LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
ILONA IŢDONAITĖ
MOKINIŲ MAITINIMO ŠIAULIŲ APSKRITIES
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE ORGANIZAVIMO
VERTINIMAS
Diplominis magistro darbas (visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
Mokinių maitinimo Šiaulių apskrities bendrojo lavinimo mokyklose organizavimo vertinimas Ilona Iţdonaitė
Mokslinė darbo vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Medicinos Akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas, 2011, 86p.
Darbo tikslas - ištirti ir įvertinti mokinių maitinimo organizavimą Šiaulių apskrities bendrojo lavinimo mokyklose.
Uţdaviniai:
1. Ištirti mokinių mitybos įpročius atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą; 2. Įvertinti mokinių nuomonę apie maitinimo paslaugų kokybę mokyklose;
3. Ištirti mokinių mitybos ir maitinimo paslaugų kokybės pokyčiu 2005 - 2009 metais. Tyrimo metodika. Anketinės apklausos būdu atliktas devintų ir vienuoliktų klasių mokinių mitybos tyrimas. Tyrimas vyko 2009 m. kovo - balandţio mėn. Šiaulių miesto savivaldybėje; Šiaulių rajone; Joniškio miesto savivaldybėje; Joniškio rajone; Kelmės miesto savivaldybėje; Kelmės rajone. Iš viso tyrime dalyvavo 774 mokiniai, o gauti rezultatai buvo palyginti su 2005 metais atliktu tyrimu, siekiant nustatyti mokinių mitybos pokyčius. Dalis klausimų buvo skirta išsiaiškinti demografinius-socialinius duomenis (lytį, amţių, klasę, kurioje mokosi mokinys (-ė), gyvenamąją vietą), kita klausimų grupė buvo skirta išsiaiškinti mokinių tam tikrų maisto produktų vartojimo daţnumą. Taip pat buvo vertinama mokinių maitinimo kokybė. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 15.0 for Windows” programą.
Rezultatai. Atliktas tyrimas parodė, kad beveik kiekvieną dieną vaisius valgo 42,8 proc. apklaustų mokinių. Statistiškai reikšmingai skyrėsi berniukų ir mergaičių vaisių vartojimo daţnis: tiek devintos, tiek vienuoliktos klasės mergaitės vaisius beveik kiekvieną dieną vartojo daţniau nei berniukai. Darţovių vartojo trečdalis (33,2 proc.) apklaustų mokinių. Statistiškai reikšmingai skyrėsi berniukų ir mergaičių darţovių vartojimo daţnis. Tiek 9 klasės, tiek 11 klasės mergaitės daţniau negu berniukai vartojo darţoves (χ2
=8,3, p=0,004). Saldumynus valgė beveik pusė (47,4 proc.) apklaustų mokinių. Traškučius valgė beveik trečdalis (30,6 proc.) apklaustų mokinių. 33,9 proc. apklaustų mokinių 2-3 kartus per savaitę ar daţniau vartojo kokakolą ir kitus panašius gėrimus.
Išvados. Daţniausiai vartojami maisto produktai buvo darţovės, vaisiai, pieno produktai, balta duona, batonas, mėsa. Rečiau valgė ţuvį, juodą rupią duoną. Šiltus pusryčius ar pietus mokyklos valgykloje kasdien valgė maţdaug trečdalis tiriamųjų, daugiau devintokų. Paprastai respondentai per dieną valgo 3 kartus. Pagrindinis respondentų rodiklis, pagal kurį renkasi patiekalą, buvo skonis. Daugumoje mokykloje vyrauja neprivati ūkinė veikla (75 proc. miesto ir 68,4 proc. rajono mokyklų). Pagrindiniai patiekalai (sriubos, antri karšti patiekalai) ruošiami vietoje. Mokinių mityba nuo 2005 m. iki 2009 m. turi tendenciją gerėti: 3 proc. padidėjo darţoves
3
kasdien vartojančių mokinių skaičius, 3,8 proc. sumaţėjo beveik kiekvieną dieną vartojančių traškučius, 7,7 proc. – geriančių kokakolą, 5,7 proc. – vartojančių alkoholinius gėrimus mokinių skaičius. Kitų maisto produktų vartojimo daţnis pakito neţymiai.
Raktaţodţiai. Maitinimo organizavimas, sveika mityba, mokinys, mokinio poţiūris, sveikata.
4
SUMMARY
Public health
Estimation of pupil’s nutrition in general education schools of Siauliai county Ilona Iţdonaitė
Supervisor Phd. Apolinaras Zaborskis
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Kaunas 2011, 86 p.
Aim of the study - to investigate and evaluate organization of pupil’s nutrition in Siauliai general education schools.
Objectives:
1. To investigate pupil’s nutritional habits according to gender, age, place of residence; 2. To evaluate the pupil’ s opinion about the quality of school food service;
3. To investigate pupil’s nutrition and food service quality changes in 2005 - 2009 years. Methods of research. Public survey (questionnaires) regarding nutritional habits was carried our between ninth and eleventh grade pupils in our country. Investigation took place in 2009 March – April in Siauliai city municipality, Siauliai area, Joniskis city municipality, Joniskis area, Kelme city municipality, Kelme area. 774 pupils participated in this research also it was compared to research carried out in 2005 for general comparison of pupils’ nutrition changes. Some of the questions were given to examine the social-demographic data (gender, age, class, place of residence), another part of questions was given to evaluate certain food consumption frequency and pupils’ nutrition quality. Data analysis was carried out with “SPSS 15.0 for Windows” software.
Results. The survey has revealed, that 42,8% of children eat fruit almost every day. Statistically significant diffrences were found between frequency of girls and boys fruit consumption: girls from both 9th and 11th classes eat fruits every day more frequently than boys. Vegetables were consumed by one third (33,2%) of children surveyed. Girls from both 9th and 11th classes consumed vegetables more often than boys (χ2=8,3, p=0,004). Almost half (47,4%) of children surveyed ate sweets. Crisps were consumed by one third (30,6%) of the children. 33,9% of the children drank cocacola or similar drinks 2 – 3 or more times per week.
Conclusions. Commonly used products were vegetables, fruits, milk products, white bread, loaf, meat. Less commonly fish, black bread was used. Approximately one third of respondents ate hot breakfast or lunch at school canteen every day, more frequently it was ninth grade pupils. Generally respondents eat three times a day. The main factor according to which respondents choose their food is taste. Non private economical activity dominates in most schools (75% in city area and 68,4% in region area). Main dishes (soups, other hot dishes) are prepared in school canteen. Respondents ge From 2005 to 2009, children nutrition has a tendency to improve: there was increase of children, daily consuming vegetables in 3%, decrease of children daily consuming crisps in 3,8%, 7,7% decrease of children drinking cola or similar drinks, 5,7% decrease of children consuming alcohol. Change of other foods consumption was not so significant.
5
TURINYS
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ...6
ĮVADAS ...7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...10
1.1 Mokyklinio amţiaus vaikų mitybos ypatumai...10
1.2 Mokinių sveika mityba ...20
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ...32
2.1 Tyrimo pagrįstumas ...32
2.2 Tyrimo instrumentas ...33
2.3 Apklausos organizavimas ...33
2.4 Tiriamosios imties charakteristikos. ...34
2.5 Duomenų analizės metodai ...35
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...36
3.1 Mokinių mitybos įpročius atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą ... 36
3.2 Mokinių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę mokyklose ... 50
3.3 Mokinių mitybos ir maitinimo paslaugų kokybės pokyčiai 2005 - 2009 metais ... 62
IŠVADOS ...71
REKOMENDACIJOS ...72
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...73
6
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
1. PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
2. PSO/ EURO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija 3. LR – Lietuvos Respublika
4. ŠMM – LR švietimo ir mokslo ministerija 5. SAM – LR Sveikatos apsaugos ministerija 6. ES – Europos Sąjunga
7. VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 8. RV – Rizikos veiksniai 9. HBSC – Moksleivių gyvensena 10. Kt. – Kita, kiti 11. Pav. –Paveikslas 12. T.T. – Taip toliau 13. Pvz. – Pavyzdţiui 14. Proc. – Procentai
15. RMC - Respublikinis mitybos centras
16. G. - Gramas - masės vienetas, ţymimas simboliu g.
17. Mg. – Miligramas - masės vienetas, ţymimas simboliu mg.; Kg - Kilogramas - masės vienetas 18. B1 - Vitaminas (Tiaminas), PP - Vitaminas (Niacinas), C - Vitaminas (Askorbo rūgštis), A - Vitaminas (Retinolis), E - Vitaminas (Tokoferolis), D - Vitaminas (Kalciferolis), P - Vitaminas (Flavonoidai)
19. Val.- Laiko vienetas 20. Kcal - Kilokalorijos 21. Abs. - Absoliučiai
22. X – Chi - kvadrato kriterijaus reikšmė 23. P – Statistinis patikimumas
7
ĮVADAS
Senovės Indijos legendoje pasakojama, kad kiekvienam gimusiam ţmogui Dievas paskiria tiek maisto, kiek per gyvenimą jis jo turės suvalgyti. Tas kuris jam skirtą maistą suvalgo greičiau, ir miršta greičiau. Šiandien nustatyta, kad nuo 30 iki 50 proc. mirčių susiję su neteisinga mityba.
