LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
Lietuvos moksleivių požiūris į žalingų įpročių reklamą ir antireklamą
Baigiamąjį magistrinį darbą atliko: VI kurso medicinos studentė Simona Grigaraitė Darbo vadovas: prof. dr. D. Leskauskas
Psichiatrijos klinika,
2019
TURINYS
1. SANTRAUKA ...3
2. PADĖKA...5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS...5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5
5. SANTRUMPOS ...5
6. ĮVADAS ...6
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...6
8. LITERATŪROS APŽVALGA ...7
8.1 Žalingų įpročių paplitimas ... 7
8.2 Įtaką darantys veiksniai ... 8
8.3 Prevencinės priemonės ... 8
9. TYRIMO METODIKA ... 10
10. REZULTATAI ... 11
10.1 Žalingų įpročių paplitimas ir atpažįstamumas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 11
10.2 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 12
10.3 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių reklamą, antireklamą ir taikomas prevencines priemones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 12
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
11.1 Žalingų įpročių paplitimas ir atpažįstamumas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 20
11.2 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 21
11.3 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių reklamą, antireklamą ir taikomas prevencines priemones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą ... 22
11. IŠVADOS ... 23
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 23
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 24
1. SANTRAUKA
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos moksleivių požiūrį į žalingus įpročius, juos skatinančius ir
prevencinius veiksnius, reklamą ir antireklamą.
Metodai ir dalyviai: Tyrimas atliktas 7-iose Lietuvos mokyklose, įtraukiant 5-os, 9-os ir 12-os klasės
mokinius (n=409). Dalyvavo 192 (46,9 %) berniukai ir 217 (53,1 %) mergaičių. 30,8 % (n=126) tiriamųjų sudarė mokiniai gyvenantys kaime, 69,2 % (n=283) – mieste. Apklausą sudarė demografiniai duomenys, klausimai apie žalingus įpročius, skatinančius, prevencinius veiksnius, matomą jų reklamą, žalingų įpročių prevencines priemones. Duomenų analizė atlikta naudojantis programa SPSS 13.0. Skirtumai tarp grupių apskaičiuoti remiantis Pearson’s Chi-kvadrato kriterijumi, statistiškai reikšmingi laikytini duomenys, kai p<0,05.
Rezultatai: Žalingų įpročių turi 34,7 % mokinių, dažniausi – žaidimas kompiuteriu (21,8 %), rūkymas (16,1
%) ir silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas (15,6 %). Žaidimas kompiuteriu – rečiausiai atpažįstama žalinga veikla. Norą pabandyti skatino smalsumas (54,8 %), tėvai įtikino, kad taip elgtis nereikia (78,0 %). Tuo tarpu sulaikė baimė pakenkti sveikatai (78,5 %), sugriauti gyvenimą (70,7 %), asmeniniai įsitikinimai (53,1 %). Labiausiai pastebimos lažybų (70,9 %), silpnųjų (46,0 %), stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamos (44,5 %). Pamokos mokykloje apie žalingus įpročius – labiausiai įsimintina ir siūlyta prevencinė. Didėjant amžiui žalingų įpročių dažnis didėjo (p<0,001). 5-os klasės mokiniai dažniausiai žaidė kompiuteriu (41,8 %), 9-okai – rūkė (14,9 %), 12-okai gėrė silpnus alkoholinius gėrimus (29,3 %). 5-okus įsitraukti į žalingą veiklą labiau skatino reklama laikraščiuose ir žurnaluose (p<0,001), o 9-okus įsitraukti labiau skatino smalsumas (p<0,01), asmeniniai įsitikinimai darė mažiau įtakos (p<0,01). 12-okai dažniau vartojo narkotikus, svaiginančius vaistus (p<0,01). Merginoms susilaikymui nuo žalingos veiklos didesnę įtaką darė tėvai (p< 0,03) ir draugai (p <0,02). Vaikinams susilaikymą dažniau lėmė reklama televizijoje (p<0,03). Kaime gyvenantys mokiniai dažniau pastebėjo antireklamą televizijoje, mieste - plakatus ir stendus.
Išvados: Žalingos veiklos atpažinimas ir paplitimas didėja, didėjant mokinių amžiui. Berniukai daugiau
linkę žaisti kompiuteriu, o kaime gyvenantys mokiniai dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus ir svaiginančius vaistus. Didėjant amžiui, kaina tampa vis reikšmingesnė susilaikymui nuo žalingos veiklos, o baimės sugriauti gyvenimą reikšmė su amžiumi mažėja. Antireklama televizijoje berniukams daro didesnę įtaką susilaikyti nuo žalingos veiklos. Alkoholinių gėrimų reklamos, didėjant amžiui, pastebimos mažiau. Kaime gyvenantiems mokiniams labiau įsimenamos antireklamos televizjoje.
SUMMARY
Aim: To evaluate attitudes between Lithuanian school children towards addictive behaviors, its preventive
and promoting factors.
Materials and methods: The survey was conducted in 7 Lithuanian schools, including fifth, ninth and
twelfth-grade students (n=409). 46,9 % of participants were boys (n=192) and 53,1 % (n=217) were girls. The study included 30,8 % (n=126) children living in rural and 30,8 % (n=126) living in urban areas. Anonymous surveys included information of demographic data, questions about addictive behaviors, it’s promoting and preventing factors, the most noticeable advertisements, prevention programs. Data analysis was made with SPSS 13.0. Differences between the groups were calculated using Person’s Chi-square, statistical significance was set at p<0.05
Results: 34,7 % of the participants answered they had addictive behaviors. Most frequently it was computer
gaming (21,8 %), smoking (16,1 %) and light alcohol beverages usage (15,6 %). Computer gaming was the least considered to be addictive. The strongest influence causing wish to try addictive behaviours was curiosity (54,8 %), parents were the most mentioned factor preventing it (78,0 %). Abstaining factors were fear to harm one’s health (78,5 %), ruining one’s life (70,7 %) and personal beliefs (53,1 %). The most noticeable advertisements were betting (70,9 %), light alcohol beverages (46,0 %) and strong alcohol beverages (44,5 %). Lessons at school were the most memorable preventive programs, children actively suggested to organize them more often. Addictive behaviors prevalence significantly increased with the grade (p<0,001). Fifth graders most frequently played computer games, ninth graders – smoked and twelfth graders – drank light alcohol beverages. Magazines, newspapers had stronger influence to fifth graders (p<0,001), ninth graders were more curious (p<0,01), followed their personal beliefs less (p<0,01). Twelfth graders used illegal drugs more (p<0,01). Parents (p<0,03) and friends (p<0,02), as the factors preventing from addictive behaviours, were chosen more frequently by girls. TV advertisements had more influence to boys. Children living in rural areas more frequently noticed preventive TV advertisements, children living in urban areas noticed posters and displays more.
Conclusions: Recognition and frequency of addictive behaviors rise with the grade. Boys tend to play
computer games more often, children living in rural areas more frequently use light alcohol beverages. Price becomes more important factor, sustaining from addictive behaviour as the age increases while fear to ruin one’s life becomes less important. Preventive advertisements on television are more noticeable by boys. Alcohol advertising is less noticeable as the age increases. Children living in rural areas memorize preventive advertisements on television more.
2. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju prof. dr. D. Leskauskui konsultacijas ir visapusišką pagalbą organizuojant ir vykdant ši mokslinį darbą.
Taip pat esu dėkinga mokyklų vadovams už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę apklausti moksleivius.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui Lietuvos mokyklose atlikti 2018 m. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-323 (2018.03.21)
5. SANTRUMPOS
PAM - Psichoaktyviosios medžiagos
ESPAD - European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs ( Alkoholio ir kitų
narkotikų tyrimas Europos mokyklose)
NIDA – National Institute on Drug abuse (Nacionalinis priklausomybių nuo narkotikų institutas) HI- Higienos institutas
6. ĮVADAS
Žalingas įprotis- tai bet kokia veikla, medžiaga, objektas ar elgesys, kuris tampa prioritetu žmogaus gyvenime, arba sukelia fizinę, psichologinę, socialinę žalą individui ar aplinkiniams [1]. Žalinga veikla daro didelę įtaką tiek žmogaus psichinei, tiek fizinei gerovei. Didesnis alkoholio suvartojimas siejamas su vėžio atsiradimu [2], polinkiu į savižudybę [3]. Kasdienis ar protarpinis cigarečių rūkymas kelia riziką širdies-kraujagyslių ligoms išsivystyti [4], o nuo nikotino priklausomas jaunimas turi didesnį polinkį į nerimą ir depresiją [5]. Taip pat vis didėjančia problema šiuolaikiniame pasaulyje tampa ir žaidimas kompiuteriu. Ši populiarėjanti veikla susijusi su padidėjusiu agresyviu elgesiu [6], menku pasitenkinimu gyvenimu [7]. Svarbu paminėti, kad suaugusiųjų elgesį dažnai nulemia būtent vaikystėje įgyti įpročiai. Suaugusieji, cigaretes rūkyti pabandę jaunesniame amžiuje, turi didesnę tikimybę vėliau rūkyti reguliariai [8]. Būtent dėl to efektyviai prevencijai svarbu nuodugniai išanalizuoti vyraujančius įtakojančius veiksnius. Dauguma Europos šalių susirūpino alkoholinių gėrimų reklamų draudimu, kuomet tyrimai parodė, kad alkoholinių gėrimų reklamos skatina pradėti juos vartoti [9]. Lietuvoje žalingi įpročiai ypatingai paplitę. Pavyzdžiui 2016 m. duomenys rodo, kad Lietuva atsidūrė tarp šalių, kur vien alkoholio buvo suvartojama daugiau negu 16,0 l žmogui per metus [10], jo suvartojimas bėgant metams didėjo [11]. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos moksleivių požiūrį į žalingus įpročius, juos skatinančius ir prevencinius veiksnius, reklamą ir antireklamą.
