LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Irma Drukteinienė
KAUNO RAJONO VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ
NUOVARGIO BEI JAM TURINČIŲ ĮTAKOS GYVENSENOS
VEIKSNIŲ VERTINIMAS IR JŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIA
SVEIKATA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija)
Studentas Mokslinis vadovas Irma Drukteinienė dr. Lina Škėmienė
Konsultantas doc.dr. Eglė Vaitkaitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologijaKAUNO RAJONO VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ NUOVARGIO BEI JAM TURINČIŲ ĮTAKOS GYVENSENOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS IR JŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIA SVEIKATA
Irma Drukteinienė
Mokslinė vadovė lekt., dr. Lina Škėmienė Konsultantė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2016.- 58 p.
Darbo tikslas –ištirti Kauno rajono vyresniųjų klasių mokinių nuovargį bei jam turinčius įtakos gyvensenos veiksnius ir jų sąsajas su subjektyvia sveikata
Darbo uždaviniai
1.Ištirti gimnazijos mokinių nuovargį apibūdinančių veiksnių paplitimą. 2.Įvertinti gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių ir nuovargio sąsajas.
3.Išanalizuoti gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių, subjektyvios sveikatos ir nuovargio sąsajas.
Metodika. Tyrimo objektas – Kauno rajono gimnazijų III-ių ir IV-ų klasių mokiniai. Nuovargio, jam turinčių įtakos gyvensenos veiksnių ir subjektyvios sveikatos sąsajos buvo tiriamos atliekant anoniminę anketinę apklausą. Mokinių nuovargiui tirti naudojome PedsQL daugiamatės nuovargio skalės klausimyną. Tyrimas buvo vykdomas vienuolikoje Kauno rajono savivaldybei priklausančių gimnazijų. Surinktos 369 respondentų užpildytos anketos (atsako dažnis 88 proc.). Duomenys buvo apdorojami SPSS 20.0 statistine programa. Analizės metu buvo lyginami vidurkiai, skaičiuojami galimybių santykiai.
Rezultatai. Nustatyta, kad pusė (48,8 proc.) Kauno rajono III-IV-ų gimnazijos klasių mokinių nuolat jautė nuovargį. Daugiausia sunkumų mokiniams kilo dėl nevisaverčio poilsio. Mokiniai miegantys mažiau nei 6 val., ilgiau ruošiantys pamokas reikšmingai dažniau buvo pavargę. Didesnius sunkumus dėl bendrojo nuovargio patyrė mokiniai, kurių pažangumas aukštas lyginant su vidutinio pažangumo mokiniais (p<0,05). Vartojantys tonizuojančius gėrimus mokiniai dažniau už nevartojančius jautė didesnius sunkumus dėl nevisaverčio poilsio (p<0,05) bei pažinimo nuovargio (p<0,01). Tiek retai, tiek kasdien rūkantys mokiniai reikšmingai dažniau jautė didesnį nuovargį. Mažiausiai pavargę buvo labiausiai fiziškai aktyvūs mokiniai. 13,3 proc. Kauno rajono III-IV-ų gimnazijos klasių mokinių savo sveikatą vertino kaip blogą ar patenkinamą, 24,4 proc. vertino kaip vidutinę, o 62,3 proc. savo sveikatą vertino kaip gerą ir labai gerą. Gautos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp subjektyvios sveikatos ir veiklos prieš miegą, miego trukmės, laiko praleidžiamo per dieną prie kompiuterio, rūkymo, fizinio aktyvumo. Mokinių patiriamas nuovargis reikšmingai siejosi su subjektyvios sveikatos vertinimu (p≤0,001). Merginos turėjo 4,78 karto didesnę bendrojo nuovargio atsiradimo galimybę nei vaikinai.
Išvados. Merginos dažniau nei vaikinai skundėsi bendruoju nuovargiu bei nevisaverčiu poilsiu. Vartojantys tonizuojančius gėrimus mokiniai dažniau jautė didesnius sunkumus dėl nevisaverčio poilsio bei pažinimo nuovargio. Tiek retai, tiek kasdien rūkantys mokiniai reikšmingai dažniau jautė didesnį nuovargį. Merginos savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai blogiau nei vaikinai. Mokinių patiriamas nuovargis reikšmingai siejosi su subjektyvios sveikatos vertinimu.
SUMMARY
Public health: The ecology of healthTHE EVALUATION OF THE FATIGUE FELT BY THE HIGH SCHOOL SENIORS IN KAUNAS DISTRICT AND THE LIFESTYLE FACTORS WHICH AFFECT THE FATIGUE AND THEIR CONNECTION TO THE PERSONAL HEALTH
Irma Drukteinienė
Supervisor: lecturer, dr. Lina Škėmienė Adviser: Assoc. Prof. Dr. Eglė Vaitkaitienė
Lithuanian University of Health Sciences, The faculty of public health, Department of Environmental and Occupational medicine. Kaunas, 2016. – 58 p.
The aim of the research: to explore the fatigue felt by the high school seniors in Kaunas district and the factors of their lifestyle which affect it as well as their connection to the personal health. The objectives of work:
1.
To investigate the spread of the factors describing the fatigue of gymnasium learners;2.
To evaluate the correlation between the lifestyle led by gymnasium learners and their fatigue;3.
To analyze the links between the lifestyle of gymnasium learners, their personal health and fatigue.Methods of the research. The subject of investigation – the senior learners of 11 and 12 year at gymnasiums in Kaunas district. The research of fatigue and the lifestyle factors that influence it as well as the their connection to the personal health was carried out by using an anonymous questionnaire. The PedsQL multidimensional fatigue scale questionnaire was used to investigate the fatigue of the learners. The research was carried out in eleven gymnasiums in Kaunas district. 369 filled questionnaires were received (the response rate 88%). The data were processed by SPSS 20.0 statistical program. In the present analysis the averages were compared as well as the odds ratio was calculated.
The results. It has been estimated that about a half (48,8%) of the 11-12 year learners of the gymnasiums in Kaunas district felt a permanent fatigue. The majority of the problems were due to the insufficient rest. The learners, who sleep less than six hours per night and spend more time doing their homework, suffered from the fatigue significantly more often. Learners, who have high grades, experienced more difficulties for the general fatigue compared to the learners with average grades (p<0,05) Learners who take tonics had more difficulties for the insufficient rest (p<0,05) and cognitive fatigue (p<0,01) compared to those who do not take tonics. Those learners who smoke either rarely or daily, suffered from the fatigue significantly more often. The least tired were those students who were the most physically active. 13,3% of gymnasium learners of 11-12 years described their health condition as bad or satisfactory, 24,4% of the respondents described their health condition as average and 62,3% of the respondents described their health as good or very good. A statistically significant relationship between subjective health and activities before going to sleep, sleep duration, time spent a day at the computer, smoking, physical activity has been discovered. The fatigue, experienced by students, was significantly associated with subjective health assessment (p ≤ 0.001). The possibility that girls could experience the general fatigue is 4,78 times stronger than boys.
Conclusions. Girls complained more about the general fatigue and insufficient rest. Learners who take tonics had more difficulties for the insufficient rest and cognitive fatigue. Those learners who smoke either rarely or daily, suffered from the fatigue significantly more often. Girls evaluated their health condition significantly worse than boys did. The fatigue felt by learners is significantly related to the evaluation of their personal health.
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS...5
ĮVADAS ...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA …...10
1.1. Nuovargis. Veiksniai, turintys įtakos nuovargio atsiradimui ... 10
1.2. Gyvensena ... 11 1.3. Miegas ... 13 1.4. Fizinis aktyvumas ...15 1.5. Mityba ...17 1.6. Žalingi įpročiai ...19 1.6.1. Rūkymas ... 19 1.6.2. Alkoholis ... 20 1.7. Subjektyvi sveikata ... 21 2. TYRIMO METODIKA …...…...24 2.1. Tyrimo tipas... 24 2.2. Tyrimo organizavimas ... 24 2.3. Tiriamasis kontingentas ... 24
2.4. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas ... 24
2.5. Tyrimo instrumentai …... 25
2.6. Duomenų analizės metodai ...26
2.7. Tyrimo etika …... 27
3. REZULTATAI …... 28
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika …... 28
3.2. Gimnazijos mokinių nuovargį apibūdinančių veiksnių paplitimas …... 28
3.3. Gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių ir nuovargio sąsajų vertinimas …... 32
3.4. Gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių, subjektyvios sveikatos ir nuovargio sąsajos …... 43 4. REZULTATŲ APTARIMAS …... 46 IŠVADOS …... 50 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS …... 52 LITERATŪRA ... 53 PRIEDAI …... 59
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
CNS – centrinė nervų sistemaESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) - Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose
HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) – Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinis tyrimas „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas“
lls – laisvės laipsnių skaičius
REM (angl. Rapid Eye Movement) - greitų akių judesių miego stadija NREM (angl. Non-Rapid Eye Movement) - lėtų akių judesių miego stadija p – reikšmingumo lygmuo
PedsQL (13-18) (angl. „Pediatric Quality of Life Inventory TM“ ) - 13-18 m. paauglio nuovargio vertinimo klausimynas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SPSS ( angl. Statistical Pacage for the Social Scienves) – statistinis paketas socialiniams mokslams vs (lot. versus ) - sutrumpinimas „prieš, palyginti su“
SĄVOKOS
Miego latencija – laikas nuo atsigulimo iki užmigimo
Bendrasis nuovargis - fizinis silpnumas, nuovargio jausmas, trukdantis daryti patinkančius dalykus, leisti laiką su draugais, baigti ar pradėti darbus
Nevisavertis poilsis – nuolatinis noras miegoti, dažnas snūduriavimas, nuovargio jausmas ryte pabudus
ĮVADAS
Vaikai ir jaunimas, kuriems pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją priskiriami iki 24 metų amžiaus gyventojai, kiekvienoje šalyje sudaro didelę ir daugeliu požiūrių ypatingą populiacijos dalį. Nors tai sveikiausia gyventojų grupė, tačiau iš kitos pusės – labiausiai pažeidžiama populiacijos dalis (1).
