KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS SOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRA

ASTA DAMKUVIENĖ

MOKSLEIVIŲ REPRODUKCINĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TOBULINIMAS

ŠIAULIŲ MIESTE

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

Prof. habil. dr. R. Kalėdienė

Santrauka

Visuomenės sveikatos vadyba

MOKSLEIVIŲ REPRODUKCINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TOBULINIMAS ŠIAULIŲ MIESTE

Asta Damkuvienė

Mokslinė vadovė prof. habil. dr. R. Kalėdienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. – Kaunas, 2005.- 72 p.

Darbo tikslas: ištirti moksleivių reprodukcinės sveikatos priežiūros būklę ir numatyti tobulinimo

galimybes Šiaulių mieste.

Metodika: tyrime dalyvavo šešių Šiaulių miesto mokyklų atsitiktinai atrinktų klasių 15 - 19 metų

moksleiviai. Išdalintos 425 anketos, gauta 400 atsakymų (94,1 %). 74,3% respondentų buvo merginos, 25,7% - vaikinai. Vertinome, kaip atsakymai priklausė nuo moksleivių lytinio aktyvumo ir nuo lyties. Skirtumą laikėme reikšmingu, jei p <0,05.

Rezultatai: lytiškai aktyvių buvo 47,5% moksleivių. Lytiškai aktyvesni buvo vaikinai (71,8%) nei

merginos (39,1%). Pirmuosius lytinius santykius 50,5% moksleivių turėjo 16 metų. Kontracepciją naudojo 45,8% lytiškai aktyvių respondentų. Pagrindinis informacijos šaltinis apie lytinį gyvenimą 65,8% respondentų buvo draugai. Lytiškai aktyviems - tai buvo dažnesnis informacijos šaltinis nei neaktyviems (atitinkamai 71,1% ir 61,1%). Pageidaujamu žinių šaltiniu dauguma moksleivių nurodė tėvus (61,5%). Savo žinias intymaus gyvenimo srityje kaip pakankamas įvertino 52,3% respondentų. 77,8% respondentų buvo pasirinkę šeimos gydytoją. Gydytojo pasirinkimas statistiškai patikimai nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo lytinio aktyvumo. Didžiausia dalis (64,0%) moksleivių pas gydytoją lankėsi vieni, 34,8% - su mama, 16,3% - su draugu arba drauge. Per paskutinius 12 mėnesių dėl lytinės sveikatos pas gydytojus lankėsi 41,0% moksleivių. Gydytojų bendravimą su jaunimu lytinio gyvenimo tema kaip pakankamą įvertino 14,0% respondentų. Pasitikėjimą šeimos gydytoju pareiškė 4,3% moksleivių, ginekologu -14,2 % merginų, urologu - 8,7% vaikinų. 64,4% apklaustųjų pareiškė norą bendrauti su gydytoju, kuris dirbtų jaunimo lytinio švietimo centre. Gydytojų elgesiu liko patenkinti 63,0% respondentų. Mokyklos medikų bendravimą su moksleiviais kaip pakankamą vertino 19,0% moksleivių. Lytinio gyvenimo problemų nušvietimą spaudoje pakankamu laikė 58,0% moksleivių. Jaunimo lytinio švietimo centre ketina lankytis 65,3% apklaustųjų.

Išvados ir rekomendacijos: Šiaulių m. jaunimo reprodukcinės sveikatos rodikliai rodo

nepakankamą jos priežiūrą. Nėra sistemos lytiškumo ugdyme, netinkami informacijos šaltiniai skatina lytinį aktyvumą. Dauguma moksleivių nepatenkinti gydytojų ir mokyklos medikų bendravimu su jais lytinio gyvenimo klausimais. Jaunimas pageidauja privatumo ir konfidencialumo, todėl rinktųsi jaunimo centro gydytoją. Kadangi šiandieninė jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūra neatitinka jaunimo poreikių, siūlome naują jos modelį, kuris padėtų pagerinti jaunimo reprodukcinę sveikatą ir daugiau atitiktų moksleivių lūkesčius. Jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūrai turėtų vadovauti jaunimo lytinio švietimo centras, bendradarbiaudamas su mokyklos ir pirminės sveikatos priežiūros medikais. Mokyklose įvesti atskirą discipliną, skirtą reprodukcinei sveikatai, įtraukti lytiškumo ugdymą į aukštųjų mokyklų studijų programas, organizuoti tėvų mokymą. Remti ir skatinti Jaunimo lytinio švietimo centro veiklą, įkurti žemo slenksčio paslaugų kabinetą, organizuoti jaunimui konsultacijas telefonu ir internetinę svetainę. Rengti ir įgyvendinti jaunimo reprodukcinės sveikatos gerinimo projektus (ypač abortų mažinimo). Į jų vykdymą įtraukti nevyriausybines organizacijas.

SUMMARY

Management of Public Health

IMPROVEMENT OF PUPILS‘ REPRODUCTIVE HEALTH CARE IN SIAULIAI TOWN Asta Damkuvienė

Supervisor prof. habil. dr. R.Kalėdienė

Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005.- P.72.

Aim of the study: to explore the state of pupils‘ reproductive health care and to provide for

improvement possibilities in Siauliai town.

Methods: pupils of 15 - 19 years old from randomly selected classes from Siauliai schools

participated in the research. 425 questionnaires were distributed and 400 answers have been received (94,1%). Girls made 74,3% of the respondents, and boys made 25,7% of them. We evaluated how the answers depended on sexual activity and gender. The difference was considered meaningful if p<0,05.

Results: 47,5% of the pupils were sexually active. The boys were more sexually active (71,8%)

than the girls (39,1%). 50,5% of the pupils began sexual relations at the age of 16. Contraceptives were used by 45,8% of sexually active respondents. The main information source about sexual life to 65,8 of the respondents were their friends. To the sexually active pupils it was more frequent source than to not active ones (respectively 71,1 and 61,1). Most of the pupils indicated parents as desirable source of knowledge (61,5%). 52,3% of the respondents pointed out their knowledge in intimate relations as sufficient. 77,8% of the respondents had chosen a family doctor. Choosing a doctor statistically depended neither upon gender nor on sexual activeness. Major part of pupils (64,0%) visited a doctor by themselves, 34,8% - with mother, 16,3% - with a friend. For the last 12 months 41,0% of the pupils visited a doctor because of sexual health. Doctors’ association with the youth on sexual life was evaluated as sufficient by 14,0% of the respondents. Trust in family doctors was expressed by 4,3% of the pupils, in gynecologist – 14,2% of the girls, in urologist – 8,7% of the boys. 64,4% of the respondents expressed a wish to associate with a doctor, who would work in the centre of sexual upbringing. 63,0% of the respondents were satisfied with doctors’ behavior. School medic’s interaction with pupils was evaluated as sufficient by 19,0% of pupils. TV coverage on sexual life problems was considered sufficient by 58,0% of the pupils. 65,3% of the respondents are going to visit a youth sexual education centre.

Conclusions and recommendations: The indicators of Šiauliai town reproductive health show that

its management is insufficient. Sexual education lacks a system; improper information sources induce sexual activity. The majority of the pupils are not satisfied with the communication of doctors and school medics on sexual life problems. Young people need privacy and confidentiality therefore they prefer choosing a doctor from a youth centre. Forasmuch the youth reproductive health supervision contravene youth’s demands, we suggest a new model of it, which would help to improve reproductive health and better match pupils’ expectations. Youth reproductive health supervision should be managed by the centre of youth sexual education in cooperation with the school and primary health care medics. A separate discipline intended for reproductive health should be introduced in schools; sexual upbringing should also be included in study programs of higher scholastic institutions. Activity of youth sexual education centre should be supported and induced, consulting - rooms should be established, and consultations by telephone and internet web site should be arranged. Youth reproductive health improvement projects (especially of abortion decrease) should be prepared and implemented, and nongovernmental organizations should be involved in their realization.

Santrumpos

AIDS-įgytas žmogaus imunodeficito sindromas; BPG-bendrosios praktikos gydytojas;

ES- Europos Sąjunga; ET- Europos Taryba;

KP- kontraceptinės priemonės; LPI- lytiškai plintančios infekcijos; NVO-nevyriausybinės organizacijos; PSO- pasaulinė sveikatos organizacija; PSP- pirminė sveikatos priežiūra; RS-reprodukcinė sveikata; RT-reprodukcinės teisės;

SAM-sveikatos apsaugos ministerija

ŠPSSA-šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija; TV-televizija

TURINYS

1. ĮVADAS ………..………….... 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ……….………

2.1. Darbo mokslinis naujumas.………...……….………..………….

3. LITERATŪROS APŽVALGA ………...………..

3.1. Reprodukcinės sveikatos priežiūros politika ir teisinė reglamentacija……….. 3.2. Paauglių reprodukcinės sveikatos priežiūra užsienio šalyse…...………... 3.3. Jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūra Lietuvoje………...……… 3.4. Paauglių lytinis aktyvumas………...………. 3.5. Paauglių nėštumai ir gimdymai ………...…………....…....……….. 3.6. Paauglių abortai………..………...……….………... 3.7. Paaugliai ir kontracepcija………...……… 3.8. Jaunimas ir lytiniu keliu plintančios infekcijos………..………...…………

4. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ………... 5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS…...………...……...…………..

5.1. Lietuvos ir Šiaulių jaunimo reprodukcinės sveikatos rodikliai………...………… 5.2. Moksleivių lytinė elgsena ir kontracepcijos naudojimas………... 5.3. Esami ir pageidaujami informacijos apie lytinį gyvenimą šaltiniai………...… 5.4. Moksleivių žinios apie reprodukcinę sveikatą………...………....……… 5.5. Paauglių bendravimas su medikais………...………. 5.6. Paauglių požiūris į reprodukcinės sveikatos priežiūrą………... 5.7. Šiandieninė moksleivių reprodukcinės sveikatos priežiūra Šiauliuose………..…... 5.8. Siūlomas moksleivių reprodukcinės sveikatos priežiūros modelis………...…. 5.9. Rezultatų apibendrinimas………...…...………

6. IŠVADOS ……… 7. PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ...………...…

7.1. Tolesnių tyrimų kryptys ...……….

8. LITERATŪRA ...……… 9. PRIEDAI ………..………..

9.1. PRIEDAS 1 : anketa ………...……….. 9.2. PRIEDAS 2 : pažyma………...………. 9.3. PRIEDAS 3 : konferencijos programa………..………

6 8 8 9 9 13 15 19 20 20 22 24 25 27 27 31 34 37 40 43 53 56 59 60 62 63 64 68 68 71 72

1. Įvadas

Reprodukcinė sveikata – tai atsakingas, saugus, pasitenkinimą teikiantis lytinis gyvenimas, galimybė tęsti giminę ir laisvai nuspręsti, ar turėti vaikų, kada ir kiek. Tai moterų ir vyrų teisė į informaciją ir galimybė saugiai ir efektyviai naudotis vaisingumo reguliavimo metodais bei teisė į prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (1). Ši sąvoka apima ne tik šeimos planavimo, sveikos ir saugios motinystės, bet ir lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI), vėžio, abortų profilaktikos klausimus.

