Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant inkstų ligas The importance of urinalysis in diagnosing kidney diseases

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Milda Vasaitytė

Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant inkstų ligas

The importance of urinalysis in diagnosing kidney diseases

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Gintaras Zamokas

2 DARBAS ATLIKTAS SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant

inkstų ligas”:

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete, Lietuvoje ar užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

3 Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

4 TURINYS SANTRUMPOS ... 6 SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Inkstų funkcijos ir nefrono anatomija ... 11

1.2. Šlapimo tyrimo objektai ... 12

1.3. Šlapimo surinkimas ... 13

1.3.1. Šlapimo surinkimas gyvūnui šlapinantis natūraliai ... 14

1.3.2. Rankinis šlapimo pūslės turinio išspaudimas ... 15

1.3.3. Šlapimo surinkimas nuo stalo paviršiaus ... 15

1.3.4. Šlapimo surinkimas naudojant šlaplės kateterizavimą ... 16

1.3.5. Cistocentezė ... 16

1.4. Šlapimo tyrimas ... 17

1.4.1. Šlapimo tyrimo komponentai ... 17

1.5. Inkstų ligos ... 21

1.5.1. Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ... 21

1.5.2. Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas ... 22

1.5.3. Inkstų policistozė... 22

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 24

3. REZULTATAI ... 26

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

6 SANTRUMPOS

SG – santykinis tankis

ŠTI – šlapimo takų infekcija IV – intraveninė injekcija

Ca- kalcis

BUN – šlapalas

LIN – lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas

ŪIP – ūmus inkstų funkcijos pažeidimas GLU – gliukozė

PRO – baltymai

BIL – bilirubinas

pH – vandenilio jonų koncentracija tirpale

BLD – kraujas

LEU – leukocitai

EDTA – etilendiamino-tetraacetatas

RBC – raudonieji kraujo kūneliai

7 SANTRAUKA

Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant inkstų ligas

Milda Vasaitytė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimui duomenys buvo renkami 2014-2017 metais, dviejose Kauno X klinikose. Iš viso atrinkti 87 ligos atvejai, kai gyvūnams buvo atliktas šlapimo tyrimas ir nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas.

Darbo tikslas - išanalizuoti šlapimo tyrimo svarbą diagnozuojant inkstų ligas. Darbo uždaviniai - nustatyti, kokia inkstų liga katės ir šunys serga dažniausiai; nustatyti sergamumą inkstų ligomis pagal gyvūno amžių, lytį bei rūšį; įvertinti, kokie šlapimo tyrimai ir šlapimo tyrimo vertinimo rodikliai yra svarbiausi, nustatant inkstų ligas; nustatyti dažniausiai pasitaikančius simptomus, gyvūnams sergant inkstų ligomis.

Iš tirtų pacientų buvo pasirinktos dvi gyvūnų rūšys, katės (n=51) ir šunys (n=36). Buvo nustatyta, kad LIN sirgo 65 pacientai (37 katės ir 28 šunys), ŪIN sirgo 11 pacientų (katės n=3, šunys n=8), inkstų policistoze sirgo 10 pacientų (7 katės ir 3 šunys), inkstų akmenlige sirgo 1pacientas(1 katė). Dažniau inkstų ligomis sirgo patinai nei patelės, atitinkamai 60,9% ir 39,1%. Tirtų gyvūnų grupėje dažniausiai sirgo nuo 6-ių iki 10-ies metų amžiaus pacientai (62,9% šunų ir 54,9% kačių).

8 SUMMARY

The importance of urinalysis in diagnosing kidney diseases

Milda Vasaitytė Master thesis

For the study, data were collected in the period 2014-2017, in two X Clinics located in Kaunas. In total 87 cases of urine specimen and renal impairment were selected.

The aim of the study was to analyse the importance of urinalysis in diagnosing kidney diseases. The tasks of the study were: to determine by which kidney disease cats and dogs are most commonly affected; to ascertain the incidence of kidney disease by age, sex and species; to conclude which urine tests and urine test evaluation indicators are the most important in identifying kidney diseases; to identify the most common symptoms in animals with kidney diseases.

Two animal species, cats (n=51) and dogs (n=36), were selected from the examined patients. Chronic kidney disease was found to affect 65 patients (37 cats,28 dogs), 11 patients (3 cats, 8 dogs) suffered from acute kidney disease, there were 10 patients with renal polycystic disease (7 cats, 3 dogs), 1 patient affected with kidney stones (1 cat). Patients were more frequently males (60,9%), while the prevailing age group was 6-10 years old (63,9% for dogs, 54,9% for cats).

9 ĮVADAS

Tikslios diagnozės nustatymas – tai vienas sėkmingo gydymo veiksnių, kurį lemia gydytojo gebėjimai, žinios, praktika bei patirtis. Tik tiksliai nustatyta diagnozė leidžia paskirti veiksmingą gydymą, numatyti prognozę ir paskirti efektyvius ligos prevencijos būdus. Daugeliu atvejų konkrečios diagnozės gali būti nustatytos tik remiantis ligos priežastimis ir logika pagrįstais faktais. Šlapimo tyrimas yra laboratorinė procedūra, kurią specialistai gali atlikti norint nustatyti šlapimo takų bei įvairias sistemines ligas. Pateikiama fizinės ir cheminė šlapimo analizė bei šlapimo nuosėdų tyrimas, nustatomi normų neatitinkantys rodikliai, kurie yra susiję su ligomis ar patofiziologiniais pokyčiais (15).

Inkstai – tai porinis organas, kuris filtruoja kraują ir šalina pašalinius produktus iš organizmo, palaiko kūno vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, reguliuoja kraujo spaudimą ir gamina hormoną, kuris stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą – eritropoetiną (22).

Inkstų sutrikimai atsiranda tada, kai inkstai nebegali pašalinti susidariusių atliekų ir nebegeba koncentruoti šlapimo. Gyvūnų kūnai kasdien išskiria toksinus, o šie yra cirkuliuojami per inkstus, kad ištirptų vandenyje, būtų filtruojami ir išskiriami su šlapimu. Sveiki inkstai gamina labai koncentruotą šlapimą, todėl didelis kiekis toksinų gali būti išsiskiriamas su santykinai nedideliu kiekiu vandens (13).

Dažniausiai inkstų susirgimai yra klasifikuojami į lėtines ir ūmias inkstų ligas. Tiek ūminė, tiek lėtinė ligos forma pagal simptomus gali būti skirstoma nuo lengvos iki sunkios formos.

Svarbu visais inkstų ligų atvejais optimaliai kontroliuoti gyvūno hospitalizaciją, atlikti daugiausiai informacijos apie ligą teikiančius tyrimus ir kuo skubiau paskirti tinkamą gydymą (23).

Darbo tikslas: išanalizuoti šlapimo tyrimų svarbą diagnozuojant inkstų ligas. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, kokia inkstų liga katės ir šunys serga dažniausiai;

10

3. Nustatyti, kokie šlapimo tyrimai ir šlapimo tyrimo vertinimo rodikliai yra svarbiausi, nustatant inkstų ligas;

11 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Inkstų funkcijos ir nefrono anatomija

Šlapimo sistema susideda iš inkstų poros, kurių kiekvienas jungiasi prie šlapimo pūslės per šlapimtakius. Šlapimo pūslė jungiama prie kūno išorės per šlaplę (24). Pagrindinės šlapimo sistemos funkcijos yra:

1. organizmo metabolinių procesų metu susidariusių medžiagų ekskrecija;

2. nuolatinės ekstraląstelinės aplinkos išsaugojimas, reguliuojant vandens ir elektrolitų pusiausvyrą;

3. hormono eritropoetino gamyba, užtikrinant hematopoezę (12);

4. fermento renino gamyba, kuris reguliuoja kraujospūdį ir natrio reabsorbciją; 5. aktyvios vitamino D formos metabolizmas (1,25-dihidroksicholekalciferolis) (25).