Baigiantys mokyklą 11-12 klasių mokiniai yra vyriausia amžiumi vaikų populiacijos dalis, specifinė socialinė grupė, pagrindinį dėmesį skirianti mokymuisi, būsimos profesijos pasirinkimui.
11-12 klasėse besimokančių jaunuolių ir merginų gyvenimo būdui didžiulės reikšmės turi tai, kad jie rengiasi abiturientų brandos egzaminams, papildomai mokosi fakultatyvuose, kursuose, su repetitoriais, užsiima kita užklasine veikla, kai kurie pradeda dirbti. Šis gyvenimo tarpsnis jiems yra ir būsimos specialybės pasirinkimo laikotarpis. Ilgalaikis ir intensyvus protinis darbas mokantis, kai nebelieka laiko poilsiui, pereina į pervargimą ir gali būti sveikatos sutrikimų priežastis (2).
Nuovargis – tai viena didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Ekonomikos pažanga, įvairių sričių laimėjimai keičia gyvenimo tempą versdami žmogų skubėti. Toks gyvenimo tempas ir mažas dėmesys skiriamas savo sveikatai sukelia įvairius organizmo sutrikimus, įtampą, stresą, ligas, kurios, sukelia nuovargį arba pasireiškia kartu. Nuvargstama nuo ilgo, sunkaus ir įtempto fizinio arba protinio darbo, gausaus informacijos srauto, emocinės įtampos (3). Nuovargio jausmas gali atsirasti dėl įvairaus pobūdžio intensyvaus darbo, mitybos sutrikimo, streso, įvairių cheminių medžiagų poveikio, radiacijos ir kitų veiksnių. Kasdienybėje dažniausi nuovargio sukėlėjai yra įvairūs fiziniai veiksniai – triukšmas, temperatūros svyravimai, nepatogi darbo vieta, didelis darbo krūvis, šviesos trūkumas ir kt. (4).
A. Zaborskio ir J. Makari tyrimų duomenimis 1994 metais nuovargį iš ryto jautė 12 proc. Lietuvos mokinių, 1998 m.- 17 proc. (5). V.Juškelienės ir kitų teigimu 2000 m. nuovargiu iš ryto skundėsi 31,3 proc. 11-12 klasių mokinių, 2006 m. šis skaičius išaugo iki 45,2 proc. Greitu nuovargiu 2000 m. skundėsi 44,5 proc. vyresniųjų klasių mokinių, o 2006 metais jau – 63,6 proc. (2). 2008 m. 11-12 klasių mokinių nuovargio tyrimai parodė, kad 18 proc. dvyliktokų jaučiasi labai pavargę, 48,5 proc. pavargę „vidutiniškai“. Tarp vienuoliktokų labai pavargę jautėsi beveik trečdalis (28,9 proc.) mokinių (6).
Pervargimą ir su juo susijusius galvos skausmus, nervingumą, greitą nuovargį kaip labai būdingą ar būdingą 11–12 klasių mokinių problemą įvardino ir 63,9 proc. tėvų bei 66,8 proc. mokytojų (2).
Apie tai, kad mokinių nuovargio problema vyrauja ne tik Lietuvoje, byloja ir kitose šalyse atliekami tyrimai. Šiaurės Švedijoje atliktas 6–13 metų mokinių tyrimas parodė, kad nuovargis - dažniausias skundas. 31 proc. vaikų jautėsi nuvargę rytais bent kartą per savaitę, 16 proc. jautėsi nuvargę beveik kiekvieną dieną (7). Anglijos mokslininkai iškėlė hipotezes, kad paauglių nejudrus (sėdimas) gyvenimo būdas, nutukimas, rūkymas, depresija gali padidinti ilgai trunkančio nuovargio atsiradimo riziką (8). Nyderlandų mokslininkai siekė išsiaiškinti nuovargio paplitimą paauglių tarpe, ištirti gyvensenos veiksnių įtaką bei sąsajas su depresija, nerimu bei ilgalaikiu nuovargiu (9). Kadangi nuovargiu skundžiasi didelė dalis paauglių ir jaunų žmonių, tiriama ne tik psichologinių ar gyvensenos veiksnių įtaka, bet ir fiziologinės nuovargio atsiradimo priežastys (10).
Temos aktualumas. Gimnazija – tai atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas. Joje ugdymo krūvis didesnis negu bendrojo lavinimo mokykloje. Lietuvoje vis daugėja gimnazijų arba gimnazijos klasių ir jose besimokančių vaikų (11). Nepaisant įvairių vykdomų reformų, mokinius vargina įvairios atsirandančios psichoemocinės bei sveikatos problemos, o vienas iš dažniausiai girdimų 11-12 klasių mokinių nusiskundimų - „esu pavargęs“. Vienareikšmio atsakymo apie nuovargio priežastis nėra, tačiau tikslinga ieškoti labiausiai nuovargio atsiradimui turinčių įtakos gyvensenos veiksnių.
Temos naujumas. Atlikta nemažai tyrimų analizuojant mokinių sveikatą, gyvenseną, aplinką, mokymosi krūvį, psichologines problemas ar žalingus įpročius (6, 33, 34, 64, 67). Tačiau nepavyko rasti kompleksinio tyrimo, analizuojančio mokinių nuovargio, gyvensenos veiksnių bei subjektyvios sveikatos sąsajas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Ištirti Kauno rajono vyresniųjų klasių mokinių nuovargį bei jam turinčius įtakos gyvensenos veiksnius ir jų sąsajas su subjektyvia sveikata.
Uždaviniai:
1. Ištirti gimnazijos mokinių nuovargį apibūdinančių veiksnių paplitimą (PedsQL daugiamatė nuovargio skalė).
2. Įvertinti gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių ir nuovargio sąsajas.
3. Išanalizuoti gimnazijos mokinių gyvensenos veiksnių, subjektyvios sveikatos ir nuovargio sąsajas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Nuovargis. Veiksniai, turintys įtakos nuovargio atsiradimui
Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Tai sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia – centrinę nervų sistemą (CNS). Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. Nuovargis – tai viena didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje (3). Vieni skundžiasi fiziniu nuovargiu, kiti - protiniu, o dar kiti - bendru. Dėl daugiamatės išraiškos nuovargis yra sudėtinga problema, kurią sunku nustatyti, nes tai yra subjektyvus tiriamojo savęs įvertinimas (12).
Nuovargis yra dažnas simptomas, pasitaikantis vaikų populiacijoje (13). JAV mokslininkų atliktos nacionalinės studijos metu išsiaiškinta, kad 74 proc. paauglių merginų dažniau nei kartą per savaitę ryte jaučia nuovargį (14). Olandijoje 2009-2010 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vyresni vaikai jaučia didesnį nuovargį nei jaunesni. Didesnis vyresnių vaikų nuovargis lyginant su jaunesniais gali būti dėl trumpesnės miego trukmės šiuo amžiaus periodu (paauglystėje) (15). Japonijos mokslininkai patvirtino, kad iki 8 proc. vaikų ir paauglių patyrė nuovargį trunkantį ilgiau nei vieną mėnesį, ir beveik 2 proc. patyrė lėtinį nuovargį besitęsiantį ilgiau nei šešis mėnesius (16). 2006 m. V. Juškelienė ir kiti atliko 11-12 klasių mokinių sveikatos pokyčių per 5 metus tyrimą, kurio rezultatai parodė, kokie psichosomatiniai simptomai bei negalavimai dažniausiai vargino tiriamuosius. Tyrime dalyvavo 1035 11–12 klasių mokiniai iš 22 Lietuvos mokyklų. Tiriamojo kontingento psichosomatinių negalavimų struktūroje vyravo irzlumas, bloga nuotaika (80,2 proc.), nervinė įtampa (76,5 proc.), greitas nuovargis (63,6 proc.), galvos skausmas (49,1 proc.), nuovargis iš ryto (45,2 proc.), padidintas apetitas (44,3 proc.), nemiga (43,8 proc.), silpnumas (36,1 proc.), pilvo ar skrandžio skausmas (32,9 proc.), prastas apetitas (29,0 proc.), galvos svaigimas (26,3 proc.). Dvyliktokai palyginti su 11-ų klasių mokiniais statistiškai reikšmingai dažniau skundėsi nervine įtampa (2).
Beveik du trečdaliai šiame tyrime dalyvavusių mokytojų bei mokinių tėvų pervargimą ir su juo susijusius galvos skausmus, nervingumą, greitą nuovargį įvardino kaip labai būdingą ar būdingą 11–12 klasių mokinių problemą (2).