Reprodukcinės sveikatos priežiūra yra metodų, būdų ir paslaugų derinys, padedantis išsaugoti reprodukcinę sveikatą ir išspręsti su ja susijusias problemas (2). Paauglystė – amžiaus periodas tarp 10 ir 19 metų, charakterizuojamas ryškiais psichosocialiniais, fiziniais ir emociniais pokyčiais (3).

Lietuvoje nėra vieningos nuomonės dėl seksualinio švietimo programos. Lytinis ugdymas nėra atskira disciplina, jis integruotas į kitų dalykų dėstymą, tačiau pedagogai nėra pasiruošę kalbėti šiais klausimais ir vengia šių temų (4). Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos tarnybų, kurios rūpintųsi specifiniais paauglių ir jaunuolių poreikiais, nėra (4). Tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra centrai, kurie bando teikti jaunimui žinias apie reprodukcinę sveikatą. Jaunimui prieinamos literatūros taip pat trūksta (4).

Taigi aiškiai stokojama dėmesio jaunimo reprodukcinei sveikatai. Lietuvos jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą – 15 – 17 metų (5), o žinių apie nėštumus, gimdymus, abortus, šeimos planavimą, LPI turi labai mažai. Jie dažnai nežino, kur kreiptis informacijos arba nedrįsta apie tai kalbėtis su medikais ir tėvais. O ir šie nėra pasirengę spręsti paauglių reprodukcinės sveikatos problemas. Tikslios informacijos, kaip jaunimas naudoja kontraceptikus, nėra, nes apklausos vykdomos retai.

Vienintelis tyrimas apie šeimos planavimą Lietuvoje buvo atliktas 1994 – 1995m., o duomenų apie jaunesnių kaip 18 metų žmonių reprodukcinę ir seksualinę sveikatą labai trūksta.

Mažėja santuokų skaičius, tačiau kartu gyvenančių nesusituokusių – daugėja. Jei 1990m. buvo 9,8 santuokos 1000 gyventojų, tai 2002m. – 4,5 . Tarp kartu gyvenančių nesantuokoje daugumą sudaro 17 – 20m. jaunuoliai. Gimdymų Lietuvoje taip pat sparčiai mažėja: nuo 53617 1992m. iki 30014 2002 metais. Tačiau gimdžiusių iki 19 metų skaičius sumažėjo labai nežymiai. 1992m. jos sudarė 11,7% visų gimdyvių. 2002m. gimdyvės iki 19 metų sudarė 9,3% visų gimdžiusių. 1999m. Lietuvoje gimdė 55 penkiolikmetės ir 12 trylikamečių (6).

Mūsuose paplitusi pažiūra, kad aktyvus seksualinis gyvenimas yra suaugusiųjų reikalas. Daugelyje mokyklų skatinama susilaikyti nuo sekso, tačiau gyvenimas verčia susirūpinti paauglių nėštumų, abortų ir LPI klausimais (4). Norint jaunimui daryti poveikį pirmiausia reikia su juo

bendrauti, išsiaiškinti jų nuomonę, žinias, lūkesčius, poreikius, kokios pagalbos jie tikisi iš suaugusių.

2004m. paskelbti vaikų ir jaunimo sveikatos gerinimo metais. Sveikatos apsaugos ministras ir Jungtinių Tautų vystymosi programos įgaliotoji atstovė pasirašė projekto “Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje” dokumentus. Šio projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių sveikatą, skatinti jaunimui palankių paslaugų kūrimą. Didelis dėmesys bus skiriamas žmogaus imunodeficito viruso, įgyto žmogaus imunodeficito sindromo (ŽIV/AIDS) ir kitų LPI bei nesaugaus sekso prevencijai. Projekto pradžioje bus įvertintas jaunimui teikiamų paslaugų prieinamumas (7). Džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vienu iš prioritetų pasirinko jaunimo sveikatos saugojimą, bet šis projektas bus įgyvendinamas tik 6 –ose Lietuvos savivaldybėse (Šiauliai į šį skaičių neįeina.) (7).

Lietuvoje mažėja gimimų ir gyventojų skaičius, mirčių kasmet daugėja. Tokios pačios tendencijos ir Šiauliuose. 1992m. registruoti 2266 gimdymai, o 2002m. - 995 .

Reprodukcinė sveikata – svarbiausia bendrosios sveikatos dalis. Norint turėti sveiką visuomenę, būtina mokyti jaunimą rūpintis savo reprodukcine sveikata, saugoti ją ir ugdyti sveikos gyvensenos kultūrą.

Minėta situacija ir tai, kad tyrimų apie jaunimo reprodukcinę sveikatą atliekama mažai, paskatino bandyti išsiaiškinti jaunimo žinių lygį reprodukcinės sveikatos srityje, jų poreikius ir lūkesčius. Surinkus duomenis ir išanalizavus situaciją bus galima pasiūlyti jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūros tobulinimo modelį.

2. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: ištirti Šiaulių miesto moksleivių reprodukcinės sveikatos priežiūros būklę ir

numatyti tobulinimo galimybes.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Šiaulių jaunimo reprodukcinės sveikatos rodiklius 1992-2002m. ir palyginti juos su Lietuvos rodikliais.

2. Nustatyti moksleivių požiūrį į reprodukcinės sveikatos priežiūrą.

3. Pasiūlyti jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūros tobulinimo modelį.

2.1. Darbo mokslinis naujumas

Jaunimo reprodukcinė sveikata yra nemažiau svarbi negu suaugusių, tačiau dėmesys respublikoje jai skiriamas daug mažesnis. Jaunimui trūksta informacijos apie reprodukcinę - lytinę sveikatą, neįgyvendinta jaunimo teisė į visavertį šios srities švietimą bei paslaugas (4). Darbų, analizuojančių jaunimo RS rodiklius, paslaugų jiems prieinamumą bei jaunimo lūkesčius šioje srityje yra nedaug. Šiauliuose ši tema nebuvo nagrinėjama. Taigi savo darbe palyginome Lietuvos ir Šiaulių jaunimo RS rodiklius, išsiaiškinome moksleivių informacijos šaltinius apie lytinį gyvenimą ir kokią įtaką jie turėjo moksleivių lytiniam aktyvumui. Analizavome, ar moksleivių lytinė elgsena ir aktyvumas priklauso nuo informacijos šaltinio. Bandėme išsiaškinti jaunimo požiūrį į dabartinę RS priežiūrą. Šiauliuose nebuvo įvertinta, ar jaunimo požiūris į RS priežiūrą priklauso nuo lyties, nuo lytinio aktyvumo. Nagrinėjome, ar moksleivių lytinis aktyvumas priklausė nuo lyties. Surinkę duomenis ir išanalizavę situaciją susidarėme vaizdą apie jaunimo lūkesčius RS priežiūros srityje. Remiantis darbo rezultatais pasiūlėme jaunimo RS priežiūtos tobulinimo modelį.

3. Literatūros apžvalga

3.1. Reprodukcinės sveikatos priežiūros politika ir teisinė reglamentacija

Reprodukcinė sveikata - viena iš svarbiausių žmogaus sveikatos dalių. Ji susijusi su žmogaus gyvenimo kokybe, su geresniu gyvenimu šeimoje ir visuomenėje. Visuomenė turi teisę naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir naujausiais mokslo pasiekimais (1).

Lietuvoje sveikatos politika vykdoma kryptingai, vadovaujantis Nacionaline sveikatos koncepcija, sveikatos įstatymais, sveikatos programa ir PSO Europos asamblėjos atnaujinta strategija ‘‘Sveikata visiems XXI amžiuje‘‘ principais (8). Šioje strategijoje akcentuojamos jaunimo sveikatos problemos. Jauni žmonės gali būti labai pažeidžiami, greitai pasiduoti narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimui. Gali pasireikšti ir per daug greitas (aplinkos paskatintas) lytinis brendimas. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų ir lytiniu keliu plintančių ligų, taip pat ir ŽIV infekcijos priežastis. Daugelio Europos regiono dalių jaunimas negauna lytinio auklėjimo žinių nei mokyklose, nei kitose įstaigose. Todėl jauni žmonės atsiduria sudėtingose situacijose, nes būtent šiuo gyvenimo periodu yra didelis noras eksperimentuoti. Dėl informacijos trūkumo apie naujus atsirandančius reiškinius, susijusius su lytiniu aktyvumu, kūno pokyčiais ir naujomis jo funkcijomis, jauni žmonės patiria nereikalingą emocinį stresą ir sveikatos sutrikimus. Anoniminių sveikatos tarnybų trūkumas gali trukdyti jauniems žmonėms suteikti reikiamą sveikatos priežiūrą ir patarimus (9). Šiame dokumente vienu iš siektinų tikslų (4 tikslas) numatyta jaunų žmonių sveikata. Iki 2020 metų nepilnamečių nėštumų turėtų sumažėti mažiausiai vienu trečdaliu (9).

Jungtinės Tautos organizavo eilę konferencijų, tokių kaip Pasaulinė žmogaus teisių konferencija, Tarptautinė konferencija „Visuomenė ir socialinė raida’’, ir Ketvirtoji pasaulinė moterų konferencija, kuriose buvo priimti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu seksualinių ir reprodukcinių teisių bei sveikatos stiprinimu (10). Ypatingą reikšmę turėjo 1994m. Kaire įvykusi konferencija. Joje buvo priimta 20m. trukmės reprodukcinės sveikatos (RS) stiprinimo veiksmų programa, kurią su kitomis 180 šalių pasirašė ir Lietuvos atstovai. Konferencija pripažino, kad RS ir reprodukcinės teisės yra žmogaus teisių dalis ir kad jos turi būti stiprinamos pačios savaime, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Jos neturi būti maišomos ar siejamos su demografiniais tikslais ir politiniais sprendimais. Pirmą kartą tarptautiniame teisės dokumente reprodukcinės teisės (RT) buvo apibrėžtos kaip turinčios aiškiai išreikštą teisę priimti sprendimus reprodukcijos ir seksualumo klausimais be diskriminacijos, prievartos ir smurto. Plačiąja prasme RT apima du principus: teisę į RS priežiūrą ir teisę į reprodukcinį apsisprendimą. Užtikrinant šių teisių įgyvendinimą valstybės vaidmuo tampa kertiniu veiksniu. Žmonės negali naudotis savo RT, jeigu jiems nėra užtikrinta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (jeigu sveikatos

priežiūros paslaugos yra neprieinamos arba žemos kokybės, jeigu žmonės gyvena toli nuo sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių RS priežiūros paslaugas) (11). Paaugliai negalės pasinaudoti savo RT, jei jiems nebuvo suteikta informacija apie pasirinkimo galimybes. Todėl vyriausybė turi užtikrinti, kad paaugliai galėtų naudotis visomis prieinamomis RS paslaugomis ir kad jie turėtų informaciją apie RS. Tai gali būti ir lytinio auklėjimo programos mokyklose (11).

Po šios konferencijos daugiau nei 40 šalių ėmėsi konkrečių priemonių, lengvinančių visuotinę galimybę pasinaudoti RS priežiūros paslaugomis. Indija akcentavo dėmesį į asmens RS poreikius. Kenijoje priimta daug su RS susijusių politinių sprendimų, jų tarpe ir tokių, kurie reglamentuoja, kas turi platinti kontraceptines priemones. Albanija patvirtino Nacionalinę RS programą ir įtraukė lytinio švietimo kursą į pradinių mokyklų mokymo programas. Bulgarija pradėjo vykdyti Nacionalinį šeimos planavimo projektą. Nuo 1997m. Ukrainoje įdiegta pirmoji šeimos planavimo programa. O tokios išvystytos ekonomikos valstybės, kaip Anglija, Vokietija, Belgija, Olandija, Prancūzija, seksualinę ir reprodukcinę sveikatą seniai laiko prioritetu (10). Europos Taryba priėmė deklaraciją, kurioje ES šalių-narių formaliai prašoma įgyvendinti Kairo konferencijos nutarimus ir primygtinai rekomenduojama plėsti visuomenės supratimą šiais klausimais ir skatinti jų nagrinėjimą nacionalinių parlamentų lygyje. Konferencija taip pat paprašė, kad vyriausybės užtikrintų visuotinę galimybę naudotis informacija ir paslaugomis, susijusiomis su RS ir kontracepcijos priemonėmis, kurios skirtos jaunų žmonių poreikiams (10).

Po penkerių metų (1999) Generalinė Asamblėja peržiūrėjo Kairo konferencijos Veiksmų Programos rezultatus, nustatė naujus kontrolinius rodiklius ir suformulavo uždavinius: iki 2005m. 60% pirminių sveikatos priežiūros (PSP) įstaigų turėtų teikti RS priežiūros paslaugas; iki 2005m. 90% jaunų žmonių nuo 15 iki 24m. amžiaus turėtų galimybę naudotis prezervatyvais (10).

Pasaulyje Kairo konferencijos rezoliucijos įgyvendinamos nepakankamai, nes dauguma šalių ir toliau skiria labai mažai rezervų išsamių RS paslaugų įgyvendinimui. Kiekvienais metais beveik 600000 moterų miršta nėštumo ir gimdymo metu, apie 70000 - dėl nesaugių abortų, 1 iš 20 paauglių užsikrečia LPI, o didžiąją daugumą ŽIV infekuotų ligonių sudaro jaunimas nuo15 iki 24m. amžiaus (10).

RS teises nuosekliai stengiasi įtvirtinti Tarptautinės organizacijos: PSO, Europos Taryba ir Europos Sąjunga (ES) (11). Europos Tarybos dokumentuose RS yra svarstoma ir apibrėžiama keliose rekomendacijose. Dauguma jų remia Kairo konferencijos sprendimą. Visų pirma pabrėžiama, kad ES gyventojams turi būti garantuota teisė gauti informaciją apie RS, taip pat turi būti prieinama medicininė pagalba, servisas šioje srityje, informacija apie modernias kontraceptines priemones, ypač prieinama ir adaptuota jauniems gyventojams. Europos Parlamentas taip pat yra priėmęs daug dokumentų, kuriuose kreipiamas dėmesys į šeimos planavimą ir RS. Dar 1992m. Europos komisija parengė pranešimą, kuriame numatyta pagalba besivystančioms šalims. Šios

programos tikslas pasiekti, kad mažiau išsivysčiusios šalys - narės ir šalys - kandidatės atkreiptų ypatingą dėmesį į RS paslaugų ir informacijos prieinamumą, ypač jaunimui (12).

PSO suformulavo 21 rekomendaciją, skirtą ES šalių moterų sveikatai gerinti. Kai kurios jų orentuotos į RT. PSO siūlo, kad mokyklose būtų atskira lytinio švietimo disciplina, kad RS paslaugos būtų patrauklios ir prieinamos paaugliams, atsižvelgiama į jų privatumą ir konfidencialumą. Antra rekomendacija - tai užkrečiamų ligų mažinimas, tame tarpe ir LPI. PSO siūlo formuoti politiką ir įgyvendinti programas, ypač vyrams ir berniukams, siekiant pakeisti stereotipinį požiūrį ir elgseną dėl abiejų lyčių atstovų vaidmenų ir atsakomybės skatinant lyčių lygybę. Taip pat svarbu mokyti sveikatos sistemos darbuotojus, kad jie galėtų suteikti paramą merginoms ir moterims, patyrusioms smurtą (13).

Tačiau įstatymų ir politinių sprendimų įtaka žmonių gyvenimui priklauso nuo to, ar šios priemonės yra įgyvendinamos, ar jos realiai veikia. Įstatymai nebus veiksmingi, jeigu vyriausybės neįsipareigos gerbti RS ir tuo tikslu ruošti specialistus, galinčius dirbti RS priežiūros srityje.

Pereinamojo laikotarpio metu Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, sveikatos rodikliai pablogėjo, o sveikatos lygio atotrūkis su ES ir toliau didėja (8).

Lietuvoje RS teisės pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje yra teigiama: “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”. Atskiro, skirto RS, įstatymo neturime. Tačiau sveikatos sistemos įstatymas nustato, kad šeimos sveikatos, arba kitais žodžiais tariant RS, teisinius pagrindus turi reglamentuoti atskiras įstatymas (14). Valstybinė Šeimos planavimo programa buvo patvirtinta 1995m. Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji sukėlė daug prieštaravimų ir kontraversijų visuomenėje, nes joje buvo kalbama apie dirbtinį apvaisinimą, hormoninę kontracepciją, chirurginės sterilizacijos įteisinimą. Ji buvo numatoma vykdyti 1995-2000m., bet dėl lėšų trūkumo buvo sustabdyta (12).

Lietuvoje dabar labiausiai reikėtų RS įstatymo, turėtume turėti ir atitinkamą RS strategiją bei valstybinę RS politiką. Neturime tikslios RS statistikos, trūksta sociologinių tyrimų (12).

Visuomenės, medikų, Nevyriausybinių organizacijų (NVO) pareiga būtų paskatinti mūsų vyriausybines struktūras atkreipti dėmesį į Europos Tarybos (ET) ir Europos Parlamento dokumentus apie RS, ir tada jie turėtų gerą pagrindą tobulinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisinius norminius aktus. Jaunimo RT, paslaugų prieinamumas, informuotumas turėtų atsispindėti daugelyje dokumentų. RS programos turėtų būti ne vien SAM kompetencijoje, bet pakeltos į aukštesnį Vyriausybės ir Seimo lygį (15).

Tarptautinės konferencijos ‘‘Reprodukcinė sveikata ir teisės Lietuvoje: įstatymai ir politika“, įvykusios Vilniuje 2001m. gruodžio 11d., dalyviai savo rezoliucijoje pripažino, kad:

hreprodukcinės sveikatos paslaugos ir informacija prieinama ne visiems Lietuvos piliečiams.

Taip pat įsipareigojo siekti:

h užtikrinti RS paslaugas moterims, vyrams ir ypač paaugliams;

_{hužtikrinti, kad esami įstatymai ir politika būtų keičiami ar taisomi, jei} neatitiktų tarptautinių standartų;

hužtikrinti vaikų, paauglių teisę į lytinės - reprodukcinės sveikatos ugdymą ir informaciją, kaip nurodyta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje;

hužtikrinti, kad mokyklų ir universitetų studentai, kurių profesinė karjera susijusi su RS, būtų mokomi visų RS dalykų, remiantis mokslo pažangos pasiekimais ir profesine etika, taip pat ir žmogaus teisėmis bei laisvėmis (1). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000m. sausio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 41, kuriuo patvirtino Valstybinę LPI profilaktikos programą (16). Programa tampa aktuali organizuojant profilaktinį ir šviečiamąjį darbą. Visuomenės dorovinės normos netenka savo reikšmės, ypač tarp jaunų žmonių, lytinė kultūra žema, spaudoje, radijuje ir televizijoje (TV), vaikantis sensacijų ir, pataikaujant masių skoniui, paplito erotiniai smurto ir prievartos leidiniai, pornografiniai žurnalai. LPI plitimą skatina prostitucija, sąlygoja lytinio švietimo spragos mokyklose. Būtina organizuoti neformalų švietimą, nes integruotas mokymas dar neduoda greitų rezultatų. Profilaktika turi būti vykdoma formuojant jaunimo saugų lytinį elgesį, propaguojant savanorišką susilaikymą, abipusę ištikimybę, prezervatyvų naudojimą. Vienas iš programos tikslų - organizuoti lytinio auklėjimo ir švietimo priemones vaikams ir jaunimui (16).

Valstybinė ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003-2008 metų programa buvo patvirtinta LR vyriausybės 2003 metų spalio 14 d. (17). Ši programa priskirta prioritetinėms valstybinėms sveikatos programoms. Sisteminė ir planinga ŽIV/AIDS profilaktika Lietuvoje pradėta 1989m., kai SAM įsteigė AIDS centrą. Prie profilaktinės veiklos prioritetų - didelės rizikos grupėms priklausančių asmenų – priskirti ir jaunimas bei paaugliai. Vienas iš programos uždavinių yra siekti, kad jaunimas suvoktų narkotikų žalą, vengtų alkoholio ir atsitiktinių, nesaugių lytinių santykių. Kitas uždavinys - rūpintis jaunimo (ypač nelankančio mokyklos) švietimu ŽIV/AIDS ir kitų LPI profilaktikos, nepageidaujamo nėštumo, rengimo šeimai klausimais, informuoti jaunimą apie alkoholio ir narkotikų poveikį seksualiniam elgesiui ir galimus padarinius, skatinti Nevyriausybinių organizacijų veiklą šioje srityje (17).

ŽIV infekcijos kontrolės Lietuvoje strategijos tikslai atitinka PSO užkrečiamų ligų kontrolės Europos regione tikslus: iki 2015m. kiekviena šalis turėtų pasiekti, kad sumažėtų užsikrėtimų ŽIV skaičius, sergamumas AIDS, kitomis LPI, mirtingumas ir nepalankios pasekmės. Strategijos tikslas - padėti visuomenei įsisavinti saugaus lytinio elgesio elementus. Jaunimui reikia diegti nuostatą,

kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą. Nusprendusiems pereiti prie lytinių santykių turi būti įdiegtas ištikimybės, pagarbos savo partneriui ir atsakomybės jausmas (18).

3.2. Paauglių reprodukcinės sveikatos priežiūra užsienio šalyse

Pastaraisiais metais pasaulyje jaučiamas išskirtinis domėjimasis sveikatos priežiūra. Tai lėmė nuolat didėjančios išlaidos šiai sričiai bei pačių pacientų poreikių bei lūkesčių augimas. Pacientai vis labiau pageidauja, kad jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos (19). Tačiau paaugliai lieka vienintele išsivysčiusių šalių visuomenės amžiaus grupe, kurios mirtingumo ir sergamumo rodikliai nesumažėjo, nepaisant didelio sveikatos priežiūros sistemos progreso (20). Viena aktualiausių paauglių sveikatos problemų pasaulyje ir toliau lieka ankstyvi, nesaugūs lytiniai santykiai ir jų padariniai: nėštumai, abortai, lytiškai plintanti infekcija. Įvertinus galimas ankstyvų nėštumų pasekmes, nepageidaujamų paauglių nėštumų profilaktika tampa ypač aktuali. Paauglių nėštumai paprastai būna neplanuoti: JAV 73% moterų, kurios gimdė 15-19 metų, teigė, jog nėštumas buvo neplanuotas. Didelis abortų skaičius paauglių tarpe irgi rodo, kad nėštumai nepageidautini. Daugelyje šalių, palyginus abortų skaičių įvairiose amžiaus grupėse, nustatyta, kad paauglių abortų skaičius yra neproporcingai aukštas. Seksualumas yra normalus brendimo reiškinys, bet jauniems žmonėms jis gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl prioritetinės paauglių RS priežiūros kryptys yra nepageidaujamų nėštumų, abortų, LPI, AIDS prevencija. Įvairiose šalyse paauglių RS priežiūros strategijos skirstomos į pirmines, siekiančias atitolinti lytinį debiutą, ir antrines, kurių tikslas - populiarinti kontraceptines priemones lytiškai aktyviems jaunuoliams (5).

Įvairių šalių medikų organizacijos skiria didelį dėmesį šiai problemai (2).

Švedija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri 1956m. įvedė privalomą lytinį auklėjimą visose mokyklos klasėse. Kaip lytinio ugdymo sudedamoji dalis buvo įsteigtos jaunimo klinikos, teikiančios informaciją lytiniais klausimais. Jose dirbo specialiai parengtos medicinos seserys, ginekologai, venerologai, psichologai (20). 1988m. įkurta Švedijos jaunimo centrų asociacija, kurios tikslas aktyvinti bendruomenes, plėsti jaunimo galimybes patekti į jaunimo centrus. 1992m. Švedijoje buvo daugiau nei 130 jaunimo centrų, šiuo metu – 300. Tai rodo teigiamą vyriausybės požiūrį į jaunimo centrus. Švedijoje jaunuoliams iki 23m. kontraceptinės priemonės parduodamos triskart pigiau (20).

Suomijoje nuo 1972m. regioniniai PSP centrai privalo teikti šeimos planavimo paslaugas gyventojams. Šios paslaugos yra nemokamos. Suomija yra pirmoji Europos valstybė, kurioje septintajame dešimtmetyje pradėtos steigti jaunimo klinikos. Nuo 1970m. nėštumų nutraukimo atvejų vis mažėjo, ypač tarp paauglių (20).

Islandijoje šeimos planavimo paslaugas teikia privatūs ginekologai ir bendruomenių sveikatos centrai, veikiantys visoje šalyje. Čia apie 25% abortų atliekama 15-19m. merginoms. Islandijos lytinės ir RS asociacijos nuomone, šalyje per mažai kreipiama dėmesio į dažnus paauglių nėštumų atvejus. To priežastis - nėra specializuotų šeimos planavimo klinikų, vadinasi, trūksta profesionalių konsultacijų šeimos planavimo klausimais (20).

Kanadoje visų paauglių sveikatos priežiūrą užtikrina šeimos gydytojai. Nors kanadiečiai neturi nacionalinio šeimos gydytojo rengimo paauglių sveikatos priežiūrai standarto, šios šalies akušerių-ginekologų asociacija rekomenduoja lytinio ugdymo ir ruošimo šeimai programas įtraukti į pagrindinių medicinos studijų ciklą aukštosiose mokyklose. Privalomas RS kursas rekomenduojamas ir gydytojamsrezidentams, kurie ateityje dirbs PSP grandyje (BPG, akušeriams -ginekologams, pediatrams) (21). Pagrindinis vaidmuo tenka jaunimo sveikatos centrams, jaunimo šeimos planavimo klinikoms ir jaunimo sveikatos priežiūros tarnyboms mokyklose. Aštuntajame dešimtmetyje bendruomenių sveikatos centrai pradėjo steigti jaunimo klinikas, kuriose šeimos planavimo paslaugomis galėjo pasinaudoti jaunesni nei 18m. paaugliai. 1992m. visose Kanados aukštesniosiose mokyklose buvo įsteigtos lytinės sveikatos klinikos. Tačiau tuose šalies regionuose, kur paaugliams nesudarytos sąlygos pasinaudoti šeimos planavimo klinikų paslaugomis, paauglių nėštumų atvejai yra dažni (20).

Ispanijoje, siekiant sumažinti paauglių nėštumų ir LPI, dešimto dešimtmečio pradžioje buvo atidaryti 3 eksperimentiniai jaunimo RS centrai. Pirmais darbo metais į centrą galėjo kreiptis tik jaunuoliai iki 20m. Vėliau - iki 24m. Centruose įgyvendinamos specialios programos paauglių nėštumų, LPI profilaktikai (20).

Jungtinėje Karalystėje šeimos planavimo paslaugas teikia BPG ir bendruomenių šeimos planavimo centrai. LPI diagnozuojamos ir gydomos urogenitalinės medicinos klinikose. Kai kurias šeimos planavimo paslaugas teikia ir skubios medicinos pagalbos skyriai ligoninėse. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje padažnėję jaunuolių gimdymai yra retas reiškinys ES (22). Britanijos nacionalinės sveikatos institucija ir vyriausybė nutarė įgyvendinti veiksmingesnes lytinio auklėjimo programas bei sudaryti geresnes sąlygas šeimos planavimo tarnybų paslaugomis naudotis paaugliams (23). Lytinis auklėjimas bus dviejų krypčių - visiems paaugliams ir rizikos grupėms, kurioms skirtos specialiosios programos. Pirminė prevencija vykdoma derinant lytinį švietimą ir specialių RS tarnybų veiklą. Siekiama, kad šios tarnybos teiktų paslaugas kuo platesniam gyventojų ratui. RS tarnybas numatoma plėsti bei pakankamai finansuoti (22). Konsultacinis centras jaunimui Anglijoje buvo įkurtas 1964m. Jis yra vadovaujanti šalies institucija nemokamai ir konfidencialiai teikianti kontracepcijos ir konsultavimo paslaugas. Centras turi 18 filialų, tarp jaunų žmonių gerą reputaciją, pasitikima čia gaunamais profesionaliais patarimais. Organizacija vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant užsibrėžtų RS gerinimo uždavinių (23).

JAV šeimos planavimo klinikos atlieka svarbiausią darbą, kad kontracepcijos priemonės būtų visiems prieinamos - jos teikia 36% visų šeimos planavimo paslaugų, o jaunuoliams iki 20 m. - 62% (5). Darbo sėkmės sąlyga yra ta, kad čia paslaugos pigesnės nei privačių gydytojų, nes šias klinikas remia federaliniai fondai. Kita sėkmės sąlyga yra ta, kad paaugliai įsitikinę, kad šeimos planavimo klinikose garantuojamas didesnis slaptumas nei PSP, kur BPG prižiūri visus šeimos narius. JAV kaimo teritorijose paaugliams RS paslaugos yra sunkiau prieinamos. Ten šeimos planavimo paslaugos teikiamos kaimo sveikatos departamentuose ir nėra specialių tarnybų (5).

JAV vaikų ir paauglių sveikatos tarybos komitetas siūlo gerinti gydytojų rengimą paauglių RS priežiūros srityje. Profilaktinių tarnybų privalomuose normatyvuose BPG gydytojams rekomenduojama išsiaiškinti kiekvieno paciento (tiek suaugusio, tiek paauglio) lytinę anamnezę ir konsultuoti nepageidaujamo nėštumo bei lytiškai plintančių ligų profilaktikos klausimais (24).

Kuboje, kur RS rodikliai panašūs į Lietuvos, vykdomos trys 1 mln. JAV dolerių kainuojančios RS programos (1).

PSP specialistai gali įvairiais būdais prisidėti prie nepageidaujamų paauglių nėštumų mažinimo: organizuoti savo pacientų paauglių lytinį mokymą bei rengimą šeimai, bendradarbiauti su mokyklomis, dirbti šeimos planavimo klinikose. Įvairiose šalyse atliktos studijos liudija, jog PSP grandyje dirbantys gydytojai gali daryti įtaką paauglių lytinei elgsenai. Todėl ankstyvos bei nesaugios lytinės elgsenos profilaktika būtina gydytojų veiklos sritis (2).

Literatūros duomenimis kitose šalyse PSP gydytojai geriau aprūpinti ginekologine įranga. 1996m. Estijoje 88% BPG turėjo sąlygas atlikti ginekologinį ištyrimą (25), Suomijos BPG galimybės atlikti pacientės ginekologinį ištyrimą net viršija Lietuvos akušerių-ginekologų galimybes: ginekologinę įrangą turi 97% Suomijos BPG (26). Šios šalies PSP gydytojai mano, kad yra kompetetingi teikti šeimos planavimo paslaugas ir aktyviai dirba šį darbą (26). Deja, tokios nuomonės laikosi tik 15,2% jų kolegų Lietuvoje (2).

3.3. Jaunimo reprodukcinės sveikatos priežiūra Lietuvoje

Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo nepriimtina kalbėti apie lytinę sveikatą, o tokios sąvokos kaip „seksualumas‘‘, „kontracepcija“ daugybei žmonių sukeldavo nepasitenkinimą. Net ir pats šeimos planavimas buvo nauja sąvoka Lietuvoje. Atsirado stipri opozicija kontracepcijos propagavimui (12). Situacija pasikeitė, kai 1995m., padedant Tarptautinei planuotos tėvystės federacijai, Lietuvoje buvo įkurta Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (ŠPSSA). Ji tapo vienintele NVO, aktyviai besirūpinančia visuomenės, ypač jaunimo, seksualinėmis reprodukcinėmis teisėmis ir sveikata. Asociacija vienija daugiau nei 300 įvairių specialybių narių: medikų, pedagogų, psichologų, socialinių darbuotojų, žurnalistų, moksleivių. ŠPSSA turi ryšius su

30 Europos ir 140 pasaulio šeimos planavimo asociacijų. Asociacija skatina pripažinti lytines ir reprodukcines žmogaus teises, siekia įstatymų, kurie gintų šias teises. Ji mobilizuoja jaunimą kovoti už RS teises ir mokymą, aiškina, kad aukštos kokybės paslaugos yra ne privilegija, bet teisė. Asociacija organizuoja paskaitas, seminarus, kursus, konferencijas, leidžia rašytinę ir vaizdinę informacinę medžiagą, rengia projektus ir programas. Vienas tokių projektų buvo Jaunimo centrų projektas (27). Mūsų visuomenei teko įrodinėti tokių centrų būtinumą, nors jaunimas nenoriai kreipiasi į gydytojus. Jaunimo centrai yra optimaliausias būdas reprodukcinei jaunimo sveikatai gerinti neplanuotų nėštumų, abortų, LPI atvejams mažinti. Profilaktika gali padėti užkirsti kelią ŽIV (28). Nuo 1998m. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia 5 asociacijos pastangomis įkurti Jaunimo lytinės sveikatos mokymo centrai. 2002m. Molėtuose įsteigtas šeštasis centras. Šviečiamasis darbas centruose remiasi bendraamžių mokymo iniciatyva. Vien 2002m. apie 37000 jaunuolių gavo teisingą informaciją apie reprodukcinę - lytinę sveikatą (27).

Asociacija parengė ir 2002m. liepos mėnesį pateikė Seimui svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte ginamos žmogaus reprodukcinės - lytinės teisės: teisė į informaciją, teisė į kokybiškas RS priežiūros paslaugas - šeimos planavimą, nėštumo ir gimdymo priežiūrą, abortą, nevaisingumo gydymą, konsultavimą ir švietimą. Įstatymas numato legalizuoti savanorišką sterilizaciją, kaip šeimos planavimo metodą. Įstatyme sakoma, kad lytinės sveikatos mokymas būtinas mokyklose ir turi būti įvestas kaip atskira disciplina (27).

Asociacijai dalyvaujant įkurta LR Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė buvo oficialiai priimta į Tarptautinį Europos parlamentarų RS, teisių visuomenės ir plėtros forumą (27).

Lietuvoje nėra valstybinės institucijos, atsakingos už šeimos planavimą, kadangi nėra valstybinės RS politikos. Labai trūksta RS ir šeimos planavimo tarnybų paaugliams ir jaunimui (12).Tačiau 1998m. liepos 2d. LR Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje nenumatytos visuomenės, ypač jaunimo, RS apsaugos ir jos gerinimo kryptys. Nors Lietuvoje kasmet atliekama apie 20000 abortų, neparengta valstybinė abortų skaičiaus mažinimo strategija, nei speciali programa (15). Kontracepcija ir šeimos planavimas neįeina į gydytojų medicininių normų reikalavimus. RS gerinimo darbus, kurie numatyti Kairo konferencijos programoje, dirba ŠPSSA, AIDS centras, Šeimos planavimo centras (SAM įsteigtas 1992m.). Darbas vykdomas 4 pagrindinėmis kryptimis:

• jaunimo rizikingo seksualinio elgesio prevencija; • neplanuotų pastojimų profilaktika;

• šiuolaikinių šeimos planavimo metodų populiarinimas;

Kairo veiksmų programoje rašoma: “Šalys privalo pašalinti įstatyminius, normatyvinius ir socialinius barjerus, trukdančius paaugliams naudotis RS informacija ir tarnybomis. Šalys turi ginti paauglių teisę į RS mokymą, informaciją ir paslaugas (29). Dažnai paauglės ir merginos esamomis RS paslaugomis nepatenkintos, nes kaip labai jaunos pacientės, nesulaukia iš gydytojų atitinkamo dėmesio ir pagarbos, konfidencialumo, be to paslaugų reikia ilgai laukti, nėra konsultacijų telefonu. Privačiai teikiamos paslaugos brangios ir todėl daugumai mūsų jaunimo neprieinamos. Jaunimas pageidauja specialių, jiems skirtų ir nuo suaugusių atskirtų RS tarnybų - draugiškų jaunimui paslaugų. Ypač jaunoms merginoms aktuali teisė į privatumą (30).

PSP sektoriuje nėra nuostatų, specialiai skirtų RS priežiūrai. Ji priskiriama bendrosios praktikos gydytojui. Šeimos planavimo paslaugos teikiamos privačiose ir valstybinėse įstaigose. Kaimuose RS paslaugas dažniausiai teikia akušerė. Kadangi jaunuoliams skirtų specialių tarnybų nėra, paauglės, taip pat, kaip ir suaugusios, nėštumo priežiūrą ir siuntimus abortams gauna bendrose PSP įstaigose (4). Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1994m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 “Dėl nėštumo nutraukimo operacijos tvarkos“, pageidautinas tėvų ar globėjų sutikimas, kad abortas būtų atliktas mergaitei iki 18m., o mergaitei iki 16m. toks sutikimas būtinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.7 straipsniu ir 2.25 straipsnio 2 dalimi, būtinas teismo leidimas nutraukti nėštumą mergaitei iki 14 metų (31).

Sveikatos reformos eigoje, panaikinus moterų konsultacijas ir PSP sumažėjus dirbančių ginekologų skaičiui, RS paslaugų apimtis ir kokybė tikrai nepagerėjo. Pirminės grandies gydytojai nesiima spręsti lytinio gyvenimo problemų ir nesiekia užkirsti kelio jų atsiradimui. Apie lytinę sveikatą gydytojai dažniausiai neklausinėja dėl šių priežasčių:1) varžosi, 2) mano, kad nėra tam gerai pasirengę, 3) lytinio gyvenimo nesieja su paciento nusiskundimais, 4) stokoja laiko (32). Tuo, kad gydytojams šiai „nesvarbiai“ sveikatos problemai nelieka laiko, nesunku patikėti, nes gydytojų apklausos duomenys parodė, kad net 86% gydytojų, bendraudami su pacientais, priėmimo metu daugiausiai laiko skiria dokumentacijos tvarkymui. O kad pacientai pageidauja literatūros lytinio švietimo temomis, parašė 84% apklaustų gydytojų (33).

Lietuvos PSP gydytojų apklausa parodė, kad būtinas darbo sąlygas - galimybę patiems atlikti ginekologinį pacientės ištyrimą - turi dauguma akušerių-ginekologų, penktadalis BPG ir labai nedaug apklausoje dalyvavusių pediatrų ir terapeutų (2). Nors, kita vertus, paaugliai ne visada ir nori būti apžiūrimi, o kompetetingam, nuoširdžiam pokalbiui su paaugliu apie RS reikalingas medikų psichologinis pasirengimas, o ne įranga.

RS priežiūra yra labai glaudžiai, tiesiog neatsiejamai, susijusi su informacijos apie RS pateikimu paaugliams ir jaunimui. Niekaip galutinai nesutariama ir dėl paties termino. Vadinti tai „lytiniu švietimu“, „lytiškumo ugdymu“, tapačios tai sąvokos ar turinčios skirtingą prasmę. Lietuvoje tebėra paplitusi pažiūra, kad seksualinis gyvenimas yra suaugusiųjų reikalas. Daugelyje

mokyklų skatinama susilaikyti nuo sekso. Dažnai tam pritaria ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Medicinos personalas nėra pasirengęs spręsti paauglių RS problemų. Šia tema stokojama literatūros (4).

Mokyklose lytinio švietimo programa integruota į kitų dalykų mokomąsias programas, ir todėl beveik neturi poveikio. Tai turėtų būti atskira disciplina ir specialiai parengtas mokytojas. Tai yra sunki tema ir mokytojams reikėtų padėti. Jie tiesiog kenčia dėl informacijos ir metodikos trūkumo, kaip dėstyti šį dalyką, nes tai nėra vien anatomija ir fiziologija. Reikalingi įgūdžiai, pateikiant intymią sritį paaugliams, jaunimui. Lietuvos mokyklose vyrauja abstinencijos programos, kurios skatina jaunimą susilaikyti nuo lytinio gyvenimo. Be abejo, tai yra gerai iki tam tikro amžiaus, bet daugiau kaip pusė paauglių pradeda lytinį gyvenimą iki 17m. Atsižvelgiant į jaunuolių teises, abstinencijos programą reikėtų taikyti jaunesnėse klasėse, o vyresniems dėstyti saugesnio lytinio elgesio programas, taip pat programas, skirtas lytiškai aktyviems paaugliams. Tiesa, Vilniaus Pedagoginiame universitete dėstomas lytinio švietimo kursas to pageidaujantiems studentams, tačiau, kai mokyklose nėra atskiros disciplinos, jų žinios sunkiai arba visai nepritaikomos. Apklausus 10 Kauno vidurinių mokyklų įvairių specialybių pedagogų, buvo nustatyta, kad tik 47,7% pedagogų gali nesivaržydami kalbėti su mokiniais lytine tematika. Be varžymosi, šių temų negalėtų aptarti 26,2%, o 26,2% nė karto nebuvo kalbėję lytiniais klausimais su mokiniais (34).

Lietuvoje veikianti katalikiška organizacija „ Už gyvybę“ griežtai pasisako tik už abstinenciją propaguojančias programas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kokią didžiulę žalą jaunimo dorovei daro mūsų spauda, TV, radijas nekontroliuojamai skleisdami nepilnamečiams žalingą informaciją. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje skatinama formuoti principus, padedančius apginti vaiką nuo jo gerovei kenkiančios informacijos. Tačiau Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas (2000m. lapkričio 28 d.) neužtikrina realios apsaugos mechanizmų. Institucijos, atsakingos už nepilnamečių apsaugą informacijos srityje, taip pat neturime. Praktiškai visose išsivysčiusiose šalyse yra nustatyti tam tikri apribojimai, saugantys visuomenę nuo nepadorios informacijos (35). Esama situacija yra dar viena labai svarbi priežastis, kodėl jaunimui reikia suteikti kuo daugiau žinių apie RS ir RT.

Kaune buvo atliktas tyrimas, kuriame nagrinėta gydytojų aktyvumas, prižiūrint paauglių RS, ir nustatyta, kad aktyviausi yra akušeriai - ginekologai. Šeimos planavimo klausimus gerai išmano 80,7% akušerių - ginekologų, 55,0% BPG, 51,4% terapeutų ir 45,3% pediatrų. Jaunesnių gydytojų žinios yra geresnės nei vyresnių jų kolegų. Taip pat jaunesni gydytojai palankiau žiūri į paauglių RS priežiūrą. Tačiau tik 15,2% apklaustų įvairių specialybių gydytojų mano, kad yra kompetetingi teikti šeimos planavimo paslaugas paaugliams (36).

3.4. Paauglių lytinis aktyvumas

Paauglių lytinė elgsena yra skirtinga įvairiose šalyse, nes ji susijusi su šalies tradicijomis, kultūra, religija, socialine aplinka. Lytinę elgseną įtakoja socioekonominis šalies išsivystymo lygis, švietimo sistema, sveikatos politika, religija ir kitų veiksnių visuma (5).

Šiuo metu paaugliai yra lytiškai aktyvesni, todėl amžius, kuriame pradedamas lytinis gyvenimas, jaunėja. Jaunėjantis pirmų lytinių santykių amžius gali būti iš dalies aiškinamas ankstyvesniu biologiniu brendimu. Danijoje per 80-uosius metus lytinį gyvenimą mergaitės vidutiniškai pradėdavo 15,7-16,2 metų. 1984m. 74% 16-20m. moterų jau turėjo lytinio gyvenimo patirtį. Remiantis vėlesniais danų duomenimis, daugiau nei 50% moterų pradėjo lytinį gyvenimą 17 metų, o 11% merginų iki 14 metų. Lyginant įvairių šalių moterų lytinio gyvenimo tendencijas, Šiaurės šalyse pastebima tendencija pradėti lytinį gyvenimą anksčiau negu kitose šalyse. Tačiau įvairių šalių paauglių elgsena pradedant lytinį gyvenimą yra panaši. Anglijoje lytinio gyvenimo pradžios amžius nuolat jaunėja nuo 1980 metų. 1992m. anglų mergaitės pradėdavo lytinį gyvenimą vidutiniškai 15,04-15,76 metų (37).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų šalies gyvenime įvyko daug pokyčių. Vakarietiškos kultūros įtaka jaučiama daugelyje veiklos sričių. Ryškėja vartotojiškas požiūris į gyvenimą. Mažėja tėvų autoritetas, kinta moralinės vertybės, neigiamą įtaką paauglių ir jaunimo moralei turi visuomenės informavimo priemonėse propaguojama „ laisva meilė“. Meilė sutapatinama su seksu, suprantama kaip fizinis malonumas, nepakankamai vertinama atsakomybė už savo ir kitų elgesį (3).

Seksualumas yra normalus ir neišvengiamas paauglio brendimo elementas, vis dėlto daugeliui jaunų žmonių jis gali sukelti destruktyvias pasekmes. Ankstyvą ir nesaugią lytinę elgseną lemia įvairūs veiksniai:

• paaugliams trūksta teisingų žinių apie RS;

• paauglystėje stipriai išreikštas intymumo troškimas;

• žemas savęs vertinimas yra pranašiškas ankstyvo lytinio aktyvumo veiksnys; • bendraamžių nuomonė įtakoja paauglių sprendimus, ypač, jei jie gyvena probleminėje šeimoje arba vartoja alkoholį, narkotikus ar rūko;

• rizikingos elgsenos sindromas dažnesnis vaikinų tarpe; • sprendimus įtakoja šeimos elgsena bei vertybių sistema;

• pastebėtas ryšys tarp stiprių sukrėtimų ir lytinio aktyvumo, ypač dėl seksualinės prievartos (5).

Šiuo metu lytinių santykių pradžia yra paankstyvėjusi 5-6 metais (38). Kiekviena jaunesnė karta vidutiniškai vienais metais anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, palyginus su vyresniąja (37).

3.5. Paauglių nėštumai ir gimdymai

Visame pasaulyje viena iš aktualiausių paauglių sveikatos problemų yra neplanuotas nėštumas. Viena iš dešimties gimdančių moterų yra paauglė (39). O Etiopijoje viena iš 7 paauglių gimdo kasmet (34). Lyginant įvairių šalių paauglių (15-19m.) gimdymų koeficientus, nustatyta, kad didžiausi jie yra JAV - 55 iš 1000 mergaičių, o mažiausi Olandijoje - 6 iš 1000. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šie rodikliai Lietuvoje 1995m. buvo 39,9 iš 1000, o 1996 - 36,6 iš 1000 (39). Kiek paauglių pastoja kasmet duomenų yra nedaug. 1995m. Anglijoje 86000 paauglių tapo nėščios, t. y. 58,7 1000-iui 15 - 19m. paauglių (23).

Įrodyta, kad ankstyvas nėštumas dažnai tampa socialine našta paauglėms, jų tėvams, visuomenei ir ne santuokoje gimusiems kūdikiams. Nustatyta, kad ankstyvi lytiniai santykiai gali turėti įtakos jaunuolių psichinei, fizinei ir socialinei sveikatai. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta - kuo jaunesnės gimdyvės, tuo didesnis priešlaikinių gimdymų skaičius: 13 - 15m. - 5,9%; 16 - 17m. - 2,3%; 18 - 19m. - 1,7% ir 20 - 24m. - 1,1% (20).

Gimusių skaičius jaunesnėms kaip 20 metų amžiaus moterims ES šalyse gana žymiai skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 1000-iui 15 - 19m. amžiaus paauglių tenka 32 gimdymai, kai tuo metu Nyderlanduose tik 4. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje stebimas jauno amžiaus žmonių gimdymų padaugėjimas. Jauno amžiaus moterų gimdymai laikomi problema dėl daugelio priežasčių. Šioje amžiaus grupėje apie 70% nėštumų baigiasi abortu, ir tai rodo didelį nepageidaujamų nėštumų skaičių (15). Nėštumą ir gimdymą iki 19 metų, atsižvelgiant į įtaką jaunos moters ir jos vaikų gyvenimui, reikia laikyti atsitiktiniu ir neplanuotu (6). Netikėtas nėštumas dažnai sujaukia jaunuolės gyvenimą.

42% jaunesnių nei 19m. gimdyvių lytinį gyvenimą pradėjo nuo 15 metų, 46% - apie galimą nėštumą nepagalvojo, nedirba ir nesimoko - 70%, po gimdymo ištekėjo 70%, o po metų 43% iš jų išsiskyrė. Šios jaunos mamos 10 kartų dažniau serga mažakraujyste, pagimdytus vaikus jos blogai prižiūri arba įvairiais būdais atsikrato (6). Vidutinis pirmąkart gimdančių moterų amžius 23 metai. Paauglių nėštumai ir gimdymai Lietuvoje sudaro 2,04% (40). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 1995m. pirmą kartą gimdė 123 merginos iki 15 metų, 1996 - 99 (41). Italijoje paauglėms tenka mažiau nei 1% gimdymų (42).

3.6. Paauglių abortai

Žodis „abortas“ kilęs iš lotyniško žodžio “aboriri“, kuris reiškia „žudyti“ arba „naikinti“. Dabar Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, abortu laikomas nutrūkęs arba nutrauktas nėštumas iki 22 nėštumo savaitės. Lietuvoje moterys nėštumą gali laisvai nutraukti iki 12 savaitės,

vėliau tik pagal medicinines indikacijas (41). Nuo neatmenamų laikų šeima planuojama nutraukiant nėštumą, t.y. atliekant abortus, kurių atlikimo būdai kito ir tebekinta. Abortas yra pavojingiausias šeimos planavimo metodas (dar ir dabar kasmet pasaulyje nuo abortų miršta 80000 moterų), žalojantis moterį, o neretai ir jos artimuosius, todėl visais aspektais - moraliniu, medicininiu, fiziniu, socialiniu, psichoemociniu – yra nepriimtinas (43). Kasmet pasaulyje tūkstančiui 15 - 49 metų moterų tenka nuo 32 iki 46 abortų. Mažiausias abortų rodiklis (5/1000) nustatytas Olandijoje, kur abortų įstatymas vienas liberaliausių pasaulyje (43). Nors bendras abortų skaičius Lietuvoje nuo 40516 1992m. sumažėjo iki 12362 2002m., tačiau didėjo 15 - 19m. amžiaus merginoms atliekamų abortų dalis nuo 4,9% iki 7,1%. Iki 19 metų amžiaus pirmą nėštumą nutraukusios merginos sudarė 35% nuo visų nutraukusių pirmą nėštumą (40). Tai rodo, kad jaunimas apie šeimos planavimą informuotas nepakankamai. Abortų dažnumas, ypač jaunesnių nei 19 metų, rodo šeimos planavimo prastą kokybę (6) .Apskaičiuota, jog kasmet Europoje atliekama 260 tūkstančių nesaugių nėštumo nutraukimų, tarp jų - 110 tūkst. Rytų Europoje. Didžioji dalis pacienčių - paauglės. Tai galima paaiškinti mokymo stoka bei nepakankamu kontracepcijos naudojimu.

Pagrindinę nėštumo nutraukimo priežastį sunku išskirti, nes moterys dažniausiai nurodo keletą priežasčių. Jaunas amžius (<18metų) yra gana dažna aborto priežastis. Dešimtyje šalių nuo 10 iki 37% moterų šią priežastį nurodė kaip pagrindinę. Hondūre ir Meksikoje dėl šios priežasties nėštumo atsisakė vienas trečdalis moterų. Vienas ketvirtadalis Australijos moterų paminėjo, kad „jaunas amžius“ buvo viena iš šalutinių priežasčių. „Jauną amžių“ , kaip įtakos turintį veiksnį, Olandijoje paminėjo 13%, o JAV 30% moterų (41). Skandinavijos šalyse, Anglijoje, JAV, Kanadoje abortų dažnis didžiausias tarp moterų iki 20 metų. Svarbiausia priežastis - atidėti pirmąjį gimdymą vėlesniam laikui (37). Anglijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad kuo jaunesnė paauglė pastoja, tuo dažniau nutraukia nėštumą. Tarp penkiolikmečių tokių yra 47%, tarp septyniolikmečių – 35%, tarp devyniolikmečių – 30%. Britanijoje paauglių nėštumų skaičius yra vienas aukščiausių Vakarų Europoje, 7 kartus aukštesnis nei Nyderlanduose (23). 1992m. Britanijos vyriausybė paauglių nėštumus paskelbė viena iš Nacionalinės sveikatos problemų ir iškėlė uždavinį iki 2000m. perpus sumažinti nėštumų skaičių tarp 13 - 15m. paauglių. Lytinis auklėjimas mokykloje ir lengvai prieinamos konfidencialumą išlaikančios tarnybos buvo pagrindinės strategijos sudedamosios dalys. Nuo 1990m. 60% išaugo specialių, skirtų jaunų žmonių reikmėms tenkinti sveikatos tarnybų skaičius. 15% sumažėjo nėštumų tarp 15 - 19m. paauglių ir 16% - tarp jaunesniu nei 16 metų (23).

Jaunos švedės dažniau už vyresnes naudoja KP, todėl Švedijoje legalių abortų 15 - 19 metų grupėje sumažėjo nuo 24,4/1000 ( 1988m.) iki 19,0/1000 (1993m.) (41).

Dar iki šiol visuomenė ir nemažai medikų abortus vertina labai liberaliai. Reikia keisti požiūrį, įsisąmoninti, kad abortas yra amoralus, žalojantis moters sveikatą veiksmas, todėl taip planuoti šeimos negalima (6).

Lietuvoje nuo 1996 metų pradėjo mažėti dirbtinių abortų skaičius, tačiau jis lieka 3 - 4 kartus didesnis negu Vakarų Europos valstybėse. Santykis tarp gimdymų ir abortų mažėja. 1996m. gimdymų ir abortų santykis buvo 100 su 107, 1998m. - 100 su 56,7. Tai gera tendencija. Tačiau daugėja jaunų, iki 18 metų, moterų dirbtinių abortų. Dažni ir pirmo nėštumo nutraukimo atvejai (apie 12 - 13% visų abortų). Lietuvoje abortų daroma daugiau negu kitose šalyse. Suomijoje 1995m. iš 100 vaisingo amžiaus moterų nėštumą nutraukė 11,8, Olandijoje - 5,2, Vakarų Europos valstybėse - 14, Lietuvoje - 40 moterų. Tik pastaruoju metu visuomenė pradeda suvokti, kad abortas - tai ne tik medicininė problema, tai gyvybės žudymas. Abortų padariniai moters sveikatai gali būti labai sunkūs. Manoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2000 moterų tampa nevaisingos (43).

Pasaulinė praktika parodė, kad abortų draudimo politika nepasiteisino. 1992m. abortai buvo uždrausti Lenkijoje (22). Visuomenėje kilo nepasitenkinimas, padaugėjo kriminalinių abortų ir moterų mirčių atvejų. Reikia mažinti abortų poreikį šviečiant visuomenę, ypač jaunimą, ir propaguojant efektyvią kontracepciją.

3.7. Paaugliai ir kontracepcija

Kontracepcija ilgą laiką buvo viešai nediskutuojama tema daugelyje Rytų Europos šalių (44). Po Nepriklausomybės atkūrimo Baltijos šalių dvasiniame ir socialiniame gyvenime įvyko esminių pokyčių. Žiniasklaidoje pagausėjo informacijos apie vaisingumo reguliavimo būdus. Tačiau, nepaisant šeimos planavimo tarnybų pastangų bei visuomenės švietimo, efektyvi kontracepcija sunkiai skinasi kelią daugelyje pasaulio šalių, taip pat Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Deja, moterys dažnai pirmenybę teikia abortui, pasirinkdamos jį kaip kontracepcijos metodą. Apsispendimą vartoti efektyvią kontracepciją ar ne, dažnai lemia daug veiksnių: patirtis, žinios, požiūris, nuostatos, religija, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai, subjektyvūs nusiskundimai ir nepageidaujamas kontraceptinių priemonių (KP) poveikis. Turi įtakos ir KP kaina, prieinamumas (41).

Efektyvios KP daugiausiai naudojamos išsivysčiusiose šalyse. ES KP naudojasi 75% moterų, o Centrinėje ir Rytų Europoje – tik 32%. Daugelyje buvusių sovietinių respublikų šis skaičius nesiekia 25% (1994m.) (41).

Literatūros duomenimis KP naudojimas įvairiose šalyse labai skiriasi. Apžvelgsime tik paauglių naudojamą kontracepciją, nors, kaip KP naudoja paaugliai, duomenų labai maža. Danijoje 1984m. KP nenaudojo tik 16% lytiškai aktyvių ir nepageidaujančių nėštumo 16 - 20m. moterų, o 1989m. – 7%. Labiausiai paplitę šioje amžiaus grupėje buvo tabletės (53-63%) ir prezervatyvai (21 - 33%). Danės, pradėjusios lytinį gyvenimą iki 14m., rečiau naudojo prezervatyvus (43%) negu pradėjusios lytinį gyvenimą 17m. ir vėliau (53%). Prezervatyvų naudojimas priklauso ir nuo moters

išsimokslinimo. 1991m. 38% Norvegijos paauglių mergaičių nurodė vartojusios kontraceptines tabletes (37).

Anglijos Jaunimo konsultavimo centro duomenimis 26% paauglių, apsilankiusių centre, buvo paskirta kontraceptinės tabletės, 43% pasirinko prezervatyvą, 15% po pokalbio su konsultantu nutarė atidėti lytinio gyvenimo pradžią (23).

Įstatymų, kurie ribotų ar kontroliuotų KP naudojimą, nėra. Įvairias KP galima įsigyti vaistinėse. Nors pagal įstatymą geriamos kontraceptinės tabletės turėtų būti pardavinėjamos pagal receptus, bet galima įsigyti ir be jų (30). Paaugliai KP gali įsigyti bendra tvarka, specialių jiems skirtų vietų nėra.

Tikslios informacijos apie tai, kaip Lietuvos jaunimas naudoja KP, nėra (30). Tačiau yra atlikta keletas regioninių apklausų, iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą. Dabartiniai jaunuoliai KP naudoja dažniau nei prieš 20 - 30m., tačiau KP paplitimas, palyginus su Vakarų Europos šalimis, labai menkas. Iš 5000 apklaustų respondentų Lietuvoje KP naudojo 50%, Švedijoje – 92%, Kanadoje – 95% (38).

Prezervatyvas laikomas prieinamiausia ir efektyviausia priemone apsaugai ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo LPI. Ypač jis tinka jauniems žmonėms, kurių lytinis aktyvumas didelis, dažna partnerių kaita (23).

Lietuvoje paaugliams trūksta kvalifikuotos informacijos apie KP naudojimą. Jaunimas nežino, kokios KP tinkamiausios įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir atvejais, kokia jų įtaka sveikatai, naudojimo metodika ir kt. Literatūros duomenys rodo, kad kur kas daugiau komplikacijų pasitaiko dėl aborto, nėštumo ir gimdymo ankstyvoje jaunystėje negu dėl KP naudojimo (41).

Kai kurių vokiečių ir italų autorių duomenimis, efektyvias KP (spirales, hormonų preparatus) daugiau naudoja jaunos moterys (iki 20m.), kadangi jos nepasiruošusios nėštumui bei gimdymui, bet nenorėtų nutraukti nepageidaujamo nėštumo. Vokiečių autorių duomenimis, studentės ir moksleivės 3,5 karto dažniau renkasi KP kaip šeimos planavimo priemonę, palyginti su kitų profesijų moterimis (41).

Iš dalies nesaugią lytinę elgseną gali lemti menkos ir klaidingos paauglių žinios lytiniais klausimais. Įvairių šalių profilaktinės medicinos vadovuose rekomenduojami pirmo pasirinkimo KP paaugliams - prezervatyvai ir peroraliniai kontraceptikai (5) - Lietuvos jaunuoliams kelia nerimą. Tik 60% paauglių žino, kad tinkamai naudojami prezervatyvai apsaugo nuo LPI ir nepageidaujamo nėštumo, net 50% apklaustųjų mano, kad merginos, naudojančios peroralinius kontraceptikus, ateityje taps nevaisingos. Nenuostabu, kad Lietuvoje daug abortų, nes net 37% paauglių įsitikinę, kad lytiškai aktyviems jaunuoliams patys tinkamiausi - natūralūs nėštumo planavimo metodai. Lietuvoje, skirtingai nei Vakaruose, natūraliems nėštumo planavimo metodams pirmenybę atiduoda net 32% lytiškai aktyvių moksleivių (45).

3.8. Jaunimas ir lytiniu keliu plintančios infekcijos

Lytiniu keliu plintančios ligos - viena iš aktualių jaunimo sveikatos problemų. LPI pasekmės dažnos ir gerai įrodytos: infekcijos, nevaisingumas, gimdos kaklelio vėžys, vaisiaus ir naujagimio infekcijos. Plitimo mechanizmai tarp suaugusių ir paauglių yra tie patys: ypač rizikingi nesaugūs lytiniai santykiai su keliais partneriais. Lytiškai aktyvių jaunuolių žinios LPI klausimais yra menkesnės negu bendraamžių, dar nepradėjusių lytinio gyvenimo. Specifinės lytinio švietimo programos nesumažina paauglių lytinio aktyvumo, bet jie kur kas dažniau naudoja prezervatyvus, taip užtikrindami didesnį lytinės elgsenos saugumą. Didelė praraja tarp jaunuolių suvokimo apie jų neigiamo elgesio žalą sveikatai ir šių žinių taikymo realiame gyvenime. Švedijoje atlikti tyrimai teigia, nors merginos ir turėjo pakankamai žinių apie LPI, tai nepakeitė jų seksualinio elgesio. Todėl šviečiamąją veiklą turėtų papildyti atitinkama sveikatos priežiūra (45).

2002m. pasaulyje su ŽIV/AIDS gyveno 42 mln. žmonių, iš jų 19,2 mln. yra moterys ir 3,2 mln. vaikų iki 15m. amžiaus. Paskaičiuota, jog kasdien pasaulyje ŽIV užsikrečia apie 16 tūkst. žmonių. Rytų Europoje kasdien ŽIV užsikrečia apie 700 žmonių. 2002m. apie 3,2 mln. ŽIV infekuotų asmenų pasaulyje sudarė vaikai iki 15m. amžiaus (46).

Paskutiniais metais infekuotumas ŽIV ženkliai padidėjo Latvijoje. Jaunimas iki 24m. 2002m. sudarė 42% visų infekuotųjų (47).

PSO duomenimis, Lietuvoje ŽIV paplitimas 2002m. buvo vienas mažiausių Europoje - 20,36 atvejo 100000 gyventojų. Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje diagnozuotas 1988m. 81% ŽIV infekuotųjų - intraveninių narkotikų vartotojai. 48% infekuotų 15 - 30m. asmenys. 1999m. nustatytas jauniausias infekuotasis - 15m. paauglys. Iki 2003m. sausio 1d. užregistruoti 9 ŽIV infekuoti vaikinai iki 17m. ŽIV/AIDS prevencijai šalyje vykdoma keletas programų, jau pradinėse klasėse šie klausimai įtraukti į gamtos ir dorinio auklėjimo dalykus (31).

LPI yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu užsikrečia apie 12 mln. žmonių, 62 mln. – gonorėja ir 89 mln. - chlamidijomis. Nuo 1990m. daugelyje pasaulio šalių LPI sergama rečiau, išskyrus Rytų Europos šalis. Baltijos buvusiose sovietinėse respublikose nuo 1989m. pradėjo gausėti apsikrėtusių sifiliu (46).

Lytiškumo ugdymas netapo prioritetu bendrojo lavinimo mokyklose, nes šis poreikis nepadarytas bendravalstybiniu. Su ŽIV plitimu susieta informacija netapo jaunų žmonių savo elgesio ugdymo motyvu. Nėra atsvaros prieš lytinį palaidumą liaupsinantį visuomenės informavimą žiniasklaidoje (48). Pasigendama deramo visuomenės švietimo ir priemonių paauglių prevencijai. Taikoma LPI prevencija neatitinka kintančios socialinės - ekonominės situacijos poreikių. Jaunimo seksualinis švietimas ir LPI prevencija yra aiškiai nepakankami. ŽIV prevencijos formos bei

priemonės ne visada pasiekia lytiškai aktyvius žmones, kuriems dažniausiai ir gresia infekcijos pavojus (4).

4. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti Šiaulių miesto 6 bendrojo lavinimo mokyklų 8 - 12 klasių moksleiviai. Jų amžius buvo nuo 15 iki 19 metų. Išsiaiškinome, kad Šiauliuose tokio amžiaus moksleivių yra 10709. Tikslus tyrime dalyvaujančių moksleivių skaičius buvo reikalingas, norint apskaičiuoti reprezentatyvinės imties dydį. Reprezentatyvinė imtis apskaičiuota pagal A.V. Jadov statistinę lentelę (49), leidžiančią apskaičiuoti imties dydį su 5 procentų paklaida (1 lentelė).

1 lentelė A. V. Jadov statistinė lentelė, leidžianti apskaičiuoti reprezentatyvios imties dydį

(sudaryta su 5 procentų paklaida)

Generalinės aibės visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000 Imties dydis 222 286 333 350 360 370 385 398

Moksleivių skaičius -10709 suapvalintas iki 10000. Tokiu būdu reikėjo sužinoti 385 moksleivių nuomonę.

Į tyrimo reprezentatyvinės imties skaičių patenkantys moksleiviai buvo parinkti atsitiktiniu metodu - iš visų 6 tyrime dalyvavusių mokyklų po 3 klases.

Tyrimas buvo atliekamas 3 etapais. Pirmojo – bandomojo - tyrimo metu, kuriame dalyvavo 22 moksleiviai, patikslintas klausimyno tinkamumas. Po bandomojo tyrimo nusprendėme išdalinti daugiau anketų, nes pamatėme, jog ne visi moksleiviai norės atsakinėti į anketos klausimus.

Antrasis etapas - numatyto respondentų skaičiaus apklausa mokyklose.

Su anketomis supažindinome mokyklų direktorius ir gavome jų leidimą atlikti apklausą. Moksleiviai buvo supažindinti su apklausos tikslu, paaiškinta, kaip pildyti anketą, moksleiviai paprašyti nesitarti tarpusavyje. Nepanorę dalyvauti apklausoje moksleiviai galėjo išeiti iš klasės. Tokių neatsirado. Analitinis vienmomentinis tyrimas buvo atliktas apklausiant moksleivius mokyklose. Anketas moksleiviai pildė klasėse dalyvaujant socialinėms pedagogėms. Anketų pildymo laikas buvo neribojamas. Apklausą atliko išmokyti Šiaulių apskrities sveikatos ugdymo

centro darbuotojai. Užpildę anketas moksleiviai grąžino jas tyrėjams. Iš viso apklausos metu buvo išdalintos 425 anketos, atsakymus gavome iš 400 moksleivių (94,1%).

Tyrimo anketa sudaryta iš 19 klausimų: 2 klausimai skirti išsiaiškinti respondentų demografinius duomenis (lytis, amžius); 3 klausimai skirti informacijos apie lytinį gyvenimą šaltiniams; 3 klausimai - lytinei elgsenai ir kontracepcijos naudojimui; 3 - žinioms lytinio gyvenimo klausimais; 8 klausimai buvo skirti bendravimo su medikais vertinimui. Moksleivių apklausos apie jaunimo sveikatą anketa pateikta priede.

Trečiasis tyrimo etapas - anketų analizė.

Analizuojant anketas buvo vertinama, kaip į tuos pačius klausimus atsakė skirtingos respondentų grupės. Lyginami lytiškai aktyvūs moksleiviai su lytiškai neaktyviais, merginos su vaikinais. Užpildytas anketas gavome iš 400 moksleivių; iš jų 297 (74,3%) buvo merginos, 103 (25,7%) vaikinai. Pagal amžiaus grupes mūsų respondentai pasiskirstė taip: iš 400 atsakiusiųjų 15 - 16 metų buvo 108 (27,0%); septyniolikmečių buvo 126 (31,5%) ir 18 - 19 metų moksleivių buvo 166 (41,5%). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pateiktas 1 paveiksle.

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Dviejų požymių nepriklausomumas buvo tikrinamas naudojant chi kvadrato kriterijų. Rodiklių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

5. Rezultatai ir jų aptarimas

5.1. Lietuvos ir Šiaulių jaunimo reprodukcinės sveikatos rodikliai

Mūsų tyrimo duomenimis 47,5% šiauliečių moksleivių iki 19 metų buvo lytiškai aktyvūs. Vidutinis pirmų lytinių santykių amžius - 16 metų. Lietuvoje yra atlikta mokslinių tyrimų, nagrinėjančių paauglių lytinį aktyvumą. Šiuo metu lytinių santykių pradžia yra paankstyvėjusi 5 - 6 metais (38). Kiekviena jaunesnė karta vidutiniškai vienais metais anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, palyginus su vyresniąja (37). Tyrimo „Šeima ir gimstamumas“, atlikto Lietuvoje 1995m., duomenimis, daugiau nei 50% jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda iki 17 metų.

Kaune atlikto tyrimo duomenimis, 26,5% visų respondentų yra lytiškai aktyvūs: 35,5% vaikinų ir 17,5% merginų jau turėjo lytinius santykius. Tarp trylikamečių paauglių seksualiai aktyvūs 3,2%, septyniolikmečių - 39,8%, aštuoniolikmečių ir vyresnių - 58,8%. Iki 16m. pirmuosius lytinius santykius turėjo 51,8% paauglių; iki 17 metų - 85,4% lytiškai aktyvių respondentų (45).

Kauno vidurinėse mokyklose apklausus 15-19m. moksleives 29,9% 15-mečių merginų ir net 74,5% 19-mečių merginų jau buvo turėjusios lytinius santykius. Vidutinis pirmųjų lytinių santykių amžius buvo 16 metų (50).

Klaipėdos jaunimo centro 2002m. atliktos apklausos duomenimis, 59,1% Klaipėdos 19-mečių moksleivių yra turėję lytinius santykius.

Vilniaus universiteto medicinos fakulteto higienos katedros 2001m. atlikto tyrimo duomenimis, anonimine anketa apklausus 2465 Vilniaus miesto 9-12 klasių moksleivius, paaiškėjo, kad 24,3% moksleivių yra turėję lytinius santykius. Didžioji moksleivių dalis lytinį gyvenimą pradeda 14 - 17m. amžiaus.

Taigi šiauliečių lytinio debiuto amžius nesiskiria nuo Lietuvos jaunimo vidurkio. Paauglių nėštumai ir gimdymai Lietuvoje sudaro 2,04% (40).

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir Šiauliuose 2 lentelėje.