Nefronai yra pagrindiniai inkstų filtravimo funkcijos vienetai. Kraujas patenka į inkstus per inkstų arteriją ir keliauja toliau per išsišakojančias arterijas. Šios arterijos, nueinančios į nefroną, vis mažėja ir galiausiai tampa aferentinėmis arteriolėmis. Šiose kraujagyslėse yra aukštas slėgis. Aferentinės arteriolės šakojasi į glomerulus - tai kapiliarų grupė, vadinama Baumano kapsule. Kraujo slėgis sukelia vandens, gliukozės, amino rūgščių ir druskų perėjimą iš kraujagyslių į Baumano kapsulę. Kraujo ląstelės ir dauguma baltymų yra per didelės molekulinės masės, kad būtų galima perfiltruoti, tad jie išlieka kraujagyslėse ir yra pašalinami iš glomerulų per eferentinę arteriją.

Baumano kapsulė veda prie kanalėlių tinklo, kuriame koncentruoja filtratą į šlapimą. Vamzdelius supa mažos kraujagyslės, vadinamos kapiliarais. Šie kapiliarai - tai kraujagyslės, kurios medžiagas šioje vietoje sugrąžina į kraują. Pirmoji kanalėlių dalis tinkamai įvardijama kaip proksimalinis vingiuotasis kanalėlis ir čia didžiausia vandens dalis yra reabsorbuojama kartu su gliukoze ir amino rūgštimis. Gliukozės ar aminorūgščių buvimas šlapime yra prasidėjusios inkstų ligos požymis.

12

vaistai ar toksinai perduodami iš kraujo į filtratą. Galutinis produktas yra išmetamas į surinkimo kanalą, kuriame surenkami kelių nefronų filtratai. Šis surinkimo kanalas veda prie inkstinių spenelių, iš kurių šlapimas teka per taurelę arba tiesiog inkstų geldelr, o vėliau išsiskiria per šlaplę (26).

Pav. 1 Mikroskopinė nefrono anatomija (26)

1.2. Šlapimo tyrimo objektai

13

Kai kuriais atvejais gali būti svarbus ir paros laikas, kada buvo atliktas šlapimo mėginio surinkimas:

Pirmoje dienos pusėje (iki 12:00 h) surinkti šlapimo mėginiai gali turėti:

 didesnį šlapimo santykinį tankį (sumažėjęs vandens kiekis arba vandens visai negavęs gyvūnas);

 mažesnį pH;

 daugiau susiformavusių elementų (dėl ilgesnio formavimosi laikotarpio). Antroje dienos pusėje (po 12:00 h) surinkti šlapimo mėginiai gali turėti:

 mažesnį šlapimo santykinį tankį;

 didesnį šarminį pH;

 mažiau susiformavusių elementų (dėl trumpesnio formavimosi laikotarpio) (3).

1.3. Šlapimo surinkimas

Nepaisant taikomo metodo būdo, visos atliekamos manipuliacijos susijusios su šlapimo surinkimu privalo būti atliekamos kuo atsargiau, kad būtų apsaugoma nuo galimų traumų šlaplei ar šlapimo pūslei (4).

Idealiomis sąlygomis, tyrimui paimtas šlapimo mėginys turėtų būti be papildomų pašalinių kūnų, surinktas švariame, nepermatomame, orui nelaidžiame ir steriliame inde ir išanalizuotas per 60-imt minučių nuo šlapimo surinkimo. Tačiau, kadangi dažnai neįmanoma paimti mėginio tinkamiausiomis sąlygomis, gydytojas, vertindamas tyrimo rezultatus, turėtų apsvarstyti galimai padarytą įtaką bei preanalitinio pavyzdžio variacijas. Visais atvejais pageidautina surinkti mažiausiai 5-6 ml šlapimo.

Yra keletas šlapimo surinkimo metodų, kurie turi savo privalumų ir trūkumų. Galimi būdai:

 surenkant gyvūnui natūraliai šlapinantis;

 rankinis šlapimo pūslės turinio išspaudimas;

14

 įvedant kateterį į šlapimo pūslę per šlaplę;

 atliekant cistocentezę (20).

Šlapimo mėginiai surinkti anksti ryte turi didesnę tikimybę būti labiau koncentruoti. Kadangi vandens suvartojimo kiekis dienos metu būna didesnis, mėginiai surinkti šiuo metu bus mažiau koncentruoti. Žinios apie šlapimo koncentracijos lygį suteikia svarbią informaciją apie inkstų funkcijos statusą. Raudonosios ir baltosios kraujo ląstelės lizuoja praskiestame šlapime (t.y. šlapimas su specifiniu tankiu žemiau vidutinio 1.007) (1).

1.3.1. Šlapimo surinkimas gyvūnui šlapinantis natūraliai

Pirminis šios technikos taikymo privalumas yra tai, kad nėra jokios rizikos dėl paciento komplikacijų. Šios technikos trūkumai yra:

 mėginys gali būti užterštas ląstelėmis ar bakterijomis, kurios yra distalinėje šlaplės dalyje, lytinių organų traktuose ir/ar ant odos bei plaukų;

 mėginiai gali būti užteršiami medžiagomis esančiomis surenkamajame mėgintuvėlyje ar išorinėje aplinkoje;

 pacientas ne visada atliks viską pagal surinkėjo valią.

Tokiu būdu surinktas šlapimas yra tinkamas atlikti rutininį šlapimo tyrimą, kuris yra atliekamas norint įvertinti pakitimus esančius šlapimo organuose bei kitose organų sistemose. Priklausomai nuo specifinių aplinkybių gali pasitaikyti, kad bus reikalingas pakartotinas šlapimo tyrimo atlikimas, šlapimą surenkant sterilesniu būdu (1).

15 1.3.2. Rankinis šlapimo pūslės turinio išspaudimas

Šlapinimosi indukcija (panaudojant šlapimo pūslės spaudimą pirštais per šlapimo pūslės sienelę) gali būti naudojama surinkti šlapimo mėginį šunims bei katėms. Pagrindiniai šios procedūros atlikimo privalumai yra:

 minimali apatinių šlapimo takų jatrogeninės kilmės infekcijos bei traumos rizika;

 šlapimo mėginiai gali būti surinkti iš pacientų su prisipildžiusia šlapimo pūsle. Pagrindiniai šio surinkimo metodo trūkumai yra:

 šlapimo pūslė gali būti traumuojama, jeigu atliktas digitalinis spaudimas yra per stiprus. Tokiu atveju aktualu ne tik tai, kad yra pažeidžiamas organas ir sukeliamas nepatogumas pacientui, tačiau tai taip pat gali interferuoti su rezultatų interpretavimu;

 šlapimo pūslėje gali būti nepakankamas kiekis šlapimo, kad pritaikyti šią techniką;

 mėginys gali būti užterštas ląstelėmis ar bakterijomis, kurios yra distalinėje šlaplės dalyje, lytinių organų traktuose ir/ar ant odos bei plaukų, tad netinkamas norint atlikti bakteriologinį tyrimą;

 šlapinimosi indukavimas gali būti sudėtingas, ypač vyriškos lyties katinams;

 galimai užterštas bakterijomis ar infekuotas šlapimas esantis pūslėje ir su jėga priverstas judėti, gali patekti į prostatos liauką, šlapimtakius, inkstų geldeles.

