KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Neringa Stankaitienė
NATŪRALAUS MAITINIMO IR SOCIALINIŲ – EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU VAIKŲ SVEIKATA KAUNO MIESTE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė Dr. Rita Raškevičienė
KAUNAS, 2009
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
Natūralaus maitinimo ir socialinių – ekonominių veiksnių sąsajos su vaikų sveikata Kauno mieste
Neringa Stankaitienė
Mokslinė vadovė dr. Rita Raškevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbomedicinos katedra.- Kaunas, 2009. 60 p.
Darbo tikslas. Įvertinti natūralaus maitinimo ir socialinių – ekonominių veiksnių sąsajas su vaikų sveikata.
Uždaviniai. 1) Palyginti natūralaus maitinimo ir maitinimo adaptuotais pieno mišiniais sąsajas su vaikų sveikata; 2) Nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių (tėvų išsilavinimo, šeimos pajamų, gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo) sąsajas su vaikų sveikata.
Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis anoniminis anketavimas. Tiriamąją grupę sudarė 200 2 – 5 metų amžiaus vaikų mamų. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (16.0 versija). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ2) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls).
Tyrimo rezultatai. 183 (91,5 proc.) respondenčių žindė savo kūdikius ir 17 (8,5 proc.) visiškai nežindė. Iš visų žindytų vaikų dažniausiai pasitaikė žindytų ilgiau kaip pusę metų (43,7 proc.). Žindytų vaikų sveikatą gerai įvertino 67,6 proc. motinų, nežindytų 38,9 proc.
Žindytų tiriamųjų iki pusės metų amžiaus sveikatos būklę gerai įvertino 59,2 proc. motinų, žindytų ilgiau kaip pusę metų 77,5 proc. Ilgiau nei 6 mėn. žindė respondentės, kurių šeimos pajamos siekia iki 3000 lt. per mėnesį (47,8 proc.). Labai dažnai virškinimo sutrikimais skundėsi 18,8 proc. valgančių maistą iš šaldytų produktų ir tik 2,7 proc. nevalgančių. Dažnai valgantiems maistą paruoštą iš šaldytų produktų odos alergijos pasitaikė 31,3 proc. tiriamųjų, nevalgantiems 7,6 proc. Lankantys vaikų lopšelį – darželį ir ten besimaitinantys tiriamieji virškinimo sutrikimais 8,2 proc. skundžiasi kartą per mėnesį ir 8,2 proc. labai dažnai, nelankantys 4,3 proc. kartą per mėnesį ir 2,2 proc. labai dažnai. Salmonelioze sirgo 6 (18,8 proc.) vaikų, namuose auginančių šunį ir 5 (3 proc.) neauginančių; auginančių paukščius sirgo 2 (20 proc.) ir 9 (4,7 proc.) neauginančių. Patalpas šildant šaltuoju metų laiku centraliniu šildymu vaiko sveikatą motinos vertino 67,7 proc. gera, 29,7 proc. vidutiniška ir 2,5 proc.
prasta; krosnimi patalpoje 54,5 gera ir 45,5 vidutiniška; dujiniu šildymu 50 proc. gera ir 50 proc. vidutiniška; kieto kuro katilu 71,4 proc. gera ir 28,6 proc. vidutiniška.
Išvados. 1. Žindytų vaikų sveikatą mamos įvertino geriau, nei nežindytų. Taip pat maitintų motinos pienu ilgiau nei pusę metų vaikų sveikatą motinos įvertino geriau lyginant su maitintais trumpiau nei pusę metų. 2. Vaikai, valgantys iš šaldytų produktų paruoštą maistą, dažniau skundžiasi virškinimo sutrikimais, serga odos alergijomis, lyginant su nevalgančiais maisto iš šaldytų produktų. 3. Tyrimo duomenys parodė, kad vaikai, lankantys lopšelį – darželį ir ten besimaitinantys, mažiau skundžiasi virškinimo sutrikimais.
SUMMARY
Health Ecology of Public Health
Breastfeeding and social – economic factors influence to children’s health in the city of Kaunas
Neringa Stankaitienė
Supervisor Rita Raškevičienė Dr, Department of Environmental and Work Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2009. 60 p.
The aim of this work. To evaluate breastfeeding and social – economic factors associated to children’s health.
Objectives. 1) Compare breastfeeding and formula feeding influence to children’s health. 2) Estimate social and economic factors (parents education level, family’s incomes, living conditions, lifestyle) influence to children’s health.
Methodology. Anonymous questionnaire given to a research group – 200 mothers raising children from 2 to 5 years old. Have been accomplished data analysis referring to statistical packet SPSS (version 16.0 ). Relations between features was considered regarding to chi quadrate (χ2) parameters and a number of degree of freedom (lls).
Results. 183 (91,5 %) of respondent women breastfed their babies comparing to 17 (8,5 %.) that didn’t breastfed . From all breast-fed babies, most of them have been breastfed longer than 6 months (43,7 %). Breastfed babies state of health have been estimated as good by 67,6
% breastfeeding mothers, comparing to 38,9 % of not breastfed babies. Breastfed babies up to 6 months health condition have been estimated as good by 59,2 % mothers, breastfed more that 6 months - 77,5 %. More than 6 months breastfeeding mothers family incomes were up to 3000 Lt in a month (47,8 %.) 18,8 % of respondent children consuming frozen products frequently had digestive problems and only 2,7 % that didn‘t consumed. Respondents consuming frozen products had regular skin allergy 31,3 % and 7,6 % it appeared for the ones who didn‘t. Respondents who was going to Preschool and took the food in these institutions had digestive problems once in a month 8,2 % and 8,2 % very often, comparing to children who didn’t go to a Preschool. 4,3 % of them had digestive problems once in a month and 2,2
% frequently. 6 children (18,8 %) had a salmonella poisoning, 5 of them had a dog in a house, 5 (3 %.) didn‘t, 2 (20 %) had birds and 9 (4,7 %.) didn’t had any pets but had a salmonella poisoning. In a cold period mothers estimated children’s health as perfect 67,7%, good 29,7
%. average and 2,5 % bad heating by central heating, stove heating - 54,5 good and 45,5 average; gas heating - 50 % good and 50 % - average; solid fuel heating - 71,4 % good and 28,6 % average state of health.
Conclusions. 1. Breastfed children’s health has been estimated better than the ones that didn’t. Breastfed up to 6 months babies health has been estimated better, comparing to babies breastfed less than 6 months. 2. Children taken frozen products felts more digestive problems, has allergies, comparing to children that doesn’t eat frozen products. 3. Research data showed that children’s going to a preschool has less digestive problems.
RAKTINIAI ŽODŽIAI
Žindymas, motinos pienas, natūralus maitinimas, socialiniai – ekonominiai veiksniai, rūkymas, alkoholis.
KEY WORDS
Breast milk, breastfeeding, social – economic factors, smoking, alcohol.
