Kristina Gočelkytė
5 kursas, 5 grupė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS,
PATIRTIS IR NUOMONĖ APIE PIENINIŲ DANTŲ
GYDYMĄ SU SEDACIJA IR BENDROJOJE NEJAUTROJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Vilija Andruškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS, PATIRTIS IR NUOMONĖ APIE PIENINIŲ DANTŲ GYDYMĄ SU SEDACIJA IR BENDROJOJE NEJAUTROJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
13 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
14
0,4 0,2 0
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius? Rezultatai (2 balai) 16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
0,2 0,1 0
(0,5 balo)
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
0,2 0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai rengimo reikalavimus? 36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
-0,2 balo balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
-0,2 balo balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
13 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
14
0,4 0,2 0
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius? Rezultatai (2 balai) 16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
0,2 0,1 0
(0,5 balo)
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
0,2 0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai rengimo reikalavimus? 36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
-0,2 balo balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
-0,2 balo balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
Turinys
SANTRAUKA ...12
SUMMARY...13
ĮVADAS ...14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...16
1.1. Dantų gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija priežastys ...16
1.2. Gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija prieinamumas...17
1.3. Burnos sveikatos įtaka gyvenimo kokybei ...17
1.4. Odontologinių procedūrų baimė po gydymo bendrojoje nejautroje ...18
1.5. Pakartotinio gydymo reikalingumas po gydymo bendrojoje nejautroje ...19
1.5.1. Ėduonies recidyvai po gydymo bendrojoje nejautroje ...19
1.5.2 Profilaktikos svarba po gydymo bendrojoje nejautroje ...19
1.6. Gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija neigiami aspektai ...20
1.6.1. Nemalonūs reiškiniai ir komplikacijos atliekant gydymą su sedacija ...20
1.6.2. Nemalonūs reiškiniai ir komplikacijos atliekant gydymą bendrojoje nejautroje ...21
1.7. Požiūris į vaikų dantų gydymą bendrojoje nejautroje ir su sedacija ...22
1.7.1. Tėvų požiūrio pokyčiai ...22
1.7.2. Žiniasklaidos šaltinių įtaka gydymui su sedacija ir bendrojoje nejautroje ...23
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...24
3. REZULTATAI ...25
3.1. Bendrieji klausimai ...25
3.2. Tėvų žinios apie gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje ...27
3.3. Tėvų patirtis, susijusi su gydymu naudojant sedaciją ir bendrojoje nejautroje ...29
3.4. Tėvų nuomonė apie gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje ...30
3.5. Kauno ir Kelmės tėvų žinių, patirties ir nuomonės palyginimas ...31
3.5.1. Kauno ir Kelmės tėvų žinių palyginimas ...31
3.5.2. Kauno ir Kelmės tėvų patirties palyginimas...32
3.5.3. Kauno ir Kelmės tėvų nuomonės palyginimas ...33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...35
IŠVADOS ...39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...41
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS, PATIRTIS IR NUOMONĖ APIE PIENINIŲ DANTŲ GYDYMĄ SU SEDACIJA IR BENDROJOJE NEJAUTROJE
SANTRAUKA
Paplitęs ankstyvos vaikystės dantų ėduonis sukelia jo gydymo problemų, todėl dažnai pasirenkamos farmakologinės gydymo metodikos – sedacija ir bendroji nejautra. Pagrindinės gydymo priežastys: mažas vaiko amžius, nebendradarbiavimas su gydytoju, kompleksinio gydymo reikalingumas. Šis gydymas turėtų būti paskutinio pasirinkimo dėl galimų nemalonių reiškinių ir komplikacijų. Tyrimuose stebimas tėvų nuomonės pokytis – farmakologiniai gydymo metodai tampa patrauklesni.
Tyrimo tikslas – sužinoti, kokios ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinios, patirtis ir nuomonė apie pieninių dantų gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje.
Tyrimui naudota anketinė apklausa Kelmės ir Kauno lopšeliuose-darželiuose. Dalyvavo 150 5–6 metų vaikų tėvų: 65 iš Kauno ir 85 iš Kelmės. Gauti duomenys analizuoti SPSS
24 programa: naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus (p<0,05).
16,7 % apklaustųjų nežino, ar gydymas sukelia nemalonius reiškinius, o 26,7 % – ar galimos komplikacijos. Tėvai, kurie žinojo bent vieną nemalonų reiškinį (p = 0,001) arba komplikaciją (p = 0,001), nesirinko gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija. 18,0 % respondentų turėjo tokio gydymo patirties. Po gydymo gyvenimo kokybė išliko tokia pati (59,3 %), tačiau dauguma tėvų (81,5 %) pakartotų šį gydymą. Daugiau nei pusė (67,5 %) tėvų sutiktų taip gydyti vaikus, nors dauguma (61,3 %) nelaiko aptariamo gydymo geresniu. Tėvai iš Kelmės mano, kad gydymas bendroje nejautroje ir su sedacija neturi nemalonių reiškinių (p = 0,001) ir komplikacijų (p < 0,001). Tėvai iš Kauno nemano, kad farmakologiniai gydymo metodai geresni už įprastinį (p = 0,004).
Nedidelei daliai tėvų trūksta žinių, o pasekmių baimė verčia nesirinkti farmakologinių gydymo metodų. Dažniausia gydymo priežastis – kompleksinio gydymo reikalingumas. Daugumos tėvų nuomonė apie gydymą teigiama.
DECIDUOUS TEETH TREATMENT OF PRE-SCHOOL CHILDREN: PARENTS‘ KNOWLEDGE, EXPERIENCE AND OPINIONS WITH THE USE OF SEDATION AND
GENERAL ANESTHESIA
SUMMARY
Early childhood caries requires complex treatment and therefore a pharmacological management technique, particularly oral sedation or general anesthesia, needs to be used. For children, the main reasons for this method include their immaturity, uncooperativeness and the complex need for treatment. Due to its potential side-effects this treatment should be the last resort. Recent studies have reported a positive change in parents’ attitudes towards pharmacological management.
This study aims to investigate parents’ knowledge, experiences and attitudes towards the use of sedation and general anesthesia.
Participants from Kaunas (n = 65) and Kelme (n = 85) who were parents of children aged 5-6 years completed a questionnaire. Multiple chi-square tests were applied (p<0,05) using SPSS 24.
26,7 % of respondents had no knowledge of any post-treatment complications or adverse events (16,7 %). Parents who knew of at least one negative outcome were less likely to choose the treatment (p<0,001). In general, 18% of children received the treatment under oral sedation or general anesthesia. 81,5 % would agree to repeat the treatment even though their post-treatment quality of life remained unchanged (59,3%). Whilst two-thirds (61,3 %) did not perceive this treatment as superior, they would choose it regardless (67,5%). Finally, significantly more parents from Kaunas said that pharmacological management has negative outcomes (p<0,001) and that it is no better than the standard treatment (p = 0,004).
Parents become less likely to choose pharmacological management techniques as they know potential risk. General opinion concerning the treatment is mostly positive.
