Bendrojo lavinimo mokyklų 8-10 klasių moksleivių sveikatos ir ją įtakojančios mokyklinės aplinkos veiksnių tyrimas

57  Download (0)

Testo completo

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

Rasa Barniškytė

Bendrojo lavinimo mokyklų 8-10 klasių moksleivių sveikatos ir ją

įtakojančios mokyklinės aplinkos veiksnių tyrimas

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata:sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas: doc. dr. R.Radišauskas

(2)

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 5

1. ĮVADAS ... 6

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 8

2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9

2.1 Mokinių sveikatos būklė ... 9

2.2 Mityba ... 12

2.3 Fizinis aktyvumas ... 13

2.4 Darbo ir poilsio reţimas ... 15

2.5 Ţalingi įpročiai ... 19

3. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA ... 22

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24

4.1 Socialinės aplinkos charakteristika ... 24

4.2. Nuostatos ir paţiūros į savo sveikatą ... 28

4.3 Mityba ... 32

4.4 Darbo ir poilsio reţimas ... 35

4.5 Fizinis aktyvumas ... 43 4.6 Ţalingi įpročiai ... 47 5. IŠVADOS ... 53 6. REKOMENDACIJOS ... 54 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55

(3)

SANTRAUKA

Sveikatos ekologija

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 8-10 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS IR JĄ ĮTAKOJANČIOS MOKYKLINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS.

Rasa Barniškytė

Mokslinis vadovas doc. dr. Ričardas Radišauskas

Kauno medicinos universitetas, visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.

Kaunas, 2008.- 57 p.

Tikslas: Ištirti ir palyginti 8-10 klasių miesto ir rajono moksleivių nusiskundimus sveikata ir

įvertinti mokyklinės aplinkos sąsajas su vaikų sveikata.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti moksleivių, besimokančių 8-10 klasėse, savo sveikatos vertinimą ir nusiskundimus sveikata;

2. Įvertinti moksleivių darbo ir poilsio reţimą.

3. Ištirti ir įvertinti moksleivių gyvenseną ir mokyklinės aplinkos sąsajas su moksleivių sveikata.

Metodika: Tyrimas buvo vykdomas 2007 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Apklausai naudota

anoniminė anketa. Galutinį anketos variantą sudarė 42 klausimai. Apklausoje dalyvavo 8-10 klasių moksleiviai. Iš viso buvo išdalinta 630 anketų. Atsakymus pateikė 396 moksleiviai. Gautieji apklausos duomenys buvo suvesti kompiuterinei statistinei analizei. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą “SPSS 11,5”.

Rezultatai: Didţioji dalis tyrime dalyvavusių mokinių savo sveikatą vertino “gerai”.

Mergaitės savo sveikatą yra linkusios vertinti blogiau nei berniukai (p=0,002). Sveikatą geriau linkę vertinti mokiniai, kurie mėgsta lankyti mokyklą (p=0,000) ir kurie nuovargį po pamokų ruošos jaučia kartais (p=0,291). Daugiau moksleivių sveikatos sutrikimų turi, kurie nuovargį po pamokų ruošos jaučia kartais- 47,8 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių (p=0,569). Moksleiviams, kuriems patinka lankyti mokyklą, nuovargį po pamokų jaučia labai retai- 86,7 proc. mokinių (p=0,000). Visada po pamokų ruošos būna pavargę 25,6 proc. Kauno ir 31,4 proc. Marijampolės mokinių (p=0,361). Geriau savo sveikatą vertino

(4)

moksleiviai, kurie nerūko- 70,2 proc.(p=0,016) ir visai nevartoja alkoholinių gėrimų- 51,7 proc. (p=0,478)

Išvados: „Gerai” sveikatą vertino 70,9 proc. Kauno ir 58,5 proc Marijampolės mokinių

(p=0,002). Berniukų- 73,6 proc.ir mergaičių- 56,3 proc. (p=0,002). Marijampolės mokiniams labiau svarbu būti sveikiems (97,8 proc.) nei Kauno (92,4 proc.) (p=0,02). Mokinių turinčių sveikatos sutrikimų buvo daugiau Marijampolėje (54,2 proc.) nei Kaune (45,8 proc) (p=0,804). Mergaičių, turinčių sveikatos sutrikimų yra daugiau (70,8 proc.) nei berniukų (29,2 proc.) (p=0,127). Daugelis tyrime dalyvavusių mokinių nerūko: Marijampolėje- 67,0 proc. ir Kaune 63,9 proc.(p=0,350).

(5)

SUMMARY

Health ecology

HEALTH AND SCHOOL SURRANDING RESEARCH IN HEALTH INFLUENE OF 8-10 THE CLASSES PUPILS.

Purpose of study: : to analize and compare health complains of 8-10 clas schoolchildren is

town and caunty, evaluate the cannection between school surr-andigs and students health.

Rasa Barniškytė

Supervisor- doc. dr. Ričardas Radišauskas, Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine,- Kaunas, 2008.-P.57

Aim of the study: analize and compare health complains of 8-10 clas schoolchildren is town

and caunty, evaluate the cannection between school surr-andigs and students health.

Objektyves: 1.To evaluate health of students complains the 8-10 classes;

2. To evaluate study and vest regime;

3. To analyze and evaluate the velasioslup between students mode of life, school surramding and their health.

Methods: The research was conducted in October- November 2007 m. Anonymous

questionnaire was used. The final version of question „SPSS 11.5“.

Results: Most of schoolchindrenevaluated then health „well“. Girl evaluated then health

worse then boys (p=0,002). Studebs who in fand of going to school (p=0,000) and don„t feel tired after lessons think then health is better than studets who feel tired sometimes- 47,8% (p= 0,569). Sparsely Jhose, who like going to school fiel tiredness sparsely- 86,7% (p=0,000). Olways are tired 25,6% of Kaunas and 31,4% of Marijampole pupils (p=0,361). No smoking- 70,2% (p=0,016) and no drinking alkohol studenst 51,7 % evaluated thein health belter (p= 0,478).

Conclusions: 70,9% Kaunas and 58,5% Marijampole pupils evaluated then health well-

73,6% of boys and 56,3% of girls (p=0,002). It was noticed that in was more inportant to be healthy of Marijampole pupils compared with Kaunas students (92,4%) (p=0,02). In Marijampole schoolchildren have more health compleins (54,2%) than in Kaunas(45,8%) (p=0,804). Girls have more health olisorder (70,8%) than boys (29,2%) (p=0,127). Most pupils don„t smoke at all: 67,0% in Marijampole and 63,5% in Kaunas (p=0,350).

(6)

1. ĮVADAS

Sveikata - vienas pagrindinių ţmogaus gyvenimo kokybės rodiklių. Ji - didţiausia vertybė, kasdieninio gyvenimo šaltinis. PSO apibūdina sveikatą kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą. Ţmogaus savijauta ne visada sutampa su fizine sveikatos būkle, ji priklauso nuo daugelio psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių (1).

Mokinių sveikatai ir savijautai turi reikšmės endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai:  Paveldimumas;

 Fizinė aplinka (ekologinė tarša, vidaus patalpų mikroklimatas, temperatūra);

 Socialinė aplinka (šeimos ekonominė bei socialinė padėtis, tradicijos, ugdymo proceso organizavimas);

 Gyvenimo būdas (darbo ir poilsio reţimas, mityba, fizinis aktyvumas, ţalingi įpročiai, santykiai su aplinkiniais);

 Asmeninės nuostatos ir įpročiai.

PSO duomenimis, ţmogaus sveikata apie 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. nuo aplinkos, 20 proc. nuo to, kas yra paveldima ir tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicininės pagalbos (2).

Paauglystė - vienas svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių. Šio laikotarpio elgsenos ir gyvensenos ypatybės bei poţiūris į sveikatą lemia vėlesnio gyvenimo kokybę.

Vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uţdavinys yra uţtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradţią ir jo vystymąsi jį supančioje aplinkoje. Vaikai yra specifiška populiacijos dalis, jautriai reaguojanti į psichosocialinę ir išorinę aplinką. Aplinka gali skatinti ugdyti sveikos gyvensenos įgudţius, kita vertus, netinkama aplinka gali būti rizikos veiksnys. Vaikų vystymasis bei sugebėjimai veikti sveikoje aplinkoje yra tolesnės visuomenės paţangos ir gyvenimo kokybės prielaidos.“Sveikata visiems XXI amţiuje, 1998” atkreiptas dėmesys į jaunų ţmonių paţeidţiamumą, teigiama, kad lėtinės ligos, funkciniai ir psichiniai sutrikimai gali būti efektyviai įveikti, jei medicinos prieţiūra bus susijusi su mokslo bei švietimo, psichologinių, socialinių tarnybų veikla (2,3).

Augančio ir bręstančio vaiko pagrindinė veikla - mokymasis. Mokymasis - ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis daug dvasinių ir fizinių vaiko jėgų. Mokykloje vaikas praleidţia 7-8 valandas, todėl mokymosi sąlygos turi įtakos augančiam organizmui. Mokyklos aplinka yra sudedamoji visos vaiko aplinkos dalis veikianti jo harmoningą fizinę,

(7)

protinę raidą ir sveikatą Ji turi ne tik skatinti vaiko norą mokytis, bet čia jis turi jaustis saugus ir augti sveikas. Kadangi mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus formuojantis gyvensenai, poţiūriui į gyvenimo vertybes ir sveikatą, mokymosi aplinka mokykloje turi atitikti higienos normas bei kitų teisės aktų nustatytus mokinių saugos ir sveikatos reikalavimus (4,5,6).

