PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRO SLAUGYTOJŲ POŢIŪRIS Į NUTUKIMĄ IR VEIKLA, VYKDANT NUTUKUSIŲ PACIENTŲ PRIEŢIŪRĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

KRISTINA LINGAITĖ

PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS CENTRO SLAUGYTOJŲ

POŢIŪRIS Į NUTUKIMĄ IR VEIKLA, VYKDANT NUTUKUSIŲ

PACIENTŲ PRIEŢIŪRĄ

Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Jurgita Gulbinienė

TURINYS

1.1. Nutukimo samprata, prieţastys, paplitimas ... 11

1.2. Antropometriniai matavimai nutukimui nustatyti ... 12

1.3. Nutukimo pasekmės ţmogaus sveikatai ... 13

1.4. Nutukimo prevencija ir kontrolė ... 15

1.4.1. Fizinio aktyvumo svarba svorio kontrolei ... 15

1.4.2. Mitybos svarba svorio kontrolei ... 17

1.5. Visuomenės poţiūris į nutukimą ... 19

1.6. Slaugytojų veikla nutukusių pacientų prieţiūroje ... 20

1.6.1. Nutukusių pacientų motyvavimas elgesio pokyčiams ... 21

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 24

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 24

2.3. Tyrimui naudotas klausimynas ... 25

2.3.1. Klausimynas „Poţiūris į nutukimą“ ... 25

2.3.2. Papildomai sudaryti klausimai ... 28

2.4. Statistinės analizės metodai ... 28

3. REZULTATAI ... 30

3.1. Sociodemografiniai poţymiai ... 30

3.2. Pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų poţiūris į nutukimą ... 30

3.2.1. Kito ţmogaus svorio suvokimas ... 31

3.2.2. Savo svorio suvokimas ... 32

3.2.3. Slaugytojų ţinios apie ligas, galinčias atsirasti dėl nutukimo ... 37

3.2.4. Antsvorio prieţastys ... 39

3.2.5. Aplinkybės skatinančios nutukimą... 41

3.2.6. Veiksmai nutukimui maţinti ... 42

3.3. Pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų veikla, vykdant nutukusių pacientų

prieţiūrą ... 47

3.3.1. Pacientų skatinimas maţinti svorį ... 50

3.3.2. Slaugytojų teikiamos rekomendacijos fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos klausimais . 51 3.3.3. Pacientų motyvavimas svorio maţinimui ir kontrolei... 54

3.4. Pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų vykdomos veiklos nutukusių pacientų prieţiūroje sąsajos su jų poţiūriu į nutukimą ... 56

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 59

IŠVADOS ... 62

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 64

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65

SANTRAUKA

Kristina Lingaitė. Pirminės sveikatos prieţiūros centro slaugytojų poţiūris į nutukimą ir veikla, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Jurgita Gulbinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2019; 70 p.

Tikslas: Nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) centre dirbančių slaugytojų poţiūrį į nutukimą ir veiklą, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti PSP centre dirbančių slaugytojų poţiūrį į nutukimą.

2. Nustatyti PSP centre dirbančių slaugytojų veiklą, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą. 3. Nustatyti PSP centre dirbančių slaugytojų veiklos, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą,

sąsajas su jų poţiūriu į nutukimą.

Metodika. Tyrimas vykdytas 2018m. lapkričio – gruodţio mėn., X PSP centre. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Tiriamieji – X PSP centre dirbantys slaugytojai. Tyrimo metodas –vienmomentinis tikslinis tyrimas, anketinė apklausa. Poţiūriui nustatyti naudotas ,,Poţiūrio į nutukimą“ klausimynas. Slaugytojų veiklai nustatyti, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą, naudotas tyrėjų sudarytas klausimynas, remiantis mokslinės literatūros analize. Tyrimo metu išdalinta 130 anketų, grąţintos ir statistinei analizei tinkamos 102 (atsako daţnis 82,3 proc.). Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 - statistiškai labai reikšmingu.

Išvados:

1. Slaugytojai, dirbantys PSP centruose, daţniausiai vizualiai įvertina tik III laipsnio pacientų nutukimą. Slaugytojai tik vidutiniškai supranta antsvorio prieţastis, jaunesnio amţiaus slaugytojai turi reikšmingai daugiau ţinių ir geriau supranta aplinkybes, skatinančias nutukimą. Dalis slaugytojų turi stigmatizuojantį poţiūrį į nutukimą ir mano, kad nutukę asmenys galėtų sumaţinti svorį ir, kad yra diskriminuojami ieškant darbo.

2. Dauguma slaugytojų teikia rekomendacijas antsvorio turintiems ir nutukusiems pacientams sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais, juos motyvuoja maţinti svorį supaţindindami su nutukimo komplikacijomis ir ligomis. Tačiau daugelis slaugytojų neorganizuoja praktinių svorio valdymo uţsiėmimų.

3. Tikėtina, kad slaugytojai, turintys antsvorio bei geras ir labai geras ţinias apie nutukimo keliamą riziką sveikatai, reikšmingai daţniau skatins pacientus maţinti svorį ir uţsiimti fizine veikla. Tikėtina, kad slaugytojai, gerai suprantantys nutukimo prieţastis, reikšmingai daţniau teiks patarimus sveikos mitybos klausimais.

ABSTRACT

Kristina Lingaitė. The attitude of primary health care center nurses to obesity and their activity in the care of obese patients. Master„s thesis. Supervisor – dr. Jurgita Gulbinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing,Nursing and Care Department. Kaunas, 2019; 70 p.

Aim of the study:To identify the attitude of nurses working in primary health care (PHC) center to obesity and activity in the care of obese patients.

Objectives:

1. Identify the attitude of nurses at PHC center towards obesity.

2. Identify the activities of nurses at PHC center in the care of obese patients.

3. Identify the links between the activities of nurses at PHC center in the care of obese patients and their attitude to obesity.

Methodology: The survey was conducted in the November – December of 2018 at the X Primary Health Care Center. For the execution of the study the permit of the LUHS Committee on Bioetihics was obtained. Participants - nurses working in X primary health care center. The research method is a one-time target study with a questionnaire survey. To identify the attitudes of nurses questionnaire of ,,Attitudes to obesity” was used. The questionnaire prepared by the researchers based on the analysis of scientific literature was used to determine the activity of nurses in the care of obese patients. During the research 130 questionnaires were distributed, 102 questionnaires returned and were suitable for statistical analysis (response rate 82,3 pct.). When the significance level p<0,05, the difference in the characteristics of the subjects was considered statistically significant, when p <0,001 – statistically very significant.

Conclusions:

1. Nurses working in PHC centers usually only visually assess patients stage III obesity. Nurses only have a moderate understanding of the causes of overweight, younger nurses have significantly more knowledge and a better understanding of the circumstances leading to obesity. Some nurses have a stigmatizing approach to obesity and believe that obese people could reduce weight and arediscriminated when looking for work.

2. Most nurses provide recommendations for overweight and obese patients on healthy nutrition and physical activity, motivates them to reduce weight by introducing obesity complications and illnesses. However, many nurses do not organize practical weight management sessions. 3. Nurses with overweight and good or very good knowledge about the health risks associated

with obesity are more likely to encourage patients to lose weight and exercise. It is likely that nurses who are well aware of the causes of obesity will provide significantly more often advices on healthy eating.

PADĖKA

Nuoširdţiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei dr. Jurgitai Gulbinienei uţ pagalbą, patarimus bei rekomendacijas ruošiant magistro baigiamąjį darbą. Dėkoju uţ suteiktas ţinias, nuoširdų bendravimą ir motyvacijos skatinimą.

Dėkoju tyrime dalyvavusių pirminės sveikatos prieţiūros centrų administracijai uţ geranorišką bendradarbiavimą ir visiems slaugytojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija KMI – kūno masės indeksas

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos PSP – pirminė sveikatos prieţiūra

PSPC – pirminės sveikatos prieţiūros centras CD – cukrinis diabetas

ES – Europos Sąjunga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JK – Jungtinė Karalystė

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas BVP – bendras vidaus produktas

SN – standartinis nuokrypis

SPSS – statistinės informacijos apdorojimo programos paketas n – imtis/absoliutus skaičius

m – aritmetinis vidurkis

p – statistinio reikšmingumo lygmuo proc. – procentai

pav. – paveikslas

χ2 – chi-kvadrato kriterijus lls – laisvės laipsnių skaičius GS – galimybių santykis PI – pasikliautinasis intervalas

ŢODYNĖLIS

Bendrosios praktikos slaugytojas - asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [1].

Išplėstinės praktikos slaugytojas – asmuo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [2].

Nutukimas – tai riebalinio audinio per didelis susikaupimas, kuris kenkia ţmogaus sveikatai. Antsvoris yra nustatomas tuomet, kai KMI ≥ 25 kg/m2

, o nutukimas – kai KMI ≥ 30 kg/m2 [3].

Stigma – tai reiškinys, kai ţmogus pasiţymi kokiu nors fiziniu, psichologiniu ar socialiniu nukrypimo poţymiu, dėl kurio skiriasi nuo kultūriškai nusistovėjusių normų [4].

ĮVADAS

Pasaulyje nuo 1975 m. nutukimas išaugo beveik tris kartus. 2016 m. daugiau kaip 1,9 mlrd. suaugusiųjų, 18 metų ir vyresnių asmenų turėjo antsvorio, o iš jų daugiau kaip 650 mln. buvo nutukę [5]. Manoma, kad jei nutukimo paplitimo tempai augs taip sparčiai kaip ir dabar, tai 2030 m. beveik pusė pasaulio suaugusių ţmonių turės antsvorio ar bus nutukę [6].