Skirtingai nuo įprasto šlapinimosi, rankinis šlapimo pūslės suspaudimas padidina intravesicinį slėgį, tačiau jis negali būti susijęs su tuo pačiu metu atsipalaiduojančiais šlaplės sfinkteriais. Tokio metodo taikymas yra nepageidautinas, jeigu yra atsistatymo po cistotomijos periodas. Kai kuriais atvejais yra siūloma panaudoti diuretikus, kaip kad Furosamide, tačiau reikia atminti, kad tai pakeis santykinio tankio rezultatus, kadangi tai skatins šlapimo formavimąsi (1)(20).

16

Pacientai, su tam tikromis ligomis, dažnai turi sumažėjusį šlapimo pūslės tūrį ir poreikį šlapintis dažniau. To pasekoje, šlapimo surinkimo metodai cistocentezės ar rankinio išspaudimo būdu yra apsunkinti. Tokiu atveju šlapimas gali būti surenkamas nuo švaraus, dezinfekuoto stalo paviršiaus, tačiau tai gali pakeisti bakterijų kiekį mėginyje. Šlapimas nuo stalo paviršiaus gali būti surenkamas aspiruojant adata į švirkštą arba šlapimą sustumiant į centrą, naudojant du objektinius stiklelius, taip palengvinant ir užtikrinant efektyvesnį šlapimo surinkimą (5).

1.3.4. Šlapimo surinkimas naudojant šlaplės kateterizavimą

Atliekant šį šlapimo surinkimo metodą, labai svarbu jį atlikti teisingai ir tik tokiu atveju, jeigu jokie kiti būdai nėra galimi. Pagrindiniai šio metodo trūkumai, yra šie:

 traumuojami šlapimo takai;

 inicijuojamas bakterijų sukeliamas uždegimas (ŠTI).

Atliekant kateterizavimą, svarbu pasirinkti: kateterio dydį, kateterio sudėtį (geriausia rinktis kateterį, kuris yra impregnuotas antimikrobinėmis medžiagomis), kateterio tipą pagal galiuką, kuris vadinamas „akimi”. Šunims geriausia naudoti lanksčius plastikinius ir guminius kateterius, katėms – polipropileno sudėties kateterius. Taip pat gali būti panaudoti jauniklių maitinimo tubusai ar polietileno tubusai skirti kateterizuoti katėms (1) (20).

1.3.5. Cistocentezė

Cistocentezė yra paracentezės forma, kuri susidaro iš adatos punkcijos į šlapimo pūslę su tikslu paimti atitinkamą kiekį šlapimo. Šiuo metu yra vertinama, kad teisingai atlikta cistocentezė turi gerą diagnostinę ir terapinę vertę. Šios technikos sukeliama jatrogeninės infekcijos rizika yra mažesnė nei atliekant šlaplės kateterizaciją ir taip pat geriau toleruojama pacientų. Cistocentezės metodu imant šlapimą, jis būna mažiausiai užterštas pašaline terpe, taip pat ŠTI rizika yra minimali. Kontraindikuotina šiais atvejais:

 nėra pakankamo šlapimo kiekio šlapimo pūslėje;

17

Pacientams, kuriems neseniai buvo atlikta cistocentezė, pakartotinė procedūra turetų būti atliekama su papildomu atsargumu. Pagrindinė diagnostinė šios technikos taikymo limitacija yra mikroskopinė hematurija. Hematurijos laipsnis, indikuotas cistocentezės, yra didesnis pacientams segantiems šlapimo pūslės uždegimu (5).

1.4. Šlapimo tyrimas

“Urinalizė yra geriausi mainai veterinarinėje medicinoje”, sako Dr. Jeanne W. George. Kartu su kraujo morfologiniais bei biocheminiais tyrimais, šlapimo tyrimas yra minimalus žinynas apie paciento ligą. Įprastinis šlapimo tyrimas pateikia informaciją apie inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą, glomerulų pralaidumą, kitus procesus susijusius su šlapimo sistemos funkcionavimu (pvz. kristalurija, uždegimas) ir procesus, susijusius su kitomis organizmo sistemomis. Šlapimo tyrimas yra indikuotinas, norint sergantiems pacientams efektyviau atlikti ligos monitoringą bei stebėti ligos progresavimą ar atsaką į paskirtą gydymą, taip pat, kad nustatyti paralelines ligas pacientams su besimptomiais ligos požymiais (1) (5) (20).

1.4.1. Šlapimo tyrimo komponentai

Įprastai šlapimo tyrimo vertinimas susideda iš bendrų šlapimo požymių, šlapimo kvapo vertinimo, šlapimo santykinio tankio nustatymo, šlapimo biochemijos įvertinimo ir mikroskopinio tyrimo, norint įvertinti šlapime esančias nuosėdas.

18

rodiklį bei rodo sumažėjusią gliukozės koncentraciją mėginyje; mėginio sąlytis su oru ar šviesa sukelia fotodegradaciją, oksidaciją ir garavimą (5).

Normalaus šlapimo spalva turėtų būti nuo labai šviesiai geltonos, kai kuriais atvejais jis gali būti bespalvis, iki tamsiai geltonos. Matomumas gali svyruoti nuo permatomo iki silpnai drumsto. Stipriai koncentruotas šlapimas yra tamsesnis už mažai koncentruotą, tačiau spalva nėra patikimas indikatorius, norint įvertinti šlapimo koncentravimo lygį inkstuose. Didelis kiekis ląstelių ar bakterijų gali suteikti drumstumą, o kraujas, laisvasis hemoglobinas, mioglobinas bei bilirubinas - suteikti spalvos pokyčius.

Šlapimo kvapas suteikia informaciją apie galimas patologijas, pavyzdžiui amoniako kvapas nurodo apie galimai esančias ureazę gaminančias bakterijas, vaisiškas kvapas nurodo ketonų buvimą šlapime, tačiau tai yra ne specifinis ir ne visiškai patikimas ligos indikatorius (1) (33).

19 Pav. 2 Refraktometro matymo laukas (6)

Dažniausiai šlapimo biochemijos rodikliai yra įvertinami naudojant popierėlį-matuoklį. Ant popierėlio esančių reagentų spalvos pasikeitimo lygis koreliuoja su medžiagų esančių mėginyje koncentracija. Rezultatai vertinami kiekybiškai, dažniausiai: neigiamas, pėdsakai, nuo 1+ iki 4+. Taip pat duomenys gali būti analizuojami vizualiai ar su specialiu aparatu, kuris nuskanuoja gautus vertinimus ir pateikia tyrimo rezultatus. Toks tyrimo metodas palengvina gydytojų darbą, nes informacija automatiškai sukeliama į elektronines laikmenas. Siekiant gauti tikslius rezultatus, rekomenduojama ant popierėlio užlašinti kelis lašus gerai išmaišyto, necentrifuguoto šlapimo (1) (7).