14
ĮVADAS
Vaikams, kaip ir suaugusiems, taisyklinga ir reguliari burnos higiena yra būtina, norint išvengti dantų ėduonies. Burnos sveikata svarbi tiek vaiko, tiek visos šeimos gerovei [1–7]. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų valymu turi rūpintis tėvai. O dėl to, kad vaikų dantimis nepasirūpino tinkamai, vėliau tėvai kartu su gydytoju odontologu turi nuspręsti, kokį gydymo metodą taikyti: ar užtenka paprastų elgesio valdymo metodikų (angl. basic behavior guidance), pavyzdžiui, „sakyk, rodyk, daryk“, „balso kontrolė“, „elgesio formavimas“ „pozityvus pastiprinimas“ ir kitų, odontologo kabinete, ar reikia pasitelkti sudėtingesnes elgesio valdymo metodikas (angl. advanced behavior guidance) – sedaciją, bendrąją nejautrą [8]. Dėl tokio gydymo metodo pašalinių reiškinių, komplikacijų diskutuojama literatūroje [9–13], tačiau sutariama, jog dėl galimos rizikos toks gydymas turi būti paskutinio pasirinkimo, o jo indikacijos aiškiai apibrėžtos [8].
Sedacija – vaistų sukelta būklė, kuomet pacientas reaguoja ir vykdo žodines komandas, jo pažinimo funkcija ir koordinacija sutrikusi, bet kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veikla normali (minimali sedacija, angl. minimal sedation); kuomet tam, kad pacientas įvykdytų komandą, reikia jį stimuliuoti papildomu dirgikliu (šviesa, prisilietimu), pacientas gali verkti (vidutinio gylio sedacija, angl. moderate sedation); kuomet pacientą gali būti sunku pažadinti, jis vykdo komandas tik stimuliuojant skausminiu dirgikliu, o kvėpavimo funkcija gali būti sutrikdyta (gili sedacija, angl. deep sedation). Bendroji nejautra – vaistų sukeltas sąmonės netekimas, kuomet paciento pažadinti negalima net skausminiu dirgikliu, o kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų funkcijos sutrikdytos [14].
Jungtinių Amerikos Valstijų Vaikų Odontologijos Akademija nurodo tokias indikacijas sedacijai: bijantiems, neramiems pacientams, kuriems nesėkmingai taikytos paprastos elgesio valdymo metodikos; pacientams, nebendradarbiaujantiems dėl fizinės ar emocinės brandos trūkumo ir\ar turintiems protinę, fizinę, medicininę negalią; pacientams, kuriems gydymas su sedacija padeda išvengti ar sumažinti riziką sveikatai. Taip pat apibrėžiamos ir indikacijos bendrajai nejautrai: pacientams, nebendradarbiaujantiems dėl fizinės ar emocinės brandos trūkumo ir\ar turintiems protinę, fizinę, medicininę negalią; pacientams, kuriems vietinė nejautra yra neefektyvi dėl ūmios infekcijos, anatominių ypatybių arba alergijos; visiškai nebendradarbiaujantiems, labai bijantiems, neramiems arba nešnekantiems vaikams ir suaugusiems; jei reikalingos svarbios chirurginės procedūros; pacientams, kuriems gydymas bendrojoje nejautroje padeda išvengti ar
15 sumažinti riziką sveikatai; pacientams, kuriems reikalingas neatidėliotinas visapusis burnos\ dantų gydymas [8].
Pastebėta, jog keičiantis vaikų auklėjimui, tėvams tampant globėjiškesniais, gydymas bendrojoje nejautroje ar su sedacija tampa patrauklesnis [15, 16].
Iškeliama hipotezė, kad Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinios pakankamos, patirtis ir nuomonė apie gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje teigiama, o didesniame mieste tėvai turi daugiau žinių, patirties ir yra geresnės nuomonės apie minėtą gydymą nei mažesniame.
Tyrimo tikslas – sužinoti, kokios ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinios, patirtis ir nuomonė apie pieninių dantų gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokios tėvų žinios apie pieninių dantų gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje; 2. Apžvelgti tėvų patirtį, susidūrus su pieninių dantų gydymu bendrojoje nejautroje ir su sedacija; 3. Sužinoti, kokia tėvų nuomonė apie pieninių dantų gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje; 4. Palyginti tėvų, gyvenančių Kaune ir Kelmėje, žinias, patirtį ir nuomonę apie pieninių dantų
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija priežastys
Esant paplitusiam ankstyvos vaikystės dantų ėduoniui (AVDĖ, angl. ECC – early
childhood caries) iškyla jo gydymo problemų. Lietuvoje AVDĖ paplitimas tarp 3 metų vaikų 50,6
%, o dauginio AVDĖ paplitimas 6,5 % [17]. Vyresnių vaikų ėduonies paplitimas dar dažnesnis. Iš dviejuose Lietuvos miestuose tirtų 4–6 metų vaikų net 91 % Jonavoje ir 90 % Plungėje turi ėduonies pažeidimų pieniniuose dantyse [18]. Pacientai, kuriems buvo nustatytas AVDĖ, išlieka aukštos rizikos grupėje ir nuolatiniame sąkandyje [19].
Anot tėvų, saldumynai, bloga burnos higiena, supratimo apie bendrą burnos sveikatą trūkumas yra pagrindinės jų vaikų dantų ėduonies atsiradimo priežastys [20]. Tėvai susiduria su sunkumais valydami vaikams dantis, todėl dažnai tai daro netinkamai [21]. Netaisyklinga vaikų mityba ir nereguliari burnos higiena – pagrindiniai rizikos veiksniai dauginio AVDĖ atsiradimui [17].
Sedacija ar bendroji nejautra pasirenkama, kai norima suteikti visapusį, kokybišką dantų gydymą, o įprastas gydymas neįmanomas. Atliekant dantų gydymą bendrojoje nejautroje užtenka vieno vizito ir reikia mažai, arba visai nereikia paciento bendradarbiavimo [6]. Pagrindinės dantų gydymo bendrojoje nejautroje priežastys yra kompleksinio gydymo reikalingumas, dantų gydymo baimė ir vaiko nebendradarbiavimas su gydytoju [22–24]. Dažnai vaikų, atvykusių gydytis bendrojoje nejautroje, dantys nėra anksčiau plombuoti. Manoma, kad nededama pastangų gydyti tokius vaikus, o gydymas, naudojant elgesio valdymo technikas, yra neefektyvus arba tokie būdai visai nenaudojami [22].
Australijoje Wong S. ir bendraautoriai tyrė tėvus ir vaikus, kuriems skubos tvarka bendrojoje nejautroje buvo šalinami dantys. Autoriai teigia, kad nors pavėluoto kreipimosi priežasčių yra daug, tačiau aišku, kad ši vaikų grupė negavo profilaktinio ir restauracinio gydymo pradinėje ligos stadijoje, o dėl skausmo ir infekcijos jiems teko skubiai šalinti dantis bendrojoje nejautroje [5].
Bendrojoje nejautroje atliekamas įvairus gydymas: dantys atstatomi plombinėmis medžiagomis ar vainikėliais, šalinami, atliekamos profilaktinės procedūros, rentgeno tyrimai, endodontinis gydymas, chirurginės procedūros ir šių metodų kombinacijos. Dažniausiai dantys atstatomi plombinėmis medžiagomis arba šalinami [24].