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: išsiaiškinti Lietuvos moksleivių požiūrį į žalingus įpročius, juos skatinančius ir prevencinius veiksnius, reklamą ir antireklamą.
Uždaviniai:
1. Įvertinti žalingų įpročių paplitimą ir atpažįstamumą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą;
2. Nustatyti moksleivių požiūrį į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą;
3. Įvertinti moksleivių požiūrį į žalingų įpročių reklamą, antireklamą ir šiuo metu taikomas prevencines priemones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1 Žalingų įpročių paplitimas
Žalingi įpročiai visais laikais buvo opi problema. Nepaisant gausių visuomenės diskusijų apie žalą fizinei ir psichinei gerovei, žmonės ir toliau linkę įsitraukti į žalingą veiklą. Dėl pilnai nesusiformavusios asmenybės, polinkio į rizikingą veiklą, jaunimas šiuo atveju yra viena pažeidžiamiausių grupių. Paauglystės laikotarpiu aktyviai formuojasi limbinė sistema, kuri dalyvauja įpročių susiformavime [12] [13]. Be to, anksčiau įgyjus tam tikrus įpročius, vėliau tampa sunkiau jų atsikratyti.
Lietuvoje žalinga veikla užsiima nemaža dalis mokyklinio amžiaus vaikų. Šią temą geriausiai atspindi kelis kartus atliktas D. Leskausko ir kitų tyrimas apie požiūrį į žalingus įpročius Lietuvos moksleivių tarpe. 2011 m. duomenimis, apie 30 % mokyklinio amžiaus vaikų turi vienokių ar kitokių žalingų įpročių, o dažniausi jų – žaidimas kompiuteriu, silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas ir rūkymas. Visų žalingų įpročių, išskyrus žaidimą kompiuteriu, dažnis didėjo, didėjant tiriamųjų amžiui [14].
Kauno mokyklose 9-10 klases apėmęs tyrimas analizavo paauglių požiūrį į alkoholio vartojimą. Nustatyta, kad didžioji dalis berniukų alkoholio paragauja dar neturėdami 9 m., mergaitės- 12-13 m. Net 72,6 % 14-17 m. mokinių alkoholiu svaiginasi dažniau nei 2 kartus per mėnesį [15], o apklausus abiturientus paaiškėjo, kad tik 4 % jų niekada nevartojo alkoholio [16].
Stebimas ir didelis susidomėjimas rūkymu. A. Goštauto ir kitų atliktas tyrimas, apėmęs virš 4000 Kauno moksleivių, nagrinėjo berniukų ir mergaičių rūkymo pokyčius 2002-2013 m. Duomenys parodė, kad kas antras 7-9 klasės mokinys yra bandęs rūkyti, o apie 18 % rūkė dar pastarąjį mėnesį. Nepaisant to, palyginus su ankstesniu tyrimu, bandžiusių rūkyti ir rūkiusių pastarąjį mėnesį mokinių kiekis sumažėjo [17].
G. Pasalauskaitės tyrime atskleidžiamos sąlyginai naujo žalingo įpročio – žaidimo kompiuteriu tendencijos ir sąsajos su psichoaktyvių medžiagų (PAM) vartojimu paauglių tarpe. Stebėta, kad kompiuteriu žaidžia 59,4 % tiriamųjų. Berniukai šia veikla užsiima dažniau, o 30,5 % jų žaidžia kasdien. Tuo tarpu mergaičių didesnis įsitraukimas į kompiuterinius žaidimus teigiamai koreliuoja su dažnesniu alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu [18].
Užsienyje ši tema taip pat plačiai nagrinėjama. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (ESPAD) yra vienas informatyviausių informacijos šaltinių. Jos metu apžvelgiami moksleivių žalingų įpročių pokyčiai ir tendencijos įvairiose Europos šalyse. Apžvelgus apklausų duomenis nuo 1995 m., visose šalyse matomas rūkymo mažėjimas, tačiau išimtimi tapo Lietuva. Šalyje stebimas vienas didžiausių rūkymo paplitimų tiek mergaičių, tiek berniukų tarpe. Taip pat augo kanapių, svaiginančių vaistų vartojimas [19].
8.2 Įtaką darantys veiksniai
Įsitraukti į žalingą veiklą gali paskatinti įvairūs veiksniai. Visų pirma, tam gali turėti įtakos ir įgimtas polinkis. Tačiau reiktų nepamiršti, kad vien genetiniai faktoriai negali sukelti nenumaldomo potraukio, tam reikalingi ir kiti skatinantys, tačiau išvengtini veiksniai. Būtent į juos ir sutelkiamas didžiausias dėmesys.
2011 m. atliktame minėtame D. Leskausko ir kitų tyrime nustatyta, kad moksleiviams įsitraukti į žalingą veiklą įtaką daro draugai, reklama televizijoje ir internete. Stiprių, silpnų alkoholinių gėrimų ir rūkymo reklamos buvo pastebimos dažniausiai. Baimė pakenkti sveikatai ir sugriauti gyvenimą buvo dažniausios priežastys, sulaikančios nuo žalingos veiklos. Pastebėta, kad tėvų įtaka mažėja, didėjant tiriamojo amžiui [14].
Daugumos skatinančių ir prevencinių veiksnių įtaką probleminiam elgesiui apibūdina socialinio elgesio modelis, kurį sukūrė J.D. Hawkins ir kiti. Remiantis šiuo modeliu D. Gintalaitė ir kiti nagrinėjo paauglių alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų ryšį su asmens, šeimos ir bendraamžių rizikos veiksniais. Tyrimo duomenimis, rizikingai vartojančių paauglių grupėje stebimi dažnesni konfliktai, antisocialus elgesys šeimoje ir mažesnis prisirišimas prie tėvų. Taip pat šie paaugliai turėjo daugiau antisocialiai besielgiančių, PAM vartojančių draugų, jų socialiniai ir moraliniai įsitikinimai buvo menkesni [20].
Mokslinių tyrimų apžvalgoje tyrinėta įvairaus pobūdžio alkoholio reklamų įtaka jų vartojimui. Nustatyta, kad visos reklamos, išskyrus radijuje, skatino jaunus žmones pradėti ir gausiau vartoti alkoholį [21]. Įsitraukimui į vis populiarėjančius azartinius žaidimus įtakos turi itin suaktyvinta reklama, sporto varžybų stebėjimas, taip pat verslo partneriai, draugai, giminaičiai, kurie lošia [22].
Panašūs tyrimai, atlikti užsienio autorių, patvirtina šių veiksnių įtaką jaunajai kartai. 2010 m. Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) pranešime išskirti svarbiausi veiksniai darantys įtaką narkotikų vartojimui: socio-ekonominiai faktoriai, tėvų auklėjimas, bendraamžių įtaka, narkotikų prieinamumas, genetinė predispozicija [23]. Įrodyta, kad problemos šeimoje, stresą keliačios socialinės situacijos, noras įgyti populiarumą tarp bendraamžių skatina žalingą veiklą [24] [25] [26] [27]. Taip pat įrodyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp rūkymo ir tabako produktų reklamos televizijoje, filmuose [28].
8.3 Prevencinės priemonės
Žalingų įpročių prevencijai skiriamas didžiulis dėmesys visame pasaulyje. Aktyviai diskutuojama, kokios priemonės galėtų efektyviai sumažinti žalingos veiklos mastą, pradedant nuo jauno amžiaus.
Kalbant apie jaunimą, ypatingai svarbus išlieka mokymo įstaigų vaidmuo. Psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai nurodo mokyklų vadovų atsakomybę ir veiksmus vykdant PAM
vartojimo prevenciją [29]. Nuo 2011 m. veikia vaiko gerovės komisijos, kurios, be kitų funkcijų, įgyvendina prevencinius projektus [30]. Tyrime, apėmusiame Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino mokyklas parodė, kad mokinams pamokos mokykloje yra vienas pagrindinių informacinių šaltinių apie žalingų įpročių žalą [31]. Nepaisant to, manoma, kad viena priežasčių, kodėl visgi sparčiai plinta žalingi įpročiai mokinių tarpe yra ta, kad prevencinė veikla mokyklose yra neveiksminga, nenuosekli [32]. Tyrime, nagrinėjančiame alkoholio vartojimo prevencinių veiksnių efektyvumą, nustatyta, kad apie trečdalis mokinių prevencines priemones vertina kaip moralizavimą [16]. Tai galimai rodo nepakankamą bendradarbiavimą kartu su pačiais mokiniais. Sumažinti plitimą padeda ne tik prevencinė veikla, bet ir mokyklos aplinkos įvertinimas, atsižvelgimas į pačių mokinių poreikius [33]. “Gyvai” – viena iš PAM prevencinių programų, vykdomų mokyklose, kurioje ne tik suteikiama informacija apie žalingų įpročių žalą, bet ir skatinamas moksleivių įsitraukimas, kūrybiškas mąstymas. Vertinant šios programos veiksmingumą, stebėta, kad tarp programoje nedalyvavusių mokinių, bandžiusių rūkyti, skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis, o tarp dalyvavusiųjų sumažėjo mokinių, ketinančių vartoti alkoholį ir tabaką ateityje [34].