Norint nustatyti šlapimo pH, indikatorinis popierėlis nėra tinkamiausia priemonė. Jei pH parametras yra svarbus, jį reikėtų nustatyti naudojant pH-metrą. Matuojant šlapimo pH naudojant popierėlį, gaunami rezultatai būna didesni nei tikrasis šlapimo pH. Norma šunims yra >1,030, o katėms >1.035-1.040 (33).

20

Popierėlio metodas yra tinkamas nustatyti konjuguoto bilirubino buvimą šlapime. Bilirubino pėdsakai šlapime (1+ o kartais ir didesnis kiekis, dėl labiau koncentruoto šlapimo) yra normos ribose šunims, dažniau patinams, bet kitais atvejais bilirubinurija yra patologinis reiškinys. Bilirubinurija yra tikėtina pacientams, kuriems yra nustatyta didelė bilirubino koncentracija plazmoje (hiperbilirubinemija) (1) (2).

Taip pat popierėlio metodas yra tinkamas nustatyti ketoacidozei. Teigiamas rezultatas visuomet reiškia nukrypusius nuo normos rezultatus. Tačiau kai kuriais atvejais gali klaidingai pasitaikyti neigiamas rezultatas, kadangi popierėlio reagentai reguoja tik su tam tikrais ketonais (reaguos su acetoacetatu ir acetonu, tačiau nereaguos su β-hidroksibutiratu) (1).

Indikatorinės juostelės reagentas reaguos su kraujyje esančia nebaltymine hemoglobino dalimi - hemu ir rodys teigiamą rezultatą esant hematurijai (eritrocitai lizuoja esant kontaktui su popierėlyje esančiu reagentu), hemoglobinurijai, mioglobinurijai. Nustačius šiuo metodu kraujo buvimą šlapime, patvirtinimui reikėtų papildomai atlikti šlapimo mėginio vertinimą mikroskopu bei įvertinti šlapimo spalvą ir atlikto kraujo tyrimo rezultatus. Kadangi popierėlio testas yra labai delikatus, tereikia minimalaus hemą turinčių ląstelių kiekio šlapime, kad rezultatas būtų teigiamas (6). Tiriant tiesiogiai, kai naudojamas mikroskopinės hematurijos metodas, kraujas šlapime aptinkamas tada, kai viename litre šlapimo yra ne mažiau kaip 0,5 ml kraujo, atitinkamai apie 2500 RBC mikrolitre, ir daugiau kaip 150-imt RBC, tiriant didžiausiu mikroskopo padidinimu (1).

Popierėlio metodas yra tinkamas nustatyti baltymų buvimą šlapime. Tiriant šiuo metodu, popierėlyje esantys reagentai aktyviai reaguoja su albuminu, kuris dažniausiai yra vyraujantis baltymas esant kliniškai išreikštai proteinurijai, tačiau nereaguos su kai kuriais globulinais (pvz. Bence Jones baltymas). Kai kurie tyrimai rodo, kad klaidingai teigiamas rezultatas gaunamas šlapime esant alkalinams, tačiau tai vyksta netikslingai (Welles 2006). Esant rezultatui 1+ šunims, reikėtų atsižvelgti į SG rezultatą, nes esant jam >1.020, tai gali būti ne dėl paralelinių ligų, o dėl esančios patologijos. Kitu atveju, proteinurija yra nebūdingas reiškinys šunims ir visada netipiškas reiškinys katėms (1) (32).

21

susiformavusių kūnų buvimas mėginyje teikia išsamią diagnostinę vertę gydytojui, norinčiam diagnozuoti tam tikrą ligą (2).

1.5. Inkstų ligos

1.5.1. Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas – viena iš dažniausiai pasireiškiančių inkstų funkcijos sutrikimo ligų gyvūnams. Didžiausia rizikos grupė katėms yra vyresnės nei dešimties metų amžiaus. Katėms, kurių amžius daugiau nei penkeri metai, inkstų ligos yra dažniausia mirties priežastis (35 % visų mirties priežasčių), tuo tarpu 15% šunų, kurių amžius viršija dešimt metų, nustatomas LIN. Atlikus skrodimą tirtiems gyvūnams sergantiems LIN, histologiniame inkstų preparate buvo nustatytas lėtinis tubulointerstinalinis nefritas bei inkstų fibrozė (16). Kitos specifinės priežastys buvo amiloidozė, inkstų limfoma, hiperkalceminė nefropatija bei genetinės priežastys (7) (9). Dažniausiai pasitaikantys simptomai: anoreksija, vėmimas, letargija, diarėja, vidurių užkietėjimas, depresija, svorio netekimas, ūmus apakimas, traukuliai ir koma, hematurija, padažnėjęs šlapinimasis (6). Dažniausiai LIN nustatomas pasitelkiant kraujo serumo tyrimą, kuriame stebima padidėjusi kreatinino koncentracija - >140 µmol/l (>1.6 mg/dl), stebima anemija, BUN rodiklio pakilimas, padidėjęs fosforo kiekis, kai kuriais atvejais Ca kiekis gali būti arba padidėjęs arba sumažėjęs. Atlikus urinalizę, nustatomas sumažėjęs nei įprastai SG (<1.030), taip pat nustatomas baltymų buvimas ir galimas bakterijų buvimas šlapime. Diagnozei nustatyti taip pat pasitelkiama ligos istorija ir remiamasi išreikštais ligos simptomais (7) (8).

1 lentelė LIN stadijos pagal kreatinino (mg/dl) koncentraciją kraujo plazmoje (10)

Stadija Šuo Katė

1 <1,4 mg/dl (kartu su sumažėjusiu inkstų gebėjimu koncentruoti šlapimą, nenormalia inkstų palpacija)

<1,6 mg/dl (kartu su sumažėjusiu inkstų gebėjimu koncentruoti šlapimą, nenormalia inkstų palpacija)

2 1,4-2,0 mg/dl (su neryškiais klinikiniais požymiais arba jie iš viso nepasireiškia)

22 1.5.2. Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas

Ūminis inkstų funkcijos pažeidimas apibrėžiamas kaip staigus ir greitas inkstų filtravimo funkcijos sumažėjimas (19).

ŪIP yra skiriamas į keturias stadijas. Pirmoji, iniciacijos stadija, atsiranda patologinio inkstų pažeidimo metu ir iš karto po jo. Antrasis etapas yra pratęsimo fazė, kurios metu išlieka ischemija, hipoksija, uždegimas ir ląstelių pažeidimas, kuris tęsiasi ir sukelia ląstelių apoptozę, nekrozę arba abu. Klinikiniai ir laboratoriniai pakitimai gali būti nepastebimi per pirmuosius 2 etapus. Trečioji stadija vadinama palaikomąja stadija, kuriai būdinga azotemija, uremija arba abu vienu metu, ir gali tęstis nuo keletos dienų iki kelių savaičių. Ketvirtoji stadija – atsistatymo stadija, kurios metu azotemija atsitato, o inkstų kanalėliai grįžta i normalią būklę. Šiame etape gali atsirasti nežymi poliurija, dėl dalinai atsistačiusios inkstų kanalėlių funkcijos veiklos ir dėl osmosinės susikaupusių medžiagų diurezės.

Inkstų funkcija gali pilnai atsistatyti arba gyvūnui gali išlikti šios funkcijos sutrikimas (28).

