Vaida Vaišnoraitė
5 kursas, 7 grupė
CHEMINIAI IR FIZIKINIAI DANTŲ PASTŲ
VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EROZUOJANČIU DANTŲ
NUSIDĖVĖJIMU
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
Prof. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
CHEMINIAI IR FIZIKINIAI DANTŲ PASTŲ VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EROZUOJANČIU DANTŲ NUSIDĖVĖJIMU
Kaunas, 2019
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... (mėnuo, diena) Darbo vadovas ... (parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
... Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BM D reikalavim ų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 M edžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
m etodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 R ezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
aptarim as
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo) Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavim ai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo balo
poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo balo
kokybė)?
______________________________ _________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1.Dantų erozija ... 131.1.1.Erozijų atsiradimo rizikos veiksniai ir etiologija ... 13
1.1.2.Erozijų vystymosi eiga ... 14
1.1.3.Diagnostika ... 14
1.1.4. Prevencija ir gydymas ... 17
1.2. Dantų valymo priemonės ... 17
1.2.1. Dantų pastos ... 17
1.2.2. Dantų šepetėliai ... 18
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Mėginių paruošimas tyrimui ... 19
2.2. Erozijų ciklai ... 19
2.3.Mėginių fiksavimas fotografijose ir atliekami matavimai ... 20
2.4. Duomenų statistinė analizė ... 21
3. REZULTATAI ... 22 4. DISKUSIJA ... 28 PADĖKA ... 30 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 30 IŠVADOS ... 31 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 PRIEDAI ... 36
CHEMINIAI IR FIZIKINIAI DANTŲ PASTŲ VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU
EROZUOJANČIU DANTŲ NUSIDĖVĖJIMU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: erozijų pažeidimai – dažna ir progresuojanti problema, kuria skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės. Pagrindiniai nusiskundimai – prasta estetika ir padidėjęs jautrumas. Šiuolaikinė pramonė siūlo platų dantų pastų ir šepetėlių pasirinkimą. Svarbiausia rasti tinkamiausią variantą erozinių dantų priežiūrai, kurios lėtintų progresą ir slopintų simptomus. Pasirinkus netinkamą – galime gauti atvirkštinį efektą. Šio darbo tikslas yra įvertinti cheminius ir fizikinius dantų pastų veiksnius, susijusius su erozuojančiu dantų nusidėvėjimu. Medžiaga ir metodai: tiriama 120 dantų. Nupreparuojamas plonas jų emalio sluoksnis, tuomet dantys suskirstomi į 8 grupes, valomi specialioje mašinoje su skirtingomis dantų pastomis. 1-3
grupėms naudojamos desensibilizuojančios pastos, 4-6 – balinančios, 7 – įprasta dantų pasta su
fluoru (teigiama kontrolė), 8 – dantų pasta nenaudojama (neigiama kontrolė). Valomos priešingos
danties sienelės (atitinkamai minkštu ir kietu šepetėliais). Erozijų ciklai veikiant citrinų rūgštimi kartojami penkis kartus po 3min. Vėliau paviršius stebimas SEM ir fotografuojamas, gautuose
vaizduose atliekami matavimai, kurie analizuojami SPSS 17.0 programa.
Rezultatai: apskaičiavus danties paviršiaus iškilimų/įdubimų santykius, veikiant skirtingoms dantų pastoms ir šepetėliams buvo gauti statistiškai reikšmingi (p<0,05) duomenys. Rezultatai atspindi, kad balinančios dantų pastos labiau žaloja danties paviršių (santykių vidurkis 2,31) nei desensibilizuojančios (16,77). Labiausiai pažeidžianti –,,DentaDoc whitening“ (1,98), mažiausiai – ,,Sensodyne repair and protect“ (24,55). Kietas dantų šepetėlis (3,87) labiau pažeidė danties audinius nei minkštas (13,76).
Išvados: Balinančios dantų pastos ir kietas šepetėlis inicijuoja didesnį danties kietųjų audinių nusidėvėjimą veikiant rūgštims, lyginant su desensibilizuojančiomis dantų pastomis ir minkštu šepetėliu.