Kita, nemažiau svarbi grandis yra reklamų kontrolė ir antireklamų kūrimas. Nuo 2018 m. alkoholinių gėrimų reklama Lietuvoje draudžiama, išskyrus vietas, kur jais prekiaujama. Apklausus Kauno 9-10 klasės moksleivius, visgi paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (53,1 %) jų nesutiko su reklamos draudimo reikalingumu [15]. Nepaisant to, matoma, kad jauniems žmonėms reklama yra svarbus veiksnys formuojant asmenines nuostatas, tad imtąsi ir antireklamų kūrimo. Tyrime apie rūkymo pokyčius mergaičių ir berniukų tarpe pastebima, kad virš 80 % mokinių matė prieš rūkymą nukreiptų žinučių reklaminiuose stenduose, laikraščiuose ar žurnaluose [17]. Vis dažniau pastebimos ir socialinės reklamos, kurių tikslas keisti įsitikinimus, skatinti imtis naudingos veiklos, didinti individo asmeninę gerovę. Pastebėta, kad socialinės alkoholio prevencijai skirtos reklamos susijusios su neigiamais alkoholio vartojimo lūkesčiais [35].
Užsienio autoriai taip pat išskiria minėtas priemones. NIDA pranešime raginama atsižvelgti į modifikuojamus rizikos veiksnius, tuo pačiu stiprinti apsauginius, gerinant tėvų- vaikų santykius, organizuojant efektyvias prevencijos programas [23]. J. Botvin ir kiti užsienio autoriai analizavo, kokie ypatumai daro prevenciją efektyvią. Pabrėžiama, kad informacija privalo būti pateikiama naudojant interaktyvius metodus, pritaikyta, atsižvelgiant į amžių. Efektyvi prevencinė programa privalo suteikti informacijos kaip atpažinti ir atsispirti galimam bendraamžių spaudimui, stiprinti asmeninius ir socialinius įgūdžius [36]. Palyginus tik žinias suteikiančias ir interaktyvias prevencines programas mokyklose, matoma, kad interaktyvios paskaitos mokiniams turi ilgiau išliekantį efektą [37]. Į šeimą orientuotos ir prevencinės programos mokykloje, veikdamos kartu, efektyviai mažina alkoholio suvartojimą jaunimo tarpe [38]. Taip pat pabrėžiama kokybiško laisvalaikio, tėvų įsitraukimo svarba. Tyrime Islandijoje, nagrinėjančiame alkoholio ir rūkymo 12 metų pokyčius, nustatyta, kad bendruomeninės žalingų įpročių prevencijos dėka sumažėjo alkoholio vartojimas jaunimo tarpe [39].
9. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas 7 mokyklose: įtrauktos 3 Šakių ir 4 Kauno mokyklos. Visose mokyklose buvo gautas vadovų sutikimas tyrimui atlikti. Taip pat gauti ir nepilnamečių tėvų/globėjų bei pačių tiriamųjų informuoti sutikimai. Imtį sudarė 409 mokiniai. 24,0 % sudarė 5-okai (n=98), 37,7 % 9-okai (n=154) ir 38,4 % 12-os klasės mokiniai (n=157). Amžius svyravo nuo 10 iki 19 metų, tai atitinka amžių, kai žalinga veikla pamėginama dažniausiai. Kaime gyvenančių mokinių buvo 30,8 % (n=126), mieste 69,2 % (n=283). Apklausos dalyvius sudarė 192 (46,9 %) berniukai ir 217 mergaičių (53,1 %).
Apklausa buvo atlikta 2018 m. pavasarį. Pamokos pradžioje buvo papasakota apie atliekamą tyrimą ir išdalintos tiriamųjų bei tėvų/globėjų informuoto sutikimo ir informavimo formos, kurias mokiniai parsinešė į namus. Klasės auklėtojai buvo paprašyti per savaitę laiko surinkti mokinių atneštus pasirašytus dokumentus. Sekantį kartą sutikę dalyvauti mokiniai buvo paprašyti užpildyti anoniminę anketą (autorius prof. D.Leskauskas) ir ją grąžinti.
Pateiktą apklausą sudarė kelios dalys: demografiniai duomenys, klausimai su galimais atsakymų variantais apie žalingus įpročius, skatinančius ir prevencinius veiksnius, matomą jų reklamą bei atviri klausimai apie žalingų įpročių efektyvias prevencines priemones. Anketos pradžioje buvo pateiktas žalingo įpročio apibrėžimas: žalingas įprotis – dažnai (kas dieną, kas savaitę) kartojamas elgesys, kuris kenkia sveikatai, mokslui ar darbui, santykiams šeimoje ar su draugais ar kitoj gyvenimo srity.
Pirmojoje dalyje buvo klausiama tiriamojo lytis ir gyvenamoji vieta: miestas arba kaimas. Toliau buvo pateikti skirtingi įpročiai , prie kurių buvo prašoma pažymėti, ar tai gali būti žalingu įpročiu. Pateiktos veiklos : silpnų alkoholinių gėrimų gėrimas, stiprių alkoholinių gėrimų gėrimas, rūkymas, narkotikų vartojimas, žaidimas kompiuteriu, dalyvavimas lažybose, dalyvavimas azartiniuose žaidimuose, svaiginančių vaistų vartojimas, lakių medžiagų uostymas, kita (įrašyti patiems, jei nerastas tinkamas atsakymas). Sekantis klausimas buvo: „Kaip manai, kuris iš šių dalykų/ elgesių yra labiausiai reklamuojamas per televiziją, spaudą, internete?”, buvo prašoma išsirinkti 3 labiausiai tinkančius atsakymus. Galimi atsakymų variantai nesiskyrė nuo prieš tai pateikto klausimo atsakymų. Klausime „Kas tau daro didžiausią įtaką, sukelia norą pabandyti?” bei „Kas tau daro didžiausią įtaką ir įtikina, kad vartoti / taip elgtis nereikia?” galimi atsakymo variantai buvo: draugai, smalsumas, reklama televizijoje, reklama internete, reklama spaudoje, reklaminiai plakatai, žinomų žmonių įtaka, filmai, tėvai, religija ar kita. Toliau buvo prašoma išsirinkti veiksnius, kurie sulaikė nuo žalingos veiklos pamėginimo, atsakymus sudarė: brangu, neprieinama, baimė pakenkti sveikatai, policijos baimė, tėvų baimė, baimė sugriauti gyvenimą, asmeniniai įsitikinimai. Sekančiuose 2 klausimuose buvo prašoma atsakyti ar tiriamasis turi žalingų įpročių ir įvardinti kokie jie. Atsakymų variantai: silpnų alkoholinių gėrimų gėrimas, stiprių alkoholinių gėrimų gėrimas, rūkymas, narkotikų vartojimas, žaidimas kompiuteriu, dalyvavimas lažybose, dalyvavimas azartiniuose žaidimuose, svaiginančių vaistų vartojimas, lakių medžiagų uostymas, kita. Paskutinėje dalyje pateikti atviri klausimai „Kokią
reklamą/akciją/pamoką nukreiptą prieš žalingus įpročius įsiminei per paskutinius metus?” ir „Kokia reklama/akcija/pamoka priverstų tave atsisakyti žalingo įpročio?”.
Duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programa SPSS 13.0, rezultatai pateikti procentais. Skirtumai tarp grupių, atsižvelgiant į lytį, amžių ir gyvenąmąją vietą, buvo apskaičiuoti naudojantis Pearson’s Chi-kvadrato kriterijumi. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo laikytini duomenys, kuomet p<0,05.
10.
REZULTATAI
10.1 Žalingų įpročių paplitimas ir atpažįstamumas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Kiek daugiau nei trečdalis (34,7 %) apklaustų mokinių teigė, kad turi žalingų įpročių. Dažniausi iš jų - žaidimas kompiuteriu, rūkymas ir silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas (l lent.). Labiausiai atpažįstami žalingi įpročiai buvo narkotikų vartojimas, o rečiausiai – žaidimas kompiuteriu (2 lent.).