Mitybą lemia gamtinės – klimatinės sąlygos, tautiniai papročiai, religija. Maistas turi tenkinti gyvybinius ţmogaus organizmo poreikius.
Sveika mityba – kai organizmas gauna visas reikalingas maisto medţiagas ir energiją, t.y. pakankamą kiekį reikalingų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų biologiškai svarbių medţiagų.
Pilnavertė ir sveika mityba gerina mokinių fizinę, psichologinę ir socialinę savijautą, didindama pasitikėjimą savo sugebėjimais ir suteikia pasitenkinimą sveika kūno išvaizda. Daugelis tyrimų rodo pozityvų ryšį tarp visapusiškai subalansuotos vaikų mitybos ir sėkmingo mokymosi, gero elgesio ir darnaus bendravimo su mokytojais.
Tačiau sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla, rinkos globalizacija ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni ţmonės. Sveikus produktus paauglių mitybos racione išstumia riebūs arba daug cukraus turintys patiekalai. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos būtinybės sveikatai, jie vis daţniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų ir druskos turinčius uţkandţius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Minėtosios aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. Netinkami mitybos įpročiai sąlygoja spartų viršsvorį turinčių ţmonių skaičiaus augimą.
Įvairių specialistų pastaruoju metu Lietuvoje atlikti tyrimai ir rezultatai apie mokinių mitybą nėra dţiuginantys. Konstatuojama, kad padaugėjo uţkandţiaujančių bufetuose „greitu maistu,” sumaţėjo geriančių pieną. Taip pat nurodoma, kad vis dar labai daug mokinių retai valgo vaisius ir darţoves. Siekdamas bendrojo lavinimo mokyklose uţtikrinti mokinių sveikatos saugą, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pakeitė nuo 2005 m. galiojusią Lietuvos higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patobulinti maitinimo organizavimo šalies mokyklose reikalavimai. Numatyta atsakomybė uţ nepalankių sveikatai produktų – bulvių traškučių, saldainių, nealkoholinių gėrimų su maisto priedais, genetiškai modifikuotų maisto produktų ir kt. teikimą mokyklose. Rengiant šios normos pakeitimo projektą aktyviai dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė. Norma yra privaloma mokyklų steigėjams bei vadovams, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms.
Temos aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje ryškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp radikalaus mokyklų valgyklų restruktūrizacijos proceso ir mokinių sveikos mitybos siekimo. Daugelyje šalies mokyklų mokinių maitinimo organizavimas perduotas privačioms tarnyboms,
8
atsiţvelgiančioms tik į komercinius kriterijus. Deja, iki šiol šalyje nėra tobulos mokinių mitybos prieţiūros sistemos. Lietuvos mokyklose vykdomos mitybos programos daţnai tėra fragmentiškos, o jų įgyvendinimo rezultatai nėra aiškūs. Taigi vis aktualesnis tampa poreikis gilintis į mokinių mitybos problemas, ypač kai jos kyla socialinių ir ekonominių permainų metu.
Išvardintos mokinių maitinimo organizavimo problemos yra labai rimtos, todėl verčia tiksliau įvertinti jų mastą ir prieţastis, o tai galbūt padėtų rasti tinkamesnį ir greitesnį jų sprendimą.
Darbo praktinė reikšmė. Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose populiarūs uţkandţių ir gėrimų aparatai. Juose siūlomi sveikos mitybos normų neatitinkantys produktai ir su tuo susijusi netinkama mokinių mityba tapo visuomenės sveikatos iššūkiu šalies sveikatos apsaugos sfera besirūpinantiems politikams, visuomenės sveikatos specialistams, mokyklos bendruomenėms, tėvams. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama mokinių maitinimo organizavimo kontrolę, susidūrė su problemomis. Nebuvo numatyta atsakomybė uţ paţeidimus, susijusius su netinkamu mokinių maitinimo organizavimu, sveikatai ţalingų produktų pateikimu uţkandţių ir gėrimų automatuose mokyklose.
Gavus tyrimo rezultatus, bus galima vertinti Šiaulių miesto, rajono bei apskrities mokinių mitybos ypatumus, įvertinti mokyklų valgyklų būklę bei sveikos mitybos propagavimo galimybes. Tyrimo rezultatai ir išvados padės atkreipti Šiaulių miesto politikų, asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir visų, siekiančių sveikatinti Šiaulių miesto vaikų gyvenseną, dėmesį į Šiaulių miesto mokinių mitybos ypatumus, esamas problemas, mokyklos maitinimo organizavimą. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami planuojant ir įgyvendinant sveikos gyvensenos principus mokyklose, siekiant geresnių rezultatų, organizuojant sveikatos stiprinimo veiklą.
Padėka
prof. habil. dr. Apolinarui Zaborskui uţ kantrybę, rūpestį, supratingumą, gerus patarimus. Ačiū uţ pagalbą rašant magistrinį darbą.
9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
DARBO TIKSLAS – ištirti ir įvertinti mokinių maitinimo organizavimą Šiaulių apskrities bendrojo lavinimo mokyklose.
UŢDAVINIAI:
1. Ištirti mokinių mitybos įpročius atsiţvelgiant į lytį, amţių, gyvenamąją vietą; 2. Įvertinti mokinių nuomonę apie maitinimo paslaugų kokybę mokyklose;
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Mokyklinio amţiaus vaikų mitybos ypatumai
Mokykliniu laikotarpiu vaikai labai greitai auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, vyksta lytinis brendimas (Garmienė, 2007). Paauglių dienos energijos normos pačios didţiausios, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis. Daug laiko vaikai praleidţia mokykloje. Svarbu, ar mokiniams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendţia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas (Grabauskas ir kt., 2004).
Mokinių mitybos problema aktuali tiek miesto mokyklose, tiek ir kaimo mokyklose. Mokinių mityba nėra sveika, daţnai nesubalansuota ir vartojami tie maisto produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti kuo maţesniais kiekiais (Garmienė, 2007).
Mokinių mitybos problemos: nevalgo pusryčių;
uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
geria daug saldţių gėrimų;
mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, ţuvies pirštelius, picą ir kt.; vartoja maţai darţovių;
bando įvairias dietas, ypač merginos.
Labai svarbu, kad vaikas mokykloje gautu visavertį ir subalansuotą maitinimą. Mokyklinis amţius – tai gyvenimo tarpsnis, kai sparčiai formuojasi intelekto ir fiziniai gebėjimai, gyvensenos įgūdţiai, poţiūris į gyvenimo vertybes (Garmienė, 2007).
Dėl nesveikos mitybos mokiniams gali trūkti įvairių maisto medţiagų. Trūkstant jodo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumaţėti darbingumas, mokymosi galimybės. Fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis. Daţnas saldumynų vartojimas taip pat kenkia dantims (Garmienė, 2007). Trūkstant geleţies, vystosi anemija, kuriai būdingas silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumaţėjimas, atsparumo infekcijoms sumaţėjimas (Resnikow, 1993). Dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna maţas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze. Per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėţio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Jei su maistu gaunama per maţai energijos, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, būna per maţas jo svoris (Vingras, 2008).
