KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra

Sveikatos vadybos katedra

Edita Levulienė

PSICHOAKTYVIŲ MEDŢIAGŲ VARTOJIMO KARIŲ TARPE DINAMIKA 2002 M. IR 2008 M. , RIZIKOS GRUPĖS IDENTIFIKAVIMO GALIMYBĖS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas Doc. Dr. Aurelijus Veryga

2010. 06.08

SANTRAUKA

PSICHOAKTYVIŲ MEDŢIAGŲ VARTOJIMO KARIŲ TARPE DINAMIKA 2002 M. IR 2008 M., RIZIKOS GRUPĖS IDENTIFIKAVIMO GALIMYBĖS

Edita Levulienė

Mokslinis vadovas doc. dr. A. Veryga: Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 76 p.

Darbo tikslas - įvertinti psichoaktyvių medţiagų vartojimo dinamiką kariniame dalinyje tarp pradinės privalomosios karo tarnybos karių 2002 m. ir 2008 m., numatyti rizikos grupės identifikavimo galimybes.

Tyrimą sudarė trys dalys. Pirmoje tyrimo dalyje buvo apklausti 875 pradinės privalomosios karo tarnybos kariai. Apklausa buvo atlikta 2002 m. Antroje dalyje buvo apklausti 208 pradinės privalomosios karo tarnybos kariai. Apklausa atlikta 2008 m. Trečioje tyrimo dalyje apklaustiems kariams buvo atlikti objektyvūs tyrimai siekiant išsiaiškinti, kokias psichoaktyvias medţiagas jie vartoja.

Atlikus anketinę apklausą nustatyta, kad 2002 m. 73,3 proc. karių rūkė kasdien, o 2008 m. - 68,3 proc., 2002 m. 3,7 proc. respondentų gėrė alų kasdien, o 2008 m. - 9,6 proc. 2002 m. kartą per savaitę alų gėrė 60,7 proc. karių, o 2008 m. - 52,4 proc. Vyną bent kartą per savaitę 2002 m. gėrė 4,5 proc. apklaustųjų ir per šešerius metus šis skaičius išaugo iki 6,7 proc. Populiariausia nelegali psichoaktyvi medţiaga – THC: ją nors kartą per gyvenimą yra bandę 2002 m. - 19,45 proc., o 2008 m. - 38,94 proc. karių. Per šešerius metus išaugo visų narkotikų rūšių vartojimas. Rezultatai parodė, kad legalių psichoaktyvių medţiagų vartojimas siejasi su kitų nelegalių psichoaktyvių medţiagų vartojimu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kariams labai svarbios vertybės yra pagarba tėvams, šeimos gerovė, materialinė padėtis, ne tokios svarbios - dorovė, blaivybė ir religingumas. Nors kartą gyvenime bandę vartoti psichoaktyvias medţiagas kariai labai svarbiomis vertybėmis įvardijo malonumus, tikrą draugystę, laisvę. Blaivybė, dorovė ir religingumas buvo maţesnės vertybės, nei psichoaktyvių medţiagų vartojimas.

Dynamics of psychoactive substances use among soldiers in 2002 and 2008, possibilities of identification of risk group.

Edita Levulienė.

Supervisor Dr. Doc. A. Veryga, Department of Health Management University of Medicine. Kaunas; 2010 .76 p.

Purpose of the reasearch was to evaluate dynamics of psychoactive substances use among compulsory service soldiers during their service in the unit in 2002 and 2008 and to project possibilities of identification of risk group.

Research consists of the three parts. In the first part of work 875 compulsory service soldiers attended in the survey. Survey was performed in 2002. In the second part of work 208 compulsory service soldiers attended in the survey. This survey was performed in 2008. In the third part of work there were conducted specific analyses among surveyed soldiers with the purpose to ascertain what kind of psychoactive substances they use.

After survey calculations it was identified that in 2002 73,3 % of soldiers smoked everyday, and in 2008 - 68,3 %. In 2002 3,7 % of the respondents drank beer everyday, in 2008 number of that type of respondents was already 9,6 %. In 2002 around 60,7 % of soldiers drank beer once a week, in 2008 – around 52.4 %. In 2002 4.5 % soldiers drank vine at least once a week, during the next six years this number increaced up to 6,7 %. The most popular illegal psychoactive substance is THC - short for tetrahydrocannabinol, is a chemical compound found in the cannabis plant, also known as marijuana. According to the 2002 survey, around 19,45 % of respondents used this substance at least once in their life, in 2008 this number increaced up to 38,94 %. During those six years – from 2002 to 2008 – the use of all kind of drugs has increaced. Results of the research have shown that the use of legal psychoactive substances is closely related with the use of the other illegal substances. During the reasearch it was identified that the most important soldiers„ values are respect for the parents, family welfare, material and social welfare; the less of importance was given for the moral, temperance and religiousness. Soldiers, who had tried psychoactive substances at least in their life, identified pleasure and buzz, true friendship and freedom as of very important values. In the meantime temperance, moral and religiousness were identified as of lower importance values then the use of psychoactive substances. Key words: soldiers, psychoactive substances, values

2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8

3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9

3.1. Narkotinės medţiagos ... 9

3.2. Ţmogaus vertybės ir gyvenimo tikslai ... 10

3.3. Lietuvos kariuomenės nuostatos į psichotropinių medţiagų vartojimą. ... 12

3.4. Psichotropinių medţiagų tyrimai atlikti Lietuvoje ir uţsienyje paauglių grupėje ... 14

3.5. Uţsienio kariuomenėse atlikti psichotropinių medţiagų vartojimo tyrimai ... 20

3.6. Prevencinė veikla uţsienio šalyse ... 24

3.7. Prevencinė veikla Lietuvos kariuomenėje ... 28

4. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTO CHARAKTERISTIKA .. 31

4.1. Tiriamųjų socialinė – demografinė charakteristika ... 32

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 35

5.1. Psichotropinių medţiagų paplitimas karių tarpe, poţiūris į jų vartojimą ... 35

5.2. Ryšiai tarp psichoaktyvių medţiagų vartojimo ir karių vertybinių nuostatų ... 56

5.3. 2008 m. atlikti atsitiktinai atrinktų karių objektyvūs tyrimai dėl psichoaktyvių medţiagų vartojimo ... 65

6. IŠVADOS ... 67

7. METODINĖS REKOMENDACIJOS ... 69

8. LITERATŪRA ... 70

ESPAD –Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo projektas

HBSC – moksleivių gyvensena KAS – Krašto apsaugos sistema

KMEK – karinė medicinos ekspertizės komisija PPKT - pradinės privalomosios karo tarnybos PKT - profesinės karo tarnybos

THC - tetrahidrokanabinoidai BZO – benzodiazepinai

1. ĮVADAS

Atgauta Lietuvos nepriklausomybė mūsų valstybei atnešė ne tik demokratinės visuomenės privalumus. Buvome visiškai atviri naujovėms, keitėme tai, kas sena, atgyventa, „sovietiška“. Ir tai suprantama, labai norėjosi kuo greičiau uţkirsti bet kokius kelius grįţti atgal, labai norėjosi tapti lygiaverčiais, pripaţintais demokratinių valstybių bendrijų nariais. Per tą skubėjimą, kurį ironizuojant galima pavadinti „jaunatvišku nekantrumu“, mes ne visada suspėdavome, o gal dėl kompetencijos ar patirties stokos nesugebėdavome laiku identifikuoti uţgriuvusių grėsmingų problemų. Viena jų - XX amţiaus rykštė: priklausomybė nuo psichotropinių medţiagų ir kompiuterinių ţaidimų. Sugriuvus sovietinei santvarkai, atsivėrė sienos. Prasidėjo nelegali prekyba narkotikais iš Rytų, tobulėjo jų gamybos būdai. Padidėjus narkotikų pasiūlai ir jiems atpigus, narkotikų prekeiviai pradėjo taikytis į pačią paţeidţiamiausią mūsų visuomenės dalį: į vaikus ir paauglius mokyklose ar kitose mokymosi įstaigose, jų susibūrimo vietose, į akademinį jaunimą. Šiandien mes galime pripaţinti, kad šioje srityje tikrai tapome „lygiaverčiais“ ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Apmaudu, bet per stebėtinai trumpą laiką pasivijome, o kai kuriose srityse ir pralenkėme savo vakarų partnerius. Pastaruoju metu narkomanų, uţregistruotų Lietuvoje, amţius jaunėja. Jau yra 10-12 m. vaikų, priklausomų nuo narkotikų. Politikai ir visuomenė nespėja kovoti su greitai plintančia epidemija, kuri ţaloja mūsų jaunimą. Ne ką maţesnė piktţaizdė yra alkoholis, kuris nuo seno Lietuvoje buvo laikomas kaip bendravimo, atsidėkojimo priemonė. Buvo laikai, kai kaimo ţmonės butelį degtinės ironizuodami vadindavo konvertuojama valiuta, nes juo sodţiuje buvo atsiskaitoma uţ tam tikras paslaugas. 1975 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija 28 sesijoje alkoholį pripaţino narkotiku. ESPAD (Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo projektas) tyrimo duomenimis, tarp 15-16 m. amţiaus moksleivių, vartojusių alkoholį 10 ir daugiau kartų per pastarąsias 30 dienų, stebimas vartojimo augimas. Nuo 2,6 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių 1995 m. iki 12,8 proc. berniukų ir 4,7 proc. mergaičių 2003 m. Jaunimas, baigęs mokyklas, tampa kolegijų, universitetų studentais. Dalis jaunuolių iki 2008 metų dar atlikdavo konstitucinę pareigą ginti tėvynę, ateidami tarnauti į Krašto apsaugą kaip pradinės privalomosios karo tarnybos kariai. Kariuomenė yra reţiminė - statutinė institucija, todėl iš pirmo ţvilgsnio, regis, lyg ir nebūtų sudėtinga uţkirsti kelią šiai blogybei, tačiau, kaip yra pasakyta „kokia visuomenė, tokia ir kariuomenė“, šios problemos atkeliauja ir čia. Todėl mūsų valstybės politikai, visuomenės veikėjai, medikai, mokytojai, policija stojo į atkaklią kovą su šiuo blogiu. Lietuvos

Respublikos Seimas 2004 m. balandţio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 - 2008 metų programą (Ţin.,2004, Nr. 58-2041). Lietuvos krašto apsaugos ministras, įgyvendindamas tos programos priemones, išleido atitinkamus įsakymus dėl narkomanijos prevencijos krašto apsaugos sistemoje įgyvendinimo. Šioje programoje dalyvavau ir aš, dar nuo 2002 m. rinkau duomenis apie karių ţinias narkomanijos klausimais, apie rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Lygiagrečiai atlikau karių testavimus Express testais.