Raktiniai žodžiai: dantų erozija, dantų pastos, dantų nusidėvėjimas
CHEMICAL AND PHYSICAL FACTORS OF TOOTHPASTES
ASSOCIATED WITH LOWER EROSIVE TOOTH WEAR
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: demage of erosion is a common and progressive problem that people of different ages complain about. Most common complaints are worsened aesthetics and increased sensitivity. Nowadays, the modern industry offers a wide choice of toothpastes and brushes. Finding the most appropriate option for the erosive dental care, to slow down the progress and suppresses the symptoms is very important point. Choosing inappropriate method could lead to an opposite reaction. The purpose of this work is to evaluate the chemical and physical factors of various toothpastes associated with erosive tooth wear.
Materials and methods: 120 teeth were used. Thin enamel layer was prepared, teeth were divided into eight groups and transferred to a tooth – cleaning machine. Different toothpastes were used (desensitizing toothpastes are used for 1-3 groups, whitening for 4-6, the usual toothpaste with fluoride for 7 group (positive control), 8 (negative control) – without toothpaste. The opposite sides of each teeth were cleaned with 2 different brushes (one with a soft, another with a hard one). Citric acid was used to imitate erosion. Five cycles of 3 minutes each were made. In the end, the surfaces of teeth were studied with SEM, photography of each surface was taken, and finally, each photo was analyzed by taking measurements.
Results: the ratios of the tooth surface elevations/indentations (using different kinds of tooth pastes and brushes) were calculated. Calculations has shown that the whitening toothpastes could cause more damage (the average of ratios 2,31) to the tooth surface than desensitizing ones (16,77). The most damaging toothpaste is ‘DentaDoc whitening’ (1,98) and the least damaging is ‘Sensodyne repair and protect’ (24,55). Furthermore, the hard toothbrush (3,87) does more damage to the tissue of tooth than the soft one (13,76). The obtained data is statistically significant (p<0,05).
Conclusions: Comparing to desensitizing toothpastes and a soft brush, whitening toothpastes and a tough toothbrush initiate more damage of hard tooth tissues when exposing with acids.
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; MA – Medicinos akademija;
OF – Odontologijos fakultetas;
SEM – skanuojantis elektroninis mikroskopas;
SPSS – Statistical Package for the Social Sciences; RDA – Relative Dentin Abrasivity;
px – pikseliai; min – minutės;
µm – mikrometrai;
ppm – parts per milion;
11
ĮVADAS
Erozinis dantų nusidėvėjimas – tai danties kietųjų audinių praradimas dėl cheminių ir
mechaninių jėgų poveikio. Progresuojant pažeidimams yra pakeičiama įprasta danties morfologija ir sutrikdoma paciento gyvenimo kokybė [1].
Dantų nusidėvėjimas yra opi problema, kurios paplitimas ženkliai didėja su amžiumi (paplitimas tarp 20 metų žmonių siekia 3%, o tarp 70 metų – 17%) [2]. Paplitimui įtakos turi
netinkami mitybos įpročiai, įvairios ligos, nepakankama burnos higiena [3]. Apie 60% žmonių, turinčių erozijų pažeistus dantis, skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu [2]. Taip nutinka dėl dažno rūgščių patekimo į burnos ertmę ir abrazyvinių dalelių poveikio, kas nulemia dentino apsinuoginimą [4]. Kovai su dantų erozijomis buvo ieškoma įvairių priemonių. Dantų pastos laikomos veiksmingomis ir įperkamiausiomis priemonėmis, kurios padidina emalio ir dentino atsparumą [5].
Dantų pasta – tai dažniausiai naudojama dantų priežiūros priemonė, kurią galima įsigyti
be recepto. Dantų pastos turi sudėtingą sudėtinę formulę, o jų įvairūs fizikiniai ir cheminiai veiksniai gali turėti įtakos efektyvumui prieš erozinį dantų nusidėvėjimą. Šiandieninėje pramonėje gausu specializuotų dantų pastų: antierozinių, desensibilizuojančių, balinančiųjų. Svarbu išanalizuoti skirtingų dantų pastų poveikį erozijų susidarymui, progresavimui ir rasti tinkamiausią variantą tai kontroliuoti [4].