Vaikų nutukimo paplitimas per pastaruosius 3 dešimtmečius tapo labai sparčiai didėjanti problema [7]. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vaikų nutukimas per pastaruosius 30 metų padidėjo nuo 5 proc. iki 20 proc. [8]. Didėjant vaikų nutukimui, didėja ir jų sergamumas įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, II tipo cukrinis diabetas (CD), širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ar kvėpavimo sutrikimai, kaip astma ar miego apnėja [9]. Taip pat daţnai paaugliams galimi psichologiniai padariniai, galintys skatinti suicidines

mintis [5,9].

Nutukimas yra ir viena iš pagrindinių pasaulio ekonominių problemų, nes su nutukimu susijusioms išlaidoms, skirtoms gydyti vaikus ir suaugusius asmenis, yra skiriama apie 2 trilijonus dolerių. Šios skiriamos išlaidos sudaro 2,8 proc. viso pasaulio bendro vidaus produkto (BVP). Šios lėšos atitinka rūkymo, ginkluoto smurto, karo ar terorizmo sukeliamus finansinius nuostolius pasaulio ekonomikai [6].

Nutukimas sukelia ne tik įvairius ţmogaus sveikatos sutrikimus, bet ir sudaro 5 proc. visų mirčių pasaulyje [6]. Nutukimas yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o remiantis higienos instituto duomenimis, 2016 m. Lietuvoje pagrindinės mirties prieţastys buvo kraujotakos sistemos ligos, kurios atitinkamai sudarė 56,2 proc. visų mirusiųjų asmenų skaičiaus Lietuvoje [10].

Nutukimas yra vienas iš pagrindinių II tipo cukrinio diabeto prieţasčių, kuris sudaro 90 proc. visų cukrinio diabeto atvejų [11]. Pasaulyje II tipo CD serga apie 250 mln. ţmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius iki 2020 metų išaugs iki 370 mln. [12]. Taip sparčiai didėjantis II tipo CD paplitimas yra svarbi pasaulinė sveikatos problema, kuri kyla dėl populiacijos senėjimo, maţo fizinio aktyvumo, nesaikingos mitybos bei vis didėjančio nutukusių ţmonių skaičiaus [11,13].

Sumaţinti svorį padeda nuo ţmogaus elgesio priklausomi gyvensenos pokyčiai – fizinio aktyvumo didinimas bei sveika mityba [14]. Slaugytojai, dirbantys pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) centruose, yra tie asmenys, kurie gali veiksmingai konsultuoti nutukimo valdymo klausimais [15] bei, taikydami įvairias elgesio keitimo teorijas, motyvuoti pacientus keisti probleminį elgesį [14, 16-18].

Lietuvoje, kol kas nėra atlikta tyrimų, skirtų nustatyti slaugytojų poţiūrį į nutukimą ir veiklą, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą, todėl siekdami išsiaiškinti slaugytojų, dirbančių PSP centre veiklą, vykdant nutukimo prevneciją, atlikome tyrimą.

Tikslas: Nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų poţiūrį į nutukimą ir veiklą, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų poţiūrį į nutukimą. 2. Nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų veiklą, vykdant

nutukusių pacientų prieţiūrą.

3. Nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų veiklos, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą, sąsajas su jų poţiūriu į nutukimą.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Nutukimo samprata, prieţastys, paplitimas

Antsvoris ir nutukimas yra apibrėţiamas kaip nenormalus ar per didelis riebalų kaupimasis, kuris gali pakenkti sveikatai [5]. Išskiriama daugelis veiksnių, sukeliančių nutukimą: biofiziniai, aplinkos bei socialiniai veiksniai [5, 19-20].

Biofiziniai veiksniai apibūdinami kaip hormonų ar genetinių veiksnių poveikis [19]. Endokrininės ligos, kaip hipotiroidizmas, augimo hormono trūkumas ar rezistentiškumas bei kortizolio perteklius yra būklės, dėl kurių daţnai pasireiškia nutukimas [9]. Nutukimo riziką didina ir hormoninės kontracepcijos priemonių vartojimas [21]. Vaikų nutukimą gali sukelti genų mutacijos. Daţniausias geno defektas, sukeliantis vaikų nutukimą, yra melanokortino – 4 (MC4 – R) receptoriaus defektai, kurie sudaro 5 – 6 proc. ankstyvojo vaikų nutukimo. MC4 – R mutacijos sukelia hiperfagiją – padidėjusį apetitą. Vaikų nutukimą lemia ir socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos mitybos įpročiai, kultūriniai apribojimai ar gyvenamoji vieta – miestuose gyvenantys vaikai yra daţniau nutukę [9]. Karra E. su bendraautoriais teigia, kad trumpesnė miego trukmė kūdikystėje ir vaikystėje taip pat didina vaikų nutukimo riziką [9].

Aplinkos veiksniai vis daţniau siejami su šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdo pokyčiais, tokiais kaip nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, psichologiniai veiksniai, kaip stresas ar depresija [5, 19], kurios gydymui vartojami vaistai skatina svorio augimą [22], ir socialinė ekonominė padėtis bei didėjanti urbanizacija [5, 19]. Vaikams ir paaugliams padidėjęs svoris gali būti susijęs ir su jatrogeniniu poveikiu, pavyzdţiui, kaukolės švitinimas ar chirurgija, sukelianti hipotalamo pakenkimą, taip pat kai kurių psichotropinių vaistų poveikis (pvz., olanzapinas, skirtas šizofrenijai, manijos epizodams gydyti, turi įtakos svorio didėjimui) [21].

Nutukimo riziką didina per didelis su maistu suvartojamų kalorijų kiekis bei fizinio aktyvumo stoka [5]. Branca F. su bendraautoriais nurodo, kad vis daugiau ţmonių nesveikai maitinasi, nes yra padidėjusios tokio maisto įsigijimo galimybės, didėja greito maisto pardavimo įstaigų, siūlomos didesnės maisto porcijos uţ maţesnę kainą, vykdoma efektyvi prekybos reklama. Visi šie veiksniai didina nesveikai besimaitinančių asmenų skaičių, kurie turi didesnę riziką turėti antsvorio ar nutukti. Pavyzdţiui, galimybė rinktis pasyvų poilsį, televizijos ţiūrėjimas ar padidėjęs transporto prieinamumas maţina ţmonių fizinį aktyvumą [20].

Nutukimo paplitimas yra sparčiai auganti problema. 2016 m. 39 proc. 18 metų ir vyresnių pasaulio suaugusiųjų turėjo antsvorio, o 13 proc. buvo nutukę [5]. Manoma, kad 2030 m. beveik pusė pasaulio suaugusių ţmonių turės antsvorio ar bus nutukę [6]. Vaikų, nutukimas tapo viena iš rimčiausių visuomenės sveikatos problemų 21 amţiuje. Pasaulinis vaikų nutukimo paplitimas per

pastaruosius 3 dešimtmečius labai padidėjo [7]. 2016 m. 41 milijonas pasaulio vaikų iki 5 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, o virš 340 milijonų vaikų ir paauglių nuo 5 iki 19 metų buvo nutukę arba turėjo antsvorio [5].

Per dvidešimt metų (nuo 1994 iki 2014 m.) Lietuvoje antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Turinčių antsvorio ir nutukusių moterų dalis buvo panaši per visus 20 metų [23]. Vertinant Lietuvos gyventojų kūno masės indeksą (KMI) pagal Lietuvos statistikos departamentą, 2014 m. Lietuvoje antsvorio turėjo 38 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų, o 17 proc. buvo nutukę [24].

Svarbu maţinti nutukimo paplitimą, nes jis yra ŠKL, II tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėţio formų ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksnys. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2016 m. Lietuvoje pagrindinės mirties prieţastys buvo kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai, o tai atitinkamai sudarė 56,2 proc. ir 19,9 proc. visų mirusiųjų asmenų skaičiaus [10]. Pagal 2015 m. Eurostato duomenis, pagrindinės mirties prieţastys Europos Sąjungoje (ES) buvo širdies ir kraujagyslių ligos, įvairios vėţio formos ir kvėpavimo sistemos ligos [25].

Apibendrinant galime teigti, kad vaikų ir suaugusiųjų nutukimas yra aktuali ir sparčiai auganti problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuri turi įtakos daţniausioms mirties prieţastims. Nutukimui įtakos turi ne tik genetiniai veiksniai ar tam tikros, pavyzdţiui, edokrininės ligos, bet ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, dėl kurio ţmonės nesveikai maitinasi ir yra fiziškai neaktyvūs. Todėl norint sumaţinti nutukimo paplitimą būtinas sveikos gyvensenos propagavimas.

1.2. Antropometriniai matavimai nutukimui nustatyti

Nutukimui nustatyti naudojami įvairūs antropometriniai matavimai: procentilės, kūno masės indeksas, liemens apimtis ir kt. [26].