17
1.2. Gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija prieinamumas
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2014 m. dirbo 57,1 % gydytojų odontologų ir 70,4 % gydytojų odontologų specialistų. Iš gydytojų specialistų, Lietuvoje paslaugas teikia 57 vaikų odontologai specialistai. Šių gydytojų pasiskirstymas šalyje labai netolygus. Kaune dirba - 28, Vilniuje - 16, Klaipėdoje - 5, Šiauliuose - 2, Panevėžyje – 6 [25]. Toks vaikų odontologų specialistų pasiskirstymas didžiuosiuose miestuose rodo, kad mažesniuose miestuose vaikų gydytojų odontologų specialistų nėra. Su tuo gali būti susiję, kad vėliau vaikams iš kaimo vietovių būna reikalingas platesnio spektro gydymas [22].
Dantys bendrojoje nejautroje gali būti gydomi Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, valstybinėse ligoninėse. Ši paslauga gali būti suteikiama ir privačiose įstaigose, atitinkančiose įrangos, personalo ir kitus reikalavimus [1].
Lietuvoje, Vilniaus Žalgirio klinikoje ir Kauno klinikose, dantų gydymo bendrojoje nejautroje tenka laukti 3–6 mėnesius [1, 26]. Panašus laukimo laikotarpis nurodomas ir Prancūzijoje, Tulūzoje esančioje universitetinėje ligoninėje. Ten dantų gydymo bendrojoje nejautroje reikia laukti ilgiau nei 5 mėn., per kuriuos dantų būklė tampa dar blogesnė [27].
1.3. Burnos sveikatos įtaka gyvenimo kokybei
Vaikų, kuriems reikalingas gydymas bendrojoje nejautroje, su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra pablogėjusi [1–7]. Lietuvoje Jankauskienės B. ir bendraautorių tyrime nustatyta, kad vaikams didžiausią poveikį pablogėjusiai gyvenimo kokybei turi skausmas, apsunkintas maitinimasis ir irzlumas dėl blogos burnos būklės, o tėvai dažniausiai jaučia liūdesį ir kaltę [3]. Didžiojoje Britanijoje Olley R. C. ir bendraautorių atliktame tyrime taip pat teigiama, kad dauguma (84 %) besikreipiančiųjų dėl gydymo bendrojoje nejautroje jautė skausmą, 48 % buvo sunku valgyti, 34 % turėjo emocinių problemų [20]. Australijoje Wong S. ir bendraautorių tyrime gauti panašūs rezultatai, tačiau tėvai dažniau patyrė finansinę naštą, o kaltę jautė tik 4,8 % tėvų [5]. Turkijoje Cantekin K. ir bendraautorių vykdytame tyrime kaip dažniausias veiksnys, dėl kurio blogėja gyvenimo kokybė, įvardijamas skausmas – 99 %, po jo miego problemos (95 %), o šeimos dalyje – tėvų jaučiamas liūdesys (95 %) [6].
Po gydymo bendrojoje nejautroje tėvai teigia, kad vaiko ir šeimos gyvenimo kokybė pagerėjo [2–7]. Kaip reikšmingiausia priežastis, dėl kurios pagerėjo gyvenimo kokybė, įvardijamas
18 išnykęs skausmas ir su tuo susijusi galimybė valgyti ir miegoti [4]. Po skubaus dantų šalinimo bendrojoje nejautroje labiausiai sumažėjo skausmas, miego problemos, irzlumas dėl blogos burnos sveikatos, apsunkintas maitinimasis ir tėvų kaltės jausmas, o su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėjo [5]. Daugiau tėvų pripažino, kad vaiko burnos sveikata pagerėjo labiau, kai dantys buvo gydomi, o ne tik šalinami [7].
1.4. Odontologinių procedūrų baimė po gydymo bendrojoje nejautroje
Elgesį odontologo kabinete lemia keletas faktorių: baimė, stresas, emocinė būklė, asmenybės bruožai, vaiko auklėjimas [28]. Vienas iš dantų gydymo baimę padedančių įveikti metodų – vaikų supažindinimas su odontologo kabinetu ir įranga. Susipažinimui su aplinka turėtų būti skirtas pirmasis apsilankymas, tačiau dažnai tam nelieka laiko, nes vaikas jau turi rimtų problemų – dantis reikia gydyti [23].
Aminabadi N. A. ir bendraautoriai savo tyrime teigia, kad 47,5 % vaikų, kurie buvo atsiųsti gydymui bendrojoje nejautroje, pavyko suteikti visas reikiamas procedūras gydytojo odontologo kabinete, naudojant elgesio valdymo technikas. Dauguma šių vaikų buvo atvykę iš bendrosios praktikos gydytojo odontologo, o ne iš vaikų odontologo specialisto [29]. Didžiojoje Britanijoje Olley R. C. ir bendraautorių tyrime nurodoma, kad ¾ vaikų farmakologiniam gydymui taip pat atvyko su bendrosios praktikos odontologo siuntimu [20]. Tai gali būti susiję su bendrosios praktikos odontologo kantrybės, noro, įgūdžių ir žinių trūkumu. Gydymas bendrojoje nejautroje turėtų būti paskutinio pasirinkimo gydymo metodas [29].
Supažindinimas su odontologo kabinetu turėtų būti atliekamas ir po gydymo bendrojoje nejautroje, nes teigiama, kad dantų gydymo baimė po gydymo bendrojoje nejautroje neišnyksta [22]. Turkijoje Cantekin K. ir bendraautorių tyrimo išvadose teigiama, kad dantų gydymo baimė po gydymo bendrojoje nejautroje netgi padidėjo, ypač vaikams, kuriems buvo šalinami dantys [6].
Profilaktinių vizitų po gydymo bendrojoje nejautroje metu daugiau nei pusė vaikų nebendradarbiavo su gydytoju, jautė dantų gydymo baimę, penktadaliui prireikė gydymo su sedacija [23]. O literatūroje galima rasti ir atvirkštinį variantą, kai net 54 % vaikų prieš gydymą bendrojoje nejautroje jau buvo išbandę ir sedaciją [24].
19
1.5. Pakartotinio gydymo reikalingumas po gydymo bendrojoje nejautroje
1.5.1. Ėduonies recidyvai po gydymo bendrojoje nejautroje
Pirmaisiais metais po gydymo bendrojoje nejautroje 39 % pacientų buvo reikalingas pakartotinis dantų gydymas, iš jų pusei per pirmuosius 6 mėnesius. 50 % pacientų prireikė skubaus dantų gydymo [23]. Amin M. ir bendraautorių tyrime ėduonies recidyvai buvo retesni – 21,6 % per pirmuosius 3 metus, 1,6 % per pirmuosius 6 mėnesius. Autoriai tokius rezultatus aiškina tuo, kad liko mažai dantų, kuriuos galėjo pažeisti ėduonis – gydymui dažniau buvo naudojami metaliniai vainikėliai nei atstatymas plombinėmis medžiagomis [21]. Iš Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime dalyvavusių tėvų ir globėjų, atvykusių gydymui bendrojoje nejautroje, net 47 % atsakė, jog tai nebus pirmoji procedūra [20].
Amin M. ir bendraautoriai teigia, kad yra ryšys tarp recidyvų dažnumo ir silpnos bendros vaiko sveikatos bei to, kad gydymo metu dar nesusiformavęs pieninis sąkandis. Silpnesnės bendros sveikatos, vartojantiems vaistus, kuriuose yra cukraus, vaikams dažniau reikia pakartotinio ėduonies gydymo. Taip pat vaikams, kuriems reikalingas gydymas bendrojoje nejautroje, kol dar nesusiformavęs pieninis sąkandis, nustatyta didesnė rizika ėduonies atsiradimui mišriame bei nuolatiniame sąkandyje [21].