SANTRUMPOS
ANNL – alkoholio nulemta neuroraidos liga
ANVRS – alkoholio nulemtas vasisiaus raidos sutrikimas CNS – centrinės nervų sistemos
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos NPL – Naujagimiams palanki ligoninė
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija RMC – Respublikinis mitybos centras UNICEF – Jungtinių tautų vaikų fondas VAS – vaisiaus alkoholinis sindromas
TURINYS
ĮVADAS...6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. Žindymo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje...8
1.2. Natūralaus maitinimo privalumai...10
1.3. Nežindymo priežastys...16
1.4. Teisės aktai...17
1.4.1.Vaiko Teisių Konvencija...17
1.4.2. Tarptautinis motinos pieno pakaitalų rinkodaros Kodeksas...18
1.4.3.„Innocenti“ deklaracija...19
1.4.4. Naujagimiui palanki ligoninė...20
1.4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės maisto ir mitybos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2003 – 2010 metų plano patvirtinimo...21
1.4.6. Valstybinė motinos ir vaiko programa...22
1.5. Socialinės – ekonominės sąlygos...22
1.5.1. Ekonominės sąlygos...23
1.5.2. Rūkymas...23
1.5.3. Alkoholis...24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...27
2.1. Anketų struktūra...27
2.2. Anketinės apklausos organizavimas...27
2.3. Tiriamųjų kontingentas...28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...29
IŠVADOS...51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...52
LITERATŪRA...53
PRIEDAI...57
ĮVADAS
Pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai įrodė ypatingą žmogaus pieno įtaką kūdikio augimui, vystymuisi ir sveikatai. Nustatyta, kad motinos pienas sumažina naujagimių ir kūdikių sergamumą tokiomis ligomis, kaip vidurinės ausies uždegimas, virusų sukeltas viduriavimas, nekrozinis enterokolitas, respiracinio sincitinio viruso sukeltos infekcijos, staigios kūdikių mirties sindromas, alerginės ligos [1,2]. Pripažįstama, kad žindymas yra ne tik kūdikio maitinimo, bet ir natūralios imunizacijos būdas [1,2,3]. Kadangi su motinos pienu kūdikis gauna ir biologiškai veiklių medžiagų (hormonų, augimo faktorių), ilgalaikis žindymas daro poveikį augimui ir padeda išvengti nutukimo vaikystėje. Moteriai žindymas taip pat svarbus jos sveikatai ir motinystės formavimuisi [1,2].
Sveika gyvenimo pradžia - pati brangiausia dovana naujagimiui. Kūdikiui reikia ne tik motinos fizinio artumo ir šilumos, jam būtinas pats geriausias maitinimas. Šiandien tik nedaugelis drįstų paneigti, jog kūdikio žindymas patenkina visus fizinius bei emocinius kūdikio poreikius. Tačiau žingsnis nuo teorijos iki praktikos ne visada lengvas, ypač vertinant, jog ilgą laiką buvo siūlomas dirbtinis maitinimas.
Kai kūdikių žindymas išsivysčiusiose šalyse pastebimai grįžta, besivystančiose šalyse žindančių motinų skaičius, deja, vis dar mažėja. Tačiau neturtingose bendruomenėse, būtent – motinos pienas – pagrindinis kūdikių sveiko augimo veiksnys, gelbstintis nuo hipotrofijos ir net mirties [4].
Naujų tyrimų duomenys vis labiau pagrindžia faktą, jog tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis bei jų netinkamas elgesys su vaikais yra susijęs. Nustatyta, jog tokiais atvejais labiausiai kenčia su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas, kadangi tuomet nėra kam jo apginti, sumažinti patiriamą stresą ar bent iš dalies palengvinti neigiamas tokios „tėvystės" pasekmes [5].
Menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos taip pat lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Aukštesnę socialinę padėtį užimančių tėvų vaikai miršta rečiau, serga mažiau nei žemo išsimokslinimo, mažas pajamas turinčių šeimų vaikai [6].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti natūralaus maitinimo ir socialinių – ekonominių veiksnių sąsajas su vaikų sveikata.
Uždaviniai:
1. Palyginti natūralaus maitinimo ir maitinimo adaptuotais pieno mišiniais sąsajas su vaikų sveikata.
2. Nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių (tėvų išsilavinimo, šeimos pajamų, gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo) sąsajas su vaikų sveikata.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Žindymo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje po truputį daugėja natūraliai maitinančių motinų, bei ilgėja kūdikių žindymo trukmė, tačiau Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu nr. VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų – skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 4 – 6 mėn. būtų tik žindomi, dar neįgyvendinta [7]. Todėl visi medicinos darbuotojai ir kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, besirūpinanti motinos ir kūdikio gerove, turi užtikrinti ankstyvą žindymo pradžią ir sėkmingą jo tęsimą iki vienų – dvejų metų [8].
Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 m. numatyta 30 proc. sumažinti kūdikių mirtingumą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 4-6 mėnesių būtų maitinami motinos pienu.
Turime pripažinti skaudžią tiesą, kad ankstesnė sveikatos priežiūra sugriovė žindymo kultūrą. Vaiko atskyrimas nuo motinos, griežtas maitinimas pagal valandas, draudimas maitinti naktį ir kt. – visa tai prieštaravo motinos laktacijos fiziologijai. O sugriovus atkurti labai sunku. Tačiau jau yra kuo džiaugtis – motinos pienu maitinamų kūdikių kasmet daugėja, ypač gerų rezultatų pasiekta Kauno apskrityje, nes čia yra net 3 naujagimiams palankios ligoninės [9].
Teigiamą žindymo tendenciją rodo ir 2005 m. atliktas RMC tyrimas, kurio pagrindinis tikslas buvo įvertinti kūdikių žindymo būklę Lietuvoje. Buvo apklausta 1500 motinų visose Lietuvos apskrityse, auginančių 12–18 mėn. vaikus. Tyrimo duomenimis, 2005 m. žindymo trukmė Lietuvoje pailgėjo, palyginti su 1993 m. ir 1999 m. Pvz., 1993 m. iki 4 mėn. žindančių motinų buvo 23 proc., 1999 m. – 36,4 proc., o 2005 m. – 43,4 proc. Iki 6 mėn.
krūtimi maitinančių 1993 m. buvo 9,8 proc., 1999 m. – 22,2 proc., 2005 m. – 30,5 proc. Iki metų 1993 m. žindė tik 0,1 proc., 1999 m. jau 6,8 proc., o 2005 m. šis skaičius pasiekė 10,8 proc. Nors žindančiųjų šalyje daugėja, dar atsiliekame nuo kitų ES šalių. Pvz., Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje 60–80 proc. motinų žindo iki 6 mėnesių kūdikius. Todėl būtina ir toliau rengti bei vykdyti priemones, skatinančias žindymą [7,9].
Siekiant, kad kuo daugiau moterų kuo ilgiau žindytų kūdikius, reikia plėsti Naujagimiams palankių ligoninių tinklą, organizuoti seminarus gydytojams ir slaugos specialistams, suteikti motinoms kuo daugiau praktinių patarimų kūdikio žindymo klausimais.
Kad visi šie planai būtų sėkmingai įgyvendinti, reikia didesnio valstybės dėmesio. Reikia konkrečių sprendimų ir žingsnių, pvz. įteisinti žindymo konsultanto statusą [9].
Reikėtų įvesti sertifikuotą žindymo ir laktacijos valdymo specialisto kvalifikaciją.
Taip būtų galima siekti teikiamų paslaugų kokybės kontrolės ir reglamentuoti atsakomybę.
Žindymo ir laktacijos valdymo konsultavimu galėtų užsiimti sveikatos priežiūros specialistai, kurie šalia galiojančios licencijos turėtų galiojantį žindymo ir laktacijos valdymo specialisto sertifikatą [10].
Jeigu kūdikiui neleidžiama žįsti tada, kada jis nori ir kiek nori, tuomet ne tik jis negauna pakankamai pieno, bet ir motinos krūtyse pieno gamyba gęsta. Dabar žindomų šešių mėnesių amžiaus kūdikių pasaulyje yra vidutiniškai 55 proc., Norvegijoje – 80 proc., Švedijoje – 72 proc., Italijoje – 62 proc., Čekijoje – 53 proc., Estijoje – 40 proc. Žindymą populiarina Leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę“, spausdinantis knygas, kuriose motinos randa lengvai įgyvendinamus laisvo maitinimo pagal kūdikio poreikį patarimus.