Vaikų augimas daţnai būna nenuoseklus, todėl norint tiksliau įvertinti vaikų antropometrinius duomenis, naudojamos dvimatės procentilinės skalės, vertinami 3-ias, 10-as, 25-as, 50-25-as, 75-25-as, 90-25-as, 97-as procentiliai, pagal kuriuos įvertinama ar kūno svoris skirtingų amţiaus tarpsnių mergaičių ir berniukų yra normalus [27]. Gautų procentilių vertinimas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Vaikų dvimačių procentilių skalių rodikliai ir jų vertinimas [27]

Procentiliai Procentilių vertinimas <3 ir <10 Labai maţas svoris

<25 Maţas svoris

25-75 Normalus svoris

≥90 Antsvoris

KMI, kuris apskaičiuojamas kaip svorio (kg) ir ūgio (m2) santykis, labai naudingas ir paprastas rodiklis, skirtas klasifikuoti antsvorį ir nutukimą suaugusiems ţmonėms (2 lentelė). Tačiau KMI neįvertina kūno raumenų ir riebalų santykio [28]. Todėl Wang J.W. ir bendraautorių teigimu intraabdominalinių ar centrinių riebalų kaupimosi įvertinimas, atspindintis širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų rizikos veiksnių pokyčius, yra geresnis nei KMI [29].

2 lentelė. Kūno masės indekso rodikliai ir jų vertinimas [3]

KMI rodiklis KMI vertinimas <18,5 Per maţas svoris 18,5 – 24,9 Normalus svoris 25 – 29,9 Antsvoris

30 – 34,9 Pirmo laipsnio nutukimas 35 – 39,9 Antro laipsnio nutukimas 40 ir > Trečio laipsnio nutukimas

Mokslinėje literatūroje nurodomi ir papildomi antropometriniai rodikliai, skirti nutukimui įvertinti. Papildomi rodikliai yra: liemens ir klubų santykis (angl. waist-to-hip ratio WHR), liemens apimtis, taip pat liemens ir ūgio santykis (angl. waist-to-height ratio (WHtR)) [29-31]. Liemens ir klubų santykis vyrams turi būti ne didesnis kaip 0,91–1,00, o moterų – ne didesnis kaip 0,80–0,91 [3]. Dar vienas antropometrinis rodiklis yra odos klosčių matavimas kaliperiu. Daţniausiai matuojamos keturios klostės – priekinė ţasto, uţpakalinė ţasto, pomentinė ir viršklubinė odos klostės [3, 26].

Ţmogui senstant kūnas keičiasi ir ūgis maţėja, taip veikdamas antropometrinių duomenų interpretavimą. Vyresni ţmonės turi daugiau riebalų nei jaunesni suaugusieji, o padidėjusi liemens apimtis vyresnio amţiaus ţmonėms rodo didesnį visceralinių riebalų kiekį nei jaunesniame amţiuje. Taip pat manoma, kad liemens apimtis yra didesnis kardiometabolizmo rizikos prognozinis veiksnys nei KMI. Atsiţvelgiant į įvairius rodiklius, nėra priimtas vieningas susitarimas, kuris indeksas turėtų būti taikomas visuotinai, siekiant nustatyti nutukimą [28].

Apibendrinant galime teigti, kad antsvoriui ir nutukimui nustatyti yra įvairių antropometrinių rodiklių bei metodų, kurie gali būti pasirenkami pagal pacientų amţių arba norimų rizikos veiksnių vertinimą.

1.3. Nutukimo pasekmės ţmogaus sveikatai

Antsvoris ir nutukimas yra svarbus neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, kurios 2012 m. buvo pagrindinė mirties prieţastis pasaulyje, II tipo cukrinio diabeto bei osteoartrito rizikos veiksnys [5, 11].

Didėjant vaikų nutukimo paplitimui, didėja ir jų sergamumas lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, II tipo CD, širdies ir kraujagyslių ligos, astma ar miego apnėja. Tai atitinkamai didina sveikatos sistemos prieţiūros išlaidas, skiriamas šių vaikų ligų gydymui [9].

Norkienė S. kartu su Šablauskyte E., teigia, kad nutukimas yra vienas iš galvos smegenų insulto rizikos veiksnių, nes didėjant kūno masei, didėja ir sergamumas arterine hipertenzija, kuri nutukusiems ţmonėms pasitaiko apie 50 proc. atvejų, o arterinė hipertenzija atitinkamai yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių [32]. Nutukimas yra ir kai kurių vėţio formų rizikos veiksnys, tokių kaip endometriumo, krūties, kiaušidţių, prostatos, kepenų, tulţies pūslės, inkstų ir gaubtinės ţarnos vėţio formos [5].

Labai daţnai nutukusiems ţmonėms pasireiškia metabolinis sindromas. Šis sutrikimas yra sudarytas iš ligų komplekso: arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, gliukozės apykaitos pokyčių, nutukimo bei dislipidemijos [3, 33]. Strazdienė V. su bendraautoriais teigia, kad metabolinio sindromo paplitimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sparčiai didėja dėl ţmonių netaisyklingos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, kas sąlygoja didelį nutukusių ţmonių skaičių, sergančių antro tipo CD [34]. Pilvinis nutukimas taip pat yra vienas iš pagrindinių metabolinio sindromo rizikos veiksnių. Chan R.S. teigia, kad kuo didesnė liemens apimtis, tuo didesnė metabolinių komplikacijų rizika (3 lentelė) [28].

3 lentelė. Metabolinių komplikacijų rizika priklausomai nuo liemens apimties [28]

Metabolinių komplikacijų rizika Liemens apimtis (cm)

Vyrai Moterys Padidėjusi Labai padidėjusi ≥94 ≥102 ≥80 ≥88

Metabolinis sindromas turi įtakos atsirasti ir nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai. Todėl atsiranda vis daugiau kepenų nepakankamumo ir nealkoholinės kepenų cirozės atvejų. Tyrėjų nustatyta, kad 5 kartus didesnė tikimybė atsirasti kepenų funkcijos sutrikimams yra tuomet, kai KMI didesnis uţ 35 kg/m2 [3].

Nutukusiems vaikams daţniau pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, atsiranda padidėjusi kaulų lūţių rizika, hipertenzija, ankstyvieji ŠKL rodikliai, atsparumas insulinui bei psichologiniai padariniai, galintys skatinti suicidines mintis [5,9].

Curtice J. (2015) Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto tyrimo metu apie visuomenės poţiūrį į nutukimą nustatė, kad daugelis ţmonių suvokia tik tam tikrą nutukimo keliamą riziką sveikatai. Daugiau nei 80 proc. tiriamųjų supranta, kad nutukę asmenys turi didesnę tikimybę susirgti ŠKL, arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu. Curtice J. teigia, kad maţiau nei pusė tiriamųjų (42 proc.)

neţino, kad nutukimas gali didinti riziką kai kurių vėţio formų, o tik 34 proc. supranta padidėjusią riziką susirgti kepenų ligomis [35].

Apibendrinant galime teigti, kad nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys daugelio neinfekcinių ligų. Tačiau daugeliui ţmonių vis dar trūksta ţinių apie nutukimo pasekmes. Todėl galima daryti prielaidą, kad visuomenės švietimas apie nutukimo ţalą sveikatai padėtų sumaţinti ţmonių sergamumą daugeliu neinfekcinių ligų.

1.4. Nutukimo prevencija ir kontrolė

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nutukimą apibūdina kaip epideminį sutrikimą [5]. Lacey S.J. ir kt. teigia, kad yra daug dėmesio skiriama su nutukimu susijusių sutrikimų gydymui. Tačiau, jų manymu, reikėtų daugiau dėmesio skirti prevencinėms strategijoms bei sveiko gyvenimo būdo propagavimui [14]. Vykdant nutukimo prevenciją svarbu propaguoti sveiką mitybą, palengvinti sveiko maisto prieinamumą ir sumaţinti greito maisto vartojimo galimybes. Svarbus dėmesys turi būti skiriamas ir fizinio aktyvumo skatinimui bei fizinės aplinkos gerinimui, kad būtų kuo lengviau uţsiimti didesniu fiziniu aktyvumu [36-37]. Bucher Della Torre S. kartu su bendraautoriais (2018) Šveicarijoje atlikto tyrimo metu nustatė, kad gydytojų ir slaugytojų manymu, pagrindinės nutukimo prieţastys yra per didelis maisto suvartojimas (93,9 proc.) ir fizinio aktyvumo stoka (86,5 proc.) [38]. Todėl šių veiksnių koregavimui būtina skirti daug dėmesio.

1.4.1. Fizinio aktyvumo svarba svorio kontrolei

PSO rekomenduoja sveikatą stiprinantį bei ligas maţinantį fizinį aktyvumą [39], tačiau Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas [40]. Tokią išvadą padarė Valintėlienė R. ir Varvuolienė R. (2012) ištyrusios Lietuvos suaugusių (15–74 m.) gyventojų fizinį aktyvumą. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad aukšto lygio fiziniu aktyvumu (aukšto intensyvumo veikla bent 3 dienas per savaitę arba 7 dienas ėjimas pėsčiomis bei bet kokio intensyvumo (didelio ar vidutinio) fizinė veikla) uţsiima 53,8 proc. Lietuvos gyventojų, vidutinio lygio aktyvumu (3 ar daugiau dienų didelio intensyvumo veiklos bent 20 minučių per parą arba 5 ar daugiau dienų vidutinio intensyvumo veikla ne maţiau nei 30 minučių per parą arba 5 ar daugiau dienų derinant ėjimą pėsčiomis (vaţiavimą dviračiu) ir vidutinio ar didelio intensyvumo veiklas) uţsiima 22,1 proc., o ţemo lygio – 24,1 proc. Lietuvos gyventojų.