2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti psichoaktyvių medţiagų vartojimo dinamiką kariniame dalinyje tarp pradinės privalomosios karo tarnybos karių 2002 m. ir 2008 m., numatyti rizikos grupės identifikavimo galimybes.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti karių poţiūrį į legalių psichoaktyvių medţiagų vartojimą ir jo pokyčius 2002 m. ir 2008 m.;

2. Įvertinti karių poţiūrį į nelegalių psichoaktyvių medţiagų vartojimą ir jo pokyčius 2002 m. ir 2008 m.;

3. Nustatyti ryšius tarp psichoaktyvių medţiagų vartojimo ir vertybinių nuostatų;

4. Parengti metodines rekomendacijas apie psichoaktyviomis medţiagomis piktnaudţiaujančių karių identifikavimą.

3. LITERATŪROS APŢVALGA

Svaigalai buvo ir yra vartojami visais laikais ir visame pasaulyje, vaidina svarbų vaidmenį apeigose bei iškilmėse, padėdavo atsipalaiduoti, skatindavo jausmingumą, gerindavo savijautą. Klaidingai buvo ir yra manoma, kad svaigalai gydo kūno bei dvasios ligas. Nepaisant suvarţymų ir apribojimų, atsirasdavo mėgėjų, kurie, padauginę svaigalų, nueidavo per toli, nebesivaldydavo, paikai rizikuodavo bei prarasdavo sveikatą ir net gyvybę. Jie virsdavo svaigalų aukomis.

Narkotikai, psichotropinės medţiagos, psichoaktyviosios medţiagos, „svaigiosios medţiagos“ - tai to paties blogio skirtingi pavadinimai, sinonimai.

Anot L. Bulotaitės, narkotikai - tai medţiagos, kurių vienkartinis vartojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojūčius, o sistemingas vartojimas – psichologinę ir fizinę priklausomybę. (Bulotaitė, 1998). Narkotinės medţiagos (narkotikai) - tai gamtinės ar sintetinės medţiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio jomis piktnaudţiaujantiems ţmonėms sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe. David G. Myers teigia, kad cheminės medţiagos, kurios keičia suvokimą ir nuotaiką, vadinamos psichoaktyviosiomis medţiagomis. Kad medţiaga būtų pripaţinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus:

Medicininį, nes medţiaga specifiškai veikia CNS;

Socialinį, nes plačiai paplitęs nemedicininis šios medţiagos vartojimas;

Juridinį, nes medţiaga pripaţinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medţiagų sąrašą. Remiantis Tarptautine Ligų Klasifikacija (TLK-10) pateikiama psichoaktyviųjų medţiagų (PAM), nuo kurių apsvaigstama ir kurios gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę, klasifikacija :

1. Alkoholis.

2. Opiatai (morfijus, heroinas, kodeinas ir kiti). 3. Kanabioidai (kanapės, marihuana, hašišas ir kt.). 4. Raminamieji ir migdomieji vaistai.

5. Kokainas.

6. Stimuliatoriai (amfetaminai, efedronas, kofeinas ir kt.). 7. Haliucinogenai (LSD, ekstazy, ketaminas, meskalinas ir kt.). 8. Tabakas.

Apibendrindama literatūros šaltiniuose pateiktas sąvokas, savo darbe aš vadovausiuosi psichoaktyviųjų medţiagų, į kurių sudėtį įeina ir alkoholis bei tabakas, samprata.

3.2. Ţmogaus vertybės ir gyvenimo tikslai

Psichologai bando rasti atsakymą į klausimą, kodėl tiek daug ţmonių susikuria priklausomybės ryšius. Viena prieţasčių - šiuolaikinė visuomenė, vertinanti ir peršanti pavyzdį tobulo, visur suspėjančio, viską galinčio ir save kontroliuojančio ţmogaus, supermeno įvaizdį. Tikrovėje tai neįmanoma arba reikalauja milţiniškų pastangų, kurių našta eiliniam ţmogui nepakeliama. Gyvenimo tempas, konkurencija individui sukelia nemaţai skausmo, įtampos, streso. Todėl kyla poreikis juos slopinti. Priklausomybės prieţastys glūdi ir šeimoje: jos vertybėse, nuostatose, šeimos narių elgesyje. (Bulotaitė, 1998, (16)). Socialinių mokslų ir organizacinės psichologijos magistrės R. Arlauskienės manymu, vertybės – tai patys bendriausi principai, pagal kuriuos ţmogus vertina, kas yra gerai ir kas yra blogai, kas jam yra svarbu ir kas nesvarbu. Tuo tarpu J. Damaševičiūtė apie vertybes teigia, kad jos yra tai, kas ţmogui subjektyviai vertinga, nuo ko jam geriau arba kas padeda įgyvendinti fundamentalius ţmogaus poreikius (saugumo, laisvės, pripaţinimo, meilės ir pagarbos, saviraiškos, orumo ir kompetencijos, vientisumo ir pilnatvės, vidinės bei išorinės harmonijos bei vidinės tvarkos paprastumo). Vertybė yra tai, kas daro ţmogų iš tikrųjų laimingą. Patirties vertybės (pvz.: vaikų augimas, pinigai, rūbai, maistas ir kt.) laikinai įprasmina mūsų gyvenimą. Aukštesnės, dvasinės vertybės (meilė, pagarba, tikėjimas, viltis, gerumas ir t.t.) sąlygoja visą gyvenimą. Psichologo humanisto C. Rogers darbai padeda suprasti, kad aukščiausios ţmonijos dvasinės vertybės slypi ţmonių prigimtyje. Vaikas, augantis lygiateisiško, pagarbaus bendravimo aplinkoje, supamas besąlygiškos meilės, gali įgyvendinti svarbiausius savo poreikius. Taip uţaugę ţmonės savo gyvenime vadovaujasi meile, tikėjimu ir pasitikėjimu. Priešingu atveju dėl susikaupusių sunkių jausmų dvasinėmis vertybėmis nesivadovaujama ir jos nekuriamos. Konkrečius tokių ţmonių poelgius lemia kiti dalykai, kartais pseudovertybės, melavimas, pataikavimas, sukčiavimas ir pan. Nagrinėjant suaugusiojo raidą, jo perėjimą iš vaikystės į pilnametystę, iš priklausomybės į savarankiškumą, tikimasi, kad jaunuolis pradės daryti sprendimus dėl būsimos profesijos ir kitų ateities planų. Paauglystėje pasirodo pirmosios suaugusiojo savasties uţuomazgos, susijusios su suaugusio ţmogaus vaidmenimis ir pareigomis. Šie nauji savasties aspektai vėliau daro įtaką visoms gyvenimo sritims, nuo jų priklauso pasirinkimai ir veiksmų kryptis, jie nustato ir apibrėţia tikslą bei prasmę arba prasmės stoką. (Lemme B. H., 2003, (115) ). Vadovaujantis R. Baumeisterio gyvenimo prasmės konstrukcijos psichologiniu modeliu, prasmingam gyvenimui

reikalingi tam tikri tikslai, tvirtas vertybių supratimas, kontrolės jausmas, vertingumo ir reikšmingumo jausmas. (Arlauskienė, 2009, (14-15)). Analizuojant psichologinę literatūrą minima labai daug priklausomybės vystymosi teorijų, tačiau remiantis Bihevioristine priklausomybės vystymosi teorija - alkoholinis elgesys, kaip ir bet koks kitas, yra įgytas, t.y. besiremiantis išmokimo proceso dėsningumais ( Bulotaitė , 2004).

Jaunuoliai, ateidami į kariuomenę, atsineša savo asmenines vertybines nuostatas kurios, remiantis tėvų elgesio pavyzdţiu, buvo įgytos vaikystėje, o taip pat išugdytos per asmeninę patirtį. Subrendusio ţmogaus veiksmams didţiulę įtaką daro jų asmeninė vertybių sistema. Tai kas yra vienam vertybė, kitam ţmogui anaiptol nebus vertybė. Kokie poţymiai nulemia tai, kad vieniems asmenims tam tikros vertybės yra svarbios, o kitiems – ne? Anot prof. B. Kuzmicko, vienas svarbiausių kintamųjų šioje srityje yra amţius. Tai analizuojama knygoje „Laimė, asmenybė ir vertybės“, kurioje autorius išskiria skirtingas ţmogaus amţiaus grupes, pateikdamas kaip skirtingai suvokiamos vertybės vaikystėje, paauglystėje ir brandţiame amţiuje. Siekdama susipaţinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybėmis, 1994 metų birţelio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija pagal G.Purvaneckienės projektą atliko tyrimą, kuriame buvo nagrinėta, kokia šeimos vieta yra Lietuvos gyventojų vertybių nuostatose. Vyrų vertybių nuostatose išsidėstymas buvo toks: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba buvo beveik vienoda visose vyrų amţiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30-39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50-59 metų amţiaus grupei. Autorė padarė išvadą, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime uţima šeima ir darbas. 1992 ir 1995 m. atliktuose tyrimuose nustatyta, kad vidutinio amţiaus Lietuvos gyventojai, vertindami aštuonias vertybes, pirmiausiai orientuojasi į sveikatą, šeimą ir materialinę gerovę (Goštautas, 1996). Ugdymo psichologijoje publikuotame straipsnyje „Paauglių vertybinės orientacijos: lyties, amţiaus ir šeimos sudėties aspektas“ pabrėţiama, kad paaugliams tradiciškai svarbiausiomis vertybėmis išlieka sveikata ir šeimos gerovė. Vaikinai labiau negu merginos vertina materialinę gerovę, įspūdţių pilną gyvenimą ir malonumus.