Žalingų įpročių atpažįstamumas ir dažnis didėjo, didėjant tiriamojo amžiui. Išsiskyrė žaidimas kompiuteriu: didėjant amžiui šia veikla moksleiviai užsiimė vis rečiau. Nuo amžiaus nepriklausė tik azartinių lošimų, lažybų, lakių medžiagų uostymo dažnis (1 lent.). Tarp 5-os klasės mokinių žalingi įpročiai paplitę rečiausiai (25,5 %). Dažniausias buvo žaidimas kompiuteriu. Taip pat tarp vyraujančių atsakymų buvo kiti žalingi įpročiai (dažniausiai tai – elektroninių cigarečių rūkymas). Nei vienas 5-os klasės mokinys negėrė stiprių alkoholinių gėrimų, nevartojo narkotikų, neuostė lakiųjų medžiagų (1 lent.). Labiausiai atpažįstama žalinga veikla 10-11 m. amžiaus mokiniams- rūkymas (2 lent.). Tuo tarpu 9-os klasės mokinių tarpe žalingų įpročių turėjo kiek daugiau- 28,6 % mokinių, dažniausias jų- rūkymas (1 lent.), o labiausiai atpažįstamas žalingas įprotis – narkotikų vartojimas (2 lent.). 12-okų tarpe žalingų įpročių turėjo daugiausiai- 46,5 % mokinių, dažniausiai tai- silpnųjų alkoholinių gėrimų gėrimas. Taip pat stebimas dažnesnis narkotikų ir svaiginančių vaistų vartojimas, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis (1 lent.). Labiausiai atpažįstama žalinga veikla buvo narkotikų vartojimas (2 lent.).
Merginų tarpe žalingi įpročiai stebėti 28,6 % atvejų. Dažniausi jų- silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas ir rūkymas, abi veiklas pasirinko po lygiai – 15,2 % žalingų įpročių turinčių merginų. Merginos statistiškai reikšmingai dažniau atpažino svaiginančių vaistų vartojimą kaip potencialų žalingą įprotį (p<0,05). Vaikinų tarpe žalingi įpročiai buvo statistiškai reikšmingai dažnesni, jų turintys pažymėjo 41,7 %. Žaidimas kompiuteriu- populiariausias (32,8 %), daugiau nei dvigubai dažnesnis nei tarp merginų (p<0,001). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau vaikinai dalyvavo lažybose (p<0,01).
Nuo gyvenamosios vietos statistiškai reikšmingai nesiskyrė, ar tiriamasis turėjo žalingų įpročių. Kaime gyvenantys mokiniai reikšmingai dažniau gėrė silpnus alkoholinius gėrimus (p<0,001) ir vartojo svaiginančius
vaistus (p<0,01). Mokiniai, gyvenantys mieste, rečiau kaip žalingą veiklą atpažino rūkymą (p<0,02) ir narkotikų vartojimą (p<0,02).
10.2 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Norą išmėginti žalingą veiklą mokiniams labiausiai kėlė smalsumas (54,8 %), draugai (46,9 %) ir reklama internete (35,5 %). Tėvai, draugai ir tai, kad užsiimti žalinga veikla neįdomu buvo dažniausi veiksniai, įtikinantys, kad taip elgtis nereikia (1 pav.). Net 78 % apklaustųjų įvardijo baimę pakenkti sveikatai kaip pagrindinę priežastį sulaikančią nuo žalingos veiklos pamėginimo. Taip pat dažni atsakymai buvo baimė sugriauti gyvenimą (70,7 %) ir asmeniniai įsitikinimai (53,1 %).
Įvertinus duomenis matyti, kad didelė kaina su amžiumi tapo vis reikšmingesnė, susilaikant nuo žalingos veiklos (p<0,001), o baimė, kad tai gali sugriauti gyvenimą mažėjo (p<0,001). Skatinanti reklama televizijoje, didėjant amžiui, darė vis mažesnę įtaką (p<0,01), o prevencinė reklama internete – atvirkščiai (p<0,02). Lyginant su kitomis klasėmis, 5-okams didesnę įtaką įsitraukti į žalingą veiklą darė reklama laikraščiuose ir žurnaluose (p<0,001), 9-okus dažniau skatino smalsumas (p<0,01). Taip pat pastebėta, kad šio amžiaus mokiniams asmeniniai įsitikinimai darė mažesnę įtaką susilaikymui nuo bandymų (p<0,01), dažniau įvardijama priežastis – neprieinamumas (p<0,01). 12-os klasės mokiniai statistiškai reikšmingai rečiau įvardijo tėvų baimę, kaip sulaikantį veiksnį (p<0,01). Atsižvelgiant į lytį, pastebėta, kad mergaitėms susilaikymui nuo žalingos veiklos didesnę įtaką darė tėvai (p<0,03) ir draugai (p<0,02). Tuo tarpu reklama televizijoje berniukams buvo reikšmingesnis veiksnys, įtikinantis, kad žalinga veikla užsiimti nereikia (p<0,03), kaip ir policijos baimė (p<0,02).
Nuo gyvenamosios vietos požiūris į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius skyrėsi mažiausiai. Pastebėta, kad kaime gyvenantiems mokiniams norą pabandyti žalingą veiklą dažniau sukėlė draugai (p<0,02) ir smalsumas (p<0,01).
10.3 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių reklamą, antireklamą ir taikomas prevencines priemones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Apklausoje dauguma mokinių dažniausiai žymėjo pastebėję dalyvavimo lažybose, silpnųjų bei stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo reklamas (3 lent). Atvirame klausime, kuriame buvo prašoma parašyti atsimenamą reklamą/pamoką/akciją prieš žalingus įpročius, vyravo šie atsakymai: pamoka mokykloje apie žalingų įpročių žalą ir nuotraukos apie rūkymo daromą žalą ant cigarečių pakelių, nemaža dalis mokinių atsakymo nepateikė (2 pav.).
Dažniausios siūlytos priemonės prieš žalingus įpročius – pamokos apie žalingų įpročių žalą sveikatai ir akcijos, kurių metu žmonės pasakotų asmenines istorijas apie žalingų įpročių pasekmes (3 pav.).
Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėjo silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamų įsiminimas (3 lent.). Palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, 9-okai labiau pastebėjo narkotikų vartojimo reklamas (3 lent.). Taip pat matoma, kad pamokos mokykloje apie žalingų įpročių žalą sveikatai labiausiai įsiminė 5-os klasės mokinių tarpe (2 pav.). Šio amžiaus mokiniai aktyviausiai siūlė jas vesti dažniau (3 pav.). Daugiau nei trečdalis 9-os ir 12-os klasės mokinių tiek įsimintinos, tiek siūlytinos prevencinės priemonės nepateikė (3 pav.). Iš pateiktų atsakymų dažniausiai buvo siūlomi organizuoti akcijas, kurių metų žmonės pasakotų asmenines istorijas apie žalingų įpočių pasekmes (3 pav.)
Atsižvelgiant į lytį pastebėta, kad merginos dažniau pastebėjo svaiginančių vaistų reklamas (p<0,03), o pamokas mokykloje apie žalingų įpročių pasėkmes įvardijo 11,0 % dažniau. Tuo tarpu vaikinai 8,2 % dažniau įvardijo įsiminę nuotraukas ant cigarečių pakelių.
Gyvenamoji vieta lėmė, kad kaime gyvenantys mokiniai statistiškai reikšmingai dažniau žymėjo pastebintys azartinių žaidimų (p<0,02) ir tam tikrų vaistų reklamas (p<0,03). Taip pat paprašyti patys įvardinti atsimenamą prevencinę priemonę, bet kokią reklamą televizijoje kaime gyvenantys rašė beveik 3 kartus dažniau. Mieste gyvenantys mokiniai 6 kartus dažniau įvardijo plakatus ir stendus.