Ţemo fizinio aktyvumo grupėje net pusė (10,2 proc.) apklaustųjų buvo visiškai fiziškai neaktyvūs, neuţsiėmė nei vidutinio nei didelio intensyvumo fizine veikla. Ištyrus fizinį aktyvumą laisvalaikio metu, paaiškėjo, jog net 74,8 proc. asmenų neuţsiima jokia fizine veikla laisvalaikiu [40].

Balčiūnienė V. su bendraautoriais (2014) tyrė Lietuvos 5–12 klasių moksleivių fizinį aktyvumą bei jį lemiančius motyvacinius veiksnius ir nustatė, kad fizinis aktyvumas nepakankamas net 81 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių, o daugiau kaip pusė (60 proc.) tiriamųjų neuţsiėmė jokia aktyvia fizine popamokine veikla. Atlikus tyrimą buvo nustatyti keturi pagrindiniai Lietuvos 5–12 klasių moksleivius mankštintis skatinantys motyvai: sveikata ir fizinė forma, socialinis aspektas, sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamţiais [41]. Nepakankamą fizinį Lietuvos gyventojų aktyvumą patvirtina ir 2014 m. Eurobarometro (Europos Parlamento apklausos) duomenys: Lietuvoje visiškai nesimankština bei nesportuoja apie 46 proc. suaugusių gyventojų, tai 7 proc. ţemiau Europos Sąjungos vidurkio (ES vidurkis – 39 proc.) [42].

Politikos sritys, kurios turi įtakos fizinio aktyvumo aplinkai, apima miestų planavimo politiką, transporto bei organizacinę politiką dėl fizinės veiklos priemonių teikimo. Gyvenimas aktyviose bendruomenėse, šalia esančių parkų ir kitų poilsio vietų yra siejamas su didesniu jaunų ţmonių, suaugusiųjų ir vyresnio amţiaus ţmonių fizinio aktyvumo lygiu [28]. Mokslinės literatūros

duomenimis, siekiant pagerinti fizinį aktyvumą rekomenduojama:

 Kasdien mankštintis bent po 30 min. vidutinio ar didelio intensyvumo veikla, kad pagreitėtų kvėpavimas ir ţmogus suprakaituotų [43-46].

 Kiekvienas ţmogus turėtų individualiai pasirinkti jam prieinamiausią ir didţiausią malonumą teikiančią fizinio aktyvumo formą (vaikščiojimą, vaţiavimą dviračiu, plaukimą, futbolą, tinklinį ar krepšinio ţaidimą ir t.t. ) [45].

Asmenims fizinę veiklą reikia pradėti nuo nedidelio fizinio aktyvumo ir palaipsniui didinti trukmę, daţnį ir intensyvumą [47]. Išskiriamos trys fizinio aktyvumo intensyvumo formos [45]:

1. Lengvo fizinio aktyvumo veikla (pvz., pasivaikščiojimas, lengva mankšta);

2. Vidutinio fizinio aktyvumo veikla (pvz., greitas ėjimas, lėtas bėgimas, plaukimas, aerobika, pilatesas, šokių uţsiėmimai);

3. Didelio fizinio aktyvumo veikla (pvz., bėgimas, vaţiavimas dviračiu, sunkių svorių kilnojimas, futbolo/krepšinio ţaidimas) [45].

PSO duomenimis, fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas pagal tam tikras amţiaus grupes[46]:

 5 – 17 metų asmenims rekomenduojama ne maţiau kaip 60 min. kasdien vidutinio ar sunkaus fizinio aktyvumo veikla;

 Suaugusieji nuo 18 iki 64 metų turi atlikti ne maţiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba 75 min. per savaitę didelio intensyvumo veiklos arba derinys vidutinės ir didelio intensyvumo veiklos;

 Vyresniems nei 65 metų asmenims rekomenduojama bent 150 min. vidutinio intensyvumo veiklos arba 75 min. didelio aktyvumo veiklos per savaitę [46].

Siekiant sumaţinti svorį, svarbu skaičiuoti su maistu suvartojamų kalorijų kiekį [45]. Skurvydas A. ir bendraautoriai (2017) atliko tyrimą, kuriame taikė trijų mėnesių fizinio aktyvumo ir 12,5 proc. kalorijų apribojimo poveikį nutukusių ţmonių judesių valdymui ir kognityvinėms funkcijoms. Rezultatai parodė, kad po 3 mėnesių taikyto fizinio aktyvumo ir kalorijų apribojimo sumaţėjo tiriamųjų svoris bei kūno masės indeksas. Pagerėjo nutukusių asmenų judesių valdymo rodikliai, taip pat pagerėjo paprastų ir sudėtingų uţduočių reakcijos laikas ir maksimalus greitis. Tyrėjai padarė išvadą, kad 3 mėnesius taikytas fizinis aktyvumas ir kalorijų apribojimas pagerino nutukusių asmenų kognityvines funkcijas, didţiausias poveikis buvo matyti fiksuojant atminties rodiklius [48].

Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas yra veiksminga priemonė siekiant ne tik sumaţinti svorį, bet ir pagerinti fizinę sveikatą. Tačiau remiantis analizuotoje literatūroje pateiktais tyrimų duomenimis matyti, kad daugumos Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas.

1.4.2. Mitybos svarba svorio kontrolei

Ilgalaikiam svorio maţinimui yra veiksmingas porcijų maţinimas ir sveiko maisto pasirinkimas, bei kalorijų skaičiavimas pagal energetinius poreikius [49]. Svorio maţinimui labai efektyvus mitybos koregavimas ir gyvenimo būdo keitimas. Tai patvirtina ir Krishnaswami A., Ashok R., Sidney S., ir kt. (2018) atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertintas tyrimo dalyvių svorio pokytis per 5 metus taikant programą, kuri susideda iš 3 etapų: 16 savaičių trukmės mitybos pakeitimas, pereinamasis etapas nuo 17 iki 29 savaitės ir gyvenimo būdo palaikymo etapas nuo 30 iki 82 savaičių. Tyrimo metu didţiausias svorio sumaţėjimas per 4 mėn. buvo 15,3 proc. nuo pradinio lygio. Atliktu tyrimu buvo įrodyta, kad net praėjus 5 metams, vidutinis svorio pokytis nuo pradinio lygio buvo 5,8 proc. [50].

Siekiant sumaţinti nutukimo paplitimo mastus, svarbus sveikos mitybos propagavimas. Norint sveikai maitintis ir pasirūpinti nutukimo profilaktika arba maţinti jau esamą per didelį kūno svorį rekomenduojama:

 Skaičiuoti kalorijas;

 Gerti pakankamai skysčių: 2 – 3 litrus per parą. Didţiąją jų dalį turėtų sudaryti vanduo;

 Kelis kartus per dieną valgyti švieţių darţovių ir vaisių. Rekomenduojamas kiekis parai yra 400 gramų;

 Per parą reikėtų suvartoti 20 – 30 gramų skaidulinių medţiagų;

 Rekomenduojama maţinti per parą suvartojamų riebalų kiekį, gyvulinės kilmės riebalus (juose daugiau sočiųjų riebalų rūgščių) reikėtų pakeisti augalinės kilmės riebalais (juose daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių);

 Riebią mėsą derėtų pakeisti liesa mėsa, paukštiena, ţuvimi ar ankštinėmis darţovėmis;

 Vartoti liesus pieno produktus (liesas pienas, rūgpienis, sūris, jogurtas ar kefyras);

 Rekomenduojama atsisakyti ar sumaţinti saldumynų bei saldţių gėrimų vartojimą bei rinktis maţiau cukraus turinčius maisto produktus;

 Riboti ar visiškai nevartoti alkoholinių gėrimų, nes jie yra labai kaloringi;

 Riboti valgomosios druskos suvartojimą su maistu – bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais bei konservuotais maisto produktais ar duona, neturi būti didesnis kaip 5 gramai, kurie atitinka vieną arbatinį šaukštelį [45, 51-52].

Kadangi daugelis nutukusių asmenų serga II tipo cukriniu diabetu, jiems naudinga vartoti maţo glikeminio indekso produktus, siekiant sumaţinti glikemiją. Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai angliavandeniai suvirškinami, pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują. Todėl reikėtų riboti krakmolingų produktų, tokių kaip bulvės, duonos gaminiai, makaronai, vartojimą. Vaisius vartoti saikingai, 2 – 3 porcijas per dieną. Rinktis vidutinio dydţio vaisius, vengti didesnį glikeminio indeksą turinčių vaisių, tokių kaip bananai, melionai ar arbūzai [53]. Rekomenduojama visiškai atsisakyti medaus, saldumynų bei saldţių gėrimų [52].

Siekiant pakeisti mitybos įpročius, ţmogus turi būti motyvuotas tai daryti [54]. Evans E.H. kartu su bendraautoriais (2018) atlikto tyrimo metu nustatė, kad labiausiai pacientus motyvuojantys veiksniai maţinti svorį yra sveikatos gerinimas (77 proc.), nepasitenkinimas kūno formomis (64 proc.), noras pagerinti fizinę būklę (55 proc.). Šis tyrimas parodė, kad daţniausi savarankiški pacientų svorio kontroliavimo būdai yra didesnis vaisių ir darţovių bei vandens suvartojimas (atitinkamai 75 proc. ir 58 proc.), maţesnio kaloringumo maistas (57 proc.), maţinimas nesveiko maisto ir gėrimų vartojimo (greito maisto vartojimas: 63 proc., gaivieji gėrimai: 54 proc., alkoholis – 47 proc.), sumaţintas porcijų dydis (65 proc.). Fizinį aktyvumą taikė maţesnė dalis pacientų: 37 proc. tapo aktyvesni, 27 proc. sumaţino sėdimą laiką, 26 proc. – pradėjo sportuoti [55].

