LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Povilas Krylovas
SKIRTINGO AMŽIAUS ARKLIŲ DANTŲ LIGOS IR
PAKITIMAI
TEETH DISEASES AND ABNORMALITIES OF
DIFFERENT AGE HORSES
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Kęstutis Maslauskas
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingo amžiaus arklių dantų ligos ir pakitimai“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 71.1. Arklio dantų anatomija ... 7
1.1.1. Kandžiai ... 7
1.1.2. Iltys ... 7
1.1.3. Vilkdančiai ... 8
1.1.4. Premoliarai ir moliarai ... 8
1.2. Arklio dantų struktūra ... 8
1.2.1. Emalis ... 8
1.2.2. Dentinas ... 8
1.2.3. Cementas ... 9
1.2.4. Pulpa ... 9
1.3. Arklio dantų fiziologija ... 9
1.3.1. Kramtymas ... 9
1.3.2. Dantų dėvėjimasis ... 10
1.3.3. Dantų kitimas per arklio gyvenimą ... 10
1.3.4. Danties žvaigždutės atsiradimas ... 11
1.3.5. Danties taurelės išnykimas ... 11
1.3.6. Danties dėmės išnykimas ... 12
1.3.7. Viršutinių ir apatinių kandžių augimo kryptis ... 12
1.3.8. Kablio atsiradimas ant viršutinio kraštinio kandžio ... 12
1.4. Dantų sąkandžio anomalijos ... 12
1.4.1. Papūgos sąkandis ... 12 1.4.2. Kiaulės sąkandis ... 13 1.4.3. Kreiva nosis ... 14 1.5. Trinties anomalijos ... 14 1.5.1. Kabliai ... 14 1.5.2. Aštrūs kraštai ... 15 1.5.3. Laiptuoti dantys ... 16 1.5.4. Banguoti dantys ... 16 1.5.5. Peraugimas ... 17 1.5.6. Žirkliškas sukandimas ... 17 1.6. Kiti sutrikimai ... 18 1.6.1. Periodonto liga ... 18
4 1.6.2. Diastema ... 18 1.6.3. Dantų ėduonis ... 18 1.6.4. Dantų skilimai ... 18 1.7. Vystymosi anomalijos ... 19 1.7.1. Cemento hipoplazija ... 19 1.7.2. Emalio hipoplazija ... 19 1.7.3. Oligodontija ... 19 1.7.4. Poliodontija ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, būdai ... 20
2.2. Arklio dantų klinikinis tyrimas ... 20
2.3. Dantų žymėjimas triados sistema ... 22
2.4. Arklio amžiaus nustatymas pagal dantis ... 22
2.5. Duomenų užrašymas ... 24
2.6. Naudojama įranga ... 25
2.7. Arklio dantų manipuliacijos ... 26
2.7.1. Dantų lyginimas brūžtais ... 26
2.7.2. Dantų šalinimas ... 27 3. TYRIMO REZULTATAI... 28 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38 IŠVADOS ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44 PRIEDAI ... 46
5
SANTRAUKA
SKIRTINGO AMŽIAUS ARKLIŲ DANTŲ LIGOS IR PAKITIMAI
Povilas KrylovasMagistro baigiamasis darbas
Tyrimas atliktas Lietuvoje 2014–2015 metais. Arklių dantų ligos ir pakitimai yra opi problema šių dienų žirgininkystėje, kadangi jos gali būti daugumos negalavimų ar kitų ligų priežastimi. Šio darbo tikslas buvo nustatyti, ar senstant arkliui jo dantų būklė blogėja ir kokios dantų ligos bei pakitimai vyrauja skirtingo amžiaus arklių grupėse. Kartu su veterinarijos gydytoju Kęstučiu Maslausku buvo atlikta 95 arklių dantų apžiūra, klinikinis tyrimas bei pritaikytas gydymas. Suskirsčius arklius pagal jų amžių į tris grupes ir statistiškai išanalizavus gautus rezultatus pasitvirtino hipotezė, jog arkliui senstant jo dantų būklė blogėja. Dauguma registruotų dantų ligų ir pakitimų turėjo tendenciją dažniau pasireikšti vyresnio amžiaus arkliams. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad skirtingose arklių amžiaus grupėse dominuoja skirtingos dantų ligos ir pakitimai.
Raktažodžiai: arkliai, dantys, ligos, pakitimai.
SUMMARY
TEETH DISEASES AND ABNORMALITIES OF DIFFERENT AGE HORSES
Povilas KrylovasMaster’s thesis
The research took place in Lithuania in 2014–2015. Contemporary equine dental diseases and abnormalities are an acute problem in the horse-owning sector that can lead to many other illnesses and disorders. The aim of this work was to determine whether the teeth condition of the aging horses tend to worsen over time as well as what illnesses and abnormalities prevail in the different age groups of the horses. Clinical examinations, clinical evaluations and dental treatment procedures were performed to 95 horses together with veterinarian Kęstutis Maslauskas. After dividing them into three different age groups and examining the statistics of our clinical examinations it was determined that the age influences deteriorating condition of horses’ teeth and that the majority of registered dental diseases and abnormalities have the tendency to affect older animals. Moreover, the results have shown that different dental diseases and abnormalities dominate in different age groups.
6
ĮVADAS
Arklių dantų ligos ir pakitimai yra daugumos sveikatos sutrikimų priežastis, nes kramtymas yra pirmasis pašaro apdorojimo etapas. Blogai sukramtytas jis nėra paruošiamas tolimesniam maisto medžiagų pasisavinimui, o tai gali turėti įtakos arklio išliesėjimui ar medžiagų apykaitos sutrikimams, ir galiausiai būti lėtinių ligų priežastimi. Taip pat dėl blogos arklio dantų būklės gali pasireikšti diegliai. Arklių dantys turi būti reguliariai tikrinami ir prireikus koreguojami dėl specifinės arklio fiziologijos bei vartojamo pašaro. Lietuvoje didžioji dalis arklių turi problemų su dantimis, tačiau apie tai nežino nei arklių laikytojai, nei veterinarijos gydytojai. Arklių dantų ligos ir pakitimai yra rimta problema, tačiau ji nėra sprendžiama, o edukacinės programos nevykdomos. Užsienio mokslinėje literatūroje ir įvairiose konferencijose arklių dantys ir jų pakitimai aptarinėjami vis dažniau ir įvardijami kaip vis opesnė problema.
Dėl šios priežasties buvo nuspręsta atlikti tyrimą šia tematika ir įvertinti situaciją Lietuvoje, o taip pat išnagrinėti dantų ligas ir pakitimus.
Darbo tikslas: Nustatyti skirtingo amžiaus arklių dantų ligų ir pakitimų paplitimą, taikomus gydymo ir profilaktikos metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie arklių dantų ligas ir pakitimus. 2. Įsisavinti arklio dantų klinikinį tyrimą.
3. Įsisavinti bei apžvelgti mokslinę literatūrą apie arklių dantų ligų gydymą. 4. Nustatyti skirtingo amžiaus arklių dantų pakitimus ir ligas.
5. Nustatyti skirtingo amžiaus arklių dantų pakitimų ir ligų paplitimą. 6. Nustatyti skirtingo amžiaus arklių dantų pakitimų ir ligų tendencijas.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arklio dantų anatomija
Arklio dantys yra hipsodontiniai, tai reiškia, kad danties karūna yra ilga, o dantis auga visą gyvenimą. Jie taip pat apibūdinami kaip radicular hypsodont, t. y. turintys tikrąsias šaknis, kurios auga ir ilgėja. Kai danties karūnėlė susiformuoja alveolės viduje, danties augimą tiesiogiai įtakoja šaknies augimas. (1) Arklio pirminio pašaro apdorojimo aparatas yra puikiai išvystytas, o jo – gerai išvystytas organas. Arklio organizme dantys yra pats kiečiausias organas, jie savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis panašūs į kaulus, nors pastariesiems nepriskiriami. Arklio dantys yra antras organas po lūpų, nuo kurio prasideda virškinamasis traktas. Dantys labai svarbūs, kadangi jie pradeda virškinimo bei maisto medžiagų pasisavinimo procesą. Arklys turi 4 tipų dantis (Žiūrėti priedas Nr.1):
Kandžiai (lot. dentes incisive) Iltys (lot. dentes canini)
Premoliarai (lot. dentes premolares) Moliarai (lot. dentes molares) (2) Arklio dantų formulė:
Laikinų dantų K 3 3 I 0 0 M 3 3 = 24 dantys; Nuolatinių dantų K 3 3 I 1 1 arba 0 0 P 3 3 arba 4 4 M 3
3 = nuo 36 iki 44 dantų, priklausomai nuo to, ar išdygo
iltys ir vilkdančiai (3).