1 Lentelė . Skirtingų žalingų įpročių pasiskirstymas pagal amžių
Žalingas įprotis 5-okai 9-okai 12-okai Viso χ 2 tarp klasių
Geria silpnus alkoholinius gėrimus 1,0 % 11,0 % 29,3 % 15,6 % χ 2=40,531 p<0,001 Geria stiprius alkoholinius gėrimus 0,0 % 7,8 % 15,9 % 9,0 % χ 2=19,066 p<0,001 Rūko 5,1 % 14,9 % 24,2 % 16,1 % χ 2=16,532 p<0,001 Vartoja narkotikus 0,0 % 0,6 % 5,1 % 2,2 % χ 2=10,041 p<0,01 Žaidžia kompiuteriu 41,8 % 16,2 % 14,6 % 21,8 % χ 2=30,626 p<0,001 Dalyvauja lažybose 2,0 % 1,9 % 5,1 % 3,2 % χ 2=2,045 p<0,22 Dalyvauja azartiniuose žaidimuose 1,0 % 3,9 % 7,0 % 4,4 % χ 2=5,288 p<0,07 Vartoja svaiginančius vaistus 0,0 % 0,6 % 3,8 % 1,7 % χ 2=6,895 p<0,03 Uosto lakias medžiagas 2,0 % 1,3 % 1,3 % 1,5 % χ 2=p<0,86 0,294
Turi kitų žalingų
įpročių 13,3 % 3,2 % 6,4 % 6,8 %
χ 2=9,517 p< 0,09
2 Lentelė. Skirtingų žalingų įpročių atpažįstamumas tarp 5-os, 9-os ir 12-os klasės mokinių Žalingas įprotis Klasė Atpažįsta Neatpažįsta Nežino χ 2 tarp klasių
Silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas 5-a 63,3 % 30,6 % 6,1 % χ 2=12,118 p<0,02 9-a 76,6 % 16,9 % 6,5 % 12-a 80,9 % 15,9 % 3,2 % Viso 75,1 % 19,8 % 5,1 % Stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas 5-a 68,7 % 29,6 % 2,0 % χ 2=40,107 p<0,001 9-a 90,3 % 7,8 % 1,9 % 12-a 94,3 % 5,1 % 0,6 % Viso 86,6 % 12,0 % 1,5 % Rūkymas 5-a 71,4 % 27,6 % 1,0 % χ 2=46,317 p<0,001 9-a 90,3 % 6,5 % 3,2 % 12-a 95,5 % 2,5 % 1,9 % Viso 87,8 % 10,0 % 2,2 % Narkotikų vartojimas 5-a 69,4 % 29,6 % 1,0 % χ 2=56,128 p<0,001 9-a 92,2 % 5,8 % 1,9 % 12-a 96,2 % 1,9 % 1,9 % Viso 88,3 % 10,0 % 1,7 % Žaidimas kompiuteriu 5-a 42,9 % 32,7 % 24,5 % χ 2=23,671 p<0,001 9-a 46,1 % 39,0 % 14,9 % 12-a 66,9 % 19,7 % 13,4 % Viso 53,3 % 30,1 % 16,6 % Dalyvavimas lažybose 5-a 51,0 % 30,6 % 18,4 % χ 2=34,501 p<0,001 9-a 69,5 % 24,0 % 6,5 % 12-a 83,4 % 11,5 % 5,1 % Viso 70,4 % 20,8 % 8,8 % Dalyvavimas azartiniuose žaidimuose 5-a 60,2 % 27,6 % 12,2 % χ 2=29,976 p<0,001 9-a 85,7 % 8,4 % 5,8 % 12-a 85,4 % 10,2 % 4,5 % Viso 79,5 % 13,7 % 6,8 % Svaiginančių vaistų vartojimas 5-a 66,3 % 28,6 % 5,1 % χ 2=38,678 p<0,001 9-a 81,2 % 9,1 % 9,7 % 12-a 84,1 % 3,8 % 12,1 % Viso 78,7 % 11,7 % 9,5 % Inhaliuojamų vaistų uostymas 5-a 46,9 % 24,5 % 28,6 % χ 2=40,024 p<0,001 9-a 68,2 % 18,2 % 13,6 % 12-a 82,8 % 5,1 % 12,1 % Viso 68,7 % 14,7 % 16,6 % Kiti 5-a 40,8 % 10,2 % 49,0 % χ 2=18,133 p<0,01 9-a 22,1 % 17,6 % 60,3 % 12-a 59,6 % 7,7 % 32,7 % Viso 39,4 % 11,9 % 48,6 %
1 Paveikslas. Žalingų įpročių prevencinių veiksnių pasiskirstymas mokinių tarpe 58.7% 33.3% 24.7% 24.4% 7.1% 23.7% 18.3% 8.6% 78.5% 16.6% 00% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Draugai Neįdomu Reklama televizijoje Reklama internete Reklama laikrasčiuose Reklama plakatuose Mėgstamo aktoriaus pavyzdys
3 Lentelė. Įsimintinų reklamų pasiskirstymas pagal klasę Žalingų įpročių
reklamos 5-okai 9-okai 12-okai Viso χ 2 tarp klasių
Silpni alkoholiniai gėrimai 56,1 % 50,6 % 35,0 % 46,0 % χ 2=12,987 p<0,01 Stiprūs alkoholiniai gėrimai 56,1 % 51,3 % 30,6 % 44,5 % χ 2=20,572 p<0,001 Rūkymas 35,7 % 33,8 % 24,8 % 30,8 % χ 2=6,114p<0,19 Narkotikų vartojimas 10,2 % 15,6 % 5,1 % 10,3 % χ 2=9,283 p<0,02 Žaidimas kompiuteriu 23,5 % 17,5 % 24,8 % 21,8 % χ 2=2,660 p<0,26 Dalyvavimas lažybose 55,1 % 69,5 % 82,2 % 70,9 % χ 2=21,665 p<0,001 Dalyvavimas azartiniuose žaidimuose 35,7 % 35,7 % 54,8 % 43,0 % χ 2=14,339 p<0,01 Svaiginančių vaistų vartojimas 20,4 % 25,3 % 30,6 % 26,2 % χ 2=3,317 p<0,19 Lakiųjų medžiagų uostymas 2,0 % 0,0 % 1,9 % 1,2 % χ 2=3,065 p<0,22 Kiti 6,1 % 2,6 % 5,1 % 4,4 % χ 2=2,061 p<0,36
2 Paveikslas. Įsimintinų reklamų/akcijų/pamokų prieš žalingus įpročius pasiskirstymas pagal amžių 37.8% 18.4% 3.1% 10.2% 1.0% 5.1% 0.0% 5.1% 19.4% 34.4% 13.6% 5.2% 10.4% 1.9% 3.9% 1.9% 1.9% 26.6% 21.7% 23.6% 3.2% 14.0% 4.5% 2.5% 4.5% 0.6% 25.5% 30.3% 18.6% 3.9% 11.7% 2.7% 3.7% 2.4% 2.2% 24.4% 00% 05% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Pamoka
mokykloje Nuotraukos antcigarečių pakelių Tikrais faktais paremta vaizdinė medžiaga Reklama
televizijoje internete apieReklama narkotikų daromą žalą išvaizdai Reklaminiai plakatai ir stendai Skrajutės ir
straipsniai prezentacijaPaties kurta Nėra duomenų
3 Paveikslas. Siūlytų reklamų/pamokų/akcijų prieš žalingus įpročius pasiskirstymas pagal amžių 34.7% 8.2% 13.3% 3.1% 3.1% 3.1% 2.0% 2.0% 1.0% 29.6% 20.8% 24.0% 3.9% 5.2% 5.8% 2.6% 1.3% 0.6% 1.9% 33.8% 17.8% 19.7% 3.2% 8.3% 2.5% 0.0% 0.0% 0.6% 1.9% 45.9% 23.0% 18.6% 5.9% 5.9% 3.9% 1.7% 1.0% 1.0% 1.7% 37.4% 00% 05% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Daugiau pamokų mokykloje Tikros istorijos apie žalingų įpročių pasekmes Parodymas kaip turėdamas žalingų įpročių kenki artimiesiems Reklama, parodanti kaip linksmintis be žalingų įpročių Žymaus žmogaus pasisakymas prieš žalingą veiklą Skambus ir įsimintinas šūkis Reklamos draudimas Didesnis reklamų prieš žalingus įpročius kiekis internete Kainų didinimas Nėra duomenų
11.
REZULTATŲ APTARIMAS
11.1 Žalingų įpročių paplitimas ir atpažįstamumas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Apklausus mokinius paaiškėjo, kad vienokį ar kitokį žalingą įprotį turėjo 34,7 % mokinių. Palyginus su D. Leskausko ir kitų 2011 m. atliktu tyrimu, kai dažnis siekė 32,7 %, stebimas nors ir nežymus, bet didėjantis žalingos veiklos paplitimas [14]. Daugiausiai mokinių (21,8 %) tikino žaidžiantys kompiuteriu. Tam galimai daro įtaką tai, kad net 30,1 % apklaustųjų to nelaiko žalingu įpročiu. Ankstesnėje apklausoje kompiuteriniai žaidimai taip pat buvo populiariausia ir mažiausiai atpažįstama žalinga veikla, šį įprotį turėjo kiek daugiau mokinių (27,8 %) [14]. Kompiuteriniai žaidimai tampa problema ir kitose šalyse. Kinijoje net 14 % vaikų atitinka patologinių žaidėjų kriterijus [40], Ispanijoje – 9,9 % [41]. Alkoholiniai gėrimai, ypač silpnieji, moksleivių tarpe išlieka populiarūs. Tačiau palyginus su 2011 m. silpni alkoholiniai gėrimai tyrime vartoti 9 % rečiau, stiprūs – 3,1 % [14]. ESPAD duomenimis, tarp Lietuvos moksleivių stebima ir rūkymo mažėjimo tendencija [19]. Tai antras pagal dažnį žalingas įprotis mūsų apklausoje ir sudarė 16,1% apklaustųjų, tačiau visgi ankstesnėje apklausoje rūkė kiek daugiau (16,3 %) mokinių [14].
Analizuojant duomenis matoma, kad žalingų įpročių suvokimas didėja, didėjant tiriamojo amžiui. Ta pati tendencija stebima ir ankstesniame tyrime [14]. Kaip ir 2011 m. apklausoje, 10-11 m. mokiniams dažniausiu žalingu įpročiu išlieka žaidimas komputeriu [14]. Įdomu tai, kad nepaisant to, kad rūkymas yra labiausiai atpažįstama veikla, elektroninės cigaretės taip pat labai populiarios šiame amžiuje. Tai rodo, kad vyrauja kladingas įsitikinimas, jog elektroninės cigaretės nekenkia ar kenkia mažiau. Atliktas tyrimas Amerikoje taip pat atskleidžia, kad rūkantys e-cigaretes įsitikinę, kad jos daro žymiai mažesnę žalą už įprastas [42]. Taigi nenuostabu, kad populiariausia žalinga veikla 14-15 m. amžiaus tarpe – rūkymas. Galima daryti prielaidą, kad elektroninių cigarečių populiarumas ankstesnėse klasėse lemia rūkymą vėlesnėse. Trejų metų duomenys apie moksleivių rūkymą Amerikoje parodė, kad virš 40% rūkančių elektronines cigaretes jaučia norą išmėginti tradicines [43]. Kalbant apie 18-19 m. mokinius, matome, kad šioje amžiaus grupėje labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas. Tyrimo, apėmusio vieną Lietuvos rajoną duomenys parodė, kad alkoholio vartoti yra bandę net 96 % abiturientų [16]. Tai skatina apsvarstyti stiprinti alkoholio vartojimo prevenciją vyresnėse klasėse.
