KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Socialinės medicinos katedra
AUŠRA KRUPSKIENĖ
Paauglių sveikatos ir ją įtakojančių veiksnių įvertinimas Vilniaus miesto
bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Dr. A. Jociutė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Paauglių sveikatos ir ją įtakojančių veiksnių įvertinimas Vilniaus miesto bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose
Aušra Krupskienė
Mokslinė vadovė dr. Aldona Jociutė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 58 p.
Darbo tikslas – įvertinti paauglių sveikatą ir ją įtakojančius veiksnius Vilniaus miesto bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose.
Uždaviniai – įvertinti paauglių sveikatą; ištirti dažniausiai sveikatą įtakojančių elgesio ir psichosocialinės aplinkos veiksnių paplitimą bei informuotumą sveikatos stiprinimo klausimais; nustatyti ir įvertinti paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumus.
Tyrimo metodika. Taikant ištisinės atrankos metodą anoniminės anketos būdu ištirtas 191-as 11-18 m. internatinių mokyklų auklėtinis, žodinės apklausos būdu – ten dirbančios sveikatos priežiūros specialistės. Objektyvi auklėtinių sveikatos būklė įvertinta analizuojant statistinės ataskaitos formą Nr. 36. Rezultatai palyginti tarp dviejų įstaigų. Duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS (10 versija). Įvertintas atsakymų į anketos klausimus dažnis (procentais), paskaičiuotas statistinio patikimumo rodiklis (p).
Rezultatai. Didžiąją internatinėse mokyklose užregistruotų susirgimų dalį sudarė kvėpavimo sistemos ligos. Beveik pusė skirtingose įstaigose gyvenančių paauglių nurodė, kad turi sveikatos problemų. 36,1 proc. paauglių neužsiima papildoma fizine veikla, 42,9 proc. – rūko, 27,7 proc. – dažnai svaiginasi alkoholiu. 48,2 proc. paauglių nepatenkinti tarpusavio santykiais su pedagogais, kas antras nesijaučia saugus, 59,7 proc. – patyrė smurtą, Statistiškai patikimi skirtumai nustatyti lyginant rūkymo, alkoholio vartojimo, smurto paplitimą tarp atskirose įstaigose gyvenančių paauglių. Paaugliams nepakanka žinių streso įveikimo, pasiruošimo savarankiškam gyvenimui klausimais. Paauglių vertinimu, teikiamos asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos juos iš esmės tenkina, nors tik 27,7 proc. paauglių atvirai kalbėtis galėtų su visais medicinos darbuotojais, o kas penktas – jais nepasitiki.
Išvados. Paauglių sveikata nėra gera. Internatinėse mokyklose plačiai paplitę rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas). Psihosocialinė aplinka nėra visiškai palanki paaugliams. Paaugliai gauna būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nepakankamas dėmesys skiriamas žalingų įpročių prevencijai, ligų profilaktikai.
Raktiniai žodžiai: bendrojo lavinimo internatinė mokykla, auklėtinis, paauglys, sveikata, sveikatos priežiūros paslauga, sveikatą įtakojantis veiksnys.
SUMMARY
Management of Public Health Aušra Krupskienė
Supervisor Aldona Jociutė, Dr.
Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of medicine. Kaunas; 2006. 58 p.
Evaluation of adolescent health and factors influencing it in boarding schools of Vilnius city
Aim of the study to evaluate adolescent health and factors influencing it in boarding schools of Vilnius city.
Objectives to evaluate adolescent health; to estimate the prevalence of behavior and psychosocial environmental factors influencing health; to identify and evaluate the peculiarities of health services provided to adolescents.
Methods. An anonymous survey of 191 pupils aged 11-18 and interview method of health care specialists in two boarding schools were applied in the study. State of pupils’ health was analysing medical records. Results were compared between two boarding schools. SPSS statistics software was used for date analyze. Values were considered significant, when p<0.05. Results. Most of disorders reported were attributed to respiratory diseases. Almost half of adolescents from both institutions reported facing health problems. 36.1 % of adolescents were reported not being involved in extra curricular physical activities, 42.9 % indicated being smoking, 27.7 % frequent alcohol abuse. 42.8 % of adolescents reported that their interaction with teachers was not satisfactory. 59.7 % of adolescents experienced bullying; one in every two pupils felt not being safe. The analysis of inter-institutional comparison points to the significant differences in smoking, alcohol abuse and bullying prevalence. Adolescents lack knowledge regarding stress coping and readiness to live on their own. Data gathered from adolescents demonstrated general satisfaction with personal and health care services provided, however, 27.7 % could be open with health professionals; one in every five surveyed didn’t trust them.
Conclusions. Adolescent health has not been good. Smoking and alcohol abuse have been prevailing health risk factors within boarding schools. The psychosocial environment has not been sufficiently friendly to adolescents. Adolescents have been provided with essential health care services however, prevention of harmful habits and diseases have not been regarded sufficiently.
Key words: boarding school, pupil, adolescent, health, health care service, factors influencing health.
SANTRAUKOS... 1
1. ĮVADAS... 4
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 6
3. LITERATŪROS APŽVALGA... 7
3. 1. Demografinė ir socialinė informacija apie paauglius... 7
3. 2. Paauglių sveikata ... 9
3. 3. Paauglių sveikatą įtakojantys veiksniai ... 11
3. 3. 1. Paauglių elgsena... 11
3. 3. 2. Psichosocialinė aplinka... 13
3. 3. 3. Veiklos, susijusios su sveikatos stiprinimu, organizavimas ugdymo įstaigose... 15
3. 4. Paauglių sveikatos gerinimo politika... 19
4. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODIKA... 22
4. 1. Tiriamojo kontingento atranka ir apibūdinimas... 22
4. 2. Tyrimo metodika... 23
4. 3. Kintamosios ir jų apibūdinimas... 24
4. 3. 1. Paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, objektyvus sveikatos vertinimas... 24
4. 3. 2. Paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, subjektyvus savo sveikatos vertinimas... 24
4. 3. 3. Elgsenos veiksniai, turintys įtakos paauglių sveikatai... 25
4. 3. 4. Psichosocialiniai veiksniai, turintys įtakos paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, sveikatai... 26 4. 3. 5. Paauglių informuotumas sveikatos saugojimo klausimais ir kitomis aktualiomis temomis... 27 4. 3. 6. Paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumai... 27
4. 4. Duomenų analizės metodai... 28
5. REZULTATAI... 30
5. 1. Internatinių mokyklų auklėtinių sveikata... 30
5. 1. 1. Objektyvus auklėtinių sveikatos įvertinimas, remiantis gydytojų ataskaitomis... 30
5. 1. 2. Subjektyvus paauglių sveikatos vertinimas... 31
5. 2. Paauglių sveikatą įtakojantys veiksniai... 34
5. 2. 1. Elgesio veiksniai, turintys įtakos paauglių sveikatai... 34
5. 2. 2. Psichosocialiniai veiksniai, turintys įtakos paauglių sveikatai... 36
5. 2. 3. Paauglių informuotumas sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais... 40
5. 3. Paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumai... 42
5. 3. 1. Internatinėse mokyklose auklėtiniams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos 42 5. 3. 2. Gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas paauglių požiūriu... 46
6. REZULTATŲ APTARIMAS... 48
7. IŠVADOS... 53
8. LITERATŪRA... 54
9. PRIEDAS... 57
Sveikatos klausimai – nuolatinių diskusijų objektas, įtraukiantis vis daugiau įvairių sričių specialistų. Politikai, pedagogai, medikai jungiasi bendram tikslui: saugoti ir stiprinti augančio žmogaus sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“, Lietuvos Respublikos Sveikatos programoje ir kituose reikšminguose dokumentuose itin daug dėmesio skiriama vaikų sveikatai gerinti. Šiuose dokumentuose pabrėžiama, kad sveikatą didele dalimi lemia ne tik paveldėjimas ir aplinkos veiksniai, bet ir socialiniai bei ekonominiai ypatumai, o svarbiausia – paties žmogaus gyvensena ir elgsena. 2000 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos bendru įsakymu patvirtintos „Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginės gairės“, kuriose pateikiamos pagrindinės vaikų ir mokinių sveikatos politikos kryptys.
Nepakankamos mokinių žinios apie sveikatos saugojimą, tėvų ir pedagogų pagalbos stoka augimo ir brendimo laikotarpiu turi nemažai įtakos abėjingam požiūriui į sveikatos tausojimą. Gal todėl nemažai jaunų žmonių vertybių sistemoje sveikatai skiria ne pačią svarbiausią vietą. Augantis žmogus imlus ir lengvai pažeidžiamas, todėl jam reikia žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos. Ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų ir medikų vaidmuo, formuojant sveikatos įgūdžius, yra ypač reikšmingas.
Netekę nuolatinės tėvų globos vaikai – didžiulis rūpestis visuomenei. Paaugliai, gyvenantys globos institucijose, priklauso ypač pažeidžiamai jaunimo grupei [27]. Didelė atsakomybė už šių jaunų žmonių sveikatos ugdymą, gyvenimiškų įgūdžių, vertybių formavimą tenka globos įstagose dirbantiems pedagogams ir medicinos darbuotojams. Sukurta patraukli aplinka, geranoriški tarpusavio santykiai gali labai teigiamai paveikti paauglių savijautą, o kartu ir sveikatą. Blogėjanti paauglių sveikata, plintantys rizikos veiksniai verčia susimąstyti, kaip ir kokiais būdais išugdyti sąmoningą, atsakingą už savo sveikatą, žmogų. Globos įstaigose tai padaryti ypatingai sunku.
Atliekamų išsamių tyrimų šalies ir tarptautiniu mastu dėka yra sukaupta daug informacijos apie įvairių amžiaus grupių vaikų sveikatą ir ją įtakojančius veiksnius. Nustatyti elgsenos rizikos veiksniai, didinantys tikimybę užaugus susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Svarbiausieji iš tokių veiksnių yra nesveika mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas [44].
