienų per mėnesį - ; tik esant infekcijai - ; visai ne - .
3. Paskutiniaisiais metais man trūkdavo oro:
Beveik kiekvieną dieną - ; keletą dienų per savaitę - ; keletą dienų per mėnesį - ; tik esant infekcijai - ; visai ne - .
4. Paskutiniaisiais metais švilpiančio dusulio priepuoliai buvo:
Beveik kiekvieną dieną - ; keletą dienų per savaitę - ; keletą dienų per mėnesį - ; tik esant infekcijai - ; visai ne - .
5. Kiek paskutiniaisiais metais buvo stiprių ar labia nemalonių kvėpavimo simptomų priepuolių: Daugiau nei 3 - ; 3 priepuoliai - ; 2 priepuoliai - ;
1 priepuolis - ; nebuvo - . 6. Kiek ilgai tęsėsi stipriausias priepuolis:
Savaitę ir ilgiau - ; 3 dienas ar ilgiau - ; 1 ar 2 dienas - ; trumpiau nei 1 dieną - .
Jei sunkių priepuolių nebuvo šį klausimą praleiskiteir atsakinėkite į 7 klausimą. 7. Kiek paskutiniaisiais metais vidutiniškai gerų dienų buvo per savaitę:
Nebuvo gerų dienų - ; 3 ar4 geros dienos - ; kiekviena diena gera - . 1 ar 2 geros dienos - ; beveik kiekviena diena gera - ;
8. Jei Jus vargina švokščiantis dusulys, ar jis stipresnis rytą:
ne... - ; taip... - .
II
DALIS
I SKYRIUS. Pažymėkite tik vieną langelį. Kaip Jūs apibūdintumėte savo krūtinės būklę?
1. Tai pats didžiausias rūpestis………. ; 2. sukelia daug rūpesčių……… ; 3. sukelia nedaug rūpesčių……… ; 4. nesudaro jokių rūpesčių……… . Jei Jūs kada nors dirbote (ar mokėtės), pažymėkite vieną iš šių langelių:
1. turėjote atsisakyti darbo dėl kvėpavimo problemų….. ; 2. trukdė dirbti ir privertė mane pakeisti darbą………… ; 3. neturi įtakos mano darbui………. .
II SKYRIUS. Kuri veikla šiuo metu paprastai Jums sukelia dusulį? Kiekviename punkte pažymėkite, ar tai tiesa (Taip), ar ne (Ne):
1. ramiai sėdint ar gulint……….………….Taip - Ne - ; 2. prausiantis ar rengiantis………... Taip - Ne - ; 3. vaikštant po namus……….…………. Taip - Ne - ; 4. vaikštant lygioje vietoje lauke………. Taip - Ne - ; 5. lipant laiptais aukštyn……….. Taip - Ne - ; 6. lipant į kalną……… Taip - Ne - ; 7. sportuojant ar žaidžiant……… Taip - Ne - .
III SKYRIUS. Dar apie kosulį ir dusulį šiomis dienomis. Kiekviename punkte pažymėkite, ar tai tiesa (Taip), ar ne (Ne):
2. kosulys mane nuvargina……….. Taip - Ne - ; 3. kai kalbu man trūksta oro……… Taip - Ne - ; 4. pasilenkus mane dusina………... Taip - Ne - ; 5. kosulys ir dusulys sutrikdo mano miegą………. Taip - Ne - ;
(pvz. Sunku užmigti, atsibunda naktį dėt tam tikrų ligos simptomų ir pan.)
6. aš greit pavargstu………. Taip - Ne - . (pvz. Užsiimdamas įprasta,kasdienine veikla, tokia kaip prausimasis rengimasis ar namų ruoša.)
IV SKYRIUS. Kokią įtaką kvėpavimo sutrikimai Jums turi šiomis dienomis? Kiekviename punkte pažymėkite, ar tai tiesa (Taip), ar ne (Ne):
1. kosulys ar dusulys viešoje vietoje trikdo mane………... Taip - Ne - ; 2. mano kvėpavimo sutrikimai trikdo mano šeimą,………….… Taip - Ne - ;
draugus, kaimynus
(pvz. Kosulys pažadina sutuoktinį ar namiškius, verčia kreiptis į šeimos narius ar draugus vykstant į gydymo įstaigą, per daug dėmesio skirti gydytojo nurodymams išpildyti ir pan.).
3. aš išsigąstu, kai negaliu įkvėpti………Taip - Ne - ; 4. jaučiu, kad negaliu įveikti savo kvėpavimo sutrikimų…….… Taip - Ne - ; 5. nesitikiu, kad kvėpvimo sutrikimai pagerės………. Taip - Ne - ; 6. tapau ligotu ir invalidu dėl kvėpavimo sutrikimų………. Taip - Ne - ; 7. man nesaugu sportuoti………... Taip - Ne - ; 8. atrodo, kad viskas reikalauja daug pastangų………. Taip - Ne - .