Tyrimo hipotezė:
Balinančiųjų dantų pastų naudojimas kartu su kietu šepetėliu skatina greitesnį erozinį dantų nusidėvėjimą lyginant su desensibilizuojančių dantų pastų ir minkšto šepetėlio panaudojimu.
Tyrimo tikslas:
Įvertinti cheminius ir fizikinius dantų pastų veiksnius, susijusius su erozuojančiu dantų nusidėvėjimu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti desensibilizuojančių dantų pastų poveikį, susijusį su erozuojančiu dantų nusidėvėjimu.
12
2. Įvertinti balinančių dantų pastų poveikį, susijusį su erozuojančiu dantų nusidėvėjimu.
3. Tarpusavyje palyginti skirtingų dantų pastų poveikį ir reikšmę, susijusius su erozuojančiu dantų nusidėvėjimu.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Dantų erozija
Dantų erozija – tai procesas, apimantis emalio ir dentino tirpimą, atsirandantį paveikus ne
bakterinės kilmės rūgštimis, kurios suminkština emalio paviršių. Jei erozijų pažeistas danties paviršius yra papildomai veikiamas mechaninių dirgiklių, tuomet dar greičiau prarandami kietieji danties audiniai [6]. Tai daugiaveiksnis pažeidimas, dažnai pasireiškiantis kartu su kitomis dantų nusidėvėjimo formomis: atricija (pažeidimas, kurį sukelia dantų kontaktavimas), abrazija (pažeidimas, kurį sukelia abrazyvinės dalelės) [7].
1.1.1.Erozijų atsiradimo rizikos veiksniai ir etiologija
Pagrindinis etiologinis veiksnys – rūgštis [6]. Dantų erozijų etiologiniai veiksniai gali būti
skirstomi į vietinius ir išorinius [7]. Išoriniams veiksniams priskiriami mitybos įpročiai, vartojami medikamentai ir gyvenimo būdas [8]. Vienas dažniausių erozijas sukeliančių išorinių veiksnių –
rūgštinių vaisių, sulčių ir gazuotų gėrimų vartojimas, į kurių sudėtį įeina vaisių ar fosforo rūgštys. Labai svarbus yra ne tik šių gėrimų vartojimo dažnis, bet ir laikas. Nakties metu sumažėja seilėtekis, klirensas. Būtent dėl šios priežasties, rūgštinis maitinimasis naktį sukels didesnį danties struktūros naikinimą [9]. Sportininkų vartojami izotoniniai gėrimai sukelia trumpalaikę kserostomiją, dėl šios priežasties, jie taip pat gali sukelti erozijų vystymąsi. Intraoraliai vartojami medikamentai, turintys daug vitamino C ar geležies, ypatingai tie, kuriuos vartojant reikia sukramtyti, taip pat inicijuoja erozijų vystymąsi. Didžiausias dantyje esančių mineralų netekimas vyksta pH vertei nukritus iki 5,5 [8].
Vidiniams dirgikliams galima priskirti tokius veiksnius kaip gastroezofaginio refliukso liga, dažnas vėmimas, bulimija, anoreksija, kserostomija, prasta seilių buferinė talpa, žema seilių pH [10]. Vykstant skrandžio turinio regurgitacijai, rūgštus skrandžio turinys kyla pro stemplę į burnos ertmę. Šio regurgituoto turinio pH vertė yra mažesnė nei 2, tai yra mažiau už emalio (5,5) ir dentino (6,7) kritinį pH. Dėl šio vykstančio proceso labiausiai ir dažniausiai eroziškai pažeidžiami yra viršutinio žandikaulio dantų palatinaliniai paviršiai ir apatinio žandikaulio galinių dantų okliuziniai paviršiai [11]. Nustatyta, kad naktinis refliuksas siejamas su sunkesnėmis ir greičiau besivystančiomis dantų erozijų formomis ir prastesne gyvenimo kokybe. Apsaugos mechanizmai, kurie yra svarbūs ir miego metu, yra neveiksmingi arba mažiau aktyvūs: sumažėja
14 seilių gamyba, po refliukso epizodo sumažėja savanoriškas arba priverstinis rijimas, sulėtėja skrandžio išsituštinimas bei sumažėja stemplės sfinkterio spaudimas [12].