Matyt todėl aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys dabar žindo ilgiausiai. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl Kaune, Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur santykinai daugiau „apsišvietusių“, žindymo rodikliai aukštesni negu kaimo vietovėse. Tai, kad kūdikių žindymo vidutine trukme (4,92 mėn.) pirmauja būtent Kaunas, matyt, lėmė ir speciali žindymo skatinimo programa, kurią įgyvendinti padėjo miesto savivaldybė. O kad tarp etninių šalies regionų pirmauja Suvalkija (vidutinė žindymo trukmė 4,4 mėn.), reikšmės tikriausiai turėjo ir didesnis KMU specialistų dėmesys gretimam kraštui. Trumpiausiai savo kūdikius – vidutiniškai 3,3 mėn. – žindo Žemaitijos moterys, tačiau ir čia geros iniciatyvos davė vaisių.
Pavyzdžiui, Plungėje, kur žindymas propaguojamas aktyviau, kūdikiai natūraliai maitinami santykinai ilgiau negu gretimuose rajonuose, o po Telšių apskrities sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo specialiuose kursuose „Žindymas, maitinančių motinų konsultavimas“
kūdikių žindymo trukmė šioje apskrityje, palyginti su kaimyninėmis, irgi pailgėjo. Galėtume pasidžiaugti, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. vidutinė žindymo trukmė Lietuvoje pailgėjo visu mėnesiu, o žindomų šešių mėnesių amžiaus kūdikių padaugėjo 2,3 karto – nuo 10 iki 23 proc.
Tačiau išties šiuo rodikliu mes tik vejamės daugumą kitų šalių ir dar gerokai atsiliekame nuo pasaulio vidurkio – 55 proc. Silpnoji grandis pagalbos maitinančiai motinai sistemoje yra pirminė sveikatos priežiūra. Dabar dauguma (98 proc.) naujagimių iš gimdymo namų išvyksta žindomi. Labiausiai jų sumažėja (nuo 89 proc. iki 57 proc.) tarp 1 ir 2 amžiaus mėnesių, kai motina su kūdikiu yra prižiūrimi apylinkės pediatrų arba bendrosios praktikos gydytojų.
Žemesnio išsilavinimo motinos (ir šeimos) paprastai pačios specialios literatūros neieško ir neskaito; tik stengiasi „būti kaip visos“. O „visos“, t. y. dauguma, dar visai neseniai žindyti
baigdavo per pirmuosius du mėnesius. Kad Lietuvoje atgimtų kūdikių žindymo tradicija, turime dar daug padaryti: sugrąžinti motinos pieno prestižą visuomenėje, užtikrinti moterų pasitikėjimą jų sugebėjimu žindyti ir padėti joms gerais patarimais. Reikia, kad visi su motinomis ir kūdikiais dirbantys medikai būtų suinteresuoti propaguoti žindymą ir gerai išmanytų šį dalyką. Žindymas savo esme yra visiškai natūralus reiškinys, labiau susijęs su biologija ir psichologija nei su medicina [11].
1.2 Natūralaus maitinimo privalumai
Kūdikio žindymas – procesas, visiškai patenkinantis visus kūdikio poreikius ir padedantis pamatus vaiko dvasinei, psichinei ir fizinei sveikatai [7].
Dirbtinis maitinimas – kai naujagimis maitinamas ne motinos pienu arba motinos pienas sudaro 20 proc. naujagimio paros maisto kiekio. Naudojami pieno mišiniai. Visi mišiniai skirstomi:
Neadaptuoti; tai karvės pieno mišiniai. Jų savybės:
• Netinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis;
• Nepridėta jokių papildomų mikroelementų;
• Karvės pienas juose nepakeistas.
Pagal praskiedimo laipsnį neadaptuoti mišiniai skirstomi:
• A mišiniai (1/3 pieno, 2/3 kruopų nuoviro – praskiedėjo, 5 proc. cukraus);
praktiškai nebenaudojami, nebent viduriuojantiems vaikams, kai nėra motinos pieno ir adaptuoto mišinio;
• B mišiniai (1/2 pieno, ½ kruopų nuoviro, 5 proc. cukraus); skiriami kūdikiams iki 2 sav. arba viduriuojantiems, kai nėra motinos pieno ir adaptuoto mišinio;
• C mišiniai (2/3 pieno, 1/3 kruopų nuoviro, 5 proc. cukraus) – kūdikiams 2 sav.- 4 mėn. amžiaus, kai nėra motinos pieno ir adaptuoto mišinio;
Kruopų nuoviras dažniausiai gaminamas iš ryžių, avižų, grikių, miežių. Nuo praskiedėjo rūšies priklauso mišinio pavadinimas (pvz.: C ryžiai, B grikiai, ...) [12].
Neadaptuoti pieno mišiniai išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau seniai nebevartojami.
Tačiau Lietuvoje dėl įvairių priežasčių dar kartais kūdikiai maitinami neadaptuotais karvės ar ožkos pieno mišiniais. Šie mišiniai gaminami skiedžiant karvės pieną tam tikrų kruopų nuoviromis. Karvės pieną reikia skiesti dėl to, kad jame yra tris kartus daugiau baltymų ir natrio, kalcio, fosforo nei motinos piene ar adaptuotuose pieno mišiniuose. Skoniui pagerinti
dažnai pridedama cukraus ir druskos. Neadaptuotuose pieno mišiniuose yra per daug angliavandenių, stinga riebalų, per mažai nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (linolo, linoleno), nėra ilgųjų grandininių polinesočiųjų riebalų rūgščių, nesumažintas karvės pieno baltymų antigeniškumas, nesuderintas mineralinių medžiagų, riebalų, angliavandenių kiekis, beveik nėra vitaminų ir labai mažai geležies. Kitaip tariant, neadaptuoti pieno mišiniai kūdikį pasotina, tačiau nepatenkina augančio organizmo poreikių [13].
Adaptuoti mišiniai – tai priartinti prie motinos pieno mišiniai. Juos ruošiant modelis yra sveikos moters pienas. Pagal sudėtį visi šie mišiniai yra panašūs- turi apie 40 papildomų elementų, juose esantis karvės pienas yra pakeistas, sumažintos jo antigeninės savybės, praturtinti vitaminais, mikroelementais, kai kurie- taurinu, ilgųjų grandinių polinesočiom riebalų rūgštimis, aliejais – kokoso, alyvų, rapsų, kukurūzų, saulėgražų. Labai svarbus vitaminas D – rachito profilaktikai (profilaktinė vit D dozė 400 TV); kai kur pridedama geležies- skiriami tiems naujagimiams, kuriems gresia anemija (neišnešiotiems).
Adaptuotų mišinių privalumai:
• Subalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis;
• Sumažintos baltymų Ag savybės;
• Praturtinti mikroelementais;
• Visuomet ruošiami vienam kartui ir naudojant tik to naujagimio indus, tad sumažėja žarnyno infekcijų rizika;
• Patogu kelionėje.
Adaptuoti mišiniai būna:
• Sausi (gaminami naudojant aukštas temperatūras; vaikams gali sukelti alergiją dėl juose esančių emulgatorių, stabilizatorių, gamybos procese susidarančių nitrozojunginių; be to juos reikia skiesti vandeniu, kuris gali būti užterštas nitratais);
• Skysti; pagal sudėtį jie nesiskiria nuo sausų mišinių [12].