V SKYRIUS. Kiekviename punkte pažymėkite, ar tai tiesa (Taip), ar ne (Ne). Jei Jūs nevartojate medikamentų, skaitykite toliau, IV skyrių:
1. mano vaistai man nelabai padeda………. Taip - Ne - ; 2. jaučiuosi nepatogiai, vartodama vaistus viešoje vietoje……… Taip - Ne - ; 3. vartojami vaistai sukelia nemalonius šalutinius reiškinius…… Taip - Ne - ;
(pvz. svorio augimas, odos pakitimai, dispepsijos reiškiniai ir kt.)
4. mano vaistai labia trukdo mano gyvenimui……… Taip - Ne - ; (pvz. trikdo kvėpavimą, verčia galvoti apie juos visą laiką, ir pan.).
VI SKYRIUS. Kiek kvėpavimas gali turėti įtakos Jūsų veiklai? Pažymėkite Taip, jei 1 ar daugiau klausimo dalių Jums tinka, jei ne, pažymėkite Ne:
(Šiais klausimais vertinamas Jūsų neįgalumas, susijęs su kvėpavimo sutrikimu)
1. aš ilgai prausiuosi ir rengiuosi……….. Taip - Ne - ; 2. negaliu maudytis vonioje ar duše, arba tai trunka ilgai………. Taip - Ne - ; 3. vaikštau lėčiau nei kiti žmonės arba sustoju pailsėti…………. Taip - Ne - ; 4. namų tvarkymo darbai užima daug laiko arba turiu pailsėti….. Taip - Ne - ; 5. lipdamas laiptais į 1 aukštą, turiu sulėtinti tempą………... Taip - Ne - ;
6. jei skubu ar einu greitai, turiu sustoti ar sulėtinti tempą………. Taip - Ne - ; 7. dėl kvėpavimo man sunku lipti į kalną, nešti daigtus aukštyn laiptais,
nesunkiai dirbti sode (ravėti), šokti, žaisti lengvus žaidimus….. Taip - Ne - ; 8. dėl kvėpavimo man sunku nešti sunkius nešulius, kasti žemę ar sniegą
lengvai bėgioti ar greičiau eiti, žaisti tenisą ar plaukti…………. Taip - Ne - ; 9. dėl kvėpavimo man sunku sunkiai fiziškai dirbti, bėgti, važiuoti dviračiu,
greitai plaukti ar varžytis žaidžiant sportinius žaidimus……….. Taip - Ne - .
VII SKYRIUS. Kokią įtaką kvėpavimo sutrikimai turi Jūsų kasdieniniam gyvenimui? Kiekviename punkte pažymėkite, ar tai tiesa (Taip), ar ne (Ne). (Nepamirškite, kad taip žymėsite, jei veiklą trikdo kvėpavimas):
Šis klausimasgali būti paaiškinamas: “(Ar Jūsų kvėpavimo sutrikimas riboja tokią veiklą? Kokią nors Jūsų veiklą?”.Atsakoma tik į tuos klausimus, kuriuose nurodyta, kokia veikla Jūs norėtumėte užsiimti, bet negalite dėl kvėpavimo sutrikimų.
1. negaliu sportuoti ar žaisti……… Taip - `Ne - ; 2. negaliu išeiti pailsėti ar pasilinksminti……… Taip - Ne - ; 3. negaliu išeiti iš namų į parduotuvę pirkinių……… Taip - Ne - ; 4. negaliu tvarkyti namų……….. Taip - Ne - ; 5. negaliu nueiti toil nuo lovos ar kėdės……….. Taip - Ne - . Įrašykite kitus svarbius užsiėmimus, kuriems turi įtakos kvėpavimo sutrikimai.
……… ………
Dabar pažymėkite langelį (tik vieną), kuris teiginys geriausiai atitinka kvėpavimo sutrikimų įtaką Jūsų veiklai: 1. netrukdo man atlikti nieko, ką aš norėčiau………. ;
2. trukdo atlikti keletą darbų, kuriuos norėčiau atlikti………… ; 3. trukdo atlikti daugumą darbų……….. ; 4. priverstas nieko nedaryti, ką aš norėčiau……… . 1. Lytis: moteris ; vyras .
2. Amžius: ... 3. Išsilavinimas: Pradinis ; vidurinis ; profesinis ; aukštesnysis ; aukštasis . 4. Profesija: ...
6. Ar lankote sergančiųjų bronchine astma susitikimo klubus? Taip - Ne - .