1.5.3. Inkstų policistozė

Autosominės dominuojančios policistinės inkstų ligos yra multisisteminis ir progresuojantis sutrikimas, kuriam būdingas cistų formavimas ir inkstų bei kitų organų (pvz. kepenų, kasos, blužnies) padidėjimas (18). Cistos būna uždarame maišelyje kartu su oru, skysčiais ar kitais tankesniais dariniais. Cistos susiformuoja prieš tai buvusioje nefrono vietoje ir surenkamųjų kanalėlių vietose.

3 2,1-5,0 mg/dl (su sisteminiais klinikiniais požymiais)

2,9-5,0 mg/dl (su sisteminiais klinikiniais požymiais)

4 >5,0 mg/dl (su sisteminiais požymiais ir padidėjusia rizika dėl ureminio šoko)

>5,0 mg/dl (su sisteminiais

23

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra skausmas palpuojant pilvo srityje ir hematurija. Diagnozuojama atliekant ultragarsinį tyrimą, rentgeninį tyrimą bei šlapimo tyrimą (17). Taip pat galima atlikti inkstų cistos turinio bakteriologinį tyrimą. Nors ši liga nėra labai ūmi, tačiau reikėtų gydyti kuo skubiau, kad išvengti cistų progresavimo ir antrinės infekcijos atsiradimo. Predisponuojanti veislė šunims yra Biglis (27), o katėms – Persų veislės katės (18).

24 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Tyrimui naudoti duomenys surinkti 2014-2017 metais dviejose Lietuvos smulkiųjų gyvūnų klinikose. 2014-2017 metais duomenys tyrimui buvo renkami dalyvaujant pacientų apžiūrose kartu su veterinarijos gydytojais. Buvo registruojamos kačių bei šunų ligos istorijos, renkami jų anamnesis vitae et morbi duomenys ir tiriami remiantis klinikinio tyrimo metodikomis. Pacientų, kuriems buvo diagnozuotos inkstų ligos ir kuriems buvo atlikti šlapimo biocheminiai tyrimai, duomenys panaudoti šiame darbe. Remiantis surinkta medžiaga buvo analizuojami nustatyti rodikliai, tarpusavyje lyginamos ligos, pacientai sisteminami pagal lytį, veislę, rūšį, būdingus ligos simptomus, ligos baigtis, taip pat gyvūnai buvo suskirstyti grupėmis pagal amžių iki 6-ių metų, nuo 6-ių iki 10-ies metų ir virš 10-ies metų.

25

pageidautini rodikliai. Gauti rezultatai fiksuojami, užrašomi į gyvūno ligos istoriją, paskiriamas atitinkamas gydymas, nustatoma ligos prognozė.

Kai kuriems gyvūnams buvo atliekamas ultragarsinis bei rentgeninis tyrimai. Atliekant šiuos tyrimus gyvūnai nebuvo seduojami. Atliekant ultragarsinį tyrimą gyvūnas fiksuojamas pozicijoje gulint ant nugaros, pilvo sritis buvo nuskutama, ultragarso antgalis sutepamas geliu ir vedžiojamas srityse, kur numanoma anatominė inkstų pozicija. Ultragarso tyrimui atlikti buvo naudojamas „Sonoscape A5V” aparatas. Atliekant rentgeninį tyrimą gyvūnas fiksuojamas šoninėje pozicijoje, prilaikant asistuojančio asmens, ir spindulius nukreipiant į juosmeninę kūno dalį. Rentgeninis tyrimas buvo atliktas naudojant “ZooMax WHITE” aparatą.

26 3. REZULTATAI

Pav. 4 Inkstų ligų ir kitų šalinimo sistemos ligų palyginimas

Lyginant inkstų ligas ir kitas šalinimo sistemos ligas (pvz. cistitas, šlapimo pūslės akmenligė ir kt.), inkstų ligomis gyvūnai sirgo 4,46 karto rečiau negu kitomis šalinimo sistemos ligomis. Šalinimo sistemos ligomis sirgo n=475 pacientai. Inkstų ligomis sirgo n=87 (18,3%) pacientai, kitomis šlapimo sistemų ligomis sirgo n=388 (81,7%) pacientai (pav.4).

Pav. 5 Inkstų ligų pasireiškimas tirtiems šunims ir katėms 18,3%

81,7%

inkstų ligos kitos šalinimo sistemos ligos

27

Analizuojant kokiomis inkstų ligomis sirgo gyvūnai, buvo nustatyta, kad dažniausiai pacientai sirgo LIN. Sirgo n=28 šunys (71,8%,), n=37 katės (77,1%), ŪIN sirgo n=8 šunys (20,5%) ir n=3 katės (6,2%), inkstų akmenlige sirgo n=1 (2,1%) katė (šunų tarpe nepasitaikė sergančių inkstų akmenlige), inkstų policistoze sirgo n=3 (7,7%) šunys ir n=7 (14,6%) katės (pav. 5).

2 lentelė Inkstų ligų pasikliautinis intervalas pagal Wilson metodą

Liga Cl (95%) Wilson metodas

LIN 74,7% 64,7% 82,7%

ŪIN 12,6% 7,2% 21,2%

inkstų akmenligė 1,1% 0,2% 6,2%

policistozė 11,5% 6,4% 19,9%

.

Paskirsčius gautus duomenis pagal pasikliautinį intervalą, ir naudojant Wilson skaičiavimo metodą, gauti rezultatai parodė, kad tikimybė, kad pacientas sirgo LIN yra nuo 64,7% iki 82,7%. Tikimybė, kad pacientas sirgo ŪIN yra nuo 7,2% iki 21,2 %. Tikimybė, kad pacientas sirgo inkstų akmenlige yra nuo 0,2% iki 6,2 %. Tikimybė, kad pacientas sirgo inkstų policistoze yra nuo 6,4 % iki 19,9 % (2 lentelė).

Pav. 6 Sergamumas inkstų ligomis pagal gyvūnų rūšį

Lyginant ligos pasireiškimą tarp gyvūnų rūšių, buvo nustatyta, kad katėms inkstų ligos pasireiškė dažniau. Kačių sirgo n=51 (59 %), o šunų sirgo n=36 (41%) (pav. 6).

41%

59%

28

Pav. 7 Sergamumo inkstų ligomis vertinimas pagal amžių

Vertinant gyvūnų sergamumą inkstų ligomis, buvo nustatyta, kad dažniausiai sirgo nuo 6-ių iki 10-ies metų amžiaus gyvūnai, t.y. n=23 (63,9%) šunų ir n=28 (54,9%) kačių. Vyresni nei 10-ies metų amžiaus sirgo: n=15 (49%) kačių, tuo tarpu tokio amžiaus šunų sirgo n=7 (2,7%). Iki 6-ių metų amžiaus abiejų rūšių gyvūnai sirgo rečiau, t.y. n=6 (16,6%) šunų ir n=8 (15,7%) kačių (pav. 7).

Pav. 8 Pacientų pasiskirstymas pagal veislę 16,6% 63,9% 2,7% 15,7% 54,9% 49% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0%

iki 6 m. nuo 6 iki 10 m. >10 m.

29

Vertinant sergančių gyvūnų pasiskirstymą pagal veislę buvo nustatyta, kad mišrūnių kačių buvo n=41 (80,4%), o mišrūnų šunų n=16 (44,4%). Grynaveislių gyvūnų kačių buvo n=10 (19,6%), o šunų n=20 (55,6%) (pav. 8).