Apibendrinant galima teigti, kad efektyviai maţinti svorį padeda mitybos subalansavimas, nesveiko maisto, cukraus, saldţių gazuotų gėrimų atsisakymas, riebaus maisto vartojimo sumaţinimas, kalorijų skaičiavimas bei gausus darţovių ir vaisių vartojimas.

1.5. Visuomenės poţiūris į nutukimą

Nutukę asmenys kenčia ne tik dėl somatinių ligų, bet ir dėl psichosocialinių veiksnių, jie daţniau serga depresija, yra ţemos savivertės bei patiria psichologinį stresą [38, 56]. Daţnai nutukę asmenys yra stigmatizuojami ir diskriminuojami. Jie neretai suvokiami kaip neturintys savidrausmės ar tingūs, lyginant su asmenimis, kurie neturi antsvorio [57]. Nutukusiems asmenims dėl stigmatizacijos yra sunkesnės socialinės – ekonominės galimybės, jiems sunkiau susirasti darbą ir uţsidirbti pragyvenimui [58].

Neigiamas poţiūris į nutukusius ţmones plačiai paplitęs ir manoma, kad toks poţiūris neigiamai veikia ţmonių motyvaciją maţinti svorį [57]. Curtice J. 2015 m. atlikto tyrimo metu apie JK visuomenės poţiūrį į nutukimą nustatė, kad nutukę ţmonės daţnai tampa stigmatizuojančio poţiūrio objektais: 53 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad „dauguma nutukusių ţmonių galėtų sumaţinti svorį, jei tik bandytų“, o net 75 proc. manė, kad tikimybė gauti biuro vadybininko darbą yra didesnė neturintiems antsvorio asmenims nei antsvorio turintiems ar nutukusiems ţmonėms [35]. Siekiant sumaţinti neigiamą poţiūri į nutukusius asmenis, būtina šviesti visuomenę, kad nutukimo prieţastys yra įvairios, ne tik priklausančios nuo ţmogaus elgesio [58].

Stigmatizuojami asmenys jaučiasi nuvertinami, todėl maţėja jų savigarba bei motyvacija. Sveikatos prieţiūros specialistai pacientus turėtų ne tik mokyti kaip keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, bet ir mokyti apie tai, kaip įveikti psichologines neigiamo poţiūrio į nutukimą pasekmes [58].

Poţiūris į nutukimą priklauso ir nuo pačio asmens kūno svorio. Tai patvirtina Bucher Della Torre S. ir bendraautorių (2018) Šveicarijoje bei Flint S.W. ir bendraautorių (2015) Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, kuriuose vertintas poţiūris į nutukimą. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad asmenys, kurie turi didesnį KMI, išreiškė pozityvesnį poţiūrį į nutukimą, lyginant su asmenimis, kurių KMI buvo maţesnis [38, 56].

Budd G.M. ir bendraautoriai teigia, kad slaugytojams reikėtų įvertinti savo asmeninius įsitikinimus, vertybes bei stereotipines prielaidas, siekiant objektyvaus poţiūrio ir norint nutukusiems asmenims parodyti pagarbą, o ne kaltinti juos dėl jų kūno svorio ar tam tikro gyvenimo būdo [59]. Aplinkoje, kurioje sutelktas dėmesys sveikai gyvensenai ir svorio kontrolei ir kurioje asmenys yra nekaltinami dėl nutukimo, ţmonėms yra lengviau keisti savo gyvenimą būdo įpročius [58].

Apibendrinant galime teigti, kad vis dar išlieka neigiamas ir stigmatizuojantis poţiūris į antsvorio turinčius ar nutukusius asmenis. Todėl reikėtų šviesti visuomenę ir didinti jos sąmoningumo ir tolerancijos lygį. Norint ţmones skatinti keisti gyvenimo būdą, svarbu juos motyvuoti bei parodyti pagarbą ir supratingumą.

1.6. Slaugytojų veikla nutukusių pacientų prieţiūroje

Slaugytojai sudaro didelę sveikatos prieţiūros specialistų grupę, todėl būtent jie gali tapti aktyviais asmenimis, kurie gali skatinti kolegas, šeimas, pacientus ir platesnę bendruomenę imtis iniciatyvos skatinant sveiką gyvenimo būdą ir fizinio aktyvumo svarbą. Nustatyta, kad slaugytojai, dirbantys pirminėje sveikatos prieţiūroje, yra veiksminga priemonė siekiant konsultuoti pacientus nutukimo valdymo klausimais [15]. Tačiau gyvensenos pokyčiams didelę įtaką turi pacientų motyvacija [54], todėl svarbu, kad slaugytojai gebėtų sustiprinti ţmonių motyvaciją [15]. Daugelio tyrėjų teigimu, tai galima padaryti naudojant elgesio keitimo teorijas [14, 16-18].

Slaugytojai pradiniame paciento įvertinime turėtų surinkti paciento šeimos genetinę anamnezę, norint įvertinti ar asmuo turi genetinį polinkį nutukimui. Taip pat reikėtų išsiaiškinti paciento gyvenimo būdo įpročius, mitybą, fizinį aktyvumą bei ţalingus įpročius. Vertinant nutukusius pacientus svarbu išsiaiškinti paciento vartojamus vaistus, nes kai kurie iš jų gali turėti poveikio svorio augimui [59].

Phillips K. ir bendraautoriai (2014) pietų Velse atliko tyrimą, kurio metu apklausė 18 pirminės sveikatos prieţiūros slaugytojų. Tyrimo metu siekta ištirti, kaip slaugytojai kontroliuoja nutukimą bei nustatyti kliūtis veiksmingam nutukimo valdymui. Rezultatai parodė, kad, slaugytojų nuomone, nutukimo valdymui reikia konkrečių motyvacinių pokalbių strategijų, pavyzdţiui, motyvacijos ir pasitikėjimo savimi įvertinimo. Tyrime dalyvavusių slaugytojų nuomone didesnės motyvacijos reikia gretutinių ligų neturintiems asmenims palyginus su tais, kurie turi gretutinių ligų, pvz. arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas. Nurodyta bendra kliūtis svorio kontrolei buvo pacientų lūkesčiai dėl greito svorio netekimo. Slaugytojos nurodė, kad kai kurie pacientai neturi tinkamų ţinių ir nesupranta bendrų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo principų, todėl negali jų pritaikyti prie savo gyvenimo būdo [15].

Little P. su bendraautoriais (2016) atliko tyrimą, kuriuo norėjo išsiaiškinti internetinių intervencijų/programų veiksmingumą ir ekonomiškumą kartu su slaugytojų pagalba nutukimo gydymui pirminės sveikatos prieţiūros centruose. Tyrėjai 818 pirminės sveikatos prieţiūros pacientų atsitiktine tvarka suskirstė į tris grupes: kontrolinė grupė (n=279); internetinė intervencija su slaugytojo konsultacija ,,akis į akį" iki 7 kontaktų per 6 mėn. (n=269); internetinė intervencija su nuotolinėmis slaugytojų konsultacijomis (iki 5 skambučių/laiškų per 6 mėn.) (n=270). Šio tyrimo metu kontrolinės grupės pacientai per 12 mėn. neteko 1- 3 kg. Lyginant su kontroline grupe ,,akis į akį“ grupėje buvę asmenys per 12 mėnesių sumaţino svorį 1-5 kg, o internetinių intervencijų su nuotolinėmis slaugytojų konsultacijomis grupėje pacientai pasiekė 1–3 kg sumaţėjimą. Atliktas tyrimas įrodė, kad intearktyvios programos svorio kontrolei kartu su slaugytojų konsultacijomis yra

veiksmingos ir nedidinančios sveikatos prieţiūros išlaidų. Parengtos programos praktikoje gali būti taikomas efektyviai nutukusių pacientų svorio kontrolei [60].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojai gali propaguoti sveiką mitybą, gyvensenos būdo pokyčius, gali konsultuoti antsvorio turinčius ar nutukusius asmenis apie nutukimo rizikos veiksnius, jo sukeliamas įvairias komplikacijas bei apie svorio valdymo būdus, pritaikytus konkrečiam pacientui, pagal jo poreikius.

1.6.1. Nutukusių pacientų motyvavimas elgesio pokyčiams

Nutukimo maţinimui yra svarbūs tokie gyvenimo būdo pokyčiai kaip mitybos koregavimas ar fizinio aktyvumo didinimas [14]. Norint pakeisti gyvenseną, ţmogus turi būti motyvuotas ir pasirengęs pokyčiams [54]. Siekiant motyvuoti ţmones keisti probleminį elgesį taikomos įvairios elgesio keitimo teorijos [14,16-18].

Keičiant gyvenseną, jos efektyvumui įtakos turi tokie veiksniai, kaip elgesio pokyčių planavimas, tikslų nustatymas, jų vertinimas bei grįţtamojo ryšio palaikymas tarp paciento ir sveikatos prieţiūros specialisto. Visa tai pacientams padeda efektyviau maţinti kūno svorį [61].