Tačiau mokykla gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys. Mokykloje nuolat vertinamos mokinių ţinos, poelgiai, asmenybės savybės, kai kurie mokiniai čia kiekvieną dieną gauna neigiamą “krūvį”. Vaiko savijautai mokykloje įtakos turi ne tik mokymo medţiaga, programos, bet ir mokymo organizavimas, mokytojo ir mokinio tarpusavio saveika, mokyklos kaip tam tikros mikrosistemos, turinčios įtakos asmenybės formavimuisi, funkcionavimas. Į pasiekimus, sėkmingos karjeros plėtojimą besiorentuojanti moderni visuomenė, mokyklinių programų reikalavimai, orentacija į sudėtingus, plačių akademinių ţinių reikalaujančius egzaminus, mokytojų kompetencijos spragos sudaro galimybes mokyklinėms baimėms ir stresui formuotis (6).

Daug mokslininkų moksleivių fizinę savijautą sieja su mokyklos baimės reiškiniu, nes stresa ir baimė sukelia įvairias kūno ligas (7).

(8)

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas: Ištirti ir palyginti 8-10 klasių miesto ir rajono moksleivių nusiskundimus sveikata ir

įvertinti mokyklinės aplinkos sąsajas su vaikų sveikata.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti moksleivių, besimokančių 8-10 klasėse, savo sveikatos vertinimą ir nusiskundimus sveikata;

2. Įvertinti moksleivių darbo ir poilsio reţimą.

3. Ištirti ir įvertinti moksleivių gyvenseną ir mokyklinės aplinkos sąsajas su moksleivių sveikata.

(9)

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1 Mokinių sveikatos būklė

Sveikata yra vienas svarbiausių ţmogaus gerovės sąvokų. Sveikatai vertinti yra sudaryta rodiklių sistema, daugiausiai atspindinti sergamumą, mirštamumą, gimstamumą ir sveikatos prieţiūros organizaciją. PSO siūlo į sveikatos vertinimą įtraukti asmens psichikos būsenos, emocingumo ir elgesio rodiklius. Vienas tokių rodiklių yra subjektyvus paties asmens savo sveikatos įvertinimas. Savo sveikatos vertinimas, nors ir akivaizdţiai susiję su objektyviai nustatoma pacientų sveikata, yra tiklesnis sveikatos rodiklis nei medicinos specialistų išvados apie pacientų sveikatos būklę. Savo sveikatos vertinimas susijęs su amţiumi. Tyrimai rodo, kad su amţiumi abiejų lyčių tiriamųjų sveikata blogėja. Didţioji dalis 11-15 metų paauglių savo sveikatą įvardina kaip labai gerą. Objektyviai vertinama fizinė būklė blogėja per vaikystės ir paauglystės laikotarpį. Normalus vaikų fizinis išsivystymas nusakomas funkcinėmis organizmo galimybėmis. (8)

Vaikų sveikata ir laimė yra amţinas ţmogaus egzistencijos palydovas. Deja, ne visi vaikai sveiki ir laimingi, ir tam pasiekti reikia įvairių priemonių. Medikams daţniausiai tenka susidurti tik su vaikų nelaimėmis ir sveikatos problemomis. Pastarųjų metų sveikatos tyrimai rodo, kad moksleivių sveikata prasta. Vaikų sveikatos būklę atspindi profilaktinių patikrinimų rezultatai. Jie rodo, kad daugėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. Nuo 1990 metų Lietuvos mokyklose išaugo mokinių, turinčių regos, laikysenos, virškinimo sutrikimų, sergančių nervų ir jutimo organų ligomis, skaičius. Per 2001-2004 m. laikotarpį sergančių 0-17 metų amţiaus vaikų skaičius išaugo 9,7 proc. Tik 2005 m. šis skaičius buvo 0,9 proc. maţesnis nei 2004 m. (4)

Duomenų šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos informacijos centras 1 pav. Sergančių vaikų dalis (proc.) visų 0-17 metų amţiaus vaikų populiacijoje

(10)

2001-2005 metais padaugėjo 0-17 metų vaikų, sergančių šiomis ligomis. 0-17 metų Lietuvos vaikų sergamumo struktūra (proc.) pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. 0-17 metų Lietuvos vaikų sergamumo struktūra (proc.) 2006 m.

( proc.)  virškinimo sistemos 9,4  kvėpavimos sistemos 5,3  skeleto ir raumenų sistemos 3,4  akių 3,4  traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių prieţaščių padariniai 2,9  infekcinės 1,4  kraujotakos sitemos 0,7  psichikos ir elgesio sutrikimai 0,7  nervų sistemos 0,6  psichologinės raidos sutrikimai 0,3

Duomenų šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos informacijos centras

2005 m. iš visų patikrintų vaikų iki 16 metų amţiaus visai sveikų buvo tik 43 proc. (2000 m.- 46 proc.). Bent vieną kartą sirgo 76,1 proc 0-17 metų amţiaus vaikų. Daţniausios tarp jų buvo kvėpavimo (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.), akių ir jų priedinių organų ligos (13,3 proc.). Daţniausias šios amţiaus grupės vaikų sergamumas buvo Panevėţio, Vilniaus, Klaipėdos, maţiausias- Alytaus apskrityse.(5, 27)

Remdamiesi gausiai tarptautinio moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimų medţiaga, galime paţymėti, kad ateityje daug dėmesio reikia skirti sveikatos sampratai formuoti, lėtinių neinfekcinių ligų bendrųjų rizikos veiksnių prevencijai, savisaugai ugdyti ir sveikai gyvensenai. Nors sveikatos poţiūriu Lietuvos moksleiviai uţima priešpaskutines vietas, tačiau labiausiai sveikais nesijaučia Rusijos moksleiviai. Rusijoje per pastarąjį dešimtmetį labai padidėjo visuomenės suirutė. Kai prastos gyvenimo sąlygos, sveikata blogesnė. Sveikatai nepalanki fizinė aplinka ir elgesys turi tiesioginį neigiamą poveikį, tačiau įtakos taip pat turi kasdieninis nerimas, saugumo bei paramos stoka. Apklausos rezultatai rodo, kad sveikiausiai jaučiasi Švedijos berniukai ir Suomijos mergaitės. (23)

(11)

Pastaruoju metu vaikų fizinės būklės kitimo kryptis įgijo neigiamą atspalvį. Yra nustatyta, kad saikingi dirgikliai skatina akceliaraciją, o ypač stiprūs- tam tikrus augimo rodiklius veikia neigiamai. (2).

Normalus vaikų fizinis išsivystymas nusakomas funkcinėmis organizmo galimybėmis. Nuo pirmos iki dvyliktos klasės maţėja darnios ir daugėja nedarnios raidos vaikų. Galima tikėtis, kad subjektyviai vertinama sveikata blogės paauglystės laikotapiu.

Paauglių subjektyvios sveikatos dėsningumai, priklausomybė nuo lyties ir amţiaus išsamiau nagrinėti PSO organizuotame 28 pasaulio šalių mokyklinio amţiaus vaikų su sveikata susijusio elgesio tyrime (HBSC). Šio tyrimo duomenimis, daugiau 11-15 metų berniukų (93,7 proc.) teigia esą visiškai sveiki nei mergaičių (90,0 proc.) Mergaičių grupėje daugiausiai vienuolikmečių jautėsi esančios visiškai sveikos- 93,0 proc., kiekvienoje paskesnėje amţiaus grupėje šis procentas maţėja. Panašus skaičius 11 ir 13 metų berniukų teigė esą visiškai sveiki- daugiau kaip 95 proc. ir labai geros subjektyvios sveikatos sveikatos penkiolikmečių sumaţėja labai neţymiai (93,6 proc.). Galima daryti prielaidą, kad mergaitės ne tik prasčiau vertina savo sveikatą, bet jų grupėje staigesnės su amţiumi susijusios sveikatos blogėjimo tendencijos. moksleivių savo sveikato vertinimų kitimai mokykloje.(8)

Visuomenės sveikatos centrų apskrityse duomenimis, Lietuvoje veikia 1529 bendrojo lavinimo mokyklos- 259 Kauno, 129 Marijampolės apskrityse.

Mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus formuojantis gyvensenai, poţiūriui į gyvenimo vertybes, o tuo pačiu ir sveikatą. Tačiau mokykla gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys. (6)

Tik sveikas ir gerai besijaučiantis vaikas gali sėkmingai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, būti aktyvus ir sėkmingai įveikti gyvenimo sunkumus. (1).

Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys kreipiamas vaikų ir paauglių psichikos sveikato įvertinimo būdams ir sąlygoms apibrėţti. Psichikos sveikata yra interpretuojama kaip sveikatos dalis, psichinio normalumo būsena, kaip emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidţia patirti dţiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį. Tyrimai rodo, kad moksleivių psichikos sveikatos supratimas yra gana siauras, o kai kuriais atvejais netgi ribotas, nes psichikos sveikatos suvokiama tik kaip fizinės ar psichikos ligos, negalios nebuvimas. A.Didţiokienės ir N.Ţemaitienės tyrimai atskleidė, kad pernelyg lengvabūdiškas moksleivių poţiūris į sveikatą ir savikontrolei reikalingos valios trūkumas yra vienas svarbiausių daugelio ligų ir net psichikos sveikatos sutrikimų priţaščių. (9)

(12)

2.2 Mityba

Mityba - tai vienas svarbiausių ţmogaus gyvenseną bei sveikatą lemiančių veiksnių. Paauglystės laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi, auga ir tobulėja,tad racionalios mitybos reikšmė itin didelė. (10)

Racionali, pilnavertė mityba lemia normalų, pilnavertį vaiko vystymasi, jo biologinį augimą, bei savijautą. Kiekvienam vaikų amţiaus periodui būdingas tam tikras morfologinės ir fiziologinės organizmo ypatybės, bei savotiškas gebėjimas reaguoti į įvairius išorinius poreikius. Vaikų mityba turi būti įvairi, praturtinta reikalingomis mineralinėmis medţiagomis bei vitaminais. Svarbu laikytis mitybos reţimo, jį paţeidus gali susilpnėti maitinimosi refleksas, sutrikti virškinimas. (11)