Darbo pobūdis ar profesija taip pat gali turėti įtakos dantų erozijų išsivystymui. Dėl dažno susidūrimo su rūgštiniais skysčiais ir garais (kurie gali greitai inicijuoti erozijų vystymąsi) vyno degustatoriai bei žmonės dirbantys baterijų gamyklose priskiriami į didesnės rizikos grupes. [13].
1.1.2.Erozijų vystymosi eiga
Pradiniame erozijų vystymosi etape emalio remineralizacijos procesas yra vis dar galimas. Tokiu atveju sveikieji audiniai tarnauja kaip karkasas. Antrajame, labiau pažengusiame etape, kai išoriniai emalio mineralai yra praktiškai prarasti, atsistatymas tampa nebeįmanomas. Tik likęs suminkštėjęs emalis, esantis po paviršiniu kietuoju emaliu, gali remineralizuotis [1].
Chemiškai erozinis procesas apima vandenilio jonus (H+), kurie gaunami iš silpnų ar stiprių rūgščių. Šie jonai jungiasi prie karbonato ir fosfato jonų ir pasišalina iš hidroksiapatito kristalų. Tokiu būdu rūgštinės medžiagos pradeda demineralizacijos procesą, kuris veda į danties kietųjų audinių laipsnišką praradimą. Ypatingą žalą daro ilga rūgšties ekspozicija burnoje ir (arba) dažnas jos patekimas į burnos ertmę [14]. Kai rūgštys paveikia danties kietuosius audinius, danties struktūros praradimas pagreitėja. Ši problema gali būti ypač sunki pieniniuose dantyse, nes jų emalis ir dentinas yra ženkliai plonesni nei nuolatinių dantų [15].
1.1.3.Diagnostika
Klinikinis paciento tyrimas turėtų būti pradedamas nuo išsamios anamnezės (mitybos įpročiai, vartojami vaistai, ligos, gyvenimo būdas, darbo sąlygos) [13].
Kliniškai erozuoti dantys pasižymi:
• sumažėjusio ryškumo, plokščiomis emalio zonomis; • sėkliais, plačiais, be aštrių formų pažeidimais;
• atkurtuose dantyse restauracijos ryškios, iškilusios virš danties paviršiaus;
• esant dentino pažeidimams padidėja dentino jautrumas terminiams dirgikliams bei lytėjimui [14];
• dėl emalio praradimo gali prasidėti dentino ekspozicija su reaktyvaus dentino susidarymu [6];
• esant sunkiai formai, okliuzinis paviršius gali būti visiškai lygus, išnyksta danties kramtomojo paviršiaus morfologija;
15 • pažeidimų gylis gali būti labai įvairus, apimti tik paviršinį emalio sluoksnį (lengvo
pažeidimo atveju) arba gali būti įtrauktas ir dentinas (sunkaus pažeidimo atveju); • nepažeistas emalis šalia dantenų krašto;
• pažeidimų lokalizacija dažnai priklauso nuo etiologijos, gali būti pažeisti tik keli dantys, gali būti pažeistas tik vienas danties paviršius (iš prieangio arba oralinės pusės), pažeidimai gali būti simetriniai arba ne [13].
Šiuo metu klinikinė dantų išvaizda yra svarbiausias veiksnys erozijų diagnostikoje ir jų progreso stebėjime. Jei eksponuojamas dentinas, gali būti naudojami agentai, padedantys matyti dentiną [6]. Progresavimo vertinimas yra labai svarbus norint nustatyti, ar reikia imtis prevencinių priemonių ir/ar intervencija buvo sėkminga. Progresą galima fiksuoti remiantis klinikiniais požymiais (padidėjusiu jautrumu, pakitusia dantų išvaizda) arba sekti pokyčius nuotraukose ir/ar pasigaminant paciento gipsinius žandikaulių modelius. Taip pat labai svarbu atskirti dantų fiziologinį nusidėvėjimo tipą nuo patologinio [13].
Eroziniam dantų nusidėvėjimui vertinti yra išskiriamos kelios skalės. Pati paprasčiausia, vertinant pagal sunkumo laipsnį:
0 – erozinio pažeidimo nėra;
1 – lengva erozija (nedidelis pažeidimas emalio sluoksnyje); 2 – vidutinio sunkumo erozija (daugybiniai emalio pažeidimai); 3 – sunki erozija (pažeistas emalis ir dalis dentino);
4 – labai sunki erozija (dideli emalio ir dentino pažeidimai) [7].