Pats tinkamiausias kūdikio maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį, ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Natūraliai maitinamas (žindomas) kūdikis gerai auga, esti atparesnis įvairioms ligoms.
Motinos pienas – tai vienintelis, pats geriausias tiek naujagimio, tiek kūdikio maistas. Tik jis:
• tenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmaisiais 4 - 6 gyvenimo mėnesiais,
• nuo pat gimimo ypač tinka kūdikio virškinamajam traktui, nes tik jį kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti,
• skatina gerą kūdikio augimą ir fizinę raidą, jo protinę brandą,
• aprūpina mažojo žmogaus organizmą imuninėmis medžiagomis – saugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų ir alergenų,
• yra visada tinkamas, švarus, šiltas ir ekonomiškiausias.
Kiekvienos motinos pienas – savitas ir geriausiai tinka jos kūdikiui. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta, atsižvelgiant į mažylio poreikius. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Pieno sudėtis kinta net maitinimo metu: tik pradėjus žindyti, jis esti liesokas, vėliau tampa vis riebesnis, o baigiant maitinti jame atsiranda vadinamasis sotumo veiksnys. Tuomet kūdikis nustoja žįsti. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir minėtą riebesnį, dar vadinamąjį galinį, pieną. Pieno sudėtis vis kinta, tai priklauso nuo žindymo trukmės. Kūdikio sparčiausio augimo metu (pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais) jis būna riebesnis negu 4 gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio dirbtinai pagaminto pieno mišinio sudėtis taip nekinta. Labai svarbu ir tai, kad motinos pienas esti sterilus, reikiamos temperatūros. Jo maisto medžiagų sudėtis yra tokia, kad kūdikio organizmui jį lengviausia virškinti ir įsisavinti. Motinos pieno baltymų, riebalų ir angliavandenilių santykis – 1:3:6 arba 1:2:4, karvės pieno 1:1:1. 30 - 50 proc. motinos pieno baltymų sudaro albuminai, turintys nepakeičiamų amino rūgščių. Karvės piene vyrauja sunkiai įsisavinami, alergizuojantys kūdikio organizmą kazeinai, kuriuose amino rūgščių yra nedaug. Be to, motinos piene gausu aminorūgšties cisteino oksidacijos produkto – taurino, kuris itin svarbus nervų sistemos raidai, regėjimui. Karvės piene taurino išvis nėra. Motinos piene gausu (apie 400) medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Piene esantis epidermio augimo veiksnys skatina epidermio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir gebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Hormonai reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą, baltymas laktoferinas gabena geležį, esančią piene, į kraują ir užtikrina jos įsisavinimą. Šio baltymo dėka kūdikio organizmas įsisavina 50 – 70 proc. geležies, esančios motinos piene (iš karvės pieno ir adaptuotų mišinių įsisavinama tik 10 – 15 proc. geležies). Laktoferinas taip pat slopina kenksmingų bakterijų – balkšvagrybių (Candida) dauginimąsi kūdikio žarnyne.
Motinos piene aptinkama fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus ir kurios nėra jokiame šio pieno pakaitale. Motinos pieno lipazės aktyvumas 15 - 25 kartus viršija karvės pieno lipazės aktyvumą. Motinos pieno cukrus ß laktozė, kurį skaldo atitinkamas kūdikio žarnyno fermentas, sudaro blogas sąlygas žarninei lazdelei ir geras – bifidobakterijoms tarpti,
taip pat skatina kalcio įsiurbimą žarnyne. Nukleotidai aktyvina žarnų gleivinę, ypač jos gaurelius, įsiurbiančius į kraują įvairias maisto medžiagas. Motinos pieno riebalų sudėtis, didelė jų energetinė vertė, ypač augimo metu, labai tinka kūdikiui. Motinos piene vyraujančios nesočiosios riebalų rūgštys svarbios imunitetui, vitaminų įsisavinimui (rezorbcijai), jos padeda išvengti ankstyvos aterosklerozės. Ilgos grandinės riebalų rūgštys, esančios šiame piene, užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos raidą ir turi įtakos intelekto, regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir daug kitų biologiškai veiklių medžiagų, kurių reikia, kad jo organizmas galėtų normaliai augti, tobulėti ir funkcionuoti. Smegenų struktūroms augti, bręsti, vystytis didžiausios įtakos turi hormonai, augimo veiksniai ir kai kurie riebalai, kurių nebūna motinos pieno pakaitaluose. Iš motinos piene esančio cholesterino kūdikio organizme gaminasi hormonai, tulžis. Visuose motinos pieno pakaitaluose cholesterino, ypač atskirų jo frakcijų, kiekis yra nesuderintas, neatitinka kūdikio poreikių. Motinos pieno mineralinės medžiagos ir vitaminai yra vertingesni už esančius šio pieno pakaitaluose, pagamintuose pramoniniu būdu, - adaptuotuose mišiniuose (jau nekalbant apie gaminamus namuose). Visos motinos pieno medžiagos įsisavinamos daug geriau nei bet kokios rūšies pakaitalų. Tai lemia jų santykis ir kiekis, kuris kinta atsižvelgiant į žindymo trukmę. Kalcio ir fosforo santykis motinos piene yra fiziologinis, tinkamiausias įsisavinimui: kūdikis iš motinos pieno kalcio įsisavina net 60 proc., iš karvės pieno – tik 20 proc. kalcio. Maitinimas motinos pienu – tai lyg pirmasis kūdikio imunizavimas. Šis pienas turi bifidofaktorių, visas imunoglobulinų grupes. Ypač svarbus imunoglobulinas A. Patekęs su motinos pienu, jis pasiskirsto kūdikio žarnyne ir sudaro barjerą, pro kurį neprasiskverbia įvairūs mikrobai. Taip kūdikis apsaugomas nuo žarnyno infekcijų, rotavirusų ir kitų ligų sukėlėjų. Motinos piene yra daugiau mikroelementų (geležies, vario, kobalto, mangano, cinko, kurie labai reikšmingi medžiagų apykaitos procesams ir endokrininių liaukų veiklai.
Žindymas yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, turintis labai didelės įtakos mažojo žmogaus dvasiniam ugdymui, motinos ir vaiko ryšiams. Be to, maitinimas motinos pienu yra ekonomiškas, nereikalaujantis papildomų išlaidų. Motinos pieno negali ir negalės pakeisti jokie, net ir sudėtingiausi, mišiniai [14].
Racionalus maitinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko gyvybę, sveikatą ir harmoningą vystymąsi. Labai svarbus kūdikių maitinimas, nes šiuo laikotarpiu intensyvėja augimo procesai, susidaro ir funkciškai tobulėja daugelis organų ir sistemų. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų racionaliai subalansuotas vaiko maitinimas didina jo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, sąlygoja gerą imunologinį reaktyvumą, yra svarbus įvairių
ligų profilaktikos veiksnys. Nuo jo iš dalies priklauso vaiko intelektas ir centrinės nervų sistemos funkcinė būklė [15].
PSO rekomenduoja iki 6 mėn. maitinti kūdikius tik motinos pienu, o nuo 6 mėn.
kartu su kitu maistu tęsti maitinimą iki vaikui sueis 2 metai [16,17,18].
PSO duomenimis, kasdien nuo viduriavimo, kvėpavimo sutrikimų ir infekcinių ligų miršta 3000 - 4000 kūdikių dėl to, kad jie nežindomi. Besivystančiose šalyse dirbtinai maitinamų kūdikių daugėja, o pramoniniuose kraštuose, atvirkščiai, - grįžtama prie natūralaus maitinimo [14].