Maitinimosi įpročiai susidaro vaikystėje ir paauglystėje ir yra gana glaudţai susiję su šalyje veikiančiais socialiniais ir ekonominiais pokyčiais. Neretai tokie įpročiai priklauso nuo etninių, šeimos socialinių, vietos sąlygų. Atlikus tyrimus su Švedijos moksleiviais nustatytas poveikis įdiegto sveiko gyvenimo būdo švedijos moksleiviams. Socialiniai aspektai, tokie kaip tėvų palaikymas, dar daugiau, aplinka bei geografinė gyvenamojo vietovė daro įtaką maisto pasirinkimui. (12,13)

Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia gyventojų mitybos įpročius. Vykstantiems pokyčiams ypač imlūs jauni ţmonės. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis daţniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius uţkandţius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Minėtos aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. (14)

Analizuojant literatūrą, galima pastebėti, kad moksleivių maitinimo paslaugų vertinimo tyrimams skiriama maţai dėmesio. Teikti maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose yra viena iš savivaldybėms funkcijų nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu. Savivaldybė. Teikdama šias paslaugas, turi vykdyti įsipareigojimus mokyklos bendruomenei ir vadovautis jos interesams. Minėta valstybės institucija, būdama atsakinga uţ paslaugos teikimą, privalo būti suinteresuota, kad ši paslauga būtų teikiama kokybiškai. Tačiau nepaisant šio įstatymo nuostatų reali mokyklos valgyklų padėtis byloja apie egzistuojančias problemas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrų metu atkreipia dėmesį, kaip vykdomi Lietuvos higienos normos HN21:2005 “Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai: ar sudaromos sąlygos visiems mokiniams

(13)

pavalgyti šilto maisto, ar maistas atitinka fiziologinius mokinių amţiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles. (15,16)

Patikrų metu daţniausiai nustatomi šie paţeidimai:

- maitinimui teikiamų maisto produktų asortimentas nesuderintas su visuomenės sveikatos centru apskrityse;

- nesudarytos sąlygos visiems mokiniams pavalgyti šilto maisto.

Nustatomi paţeidimai rodo, kad moksleivių maitinimas organizuojamas neatsiţvelgiant į reglamentuojamus reikalavimus. Rekomenduojamos maisto medţiagų ir energijos normos (pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medţiagų kiekius. Čia nurodoma, kad trys apatinės mitybos piramidės dalys ( duona, grūdiniai produktai, bulvės; darţovės ir vaisiai; pienas ir jo produktai, mėsa, ţuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai) sudaro reikalingus augimui maisto produktus. (17)

Tačiau vis daugiau jaunų renkasi nesveiką mitybą. Daugelis ES šalių paauglių mityba neracionali ir nereguliari: paaugliai nevalgo pusryčių ir pietų, per daug vartoja cukraus, riebalų, saldumynų, per maţai valgo vaisių ir darţovių, daţnai uţkandţiauja menkos mitybinės vertės uţkandţiais. Mitybos įpročių atţvilgiu Lietuvos mokiniai, palyginti su ES šalių bendraamţiais, uţima įvairias vietas. Lietuvos mokiniai nedaug kasdien vartoja saldumynų ir kokakolos arba kitų saldintų putojančių gėrimų, ir pagal šį rodiklį Lietuvos mokiniai uţėmė itin geras vietas. Tačiau mūsų šalies mokiniai gana retai valgo vaisių 20,3 proc. berniukų ir 24,7 proc. mergaičių. Mūsų šalies moksleiviai, rečiau nei kitų ES šalių mokiniai, nurodė, jog mokykloje kasdien pietauja (55,3 proc. berniukų- 1 vieta, 51,5 proc. mergaičių- 1 vieta.). (18, 23)

2.3 Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas - dar vienas iš gyvenseną atspindinčių bei sveikatai įtaką darančių veiksnių. Pastarojo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, didina fizinį pajėgumą, gerina psichinę savijautą, net 60 proc. sumaţina lėtinių ligų riziką. (10)

Pastaruoju metu rekomenduojama, jog jauniems ţmonėms būtina maţiau 1 val. per dieną judėti. Be to, norint būti pakankamai fiziţkai aktyviam, būtina, jog tokių dienų per savaitę būtų ne maţiau kaip penkios. Taikant šį palyginti aukštą fizinio aktyvumo kriterijų paaiškėjo, kad Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas, lyginant su kitomis ES šalimis, yra gana aukštas-

(14)

išrikiavus šalis ir regionus fizinio aktyvumo rodiklių didėjimo tvarka mūsų šalie mokiniai uţėmė 20 vietą. (18)

Tačiau mokslo ir technikos progreso amţiuje ţmogus vis maţiau juda. Hipokinezija laikoma vienu svarbiausiu lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ir nemaţai vaikų yra hipokinetiški. Mokykloje jie turi ilgą laiką sėdėti suole, jų kaulų ir raumenų sistema patiria didţiulį statinį krūvį. Mėgiamiausios mokleivių laisvalaikio formos taip pat susijusios su sėdima veikla- televizijos laidos ţiūrėjimas, kompiuteriniai ţaidimai. Per paskutinius dešimtmečius paaugliai vis daugiau laiko praleidţia ţiūrėdami televizorių (daugiau nei 4 val. per dieną), ţaisdami kompiuterinius ţaidimus. Lietuvos mokiniai ypač ilgai ţiūri televizijos laidas, palyginti su bendraamţiais iš ES šalių, ir uţima vieną pirmųjų vietų. Maţėjantis fizinis aktyvumas gali būti susijęs su vis didėjančiu naujų technologijų skverbimusi į mūsų kasdienybę. (18)

Labai aktuali nepakankamo fizinio aktyvumo problema. Neabejojama, jog fizinis aktyvumas- viena pagrindinių geros fizinės, emocinės savijautos sąlygų. Nepakankamas fizinis aktyvumas (hipodinamija) yra išeminės širdies ligos rizikos veiksnys, ir Lietuvoje jo paplitimas tarp jaunų ţmonių didėja. Jau vaikystėje ir paauglystėje stebimas nepakankamas fizinis aktyvumas, ypač mergaičių. Net 58 proc. 15 metų mergaičių mankštinasi tik kartą per savaitę ar net rečiau. Tokį maţą šiuolaikinių vaikų fizinį aktyvumą lemia daug prieţaščių: patogus gyvenimo būdas, per trumpi pasivaikščiojimai lauke, priverstinis sėdėjimas ugdomosios veiklos metu, pomėgis ţiūrėti televizorių, ţaisti kompiuterinius ţaidimus ir kt. Daugelis tyrinėtojų nurodo maţą Lietuvos moksleivių fizinį aktyvumą palyginti su kitomis Europos šalimis. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad Slovakijos, Šiaurės Airijos, Austrijos moksleiviai fiziškai aktyvesni nei Grenlandijos, Latvijos ar Lietuvos. Taigi fizinės veiklos ir sporto plėtojimo galimybės šių šalių mokyklose dar nevisiškai išnaudojamos. Remiantis duomenimis, galima teigti, kad moksleiviai gyvena hipokinezės sąlygomis. Daugeliui šalies mokslininkų šiuo metu susirūpinimą kelia tokia problemiška padėtis. (23)

Atlikus eksperimentą skirtą nustatyti ryšį tarp fizinių pratimų ir nugaros apačios skausmo (LBP), išvadoje buvo teigiama, kad LBP koreliavo su fiziniu neveiksnumu, pvz.: laikas , praleistas namuose ir valandos prie televizoriaus. Šio eksperimento tikslas buvo nustatyti fizinių pratimų grupes, kurios, susiję su LBP maţinimo atvejais moksleiviams. Fiziniai pratimai gali sudaryti potencialą LBP sutrikdymui. Įmanomas ryšys tarp LBP ir specialių sporto pratimų. Eksperimente dalyvavo 11-16 metų mokiniai, kurie uţpildė anketas apie fizinius pratimus ir LBP atsiradimą ir šios ligos sunkumus.Kūno reagcijos susiję su LBP buvo pritaikytos pagal kūno svorį ir ūgį, pagal antropometrinius ir mokyklos baldų

(15)

parametrus. Daugiau nei pusė vaikų jautė skausmą arba diskomfortą nugaros apatinėje dalyje, ¼ patyrė maţesnį pajėgumą (funkcionalumą) dėl LBP. ( 19)

Kasmetinis (2005) paplitimo tyrimas nespecifinių juosmens skausmą paauglių tarpe nustatė, kad specifinis juosmens skausmas daţnas atvejis tarp paauglių, ypatingai merginų, maţiau judantiems vaikinams. (20)

Nepaisant visiems gerai ţinomos fizinio aktyvumo naudos vis daugiau paauglių renkasi pasyvų gyvenimo būdą. Šiuolaikinio jaunimo fizinio aktyvumo lygis per maţas. Daugelyje ES šalių 3 iš 5 berniukų 2 ar daugiau kartų per savaitę uţsiima sportine veikla, o mergaitės tokį fizinio aktyvumo lygis pasiekia tik 4 ES šalyse – Austrijoje, Danijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Tačiau Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas, lyginant su kitomis ES šalimis, yra gana aukštas.(17)

Šiuo metu atidţiai studijuojamos motorinės ir aktyvios treniruotės formos, jų poveikis sveikatai, moralei, pareigai ir socialiniai vaikų ir paauglių gerovei. Aptiktas sveikatos pablogėjimas mokyklose, nes padidėjo vaikų liguistumas. ( 21)

2.4 Darbo ir poilsio reţimas

Mokyklose nuolat vertinamos mokinių ţinios, poelgiai, asmenybės savybės, kai kurie mokiniai čia kiekvieną dieną gauna didelį neigiamą “krūvį”. Moksleiviai neretai skundţiasi ( ir pedagogai daţnai į tai atkreipia dėmesį), kad mokymosi krūvis yra per didelis, neatsiţvelgiama į tai, kad mokinys intensyviai vystosi. Ypač svarbu, kad formuojantis ţmogaus asmenybei, vyrautų sveikatą stiprinantys, o ne ţalojantys veiksniai. (5)