2012 m. L. Bulotaitės, B. Pociūtės, R. Bliumo ir M. Dovydaitienės atlikta apklausa atskleidė, kad nuovargį nors kartą per savaitę junta net 97,2 proc. pirmo ir ketvirto kurso studentų (17).
klasių mokiniai patiria psichoemocinę įtampą, nuovargį bei miego trūkumą. Tyrėjai nustatė, kad kuo vyresni mokiniai, tuo didesnis jų patiriamas fizinis, emocinis ir protinis nuovargis. Daugiau nei pusė tiriamųjų (60,9 proc.), nurodė, kad miegoti paprastai eina po 24 val. ir vidutiniškai miega 6 val. Daugiau nei 30 proc. mokinių patvirtino, kad kasdien yra mieguisti. Nuovargis, miego problemos, depresija – pagrindinės Taivano vyresniųjų klasių mokinių psichikos sveikatos problemos, kurių atsiradimą įtakoją didelis mokymosi krūvis bei artėjančių egzaminų keliamas stresas (18).
Nyderlandų mokslininkų 2006 m. atliktas tyrimas patvirtino didelį nuovargio paplitimą paauglių tarpe. Buvo nustatyta, kad 20,5 proc. mergaičių ir 6,5 proc. berniukų jaučiasi labai pavargę. Iš jaučiančių labai stiprų nuovargį tiriamųjų net 80,0 proc. mergaičių ir 61,5 proc. berniukų nurodė, kad jautėsi labai pavargę ilgiau nei mėnesį (9). Tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp nuovargio atsiradimo ir miego trukmės bei fizinio aktyvumo (9).
Kanados mokslininkės S. M Findlay teigimu, mieguistumas ir nuovargis – tai simptomai, kuriais dažnai skundžiasi paaugliai. 40 proc. sveikų paauglių nurodo, kad jaučia nuolatinį mieguistumą. Nuovargiu, kurį apibūdina kaip energijos trūkumą, skundžiasi iki 30 proc. paauglių. Mokslininkės nuomone išsamiai ištirti ir vertinti reikia visus šiais simptomais besiskundžiančius paauglius, tačiau dažniausiai šie nusiskundimai atsiranda dėl gyvensenos ypatumų ir visų pirma, dėl miego trūkumo (19).
1.2. Gyvensena
Gyvensena – gyvenimo ypatumai, kurie priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių bei paties individo charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais ir artimaisiais, draugais ir aplinkiniais. Jai turi įtakos ugdymo institucija, visuomenės informavimo priemonės. Taigi, gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka (20) .
Sveika gyvensena, jos veiksniai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Sveikos gyvensenos sudėtinės dalys, ypač pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, kova su žalingais įpročiais, yra svarbūs veiksniai sveikatos stiprinimui ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai (21).
A. Baltkolytės, L. Šumsko ir kitų 2011 m. atlikto Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokinių gyvensenos ypatumų tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei trečdalis mokinių (36,7 proc. pagal fizinio aktyvumo dažnį bei 39 proc. mokinių, vertinant fizinio aktyvumo trukmę), buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs; mokiniai per mažai vartojo šviežių vaisių, daržovių, salotų, pieno
produktų, žuvies, rupaus malimo duonos; daugiau negu du trečdaliai (67,8 proc.) mokinių bent kartą gyvenime buvo bandę rūkyti, o kas septintas (13,8 proc.) apklaustasis rūkė kiekvieną dieną; daugiau negu pusė (60,5 proc.) mokinių alkoholį vartojo bent 1–2 kartus per paskutines 30 dienų, o 6,8 proc. pirmą kartą buvo apsvaigę nuo alkoholio, būdami 11 metų amžiaus ar jaunesni (22).
Švedijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp mobiliojo telefono naudojimo intensyvumo ir sveikatai žalingų veiksnių: rūkymo, alkoholio bei narkotikų vartojimo 14–16 metų paauglių tarpe (23).
2012 m. atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti keturių Kauno universitetų studentų gyvensenos ir fizinio aktyvumo įpročius (24). Tyrime dalyvavo 200 studentų iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kauno technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei Aleksandro Stulginskio universiteto. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 21,4 metų. Išanalizavus šių Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvensenos įpročius buvo nustatyta, kad daugiau kaip pusė - 50,5 proc. buvo rūkantys. Didžiąją dalį rūkančiųjų sudarė vaikinai - 57.6 proc. Alkoholį kartą per savaitę ir dažniau vartojo 38,5 proc. studentų, vartojančių 1- 3 kartus per mėnesį buvo 33,0 proc., o visai nevartojančių alkoholio arba vartojančių keletą kartų per metus buvo 27,5 proc. Studentai dažniausiai rinkosi alų (35,4 proc.), vyną ir šampaną (31,5 proc.), stipriuosius gėrimus (26,5 proc.), alkoholinius kokteilius (5,0 proc.) Išanalizavus mitybos įpročius buvo nustatyta, kad merginos dažniau vartojo natūralias sultis bei dažniau valgė šviežias daržoves ir varškę, tačiau vaikinai vartojo mažiau konditerijos gaminių. 47,5 proc. studentų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. 4 dienas per savaitę ir dažniau intensyvia fizine veikla užsiimdavo 34,0 proc., o vidutine - 25,5 proc. apklaustųjų. Savo sveikatą labai gerai ir gerai vertino 54,1 proc. respondentų, vidutiniškai ir blogai - 45,9 proc. 42 proc. Kauno studentų nurodė, jog įtampą patiria dažnai ar nuolatos. 38,1 proc. apklausoje dalyvavusių studentų nurodė turėję miego sutrikimų (24).
V. Lamauskas ir J. Armonienė 2012 m. atliko kokybinį tyrimą siekdami išsiaiškinti aukštesniųjų klasių mokinių požiūrį į sveiką gyvenseną. Tyrimo rezultatai parodė, kad 9-12 klasių mokinių sveikos gyvensenos samprata iš esmės fokusuojama į sveiką, racionalią mitybą bei optimalų fizinį aktyvumą ir grūdinimąsį. Mažiausiai dėmesio skiriama tokiems sveikos gyvensenos sampratos komponentams kaip psichoemocinis stabilumas, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena bei žalingų įpročių atsisakymas (25).
Apibendrinant galima teigti, kad mokinių samprata apie sveiką gyvenseną labiausiai orientuota į racionalią mitybą bei fizinį aktyvumą. Tiek mokinių, tiek studentų gyvensena nėra palanki jų sveikatai.
1.3. Miegas
Miegas yra natūralus organizmo poreikis. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos reguliavimas bei jos atkūrimas. Miegant smegenyse aktyvinamos neuromediatorių sistemos, būtinos dienos įtampai šalinti. Miegodamas žmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, stabilizuojasi kraujo apykaita, stiprėja atmintis, kraujyje sumažėja streso hormono (adrenalino), stiprėja imuninė sistema (26).
Remiantis Amerikos miego medicinos akademijos (angl. American Academy of Sleep Medicine, AASM) rekomendacijomis, normalus žmogaus miegas skirstomas į greitų akių judesių (angl. Rapid Eye Movement, REM) ir lėtų akių judesių (angl. Non-Rapid eye Movement, NREM) miegą, kuris turi tris stadijas: N1, N2, N3. Kuo stadija gilesnė, tuo didesnio stimulo reikia žmogui pažadinti (27).
Sveiko, jauno žmogaus miegas visada prasideda N1 stadija, toliau eina N2 ir N3 stadijos, vėliau grįžtama į N2 ir ciklas užbaigiamas REM faze. Toks vienas miego ciklas tęsiasi apie 90–100 minučių (26). Gero miego pagrindas – darni įvairių smegenų struktūrų ir neuromediatorių sistemų veikla, kurią gali trikdyti daug išorinių ir vidinių veiksnių, pavyzdžiui, vaistų ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas, gretutinės ligos, nerimas, įtampa ir kt. (28).
Miego poreikis aiškinamas skirtingomis teorijomis: atsistatymo ir evoliucijos. Atsistatymo teorija teigia, kad miegas reikalingas fizinių, emocinių ir intelektualinių jėgų atstatymui. Tą patvirtina daugelis tyrimų, atskleidžiančių, kad miegas reikalingas ne tik poilsiui. Manoma, kad miegant smegenyse vyksta sudėtingi procesai, užtikrinantys atminties procesų efektyvumą. Naktį išanalizuojama, sutvarkoma ir padedama saugoti dienos metu sukaupta informacija, o nervų sistema paruošiama naujam informacijos srautui priimti (29). Neišsimiegojusį žmogų vargina mieguistumas dieną, jam sunku susikaupti, mąstyti, priimti svarbius sprendimus, blogėja atmintis (30).
Nevisavertis miegas turi įtakos dėmesio trūkumui, nuotaikai, įvairių kognityvinių uždavinių atlikimui, reakcijos laikui, kūrybiškumui ir įvairių pojūčių iškraipymui (31). Nuo to, kaip paaugliai miega, labai priklauso jų mąstymas, elgesys bei savijauta dieną. Ir atvirkščiai, veikla dieną, aplinkos pokyčiai ir įvairūs individualūs veiksniai turi daug reikšmės jų miego kokybei (31). Pagrindiniai elgesio veiksniai, sietini su miego kokybe, yra rūkymas, kuris dažniausiai susijęs su blogesne subjektyvia miego kokybe ir trumpesniu miegojimo laiku, alkoholio vartojimas (alkoholis sukelia mieguistumą dieną), kavos gėrimas, stimuliuojančių psichoaktyvių medžiagų vartojimas, įvairi veikla (pvz., televizoriaus žiūrėjimas ar žaidimas kompiuteriu), kuri veikia stimuliuojamai ir trukdo užmigti, fizinis aktyvumas, kuris gerina miego kokybę ir kiti (31).