Tačiau duomenų apie rizikos grupei priklausančių vaikų, kurių dalis gyvena globos įstaigose, sveikatą ir ją įtakojančius veiksnius yra nepakankamai. Dažniausiai nagrinėjamas žalingų įpročių paplitimas, traumatizmas, vaikų sveikatos savivertė. Tokio pobūdžio tyrimus vykdė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkai [3, 4, 39, 40]. Išsamų paliktų ir
apleistų vaikų, augančių globos institucijoje, psichosocialinės sveikatos tyrimą atliko Raslavičienė G. [32].
Apibendrinant negausių mokslinių tyrimų, vykdytų Lietuvos vaikų globos įstaigose, duomenis, galima teigti, kad dauguma čia gyvenančių vaikų rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, turi psichologinių problemų, patiria įvairių sunkumų pradėdami savarankišką gyvenimą. Tačiau, neskiriamas reikiamas dėmesys aplinkos veiksniams, įtakojantiems paauglių, gyvenančių globos įstaigose, sveikatą. Nors šalies mastu plėtojamas sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas, tačiau internatinės mokyklos ir kitos globos įstaigos į jį įsitraukia labai vangiai. Atlikus šiose įstaigose gyvenančių vaikų sveikatos ir ją įtakojančių veiksnių tyrimą, su internatinių mokyklų administracija galima būtų aptarti, kaip sudominti ir įtraukti globos įstaigas į auklėtinių sveikatos stiprinimo veiklą. Moksliniais tyrinėjimais pagrįsta informacija apie rizikos grupės vaikų psichologinę savijautą padėtų geriau juos pažinti ir spręsti šių vaikų sveikatos bei ugdymo problemas [10].
TIKSLAS
Įvertinti paauglių sveikatą ir ją įtakojančius veiksnius Vilniaus miesto bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose.
UŽDAVINIAI
1. Įvertinti paauglių, gyvenančių Vilniaus miesto bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose, sveikatą.
2. Ištirti paauglių sveikatą dažniausiai įtakojančių elgesio (fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas) ir psichosocialinės aplinkos (saugumas, smurtas, santykiai su pedagogais) veiksnių paplitimą bei paauglių informuotumą sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais.
3. Nustatyti ir įvertinti paaugliams, gyvenantiems internatinėse mokyklose, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumus.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Demografinė ir socialinė informacija apie paauglius
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro sveikatos politikos programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ kreipiamas dėmesys jaunų žmonių sveikatos problemoms ir siūlomos strategijos, kaip jas spręsti [35]. Šiame dokumente teigiama, kad vaikystėje ir paauglystėje yra tam tikri periodai, kurių metu ypač pastebimas intelektinis ir psichinis vystymasis, įgyjami ilgalaikiai socialiniai ir sveikatos priežiūros įgūdžiai. Jaunų žmonių psichologinei gerovei ir sveikatai turi įtakos santykiai su šeimos nariais, pedagogais, kitais suaugusiais ir bendraamžiais. Fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos jauni žmonės patiria brendimo laikotarpiu, perauga į naujus jausmus ir naują supratimą. Paauglystės laikotarpiui būdingas siekis įsitvirtinti bendraamžių grupėse, paklūstant jų nustatytoms normoms. Paaugliai būna labai pažeidžiami, lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį ar rūkyti. Gali pasireikšti per daug greitas lytinis brendimas. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų, lytiškai plintančių ligų priežastis. Jaunimo ir paauglių santykiai vis dažniau grindžiami smurtu. Įvairios traumos dėl pačių vaikų kaltės ir sukeltos nelaimingų atsitikimų yra vienos iš pagrindinių vaikų ir paauglių mirties priežasčių. Tai dažniau pasitaiko vyriškos lyties atstovams [35].
Pasaulio sveikatos organizacija (toliai – PSO) „paaugliais“ vadina 10-19 metų asmenis, „jaunimo“ kategorijai priskiria 15-24 metų žmones. Šios dvi iš dalies sutampančios grupės apibendrinamos vienu terminu „jauni žmonės“, kuriems priklauso individai nuo 10 iki 24 metų. Paauglyste vadinamas gyvenimo periodas, kai asmuo jau nebėra vaikas, bet dar ir nelaikomas suaugusiu. Tai metas, kai individas patiria ryškius fiziologinius ir psichologinius pokyčius, vystosi sugebėjimas abstrakčiai ir kritiškai mąstyti, tačiau jo socialiniams lūkesčiams dar trūksta emocinės brandos[28]. Tuo pačiu paauglystė – tai eksperimentavimo laikotarpis, kai jauni žmonės stengiasi tapti nepriklausomi. Tai amžius, kuriame dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų, gali pasireiškti rizikinga elgsena, turinti įtakos įvairiems negalavimams ir susirgimams, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms [33]. Vaikai ir jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Jų vertybių sistema yra kitokia, nei vyresnio amžiaus žmonių. Todėl būtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių iniciatyvą, siekiant sveikatos [21].
PSO teigimu „paauglystė“ nėra konkretus, apibrėžtas žmogaus gyvenimo periodas, bet greičiau tam tikra jo gyvenimo fazė, kurios metu žmogus patiria įvairiapusius pakitimus – nuo lytinių požymių ryškėjimo (lytinio brendimo) iki lytinės ir reprodukcinės brandos, nuo kintančių psichinių procesų iki asmenybės susiformavimo, nuo visiškos socialinės-ekonominės ir emocinės
priklausomybės iki santykinės nepriklausomybės [28]. Todėl ypatingai svarbus vaidmuo tenka sveikatos priežiūros specialistams, kurie laiku paaugliams priimtina forma suteikdami teisingos informacijos apie sveikatos stiprinimą, jos išsaugojimą, gali apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų, žalingų įpročių formavimosi [30].
Paauglystės periodą PSO siūlo skirstyti į tris periodus: ankstyvąjį (10-14 m.), vidurinįjį (11-15 m.) ir vėlyvąjį (18–21m.). Šis skirstymas iš dalies atitinka fiziologinio, socialinio ir psichologinio vystymosi etapus pereinant iš vaikystės į pilnametystės fazę. 1 lentelėje pateikiami paauglystėje vykstantys pokyčiai, į kuriuos turėtų atsižvelgti su paaugliais ir jaunimu dirbantys įvairių sričių specialistai[28].
1 lentelė. Paauglystės amžiaus fazės Pasikeitimų
kategorijos ANKSTYVASIS PERIODAS (11 – 15 m) VIDURINYSIS PERIODAS (15 – 17 m.) VĖLYVASIS PERIODAS (18–21 m.) Augimas Atsiranda antriniai lytiniai
požymiai.
Maksimaliai paspartėja augimas.
Išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Augimas sulėtėja, pasiekiama maždaug 95 proc. suaugusio žmogaus ūgio.
Fiziškai subrendęs.
Suvokimas Konkretusis mąstymas. Egzistencinis suvokimas. Nesuvokia veiksmų ilgalaikių pasekmių.
Mąstymas labiau abstraktus. Gali vertinti veiksmų ilgalaikes pasekmes. Stresinėje situacijoje grįžta prie konkretaus mąstymo.
Susiformuoja abstraktusis mąstymas. Orientuotas į ateitį. Suvokia ilgalaikes galimybes. Psichosociali niai pokyčiai Susirūpinimo objektai: greitas fizinis augimas kūno išvaizda.
Sutrikimas dėl vykstančių pokyčių.
Grįžta pasitikėjimas savo kūnu ir išvaizda. Fantazijos ir idealizmas. Visagalybės pojūtis. Brandaus tapatumo susiformavimas. Šeima Nubrėžia nepriklausomybės/ priklausomybės ribas.
Konfliktuoja dėl kontrolės. Tėvų-vaikų tipo santykius keičia suaugusiojo-suaugusiojo santykiai. Bendraamžiai Siekia būti priimti į grupę,
tai jiems suteikia stabilumo jausmą.
Savivokai reikalinga identifikacija su bendraamžių grupe. Bendraamžių grupės normos lemia elgseną.
Bendraamžių grupes pakeičia individuali draugystė.
Seksualumas Savęs tyrinėjimas ir
vertinimas. Romantiškos fantazijos. Pastangos patraukti priešingą lytį. Formuojasi pastovūs santykiai. Tarpusavio supratimas ir palaikymas. Ateities planai.
Paminėti aspektai yra svarbūs siekiant geriau suprasti paauglių elgesį ir suteikti jiems reikalingas ir tinkamas žinias sveikatos stiprinimo klausimais.
Oficialiai paskelbtais 2003 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis (toliau – LSIC), paaugliai ir jaunimas (10-24 m. amžiaus) sudaro 22,69 proc. visų Lietuvos gyventojų [25].
Dalis Lietuvos vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose, t. y. tokiose šeimose, kuriose vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis; yra priklausomi nuo azartinių lošimų; neprižiūri savo vaikų, leidžia jiems valkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams. Suprantama, kad tokioje šeimoje augantys vaikai yra veikiami didesnių rizikos veiksnių, palyginus su kitais vaikais. Šių vaikų auklėjimo ir priežiūros rūpestis tenka valstybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtais duomenimis, 2004 m. socialinės rizikos šeimose gyveno 36 895 vaikai, iš jų 24 410 mokyklinio amžiaus (7–17m.), 4689 minėto amžiaus vaikų buvo globojami vaikų globos institucijose [2].
Globos įstaigose gyvenantys paaugliai priklauso ypač pažeidžiamai jaunimo grupei. Ypač pažeidžiami jauni žmonės – tai sąvoka, naudojama apibūdinti tą gyventojų dalį, kuriai gresia sveikatos ar kito pobūdžio problemos [27]. Akivaizdu, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tokių paauglių teigiamų nuostatų bei atsakomybės už savo sveikatą formavimui kuo ankstesniame amžiuje.