1.1.1. Kandžiai
Kandžiai išsidėstę burnos prieangio priekyje, tuoj pat už lūpų. Jų paskirtis yra sugriebti ir nugnybti pašarą. Laikini kandžiai arkliams išdygsta per kelias pirmas gyvenimo dienas, o nuo 4–6 savaičių iki 6–9 mėnesių išauga aiškiai matomi dantys. Laikini kandžiai yra baltesni ir platesni nei nuolatiniai dantys. Nuolatiniai dantys išauga už pieninių dantų, iš liežuvio pusės. Kandžiai skirstomi į centrinius, vidurinius ir šoninius kandžius. Suaugęs arklys turi 12 kandinių dantų. Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai kandžiai gali būti naudojami arklio amžiui nustatyti. (2)
1.1.2. Iltys
Patinai dažniausiai turi keturias iltis: dvi apatiniame žandikaulyje ir dvi viršutiniame. Pastarosios išdygsta ketverių–šešerių metų amžiaus arkliams ant bedančio krašto. Apatinio žandikaulio iltys išauga arčiau kandžių nei viršutinio žandikaulio. Dėl šios priežasties iltiniai dantys prasilenkia ir kramtomojo paviršiaus nesudaro. Patinų iltinių dantų ilgis gali siekti 5-7 cm, tačiau
8 didžioji dalis būna neprasikalusi pro dantenas. Pieniniai iltiniai dantys būna 0,5-1,0 cm ilgio ir neprasikala virš dantenų. Kumelių iltiniai dantys yra rudimentiniai, jie išdygsta tik 27,8 proc. individų. (2)
1.1.3. Vilkdančiai
Vilkdantis – tai pirmasis premoliaras. Vilkdančiai yra nykstanti danties dalis, kurią turėjo dabartinių arklių protėviai. Šių dienų arklių vilkdančiai yra tik rudimentas. Vilkdančiai dažniausiai pasitaiko viršutiniame žandikaulyje, dažniausiai abejose žandikaulio pusėse. Šie dantys neatlieka jokios funkcijos, jie neturi šaknies ir yra šalinami jauname amžiuje. (4)
1.1.4. Premoliarai ir moliarai
Pirmieji 12 laikinųjų moliarų prasikala gimimo metu arba išdygsta per pirmąją gyvenimo savaitę. Pastarieji vėliau yra pakeičiami ilgalaikiais ir didesniais premoliarais. Pirmieji premoliarai išdygsta arkliui sulaukus 2,5–4 metų amžiaus. Suaugęs arklys turi 24 krūminius dantis, kurie suformuoja keturias arkadas po šešis dantis: 3 premoliarus ir 3 moliarus. Viršutiniame žandikaulyje esantys krūminiai dantys yra stambesni už esančius apatiniame. Krūminių dantų funkcija yra traiškyti, smulkinti pašarą. (2)
1.2. Arklio dantų struktūra
1.2.1. EmalisEmalis yra tankiausia struktūrinė medžiaga organizme. Dėl savo didelės mineralinės koncentracijos (96–98 proc.) jis yra beveik permatomas, tačiau įgauna spalvą dėl persiliejimo su dentinu. Emalyje nėra ląstelių, dėl šios priežasties jis laikomas negyva medžiaga, kuri negali regeneruoti. Emalis danties paviršių siekia tik kramtomajame paviršiuje, jį dengia cementas. Emalis yra labai kieta, tačiau trapi substancija. (2) Emalis skirstomas į 3 tipus, tačiau jų skirtumai matomi tik stebint elektroniniu mikroskopu. Pirmojo ir antrojo tipo emalis dantyje varijuoja. Pirmojo tipo emalio daugiau yra viršutinėje danties dalyje ir kramtomajame paviršiuje, o einant link danties šaknies tipų santykis išsilygina. (5)
1.2.2. Dentinas
Dentinas sudaro didesnę dalį danties struktūrų. Jis yra kreminės spalvos substancija, kuri sudaryta iš 70 proc. mineralinių medžiagų ir 30 proc. organinių junginių bei vandens. Dentinas minkštesnė medžiaga už emalį, o jo stiprumas priklauso nuo kolageninių matricų išsidėstymo. Dentinas supa danties pulpos ertmę. (2) Jis veikia kaip įtrūkimų stabdis tose vietose, kur suskyla
9 emalis. Dėl šios priežasties dentinas formuoja nelygumus ant kramtomojo paviršiaus. (6) Dentinas yra 2 tipų. Antrojo tipo dentinas, kai struktūriniai vamzdeliai yra neužpildyti dentinu, formuoja vadinamąsias dantų žvaigždes. Taip įvyksta todėl, kad pigmentai iš pašaro užpildo struktūrinius dentino vamzdelius. (7)
1.2.3. Cementas
Cementas yra baltos arba kreminės spalvos danties struktūrinis elementas. Pastarasis turi mechaninių bei histologinių panašumų su kaulu. Cementas sudarytas iš maždaug 65 proc. neorganinių ir 35 proc. organinių komponentų bei vandens. Cementas, kaip ir dentinas, turi gyvų ląstelių (cementoblastų), dėl to jis gali regeneruoti, jo maitinimą užtikrina apydančio kraujagyslės. (2) Cementas dengia didesnę dalį danties paviršiaus, vietomis ant kramtomojo paviršiaus cemento sluoksnis suplonėja ir į paviršių išlenda emalis. Tose vietose susidaro aštrios bei kietos raukšlės, kurios užtikrina gerą pašaro apdorojimą. (8)
1.2.4. Pulpa
Danties pulpos histologinė struktūra iki šiol nėra pilnai ištirta. Pulpa yra minkštųjų audinių darinys, kuris apjungia jungiamąjį audinį, kraujagysles, nervą. Jauno arklio danties ertmėje esanti pulpa turi pakankamai laisvos vietos, tačiau arkliui senstant tą ertmę užpildo antrinis dentinas ir ertmė tampa mažesnė. Pulpa yra spaudžiama ir ji mažėja; taip dantis laikui bėgant tampa tvirtesnis. (2) Jauno arklio danties pulpa yra apsupta plonu emalio sluoksniu. Vėliau, apie antruosius metus po išdygimo, vykstant tolimesniam dentino ir cemento atsidėjimui, susiformuoja danties šaknis. Tačiau iki 5-6 metų krūminių dantų atskiri pulpų kanalai gali nespėti susiformuoti. (9) 07–10 dantys dažniausiai turi penkis pulpų kanalų ragus, o 06 ir 11 dantys – po septynis. (10)
1.3. Arklio dantų fiziologija
1.3.1. KramtymasKramtymo metu pašaras paruošiamas tolimesniems virškinimo procesams. Kramtymas paremtas nuosekliu žandikaulių judesių kartojimu, kurių metu dantų pagalba pašaras yra apdorojamas. Kaip pašaras yra sutrinamas priklauso ne tik nuo žandikaulio judesių, bet ir nuo krūminių dantų. (11) Kramtymo proceso tyrimo metu pastebėta, kad arklių kramtymo ciklas atitinka žolėdžių gyvulių kramtymo ciklą. Arklių kramtymo cikle išskiriamos 3 fazės:
Atidaromasis mostas Uždaromasis mostas
10 Pašaro keliavimą link kaudalinio burnos galo užtikrina kramtymo ciklo metu atliekami judesiai liežuviu. Arklys liežuviu pakelia boliusą į viršų ir remia jį į gomurį, ant kurio yra gomurinės vagos. Atsiremtas boliusas yra pastumiamas kaudaliu. Viename kramtymo cikle judesiai daugiau atliekami vienoje burnos ertmės pusėje. Kitoje vyksta boliuso formavimas. Sekančio ciklo metu pašaro apdorojimas ir boliuso formavimas gali būti atliekamas priešingai, t.y. kitoje pusėje. Arkliai gali turėti polinkį smulkinant pašarą žandikaulį judinti tam tikra kryptimi. Buvo atliktas tyrimas ir stebėti kramtymo judesiai smulkinant įvairius pašarus, t. y. žolę, šieną, grūdus ir kita. Tyrimo metu buvo stebimi 400 arklių. Po tyrimo padaryta išvada, kad: 16proc. nepatikimi rezultatai; 11proc. žandikaulio judesius atlieka į abi puses vienodai; 41proc. žandikaulio judesius atlieka į dešinę pusę (pagal laikrodžio rodyklę, žiūrint iš priekio); 32proc. žandikaulio judesius atlieka į kairę pusę (prieš laikrodžio rodyklę, žiūrint iš priekio) (11)
1.3.2. Dantų dėvėjimasis
Arklių kandiniai dantys auga visą jų gyvenimą. Tačiau augimas sulėtėja arkliui sulaukus 17 metų. Bendras dantų ilgis būna nepakitęs arklių, kurių amžius svyruoja nuo 6 iki 17 metų. Dantų kramtomojo paviršiaus nusidėvėjimą kompensuoja naujo dantinio audinio susiformavimas ties danties viršūne bei augimas iš šaknies. Per vienerius metus arklio dantys praranda 2-3 cm kramtomojo paviršiaus, kuris yra kompensuojamas. Vyresniam nei 17 metų arkliui per laiką susidėvėjęs kramtomasis paviršius nebėra kompensuojamas naujo dantinio audinio susidarymu ties danties viršūne, ir todėl kandinių dantų ilgis progresyviai mažėja. Šios amžiaus kategorijos arklių dantų kramtomasis paviršius yra kompensuojamas tik augimu iš šaknies. (12) Krūminių dantų karūnos metinis nusidėvėjimas yra 2-3cm. Karūnos nusidėvėjimas kompensuojamas danties augimu iš šaknies. Pirmus 2 metus po išdygimo danties karūnos nusidėvėjimas gali būti nepastebėtas o bendras karūnos ilgis gali pakisti. Per šį laikotarpį krūminio danties karūna gali pailgėti, nes danties šaknies augimas yra spartesnis už karūnos susidėvėjimą. Krūminių dantų šaknies augimas yra nepastovus ir varijuoja priklausomai nuo amžiaus. Jaunų arklių krūminių dantų šaknys yra stipriai įsitvirtinusios kaukolėje. Arkliui sulaukus 12 metų krūminių dantų šaknys tampa smulkesnės ir nebesiekia skruostikaulio. Jų aprūpinimas maisto medžiagomis sutrinka ir dėl šios priežasties sulėtėja, o vėliau nustoja vykti krūminių dantų karūnų nusitrynimo kompensacija šaknies augimu. (13)