Kai vaikai ir paaugliai miega nepakankamai nukenčia jų fizinė, emocinė, pažintinė ir socialinė raida. JAV mokslininkų teigimu 25-40 proc. vaikų ir paauglių turi su miegu susijusių problemų (32).
Vyresniojo amžiaus vaikams (16-18 metų) rekomenduojama miegoti ne mažiau kaip 8 val. per parą (33). Tačiau tyrimai rodo, kad 2006 metais Lietuvoje didžioji dalis (64,5 proc.) 11-12 klasių mokinių vidutiniškai per parą miegojo tik 7,4 val. darbo dienomis (14). A. Petrauskienės, D. Matulevičiūtės 2006 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 8 val. ir daugiau miegojo tik 38 proc. abiturientų (34). 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis mažiau nei 8 val. darbo dienomis miegojo 49,5 proc. vienuoliktokų ir 60,4 proc. dvyliktokų. Savaitgaliais mažiau nei 8 val. miegojo 11,9 proc. vienuoliktokų ir dvyliktokų (6).
D. Karkockienės 2011 m. atlikto tyrimo metu buvo vertinamas medicinos ir sveikatos mokslų studentų (tiriamųjų amžius 19-24 m.) patiriamas stresas ir jo įtaka miego kokybei. Tyrimo metu, paaiškėjo, kad dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė, o dažniausias stresą sukeliantis veiksnys yra dideli mokymosi krūviai. Nustatyta, kad septynias – aštuonias valandas per naktį miegojo tik 23,6 proc. universiteto studentų, likusieji miegojo šešias ir mažiau valandų (35).
K. Nedzveckas, R. Pilkauskaitė-Valickienė 2012 m. siekė nustatyti pagrindinius veiksnius, susijusius su studentų miego kokybe bei įvertinti, kaip miego kokybė yra susijusi su studentų subjektyvia gerove. Buvo nustatyta, jog prastesnė bendra miego kokybė yra susijusi su alkoholio vartojimu bendrai, su alkoholio vartojimu prieš miegą ir su alkoholio vartojimu dideliais kiekiais dažnumu. Analizuojant kofeino ryšį su miego kokybe, buvo nustatyta, jog bendra miego kokybė susijusi su dažnesniu arbatos bei kavos gėrimo prieš miegą dažnumu. Autorių nuomone, studentų įprotis nuolat gurkšnoti šiuos gėrimus vakare gali neigiamai jiems atsiliepti nakties metu, o bloga miego kokybė ir dėl to patiriama budrumo stoka vakarais studentus vėl paskatina vartoti šiuos gėrimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog rūkymo dažnumas prieš miegą ir dienos metu taipogi susijęs su prastesne bendra miego kokybe (36).
Rūkymo poveikį jaunų, sveikų asmenų miegui 2013 m. tyrė R. Bunevičiūtė, R. Mameniškienė. Tyrimo metu nustatyta, kad:
• rūkymas ilgina miego latenciją;
• rūkantys asmenys dažniau prabunda naktimis; • rūkymas ilgina negilaus miego (N1) stadiją; • rūkantiems trumpėja REM miego fazė;
• rūkantiems dažnesni žieviniai prabudimai ir žievinių prabudimų indeksas (žieviniai prabudimai – tai smegenų žievės aktyvumo periodai, kurių žmogus sąmoningai nesuvokia ir neprisimena. Kuo daugiau prabudimų patiria asmuo miego metu, tuo blogiau išsimiegama ir
pailsima) (28).
Australijos mokslininkų nuomone, vyresniojo amžiaus mokinių miego trukmę trumpina didėjantis mokymosi krūvis bei savarankiškumas sprendžiant, kada eiti miegoti (37). Kita svarbi nepakankamos miego trukmės priežastis – didėjantis kompiuterių ir mobiliųjų telefonų naudojimas. Net keletas tyrimų įrodė, kad vien šių prietaisų buvimas miegamajame įtakoja tai, kad mokiniai vėliau gulasi, mažiau laiko praleidžia lovoje, trumpiau miega ir yra mieguisti dieną (37).
2010 metais išnagrinėjus 36 įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, kad naudojimasis medijomis prieš miegą sąlygoja vėlyvesnį ėjimą miegoti, prabudimus naktį bei trumpesnę miego trukmę. Naudojimasis technologijomis naktį yra susijęs su ilgesne sėdėjimo trukme, pablogėjusia miego kokybe, didesniu kofeino vartojimu, sunkumu užmigti bei padidėjusiu mieguistumu dieną (37). Moksliniai tyrimai parodė, kad tais atvejais, kai iš vakaro ilgai buvo žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, naršoma po internetą, atsiranda mieguistumas, išsiblaškymas pirmųjų pamokų metu (38).
2012 metais. L. Škėmienės atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad 3/4 mergaičių, praleido prie kompiuterio iki 4 val. per dieną, tuo tarpu net trečdalis berniukų praleido prie kompiuterio > 4 val. per dieną (39). Šio tyrimo metu paaiškėjo, jog 70,3 proc. tyrime dalyvavusių mokinių miegojo tame pačiame kambaryje, kuriame yra kompiuteris (39).
2014 metų A.L.Gamble ir kitų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 70 proc. Australijos paauglių turėjo du ar daugiau technologinius įrenginius miegamajame. 46,8 proc. naudojosi mobiliaisiais telefonais kiekvieną naktį. Kompiuteriu prieš miegą naudojosi 38,5 proc. paauglių. A.L.Gamble ir kiti teigia, kad naudojimasis technologijomis naktį neigiamai veikia miego kokybę, psichinę ir fizinę gerovę (37). Tyrėjų teigimu, duomenys apie elektroninių prietaisų naudojimo nakties metu intensyvumą bei šių priemonių daromą neigiamą įtaka miegui, sutampa su Amerikos ir Europos mokslininkų panašių tyrimų rezultatais, kuriuose nurodoma, kad prieš miegą 72 proc. JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) paauglių naudojasi mobiliaisiais telefonais, 60 proc. - nešiojamais kompiuteriais, 26 proc. - žaidžia video žaidimus (37).
Apibendrinant galima teigti, kad didžiosios dalies vyresniojo amžiaus mokinių bei studentų miego trukmė yra nepakankama.
1.4. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas laikomas vienas iš pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Žmogus sukurtas judėti ir judėjimas turi labai didelę reikšmę. Jis gali sumažinti širdies ir kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką, taip pat padeda
kontroliuoti kūno svorį ir gerinti psichinę sveikatą (40).
Fizinis aktyvumas, judesiai atlieka sveikatinimo, sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos vaidmenį. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas (41). Kitų autorių nuomone, fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, mažina tikimybę susirgti vėžiu, diabetu, osteoporoze, gerina fizinį bei protinį darbingumą (41). Psichologai teigia, kad fizinis aktyvumas gerina vaikų psichologinę savijautą, skatina nerimo ir depresijos kontrolę (42) .
Vienas svarbiausių šiuolaikinės kompiuterizuotos ir technizuotos visuomenės sveikatos rizikos veiksnių yra pasyvus gyvenimo būdas. Hipokinezija, fizinio aktyvumo, judėjimo stoka, nepakankama aktyvios ir pasyvios veiklos kaita yra sveikatą silpninantys veiksniai. Technikos pažanga, urbanizacija, motorizacija sąlygoja suaugusiųjų ir vaikų fizinio aktyvumo mažėjimą (21).
Nustatyta, kad vaikai ir paaugliai turėtų būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną vieną valandą ar daugiau (43). Remiantis HBSC tyrimo rezultatais buvo analizuojami Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010 m. Nustatyta, kad nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas tarp berniukų svyravo nuo 29,2 proc. Olandijoje iki 67,5 proc. Maltoje, tarp mergaičių – nuo 45,2 proc. Olandijoje iki 82,5 proc. Turkijoje. Visose šalyse nepakankamai fiziškai aktyvių mergaičių dalis didesnė negu berniukų. Lietuvos berniukai, tarp kurių nepakankamai fiziškai aktyvių buvo 56,2 proc., užėmė nuo galo dešimtąją vietą. Palyginti su kitomis šalimis, nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas tarp Lietuvos mergaičių taip pat didelis (79,0 proc.). Dažniau už jas nepakankamai fiziškai aktyvios buvo tik trijų šalių (Turkijos, Makedonijos ir Ispanijos) mergaitės (44).
2013 metų PSO duomenimis Lietuvoje 23,0 proc. gyventojų, vyresnių nei 15 metų, buvo nepakankamai aktyvūs (45). Nacionalinės apklausos atliktos 2011 m., kurią atliko Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, duomenimis tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų nuo 7 iki 80 metų amžiaus užsiėmė organizuota fizine veikla (klubuose, mokyklose, universitetuose, sporto centruose ir t.t.) (45).
Tuo tarpu mokslininkai akcentuoja, kad, siekiant skatinti ir palaikyti sveikatą, visiems sveikiems suaugusiesiems nuo 18 iki 65 metų per metus reikia vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo mažiausiai 30 min., penkias dienas per savaitę arba energingo didelio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo mažiausiai 20 min. tris dienas per savaitę (46). Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad studentų, skiriančių pakankamai laiko judėjimo režimui optimizuoti, nėra nė 20 proc., nors iš esmės akademinis jaunimas teigiamai vertina fizinį aktyvumą ir neabejotinai suvokia jo reikšmę. Daugiau kaip 40 proc. studentų vaikinų ir beveik 65 proc. merginų fizinis aktyvumas yra nepakankamas (46).