Pagal PSO mokslinių tyrimų duomenis:
• vaikai, žindyti iki 6 mėn., vaikystėje dukart rečiau serga vėžiu,
• kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo,
• nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi mirtis,
• iki 6 mėn. žindyti kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis,
• kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau susidaro netaisyklinga sankanda,
• nežindyti kūdikiai 3 kartus dažniau už nežindytus serga akių sausme (kseroftalmija),
• pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindomų ir tik 43 proc. mišiniais maitinamų kūdikių yra normalios kūno masės,
• žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminės kvėpavimo takų infekcijos,
• žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu,
• žindomų mažylių rega yra geresnė už maitinamųjų pieno mišiniais,
• išdygusius žindomų kūdikių dantis rečiau pažeidžia ėduonis,
• žindyti kūdikiai rečiau suserga I tipo cukriniu diabetu, uždegiminėmis žarnų ligomis [13,14].
Dirbtinis maitinimas neduoda kūdikiui tų pačių maistingųjų medžiagų kaip motinos pienas, kurį kūdikis gerai pasisavina ir kuris yra idealiausias maistas, padedantis augti ir vystytis. Dirbtinis pienas neapsaugo nuo infekcijų ir kitų ligų [19].
Motinos pienu maitinami kūdikiai yra žymiai atsparesni, rečiau serga virškinimo trakto sutrikimais. Jų žarnyno mikroflora susidaro iš visiškai nekenksmingų acidofilinių mikroorganizmų, kurie sintezuoja vitaminą B. Dirbtinai maitinamų kūdikių žarnyne yra daug sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų. Nevirintame motinos piene daug aktyvesni virškinimo fermentai, kaip lipazė, amilazė, proteazė, kurie padeda virškinti dar nepakankamai aktyvioms virškinimo trakto sultims.
Motinos piene yra daug imuninių medžiagų specifinių ir nespecifinių antikūnių pavidalu, kurie labai svarbūs kūdikiams, nes pirmaisiais amžiaus mėnesiais pasigaminti antikūnių organizmas dar nesugeba. Ypač turtingas antikūniais priešpienis. Su motinos pienu kūdikis gauna įvairių hormonų, pakankamą kiekį vitaminų, ir jis yra sterilus. Dėl to pirmus mėnesius kūdikis privalo gauti tik motinos pieną, nes maitinant dirbtiniu maistu, jie vystosi blogiau, dažniau serga ir jų mirtingumas žymiai didesnis [20].
Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims. Tai įrodė Anglijoje atliktas tyrimas. Trys šimtai neišnešiotų naujagimių buvo suskirstyti į 2 grupes: į maitintus motinos pienu ir maitintus mišiniais. Kai jie sulaukė 7-7,5 metų, visiems buvo nustatytas intelektualinės raidos koeficientas. Patebėta, kad tų, kurie po gimimo ne mažiau kaip 4 – 5 savaites buvo žindyti savo motinų pienu, šis koeficientas buvo vidutiniškai 8,3 balo didesnis už tų, kurie buvo maitinti mišiniais. Mokslininkai teigia, kad esama ryšio tarp žindymo trukmės ir surinktų balų skaičiaus. Tokie veiksniai, kaip pats žindymo procesas, slauga, priežiūra, negalėjo daryti įtakos, nes visi naujagimiai buvo maitinti per zondą (maitinąmąjį vamzdelį, įleistą į skrandį). Mokslininkai mano, kad smegenų struktūrų augimui ir raidai daugiausia įtakos turi hormonai, augimo veiksniai ir kai kurie riebalai, kurių nėra pieno mišiniuose [21].
Tyrimai parodė, kad išimtinis maitinimas krūtimi pirmuosius keturis gyvenimo mėnesius turi sąsajas su mažesniu sergamumui atopiniu dermatitu ir šitas poveikis labiau ryškus vaikams, kurių šeimose sergama atopiniu dermatitu. Kiti tyrimai rodo, kad žindymas užkerta kelią vaikų alerginiams susirgimams, nors šeimose yra atopinio dermatito susirgimų [22].
Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad išeivių iš Azijos ir Afrikos motinos pieno imunoglobulinai kinta. Trumpai gyvenančių emigrančių motinų piene yra imunoglobulinų, saugančių nuo ligų, būdingų kraštams, iš kurių jos atvykusios. Kuo ilgiau emigrantė gyvena Europos šalyje ir gimdo vaikus, tuo labiau motinos pieno apsauginės savybės prisitaiko prie toje šalyje vyraujančių ligų. Tyrimais nustatyta, kad žindomi kūdikiai ne tik sveikesni, bet ir geriau vystosi. Kadangi kūdikis su motinos pienu gauna ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, augimo faktorių), ilgalaikis žindymas daro poveikį augimui ir padeda išvengti nutukimo vaikystėje [2].
Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad žindymas turi apsauginį poveikį nuo viršsvorio ir nutukimo. 15,5 proc. tyrime dalyvavusių vaikų turėjo viršsvorį ir 4,3 proc. buvo nutukę. Vaikų amžiaus vidurkis buvo 6,3 metų, pusė jų buvo berniukai. Daugiausia respondentų buvo berniukai, dominavo vokiečių tautybė ir gyvenantys miesto teritorijoje [23].
1.3. Nežindymo priežastys
Kad žindymas būtų sėkmingai skatinamas, nepakanka vien žinoti mokslo faktų.
Daug priklauso ir nuo valstybės strategijos, nuo medikų ir moterų įgūdžių, o svarbiausia- nuo to, ar gimdyvės palaikomos ne tik gimdymo namuose, bet ir grįžusios į šeimą.
Pieno neturėjimas – ne liga, o sindromas, kuriam įtakos turi daug veiksnių. Juos sėkmingai valdant, apie 98 proc. moterų atsiranda galimybių, kad ir nevisiškai patenkinant vaiko poreikius, bet pieno turėti [11].
Lietuvoje 2001 m. atlikto tyrimo duomenimis, gimus naujagimiui, žindyti pradeda 98 proc. motinų. Per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo žindyti nustojo 34 proc. motinų.
Keturis ir daugiau mėnesių žindė 56,5 proc. motinų. Po ketvirtojo mėnesio žindyti nustojo gerokai mažiau motinų – vos 3–6 proc. Analizuojant kūdikių nežindymo priežastis, nustatyta labai įvairių žindymo nutraukimo priežasčių. Dažniausiai žindyvės liaujasi žindyti dėl streso sukelto staigaus pieno kiekio sumažėjimo (25,9 proc.). Kita dažna žindymo nutraukimo priežastis – nepakankama (žindyvės nuomone) pieno gamyba (24,8 proc.). 9,3 proc. tyrime dalyvavusių moterų nurodė, kad nustojo žindyti kūdikį, nes turėjo vartoti medikamentus (dažniausiai antibiotikus); 5,6 proc. žindyvių liovėsi žindyti dėl krūtų infekcinės ligos, 5,6 proc. – dėl savo sveikatos būklės; 0,7 proc. – norėjo vartoti kontraceptines tabletes. 1,5 proc.
tirtų moterų liovėsi žindyti patarus gydytojui [2].