1.5.2. Profilaktikos svarba po gydymo bendrojoje nejautroje
Jeigu nepalaikoma taisyklinga kasdienė vaikų burnos higiena, kuri yra tėvų ar globėjų pareiga, idealus poveikis nebus pasiektas vien gydymu bendrojoje nejautroje [12].
Prieš ir po gydymo bendrojoje nejautroje yra suteikiama informacija apie vaiko dantų priežiūrą ir profilaktikos svarbą, tačiau net ir suteikus informacijos apie tai, kad vaikams iki 3 metų dantis turi valyti tėvai, o vaikų iki 6 metų dantų valymą tėvai turi prižiūrėti, mažiau nei pusė tėvų po kelių mėnesių atsakė tai darantys [27]. Tėvai pripažįsta susiduriantys su sunkumais, nesugebantys įkalbėti vaikų valytis dantis [20].
Po gydymo bendrojoje nejautroje net 2 iš 3 vaikų neatvyko profilaktiniam patikrinimui, o autoriai, Savanheimo N. ir kiti, teigia, jog priežastis, dėl kurios vengiama gydyti dantis, yra elgesio valdymo problemos [23]. Net 61 % po gydymo bendrojoje nejautroje apklaustų
20 tėvų neketina tęsti vaiko burnos priežiūros, likusieji planuoja profilaktinius patikrinimus pas bendrosios praktikos odontologą [20].
Pacientams, kurie atvyksta profilaktiniams patikrinimams po gydymo bendrojoje nejautroje, recidyvai yra retesni. Galimas paaiškinimas, kad vizitų metu atliekamos profilaktinės procedūros ir burnos higienos instruktažas padeda išvengti naujų ėduonies pažeidimų [21].
Profilaktika turėtų būti svarbi gydymo bendrojoje nejautroje dalis [23]. Tėvai turėtų būti informuoti, kad net atlikus visapusišką dantų gydymą bendrojoje nejautroje, gali ištikti nesėkmė, jeigu nebus subalansuota vaiko mityba ir suformuoti tinkami dantų valymo įgūdžiai [21].
1.6. Gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija neigiami aspektai
1.6.1. Nemalonūs reiškiniai ir komplikacijos atliekant gydymą su sedacija
Gydymas su sedacija leidžia gydytojui odontologui atlikti reikalingas procedūras mažiausiai traumuojančiu būdu ir išsaugoti vaiko pasitikėjimą, tačiau galimas pašalinis poveikis ir reikalinga kruopšti priežiūra gydymo metu lemia nevienareikšmį požiūrį į procedūrą [9]. Nors vaiko bendradarbiavimo atliekant procedūrą su sedacija reikia mažiau, nei atliekant įprastą gydymą, pacientų, savanoriškai vartojusių sedacijai skirtus medikamentus, sedacija ir vizitas buvo efektyvesni [11].
Minimali sedacija yra švelniausia sedacijos forma. Kuo stipresni medikamentai naudojami, kuo didesnė vaistų dozė, tuo gilėja sedacija nuo vidutinės iki gilios ir galiausiai bendrosios nejautros [9].
Atliekant sąmoningą sedaciją, pacientą turi stebėti kvalifikuotas personalas [30]. Dauguma sunkiausių komplikacijų atliekant sedaciją įvyksta gydytojo kabinete, todėl labai svarbu, kad gydytojai odontologai būtų mokomi kuo greičiau diagnozuoti ir valdyti nepageidaujamus reiškinius [31]. Odontologai, kaip ir kiti praktikuojantys gydytojai ne anesteziologai, gauna nevienodą ir nepakankamą žinių kiekį apie gydymą su sedacija, dažniausiai negauna praktikos, kaip elgtis, kai reikia skubios pagalbos. Atvirkščiai, gydytojai anesteziologai turi vienodą žinių kiekį ir tobulina savo įgūdžius gelbėti pacientus kiekvieną dieną [9].
Pavojingiausių gydymo su sedacija pasekmių, mirties ir ilgalaikio smegenų pažeidimo, rizika didžiausia 3 metų ir jaunesniems pacientams [31]. Lee H. H. ir bendraautorių 2013 m. atlikto tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad dažniau mirtimi pasibaigia gydymas su
21 sedacija, negu bendrojoje nejautroje, dėl prastesnio paciento monitoravimo, skubiai pagalbai reikalingų įgūdžių, personalo ir įrangos trūkumo, nepakankamo paciento priešoperacinio įvertinimo [32].
Nepageidaujami reiškiniai gali įvykti odontologo kabinete, tačiau gali būti pastebėti ir pacientui išvykus namo [10]. Dauguma šių reiškinių įvyksta per pirmąsias 8h, bet gali būti pastebėti iki 24h po sedacijos [10, 11]. Pašalinis poveikis Lourenço-Matharu L. ir bendraautorių tyrime pasireiškė 23 % vaikų gydytų su sedacija [33].
Mieguistumas po procedūros stebimas pusei pacientų, todėl išlieka rizika kvėpavimo takų obstrukcijai [10, 11, 34]. Sedacijai sukelti vartojant meperidiną ir hidroksiziną dažniau pastebimas užsitęsęs mieguistumas namuose, nei vartojant midazolamą [10], o dalį pacientų (5% - 12 %) yra sunku pabudinti [10, 34]. Taip pat vartojant meperidiną ir hidroksiziną stebimas vėmimas po procedūros [10]. Ketaminas ir midazolamas, naudojami vaikų odontologijoje skubioms procedūroms, yra panašūs savo saugumu. Ketaminas dažniau nei midazolamas sukelia vėmimą, tačiau vis tiek naudojamas odontologų ir medikų [30]. Kitas tyrimas, atliktas Huang A. ir bendraautorių, nurodo, kad pykinimas pasireiškė 19,6 % pacientų, iš kurių 55,6 % pasireiškė ir vėmimas [11]. Vaikams po dantų gydymo su sedacija taip pat pasireiškia pusiausvyros sutrikimai [33, 34], dvejinimasis akyse [33], mažesnis aktyvumas [34], disforija [33], neramumas [34], jaudinimasis [33, 34], žagsulys [33], nuskausmintų audinių trauma – lūpos [33, 34], žandų gleivinės [33], liežuvio susikandžiojimas [33].
1.6.2. Nemalonūs reiškiniai ir komplikacijos atliekant gydymą bendrojoje nejautroje
Dantų gydymo bendrojoje nejautroje poreikis vis auga. Didėjant pasiūlai ir paklausai natūraliai didėja rizika bei komplikacijų skaičius [12].
Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad vaikams iki 3 metų amžiaus atlikta bendroji nejautra turi įtakos vėlesniam vystymosi ir elgesio sutrikimų atsiradimui. Rizika minėtiems sutrikimams atsirasti padidėja 60 % [35].