3. 2. Paauglių sveikata
PSO sveikatą apibrėžė taip: „Sveikata yra ne tik ligos ar sveikatos sutrikimų nebuvimas, bet ir visiška psichinė bei socialinė gerovė“. Šiuo apibrėžimu sveikata apibūdinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesant tam tikrų sąlygų žmonės negali būti sveiki.
PSO parengtoje „Europos vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymo strategijoje“ [46] teigiama, kad nelaimingi atsitikimai, suicidiniai ketinimai, prievarta, nėštumo komplikacijos, infekciniai susirgimai, narkotikų ir alkoholio vartojimas yra pagrindiniai faktoriai, neigiamai įtakojantys jaunimo sveikatą. PSO tyrimų duomenimis, neteisingas gyvenimo būdas paauglystės periode yra 70 proc. ankstyvų mirčių suaugusių tarpe priežastis. Pavyzdžiui, alkoholis ir tabakas dažniausiai pradedamas vartoti iki 20 m. Tai gali turėti rimtų pasekmių tolesniame gyvenime. Jaunimo patirtis, norai, elgesiniai instinktai stipriai skiriasi priklausomai nuo bendruomenės. Dalis jaunimo grupių veikiami ypatingai didelių rizikos veiksnių, palyginus su kitomis. Jaunimas, kuris jaučia skurdą ir socialinę izoliaciją, patiria pažeminimą ir diskriminaciją, benamiai ir kt. gali būti ypatingai linkę į fizinius ir psichinius sveikatos sutrikimus. Minėtoje strategijoje teigiama, kad būtina ugdyti jaunimui realų požiūrį į ateitį, padėti jiems nustatyti savo vietą visuomenėje.
Analizuojant oficialiai skelbiamus duomenis apie Lietuvos vaikų sveikatą, iškyla sunkumų, norint įvertinti atskiros amžiaus grupės, pvz. tik paauglių, sveikatą, kadangi 0-14 m. amžiaus gyventojai priskiriami vaikų grupei, o nuo 15 m. – prie suaugusių. Remiantis 2004 m. LSIC duomenimis, buvo užregistruota 92,3 vaikų susirgimų 1000 gyventojų kai kuriomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, o suaugusiųjų ir paauglių – 51,2 susirgimo, kvėpavimo sistemos ligomis – 1606,0 (atitinkamai suaugusiųjų grupėje – 327,1), virškinimo sistemos ligomis – 206,5 (atitinkamai suaugusiųjų grupėje – 123,6), traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padarinių – 121,0 (atitinkamai suaugusiųjų grupėje – 128,0). Iki 2004 m. LSIC skelbė oficialius duomenis apie profilaktiškai tikrintų vaikų pasiskirstymą pagal sveikatingumo grupes. Minėti centro duomenimis, I-ai sveikatingumo grupei priklausė 39,8 proc., II-ai – 48,1 proc., III-iai – 10,5 proc., IV-ai – 1,4 proc., V-ai – 0,2 proc. 7 – 14 m. vaikų [26]. Kadangi visuomenės sveikatos priežiūros specialistai diskutuoja apie tokio skirstymo reikšmingumą, nuo 2005 m. duomenys apie vaikų pasiskirtymą pagal sveikatingumo grupes neskelbiami.
LSIC internetinėje svetainėje naujai įdiegtoje kompiuterinėje Lietuvos vaikų ir jaunimo (10-29 m.) sveikatos statistikos rodiklių sistemoje pateikti atskirų amžiaus grupių sergamumo įvairiomis ligomis rodikliai (2 lentelė) rodo, kad Lietuvos paauglių sveikata nėra gera [25]. Jau 10-14 m. amžiuje užregistruoti susirgimai narkomanija ir toksikomanija, o 15-19 m. amžiuje registruojami susirgimo alkoholizmu atvejai. Specialistai, dirbantys su paaugliais, turi atkreipti dėmesį į pavojų keliančius skaičius.
2 lentelė. 2003 m. duomenys apie paauglių sergamumą
Užregistruoti susirgimai 10-14 m. 15-19 m.
Bendras sergamumas (1000
gyventojų) 1732,97 1544
Traumos ir apsinuodijimai (1000
gyventojų) 115,79 128,58
Sergamumas psichikos ligomis
(100 000 gyventojų) 170,23 196,77 Sergamumas narkomanija ir toksikomanija (100 000 gyventojų) 1,92 26,26 Sergamumas alkoholizmu (100 000 gyventojų) ––– 2,52 Sergamumas tuberkulioze (100 000 gyventojų) 18,83 27,7
Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Sveikatos problemomis laikomos ne tik ligos ir jų pasekmės, bet ir įvairiausi veiksniai, kurie daro jai įtaką visais žmogaus gyvenimo etapais: nuo apvaisinimo momento (ar netgi iki jo) iki pat mirties [20].
3. 3. Paauglių sveikatą įtakojantys veiksniai
Žmogaus sveikatą nuo pat gimimo veikia fizinė, biologinė ir socialinė aplinka, elgesio veiksniai. Pastarieji lemia gerbūvį ir tolesnio gyvenimo kokybę. Sveikata – viena iš pagrindinių žmogaus gero gyvenimo sąlygų. Gera vaiko sveikata ir savijauta yra viena svarbiausių jo normalios raidos bei mokymosi prielaidų [34]. Dažnai žmonės susimąsto apie sveikatą, kaip didžiausią vertybę, tik tuomet, kai susiduria su liga. Tačiau kiekvienas turi teisę būti sveikas ir išmokti išsaugoti savo sveikatą kuo ilgesnį laiką. Mokant sveikai gyventi, didelę reikšmę turi teisinga sveikatos, kaip vertybės, samprata [31].
Žmogaus sveikatą lemiantys veiksniai skirstomi į keturias grupes: 1. Paveldimumas, arba genetika.
2. Fizinė ir socialinė aplinka.
3. Elgesio ir psichologijos nulemti sveikatos veiksniai, nusakantys gyvenimo būdą. 4. Medicinos pagalba, padedanti susigrąžinti sveikatą, atsiradus sveikatos sutrikimams.
PSO teigimu, pradinis sveikatos raidos taškas yra paveldimumas, nuo kurio sveikata priklauso apie 20 proc. Kadangi paveldimos ligos pagydomos gana retai, vaikų ir jaunimo sveikatą galima pagerinti keičiant likusias tris veiksnių grupes [45].Aplinkos įtaka sveikatai taip pat sudaro apie 20 proc. Blogos fizinės aplinkos sąlygos (užterštas oras, vanduo, dirvožemis, maisto produktai), prastos šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, menkos pajamos, nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka mokykloje ir pan. daro neigiamą įtaką sveikatai. Medikų pastangos, jų veikla lemia tik apie 10 proc. sveikatos. Didžiausią poveikį (apie 50 proc.) sveikatai turi žmogaus gyvenimo būdas, jo pastangos gyventi sveikai.
3. 3. 1. Paauglių elgsena
Jaunų žmonių gyvensenai ir sveikatai pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo tikslu vykdomi įvairūs tyrimai, kurių duomenys padeda atskleisti paauglių elgsenos ypatumus.
Literatūros šaltiniuose dažniausiai pateikiami bendri duomenys apie paauglių gyvenseną. Tuo tarpu apie paauglių, gyvenančių globos institucijose, duomenų yra nedaug. Literatūros šaltiniuose pavyko rasti duomenų apie vaikų, gyvenančių globos įstaigose, sveikatos savivertę, traumatizmą, alkoholio bei rūkymo paplitimą, kuriuos tyrinėjo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkai [3, 4, 39, 40], psichosocialinę šių vaikų sveikatą tyrinėjo Raslavičienė G. [32].
Lietuvoje vykdyto tarptautinio mokinių gyvenimo būdo ir sveikatos (toliau – HBSC) tyrimo rezultatai, vertinant tarptautiniu požiūriu, patvirtina, kad Lietuvos vaikų ir jaunimo gyvensena nėra palanki sveikatai. Ypač didelį susirūpinimą kelia sveikatą žalojanti gyvensena ir
socialinė aplinka, kurioje jauni žmonės auga, bręsta ir mokosi. Tarptautinėje plotmėje Lietuvos 11-15 m. amžiaus paauglių sveikatos būklė nėra gera [44]. 2001/2002 m. atlikto tyrimo duomenimis, 47,2 proc. 15 metų mergaičių ir 25,1 proc. to paties amžiaus berniukų savo sveikatą vertina prastai. Tarptautiniu požiūriu Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikai savo sveikatą vertina blogiau, nei daugelio kitų šalių mokiniai: 11-mečiai mokiniai buvo 34 vietoje, 13-iai ir 15-iai – 33 vietoje. Blogiau už mūsų šalies mokinius savo sveikatą vertino tik Ukrainos ir Rusijos mokiniai [14].
Rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo plitimas jaunimo tarpe, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, neteisinga mityba, fizinio aktyvumo stoka - visa tai kelia tiesioginę grėsmę sveikatai jau ankstyvame amžiuje. Tyrimai parodė, kad 1994 m. – 2002 m. nors kartą per paskutinį mėnesį rūkiusių paauglių statistinis skaičius reikšmingai didėjo: berniukų nuo 11,3 proc. iki 23,6 proc., mergaičių nuo 3,6 proc. iki 14,6 proc.
Alkoholio vartojimo paplitimas ir jo augimo tempai tarp Lietuvos mokinių kelia susirūpinimą. HBSC tyrimo duomenimis 2002 m. 13,4 proc. berniukų ir 6,5 proc. mergaičių pripažino, kad reguliariai (bent kartą per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų vartojimas tarp Lietuvos moksleivių 1994–2002 metais žymiai padidėjo.