Mokiniams, daţniau merginoms, nustatomi ir psichologiniai mitybos sutrikimai – anoreksija ir bulimija. Mados pasaulis sukūrė ypatingai liesos merginos groţio idealą. Merginos, siekdamos tokio idealo, pradeda laikytis dietos. Jos bijo valgyti, kad nepriaugtų svorio, todėl jų mityba tampa
11
nepilnaverte. Galų gale visai atsisakoma maisto. Badavimo (anoreksijos) periodai kaitaliojasi su labai gausaus valgymo (bulimijos) periodais. Persivalgius bandoma išvemti maistą. Dėl energijos ir maisto medţiagų trūkumo sutrinka organizmo funkcijos. (Garmienė, 2007).
Anketinės apklausos būdu atlikus Lietuvos mokyklinio amţiaus vaikų mitybos tyrimus, nustatyta, kad tiek miestų, tiek kaimo vietovių 11–17 metų moksleivių dienos maisto davinio energinė vertė atitinka nustatytus reikalavimus (Respublikinis mitybos centras, 1994–1996). Tyrimai parodė, kad moksleiviai per maţai vartojo pieno ir pieno produktų, darţovių ir vaisių. 2001 metais nustatyta (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys), kad kai kuriose pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose nėra nei valgyklų, nei bufetų, todėl čia vaikai gaudavo tik arbatos su sumuštiniu ar bandele. Mokyklose apie 27 procentai moksleivių maitinami nemokamai, tačiau ne visi jie gauna karšto maisto. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje paauglių mityba yra neracionali, daţnai nesubalansuota. Per daug vartojama maisto produktų, kuriuose yra gyvulinės kilmės riebalų, cukraus ir per maţai vaisių, darţovių (Šurkienė, 1996; Bartkevičiūtė ir kt., 1996; Grinienė, 1999). Daţnas uţkandţiavimas apsunkina paauglių galimybę sveikai maitintis, nes uţkandţių sudėtyje yra daug cukraus arba riebalų, todėl padidėja nutukimo galimybė, kas lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vyresniame amţiuje (Soak ir kt., 1999; Neumark, Story, 1997). Yra nustatyta, kad netinkami mitybos įpročiai sąlygoja spartų antsvorio atsiradimą ne tik JAV, bet ir Europos šalyse, neaplenkiant ir Lietuvos. Nutukę vaikai daţnai patiria psichologinį stresą, nes juos daţnai atstumia bendraamţiai bei diskriminuoja suaugusieji, jie prastai vertina savo išvaizdą, jų savęs vertinimas daţniausiai būna ţemas (Centers for disease control and prevention, 1997).
Problemišku išlieka mokinių mitybos reţimas, kai turi būti valgoma tam tikrais laiko tarpais, taip pat kokybinis ir kiekybinis maisto davinio paskirstymas tarp valgymų. Rekomenduojama grieţtai laikytis nustatytų valgymo valandų, tada atėjus laikui valgyti gausiau ima skirtis skrandţio sultys, pavalgius geriau suvirškinamas maistas. Šių rekomendacijų mokykloms sunku laikytis dėl keleto prieţasčių. Valgyklos yra perpildytos ir visi mokiniai nespėja pertraukos metu pavalgyti priešpiečių arba pietų. Ţalinga praktika tampa, kai sudaromos galimybės greta mokyklos dirbantiems ar gyvenantiems ţmonėms pietauti mokyklos valgykloje. Vaikai tiesiog nebesuspėja pavalgyti pertraukų metu. Kita problema, kad kiekvienos pertraukos metu patiekiamas vis kitas patiekalas, pvz., po pirmos pamokos mokiniai gauna sriubą, po antros − bandelę, po trečios − antrą patiekalą ir taip kas 45 minutes uţkandţiauja (Vaitkevičius, 2008).
Šiuo metu mokyklose stovintys uţkandţių aparatai – tikras rojus mokiniams. Populiariausi maisto produktai – ţinoma, bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai. Būtent šiems gaminiams vaikai neretai išleidţia iš tėvų pietums gautus pinigus. Dar prieš metus Nacionalinė sveikatos taryba ragino savivaldybių politikus ir švietimo įstaigų vadovus stiprinti atsakomybę uţ leidimus mokyklose įrengti gėrimų ir uţkandţių aparatus, o neturint galimybių juose prekiauti sveikatą stiprinančiais
12
maisto produktais – vaisiais, sultimis, pieno produktais – jų atsisakyti. Suaugusiųjų mitybos įpročiai susikuria dar vaikystėje ir paauglystėje. Deja, net ir labai norėdami, valdininkai uţdrausti uţkandţių aparatų negalėtų. Tai būtų vienos prekybos rūšies ribojimas, o įstatymai tai draudţia. Todėl mokyklų vadovai patys sprendţia, kas svarbiau – mokinių sveikata ar pinigai uţ patalpų nuomą aparatui.
Neseniai Respublikinio mitybos centro (RMC) specialistai parengė higienos normos pakeitimą, kuriame aiškiai išvardyti mokyklose rekomenduojami ir nerekomenduojami maisto produktai. „Mokinių maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų produktų grupėmis ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru apskrityje, o mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas priţiūri, kad būtų laikomasi nustatyto maisto produktų asortimento“, - teigiama minėtoje normoje. Mokyklose nerekomenduojama pardavinėti bulvių traškučius ir kitus riebaluose virtus gaminius, saldainius, konditerijos gaminius su kremu ar šokoladu, genetiškai modifikuotą maistą, riebius produktus, kurie turi daugiau nei 21 gramą riebalų 100-ui gramų produkto, gėrimus su maisto priedais – daţikliais, konservantais, saldikliais. Iki šiol normoje buvo išvardinti tik rekomenduojami produktai, todėl mokyklų vadovai visada galėjo pasiteisinti, kad neţinoję, ar produktas ţalingas mokinių sveikatai. Tačiau normoje įtvirtintas principas, kad uţkandţių aparatuose gali būti prekiaujama tik tokiu maistu, kurį moksleiviams rekomenduoja visuomenės sveikatos specialistai. Atsakomybė uţ normos vykdymą teks mokyklos vadovui. Uţ paţeidimus jis bus baudţiamas – pirmiausia įspėjimu, o vėliau ir pinigine bauda.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 2008 metais Šiaulių mieste, apskrityje ir visoje šalyje vaikų sergamumas buvo didesnis nei suaugusiųjų, Šiaulių mieste 1 000-ui vaikų teko 2078,5 naujai registruoti susirgimo atvejai, o suaugusiųjų - 933/1 000-ui suaugusiųjų (1.1.1 pav.).
1.1.1 pav. Suaugusių ir vaikų sergamumas Šiaulių mieste, Šiaulių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2008 m. (naujai uţregistruoti susirgimai ambulatorinę
pagalbą teikiančiose įstaigose 1 000-ui vaikų ir 1 000-ui suaugusiųjų).
13
1.1.1 Mokinių maitinimas mokyklose organizavimas
Lietuvos švietimo įstaigose taikomi du mokinių maitinimo būdai:
Savarankiškas maitinimo organizavimas – kai mokyklos gauna dotacijas iš savo miesto savivaldybės ir iš šių lėšų pačios išlaiko valgyklas bei gamina maistą.
Centralizuotas maitinimo organizavimas – kai miesto savivaldybė visų miesto mokyklų maitinimo paslaugos organizavimą perleidţia privačiai įmonei.
Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsiţvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius, vaikų amţiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles.
Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos prieţiūros bei kt. teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas priţiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos vadovo ir su visuomenės sveikatos centru apskrityse suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta patiekalo energinė vertė. Numatyta, kad maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų maisto produktų grupėmis (Lietuvos higienos normos HN:2005 15) ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, turi būti suderintas su apskrities visuomenės sveikatos centru. Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: darţovės, bulvės, vaisiai, uogos (ypač iš ekologinės gamybos ūkių) ir jų patiekalai, sultys (ypač švieţios), grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (ypač liesi); liesa mėsa (paukštiena, jautiena, veršiena, triušiena ir kt.) ir jos produktai; ţuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu, nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais, gazuoti gėrimai, genetiškai modifikuotas maistas. Normoje nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, remdamasis vaikų sveikatos paţymėjimuose pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, kasmet iki rugsėjo 20 d. sudaro ir pateikia mokyklos vadovui tvirtinti sąrašą mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai kasmet iki spalio 1 d. informuoja savivaldybės administraciją apie tausojančio maitinimo poreikį ir organizavimą mokyklose. Maitinimo organizavimui šalies mokyklose keliami reikalavimai koreguoti, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos kovos su nutukimu chartijos nuostatas dėl rekomenduojamų ir nerekomenduojamų mokinių maitinimui maisto produktų grupių, jų galimo poveikio vaikų sveikatai. PSO įpareigoja Europos valstybes imtis priemonių skatinant sveikų maisto produktų vartojimą, rinkos „spaudimo“ vaikams maţinimą, gaunamų maisto medţiagų proporcijų subalansavimą. Mitybos specialistų nuomone, svarbu maţinti
14
vartojamo cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste, skatinti vaisių bei darţovių vartojimą, mokyklas aprūpinti sveikatai palankesniu maistu. PSO teigimu, pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas Europos regione – maţinti vaikų nutukimą (2006 m. duomenimis, apie 30 proc. vaikų yra nutukę). Taip siekiama jaunąją kartą apsaugoti nuo su netinkama mityba susijusių lėtinių ligų – širdies kraujagyslių, antrojo tipo diabeto, onkologinių, skeleto-raumenų sistemos susirgimų ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų.
PSO sveikatos strategijoje „Sveikata visiems XXI amţiuje“ yra iškėlusi 10 pasaulio tikslų. Vienas iš jų, 6-asis, tikslas – sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir kova su sveikatai kenkiančiais įpročiais yra susijęs su akcijomis, skatinančiomis sveikos mitybos pasirinkimą. Sveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos, saugumas, mikropriedų pakankamumas, sveiko maisto pasirinkimas. Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII–833, numatyta iki 2010 m. sumaţinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį iki 30 proc. bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 proc. ir uţtikrinti maisto saugumą, stebėti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų bei maisto kilmės ligų sergamumo ir mirtingumo nuo jų, gyventojų mitybos pokyčius. Siekiama įgyvendinti maisto taršos stebėseną, vertinti gyventojų ţinių ir poţiūrio į sveiką mitybą pokyčius. Medicininiai pastebėjimai ir atlikti eksperimentai teigia, kad ţmogus, norėdamas būti sveikas, turi maitintis tik geros kokybės ir atitinkančiu jo fiziologinius poreikius maistu. Tuo tikslu daugumoje pasaulio šalių yra priimtos paros maisto ir energijos normos, orientuotos į absoliučios individų daugumos energijos bei maistinių medţiagų fiziologinius poreikius. Lietuvos normos yra artimos kaimyninių – Lenkijos ir Skandinavijos šalių normoms, įteisintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 11 25 įsakymu Nr. 510.
1.1.2 Lietuvos mokinių mityba mokykloje
Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ypač didelę reikšmę ji turi augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui (Šumskas, 1995). Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, maţina atsparumą ligoms (Zaborskis, 2006).
Pagal A. Zaborskio ir J. Makari Lietuvos mokinių gyvensenos tyrimo duomenis (1998), daugumos mokinių mityba yra nesubalansuota. Tarp tirtų Lietuvos mokinių nors kartą per dieną vaisius vartojo 62 proc. mokinių. Ţalių darţovių vaikai vartojo per retai - kartą arba kelis kartus per dieną jų valgė tik 31 proc. Saldţius gaivinančius gėrimus kasdien arba kelis kartus per dieną gėrė 29 proc. tirtųjų. Saldumynus kasdien arba kelis kartus per dieną valgė beveik pusė mokinių - 44 proc.
Kituose tyrimuose (Zaborskis, 2006) ) buvo nustatyta, jog mokiniai maitinasi nereguliariai -11-17 proc. tirtųjų kasdien nevalgo pusryčių, 37-51 proc. mokykloje visai nevalgo ir neuţkandţiauja.
15
Vaikas bent kartą privalo pavalgyti mokykloje. Todėl priešpiečiai turi būti rūpestingai parenkami. Juose turi būti maţdaug 1/3 energijos ir maisto medţiagų, atitinkančių vaikų amţiaus paros poreikius. Planuodami priešpiečius (ir likusį vaiko dienos maisto racioną) naudotis sveikos mitybos piramide.
Valgydamas kuo įvairesnį maistą, vaikas gaus pakankamai energijos, baltymų, vitaminų, mineralinių medţiagų ir skaidulų. Nepatartina uţkandţiauti bulvių traškučiais, sausainiais, pyragėliais, saldainiais. Uţkandţiams vaikui labai tiks dţiovinti vaisiai, riešutai, razinos, obuoliai, kriaušės, slyvos ir abrikosai. Taip pat nesaldūs grūdų paplotėliai, javainiai, kukurūzai, morkos, neriebios bandelės, gabalėliais supjaustytas sūris, jogurtas.
Vietoje įvairių rūšių limonadų ir kitokių saldţių gaivinančių gėrimų, įdėti vaikui sulčių, lengvai mineralizuoto vandens.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje numatoma ne tik vykdyti vaikų mitybos tyrimus, bet ir iki 2010 m. parengti bei realizuoti Valstybinę ikimokyklinio ir mokyklinio amţiaus vaikų mitybos gerinimo programą, į bendrąjį ugdymą integruoti sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos mokymą ir spręsti aktualius mokinių mitybos klausimus. A. Zaborskio, I. Lenčiauskienės, A. Klibavičiaus tyrimų duomenimis, mokyklose, kuriose vykdomos sveikatos stiprinimo programos, mokiniai daţniau reguliariai valgo vaisių, darţovių, stebimos sveikesnių mitybos įpročių formavimosi tendencijos, tačiau beveik pusė mokytojų teigia, kad sveikatos stiprinimo veiklai jų mokykloje skiriama per maţai dėmesio. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes teikti maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose. Ši paslauga privalo būti kokybiška.
Kaip teigia vyriausioji gydytoja higienistė Ana Medeišienė, labai svarbu geros higienos praktikos reikalavimų taikymas mokyklų valgyklose. Šie reikalavimai apima visą maisto gamybos procesą pradedant ţaliavos gavimu ir baigiant produkto realizavimu. Jaunimo sveikatos stiprinimo politika yra bendras valstybės rūpestis. Atsakinga uţ ją įstatymus leidţianti ir juos vykdanti valdţia, šeima, mokykla, socialinės, asmens ir visuomenes sveikatos prieţiūros bei valstybinės kontrolės struktūros, bet labiausiai uţ savo sveikatą yra atsakingas pats asmuo ir šią atsakomybę reikia skiepyti nuo kūdikystės. Šiandien formuojasi nauja ir sudėtinga problema – kaip padėti vaikams ir jaunimui išvengti rizikos veiksnių, susijusių su mityba.
Mokiniai vartoja per maţai produktų, kuriuos turėtų valgyti daţniau, ir per daug tokių, nuo kurių derėtų susilaikyti. Tai surengtoje spaudos konferencijoje teigė mokinių mitybos įpročius įvertinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Deja, iš tyrimų duomenų galima konstatuoti, kad dalis mokinių nesimaitina tinkamai. Tai patvirtino SAM Respublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus vedėja Roma Bartkevičienė. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis rekomenduojamomis paros maistinių medţiagų ir energijos normomis nustatyta, kiek vaikas per parą turi gauti baltymų, riebalų, angliavandenių.
16
Medikės teigimu, mokiniai per maţai valgo vaisių, darţovių, grūdinių produktų, pieno ir pieno produktų, o per daug saldumynų. Paklausta, ar neketinama apriboti maisto produktų, kuriais prekiaujama mokyklų bufetuose ir kurie nėra būtini mokiniams, pavyzdţiui, bulvių traškučių, vartojimą, R. Bartkevičienė teigė, kad kitų metų pradţioje ketinama parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl rekomenduojamų vartoti maisto produktų, tačiau visiškai uţdrausti mokyklose prekiauti kai kuriais produktais būtų sudėtinga.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kai kuriose mokyklose nėra nei valgyklų, nei bufetų, todėl jose vaikai maitinami tik arbata su sumuštiniu ar bandele. Tokių mokyklų Lietuvos Respublikoje yra apie 17 proc.
Karštas maistas patiekiamas 29 proc. šalies mokyklų. Be to, trečdalyje šalies mokyklų nevykdoma geriamojo vandens programinė prieţiūra. Daugiausiai problemų su geriamojo vandens prieţiūra kyla maţose mokyklose.