Pav. 9 Kačių sergamumas inkstų ligomis pagal lytį

Vertinant kačių sergamumą inkstų ligomis pagal lytį, buvo nustatyta, kad patinai sirgo dažniau, t.y. n=33 (64,7%). Patelės sirgo 1,8 karto rečiau, n=18 patelių (35,3%) (pav. 9).

30

Vertintant šunų sergamumą inkstų ligomis pagal lytį, buvo nustatyta, kad dažniau sirgo patinai, t.y.n=20 ( 55,6%). Patelės sirgo 1,25 karto rečiau, iš viso kalių n=16 ( 44,4%) (pav. 10).

Pav. 11 Sirgusių kačių ligos baigtys

Vertinant visų tirtų kačių, kurioms buvo diagnozuotos inkstų ligos, pasiskirstymą pagal ligos baigtį, nustatyta, kad kačių išgyveno n=26 (51%). Iš viso kačių nugaišo n=9 (17,6%) katės. Eutanazija buvo atlikta n=16 (31,4%) kačių (pav. 11).

Pav. 12 Sirgusių šunų ligos baigtys 51,0% 17,6% 31,4% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

išgyveno nugaišo atlikta eutanazija

katė 52,7% 16,7% 30,6% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

išgyveno nugaišo atlikta eutanazija

31

Vertinant visų tirtų šunų pasiskirstymą pagal ligos baigtį, nustatyta, kad šunų išgyveno n=19 (52,7%). Nugaišo šunų n=6 (16,7%). Eutanazija buvo atlikta n=11 (30,6%) šunų (pav. 12)

Pav. 13 Pagal pasireiškusius simptomus

32 Pav. 14 Šlapimo nuosėdų pasiskirstymas esant skirtingoms inkstų ligoms

Iš visų tirtų pacientų, 34-iems buvo atliktas šlapimo nuosėdų mikroskopavimas. Buvo nustatyta, kad sergant LIN dažniausiai nustatytos nuosėdos buvo epitelinės ląstelės n=15 (83%), cilindrinės ląstelės buvo rastos n=14 (78%) pacientų, kraujo ląstelės buvo nustatytos n=12 (67%) pacientų ir n=3 (17%) nustatyti urolitai. Pacientams, kurie sirgo ŪIN, dažniausiai išskirtos nuosėdos buvo cilindrinės ląstelės n=9 (90%), epitelio ląstelės buvo nustatytos n=7 (70%) pacientams, kraujo ląstelės buvo rastos n=6 (60%) mėginiuose, urolitų nuosėdos buvo išskirtos n=2 (20%) šlapimo mėginiuose. Pacientams, kurie sirgo inkstų akmenlige, nustatyta, kad visų ląstelių buvo rasta tiek pat n=1 (100%). Pacientams, kurie sirgo inkstų policistoze, dažniausiai buvo išskirtos epitelio ląstelės n=5 (100%), cilindrinės bei kraujo ląstelės buvo ištirtos visiems pacientams sirgusiems inkstų policistoze vienodai kartų n=4 (80%), o urolitų pacientams sirgusiems šia liga nebuvo nustatyta (pav. 14).

3 lentelė Šlapimo tyrimo rezultatų vidurkiai pacientams, kurie sirgo ŪIN (šuo, katė) ŪIN GLU mmol/L PRO g/L BIL µmol/L pH mg/L BLD SG LEU Leu/uL šuo 1,33 ± 0,22 2,43 ± 0,22 1,0 ± 0,00 7,14 ± 1,35 5,29 ± 3,48 1,021 ± 60,09 500 ± 60,09 katė 1,00 ± 0,00 2,67 ± 0,41 1,0 ± 0,00 7,00 ± 0,61 7,33 ± 0,82 1,028 ± 10,80 566,67 ± 20,41 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

LIN ŪIN inkstų

33

Paskaičiavus gautų šlapimo tyrimų, sergant ŪIN, rezultatų vidurkius ir palyginus jų nuokrypius, buvo nustatyta, kad pagal gyvūnų rūšį nėra nustatytas patikimumas skirtingiems rodikliams (p>0,05). Pastebėta, kad šunims gliukozės kiekis buvo didesnis, tai yra 1,33 ± 0,22 mmol/L, o katėms mažesnis tai yra 1,0 ± 0,00 mmol/L. Baltymų kiekis šunims buvo mažesnis, tai yra 2,43 ± 0,22 g/L, o katėms 2,67 ± 0,41 g/L. pH rodiklis buvo nustatytas didesnis šunims, tai yra 7,14 ± 1,35, kačių šlapimo pH buvo 7,00 ± 0,61. Kraujo kiekis šlapime nustatytas didesnis katėms, tai yra 7,33 ± 0,82 mg/L, o šunims nustatytas kiekis yra 5,29 ± 3,48 mg/L. Santykinis tankis tiek katėms tiek šunims labai varijavo, jų vidurkiai yra artimi. Leukocitų kiekis didesnis nustatytas katėms, tai yra 566,67 ± 20,41 Leu/uL (3 lentelė).

Palyginus dažniausiai gautus šlapimo tyrimo rezultatus pacientams, kurie sirgo LIN, nebuvo nustatytas (p>0,05) rodiklių priklausomumas esant skirtingoms gyvūnų lytims. Vertinant gautus rezultatus, patinams nebuvo nustatytas šių medžiagų buvimas šlapime: gliukozės, bilirubino, ketonų. Lyginant baltymų kiekį, didesnis kiekis buvo nustatytas patelėms, tai yra 2,25 ± 0,23 g/L. Vertinant pH rodiklį, nustatyta, kad didesnis pH buvo patelėms, tai yra 7,16 ± 0,28. Didesnis kiekis kraujo buvo rastas patinams nei patelėms, tai yra 3,65 ± 0,88 mg/L. Vertinant santykinį tankį, nežymiai mažesnis nustatytas patinams, tai yra 1,023 ± 2,49, tačiau didesnis rodiklių svyravimas buvo vertinant patelių šlapimo tyrimo rezultatus, tai yra ± 2,81. Vertinant leukocitų buvimą šlapime, nustatytas didesnis kiekis patinams nei patelėms, tai yra 620 ± 12,33 Leu/ul (4 lentelė).

4 lentelė Šlapimo tyrimo rezultatų vidurkiai pacientams, kurie sirgo LIN (katė, katinas). LIN GLU mmol/L PRO g/L BIL

µmol /L pH BLD mg/L mmol/L KET SG

34 Pav. 15 Šlapimo SG vidurkiai katėms (patinui ir patelei)

Pagal gautus šlapimo tyrimo rezultatus buvo vertinami santykinio tankio vidurkiai skirtingoms kačių lytims ir buvo nustatyta, kad sergant inkstų ligomis santykinio tankio vidurkiai yra vienodi abiems kačių lytims (p>0,05) (pav. 15).

Pav. 161 Dažniausiai nukrypusių nuo normos šlapimo tyrimų rodiklių vidurkiai

Vertinant šlapimo tyrimo rezultatus pagal dažniausiai nukrypusius nuo normos rodiklius, buvo nustatyta, kad vidutiniškai baltymų buvo 2,2 g/L, pH 7,2, SG 1,023. Kadangi

35 p>0,05, galima teigti, kad remiantis tik dažniausiai rastais šlapimo tyrimo rodikliais, nukrypusiais nuo normos, negalime gautų duomenų sieti su konkrečiomis inkstų ligomis (pav. 16).