Kauno medicinos universiteto mokslininkai Šumskas L. ir Zaborskis A., išanalizavę alkoholinių gėrimų vartojimo ypatybes bei pokyčius, padarė išvadą, kad Lietuvoje reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus moksleivių procentas 1994–2002 m. padidėjo nuo 9,4 iki 13,6 proc. tarp berniukų ir nuo 4,2 iki 6,5 proc. tarp mergaičių. Lietuvos moksleiviai pagal alkoholinių gėrimų vartojimą priartėjo prie tų Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, kur moksleiviai dažnai ir intensyviai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais [36]. Mokslininkų teigimu, įvairūs rizikingos elgsenos veiksniai labai susiję su patiriamomis traumomis [33].
Nelaimingi atsitikimai ir traumos – taip pat dažnas reiškinys paauglių tarpe. HBSC tyrimo duomenimis, pagal traumų paplitimą paauglių tarpe mūsų šalies 11-mečiai yra 9 vietoje, 13-mečiai – 8-oje, 15-13-mečiai – 15-oje vietoje. Akivaizdu, kad traumas ir nelaimingus atsitikimus dažniau patiria vyresnio amžiaus paaugliai. Atliktas Lietuvos vaikų ir paauglių mirties priežasčių ir mirtingumo pokyčių tyrimas parodė, kad didžiausią dalį mirties priežasčių struktūroje sudarė nelaimingi atsitikimai ir traumos (berniukų grupėje - 40,7%, mergaičių - 25,8%) [29].
Higienos instituto mokslininkų (Juškelinė V., Kalibatas J.) atliktas Lietuvos mokinių savo sveikatos vertinimas, kuriame dalyvavo 16-18 metų mokiniai iš didžiųjų Lietuvos miestų mokyklų, parodė kad 15,4 proc. tirtųjų savo sveikatą vertino kaip „nelabai sveikas, silpnos sveikatos“, daugiau nei pusė apklaustų mokinių paminėjo jautę bent vieną negalavimą (irzlumą,
nervingumą, galvos skausmą, greitą nuovargį ir kt.) daugiau nei kartą per savaitę. nepalankus savo sveikatos vertinimas būdingesnis mergaitėms nei berniukams [18].
Lietuvos vaikų globos namų vidurinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus auklėtinių sveikatos savivertės tyrimas parodė, kad 27,4 proc. globos namų auklėtinių mano esą nelabai sveiki, dėl negalavimų į gydytoją kreipėsi iki 54 proc. vaikų [38]. Atlikto alkoholio vartojimo paplitimo tarp Lietuvos globos namų auklėtinių tyrimo [39] duomenimis, beveik septintadalis (iš 684 tyrime dalyvavusių) paauglių buvo ragavę alkoholinių gėrimų, o trečdalis jų buvo patyrę girtumo būklę. Tie patys mokslininkai tyrinėjo rūkymo paplitimą globos namų auklėtinių tarpe ir nustatė, kad rūkančių berniukų yra daugiau, nei mergaičių, su amžiumi rūkančiųjų skaičius turi tendenciją didėti, beje, jaunesniojo mokyklinio amžiaus rūkančių auklėtinių patikimai mažiau nei viduriniojo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus [40]. Atliktas traumatizmo tarp mokyklinio amžiaus vaikų globos namų auklėtinių tyrimas [4] parodė, kad vieną kartą per metus susižeidžia 63,0 proc. vaikų. Traumos dažniausiai įvyksta namuose arba kieme. Traumų skaičius turi tendencją su amžiumi didėti, nepriklausomai nuo lyties.
3. 3. 2. Psichosocialinė aplinka
Tyrinėjant aplinkos veiksnius, įtakojančius vaikų sveikatą, tyrimo objektu dažnai pasirenkama mokyklos aplinka, nes tai yra viena svarbiausių institucijų, kurioje galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą. Mokyklos suteikia unikalią galimybę sukurti sveikatos stiprinimo pagrindus, nes jauni žmonės daug laiko vaikystėje ir paauglystėje praleidžia mokyklose [11].
Nustatyta didžiulė fizinės, psichologinės ir socialinės mokyklos aplinkos įtaka jauno žmogaus savijautai, sveikatai, intelektiniam bei socialiniam vystymuisi [43]. Aplinka gali skatinti ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, kita vertus, netinkama aplinka gali būti rizikos veiksnys. Išskiriamos šešios sudedamosios mokyklos aplinkos dalys: mokymosi aplinka, fizinė kultūra, maitinimosi organizavimas, sveikatos stiprinimo veikla, į kurią įtraukiami bendruomenės nariai, sveikatos priežiūros specialistai, ir psichosocialinė aplinka.
Higienos instituto mokslininkų atliktas psichosocialinių veiksnių, turinčių įtakos paauglių sveikatai, tyrimas, kur nustatyta, kad daugelis psichosocialinių veiksnių (tėvų išsilavinimas, tėvų nedarbas, gyvenimas su vienu iš tėvų, šeimos neturtingumas, bendravimo šeimoje stoka) turi reikšmės paauglių sveikatos savivertei bei dažniems negalavimams. Siekiant pagerinti mokinių savijautą, mokslininkai rekomenduoja teikti aktyvesnę socialinę ir medicininę pagalbą socialiai nuskriaustiems vaikams. Nepalankią šeimos psichosocialinę aplinką iš dalies galėtų kompensuoti mokyklose integruojamos sveikatos ugdymo programos. Mokslininkai pripažįsta, kad
neformalaus sveikatos ugdymo plėtra paskatintų glaudesnį mokytojų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, psichologų, socialinių pedagogų bendradarbiavimą [19].
Vienas iš negatyvių reiškinių, plintančių mūsų visuomenėje, yra smurtas ir prievarta. HBSC tyrimo duomenimis prievarta ir fizinis smurtas tirtose amžiaus grupėse Lietuvoje yra didžiausias tarp 35 HBSC tyrime dalyvavusių šalių. Specialistų teigimu, vaikai ir paaugliai, gyvenantys skurstančiose, asocialiose, nedarniose šeimose, dažniau patiria fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą. Atlikto tyrimo duomenimis, smurtą patyrusių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta buvo daug blogesnė negu jų bendraamžių, to nepatyrusių [10].
2001 metais atliktas tarptautinis vaikų ir jaunimo nuomonės tyrimas „Jaunimo balsai“. Apklausta 15200 vaikų iš 35 valstybių. Kiekvienoje valstybėje pasikalbėta su 400 vaikų (9–13 metų) ir jaunuolių (14–17 metų). Šio tyrimo duomenimis, smurtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smurtas) būdingas 65 procentams Lietuvos šeimų. 14 proc. Lietuvos vaikų teigia, kad agresyviai jų šeimose elgiamasi dažnai. Apie agresyvų elgesį šeimoje kalba dažniau berniukai (70 proc.) negu mergaitės (58 proc.). Dažniau agresija pasitaikė didesnėse šeimose, rečiau – mažose šeimose, kuriose auga vienas vaikas. Duomenys rodo, kad Lietuvos vaikai labiau negu Vakarų Europos vaikai toleruoja fizinį ir psichologinį smurtą šeimose ir mano, kad tokiomis priemonėmis galima išspręsti kylančias problemas. 29 proc. Lietuvos vaikų mano, kad problemas galima išspręsti pasikalbėjus, 46 proc. – kad kartais jas galima išspręsti riksmu [7].
Analizuojant vaikų ir paauglių sveikatą lemiančius veiksnius, be įprastų sveikatos rizikos veiksnių vis dažniau akcentuojama agresija, somatiniai sutrikimai, depresija, nerimas ir kitos psichologinės būsenos. Mokslininkai vis labiau atkreipia dėmesį į paauglių bendravimo ypatybes, jų tarpusavio santykius, pripažindami, kad šie veiksniai turi įtakos jų psichosocialinei sveikatai.
Atlikti tyrimai įrodė, kad sėkmingas bendravimas su bendraamžiais, teigiamas jų vertinimas ir priėmimas dažniausiai lemia vaikų psichosocialinę sveikatą, o socialinis vaikų neprisitaikymas įgalina prognozuoti vėlesnes prisitaikymo bei elgesio problemas (mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, psichopatologinius sutrikimus) [42]. Minėti mokslininkai, tyrinėję paauglių tarpusavio bendravimo įtaką jų sveikatai ir savijautai, teigia, kad tie paaugliai, kurie patiria socializacijos sunkumus, dažniau išgyvena stresą, dėl kurio, susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, jie greičiau suserga infekcinėmis ir piktybinėmis ligomis. Socialinės sąveikos su bendraamžiais ir suaugusiais kokybė yra vienas pagrindinių paauglių psichosocialinės sveikatos rizikos veiksnių. Sveikatos stiprinimo srityje svarbu sutelkti dėmesį į tarpusavio bendravimo sunkumų turinčius paauglius. Pedagogai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistai turi padėti mokiniams adaptuotis socialinėje aplinkoje [42].
Netekusiems nuolatinės tėvų globos vaikams, besimokantiems internatinėse mokyklose, vidinė mokyklos aplinka, susiformavę tarpusavio santykiai turi ypatingą reikšmę. Raslavičienė G., tyrinėdama globos institucijose gyvenančių 4-12 m. amžiaus vaikų psichoemocinę sveikatą, nustatė, kad palikti ir apleisti globos institucijose augantys vaikai turi psichoemocinės sveikatos problemų: yra labiau nervingi, pastebimi agresijos požymiai, juos sunku auklėti. Vaiko psichoemocinės sveikatos raidos sutrikimai apsunkina jo psichologinę adaptaciją, atsiranda socialinės sveikatos raidos sutrikimų [32].