3.3. Lietuvos kariuomenės nuostatos į psichotropinių medţiagų vartojimą.

Šiandieninis Lietuvos jaunimas susiduria su situacijomis ir problemomis, kurios vienaip ar kitaip susijusios su priklausomybės ligomis (piktnaudţiavimu narkotikais ir alkoholiu) ar net lemia jų atsiradimą. Analizuojant įvairių narkotikų paplitimo tarp jaunimo formas, mastą bei tendencijas Lietuvoje, 2004 metais buvo atliktas Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo

Lietuvoje tarp 15-64 metų amžiaus gyventojų reprezentatyvus tyrimas, kurio duomenys rodė, kad

visų psichoaktyviųjų medţiagų vartojimas labiausiai paplitęs tarp jaunų ţmonių ir ypač suaktyvėja 18-21 metų amţiaus grupėje. Tokio amţiaus jaunuoliai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją privalo atlikti savo pilietinę pareigą ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje, kaip privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, arba siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos karo akademijoje ir tęsti tarnybą kaip Lietuvos karininkai.

Remdamasis Karo tarnybos statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.V-163, karys privalo: negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę; be kitų pareigų karys privalo <...> būti pareigingas, iniciatyvus, vykdydamas jam nustatytas funkcijas ir vado (viršininko) įsakymus; <...> laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų; <...> elgtis tik taip, kad savo veika neţemintų kario vardo ir nediskredituotų Krašto apsaugos sistemos institucijų. Karys - tai ţmogus, kuriuo visuomenė turi pasitikėti kitos agresyvios valstybės uţpuolimo atveju, tai ţmogus, kuris savo asmeninėmis savybėmis turėtų tapti pavyzdţiu kitiems.

Lietuvos karių etikos kodekso, kuris buvo patvirtintas krašto apsaugos ministro 2005 m. geguţės 9 d. įsakymu Nr. V-561, bendrosiose nuostatose apibrėţtos pagrindinės karių etikos normos (reikalavimai), kurių privaloma tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu. Šiuo kodeksu siekiama „formuoti aukštą karių moralę; ugdyti dvasines karių savybes; tobulinti karių tarpusavio santykius, didinti karo tarnybos efektyvumą bei gerinti jos kokybę; uţtikrinti geranorišką ir drausmingą karo tarnybos aplinką; stiprinti karių autoritetą, jų reputaciją ir kilnų pašaukimą – ginti Tėvynę bei jos nepriklausomybę“.

Lietuvos karo tarnyba grindţiama šiais etikos principais: pagarbos ţmogui ir valstybei, patriotizmo ir pilietiškumo, politinio neutralumo, teisingumo, teisėtumo, atsakomybės, subordinacijos, konfidencialumo, sąţiningumo, tarpusavio pasitikėjimo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, pavyzdingumo. Be kita ko karys, atlikdamas savo pareigas, privalo:

- saugoti kario garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu neţemintų kario vardo;

- neatlikti, neskatinti ir netoleruoti elgesio, ţeminančio ţmogaus orumą;

- gerbti ir ginti kiekvieno ţmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neatsiţvelgdamas į jo tautybę ar kilmę, socialinę padėtį, politinius, religinius įsitikinimus;

- nepasiduoti asmenų įtakai, dėl kurios gali nukentėti tarnybos interesai, veikti sąţiningai ir laikytis bendrųjų visuomenės ir karių mandagumo taisyklių;

- tesėti duotą paţadą, nemeluoti.

Karių tarpusavio santykiai grindţiami pagarba, pasitikėjimu, sąţiningumu, tarpusavio pagalba, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu. Ne tarnybos metu karys privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdţiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendţiama apie visą krašto apsaugos sistemą; nepiktnaudţiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medţiagų.“

Karys, padaręs drausmės paţeidimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medţiagų, yra laikomas padariusiu drausmės paţeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Vadovaujantis nauja Kariuomenės statuto versija, kuri buvo patvirtinta 2006 m. vasario 11 d.: Nr. X-508, 2006-01-20, Ţin., 2006, Nr. 17-603 (2006-02-11), jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medţiagų, jam yra taikomos įvairios nuobaudos nuo papildomų tarnybos uţduočių skyrimo arba uţdraudimo išeiti iš tarnybos vietos arba kario laipsnio paţeminamo; profesinės karo tarnybos karys uţ tokią veiką atleidţiamas iš tarnybos; kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. „Tokių priemonių imamasi todėl, kad kariuomenėje asmenys, priklausomi nuo narkotikų arba apsvaigę nuo jų, gali kelti grėsmę savo ir aplinkinių gyvybei bei valstybės saugumui“. (Narkomanijos prevencijos programa LK)

Ir pagal kitų šalių kariuomenėse galiojančius įstatymus jaunuoliai, pvz., Šveicarijoje, vartojantys psichotropines medţiagas, „būna pripaţįstami netinkamais karo tarnybai ir atleidţiami nuo jos, o liktiniai, atsiţvelgiant į šias aplinkybes, praranda savo tarnybą“ (Steger, Zwygart, 1999).

Jungtinėje Karalystėje išleisto vadovo "Alcohol and Drugs the facts" antrojoje dalyje aprašoma kariuomenės pozicija esant piktnaudţiavimui narkotikais. Kaip ir kitose socialinėse grupėse, kariuomenėje yra vertybės ir standartai, kur netoleruojamas piktnaudţiavimas narkotikais. „Kariai nėra supermarketo darbuotojai, kurie dirba patys sau ar savo kompanijai, kariai tai visuomenės tarnautojai, atsakingi uţ šalies saugumą ir gina Britų interesus namuose ir uţsienyje. Šių dienų profesionali kariuomenė atsako uţ labai pavojingų ginklų sistemas ir brangius apsaugos įrengimus. Kariai turi būti paruošti ir pasiruošę kovai bet kuriuo metu.

Piktnaudţiavimas nelegaliais narkotikais stato gyvenimus į pavojų ir pakerta visuomenės pasitikėjimą ginkluotomis pajėgomis.

http://www.army.mod.uk/join/terms/1118.aspx

3.4. Psichotropinių medţiagų tyrimai atlikti Lietuvoje ir uţsienyje paauglių grupėje

Visi nagrinėjami tyrimai buvo atlikti su paaugliais ir jaunuoliais, naudojant skirtingas tyrimų metodikas. Kiekvienas tyrimas buvo atliktas skirtingais metais. Tyrimuose analizuojama psichotropinių medţiagų paplitimas tarp lyčių. Pagal daugumos tyrimo metodikų duomenis buvo nustatyta, kad vaikinai rūko daugiau negu merginos. Pavyzdţiui, Lietuvoje (ESPAD) atlikto tyrimo duomenimis 2003 – 2007 m. buvo stebimas tabako vartojimas tarp 15-16 metų amţiaus mokinių. Analizė parodė, kad sumaţėjo bandţiusių rūkyti berniukų:2003 metais- 87 proc. berniukų

, 2007 metais -76 proc., o mergaičių sumaţėjo nuo 73 proc. iki 66 proc. ( Tamošiūnas T., Šutinienė

I., Šimaitis A. 2007). Lietuvos ţemės ūkio universitete atliktame tyrime nustatyta, kad 42,7 proc. vaikinų ir 29,1 proc. merginų rūko.( Goštautas A., Povilaitis R., Pilkauskienė I., Jakušovaitė I. ,Statkevičienė S. 2007 ). 1995 – 2004 metais atliktame tyrime Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultete buvo nustatyta, jog reguliariai rūkė 19,4 proc. vaikinų ir 4,2 proc. merginų. Per tiriamąjį laikotarpį medikų vaikinų rūkymo paplitimas reikšmingai nekito, o medikių merginų padidėjo daugiau kaip du kartus. Dauguma studentų nurodė, jog gydytojai turėtų padėti norintiems mesti rūkyti ir suteikti tokią pagalbą. ( Veryga A., Stanikas T.,2005). Uţsienyje atliktų tyrimų metu vertinant Zagrebo paauglių rizikos faktorius, susijusius su tabako vartojimu, beveik 80 proc. visų tiriamųjų bent kartą ragavo tabako, o 28 proc. kasdien rūkė . Nors šių medţiagų vartojimo skalėje didelio skirtumo tarp lyčių nebuvo, kasdieninis piktnaudţiavimas buvo daţnesnis tarp jaunų vyrų negu tarp moterų (Ljubotina, Galić, Jukić, 2004). 2003 metais Kroatijoje atliktoje paauglių apklausoje nustatyta, kad kas trečias studentas rūkė cigaretes kasdien. (Malatestinić, Mićović, Kendel, Baricev-Novaković, 2005 ). O 2007 metais atliktoje atrankinėje apklausoje buvo vertinama psichotropinių medţiagų vartojimo galimybė jų tiesioginėje socialinėje aplinkoje. Didţiausią narkotinių medţiagų vartojimo procentą sudarė bandomasis rūkymas: nuo 26,6 proc. - esant maţoms galimybėms iki 76,2 proc. - esant didelėms galimybėms mergaičių tarpe ir nuo 15,8 proc. iki 69,4 proc. berniukų tarpe; kasdien rūkė nuo 4.4 proc. iki 45 proc. mergaičių ir nuo 2.7 proc. iki 36.7 proc. berniukų; (Bezinović, Malatestinić, 2009) . JAV atliktame 8 klasių mokinių tyrime Lotynų Amerikos kilmės merginos daug daţniau vartojo įkvepiamus vaistus ir alkoholį negu vaikinai. (Tonin, Burrow-Sanchez , Harrison ,

Kircher , 2008). Vadovaudamasi visais išanalizuotais šaltiniais, darau prielaidą, kad rūkymas tampa vis didesne problema merginų tarpe. Merginos stengiasi prisivyti ir pralenkti vaikinus visose gyvenimo srityse, taip pat ir srityje dėl ţalingų įpročių.