2008 m. 160 Lietuvos mokyklų nustatyti maisto gamybos patalpų paţeidimai, 133 mokyklose nustatyti paţeidimai maisto sandėliavimo patalpose, 118 mokyklų nustatyti plovyklų paţeidimai, 112 mokyklų - paţeidimai buities patalpose. VMVT direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus teigimu, dėl nepakankamo finansavimo pernai 135 mokyklose trūko gamybos inventoriaus, 57 - mokinių maitinimui skirtų stalo indų, 82 - šaldymo inventoriaus, 64 - plovimo, valymo, dezinfekavimo medţiagų.
Pasak Z. Stanevičiaus, pernai dėl mokyklų maisto tvarkymo skyrių veiklos ūmia ţarnyno infekcija susirgo 21 mokinis, iš kurių 13 buvo hospitalizuoti. Tokie atvejai nustatyti Telšių Germanto vidurinėje mokykloje bei Šilutės Ţemaičių Naujamiesčio darţelyje-mokykloje. Z.Stanevičiaus teigimu, įrodyta, kad vaikai susirgo dėl nekokybiškai ir nešvariai paruošto maisto. Šiais metais ūmia ţarnyno infekcija susirgo 6 mokiniai, iš kurių 5 buvo paguldyti į ligoninę. Trys vaikai susirgo Klaipėdos apskrities Šilutės darţelyjemokykloje "Raudonkepuraitė", kiti trys -Alytaus apskrities Merkinės Mickevičiaus vidurinėje mokykloje.
Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos vyriausioji specialistė Bronė Ţilėnienė teigė, kad pastaruoju metu vis dar pasitaiko nemaţai virškinimo trakto susirgimų, todėl ruošiant valgiaraštį mokyklose siekiama, kad nebūtų naudojama aštrių prieskonių. Pasak jos, virškinamojo trakto susirgimų skaičius stabilizavosi (34 atvejai tūkstančiui moksleivių) ir jų nėra tiek daug, kiek regos sutrikimų. Specialistų teigimu, tyrimai dėl maisto kokybės mokyklose atliekami tik gavus skundus, tačiau jų nėra daug. Daugiausiai jie gaunami iš didţiųjų miestų -Vilniaus bei Kauno, keletas - iš rajoninių mokyklų. 2007 metais dėl mokyklų maisto tvarkymo skyrių veiklos uţregistruota 13 skundų, iš kurių 9 pagrįsti, pernai -12, iš kurių pagrįsti buvo 5, o per pirmus šių metų aštuonis mėnesius uţregistruotas vos vienas skundas, kuris pasitvirtino. Pasak Z.Stanevičiaus, daţniausiai vartotojai skundţiasi dėl pateikiamų produktų, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, taip pat dėl sanitarinių reikalavimų neatitikimų.
17
Vilniaus miesto mokyklose mokinius maitina tik privačios maitinimo įmonės. 98% mokyklų yra galimybė tiekti karštą maistą, bet daţniausiai karštą maistą valgo pradinukai ir maţas pajamas turinčių šeimų mokiniai. Kiti mokiniai daţniau renkasi šaltus uţkandţius, saldumynus. Visose mokyklose prekiaujama saldumynais. Kai kurių mokyklų administracija yra sudariusi reikalavimus neprekiauti kramtomąja guma, bet ne dėl sveikatos. Vienoje mokykloje yra draudţiama prekiauti “Čipsais”, “Spraitu”.Kol kas egzistuoja nuomonė, kad negalima nustatyti specialių reikalavimų privačioms maitinimo įmonėms, nes tai būtų verslo suvarţymas.
Moksleivių mitybos įpročių tyrimas (2008 m.) Lietuvos vartotojų institutas vykdydamas Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo veikloje, skatinimo programos projektą, kurį remia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2008 m. lapkričio 4-14 d. atliko sociologinį tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti 10 – 12 klasių moksleivių maitinimosi įpročius, prioritetus, poţiūrį į konkrečias sveikos gyvensenos aktualijas. Tyrimo metu internetinės apklausos būdu buvo apklausti 1304 10-12 klasių moksleiviai visoje Lietuvoje.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma tyrime dalyvavusių moksleivių mano, kad jauni ţmonės maitinasi nesveikai. Net 88 proc. apklaustųjų teigia, kad jauni ţmonės maitinasi nesveikai, 9 proc. mano, kad sveikai, o 3 proc. atsakė neţinantys. Iš atsakiusiųjų, kad jauni ţmonės maitinasi nesveikai, pagrindinėmis nesveikos mitybos prieţastimis moksleiviai įvardino laiko stoką (10 proc.), mokykloje esančius maisto automatus, bufetus ar/ir šalia jos esančius kioskus (10 proc.) bei neigiamą reklamos įtaką (10 proc.). Tyrimas parodė, kad išsiskyrė mergaičių ir berniukų poţiūriai į galimas nesveikos mitybos prieţastis. Daugiausia berniukų (11 proc.) mano, kad pagrindine nesveikos mitybos prieţastimi gali būti nesveikos mitybos pasekmių neţinojimas, tuo tarpu daugiausia mergaičių (12 proc.) įvardija laiko stoką.
Moksleiviai, paklausti, kokius patiekalus (produktus) rinktųsi pietums, teigė, kad sriubą pirktų 54 proc. apklaustųjų, tarp antrų patiekalų yra populiariausias mėsos patiekalas, kurį rinktųsi 63 proc. , švieţių darţovių salotas pirktų – 62 proc., sultys – 83 proc. , švieţius vaisius – 69 proc. Tyrimas parodė, kad antrieji patiekalai iš varškės, ţuvies nėra patrauklūs moksleiviams. Ţuvies patiekalų nesirinktų 58 proc. moksleivių, o varškės patiekalų – 52 proc. moksleivių. Ypatingai nemėgimu pasirodė pienas ir kefyras. Pieno nepirktų 67 proc. moksleivių, o kefyro – 60 proc. Tyrimo metu išaiškėjo, kad 61 proc. moksleivių neįtrauktų traškučių į savo pietų meniu, 53 proc. – gaiviųjų gėrimų, mėsainių, 49 proc. – dešrainių bei sūrainių, 46 proc. – saldumynų. Paţymėtina, kad atsakiusių tarpe dėl minėtų produktų, didelę dalį sudaro neapsisprendę moksleiviai, kas rodo, kad yra vengiama išsakyti savo nuomonę. 57 proc. moksleivių nėra patenkinti savo svoriu.
Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habitsVilius Grabauskas, Janina Petkevičienė, Vilma Kriaučionienė, Jūratė Klumbienė Department of Preventive Medicine, Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania
18
Tyrimo tikslas. Įvertinti mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte nuo 1994 m., Lietuvoje kas antri metai atliekama trijų tūkstančių 20–64 metų ţmonių, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų, apklausa paštu. Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų amţių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, mitybos ir kitus gyvensenos įpročius. Straipsnyje pateikiami duomenys apie mitybos įpročių priklausomumą nuo išsimokslinimo.
Aukštojo išsimokslinimo ţmonių mityba buvo sveikesnė palyginti su ţmonėmis, turėjusius tik nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Ţmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, daţniau valgė švieţias darţoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo aliejų, valgė ţuvį, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną; moterys rečiau valgė mėsą palyginti su moterimis, turinčiomis nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Tačiau aukštojo išsimokslinimo ţmonės daţniau sumuštiniams vartojo sviestą; vyrai daţniau valgė fermentinį sūrį, moterys maţiau valgė juodos duonos palyginti su ţmonėmis, turinčiais nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. 1994–2002 m. mitybos pokyčių įvyko visose išsimokslinimo grupėse, tačiau mitybos skirtumai tarp išsimokslinimo grupių išliko. Siekiant sumaţinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus, greta kitų priemonių, būtina gerinti gyventojų mitybą, ypatingą dėmesį skiriant ţemesnio išsimokslinimo ţmonėms.