3. 3. 3. Veiklos, susijusios su sveikatos stiprinimu, organizavimas ugdymo įstaigose
Norint pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro sveikatos politikos programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ numatytų tikslų, gerinant vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatą, būtina ypatingą dėmesį skirti vaikų ugdymo įstaigose vykdomai sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklai. Kokybiškos veiklos pagrindas yra visų specialistų, dirbančių su vaikais, bendradarbiavimas, tuo pačiu į aktyvią veiklą įtraukiant pačius auklėtinius.
Sveikatos stiprinimo, kaip koncepcijos, idėją prieš du dešimtmečius pasiūlė PSO, kuri sveikatos stiprinimą (angl. health promotion) apibrėžia kaip procesą, suteikiantį žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti. Jis turėtų būti suprantamas kaip pastangų ugdyti sveikatą ir išvengti nesveikatos derinys, susipinant sveikatos mokymo, ligų profilaktikos ir sveikatos saugos sferoms [20]. Sveikatos stiprinimas yra sudėtingas procesas, kurio galutinis rezultatas yra gera gyvenimo kokybė ir, tuo pačiu, gera sveikata.
1991 m. Green ir Kreuter sukūrė Sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklos planavimo PROCEDE – PROCEED modelį (1 paveikslas), kuris 1993 m. balandžio mėn. buvo pristatytas Helsinkyje vykusiame simpoziume [13]. Šiame modelyje sveikatos stiprinimas apibūdinamas, kaip sudėtingas procesas, kurio sėkmę lemia tarpsektorinis bendradarbiavimas, ir gali būti naudojamas, organizuojant sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklą vaikų ugdymo įstaigose.
SVEIKATOS STIPRINIMAS
Sveikatos ugdymas
Įstatymai
Iš anksto nulemti (Polinkio) veiksniai Galimybę sustiprinantys veiksniai Galimybę Suteikiantys (Įgalinantys) veiksniai Elgsena ir gyvenimo būdas Aplinka
Sveikata Gyvenimo kokybė
1 pav. Sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklos planavimo modelis.
Organizuojant sveikatos stiprinimo veiklą, pirmiausiai turi būti parengta tinkama įstatyminė bazė, kuria vadovaujantis turėtų būti vykdomas nuoseklus sveikatos ugdymo procesas. Vykdoma Valstybės, savivaldybių viešoji politika, priimami įstatymai, kurie turi reguliuoti ir remti sveikatinimo veiklą.
Sveikatos stiprinimo ir ugdymo veiklos planavimo modelio autoriai teigia, kad sveikatos pokyčius palankia linkme įtakoja polinkio veiksniai (pvz. informuotumas, žinios, nuostatos, vertybės, įsitikinimai, kurie sustiprina ar susilpnina motyvaciją elgsenos pokyčiams); galimybę stiprinantys veiksniai (pvz. socialinė parama ir pripažinimas, paskatinimai) ir galimybę suteikiantys veiksniai (organizacinė veikla (pvz. mitybos organizavimas, fizinė veikla) ir individualūs gebėjimai, kurie pasiekiami, identifikuojant veiksnius, sustiprinančius elgesį ar pašalinant barjerus norimam elgesiui pasiekti), kuriais sudaromos sąlygos elgsenos įtvirtinimui.
Kadangi sveikatą lemia daugelis veiksnių, pastangos, įtakojančios elgsenos, aplinkos ir socialinius pokyčius, turi apimti daugelį sričių ir įtraukti į veiklą įvairius specialistus. Vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos valstybinės, visuomeninės ir privačios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti formuojant tinkamą požiūrį į sveikatą, įtvirtinti sveiką gyvenseną, užtikrinti sveiką aplinką, kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius[21].
Sveikatos stiprinimo veikla yra sudėtingas, ilgai trunkantis, reikalaujantis glaudaus tarpžinybinio bendradarbiavimo, procesas. Tai įrodo nuo 1992 m., koordinuojant Europos Tarybai (ET), Europos Sąjungai (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biurui (PSO/EURO), Europoje vykdomas Sveikatą stiprinančių mokyklų projektas. Lietuva į šį projektą
buvo priimta 1993 m. Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcija remiasi visumine sveikatos samprata, Otavos sveikatos stiprinimo chartija, kurioje sveikatos stiprinimas suprantamas kaip procesas, įgalinantis pačius žmones imtis veiksmų, gerinančių sveikatą Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas – visų mokyklos bendruomenės narių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, sudarant tam tinkamą aplinką. 1997 m. Higienos instituto atliktas sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos vertinimas parodė, kad mokyklose, dalyvaujančiose šiame projekte, vykdoma kompleksinė, koordinuota sveikatos stiprinimo ir ugdymo veikla. Šių mokyklų mokiniai ir mokytojai yra labiau informuoti sveikatos ir sveikos gyvensenos klausimais, sveikesnė mokinių gyvensena, glaudesnis mokinių, mokytojų ir medicinos darbuotojų ryšys [17].
Neatskiriama sveikatos stiprinimo dalis yra sveikatos ugdymas. Jos pagrindinis uždavinys yra formuoti vaiko asmens higienos įgūdžius, jo tolesnio gyvenimo būdą ir saugoti bei visapusiškai stiprinti sveikatą [1].
Sveikatos ugdymas – tai kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Sveikatos ugdymas neatsiejamas nuo sveikatos mokymo. Nors angliškai terminas tas pats („health education“), tačiau sveikatos mokymo sąvoka siauresnė, nes sveikatos mokymas tik suteikia žinių apie sveikatą, o ugdymas dar siekia keisti požiūrį į sveikatos dalykus, įtvirtinti sveikatai palankius elgesio įpročius [16]. Sveikatos ugdymas skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi ir yra sveikatos gerinimo pagrindas.
Anksti gaunama informacija apie sveikatą yra socializacijos proceso konkrečioje bendruomenėje produktas. Jis nustato rekomendacijų, į kurias atsižvelgiant teikiama ir aiškinama nauja informacija apie sveikatą įtakojančius veiksnius, ribas [11].
Sveikatos ugdymo tikslai:
1. Teikti mokiniui žinių apie: augimą, vystymąsi, kūno priežiūrą; veiksnius, turinčius įtakos žmogaus sveikatai bei būdus, kuriais fizinė ir socialinė aplinka veikia sveikatą; fizinę, protinę, dvasinę, emocinę ir socialinę sveikatą, šių aspektų sąveiką kasdieniame gyvenime; palaikančius ir stiprinančius sveikatą veiksnius; mitybą, darbą ir poilsį, fizinį aktyvumą ir saugumą; žalingus įpročius ir jų pasekmes; alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją; lytinį ugdymą ir pasirengimą šeimai; įvairias su sveikata susijusias vertybes ir nuostatas.
2. Ugdyti įgūdžius, kurie skatintų racionalius sprendimus ir poelgius; formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui; padėtų valdyti konfliktus ir stresus; formuotų pagarbą sau ir kitiems; formuotų gebėjimą vertinti savo ir kitų sveikatos svarbą; padėtų suvokti atsakomybę už savo poelgius; padėtų kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje; skatintų sveikai gyventi.
Vilniaus pedagoginio universiteto pedagogikos ir psichologijos fakulteto mokslininkai pedagogams ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems vaikų ugdymo įstaigose, pateikė sveikatos ugdymo įvadą, kuriame supažindinama su sveikatos, kaip svarbiausios gyvenimo vertybės, ugdymo pradmenimis švietimo įstaigose, atskleidžiamas pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo saugant vaikų sveikatą [31].
Mokyklos, bendradarbiaudamos su visuomenės sluoksniais, turi galimybę plėtoti ilgalaikes, nuoseklias ir progresyvias sveikatos ugdymo ir sveikatos stiprinimo programas, kurios gali kompetentingai padėti jaunimui ugdyti atsakingumą už savo veiksmus gyvenime. Taip mokiniai bus skatinami ieškoti problemų sprendimo būdų [11].
Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis universaliąja (integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį. Šios programos tikslas – diegti visuminį sveikatos supratimą, t. y. suprasti fizinę, dvasinę, emocinę ir socialinę gerovę, kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei, teikti žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą, t. y. Išmokyti vaikus sveikai gyventi [31].
Mokinių gerove ir sveikata mokykloje turi rūpintis visas mokyklos kolektyvas. Tuo tikslu mokyklose steigiama mokytojų taryba, kaip nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Mokytojų tarybą sudaro mokyklos vadovybė, mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bei kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Tik glaudžiai bendradarbiaujant visems mokyklos bendruomenės nariams, galima pasiekti teigiamų rezultatų.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnis apibrėžia sveikatos priežiūros bendrojo lavinimo mokykloje paskirtį, kaip pagalbą mokiniui saugant ir stiprinant sveikatą [24].
Sveikatos priežiūrą bendrojo lavinimo mokyklose reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašas [8].
Šiame dokumente visuomenės sveikatos priežiūros specialistui priskiriama eilė funkcijų, kurių vykdymas padės įgyvendinti keliamus sveikatos priežiūros mokykloje uždavinius: visuomenės sveikatos priežiūros specialistas teikia sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams); teikia informaciją sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais ir vykdo šios informacijos sklaidą (mokyklos stenduose, renginiuose, viktorinose ir pan.) mokyklos bendruomenei; inicijuoja mokyklos sveikatinimo projektų (programų) rengimą ir dalyvauja juos įgyvendinant; teikia pagalbą mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius; teikia pagalbą kūno kultūros mokytojams komplektuojant fizinio ugdymo grupes; klasės auklėtojui (mokytojams) teikia asmens sveikatos
priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijas dėl mokinių sveikatos bei vykdo šių rekomendacijų įgyvendinimą mokykloje ir kt.
Vykdydamas šią veiklą visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi nuolatos dalyvauti auklėjamajame procese, reaguoti į sveikatai žalingus veiksnius, stengtis parodyti teigiamus sveikatos aspektus [45]. Jis turi glaudžiai bendradarbiauti su mokyklos vadovybe, kuriant sveikatos priežiūros ir ugdymo sistemą mokykloje, kuri padėtų suformuoti teisingą mokinių požiūrį į sveikatą.