Erozinių pažeidimų vertinimas viršutinio žandikaulio kandžių gomuriniuose paviršiuose [16] (1 pav.):
0 – nėra matomų pokyčių, makro morfologija nepakitusi;
1 – beprasidedantys emalio struktūros pokyčiai. Danties paviršius gali būti blizgus arba matinis, netaisyklingos formos, su apvaliais, plokščiais pažeidimais. Makro morfologija paprastai nepakitusi;
2 – emalio paviršius kaip aprašyta pirmoje klasėje. Atsiranda pokyčių makro morfologijoje, atsiranda įvairaus dydžio įdubimų, dentinas nepažeistas;
3 – emalio paviršius kaip pirmoje, antroje klasėse. Ryškūs makro morfologijos pokyčiai arti dentino arba įtrauktas ir dentinas (iki trečdalio jo storio);
16
4 – emalio paviršius kaip pirmoje, antroje, trečioje klasėse. Gilūs dentino pažeidimai (apima daugiau nei trečdalį jo storio).
1 pav. Eroziniai emalio pažeidimai viršutinio žandikaulio kandžių gomuriniuose paviršiuose [13].
Erozinių pažeidimų vertinimas pirmuosiuose apatinio žandikaulio moliaruose [17] (2 pav.):
0 – pažeidimų nėra;
1 – apvalus paviršinis pažeidimas; 2 – duobelės≤1mm;
3 – duobelės >1mm;
4 – susiliejantys pažeidimai.
17 1.1.4. Prevencija ir gydymas
Klinikinėje praktikoje erozijų prevencijai ir savalaikiam gydymui skiriama per mažai dėmesio. Pažeidimų kontrolė ir gydymas dažnai būna pavėluoti, todėl vėliau reikalinga plati okliuzinė reabilitacija [11]. Vienas svarbiausių dalykų yra rūgščių kiekio ir dažnio burnos ertmėje kontroliavimas (mitybos ir ligų korekcija) ir tinkama burnos higiena [18]. Fluoro junginiai yra svarbūs ne tik karieso prevencijai, bet ir kovojant su eroziniais pažeidimais, nes skatina mineralų (pvz. kalcio fluorido) nusėdimą ant pažeisto danties paviršiaus. Tokiu būdu susidaro sluoksnis, kuris veikia kaip fizinis rūgščių veikimo barjeras [19]. Gali būti naudojamos skirtingos fluoridų formos (natrio fluoridas, amino fluoridas, titano tetrafluoridas) [20]. Veikiant pastariesiems junginiams, susidaro rūgštims atsparus sluoksnis, galintis stipriai prisirišti prie danties paviršiaus [19]. Fluoro junginiai gali būti naudojami lako, dantų pastos (rekomenduojama turinti 1500 ppm fluorido), skalavimo skysčio pavidalu [18]. Kazeino fosfopeptido amorfinis kalcio fosfatas – medžiaga, apsauganti nuo dantų paviršiaus erozijos be fluorido. Ši medžiaga slopina demineralizaciją, skatina pakartotinę mineralizaciją ir mažina danties audinių nykimą [20]. Kai pažeidimai yra pažengę ir tik prevencinių priemonių nepakanka, tuomet erozijų sukelti pažeidimai gali būti atkurti kompozicinėmis dervomis [18]. Jei pažeidimai labai sunkaus laipsnio ir atstatymo minėtomis priemonėmis nepakanka, tuomet tokius defektus tenka atstatyti protezuojant [21].