Be rūkymo aktuali paauglių problema yra alkoholio vartojimas. Analizuojant rezultatus pastebėta, kad alkoholio vartojimas nuo 2003 metų sumaţėjo (2007 m. ESPAD duomenys). Tarp berniukų alkoholio vartojimas sumaţėjo labiau, negu tarp mergaičių. Pagal kai kuriuos rodiklius mergaitės alkoholio suvartoja tiek pat arba daugiau. Stebimi vis maţesni lyčių skirtumai vartojant alkoholį. Tuo tarpu Lietuvoje atliktame moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime (HBSC) įvertintos 11–15 metų paauglių alkoholinių gėrimų vartojimo ypatybės bei pokyčiai 1994–2006 m. Lietuvos bendro lavinimo mokyklų moksleivių, kurie alkoholiniais gėrimais svaiginosi du ir daugiau kartų, skaičius išaugo 2,5 karto (nuo 9,8 proc. iki 25,6 proc.). Ypač sparčiai didėjo penkiolikmečių mergaičių, mėgstančių svaigintis alkoholiniais gėrimais, skaičius, kuris 2006 m. beveik pasiekė bendraamţių berniukų, kurie svaiginasi alkoholiu, skaičių (berniukų – 56,8 proc., mergaičių – 50,3 proc.). 2006 m. alkoholiu svaiginosi vidutiniškai dvejais metais jaunesni moksleiviai nei 1994 m. Palyginus 37 šalių, dalyvaujančių tarptautiniame HBSC tyrime, duomenis, paaiškėjo, kad svaiginimosi alkoholiu paplitimas tarp Lietuvos moksleivių yra vienas didţiausių: berniukų – 29,0 proc., mergaičių – 22,1 proc.. Sugrupavus šalis pagal rodiklio didėjimą, Lietuvos moksleiviai uţėmė 36 (priešpaskutinę) vietą. Analizės metu buvo padaryta išvada, kad apgirtusių paauglių skaičiaus augimą sąlygojo padidėjęs silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas. Lietuvos moksleivių išgėrinėjimas ir svaiginimasis alkoholiu 1994–2006 m. itin išplito ir vis daţniau alkoholinius gėrimus vartoja jaunesnio amţiaus moksleiviai. Pastaraisiais metais Lietuvos moksleiviai, palyginus su kitų šalių bendraamţiais, yra tarp daţniausiai piktnaudţiaujančių alkoholiniais gėrimais.( Zaborskis A., Ţemaitienė N., Šumskas L., Grabauskas V., Veryga A., Petkevičius R., 2008 ). Atliktus tyrimą tarp studentų išaiškėja, kad per ketverius studijų metus etanolio ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo paplitimas maţai kito. Tyrimo duomenimis, didesnis studentų vyrų procentas nei moterų vartoja etanolį (89,7 proc. ir 79,7 proc.). Kartą arba kelis kartus per savaitę vartojančių alkoholį studentų vyrų yra daugiau nei studenčių moterų (t. y. 45,7 proc. ir 18,2 proc.). (Goštautas A., Povilaitis R., Pilkauskienė I., Jakušovaitė I., Statkevičienė S., 2007). Nagrinėjant alkoholio vartojimo veiksnius per pastarąjį dešimtmetį, vis daugiau diskutuojama apie paauglystėje pasireiškiantį rizikingos elgsenos sindromą. Tyrimų metu nustatyti tam tikri jaunų ţmonių alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai, t.y. nekontroliuojamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, įvairialypės šeimos problemos, bendraamţių įtaka ir kt. Vartojantieji alkoholinius gėrimus daţniau rūko, daţniau nesaugiai lytiškai santykiauja, ţudosi ar kitaip rizikingai elgiasi. Straipsnio

autoriai, remdamiesi moksline literatūra, alkoholinių gėrimų vartojimo prielaidas ir rizikos veiksnius suskirstė į dvi grupes. Pirmoji grupė – tai teisiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, sąlygojantys normatyvines elgesio prielaidas, antroji – individo ir jo aplinkos veiksniai. (Petronytė G., Zaborskis A., Veryga A., 2007 ). Kauno miesto ir rajono mokyklose atliktoje 7, 9 ir 11 klasių moksleivių apklausoje buvo nustatyta, jog alkoholinių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai siejosi su rūkymu ir teigiamu poţiūriu į narkotines medţiagas bei jas vartojančius asmenis. (Bielskutė J., Zaborskis A., 2005 ).

Pati opiausia problema yra piktnaudţiavimas narkotinėmis medţiagomis. Analizuojant straipsnius, pastebėta psichotropinių medţiagų vartojimo augimo tendencija tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje. Tarp vyrų šie skaičiai yra ţenkliai didesni. 2007 metų ESPAD duomenimis 20 proc. apklaustų Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą yra bandę kokių nors narkotikų, tarp jų - 26 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Daugelio narkotikų vartojimo paplitimas per ketverius metus padidėjo iki 4 proc. Tarp bent kartą per gyvenimą vartojusių narkotikus didţiausia mokinių dalis vartojo marihuaną (kanapes, hašišą, „ţolę“) - 18,2 proc.. Antras pagal populiarumą ESPAD duomenimis yra Ekstazi. Stebimas visų narkotikų vartojimo didėjimas, tačiau heroino vartojimas Lietuvoje maţėja: 1999 metais buvęs vienas didţiausių Europoje (4,8 proc.) ir 2003 metais sumaţėjęs iki 1,4 proc., 2007 metais jo paplitimas sumaţėjo iki 1,1 proc.. Padidėjo raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas tarp paauglių gydytojui nepaskyrus, šiuos vaistus vartoja dvigubai daugiau

mergaičių, negu berniukų. Atlikus tyrimą šešiose Klaipėdos profesinio ugdymo mokyklose

nustatyta, kad 15,6 proc. profesinio ugdymo mokyklų vaikinų ir 4,9 proc. merginų rūkė marihuaną daug ar labai daug kartų (Jurgaitienė D., Targamadzė V., 2006). 2004 m. bet kurios rūšies narkotiką nors kartą vartojo 56,0 proc. vaikinų ir 42,0 proc. merginų. 2006 m. uţfiksuotas narkotikų paplitimo padidėjimas tarp vaikinų - iki 65,5 proc. (Jurgaitienė D., Zaborskis A., Šumskas L., 2009). Panašias psichotropinių medţiagų vartojimo tendencijas stebiu, nagrinėdama uţsienio literatūrą. Ištyrus 1992 – 1993 metais Šveicarijoje vykdytą valstybinių duomenų atrankinę antrinę analizę buvo nustatyta, kad beveik vienas ketvirtadalis apklaustų paauglių buvo įvertinti kaip buvę arba esami marihuanos vartotojai. Vienas iš dvidešimties paauglių buvo bandę ir kitus nelegalius narkotikus. ( Stronski , Ireland , Michaud , Narring , Resnick , 2000 ). 2003 metais Kroatijoje atliktoje paauglių apklausoje, nustatytas narkotinių medţiagų vartojimo procentas vyrauja nuo 2,3 proc. (opiatų) iki 35,6 proc. (marihuanos). Vaikinai daugiau naudojo alaus, vyno ir marihuanos. Visų psichotropinių medţiagų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp vyresniųjų studentų. (Malatestinić, Mićović, Kendel, Baricev-Novaković, 2005). Apţvelgusi literatūrą darau išvadą, kad psichotropinių medţiagų vartojimo paplitimui turi įtakos gyvenamoji vieta. Remiantis ESPAD - 2007 duomenimis, miestų ir kaimų mokinių narkotikų vartojimo

skirtumai didesni, negu alkoholio ar tabako. Šiuo atveju yra nemaţi skirtumai ne tik tarp miestų ir kaimų bei miestelių mokinių, bet ir tarp didţiųjų miestų ir maţesnių miestų bei rajonų centrų. Klaipėdoje atlikto tyrimo metu pastebėta, kad narkotikų vartojimas buvo reikšmingai susijęs su mokyklos baigimo vieta (baigusieji mokyklą Klaipėdos mieste daţniau vartojo narkotikus) .( Jurgaitienė D., Zaborskis A., Šumskas L., 2009 ).

Bandant išsiaiškinti pagrindines psichotropinių medţiagų vartojimą įtakojančias prieţastis akcentuojamas laisvalaikio užsiėmimų pobūdis. Labiausiai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą skatina dažnas – bent kartą per savaitę ir dažniau - neorganizuotas laisvalaikio leidimas su draugais; būtent neorganizuotas grupinis laisvalaikio leidimas gatvėse, prekybos centruose, parkuose ir kitur yra labai palankus šio vartojimo plitimui tarp paauglių. ( Tamošiūnas T., Šutinienė I., Šimaitis A., 2007). Bendravimo įtaką psichotropinių medţiagų vartojimui atskleidţia tarp Klaipėdos profesinių mokyklų moksleivių 2004–2006 m. atliktas tyrimas.(Jurgaitienė D., Zaborskis A., Šumskas L.,2009 ).