1.3.3. Dantų kitimas per arklio gyvenimą
Laikinieji kandžiai yra smulkesni už nuolatinius. Laikinų dantų karūnos yra baltesnės ir turi kelis išilginius griovelius. Kramtomasis paviršius yra ovalus mesiodistaline kryptimi. Nuolatiniai kandžiai yra didesni ir pasižymi labiau išreikšta stačiakampio forma. Jų karūna didžiojoje dalyje
11 padengta cementu ir dėl to turi geltoną atspalvį. Viršutinio žandikaulio dantys ant lūpinio paviršiaus turi du ryškiai išreikštus griovelius, o apatinio žandikaulio turi tik 1 aiškiai matomą griovelį. (14) 1 lentelė. Arklių dantų augimas pagal amžių:
Kandžiai Premoliarai Moliarai
Amžius 1 2 3 Iltiniai Vilkdančiai 1 2 3 1 2 3
0-7d. + 0-14d. + + + 4-6sav. + 5-6mėn. * 6-9mėn. + 9-12mėn. * 2m. * 2,5m. * * 3m. * 3,5m. * 3,5-4m. * 4m. * 4,5m. * 4-5m. *
+ laikini dantys *ilgalaikiai dantys (15)
1.3.4. Danties žvaigždutės atsiradimas
Danties žvaigždė yra gelsvai rudos spalvos, ir randama ant danties kramtomojo paviršiaus. Kai danties kramtomasis paviršius dyla, ji pasidaro matoma. Jaunų arklių danties žvaigždė yra pailga ir randasi lygiagrečiai danties taureliai iš lūpų pusės. Per laiką danties žvaigždė ovalėja ir keičia lokalizaciją link danties taurelės centro. Danties žvaigždė yra sudaryta iš antrojo tipo dentino. (12) Pigmentai iš pašaro užpildo struktūrinius dentino vamzdelius, ir gali įtakoti danties žvaigždės atspalvį. Dėl šios priežasties gali pagal danties žvaigždę nusakyti ir vartojamus pašarus. (2)
1.3.5. Danties taurelės išnykimas
Danties kramtomojo paviršiaus emalio invaginacija, piltuvėlio formos, vadinama danties taurele. Danties taurelės dugnas yra išklotas cementu, o likusi laisva ertmės dalis yra užpildyta pašaro dalelėmis. Dylant danties kramtomajam paviršiui ir cementui pasiekus kramtomąjį paviršių sakoma,
12 kad danties taurelė išnyko. Kai aplink cementą matomas emalio žiedas tai vadinama danties dėme. (12)
1.3.6. Danties dėmės išnykimas
Danties dėmės forma tiesiogiai koreliuoja su danties kramtomojo paviršiaus forma. Kuo arklys vyresnis, tuo labiau danties dėmės forma iš ovalios kinta į apvalią. Kintant formai dydis mažėja. Dylant danties kramtomajam paviršiui danties dėmė keliauja link liežuvinio danties krašto, kur su laiku išnyksta. (12)
1.3.7. Viršutinių ir apatinių kandžių augimo kryptis
Žiūrint iš šono (profilio) į viršutinius ir apatinius kandžius aiškiai matomas jų augimo kampas. Kampas kinta visą arklio gyvenimą. Jauno arklio kandžiai auga vieni kitų atžvilgiu tiesia linija, arkliui senstant kampas smailėja. Augimo kampą pirmieji pakeičia apatinio žandikaulio kandiniai dantys, vėliau viršutinio žandikaulio. (12)
1.3.8. Kablio atsiradimas ant viršutinio kraštinio kandžio
Kaudalinis viršutinio kraštinio kandinio danties kraštas gali prarasti kramtomąjį kontaktą su priešingu dantimi dėl apatinio žandikaulio kandžių kampo pasikeitimo, ir taip susiformuoja kablys. Kablys – tai nenusidėvėjusi danties dalis. Vėliau, kai pakinta ir viršutinio žandikaulio kandžių augimo kampas, kablys vėl gali atgauti kontaktą su priešingu dantimi ir per laiką jis gali išnykti. (12)
1.4. Dantų sąkandžio anomalijos
Dantų sąkandžio anomalija yra įgimta, retais atvejais įgyta, patologija. Dėl šios patologijos viršutinio ir apatinio žandikaulių dantys per ilgį ar per plotį prasilenkia vieni su kitais. Sutinkamos šios formos:
Papūgos sąkandis (Brachygnathia) Kiaulės sąkandis (Protognathia)
Kreiva nosis (Campylorrhinus lateralis) (16)
1.4.1. Papūgos sąkandis
Ši sąkandžio patologija yra įgimta. Tai raidos sutrikimas, kai apatinis žandikaulis yra trumpesnis už viršutinį. Visa tai lemia kandžių prasilenkimą (1 pav.). Dažniausiai patologija nedaro įtakos kitų dantų sąkandžiui arba veikia minimaliai, nes žandikaulio sutrumpėjimas lokalizuojasi bedančio krašto zonoje. (16) Papūgos sąkandžio gydymui ir prevencijai rekomenduojama:
13 1.Sumažinti ar panaikinti galimybę išsivystyti dantų trinties anomalijoms; 2.Apsaugoti viršutinio žandikaulio kandžių bei pačio kaulo linkimą žemyn, kuris atsiranda dėl atramos stokos; 3.Jei yra galimybė lėtinti ir stabdyti viršutinio žandikaulio augimą; 4.Stimuliuoti apatinio žandikaulio augimą. (17)
1 pav. Papūgos sąkandis.
(18) 1.4.2. Kiaulės sąkandis
Kiaulės sąkandis gali priminti lydekos sąkandį, nes ši patologija pasižymi trumpesniu viršutiniu žandikauliu. Kiaulės sąkandis pasitaiko rečiau nei papūgos. Nors krūminiai dantys liečiasi visu kramtomuoju paviršiumi, tačiau žandikaulių šoniniai judesiai yra suvaržyti (2 pav.). Dėl šio sąkandžio pakitimo ant krūminių dantų susiformuoja aštrūs kraštai ir žaloja burnos gleivinę. (16) Kiaulės sąkandžio gydymui ir prevencijai reikia: 1.Sumažinti ar panaikinti galimybę išsivystyti dantų trinties anomalijoms; 2.Apsaugoti apatinio žandikaulio kandžių bei pačio kaulo linkimą žemyn, kuris atsiranda dėl gravitacijos; 3.Jei yra galimybė lėtinti ir stabdyti apatinio žandikaulio augimą; 4.Stimuliuoti viršutinio žandikaulio augimą. (17)
2 pav. Kiaulės sąkandis.
14 1.4.3. Kreiva nosis
Šis raidos sutrikimas yra išreikštas vienoje snukio pusėje, tačiau pažeidžiama ir kita pusė. Šis sąkandžio sutrikimas aiškiai matomas, nes viršutinio žandikaulio kandžiai būna pasukti į vieną ar kitą pusę. Lūpose bei šnervėse matosi asimetrija (3 pav.). Displazija pažeidžia maksiliarinius ir premaksiliarinius kaulus. Dažnais displazijos atvejais pakitimai pastebimi ne tik priekinių dantų sąkandyje, bet ir krūminių dantų. (16) Patologija gali būti gydoma, chirurgiškai atstatant snukio kaulus. Chirurginės intervencijos metu pjūviai daromi taip, kad atidalinti gomurio gleivinę, antkaulį ir gomurio arterijas. Snukio kaulų repozicija daroma su snukio priekinio kvadrato plokšte iki pirmųjų krūminių dantų. Atstačius kaulus juos fiksuojame su išoriniais fiksatoriais. (17)
3 pav. Kreiva nosis.
(20)
1.5. Trinties anomalijos
Dantų trinties anomalijos gali būti įgimtos arba įgytos. Jos formuojasi dėl sąkandžio problemų, sąnario patologijų, dantų skaičiaus neatitikimų, dantų kietumo skirtumo. Dantų trinties anomalijų formos: Kabliai Aštrūs kraštai Laiptuoti dantys Banguoti dantys Peraugimas Žirkliškas sukandimas (13) 1.5.1. Kabliai
Ši anomalija matoma ant krūminių dantų (4 pav). Formuojasi priekiniai arba galiniai kabliai, kurie gali susiformuoti tiek apatiniame, tiek viršutiniame žandikauliuose. Priekiniai kabliai formuojasi ant pirmųjų krūminių dantų, o galiniai – ant paskutiniųjų. Šis sutrikimas išsivysto tada,
15 kai viršutinio žandikaulio ir apatinio žandikaulio krūminių dantų kramtomieji paviršiai nepilnai persidengia. (13) Krūminių dantų kabliai lengvai diagnozuojami ir išgydomi. Gydymui taikomas dantų nulyginimas su dilde. Nustačius šią diagnozę patartina reguliariai tikrinti arklio dantų būklę. (21)
4 pav. Rostraliniai kabliai.
(22) 1.5.2. Aštrūs kraštai
Aštrūs krūminių dantų kraštai gali pradėti formuotis dėl nepilnos kramtymo amplitudės. Dėl šios priežasties nelygiai nudyla dantų paviršius ir susiformuoja aštrus emalio kraštas (5 pav.). Viršutiniame žandikaulyje aštrus kraštas formuojasi iš lateralinės pusės, o apatiniame žandikaulyje iš medialinės pusės. Diagnozuoti nesunku, taikoma palpacija ir apžiūra. Palpacijos metu, krūminių dantų srityje, arklys jaučia skausmą. Apžiūrint dantis matomas nuaugęs aštrus kraštas. (13) Gydymui taikomas dantų nulyginimas su dilde. Jei dantų kraštai susiformavo dėl judesių amplitudės sumažėjimo ar patologiškai mažo apatinio žandikaulio, dilinimo procedūras reikia atlikti reguliariai. (21)
5 pav. Aštrus emalio kraštas.
16 1.5.3. Laiptuoti dantys
Laiptuoti dantys susiformuoja trūkstant danties, kai priešingas dantis neturi kontakto kramtomuoju paviršiumi ir nedyla (6 pav.). Užaugus dideliam dančiui gali būti žalojama burnos gleivinė, gomurys ar dantenos. Taip pat esant šiai patologijai gali pakisti ir kramtymo dinamika, dėl ko gali išsivystyti ir kitos kramtomojo paviršiaus patologijos. (13) Gydoma dildant dantis arba šalinant besilaiptuojantį dantį. Jei pasirenkamas dantų dildymas, tai reikia daryti pastoviai. (24)
6 pav. Laiptuoti dantys.