Higienos instituto duomenimis padaugėjo tarp vaikų psichoemocinių paţeidimų. Problemos mokykloje yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vaikų psichologinius sunkumus ir padidėjusį nerimastingumą. Nėra vieningos vaiko psichologinių sunkumų klasifikacijos tačiau visose atsispindi mokyklos problemos. G. Navaitis , yra išskyręs keturias vaikų psichologinių sunkumų grupes:

 vidiniai prieštaravimai;  šeimyninis bendravimas

 bendravimas su bendraamţiais;

 mokyklinės problemos, nurodo kad jaunesnių vaikų sunkumai daugiau susiję su išgyvenimais

šeimoje, o vyresniems svarbesnės problemos mokykloje ir santykiai su bendraamţiais. (2, 27) Daţniausiai yra nurodomi vaiko socializacijos sunkumai. Pastaruoju metu į mokyklą su nerimu ţvelgia psichologai, nes vis daugiau vaikų teigia, kad mokykla jiems kelia

(16)

neigiamas emocijas. Prieţaščių, keliančių psichologinių problemų ir sunkumų mokykloje, gali būti labai daug: blogai organizuotas darbas pamokose, netinkamas reţimas, nereglamentuojamas namų uţduotys, per maţai laiko sudėtingoms uţduotims atlikti, neteisingai sudarytas tvarkaraštis, didaktogeninės prieţastys- neteisingas ţinių vertinimas, netaktiškas mokytojų elgesys ir pan. Apie tai, kad ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje, liudija mokslininkų tyrimų rezultatai. Mokslininkai tirdami Belgijos vidurinių mokyklų pirmų klasių mokinių pasiekimus ir savijautą, nustatė, kad mokykla ne tik veikia mokinio pasiekimus, bet turi ir tiesioginės įtakos vaiko savijautai. Suomijos, 8-9 klasių mokinių savijautos tyrimas patvirtino teiginį, kad mokykla stipriai veikia vaiko savijautą. Vienijant mokslininkus bendram tikslui- geriau paţinti jaunų ţmonių gyvenseną bei aplinkos veiksnių reikšmę sveikatai- pradėtos tarptautinės “Moksleivių sveikata ir gyvensena” tyrimai (Health Behavior in Scholl- Aged Children- HBSC). Tyrimo programa numato išsamų mokyklos aplinkos veiksnių analizę, kuri leistų atsakyti į daugelį klausimų: kaip mokiniui sekasi mokykloje, kokie jo santykiai su kitais moksleiviais, ar sulaukia jis pagalbos iš mokytojų ir tėvų, ar jis saugus mokykloje, ar jam palankūs mokymosi būdai ir kt. Siekiama išsiaiškinti, kokia šių veiksnių įtaka moksleivio savijautai mokykloje. Remiantis tyrimo medţiaga nustatyta svarbiausi psichologiniai socialiniai veiksniai, kurie įtakoja gerą moksleivių savijautą. Reikšmingiausias veiksnys, lemiantis gerą moksleivio savijautą, Lietuvos mokyklose, buvo- “jaustis mokyklos dalimi”. Moksleivių savijauta koreliavo su veiksniais, nusakančiais teisingą mokytojų elgesį su moksleiviais, mokytojų draugiškumą bei mokytojų parinktus mokymosi būdus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad moksleivių tarpusavio bendravimas maţiau reikšmingas moksleivių savijautai nei mokytojų pagalba. Tačiau tuo pačiu, mokytojų kompetencijos spragos į pasiekimus, sėkmingos karjeros plėtijimą besiorentuojančiai moderniai visuomenei, mokyklinių programų reikalavimai, orientacija į sudėtingus, plačių akademinių ţinių reikalaujančius egzaminus, gali sudaryti galimybes mokyklinėms baimėms ir stresui formuotis. (5, 28, 27)

Nerimas yra vienas daţniausių mokyklinio amţiaus vaikų psichopatologinių simtomų. Tai tokia psichikos būsena, kuriai būdingas baimingumas, bloga savijauta, emocinė įtampa dėl gresiančio neapibrėţto pavojaus. Stiprus nerimas gali sukelti psichosomatinių negalavimų, būti įvairių ligų prieţastis. Todėl vis daugiau kuriama programų, kaip ugdyti psichikos sveikatą, darnos jausmą, savikontrilę ir stresą. Tyrimai rodo, kad moksleivių psichikos sveikatos supratimas yra gana siauras, o kai kuriais atvejais netgi ribotas, nes psichikos sveikata suvokiama tik kaip fizinės ar psichikos ligos ar negalios nebuvimas. Pernelyg lengvabūdiškas moksleivių poţiūris į sveikatą ir savikontrolei reikalingas valios

(17)

trūkumas yra viena svarbiausių daugelio kūno ligų ir net psichikos sutrikimų prieţaščių. Negalavimų rizika didesnė papildomai lankantiems fakultatyvus, kursus ir dirbantiems su repetitoriais ilgiau, negu numatyta higienos reikalavimuose, kur rekomenduojama ne didesnis kaip 39,3 val. Mokymosi krūvis per savaitę. (27-30)

Protinis ar fizinis darbas sukelia fiziologinį nuovargį, kuris praeina pailsėjus. Nepakankamai ilsintis nuovargis kaupiasi ir pereina į pervargimą, kuris savo ruoţtu gali būti sveikatos sutrikimų prieţastis. Higienos poţiūriu ugdymo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad mokantis patiriamas protinio darbo krūvis, taip pat kaulų ir raumenų sistemos gaunamas statinis krūvis, moksleiviui ilgą laiką sėdint suole, turėtų būti kompensuojamas fizie veikla, pakankamai aktyviu ir pasyviu poilsiu (miegu). Kaip rodo tyrimo duomenys, ugdymo krūvis pranoksta vyresniojo mokyklinio amţiaus vaikų fiziologines galimybes, riboja jų pasirinkimą uţsiimti kita mėgiama veikla, judėti, būti lauke, laikytis dienos reţimo reikalavimų. Ilgalaikis ir intensyvus protinis darbas tinkamai pailsint šio amţiaus vaikams gali būti prasto imuninio reaktyvumo, daţnų regos ir laikysenos sutrikimų, psichosomatinių negalavimų, tokių kaip galvos skausmas, galvos savigimas, nervinė įtampa, nemiga, greitas nuovargis ar nuovargis iš ryto, silpnumas, prastas apetitas ir kt., prieţastis. (31)

Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad jaunesniojo ir vidurinio mokyklinio amţiaus moksleivių grupėse vyrauja negalavimai, būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) pervargimui kurio vienu iš rizikos veiksnių gali būti per didelis mokymosi krūvis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotojų teigimu, specialistų susirūpinimą kelia mokymo proceso įtaka vaikų sveikatai: Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mokinių krūvis nuolat didėja, o vaikų sveikatos rodikliai nuolat blogėja. Bendras vaikų sergamumas viršija suaugusiųjų sergamumą. Didesnis valstybės dėmesys turi būti skiriamas mokinių sveikatai įtakos turintiems veiksniams: gyvenimo būdui, gyvenamajai ir mokymosi aplinkai, visuomenės sveikatos specialistų veiklai mokymo ir ugdymo įstaigose. (27-30)

Mokymosi krūvis suprantamas kaip moksleivio darbinės veiklos apimtis jo ugdymo procese. Pagrindiniai ugdymo proceso organizavimo principai:

1. mokymasis neturi kenkti sveikatai bei visapusiškam moksleivio ugdymui ir moksleivis per trumpą laiką turi įsisavinti kuo daugiau informacijos ir nepervargti;

(18)

2. Mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normos ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, kartu turi būti vykdomos švietimo programos.

Mokymosi krūvis apima privalomą pamokų skaičių, laiduojantį švietimo programos vykdymą, papildomo ugdymo pamokas mokykloje ir uţ jos ribų, taip pat pamokų ruoša namuose. (32)

Pastaraisiais metais visuomenėje vis daţniau keliama per dielio mokymo krūvio bendrojo lavinimo mokyklose problema ir ji siejama su moksleivių sveikatos blogėjimu. Apie tai kalba moksleivių tėvai, patys moksleiviai ir pedagogai. Vykstant švietimo reformai, iškoma būdų, kaip gerinti situaciją, siekiama modernizuoti ugdymo procesą, įsteigtos gimnazijos, įdiegtas profilinis ugdymas. (31)

Apie tai, kad ši problema vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje, byloja tarptautinio HBSC (PSO koordinuojama tarptautinė moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimų programa), vykdoma 35 šalyse, tyrimo rezultatai. Remiantis šio tyrimo rezultatais pastebėta, kad per dideliu mokymosi krūviu daugiausiai skundţiasi vyresnio amţiaus moksleiviai, nes mokymosi krūvis didėja su amţiumi.