Klaipėdos profesinio ugdymo mokyklose atlikto tyrimo metu nustatyta, kad reguliarių marihuanos vartotojų elgsena, poţiūris į narkotikų vartojimą skiriasi nuo nereguliarių vartotojų elgsenos ir poţiūrio. Reguliarūs marihuanos vartotojai buvo bandę ir kitus nelegalius narkotikus: psichostimuliatorius (amfetaminus, ekstazy ir kt.), injekcinius narkotikus, alkoholinius gėrimus su tabletėmis. Tai paskatino padaryti prielaidą, jog reguliarus marihuanos vartojimas skatina ir kitų narkotikų vartojimą. (Jurgaitienė D., Targamadzė V., 2006). Apie tai, kad ankstyvas narkotinių medţiagų vartojimas yra vienas iš poţymių, leidţiančių teigti, jog ţalingo įpročio nebus atsisakoma ir tolimesniame gyvenime, konstatuojama daugelyje JAV mokslinių darbų. Analizuotame darbe tyrinėjama narkotikų vartojimo įtaka ankstyvame amţiuje toje kultūroje, kurios poţiūris į narkotikus yra sąlyginai liberalus ir kurioje paaugliai pradeda vartoti narkotikus anksti ir gana dideliais kiekiais. Pirmieji alkoholio ir tabako bandymai, pastovus vartojimas įvairiais kiekiais buvo nustatyti 15 metų paaugliams. Šiaip didesnė koreliacija yra tabako vartojimui ir būtent tarp paauglių mergaičių. Duomenys rodo, kad amţiaus riba pirmą kartą bandant alkoholį ar tabaką yra rimtas rizikos faktorius, netgi jei ragaujama labai maţais kiekiais. (Laucht , Schmid .,2007)

Remiantis 2000 – 2001 metais Panamoje, Kosta Rikoje ir Gvatemaloje vykdyta studentų apklausa, rizikos faktoriams, skatinantiems psichotropinių medţiagų vartojimą, buvo priskirtas emocinis nestabilumas, alkoholio/narkotikų problemos šeimoje, negatyvūs santykiai šeimoje, mokyklos nelankymas, draugų polinkis nusikalsti, smurto apraiškos bendruomenėje (Kliewer, Murrelle , 2007 ). Panašius rezultatus aptikau tyrinėdama Šveicarijos paauglių valstybinių duomenų atrankinę antrinę analizę, kuri buvo vykdyta 1992 – 1993 metais. Šio tyrimo metu

nustatyta, kad pavojingo elgesio apraiškos (antisocialinis elgesys, nelaimingi atsitikimai, saviţudybės) buvo didesnės tarp marihuanos vartotojų, negu tarp nevartojančių ir daug didesnės tarp tų marihuanos vartotojų, kurie tuo pat metu vartojo ir kitus nelegalius narkotikus. ( Stronski, Ireland Michaud, Narring, Resnick, 2000).

Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą labai skatina draugai ir vyresnieji broliai/seserys, vartojantys šias medžiagas. Ši įtaka gana didelė: mokiniai, kurių aplinkoje nestinga vartojančių psichoaktyvias medžiagas draugų ar vyresnių brolių/seserų, dažniau bando vartoti šias medžiagas, būdami žymiai jaunesni, ir įpranta jas vartoti nuolat. Tėvų požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, mokinių įsivaizdavimas, kokiu laipsniu tėvai toleruotų arba netoleruotų tokius veiksmus, gana reikšmingai susijęs su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročio ir bandymo jas vartoti paplitimu. ESPAD- 2007 duomenimis, tėvų domėjimasis vaikų laisvalaikio leidimu, jo kontrolė turi labai daug įtakos paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, bet tik tais atvejais, kai ši kontrolė yra pastovi, nuolatinė. Paaugliai, kurių tėvai visada žino, kur jų vaikai leidžia šeštadienio vakarus, psichoaktyviąsias medžiagas vartoja kelis kartus rečiau už tuos, kurių tėvai kontroliuoja vaikų laisvalaikį tik retkarčiais. ( Tamošiūnas T., Šutinienė I., Šimaitis A., 2007). 2003 m. Kroatijoje atlikto paauglių tyrimo metu nustatytas ryšys tarp priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo, neigiamos bendraamţių įtakos ir laisvalaikio praleidimo būdų. Dauguma paauglių buvo vartoję psichotropinių medţiagų. Lemiantys faktoriai buvo neigiama bendraamţių įtaka ir laisvalaikio praleidimo būdai. (Malatestinić, Mićović, Kendel, Baricev-Novaković, 2005). Bandydama išanalizuoti psichotropinių medţiagų vartojimo sąsajas su ţmogaus bendrosiomis vertybėmis, nagrinėtoje medţiagoje išryškėja panašios tendencijos: Tiriant paauglius Ispanijoje, gauti rezultatai parodė, kad tinkamas bendravimas šeimoje yra labai svarbus prevencinis faktorius . Nustatyta, kad aukštas socialinės savigarbos suvokimas yra vienas iš rizikos faktorių vyresniųjų paauglių tarpe. Paauglio šeimos savigarba ir poţiūris į autoritetus taip pat yra susiję faktoriai. (Cava, Murgui, Musitu, 2008). .Keletas darbų, atliktų besivystančiose šalyse, atskleidė ryšį tarp paauglių ir tėvų vertybių, sprendţiant paauglių elgesio problemas. Buvo tiriamos asmeninės paauglių vertybės, jų elgesio problemos, o tuo pačiu ir ryšys tarp tėvų vertybių bei paauglio vertybių. Tirtieji - šeštos klasės moksleiviai ir jų tėvai Bahamų salose. Studentai apibūdino septynias elgesio problemas, įskaitant muštynes su draugu, alkoholio, vyno ar alaus gėrimą, cigarečių rūkymą, narkotikų pardavinėjimą ar laikymą, ginklo turėjimą, seksualinius santykius, marihuanos ar kitų narkotikų vartojimą pastaruosius 6 mėnesius. Vertinant ryšį tarp paauglio ir tėvų vertybių bei paauglio elgesio problemų, turintys vieną ar daugiau elgesio problemų nurodė 54 proc. vaikinų ir 41 proc. merginų. Lyginant su merginomis,

vaikinai išreiškė aukštesnį savivertės lygį. Rezultatai rodo, kad aukštesnę savivertę turintys vaikinai ir maţesnės ištvermės merginos buvo labiau linkę susidurti su elgesio problemomis. Tik dvi tėvų vertybės (transcendencija ir ištvermė) buvo silpnai arba vidutiniškai susijusios su jaunimo vertybėmis (atvirumas pokyčiams ir savivertė). Tėvų išreikštos vertybės parodė ribotą ryšį su paauglių išreikštomis vertybėmis ir elgesio modeliais. ( Liu, Yu, Cottrell, Lunn, Deveaux, Brathwaite, Marshall, Li, Stanton, 2007).

Kad teigiamas bendravimas su tėvais neskatina narkotikų, išskyrus marihuaną, vartojimo, aprašoma Šveicarijos paauglių atrankinės analizės tyrimo metu. Akcentuojama šeimos santykių kokybės svarba ir mokykliniai faktoriai, kurie turi prevencinę įtaką nelegalių narkotinių medţiagų vartojimui. ( Stronski, Ireland, Michaud, Narring, Resnick, 2000).

Apţvelgtuose tyrimuose atskleidţiamas ryšys tarp tėvų piktnaudţiavimo narkotinėmis medţiagomis ir jų vaikų alkoholio vartojimo. Alkoholikų vaikai priklauso didelės rizikos grupei, nes yra didelė tikimybė, kad jie patys vėliau taps alkoholikais, lyginant su kitais tos pačios socialinės grupės vaikais. Alkoholikų ir narkotikus vartojančių tėvų vaikai yra ypač paţeidţiami adaptacinės elgsenos atţvilgiu, nes jų gyvenime jau egzistuoja visas rizikos faktorių kompleksas. Vienas iš didţiausią pavojų keliančių faktorių yra jų tėvų narkotinių medţiagų vartojimas, kuris sukelia vaikui biologinį, psichologinį ir aplinkos pavojų. Ţalingas tėvų alkoholizmo poveikis vaikams aprašytas JAV atliktame tyrime, kur buvo vertinama tėvų ir kitų asmenų įtaka Ekstazy vartojimo pradţiai. Nustatyta, kad Ekstazy vartojimą gali sąlygoti ankstyvas paauglio rūkymas, alkoholio ar marihuanos vartojimas, gali nulemti pačių tėvų narkotikų vartojimas, naujų pojūčių ieškojimas ir teigiamas poţiūris į kvaišalų vartojimą, taip pat artimi kontaktai su asocialiais asmenimis. (Wu, Liu, Fan, 2009 ). Dauguma tyrinėtojų teigia, kad narkotikus vartojančių tėvų vaikai priklauso didelės rizikos grupei ( Johnson, Leff, 1999 ).

Stebint Klaipėdos profesinių mokyklų pirmakursius išryškėja tendencija, kad reguliarūs marihuanos vartotojai bando ir kitus nelegalius narkotikus: psichostimuliatorius (amfetaminus, ekstazy ir kt.), injekcinius narkotikus, alkoholinius gėrimus su tabletėmis. Tyrimo autorius paskatino padaryti prielaidą, jog reguliarus marihuanos vartojimas skatina ir kitų narkotikų vartojimą. ( Jurgaitienė D., Targamadzė V., 2006 ).

Kai kurie šaltiniai teigia, kad narkotikų vartojimas priklauso nuo religijos. Tiriant tikėjimo įtaką narkotinių medţiagų vartojimo paplitimui tarp Meksikos amerikiečių paauglių, paaiškėjo, kad religija turėjo prevencinę įtaką alkoholio, cigarečių ir marihuanos vartojimui, tuo tarpu religijos propagavimo silpnėjimas iššaukia dabartinį alkoholio ir cigarečių vartojimą. (Marsiglia, Kulis, Nieri, Parsai, 2005). Prevenciniais faktoriais 2000 – 2001 metais Panamoje, Kosta Rikoje ir Gvatemaloje atliktame paauglių tyrime buvo įvardinti tikėjimas dievu, teigiami

santykiai šeimoje, tėvų religingumas, pozityvūs mokytojų – mokinių santykiai (Kliewer, Murrelle , 2007 ).