Be to, globos įstaigose gyvenančių vaikų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos higienos norma „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šiame dokumente teigiama, kad vaikų globos įstaigose gyvenantiems ir besimokantiems vaikams turi būti numatyta ir pirminė visuomenės sveikatos priežiūra [23].
Apibendrinant galima teigti, kad, saugant ir stiprinant mokinių sveikatą, yra nemažai veiklos sričių, kur būtinas mokyklos vadovų, pedagogų, medicinos darduotojų ir kitų specialistų bendradarbiavimas.
3. 4. Vaikų ir Paauglių sveikatos gerinimo politika
Vaikystė ir paauglystė – tai gyvenimo tarpsniai, kai formuojasi intelekto ir fiziniai gebėjimai, gyvenimo, taigi ir sveikatos įgūdžiai [9],todėl vaikų ir paauglių sveikatos stiprinimui teikiamas vis didesnis dėmesys. Pasaulio sveikatos organizacija daugelio šalių politikus, medikus, pedagogus ir kitų profesijų atstovus ragina susirūpinti prastėjančia jaunimo sveikata, įpatingą dėmesį skiriant sveikatos ugdymui visose vaikų priežiūros įstaigose. Švietimo įstaigos yra vienos iš svarbiausių institucijų, kuriose galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą [22].
PSO regioninis Europos komitetas priėmė „Sveikatos visiems XXI amžiuje“ strategiją, kurioje numatyta visuomenės sveikatos problemų sprendimo ir sveikatos stiprinimo priemonių visuma, įpatingą dėmesį skiriant vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui, sveikos gyvensenos mokymui. Šios programos 4 tikslas teigia, kad iki 2020 m. jauni regiono žmonės turi būti sveikesni ir geriau suvokę savo vaidmenį visuomenėje, t. y. vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, jaunų žmonių mirtingumas ir negalia, kurią lėmė smurtas ir nelaimingi atsitikimai, turi sumažėti beveik 50 proc., turi būti sumažintas žalingų įpročių paplitimas jaunų žmonių tarpe, turi būti sumažintas nepilnamečių nėštumų skaičius [35]. Minėtame dokumente kreipiamas dėmesys ne tik į sveikatos gerinimą, bet ir į sveikos aplinkos kūrimą. Programos 13 tikslas teigia: „Iki 2015 m. regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje
namuose, mokykloje, vietos bendruomenėje. Iki minėto laikotarpio 95% vaikų turi turėti galimybę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje“. Norint įgyvendinti šį tikslą, reikia plėtoti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, į jį įtraukiant ir globos įstaigas. Skiepydamos sampratą apie pagrindines vertybes, įgūdžius ir žinias, mokymo įstaigos turi skatinti ir ugdyti kultūringas asmenybes, ugdyti socialinę atsakomybę, demokratiją, lygybę ir iniciatyvą. Sveikatą stiprinančioje mokykloje formuojami įgūdžiai ir mokoma veiksmų, reikalingų tarpusavio santykiams, o ne tik skatinama įsisavinti mokslo žinias. Pedagogai, tėvai ir vaikai turi būti partneriai, kartu sprendžiantys, kuriantys ir plėtojantys programas, kurios formuoja pagrindinius jų sveikatos pagrindus, skatina sveiką gyvenseną, kovą su nelaimingais atsitikimais ir diegia svarbiausius gyvenimo įgūdžius [35].
Naujas svarbus dokumentas, skirtas jaunimo sveikatos stiprinimui, tai Europos vaikų ir paauglių sveikatos stiprinimo strategija, kuri buvo pristatyta 2005 m. Bucharešte vykusioje PSO Europos regiono komiteto 55-oje sesijoje. Šios strategijos tikslas – sudaryti sąlygas, leidžiančias Europos regiono vaikams ir paaugliams realizuoti savo galimybes, užtikrinant sveikatą bei vystymąsi ir sumažinti galimai išvengiamą sergamumą, traumatizmą ir mirtingumą. Ši jaunimo sveikatos stiprinimo strategija nėra universali visiems atvejams ar teorinės rekomendacijos, kaip stiprinti jaunimo sveikatą. Tai yra dokumentas, kuriuo remiantis kiekviena Europos regiono šalis galėtų rengti savo strategijas ir programas, spręsti nacionalines problemas bei siekti užsibrėžtų uždavinių jaunimo sveikatos stiprinimo srityje [12].
Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo“ teigiama, kad ypatingą dėmesį reikia skirti sveikos gyvensenos ugdymui siekiant didinti žmonių atsakomybę už savo sveikatą, alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų kontrolei bei narkomanijos prevencijai, traumatizmo profilaktikai, kitų labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ir užkrečiamųjų ligų profilaktikai ir kontrolei, psichikos sveikatai, vaikų ir jaunimo sveikatai, sveikatai saugios aplinkos sudarymui [6].
Siekiant pagerinti jaunimo sveikatą, Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai, rengiamos programos, kurios jauniems žmonėms suteikia būtinų žinių apie sveikatos stiprinimą. 2003 m. pradėtas vykdyti Projektas „Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje“, kurį remia Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP), Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių Tautų gyventojų fondas. Šio projekto tikslas – stiprinti jaunimo sveikatą, raidą ir apsaugą, pasirinktose savivaldybėse kurti bei įgyvendinti jaunimui palankias paslaugas, remiantis jau esamomis iniciatyvomis ir vietinėmis galimybėmis, bei jas toliau stiprinant. Ypatingai svarbu skatinti jaunimo sveiką vystymąsi plečiant jaunimui palankias paslaugas. Šio projekto pasekoje parengta ir 2006 m. pristatyta paauglių sveikatos ugdymo programa, skirta sveikatos priežiūros
specialistams. Šia programa siekiama supažindinti sveikatos priežiūros specialistus su paauglystės amžiui būdingomis savybėmis ir tinkamais būdais tenkinti prioritetinius jaunimo sveikatos poreikius bei spręsti jų sveikatos problemas [28].
2005 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Jungtinių Tautų vystymo programos įgaliotoji atstovė pasirašė naujo projekto „Parama veiksmingam ir koordinuotam jaunų žmonių sveikatos ir raidos stiprinimui Lietuvoje“ sutartį. Šiame projekte numatyta tikslo siekti stiprinant paslaugų teikėjų gebėjimus, parengiant nuoseklią specialistų mokymo apie jaunimo sveikatą sistemą, skatinant aktyvų jaunimo dalyvavimą, rengiant bei vykdant intervencijas jaunimo sveikatos temomis .
Paauglių sveikatai stiprinti ir išsaugoti labai svarbu kokybiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas: konsultacijas, gydymą, reabilitaciją, vykdyti ligų prevenciją. Pasaulio sveikatos organizacija kokybiškomis ir palankiomis paaugliams sveikatos priežiūros paslaugas laiko tuomet, kai nepriklausomai nuo lyties, socialinės padėties, gyvenamosios vietos, religijos, jos yra prieinamos, vienodai teisingos/lygios, priimtinos, efektyvios, išsamios/visapusiškos [15].
Rengiant sveikatos stiprinimo ir sveikatos mokymo programas vaikų ugdymo įstaigose, labai reikšmingais tampa vaikų, paauglių ir jaunimo gyvensenos ir sveikatos sąveikos tyrimų duomenys į kuriuos būtina atsižvelgti, priimant sprendimus, susijusius su paauglių sveikata. Šiuo atžvilgiu svarbus Tarptautinis mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimas, pradėtas vykdyti daugiau nei prieš dvidešimt metų (1983 – 1984 m.), kuris leidžia geriau pažinti jaunų žmonių gyvenimo būdą, sveikatai įtakos turintį elgesį, atskleisti jo vystymosi šeimoje, mokykloje ir tarp bendraamžių dėsningumus, įvertinti mokinių sveikatos ir elgesio poslinkius [44].
4. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODIKA 4. 1. Tiriamojo kontingento atranka ir apibūdinimas
Tyrimui atlikti pasirinktos Vilniaus mieste esančios dvi bendrojo lavinimo internatinės mokyklos: Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinė mokykla (toliau vadinsime A internatine mokykla) ir Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla (toliau vadinsime B internatine mokykla).
A internatinė mokykla buvo pasirinkta todėl, kad joje 2003 m. buvo vykdytas projektas „Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje“. Jo metu buvo atliekamas jaunimui palankių paslaugų tyrimas, fokus grupėse naudojant diskusijų metodą. Gauti duomenys sudomino ir buvo nuspręsta nuodugniau patyrinėti globos įstaigose gyvenančių paauglių sveikatą ir ją įtakojančių veiksnių paplitimą. Kadangi A internatinėje mokykloje gyvenančių paauglių skaičius nedidelis, nuspręsta tyrimą atlikti ir kitose internatinėse mokyklose. Iš visų Vilniaus mieste esančių globos įstaigų sąrašo mūsų išsikeltus atrankos kriterijus atitiko tik B internatinė mokykla. Tai yra, šio tipo globos įstaigose gyvenantys vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo mokymosi programą; dauguma vaikų yra iš asocialių šeimų, ar našlaičiai, netekę nuolatinės tėvų globos; savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu vaikai gali išvykti pas tėvus ar laikinus globėjus, prieš tai gavę administracijos leidimą.
Tyrimui pasirinkome 11-18 m. auklėtinius bei sveikatos priežiūros specialistus. Tiriamojo kontingento imtys suformuotos taikant ištisinės atrankos metodą, todėl tyrime dalyvavo visi tyrimo dieną buvę 11-18 metų ugdytiniai ir sveikatos priežiūros specialistės.