Turkijoje Cantekin K. ir bendraautorių atliktame tyrime teigiama, kad su pooperacinėmis problemomis susidūrė 46 iš 78 (59 %) pacientų [13]. Saudo Arabijoje atliktame tyrime rašoma, kad kitą dieną po procedūros net 99 % pacientai turėjo mažiausiai vieną ar daugiau nusiskundimų [36]. Pacientai skundėsi diskomfortu nosyje (41 %), gerklėje (33 %) ir burnoje (43,6 %), skausmas buvo dažnesnis pacientams, kuriems atliktas dantų šalinimas [13, 36]. Pacientams,
22 kuriems atlikta nazofaringinė intubacija, dažniau pasireiškia kraujavimas (59-40 %) [13, 36]. Kiti nemalonūs reiškiniai po gydymo bendrojoje nejautroje: pykinimas ir vėmimas (20,5 – 26 %) [13, 36], karščiavimas (18 – 21 %) [13, 36], kosulys 12 % [36], sutrikęs maitinimasis (86 – 50 %) [13, 36], viduriavimas [12], mieguistumas (71 %) [36], psichologiniai pokyčiai 24 % [36]. Nusiskundimai reikšmingai sumažėja po trijų dienų [36].
Literatūroje aprašomos galimos komplikacijos: dantų traumos intubacijos metu [37], aritmija, endotrachėjinio vamzdelio obstrukcija, liežuvio ir lūpų edema, alerginės reakcijos naudojamiems anestetikams [12].
Gharavifard M. ir bendraautoriai praneša apie atvejį, kuomet, dėl sunkios intubacijos prieš dantų gydymą bendrojoje nejautroje, 4 metų pacientė patyrė hipoksijos sukeltą bradikardiją, kuri galėjo būti centrinio anticholinerginio sindromo, pasireiškusio po operacijos atsiradusiu jauduliu, verkimu, nepaaiškinama aplinkos baime, haliucinacijomis, priežastimi [38].
1.7. Požiūris į vaikų dantų gydymą bendrojoje nejautroje ir su sedacija
1.7.1. Tėvų požiūrio pokyčiai
Renkantis vaiko dantų gydymo metodą tėvai atlieka svarbų vaidmenį. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas besikeičiantis tėvų požiūris į elgesio valdymo metodikas (angl.
behavior guidance techniques) – palankiau vertinamos farmakologinės technikos, sedacija ir
bendroji nejautra, o fizinės elgesio valdymo technikos tampa mažiau toleruojamos [15].
Viena iš priežasčių, kodėl didėja farmakologinių metodų patrauklumas, vaikų auklėjimo stiliaus pasikeitimas. Vaikų odontologai pastebėjo, kad tėvai yra pernelyg globėjiški ir mažiau linkę nustatyti ribas vaikų elgesiui odontologo kabinete [15]. Tokių tėvų vaikai nebendradarbiauja su gydytoju, juos gydant dažniau reikia naudoti sudėtingesnes elgesio valdymo metodikas. Pasyvi imobilizacija, tėvų nuomone, neturėtų būti naudojama, o sedacija gydytojo odontologo kabinete yra saugi vaikui. Taip pat tėvai yra labiau linkę gydymo metu būti šalia vaiko
ir stebėti – tokį norą išreiškia net 87%apklaustųjų [16].
Renkantis gydymo metodą įtakos turi ankstesnė tėvų patirtis [15]. Taip pat tėvai geriau vertina gydymą su sedacija, kai vaikas jo metu miega, o kuo vaikas daugiau reaguoja (juda, verkia), tuo palankumas šiam gydymo būdui mažėja [16].
23 Gydymo su sedacija ir bendrojoje nejautroje pasirinkimas priklauso ir nuo reikalingų finansinių išlaidų. Kuo didesnės išlaidos, tuo mažesnis palankumas šiems gydymo metodams [15].
Suteikus tėvams galimybę priimti sprendimą ir stebint aukštą dantų ligų paplitimo lygį, manoma, kad ateityje gydymo su sedacija reikalingumas išaugs [9].
1.7.2. Žiniasklaidos šaltinių įtaka gydymui su sedacija ir bendrojoje nejautroje
Tyrimo, atlikto Jungtinėse Amerikos Valstijose, autoriai teigia, kad vaistų reklama televizijoje skatina daugiau domėtis internete. Medicininių laidų populiarumo augimas taip pat gali suteikti daugiau informacijos apie dantų gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje. Padidėjęs informacijos prieinamumas gali turėti įtakos tokio gydymo patrauklumo didinimui, tėvų nuomonės formavimui [15].
Tėvai labiausiai vertina informaciją, apie vaikų dantų priežiūrą, gautą iš sveikatos specialisto (71 %), rastą internete (64 %), informaciniuose lankstinukuose (63 %). Iš turinčiųjų interneto prieigą, tik 32 % ten ieško informacijos apie vaikų dantų ar bendrą sveikatą [20]. White J. ir bendraautoriai nurodo, kad jų tiriamiesiems žiniasklaida įtakos neturėjo [16].
Lietuvoje tyrimų apie tėvų požiūrį į farmakologines gydymo technikas nėra atlikta, todėl šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokios yra tėvų žinios, patirtis ir nuomonė apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pieninių dantų gydymą bendrojoje nejautroje ir su sedacija.
24
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimui naudota anketinė apklausa (priedas Nr. 1), paruoštos tiriamo asmens informavimo (priedas Nr. 2) bei sutikimo formos (priedas Nr. 3). Anketa parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą literatūrą bei iškeltus uždavinius. Anketą sudaro 21 klausimas. Pirmieji penki klausimai skirti sužinoti tiriamųjų demografinę padėtį, 6–9 klausimais siekiama išsiaiškinti apklaustųjų požiūrį į vaikų burnos sveikatą. 10, 11, 13–16 klausimais norima apžvelgti gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija patirtį, 17–18 klausimai skirti žinių išaiškinimui, o 12, 19–21 skirti sužinoti tėvų nuomonę.
Tyrimui gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro Nr. BEC – OF – 37 (priedas Nr. 4).
Tyrimo metu buvo paruošta 200 anketų 5–6 metų vaikų tėvams. Šios amžiaus grupės vaikų tėvai pasirinkti dėl prielaidos, kad jų vaikams jau galėjo būti taikytas gydymas bendrojoje nejautroje ar su sedacija. 100 anketų išdalinta Kelmėje, lopšeliuose-darželiuose „Kūlverstukas“ ir „Ąžuoliukas“, ir 100 anketų Kaune, lopšeliuose-darželiuose „Aviliukas“ ir „Žiedelis“. Du miestai pasirinkti dėl galimų skirtumų išaiškinimo. Tyrimas vykdytas 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Duomenys analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 24 (angl.
Statistical Package for Social Science for Windows) programų paketą. Kokybinių požymių
tarpusavio priklausomybė vertinta naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai ribinis reikšmingumo lygmuo p<0,05.
25
3. REZULTATAI
3.1. Bendrieji klausimai
Tyrimui naudotos 150 visiškai užpildytų anketų: 65 iš Kauno ir 85 iš Kelmės. Atsako dažnis 75 %.
Į klausimus atsakė 135 mamos ir 15 tėčių. Daugiau nei pusė respondentų 31–40 metų asmenys, uždirbantys 401–1000 € per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kelmėje gyvenantys tėvai reikšmingai dažniau gauna mažas pajamas (iki 400 €) (p = 0,002) ir rečiau uždirba daugiau nei 1000 € (p = 0,023). Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių tėvų turi aukštąjį išsilavinimą, iš kurių reikšmingai dažniau jį įgiję kauniečiai (p = 0,001) (lentelė Nr. 1).