(25) 1.5.4. Banguoti dantys
Banguoti dantys dar gali būti vadinami pjūkliškais, nes žiūrint iš šono primena pjūklo ašmenis (7 pav.). Banguoti dantys susiformuoja, kai netolygiai dyla dantys dėl pasislinkusio sąkandžio ar pašalinto (iškritusio) danties. Šios dantų trinties anomalijos metu susiformuoja nelygaus aukščio dantys, kai vienas dantis aukštesnis, kitas žemesnis, o trečias vėl aukštesnis. (13) Nekoreguojant dantų ši anomalija gali augti. (26) Norint sutvarkyti šią patologiją dantis reikia lyginti dilde. Per vieną kartą to padaryti nepatartina, nes galima suploti dantų kramtomąjį paviršių. Laikui bėgant dantys sulyginami. (21)
7 pav. Banguoti dantys.
17 1.5.5. Peraugimas
Peraugę dantys gali būti keli, tačiau tai pasitaiko labai retais atvejais. Dažniausiai ši anomalija pasitaiko tik su vienu dantimi (8 pav.). Peraugęs dantis susiformuoja kai jo kramtomasis paviršius yra pernelyg kietas, per greitai auga dantis, labai minkštas priešingas dantis ir jis sudyla arba danties nėra. (13) Patariama kuo dažniau lyginti peraugantį dantį arba jį šalinti. (21) Dilinant peraugusį dantį ir pašalinus 1-3mm danties paviršiaus yra pakeičiama danties struktūra ir bendras kramtomasis paviršius. To gali pakakti, kad danties kramtomasis paviršius diltų natūraliai ir anomalija mažėtų. (28)
8 pav. Peraugęs krūminis dantis
(13) 1.5.6. Žirkliškas sukandimas
Žirkliškas sukandimas dažniausiai yra įgimtas. Ši patologinė trinties anomalija būna, kai viršutinio ir apatinio žandikaulių krūminiai dantys tarpusavyje liečiasi nepilnu paviršiumi, o apatinių krūminių dantų eilė išsidėsčiusi siauriau už viršutinę. Per laiką susiformuoja aštrūs dantų kraštai, kurie gali žaloti burnos gleivinę (9 pav.). Gali būti ir įgyta forma, kai dėl skausmo vienoje pusėje arklys pašarą kramto su kita, taip nepilnu plotu dyla kramtomasis paviršius ir išsivysto sąkandžio patologija. Anomalija dažniausiai būna vienoje pusėje, labai retais atvejais abiejose. (13) Kaip prevencija naudojamas dantų dilinimas, tačiau išgydyti galima tik operaciniu būdu. (17)
9 pav. Žirkliškas sukandimas.
18
1.6. Kiti sutrikimai
1.6.1. Periodonto liga
Periodonto ligos metu nyksta audiniai, supantys dantis. Arklių periodonto liga skirstoma į 4 kategorijas: 1) vietinis dantenų uždegimas su edema; 2) periodonto kišenių susidarymas, dantenų erozijos iki 5mm dydžio; 3) periodontitas su dantenų praradimu; 4) periodonto kišenių didėjimas, alveolinio kaulo irimas, dantų klibėjimas. Pažengusi periodontinės ligos forma sukelia skausmą, dėl šios priežasties arkliui ėdant iš burnos gali kristi pašaras. Periodonto ligos pasireiškimas tiesiogiai koreliuoja su arklio amžiumi. Lengva periodonto ligos forma serga 2,5–5 metų amžiaus arkliai, nes tuo metu laikinieji dantys yra keičiami į nuolatinius ir pažeidžiamos dantenos. (13) Gydymas paremtas priežastimi. Jei periodonto ligą sukelia peraugęs dantis, jis yra dalimi nudildomas, kad nežalotų audinių. (30)
1.6.2. Diastema
Diastema – tai sutrikimas, kai susiformuoja tarpai tarp krūminių dantų. Susiformavusiuose tarpuose tarp dantų renkasi ir užsilaiko pašaras. Dėl šios priežasties padidėja tikimybė sirgti periodonto ligomis. Diastema susiformuoja dėl netinkama kryptimi augančios danties karūnos, netinkamos danties šaknies pozicijos ar augimo anomalijos. (13) Gydoma didinant tarpą tarp dantų. Procedūra atliekama specialiu grąžtu; išplėtus tarpą pašaras nebeužsilaiko. (30)
1.6.3. Dantų ėduonis
Dantų ėduonis dažniausiai išsivysto danties cementiniame sluoksnyje ir yra apibūdinamas kaip audinių, sudarančių dantį, irimas. Dažniausiai pasireiškia krūminiuose dantyse, tačiau galima sutikti ir kituose. Pagrindinė priežastis – tai pašaro užsilaikymas ir rūgštinė terpė arklio burnoje. (31) Dantų ėduonis gali apimti tik paviršinius sluoksnius ir giliuosius. Jei apima tik paviršinį danties sluoksnį, gydymui taikoma danties nuvalymas ir mineralizavimas fluoru priturtinta pasta. Jei apima giliuosius danties sluoksnius reikia pašalinti infekuotus danties audinius ir plombuoti dantį. (32)
1.6.4. Dantų skilimai
Dantų skilimai dažnai yra sukeliami dėl mechaninės traumos. Danties skilimas gali būti sukeltas ir veterinarijos gydytojo atliekant dilinimo ar danties nukirtimo procedūras, gydant kitas patologijas. Dantis taip pat gali ir lūžti. Abiem atvejais gali būti atvertas pulpos kanalas, dėl šios priežasties arklys gali jausti skausmą. (33)
19
1.7. Vystymosi anomalijos
1.7.1. Cemento hipoplazija
Cemento hipoplazija yra danties audinių struktūrinis deficitas. Patologija pasireiškia ne tik kandžiuose, bet ir krūminiuose dantyse. Nėra įrodyta, kad kandžiuose sukelia kitas patologijas. Tačiau cemento hipoplazijai pasireiškus krūminiuose dantyse gali būti sukeltos periodonto ligos, gali išsivystyti ir kitos trinties ar sąkandžio anomalijos. (13)
1.7.2. Emalio hipoplazija
Esant sutrikimui nesigamina dantų struktūrinis elementas emalis, arba jo gamyba yra labai sumažėjusi. Šis sutrikimas lemia daugybinių dantų navikų atsiradimą. Jei emalio hipoplazija yra lengvos formos, tai išdygęs dantis būna be emalio arba jo nedaug. Emalio hipoplazija taip pat sąlygoja cemento sluoksnio pažeidimus. (16)
1.7.3. Oligodontija
Oligodontija – tai sutrikimas, kai arklio burnoje yra mažiau dantų nei turėtų būti. Dantų skaičiaus sumažėjimui įtakos gali turėti aukšto laipsnio periodontitas, vystymosi metu sutrikęs danties pumpuro vystymasis. Esant oligodontijai gali pasireikšti ir kitos anomalijos, tokios kaip laiptiniai dantys, kabliai, peraugimas ir kt. (16)
1.7.4. Poliodontija
Poliodontija – tai vystymosi anomalija, kai išdygsta vienas ar daugiau papildomų dantų. Šią anomaliją sukelia vystymosi ar augimo metu patirtos traumos bei genetiniai apsigimimai. Jei poliodontija trauminės kilmės tai išdygęs dantis bus nebūdingos formos ir gali išdygti nebūdinga kryptimi. Šis sutrikimas gali sukelti ir kitas sąkandžio bei trinties anomalijas. (16)
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas ir būdai
Tyrimas buvo atliktas visoje Lietuvos teritorijoje. Kartu su veterinarijos gydytoju Kęstučiu Maslausku važiavome į iš anksto suplanuotus iškvietimus pas privačius arklių augintojus bei dideles bazes ar žirgynus. Apžiūrėjus arklius buvo diagnozuojami pakitimai bei taikomas gydymas. Apžiūros metu duomenys buvo registruojami.
Su tyrimu bei arklių gydymų susijusios veiklos atliktos laikantis Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas 2011m. liepos 1d. (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804). Mokslinis tyrimas atliktas laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997-11-28, Nr. 108-2728). Nauja redakcija nuo 2013-01-01 („Valstybės žinios“, 2012, Nr. 122-6126).
Ištirti arkliai buvo skirstomi į tris grupes pagal jų amžių. Pirmoje grupėje yra iki 5 metų amžiaus arkliai. Į antrąją grupę patenka 5–12 metų amžiaus arkliai. O trečiąją grupę sudaro vyresni nei 12 metų amžiaus arkliai. Šis arklių grupavimas aprašytas 28-ajame literatūros šaltinyje. Tokį patį arklių grupavimą naudoja veterinarijos gydytojai pristatinėdami savo pranešimus „American Association of Equine Practitioners“ kasmetiniuose suvažiavimuose.
Tyrimo rezultatai buvo analizuojami Microsoft Excel programa, naudojant koreliavimo, grafikų sudarymo, duomenų grupavimo ir kitas funkcijas. Surinktų duomenų tarpusavio įtakai, koreliacijai analizuoti, gautų rezultatų patikimumui nustatyti ir grafikams sudaryti taip pat buvo naudojama SPSS Statistics programa.
2.2. Arklio dantų klinikinis tyrimas
Dantų klinikinis tyrimas prasideda nuo pilnos anamnezės surinkimo. Atliekamas pilnas klinikinis tyrimas siekiant įvertinti arklio fiziologinę būklę. Stebint kaip arklys paima bei smulkina pašarą įvertinama, ar nėra nukrypimų nuo normos ribų. Įvedus arklį į stakles ir sedavus DOMOSEDAN VET 10mg/ml inj. tirp. 0,2ml/100kg i.v. pradedama išorinė burnos apžiūra.