1.2. Dantų valymo priemonės 1.2.1. Dantų pastos
Dantų pasta atlieka svarbų vaidmenį burnos ertmės ir dantų sveikatos palaikyme. Dantų pastų komponentai gali turėti antikariesogeninį, nujautrinantį, balinantį, šalinantį prastą burnos kvapą ar antierozinį poveikį [22]. Nustatyta, kad fluoro turinčios dantų pastos didina atsparumą erozijų išsivystymui. Nors fluoras įeina į daugelio dantų pastų sudėtį, erozijų paplitimas didėja. Tai parodo, kad ne visų dantų pastų sudėtis yra tinkama emalio apsaugai nuo laipsniško netekimo [3]. Dažnai pradinėse erozijų vystymosi stadijose pacientai skundžiasi padidėjusiu dantų jautrumu dėl vykstančios demineralizacijos. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad dantų pastos skatintų atvirkštinį procesą – remineralizaciją. Tačiau viena pagrindinių dantų pastų paskirčių yra apnašų
šalinimas, todėl į daugumos jų sudėtį įeina abrazyvinės dalelės, kurios gali slopinti remineralizaciją ir spartinti erozinį procesą [23]. Pradinėje erozijų fazėje danties paviršinis sluoksnis suminkštėja, dėl to veikiant abrazyvinėms dantų pastų dalelėms, jis lengviau
18 prarandamas [22]. Pagrindinis veikliųjų medžiagų tikslas yra padidinti danties kietųjų audinių atsparumą, o abrazyvinės dalelės šį jų poveikį slopina. Stengiamasi, kad veikliosios medžiagos (Ca/P druskos nano formoje, fosfatai, baltymai, įvairūs biopolimerai) papildytų fluoridų apsauginį poveikį [24]. Teigiama, kad į dantų pastų sudėtį įeinantys alavo fluorido ir natrio fluorido junginiai sukuria apsauginį paviršinį sluoksnį, kuris blokuoja jautrias pažeidimų vietas ir veikia nujautrinančiai [25]. Vienas svarbiausių dantų pastų rodiklių yra RDA vertė (santykinis abrazyviškumas), kuo jo vertė didesnė, tuo dantų valymo priemonė yra abrazyviškesnė [2]. Dažnai didesnę RDA vertę turi balinančios dantų pastos [26].
1.2.2. Dantų šepetėliai
Dantų šepetėlio naudojimas yra kasdienės burnos higienos rutinos dalis [22]. Be dantų pastų abrazyviškumo, žinoma, kad dantų šepetėlio tipas ir valymo jėga taip pat gali turėti įtakos danties paviršiaus laipsniškam praradimui [2]. Kuo šepetėlis kietesnis, tuo danties audinių praradimas didesnis [22]. Šerelių diametras lemia skirtingą kietumą ir poveikį kietiesiems danties audiniams. Svarbu analizuoti skirtingų dantų pastų ir šepetėlių poveikį erozijų paveiktiems dantims ir pasirinkti tinkamą variantą [5].
19
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Odontologijos fakulteto (OF) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje bei Lietuvos energetikos institute. Tyrimui atlikti 2018-11-29 buvo gautas Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-39 (priedas Nr.1). Tyrimas buvo atliekamas 2019 metų vasario – kovo mėnesiais.
2.1. Mėginių paruošimas tyrimui
2018 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais LSMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje buvo renkami pašalinti ir nepažeisti retinuoti tretieji krūminiai dantys (iš viso surinkta 124 dantys). Šie dantys yra mažiausiai paveikti fizinių ar cheminių dirgiklių, dėl to jie buvo tinkamiausi tyrimui. Dantys buvo nuplauti ir laikyti fiziologiniame skystyje. Minimalaus emalio nusidėvėjimo imitavimui, jo plonas sluoksnis (kiekvienam tiriamam dančiui) buvo nupreparuojamas, naudojant aušinimą vandeniu, turbininį antgalį ir deimantinį, raudonos spalvos, torpedinį grąžtelį (gamintojas: Crosstech; šalis: Tailandas; miestas: Bankokas). Vienoje iš sienelių minėtu grąžteliu padaroma taškelio formos žymė, tam kad vėliau būtų galima orientuotis, kuri sienelė tiriama. Vėliau dantys suskirstomi į aštuonias lygias grupes (po 15 dantų kiekvienoje) ir laikomi skirtinguose indeliuose su užrašais.