V. Lamauskas, J. Armonienė rendamiesi 2011m. atlikto tyrimo rezultatais teigia, kad sveiką gyvenimo būdą daugiau praktikuoja jaunesni mokiniai, palyginti su vyresniais. Sveiką gyvenimo
būdą praktikavo 36,8 proc. devintokų ir tik 23,0 proc. dvyliktos klasės mokinių. Autorių nuomone, tai gali būti susiję su didesniu aukštesniųjų klasių mokinių užimtumu, didesniu mokymosi krūviu (47). Panašūs rezultatai gauti ir kituose tyrimuose. 2009 metais Šilutės rajono savivaldybės atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, jog mokinių fizinis aktyvumas buvo menkas (47).
Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad mažas fizinis aktyvumas paauglystėje yra potencialus suaugusiųjų lėtinio nuovargio rizikos veiksnys. Įrodyta, kad sunkaus nuovargio atsiradimas yra susijęs su nepakankamu fiziniu aktyvumu (8). Russell M. ir kiti teigė, kad keturios ir daugiau valandos paauglių per dieną praleidžiamos prie televizijos, kompiuterio ir kitų ekranų dvigubai padidina nuolatinio nuovargio atsiradimo riziką (8). Šio tyrimo metu buvo iškelta prielaida, kad pavargę paaugliai yra mažiau linkę užsiimti fizine veikla.
Manoma, kad fizinis aktyvumas gali teigiamai paveikti emocijas ir sumažinti stresą. Puikus neigiamų emocijų pašalinimo būdas – mankšta. Tada emocinis susijaudinimas pereina į judesius, raumenų veiklą – įvyksta emocinė iškrova. Fiziniai pratimai, dozuotas fizinis krūvis sumažina psichologinę įtampą, gerina nuotaiką ir savijautą, didina darbingumą. Fizinis aktyvumas ramina centrinę nervų sistemą. Teigiamos emocijos padeda nugalėti nuovargį, pažadina vaiko kūrybiškumą, suteikia naujų jėgų, energijos, optimizmo (48).
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas ne tik stiprina visas organizmo sistemas, bet ir padeda įveikti stresą, emocinį nuovargį bei depresiją. Lietuvoje didesnė dalis mokinių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs.
1.5. Mityba
Tinkama mityba yra svarbus mokinio sveikatą lemiantis veiksnys. Tyrimai rodo stiprų ryšį tarp visavertės mitybos, mokinių akademinių pasiekimų ir elgesio (48).
Dietologai teigia, kad pusryčiai yra svarbiausia dienos valgio dalis ir jie turi būti visaverčiai. Pusryčiai pažadina organizmą po naktinio „badavimo“, papildo organizmą maistingosiomis medžiagomis, suteikia energijos, reikalingos pradėti naują dieną. Mokantis pusryčiai reikalingi tam, kad sustiprintų protinę ir psichinę sveikatą. Visgi, mokiniai labai dažnai pusryčius ignoruoja sakydami, kad nėra laiko, tingisi ar visai nesinori valgyti ir gerti. Nors atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie valgo pusryčius, ypač visaverčius, gali ilgiau ir geriau sutelkti dėmesį, yra sveikesni už tuos, kurie pirmą kartą pavalgo prieš pietus ar per pietus (48).
V. Juškelienės ir kitų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2006 m. 18,7 proc. 11-12 klasių mokinių valgė tik 1-2 kartus per dieną (rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną) (2). Daugiau
negu pusė (56,7 proc.) mokinių dalyvavusių šiame tyrime nurodė, kad kartais nespėja, o 7,6 proc. beveik niekada nespėja laiku papusryčiauti ar papietauti. Mokinių mitybos režimo pažeidimai turi esminės reikšmės jų savijautai: dažnų psichosomatinių negalavimų rizika tiems, kurie niekada neturi laiko pavalgyti yra 4,8 karto didesnė nei tiems, kurie visada pavalgo laiku arba nespėja laiku pavalgyti tik kartais; ši rizika taip pat 1,5 karto didesnė tiems, kurie valgo neoptimalų kartų skaičių palyginti su 3-4 kartus per dieną valgančiais (2).
Tiriant kofeino turinčių produktų vartojimą 2010 m. nustatyta, kad ketvirtų, septintų, vienuoliktų klasių Lietuvos mokinių tarpe energinių gėrimų negeria 51 proc., kasdien jų geria 3 proc., kelis kartus per savaitę – 10,4 proc., kelis kartus per mėnesį – 34,1 proc. respondentų (49).
Vienas iš JAV atliktų tyrimų parodė, kad reguliariai energinius gėrimus vartojo 28 proc. vaikų (12–14 m.), 31 proc. paauglių (12–17 m.) ir 34 proc. suaugusių jaunų asmenų (18–24 m.). Vokietijoje ištyrus 1 265 paauglius nustatyta, kad 23 proc. jaunų žmonių energinius gėrimus vartojo rečiau negu 1 kartą per savaitę, o 3 proc. gėrė po 1–7 skardines šių gėrimų per savaitę. 2013 m. Islandijos mokinių apklausa apie energinių ir kolos gėrimų vartojimą parodė, kad 80 proc. berniukų ir 90 proc. mergaičių iš viso negeria energinių gėrimų, kolos gėrimų kasdien geria 19 proc. berniukų ir 8 proc. mergaičių. Kinijoje 28 proc. 12–19 m. apklaustų mokinių visai negeria gazuotų gaiviųjų gėrimų, 20 proc. – jų geria kasdien (49).
2014 m. R. Stuko ir V. Dobrovolskio atlikto kofeino turinčių produktų vartojimo Lietuvoje tyrimo metu nustatyta, kad 12-18 metų paaugliai dažniausiai gėrė užplikomą maltą kavą (25 puodeliai per mėnesį) bei kitas kavos rūšis, tokias kaip „Trys viename“ (3in1) ir kt. - 20 puodelių per mėnesį. Išanalizavus arbatos vartojimą nustatyta, kad paaugliai vidutiniškai kasdien išgeria po 2 puodelius arbatos. Įvertinus energinių gėrimų vartojimą nustatyta, kad juos vartoja 29 proc. paauglių. Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai per mėnesį išgeria apie 4 litrus kolos gėrimų. Lietuvoje didžiausią kofeino kiekį 12-18 metų paaugliai suvartoja gerdami kavą (69,2 proc. nuo bendro iš visų produktų gauto kofeino kiekio), antroje vietoje – arbatą (16,1 proc. nuo bendro gaunamo kofeino kiekio) ir trečioje vietoje – energinius gėrimus (9,0 proc. nuo bendro gaunamo kofeino kiekio) (50). Šio tyrimo rezultatai atskleidė iki šiol Lietuvoje neakcentuotą problemą - didžiausią kofeino kiekį paaugliai suvartoja gerdami kavą. Tačiau kavoje esantis kofeinas gali kelti arterinį kraujospūdį, sukelti virškinimo sistemos diskomfortą, sąlygoti miego sutrikimus bei didinti nuovargį.
1.6. Žalingi įpročiai 1.6.1. Rūkymas
Tabako rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Tai – sudėtingas reiškinys, lemiamas individo, socialinės aplinkos, kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių (51).
ESPAD tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime rūkiusiųjų 15―16 m. amžiaus mokinių 2003 m. Lietuvoje buvo 80 proc. (52). 2006 m. V. Juškelienės ir kitų atlikto tyrimo duomenimis kartais arba nuolat rūko kas trečias 11–12 klasės Lietuvos mokinys (33,2 proc.), nerūko 43,0 proc.; bandė rūkyti, bet nerūko – beveik ketvirtadalis (23,8 proc.) (2). Tarp 15-16 metų amžiaus Lietuvos mokinių 2011 metais bent kartą gyvenime surūkiusių cigaretę buvo 74 proc. (79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) (53).
2012 metais R. Šaulinskienės ir kitų atliktas tyrimas, kuriame analizuoti I-II kurso studentų rūkymo įpročiai. Nustatyta, kad 49,4 proc. studentų rūkė, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. – nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. tiriamųjų. Tik 9,4 proc. reguliariai rūkančių studentų nerūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Išanalizavus studentų rūkymo įpročius pagal rūkymo dažnį, jiems besimokant vidurinėje mokykloje, nustatyta, kad pusė (50,4 proc.) studentų rūkė dažniau, nei rūkė, besimokydami vidurinėje mokykloje. Penktadalis (20,7 proc.) rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė, ketvirtadalis (24 proc.) rūkė tiek pat, kiek rūkė vidurinėje mokykloje (51).
L. Bulotaitės, B. Pociūtės, R. Bliumo ir M. Dovydaitienės 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis kasdien rūko 26,7 proc. pirmo kurso studentų. 57,3 proc. pirmakursių – nerūko (17).
Tyrimais nustatyta, kad rūkantieji: įgyja mažesnę fizinio aktyvumo naudą, turi mažesnę raumenų jėgą, yra mažiau lankstūs, blogiau miega, turi miego sutrikimų, beveik tris kartus dažniau turi kvėpavimo sutrikimų nei nerūkantieji. Rūkymas taip pat kenksmingas kaulų ir sąnarių struktūrai. Rūkoriai turi didesnę riziką osteoporozės, šlaunikaulio lūžių, reumatoidinio artrito, apatinės nugaros skausmų. Nagrinėjant rūkymo ir fizinio aktyvumo sąsajas, paaiškėjo, kad rūkantieji yra labiau fiziškai pasyvūs nei nerūkantieji (42).