Suskaičiavus atsakymus į klausimą apie dantų valymo pradžią paaiškėjo, kad didžioji dalis tėvų pradėjo valyti, kai išdygo pirmasis dantis arba virš metų amžiaus. Atsakymuose „kita“ tėvai įrašė, kad valo dantis nuo gimimo – 1,3 %, nuo 8 mėn. – 0,7 %, nuo 10 mėn. – 0,7 %, nuo 2 m. – 1,3 %, nuo 3 m. – 0,7 %, nuo 4 m. – 0,7 %, nuo 5 m. – 1,3 %, o 1,3 % tėvai atsakė, kad vaiko dantų niekada nevalė, o dabar vaikas valo pats (1 pav.).
Atlikus duomenų analizę, kurios metu valymo pradžia buvo suskirstyta į dvi grupes (iki metų amžiaus bei vienerių ir vyresni), paaiškėjo, jog tėvai iš Kelmės reikšmingai dažniau vaikų
dantis pradeda valyti vėliau nei tėvai iš Kauno (χ2 = 12,162, p < 0,001). Taip pat mažesnes (iki 400
€) pajamas uždirbančiųjų šeimose burnos higiena pradedama taikyti vienerių ir vyresnio amžiaus
vaikams (χ2 = 5,765, p = 0,016).
1 pav. Tėvų atsakymai į klausimą apie vaikų dantų valymą.
Kai išdygo pirmasis dantukas 48,0% Virš metų amžiaus 42,7% Nevalome 1,3% Kita 8,0%
26
Lentelė Nr. 1. Apklaustųjų demografiniai rodikliai. Apklaustųjų demografiniai rodikliai Iš viso n=150 Kaunas n=65 Kelmė n=85 p reikšmė
Lytis, proc. mama 90,0 84,6 94,1 0,055
tėtis 10,0 15,4 5,9
Amžius, proc. iki 18 metų 0,7 0 1,2
19–30 30,0 24,6 34,1 0,229
31–40 68,0 75,4 62,4
41–50 1,3 0 2,4
Pajamos, proc. iki 400 € 22,7 12,3 30,6 0,002
401–1000 € 52,0 47,7 55,3 0,07 >1000 € 25,3 40,0 14,1 0,023 Tėvų išsilavinimas, proc. pagrindinis 6,7 3,1 9,4 vidurinis 18,7 12,3 23,5 0,001 profesinis 13,3 3,1 21,2 aukštasis 61,3 81,5 45,9 Vaikų skaičius, proc. 1 56,0 29,2 27,0 2 13,3 55,4 56,5 0,887 3 28,0 13,8 12,9 4 ir daugiau 2,7 1,5 3,5
p reikšmė, remiantis Chi-kvadrato kriterijumi.
Anketoje taip pat buvo prašoma nurodyti, kokiu tikslu pirmą kartą vaikas lankėsi pas odontologą. 63,3 % apklaustųjų atvyko profilaktiniam patikrinimui, 26 % lankėsi dėl skausmo, o 10,7 % vizito dar neturėjo.
Tėvai turėjo įvertinti savo vaikų burnos sveikatą bei jos įtaką gyvenimo kokybei. Dauguma tėvų savo vaikų burnos sveikatą vertina gerai arba labai gerai (2 pav.) bei sutinka, kad ji reikšminga gyvenimo kokybei (3 pav.).
2 pav. Vaikų burnos sveikatos įvertinimas. Prasta 4,0% Patenkinama 20,0% Gera 36,0% Labai gera 29,3% Puiki 10,7%
27
3 pav. Burnos sveikatos įtaka gyvenimo kokybei.
3.2. Tėvų žinios apie gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje
Klausimuose, kuriuose siekta išsiaiškinti tėvų žinias, respondentai galėjo rinktis kelis atsakymo variantus bei pateikti savo atsakymą.
Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad tėvai dažniausiai pasirinko du (26,7 %) arba vieną (23,3 %) galimą nemalonų reiškinį po gydymo bendrojoje nejautroje ir su sedacija. 20,0 % respondentų atsakė, kad nemalonių reiškinių nebūna, o 16,7 % teigia nežinantys. Tris, keturis, penkis, šešis ir septynis nemalonius reiškinius pasirinko atitinkamai 6,0 %; 5,3 %; 0,7 %; 0 ir 1,3 % tėvų.
Atlikus statistinę analizę paaiškėjo, kad žmonės, kurie žino bent vieną nemalonų
reiškinį, reikšmingai rečiau rinktųsi gydymą bendrojoje nejautroje ar su sedacija (χ2
= 10,646, p = 0,001).
Dažniausi tėvų įvardyti nemalonūs reiškiniai: mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, skausmas, diskomfortas nosyje, gerklėje dėl intubacijos (lentelė Nr. 2).
Iš tėvų, turinčių gydymo su sedacija ar bendrojoje nejautroje patirties, 8 įvardijo vieną galimą nemalonų reiškinį, 6 – du, 1 – tris, 2 – keturis, 9 teigė, kad jų nebūna, o 1 nežinojo. Dažniausiai įvardijamas mieguistumas (n = 10), skausmas (n = 8), pykinimas\vėmimas (n = 6), karščiavimas (n = 4). Viduriavimas, diskomfortas nosyje ir gerklėje dėl intubacijos, sutrikimas ir išgąstis pasirinkti po vieną kartą.
Neturi reikšmės 0,7% Labai mažai 1,3% Šiek tiek 7,3% Daug 39,3% Labai daug 51,3%
28
Lentelė Nr. 2. Nemalonių reiškinių pasiskirstymas pagal pasirinkimo dažnį. Nemalonūs reiškiniai Iš viso n=150 ,
n (%) Kaunas n=65, n (%) Kelmė n=85, n (%) Mieguistumas 67 (44,7 %) 32 (49,2 %) 35 (41,2 %) Pykinimas, vėmimas 51 (34,0 %) 23 (35,4 %) 28 (32,9 %) Viduriavimas 4 (2,7 %) 2 (3,1 %) 2 (2,4 %) Karščiavimas 13 (8,7 %) 6 (9,2 %) 7 (8,2 %) Skausmas 27 (18,0 %) 10 (15,4 %) 17 (20,0 %) Diskomfortas nosyje, gerklėje dėl intubacijos 25 (16,7 %) 12 (18,5 %) 13 (15,3 %)
Kraujavimas iš nosies 5 (3,3 %) 2 (3,1 %) 3 (3,5 %)
Nemalonių reiškinių nebūna 30 (20,0 %) 6 (9,2 %) 24 (28,2 %)
Nežinau 25 (16,7 %) 16 (24,6 %) 9 (10,6 %)
Sutrikimas, išgąstis 1 (0,7 %) 1 (1,5 %) 0
Klausime, kuriame buvo prašoma pasirinkti galimas gydymo komplikacijas, didžioji dalis apklaustųjų nurodė vieną galimą komplikaciją (29,3 %) arba teigė jų nežinanti (26,7 %). Komplikacijas neigė 20 % apklaustųjų. Dvi komplikacijas pasirinko 16,0 %, tris – 3,3 %, keturias – 1,3 %, penkias – 0,7 %, šešias – 0, septynias – 2,0 %, atsakymą „kita“ pasirinko – 0,7 % respondentų.
Statistinė analizė parodė, kad tėvai, kurie žinojo nors vieną komplikaciją, buvo labiau
linkę nesirinkti gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija (χ2
= 10,646, p = 0,001).