Taisyklinga, reguliari mokinio mityba yra viena svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Dėl nesveikos ir sutrikusios mitybos augančiam vaiko organizmui gali trūkti įvairių maisto medţiagų. Netinkama mityba neigiamai veikia augimą, kaulų vystymąsi, maţina atsparumą ligoms. Pradinio ugdymo ir mokyklinio amţiaus vaikų sveikatos analizėje nebuvo pastebėta virškinimo sistemos sutrikimų gausos. Tačiau Respublikos maisto produktų rinkoje vaikams ir jaunimui siūloma patrauklių, tačiau turinčių menką mitybinę vertę, maisto produktų, privatizuojamos mokyklų valgyklos, brangsta maistas, didėja moksleivių uţimtumas, todėl maţiau dėmesio skiriama mitybai.
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorija kartu su Visuomenės sveikatos biurais visoje Lietuvoje 2009 m. vykdė nacionalinį mokinių mitybos tyrimą. Tikslas – išsiaiškinti vyresnių klasių mokinių mitybos įpročius ir maitinimosi mokyklos valgyklose paslaugų kokybę. Ši anketinė apklausa yra pakartotinė, ji buvo vykdoma 2004-2005 mokslo metais. Apklausa parodė, kad vyresnių klasių mokiniai apie savo sveikatą atsiliepė teigiamai. Apklausoje dalyvavę mergaitės ir berniukai išpildė vieną iš pagrindinių sveikos mitybos taisyklių t.y. maitinimosi 3-4 kartus per dieną. Dauguma jų valgė 3 kartus per dieną, be to beveik kasdien pusryčiavo namuose (65,3 proc.). Didţiąją dalį abiejų lyčių maisto raciono sudarė balta duona ir mėsa. Kiek maţiau mokinių beveik kasdien valgė vaisių, uţkandţiavo sausainiais, bandelėmis. Traškučius ir kokolą, alkoholį daugiau vartojo berniukų nei mergaičių. Beje Lietuvos mastu gauti tyrimo duomenys atspindi panašią situaciją, kuomet kasdieniniame mitybos racione pasigendama daugiau pieno produktų, juodos duonos, bulvies. Ir nors visų
19
apklaustųjų daugiausia (37 proc.) teigė apie sveiką mitybą suţinoję iš sveikos gyvensenos pamokų, norint visapusiškai įskiepyti sveikos mitybos įpročius ir kitus, su sveika gyvensena susijusius dalykus, būtina, kad visa tai būtų integruota į kitų mokomųjų dalykų programas, nuolat apie tai kalbama klasės valandėlių metu. Ţinoma, būtina akcentuoti higienos svarbos laikymąsi kiekvieno valgymo metu. Rezultatai rodo, kad labai maţa dalis mokinių visada nusiplovė rankas prieš valgį.
Mokyklų valgyklose perkamųjų patiekalų tarpe, daugumą sudaro sriuba ir antrasis karštas patiekalas, tačiau gauti rezultatai parodė, kad yra mokyklų, kurios antruosius patiekalus gamina iš šaldytų gaminių. Tai įtakos gali turėti patiekalo kokybei, nes kaip parodė apklausos rezultatai, mokiniai rinkdamiesi patiekalą labiausiai dėmesį kreipė į skonį ir, priešingai, – daugiau nei pusė apklaustųjų netenkino mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė ar buvo joje neskaniai pavalgę.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono inicijuotas mokyklinio amţiaus vaikų sveikos gyvensenos (Health Behaviour in Schoolaged Children – HBSC) tyrimas parodė, kad penkiolikmetės mergaitės kasdien daţniau laikosi dietos nei berniukai. Jos daţniau valgo vaisių, tačiau mėsainius ir dešrainius daţniau valgo berniukai. Kasdienis vaisių vartojimas labiau paplitęs tarp čekų (90% mergaičių, 85% berniukų), Izraelio (88% ir 81%), lenkų (83% ir 81%) ir slovakų (80% ir 73%) vaikų. Maţiausiai vaisių vartoja (iki 54%) Grenlandijos, Norvegijos ir Velso vaikai. Tyrimas parodė, kad kas antras vaikas Vokietijoje kiekvieną dieną valgo saldainių, geria kokakolos. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos šalyse. Story ir kt. teigimu, subalansuota ir tinkama mityba vaikystėje ir paauglystėje maţina dantų karieso, maţakraujystės, nutukimo ir antsvorio riziką.
2002-2003 metais 15 Europos šalių buvo atliktas mokinių maitinimo organizavimo mokyklose tyrimas.
Pateiksiu keletą pavyzdţių, rodančių, kad daugelyje šalių valdţios ar savivaldos institucijos, mokyklų bendruomenės deda nemaţai pastangų, kad mokyklose būtų vykdoma sveikos mitybos politika.
1. GALIMYBĖ MOKYKLOJE NUSIPIRKTI SALDUMYNŲ.
Norvegijoje draudţiama prekiauti saldumynais ir limonadu, siūlomas tik “sveikas” maistas. “Sveikas” maistas siūlomas ir Škotijoje. Kitose šalyse prekiaujama saldainiais, saldumynais, limonadais. Jungtinėje Karalystėje bandoma mokyklose įdiegti “sveiko” maisto pardavimo mokyklose politiką.
2. PIENO TIEKIMAS Į MOKYKLAS.
Vykdomas Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Portugalijoje. Islandijoje, Italijoje, Portugalijoje pienas subsidijuojamas.
3. ŠILTI PIETŪS. Galima pavalgyti Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Škotijoje.
20
Kitose šalyse yra reikalavimas, kad būtų patalpa pavalgyti, kur daugiausia valgomas iš namų atsineštas sausas maistas.
4. KAS GALI NUSPRĘSTI KOKIU MAISTU PREKIAUTI MOKYKLOJE? Valgyklos vadovas sprendţia Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Islandijoje.
Mokyklos vadovybė sprendţia Airijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Škotijoje.
Savivaldybė – Suomijoje.
Švietimo ministerija – Vokietijoje. Tėvų asociacija – Austrijoje.
Jungtinėje Karalystėje vietos švietimo skyriai sudaro 4 metų kontraktus su maitinimo įmonėmis. Kontraktuose nurodyta detali patiekalų specifikacija.
1.2 Mokinių sveika mityba
1.2.1 Mokinių sveikos mitybos ugdymo ir organizavimo mokykloje
Racionalios mitybos ugdymas yra viena iš svarbiausių šio laikmečio ugdymo problemų. Todėl mityba yra labai svarbi vaikų sveikatos ugdymo struktūrinė dalis (2 pav.). Informacija per radiją, televiziją, spaudą, internetą, paštą ir kitais keliais apie sveikus maisto, produktus, jų gaminius, patiekalų paruošimą ir t. t., panašiai kaip reklama, turi pasiekti visas vartotojų grupes ir jų ugdytojus. Kai nuolat kontaktuojama su informacija, ji tampa stimulu siekiant ţinių, formuojant nuostatas ir elgseną. Kokybiškos informacijos etapas labai svarbus, tačiau rinka diktuoja savo taisykles ir todėl pozityvi informacija sveikos mitybos srityje yra labai menka, o tai yra svarbus sveikatos ir jos ugdymo RV.
Norint prognozuoti RV pasireiškimo tikimybę, vaikų mitybos srityje reikia atlikti rizikos veiksnių analizę. Ji leidţia visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti pavojus ir rizikos veiksnius, susijusius su vaikų mityba. Analizei galima pasitelkti tuos pačius vaikų sveikos mitybos ugdymo etapiškumo (1.2.1 pav.) ir „spiralės" principus (1.2.2 pav.).
Vaikų racionalios ir saugios mitybos pagrindai formuojami remiantis:
Nuoseklumu
Integralumu
21 Sistemingumu
Kompleksiškumu
1.2.1 pav. Vaikų sveikatos ugdymo sistema. Šaltinis: (Vaitkevičius V.,2008).