Išorinės apžiūros metu palpuojami kramtomieji raumenys. Palpuojant raumenis stebima simetrija, asimetrija. Pastebėję pakitimų, įvertiname, ar yra raumens atrofija arba hipertrofija. Tada palpuojamas apatinis žandikaulis braukiant pilnu delno plotu ir apimant dantų liniją bei apatinio žandikaulio liežuvinę dalį. Palpuojant apatinį žandikaulį įsitikiname, ar nėra patinimų, guzų ir kitų pakitimų bei anomalijų. Dėl tos pačios priežasties palpuojamas ir viršutinis žandikaulis. Viršutinį žandikaulį palpuojame pilnu delno plotu ties skruostikaulio riba ir ten, kur prisitvirtinę krūminiai
21 dantys iki kandinių dantų. Užbaigus išorinę burnos apžiūrą arkliui uždedamas specialus apynasris, leidžiantis fiksuoti arklio galvą ore, ir pradedama vidinė datų apžiūra.
Pirštais suėmus arklio lūpas apžiūrimas jų vidinis paviršius dėl gleivinės pažeidimų. Suėmus ir pravėrus lūpas apžiūrimi kandžiai. Apžiūrint kandžius stebima viršutinių ir apatinių kandžių augimo kampas, sąkandis, nustatomas kramtomasis paviršius, apžiūrimos dantenos iš lūpų pusės, dantys suskaičiuojami. Pirštais pražiodinus arklį apžiūrimos dantenos iš vidinės dantų pusės ir kandžių kramtomieji paviršiai. Taip pat pagal dantis nustatomas arklio amžius, kuris yra registruojamas arklio dantų įvertinimo formoje. Tęsiant dantų klinikinį tyrimą palpuojamas bedantis kraštas. Apžiūrima, ar ant bedančio krašto nėra opų arba kitų sužalojimų, taip pat tikrinama, ar nėra išdygusių ar besikalančių iltinių dantų. Toliau nuosekliai einant link kaudalinio burnos galo palpuojama bei vizualiai apžiūrima vilkdančių augimo vieta. Jei jie išdygę, apžiūrimos aplink dantis esančios dantenos dėl uždegimo. Palpuojant vilkdančius stebima, ar dantys nekliba, nėra skausmingi. Jei dar neišdygę, palpuojant plotą nustatome, ar dantenos yra sureagavusios į vadinamuosius akluosius vilkdančius. Aklieji vilkdančiai – tai dar nespėję prasikalti dantys. Tada atkreipiamas dėmesys į tai, ar žanduose arklys prisitrombavęs pašaro. Jei randamas didelis kiekis pašaro, galima įtarti, kad smulkinant pašarą yra žalojama žandų gleivinė. Kitas etapas – premoliarų ir moliarų apžiūra: įvertinamas sukandimas bei patikrinamas kramtomasis plotas. Slankiojant apatinį žandikaulį į kairę ir į dešinę puses nustatomos kramtomojo paviršiaus deformacijos bei judesio amplitudė. Tada uždedamas žiodiklis.
Uždėjus arkliui burnos žiodiklį burnos ertmė praplaunama šiltu vandeniu. Plaunant burnos ertmę svarbu galvą laikyti nuleistą link žemės, kad arklys neaspiruotų vandens, o plaunamas pašaras kristų iš burnos ant žemės. Atlikus praplovimo procedūrą pradedama vidinė dantų apžiūra. Pražiodinus arklį iki reikiamo matmens bei naudojant papildomą šviesos šaltinį tęsiama vidinė dantų apžiūra. Pakartotinai apžiūrimas bedantis kraštas dėl iltinių dantų. Patikriname, ar jie yra, bei apžiūrime burnos gleivinę jų augimo vietose. Jei iltys išdygusios, apžiūrima, ar ant danties paviršiaus nėra akmenų. Toliau apžiūrimi ir kliniškai įvertinami vilkdančiai bei premoliarai. Premoliarus apžiūrint įvertinamas kramtomasis paviršius bei kraštas. Vertinamas kiekvienos dekados dantų kraštas: viršutinio žandikaulio dantų žandinis kraštas, o apatinio žandikaulio – liežuvinis. Tęsiant dantų klinikinį tyrimą, apžiūrima visa burnos gleivinė bei liežuvis. Apžiūros metu didelis dėmesys kreipiamas į žandų gleivinę, stebima, ar nėra opų, randų ir kitų pažeidimų. Tikrinant moliarus, dėmesys kreipiamas į kramtomąjį paviršių. Taip pat apžiūrimas ir išorinis kraštas, tuo pačiu principu, kaip ir premoliarų. Apžiūrint moliarus kartu pakartotinai įvertinami ir premoliarai. Apžiūrimas kiekvieno individualaus danties kramtomasis paviršius bei įvertinamas bendras premoliarų ir moliarų kramtomasis paviršius.
Tęsiant tyrimą premoliarų ir moliarų paviršius apžiūrimas burnos veidrodėliu. Įvertinama, ar nėra diastemos požymių, dantų ėduonies, skilusių karūnų ar periodonto ligos.
22
2.3. Dantų žymėjimas triados sistema
Šią sistemą į veterinarinę odontologiją įvedė Dr. Michael Floyd. Šioje nomenklatūroje dantų arkadoms yra priskiriamas skaičius nuo 1 iki 4. Numeravimas eina laikrodžio rodyklės kryptimi, pradedant nuo viršutinio dešinio kvadranto. (34)
1- viršutinio žandikaulio, dešinės pusės dantys; 2- viršutinio žandikaulio, kairės pusės dantys; 3- apatinio žandikaulio, kairės pusės dantys; 4- apatinio žandikaulio, dešinės pusės dantys. (35)
Arkadose dantys yra žymimi skaitmenimis nuo 1 iki 11. Dantų skaičiavimas pradedamas nuo viduriniojo kandžio ir tęsiamas distaliai link paskutinio moliaro (10 pav.). Pirmasis krūminių dantų eilėje esantis kintantis premoliaras visada žymimas 6, nepriklausomai nuo to, ar yra vilkdančiai bei iltiniai dantys. (34) Laikinieji arba pieniniai dantys identifikuojami panašiai, tik kvadrantai žymimi nuo 5 iki 8. (2)
10 pav. Arklių dantų žymėjimas triados sistema.
(36)
2.4. Arklio amžiaus nustatymas pagal dantis
Arklio amžiaus nustatymas pagal dantis nėra tikslus. Naudojant šį metodą nusakomas tik apytikslis arklio amžius, nes didelės reikšmės turi ėstas pašaras bei veislinė predispozicija. Pavyzdžiui, Arabų veislės arklių dantys dyla pastebimai lėčiau. Vertinant arklio amžių pagal dantis reikia kreipti dėmesį į požymių visumą. (12) Arkliai pagal amžių skirstomi į tris grupes:
Arkliai nuo gimimo iki 5metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu vertinamas laikinųjų bei ilgalaikių dantų dygimo laikas ir dėvėjimasis;
Arkliai nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu dėmesys kreipiamas į kramtomojo paviršiaus dėvėjimosi padarinius;
Vyresni nei 12 metų arkliai. Šiuo laikotarpiu arkliai laikomi subrendusiais ir sunku net apytiksliai nusakyti amžių. Dėmesys kreipiamas į kramtomąjį paviršių, dantų augimo kryptį. (37)
23 Pirmos grupės arklių amžius nustatomas pagal laikinų ir ilgalaikių dantų išdygimo laiką. Centriniai laikinieji kandžiai išdygsta per pirmąsias 4 gyvenimo savaites, vidurinieji kandžiai – per 1–3 mėnesių laikotarpį, o kraštiniai – per 8–9 mėnesius. Kandžiai turi dygti 6 mėnesius, kol atsiranda kramtomasis paviršius susilietus priešingiems dantims. Arklių, kuriems sukanka 2,5 metų, centriniai laikinieji kandžiai yra keičiami nuolatiniais dantimis. Sulaukus 3 metų, išdygę dantys jau remiasi į priešingą ir sudaro kramtomąjį paviršių. Vidurinieji ilgalaikiai kandžiai išdygsta arkliui esant 3,5 metų amžiaus, o susiliečia su priešingais dantimis esant 4 metų. Kraštiniai laikinieji kandžiai keičiami po dar vienerių metų. (37)
Antrai grupei priklausančių arklių amžius nustatomas pagal apatinio žandikaulio kandinių dantų kramtomąjį paviršių. Negalima pamiršti fakto, kad kandžiai išdygsta kas vienerius metus pradedant nuo centrinių. Centrinių, vidurinių bei kraštinių kandžių kramtomojo paviršiaus nusidėvėjimas yra nevienodas. (37) 5-6 metų arkliams ant apatinio žandikaulio centrinių kandžių kramtomojo paviršiaus atsiranda danties žvaigždutė, o sulaukus 7-8 metų šios žvaigždutės centre susidaro baltas taškas. 6-7 metų arkliams ant centrinių kandžių susiformuoja danties dėmė, ji yra didelė ir ovali. Dėmė tampa mažesnė ir įgauna trikampę formą arkliui sulaukus 7-8 metų amžių. 6-8 metų arklių apatinio žandikaulio centrinių kandžių taurelės jau būna pilnai susidėvėjusios ar visai išnykusios. 9-10 metų arkliams dantų dėmė vėl suapvalėja. (12)
2 lentelė. Amžiaus nustatymo lentelė mišrūnų veislės arkliams:
Požymis Centriniai kandžiai Viduriniai kandžiai Kraštiniai kandžiai Laikinų dantų
keitimas ilgalaikiais
3 metai 4 metai 5 metai
Dantinės žvaigždės atsiradimas
5 metai 6 metai 7-8 metai
Balto taško atsiradimas dantinėje žvaigždėje
7-8 metai 9-11 metų 11-13 metų
Danties taurelės išnykimas
6-7 metai 7-11 metų 9-15 metų
Dantų dėmės forma: Ovali Ovali- trikampė Apvali Iki 6 metų 8-10 metų Virš 13 metų - - Virš 14 metų - - - Danties dėmės išnykimas
24
Požymis Centriniai kandžiai Viduriniai kandžiai Kraštiniai kandžiai Kramtomojo paviršiaus forma: Ovali Trapecinė Trapecinė su viršūne nukreipta į liežuvį Iki 6 metų Virš 7 metų Virš 9 metų Iki 7 metų Virš 8-9 metų Virš 10 metų Iki 12 metų - -
2.5. Duomenų užrašymas
Atliekant arklio dantų klinikinį tyrimą jo metu būtina surašyti duomenis į arklio dantų klinikinio tyrimo formą (Žiūrėti priedas Nr.2). Nors formos skiriasi priklausomai nuo gydyklos, tačiau naudojama bendra terminologija bei žymėjimas. Šiuo metu daugumoje ES gydyklų naudojama kompiuterinė duomenų bazė, kurioje ne tik užrašomi duomenys, bet ir pridedamos fotografijos (38). LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikoje arklių klinikinio dantų įvertinimo ir priežiūros forma yra pildoma ranka apžiūros metu.