Pav. 172 Dažniausiai pasikartojančių rodiklių vidurkiai, naudojant skirtingus surinkimo metodus

Tyrimo metu buvo išskirti du pagrindiniai šlapimo surinkimo metodai: cistocentezės surinkimo būdas bei šlapimo surinkimas šeimininkams surenkant šlapimą tiesiogiai gyvūnui šlapinantis. Palyginus rodiklius, buvo nustatyta, kad kraujo, santykinio tankio ir leukocitų kiekiai būna didesni, kai šlapimas buvo surinktas cistocentezės būdu. Baltymų kiekis bei šlapimo pH buvo didesni, kai šlapimą surinktas šeimininkai gyvūnui šlapinantis (pav 17).

2,16 7,23 2,32 1,025 540 2,25 7,25 2,03 1,023 250 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

PRO g/L pH BLD mg/L S.G LEU Leu/ul

36 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus surinktų tyrimų duomenų analizę, buvo nustatyta, kad 2014-2017 metais, dvejose Kauno klinikose inkstų ligomis sirgo 87 gyvūnai (18,3%). Dažniau inkstų ligomis sirgo katės (n=51), tai sudarė 59% pacientų, rečiau sirgo šunys (n=36), tai sudarė 41%.

Dažniausiai gyvūnai sirgo lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, tai sudarė 74,7% sirgusių gyvūnų (28 šunys ir 37 katės). Rečiau gyvūnai sirgo ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu , t.y. 11,5% guvūnų (8 šunys ir 3 katės). Inkstų policistoze sirgo 12,6% pacientų (3 šunys ir 7 katės). Inkstų akmenlige sirgo 1,2 % gydytų gyvūnų (1 katė).

Vertinant kačių sergamumą pagal lytį buvo nustatyta, kad dažniau sirgo patinai negu patelės. Sergančių kačių patinai sudarė 64,7% (n=33), o patelės sudarė 35,3% (n=18) visų sirgusiųjų. Vertinant šunų sergamumo pasiskirstymą pagal lytį buvo nustatyta, kad šunys sirgo dažniau nei kalės. Patinai sudarė 55,6% (n=20) sirgusiųjų, o patelės sudarė 44,5% (n=16) visų sirgusių šunų. Literatūroje yra teigiama, kad dažniau inkstų ligomis serga patinai, negu patelės (30).

2014-2017 metais sirgusių gyvūnų amžiaus vidurkis buvo 8,1 metai. Nustatyta, kad dažniausiai inkstų ligomis sirgo gyvūnai, kurių amžius buvo nuo 6-ių iki 10-ies metų. Literatūroje aprašoma, kad dažniausiai serga vidutinio amžiaus ir vyresni gyvūnai ir yra rekomenduojama gyvūnams vyresniems nei 7-i metai reguliariai atlikti tyrimus, kurie leidžia įvertinti inkstų funkciją (31). 15% vyresnių nei 10-ies metų amžiaus šunų turi padidėjusią tikimybę sirgti inkstų ligomis (9).

37

Šunims, kurie sirgo LIN, nustatytas vidutinis baltymų kiekis yra 2,18 g/L, didžiausias kiekis 3,0 g/L, mažiausias kiekis 1,0 g/L. Nustatytas pH vidurkis 7,7, didžiausia reikšmė 9,0, mažiausia reikšmė 6,0. Nustatytas SG vidurkis 1.023, didžiausia reikšmė 1.040 mažiausia reikšmė 1.010. Nustatytas kraujo kiekio vidurkis 9-iems šunims yra 1,69 mg/L.

Katėms, kurios sirgo ŪIN, nustatytas baltymų kiekio vidurkis 2,7 g/L, didžiausia reikšmė 3,0 g/L, mažiausia reikšmė 1,0 g/L. Nustatyto pH vidurkis buvo 7,0, didžiausia reikšmė 8,0, mažiausia reikšmė 6,5. Nustatyto SG vidurkis 1.028, didžiausia reikšmė 1.045, mažiausia reikšmė 1.015. Nustatytas leukocitų kiekio vidurkis 566,7 Leu/uL, didžiausias kiekis 600,0 Leu/uL, mažiausias kiekis 550,0 Leu/uL. Nustatyto kraujo kiekio vidurkis 7,3 mg/L, didžiausias kiekis 8,0 mg/L, mažiausias kiekis 6,0 mg/L. Nustatytas bilirubino kiekio vidurkis 1,0 µmol/L, gliukozės kiekio vidurkis 1,0 mmol/L.

Šunims, kurie sirgo ŪIN, nustatytas baltymų kiekio vidurkis 2,4 g/L, didžiausia reikšmė 3,0 g/L, mažiausia reikšmė 2,0 g/L. Nustatytas pH vidurkis buvo 7,1, didžiausia reikšmė 8,5 mažiausia reikšmė 5,5. Nustatyto SG vidurkis 1.021, didžiausia reikšmė 1.030, mažiausia reikšmė 1.010. Nustatytas leukocitų vidurkis 500,0 Leu/uL, didžiausias kiekis 650,0 Leu/uL, mažiausias kiekis 550,0 Leu/uL. Nustatytas bilirubino kiekio vidurkis 1,0 µmol/L, gliukozės kiekio vidurkis 1,0 mmol/L.

Katėms, kurios sirgo inkstų policistoze, nustatytas baltymų kiekio vidurkis 1,6 g/L, didžiausia reikšmė 3,0 g/L, mažiausia reikšmė 1,0 g//L. Nustatytas pH vidurkis buvo 7,4, didžiausia reikšmė 8,5 mažiausia reikšmė 5,5. Nustatyto SG vidurkis 1.026, didžiausia reikšmė 1.040, mažiausia reikšmė 1.010. Nustatyas kraujo kiekio vidurkis 0,58 mg/L, didžiausias kiekis 1,0 mg/L, mažiausias kiekis 0,3 mg/L. Nustatytas leukocitų kiekio vidurkis 500,0 Leu/uL, didžiausias kiekis 550,0 Leu/uL, mažiausias kiekis 450,0 Leu/uL. Nustatytas bilirubino kiekio vidurkis 1,0 µmol/L; gliukozės kiekio vidurkis 1,0 mmol/L..

38

Literatūroje teigiama, kad gauti rodikliai atitinka šlapimo tyrimo rodiklius, sergant inkstų ligomis, tačiau SG gali būti mažesnis (21) (33).

Įvertinus gautus duomenis pastebėta, kad dažniausiai gyvūnams, kurie sirgo inkstų ligomis, pasireiškė polidipsija 86,2%, poliurija, 80,5% bei išliesėjimas 78,2%. Literatūroje teigiama, kad būtent šie požymiai dažniausiai pasireiškia gyvūnams, sergantiems inkstų ligomis (1).

Atlikus šlapimo sedimentų mikroskopavimą, dažniausiai šlapime buvo rasta cilindrų, epitelio ir kraujo ląstelių. Taip pat kai kuriais atvejais rasti ir urolitai. Literatūroje yra aprašoma, kad dažniausiai gyvūnų šlapime randami urolitai yra kalcio oksalatai (29).

39 IŠVADOS

1. Dažniausiai katės ir šunys sirgo LIN, šunų sirgo 71,8%, o kačių sirgo 77,1%. Policistoze sirgo 14,6% kačių ir 7,7% šunų. ŪIN sirgo 20,5% šunų ir 6,2% kačių.