3.5. Uţsienio kariuomenėse atlikti psichotropinių medţiagų vartojimo tyrimai

Apţvelgusi tyrimus, atliktus uţsienio valstybių kariuomenėse, pastebėjau panašias, visiems jaunuoliams būdingas tendencijas, tačiau kariškiai rūko maţiau nei civiliai. 1989 metais. atrankinio Norvegijos kariuomenės ir oro pajėgų karių tyrimo metu buvo nustatyta, kad kariškiai rūko daug maţiau negu civiliai, tačiau daugiau vartoja kramtomojo tabako (Schei, 1992). Tarp 18 - 25 metų Norvegijos šauktinių 10 proc. tabaką kramto kasdien, 23 proc. - retkarčiais. Beveik pusė tabako vartotojų pradėjo jį kramtyti arba daţniau vartoti tarnybos metu (Schei, Fønnebø, Aaro, 1990 ). Taivanyje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo karinio universiteto studentai, buvo analizuojamas rūkymo paplitimas ir įtakojantys šį reiškinį faktoriai. Nustatyta, kad 5,7 proc. Taivano studentų rūko. Iš šio skaičiaus 12,8 proc. pradėjo rūkyti priimti į karo mokyklą ir 33,3 proc. tapo nuolatiniais rūkoriais (Wang, Yang, Chu, Wu., 2009). Britanijos karių motyvacijos nerūkyti tyrimo metu nustatyta, kad 31,3 proc. karių nuolat rūkė (Owers, Ballard 2008 ). Ir dabar Lenkijos kariuomenėje daug rūkoma, ypač kai kuriuose daliniuose. Atsiţvelgiant į dalinių specifiką, rūkančių karių skaičius siekia nuo 40 proc. iki 65 proc. (Jedrzejko, 2004 ). 1980 – 2005 metais atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 1980 – 1998 metais narkotikų ir cigarečių vartojimas kariškių tarpe ţymiai sumaţėjo. Alkoholio vartojimas sumaţėjo 1980 m. viduryje, tačiau išliko stabilus nuo 1988 iki 1998 m. Tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas ţymiai padidėjo 1998 – 2002 metais bei išliko nepakitęs ir 2005 m.. Narkotikų vartojimas buvo nedidelis. (Bray, Hourani, 2007 ). 1985 metais atlikus alkoholio ir narkotikų vartojimo apklausą kariškių tarpe ir 1985 metais - valstybinių namų ūkių apklausą (dėl narkotikų vartojimo) buvo lyginami duomenys pagal amţių ir geografinę respondentų vietovę . Nustatyta, kad kariškiai narkotikų vartojo ţymiai maţiau negu civiliai, tačiau alkoholio ir cigarečių vartojo daugiau, be to, tas vartojimas buvo intensyvesnis. Didesnis alkoholio vartojimas pastebėtas tarp jaunų kariškių vyrų (Bray , Marsden , Peterson , 1991 ). Atlikus Jungtinės Karalystės kariškių ir išgyvenusių stichines nelaimes civilių tyrimą, nustatytas gausus alkoholio vartojimas ir netgi girtuokliavimas. Alkoholis buvo vartojamas daţniau tose grupėse, kurios buvo dislokuotos pavojingose vietose, ypač tose, kuriose buvo juntamas mirties pavojus arba kurie patyrė priešiškumą iš civilių gyventojų dislokacijos metu. (Hooper , Rona , Jones , Fear , Hull , Wessely, 2008). JG Bachman ir jo bendraminčių atliktame tyrime, išanalizavus 1976-1995 metų vidurinių mokyklų moksleivių ir jaunų kariškių narkotikų vartojimo ypatumus, nustatyta, kad narkotikų vartojimas tarp

šauktinių sumaţėjo daug labiau, negu tarp bendraamţių civilių. Marihuanos ir kokaino vartojimas sumaţėjo pradėjus testuoti šauktinius dėl narkotinių medţiagų vartojimo; surūkomų cigarečių kiekis sumaţėjo uţdraudus rūkymą bazinio karinio rengimo metu (pradėjus tarnauti). Panašias narkotikų vartojimo tendencijas galima pastebėti 1990 metais atlikus apklausą Izraelio kariuomenėje. Per apklausą tik 6,1 proc. pranešė vartoję narkotikus (daţniausiai hašišą, marihuaną ir trankviliantus) per pastarąsias 30 dienų, o alkoholio ir cigarečių suvartojimas buvo daug didesnis ir sudarė nuo 44.6 proc. iki 69.0 proc. karių (Lerman, Israelshvilli, Vardi, Slepon) . Kad psichotropinių medţiagų vartojimas kariuomenėje vis dėlto plinta, nustatyta ir Lenkijoje 1996 metais ir 2001 metais atliktame tyrime. 2001 metais testavimo metu 16,6 proc. karių prisipaţino vartoję narkotikus, tuo tarpu 1996 metais šis skaičius sudarė tik 5,1 proc. Tarp karių populiariausia išlieka marihuana ir amfetaminas. 25 proc. testuotų karių nurodė, kad pirmą kartą narkotikų jie pabandė kariuomenėje. (Jedrzejczak , Kocur ., 2003 ).

Daugelio tyrimų metu išryškėjo tendencijos, kad daţniau vartojantys alkoholį bei tabaką, linkę eksperimentuoti, vartodami ir psichotropines medţiagas. Lenkijos kariuomenėje 2004 – 2005 metais Jedrzejko, Bozejewicz atlikti tyrimai atskleidė, kad yra tiesioginis ryšys rūkymo su padidintu narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų. Buvo pastebėta, kad rūkantieji cigaretes daug daţniau eksperimentuoja su kanapių produktais negu nerūkantieji; taip pat ir marihuanos vartojimas tarp rūkančiųjų daug daţnesnis negu tarp nerūkančiųjų. Karių, eksperimentuojančių su narkotikais, skaičius didėja ir siekia 18 proc. . 1992 ir 1995 metais apklausų analizėje, kurią atliko Kao TC, Schneider SJ, Hoffman KJ, nustatyta, kad narkotikų vartotojai buvo linkę vartoti alkoholį, bedūmį tabaką ir cigaretes. Stipriai geriantys buvo labiau linkę vartoti narkotikus negu maţiau geriantys.

Kadangi kariuomenė yra grieţtai statutinė organizacija, todėl galioja tam tikri elgesio ribojimai. Nustatyta, kad rūkymo apribojimai, patirti tarnaujant, sukėlė nepasitenkinimą. Anot Schei, rūkantys ţmonės į rūkymo apribojimą reagavo negatyviau negu nerūkantys. Daugelis karininkų nurodė nesilaikantys rūkymo apribojimo taisyklių. Clements-Thompson M, Klesges RC, Haddock K, Lando H, Talcott W publikuotame straipsnyje analizuojama, kaip keičiasi rūkančiųjų elgesys esant priverstiniam nerūkymo reţimui. Apklausoje dalyvavo Oro pajėgų kariškiai, praeinantys bazinį parengimą , kuriems šio parengimo metu buvo draudţiama rūkyti. Rezultatai parodė, kad rūkymo nutraukimas gyvenime turi įtakos galimiems pokyčiams. Šie rezultatai rodo, kad nors pakitimus lemia paţintiniai ir elgesio komponentai, rūkymo draudimas nesusilpnina rūkymo fakto. Apibendrinant vartojančių psichotropines medţiagas karių poţymius rūkantieji buvo vyresnio amţiaus ţmonės, turintys ţemesnį išsilavinimą, vartojantys daugiau alkoholio, maţesnio fizinio aktyvumo ir turintys kenksmingų mitybos įpročių. Tačiau tabako

uostymas buvo labiau paplitęs tarp jaunesnių ir sveikesnių karininkų. (Schei, 1992). Anot Jedrzejko, Lenkijos kariuomenėje geriausias pasiekimas yra sumaţėjęs rūkančių jaunų profesionalių karių ar sutartis pasirašiusių kariškių sakičius. Nepaisant teigiamų pasikeitimų jaunesnių profesionalių karių tarpe, rūkymo problema vis dar lieka aštri vyresnių kariškių ir šauktinių tarpe. Kad dabartinis alkoholio ir narkotikų vartojimo lygis yra labiau paplitęs tarp jaunesnių, ţemesnį išsilavinimą turinčių, nevedusių baltaodţių vyrų, pradėjusių arba įpusėjusių tarnybą, nustatė Bray RM, Marsden ME, Guess LL, Herbold JR. Rūkymas labiau paplitęs tarp vyrų, turinčių ţemesnį negu vidurinį išsilavinimą ir aukštesnį karinį laipsnį. Rezultatai rodo maţėjantį narkotikų vartojimą ir rūkymą tarp kariškių, tačiau alkoholio vartojimo rodikliai kinta nedaug. Izraelio kariuomenėje 1982-2001 metais atliktame tyrime nustatyta, kad narkotikų vartojimas yra atvirkščiai proporcingas išsilavinimo lygiui. (Neumark YD, Grotto I, Kark JD).

Analizuojant psichotropinių medţiagų vartojimo skirtumus tarp lyčių pastebėta, kad moterys rūkė daţniau, t.y. kasdien. Tyrimas atliktas JAV, Leklendo oro pajėgų bazėje 1995 – 1996 metais (Ward, Vander Weg, Kovach, Klesges, DeBon, Haddock, Talcott, Lando, 2002 ). O Bray RM, Marsden ME, Peterson MR. tyrimo duomenimis moterys kariškės rūkė ir narkotikus vartojo panašiai kaip ir vyrai. Tai paaiškėjo 1985 metais atliktoje apklausoje siekiant suvokti prevencinių programų efektyvumą psichotropinių medţiagų vartojimo atţvilgiu kariškių tarpe. 1995 metais buvo nustatytas didelis ryšys tarp juntamo streso (darbe, šeimoje, asmeniniame gyvenime, moteriai tarnaujant kariuomenėje) ir kenksmingų medţiagų vartojimo (girtuokliavimo, narkotikų vartojimo, rūkymo) tarp profesionalių kariškių vyrų ir moterų. Kariškės moterys nurodė ţemesnius girtuokliavimo rodiklius negu vyrai, tačiau narkotikų vartojimo ir rūkymo lygiai buvo panašūs. Tiek vyrai, tiek moterys teigė, kad jie patiria stresą daug daţniau tarnybos metu ir vykdydami karines uţduotis, negu stresą namuose arba šeimoje; moterims, tarnaujančioms kariuomenėje, stresas nuo to, kad jos yra moterys, yra antroje vietoje lyginant su stresu tarnyboje. Kariškėms moterims stresas dėl to, kad jos yra moterys, buvo lemiamas veiksnys narkotikų vartojimui ir rūkymui. (Bray RM, Fairbank JA, Marsden ME).