Siekiant sumaţinti nutukimo paplitimą ir motyvuoti ţmones laikytis sveiko gyvenimo būdo principų svarbus vaidmuo atitenka medicinos personalo darbuotojams [19]. Mokslinėje literatūroje aprašomas ,,The 5 As model“ yra kilęs iš JAV Sveikatos ir ţmogiškųjų paslaugų departamento ir buvo sukurtas kaip pagrindas siekiant sumaţinti rūkančių ţmonių skaičių. Tačiau laikui bėgant modelio poţiūris buvo perorientuotas į nutukimo valdymo procesą. Šis modelis nurodo 5 ţingsnius, kuriuos reikia atlikti sveikatos prieţiūros specialistui siekiant padėti pacientui keisti elgseną: paklausti, įvertinti, patarti, sutikti, padėti (angl. Ask, Assess, Advise, Agree, Assist). Metodas laikomas efektyviu, kai su pacientu yra aptariami visi 5 etapai [16]. Tačiau literatūroje pateikti tyrimai rodo, kad sveikatos prieţiūros specialistai daţnai tik klausia ir vertina, bet rečiau pataria bei padeda pacientui [62].

Elgesio keitimo procesas, dėmesys motyvacijai, įgūdţiams, komplikacijoms ir konteksto poveikiui yra labai svarbus supratimui bei savireguliacijos įgyvendinimui, kai kalbama apie apgalvotą ţmogaus elgsenos keitimą [22]. Įgyvendinant ,,The 5 As model“ svarbu:

 Naudoti pacientui suprantamą kalbą;

 Taikyti į pacientą orientuotą poţiūrį;

 Pripaţinti gydytojo-paciento santykių svarbą [16].

Visi šie trys punktai yra labai svarbūs, nes bendravimas pacientui suprantama kalba yra siejamas su didesniu paciento pasitenkinimu ir geresniais rezultatais [63]. O Bennett W.L. ir

bendraautorių (2015) atliktas tyrimas parodė, kad stiprus terapinis ryšys tarp paciento ir medicinos personalo yra susijęs su geresniais pacientų rezultatais maţinant svorį [64]. Norint motyvuoti pacientą maţinti svorį, svarbu atkreipti dėmesį į paciento poreikius, bendrauti jam suprantama kalba bei palaikyti glaudţius ir empatiškus santykius [16].

Siekiant sukurti veiksmingą nutukimo prevencijos strategiją būtina, kad sveikatos prieţiūros specialistai suprastų elgsenos pokyčių modelius [14]. Vienas iš daţniausiai taikomų elgesio keitimo modelių yra Prochaska ir DiClemente elgesio keitimo stadijų modelis (angl. The stages of change model). Šis modelis akcentuoja, kad elgesio keitimas yra ilgas procesas, sudarytas iš kelių stadijų, kur kiekviena atskleidţia individualaus ţmogaus motyvaciją bei pasiruošimą keisti savo elgesį [17].

Elgesio keitimo stadijų modelyje išskiriamos 6 stadijos (1 pav.)[14, 18]:

1. Išankstinio apmąstymo/ikisvarstymo stadija – asmuo neţino apie galimas savo elgesio pasekmes, nemano, kad turi problemų ir yra priešiškas pokyčiams.

2. Apmąstymo/svarstymo stadija – ţmogus supranta turintis problemų ir galimas savo elgesio pasekmes. Šioje stadijoje ţmogus mano, kad reikėtų kaţką daryti.

3. Pasirengimo stadija – ţmogus rodo norą ir yra pasirengęs pokyčiams per artimiausius 6 mėn. Šioje stadijoje ţmogus gali pradėti kaţką daryti.

4. Veiksmo stadija – šioje stadijoje asmuo jau rodo entuziazmą ir keičia savo elgesį.

5. Palaikymo stadija – ţmogus ilgiau kaip 6 mėnesius yra pakeitęs savo elgesį ir rodo atkaklumą siekiant išlaikyti esamus pokyčius. Ši stadija tęsiasi kiekvienam asmeniui individualiai tiek laiko, kol įveikiamas nepageidaujamas elgesys.

6. Nutraukimo/atkryčio stadija – šios stadijos metu ţmogus nebesilaiko teigiamų pokyčių ir pradeda elgtis taip, kaip elgėsi anksčiau [14, 18].

1 pav. Elgesio keitimo stadijų modelio schema [sudaryta remiantis 14, 18]

Apmąstymo/ svarstymo stadija Pasirengimo stadija Veiksmo stadija Palaikymo stadija Nutraukimo/ atkryčio stadija Ikisvarstymo stadija

Siekiant ţmogų motyvuoti keisti probleminį elgesį, būtina atsiţvelgti į tai, kurioje elgesio keitimo stadijoje yra pacientas. Nustačius stadiją, išsiaiškinami ţmogaus poreikiai, pagal kuriuos asmeniui parenkama individualizuota, būtent jam tinkama strategija [17].

Išankstinio apmąstymo ar apmąstymo stadijoje efektyvu naudoti kognityvinę strategiją: didinti asmens sąmoningumo lygį, skatinti iš naujo įvertinti savo aplinką bei elgesį. Sekančiose stadijose reikėtų taikyti elgesio strategijas, tokias kaip empatiški santykiai, paciento motyvacijos didinimas bei stimulų ieškojimas [18].

Siekis pakeisti gyvenimo būdą ir jį išlaikyti yra daugialypis procesas, apimantis asmens motyvaciją ir pasirengimą pokyčiams [54]. Lacey S.J. teigia, kad sveikos elgsenos pokyčius paskatina reikšmingi gyvenimo įvykiai, kaip, pvz., artimojo mirtis, kuri padeda suvokti probleminio elgesio pasekmes. Todėl nutukę asmenys, kurie patys ar jų artimieji neserga gretutinėms ligomis, yra maţiau motyvuoti keisti gyvenimo būdą [14]. Motyvacija ir ţmogaus pasiruošimas keisti savo elgesį yra vienas iš pagrindinių veiksnių, prognozuojančių teigiamą elgesio keitimą [54].

Nors elgesio pokyčių teorijos yra veiksmingos, tačiau dalis sėkmingai svorį sumaţinusių pacientų daţnai dalį svorio priauga per vienerius metus. Teixeira P.J. su bendraautoriais išskiria 5 teorinius paaiškinimus, kurie ţmonėms padeda išlaikyti esamus elgesio pokyčius [61]. Tai:

1. Palaikymo motyvai – veiksniai, skatinantys išlaikyti teigiamus gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdţiui, dėl malonumo ar naujai susiformavusių vertybių ar naujos išvaizdos.

2. Savireguliavimas – apima savikontrolės ir sprendimų priėmimo strategijas.

3. Fizinės ir psichologinės ţmogaus galimybės – kuo ţmogus stipresnis tiek fiziškai tiek psichologiškai, tuo jam lengviau išlaikyti teigiamus elgesio pokyčius.

4. Įprotis – nauja ţmogaus elgsena ilgainiui tampa įpročiu.

5. Aplinkos ir socialiniai veiksniai – prisitaikyti prie naujų pokyčių padeda palanki aplinka, socialinė parama, artimųjų palaikymas [61].

Apibendrinant galima teigti, kad nenorinčius maţinti svorio pacientus būtina motyvuoti keisti gyvenimo būdo įpročius. Slaugytojai ar kitas medicinos personalas pokalbio metu turėtų atrasti pacientus motyvuojančius veiksnius, nes tik motyvuoti asmenys bus pasirengę keisti savo elgesį, jį pakeis ir išsaugos esamus pokyčius visam likusiam gyvenimui. Nors yra įvairių elgesio keitimo teorijų ir modelių skirtų motyvuoti pacientus keisti gyvenseną, tačiau labai svarbu, kad medicinos personalas išmanytų šiuos modelius ir mokėtų juos taikyti bei parinkti individualiam pacientui tinkamiausią modelį.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio – gruodţio mėn., X pirminiame sveikatos prieţiūros centre, 5 padaliniuose, gavus vadovų sutikimą ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-ISP(M)-12) (1 priedas).

Kiekvienas tyrime dalyvavęs slaugytojas buvo informuotas apie tyrimo eigą ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašydamas informuoto tiriamojo asmens sutikimą (2 priedas). Tiriamųjų konfidencialumas buvo uţtikrintas pateikiant anoniminį klausimyną: tiriamojo vardo, pavardės ar adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Dalyvaudami tyrime respondentai nepatyrė rizikos ar ţalos, jiems nebuvo taikytos jokios intervencijos, o apklausa galėjo sukelti tik maţus nepatogumus susijusius su sugaištu laiku.

Siekiant įvertinti pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų poţiūrį į nutukimą ir veiklą, vykdant nutukusių pacientų prieţiūrą, šiame darbe naudoti tyrimo metodai: vienmomentinis tikslinis tyrimas, anketinė apklausa.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Apklausos metu buvo išdalinta 130 anketų slaugytojams, dirbantiems pirminės sveikatos prieţiūros centre, 5 – iuose padaliniuose. Sugrąţintos 107 anketos, statistinei analizei buvo tinkamos 102 anketos, atsako daţnis 82,3 proc. 4 lentelėje pateikiamas detalus išdalintų ir sugrąţintų anketų skaičius bei atsako daţnis.

4 lentelė. Išdalintų ir sugrąžintų klausimynų skaičius ir atsako dažnis

Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Slaugytojai, dirbantys pirminės sveikatos prieţiūros centre; 2. Savo noru sutikę bei pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime.