Merginų tarpe žalingi įpročiai paplitę žymiai mažiau, tačiau vienas iš labiausiai paplitusių žalingų įpročių – silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas. ESPAD 2015 m. duomenimis, Lietuvos mergaitės silpnuosius alkoholinius gėrimus vartojo dažniau, nei vaikinai [19]. Taip pat, nors rūkymo dažnis pagal lytį reikšmingai nesiskyrė nei mūsų tyrime, nei ESPAD [19], matoma, kad mergaičių tarpe šis žalingas įprotis – taip pat vienas populiariausių. Tokie
duomenys skatina atidžiau peržvelgti šiai lyčiai įtaką rūkymui darančius veiksnius. Tuo tarpu tarp vaikinų matomas ženkliai populiaresnis žaidimas kompiuteriu. Tas pats stebima ir pasaulyje. Pavyzdžiui, Singapūre berniukai pasižymi didesniu polinkiu į patologinį žaidimą [44]. Taip pat, lyginant su mergaitėmis, žaidimas kompiuteriu jiems sukelia malonesnius jausmus [45]. Be to, stebima, kad vaikinai dažniau įsitraukia į lažybas, ką skelbia ir Lietuvos ESPAD duomenys [19], tad vertėtų apsvarstyti apie tam valdyti galimas priemones.
Analizuojant ryšį tarp gyvenamos vietos ir žalingų įpročių pastebime, kad mieste gyvenantys mokiniai rečiau žalingais laiko rūkymą ir narkotikų vartojimą. Higienos instituto (HI) duomenimis, narkotikų vartojimas moksleivių tarpe populiaresnis mieste [46], galbūt tai galėtų paaiškinti, kodėl ši veikla rečiau atpažįstama kaip kenksminga. Į šiuos žalingus įpročius verta atkreipti daugiau dėmesio, formuojant prevencines programas miestuose. Kaime gyvenantys mokiniai dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, svaiginančius vaistus. Tam galimai turi įtakos tai, kad alkoholio vartojimas kaimuose labiau matomas. 2018 m. duomenys rodo, kad kaime girtuokliaujančių žmonių kiekis yra beveik dvigubai didesnis nei miestuose [47]. Todėl reikėtų susirūpinti ne tik apie kaime gyvenančių moksleivių, bet ir suaugusiųjų prevencines priemones.
11.2 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių skatinančius ir prevencinius veiksnius pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Įsitraukti į žalingą veiklą mokinius skatino ne tik tokie veiksniai kaip smalsumas, draugai, bet ir reklama internete. Lietuvoje mokiniai internetu naudojasi vidutiniškai 5,7 dienas per savaitę [19], todėl nenuostabu, kad būtent tokio pobūdžio reklama yra labiausiai pastebima. Tėvai, draugai ir tai, kad neįdomu buvo didžiausią įtaką darantys veiksniai, įtikinantys, kad žalinga veikla užsiimti nereikia. Apibendrinant šiuos skatinančius ir prevencinius veiksnius, galime daryti išvadą, kad draugai jaunimui – vienas reikšmingiausių aspektų, apsprendžiančių elgesį. Taip pat galimas ryšys tarp kompiuterinių žaidimų populiarumo ir draugų įtakos. Nustatyta, kad internetiniai žaidimai gali padėti stiprinti žaidžiančiųjų draugystę [48].
Aptariant amžiaus įtaką, svarbu paminėti, kad 5-os klasės mokinius įsitraukti į žalingą veiklą dažniau skatina reklama laikraščiuose ir žurnaluose. Tai skatina susimąstyti apie kompiuterinių žaidimų reklamų ribojimą vaikams skirtuose žurnaluose. Palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, 9-okams didesnę įtaką daro smalsumas. Tyrimų duomenimis, būtent smalsumas buvo susietas su eksperimentavimu cigaretėmis ir progresuojančiu jų vartojimu [49] [50]. Taigi, galime daryti išvadą, kad šis veiksnys yra itin svarbus, kadangi rūkymas tarp 9-os klasės mokinių – populiariausia žalinga veikla. Taip pat verta paminėti, kad D. Leskausko ir kitų 2011 m. apklausos duomenimis, 9-okams mažesnę įtaką daro asmeniniai įsitikinimai [14], tas pats stebima ir šiame tyrime. Vyresnio amžiaus mokiniai internetu naudojasi žymiai dažniau nei jaunesnieji [51], todėl nenuostabu, kodėl ir šioje apklausoje matoma su amžiumi auganti prevencinių internetinių reklamų įtaka.
Mergaičių tarpe tėvai, kaip sulaikantis veiksnys pasirinktas dažniau. Galime teigti, kad tarp tėvų įtakos ir užsiėmimo žalinga veikla stebimas ryšys. Tyrimai rodo, kad nepakankamas tėvų palaikymas, prastas tarpusavio ryšys siejamas su dažnesniu įsitraukimu į negatyvią veiklą [52]. Analizuojant berniukams įtaką darančius veiksnius, matoma didesnė televizijos reklamos svarba. Atsižvelgiant į tai, verta apsvarstyti galimybę skleisti informaciją apie kompiuterinių žaidimų, lažybų žalą televizijoje.
Gyvenamoji vieta šiuo atveju nedarė itin didelės įtakos. Nepaisant to, matome, kad kaime gyvenantiems mokiniams įsitraukti į žalingą veiklą labiau skatina draugai ir smalsumas, tad visgi į šiuos veiksnius būtina atsižvelgti organizuojant efektyvią prevenciją kaimo apylinkėse.
11.3 Moksleivių požiūris į žalingų įpročių reklamą, antireklamą ir taikomas prevencines priemones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą
Tyrimai rodo, kad susidomėjimą žalingais įpročiais didina jų reklamos [53] [54]. Šiame tyrime lažybų reklamos buvo pastebimos labiausiai. Nepaisant to, ši žalinga veikla mūsų apklausoje nebuvo populiari, ją įvardijo tik 3,2 % mokinių. Tai galimai rodo, kad tokia reklama nėra itin skatinanti įsitraukti. Tyrimas apie jaunimo požiūrį į lažybų reklamas parodė, kad maždaug trečdalis jų neįsisavina arba ignoruoja lažybų reklamas [55]. Taip pat dažnai pastebėtos ir alkoholinių gėrimų reklamos, nors nuo 2018 m. Lietuvoje jos daugumoje vietų uždraustos. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad apklausa atlikta 2018 m. pavasarį ir mokiniai vadovavosi ir ankstesniais pastebėjimais. Visgi draudimo įtaka matoma akivaizdžiai: lyginat su 2011 m. D. Leskausko ir kitų tyrimu, stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamų pastabumas sumažėjo 22,8 %, silpųjų- 17,0 % [14]. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad jaunimui alkoholio reklamos daro didžiulę įtaką. Pavyzdžiui, Vokietijos mokinius analizavusiame tyrime nustatyta, kad dažniau matoma alkoholinių gėrimų reklama turėjo reikšmingą įtaką pradėti jį vartoti [56]. Kalbant apie šiuo metu vydomas prevencines priemones, matome, kad pamokos mokykloje apie žalingų įpročių žalą sveikatai – įsimintiniausios. Tokių pamokų efektyvumą įrodo ir pačių mokinių aktyvus siūlymas jas vesti dažniau. Kita moksleiviams įsimintina prevencinė priemonė – nuotraukos apie rūkymo pasekmes ant cigarečių pakelių. Nors tai Lietuvoje palyginus naujas kovos prieš rūkymą būdas, tyrimai kitose šalyse patvirtina jo efektyvumą. Meta-analizėje apie šių nuotraukų poveikį matoma, kad tai efektyvesnė prevencinė priemonė, lyginant su užrašais: pritraukia daugiau dėmesio, sukelia daugiau emocinių reakcijų ir formuoja negatyvesnį požiūrį į rūkymą [57].
Higienos instituto (HI) 2016 m. duomenimis, 5-os klasės mokiniai rečiausiai mano, kad žalingų įpročių prevencinių programų mokykloje trūksta [46]. Mūsų tyrime taip pat matome, kad šio amžiaus mokiniai itin dažnai įvardijo pamokas mokykloje, kaip įsimintiną prevencinę priemonę. Tačiau vistik matomas didelis prevencinių pamokų poreikis, jas aktyviausiai ir siūlė vesti 5-os klasės mokiniai. Vyresnio amžiaus mokiniai dažniau siūlė į prevencines programas pasitelkti žmones, kurie galėtų papasakoti asmenines istorijas apie žalingų įpročių pasekmes.
Kadangi didelė dalis įsimintinos antireklamos nepateikė, reikėtų atidžiau išnagrinėti 14-19 m. amžiaus mokinių ypatumus, norint pritaikyti efektyvias prevencijos priemones.