Siekiant išsiaiškinti psichotropinių medţiagų vartojimo ištakas nustatyta, kad dauguma vartojančiųjų tai pradėjo daryti iki tarnybos. Ward, Vander Weg, Kovach, Klesges, DeBon, Haddock, Talcott, Lando, ištyrę šauktinius JAV, Leklendo oro pajėgų bazėje 1995 – 1996 metais, nustatė, kad 54 proc. šauktinių buvo rūkę anksčiau, o 24,9 proc. rūkė kasdien, prieš pradėdami karinę tarnybą, ir beveik trečdalis moterų rūkė kasdien prieš pradėdamos karinę tarnybą. O 1996 metais ir 2001 metais atliktoje apklausoje tiriami Lenkijos kariai nurodė, kad pirmą kontaktą su narkotikais yra turėję vidurinėje mokykloje (58.3 proc.), tuo tarpu 25 proc. testuotų karių nurodė, kad pirmą kartą narkotikų jie pabandė kariuomenėje. (Jedrzejczak, Kocur, 2003 ). Ames GM,

Cunradi CB, Moore RS. 2002 m. straipsnyje pabrėţė, kad neţiūrint nepilnametystės, 75 proc. šauktinių, likus metams iki tarnybos, vartojo alkoholį, o 26 proc. intensyviai girtavo. Apie pusę jų buvo vartoję tabaką, o 31 proc. - narkotikus. Mokslinės literatūros apţvalga parodė, kad prieţastys, skatinančios psichotropinių medţiagų vartojimą, nesiskiria nuo prieţasčių, kurios buvo išaiškintos tiriant panašaus amţiaus civilius jaunuolius. Pavyzdţiui, tiriant Norvegijos šauktinius nuo 18 iki 25 metų, paaiškėjo, kad kramtomojo tabako vartojimą sąlyginai galėjo paskatinti cigarečių rūkymas, alkoholio vartojimas ir draugų pavyzdys. Kasdieninis tabako vartojimas buvo susijęs su dideliais fiziniais krūviais. Ypač didelis skaičius atsitiktinių kramtomojo tabako naudotojų jaunimo tarpe yra tik pradedantys ir išbandantys šį įprotį tik dėl naujumo ar smalsumo. (Schei, Fønnebø, Aaro, 1990 ). Apklausus karinių jūrų pajėgų šauktinius, nustatyta, kad vyrų rizikos laipsnis vartojant kenksmingas medţiagas iki tarnybos pradţios, buvo didesnis. Didelę įtaką daugeliui turėjo geriausio draugo, vartojančio alkoholį, paskatinimas, pasiūlymas. Ankstesnis vienos psichotropinės medţiagos vartojimas daţniausiai paskatindavo kitos medţiagos vartojimą. Autoriai padarė išvadą, jog iki tarnybos psichotropinių medţiagų vartojimas šio kontingento tarpe buvo labai paplitęs. (Ames GM, Cunradi CB, Moore RS., 2002). Taivanyje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad kiekvienoje amţiaus grupėje rūkymą įtakoja asmeniniai, socialiniai ir šeimos faktoriai. Karo mokyklos studentų apklausa parodė, kad paauglių tarpe rūkymą lemia psichologiniai, fiziniai, emociniai, tarpasmeniniai santykiai, tiek socialinėje aplinkoje, tiek šeimoje. Pagrindinis impulsas rūkymui buvo smalsumas. Kiti rūkė dėl streso sumaţinimo ir sunkumų. Amţius, draugų įtaka, buvo lemiami faktoriai rūkyti. Rūkymo paplitimas tarp šios rūšies studentų nebuvo didelis. Tačiau po įstojimo į mokyklą vienas iš keturių studentų tapo pastoviu rūkoriumi. ( Wang, Yang, Chu, Wu, 2009 ). 1969 -70 metais, pašauktų į karinę tarnybą bei apklausoje dalyvavusių 18-20 metų jaunuolių tarpe buvo analizuojamas ryšys tarp šeimos pagrindo, socialinių sąlygų ir kitų narkotikų vartojimo. Daugelis šauktinių buvo mėginę kanapes, daug maţesnis skaičius vartojo leidţiamus narkotikus. Pastarieji buvo apibūdinti, kaip turintys silpną emocinę kontrolę, socialinių adaptacijos problemų ir ankstyvą narkotikų vartojimo pradţią. Duomenys rodo, kad socialinio neprisitaikymo problemos yra glaudţiai susijusios su narkotikų vartojimu, o kanapių vartojimas yra tarytum tramplinas pradedant piktnaudţiauti narkotikais. (Stenbacka M, Allebeck P, Romelsjö A., 1993).

Streso įtaką aprašę Bray RM, Fairbank JA, Marsden ME. teigė, kad stresas darbe arba šeimoje buvo lemiantis faktorius pradėti vyrams vartoti psichotropines medţiagas. Rezultatai parodė, kad vyrams kariškiams būtina pritaikyti efektyvias streso valdymo strategijas, siekiant sumaţinti ryšį tarp streso ir alkoholio, narkotikų bei cigarečių vartojimo. Atkreiptinas dėmesys į kariškių, vartojančių narkotikus, elgesį Vietnamo karo metu ir jiems sugrįţus namo. 1972 m. tyrimą atlikę Lee N. Robins, Darlene H. Davis ir Donald W. Goodwin nustatė, kad beveik pusė ištirtų karių

Vietname buvo bandę heroino arba opiumo, o vienam penktadaliui išsivystė fizinė ar psichologinė priklausomybė. Praėjus 8 – 12 mėnesių po grįţimo iš karo zonos, apie 10 proc. tebevartojo opijų, tačiau maţiau negu 1 proc.buvo priklausomi nuo jų. Narkotikų testo metu, trys ketvirtadaliai jautė, kad Vietname jie buvo pripratę prie narkotikų. Grįţę vienas trečdalis dar tebevartojo opijų, tačiau tik 7 proc. jautė priklausomybę. Vietoje to, kad nustotų vartoti visus narkotikus iš karto, daugelis perėjo nuo heroino prie amfetamino ar barbitūratų. Nepaisant to, nei vienas iš jų nepareiškė noro būti gydomas. Narkotikų vartojimas prieš tarnybą ir Vietnamo karo metu buvo lemiami faktoriai, įtakojantys ir tolesnį jų vartojimą grįţus iš Vietnamo. Kito tyrimo metu, kurį atliko Ritter C,

Clayton RR, Voss HL., buvo analizuojamas narkotikų vartojimas tarp veteranų po tarnybos Vietname. Nustatyta, kad tarnyba 1970 metais turėjo didelę įtaką marihuanos vartojimui; karinės tarnybos vieta ir laikas turėjo didelę įtaką marihuanos vartojimui baigus karinę tarnybą. Sąveika tarp tarnybos Vietname ir tarnybos po 1970 metų turi didţiausią įtaką marihuanos vartojimui veteranams civiliniame gyvenime.

3.6. Prevencinė veikla uţsienio šalyse

Analizuojant literatūrą, stengtasi išsiaiškinti, kaip vykdomos narkomanijos prevencijos programos kitose uţsienio šalyse. Kadangi įvairiose šalyse narkomanijos problema ir apimtis yra skirtinga, skiriasi ir prevencinių programų apimtys bei kryptys, pvz.: Airijoje, Lenkijoje, Nigerijoje, Mauricijuje, kur narkotikų vartojimas pagal pranešimus yra nedidelis, stebimas ypač intensyvus alkoholio vartojimas. Bangladeše ir Peru narkotikų vartojimas yra didelis, tačiau vyriausybė dėmesį skiria kitoms, daug rimtesnėms visuomenės problemoms spręsti. Atlikti tyrimai daugelyje šalių rodo, kad narkotikus vartoja daugiausia jauno amţiaus vyrai, bedarbiai, neturintys įgūdţių ir daţniausiai gyvenantys antisocialinėje aplinkoje.

Individualus narkotikų vartojimas visose šalyse taip pat labai skirtingas, tačiau pastarųjų 20 metų tyrimų duomenys rodo, kad narkotikų vartojimas labai suintensyvėjo, nors rezultatai yra pateikiami ne visose šalyse. Paprasčiausi epidemiologiniai tyrimai yra brangūs ir atsilikusiose šalyse tam nėra skiriamas reikiamas finansavimas.

Daugelyje šalių įkurta daugybė įstaigų, valstybinės reikšmės ir vietinės valdţios institucijų, skirtų darbui su prevencinėmis narkotikų vartojimo programomis. Kai kuriose šalyse, kurios susiduria su narkotikų vartojimu, valstybiniame lygmenyje įkurtos įstaigos, skirtos kovai su narkotikais, tačiau vietiniame lygmenyje tokių įstaigų plėtra yra sąlyginai menka. Šalyse, kuriose nėra rimtų narkotikų vartojimo problemų, tokių institucijų yra dar maţiau.

1981 metais 29 šalys ratifikavo Bendrąją Narkotinių Medţiagų Konvenciją, tačiau daugelis iš jų (Bangladešas, Birma, Kanada, Hong Kongas, Indonezija, Airija, Japonija, Kenija, Malaizija,

Nyderlandai, Singapūras, JK) neratifikavo 1971 metų Psichotropinių Medţiagų Konvencijos. Tačiau šios šalys ruošiasi šią Konvenciją ratifikuoti ir tai turėtų palengvinti įvairius narkotikų prevencijos vykdymo mechanizmus šiose šalyse. Daugelio šalių narkotikų prevenciją sudaro pirminė, antrinė ir tretinė narkotikų prevencija.

Pirminę narkotikų prevenciją apima įstatyminės bazės kontrolė, visuomenės švietimas ir informacija, alternatyvos narkotikų vartojimui, visuomenės įtraukimas į prevencinę veiklą.