Pradedant pildyti formą surenkami savininko duomenys, tada pildomi arklio tapatumo duomenys bei anamnezė. Atliekant arklio dantų klinikinį tyrimą forma pildoma taip:
Išorinės apžiūros metu:
o Įvertinami plaukai- skalėje nuo puiki iki bloga, skalė nurodoma formoje; o Kūno sudėjimas balais- balais skiriami nuo 1 iki 9, skalė nurodoma formoje;
o Apatinio žandikaulio šoninė eiga- žymima + ar -, nustatoma judesio amplitudė ir ar yra kažkokių trikdžių;
o Palpacija- žymima + ar -, nusakoma, ar yra pastebėta anomalijų išorinės apčiuopos metu;
o Amžius- nustatomas arklio amžius pagal jo kandžių kramtomąjį paviršių ir užrašomas formoje, jis leidžia spręsti apie dantų dėvėjimąsi ir vartojamus pašarus; o Išmatos- pažymima, kokios ir ar yra nesuvirškinto pašaro dalelių.
Vidinės apžiūros metu:
o Minkštieji audiniai- jei yra pakitimų, sužymima, kur bei raštu apibūdinamas pakitimas;
o Kandžiai- ar atitinka fiziologinę normą; jei ne, apibūdinama raštu bei pažymima; o Iltiniai- yra, nėra, fiziologinėje normoje, trumpinti, susiformavę akmenys;
o Vilkdančiai- jei nėra tikrinami aplinkinės dantenos ir žymėjimai atliekami abiejuose skyriuose, taip pat žymima yra, nėra, pašalinti, šaknies dalis;
25 o Moliarai- šiame skyriuje apžiūrimi ir aprašomi ir premoliarai, jei yra pakitimų
sužymima, kur bei raštu apibūdinamas pakitimas.
Kitu etapu rasti pakitimai sužymimi naudojant triados dantų žymėjimo sistemą. Pažymimas tikslus dantis su pastebėtu pakitimu ar anksčiau atlikta procedūra. Aprašoma kuo detaliau, nes tai turi didelės įtakos taikant ilgalaikį odontologinį gydymą. Taip pat ant diagramos sužymima dantenų riba santykiu su danties karūna. Yra ir komentarų skyrius, kur galima surašyti ir pažymėti svarbią informaciją apie esamą dantų būklę ar pakitimus bei surašyti atliktas manipuliacijas.
2.6. Naudojama įranga
LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikoje visa naudojama įranga yra mechaninė. Naudojamas specialus odontologinis apynasris, kuris leidžia fiksuoti arklio galvą ore. Prie apynasrio užkabinama virvė su karabinu ir galva pritvirtinama prie staklių ar gardo konstrukcijų. Arklys pražiodinamas KRUUSE EQUIVET Climax žiodikliu. Šis žiodintuvas yra su keičiamomis atraminėmis plokštelėmis, vienos remiamos į kandžius, o kitos į bedantį kraštą. Naudojant plokšteles, kurios remiamos į bedantį kraštą, atliekamos kandinių dantų korekcijos ar kitos manipuliacijos. Dantų dilinimas atliekamas su KRUUSE EQUIVET MagFloats brūžtų rinkiniu. Rinkinys susideda iš kibiro, brūžtų ir kontaktinių galvučių. Kibiras yra pritaikytas, brūžtų laikymui ir vandens aprūpinimui, kai dirbama su pacientu. Naudojamos dviejų tipų kontaktinės galvutės:
1 EQUIVET Superior Carbide Blade, medium, curved (20 x 60 mm)- su išlenktu paviršiumi, pritaikyta aukšto laipsnio anomalijoms koreguoti;
6 EQUIVET MagFloat Carbide Blade, fine (19 x 55 mm)- standartinė galvutė pritaikyta kasdienėms dantų korekcijoms.
Taip pat rinkinyje yra septyni skirtingi brūžtai:
EQUIVET MagFloat- viršutiniams ir apatiniams kandiniams dantims ir iltims, 25cm ilgio; EQUIVET MagFloat- viršutiniams premoliarams, 35,5cm ilgio;
EQUIVET MagFloat- viršutiniams ir apatiniams premoliarams, 36cm ilgio; EQUIVET MagFloat- apatiniams premoliarams ir moliarams, 53cm ilgio; EQUIVET MagFloat- viršutiniams moliarams, 55cm ilgio;
EQUIVET MagFloat- viršutiniams ir apatiniams galiniams moliarams, 61cm ilgio; EQUIVET MagFloat- kramtomajam paviršiui ir krūminiams dantims, 52cm ilgio.
Vilkdančiams šalinti naudojamas BURGESS vilkdančių šalinimo rinkinys. Rinkinyje yra dantenoms atidalinti skirti įrankiai bei vilkdančiams šalinti skirti antgaliai. Rinkinyje taip pat yra chirurginės replės, skirtos dantims suimti.
26 Premoliarams ir moliarams šalinti yra naudojamos 30cm chirurginės replės. Tos pačios replės naudojamos ir laikinųjų premoliarų karūnoms šalinti.
2.7. Arklio dantų manipuliacijos
Prieš atliekant arklio dantų korekciją, dantų šalinimą arba profilaktinį koregavimą svarbu atlikti išsamų arklio dantų klinikinį tyrimą bei seduoti arklį. Pacientas seduojamas DOMOSEDAN VET 10mg/ml inj. tirp. 0,2ml/100kg i.v. Sedatyvinis preparatas leidžiamas į vena jugularis. Dūrio vieta aseptizuojama spiritiniu vatos tamponėliu, pirštu užspaudus veną, žemiau dūrio vietos, įvedama vienkartinio švirkšto adata ir maišant su krauju suleidžiamas preparatas. Uždėjus arkliui KRUUSE EQUIVET Climax žiodiklį, burnos ertmė išplaunama šiltu vandeniu.
2.7.1. Dantų lyginimas brūžtais
Dantų lyginimas brūžtais atliekamas tik gerai įvertinus esamus pakitimus ir kramtomąjį paviršių. Atlikus neteisingai arba nereikalingas korekcijas galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Su brūžtais dirbama nuosekliai, t. y. pradedant burnos ertmės priekyje esančiais dantimis ir užbaigiant krūminiais. Prireikus koreguoti kandinius dantis naudojamas EQUIVET MagFloat- 25cm ilgio brūžtas. Dantys dildomi įvertinus esamą kramtomąjį paviršiu bei įsivaizduojant naująjį. Šlifuojant kandinius dantis svarbu suformuoti kramtomąjį paviršių taip, kad viršutiniai ir apatiniai kandžiai susiremtų visa dantų karūnos plokštuma. Brūžtas laikomas atremtas visu kontaktiniu paviršiumi. Naudojant brūžtus veterinarijos gydytojo galimybės yra ribotos, nes didesnėms kandinių dantų operacijoms reikalingas elektrinis diskinis pjūklas, kuris yra skirtas kandžių trumpinimui. Su EQUIVET MagFloat- 25cm ilgio brūžtu trumpinami ir iltiniai dantys. Iš pradžių, jei yra, nuo ilčių pašalinami susiformavę akmenys, o tada esant pernelyg ilgoms iltims jos nušlifuojamos iki 0,5cm ilgio. Iltis svarbu nudildyti brūžtu taip, kad liktų plokščias dantis. Procedūra atliekama apatiniams ir viršutiniams iltiniams dantims. Premoliarų ir moliarų dildymas atliekamas remiantis nustatytomis normomis. Tai yra brūžto laikymas 45° kampu atsižvelgiant į danties, premoliaro ar moliaro, karūnos šoninę sieną, dildant susiformavusius aštrius kraštus. Susiformavęs aštrus premoliarų ir moliarų kraštas viršutiniame žandikaulyje dildomas iš žandinės pusės, o apatiniame žandikaulyje iš liežuvinės pusės. 15° kampu brūžtas laikomas, dildant premoliarų ir moliarų kramtomąjį paviršių. Kramtomasis paviršius dildomas norint koreguoti laiptuotą arba banguotą sukandimą arba kramtomojo paviršiaus kampą. Dildant paskutinįjį moliarą patartina brūžtą traukti į save, o ne į burnos ertmę tam, kad nebūtų žalojama burnos gleivinė.
Brūžto jėgos panaudojimo mostą apsprendžia veterinarijos gydytojas surinkdamas savo brūžtus. Kontaktinės galvutės yra vienakryptės arba dvikryptės, dėl šios priežasties brūžtai gali būti naudojami 3 būdais: traukiant, stumiant arba traukiant ir stumiant. Galvutes pasirenka veterinarijos
27 gydytojas pagal savo darbo specifiką bei įgūdžius. Pats dantų dildymas atliekamas pagal kiekvieno veterinarijos gydytojo įpročius ir naudojamą techniką. Patartina kartas nuo karto stebėti, kaip dantų korekcijas atlieka kiti veterinarijos gydytojai ir tarpusavyje dalintis žiniomis.