Nuoseklumas parodo, kad pirmiausiai turi būti pateikiama informacija, po to formuojamos ţinios - vėliau nuostatos ir elgsena. Integralumo principas taikomas, kai sveikos mitybos ţinios, nuostatos ir elgsena įtraukiami į įvairių dalykų, programų ir projektų, vykdomų ugdymo įstaigoje, turinį. Tai numato integruotos universalios sveikatos ugdymo programos sveikos mitybos 4 koncentras „Maistas ir mityba". Jaunystės periode šio koncentro tematika: Gebėjimas analizuoti ir vertinti dietą. Tinkamas jos reguliavimas, atsiţvelgiant į maisto naudą, socialinį, kultūrinį ir finansinį poveikį. Maisto produktų suderinamumas. Maisto vartojimo higienos aspektai, maisto pirkimas. Ryšys tarp maisto, kūno įmitimo ir valios. Turimų ţinių, propagandos ir tautos papročių tinkamas derinimas. Universali sveikatos ugdymo programa numato tęstinumą. Šis principas sveikos mitybos ugdymo sistemoje yra svarbus todėl, kad jis numato visų etapų plėtrą. Vertikalaus tęstinumo principas apibūdina ţinių, nuostatų elgsenos formavimo perimamumą visais amţiaus tarpsniais. Tai savotiškas sveikatos ugdymo nenutrūkstamumo principas, puoselėjantis jį visą gyvenimą. Horizontalaus tęstinumo principas įgalina sveikos mitybos ţinias, nuostatas ir elgsenos pavyzdţius puoselėti ne tik mokykloje, bet ir šeimoje, tarp bendraamţių uţ mokyklos ribų, bendruomenėje ir kt. Galima ir kitokia horizontali seka, pvz., kai sveikos mitybos pavyzdţiai iš šeimos ateina į ugdymo įstaigą. Vaikai - maţi „beţdţioniukai", viską pastebi, įsimena ir mėgdţioja, tai visada reikia tinkamai išnaudoti. Sistemingumo ir kompleksiškumo principai tarsi prieštarauja vienas kitam, tačiau, ţinodami vaiko kognityvinių gebėjimų raidą, suprasime, kad paţinimo, informacijos suvokimo procesai įvairiame amţiuje yra skirtingi. Be to, skiriasi turinio suvokimas. Kaip teigia Bezrukich, šešiamečiai sėkmingiau aptinka įvairių objektų modifikacijas, nei trimečiai
22
vaikai. Kai šešiamečiams pateikiame ţmogaus piešinius su kintančiais stimulais, juos jie aptinka du kartus daţniau nei trimečiai, o kintančius daiktų stimulus - tris kartus daţniau. Aštuonmečiai vaikai geometrines figūras skiria kaip suaugę, tačiau raides identifikuoja ir suvokia daug sunkiau. Tai įsidėmėtina mokant sveikos mitybos. Tekstai, rašto darbai šiame amţiaus tarpsnyje nelabai tinka, geriau praktiniai darbai su maisto produktais; jie aptariami, ruošiant patiekalus ir t. t., kitaip tariant - mokytis iš patirties.
1.2.2 pav. Vaikų sveikatos ugdymo spiralinė schema. Šaltinis: (Vaitkevičius V.,2008).
Spiralės" principas (1.2.2 pav.) padeda suvokti tęstinumą, nuoseklumą ir turinio plėtrą. Su sveika mityba vaikai supaţindinami jau ikimokykliniame amţiuje, tik šiame periode parenkamas atitinkamas turinys, kuris pradinio ugdymo ir vėlesniuose ugdymo etapuose plėtojamas ir analizuojami sveikos mitybos subtilumai. Stepaitienės teigimu, mityba turi būti kokybiška, įvairi, saikinga ir intelektuali. Valgyti reikia gerai nusiteikus, su mintimis ir dėkingumu Gamtai ir ţmonėms, davusiems šias dovanas. Šios patirties reikia mokyti vaikus ir sudaryti sąlygas jos mokytis. Kad vaikas butų sveikas ir darbingas, jo mityba turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. Ji turi būti pakankama, priklausyti nuo vaiko organizmo medţiagų apykaitos intensyvumo, nuo aplinkos sąlygų, nuo atliekamo darbo, amţiaus, lyties. Maisto davinys turi suteikti pakankamą kalorijų kiekį.
2. Mityba turi būti visavertė. Davinyje turi būti reikalingas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medţiagų ir vitaminų.
3. Mityba turi būti subalansuota: baltymų, riebalų, angliavandenių santykis maisto racione turi būti 1:1:4.
4. Maistas turi būti skanus, įvairus, patrauklios išvaizdos ir valgant teikti malonumą. Reikia vengti daţno patiekalų pasikartojimo, tinkamai suderinti gyvulinės ir augalinės kilmės maisto produktus, praturtinti jį ţaliomis darţovėmis ir vaisių patiekalais.
5. Maistas turi numalšinti alkį ir sukelti sotumo jausmą, todėl reikia laikytis mitybos reţimo. Mokyklinio amţiaus vaikai privalo valgyti 4-5 kartus per dieną ir kasdien tuo pačiu laiku. Tarp maitinimų turi būti ne daugiau kaip 4 valandų laiko tarpas, per kurį vaikas neturi gauti jokio maisto. Uogas, vaisius, sultis rekomenduojama gauti kaip desertą. Baltymingą maistą siūloma valgyti dieną,
23
vakarienei geriau pasirinkti lengvai virškinamus pieniškus ir augalinės kilmės produktus. Pavyzdţiui, JAV mitybos standartų komisija maistui mokyklose (Grabauskas ir kt., 2004) rekomenduoja 13 svarbių standartų maisto produktams, kurie skirti vaikų mitybai:
Maisto davinio riebalai uţkandţiuose, maisto porcijose ir gėrimuose neturi viršyti 35 proc., prisotinti riebalai turi sudaryti maţiau nei 10 proc. bendrojo kalorijų skaičiaus, naudoti liesą pieną;
Maisto davinio cukrus uţkandţiuose, maisto porcijose ir gėrimuose neturi viršyti 35 proc. bendrojo kalorijų skaičiaus, į vaisius ir jų sultis, į darţoves ir jų sultis neturi būti dedamas cukrus. Porcijoje (280 g) nugriebto pieno gali būti ne daugiau kaip 22 g, jogurto - ne daugiau kaip 30 g cukraus;
Lengvų uţkandţių porcijoje turi būti ne daugiau kaip 200 kalorijų; Lengvų uţkandţių porcijoje turi būti ne daugiau kaip 200 mg, įpakuotose porcijose ne daugiau kaip 480 mg Na; Gėrimus, turinčius nemaistinių šaldiklių, gali vartoti tik vyresniųjų klasių mokiniai po pamokų;
Maiste ir gėrimuose negali būti kofeino;
Paprastas, geriamasis vanduo turi būti mokiniams prieinamas visą dieną; Sportiniai gėrimai mokykloje neturi būti naudojami, išskyrus specialiose sporto programose, jei jų trukmė ne trumpesnė kaip 1 vai.;
Maistas ir gėrimai neturi būti naudojami kaip nuobaudos ar apdovanojimai mokykloje; Sumaţinti prekybą uţkandţiais, maistu ir gėrimais vyresnėse klasėse, lokalizuoti ją maţai judriose mokyklos zonose, siekti, kad išoriniai prekybos taškai ir automatai prekiautų ţenklintais produktais, kur būtų nuorodos į jų poveikį sveikatai ir socialinei gerovei;
Jaunesniųjų ir vidurinių klasių moksleiviams uţkandţiai, kurie atitinka aukščiau išvardintus standartus, rekomenduojami po pamokų, o tie, kurie viršija juos, tik vyresniųjų klasių moksleiviams po pamokų;
Uţ mokyklos teritorijos, turistinėse kelionėse jaunesniųjų ir vidurinių klasių mokiniams maistui keliami tie patys aukščiau išvardyti reikalavimai. Tik vyresnėse klasėse galima naudoti maistui uţkandţius. Bendruomenės susibūrimuose, kur yra suaugusių vaikų, maitinimui taikomi tie patys standartai.