Tyrimai rodo, kad kalti ne tiek mokymosi krūviai, kiek mokinių nesugebėjimas tvarkytis su mokykliniais išbandymais: nerimas dėl egzaminų, jų pasirinkimo ir rezultatų įtakos tolesnio mokymosi galimybėms, nerimas dėl ateities; stresas, susijęs su mokytojų vertinimo neobjektyvumu, nepagrystais reikalavimais. Papildomos nereikalingos įtampos mokiniams daţnai sukelia kontroliniai darbai ir neracionalus jų išdėstymas tvarkaraštyje arba neinformavimas apie būsimą kontrolinį darbą. Nerimo ir įtampos prieţastys siejamos su ugdymo procesu, mokyklos aplinkos bei šeimos veiksniais. Kaip mokyklinio nerimo prieţastis mokiniai daţniausiai nurodo: egzaminų baimę, per didelį kiekį informacijos, kurią reikia suvokti ir prisiminti, dalykų išmokimo sunkumus. Palyginti su 2000 m. tyrimu, 2006 m. labai padaugėjo mokinių, nurodţiusių šias nerimo prieţastis (ypač neramu mokiniams dėl dalykų sunkumo). (34)

Labiausiai per dieliu mokymosi krūviu skundţiasi Lietuvos ir Maltos moksleiviai, o maţiausiai- Olandijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos moksleiviai. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dabarties bendrojo lavinimo mokyklose per didelis mokymosi krūvis yra aktuali problema, turinti negatyvių pasekmių: prastėja moksleivių sveikata, komplikuoti jų santykiai su tėvais, vis sudėtingesnis pedagogų darbas ( taip pat ir sveikatos sutrikimai), prastesni mokymosi pasiekimai. Daţniausiai per didelis darbo krūvį nurodę moksleiviai

(19)

skundėsi irzlumu ir bloga nuotaika, nervine įtampa, galvos skausmu, didėja fizinis ir psichinis nuovargis, silpnėja imuninis reaktyvumas. Didėja sergančių nuotaikos sutrikimais, vaikystėje ir paauglystėje prasidedančiais elgesio ir emocijų sutrikimais, daţnėja psichoaktyvių medţiagų vartojimas, aukšti saviţudybių rodikliai. (29, 32)

Taigi didelis mokymosi krūvis turi neabejotinos įtakos moksleivių sveikatai ir savijautai. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį sudarant mokymo programas. Taip pat labai svarbus racionalus mokymosi ir poilsio reţimas. (33)

2.5 Ţalingi įpročiai

Sukaupta daug mokslinių duomenų įrodančių gyvensenos įtaką ţmogaus sveikatai. Ţmonių gyvensena priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių bei kultūrinių veiksnių. (22)

Didelis alkoholio vartojimo paplitimas tarp paauglių, apimantis vis daugiau šalių, kelia visuotinių problemų. Jaunimas alkoholį vartoti pradeda jau ankstyvame amţiuje. Alkoholio vartojimas atspindi skirtingas gėrimo tradicijas, susiformavusias pagal kultūrines ir istorines sąlygas.(18) Taigi, alkoholio vartojimas yra mus supančios kasdieninės aplinkos elementas, susijęs su istorinėmis, kultūrinėmis tradicijomis bei socialiniu gerbūviu. Tai rodo ir tarptautinių moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimų duomenys. Remdamiesi alkoholio vartojimo priklausomybę nuo moksleivių amţiaus, lyties, gyvenamosios vietos ir tautybės, kaip alkoholiniai gėrimai vartojami įvairiose šalyse. Alkoholinių gėrimų vartojimo spektras tarp tyrime dalyvavusių šalių yra labai platus. (23)

ES šalių ir regionų atţvilgiu pagal šį kriterijų Lietuva uţima 2 vietą. Tarp berniukų dominuojantis išgėrinėjimas gali būti susijęs su vyraujančiais klasikiniais lyčių vaidmenimis ir stereotipais. Tačiau Vakarų ir Šiausrės Europos Šalyse mergaitės pagal alholinių gėrimų vartojimą lygiuojasi į “stipriąją lytį”. (18)

Alkoholis susijęs su sveikatos ir socialonėmis augančiomis oproblemomis, tarptautiniu mastu alkoholio suvartojimas labai aukštas tarp Britanijos jaunimo. Jaunimo gėrimo Faktorius, įtraukiant išgertuve, daţnas gėrimas viešose vietose yra siejama su ūmiai augančia rizika (smurtui) ir ilgą laiką vartojant (alkoholio priklausomybės) problemos. (24)

Didelis alkoholio vartojimas paauglystėje lieka svarbi visuomenės rūpesčiu. Kaip teigia kanadiečiai, paaugliai yra didelėje rizikoje dėl didelio alkoholio vartojimo. (25)

(20)

Mėgstamiausias alkoholinis gėrimas, kurį daţniausiai vartoja ES šalių jaunimas, yra alus. Alaus vartojimo daţnumas tarp Lietuvos mokinių artimas tyrime dalyvavusių šalių vidurkiui. Spiritinių gėrimų vartojimas tarp paauglių dominuoja Šiaurės Europos šalyse, netgi mergaitės lenkia berniukus. Kitų alkoholinių gėrimų vartojimo daţnumo atţvilgiu Lietuvos mokiniai nesiskyrė nuo kitų ES šalių mokinių. Dabartiniu metu gana sėkmingai alkoholiių gėrimų rinką uţkariauja tarp jaunimo populiarūs kokteiliai su alkoholiu (“alcopops”) (18)

Vykdant tarptautinį moksleivių svaikatos ir gyvensenos tyrimą (HBSC), kuris yra koordinuojamas Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuro, buvo atliekama Lietuvos moksleivių apklausa 1994, 1998 ir 2002 metais. Apklausos duomenys rodo, kad per tiriamąjį laikotarpį moksleivių, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis padidėjo 2002 m. 13,4 proc. berniukų ir 6,5 proc. mergaičių atsakė, kad reguliariai (bent kartą per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus. 2002 m. 51,4 proc. berniukų ir 40,1 proc. mergaičių prisipaţino buvę apgirtę. Dalis paauglių (30,1 proc. berniukų ir 19,6 proc mergaičių) prisipaţino buvo apgirtę du ir daugiau kartų. (22)

Išgertuvės yra labiau paplitęs modelis vartoti alkoholį tarp vidurinės mokyklos moksleivių, kurie vartodami alkoholį yra stiprii susieti su sveikatos problemomis. Efektyvaus įsikišimo strategija, tai turėtų būti priemonės sustabdančios alkoholio vartojimą ir nepalankias sveikatos ir socialines pasekmes dėl tokio elgesio. (26)

Pastaraisiais metais stebimas kitas pasaulinis fenomenas- ankstyva rūkymo pradţia. Lietuvos paaugliai taip pat anksti pradeda rūkyti, o rūkymo įprotis labai paplitęs. Reikėtų atkreipti deėmesį į tai, jog Lietuvos penkiolikmečiai berniukai rūko daţniau nei kitų ES šalių berniukai. (18)

Remiantis pirmos tarptautinės mokyklinio amţiaus vaikų sveikatos ir elgesio apklausos duomenimis, teigiama, kad 1994 m. kas dieną, kartą per savaitę ar rečiau nei kartą per savaitę rūkančių 11-15 metų moksleivių maţiausiai buvo Lietuvoje. 1994 m. Lietuvos berniukai pagal rūkymo daţnį iš 24 šalių buvo treti (maţiau rūkė tik Izraelio ir Švedijos moksleiviai), o mergaitės rūkė maţiausiai. Pastaruoju metu maţiau uţ Lietuvaites bando rūkyti ir rūko portugalės. Gauti rezultatai rodo, kad iš 28 pasaulio šalių daugiau nei Lietuvos rūko 6 šalių berniukai- Čekijos, Airijos, Grenlandijos, Latvijos, Austrijos. Daugiau rūko vokiečiai. Antrosios 1998 m. apklausos apie rūkymo paplitimą duomenys rodo, kad visose šalyse, taigi ir Lietuvoje, rūkančių paauglių sparčiai daugėja, tačiau rūko dar nedaug moksleivių, ypač mergaičių. Akivaizdu, kad daugelyje šalių berniukai rūko daţniau uţ mergaites. Berniukai su mergaitėmis vienodai rūko švecarijoje. Kai kuriose šalyse, kur rūkymas labai paplitęs, mergaitės daţniau rūko nei to paties amţiaus berniukai. Šiek tiek

(21)

daugiau nei berniukai mergaitės rūko Šveicarijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Kanadoje. Gerokai daugiau rūko mergaitės nei berniukai Anglijoje, Škotijoje, Velse. (23)

1994-2002 m. Lietuvoje atlikta tyrimas rodo, kad nors kartą per pastarąjį mėnesį rūkančių paauglių skaičius didėjo: berniukų nuo 11,3 iki 23,6 proc.; mergaičių nuo 3,6 iki 14,6 proc. Ypač spartus rūkymo daţnio augimas pastebėtas penkiolikmečių paauglių grupėje: berniukų- nuo 23,0 iki 46,8 proc; mergaičių- nuo 7,7 iki 30,3 proc. (22)

Analizuojant duomenis apie paauglių rūkymą reikėtų atkripti dėmesį į tai, jog mūsų šalies penkiolikmečiai berniukai pagal rūkymą patenka į ES šalių, kur didelis berniukų rūkymo paplitimas, penketuką: prisipaţinusių, kad dabartiniu metu nors kiek rūko, buvo 46,9 proc. ( 1 vieta), o kartą per savaitę arba daţniau rūkančių buvo 34,9 proc. (1 vieta). Mūsų šalies mergaitės, palyginti su kitų ES šalių bendraamţėmis, rūko daug rečiau. (18)

Didėjantis kasdieninio rūkymo daţnis tarp 15 m. amţiaus mokinių rodo maţėjančių suaugusiųjų kontrolę dėl jiems suteikto savarankiškumo statuso. Rūkymas šiuo amţiaus tarpsniu gali būti daugiau priimtinas, siekiant didesnės bendraamţių socialinės paramos. Kai kuriose Vakarų ir Šiaurės Europos Šalyse mergaitės linkusios daugiau rūkyti nei berniukai. Tai gali būti susiję su ryškiais moters visuomenės padėties pokyčiais ir didėjančia visuomenės tolerancija moterų rūkymui. (18)

Pastaruoju laikotarpiu labai susidomėta vis didėjančiu narkotikų paplitimu tarp jaunimo. Pastarūjų metų tyrimai parodo didėjančias nelegalių narkotikų vartojimo tendencijas. Tačiau narkotinių medţiagų (marihuanos grupės) vartojimas tarp Lietuvos mokinių, palyginti su kitų ES šalių mokiniais, nėra daţnas. Remiantis ESPAD tyrimo duomenimis Lietuva patenka tarp penkių šalių, kuriose paaugliai maţiausiai vartoja narkotikų (Lenkija, Portugalija, Kroatija). O Škotijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Čekijos respublikoje narkotines medţiagas penkiolikmečiai vartoja kelis kartus daţniau nei Lietuvoje. Mokykla- pati svarbiausia aplinka bendrajai prevencijai taikyti. Todėl Lietuvoje aktyviai plečiama mokyklų kovos su narkotikais politika, kuriamos mokykloms skirtos specialios modulinės narkomanijos prevencijos programos, o tai veikia maţą narkotinių medţiagų paplitimą tarp Lietuvos mokinių. (18)

(22)

3. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA

Siekiant nustatyti ir įvertinti mokyklinės aplinkos sąsajas su vaikų sveikata buvo atliekamas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimas buvo vykdomas 2007 m. spalio- lapkričio mėnesiais. Apklausai naudota anoniminė anketa. Sudarant anketą buvo remtasi Higienos instituto parengtos anketos pavyzdţiu.