2.7.2. Dantų šalinimas
LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikoje dažniausiai atlikta vilkdančių šalinimo procedūra. Dantų šalinimas atliekamas po dantų koregavimo brūžtais bei burnos ertmę praskalavus CHLOTHEXIDINE 0.02% irigaciniu tirpalu.
Vilkdančių šalinimo procedūra pradedama aplinkinių audinių nujautrinimu su LIDOKAINO 10% odos purškalu. Purškiama ant dantenų aplink šalinamą dantį. Šalinant vilkdančius naudojamas BURGESS vilkdančių šalinimo rinkinys. Ant vilkdančio užmaunamas elevatoriaus antgalis ir sukamaisiais judesiais subedamas į dantenas gilyn tam, kad atidalintų dantenas nuo danties. Stumiant elevatorių gilyn į dantenas vis patikrinama, ar dantis atlaisvėjo, tai yra, ar pradėjo laisviau judėti. Tada elevatorius nuimamas; kartais nuiminėjant elevatoriaus galvutę nuo vilkdančio kartu pasišalina ir pats dantis. Tačiau, jei dantis liko, jis yra suimamas 17cm ilgio chirurginėmis dantų šalinimo replėmis ir vientisu judesiu žemyn, vilkdantis pašalinamas. Kai vilkdančio šaknis arba dantis yra dideli, naudojant BURGESS vilkdančių šalinimo rinkinį galima nulaužti danties šaknį. Dėl šios priežasties išskirtiniais atvejais reikia naudoti kaltinį elevatorių. Po vilkdančių šalinimo procedūros burnos ertmė praskalaujama CHLOTHEXIDINE 0.02% irigaciniu tirpalu.
Šalinant laikinųjų dantų karūnas laikomasi tų pačių danties šalinimo principų. Burnos ertmės prieš ir po procedūros praskalaujama CHLOTHEXIDINE 0.02% irigaciniu tirpalu. Prieš šalinant papildomai atliekama vietinė anestezija LIDOKAINO 10% odos purškalu. Elevatoriumi atidalinamos dantenos. Danties karūna suimama 30cm ilgio chirurginėmis dantų šalinimo replėmis ir pašalinama. Pašalinti reikia vienu nukeliamuoju, nuo ilgalaikio danties, ir sukamuoju judesiu. Sukamasis judesys naudojamas tam, kad jei nulūžtų danties karūnos dalis, ji liktų iš liežuvinės pusės. Pasirenkama lokalizacija komplikacijai su lengvesniu priėjimu gydymui. Jei tai – kandinis dantis, jis šalinamas vienu judesiu, nenaudojant sukamojo judesio.
Šalinant ilgalaikius dantis procedūrų eiliškumas nesikeičia, tačiau apžiūros metu patartina atlikti rentgeno nuotraukas. Rentgeno nuotraukos daromos tam, kad veterinarijos gydytojas aiškiai žinotų danties šaknies augimo kryptį. Žinant kryptį galima tikslingais judesiais klibinti dantį, o taip pat žinoma, kuria kryptimi jį rauti. Ilgalaikių dantų rovimas dažniausiai atliekamas pilnai narkotizuotam arkliui arba atlikus vietinę nejautrą su injekcinėmis suspensijomis.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
2014-2015 metais kartu su veterinarijos gydytoju/darbo vadovu Kęstučiu Maslausku ištyrėme ir gydėme 95 arklius (3 lentelė), tarp kurių buvo 33 eržilai (35 proc.), 36 kumelės (38 proc.) ir 26 kastratai (27 proc.).
3 lentelė. Tiriamosios grupės nariai pagal lytį:
Lytis Pacientų skaičius Pacientų kiekis, proc.
Eržilas 33 35
Kumelė 36 38
Kastratas 26 27
Per 2014-2015m. laikotarpį tirtų arklių amžius svyravo nuo 1,5 metų iki 24 metų, o pacientų amžiaus vidurkis yra 8 metai. Buvo įvertinta tokių veislių arklių dantų būklė (11 pav.): Amerikos ristūnas, Baltijos hanoveris, Budionas, Dono, Fryzas, Hanoveris, Holšteinų, Italijos ristūnas, Latvijos jojamasis, Lietuvos jojamasis, Mišrūnas, Prancūzų ristūnas, Rusų ristūnas, Šyras, Trakėnas, Westfale, Žemaitukas.
11 pav. Tiriamosios grupės nariai ir jų veislės:
Tirti ir gydyti arkliai suskirstyti į 3 grupes: 1-oje grupėje yra 37 arkliai, iš kurių 21 eržilas ir 16 kumelių, o amžiaus vidurkis 3m.; 2-oje grupėje yra 33 arkliai, iš kurių 7 eržilai, 13 kumelių ir 13 kastratų, amžiaus vidurkis 8m.; 3-oje grupėje yra 25 arkliai, iš kurių 5 eržilai, 7 kumelės ir 13 kastratų, o amžiaus vidurkis 15,5m. 8 5 1 2 6 3 2 1 4 14 7 25 1 1 8 1 6 ARKLIŲ VEISLĖS
Amerikos ristūnas Baltijos hanoveris Budionas
Dono Fryzas Hanoveris
Holšteinų Italijos ristūnas Latvijos jojamasis
Lietuvos jojamasis Mišrūnas Prancūzų ristūnas
Rusų ristūnas Šyras Trakėnas
29 Suskirsčius arklius į tris grupes (12 pav. ir 4 lentelė):
1-oji turi 37 narius: o 21 eržilas (57 proc.) o 16 kurmelių (43 proc.) 2-oji turi 33 narius:
o 7 eržilai (22 proc.) o 13 kumelių (39 proc.) o 13 kastratų (39 proc.) 3-oji turi 25 narius:
o 5 eržilai (20 proc.) o 7 kumelės (28 proc.) o 13 kastratų (52 proc.)
12 pav. Skirtingų grupių nariai pagal lytį:
4 lentelė. Skirtingų grupių nariai pagal lytį (proc.):
Grupė Eržilai, proc. Kumelės, proc. Kastratai, proc.
Pirma 57 43 0
Antra 22 39 39
Trečia 20 28 52
1-oje grupėje esantiems arkliams buvo pastebėti šie dantų pakitimai (13 pav.): 37 aštrus premoliarų ir moliarų kraštas (100 proc.), 13 laikinųjų dantų užsilaikymas (35 proc.), 21 vilkdančiai
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Viso 37 33 25 Eržilai 21 7 5 Kumelės 16 13 7 Kastratai 0 13 13 0 5 10 15 20 25 30 35 40
30 (56,7 proc.). Esant aštriam premoliarų ir moliarų kraštui iš 37 atvejų tik 3 arkliams buvo nustatyta sutrikusi apatinio žandikaulio eiga ir dviem gyvūnams žaizdos ant žando ar liežuvio gleivinės. Vilkdančiai buvo nustatyti 21 arkliui, tačiau dvidešimčiai arklių atlikome vilkdančių šalinimo procedūrą.
13 pav. Pirmos grupės arkliams diagnozuoti dantų pakitimų atvejai:
1-oje grupėje iš 37 arklių vilkdančiai nustatyti 21 arkliui (56,7proc): 10 kumelių iš 16 esančių grupėje (62,5 proc.) ir 12 iš 21 grupėje esančių eržilų (56 proc.). Visoms 10 kumelių ir 10 iš 12 vilkdančius turinčių eržilų buvo atlikta vilkdančių šalinimo procedūra (5 lentelė).
5 lentelė. Pirmos grupės nariai su vilkdančiais pagal lytį:
Vilkdančiai Viso Yra Nėra Atliktas
šalinimas
Kumelių skaičius 16 10 6 10
Eržilų skaičius 21 12 9 10
Iš 37 arklių, priskirtų 1-ajai grupei, laikinųjų dantų užsilaikymas diagnozuotas 13 pacientų (35 proc.): 6 kumelėms iš 16 (37,5 proc.) ir 7 eržilams iš 21 (33 proc.) (6 lentelė).
6 lentelė. Pirmos grupės nariai su diagnozuotu laikinųjų dantų užsilaikymu pagal lytį:
Užsilaikę laikinieji Viso Taip Ne Atliktas šalinimas
Kumelių skaičius 16 6 10 6 Eržilų skaičius 21 7 14 7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas Laikinųjų dantų užsilaikymas Vilkdančiai
1-os grupės arklių dantų pakitimai
31 1-oje grupėje 37 atvejais buvo diagnozuotas aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, tačiau tik 3 individams iš jų buvo nustatyta sutrikusi apatinio žandikaulio eiga, dviem arkliams – žaizdos ant žando ar liežuvio gleivinės. Patologinis aštrus premoliarų ir moliarų kraštas diagnozuotas 8 proc. pirmos grupės populiacijos (14 pav.).
14 pav. Pirmoje grupėje diagnozuotų aštrių premoliarų ir moliarų su apatinio žandikaulio eigos sutrikimu ir opomis burnos gleivinėje procentas:
2-oje grupėje esantiems arkliams buvo nustatyti šie dantų pakitimai (15 pav.): 33 aštraus premoliarų ir moliarų krašto (100 proc.), 1 banguoto sukandimo (3 proc.), 2 dantų akmenų (6 proc.), 2 dantų ėduonies (6 proc.), 1 diastemos (3 proc.), 1 danties lūžimo (3 proc.), 1 premoliarų kablio (3 proc.) ir 3 vilkdančių (9 proc.) atvejai.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Žaizdos burnos gleivinėje Sutrikusi apatinio žandikaulio eiga
32 15 pav. Antros grupės arkliams diagnozuoti dantų pakitimų atvejai:
Iš 33 pacientų, kuriems buvo diagnozuoti aštrūs premoliarų ir moliarų kraštai, tik 17-ai buvo sutrikusi apatinio žandikaulio eiga, o 8 pacientams diagnozuotos žaizdos ant žando ar liežuvio gleivinės (16 pav.). Patologinis aštrus premoliarų ir moliarų kraštas diagnozuotas 51 proc. antros grupės populiacijos.