A internatinėje mokykloje iš viso gyvena ir mokosi 138 mokyklinio amžiaus vaikai, iš jų 93 – 11-18 m. amžiaus, B internatinėje mokykloje, atitinkamai 212 vaikų, iš kurių 150 – 11-18 m. amžiaus. Detalesnis tyrime dalyvavusios ir analizei atrinktos imties formavimas pavaizduotas 3 lentelėje.
3 lentelė. Planuotos ištirti, tyrime dalyvavusios bei analizei atrinktos imties dydis (absoliučiais skaičiais, skliaustuose – procentais).
Imties formavimas A internatinė mokykla B internatinė mokykla Iš viso
Iš viso 11-18 m. 93 150 243
Tyrimo dieną ištirta 11-18 m. amžiaus auklėtinių 80 (86,0) 111 (74,0) 191 (78,6) panaudota anketų pagrindinių klausimų analizei 80 111 191
Neatsakyta į atviro pobūdžio klausimus
52 72 124
Atrinkta anketų atvirų klausimų analizei
28 (35,0) 39 (35,1) 67 (35,0) Tyrimui atlikti vienoje internatinėje mokykloje buvo skirta viena diena.
Tyrimas pradėtas, supažindinus internatinių mokyklų administraciją su tyrimo metodika ir gavus leidimą ugdytinių apklausai.
Vienmomentinį anketinį internatinių mokyklų auklėtinių tyrimą atlikome dviem etapais: 2005 m. gegužės mėnesį – A internatinėje mokykloje ir rugsėjo mėnesį – B internatinėje mokykloje.
Kadangi A internatinėje mokykloje vaikai mokosi skirtingose pamainose, anketinę auklėtinių apklausą padėjo atlikti vaikų auklėtojos. Vaikai apklausti, paprašius užpildyti paruoštas anonimines anketas, kurias išdalino savo auklėtiniams auklėtojos. Iš 93 internate gyvenančių 11-18 metų amžiaus vaikų, anketas užpildė 80 (86%). Anketinėje apklausoje dalyvavo ne visi ugdytiniai, nes tyrimas buvo atliekamas jau pasibaigus mokslo metams ir dalis vaikų buvo išvykę atostogauti pas tėvus ar globėjus.
B internatinėje mokykloje ugdytinių anketavimą atliko tyrimo organizatorė. Apklausa vyko klasėse pamokų metu, paprašius mokytojų dalį pamokos laiko skirti anketinei apklausai. Anketos buvo išdalinamos klasėse esantiems mokiniams, o užpildytos – iš karto surinktos. Iš 150 šiame internate gyvenančių pasirinkto amžiaus vaikų anketas užpildė 111 (74%) ugdytinių. Nemaža dalis vaikų anketų neužpildė, nes anketinė apklausa buvo vykdoma pirmadienį ir, administracijos teigimu, dalis vaikų buvo nesugrįžę iš tėvų ar globėjų namų. Patikrinus duomenų kokybę, visos užpildytos 111 anketų buvo panaudota analizei.
Konfidencialumui užtikrinti buvo paprašyta, kad vaikai aužpildytas anketas perlenktų ir suklijuotų tam skirtais lipdukais. Užpildytas anketas auklėtojos surinko ir pateikė anketavimo organizatoriui. Patikrinus duomenų kokybę, galutinei analizei panaudotos visos 80 užpildytų anketų.
Prieš analizuojant atviro pobūdžio klausimus, visos užpildytos anketos buvo peržiūrėtos dar kartą. Į atviro pobūdžio klausimus atsakė 67 mokiniai. Šios anketos buvo įtrauktos į atviro pobūdžio klausimų analizę.
4. 2. Tyrimo metodika
Tyrimas atliktas, taikant anketinės apklausos, žodinės apklausos (interviu), dokumentų analizės metodus.
Anketinės apklausos metodas. Paauglių apklausos anketa paruošta naudojantis Lietuvos
mokinių gyvensenai tirti parengta anketa (A. Zaborskis, Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994-1998 metais ir vertinimas tarptautiniu požiūriu, 2001), lėtinių neinfekcinių ligų integruota programa (CINDI), bei papildomai parinktais klausimais iš jaunimui palankių paslaugų tyrimui parengtos anketos. Anketos pildytos anonimiškai. Anketą sudaro 36 klausimai. Dalis klausimų
yra uždari (suformuluoti taip, kad respondentas gali pasirinkti vieną iš galimų pateiktų atsakymų), dalis – atviri (respondentui paliekama galimybė išsakyti savo platesnę nuomonę). Anketą sudarantys klausimai suskirstyti į keturias grupes: sociodemografiniai duomenys; klausimai apie vaikų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir gyvenseną; klausimai apie sveikatai įtakos turinčių veiksnių paplitimą; klausimai, padedantys nustatyti vaikų vertybines nuostatas.
Pilna anketa pateikta priede.
Žodinės apklausos (interviu) metodas taikytas, apklausiant internatinių mokyklų sveikatos
priežiūros specialistes. Tokiu būdu gauta informacija apie globos įstaigose vykdomas sveikatinimo priemones, dirbančio gydytojo vaidmenį ir įtaką, sprendžiant ugdytinių sveikatos problemas, bendrą vaikų sveikatos būklę.
Dokumentų analizės metodas. Internatinėse mokyklose gyvenančių vaikų sveikatos būklė
įvertinta, išanalizavus internatinių mokyklų gydytojų darbo statistinės ataskaitos formą Nr. 36.
4. 3. Kintamosios ir jų apibūdinimas
4. 3. 1. Paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, objektyvus sveikatos vertinimas Kadangi mokyklinio amžiaus vaikai, vertinant jų sveikatą, nediferencijuojami į amžiaus grupes, negalėjome objektyviai įvertinti mūsų pasirinktos amžiaus grupės vaikų sveikatos. Auklėtinių, gyvenančių internatinėse mokyklose, sveikatos būklę vertinome, remiantis internatinių mokyklų gydytojų darbo ataskaitomis, kuriose pateikti duomenys apie vaikų sveikatingumo grupes, vaikams suteiktas medicinines paslaugas, užregistruotus susirgimus.
4. 3. 2. Paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, subjektyvus savo sveikatos vertinimas
Paauglių sveikatą tyrėme pagal šiuos rodiklius: paauglių sveikatos savivertė, psichosomatinių negalavimų paplitimas, naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pagal atsakymus į klausimą „kaip vertini savo sveikatą?“ buvo sprendžiama apie subjektyvią paauglių sveikatą. Buvo prašoma nurodyti vieną iš pateiktų atsakymų. Paaugliai laikyti sveikais, jei pažymėjo „esu sveikas“, o turintys sveikatos problemų – jei pažymėjo „nesu labai sveikas“ arba „turiu sveikatos problemų“.
Anketoje pateiktas klausimas apie psichosomatinius negalavimus, dėl kurių buvo kreiptasi į medikus per pastaruosius 12 menesių. Respondentai galėjo pažymėti keletą negalavimų.
Kiekviena priežastis buvo vertinta atskirai, todėl atsakymų suma galėjo viršyti 100%. Remiantis atsakymais į šį klausimą, nustatyti negalavimai, dėl kurių dažniausiai respondentai kreipėsi į medikus.
Iš atsakymų į klausimą: „Į ką pirmiausiai kreipiesi atsiradus sveikatos problemai (į pedagogus, į medikus, į draugus, niekam nesakau) ?“ sprendėme, a paaugliai rūpinasi savo sveikata ir iškilus sveikatos problemai, kreipiasi į kompetentingus, galinčius jiems padėti, asmenis. Laikyta, kad paaugliai rūpinasi savo sveikata, jei pažymėta „į pedagogus“ arba „į medikus“.
4. 3. 3. Elgsenos veiksniai, turintys įtakos paauglių sveikatai
Paauglių elgsenos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, tyrėme pagal šiuos rodiklius: fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai. Žalingiems įpročiams vertinti pasirinktos trys juos labiausiai apibūdinančios kintamosios: rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotinių medžiagų vartojimas.
Fiziniam aktyvumui įvertinti buvo vertintas dalyvavimas papildomoje fizinėje veikloje bei judėjimo intensyvumas. Mokiniams pateikti klausimai: „Ar užsiimi papildoma fizine veikla?“, „Ar dažnai ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum ir padažnėtų kvėpavimas?“. Fiziškai aktyvesniais laikyti tie internatinės mokyklos mokiniai, kurie pažymėjo, kad užsiima papildoma fizine veikla po pamokų, intensyviai mankštinasi ir sportuoja 2 ir daugiau kartų per savaitę.
Rūkymo paplitimas vertintas pagal atsakymus į klausimus: „Ar esi kada nors bandęs rūkyti?“, „Ar rūkai dabar?“ „Kaip dažnai rūkai?“. Buvo prašoma nurodyti vieną iš pateiktų atsakymų. Laikyta, kad paauglys dažnai rūko, jei nurodyta, kad rūko kiekvieną dieną. Mažiau rūkančiais buvo laikomi paaugliai, kurie rūko mažiausiai kartą per savaitę arba rečiau.
Ugdytinių alkoholinių gėrimų vartojimui ir jo dažnumui nustatyti buvo pateikti klausimai: „Ar esi ragavęs alkoholinių gėrimų?“, „Ar buvai išgėręs tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustum tikrai apsvaigęs?“. Laikyta, kad paauglys dažnai vartoja alkoholį, jei buvo nurodoma, kad du kartus ir daugiau buvo išgerta alkoholinių gėrimų tiek, kad būtų tikrai apsvaigęs. Kad išsiaiškinti, kokius alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja paaugliai, atviru klausimu klausėme, nuo kokių alkoholinių gėrimų jie buvo apsvaigę.
Bandymas vartoti narkotines medžiagas vertintas pagal atsakymus į klausimą „Ar esi bandęs vartoti narkotines medžiagas?“. Laikyta, kad mokinys bandė vartoti narkotines medžiagas, jei buvo pažymėti atsakymai „taip, vieną kartą“ ir „taip, du kartus ir daugiau“.