Reikia paminėti, kad keletas tyrimų pagrindė priešingus teiginius, kad fizinis aktyvumas ir rūkymas vienas kitam įtakos neturi arba net teigiamai veikia vienas kitą (54). Mokslininkų nuomone, taip gali būti todėl, kad rūkančių ir fiziškai aktyvių asmenų fizinis aktyvumas kompensuoja cigarečių padarytą žalą organizmui ir/arba, kad žmonės rūko ir yra fiziškai aktyvūs, nes jie save įtikinėja, esą fizinio aktyvumo ir rūkymo ryšys padeda kontroliuoti kūno svorį (54).
2012 m. keturių Kauno universitetų studentų gyvensenos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimas atskleidė, kad rūkymas tarp pakankamai ir nepakankamai fiziškai aktyvių studentų nesiskyrė. Tačiau dažnas alkoholio vartojimas 11,2 proc. buvo labiau paplitęs tarp fiziškai neaktyvių studentų (24).
Apibendrinant galima teigti, kad didesnė dalis mokslinių straipsnių teigia, kad rūkantys paaugliai yra mažiau fiziškai aktyvūs nei nerūkantys. Toks ryšys labiau būdingas berniukams. Be to, tyrimai rodo, kad fiziškai pasyvūs ir rūkantys berniukai labiau nei mergaitės yra linkę į kitas rizikingos elgsenos formas, pavyzdžiui, vartoti alkoholį ir narkotikus (42).
1.6.2. Alkoholis
Jaunų žmonių alkoholinių gėrimų vartojimas tampa vis didesne socialine ir sveikatos problema (55).
Remiantis HBSC tyrimų, atliktų 1994–2006 m., duomenimis reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus penkiolikmečių skaičius 1994 m. buvo 13,6 proc. tarp berniukų ir 5,5 proc. tarp mergaičių.
Tarp berniukų 2002 m. šis rodiklis jau buvo du kartus didesnis ir siekė 27,3 proc. O 2006 m. nežymiai sumažėjo iki 25,0 proc. Tuo tarpu reguliariai išgėrinėjančių mergaičių procentas tolygiai augo per visą tiriamąjį laikotarpį ir 2006 m. buvo 19,8 proc. (palyginus su 1994 m. padidėjo 3,6 karto) (55).
HBSC studija patvirtino, kad kinta ne tik alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis, bet ir vartojamų gėrimų rūšys. Pastaraisiais metais ypač išaugo vadinamųjų „alkopopsų“ vartojimas. Paaiškėjo, kad 15,3 proc. berniukų ir 17,5 proc. mergaičių alkoholinius kokteilius vartoja bent kartą per savaitę (55).
V. Juškelienė ir kiti analizuodami 2006 metais. atlikto 11-12 klasių mokinių sveikatos ir jos pokyčių per 5 metus tyrimo rezultatus teigia, kad 19,3 proc. vienuoliktokų ir dvyliktokų mažiausiai kartą per savaitę vartoja alų, 6,8 proc. – vyną, šampaną, 8,1 proc. – degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus. Alų ir stipriuosius gėrimus dažniau vartoja berniukai, o vyną, šampaną – mergaitės (2). Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojančių mokinių dalis padidėjo dvigubai (nuo 4,0 iki 8,0 proc.) lyginant su 2000 metų duomenimis (2).
2007 m. ESPAD tyrimo duomenimis 15-16 metų amžiaus mokinių alkoholio vartojimas sumažėjo lyginant su 2003 metų. tyrimu. Berniukų alkoholio vartojimas sumažėjo labiau, lyginant su mergaitėmis. Lyčių skirtumai vartojant alkoholį darosi vis mažesni. Bendroje mokinių vartojamų gėrimų struktūroje pirmauja sidras, padidėjo alkoholinių kokteilių, sumažėjo alaus ir stipriųjų
gėrimų vartojimas. Berniukų populiariausias gėrimas yra alus nors populiarėja ir sidras, o mergaitės jį renkasi dažniausiai (56).
ESPAD 2011 m. duomenimis bent 1-2 kartus per gyvenimą nurodė vartoję alkoholį 95 proc. Lietuvos paauglių (94 proc. berniukų ir 96 proc. mergaičių). Vartoję alkoholį bent 1-2 kartus per 12 mėnesių iki apklausos Lietuvoje nurodė 85 proc. paauglių (tarp jų 83 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių), Per pastarąsias 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus Lietuvoje nurodė 63 proc. paauglių (63 proc. berniukų, 64 proc. mergaičių) (53).
L. Bulotaitė ir kiti atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad beveik visi studentai rečiau ar dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. Pirmame kurse besimokančių studentų tarpe kasdien išgeriančiųjų yra 2,3 proc., visai nevartojančių alkoholio – 6,9 proc. (17).
Populiaciniai tyrimai įrodė, kad gyvensena turi įtakos paauglių sveikatai. Šiandien dominuojanti vaikų sveikatą žalojanti elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais: rūkymu, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimu, neracionalia mityba, nepakankamu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (neatsargus vairavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai ir pan.). Šie neigiami elgsenos veiksniai žaloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami nepageidaujamų pasekmių – lėtines neinfekcines ligas (22).
Baigiamosiose klasėse ypač padidėja moksleivių psichoemocinė įtampa. 41,8 proc. abiturientų 2006 m. A. Petrauskienės, D. Matulevičiūtės atlikto tyrimo metu nurodė, kad, besiruošdami brandos egzaminams, jaučia stresą. Atsakydami į kausimą, kaip stengiasi jį malšinti 7,6 proc. mokinių parašė, jog malšindami stresą naudoja alkoholinius gėrimus (34).
R. Masaitienės ir kitų teigimu, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, kofeinu, stimuliatoriais gali būti nemigos priežastimi (57). Mažiausiai 10 proc. jaunų suaugusiųjų nemigai gydyti vartoja be recepto parduodamus migdomuosius arba alkoholį (57).
A. Valkiūnas teigia, kad dalis žmonių vartoja alkoholį norėdami išspręsti savo miego problemas. Deja, alkoholio vartojimas mažomis dozėmis sutrikdo žmogaus miego periodo paskutinę dalį (58).
Apibendrinant galime teigti, jog alkoholio vartojimas yra netinkamas būdas, kuriuo galima numalšinti stresą, pasiekti visavertį nakties miegą ir sumažinti nuovargį.
1.7. Subjektyvi sveikata
Subjektyvios sveikatos sąvoka apima sveikatos savivertę ir įvairius negalavimus, kurie ne visada būna tam tikros ligos išraiška. Sveikatos savivertė labiau priklauso nuo visuminio sveikatos suvokimo nei nuo objektyvių organizmo pokyčių. Kitą vertus epidemiologinių tyrimų duomenys
patvirtina, kad subjektyvi sveikata susijusi su objektyvia sveikatos būkle, funkciniu pajėgumu ir mirtingumu (59).
Jauni žmonės paprastai gerai vertina savo sveikatą, tačiau nemaža dalis vaikų, paauglių ir jaunuolių nurodo ir įvairių negalavimų: skausmą ar psichosomatinių nusiskundimų. Šie skausmai gali būti susiję su psichosocialiniu stresu ir įtampa, taip pat su fizinio aktyvumo stoka. Bloga savijauta gali turėti reikšmės mokymosi rezultatams, jų ateities planams ir gyvenimo kokybei (59).
Subjektyvus sveikatos vertinimas kinta ir priklauso nuo amžiaus. Laikui bėgant abiejų lyčių asmenų sveikata blogėja. Moterys savo sveikatą dažniau vertina blogiau arba beveik taip pat, kaip to paties amžiaus vyrai. Skirtingai vertinti sveikatą pradedama dar paauglystėje. Mergaitės ne tik blogiau nei berniukai vertina savo sveikatą, bet jų grupėje sveikata paauglystės laikotarpiu blogėja staigiau nei berniukų. Tiek jaunesni, tiek vyresni mokyklinio amžiaus berniukai dažniau nei mergaitės vertina save kaip sveikesnius už bendraamžius, jie rečiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis. Daugelyje šalių mergaitės dažniau nei berniukai skundžiasi sveikata, skausmais, patiria daugiau neigiamų išgyvenimų. Kita vertus, berniukai labiau nei mergaitės žaloja savo sveikatą (60).
2006 m. A. Dumčienės ir V. Ivaškienės atlikto abiturientų fizinės ir psichoemocinės savijautos ypatumų tyrimo rezultatai parodė, jog beveik pusė abiturientų mano turį įvairių sveikatos sutrikimų. Duomenys parodė, kad savijautą blogiau vertina merginos nei vaikinai ir tai, kad dauguma 11-12 klasių mokinių jaučiasi laimingi, apie trečdalis mokinių jaučiasi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu. Tie, kurie jautėsi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu, dažniau skundėsi sveikatos problemomis bei bloga savijauta (61) .
Pasak V. Juškelienės, S. Ustilaitės ir kitų tyrėjų visiškai sveikais ar pakankamai sveikais save laiko 74,7 proc. 11-12 klasių mokinių, nelabai sveikais – 23,3 proc., silpnos sveikatos – 2,0 proc. mokinių. Mergaitės savo sveikatą vertino prasčiau nei berniukai. Palyginus mokinių sveikatos savivertę 2000 m. ir 2006 m. nustatyta, kad pastarajame tyrime 1,6 karto padaugėjo tokių, kurie save laiko nelabai sveikais ir silpnos sveikatos (2).