UNICEF duomenimis, Didžiojoje Britanijoje 2000 m. ankstyvą žindymo nutraukimą dažniausiai lėmė irgi nepakankamas pieno kiekis (44 proc.). antroje vietoje pagal dažnumą – sugrįžimas į darbą (26 proc.), rečiau – mamos ir vaiko liga bei kitos priežastys. Dauguma moterų yra pajėgios vien tik savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėn., o vėliau pradėjusios maitinti tirštu maistu, gali tęsti žindymą iki 1 – 2 metų. Priežasčių, dėl kurių anksti liaujamasi žindyti krūtimi, galima išvengti, jei motinoms būtų laiku suteikta parama ir išsami informacija apie žindymą.
1999 m. Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti, ar parama motinoms pailgina jų kūdikių žindymo trukmę. Tyrimo metu respondentės atsitiktiniu būdu buvo suskirstytos į 3 grupes. Natūralaus maitinimo klausimais visos grupės buvo konsultuojamos nevienodai: viena grupė – 3 kartus, kita – 6 kartus, o kontrolinė – visai nekonsultuota.
Rezultatai parodė, kad praėjus 3 mėnesiams po gimdymo tebežindė 67 proc. moterų, kurios buvo konsultuotos 6 kartus, 50 proc. tebežindė moterų, kurias konsultavo 3 kartus, ir tik 12
proc. kontrolinės grupės moterų. Šis tyrimas įrodė, kad parama ir praktinis motinų mokymas yra labai svarbūs [8].
Jungtinių Valstijų Sveikatos Programos tikslas – iki 2010 metų padidinti žindomų krūtimi kūdikių skaičių iki 75 proc. ankstyvame periode, 50 proc. iki 6 mėnesių amžiaus ir 25 proc. iki vienerių metų amžiaus. 2002 m. Nacionalinės imunizacijos studijos tyrimas parodė, kad tik 63,4 proc. žindė kūdikius ankstyvame periode, ir sumažėjo iki 13,3 proc. iki 6 mėnesių mažiaus. Ryškiausias žindymo krūtimi sumažėjimas pastebėtas tarp 3 – 5 mėnesių amžiaus:
dauguma motinų grįžta į darbus, mokymosi įstaigas. Taip pat nustatytas mažesnis procentas žindytų tamsiaodžių vaikų nei baltųjų. Tamsiaodės moterys mažiau nusiteikę žindyti nei baltosios. Atlikti tyrimai parodė, kad kitose išsivysčiusiose šalyse taip pat nustatytas stiprus atvirkštinis ryšys tarp neturtingų šeimų ir žindymo papiltimo [24].
1.4 Teisės aktai
1.4.1.Vaiko Teisių Konvencija
(priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d.)
1. Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.
2. Valstybės dalyvės siekia visiškai įgyvendinti šią teisę ir imasi priemonių leidžiančių:
a. sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą;
b. užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą ir sveikatos apsaugą visiems vaikams, pirmiausia plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą ir sanitariją;
c. kovoti su ligomis ir pusbadžiavimu, be viso kito, taikant lengvai prieinamas technologijas ir apsirūpinant pakankamai maistingais produktais ir, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo pavojų, švariu vandeniu;
d. teikti motinoms reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas prieš ir po gimdyviniu laikotarpiu;
e. informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus ir vaikus, apie vaikų sveiką mitybą, žindymo privalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos
sanitariją ir kelių nelaimingiems atsitikimams užkirtimą, taip pat sudaryti galimybę jiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti;
f. išvystyti profilaktinę sveikatos priežiūrą, teikti patarimus tėvams ir konsultuoti juos šeimos planavimo ir kitais klausimais.
3. Valstybės dalyvės įsipareigoja imtis reikalingų ir veiksmingų priemonių, siekdamos panaikinti tradicinius įpročius, kenkiančius vaikų sveikatai.
4. Valstybės dalyvės remia ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą, kad šiame straipsnyje pripažinta teisė būtų visuotinai įgyvendinta. Šiuo atveju labiausiai reikėtų atsižvelgti į besivystančių šalių poreikius [25].
1.4.2. Tarptautinis motinos pieno pakaitalų rinkodaros Kodeksas
Priimdamos Tarptautinį Kodeksą ir jį papildančias, palaikančias bei aiškinančias rezoliucijas, PSO, UNICEF ir visos valstybės, PSO narės (išskyrus vieną), patvirtino, kad komercinis spaudimas slopina norą žindyti. Jos nusprendė, jog pats laikas sustabdyti ar apriboti pieno mišinių, buteliukų ir žindukų prekybą skatinančią reklamą bei pasiūlą, nemokamą jų tiekimą.
Kadangi aštuntojo dešimtmečio viduryje visuomenė ir medikai ypatingai susidomėjo šia problema, dvi Jungtinių tautų agentūros (PSO ir UNICEF) 1979 m. suorganizavo tarptautinį pasitarimą kūdikių ir vaikų maitinimo klausimais. Šio pasitarimo metu susitiko vyriausybių atstovai, mokslo ekspertai, sveikatos darbuotojai maisto kūdikiams gamintojai ir visuomeninių organizacijų atstovai (Tarptautinės vartotojų sąjungos ir IBFAN). Buvo nuspręsta, jog reikalingas Kodeksas, padėsiantis kontroliuoti netinkamą prekybą (ir reklamą) kūdikiams skirtais produktais.
Praėjus penkiolikai mėnesių po pasitarimo, PSO ir UNICEF paruošė Kodekso projektą, surengė keletą konsultacijų, pakviesdamos visas suinteresuotas šalis 1981 m.
pradžioje atvykti į galutinio Kodekso varianto svarstymą. 1981 m. gegužės mėn. Pasaulinė sveikatos asamblėja (181 balsų – „už“; 1 – „prieš“) patvirtino kodeksą.
10 svarbiausių Kodekso reikalavimų:
1. Visuomenei nereklamuoti Kodekse minimų produktų.
2. Nesiūlyti motinoms nemokamų mišinių pavyzdžių.
3. Nesiūlyti šių produktų sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat netiekti jų nemokamai ar sumažintomis kainomis.
4. Uždrausti firmų atstovų kontaktus su motinomis.
5. Nedalinti produktų pavyzdžių sveikatos priežiūros darbuotojams. Uždrausti medikams juos perduoti motinoms.
6. Neturi būti jokių užrašų ar piešinių, idealizuojančių dirbtinį maitinimą.
7. Sveikatos priežiūros darbuotojams teikti tik mokslinę ir faktinę informaciją.
8. Informuoti ir perspėti apie dirbtinio kūdikių maitinimo pavojus ir išlaidas bei paaiškinti žindymo svarbą ir privalumus.
9. Negalima siūlyti netinkamų kūdikiams produktų (pvz. saldinto kondensuoto pieno).
10. Gamintojai bei platintojai turėtų atsižvelgti į Kodekso reikalavimus ir tose šalyse, kuriose Kodeksas nėra įgyvendintas) [4].
1.4.3.„Innocenti“ deklaracija
dėl kūdikių žindymo apsaugos, skatinimo ir rėmimo
Praėjus dešimčiai metų po Kodekso paruošimo, kūdikių žindymas vėl tapo diskusijų objektu. 1990 m. rugpjūčio 1 d. Italijoje, Florencijoje, aukšto lygio vyriausybių atstovų iš 30 šalių susitikime buvo priimta „Innocenti“ Deklaracija [4].
Siekiant užtikrinti pagrindinį optimalios motinystės ir vaiko sveikatos bei mitybos tikslą, visos moterys turi būti įgalintos žindyti savo kūdikius, o visi kūdikiai turi būti išskirtinai maitinami motinos pienu nuo gimimo iki jiems sueis 4 - 6 mėnesiai. Vėliau, kūdikiai turi papildomai gauti reikalingą maistą bei toliau būti žindomi iki jiems sueis dveji metai ar daugiau.