Kalbant apie lyties įtaką, didelių skirtumų nematyti, tačiau pastebėta, kad nuotraukas apie rūkymo žalą ant cigarečių pakelių mažiau pastebi merginos. To priežastis vertėtų panagrinėti, kadangi rūkymas merginų tarpe – vienas populiariausių žalingų įpročių.
Gyvenamoji vieta buvo svarbi, kalbant apie svaiginančių vaistų reklamas, jas daugiau pastebi kaime gyvenantys mokiniai. Taip pat verta apsvarstyti didesnį plakatų ir stendų kaimuose plėtojimą, apklausti kaime gyvenantys mokiniai šią prevencinę priemonę įvardijo 6 kartus rečiau.
11. IŠVADOS
1. Žalingos veiklos atpažinimas ir paplitimas didėja, didėjant mokinių amžiui. Berniukai daugiau linkę žaisti kompiuteriu, o kaime gyvenantys mokiniai dažniau vartoja silpnus alkoholinius gėrimus ir svaiginančius vaistus;
2. Didėjant amžiui, kaina tampa vis reikšmingesnė susilaikymui nuo žalingos veiklos, o baimės sugriauti gyvenimą reikšmė su amžiumi mažėja. Antireklama televizijoje berniukams daro didesnę įtaką susilaikyti nuo žalingos veiklos.
3. Alkoholinių gėrimų reklamos, didėjant amžiui, pastebimos mažiau. Kaime gyvenantiems mokiniams labiau įsimenamos antireklamos televizijoje.
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tubulinti vykdomas žalingų įpročių prevencines programas mokyklose, atsižvelgiant į pateiktus amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos ypatumus;
2. Didesnį dėmesį skirti mokinių švietimui apie kompiuterinių žaidimų keliamą žalą; 3. Daugiau žalingų įpročių antireklamų talpinti televizijoje bei internetinėje erdvėje.
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Engs RC. Alcohol and other drugs: self-responsibility. Tichenor Pub.; 1987.
2. Everatt R, Tamosiunas A, Virviciute D, Kuzmickiene I, Reklaitiene R. Consumption of alcohol and risk of cancer among men: a 30 year cohort study in Lithuania. European journal of epidemiology. 2013 May 1;28(5):383-92;
3. Bunevicius R, Liaugaudaite V, Peceliuniene J, Raskauskiene N, Bunevicius A, Mickuviene N. Factors affecting the presence of depression, anxiety disorders, and suicidal ideation in patients attending primary health care service in Lithuania. Scandinavian journal of primary health care. 2014 Mar 1;32(1):24-9;
4. Bjartveit K, Tverdal A. Health consequences of smoking 1-4 cigarettes per day. Tob Control. 2005;14:315-320;
5. Pedersen W, Von Soest T. Smoking, nicotine dependence and mental health among young adults: a 13‐year
population‐based longitudinal study. Addiction. 2009 Jan;104(1):129-37;
6. Lemmens JS, Valkenburg PM, Peter J. The effects of pathological gaming on aggressive behavior. Journal of youth and adolescence. 2011 Jan 1;40(1):38-47;
7. Mentzoni RA, Brunborg GS, Molde H, Myrseth H, Skouverøe KJ, Hetland J, Pallesen S. Problematic video game use: estimated prevalence and associations with mental and physical health. Cyberpsychology, behavior, and social networking. 2011 Oct 1;14(10):591-6;
8. Buchmann AF, Blomeyer D, Jennen‐Steinmetz C, Schmidt MH, Esser G, Banaschewski T, Laucht M. Early
smoking onset may promise initial pleasurable sensations and later addiction. Addiction biology. 2013 Nov;18(6):947-54;
9. Anderson P. Is it time to ban alcohol advertising? Clinical Medicine. 2009 Apr 1;9(2):121-4;
10. World Health Organization. World health statistics 2016: monitoring health for the SDGs sustainable development goals. World Health Organization; 2016 Jun 8: 65;
11. Klumbiene J, Kalasauskas D, Petkeviciene J, Veryga A, Sakyte E. Trends and social differences in alcohol consumption during the postcommunist transition in Lithuania. The Scientific World Journal. 2012; 20(34):32-5;
12. Crews F, He J, Hodge C. Adolescent cortical development: a critical period of vulnerability for addiction. Pharmacology Biochemistry and Behavior. 2007;86(2):189–199;
13. R. Swensen, “Chapter 9: Limbic System [Internet]. Dartmouth Medical School,” 2006. Prieiga per internetą:
14. Leskauskas D, Gudaitytė R, Kiudulaitė I, Adomaitienė V. Attitudes of Lithuanian secondary school children
toward addictive behaviors, their promoting and preventive factors with regard to the age. Medicina. 2011;47(2):16;
15. Gedvilienė M. Paauglių požiūris į alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimo juo priežastis ir prevencijos
galimybes. Doktorantūros disertacija, LSMU. 2009;
16. Baltkojytė L. Jaunuolių alkoholio vartojimo prevencinių veiklų organizavimo vertinimas, “X” rajono miesto
ir rajono gimnazijose. Magistro diplominis darbas, LSMU. 2014;
17. Goštautas AZ, Vaičiūnas T, Gricienė A, Vaitkienė R, Petkevičius R. 7–9 klasių berniukų ir mergaičių
rūkymo kitimai Kaune nuo 2002 m. iki 2012–2013 mokslo metų. Visuomenės sveikata. 2013(4):60-6;
18. Pasalauskaitė G. Paauglių įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus, agresyvumo ir gimimo eiliškumo pagal
Adlerį sąsajos su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Doktorantūros disertacija, VDU. 2012;
19. Kraus L, Nociar A. ESPAD report 2015: results from the European school survey project on alcohol and other drugs. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction. 2016;
20. Gintalaitė D, Vaitkevičius R, Pilkauskienė I. Paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rizikingumo ir
asmens, bendraamžių bei šeimos lygmens rizikos ir apsauginių veiksnių ryšys, remiantis socialinio vystymosi modeliu. Visuomenės sveikata. 2013;1(60):30-44;
21. Petronytė G, Petraitytė I, Radzevičiūtė I, Janonienė R. Alkoholinių gėrimų reklamos įtaka jų vartojimui:
mokslo įrodymų apžvalga. Visuomenės sveikata. 2017;1(76):10-25;
22. Ruškytė D. Jaunimo domėjimasis azartiniais lošimais ir įsitraukimo į lošimus būdai. Socialinis ugdymas.
2017;46(2)
23. Robertson EB, David SL, Rao SA. Preventing drug use among children and adolescents. A researchbased guide, 2nd ed. Rockville, MD: Departament of Health and Human Services, National Institudes of Health, National Institute on Drug Abuse. 2003;
24. Uhart M, Wand GS. Stress, alcohol and drug interaction: an update of human research. Addiction Biology. 2009;14(1):43–64;
25. Andersen SL, Teicher MH. Desperately driven and no brakes: developmental stress exposure and subsequent risk for substance abuse. Neuroscience and Biobehavioral Reviews. 2009;33(4):516–524;
26. Tucker JS, Green Jr HD, Zhou AJ, Miles JN, Shih RA, D’Amico EJ. Substance use among middle school
students: Associations with self-rated and peer-nominated popularity. Journal of adolescence. 2011 Jun 1;34(3):513-9;
27. Trucco EM, Colder CR, Bowker JC, Wieczorek WF. Interpersonal goals and susceptibility to peer influence: risk factors for intentions to initiate substance use during early adolescence. Journal of Early Adolescence. 2011;31(4):526–547;
28. Monyeki KD, Kemper HC, Amusa LO, Motshwane M. Advertisement and knowledge of tobacco products among Ellisras rural children aged 11 to 18 years: Ellisras Longitudinal study. BMC pediatrics. 2013 Dec;13(1):111;
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. spalio 2d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 437 „Dėl ankstyvojo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“;
30. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. V-579 „Dėl
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2011;45-2121;
31. Izokaitis M., Stonienė L. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas, rizikos veiksniai bei
ankstyvosios intervencijos ir prevencijos vykdymas tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Visuomenės sveikata, 2017;2(77), 64-73;
32. Gurevičius R, Vainoriūtė L. Narkomanijos profilaktinės veiklos ypatumai profesinių mokyklų socialinių
pedagogų darbe. Visuomenės sveikata. 2008;4(43):46-55;
33. Petronytė G, Zaborskis A, Veryga A. Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir prevencijos
programų kryptys. Medicina (Kaunas). 2007;43(2):103-109;
34. Cėgienė S. Prevencijos programos “gyvai” efektyvumas tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui bendrojo
lavinimo mokyklos šeštose klasėse Prevencijos programos “gyvai” efektyvumas tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui bendrojo lavinimo mokyklos šeštose klasėse. Doktorantūros disertacija, VDU. 2013;
35. Ruseckaitė E, Bulotaitė L. Jaunų žmonių alkoholio vartojimo įpročių ir lūkesčių bei alkoholio reklamų ir
socialinių alkoholio prevencijai skirtų reklamų vertinimas. Visuomenės sveikata. 2017;4(79):74-81;
36. Bovin G, Griffin KW. School based programmes to prevent alcohol, tobacco and other drug use. Int Rev Psychiatry. 2007; 19:607–15;
37. Lemstra M, Bennett N, Nannapaneni U, Neudorf C, Warren L, Kershaw T, Scott C. A systematic review of school-based marijuana and alcohol prevention programs targeting adolescents aged 10–15. Addiction Research & Theory. 2010 Jan 1;18(1):84-96;
38. Foxcroft DR, Tsertsvadze A. Universal alcohol misuse prevention programmes for children and adolescents: Cochrane systematic reviews. Perspectives in Public Health. 2012 May;132(3):128-34;
39. Kristjansson AL, James JE, Allegrante JP, Sigfusdottir ID, Helgason AR. Adolescent substance use, parental monitoring, and leisure-time activities: 12-year outcomes of primary prevention in Iceland. Preventive medicine. 2010 Aug 1;51(2):168-71;
40. Falola A. When escape seems just a mouse-click away. Prieiga per internetą: http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/05/26/ AR2006052601960.html;
41. Tejeiro Salguero RA, Bersabé Morán RM. Measuring problem video game playing in adolescents. Addict 2002;97:1601-6;
42. Pearson JL, Richardson A, Niaura RS, Vallone DM, Abrams DB. e-Cigarette awareness, use, and harm perceptions in US adults. American journal of public health. 2012 Sep;102(9):1758-66;
43. Bunnell RE, Agaku IT, Arrazola RA, Apelberg BJ, Caraballo RS, Corey CG, Coleman BN, Dube SR, King
BA. Intentions to smoke cigarettes among never-smoking US middle and high school electronic cigarette users: National Youth Tobacco Survey, 2011–2013. Nicotine & Tobacco Research. 2015 Feb 1;17(2):228-35;
44. Choo H, Gentile D, Sim T, Li DD, Khoo A, Liau A. Pathological video-gaming among Singaporean youth. Annals Academy of Medicine. 2010; 39(11):822-829;
45. Comber C, Colley A, Hargreaves DJ, Dorn L. The effects of age, gender and computer experience upon computer attitudes. Educational Research. 1997 Jun 1;39(2):123-33;
46. Higienos institutas “Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas”.2016;
47. Rastenienė A, Liepuonius A. Alkoholio vartojimo įpročiai, aplinka ir pasekmės Lietuvoje. Socialinė teorija,
empirija, politika ir praktika. 2019;18:59-73;
48. Davis K. Friendship 2.0: Adolescents' experiences of belonging and self-disclosure online. Journal of adolescence. 2012 Dec 1;35(6):1527-36;
49. J.P. Pierce, J.M. Distefan, R.M. Kaplan, E.A.Gilpin. The role of curiosity in smoking initiation Addict
Behav, 30 (4) (2005), pp. 685-696;