Respondentų grupė Išdalintų klausimynų skaičius (n) Grąţintų klausimynų skaičius (n) Atsako daţnis (proc.) A padalinys 20 16 80,0 B padalinys 25 21 84,0 C padalinys 30 24 80,0 D padalinys 30 26 86,7 E padalinys 25 20 80,0 VISO: 130 107 82,3

Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Tiriamieji, nepilnai uţpildę arba nepilnai atsakę į anketos klausimus.

2.3. Tyrimui naudotas klausimynas

Tyrimui atlikti naudotas klausimynas sudarytas iš dviejų dalių (3 priedas): I. ,,Poţiūris į nutukimą“ klausimynas (angl. Attitudes to obesity);

II. Papildomai sudaryti klausimai.

Prieš pradedant apklausą, atliktas ţvalgomasis tyrimas, apklausiant slaugytojus (n=10), prašant įvertinti sudarytų klausimų suprantamumą. Atsiţvelgus į pateiktas pastabas, pakoreguoti 10 ir 19 klausimai. Vidutinė anketos uţpildymo trukmė 8 – 10 min.

Klausimyno patikimumui (angl. reliability) nustatyti vertintas klausimyną sudarančių teiginių vidinis nuoseklumas, Cronbacho alfa koeficientas.

5 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo vertinimas

Skalės Teiginių skaičius Cronbach‘s alpha

koeficientas

Poţiūris į nutukimą 2 0,639

Antsvorio/nutukimo prieţastys 4 0,713

Aplinkybės skatinančios nutukimą 6 0,737

Veiksmai nutukimui maţinti 9 0,882

Antsvorį turinčių/nutukusių ţmonių elgesio ypatumai 4 0,702

Rekomendacijos mitybos klausimais 8 0,894

Bendras 33 0,801

Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė uţ 0,7, kai kurių autorių teigimu – uţ 0,6 [65]. Mūsų tyrimo metu naudoto klausimyno Cronbach alfa koeficientas 0,801 – tai rodo aukštą klausimyno patikimumą (5 lentelė).

2.3.1. Klausimynas „Poţiūris į nutukimą“

Klausimynas ,,Poţiūris į nutukimą“ – tai Anglijos visuomenės sveikatos centro sudarytas klausimynas, kuriuo 2015 metais buvo įvertintas Jungtinės Karalystės visuomenės poţiūris į nutukimą. Anketos naudojimui gautas autorių leidimas. Anketa buvo išversta dvigubu būdu: du asmenys išvertė anketą į lietuvių kalbą ir suderino vertimus. Kiti du asmenys lietuvišką anketos

variantą vertė į anglų kalbą bei suderino savo vertimus. Tada buvo palyginta orginali anketa su anglišku vertimu, įvertintas vertimų atitikimas.

Ši anketa sudaryta iš 3 skalių ir jų sričių:

1 skalė – Suvokimas ir supratimas. Šią dalį sudaro 4 sritys: I. Kito ţmogaus svorio suvokimas (1, 2 klausimai);

II. Savo svorio suvokimas (3, 4, 29 – 31, 37, 38 klausimai); III. Rizikos sveikatai supratimas (10 klausimas);

IV. Antsvorio prieţastys (6 – 9, 17 klausimai).

2 skalė – Atsakomybė ir sprendimai. Ši dalis sudaryta iš 3 sričių: I. Aplinkybės skatinančios nutukimą (11 – 16 klausimai);

II. Atsakomybė uţ nutukimo sumaţinimą (19 klausimas); III. Veiksmai nutukimui maţinti (20 – 28 klausimai).

3 skalė – Stigma (5, 18, 32 – 36 klausimai).

Siekiant įvertinti kito ţmogaus svorio suvokimą (1,2 anketos klausimai) buvo pateikti du paveikslai, vaizduojantys skirtingas vyrų ir moterų figūras. Tiriamųjų buvo prašoma pasirinkti nurodytą vaizduojamos figūros raidę, kurioje, jų manymu, vaizduojamas nutukęs asmuo. Vaizduojamų vyrų ir moterų figūrų KMI atitikmenys pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Vaizduojamų vyrų ir moterų figūras atitinkantis kūno masės indeksas

Vaizduojama figūra Vaizduojamos figūros KMI A <18,5 (per maţas svoris) B-E 18,5-24,9 (normalus svoris)

F 25-27,9 (antsvoris) G 28-29,9 (antsvoris)

H 30-34,9 (I laipsnio nutukimas) I 35-39,9 (II laipsnio nutukimas) J ≥40 (III laipsnio nutukimas)

Siekiant išanalizuoti klausimyno rezultatus buvo sudaryti vertinimo kriterijai atskiroms sritims.

1 skalės II sritis – savo svorio suvokimas (3,4, 37, 38 klausimai). Atsakymai į šiuos klausimus pateikti Likertos skalės principu, vertinta pagal surinktų balų skaičių, galimas maksimalus balų skaičius buvo 20. 3,4 klausimus vertinome taip: visiškai sutinku 1 balas, sutinku 2 balai, nei sutinku, nei nesutinku 3 balai, nesutinku 4 balai, visiškai nesutinku 5 balai.

37 klausimas vertintas nuo 1 iki 5 balų, atitinkamai 1 balas, jei labai maţo svorio iki 5 balų, jei turi daug antsvorio. 38 klausimas vertintas taip pat nuo 1 iki 5 balų: atitinkamai 1 balas, jei labai patenkinti savo dabartiniu svoriu iki 5 balų, jei yra labai nepatenkinti savo svoriu. Vertinimas pagal gautus balus:

 1-8 balai – teigiamas poţiūris į savo svorį (mano, kad yra normalaus svorio);

 9-15 balų – neutralus poţiūris į savo svorį;

 16-20 balų – neigiamas poţiūris į savo svorį (mano, kad yra per didelio svorio).

1 skalės III sritis – rizikos sveikatai supratimas (10 klausimas). Šiame klausime buvo pateikta 10 ligų, kuriomis gali susirgti nutukę asmenys. 1-4 ir 6-10 atsakymo variantai yra teisingi, 5 atsakymas (juostinė pūslelinė) – klaidingas. Buvo vertinta dešimties balų sistemoje: uţ vieną teisingą atsakymą skiriamas 1 balas. Jei respondentas pasirinko 12 - tą atsakymo variantą – visos išvardintos ligos, skiriami 9 balai. Ţinios apie riziką sveikatai buvo vertintos taip:

 10-9 balai – labai geros ţinios;

 8-7 balai – geros ţinios;

 6-5 balai – patenkinamos ţinios;

 4-0 – blogos ţinios.

1 skalės IV sritis – antsvorio prieţastys (7,8,9 klausimai) vertinta pagal surinktų balų skaičių. Šiuos klausimus vertinome taip: visiškai sutinku 5 balai, sutinku 4 balai, nei sutinku, nei nesutinku 3 balai, nesutinku 2 balai, visiškai nesutinku 1 balas. Galima maksimali balų suma iš šių trijų klausimų – 15 balų. Vertinome taip:

 12-15 balų – gerai supranta antsvorio prieţastis;

 7-11 balų – vidutiniškai supranta antsvorio prieţastis;

 1-6 balai – blogai supranta antsvorio prieţastis.

2 skalės I sritis – aplinkybės skatinančios nutukimą (11-16 klausimai) vertinta pagal surinktų balų skaičių. Šiuos klausimus vertinome taip: visiškai sutinku 5 balai, sutinku 4 balai, nei sutinku, nei nesutinku 3 balai, nesutinku 2 balai, visiškai nesutinku 1 balas. Galima maksimali balų suma šių klausimų – 30. Vertinome taip:

 24-30 balų – gerai supranta aplinkybes, skatinančias nutukimą;

 13-23 balai – patenkinamai supranta aplinkybes, skatinančias nutukimą;

 1-12 balų – blogai supranta aplinkybes, skatinančias nutukimą.

2 skalės III sritis – veiksmai nutukimui maţinti (20-28 klausimai) vertinta pagal surinktų balų skaičių. Šiuos klausimus vertinome taip: visiškai sutinku 5 balai, sutinku 4 balai, nei sutinku, nei nesutinku 3 balai, nesutinku 2 balai, visiškai nesutinku 1 balas. Galima maksimali balų suma šių klausimų 45 balai. Vertinome taip:

 36-45 balai – pritaria klausimuose pateiktiems veiksmams nutukimui maţinti;

 19-35 balai – nei sutinka, nei nesutinka su pateiktais veiksmais nutukimui maţinti;

 1-18 balų – nesutinka su pateiktais veiksmais nutukimui maţinti.

Atliekant statistinę analizę, klausimai, kuriuose buvo 5 galimi atsakymo variantai nuo visiškai sutinku iki visiškai nesutinku, atsakymo variantai „visiškai sutinku„ ir „sutinku“, taip pat „visiškai nesutinku„ ir „nesutinku“ buvo sujungti dėl maţų imčių.

2.3.2. Papildomai sudaryti klausimai

Papildomi klausimai (39 – 59 klausimai) sudaryti darbo autorių išanalizavus mokslinę literatūrą. Papildomi klausimai skirti nustatyti slaugytojų veiklai nutukimo kontrolėje. 39–41 klausimai vertina, ar slaugytojai skatina pacientus maţinti svorį; 42–44 klausimai siekia išsiaiškinti, ką slaugytojai rekomenduoja fizinio aktyvumo klausimais; 45–47 klausimais norima nustatyti, ar slaugytojai suteikia rekomendacijų pacientams sveikos mitybos klausimais; 47 klausimas nurodo, kokias sveikos mitybos rekomendacijas slaugytojai suteikia pacientams. Atsakymai į šį klausimą pateikti Likerto skalės principu. Maksimali šio klausimo balų suma buvo 40. Norėdami nustatyti rekomendacijų daţnumą, klausimą vertinome taip:

 32-40 balų – labai daţnai teikia rekomendacijas;

 17-31 balai – daţnai teikia rekomendacijas;

 1-16 balų – retai teikia rekomendacijas.

48–50 anketos klausimai siekia nustatyti, kaip slaugytojai motyvuoja pacientus maţinti svorį ir kas, jų manymu, pacientams suteikia daugiausiai motyvacijos maţinti svorį. 51–52 klausimai vertina slaugytojų ţinias apie svorio valdymą. 53 klausimu siekta išsiaiškinti, kas, slaugytojų manymu, pirminės sveikatos prieţiūros centruose turėtų būti atsakingas uţ pacientų mokymus apie sveikatos būklės gerinimą ir svorio kontrolę. 54–59 klausimai skirti tiriamųjų sociodemografiniams duomenims išsiaiškinti.

2.4. Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“. Nagrinėjamų poţymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai daţniai (proc.). Tolydţiųjų kintamųjų skirstinių normalumas tikrintas naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Aprašant kiekybinius kintamuosius, pasiskirsčiusius pagal Normalųjį skirstinį, taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, taikytas Bonferroni aposteriorinis kriterijus. Poţymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių poţymių lentelės, poţymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Poţymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman ranginės koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3 – dydţiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8 – vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1 – stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydţiui didėjant, didės ir kitas,

neigiamas – kai vienam dydţiui didėjant, kitas maţės. Poriniai palyginimai atlikti naudojant z testą su Bonferroni korekcija. Binarinių kintamųjų priklausomybei nuo nepriklausomų kintamųjų vertinti naudotas binarinės logistinės regresijos metodas, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05 – poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 – statistiškai labai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.

3. REZULTATAI

3.1. Sociodemografiniai poţymiai

Tyrime dalyvavo 102 respondentai, iš jų 97,1 proc. (n=99) moterys. Vidutinis respondentų amţius 53,95±9,3 metų. Jauniausias 24 metų, vyriausias – 67 metų. 93,1 proc. (n=95) slaugytojų gyvena mieste. Daugiau nei pusė (74,5 proc., n=76) slaugytojų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo tik 8,8 proc. (n=9) respondentų (7 lentelė).

7 lentelė. Slaugytojų sociodemografiniai požymiai (n=102)

Poţymiai Abs. skaičius (n) proc.

Lytis Vyrai 3 2,9 Moterys 99 97,1 Gyvenamoji vieta Miestas 95 93,1 Kaimas 7 6,9 Išsimokslinimas Aukštesnysis 76 74,5 Aukštasis neuniversitetinis 17 16,7 Aukštasis universitetinis 9 8,8

Bendras darbo stažas

≤20 metų 13 12,7 21-30 metų 22 21,6 31-40 metų 52 51,0 >40 metų 15 14,7 Darbo stažas PSPC ≤20 metų 28 27,5 21-30 metų 34 33,3 >30 metų 40 39,2

Pusė tiriamųjų (51,0 proc., n=52) turėjo 31-40 metų bendrą darbo staţą, daugiau kaip 40 metų darbo staţą turėjo 14,7 proc. (n=15). Pirminiame sveikatos prieţiūros centre (PSPC) daugiau kaip 30 metų dirba 39,2 proc. (n=40) slaugytojų, o trečdalis slaugytojų (33,3 proc., n=34) dirba 21-30 metų (7 lentelė).

3.2. Pirminės sveikatos prieţiūros centre dirbančių slaugytojų poţiūris į

nutukimą

Siekdami išsiaiškinti slaugytojų poţiūrį į nutukimą, vertinome jų supratimą apie kito ţmogaus bei savo svorio suvokimą, apie ligas, kurias gali sukelti nutukimas bei antsvorio prieţastis.

Norėjome suţinoti, kokios aplinkybės, slaugytojų nuomone, skatina nutukimą ir kas turėtų būti atsakingas uţ nutukimo paplitimo maţinimą. Dalis klausimų buvo skirta išsiaiškinti ar stigmatizuojantis poţiūris į nutukusius asmenis vyrauja tarp slaugytojų.

3.2.1. Kito ţmogaus svorio suvokimas

Slaugytojų buvo prašoma nurodyti nutukusį asmenį. Pirmiausia turėjo nurodyti, kuris vyras, ţemiau pateiktame paveikslėlyje, yra nutukęs (2 pav.).

2 pav. Slaugytojų nuomonė apie nutukusio vyro išvaizdą (n=102)

Teisingas atsakymo variantas H, kuriame pavaizduotų asmenų KMI yra 30 ir daugiau. Teisingą, nutukusio vyro figūrą nurodė tik 4,9 proc. (n=5) tiriamųjų, o 78,4 proc. (n=80) pasirinko J figūrą, kurioje esančio vyro KMI 42, o tai atitinka III laipsnio nutukimą (2 pav.).

8,8 proc. 78,4 proc. 2,0 proc. 4,9 proc.

2,0 proc.

2,9 proc. 1,0 proc. 0 proc. 0 proc.

Slaugytojų buvo prašoma nurodyti, kuri moteris, ţemiau pateiktame paveikslėlyje, yra nutukusi (3 pav.).

3 pav. Slaugytojų nuomonė apie nutukusios moters išvaizdą (n=102)

Teisingą nutukusios moters figūrą (H variantas, kurio KMI 30 ir daugiau) nurodė 7,8 proc. (n=8) tiriamųjų,. Daugiau kaip pusė tiriamųjų 78,4 proc. (n=70) pasirinko J variantą, kuris priskiriamas III laipsnio nutukimo figūrai (3 pav.).

3.2.2. Savo svorio suvokimas

Tyrimo dalyvių asmeninis savo kūno įsivaizdavimas pasiskirstė plačiai. Trečdalis (27,5 proc., n=28) tiriamųjų mano, kad turi antsvorio (F figūra), o 16,7 proc. (n=17) respondentų renkasi H figūrą, kuri vaizduoja I laipsnio nutukimą. 8,8 proc. (n=9), mano, kad turi III laipsnio nutukimą (J figūra) (4 pav.).

1,0 proc. 0 proc. 0 proc.

0 proc. 4,9 proc.

4 pav. Slaugytojų asmeninis kūno įsivaizdavimas (n=102)

Norint palyginti slaugytojų asmeninį svorio įsivaizdavimą su objektyviais duomenimis, buvo prašoma tiriamųjų nurodyti savo ūgį ir svorį. Apskaičiavus KMI matyti, kad trečdalio (34,3 proc., n=35) slaugytojų svoris normalus, 37,3 proc. (n=38) turėjo antsvorio, o penktadalis (20,6 proc., n=21) turėjo I laipsnio nutukimą (5 pav.).

5 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal jų kūno masės indeksą (n=102) 3,9 5,9 3,9 8,8 8,8 27,5 9,8 16,7 5,9 8,8 0 5 10 15 20 25 30 A B C D E F G H I J procentai Įs iv aizduo ja m as k ūn o va izda s 1,0 34,3 37,3 20,6 6,8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Per maţas svoris Normalus svoris

Antsvoris Pirmo laipsnio

nutukimas Antro laipsnio nutukimas pro ce nta i

Slaugytojai, kurie mano atrodantys kaip I (KMI 35-39,9) ar H (KMI 30-34,9) figūros paveikslėlyje, turėjo reikšmingai didesnį KMI palyginus su slaugytojais, kurie nurodė savo svorį A-G paveikslėliuose (p<0,001). Respondentai, kurie nurodė, kad jų svoris atitinka J figūrą (KMI ≥40), turėjo reikšmingai didesnį KMI uţ tuos, kurie mano, kad atrodo kaip A-H figūros (p<0,001) (6 pav.).

*p<0,001, palyginus su slaugytojais nurodžiusiais, kad jų kūnas atrodo kaip A-G;

**p<0,001, palyginus su slaugytojais nurodžiusiais, kad jų kūnas atrodo kaip A-H (F=20,74, ANOVA testas)

6 pav. Slaugytojų KMI palyginimas priklausomai nuo asmeninio kūno įsivaizdavimo (m±SN)

Vertinant slaugytojų nuomonę apie antsvorį paaiškėjo, kad pusė apklaustų slaugytojų nesutinka, kad nėra prieţasčių jaudintis dėl antsvorio (52,0 proc., n=53) ir pusė jų mano, kad svarbu kiek moteris priaugo svorio nėštumo metu (52,9 proc., n=54) (8 lentelė).

8 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal pritarimą nurodytiems teiginiams (n=102)

Teiginiai Visiškai sutinku n (proc.) Sutinku n (proc.) Nei sutinku, nei nesutinku n (proc.) Nesutinku n (proc.) Visiškai nesutinku n (proc.)

Nėra prieţasčių jaudintis, jei turi šiek tiek antsvorio.

2 (2,0) 23 (22,5) 18 (17,6) 53 (52,0) 6 (5,9) Visiškai nesvarbu, kiek svorio moteris

priauga nėštumo metu.

2 (2,0) 11 (10,8) 14 (13,7) 54 (52,9) 21 (20,6) 20,25 24,00 23,25 22,56 24,89 25,71 27,20 31,06 32,67 34,11 0 5 10 15 20 25 30 35 40 A B C D E F G H I J KMI Įs iv aizduo ja m as k ūn o va izda s

**

*

*