Visos valstybės turi parengti nacionalines kūdikių žindymo nuostatas (politiką) ir numatyti atitinkamus nacionalinius tikslus 1990-siems metams. Jos turi sudaryti nacionalinę monitoravimo sistemą, kad galėtų vertinti pasiekimus, o taip pat jos turi nustatyti indikatorius, tokius kaip žindomų kūdikių skaičius išrašant iš gimdymo stacionaro ir žindomų kūdikių skaičius sulaukus 4 mėnesių amžiaus.
Nacionalinės valdžios struktūros yra skatinamos integruoti kūdikių žindymo politiką į bendras sveikatos ir plėtros programas. To siekdamos, jos turi nukreipti visus veiksmus apsaugoti, skatinti ir remti kūdikių žindymą perinatalinėse, antinatalinėse programose, mitybos, šeimos planavimo tarnybos ir gydant dažnai pasitaikančias motinų ir vaikų ligas.
Visas sveikatos priežiūros personalas turi būti išmokytas ir turėti reikalingų įgūdžių, kad įgyvendintų šią kūdikių žindymo politiką [25].
1.4.4. Naujagimiui palanki ligoninė PSO/UNICEF 1992 m.
Siekiant, kad visos motinos galėtų žindyti savo kūdikį, prioritetas turėtų būti- sukurti palankią aplinką. Gimdymo namai ir ligoninės, kuriose yra akušerijos skyriai, turėtų tapti
„palankios naujagimiams“. Žindymas turi būti pirmasis kūdikio žingsnis į pasaulį, kuriame jis išliktų gyvas ir augtų sveikas. Būtent sveikatos priežiūros įstaigose, kurių gydytojai, slaugytojai ir kiti darbuotojai- nacionalinės sveikatos sistemos pavyzdys, kuriose diegiami naujausi sveikatos priežiūros standartai ir metodai, moterys turėtų pamatyti, kaip taisyklingai žindyti kūdikį.
Naujagimiui palankios ligoninės (NPL) visos įstaigos personalas pagal kompetenciją turi mokėti įgyvendinti žindymo ir jo rėmimo programos priemones, visos nėščiosios turi būti informuojamos apie žindymo pranašumus kūdikiui, motinai, šeimai, dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus, turi būti mokomos taisyklingai žindyti. Taip pat NPL įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai pradėti žindyti pagimdytą kūdikį per pirmą pusvalandį, jis turi būti paliekamas su motina neribotam laikui.
Respublikinio mitybos centro (RMC) duomenimis, Lietuvoje yra 6 NPL vardą turinčios ligoninės: 3 iš jų Kaune – tai KMUK, Kauno 2-oji ligoninė, bei Kauno krikščioniškieji gimdymo namai; taip pat Vilniaus gimdymo namai, Panevėžio ir Marijampolės ligoninės. Keturios ligoninės šio vardo siekia – tai tai Kauno P.Mažylio gimdymo namai, Vilkaviškio, Šiaulių ir Pasvalio ligoninių gimdymo skyriai [9].
Pagrindiniai reikalavimai:
• Įgyvendinti 10 reikalavimų skatinančių, saugančių ir remiančių žindymą.
• Nepriimti jokios paramos iš motinos pieno pakaitalus gaminančių bei platinančių firmų.
(Tarptautinis motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksas, PSO Pasaulinė sveikatos asamblėja 1981 m.)
10 žingsnelių 1. Raštiška įstaigos politika 2. Personalo mokymas 3. Nėščiųjų mokymas
4. Ankstyvas žindymas (pirmas žindymas per pirmas 2 val., oda prie odos kontaktas per 30 min.)
5. Palaikyti laktaciją, jei motina atskirta nuo vaiko
6. Išimtinis žindymas. Kitas maistas ar gėrimas pagal medicinines indikacijas
7. Motina 24 val. palatoje kartu su kūdikiu 8. Žindymas pagal poreikį: dieną ir naktį 9. Neduoti žindukų, nemaitinti iš buteliukų 10.Motinų savitarpio paramos grupės [26].
Įstaiga, siekianti tapti NPL, gali prašyti šio statuso, jei bent 75 proc. iš gimdymo na- mų išvykstančių moterų žindo kūdikius tik krūtimi; bent 80 proc. personalo išklausė žindymo ir laktacijos valdymo kursą; įstaiga turi žindymo skatinimo politiką, jos laikosi ir įvykdo 80 proc. NPL keliamų 10 reikalavimų. „Šis įpareigojantis statusas suteikiamas ne vienam skyriui, bet visai ligoninei. Tad svarbu, kad NPL principų laikytųsi net tik Gimdymo, bet ir kiti vaikų skyriai. Be to, NPL vardas suteikiamas ne amžiams, po metų įvertinimas gali keistis“ [27].
1.4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės maisto ir mitybos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2003 – 2010 metų plano patvirtinimo
2003 m. spalio 23 d. Nr.1325
Strategijos įgyvendinimo priemonės ir uždaviniai: siekti, kad kūdikiai iki 6 mėnesių būtų maitinami vien tik motinos pienu, tęsti žindymą toliau, net ir antraisiais kūdikio gyvenimo metais; vertinimo kriterijus – žindomų iki 6 mėnesių kūdikių procentas [28].
Valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo priemonių 2003 – 2010 metų planas
Tikslai ir priemonės Įvykdymo
terminas (metai)
Atsakingi vykdytojai
Plėtoti naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvos („10 žingsnelių sėkmingo žindymo link“) įdiegimą akušerijos stacionaruose
2003–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą
2003–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Steigti „Mama–mamai“ rėmimo grupes, formuoti palankų visuomenės požiūrį į žindymą
2003–2010 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija Diegti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas
papildomo kūdikių maitinimo rekomendacijas
2003–2010 Sveikatos apsaugos ministerija
1.4.6. Valstybinė motinos ir vaiko programa
Pagrindiniai Valstybinės motinos ir vaiko programos tikslai – užtikrinti perinatalinę priežiūrą, siekti geresnės nėščiųjų ir kūdikių sveikatos, užtikrinti didelės rizikos naujagimių tolimesnį stebėjimą, koordinuoti specialistų, dirbančių perinatalinės medicinos srityje kvalifikacijos kėlimą. Šių siekių įgyvendinimui reikalinga atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų techninę ir materialinę bazę, diegti bei taikyti pažangias diagnostikos ir gydymo technologijas, skirtas naujagimių, nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūros tobulinimui, sukurti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros analizės ir vertinimų sistemą, kelti profesinę specialistų, teikiančių sveikatos priežiūras paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kvalifikaciją.
Programos dviejų etapų – 2004 metais ir 2005 – 2006 metais – įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindiniai vykdytojai – pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, akušerijos ir naujagimių stacionarai, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos, Vaikų ligų klinikos Neonatologijos bei Vaikų chirurgijos centrai, Kauno Medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos, Vaikų chirurgijos klinikos, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Tarptautinės audiologijos ir foniatrijos centras ir kiti padaliniai [29].