2. Šunų sirgusių inkstų ligomis amžiaus vidurkis buvo 7,6 metai. Dažniausiai sirgo 6-10 metų amžiaus šunys (63,9%, p<0,001).

3. Kačių sirgusių inkstų ligomis amžiaus vidurkis buvo 8,5 metai. 55 % kačių buvo nuo 6 iki 10 metų amžiaus, 29% kačių vyresnės nei 10-ies metų amžiaus (p<0,01).

4. Dažniau inkstų ligomis sirgo šunys (55,5%) nei kalės (44,5%). 5. Katinai (64,7%) dažniau sirgo inkstų ligomis nei katės (35,3%).

6. Dažniau inkstų ligomis sirgo katės (59%) nei šunys (41%).

7. Svarbiausi yra biocheminiai šlapimo tyrimai, kurie nurodo pakitusį baltymų kiekį ir kraujo ląstelių buvimą šlapime bei tyrimas refraktometru, nustatant šlapimo santykinį tankį.

40 REKOMENDACIJOS

Siekiant išvengti sergamumo galimoms inkstų ligoms labai svarbu yra ligų prevencija. Gyvūnų šeimininkams privalu žinoti, kas gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus. Taip pat svarbu, kad šeimininkai mokėtų atskirti pirmuosius inkstų funkcijos sutrikimų simptomus.

41 PADĖKA

Noriu padėkoti baigiamojo magistrinio darbo vadovui Prof. dr. Gintarui Zamokui už skirtą laiką ir pasidalintas žinias, ruošiant baigiamąjį darbą.

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jonathan Elliott, Gregory F. Grauer, BSAVA Manual of Canine and Feline Nephrology and Urology, Second edition, UK, 2013 m. 1-78, 87-166, 215-230 psl.

2. Elaine Anthony, MA, CVT Proceeding of the NAVC North American Veterinary Conference, Orlando, Florida. St. Petersburg College, 2005 m. Available at: http://www.ivis.org/proceedings/navc/2005/tech/002.pdf?LA=1

3. EclinPath, Urinary sample collection, Cornell University College of Veterinary medicine, http://www.eclinpath.com/urinalysis/sample-collection/

4. Canine and feline urology, Osborne, Low & Finco, West Washington Square Philadelphia, W. B. Saunders company, 1972 m 55-78 psl.

5. Nephrology and Urology of small animals, Joe Bartges, David J. Polzin, 2011 m. 491-596 psl. 6. Atlas of small animal ultrasonography, Dominique Penninck, Marc-Andre d’Anjou, USA, 2008

m. 348 psl.

7. Andrew H Sparkes, Sarah Caney, Serge Chalhoub, ISFM Consensus Guidelines on the Diagnosis and Management of Feline Chronic Kidney disease, 2016 m. Available at: http://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/1098612X16631234,

8. Chronic Kidney Disease and Failure (CKD, CRF, CRD) College of Veterinary Medicine at Washington State University. Available at: https://www.vetmed.wsu.edu/outreach/Pet-Health-Topics/categories/diseases/chronic-kidney-disease-and-failure ,

9. P.M.Y. Smets,. Meyer, B.E.J. Maddens, Urinary Markers in Healthy Young and Aged Dogs and

Dogs with Chronic Kidney Disease, 2009 m. Available at

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1939-1676.2009.0426.x/full

10. Richard W.Nelson, C. Guillermo Couto, Small animal internal medicine, fifth edition, Canada, 2014 m., 663-679 psl.

43

12. Cowgill LD James K et al. Use of recombinant human erythropoietin for management of anemia in dog and cats with renal failure. J Am Vet Med Assoc. 1998 m., Available at: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9491159

13. Becker K. Canine Kidney Failure: Causes, Treatment and Prevention 2010 m. Available at:

http://healthypets.mercola.com/sites/healthypets/archive/2010/11/04/kidney-failure-pet-dogs.aspx

14. The Usefulness and Limitations of Hand-held Refractometers in Veterinary Laboratory Medicine: An Historical and Technical Review, Jeanne W. George DVM, PhD, 2001 m. Available at http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1939-165X.2001.tb00432.x/full. 15. Urinalysis and Associated Laboratory Procedures, DuaneBrobst DVM, PhD, 2017 m. Available

at https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0195561689501050

16. Foster Smith, Kidney Disease: Causes, Signs, Diagnosis and Treatment, 2016 m. Available at http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2114&aid=350

17. Roser Torra, MD, PhD; Chief Editor: Vecihi Batuman, MD, FASN: Polycystic Kidney Disease, 2017 m. Available at: https://emedicine.medscape.com/article/244907-overview#a1

18. Kidney Disease Caused by Multiple Cysts in Cats, 2015 m. Available at: https://m.petmd.com/cat/conditions/endocrine/c_ct_polycystic_kidney_disease

19. Biruh T Workeneh, MD, PhD, FASN; Acute Kidney Injury. 2017 m. Available at: https://emedicine.medscape.com/article/243492-overview

20. Urine collection in dogs and cats, Alexander Hüttig and The IRIS Board, 2013 m. Available at http://www.iris-kidney.com/education/urine-collection.html

21. Survival of Cats with Naturally Occurring Chronic Renal Failure Is Related to Severity of Proteinuria, Harriet M. Syme, Peter J. Markwell, Dirk Pfeiffer, 2006 m. Available at: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1939-1676.2007.tb03042.x/full

22. Managing your pet's chronic renal disease, by Veterinary economics, 2009 m. Available at: http://files.dvm360.com/alfresco_images/DVM360//2013/11/15/164dc934-b890-423f-a805-ee7df8d21209/article-606115.pdf

44

24. Urinary system and comparative kidneys, university of Glasgow, 2016 m. Available at: http://www.onlineveterinaryanatomy.net/content/urinary-system-and-comparative-kidneys

25. Overview of the Urinary System, Sherry Lynn Sanderson, University of Georgia, 2017 m. Available at: https://www.msdvetmanual.com/urinary-system/urinary-system-introduction/overview-of-the-urinary-system

26. Urinary system in mammals, Drs. Foster&Smith, 2017 m. Available at: http://www.peteducation.com/article.cfm?c=18+1798&aid=3015

27. Kidney disease cause by multiple cysts in dogs, 2016 m. Available at: https://www.petmd.com/dog/conditions/endocrine/c_multi_polycystic_kidney_disease?page=2 28. Acute kidney injury in dogs and cats, Linda Ross, 2011 m. Available at:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21251508

29. A review of urolithiasis in dogs and cats, M. T. Tion , J. Dvorska & S. A. Saganuwan, 2015 m.

Available at:

https://pdfs.semanticscholar.org/60bd/bfafe866a6ebe2dd130d70674cabdc60eaed.pdf

30. Gender and the prevalence and progression of renal disease, Neugarten J, Golestaneh L, 2013 m. Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23978543

31. Urinary markers in healthy young and aged dogs and dogs with chronic kidney disease,

M.Y.Smets, E. Meyer, B.E.J. Maddens, 2009 m. Available at:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1939-1676.2009.0426.x/full

32. Overview of the IRIS staging system for CKD , J Elliott, London, UK and ADJ Watson,

Sydney, Australia. 2016 m. Available at:

http://www.iris-kidney.com/education/staging_system.html

33. Using urine specific gravity , ADJ Watson, , HP Lefebvre, Toulouse, France and J Elliott,

London, UK, 2015 m. Available at: