Inkstų navikų radiologinių tyrimų palyginamoji vertė

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

RADIOLOGIJOS KLINIKA

Simona Petrauskaitė

Inkstų navikų radiologinių tyrimų palyginamoji vertė

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas: Prof. Algidas Basevičius

(2)

TURINYS

1. SANTRAUKA 4

2. SUMMARY 5

3. PADĖKA 6

4. INTERESŲ KONFLIKTAS 6

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 6

6. SANTRUMPOS 7

7. SĄVOKOS 8

8. ĮVADAS 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA 11

10.1 Topografinė inkstų anatomija, jų sandara 11

10.2 Radiologinės inkstų pakitimų diagnostinės galimybės 11

10.3 Gerybiniai ir piktybiniai inkstų pakitimai 13

10.4 Cistinių ir solidinių navikų diferencijavimas 14

10.5 Angiomiolipomos 16

10.6 Onkocitomos 16

10.7 Įvairios inkstų karcinomų rūšys 17

11. TYRIMO METODIKA 20

12. REZULTATAI 21

12.1 Aprašomoji statistika 21

12.2 Inksto šviesių ląstelių karcinoma 24

12.3 Papilinė inksto ląstelių karcinoma 25

12.4 Chromofobinė inksto ląstelių karcinoma 27

12.5 Onkocitoma 29

12.6 Angiomiolipoma 30

(3)

14. IŠVADOS 35

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 36

(4)

1. SANTRAUKA

Simona Petrauskaitė „Inkstų navikų radiologinių tyrimų palyginamoji vertė“ Tyrimo tikslas: Inkstų navikų radiologinių tyrimų palyginamoji vertė.

Uždaviniai: 1. Įvertinti inkstų navikų pasiskirstymo dažnumą pagal tiriamųjų amžių ir lytį. 2. Nustatyti dažniausiai aptinkamas gerybinių ir piktybinių inkstų navikų rūšis. 3. Išanalizuoti ultragarsinio tyrimo, kaip atrankinio pilvo organų radiologinio tyrimo, diagnostines galimybes nustatant patologinius pakitimus inkstuose. 4. Nustatyti kompiuterinės tomografijos vertę įvertinant patologinius pokyčius inkstuose. 5. Įvertinti kitų radiologinių tyrimų (magnetinio rezonanso tomografijos, konvencinės angiografijos ir k.t.) tyrimų svarbą diagnozuojant inkstų navikus.

Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimo imtį sudarė pacientai, kurie 2017-2018 metais buvo stacionarizuoti LSMUL KK Urologijos klinikoje inkstų navikų diagnostikai ir gydymui. Iš ligos istorijų buvo išrinkti ir analizuojami 276 pacientų duomenys: amžius, lytis, UG, KT, MRT ir kitų radiologinių tyrimų aprašymai, operacijų aprašymai, ligos diagnozė, histologinio tyrimo atsakymo išvados.

Tyrimo rezultatai: 33,0% visų tiriamųjų priklausė 60-70 metų amžiaus grupei. Statistiškai reikšmingai (p<0,01) didesnę tiriamųjų sudarė vyrai, kurių buvo 166 (60,1%), o moterų buvo 110 (39,9%). Dažniausiai pasitaikę inkstų navikai buvo inksto šviesių ląstelių karcinoma (69,6% visų atvejų), papilinė inksto ląstelių karcinoma (7,2%) ir onkocitoma (6,5%). Dažniausiai naudojami radiologiniai tyrimai inkstų navikų diagnostikoje buvo KT (94,9% tiriamųjų), UG (70,3% tiriamųjų) ir MRT (17,4% tiriamųjų). KT tyrimas buvo jautriausias diagnozuojant inksto šviesių ląstelių karcinomą - 57,6% jautrumas. MRT tyrimas buvo jautriausias diagnozuojant chromofobinę inksto ląstelių karcinomą - 100% jautrumas.

Išvados: 1. Daugiausia inkstų navikais sirgusių asmenų priklausė 60-70 metų amžiaus grupei. Vyrai inkstų navikais sirgo statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,01) ir sudarė 60,1% visų tiriamųjų. 2. 89,1% visų inkstų navikų sudarė piktybiniai navikai ir tik 10,9% - gerybiniai navikai. Dažniausiai aptinkamas piktybinių inkstų navikų potipis buvo inksto šviesių ląstelių karcinoma. 3. UG tyrimas buvo atliktas 70,3% tyrime dalyvavusių pacientų. Visais atvejais tai buvo pirmo pasirinkimo tyrimas įtariant inkstų navikus. 4. KT tyrimas buvo atliktas 94,9% visų tiriamųjų. Šio tyrimo diagnostinė vertė skyrėsi priklausomai nuo inksto naviko potipio. 5. MRT tyrimas buvo pasirinktas tiriant 17,4% pacientų. Šio tyrimo diagnostinė vertė taip pat skyrėsi priklausomai nuo inksto naviko potipio. 6. KT ir MRT tyrimai turi panašią diagnostinę vertę tiriant inkstų navikus. KT tyrimas buvo statistiškai reikšmingai jautresnis (p=0,02) diagnozuojant inksto šviesių ląstelių karcinomą, MRT tyrimas buvo statistiškai reikšmingai jautresnis (p<0,01) diagnozuojant papilinę ir chromofobinę inksto ląstelių karcinomas bei onkocitomą. KT ir MRT tyrimų jautrumas diagnozuojant angiomiolipomą buvo vienodas.

(5)

2. SUMMARY

Simona Petrauskaitė “Comparative value of radiology methods in the diagnostics of renal tumors” Aim: Comparative value of radiology methods in the diagnostics of renal tumors.

Objectives: 1. To evaluate the incidence of distribution of renal tumors according to the age and gender of the patients. 2. To determine the most common types of benign and malignant renal tumors. 3. To review the diagnostic potentiality of US in usage as a selective abdominal radiology examination while detecting pathological changes of kidneys. 4. To evaluate CT value in the estimation of pathological changes of kidneys. 5. To evaluate other radiology methods (MRI, conventional angiography, etc.) significance in diagnostics of renal tumors.

Methods: The study enrolled patients who underwent diagnostics and treatment of renal tumors at the Urology department of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos in the period of 2016-2017. The following data was gathered from 276 case histories and later analyzed: age, gender, records of US, CT, MRI and other radiology examinations, records of performed surgeries, diagnosis, and findings of histology tests.

Results: 33.0% of the subjects belong to the age group of 60-70 years. There was a statistically significantly (p<0.01) higher proportion of subjects in men (166 (60.1%)) than women (110 (39.9%)). The most common renal tumors were clear renal cell carcinoma (69.6% of the cases), papillary renal cell carcinoma (7.2%), and oncocytoma (6.5%). The most frequently used radiology methods were CT (94.9% subjects), US (70.3% subjects), and MRI (17.4% subjects). CT examination showed the most sensitive results in diagnostics of clear renal cell carcinoma – 57.6% sensitivity. MRI examination results were the most sensitive in diagnostics of chromophobe renal cell carcinoma - 100% sensitivity.

Conclusions: 1. Most of the renal tumor patients belong to the age group of 60-70 years. Men had a statistically significantly higher incidence of renal tumors (p<0.01) and accounted for 60.1% of all subjects. 2. 89.1% of all the renal tumors were malignant and only 10.9% were benign. The most commonly detected renal tumor subtype was clear renal cell carcinoma. 3. 70.3% of all study patients underwent US examination. In all the cases of suspicion of renal tumors, US was the first-choice examination. 4. CT examination was performed for 94.9% of all the study patients. The diagnostic value of CT varies depending on the subtype of renal tumors. 5. MRI was chosen in diagnostics of 17.4% patients. The value of this diagnostic method also varies depending on the subtype of renal tumors. 6. CT and MRI have comparable value in diagnostics of renal tumors. CT was statistically significantly more sensitive (p=0.02) in the diagnosis of clear renal cell carcinoma, MRI was statistically significantly more sensitive (p<0.01) in the diagnosis of papillary and chromophobe renal cell carcinoma and oncocytoma. The sensitivity of CT and MRI in diagnostics of angiomyolipoma was the same.

(6)

3. PADĖKA

Dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovui prof. Algidui Basevičiui už palaikymą, skirtą laiką ir kryptingus patarimus rašant baigiamąjį magistrinį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą atlikti tyrimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2019-06-11 Nr. BEC-MF-412.

(7)

6. SANTRUMPOS

UG - ultragarsinis tyrimas; KT - kompiuterinė tomografija;

MRT - magnetinio rezonanso tomografija;

LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; PET - pozitronų emisijos tomografija;

HU - (angl. Hounsfield units) Haunsfieldo vienetai; SI - signalo intensyvumas;

(8)

7. SĄVOKOS

Branduolinė medicina - radiologijos subspecializacija, kuri apima radiofarmacinių cheminių preparatų panaudojimą diagnostikos ir gydymo tikslais.

Doplerio režimas - ultragarsinio tyrimo pritaikymas aptikti judančias kraujo ląsteles ar kitas struktūras ir išmatuoti kraujo tėkmės kryptį bei greitį.

Echogeniškumas - savybė leidžianti atspindėti aukšto dažnio bangas, kurios gali būti užfiksuotos ultragarsinio tyrimo metu.

Rentgenoskopija - vaizdų atkūrimo būdas, kai naudojami rentgeno spinduliai leidžia užfiksuoti įvairių kūno struktūrų vaizdus fluorescuojančiame ekrane realiu laiku.

Scintigrafija - radiologinis tyrimo metodas, grindžiamas gama spinduliuotę skleidžiančio radionuklido įvedimu į žmogaus organizmą, jo pasiskirstymu ir vizualizavimu ekrane.

(9)

8. ĮVADAS

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2019 metais piktybiniai navikai išliko antra pagrindine mirties priežastimi po kraujotakos sistemos ligų. Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad kasmet inkstų karcinoma suserga beveik 700 žmonių. 2019 metais 256 asmenims inkstų karcinoma buvo mirties priežastis, mirė 155 vyrai ir 101 moteris. Daugiausia mirčių buvo 70-74 metų amžiaus grupėje. [1, 2] Piktybiniai inkstų navikai išlieka vienais dažniausių onkologinių susirgimų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl tai yra aktuali visuomenės sveikatos problema.

Šiuolaikinėje medicinoje naudojamos technologijos leidžia vis daugiau skirtingų ligų diagnozių patvirtinti netaikant intervencinių diagnostikos būdų. Vaizdiniai tyrimai yra itin svarbūs inkstų navikų diagnostikoje. Inkstų navikai dažniausiai yra randami atsitiktinai, pacientui tiriantis profilaktiškai, kreipusis dėl gretimų organų patologijos arba pasireiškus simptomams, kurie leidžia įtarti inkstų navikinius susirgimus. Pagrindinis atrankinis inkstų navikų tyrimo metodas Lietuvoje yra inkstų ultragarsinis (UG) tyrimas. Jis leidžia patikimai diferencijuoti solidinius ir cistinius inkstų navikus, o kilus įtarimų dėl galimo naviko piktybiškumo, toliau diagnozė dažniausiai yra tikslinama kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų pagalba. Tyrimų metu užfiksuoti vaizdai leidžia nustatyti naviko dydį, lokalizaciją, išplitimą, pagal stebimas naviko savybes bandoma įvardinti, kuriam potipiui navikas priklauso. Visa ši informacija yra labai svarbi siekiant prognozuoti ligos eigą ir optimizuoti gydymo procesą.

Šio tyrimo metu yra siekiama išanalizuoti sergamumą inkstų navikais skirtingose amžiaus grupėse ir sergamumo pasiskirstymą pagal lytį, išsiaiškinti, kaip pasiskirsto inksto navikai pagal jų tipus ir potipius, kokie radiologiniai tyrimai yra dažniausiai pasirenkami inkstų navikų diagnostikoje ir kokia yra tų tyrimų vertė, tiriama radiologinių tyrimų tikslumo priklausomybė nuo inkstų naviko potipio ir naviko dydžio. Mokslinio darbo metu bus atliekama LSMUL KK Urologijos klinikoje dėl inkstų navikų gydytų pacientų duomenų apie taikomus tyrimus statistinė analizė, duomenų palyginimas su mokslinėje literatūroje randama informacija.

(10)

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Inkstų navikų radiologinių tyrimų palyginamoji vertė. Uždaviniai:

1. Įvertinti inkstų navikų pasiskirstymo dažnumą pagal tiriamųjų amžių ir lytį. 2. Nustatyti dažniausiai aptinkamas gerybinių ir piktybinių inkstų navikų rūšis.

3. Išanalizuoti ultragarsinio tyrimo, kaip atrankinio pilvo organų radiologinio tyrimo, diagnostines galimybes nustatant patologinius pakitimus inkstuose.

4. Nustatyti kompiuterinės tomografijos vertę įvertinant patologinius pokyčius inkstuose.

5. Įvertinti kitų radiologinių tyrimų (magnetinio rezonanso tomografijos, konvencinės angiografijos ir k.t.) tyrimų svarbą diagnozuojant inkstų navikus.

(11)

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Topografinė inkstų anatomija, jų sandara

Inkstai yra išsidėstę retroperitoniškai abipus stuburo, maždaug T12-L3 slankstelių aukštyje, o inkstų vartai - L1 slankstelio aukštyje. Dešinysis inkstas yra šiek tiek stumiamas dešiniosios kepenų skilties žemyn, todėl lokalizuojasi maždaug 12 mm žemiau nei kairysis inkstas. Įkvėpimo metu inkstai pasislenka vertikaliai žemyn iki 2,5 cm. Sveiko suaugusio žmogaus inkstai yra maždaug 11 cm ilgio, 6 cm pločio ir 3 cm storio. Inkstai lokalizuojasi ties kvadratiniu juosmens, skersiniu pilvo ir didžiojo bei mažojo juosmens raumenimis, o viršutinius inkstų polius dengia antinksčiai ir diafragma. Iš priekio dešinįjį inkstą dengia kepenys, dvylikapirštės žarnos dalis ir dešinysis storosios žarnos linkis. Kairįjį inkstą iš priekio dengia blužnis, skrandis, kasa, kairysis storosios žarnos linkis ir tuščioji žarna.

Inkstas yra sudarytas iš šerdies ir ją gaubiančios žievės. Inksto šerdį sudaro piramidės, kurios speninėmis angelėmis atsiveria į mažąsias inksto taureles. Inksto žievė - tai išorinė inksto zona, kuriai taip pat priklauso inksto šulai, esantys tarp šerdį sudarančių piramidžių. Kiekvienas inkstas yra gaubiamas 4 sluoksnių (nuo giliausio iki paviršinio): fibrozinės kapsulės, perirenalinių riebalų sluoksnio, inksto fascijos, atidalinančios inkstą nuo antinksčio, ir pararenalinių riebalų sluoksnio. Abu riebaliniai sluoksniai ir inksto fascija sudaro inksto riebalinę kapsulę. Inkstus maitina inkstų arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos L1-2 slankstelių aukštyje. Veninis kraujas yra surenkamas į inkstų venas, kurios įteka į apatinę tuščiąją veną. Limfa iš inkstų nuteka į paraaortinius ir juosmens limfmazgius. Inkstai yra inervuojami iš pilvinio rezginio, simpatinio kamieno ir nugaros smegenų ateinančių nervų. Visos į inkstą įeinančios ir išeinančios kraujagyslės, limfagyslės, šlapimtakiai bei nervai kartu sudaro struktūrą, vadinamą inksto vartais, esančią inksto vidinėje pusėje. [3, 4]

10.2 Radiologinės inkstų pakitimų diagnostinės galimybės

UG tyrimo metu inkstai pakankamai gerai vizualizuojasi jutiklį laikant lateraliai ar paciento nugaros apačioje. Inksto šerdis yra hipoechogeniška palyginus su inksto žieve ir matoma, kaip kūgio formos struktūra. Inksto žievė yra izoechogeniška arba nežymiai hipoechogeniška lyginant su greta matomu kepenų kraštu. Doplerio režimas leidžia įvertinti kraujo tėkmę organo kraujagyslėse arba matomo darinio kraujotaką, trombozę, pamatyti susiformavusias kolaterales. Ultragarso signalą sustiprinti leidžia naudojamos intraveninės kontrastinės medžiagos. Ryškiau matomas pakitęs organo

(12)

audinys, giliau esančios, navikinės kraujagyslės. [5] UG tyrimo metu gali būti nustatomos inkstų cistos, navikai, matomi stambesni inkstų akmenys, hidronefrozė, pažengusio inkstų nepakankamumo požymiai.

Tiriant inkstus KT metodu be kontrasto, jų struktūra yra homogeniška ir yra panašaus tankio kaip daugelis minkštųjų audinių. Naudojant intravenines kontrastines medžiagas ir atliekant greitą („bolus“) skenavimą, gautas sekas galima suskirstyti į keletą fazių. Arterinė (žievinė-šerdinė) fazė stebima, kai skenavimas atliekamas 20-70 sekundžių po intraveninės kontrastinės medžiagos suleidimo ir atspindi ankstyvą kraujo prisipildymą inksto žievėje. Kiek vėliau, maždaug 90-120 sekundžių po kontrastinės medžiagos suleidimo, kontrastinė medžiaga patenka į surenkamuosius kanalėlius šerdyje. Tai vadinama nefrografine (venine) faze. Galiausiai, prasideda ekskrecinė (vėlyvoji veninė) fazė, kai kontrastinė medžiaga patenka į kolektorinę sistemą. KT tyrimo metu gali būti įvertinti ir inkstų kontūrai bei jų padėtis sagitalinės ašies atžvilgiu. Sveiko žmogaus inkstai yra pupelės formos ir turi lygų kraštą. Sagitalinės ašies atžvilgiu viršutinis inksto polius turi būti medialiau nei apatinis polius. KT tyrimas gali būti naudingas diagnozuojant inkstų akmenis, navikus, įgimtas anomalijas, hidronefrozę ir galimas jos priežastis, uždegimines inkstų ligas, traumas. [6]

MRT tyrimo T2 sekose sveiko žmogaus inkstai matomi kaip aukštesnio signalo intensyvumo (SI) organai lyginant su kepenimis, tačiau yra panašaus SI struktūros, lyginant su blužnimi. T2 sekose inksto žievė yra matoma kaip žemesnio SI zona lyginant su aukštesnio SI šerdimi, tuo tarpu T1 sekose viskas išsidėsto atvirkščiai: žievė yra matoma kaip aukšto SI zona, o šerdis - žemo SI zona. [7] Kaip ir KT tyrimo metu, taip ir atliekant MRT tyrimą ir naudojant intravenines kontrastines medžiagas, gali būti stebimos kelios kontrastinės medžiagos išskyrimo fazės, o pasirenkant skirtingas vaizdų sekas, galima įvertinti atitinkamas būkles. [6]

Branduolinės medicinos tyrimai turi privalumų: jų pagalba gali būti patikimai įvertinta inkstų funkcija, o komplikacijos pasitaiko itin retai. Siekiant įvertinti inkstų būklę, įprastai yra naudojamos inkstams specifinės medžiagos, kaip pavyzdžiui, techneciu žymėtas merkaptoacetiltriglicinas (Tc-MAG3). Vaizdai yra fiksuojami kas kelias sekundes ir atspindi kraujo tėkmę inkstuose, o papildomi vaizdai, gaunami po kelių minučių, rodo inkstų prisipildymą ir ekskreciją. Surinkta informacija padeda įvertinti inkstų kraujotaką, morfologiją, kiekvieno inksto funkciją atskirai. Pozitronų emisijos tomografija (PET) yra plėtojama kaip galingas vaizdinių tyrimų metodas, ypač kartu naudojant KT, kai PET teikiama informacija apie organo funkciją gali būti derinama su iš KT vaizdų gauta informacija apie organo anatomiją. Kai vieno tyrimo metu naudojami kartu organizmo funkciją atspindintys tyrimai (pvz., PET) ir anatomiją įgalinantys patikslinti tyrimai (pvz., KT), tokie tyrimai vadinami hibridiniais. PET/KT tyrimas dažnai yra naudojamas įtariamoms metastazėms (jų aktyvumui ar proceso išplitimui) vertinti. [6]

(13)

Intervencinės radiologinės procedūros gali būti skirstomos į dvi grupes: kraujagyslines ir nekraujagyslines. Reikšmingiausios intervencinės radiologijos procedūros inkstų navikų diagnostikoje ir gydyme yra biopsija ultragarso arba KT pagalba, naviko kraujagyslių embolizacija ir nefrostominio kateterio įvedimas ultragarso, rentgenoskopijos ar KT kontrolėje. [8, 9]

10.3 Gerybiniai ir piktybiniai inkstų pakitimai

Mažiausiai 90% iš visų solidinių inkstų navikų yra piktybiniai, todėl bet koks nustatytas inkstų navikas yra laikomas piktybiniu, kol neįrodyta kitaip. Deja, radiologinių tyrimų metu tam tikrais atvejais yra sudėtinga atskirti gerybinius ir piktybinius navikus. Išimtimi gali būti laikoma angiomiolipomų radiologinė diagnostika. [10] Kartu su onkocitomomis, angiomiolipomos sudaro didžiąją dalį visų gerybinių inkstų navikų. Jas sudaro riebalų, lygiųjų raumenų ląstelės ir kraujagyslės. Angiomiolipomos yra dažnai diagnozuojamos tuberozine skleroze sergantiems asmenims bei dažniau pasitaiko vidutinio amžiaus moterims. Onkocitomos sudaro 3-5% visų diagnozuojamų inkstų navikų ir dažniau yra nustatomos vyrams. Jos yra sudarytos iš onkocitų, t.y. didelių epiteliocitų su švelniai grūdėta eozinofiline citoplazma. Dėl šios savybės neinvaziniais tyrimo metodais onkocitomų praktiškai neįmanoma diferencijuoti nuo inkstų ląstelių karcinomų. [11, 12]

Didžioji dalis solidinių inkstų navikų yra inkstų ląstelių karcinomos. Pagrindiniai inkstų ląstelių karcinomos potipiai yra inksto šviesių ląstelių karcinoma, papilinė inksto ląstelių karcinoma ir chromofobinė inksto ląstelių karcinoma. Jie atitinkamai sudaro 70%, 15% ir 5% visų inksto ląstelių karcinomų. [13] Kiti rečiau pasitaikantys potipiai yra multilokulinė šviesių inksto ląstelių karcinoma, tubulocistinė karcinoma ir kt. Dažniausiai pasitaikanti inksto šviesių ląstelių karcinoma, nepaisant jos dydžio, visuomet yra laikoma piktybiniu inkstų naviku ir siejama su blogesne prognoze. Inksto šviesių ląstelių karcinoma yra sudaryta iš smulkių kraujagyslių tinklu apsuptų epiteliocitų, užpildytų skaidria arba eozinofiline citoplazma. Papilinė inksto ląstelių karcinoma yra sudaryta iš epitelinių ląstelių, kurios auga papiline arba tubulopapiline struktūra. Pagal augimo būdą yra išskiriami 2 papilinės inksto ląstelių karcinomos tipai. Papilinei inksto ląstelių karcinomai yra būdinga mažiau agresyvi klinikinė eiga lyginant su inksto šviesių ląstelių karcinomos atvejais. Geriausią prognostinę reikšmę iš visų inkstų ląstelių karcinomų turinti chromofobinė inksto ląstelių karcinoma yra sudaryta iš didelių blyškių ląstelių užpildytų retikuline citoplazma, turinčių gerai matomą ląstelės membraną. Šio tipo karcinoma dažniausiai yra diagnozuojama 60-70 metų pacientams, moterims ir vyrams panašiu dažniu. [13, 14]

(14)

10.4 Cistinių ir solidinių navikų diferencijavimas

UG tyrimas yra paprastas, greitas ir pigus būdas inkstų būklei įvertinti, todėl yra naudojamas profilaktinių patikrų metu ar kaip pirmo pasirinkimo tyrimas pasireiškus hematurijai ir kitiems simptomams, kurie yra siejami su galima inksto ląstelių karcinoma. Nepaisant minėtų privalumų, ultragarsinio tyrimo pagrindinis vaidmuo lieka inkstų solidinių ir cistinių darinių diferencijavimas. [15] Jis atliekamas remiantis trimis pagrindiniais kriterijais, kur išskiriama, kad paprastoji cista yra:

● aiškiai ribojama lygios sienelės, apvali, ● neechogeninė,

● turinti stipraus signalo užpakalinę sienelę su besitęsiančiu šešėliu.

Manoma, kad cista, atitinkanti visus prieš tai paminėtus kriterijus, gali būti paliekama stebėjimui, nes piktybiškumo tikimybė yra minimali. [16]

Po atlikto UG tyrimo įtariant inkstų ląstelių karcinomą ar komplikuotą cistą, diagnozės patvirtinimui ar atmetimui pirmo pasirinkimo tyrimu išlieka kompiuterinė tomografija. KT tyrimas leidžia itin tiksliai išdiferencijuoti solidinius navikus nuo cistų. Jei tarp natyvinių ir kontrastinių KT vaizdų matomas tankumo patologiniame darinyje padidėjimas daugiau nei 20 Haunsfieldo vienetų (HU), laikoma, kad matomas darinys yra solidinis navikas. [17]

MRT tyrimas dažniausiai pasirenkamas sudėtingais atvejais, kai KT tyrimo vaizdai nesuteikia pakankamai informacijos inkstų naviko įvertinimui. Kaip ir KT tyrimo metu, taip ir MRT vaizdų vertinimo vienas iš pirmųjų aspektų yra cistinių ir solidinių navikų diferencijavimas. MRT vaizduose ypač gerai išryškėja minkštieji audiniai ir kontrastinės medžiagos, todėl cistų pertvaros, sienelės bei solidiniai komponentai yra lengvai identifikuojami. Tai gali lemti tikslesnį cistų skirstymą pagal Bosniak klasifikaciją lyginant su KT tyrimo rezultatais. [18] Graumann ir kiti tyrėjai praneša, kad 22% cistų iš visų tirtų atvejų po MRT tyrimo su kontrastu buvo priskirtos aukštesnei arba žemesnei kategorijai pagal Bosniak lyginant su KT tyrimo rezultatais. [19]

Bosniak klasifikacijos sistema padeda suskirstyti cistinius inkstų darinius į kategorijas remiantis specifiniais kontrastinio KT tyrimo požymiais. Toks cistų priskyrimas tam tikrai kategorijai leidžia lengviau apsispręsti dėl tolimesnės gydymo taktikos. Dar 1986 m. M. Bosniak sukurta klasifikacija, su keliais patobulinimais, yra naudojama iki šiol. 1 lentelėje yra pateikiama apibendrinta, apimanti KT ir MRT kontrastinių tyrimų požymius, Bosniak klasifikacijos sistema parengta Pensilvanijos (JAV) universiteto radiologijos profesorių D. A. Torigian ir P. Ramchandani. [20]

(15)

1 lentelė. Inkstų cistinių darinių Bosniak klasifikacijos sistema

Kategorija Požymiai Rekomendacijos

I: paprasta cista Vandens tankis - KT (0-20 HU) Skystį atitinkantis SI - MRT Lygi plona sienelė

Nėra kontrasto kaupimo

100% gerybinis darinys Tolesnis stebėjimas nereikalingas

II: minimaliai komplikuota cista

Mažos kalcifikacijos arba nedidelis segmentas su nežymiai didesnėmis kalcifikacijomis Keletas vidinių pertvarų be kontrasto kaupimo Didesnio tankumo (>20 HU), homogeniška, kontrasto nekaupianti, ≤ 3 cm dydžio ir nepilnai intrarenalinė - KT

Sustiprėjusio SI T1 sekose arba nežymiai susilpnėjusio SI T2 sekose lyginant su skystį atitinkančiu SI, kontrasto nekaupianti - MRT

100% gerybinis darinys Tolesnis stebėjimas nereikalingas

IIF: galimai minimaliai komplikuota cista

Nedidelės mazginės kalcifikacijos - KT Daugybinės plonos kontrasto nekaupiančios vidinės pertvaros

Nedidelis tolygus sienelės arba vidinių pertvarų sustorėjimas

Didesnio tankumo (>20 HU), homogeniška, kontrasto nekaupianti, ≤ 3 cm dydžio ir pilnai intrarenalinė arba > 3 cm dydžio - KT

95% gerybinis darinys Tolesnis stebėjimas reikalingas

III: galimai cistinis inkstų navikas

Storos, netaisyklingos sienelės arba vidinės pertvaros, intensyviai kaupiančios kontrastinę medžiagą

>50% piktybinis darinys Indikuotina rezekcija

IV: cistinis inkstų navikas

Solidiniai mazginiai komponentai su

intensyviu kontrastinės medžiagos kaupimu

>95% piktybinis darinys Indikuotina rezekcija

(16)

10.5 Angiomiolipomos

Diferencijuojant solidinius navikus, UG tyrimo metu ryškiau išsiskiria angiomiolipomos. Dėl jų sudėtyje esančio gausesnio riebalinio audinio, jos matomos ryškiai echogeniškos.

Angiomiolipoma yra vienintelis solidinis gerybinis inkstuose randamas darinys, kurį dažniausiai galima patikimai išdiferencijuoti nuo piktybinių inkstų navikų KT tyrimo pagalba. Makroskopiškai matoma riebalinio audinio, sudarančio angiomiolipomą, dalis yra būdingas skiriamasis bruožas. KT matomas riebalinis audinys yra <-10 HU tankio. Angiomiolipomoms taip pat gali būti būdingi kalcifikatai ir hemoragijos, nes naviką sudarančių kraujagyslių sienelės yra pakankamai silpnos. Kraujas gali būti stebimas perinefriniuose audiniuose, iškreipti matomų riebalų naviko ribose vaizdą, naviko kraštai dėl to gali atrodyti be aiškių ribų. Hemoragijų rizika didėja, kai navikas pasiekia 4 cm dydį. Apsunkinta angiomiolipomų diagnostika gali būti ir tais atvejais, kai jas sudaro tik nedidelė dalis riebalinio audinio. Tokiu atveju, galutinei diagnozei patvirtinti dažniausiai prireikia biopsijos. [21]

Kaip ir KT, taip ir MRT tyrimas leidžia nesunkiai įvertinti angiomiolipomas. T1 ir T2 sekose stebimos naviko aukšto SI zonos, kurios atspindi riebalinę naviko dalį, yra charakteringas angiomiolipomų požymis. Kaip jau minėta, iššūkiu išlieka mažai riebalų turinčių angiomiolipomų diferenciacija nuo inkstų ląstelių karcinomos. Hindman su bendraautoriais pastebėjo, kad tokio tipo angiomiolipomos turi du būdingus bruožus: žemą SI T2 sekose ir žymų signalo sustiprėjimą arterinėje kontrastavimo fazėje. Taigi, šių dviejų bruožų buvimas leidžia atskirti mažai riebalų turinčią angiomiolipomą nuo inkstų ląstelių karcinomos. [22]

10.6 Onkocitomos

Onkocitomų dažniausiai neįmanoma atskirti nuo inkstų ląstelių karcinomų naudojantis tik UG tyrimu, tačiau manoma, kad centrinis randas ir spalviniu Doplerio režimu matomas iš centro radialiai einantis kraujagyslių tinklas yra labai būdingi onkocitomai požymiai.

Onkocitomų, atvirkščiai nei angiomiolipomų, patikimai diferencijuoti nuo piktybinių inkstų navikų nei KT, nei kitų vaizdinių tyrimų pagalba neįmanoma. Vis tik galima išskirti keletą onkocitomoms būdingų požymių. KT tyrimo metu jos matomos kaip homogeniškos, gerai ribotos solidinės masės, dažnai turinčios centrinį randą darinio viduje. [21, 23]

Onkocitomų identifikavimas, kaip jau minėta aptariant KT tyrimo galimybes, išlieka svarbi problema. Maždaug 3-7% visų inkstų operacijų metu pašalintų navikų, sudaro onkocitomos, nors pagal patvirtintas rekomendacijas, jos gali būti sekamos dinamikoje ir operuojamos tik tada, kai pradeda didėti ar keisti savo struktūrą. [24] MRT vaizduose onkocitoma gali būti matoma T1 sekose kaip žemo SI

(17)

darinys lyginant su inksto žieve ir aukšto SI T2 sekose, taip pat gali būti nustatomas centrinis randas esant žemam SI ir homogeniškas signalo suintensyvėjimas po kontrastinės medžiagos suleidimo. Tačiau pranešama, kad net 30-40% chromofobinių inkstų ląstelių karcinomų turi centrinės nekrozės zoną, kas vaizdiniuose tyrimuose gali imituoti onkocitomų centrinį randą. Mokslinėje literatūroje pranešama apie įvairius bandymus identifikuoti onkocitomas naudojantis kitais parametrais, siūlomi nauji algoritmai, kas leidžia tikėtis, kad ateityje neinvazinis onkocitomų verifikavimas vis tik bus įmanomas. [25]

10.7 Įvairios inkstų karcinomų rūšys

Jei tyrimo metu nustatoma, kad inksto darinys yra solidinis, jis dažniausiai yra siejamas su inkstų ląstelių karcinoma. Vaizdinių tyrimų pagalba bandoma identifikuoti inkstų karcinomų potipius, kadangi tai lemia tolimesnę ligos eigos prognozę.

Inkstų ląstelių karcinomų vizualizavimas UG tyrimo metu gali būti labai įvairus, dažnai tai priklauso nuo naviko dydžio. Dideli navikai dažniausiai būna heterogeniški, tačiau labiau vyrauja hipoechogeniškumas, tuo tarpu maži navikai yra hiperechogeniški, kas padaro juos beveik neatskiriamus nuo angiomiolipomų. [26] Nors navikų diferencijavimui UG tyrimo reikšmė yra ribota, tačiau jis gali būti panaudotas ir preliminariam piktybinių navikų stadijavimui. Vertinant naviko dydį ir plitimą į inksto veną ar apatinę tuščiąją veną, UG tyrimo rezultatų tikslumas buvo atitinkamai net 77-85% ir 87%, tačiau klinikinei naviko stadijai patvirtinti vis tik yra reikalingas KT ar MRT tyrimas. [27]

Piktybiniai inkstų navikai taip pat turi sau būdingus požymius KT vaizduose, tačiau jų vertinti vienareikšmiškai negalima. Daugelis didelių navikų dažniausiai yra nesunkiai nustatomi, tačiau daugiau sunkumų diagnostikoje sukelia maži navikai. Dažniausiai pasitaikančios inksto šviesių ląstelių karcinomos yra heterogeniški navikai, sudaryti iš solidinio audinio, cistų, hemoragijų bei nekrozės židinių. Navikas vystosi iš inksto žievės ir yra hipervaskuliarizuotas. Papilinė inksto ląstelių karcinoma matoma kaip mažai vaskuliarizuotas, homogeniškas darinys. Inksto šviesių ląstelių karcinomos tankis gali viršyti 84 HU kortikomedulinėje intraveninio kontrastavimo fazėje ir išlieka aukštas nefrografinėje ir ekskrecinėje fazėse, tuo tarpu papilinės inksto ląstelių karcinomos tankis yra gerokai mažesnis. Neretai pasitaiko atvejų, kai šis navikas auga bilateraliai ir multicentiškai, tuo tarpu inksto šviesių ląstelių karcinomai tai nėra būdinga. Kuo didesnė papilinė inksto ląstelių karcinoma, tuo labiau didėja hemoragijų, nekrozės zonų ir kalcifikatų kaupimosi galimybė. Chromofobinei inksto ląstelių karcinomai būdingas požymis KT vaizduose yra homogeniškumas, net jei ir navikas yra pakankamai didelis. Tačiau yra pranešama ir apie įvairius kitus galimus chromofobinės inksto ląstelių karcinomos variantus. Gali būti nustatomi ir centrinis randas, nekrozės zonos ar kalcifikatai, „rato su stipinais“ vaizdas, kas gali

(18)

imituoti onkocitomą. Gera žinia ta, kad maždaug 86% diagnozuojamų chromofobinių inksto ląstelių karcinomų yra 1 arba 2 stadijos, kas lemia didelę palankių išeičių tikimybę. [21]

Piktybinių navikų plitimo vertinimas taip pat dažniausiai atliekamas KT metodu. KT tyrimas leidžia įvertinti patį naviką, galimą jo plitimą limfmazgiuose ir metastazes kituose organuose, naviko sąlygotą trombozę kraujagyslėse ir kitus ligos išplitimo požymius. Atkurti tiesinių ir šoninių plokštumų vaizdai leidžia išsamiai įvertinti naviko struktūrą ir kraujagysles. KT vaizdų pagalba galima be didesnių sunkumų vertinti navikus, neperaugančius inkstų kapsulės. Deja, vertinant navikus, išplitusius perinefriniuose audiniuose, pasitaiko nemažai klaidų. Matomas sutankėjęs darinys perinefriniuose audiniuose yra specifinis vaizdas naviko plitimui nustatyti, tačiau net ir pacientams, turintiems naviko plitimą perinefriniuose audiniuose, šis požymis dažnai KT ir MRT vaizduose yra nenustatomas. Plitimas limfmazgiuose yra vertinamas remiantis jų dydžiu, todėl diagnostinės galimybės yra ribotos. Dažnai sunku nustatyti limfmazgių padidėjimo priežastį, tačiau visais atvejais, kai limfmazgis yra didesnio nei 2 cm skersmens, galime įtarti, kad jame yra naviko metastazių. Bendras nurodomas KT tyrimo duomenų patikimumas vertinant naviko plitimą limfmazgiuose ir priskiriant atitinkamą stadiją pagal TNM klasifikaciją yra 70-80%. Naviko plitimui kituose organuose vertinti dažniausiai naudojamas KT tyrimas su intravenine kontrastine medžiaga. Tokiu būdu patikimai galima įvertinti ligos išplitimą ir metastazes plaučiuose ir tarpuplaučio organuose, kepenyse, kitame inkste, antinksčiuose, tačiau dėl įtariamų metastazių galvos smegenyse yra dažniau naudojamas MRT tyrimas, o galimos metastazės kauluose tiksliausiai nustatomos kaulių scintigrafijos metu arba atliekant viso kūno MRT skenavimą. [15]

Piktybinių solidinių inkstų navikų potipių identifikavimas MRT vaizdų pagalba taip pat išlieka komplikuotas. Tačiau tyrėjai praneša apie tam tikrus požymius būdingus papilinei ir chromofobinei inksto ląstelių karcinomoms. Pastebėta, kad papilinė karcinoma yra paprastai mažesnio dydžio nei kitos inkstų karcinomos ir lokalizuojasi inkstų parenchimos išorėje. Pasak tyrėjų, tokia naviko lokalizacijos sąsaja su papiline karcinoma yra statistiškai reikšminga (P < 0,05). [28] Šio tipo navikas taip pat pasižymi žemesniu SI T2 sekose lyginant su kitų potipių inkstų karcinoma. Oliva ir bendraautoriai praneša, kad būtent šis požymis leido jiems identifikuoti papilinę karcinomą 96-100% specifiškumu ir 46-58% jautrumu. [29] Kaip jau minėta aptariant onkocitomų požymius MRT vaizduose, chromofobinė karcinoma irgi dažnai gali turėti centrinį randą. Kol kas patvirtintų specifinių morfologinių MRT požymių chromofobinei karcinomai neįvardijama, tačiau bandymų tai padaryti yra. [25] Inksto šviesių ląstelių karcinoma MRT vaizduose yra matoma kaip heterogeniškai kontrastą kaupiantis solidinis darinys. T2 sekose navikas matomas kaip aukšto ar vidutinio SI darinys, o T1 sekose - kaip žemo ar vidutinio SI darinys ir pasižymi intensyviu kontrasto kaupimu. Manoma, kad būtent intensyvus kontrasto kaupimas inksto šviesių ląstelių karcinomą išskiria iš kitų inkstų karcinomų. Naviko centre gali būti

(19)

matomas švelnesnis kontrasto kaupimas arba jo gali išvis nebūti dėl nekrozės zonos, cistinių komponentų ar hemoragijos. [7]

Inkstų karcinomos išplitimo vertinimas gali būti atliekamas KT ir MRT tyrimų pagalba panašiu tikslumu, tačiau literatūroje yra įvardijama keletas aspektų, kai MRT tyrimas gali būti šiek tiek pranašesnis. Pseudokapsulė - hipointensyvus žiedas, matomas T1 ir T2 sekose. MRT tyrimas yra jautresnis aptinkant pseudokapsulę, kuri rodo, kad nėra perinefrinio naviko plitimo, ir galima dalinė nefrektomija. [30] Naviko trombo plitimas apatinėje tuščiojoje venoje kranialine kryptimi taip pat yra geriau atvaizduojamas MRT kontrastinio tyrimo metu. [31] Įtariant naviko metastazavimą į centrinę nervų sistemą, plitimas geriausiai gali būti įvertintas MRT vaizdų pagalba. [15]

(20)

11. TYRIMO METODIKA

Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą, LSMUL KK buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tyrimo objektas: Pacientai, kurie 2017-2018 metais buvo stacionarizuoti LSMUL KK Urologijos klinikoje inkstų navikų diagnostikai ir gydymui.

Tiriamųjų atranka: tyrime dalyvavo pacientai, kuriems 2017-2018 m. LSMUL KK Urologijos klinikoje buvo atlikta biopsija arba operacinis inkstų navikų gydymas. Pacientai buvo atrinkti pagal Urologijos klinikos operacijų registracijos žurnale nurodytas diagnozes, koduojamas TLK-10 kodais C64 (inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas), C65 (inksto geldelės piktybinis navikas), D30.0 (inksto, išskyrus geldelę ir taureles, gerybinis navikas) ir D30.1 (inksto geldelės gerybinis navikas). Dalis pacientų nebuvo įtraukti į tyrimą nesant galimybės susipažinti su jų ligos istorijomis archyve.

Tyrimo metodai: Iš ligos istorijų buvo išrinkti 276 pacientų duomenys: amžius, lytis, UG, KT, MRT ir kitų radiologinių tyrimų aprašymai, operacijų aprašymai, ligos diagnozė, histologinio tyrimo atsakymo išvados.

Duomenų analizės metodai: Duomenų analizė buvo atlikta Microsoft Excel 2016 ir Google Skaičiuoklės programomis. Aprašant kokybinius kintamuosius buvo pateikti jų reikšmių dažniai ir santykiniai dažniai, suskirstyti pagal analizuojamas temas. KT ir MRT tyrimų diagnostinė vertė buvo vertinta apskaičiuojant ir lyginant tyrimų jautrumą diagnozuojant skirtingų potipių inkstų navikus. Tyrimo jautrumas buvo apskaičiuojamas remiantis formule: teisingai teigiami atsakymai / (teisingai teigiami + klaidingai neigiami atsakymai). Kokybiniams duomenims palyginti buvo naudotas χ2 kriterijus. Požymių skirtumas buvo laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.

(21)

12. REZULTATAI

12.1 Aprašomoji statistika

Į tyrimą buvo įtraukti 276 pacientai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,3 ± 10,9 m. Daugiausia pacientų buvo 60-70 metų grupėje - 91 (33,0%), o mažiausiai pacientų buvo amžiaus grupėse iki 40 metų - 6 (2,2%) ir 80-90 metų grupėje - 16 (5,8%). (1 pav.)

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Tiriamųjų imtį sudarė 110 moterų (39,9%) ir 166 vyrai (60,1%). Skirtumas tarp sirgusių vyrų ir moterų buvo statistiškai reikšmingas (p<0,01). (2 pav.)

(22)

Tyrimo metu iš viso buvo analizuojami 517 skirtingų radiologinių tyrimų aprašymai. 12 pacientų buvo atlikta biopsija, o visiems kitiems 264 pacientams inkstų naviko diagnozė buvo patvirtinta po histologinio operacinės medžiagos tyrimo. 194 atvejais pirmo pasirinkimo radiologinis tyrimas buvo UG, tai sudaro 70,3% visų atvejų. Tikėtina, kad ne visi UG tyrimo aprašymai buvo įtraukti į klinikines ligos istorijas. KT tyrimas buvo atliktas net 262 (94,9%) tiriamiesiems, o MRT tyrimas pasirinktas tik 48 (17,4%) atvejais. 35 (12,7%) tiriamiesiems buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. Siekiant įvertinti inkstų funkciją, buvo atlikta 1 urograma ir 5 dinaminės inkstų scintigrafijos tyrimai. Įtariant piktybinės eigos navikus, jų plitimas buvo vertinamas pasitelkus tuos pačius KT ir MRT tyrimus. Papildomai atlikti 4 kaulų scintigrafijos ir 3 PET KT tyrimai. (3 pav.)

3 pav. Atlikti tyrimai

Analizuojant histologinio tyrimo atsakymus, stebima, kad pašalintų navikų skersmens vidurkis buvo 5,0 ± 3,4 cm. Iš viso buvo pateikti 258 navikų išmatavimai. Mažesnių nei 1 cm skersmens navikų buvo 4 (1,6% visų išmatuotų navikų), 1-3 cm skersmens - 74 (28,7%) ir 3-5 cm skersmens - 91 (35,3%). Mažiausias pašalintas navikas buvo 0,7 cm skersmens, o didžiausias - 25 cm skersmens. (4 pav.)

(23)

4 pav. Didžiausias naviko matmuo

Tiriamųjų grupėje gerybiniai navikai sudarė tik 10,9%. Dažniau pasitaikantys gerybiniai inkstų navikai buvo onkocitoma ir angiomiolipoma. Jos atitinkamai sudarė 6,5% ir 3,6% visų atvejų. Piktybiniai navikai buvo nustatyti 89,1% atvejais. Dažniausiai pasitaikantis navikas ne tik piktybinių navikų grupėje, bet ir bendrai vertinant visus inkstų navikus, buvo inksto šviesių ląstelių karcinoma. Ji buvo nustatyta 192 atvejais, kas sudaro 78,0% piktybinių navikų atvejų ir 69,6% visų atvejų. Kiti dažniau nustatyti piktybinių navikų potipiai buvo papilinė inksto ląstelių karcinoma ir chromofobinė inksto ląstelių karcinoma. Jos atitinkamai sudarė 7,2% ir 5,4% visų atvejų. (5 pav.)

(24)

12.2 Inksto šviesių ląstelių karcinoma

Tiriant pacientus, kuriems vėliau buvo patvirtinta inksto šviesių ląstelių karcinoma, buvo atlikti 184 KT ir 28 MRT tyrimai. 20 pacientų buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. 106 (57,6%) pacientams KT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu, o 78 (42,4%) atvejais KT tyrimo atsakymas buvo klaidingai neigiamas. Tuo tarpu MRT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu 12 (42,9%) atvejų, o neatitiko - 16 (57,1%) atvejų. Kad radiologinio tyrimo atsakymas sutampa su histologinio tyrimo atsakyme nurodytu naviko potipiu, buvo laikoma tuomet, kai radiologinio tyrimo aprašyme buvo minima, jog stebimi inksto ląstelių karcinomai būdingi požymiai. Pastebėta, kad daugelis gydytojų tapatina inksto šviesių ląstelių karcinomą su inkstų ląstelių karcinoma. Radiologinio tyrimo atsakymas buvo laikomas nesutampančiu su histologinio tyrimo atsakymu tuomet, kai radiologinio tyrimo aprašyme nebuvo nurodytas joks naviko potipis arba buvo nurodytas kitas naviko potipis. Kai pacientui buvo atlikti KT ir MRT tyrimai bei bent viename iš šių tyrimų atsakymų buvo minima, kad yra stebimi inksto ląstelių karcinomai būdingi požymiai, tuomet buvo laikoma, kad radiologinių tyrimų atsakymas sutampa su histologinio tyrimo atsakymu. Tokių atvejų buvo 12 (60%), atsakymai nesutapo 8 (40%) atvejais. Taigi, KT tyrimo jautrumas tiriant inksto šviesių ląstelių karcinomas buvo 57,6%, MRT tyrimo - 42,9%, kai buvo atlikti abu tyrimai, jautrumas buvo 60%. KT tyrimas tiriant pacientus, sergančius inksto šviesių ląstelių karcinoma, buvo statistiškai reikšmingai jautresnis nei MRT tyrimas (p=0,02). (6 pav.)

(25)

Iš visų diagnozuotų inksto šviesių ląstelių karcinomų, 87 navikų didžiausias skersmuo buvo iki 4 cm imtinai, o 105 navikų skersmuo buvo didesnis nei 4 cm. Mažesnių nei 4 cm navikų grupėje, radiologinio tyrimo atsakyme nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymo išvadomis 52 atvejais, o 35 atvejais tyrimų atsakymai nesutapo. Tai atitinkamai sudaro 59,8% ir 40,2% šiai navikų grupei priklausančių atvejų. Didesnių navikų grupėje 61 (58,1%) atveju radiologinio tyrimo atsakyme nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymo išvadomis, o 44 (41,9%) atvejais šių tyrimų atsakymai nesutapo. Radiologinių tyrimų jautrumas vertinant ≤4 cm skersmens inksto šviesių ląstelių karcinomas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo radiologinių tyrimų jautrumo vertinant >4 cm skersmens to paties potipio navikus (p=0,82). (7 pav.)

7 pav. Inksto šviesių ląstelių karcinomos diagnostikos jautrumo priklausomybė nuo naviko dydžio

12.3 Papilinė inksto ląstelių karcinoma

Tiriant pacientus, kuriems vėliau buvo patvirtinta papilinė inksto ląstelių karcinoma, buvo atlikti 17 KT ir 9 MRT tyrimai. 6 pacientams buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. 13 (76,5%) pacientų KT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis nesutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu, o 4 (23,5%) atvejais atsakymai sutapo. Tuo tarpu MRT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu 5 (55,6%) atvejais, o neatitiko - 4 (44,4%) atvejais. Radiologinio tyrimo atsakymas buvo laikomas nesutampančiu su histologinio tyrimo atsakymu tuomet, kai radiologinio tyrimo aprašyme nebuvo nurodytas joks naviko potipis arba buvo nurodytas kitas naviko potipis, bet ne papilinė inksto ląstelių karcinoma ar inksto ląstelių karcinoma. Jei pacientams buvo atlikti KT ir MRT tyrimai bei bent

(26)

viename iš šių tyrimų atsakymų buvo minima papilinė inksto ląstelių karcinoma ar inksto ląstelių karcinoma, tuomet buvo laikoma, kad radiologinių tyrimų atsakymas sutampa su histologinio tyrimo atsakymu. Tokių atvejų buvo 4 (66,7%), atsakymai nesutapo 2 (33,3%) atvejais. Taigi, KT tyrimo jautrumas tiriant papilines inksto ląstelių karcinomas buvo 23,5%, MRT tyrimo – 55,6%, kai buvo atlikti abu tyrimai, jautrumas buvo 66,7%. MRT tyrimas tiriant pacientus, sergančius papiline inksto ląstelių karcinoma, buvo statistiškai reikšmingai jautresnis nei KT tyrimas (p<0,01). (8 pav.)

8 pav. Radiologinių tyrimų jautrumas diagnozuojant papilinę inksto ląstelių karcinomą

Iš visų histologiškai patvirtintų papilinių inksto ląstelių karcinomų, 12 navikų buvo mažesni nei 4 cm skersmens imtinai ir 6 navikai buvo didesni nei 4 cm skersmens. Mažesnių nei 4 cm navikų grupėje, 6 atvejais radiologinių tyrimų atsakymuose nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymu. Tiek pat buvo ir atvejų, kai minėtų tyrimų atsakymai nesutapo - 6. Didesnių nei 4 cm skersmens navikų grupėje buvo 2 (33,3%) atvejai, kai radiologinių tyrimų atsakymuose nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymu, ir 4 (66,7%) atvejai, kai tyrimų atsakymai nesutapo. Radiologinių tyrimų jautrumas vertinant ≤4 cm skersmens papilines inksto ląstelių karcinomas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo radiologinių tyrimų jautrumo vertinant >4 cm skersmens to paties potipio navikus (p<0,01). (9 pav.)

(27)

9 pav. Papilinės inksto ląstelių karcinomos diagnostikos jautrumo priklausomybė nuo naviko dydžio

12.4 Chromofobinė inksto ląstelių karcinoma

Tiriant pacientus, kuriems vėliau buvo patvirtinta chromofobinė inksto ląstelių karcinoma, buvo atlikti 15 KT ir 3 MRT tyrimai. 3 pacientams buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. 8 (53,3%) pacientų KT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis nesutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu, o 7 (46,7%) atvejais KT tyrimo atsakymas ir histologinio tyrimo atsakymas sutapo. Tuo tarpu MRT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu visais 3 atvejais. Radiologinio tyrimo atsakymas buvo laikomas nesutampančiu su histologinio tyrimo atsakymu tuomet, kai radiologinio tyrimo aprašyme nebuvo nurodytas joks naviko potipis arba buvo nurodytas kitas naviko potipis, bet ne chromofobinė inksto ląstelių karcinoma ar inksto ląstelių karcinoma. Jei pacientams buvo atlikti KT ir MRT tyrimai bei bent viename iš šių tyrimų atsakymų buvo minima chromofobinė inksto ląstelių karcinoma ar inksto ląstelių karcinoma, tuomet buvo laikoma, kad radiologinių tyrimų atsakymas sutampa su histologinio tyrimo atsakymu. Visais 3 atvejais tyrimų atsakymai sutapo. Taigi, KT tyrimo jautrumas tiriant chromofobines inksto ląstelių karcinomas buvo 46,7%, MRT tyrimo - 100%, kai buvo atlikti abu tyrimai, jautrumas buvo 100%. MRT tyrimas tiriant pacientus, sergančius chromofobine inksto ląstelių karcinoma, buvo statistiškai reikšmingai jautresnis nei KT tyrimas (p<0,01). (10 pav.)

(28)

10 pav. Radiologinių tyrimų jautrumas diagnozuojant chromofobinę inksto ląstelių karcinomą

Iš visų diagnozuotų chromofobinių inksto ląstelių karcinomų, 9 navikai buvo mažesni arba lygiai 4 cm skersmens, o 6 navikai buvo didesnio nei 4 cm skersmens. Mažesnių nei 4 cm navikų grupėje buvo 6 (66,7%) atvejai, kai radiologinių tyrimų atsakymuose nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymu, ir 3 (33,3%) atvejai, kai tyrimų atsakymai nesutapo. Didesnių nei 4 cm skersmens navikų grupėje, sutampantys ir nesutampantys tyrimų atsakymai pasiskirstė po lygiai, t.y. buvo po 3 (po 50%) atvejus, kai radiologinių tyrimų atsakymuose nurodytas naviko potipis sutapo su histologinio tyrimo atsakymu ir kai tyrimų atsakymai nesutapo. Radiologinių tyrimų jautrumas vertinant ≤4 cm skersmens chromofobines inksto ląstelių karcinomas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo radiologinių tyrimų jautrumo vertinant >4 cm skersmens to paties potipio navikus (p=0,02). (11 pav.)

(29)

12.5 Onkocitoma

Tiriant pacientus, kurie sirgo onkocitoma, buvo atlikti 18 KT ir 4 MRT tyrimai. Visų 18 KT tyrimų aprašymuose onkocitoma nebuvo minima, todėl laikoma, kad KT tyrimų atsakymai nesutampa su histologinių tyrimų atsakymais. Tik 1 MRT tyrimo atsakymas sutapo su histologinio tyrimo išvada. 4 pacientams buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. Čia tyrimų atsakymų sutapimas pasiskirsto taip pat: 1 atvejis, kai atsakymai sutapo ir 3 atvejai, kai radiologinių tyrimų aprašymuose onkocitoma nebuvo paminėta. Taigi, KT tyrimo jautrumas tiriant onkocitomas buvo 0%, MRT tyrimo - 25%, kai buvo atlikti abu tyrimai, jautrumas buvo taip pat 25%. MRT tyrimas tiriant pacientus, sergančius onkocitoma, buvo statistiškai reikšmingai jautresnis nei KT tyrimas (p<0,01). (12 pav.)

12 pav. Radiologinių tyrimų jautrumas diagnozuojant onkocitomą

Iš visų diagnozuotų onkocitomų, 14 navikų buvo 4 cm arba mažesnio skersmens ir 4 navikai buvo didesnio nei 4 cm skersmens. Mažesnių navikų grupėje tik 1 (7,1%) atveju radiologinių tyrimų atsakymai sutapo su histologinio tyrimo atsakymo, o likusiais 13 (92,9%) atvejų tyrimų atsakymai nesutapo. Didesnių navikų grupėje visais 4 atvejais radiologinių tyrimų atsakymų išvados nesutapo su histologinio tyrimo atsakymu. Radiologinių tyrimų jautrumas vertinant ≤4 cm skersmens onkocitomas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo radiologinių tyrimų jautrumo vertinant >4 cm skersmens to paties potipio navikus (p=0,01). (13 pav.)

(30)

13 pav. Onkocitomų diagnostikos jautrumo priklausomybė nuo naviko dydžio

12.6 Angiomiolipoma

Tiriant pacientus, kuriems vėliau buvo patvirtinta angiomiolipoma, buvo atlikti 8 KT ir 4 MRT tyrimai. 2 pacientams buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. 4 (50%) pacientų KT tyrimo aprašyme nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu ir 4 (50%) atvejais KT tyrimo atsakymas buvo klaidingai neigiamas. MRT tyrimų aprašymuose nurodytas inksto naviko potipis sutapo su biopsinės ar pooperacinės medžiagos histologinio tyrimo atsakymu 2 atvejais, o nesutapo taip pat 2 atvejais. Radiologinio tyrimo atsakymas buvo laikomas nesutampančiu su histologinio tyrimo atsakymu tuomet, kai radiologinio tyrimo aprašyme nebuvo nurodytas joks naviko potipis arba buvo nurodytas kitas naviko potipis, bet ne angiomiolipoma. Jei pacientams buvo atlikti KT ir MRT tyrimai bei bent viename iš šių tyrimų atsakymų buvo minima angiomiolipoma, tuomet buvo laikoma, kad radiologinių tyrimų atsakymas sutampa su histologinio tyrimo atsakymu. Tokių atvejų buvo 2. Taigi, KT tyrimo ir MRT tyrimo jautrumas tiriant angiomiolipomas sutapo ir buvo po 50%, kai buvo atlikti abu tyrimai, jautrumas buvo 100%. (14 pav.)

(31)

14 pav. Radiologinių tyrimų jautrumas diagnozuojant angiomiolipomą

Iš visų diagnozuotų angiomiolipomų, 6 buvo 4 cm arba mažesnio skersmens ir 4 didesnio nei 4 cm skersmens. Mažesnio skersmens navikų grupėje buvo 1 (16,7%) atvejis, kai radiologinių tyrimų atsakymų išvados sutapo su histologinio tyrimo atsakymu, ir 5 (83,3%) atvejai, kai tyrimų atsakymai nesutapo. Didesnių navikų grupėje visais 4 atvejais radiologinių tyrimų atsakymų išvados sutapo su histologinio tyrimo atsakymu. Radiologinių tyrimų jautrumas vertinant ≤4 cm skersmens angiomiolipomas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo radiologinių tyrimų jautrumo vertinant >4 cm skersmens to paties potipio navikus (p<0,01). (15 pav.)

(32)

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo metu buvo analizuojami pacientų, kurie 2017-2018 metais buvo stacionarizuoti LSMUL KK Urologijos klinikoje inkstų navikų diagnostikai ir gydymui, duomenys, siekiant palyginti dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų diagnostinę vertę.

Literatūros duomenimis, inkstų navikiniai susirgimai dažniausiai pasireiškia vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, vyrai inkstų navikais serga beveik dvigubai dažniau nei moterys. [6, 12, 13, 21, 27] Tiriamųjų imtį sudarė 276 pacientai. Daugiausia pacientų buvo 60-70 metų amžiaus grupėje - 91 (33,0%), 50-60 metų amžiaus grupėje buvo 72 (26,1%) pacientai, o 70-80 metų amžiaus grupėje - 66 (23,9%) pacientai. Statistiškai reikšmingai (p<0,01) didesnę tiriamųjų sudarė vyrai, kurių buvo 166 (60,1%), o moterų buvo 110 (39,9%).

Tyrimo metu iš viso buvo analizuojami 517 skirtingų radiologinių tyrimų aprašymai. Dažniausiai atliekami tyrimai buvo UG ir KT. UG tyrimas buvo atliktas 194 (70,3%) pacientams, o KT tyrimas - net 262 (94,9%) pacientams. MRT tyrimas buvo atliktas 48 (17,4%) pacientams, 35 (12,7%) atvejais buvo atlikti ir KT, ir MRT tyrimai. Taigi, tyrimo rezultatai atitinka įvairių autorių surinktą informaciją, kurioje teigiama, kad UG ir KT yra pirmo pasirinkimo vaizdiniai tyrimai įtariant inksto navikus. [15, 16, 27]

Pooperacinių histologinių tyrimų išvadose buvo pateikti 258 navikų matmenys. Vertinant navikų didžiausią skersmenį, didžiausią dalį sudarė 3-5 cm skersmens navikai. Tokių buvo 91 (35,3%). 74 (28,7%) navikai buvo 1-3 cm skersmens ir 40 (15,5%) navikų - 5-7 cm skersmens. Likę 49 (19,0%) navikai buvo didesnio nei 7 cm skersmens. Galime pasidžiaugti, kad daugiau kaip 60% LSMUL KK diagnozuotų inkstų navikų buvo maži, nes literatūroje minima, kad nors iki 4 cm skersmens inksto ląstelių karcinomos yra vienas dažniausiai pasitaikančių navikų klinikinėje praktikoje, bet būtent maži navikai turi geriausias prognozes ir mažiausią metastazavimo tikimybę. [13, 17, 23, 27]

Pagal histologinių tyrimų išvadas, tiriamųjų navikai pasiskirstė atitinkamai: 89,1% piktybinių navikų ir tik 10,9% gerybinių navikų. Inksto šviesių ląstelių karcinoma sudarė 78,0% piktybinių navikų atvejų, papilinė inksto ląstelių karcinoma - 8,1%, chromofobinė inksto ląstelių karcinoma - 6,1%. Iš gerybinių navikų dažniausiai pasitaikanti buvo onkocitoma - 60% gerybinių navikų atvejų ir 6,5% visų navikų, angiomiolipoma - 33,3% gerybinių navikų atvejų ir 3,6% visų navikų. Gauti rezultatai nežymiai skiriasi nuo literatūroje pateikiamų duomenų, kur rašoma, kad šviesių inksto ląstelių karcinoma sudaro apie 70% piktybinių inkstų navikų, papilinė inksto ląstelių karcinoma - 10-15%, o chromofobinė inksto ląstelių karcinoma – apie 5% piktybinių inkstų navikų. [7, 10, 12, 13, 17, 20, 21, 27] Šis skirtumas tarp piktybinių inkstų navikų potipių greičiausiai pasireiškė dėl skirtingų tiriamųjų atrankos būdų. Gerybiniai navikai sudarė panašią dalį, kaip ir minima literatūroje. Rašoma, kad onkocitomos sudaro 3-7%, o angiomiolipomos - 2-6% visų inkstų navikų. [11, 17]

(33)

Tyrimo metu buvo lyginamas dažniausiai naudojamų radiologinių tyrimų jautrumas inkstų navikų diagnostikoje priklausomai nuo naviko potipio. Pacientams, kuriems buvo patvirtinta inksto šviesių ląstelių karcinoma, iš viso buvo atlikti 184 KT ir 28 MRT tyrimai. 106 (57,6%) KT tyrimų aprašymai buvo įvertinti kaip teisingai teigiami, nes įvardijo, kad matomas navikas yra inksto ląstelių karcinoma, o kai kuriais atvejais buvo įvardintas net ir inksto naviko potipis - inksto šviesių ląstelių karcinoma. 78 (42,4%) KT tyrimų atsakymai buvo klaidingai neigiami. MRT tyrimo atsakymai buvo teisingai teigiami 12 (42,9%) atvejų, o klaidingai neigiami - 16 (57,1%) atvejų. Tiriant pacientus, kuriems vėliau buvo patvirtinta papilinė inksto ląstelių karcinoma, buvo atlikti 17 KT ir 9 MRT tyrimai. 4 (23,5%) atvejais KT tyrimo atsakymai buvo teisingai teigiami ir 13 (76,5%) atvejų – klaidingai neigiami. MRT tyrimo atsakymo išvadose naviko tipas buvo įvardintas 5 (55,6%) atvejais, o 4 (44,4%) atvejais - tai nebuvo įvardinta. Pacientams, sirgusiems chromofobine inksto ląstelių karcinoma, buvo atlikti 15 KT ir 3 MRT tyrimai. 7 (46,7%) KT tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami, o 8 (53,3%) – klaidingai neigiami. Visų 3 MRT tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami. Onkocitomų diagnostika buvo akivaizdžiai sudėtingiausia. Iš viso buvo atlikti 18 KT ir 4 MRT tyrimai. Tik vienas MRT tyrimas buvo teisingai teigiamas, t.y. buvo įvardinta, kad įtariama onkocitoma. Tiek KT, tiek ir MRT tyrimų jautrumas angiomiolipomų diagnostikos metu buvo lygiavertis. Teisingai teigiami buvo 4 (50%) KT tyrimų atsakymai iš 8 atliktų ir 2 (50%) MRT tyrimų atsakymai iš 4 atliktų. MRT tyrimas buvo statistiškai reikšmingai jautresnis (p<0,01) tiriant pacientus, sergančius papiline inksto ląstelių karcinoma, chromofobine inksto ląstelių karcinoma ar onkocitoma. KT tyrimas statistiškai reikšmingai jautresnis (p=0,02) buvo tiriant inksto šviesių ląstelių karcinoma sergančius pacientus, kurie sudarė 70% visų tiriamųjų. Tiriant pacientus, sergančius angiomiolipoma, KT ir MRT tyrimų jautrumas buvo vienodas. Taigi, tyrimo rezultatai neparodo, kad kuris nors iš vaizdinių tyrimų yra vienareikšmiškai pranašesnis. Panašios išvados yra pateikiamos ir kitų tyrėjų. Rašoma, kad KT ir MRT yra lygiaverčiai tyrimai inkstų navikų diagnostikoje, kad jie puikiai gali pakeisti ir papildyti vienas kitą. [12, 15, 17, 23, 27] Tyrėjai taip pat mini, kad onkocitomų diagnostika yra itin sudėtinga, kad ją sunku patikimai atskirti nuo inkstų karcinomų, ypač nuo chromofobinės inksto ląstelių karcinomos. [6, 7, 12, 15, 17, 20]

2 lentelė. KT ir MRT tyrimų jautrumo palyginimas KT tyrimo jautrumas MRT tyrimo

jautrumas

Reikšmingumo lygmuo

Inksto šviesių ląstelių karcinoma 57,6% 42,9% p=0,02

Papilinė inksto ląstelių karcinoma 23,5% 55,6% p<0,01 Chromofobinė inksto ląstelių

(34)

Onkocitoma 0% 25% p<0,01

Angiomiolipoma 50% 50% p=1

Tyrimo metu taip pat buvo įvertintas dažniausiai inkstų navikų diagnostikoje naudojamų radiologinių tyrimų jautrumas priklausomai nuo naviko dydžio. Visi navikai buvo suskirstyti į mažų, kai naviko skersmuo buvo mažesnis arba lygus 4 cm, ir didelių, kai naviko skersmuo buvo didesnis nei 4 cm, navikų grupes. Mažų inksto šviesių ląstelių karcinomų grupėje 52 (59,8%) iš 87 radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami. Didelių inksto šviesių ląstelių karcinomų grupėje teisingai teigiamų radiologinių tyrimų atsakymų buvo 61 (58,1%) iš 105. Tiriant mažo skersmens papilines inksto ląstelių karcinomas, 6 (50%) iš 12 radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami. Didesnio skersmens papilinių inksto ląstelių karcinomų atvejais 2 (33,3%) iš 6 radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami. Mažų chromofobinių inksto ląstelių karcinomų grupėje 6 (66,7%) iš 9 radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami, o didelių to paties potipio navikų grupėje radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami 3 (50%) atvejais iš 6. Onkocitomų diagnostika buvo sudėtinga nepriklausomai nuo naviko dydžio. Kaip jau minėta, tik 1 (7,1%) radiologinio tyrimo atsakymas buvo teisingai teigiamas. Šis sėkmingai ištirtas navikas priklausė mažų navikų grupei. Likusių 13 mažų onkocitomų radiologinių tyrimų atsakymai buvo klaidingai neigiami, kaip ir visi 4 didesnių nei 4 cm skersmens onkocitomų radiologinių tyrimų atsakymai. Mažų angiomiolipomų grupėje 1 (16,7%) atveju iš 6 radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami, o didelių angiomiolipomų grupėje visais 4 atvejais radiologinių tyrimų atsakymai buvo teisingai teigiami. Literatūroje minima, kad mažų inkstų navikų diagnostika dažnai būna apsunkinta, tačiau apie 20% visų mažų, iki 4 cm skersmens navikų sudaro gerybiniai navikai, todėl tikslus navikų potipių diferencijavimas yra labai norimas dėl gydymo optimizavimo galimybės. [17, 21] Apibendrinant tyrimo rezultatus nebuvo pastebėta, kad mažesnių nei 4 cm skersmens navikų diagnostika būtų žymiai sudėtingesnė nei didesnių navikų. Tiriant pacientus, sergančius papiline inksto ląstelių karcinoma (p<0,01), chromofobine inksto ląstelių karcinoma (p=0,02) ar onkocitoma (p=0,01), radiologiniai tyrimai buvo statistiškai reikšmingai jautresni, kai naviko skersmuo buvo ≤4 cm. Radiologiniai tyrimai buvo statistiškai reikšmingai jautresni (p<0,01) tiriant >4 cm skersmens angiomiolipomas, o tiriant pacientus, sergančius inksto šviesių ląstelių karcinoma ir sudarančius 70% visų tiriamųjų, nepriklausomai nuo naviko dydžio radiologinių tyrimų jautrumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,82).

(35)

14. IŠVADOS

1. Daugiausia inkstų navikais sirgusių asmenų priklausė 60-70 metų amžiaus grupei (33,0% visų tiriamųjų). Vyrai inkstų navikais sirgo statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,01) ir sudarė 60,1% visų tiriamųjų.

2. 89,1% visų inkstų navikų sudarė piktybiniai navikai ir tik 10,9% - gerybiniai navikai. Dažniausiai aptinkamas piktybinių inkstų navikų potipis buvo inksto šviesių ląstelių karcinoma (78,0% piktybinių navikų), antra pagal dažnį buvo papilinė inksto ląstelių karcinoma (8,1% piktybinių navikų), o trečia - chromofobinė inksto ląstelių karcinoma (6,1% piktybinių navikų). 60% gerybinių navikų sudarė onkocitomos, o angiomiolipomos - 33,3% gerybinių inkstų navikų. 3. UG tyrimas buvo atliktas 70,3% tyrime dalyvavusių pacientų. Visais atvejais tai buvo pirmo

pasirinkimo tyrimas įtariant inkstų navikus. Plačiau įvertinti UG tyrimo galimybių nepavyko dėl neišsamių šio tyrimo aprašymų ligos istorijose.

4. KT tyrimas buvo atliktas 94,9% visų tiriamųjų. Šio tyrimo diagnostinė vertė skyrėsi priklausomai nuo inksto naviko potipio: 57,6% jautrumas vertinant inksto šviesių ląstelių karcinomą, 23,5% jautrumas papilinės inksto ląstelių karcinomos atvejais, 46,7% jautrumas chromofobinės inksto ląstelių karcinomos atvejais, 50% jautrumas angiomiolipomų atvejais. Vertinant onkocitomas, KT tyrimų atsakymai visais atvejais buvo klaidingai neigiami.

5. MRT tyrimas buvo pasirinktas tiriant 17,4% pacientų. Šio tyrimo diagnostinė vertė taip pat skyrėsi priklausomai nuo inksto naviko potipio: 42,9% jautrumas vertinant inksto šviesių ląstelių karcinomą, 55,6% jautrumas papilinės inksto ląstelių karcinomos atvejais, 100% jautrumas chromofobinės inksto ląstelių karcinomos atvejais, 50% jautrumas angiomiolipomų atvejais ir 25% jautrumas vertinant onkocitomas. Kitų atliktų radiologinių tyrimų vertė išsamiau vertinta nebuvo dėl nepakankamos imties.

6. KT ir MRT tyrimai turi panašią diagnostinę vertę tiriant inkstų navikus. KT tyrimas buvo statistiškai reikšmingai jautresnis (p=0,02) diagnozuojant inksto šviesių ląstelių karcinomą, kuri sudarė 70% visų atvejų, MRT tyrimas buvo statistiškai reikšmingai jautresnis (p<0,01) diagnozuojant papilinę ir chromofobinę inksto ląstelių karcinomas bei onkocitomą. KT ir MRT tyrimų jautrumas diagnozuojant angiomiolipomą buvo vienodas.

(36)

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. UG yra pirmo pasirinkimo atrankinis radiologinis tyrimas įtariant inkstų navikus ar bet kokią kitą inkstų patologiją.

2. KT yra pagrindinis radiologinis metodas, siekiant išsamiau įvertinti naviko struktūrą ir proceso išplitimą.

3. MRT tyrimas yra alternatyvus būdas inkstų navikų vertinimui, kai KT tyrimas yra nepakankamai informatyvus arba KT tyrimas negali būti atliktas dėl tam tikrų paciento būklių, pvz., jautrumo jodui ar inkstų nepakankamumo.

4. PET/KT ir kiti branduolinės medicinos tyrimai atliekami tuomet, kai reikia vertinti navikinio proceso aktyvumą, išplitimą ir/ar inksto funkciją.

5. Intervenciniai radiologiniai tyrimai yra atliekami tuomet, kai neinvaziniais radiologiniais tyrimais diagnozės nustatyti nepavyksta. Intervencinės radiologijos procedūros gali būti atliekamos ir kaip pagalbinis gydymo būdas, siekiant pagerinti ligos išeitis.

(37)

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro statistiniai duomenys - Higienos institutas [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-05-03]. Prieiga per: http://www.hi.lt/lt/mpr-statistine-informacija.html

2. Inkstų vėžys - Nacionalinis vėžio institutas [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2020-05-03]. Prieiga per: https://www.nvi.lt/inkstu/

3. Harrison M. Abdomen. In: Revision Notes for the FRCEM Primary [interaktyvus]. Oxford, UK: Oxford University Press; 2017 [žiūrėta 2020-03-22]. Prieiga per: https://oxfordmedicine-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/view/10.1093/med/9780198765875.001.0001/med-9780198765875-chapter-4

4. Wilkins R, Cross S, Megson I, Meredith D. Urinary system. In: Oxford Handbook of Medical Sciences [interaktyvus]. Oxford, UK: Oxford University Press; 2011 [žiūrėta 2020-03-22].

Prieiga per:

https://oxfordmedicine- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/view/10.1093/med/9780199588442.001.0001/med-9780199588442-chapter-007

5. Basevičius A, Lukoševičius S, Jonaitienė E, Kulakienė I, Dobrovolskienė L. ir kt. Radiologijos pagrindai: vadovėlis. Kaunas, 2013, p. 150, 200, 215.

6. Gash JR, Noe J. Chapter 9. Radiology of the Urinary Tract. In: Basic Radiology [interaktyvus]. 2nd ed. New York, NY: The McGraw-Hill Companies; 2011 [žiūrėta 2020-03-22]. Prieiga per: accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?aid=6670552

7. Poghosyan T. Urinary Tract MR Imaging. In: Essentials of Body MRI [interaktyvus]. Oxford, UK: Oxford University Press; 2013 [žiūrėta 2020-03-22]. Prieiga per: https://oxfordmedicine-

8. Kohlbrenner R, Gordon RL. Vascular Interventional Radiology. In: Smith & Tanagho's General Urology, [interaktyvus]. 19th ed. New York, NY: The McGraw-Hill Companies; 2020 [žiūrėta

2020-04-03]. Prieiga per:

http://accessmedicine.mhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content.aspx?bookid=2840&se ctionid=241659479

9. Anwer B. Interventional Radiology. In: Introduction to Diagnostic Radiology, [interaktyvus]. New York, NY: The McGraw-Hill Companies; 2014 [žiūrėta 2020-04-03]. Prieiga per: http://accessmedicine.mhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content.aspx?bookid=1562&se ctionid=95879300

(38)

10. Maygarden SJ. Urologic Pathology of the Lower Urinary Tract, Male GU System, and Kidney. In: Pathology: A Modern Case Study, [interaktyvus]. 2nd ed. New York, NY: The McGraw-Hill

Companies; 2020 [žiūrėta 2020-03-24]. Prieiga per:

11. Schade G. Other Primary Tumors of the Kidney. In: Current Medical Diagnosis and Treatment 2020, [interaktyvus]. New York, NY: The McGraw-Hill Companies; 2020 [žiūrėta 2020-03-24].

Prieiga per:

12. Odisho AY, Greene KL. Renal Parenchymal Neoplasms. In: Smith & Tanagho's General Urology, [interaktyvus]. 19th ed. New York, NY: The McGraw-Hill Companies; 2020 [žiūrėta

2020-03-24]. Prieiga per:

13. Carton J. Urological pathology. In: Oxford Handbook of Clinical Pathology, [interaktyvus]. 2nd ed. Oxford, UK: Oxford University Press; 2017 [žiūrėta 2020-03-24]. Prieiga per:

https://oxfordmedicine- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/view/10.1093/med/9780198759584.001.0001/med-9780198759584-chapter-11

14. Catto JW, Lopez-Beltran A, Montironi R, Cheng L. Pathology of renal cancer and other tumours affecting the kidney. In: Oxford Textbook of Urological Surgery, [interaktyvus]. Oxford, UK: Oxford University Press; 2017 [žiūrėta 2020-03-24]. Prieiga per: https://oxfordmedicine-

15. Sohaib A. Radiological assessment. In: Renal Cancer, [interaktyvus]. Oxford, UK: Oxford University Press; 2010 [žiūrėta 2020-03-26]. Prieiga per: https://oxfordmedicine-

16. Atkins MB. Clinical manifestations, evaluation, and staging of renal cell carcinoma, 2018 [interaktyvus]. Iš UpToDate [žiūrėta 2020-03-26]. Prieiga per: https://www.uptodate.com/contents/clinical-manifestations-evaluation-and-staging-of-renal-cell-carcinoma