50. USDHHS The health consequences of smoking—50 years of progress: a report of the Surgeon General.
USDHHS, CDC, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Office on Smoking and Health, Atlanta GA. 2014;
51. Livingstone S, Haddon L, Görzig A, Ólafsson K. Risks and safety on the internet: the perspective of European children: full findings and policy implications from the EU Kids Online survey of 9-16 year olds and their parents in 25 countries. 2010;
52. Fauziah I, Khadijah A, Noremy MA, Samon N, Lukman ZM. The role of family towards current adolescence challenges: Drug prevention and living without drugs. Social Sci. 2012;7:341-5;
53. Portnoy DB, Wu CC, Tworek C, Chen J, Borek N. Youth curiosity about cigarettes, smokeless tobacco, and cigars: prevalence and associations with advertising. American journal of preventive medicine. 2014 Aug 1;47(2):76-86;
54. D'Amico EJ, Miles JN, Tucker JS. Gateway to curiosity: Medical marijuana ads and intention and use during middle school. Psychology of Addictive Behaviors. 2015 Sep;29(3):613.
14. PRIEDAI
1 Priedas. Dalyvių apklausaLIETUVOS MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIO Į ŽALINGŲ ĮPROČIŲ REKLAMĄ IR ANTIREKLAMĄ VERTINIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė vykdo apklausą, kurios tikslas nustatyti, kokia žalingų įpročių prevencija yra efektyvi. Ši anketa yra anoniminė, tai reiškia, kad nebus žinoma kas ją užpildė, o rezultatai bus pateikti tik apibendrinti. Jei nusprendei anketą užpildyti, parašyk, apibrauk, ar X pažymėk atsakymą, kuris tau atrodo tinkamiausias ar teisingiausias. Dėkojame už nuoširdžius atsakymus!!!
Žalingas įprotis – dažnai (kas dieną, kas savaitę) kartojamas elgesys, kuris kenkia sveikatai, mokslui ar
darbui, santykiams šeimoje ar su draugais ar kitoj gyvenimo srity.
1. Tu esi 1.1. Tu gyveni
o Mergina ○ Mieste o Vaikinas ○ Kaime
2. Kaip manai, ar gali būti žalingu (blogu) įpročiu: (kiekvienoje eilutėje pažymėk tinkantį atsakymą)
Silpnų alkoholinių gėrimų (alaus, sidro) gėrimas o Gali o Negali o Nežinau Stiprių alkoholinių gėrimų (vyno, degtinės) gėrimas o Gali o Negali o Nežinau
Rūkymas o Gali o Negali o Nežinau
Narkotikų vartojimas o Gali o Negali o Nežinau
Žaidimas kompiuteriu o Gali o Negali o Nežinau
Dalyvavimas lažybose (pvz.: sporto lažybų punkte, lenktynėse) o Gali o Negali o Nežinau Azartiniai žaidimai (žaidimai iš pinigų) o Gali o Negali o Nežinau
Svaiginančių vaistų vartojimas o Gali o Negali o Nežinau
Lakių medžiagų (acetono, klijų) uostymas o Gali o Negali o Nežinau Kita (jei neradai tinkamo varianto)... o Gali o Negali o Nežinau
3. Kaip manai, kuris iš šių dalykų/ elgesių yra labiausiai reklamuojamas per televiziją, spaudą, internete
(pažymėk tris tavo manymu tinkamiausius atsakymus) o Silpnų alkoholinių gėrimų (alaus, sidro)
gėrimas
o Stiprių alkoholinių gėrimų (vyno, degtinės) gėrimas
o Rūkymas
o Narkotikų vartojimas o Žaidimas kompiuteriu
o Dalyvavimas lažybose (pvz.: sporto lažybų punkte)
o Azartiniai žaidimai (žaidimai iš pinigų) o Tam tikrų vaistų vartojimas
o Lakių medžiagų, klijų uostymas o Kita (jei neradai tinkamo
varianto)...
4. Kas tau daro didžiausią įtaką, sukelia norą pabandyti? (pažymėk tris tinkamiausius atsakymus)
o Draugai sako, kad tai yra gerai o Smalsu, nes vyresni taip daro o Reklama televizijoje
o Reklama internete
o Reklama laikraščiuose ir žurnaluose
o Reklaminiai plakatai, stendai viešose vietose (aikštėse, prie kelių)
o Taip elgiasi mano mėgstamas aktorius/ muzikantas/ sportininkas
o Kino filmuose rodoma, jog taip reikia elgtis (pvz.: susitikus su draugais būtina išgerti)
o Kita (jei neradai tinkamo varianto)
...
5. Kas tau daro didžiausią įtaką ir įtikina, kad vartoti / taip elgtis nereikia? (pažymėk tris tinkamiausius
atsakymus)
o Draugai sako, kad geriau nepradėti
o Neįdomu, nes niekas iš draugų taip nedaro o Reklama televizijoje
o Reklama internete
o Reklama laikraščiuose ir žurnaluose
o Reklaminiai plakatai, stendai viešose vietose (aikštėse, prie kelių) o Taip elgiasi mano mėgstamas aktorius/ muzikantas/ sportininkas o Kino filmuose rodoma, jog taip reikia elgtis (pvz.: negerti, nerūkyti) o Tėvai
o Mano tikėjimas Dievu, religija
6. Kas tave sulaiko nuo pabandymo ar nuolatinio alkoholio, narkotikų vartojimo, kito žalingo elgesio
(pažymėk tris tinkamiausius atsakymus) o Brangu
o Man tai neprieinama, nežinau iš kur gauti o Bijau pasekmių savo sveikatai
o Bijau tėvų
o Bijau policijos
o Bijau, kad tai gali sugriauti mano gyvenimą o Tai prieštarauja mano įsitikinimams
7. Ar tu turi žalingų įpročių? (pažymėk vieną tau tinkantį atsakymą)
o Taip o Ne o Nežinau
8. Jei atsakei į 7 klausimą „Taip“, kokius žalingus įpročius tu turi (galima žymėti kelis) o Geri silpnus alkoholinius gėrimus (alų, sidrą)
o Geri stiprius alkoholinius gėrimus (vyną, degtinę)
o Rūkai
o Vartoji narkotikus o Žaidi kompiuteriu
o Dalyvauji lažybose (pvz.: sporto lažybų punkte)
o Žaidi azartinius žaidimus (žaidimai iš pinigų) o Geri svaiginančius vaistus
o Uostai lakias medžiagas (acetoną, klijus) o Kita (jei neradai tinkamo varianto) ...
9. Kokią reklamą/akciją/pamoką nukreiptą prieš žalingus įpročius įsiminei per paskutinius metus? (gali
įrašyt kelis)
... ...
... ...
... ... ...