1.2.2 Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcija
PSO teigimu – mokyklos yra svarbūs centrai, kuriuose turi būti formuojama ir palaikoma sveikata. Jaunų ţmonių poţiūriui į sveikatos prieţiūrą gali turėti įtakos formali mokymosi programa. Mokyklose turi būti rengiamos akcijos, skatinančios saugoti ir gerinti sveikatą. Mokykla formuoja ne tik mokinių, bet ir mokytojų, tėvų, sveikatos darbuotojų bei vietinės visuomenės supratimą, poţiūrį, veiksmus, elgseną. Vaikystė ir paauglystė – tai gyvenimo tarpsniai, kai
24
formuojasi intelekto ir fiziniai gebėjimai, taip pat ir sveikatos įgūdţiai. Švietimo įstaigos yra vienos iš svarbiausių institucijų, kuriose galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą. Šiandienos vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystimasis, išgyvenimai, gebėjimai veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės paţangos, taip pat ir gyvenimo kokybės prielaida, kurios pagrindas – gera sveikata.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl mokyklose vykdomų atskirų profilaktinių programų (monoprogramų) poveikio pagerėja vaikų dantų būklė, mitybos įpročiai ir pan., tačiau daţniausiai šios programos padeda spręsti tik dalį problemų. Efektyvesnės ir santykinai pigesnės yra kompleksinės programos, apimančios daugelį sveikos gyvensenos aspektų. Pavyzdţiui, pastaraisiais dešimtmečiais Europoje pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Pagrindinis tokių mokyklų tikslas – bendromis mokytojų, medikų, mokinių, šeimos ir visuomenės pastangomis sukurti sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą, integruojant šią veiklą į visą mokyklos gyvenimą, sukuriant tam reikalingą aplinką.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinės Tautos (JT) švietimui, mokslui ir kultūrai (UNESCO), Europos Komisija (EK), Europos Taryba (ET) ir kitos organizacijos pagrindė sveikatos ugdymo bei stiprinimo mokyklose principus. 1984 metai - Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcijos atsiradimo pradţia. 1992 metais bendromis ET, EK, PSO regioninio Europos biuro (PSO EURO) pastangomis Europoje pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Šiuo metu projektą vykdo 40 Europos šalių, dalyvauja daugiau kaip 500 mokyklų arba per 400 tūkst. mokinių.1993 m į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva. Didţiojoje Britanijoje netyla diskusijos sveikatos tema. Britai susirūpino, kokį maistą mokyklose valgo jų vaikai. Atlikus vaikų maitinimosi įpročių tyrimus paaiškėjo, kad 40 proc. mokinių tyrimo dieną mokykloje valgė bulvių traškučius, o 85 proc. - saldainius, pyragaičius ar sausainius (Buitvydaitė, 2007).
Prancūzijoje maistas yra nacionalinė religija, todėl daug dėmesio skiriama vaikų mitybai. Juolab, kad nuolat daugėja nutukusių vaikų, ypač amţiaus grupėje iki 15-os metų. Daugelyje mokyklų dirba mitybos specialistai, kurie kartu su tėvų komiteto nariais stengiasi uţtikrinti, kad vaikų pietūs būtų sveiki ir subalansuoti. Prancūzijoje moksleivių pietums skiriama daug daugiau pinigų nei Britanijoje. Vienam vaikui pietūs kainuoja nuo 2 eurų iki 6 eurų, priklausomai nuo regiono. Vargingiau gyvenantys tėvai moka tik dalį sumos. Picos, mėsainiai ir bulvytės – ne vaikų maistas, jis skirtas suaugusiems, tačiau porcijos – vaikiškos. Prancūzai tiki, kad sveikus valgymo įpročius reikia ugdyti nuo pat maţumės (Buitvydaitė, 2007).
Būtinybė plėtoti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą įvardinta ir naujajame PSO dokumente "Sveikata - XXI amţiuje". Šio sveikatos politikos dokumento 13-ame uţdavinyje teigiama: "Visiems vaikams turi būti uţtikrinta teisė mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje".
25
Pagrindinis sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas yra ugdyti visų mokyklos bendruomenės narių sveikos gyvensenos įgūdţius bei sukurti tam tinkamą aplinką.
ĮSTATYMAI: Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Ţin., 2000, Nr. 32-893). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 64-2327). Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 102-4583). Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 56-1976). Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas (Ţin., 2002, Nr. 56-2225).
HIGIENOS NORMOS: Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Ţin., 2005, Nr. 110-4023). Lietuvos higienos norma HN 16:2006 „Medţiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. geguţės 5 d. įsakymu Nr. V-371 (Ţin., 2006, Nr. 58-2069).
Lietuvos higienos norma HN 17:2003 „Maisto papildai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. V-772 (Ţin., 2004, Nr. 7-158).
Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Ţin., 2003, Nr. 79-3606).
Lietuvos higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168 (Ţin., 2006, Nr. 31-1096).
Lietuvos higienos norma HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodţio 23 d. įsakymu Nr. 758 (Ţin., 2004, Nr. 7-154).
Lietuvos higienos norma HN 53:2003 „Leidţiami vartoti maisto priedai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodţio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Ţin., 2004, Nr. 45-1491). Lietuvos higienos norma HN 53-2:2002 „Leidţiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, daţiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. 686 (Ţin., 2003, Nr. 91-4135). Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai,“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. Nr. V-60.
1.2.3 Pagrindinių maisto medţiagų reikšmė
Su maistu ţmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medţiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medţiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medţiagų turi savo funkcijas.
26 Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medţiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medţiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medţiagų santykis.
Baltymai. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz,: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Vaikams nepakeičiamoji aminorūgštis yra ir histidinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripaţinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir ţuvis. Nemaţai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs ţmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami. Vidutiniam suaugusiam ţmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumaţėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Riebalai. Tai viena svarbiausių maisto medţiagų, kuri yra visų ţmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą. Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra šios – sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (SRR), o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų (MNRR) ir polinesočiųjų (PNRR) riebiųjų rūgščių. Nustatyta, kad PNRR labai svarbios aterosklerozės profilaktikai, nes maţina cholesterolio kiekį kraujyje. MNRR yra lengvai organizmo įsisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje.
27
Angliavandeniai. Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje. Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis tukina maţiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia maţiau energijos ir greičiau uţpildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį. Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių ţmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos maţina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina ţarnyno veiklą.
Vaikų organizmui ypač reikalingi vitaminai (A, D, B grupės, C), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai stimuliuoja augimą. Trūkstant jų silpnėja raumenų tonusas, atsparumas infekcijoms ir kitoms ligoms.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų ar palengvina jų eigą. Padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Šiuo vitaminu organizmą aprūpinsime valgydami bent penkis kartus per dieną vaisių ir darţovių (citrusinius vaisius, jų sultis, kopūstus, bulves, saldţiuosius pipirus, juoduosius serbentus, ţalias lapines darţoves) ar kitus produktus, praturtintus vitaminu C. Peršalimo ligų taip pat padeda išvengti vitaminas E, beta karotinas, cinkas, selenas. Vitamino E gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąţų sėklose, bulvėse, aliejuje, kviečių gemaluose, avokadose. Cinko gausu ţuvyje, raudonoje mėsoje, kviečių gemaluose, sėlenose, linų sėmenyse, grūdiniuose produktuose (rupaus malimo miltų duonoje, sausuose pusryčiuose su grūdais). Seleno gausime valgydami grūdinius produktus, jūros produktus, riešutus, saulėgrąţų sėklas, sausus pusryčius, aliejų, tuno konservus, pupeles. Maitinantis nereguliariai, esant skurdţiam maisto racionui, padidėjus vitaminų ir mikroelementų poreikiui, galima mitybą papildyti maisto papildais. Esant vitamino A pertekliui (>2300 mg RE) padidėja plaukų slinkimas, sausėja oda, didėja kaulų trapumas, plaučių vėţio rizika. Cinko perteklius (>15 mg) sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą.
Nemaţiau svarbios yra ir mineralinės medţiagos: kalcis, fosforas, geleţis, jodas. Kalcis yra pagrindinis kaulinio audinio elementas, trūkstant jo gali sutrikti skeleto vystymasis, kilti traumų pavojus. Per dieną mokyklinio amţiaus vaikas turi gauti 1500 mg. kalcio. Geleţis būtina kraujodarai, trūkstant vystosi anemija, vaikiu sunkiau mokytis. Paros racione turi būti apie 15 mg geleţies, nes tik dešimtoji dalis įsisavinama. Jodas būtinas komponentas, nes įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Trūkstant jo maiste sulėtėja protinis vaiko vystymasis, maţėja darbingumas, sutrinka skydliaukės veikla, progresuoja medţiagų apykaitos ligos.
Nustatyta, kad mokinių, kurie nepusryčiauja ar nevalgo pietų mokykloje darbingumas yra maţesnis, jie griečiau nuvargsta, sunkiau sukaupia dėmesį. Esant nepakankamai mitybai,