Europoje apie 8 proc. paauglių kasdien patiria galvos skausmą, mergaitės šį simptomą patiria dažniau nei berniukai, prieš lytinį brendimą galvos skausmas dažnesnis berniukams, vėliau – mergaitėms (61). A. Januškevičienė ir kt. nurodo, kad galvos skausmais skundžiasi 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Juos vargina ne tik įtampos galvos skausmai, bet 10 proc. 5–15 metų vaikų yra diagnozuota migrena. Galvos skausmai – vienas dažniausių somatinių sutrikimų vaikystės ir paauglystės laikotarpiu. Galvos, pilvo ir nugaros skausmas bei rytinis nuovargis – tai dažniausiai išsakomi somatiniai skundai vaikystėje ir paauglystėje (62).
mokiniai išvardino įvairius psichosomatinius simptomus bei negalavimus, kurie juos dažniausiai vargino paskutiniųjų metų bėgyje ir nurodė kaip dažnai jie pasitaikė. Tiriamojo kontingento psichosomatinių negalavimų struktūroje vyravo irzlumas, bloga nuotaika, nervinė įtampa, greitas nuovargis, galvos skausmas, nuovargis iš ryto (2). A. Petrauskienės, D. Matulevičiūtės 2006 m. atlikto tyrimo duomenimis bent kartą per savaitę irzlumą, blogą nuotaiką jautė 40,8 proc., nervinę įtampą – 39,1 proc., nuovargį – 37,5 proc., nemigą – 28,3 proc., galvos svaigimą, silpnumą – 14,7 proc. abiturientų. Moksleiviai skundėsi ir įvairaus pobūdžio skausmais: galvos skausmą bent kartą per savaitė nurodė 27,2 proc., nugaros – 12,5 proc., skrandžio ar pilvo – 11,4 proc. moksleivių (34). J. Čepelionienei, V. Ivaškienei išanalizavus pirmo kurso studentų (vaikinų ir merginų) savo sveikatos ir savęs vertinimo aspektus išsiaiškinta, kad 46,67 proc. vaikinų ir 34,88 proc. merginų savo sveikatą vertino gerai, 37,21 proc. merginų ir 29,17 proc. vaikinų nurodė, kad jų sveikata pakankamai gera, 26,36 proc. merginų ir 20,83 proc. vaikinų – kad jų sveikata vidutiniška. 2,5 proc. vaikinų ir 1,55 proc. merginų nurodė, kad jų sveikata pakankamai bloga (63).
2007 m. A. Baubinas ir kiti atliko tyrimą, kurio metu bandė palyginti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo savo sveikatos įvertinimą. Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai daugiau mokinių nei jaunimo atstovų savo sveikatą įvardijo kaip „labai gerą arba gerą“, o daugiau jaunimo nurodė, kad jų sveikata yra „nei gera, nei bloga“. 7,5 proc. mokinių ir 5,3 proc. jaunimo teigė, kad jų sveikata yra „bloga arba labai bloga“ (64). Psichosomatiniai negalavimai mokinių ir jaunimo tarpe išplitę vienodai, tačiau nusiskundimai nuovargiu jaunimo grupėje buvo dažnesni (64).
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausi nusiskundimai mokinių tarpe yra: irzlumas, nervinė įtampa, nuovargis, nemiga. Didžioji dalis vyresniojo amžiaus mokinių savo sveikatos būklę vertina teigiamai.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo tipasBuvo atliekamas epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. 2.2. Tyrimo organizavimas
2015 metų kovo mėnesį Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jo metu išdalinta ir surinkta 20 anketų. Tiriamieji buvo supažindinti su apklausos tikslu, paaiškinta, kaip pildyti anketą, paprašyti nesitarti tarpusavyje. Anketas gimnazistai pildė klasėse dalyvaujant klasės auklėtojai. Anketų pildymo laikas buvo neribojamas. Atsižvelgiant į tiriamųjų atsakymus, pakoreguoti keli anketos klausimai.
Tyrimas buvo atliekamas 2015 metų kovo - birželio mėnesiais. Anketas mokiniai pildė klasių valandėlių metu dalyvaujat klasės auklėtojui ir gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui.
2.3. Tiriamasis kontingentas
Anketinė III-ių bei IV-ų gimnazijos klasių mokinių apklausa buvo vykdoma vienuolikoje Kauno rajono savivaldybei priklausančių gimnazijų. Tyrime dalyvavo aukštesniųjų (III-ių, IV-ų) gimnazijos klasių mokiniai. Tyrimas atspindi Kauno rajono gimnazijų III-ių bei IV-ų klasių mokinių populiaciją.
2.4. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Kauno rajono gimnazijose 2014-2015 mokslo metais mokėsi 2434 gimnazistai, iš kurių 1239 yra III-IV g. klasėse. Tiriamųjų imties dydis apskaičiuotas naudojant imties skaičiavimo formulę (Schwarze, 1993).
N . 1,962 . p . q
n = ______________________ ɛ 2 . (N - 1) + 1,962. p . q čia: N – populiacijos dydis;
reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;
p – numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje ir pasirenkama p=0,5;
q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p=0,5) ɛ – pageidautinas tikslumas, ɛ=0,05 (65).
Apskaičiuota, kad tyrimo imtis, atspindinti Kauno rajono gimnazijų III – IV klasių gimnazistų populiaciją, yra 293. Iš Kauno rajone esančių 11 savivaldybei priklausančių gimnazijų buvo pasirinkta po dvi klases iš kiekvienos - po vieną trečią ir ketvirtą gimnazijos klasę (iš viso 22 klasės). Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
- Kauno rajono gimnazijos III-ios klasės mokinys, - Kauno rajono gimnazijos IV-os klasės mokinys.
Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
- Kauno rajono gimnazijos I-os klasės mokinys, - Kauno rajono gimnazijos II-os klasės mokinys.
2.5. Tyrimo instrumentai
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Visi anketos klausimai uždari, tai yra suformuoti taip, kad mokinys galėtų pasirinkti vieną iš kelių galimų atsakymų. Atlikus bandomąjį tyrimą bei atsižvelgus į tiriamųjų atsakymus pakoreguoti keli anketos klausimai. Galutinį anketos variantą sudarė 24 klausimai. Išskiriamos kelios klausimų grupės. 1-3 klausimais siekta sužinoti respondentų amžių, lytį bei klasę. 4-6 klausimai atspindėjo socioekonomines šeimos charakteristikas, 7-11 klausimai buvo skirti išsiaiškinti miego ypatumams, 12-14 klausimai skirti išsiaiškinti mokinių pažangumą, laiką skiriamą namų darbams bei praleidžiamą prie kompiuterio.
15 klausimu vertinamas mokinių nuovargis. Nuovargis vertintas PedsQL daugiadimensine nuovargio skale. Instrumentas yra naudojamas daugiau kaip 30-yje šalių. Už anketų naudojimą atsakingas Mapi Research Institutas, esantis Lione, Prancūzijoje. Pagal autoriaus Dr. James W. Varni ir Mapi Research Instituto reikalavimus PedsQL anketos išverstos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir patvirtintos. PedsQL daugiadimensinė nuovargio skalė susideda iš 18 klausimų: 6 skirti bendrajam nuovargiui, 6 – miego ir poilsio nuovargiui (nevisaverčiam poilsiui) ir 6 pažinimo nuovargiui tirti. Respondentų atsakas vertintas balais: 0 - „niekada to nebuvo“, 1 – „kai kada“, 2 – „kartais“, 3 – ‚dažnai“, 4 – „beveik visada“. Kiekviena nuovargio poskalė buvo įvertinta balų suma, kuri gauta susumavus visų atsakymų į skalės klausimus balus. Didesnė bendrojo nuovargio poskalės balų suma reiškė didesnį bendrąjį nuovargį, didesnė miego ir poilsio nuovargio (nevisaverčio poilsio) poskalės balų suma reiškė didesnį nevisaverčio poilsio nuovargį, didesnė pažinimo nuovargio balų suma reiškė didesnį pažinimo nuovargį. Nuovargis (suminis) – visų trijų nuovargio skalės poskalių balų suma.
16-22 klausimais siekiama sužinoti gyvensenos ypatumus, 23-24 klausimai skirti išsiaiškinti jaučiamiems negalavimams bei savo sveikatos būklės įvertinimui. Subjektyvus savo paties sveikatos būklės vertinimas: bloga, patenkinama, vidutinė, gera, labai gera. Vertinant subjektyvius mokinių sveikatos tyrimo rezultatus, savo sveikatos vertinimas bus pateikiamas trijose sveikatos vertinimo grupėse, t. y. į vieną grupę jungiant atsakiusius „bloga“ ir „patenkinama“ sveikata, į kitą grupę – „vidutinė“, į trečią grupę – „gera“ ir „labai gera“.
2.6. Duomenų analizės metodai
Respondentų anketų atsakymai suvesti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą „SPSS 20.0“.
Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – vidurkiai ir standartinis nuokrypis).
Tyrimui naudotos PedsQL anketos stabilumas vertintas apskaičiuojant Kronbacho alfa (α). Kronbacho alfa atspindi vidinį klausimyno stabilumą. Mūsų tyrimo metu nuovargio vertinimui naudotų skalių vidinis stabilumas buvo 0,85.