Daugiausia tėvų mano, kad galimos šios komplikacijos: alerginės reakcijos naudojamiems anestetikams, liežuvio ir lūpų edema, vaikų tolimesnio vystymosi sutrikdymas (lentelė Nr. 3).
Iš tėvų, kurių vaikų dantys buvo gydyti su sedacija ar bendrojoje nejautroje prieš tyrimą, 8 nurodė vieną galimą komplikaciją, 5 – dvi, 9 mano, kad jų nebūna, 4 nežino, o vienas respondentas pasirinko atsakymą „kita“ – „tikrai nieko gero neduoda“. Dažniausiai įvardijamos komplikacijos – liežuvio ir lūpų edema (n = 8), alergija naudojamiems anestetikams (n = 5). Aritmija, dantų traumos intubacijos metu pasirinktos po du kartus, o vaikų tolimesnio vystymosi sutrikdymas bei „kita“ pasirinkti po vieną kartą.
29
Lentelė Nr. 3. Komplikacijų pasiskirstymas pagal pasirinkimo dažnį.
Komplikacijos Iš viso n=150,
n (%)
Kaunas n=65, n (%)
Kelmė n=85, n (%)
Ankstyva bendroji nejautra sutrikdo vaikų tolimesnį vystymąsi ir sukelia elgesio problemas ateityje
15 (10,0 %) 7 (10,8 %) 8 (9,4 %) Mirtinos komplikacijos 9 (6,0 %) 5 (7,7 %) 4 (4,7 %) Aritmija 11 (7,3 %) 7 (10,8 %) 4 (4,7 %) Endotrachėjinio vamzdelio obstrukcija 7 (4,7 %) 4 (6,2 %) 3 (3,5 %) Liežuvio ir lūpų edema 31 (20,7 %) 19 (29,2 %) 12 (14,1 %)
Dantų traumos intubacijos metu 14 (9,3 %) 5 (7,7 %) 9 (10,6 %)
Alerginės reakcijos naudojamiems anestetikams 52 (34,7 %) 25 (38,5 %) 27 (31,8 %) Nebūna 30 (20,0 %) 2 (3,1 %) 28 (32,9 %) Nežinau 40 (26,7 %) 25 (38,5 %) 15 (17,6 %) Pooperacinis skausmas 1 (0,7 %) 0 1 (1,2 %) Kita 1 (0,7 %) 1 (1,5 %) 0
3.3. Tėvų patirtis, susijusi su gydymu naudojant sedaciją ir bendrojoje nejautroje
Iš 150 apklaustųjų 18,7 % atsakė, kad jų vaikai jau yra patyrę gydymą bendrojoje nejautroje ar su sedacija dėl bendrinių ligų ar kitų medicininių problemų, nesusijusių su dantų gydymu.
18,0 % tyrime dalyvavusių tėvų nurodė, kad jų vaikų dantys buvo gydyti bendrojoje nejautroje ar su sedacija. 37,0 % iš jų kreipėsi į valstybinę ligoninę, 63,0 % į privačią gydymo įstaigą.
Klausime, dėl kokios priežasties buvo atliktas dantų gydymas bendrojoje nejautroje ar su sedacija, atsakymai pasiskirstė panašiai. Dažniausiai buvo reikalingas kompleksinis gydymas. Iš atsakiusiųjų „kita“, viena mama pakomentavo, jog „niekas nepriėmė, teigė, kad per maža“ (4 pav.).
Nei vienas iš apklaustų tėvų nesirinko atsakymų, kad po gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija, jų vaiko gyvenimo kokybė labai pablogėjo arba pablogėjo. Dažniausias pasirinkimas – „išliko tokia pati“ (59,3 %). Kiti atsakymai – „šiek tiek pagerėjo“ ir „labai pagerėjo“ buvo pasirinkti atitinkamai 22,2 % ir 18,5 % tėvų.
30
4 pav. Gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija priežastys.
3.4. Tėvų nuomonė apie gydymą su sedacija ir bendrojoje nejautroje
Tyrime norima išsiaiškinti, kokia Kauno ir Kelmės tėvų nuomonė apie gydymą bendrojoje nejautroje ir su sedacija. 67,5 % respondentų atsakė, jog rinktųsi šį gydymo metodą, iš jų 35,8 % sutiktų už gydymą mokėti, 31,7 % sutiktų gydytis, jei gydymas būtų nemokamas. Likę 32,5 % rinktųsi įprastą gydymą odontologo kabinete.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingas pajamas uždirbančiųjų ir
pasirinkimo mokėti, ar rinktis nemokamas paslaugas (χ2
= 19,040, p = 0,001). Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo rasti tarp minimalias (iki 400 €) ir dideles (>1000 €) pajamas uždirbančiųjų. Apklaustieji, gaunantys mažesnį (iki 400 €) atlyginimą, yra labiau linkę rinktis
gydymą bendrojoje nejautroje ar su sedacija (χ2
= 4,738, p = 0,03), tačiau tik tuo atveju, jei
gydymas butų nemokamas (χ2
= 9,800, p = 0,007). Priešingai, didesnes pajamas (>1000 €)
gaunantys vienodai dažnai atsakė, kad minėtą gydymą rinktųsi ir nesirinktų (χ2 = 1,125, p = 0,289),
tačiau jie yra labiau linkę rinktis mokamą gydymą (χ2
= 35,831, p < 0,001).
Taip pat reikšmingas skirtumas nustatytas tarp išsilavinimo ir gydymo pasirinkimo ar
nesirinkimo (χ2 = 8,421, p = 0,015). Tėvų grupė, kurioje pagrindinį, vidurinį ir profesinį
išsilavinimą turintys respondentai, yra labiau linkusi rinktis gydymą bendrojoje nejautroje ar su
sedacija, nei turintys aukštąjį išsilavinimą (χ2 = 17,818, p < 0,001).
Daugiausia tėvų mano, kad gydymas su sedacija ar bendrojoje nejautroje tikslingas, jei „reikalingas kompleksinis gydymas“ (58,7 %) arba „ikimokyklinio amžiaus vaikas nebendradarbiauja su gydytoju, neleidžia gydyti dantų, bijo gydymo” (53,3 %). Rečiau buvo
Nenorėjome traumuoti mažo vaiko 29,6% Vaikas bijojo, nesutiko gydytis 25,9% Kompleksinis gydymas 37,0% Kita 7,4%
Kokios buvo gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija priežastys?
31 pasirenkami atsakymai „neįgaliems, turintiems psichikos sutrikimų, vaikams” (42,7 %), „esant mažam vaiko amžiui (iki 3 m.)” (30 %), o tik 4 % tėvų teigė, kad toks gydymas nereikalingas.
Daugiau nei pusė visų apklaustųjų (61,3 %) mano, kad dantų gydymas, kai atliekama sedacija ar bendroji nejautra, nėra geresnis ikimokyklinio amžiaus vaikams, nei įprastas gydymas
odontologo kabinete. Likę 38,7 % pasisako priešingai. Statistinė analizė parodė, kad šio gydymo
patirtis praeityje neturėjo reikšmės nuomonei, jog minėtas gydymo būdas yra geresnis nei įprastas
(χ 2 = 0,037, p = 0,847). Tačiau patirties neturėję tėvai reikšmingai dažniau manė, kad toks gydymas
nėra geresnis (χ 2
= 9,959, p = 0,002).