Anketoje pateikti klausimai buvo mišrūs, t.y.: uţdari- į kuriuos moksleivis galėjo pasirinkti vieną iš kelių galimų atsakymų, ir atviri- į kuriuos atsakymą turėjo įrašyti, pvz.: “Koks Jūsų amţius?” ar “Kelintą valandą daţniausiai baigiasi pamokos?”, ir t.t. Rengiant galutinį klasimyno variantą, buvo atliktas pilotinis tyrimas Kauno “Pilėnų” mokykloje. Jo metu buvo apklausta 30 mokinių.

Galutinį anketos variantą sudarė 42 klausimai. Išskiriamos klausimų grupės: 1. Bendrieji klausimai (moksleivio lytis, amţius, klasė ir kt.) 2. Nuostatos ir paţiūros į savo sveikatą.

3. Mityba.

4. Darbo ir poilsio reţimas. 5. Fizinis aktyvumas.

6. Ţalingi įpročiai (į šiuos klausimus moksleiviai galėjo atsakinėti, jeigu jiems šie klausiami priimtini).

Moksleivių apklausai buvo gauta miestų švietimo ir ugdymo skyrių pritarimas bei pasirinktų mokyklų vadovybės sutikimai. Apklausai anketos buvo išdalintos klasėse, atsakymus turėjo moksleiviai atnešti kitą dieną, su, kartu prie anketos prisegtu, tėvų sutikimu.

Tyrimas buvo vykdomas Kauno “Pilėnų” ir “Griniaus” bei Marijampolės “J. Totoraičio” ir “Sūduvos” bendrojo lavinimo mokyklose. Apklausoje dalyvavo 8-10 klasių moksleiviai. Iš viso buvo išdalinta 630 anketų. Atsakymus pateikė 396 moksleiviai (atsako daţnis – 62,9 proc.). Detalesnis tyrimo kontingentas apibūdinamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Tiriamųjų charakteristika.

Gyv. vieta Lytis Amţius Klasė

Berniukai Mergaitės 13 m. 14 m. 15 m. 16 m. 17 m. 8 9 10

Kaunas 77 95 9 56 53 45 8 64 55 53

Marijampolė 97 127 4 76 84 60 - 73 84 67

Iš viso: 174 222 13 132 137 105 8 137 139 120

Gautieji apklauso duomenys buvo suvesti kompiuterinei statistinei analizei. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą “SPSS 11,5”. Procentiniam poţymių

(23)

pasiskirstymui tarp atskirų grupių paskaičiuoti buvo taikoma aprašomoji statistika (daţnių lentelės).

Poţymių suderinamumui vertintos Chi kvadrato (χ²) kriterijaus reikšmės, kai reikšmingumo lygmuo yra p<0,05 - poţymių tarpusavio priklausomybė yra; jei p>0,05 - poţymių tarpusavio priklausomybės nėra.

(24)

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1 Socialinės aplinkos charakteristika

Tyrime dalyvavo 396 mokiniai; (Kaune 172, Marijampolėje 224 mokiniai). Kauno mieste buvo apklausta 77 (44,8 proc.) berniukai ir 95 (55,2 proc.) mergaičių. Marijampolėje- 97 (43,3 proc.) berniukų ir 127 (56,7 proc.) mergaičių. Apklaustųjų amţius nuo 13 iki 17 metų (8, 9, 10 klasių mokiniai) (2 pav.)

44,8 55,2 43,3 56,7 0 10 20 30 40 50 60 Berniukai Mergaitės % Kaunas Marijampolė χ2=1,472, lls=2, p=0,479

2 pav. Mokinų pasiskirstymas pagal klases (proc.)

Kauno mieste 8 klasės mokinių buvo apklausta 64 (37,2 proc.), 9 klasės- 55 (32,0proc.) ir 10 klasės 53 (30,0proc.). Marijampolės mieste 8 klasės mokinių buvo apklausta 73 (32,6 proc.), 9 klasės 84 (32,0 proc.) ir 10 klasės- 67 (29,9 proc.) (3 pav.).

37,2 32 30,8 32,6 37,5 29,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40

8 klasė 9 klasė 10 klasė

%

Kaunas Marijampolė

χ²=0,85, lls=1, p=0,771

(25)

Sekantis paveikslas (4 pav.) parodo mokinių mokymosi trukmę tiriamųjų miestų mokyklose. Pagal šį paveikslą, maţiausią dalį mokinių sudarė besimokančių pirmais metais šiose mokyklose: Kauno mieste jų buvo 10,9 proc., Marijampolė mieste- 5,9 proc.. 2-3 metus besimokančių moksleivių dalį Kauno mieste sudarė 13,2 proc., Marijampolės mieste-18,0 proc. Daugiau buvo besimokančių 4-6 metus: Kaune - 30,5 proc., Marijampolėje - 8,8 proc., ir didţiausią dalį sudarė moksleiviai besimokantys 7-10 mokslo metus. Kaune tokių mokinių buvo 45,4 proc., Marijampolėje - 47,3 proc.

10,9 13,2 30,5 45,4 5,9 18 28,8 47,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

1 metai 2-3 metai 4-6 metai 7-10 metai %

Kaunas Marijampolė

χ2=4,671, lls=3, p=0,1

4 pav. Šioje mokykloje mokotės? (proc.)

Į sekantį klausimą “Ar Jums patinka mokintis šioje mokykloje?” mokiniai atsakė taip: 65,1 proc. mokinių Kauno mieste ir 83,9 proc. Marijampolės mieste patinka mokintis. Kad nepatinka Kauno mieste atsakė 5,2 proc. ir 1,3 proc.- Marijampolės mieste. Ir 29,7 proc. Kauno mieste bei 14,7 proc. mokinų į šį klausimą atsakė abejingai, jog “neţino”. Šio grafiko duomenimis galime sakyti, kad mokynių pasiskirstymas tiriamuosiuose miestuose pagal pomėgį lankyti mokyklą yra panašus. Didţiąją dalį mokinių sudaro, kuriems patinka lankyti mokyklą. (ţr. 5 pav.)

(26)

65 5,2 25,7 83,9 1,3 14,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Patinka Nepatinka Nežinau

%

Kaunas Marijampolė

χ²=19,6, lls=2, p=0,000

5 pav. Ar Jums patinka mokintis šioje mokykloje?(proc.)

Sekančiame grafike atsispindi mokinių skirstinys pagal lytį ar jiems patinka mokintis savo mokykloje. Dauguma abiejų lyčių mokiniai atsakė panašiai. 77,0 proc. berniukų ir 74,8 proc. mergaičių patinka eiti į mokyklą. Nepatinka- 3,4 proc. beniukų ir 2,7 proc. mergaičių. Abejingai, jog neţino ką apie tai mano atsakė 19,5 proc. berniukų ir 22,5 proc. mergaičių. Šio tyrimo duomenimis Dauguma mokinių patinka lankyti mokyklą ir šiek tiek daugiau berniukų nei mergaičių į šį klausimą atsakė teigiamai. (ţr.6 pav.)

77 3,4 19,5 74,8 2,7 22,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Patinka Nepatinka Nežinau

%

Berniukai Mergaitės

χ²=6,52, lls=2, p=0,72

6 pav. Ar Jums patinka mokintis šioje mokykloje?(proc.)

Remiantis HBSC tyrimo medţiaga kai kuriose šalyse atlikta plati moksleivių savijautos mokykloje analizė. Šio tyrimo rezultatuose teigiama, kad daugiau mergaičių (80,8

(27)

proc.) nei berniukų (74,4 proc.) atsakė, kad patinka eiti į mokyklą. Taip pat mergaitės daţniau mokykloje jaučiasi gerai nei berniukai. (28)

Pagal 7 pav. Galime įvertinti moksleivių pomėgį lankyti mokyklą ir savo sveikatos vertinimą. Šio skirstinio duomenimis matome, kad moksleiviai savo sveikatą geriau vertina , kurie mėgsta lankyti mokyklą. Tiems kuriems patinka lankyti mokyklą, palankiai savo sveikatą įvertino 78,7 proc. moksleivių, vidutinškai- 72,5 proc. ir blogai įvertino 20,0 proc. visų apklaustųjų moksleivių. Tiems, kuriems mokyklą lankyti nepatinka, gerai savo sveikatą įvertino tik 1,6 proc., vidutiniškai- 5,1 proc. moklseivių ir tiek pat (20,0 proc.) įvertino blogai. Blogiausiai savo sveikatą įvertino moksleiviai turintys abejingą poţiūrį į mokyklą. Tokių buvo 60,0 proc. Gerai savo sveikatą įvertino 19,8 proc. ir vidutiniškai- 22,5 proc. moksleivių.

78,7 1,6 19,8 72,5 5,1 22,5 20 20 60 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Taip Ne Nežinau

Ar patinka lankyti mokyklą? %

Gerai Vidutiniškai Blogai

χ²=82,190, lls=4, p=0,000

7 pav. Sąryšis tarp moksleivių pomėgio lankyti mokyklą ir savo sveikatos vertinimo.

(28)

4.2. Nuostatos ir paţiūros į savo sveikatą

Savo sveikatos vertinimas susijęs su amţiumi. Tyrimai rodo, kad su amţiumi abiejų lyčių tiriamųjų sveikata blogėja. Didţioji dalis 11-15 metų paauglių savo sveikatą įvardina kaip labai gerą. (8)

70,9 27,3 1,7 58,5 40,6 0,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Gerai Vidutiniškai Blogai

%

Kaunas Marijampolė

χ²=7,8, lls=2, p=0,02

8 pav. Kaip vertinate savo sveikatą? (proc.)