Analizuojant išaiškėjo, kad kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtinga įstatyminė bazė, ribojanti narkotikų vartojimą. Kaip ir galima tikėtis, šalys, neturinčios didelių narkomanijos problemų, turi labai nedaug prevencinių programų (Suomija, Indija, Kenija, Nigerija, Togas). Tokiose šalyse nėra įgyvendinamos stambios prevencinės programos ţiniasklaidos priemonėmis arba mokyklose bei visuomenės tarpe. Priešingai Airijoje, joje yra rengiamos narkotikų prevencijos programos mokyklose, o Indijoje švietimas mokyklose yra gana ribotas.

Argentinoje, Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Honk Konge, Indonezijoje, Japonijoje, Singapūre, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt. yra parengtos plačios apimties prevencinės programos. Šių programų yra labai daug, tad šioje apţvalgoje galima paminėti tik keletą iš jų.

Alternatyvinės narkotikų prevencijos programos buvo apibūdintos tik keliose šalyse. Pavyzdţiui, Filipinuose kaip alternatyvios programos buvo siūlomos šios: sportinė veikla, taip pat religinė, kultūrinė ir kitokio pobūdţio kūrybinė veikla. Indonezijoje kuriamos taip pat religinio bei kūrybinio pobūdţio programos, vykdomos jaunimo centruose.

Prevencinės programos, susijusios su visuomenės veikla, buvo pateiktos septyniose šalyse. Meksikoje buvo sukurta „Sveikatos švietimo programa“, skirta tėvams ir visuomenės veikėjams, kuriems buvo skaitomos paskaitos. Hong Kongo valdţia sukūrė daugybę visuomeninių projektų, skirtų prevencinėms narkomanijos programoms, tokioms kaip: lenktynės ir ţygiai mokyklų stadionuose, parodos, paskaitos, seminarai ir įvairūs parodomieji šou. Japonijoje buvo organizuotos savanorių grupės, dirbančios su narkomanais ir galimais vartotojais. Jos vykdė antinarkotines kampanijas bendruomenėse ir organizavo diskusijas su narkomanais, siekdamos pakeisti jų poţiūrį į narkotikų vartojimą. JAV buvo įkurta kampanija ,,Channel One“, į kurią buvo stengiamasi įtraukti kuo daugiau jaunimo, siekiant supaţindinti juos su narkotikų daroma ţala.

Tėvų švietimas. Oficialios tėvų švietimo programos buvo parengtos ir apibūdintos tik devyniose šalyse ir iki šiol nėra aišku, ar šios programos buvo tinkamai parengtos ir veiksmingos, nes skirtingose šalyse šį darbą atliko skirtingos paskirties institucijos, pvz.: Mauricijaus saloje atliko Moterų sąjunga, Meksikoje – Psichiatrijos institutas. Australijoje yra parengta Valstybinė Narkotikų Švietimo Programa, kuri skirta tėvų mokymui, tačiau šios programos pagrindai nebuvo

smulkiau detalizuoti. Nyderlanduose jau beveik dešimtmetį veikia keletas Anoniminių narkomanų tėvų organizacijų, kurios vienija narkotikus vartojančių vaikų ar jaunų ţmonių tėvus.

Sustiprintos draudimo priemonės. Beveik pusėje tirtų šalių buvo pranešama, kad narkotikų vartojimui, gabenimui ir gamybai buvo taikomos sustiprintos draudimo priemonės, kurios sudarė dalį prevencinės programos. Jos buvo taikomos Argentinoje, Australijoje, Kolumbijoje, Indijoje, Indonezijoje, Mauricijuje, Nyderlanduose, Pakistane, Peru, Lenkijoje ir JAV. Indonezijoje, Australijoje, Malaizijoje ir JAV buvo atlikta speciali valstybinė prevencinė programa, kurios tikslas buvo suvienyti tarnybas, dirbančias narkotikų prevencijos klausimais ir kartu organizuoti numatytas operacijas. 1978 metais Peru buvo priimti nauji įstatymai, sugrieţtinantys kokos platinimą, receptų rašymo tvarką, privalomą narkomanų gydymą. Ypač sėkminga prevencijos programa buvo sukurta Singapūre, kai buvo taikomos ypač grieţtos bausmės narkotikų gamintojams ir platintojams (mirties arba fizinio pobūdţio bausmės), priverstinis gydymas ir narkomanų kontrolė bei stebėjimas. Devynios šalys – Australija, Kanada, Hong Kongas, Indonezija, Japonija, Kenija, Pakistanas, Filipinai ir Singapūras – paţymėjo, kad įstatymai dėl narkotikų vartojimo ir platinimo turėtų būti keičiami, grieţtinant tiek pačius įstatymus, tiek ir bausmes uţ jų paţeidinėjimą.

Narkotikų prevencija mokyklose. Daugiau negu pusė šalių parengė narkotikų prevencijos programas, skirtas mokykloms – konkrečiai vaikams ir paaugliams. Keletas programų buvo skirta universitetų studentams. Programų intensyvumas yra labai skirtingas. Mauricijuje psichiatrai kartais diskutuoja su studentais, Japonijoje mokytojai dėsto apie narkotikų ţalą per biologijos paskaitas. Kitose šalyse tokiose kaip: JAV, Jungtinėje Karalystėje , Meksikoje ir kt., programos yra kvalifikuotai parengtos ir jose dalyvauja didelis skaičius studentų. Airijoje šiuo metu baigiamos rengti didelės apimties prevencinės programos, skirtos bendrojo lavinimo mokykloms.

Ţiniasklaida. Daugelyje šalių funkcionuoja prevencijos programos mokyklose bei veikia švietimo ir informacinės programos, platinamos per ţiniasklaidos priemones. Tačiau lėčiau besivystančiose šalyse, kur ţiniasklaidos veikla nėra tokia progresyvi, šių programų efektyvumas abejotinas. Pavyzdţiui, Indonezijoje daugybė ţmonių gyvena kaimo vietovėse, kur laikraščiai neprieinami ir negali būti taikomi kaip prevencijos priemonė. Daugybė prevencinių ţiniasklaidos priemonių buvo atlikta Vokietijoje – filmai, bukletai, plakatai. Nors šių priemonių vertinimo rezultatai kol kas nėra labai dţiuginantys, tačiau akivaizdu, kad suaugusiųjų narkomanų tarpe šios priemonės turi teigiamą poveikį.

Programos, skirtos profesionaliems darbuotojams. Tokios prevencinės programos, skirtos gydytojams, farmacininkams, psichiatrams ir kt. bei jų mokymui, buvo sukurtos daugelyje šalių. Kai kuriose šalyse tokių programų įgyvendinimas dar tik įsibėgėja, tuo tarpu JAV šios programos

veikia jau gerą dešimtmetį. Didelės pastangos dėl prevencinių programų buvo dedamos 1973 metais, uţtikrinant, kad medikai ir kiti su narkotikų prevencija susiję asmenys būtų tinkamai parengti.

Pirminė sveikatos prieţiūra. Nors daugiau nei pusė tirtų šalių paminėjo pirminę sveikatos prieţiūrą kaip narkotikų vartojimo prevenciją, tik kelios šalys pateikė duomenis, kaip tai yra susiję su piktnaudţiavimu narkotikais. Gali būti, kad šį klausimą anketose respondentai suprato ne visai tiksliai. Tačiau tokiose šalyse, kaip Birma ir Meksika, yra ruošiami specialūs konsultantai, galintys dirbti su pirminės med. pagalbos darbuotojais narkotikų prevencijos klausimais.

Antrinę narkomanijos prevenciją apima išankstinio gydymo identifikavimas bei pavojingų vartotojų identifikavimas.

Ankstyvas rizikos nustatymas. Įvairios išankstinio gydymo identifikavimo programos egzistuoja daugiau nei pusėje tirtų šalių, tačiau čia galima paminėti tik keletą iš jų. Australijoje identifikuoti narkomanai teismo sprendimu siunčiami testavimui ir gydymui. Singapūre taikoma tokia praktika, kai įtariamiems narkotikų vartotojams taikomi objektyvūs tyrimo metodai atliekant šlapimo testus: jeigu jie yra teigiami, ţmonės siunčiami gydytis. Japonijoje šias procedūras privalo atlikti bendrosios praktikos gydytojai ir policijos darbuotojai, atsakingi uţ narkotikų prevenciją. Jie privalo pranešti apie kiekvieną nustatytą narkomaną gubernatoriui arba merui, kad šis imtųsi priemonių, t. y. siųstų identifikuotą asmenį gydytis. Malaizijoje buvo atlikti šie priešlaikiniai eksperimentai, siekiant nustatyti narkotikų vartojimą: 1) atlikti įrašai mokyklose apie sveikatos būklę, elgesį ir mokslo pasiekimus; 2) mokytojų stebėjimai ir įrašų rezultatai apie mokinius; 3) individualūs mokinių pasisakymai; 4) informacija, gauta iš institucijos, stebinčios nurodytą mokyklą. JAV karinėje sistemoje yra praktikuojama išankstinė narkotikų vartojimo identifikacija, atliekant daugkartinį šlapimo testavimą. Identifikuoti asmenys, vartoję narkotikus, yra siunčiami gydytis arba atleidţiami iš karinės tarnybos.

Psichotropinių medţiagų vartotojų identifikavimas. Daugelyje šalių imamasi veiksmų, siekiant nustatyti pavojingus narkotikų vartotojus. Tačiau kai kurios programos tam tikrose šalyse labai skiriasi, pavyzdţiui, Singapūre Centrinio Narkotikų Biuro vadovas gali nurodyti, kad būtų atliktas masinis šlapimo testavimas tam tikroms darbuotojų grupėms arba kompanijų darbuotojams, jeigu jis turi tam tikrų įtarimų dėl narkotikų vartojimo. Indonezijoje buvo parengtas trumpas kursas, kurio metu buvo galima nustatyti potencialius narkotikų vartotojus. Kursas buvo skirtas mokyklų psichologams ar konsultantams, bendrijų vadovams, jaunimo organizacijų vadovams, taip pat moterų asociacijoms.

Trečio lygio narkomanijos prevencija - tai teikiama pagalba ir gydymas. Daugelis šalių turi reikiamas bazes, skirtas narkomanams gydyti. Narkomanų gydymo programos yra