Klausimo, „kuris iš veiksnių labiausiai skatintų rinktis gydymą su sedacija ar bendrojoje nejautroje?”, atsakymą apklaustieji rinkosi iš keturių variantų: gydymo greitis; gydytojo odontologo rekomendacijos; mažesnis stresas vaikui, vengiant skausmingų procedūrų; bei tokio gydymo nesirinkčiau. Tėvams svarbiausias veiksnys, lemiantis gydymo su sedacija ar bendrąja nejautra pasirinkimą, yra mažesnis stresas vaikui, vengiant skausmingų procedūrų – tokį atsakymą rinkosi 58,7 % apklaustieji. Gydytojo odontologo rekomendacijos reikšmingos 27,3 % respondentų. Gydymo greitis, kai reikia mažiau vizitų, lemia tokio gydymo pasirinkimą 2 % apklaustųjų. Šio metodo nesirinktų 12 % tėvų, įvardydami šias priežastis: komplikacijų baimė; „papildomi vaistai“; „gydymui gali prikalbinti tėvai ar su vaiku mokantis bendrauti odontologas“; „per daug kenksminga“; „tai ne sprendimas“; „tokio gydymo pasekmės nėra aiškios“; „reikia papildomos informacijos“; „nebent būtų labai rimta priežastis“; „kol vaikui neskauda, nereikia”; „nesąmonė“; „vaikas jau didelis“; vaikas nebijo gydymo odontologo kėdėje; arba priežasties nenurodė.
3.5. Kauno ir Kelmės tėvų žinių, patirties ir nuomonės palyginimas
3.5.1. Kauno ir Kelmės tėvų žinių palyginimas
Analizuodami abiejų miestų tėvų žinias apie nemalonius reiškinius po gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija pastebėjome, kad žmonės tiek iš Kauno, tiek iš Kelmės žino vienodai nemalonių reiškinių bei vienodai dažnai rinkosi atsakymą, kad nemalonių reiškinių nežino. Idomu tai, kad žmonės iš mažesnio miesto yra reikšmingai labiau linkę manyti, jog minėtas
32 Iš pasiūlytų galimų nemalonių reiškinių Kauno tėvai kiek dažniau rinkosi diskomfortą dėl intubacijos nei skausmą, lyginant su respondentais iš Kelmės. Vienas respondentas iš Kauno įrašė savo atsakymą, kuris pateiktas kaip „sutrikimas, išgąstis“ (lentelė Nr. 2).
Taip pat Kauno ir Kelmės tėvai žino vienodą komplikacijų skaičių arba teigia, kad jų nežino. Tačiau respondentai iš Kelmės yra reikšmingai labiau linkę manyti, jog šis gydymas neturi
neigiamų pasekmių, nei žmonės iš Kauno (χ2
= 22,533, p < 0,001).
Kelmėje gyvenantys tėvai dažniau teigė, kad galimos dantų traumos intubacijos metu, negu Kaune gyvenantys tėvai. Vienas respondentas iš Kauno šiame klausime įrašė savo atsakymą, kuris pateiktas kaip „kita“. Jis teigia, kad aptariamas gydymo metodas „tikrai nieko gero neduoda“. Kitas apklaustasis iš Kelmės taip pat įrašė savo atsakymą, kuris pateiktas kaip „pooperacinis skausmas“ (lentelė Nr. 3).
3.5.2. Kauno ir Kelmės tėvų patirties palyginimas
Iš 28 tėvų, atsakiusių teigiamai į klausimą, apie vaikui ikimokykliniame amžiuje atliktą gydymą su sedacija arba bendrojoje nejautroje dėl bendrinių ligų ar kitų medicininių problemų, nesusijusių su dantų gydymu, 12 buvo iš Kauno, o 16 iš Kelmės. Tai sudaro 18,5 % Kauno apklaustųjų ir 18,9 % Kelmės apklaustųjų.
Iš 27 apklaustųjų, kurių vaikams ikimokykliniame amžiuje buvo atliktas dantų gydymas bendrojoje nejautroje ar su sedacija, 11 yra iš Kauno, o 16 iš Kelmės. Tai sudaro 16,9 % Kauno ir 18,9 % Kelmės apklaustų tėvų.
Į valstybinę įstaigą kreipėsi 3 Kauno respondentai ir 7 iš Kelmės, o į privačią 8 iš Kauno, 9 iš Kelmės.
Atlikus tyrimo analizę nustatytos priežastys, dėl kurių buvo atliktas aptariamas gydymas, apžvelgtas jų pasiskirstymas tarp Kauno ir Kelmės apklaustųjų. Tarp Kelmės apklaustųjų daugiausia tėvų nenorėjo mažo vaiko traumuoti skausmingomis odontologinėmis procedūromis, Kaune dažniausia priežastis – kompleksinio gydymo reikalingumas (lentelė Nr. 4).
Vertinant vaiko gyvenimo kokybės pokytį po gydymo su sedacija ar bendrojoje nejautroje ir lyginant skirtingų miestų tėvų atsakymus, rezultatai pasiskirstė panašiai (lentelė Nr. 5). Išanalizavus tėvų, iš skirtingų miestų, požiūrį į pakartotinį gydymą bendrojoje nejautroje ar su sedacija paaiškėjo, kad iš 22 tėvų, kurie sutiktų gydytis dar kartą 9 yra iš Kauno, o 13 iš Kelmės.
33
Lentelė Nr.4. Dantų gydymo bendrojoje nejautroje ar su sedacija priežastys.
Priežastys Iš viso, n Kaunas, n Kelmė, n
Nenorėjome mažo vaiko traumuoti skausmingomis odontologinėmis procedūromis
8 2 6
Vaikas bijojo, nesutiko gydytis 7 3 4
Kompleksinis gydymas 10 5 5
Kita 2 1 1
Lentelė Nr. 5. Gyvenimo kokybės pokytis po gydymo su sedacija ar bendrojoje nejautroje. Gyvenimo kokybės
pokytis
Iš viso, n Kaunas, n Kelmė, n
Labai pablogėjo 0 0 0
Pablogėjo 0 0 0
Išliko tokia pati 16 5 11
Šiek tiek pagerėjo 6 4 2
Labai pagerėjo 5 2 3
3.5.3. Kauno ir Kelmės tėvų nuomonės palyginimas
Gydymą bendrojoje nejautroje ar su sedacija rinktųsi 34 tėvai iš Kauno ir 49 iš Kelmės. Pusė Kauno tėvų, atsakiusių teigiamai, sutiktų mokėti už gydymą, kita pusė rinktųsi gydymą, jei jis būtų nemokamas. Šiek tiek daugiau nei pusė (n = 27) tėvų iš Kelmės sutiktų mokėti, o likusieji (n = 22), norėtų, kad paslauga būtų nemokama. Tokio gydymo nesirinktų po 20 tėvų iš Kauno ir Kelmės.
Palyginus respondentų, iš skirtingų miestų, atsakymus, kada reikalingas gydymas bendrojoje nejautroje ar su sedacija paaiškėjo, kad tėvai iš Kelmės reikšmingai dažniau galvoja, kad
toks gydymas yra tikslingas esant mažam vaiko amžiui (iki 3 metų) (χ2 = 8,022, p = 0,005). Kitų