Panašus pasiskirstymas yra ir šio tyrimo mokinių. Didţiąją dalį mokinių sudarė, kurie vertino savo sveikatą “gerai”. Tokių Kauno mieste buvo 70,9 proc., Marijampolės mieste tokių buvo 58,5 proc. mokinių. Vidutiniškai savo sveikatą įvertino Kauno mieste 27,3 proc. ir Marijampolės mieste 40,6 proc. mokinių. Labai nedidelę dalį sudarė mokinių, kurie savo sveikatą įvertino blogai. Kauno mieste tokių buvo 1,7 proc. ir 0,9 proc. Marijampolės mieste. Kauno mokiniai geriau vertina sveikatą nei Marijampolės. (p=0,02).(ţr. 8 pav.)

92,4 1,7 5,8 97,8 0,9 1,3 0 20 40 60 80 100 120 Taip Ne Nežinau % Kaunas Marijampolė χ²=7,8, lls=2, p=0,02

(29)

Tiriamieji mokiniai ne tik palankiai vertino savo sveikatą, bet taip pat jiems svarbu būti sveikiems. Tokių mokinų sudarė didţiąją dalį. Kaune tokių mokinių buvo 92,4 proc. Marijampolės mieste- 97,8 proc. Tik 1,7 proc. Kauno mieste ir 0,9 proc. Marijampolės miesto mokiniams nesvarbi jų sveikata. Neţinačių Kaune buvo 5,8 proc. ir 1,3 proc. Marijampolės mieste. Šio skirstinio duomenimis- Marijampolės mokiniams labiau svarbu būti sveikiems nei Kauno (p=0,002). (ţr. 9 pav.) 73,6 25,9 0,6 56,3 41,9 1,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Gerai Vidutinškai Blogai

%

Berniukai Mergaitės

χ²=12,9, lls=2, p=0,002

10 pav. Kaip vertinate savo sveikatą (proc.)

10 paveiksle parodytas mokinių skirstinys pagal lyti savo sveikatos vertinimu. Iš jo matome, kad gerai savo sveikatą vertina daugiau berniukų- 73,6 proc. nei mergaičių- 56,3 proc. Tačiau mergaičių daugiau yra savo sveikatą vertinančių vidutiniškai- 41,9 proc. ir berniukų- 25,9 proc. Blogai vertinačių savo sveikatą yra labai maţai. Tokių yra 0,6 proc. berniukų ir 1,8 proc. mergaičių. Taigi mergaitės savo sveikatą yra linkusios vertinti blogiau nei berniukai (p=0,002).

A.Zaborskio ir kt. 1994 m. atliktos “Tarptautinės moksleivių sveikatos ir elgesio apklausos” duomenimis, kas penktas 11, 13, ir 15 metų moksleivis jaučiasi nelabai sveikas ir laimingas, daugiau nei pusė kasdien patiria vieną ar kelis psichosomatinius negalavimus. Autoriai teigia, kad moksleiviai daţnai skundţiasi irzlumu, bloga nuotaika (45,6 proc. beniukų ir 60,4 proc. mergaičių), nervine įtampa (atitinkamai 35,8 proc. ir 49,8 proc.), galvos skausmu (24,5 proc. ir 40,6 proc.). (31)

(30)

Kaip jau minėjau literatūros apţvalgoje, galima daryti prielaidą, kad mergaitės ne tik prasčiau vertina savo sveikatą, bet jų grupėje staigesnės su amţiumi susijusios sveikatos blogėjimo tendencijos. (8)

Kaip matome, iš 11 pav., šio tyrimo duomenimis, galime teigti, kad mergaičių, turinčių sveikatos sutrikimų yra daugiau nei berniukų (p=0,127). Į klausimą: “Ar sergate kokiomos nors lėtinėmis ligomis” teigiamai atsakė 70,8 proc. visų apklaustųjų megaičių ir 29,2 proc. berniukų. Neigiamai atsakė 54,9 proc. mergaičių ir 45,1 proc. berniukų.

29,2 70,8 45,1 54,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Berniukai Mergaitė % Taip Ne χ²=2,3, lls=1, p=0,127

11 pav. Ar sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis? (proc.)

Sekančiame paveiksle atsispindi mokinių sergamumas atsiţvelgiant pagal gyvenamąją vietą. Iš šio grafiko matome, kad mokinių turinčių sveikatos sutrikimų yra daugiau Marijampolėje nei Kaune (p=0,804). Mokinių turinčių sveikatos sutrikimų Kaune yra 45,8 proc. ir 54,2 proc.- Marijampolėje. Tačiau iš visų apklaustų Kauno miesto mokinių didesnė dalis yra sergančių nei sveikų (43,2 proc.). Marijampolės mieste sveikų mokinių dalį sudaro 56,8 proc., tai šiek tiek daugiau nei sergančių. (ţr 12 pav.)

(31)

45,8 54,2 43,2 56,8 0 10 20 30 40 50 60 Kaunas Marijampolė % Taip Ne χ²=0,06, lls=1, p=0,804

(32)

4.3 Mityba

Moksleivių mitybos įpročiai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena, nuo to, kaip maitinasi šeimoje, kokios galimybės maitintis mokykloje ar pačiam rinktis maistą. Neretai apie moksleivių maitinimosi elgseną sprendţiama iš to, ar jie reguliariai maitinasi, pusryčiauja, mėgsta patys uţkandţiausti bet kuriuo dienos metu ar ne. Nustatyta, kad vaikai, kurie valgo reguliariai, daţniau pasirenka sveiką maistą, moka vertinti maisto produktus pagal riebalų ir energijos kiekį juose, nei tie kurie nepusryčiauja ar mėgsta uţkandţiauti. (12)

Į klausimą “Ar pusryčiaujate išeidamas į mokyklą?”, kad visada atsakė 50,6 proc. Kauno moksleivių ir 53,1 proc. Marijampolės moksleivių; kad kartais atsakė 37,8 proc. Kauno moksleivių ir 33,5 proc. Marijampolės moksleivių; ir kad niekada nepusryčiauja atsakė 11,6 proc. Kauno moksleivių ir 13,4 proc. Marijampolės moksleivių. Pagal šį moksleivių skirstinį galime teigti, kad didţiąją dalį moksleivių sudaro, kurie pusryčius valgo visada. Ir pagal moksleivių pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą: Marijampolės moksleiviai daţniau pusryčiauja nei Kauno(p=0,647).. (ţr. 13 pav.).

50,6 37,8 11,6 53,1 33,5 13,4 0 10 20 30 40 50 60

Visada Kartais Niekada

%

Kaunas Marijampolė

χ²=0,872, lls=2, p=0,647

13 pav. Ar pusryčiaujate išeidamas į mokyklą? (proc.)

E.Grinienės atlikto tyrimo duomenimis, tik pusė apklaustųjų moksleivių (55 proc.) kasdien pusryčiauja, 29,6 proc. pusryčiauja nereguliariai arba retkarčiais ir 14,9 proc. nepusryčiauja. Tai sutampa su HBSC programos tyrėjų Lietuvos moksleivių pusryčių nevalgymo daţniu (11-17 proc.) (12).

(33)

Šiame atliktame tyrime moksleivių pusryčių nevalgymo daţnis yra 11,6- 13,4 proc. Šį klausimą analizuojant pagal lytis, galime teigti, kad visada pusryčiauja 58,6 proc. berniukų ir 46,8 proc. mergaičių; kartais pusryčiauja 30,5 prc. berniukų ir 39,2 pros. mergaičių ; kartais pusryčiauja 10,9 proc. beniukų ir 14,0 proc. mergaičių. Pagal šį moksleivių skirstynį galime manyti, kad berniukai daţniau linkę valgyti pusryčius nei mergaitės (p=0,067). (ţr. 14 pav.)

58,6 30,5 10,9 46,8 39,2 14 0 10 20 30 40 50 60 70

Visada Kartais Niekada

%

Berniukai Mergaitės

χ²=5,418, lls=2, p=0,067

14 pav.Ar pusryčiaujate išeidamas į mokyklą?(proc.)

Į klausimą “Ar valgote mokyklos valgykloje?” teigiamai, abiejų lyčių mokiniai, atsakė labai panašiai: 21,3 proc. berniukų ir 21,2 proc. mergaičių valgo mokyklos valgykloje. Tačiau didţiąją dalį mokinių sudaro kurie nevalgo mokyklos valgykloje. Tokių buvo 45,4 proc. berniukų ir 38,3 proc. mergaičių. Kartais mokyklos valgykloje valgo 33,3 proc. berniukų ir 40,5 proc. mergaičių. (ţr.15 pav.)

21,3 45,4 33,3 21,2 38,3 40,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Taip Ne Kartais % Berniukai Mergaitės χ²=2,548, lls=2, p=0,280

(34)

Mitybos įpročių atţvilgiu Lietuvos mokiniai, palyginti su kitų ES šalių bendraamţiais, uţima įvairias vietas. Mūsų šalies mokiniai, rečiau nei kitų ES šalių mokiniai, nurodė, jog mokykloje kasdien pietauja (55,3 proc berniukų- 1 vieta ir 51,5 proc. mergaičių- 1 vieta). (18) 18,6 44,8 36,6 23,2 38,8 37,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Taip Ne Kartais % Kaunas Marijampolė χ²=1,845, lls=2, p=0,397

16 pav. Ar valgote mokyklos valgykloje? (proc.)

Mokinių valgymo mokyklos valgykloje valgymo įpročio pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą yra toks: iš visų apklausoje dalyvavusių mokinių tik nedidelę dalį sudarė, kurie valgo mokyklos valgykloje, tokių buvo 18,6 proc. Kaune ir 23,2 proc. Marijampolėje. Didţioji dalis mokinių buvo, kurie visai nevalgo mokyklos valgykloje, tokių buvo 44,8 proc. Kauno mieste ir 38,8 proc. Marijampolės mieste. Bei 36,6 proc. mokinių Kauno mieste ir 37,9 proc. mokinių Marijampolėje kartais valgo mokyklos valgykloje. (ţr. 16 pav.)