Tiriant hipotezes apie parametrų pasiskirstymo normalumą, naudotas Kolmogorovo-Smirnovo (Kolmogorov-Smirnov) testas. Parametrams pasiskirsčius pagal nenormalųjį skirstinį, taikėme neparametrinius metodus – Mano-Vitnio U-testą (dviejų nepriklausomų imčių atveju), Kruskalio-Valio H-testą (daugiau negu dviejų nepriklausomų imčių atveju). Parametrams pasiskirsčius pagal normalųjį skirstinį taikėme parametrinius metodus – Stjudento t testą (dviejų nepriklausomų imčių lyginimui), ANOVA (trijų ir daugiau nepriklausomų imčių lyginimui).
Dviejų nepriklausomų grupių kokybiniams kintamiesiems palyginti ir ryšio hipotezėms patikrinti buvo taikytas neparametrinis Chi kvadratu (χ2) kriterijus. Kartu buvo pateikiamas laisvės laipsnių skaičius (lls) ir nulinės hipotezės tikimybė (p).
Norint įvertinti sąsajas tarp mokinių patiriamo nuovargio ir jį lemiančių veiksnių, atlikta logistinė regresinė analizė. Apskaičiuotas galimybių santykis (GS), vertintas 95 proc. pasikliautinasis lygmuo. Galimybių santykis (GS) laikytas statistiškai reikšmingu, jei vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
Skirtumo tarp vidurkio ir kitų statistinių hipotezių reikšmingumas buvo įvertintas apskaičiuojant nulinės hipotezės tikimybę p. Taikyti trys statistinių išvadų reikšmingumo lygiai: p≤0,05 (reikšminga), p≤0,01 (labai reikšminga) ir p≤0,001 (ypatingai reikšminga).
2.7. Tyrimo etika
Apklausiami buvo tik sutikę savanoriškai dalyvauti apklausoje mokiniai. Siekiant užtikrinti visapusišką atsakymų konfidencialumą, pasibaigus apklausai mokiniai užpildytas anketas patys sudėjo į vokus, juos užklijavo. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro 2015-03-05 dienos leidimas Nr. BEC-VS(M)-596 (1 priedas). Taip pat gautas Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos leidimas vykdyti moksleivių anoniminę apklausą. Gimnazijų direktoriai buvo supažindinti su atliekamu tyrimu,
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Iš viso gimnazijose buvo išdalinta 420 anketų. Sugrįžo visiškai užpildytos - 369 anketos, kurios buvo suvestos į duomenų bazę. Atsako dažnis – 88 proc. Tyrime dalyvavo 158 (42,8 proc.) vaikinai ir 211 (57,2 proc.) merginų. III-ių gimnazijos klasių mokinių buvo 156 (42,3 proc.), IV-ų – 213 (57,7 proc.).
Tiriamųjų amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų: 2 (0,5 proc.) - šešiolikmečiai, 121 (32,8 proc.) - septyniolikmetis, 207 (56,1 proc.) - aštuoniolikmečiai ir 39 (10,6 proc.) devyniolikmečiai. Apklausoje dalyvavusių mokinių amžius vidurkis 17,77 metų.
Mokinių tėvų išsilavinimo duomenys pateikiami 3.1.1 lentelėje. Didžioji dauguma mokinių mamų 160 (43,4 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą.
3.1.1 lentelė. Mokinių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Tėvai Nebaigtas vidurinis n (proc.) Vidurinis n (proc.) Aukštesnysis, spec. vidurinis n (proc.) Aukštasis n (proc.) Mamos 1 (0,3) 101 (27,5) 106 (28,79) 160 (43,5) Tėvo 7 (2,0) 118 (33,3) 117 (33,1) 112 (31,6)
Didžiausios dalies tiriamųjų šeimų (90,5 proc.) pragyvenimo šaltinis yra nuolatinės darbo pajamos.
Net 78,9 proc. tiriamųjų nurodė, kad pajamų kiekis vidutiniškai tenkantis per mėnesį vienam šeimos nariui yra iki 290 Eur., 26,8 proc. moksleivių nurodė nežinantys vienam šeimos nariui vidutiniškai per mėnesį tenkančių pajamų kiekio.
3.2. Gimnazijos moksleivių nuovargį apibūdinančių veiksnių paplitimas
Bendrąjį nuovargį, nevisavertį poilsį bei pažinimo nuovargį atspindintys rezultatai pateikiami 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 lentelėse.
3.2.1 lentelė Mokinių patiriamas bendrasis nuovargis Bendrasis nuovargis Niekada to nebuvo n (proc.) Kai kada n (proc.) Kartais n (proc.) Dažnai n (proc.) Beveik visada n (proc.) Jaučiasi nuvargęs (-usi) 10 (2,7 ) 54 (14,6) 125 (33,9) 122 (33,1) 58 (15,7) Jaučiasi fiziškai silpnas (-a) 50 (13,6) 162 (43,9) 105 (28,5) 42 (11,4) 10 (2,7) Jaučiasi per daug pavargęs (-usi) ir
negali daryti patinkančių dalykų
69 (18,7) 129 (35,0) 108 (29,3) 49 (13,3) 14 (3,8)
Jaučiasi per daug pavargęs (-usi) ir negali leisti laiko su draugais
142 (38,5) 118 (32,0) 67 (18,2) 26 (7,0) 16 (4,3)
Sunku baigti pradėtus darbus 70 (19,0) 168 (45,5) 88 (23,8) 34 (9,2) 9 (2,4) Sunku pradėti naujus darbus 56 (15,2) 143 (38,8) 115 (31,2) 42 (11,4) 13 (3,5)
Matyti, kad 48,8 proc. mokinių dažnai arba beveik visada jaučiasi nuvargę, 43,9 proc. kai kada jaučiasi fiziškai silpni ir per daug pavargę (35,0 proc.), kad darytų jiems patinkančius dalykus ar leistų laiką su draugais (32,0 proc.). Didžiajai daliai apklaustųjų (45,5 proc.) kai kada sunku baigti darbus ar pradėti naujus (38,8 proc.).
3.2.2 lentelė Mokinių patiriamas miego/poilsio nuovargis Miegas/poilsio nuovargis Niekada to nebuvo n (proc.) Kai kada n (proc.) Kartais n (proc.) Dažnai n (proc.) Beveik visada n (proc.) Daug miega 21 (5,7) 94 (25,5) 132 (35,8) 81 (22,0) 41 (11,1) Sunku išmiegoti visą naktį 129 (35,0) 135 (36,6) 60 (16,3) 33 (8,9) 12 (3,3) Ryte pabudęs (-usi) jaučiasi
nuvargęs (-usi)
46 (12,5) 132 (35,8) 84 (22,8) 68 (18,4) 39 (10,6)
Daug ilsisi 38 (10,3) 143 (38,8) 102 (27,6) 69 (18,7) 17 (4,6) Dažnai snūduriuoja 86 (23,3) 135 (36,6) 78 (21,1) 58 (15,7) 12 (3,3) Daug laiko praleidžia lovoje 66 (17,9) 129 (35,0) 105 (28,5) 45 (12,2) 24 (6,5)
Kauno rajono gimnazistų nurodė, kad dažnai ar beveik visada ryte pabudę jaučiasi nuvargę.
3.2.3 lentelė. Mokinių patiriamas pažinimo nuovargis Pažinimo nuovargis to nebuvo Niekada
n (proc.) Kai kada n (proc.) Kartais n (proc.) Dažnai n (proc.) Beveik visada n (proc.) Sunku susikaupti 19 (5,1) 141 (38,2) 130 (35,2) 66 (17,9) 13 (3,5) Sunku prisiminti tai, ką sakė
žmonės
63 (17,1) 154 (41,7) 109 (29,5) 36 (9,8) 7 (1,9) Sunku prisiminti tai, ką tik išgirdo 89 (24,1) 155 (42,0) 88 (23,8) 31 (8,4) 6 (1,6) Sunku greitai mąstyti 73 (19,8) 158 (42,8) 97 (26,30 34 (9,2) 7 (1,9) Sunku prisiminti tai, apie ką ką tik
galvojo 145 (39,3) 140 (37,9) 64 (17,3) 14 (3,8) 6 (1,6)
Sunku tuo pačiu metu prisiminti daugiau nei vieną dalyką
126 (34,1) 166 (45,0) 53 (14,4) 20 (5,4) 4 (1,1)
Iš lentelėje pateikiamų rezultatų matyti, kad dažnai ar beveik visada yra sunku susikaupti 21,4 proc. respondentų. Beveik pusė tiriamųjų nurodė, kad per pastarąjį mėnesį patyrė pažinimo nuovargį atspindinčius simptomus.
Išanalizavus mokinių atsakymus į nuovargio skalės klausimus nustatyta, kad tiriamieji daugiausia sunkumų turėjo dėl nevisaverčio poilsio (3.2.4 lentelė).
3.2.4 lentelė. Nuovargio vertinimo rezultatai
Nuovargio skalės poskalės Balų suma Min Max
Vidurkis (SN) Mediana Nuovargis 26,8 (9,63) 26,00 3,00 56,00
•
Bendrasis nuovargis 9,25 (4,48) 9,00 0,00 21,00•
Nevisavertis poilsis 10,05 (3,19) 10,00 3,00 21,00•
Pažinimo nuovargis 7,5 (4,08) 7,00 0,00 24,00 SN – standartinis nuokrypisLyginant vaikinų ir merginų nuovargio vertinimo rezultatus nustatyta, kad tyrime dalyvavusios merginos patiria didesnius sunkumus dėl nuovargio visose skalėse nei vaikinai.