16 pav. Antroje grupėje diagnozuotų aštrių premoliarų ir moliarų su apatinio žandikaulio eigos sutrikimu ir opomis burnos gleivinėje procentas:
3-oje grupėje esantiems arkliams buvo nustatyti šie dantų pakitimų atvejai (17 pav.): 23 aštraus premoliarų ir moliarų krašto (92 proc.), 1 banguoto sukandimo (4 proc.), 4 dantų akmenų (16 proc.),
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Žaizdos burnos gleivinėje Sutrikusi apatinio žandikaulio eiga
Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas 0 5 10 15 20 25 30 35 Pakitimų kiekis
33 4 dantų ėduonies (16 proc.), 2 diastemos (8 proc.), 1 laiptuoto sukandimo (4 proc.), 1 periodonto ligos (4 proc.), 2 premoliarų kablio (8 proc.), 1 vilkdančių (4 proc.).
17 pav. Trečios grupės arkliams diagnozuoti dantų pakitimų atvejai:
Iš 23 pacientų, kuriems buvo diagnozuoti aštrūs premoliarų ir moliarų kraštai, 15 arklių buvo sutrikusi apatinio žandikaulio eiga ir 10 pacientų diagnozuotos žaizdos ant žando ar liežuvio gleivinės (18 pav.) Patologinis aštrus premoliarų ir moliarų kraštas diagnozuotas 65 proc. trečios grupės populiacijos.
18 pav. Trečioje grupėje diagnozuotų aštrių premoliarų ir moliarų su apatinio žandikaulio eigos sutrikimu ir opomis burnos gleivinėje procentas:
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Žaizdos burnos gleivinėje Sutrikusi apatinio žandikaulio eiga
Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas 0 5 10 15 20 25 Pakitimų kiekis
34 Diagnozuotų pakitimų dažnumas skirtingose amžiaus grupėse (19 pav.):
1-oje grupėje:
o Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, žandikaulio eigos sutrikimai ir opos burnos gleivinėje- 8 proc.;
o Laikinųjų dantų užsilaikymas- 35 proc.; o Vilkdančiai- 56,7 proc.
2-oje grupėje:
o Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, žandikaulio eigos sutrikimai ir opos burnos gleivinėje- 51 proc.;
o Banguotas sukandimas- 3 proc.; o Dantų akmenys- 6 proc.;
o Dantų ėduonis- 6 proc.; o Diastema- 3 proc.; o Danties lūžimas- 3 proc.; o Premoliarų kablys- 3 proc.; o Vilkdančiai- 9 proc. 3-oje grupėje:
o Aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, žandikaulio eigos sutrikimai ir opos burnos gleivinėje- 65 proc.;
o Banguotas sukandimas- 4 proc.; o Dantų akmenys- 16 proc.; o Dantų ėduonis- 16 proc.; o Diastema- 8 proc.;
o Laiptuotas sukandimas- 4 proc.; o Periodonto liga- 4 proc.;
o Premoliarų kablys- 8 proc.; o Vilkdančiai- 4 proc.
35 19 pav. Diagnozuotų pakitimų dažnumas skirtingose amžiaus grupėse (proc.):
Tarp aštrių premoliarų ir moliarų kraštų su apatinio žandikaulio eigos sutrikimu ir opomis burnos gleivinėje pasireiškimo ir arklio amžiaus nustatyta tiesioginė koreliacija (20 pav.). Pearsono koreliacijos koeficientas yra 0,53. Patikimumas 0,00.
0 10 20 30 40 50 60 70 1-oji grupė 2-oji grupė 3-oji grupė
1-oji grupė 2-oji grupė 3-oji grupė
Aštrūs kraštai su žandikaulio eigos pakitimais ir opomis 8 51 65 Banguotas sukandimas 0 3 4 Dantų akmenys 0 6 16 Dantų ėduonis 0 6 16 Diastema 0 3 8 Laikinųjų dantų užsilaikymas 35 0 0 Laiptuotas sukandimas 0 0 4 Periodonto liga 0 1 4 Premoliarų kablys 0 3 8 Vilkdančiai 56,7 9 4
36 20 pav. Diagnozuotų patologinių aštrių premoliarų ir moliarų kraštų koreliacija su arklių amžiumi:
Tarp diastemos pasireiškimo ir arklio amžiaus nustatyta tiesioginė koreliacija (21 pav.). Pearsono koreliacijos koeficientas yra 0,13. Patikimumas 0,18.
21 pav. Diagnozuotų diastemos atvejų koreliacija su arklių amžiumi:
Tarp dantų ėduonies pasireiškimo ir arklio amžiaus nustatyta tiesioginė koreliacija (22 pav.). Pearsono koreliacijos koeficientas yra 0,22. Patikimumas 0,03.
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 0 5 10 15 20 25 30 Pa kit im o p asi re iš kimas Amžius, m. 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 0 5 10 15 20 25 30 Pa kit im o p asi re iš kimas Amžius, m.
37 22 pav. Diagnozuotų dantų ėduonies atvejų koreliacija su arklių amžiumi:
Tarp premoliarų kablių atsiradimo ir arklio amžiaus nustatyta tiesioginė koreliacija (23 pav.). Pearsono koreliacijos koeficientas yra 0,13. Patikimumas 0,18.
23 pav. Diagnozuotų premoliarinių kablių atvejų koreliacija su arklių amžiumi:
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 0 5 10 15 20 25 30 Pa kit im o p asi re iš kimas Amžius, m. 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 0 5 10 15 20 25 30 Pa kit im o p asi re iš kimas Amžius, m.
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Per 2014-2015m. ištirti 95 arkliai, iš kurių 33 eržilai (35 proc.), 36 kumelės (38 proc.) ir 26 kastratai (27 proc.). Amžiaus ribos buvo 1,5-24 metai, o amžiaus vidurkis – 8 metai. Amžiaus vidurkis yra toks didelis, kadangi arklių savininkai nesuinteresuoti tikrinti ir gydyti jaunų arklių dantis. Tokia situacija Lietuvoje susidarė, nes arklių augintojai nėra šviečiami dantų ligų klausimais. Arklių augintojai kreipiasi į veterinarijos gydytoją tada, kai jau išryškėja aiškūs ligų simptomai.
Lietuvoje laikomi įvairių veislių arkliai. Iš surinktų duomenų paaiškėjo, kad tyrime dalyvavo 17 skirtingų veislių arkliai. Suskirsčius ištirtus arklius į tris grupes paaiškėjo, kad didėjant arklių amžiui mažėja eržilų kiekis ir daugėja kastratų.
Pirmoje grupėje buvo diagnozuoti 3 dantų pakitimai: aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, laikinųjų dantų užsilaikymas, vilkdančiai. Pirmoje grupėje dominuojantis dantų pakitimas buvo aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, kuris buvo diagnozuotas net 100 proc. visos grupės populiacijos. Tačiau įvedus papildomus kriterijus tokius kaip apatinio žandikaulio eigos sutrikimas ir opos burnos gleivinėje paaiškėjo, kad šis pakitimas sudaro tik 8 proc. visos grupės populiacijos. Taip yra dėl to, kad patologinis aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, kuris sukelia kitus pakitimus, išsivysto per ilgesnį laiko tarpą ir pirmoje grupėje esantiems arkliams nespėja pasireikšti. Taip prieinama prie rezultato, kad pagrindinis diagnozuotas dantų pakitimas yra vilkdančiai 56,7 proc. Vertinant vilkdančių dygimą pagal lytį pastebėta, kad kumelių su išdygusiais vilkdančiais procentas pirmos grupės populiacijoje yra didesnis nei eržilų. Kumelių su išdygusiais vilkdančiais yra 62,5 proc., o eržilų – 56 proc. Pirmos grupės arkliams taip pat diagnozuotas laikinųjų dantų užsilaikymas, kuris sudarė 35 proc. Vertinant laikinųjų dantų užsilaikymą pagal lytį pastebėta, kad kumelėms ši patologija diagnozuota dažniau nei eržilams, t.y. atitinkamai 37,5 proc. ir 33 proc.
Antroje grupėje buvo diagnozuoti 8 dantų pakitimai ir ligos: aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, akmenys, banguotas sukandimas, diastema, dantų ėduonis, danties lūžimas, premoliarų kablys, vilkdančiai. Antroje grupėje dominuojantis dantų pakitimas buvo aštrus premoliarų ir moliarų kraštas, kuris buvo diagnozuotas net 100 proc. arklių. Tačiau įvedus papildomus kriterijus, tokius kaip apatinio žandikaulio eigos sutrikimas ir opos burnos gleivinėje, paaiškėjo, kad šis pakitimas sudaro 51 proc. visoje grupės populiacijoje. Tai parodo, kad daugiau nei pusei antros grupės arklių diagnozuotas aštrus premoliarų ir moliarų kraštas su apatinio žandikaulio eigos sutrikimu ir opomis burnos gleivinėje. Tai leidžia teigti, kad arklių laikytojai nežino auginamų gyvūnų fiziologijos ir jų poreikių. Dantų akmenys ir dantų ėduonis buvo diagnozuoti 6 proc. antros grupės populiacijos. Abu dantų pakitimai koreliuoja vienas su kitu ir vienas kitą stimuliuoja, o negydomi gali plisti (32). Vilkdančiai buvo nustatyti 9 proc. antros grupės populiacijos, t. y. 6 kartus mažiau lyginant su pirma grupe. Taip yra todėl, kad arklių laikytojai vilkdančius pašalina jaunesniems arkliams. Kiti pakitimai,