(35)

4.4 Darbo ir poilsio reţimas

Mokymo krūvis skirstomas į mokymąsi mokykloje (pamokas ir papildomą ugdymą) ir mokymąsis namuose (pasiruošimas pamokoms). Jis yra reglamentuojamas Švietimo ir mokslo ministerijis patvirtintais ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderintais Bendrojo lavinimo mokyklų planais. Higienos normoje reglamentuota, kad moksleivių namų uţduotimis turi būti skirta ne daugiau kaip: V-VI kl.- 1,5 val., VII-VIII- 1,5 –2,0 val., IX- XII kl.- 2,5 val per dieną. Mokymosi laikas skirtas namų uţduotims atlikti, per savaitę (val.): V-VI klasių- 8 val., V-VII-V-VIII klasių- 10 val., IX-XII klasių- 13 val. Pagal Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisykles iš viso moksleiviai mokymuisi per savaitę gali skirti V- 30 val., VI- klasė- 31 val., VII klasė- 35 val., VIII klasė- 36 val., IX klasė- 39 val., X-XII klasė- 40 valandų mokymosi krūvio. Tyrimų, vykdytų Lietuvoje, duomenimis, nustatytas per didelis faktinis mokymosi mokyklose valandų skaičius, per didelis moksleivių namų darbų ruošos laikas, viršijantis higienos normoje numatytą laiką. Analizuojant tyrimų duomenis pastebima, kad mergaitės (14,42 val.) daugiau laiko praleidţia ruošdamos namų darbus nei berniukai (9,15 val.) (32)

Į klausimą “Ar daţnai būnate pavargęs grįţęs iš mokyklos?” mokiniai atsakė taip: kad 60,9 proc. berniukų pavargę daţnai ir 75,2 proc. mergaičių. Retai būna pavargę 33,3 proc. berniukų ir 22,5 proc. mergaičių, bei labai retai būna pavargę 5,7 proc. berniukų ir 2,3 proc. mergaičių. Pagal šį moksleivių skirstinį galime teigti, kad mergaitės daţniau būna pavargę berniukai (p=0,006). (ţr. 17 pav.) 60,9 33,3 5,7 75,2 22,5 2,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Dažnai Retai Labai retai

%

Berniukai Mergaitės

χ²=10,221, lls=2, p=0,006

17 pav. Ar daţnai būnate pavargęs grįţęs iš mokyklos? (proc.)

(36)

Šio tyrimo moksleivių nuovargio po pamokų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą buvo toks:daţnai būna pavargę 66,9 proc. Kauno ir 70,5 proc marijampolės moksleivių. Retai –27,9 proc. Kauno ir 26,8 proc. Marijampolės moksleivių. Retai būnančių pavargusių sudaro labai nedidelę dalį mokslaivių: 5,2 proc. Kaune ir 2,7 proc. Marijampolėje. Galime daryti prielaidą, kad daţniau moksleiviai jaučia nuovargį Marijampolės mieste (p=0,385). (ţr.18 pav.) 66,9 27,9 5,2 70,5 26,8 2,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Dažnai Retai Labai retai

%

Kaunas Marijampolė

χ²=1,911, lls=2, p=0,385

18 pav. Ar daţnai būnate pavargęs grįţęs iš mokyklos? (proc.)

Nepakankamai ilsintis nuovargis kaupiasi ir pereina į pervargimą, kuris savo ruoţtu gali būti sveikatos sutrikimų prieţastimi.(31)

13,9 70,5 15,6 8,6 57,7 33,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Visada Kartais Niekada

%

Kaunas Marijampolė

χ²=17,505, lls=2, p=0,000

(37)

Apklausoje dalyvavę mokiniai į klausimą ar rytais jaučiasi išsimiegoję ir paisėję, dauguma atsakė, kad taip jaučiasi tik kartais (p=0,000). Didesnioji dalis buvo Kaune- 70,5 proc. ir Marijampolėje- 57,7 proc. Jog visada būna pailsėję, Kauno mokinių atsakė- 13,9 proc., Marijampolės- 8,6 proc. Šiek tiek daugiau mokinių į šį klausimą atsakė, kad taip nesijaučia niekada, Kaune- 15,6 proc., Marijampolėje- 33,8 proc. (ţr. 19 pav.)

Vertinant moksleivių nuovargį ir pomėgį lankyti mokyklą galime daryti prielaidą, kad didţiąją dalį moksleivių, kurie daţnai jaučiasi pavargę, sudaro kuriems patinka lankyti mokyklą. Tokių buvo 73,6 proc. tarp visų apklasutųjų moksleivių. Tačiau moksleiviai, kurie mėgsta lankyti mokyklą, sudaro didţiąją dalį, kurie retai (79,6 proc.) ir labai retai (86,7 proc.) jaučia nuovargį po pamokų. Moksleiviams, kuriems nepatinka lankyti pamokas, nuovargį labai retai jaučia 13,3 proc., retai- 4,9 proc. ir daţnai- 2,9 proc. moksleivių. Abejingai ţiūrintys į mokyklą daţnai nuovargį jaučia 23,4 proc., retai- 18,5 proc. moksleivių. (ţr. 20 pav.) 73,6 2,9 23,4 79,6 1,9 18,5 86,7 13,3 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Taip Ne Nežinau

Ar patinka lankyti mokyklą? %

Dažnai Retai Labai retai

χ²=10,563, lls=4, p=0,032

20 pav. Sąryšis tarp moksleivių nuovargio grįţus iš mokyklos ir pomėgio lankyti mokyklą.

Į klausimą “Kiek laiko ruošiate pamokas?”, 4 proc. berniukų ir 1,4 proc. mergaičių viasai neruošia pamokų. 44,5 proc. berniukų ir 22,1 proc. mergaičių pamokas ruošia maţiau nei 1 val. Dauguma mokinių vidutiniškai pamokas ruošia nuo 1 iki 2 val. Taip pamokas ruošia 45,1 proc. berniukų ir 47,3 proc. mergaičių. Daugiau nei 2 val. ruošia 6,4 proc. berniukų ir 29,3 proc. mergaičių. Pagal šį mokinių skirstinį matome, kad mergaitės labiau

(38)

linkusios geriau pasiruošti pamokoms, nes jos daugiau laiko praleidţia prie pamokų ruošos namuose nei berniukai (p=0,032). (ţr. 21 pav.)

4 44,5 45,1 6,4 1,4 22,1 47,3 29,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Neruošiu Mažiau nei 1 val

1-2 val. Daugiau nei 2 val. %

Berniukai Mergaitės

χ²=44,15, lls=3, p=0,00

21 pav. Kiek laiko ruošiate pamokas? (proc.) 4,1 27,9 49,4 18,6 1,3 35 43,9 19,7 0 10 20 30 40 50 60

Neruošiu Mažiau nei 1 val

1-2 val. Daugiau nei 2 val. %

Kaunas Marijampolė

χ²=5,061, lls=3, p=0,167

22 pav. Kiek laiko ruošiate pamokas? (proc.)

Pagal pamokų ruošos laiką, mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą yra toks: Kaune pamokų neruošia 4,1 proc. berniukų ir 1,3 proc. mokinių pamokų neruošia Marijamplės mieste. Maţiau nei 1 val. pamokas ruošia 27,9 proc. Kauno mokinių ir 35,0 proc. marijampolė mokinių. Dauguma moknių vidutiniškai 1-2 val. pamokas ruošia 49,4

(39)

proc. Kauno mieste ir 43,9 proc. Marijampolės mieste. Daugiai nei 2 val. ruošia 18,0 proc. mokinių kaune ir 19,7 proc. Marijampolėje. (ţr. 22 pav.)

Ar mokiniai jaučia nuovargį po pamokų ruošos, šio tyrimo duomenimis, daugelis mokinių taip jaučiasi kartais. Taip jaučiasi 57,8 proc. berniukų ir 60,8 proc. mergaičių. Daţnai po pamokų ruošos būna pavargę 23,7 proc. berniukų ir 32,9 proc. mergaičių. Niekada nebūna pavargę 18,5 proc. berniukų ir 6,3 proc. mergaičių. Šio tyrimo duomenimis mergaitės po pamokų ruošos nuovargį jaučia daţniau nei berniukai (p=0,000). (ţr. 23 pav.)

23,7 57,8 18,5 32,9 60,8 6,3 0 10 20 30 40 50 60 70

Visada Kartais Niekada

%

Berniukai Mergaitės

χ²=15,397, lls=2, p=0,000

23 pav. Ar po pamokų ruošos jaučiate nuovargį? (proc.)

A. G. Davidavičienė, tyrusi moksleivių gyvensenos ypatumus, nurodo, kad 12,4 dešimtokų mano, jog per didelis pamokų krūvis yra pagrindinė prieţastis, trukdanti jiems sveikai gyventi. A. Zaborskio ir kt. autorių atliktų tyrimų duomenimis, 43-47 proc. 11-15 m. berniukų ir mergaičių teigė esą per daug apkrauti mokykliniu darbu. Autoriai nustatė, kad moksleivių, manančių, kad jų darbo krūvis per didelis, daugėjo su amţiumi, jie, o ypač vyresnės mergaitės, turėjo daugiau psichosomatinių nusiskundimų nei likusieji. (31)

Taip pat, ankstesnių tyrimų duomenimis, pastebėta, kad mergaitės daugiau patiria streso mokykloje nei berniukai, jos labiau paţeidţiamos emocinių sutrikimų ir subjektyvių sveikatos nusiskundimų, daugiau laiko praleidţia darydamos namų darbus, joms būdingi daţnesni nuotaikų sutrikimai. (32)

Vertinant 24 pav. duomenis galime daryti prielaidą, kad didesnis moksleivių sergamumas lėtinėmis ligomis yra kurie nuovargį po pamokų ruošos jaučia kartais (47,8

figura

Updating...

Riferimenti

Argomenti correlati :