4. 3. 4. Psichosocialiniai veiksniai, turintys įtakos paauglių, gyvenančių internatinėse mokyklose, sveikatai
Psichosocialinius veiksnius tyrėme pagal šiuos rodiklius: paauglių požiūris į globos įstaigą, saugumo jausmas, smurtas, paauglių santykiai su pedagogais.
Požiūris į internatinę mokyklą, kurioje paaugliai gyvena, buvo vertintas pagal respondentų atsakymus į klausimą „Koks tavo požiūris į šią globos įstaigą?“. Buvo prašoma nurodyti vieną iš pateiktų atsakymų. Teigiamas požiūris į globos įstaigą, kurioje šiuo metu gyvena, laikytinas tų paauglių, kurie pažymėjo „man čia labai patinka“, nevisai patenkintais juos supančia aplinka laikytini tie, kurie pažymėjo „man čia nelabai patinka“, neigiamas požiūris į globos įstaigą laikytinas tų auklėtinių, kurie pasirinko atsakymą „man čia visai nepatinka“. Priežastims, kodėl paaugliams nepatinka gyventi globos įstaigoje, nustatyti buvo pateiktas atviro pobūdžio klausimas: „kodėl tau nepatinka ši globos įstaiga?“. Tiriamieji atsakymus pateikė atviru tekstu.
Saugumo jausmas vertintas pagal paauglių atsakymus į klausimą: „Ar tu jautiesi saugus aplinkoje, kurioje gyveni?“. Buvo laikoma, kad vaikas jaučiasi saugus, jei į klausimą atsakė „taip“, ne visai saugus – „ iš dalies“, nesijaučia saugus – „ne“. Atviro pobūdžio klausimu: „Kodėl Tu nesijauti saugus?“ sužinojome priežastis, kodėl paaugliai nesijaučia saugūs juos supančioje aplinkoje. Tiriamieji atsakymus pateikė atviru tekstu. Atliekant analizę, atviro pobūdžio klausimai buvo papildomai peržiūrėti, neatradus ryškių skirtumų skirtingose įstaigose, struktūrizuoti pagal grupes ir pateikiami atviru tekstu.
Norėdami išsiaiškinti, ar paaugliai patiria prievartą ir smurtą iš aplinkinių, pateikėme klausimą: „Ar esi kada nors patyręs prievartą ar smurtą?“. Laikyta, kad paauglys patyrė prievartą ar smurtą, jei į pateiktą klausimą atsakė teigiamai. Kad išsiaiškinti, iš ko patiriamas smurtas, teigiamai atsakiusiems pateikėme klausimą: „Iš ko esi patyręs prievartą ar smurtą?“. Respondentai galėjo pasirinkti keletą iš nurodytų atsakymų: iš bendraamžių, iš vyresnių vaikų, iš tėvų, iš pedagogų, iš nepažįstamų. Kiekvienas smurto šaltinis buvo vertintas atskirai, todėl atsakymų suma galėjo viršyti 100%.
Norėdami įvertinti paauglių, gyvenančių internatinėje mokykloje, ir pedagogų tarpusavio bendravimą respondentams pateikėme klausimą „Ar esi patenkintas savo santykiais su pedagogais?“. Santykiai tarp auklėtinių ir pedagogų buvo laikyti gerais, jei buvo pažymėta „taip“, ne visai gerais, jei pažymėta „iš dalies“, Dažnai konfliktuojančiais su pedagogais laikytini respondentai, pažymėję „ne“.
4. 3. 5. Paauglių informuotumas sveikatos saugojimo klausimais ir kitomis aktualiomis temomis
Informuotumas sveikatos saugojimo ir kitomis aktualiomis temomis vertintas pagal respondentų atskymus į klausimus: „Ar Tau pakanka žinių sveikatos ir sveikos gyvensenos temomis?“ ir „Iš ko daugiausiai sužinai apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą?“.
Respondentams buvo pateiktos temos sveikatos ir kitais aktualiais klausimais (žalingi įpročiai, darbo ir poilsio režimas, asmens higiena, fizinis aktyvumas, gyvenimo sąlygos, pasiruošimas šeimai, seksualinė prievarta, nelaimingi atsitikimai, mityba, stresas ir jo įveikimas, tarpusavio santykiai, pirmoji pagalba, užkrečiamos ligos). Tiriamieji turėjo nurodyti, ar jiems pakanka žinių išvardintomis temomis. Laikytina, kad nurodytomis temomis žinių pakanka, jeigu pažymėta „taip“, arba „iš dalies“, žinių trūksta, jei pažymėta „ne“.
Apie paauglių informatyvumą sveiko gyvenimo būdo temomis sužinojome iš atsakymų į klausimą „Iš ko daugiausiai sužinai apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą (iš visuomenės informavimo priemonių, iš interneto svetainių, iš draugų, iš mokytojų, iš medikų, iš specialios literatūros, iš renginių internatinėje mokykloje) ?“. Respondentai galėjo pažymėti kelis svarbiausius šaltinius. Kiekvienas šaltinis buvo vertintas atskirai, todėl atsakymų suma galėjo viršyti 100%.
Paauglių atsakomybę už savo sveikatą vertinome iš atsakymų į klausimą „Koks, Tavo nuomone, yra tinkamiausias laikas rūpintis savo sveikata?“ ir „Kas turėtų daugiausiai rūpintis Tavo sveikata?“. Buvo galima pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymų. Laikyta, kad auklėtiniams susiformavęs atsakingas požiūris į savo sveikatą, jei pažymėta „vaikystėje“ ir „aš pats“.
Iš respondentų atsakymų į klausimą „Kas, Tavo nuomone, gyvenime yra svarbiausia?“ buvo sprendžiama apie prioritetų paskirstymą ir kokioje vietoje yra sveikata.
4. 3. 6. Paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumai
Paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ypatumus tyrėme pagal šiuos rodiklius: objektyvus internatinėse mokyklose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas; gydymo įstaigų ir atskirų specialistų paslaugos; medicinos darbuotojo vaidmuo internatinių mokyklų auklėtinių gyvenime; gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas paauglių požiūriu.
Iš tiriamųjų atsakymų į klausimą „ar teko naudotis šių įstaigų (ligoninės, poliklinikos) ar atskirų specialistų (stomatologo, mediko, psichologo, socialinio pedagogo) paslaugomis?“ vertinome, kokios sveikatos priežiūros paslaugos buvo dažniausiai naudojamos. Respondentai galėjo pažymėti kelis atsakymų variantus.
Iš atsakymų į klausimą „Ar gali su visais medikais kalbėtis tau rūpimais klausimais?“, buvo sprendžiama, ar paaugliai gali atvirai bendrauti su visais juos konsultuojančiais ir gydančiais
sveikatos priežiūros specialistais. Buvo laikoma, kad respondentai atvirai bendrauja jiems rūpimais klausimais su medikais, jei pažymėjo „su visais“ arba „tik su kai kuriais“.
Tyrimo metu norėjome sužinoti, kaip paaugliai vertina sveikatos priežiūros specialistų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tuo tikslu respondentams pateikėme klausimą: „Ar sutinki su šiais teiginiais: 1) manau, kad medikai pasiruošę patarti man visais rūpimais klausimais; 2) tikiu, kad medikai, į kuriuos kreipčiausi, išsaugos mano paslaptis; 3) gaunu patarimų sveikatos saugojimo klausimais; 4) negalėdami suteikti visos mane dominančios informacijos, nurodo, kur galėčiau kreiptis“?, kuriam reikėjo parinkti vieną iš pateiktų trijų vertinimų: sutinku“, „iš dalies“ ir „nesutinku“. Buvo galima nurodyti kelis iš pateiktų teiginių. Kiekvienas teiginys buvo vertintas atskirai, todėl atsakymų suma galėjo viršyti 100%. Laikyta, kad sveikatos priežiūros specialistų paslaugas paaugliai vertina gerai, jei pažymėti atsakymai „sutinku“ ir „iš dalies“, blogai – „nesutinku“.
Respondentų prašėme įvertinti paslaugas, kurias jie gauna sveikatos priežiūros įstaigose. Tuo tikslu buvo pateiktas klausimas su teiginiais: „Ar įstaigose, kurių paslaugomis naudojiesi: 1) gauni atsakymus į visus tau rūpimus klausimus; 2) pasitiki medikais; 3) nepažeidžiamas tavo privatumas; 4) darbuotojai pagarbūs; 5) konsultacijoms skiriama pakankamai laiko“. Teiginius reikėjo įvertinti, pasirenkant vieną iš pateiktų atsakymų. Laikyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas paaugliai vertino palankiai, jei pažymėti atsakymai „taip“ ir „iš dalies“, nepalankiai – „ne“.
4. 4. Duomenų analizės metodai
Analizei panaudota 191 anketa (80 vienos internatinės mokyklos ir 111 antros internatinės mokyklos). Atlikta kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė.
Skaitmeninę išraišką turintys duomenys suvesti į kompiuterį ir apdoroti, naudojantis statistiniu paketu SPSS (10.0 versija). Buvo vertinamas atsakymų į anketos klausimus dažnis (procentais) dvejose internatinėse mokyklose ir atskirai kiekvienoje.
Atviru tekstu pateikti duomenys sustruktūrizuoti ir apibendrinti. Vertinant atsakymų rezultatus, kai kuriais atvejais atlikta stambinimo procedūra, apjungiant atsakymus „taip“ ir „ iš dalies“. Pateikiant duomenų analizės statistinio patikimumo duomenis, nurodomas pasikliautinumo lygmuo (p). Statistinė išvada laikyta patikima, kai p<0,05, itin patikima – kai p<0,001.
Duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose. Duomenims pavaizduoti diagramomis naudota MS Excel programa.