1.5. Socialinės – ekonominės sąlygos
1.5.1. Ekonominės sąlygos
Tyrimais nustatyta, kad menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos taip pat lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Aukštesnę socialinę padėtį užimančių tėvų vaikai miršta rečiau, serga mažiau nei žemo išsimokslinimo, mažas pajamas turinčių šeimų vaikai. Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad turtingesnių tėvų vaikai jaučiasi sveikesni ir laimingesni, jie dažniau sulaukia tėvų pagalbos, atviriau bendrauja su tėvais. Ekonominė šeimos būklė lemia ir vaikų laisvalaikio užimtumą:
turtingų šeimų vaikai, palyginti su neturtingų šeimų vaikais, laisvalaikiu dažniau mankštinasi ir sportuoja, dažniau įtraukiami į sveikatą stiprinančią veiklą. Nustatyta, kad vaikai, gyvenantys skurstančiose, nedarniose šeimose, dažniau patiria smurtą . Kai kurių tyrimų
duomenys rodo, kad prastos socialinės – ekonominės sąlygos gali būti vaikų elgesio ir emocinių problemų priežastimi [6].
1.5.2. Rūkymas
Tabako rūkymas gali labai rimtai pakenkti sveikatai. Buvimas prirūkytoje patalpoje veikia labai panašiai, kaip ir rūkymas – dūmai greitai patenka į kvėpavimo takus ir kraujotaką [30]. Pasyviuoju rūkymu vadinamas tabako dūmais užteršto oro patekimas į nerūkančio žmogaus plaučius. Tai dažniausiai vyksta, kai nerūkantis žmogus būna prirūkytoje patalpoje kartu su rūkančiuoju. Pasyvusis rūkymas kenkia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai. JAV Aplinkos apsaugos agentūra pasyvųjį rūkymą įvardija kaip žmogaus kancerogeną, priklausantį pagrindinei (A grupės) kancerogenų grupei. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivinę, sukelia ankstyvą nuovargį, gali sukelti galvos, širdies skausmus, bronchinės astmos priepuolį, alerginės ligos paūmėjimą. Dažnas ir ilgalaikis pasyvusis rūkymas didina plaučių vėžio, širdies ligų, insulto ir kitų rūkantiesiems būdingų ligų grėsmę.
Gana dažnai gydytojas, klausydamasis pasyviai rūkančio žmogaus plaučių, aptinka rūkaliams būdingų karkalų. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai, kurių tėvai rūko. Šie vaikai 1,5 karto dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, dažniau lankosi poliklinikoje ir dėl kitų ligų [31]. Tokiems vaikams sunkiau sekasi mokytis, jie patiria daugiau psichologinių problemų.
Prirūkyto kambario oro užterštumas padidėja šešis kartus ir prilygsta intensyvaus eismo greitkelio užterštumui 30]. Žalos rizika priklauso nuo dūmų koncentracijos ore ir buvimo dūmuose laiko [32].
Nikotinas ir smalkės lengvai pereina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus kraują, todėl nėščiųjų rūkymas yra pavojingas ne tik joms pačioms, bet ir būsimam vaikeliui.
Rūkymas nėštumo metu padidina savaiminio persileidimo tikimybę, ypač pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais, sulėtina vaisiaus ir kūdikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo [31].
Rūkančių motinų naujagimiai tik gimę gali kentėti nuo pripratimo simptomų (jiems gali drebėti rankos, dažnai plakti širdis, džiūti burna – savijauta, kaip ir metus rūkyti).
Vaikystėje jie dažniau serga kvėpavimo takų ir vidurinės ausies infekcinėmis ligomis bei astma, net 2 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis. Stebimi ir elgsenos sutrikimai (sumažėjęs intelekto koeficientas, mąstymo ir atminties pokyčiai, specifinis balsas) bei psichomotorinio vystimosi ir fizinio augimo atsilikimas [33].
Romos ligoninėje atlikti tyrimai parodė, kad rūkančios motinos, ypatingai kai vienas iš tėvų turi žemą išsimokslinimo lygį, sąlygoja neigiamą poveikį žindymo inciatyvai ir trukmei [34].
1.5.3. Alkoholis
Alkoholio vartojimas prieš nėštumą, nėštumo metu ar maitinant krūtimi yra rizikingas, kadangi gali turėti neigiamą poveikį vaisiui ar kūdikiui ir pačios motinos organizmui [35].
Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo seniausių laikų.
Kažkada jo vartojimas apsiribojo religiniais ritualais ir šventėmis, tačiau dabar alkoholis tapo kasdienio vartojimo produktu, o kartu – ir daugelio nelaimių, ligų ir kančių priežastimi. Taigi, netgi įprasti visuomenėje alkoholio vartojimo būdai, tokie kaip vyno taurė pietaujant ar vakarieniaujant, švenčių metu ir t.t., nerekomenduotini nėščiosioms ir žindančioms kūdikius moterims.
Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Teratogenas – bet koks egzogeninis veiksnys (cheminis, biologinis ar fizinis), kuris, veikdamas embrioną ir vaisių, sutrikdo normalią raidą ir lemia anomalijų atsiradimą.
Alkoholis – dažniausiai vartojamas teratogenas ir žmogaus embrionui (vaisiui) raidos defektus lemia dažniau nei bet kokie vartojami vaistai.
Alkoholio poveikis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) yra sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas (ANVRS). Alkoholio toksinis poveikis veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką. Alkoholis trumpina nėštumo trukmę, veikia vaisiaus elgesį bei turi įtakos naujagimio gimimo svoriui ir ūgiui. Alkoholis gali lemti VAS, anomalijų atsiradimą, CNS pažeidimą ir elgsenos sutrikimus. CNS – viena jautriausių žmogaus embriono ir vaisiaus sistemų alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Vaisiaus CNS išlieka jautri alkoholio poveikiui iki pat nėštumo pabaigos.
Dėl alkoholio poveikio per nėštumą vaikui po gimimo gali pasireikšti alkoholio nulemta neuroraidos liga (ANNL). ANNL atveju gali būti mažesnė galvos apimtis gimus, smegenų defektai (mažagalvystė, didžiosios smegenų jungties neišsivystymas, smegenėlių defektai), neurologiniai sutrikimai (motorinių funkcijų, klausos, koordinacijos sutrikimai) bei elgsenos ar pažintinių funkcijų sutrikimai ir protinės raidos nepakankamumas (mokymosi problemos, kalbos, atminties, dėmesio, matematinių sugebėjimų ir kiti sutrikimai). Dėl alkoholio poveikio vaisiaus raidos laikotarpiu, kada vystosi organai, gali atsirasti alkoholio nulemtas vasisiaus raidos sutrikimas (ANVRS), kuriam būdinga širdies ydos (pertvarų ir kiti defektai), griaučių sistemos defektai (pirštakaulių, krūtinkaulio, slankstelių anomalijos, nagų neišsivystymas), įvairios inkstų anomalijos, klausos ir regos organų raidos anomalijos bei įvairūs defektai, kurie būdingi ir vaisiaus alkoholiniam sindromui (VAS).
Embriono bei vaisiaus pažeidimo rizika didėja, jei kartu su alkoholiu veikia ir kiti žalingi aplinkos veiksniai, kaip antai rūkymas, narkotinės medžiagos. Genetiniai moterų skirtumai taip pat turi įtakos vaisiaus raidos sutrikimams dėl alkoholio poveikio nėštumo metu [36].
Alkoholis taip pat lemia 16 % blogo elgesio su vaikais ir jų nepriežiūros atvejų.
Alkoholio vartojimas nėštumo laikotarpiu gali pakenkti smegenų vystymuisi, jis yra siejamas su protiniu atsilikimu [37].
Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negerenčiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą;
jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta
nepilnaverčiai vaikai su įvairiais patologiniais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt. Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausias žmogaus gemalui laikomas alkoholis. Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, paaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo „alkoholinis stažas“, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei [38].