2.2. Erozijų ciklai
Valandą iki erozijų ciklų dantys laikomi 37 laipsnių vandenyje (iki tol visą laiką laikomi fiziologiniame tirpale). Erozijų ciklai kartojami penkias dienas, po kartą per dieną. Dantys veikiami 40% citrinų rūgštimi tris minutes, tuomet nuplaunami distiliuotu vandeniu ir nusausinami. Šis procesas atskirai kartojamas su kiekviena dantų grupe. Vėliau kiekvienos grupės dantys paeiliui perkeliami į dantų valymo mašiną (3 pav.), kurioje valomi skirtingomis dantų pastomis (pirmosios – trečiosios grupės dantims naudojamos skirtingos desensibilizuojančios dantų pastos (pirmojoje – ,,Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru”; antrojoje – ,,Sensodyne repair and protect”; trečiojoje – ,,Elmex sensitive”); ketvirtosios – šeštosios – balinančios (ketvirtojoje – ,,DentaDoc whitening”; penktojoje – ,,Vademecum whitening”; šeštojoje – ,,SparklyWhite”); septintoje grupėje naudojama įprasta dantų pasta su fluoru – ,,Colgate fluoride” (teigiama kontrolė), aštuntojoje – naudojamas seilių pakaitalas „Xerostom“, valoma be dantų pastos (neigiama kontrolė). Valomos dvi priešingos danties sienelės (pažymėtoji
20 grąžteliu valoma su kietu šepetėliu, o priešingoji – minkštu). Po valymo ciklo dantys nuplaunami vandeniu, nusausinami ir laikomi sausai iki kito naudojimo. Šie ciklai kartojami penkias dienas iš eilės. Tuomet tuo pačiu grąžteliu pašalinama danties šaknis ir vainikas padalijamas pusiau (kad mėginys būtų tinkamas tirti skanuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM)). Tokiu būdu gaunama 16 grupių (su kiekviena dantų pasta po dvi (minkštu ir kietu dantų šepetėliais). Ant kiekvieno gauto mėginio užrašomas skirtingas numeris.
3 pav. Dantų valymo mašina. 2.3.Mėginių fiksavimas fotografijose ir atliekami matavimai
Prieš erozinius ciklus ir atlikus visus ciklus, kiekvieno danties paviršius stebimas SEM EVO MA 10 mikroskopu (4 pav.), didinant 1500 kartų, fiksuojamas tinkamai sufokusuotas vaizdas, kuris išsaugomas TIFF formatu. Gaunama po 15 kiekvienos tiriamos grupės nuotraukų. Atliekami paviršiaus iškilimų ir įdubimų matavimai. Kiekvienoje nuotraukoje pasirenkama 50 µm ilgio atkarpa. Padidinus vaizdą, minėtoje atkarpoje, fiksuojami iškilimų ir įdubimų ilgiai pikseliais (50 µm = 250 px), vėliau apskaičiuojamas iškilimų/įdubimų santykis. Kiekvienai grupei atliekama
21 po 100 matavimų, tiriant kelias skirtingas kiekvienos nuotraukos vietas. Matavimai atliekami Photoshop CC 2018 programa (5pav.).
4 pav. A– mėginių įstatymas į SEM; B – SEM vaizdas iš toliau.;C – stebėjimas kompiuterio ekrane.
5 pav. Matavimai Photoshop CC 2018 programa. 2.4. Duomenų statistinė analizė
Dantų pastų ir šepetėlio kietumo poveikio eroziniam dantų nusidėvėjimui įvertinti, surinkti duomenys buvo analizuoti naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Exel 2013.
22
3. REZULTATAI
Atliekant tyrimą, mikroskopu užfiksuotose nuotraukose, buvo matuojamas danties paviršiuje esančių iškilimų ir įdubimų ilgių santykis. Gautas parametras leidžia vertinti dantų pastos ar/ir šepetėlio poveikį danties kietiesiems audiniams. Santykis gaunamas iškilimų ilgį padalijus iš įdubimų ilgio. Gaunama santykinio dydžio vertė nurodo pakenkimą danties audiniams (mažesnė santykio vertė indikuoja didesnį pažeidimą). Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo, kad mažiausiai pažeistas danties paviršius (santykis 16,77) buvo naudojant desensibilizuojančias dantų pastas, o labiausiai pažeistas (santykis 2,31) naudojant balinančiasias (p<0,05) (6 pav.).
6 pav. Iškilimų ir įdubimų santykių pasiskirstymas pagal naudotą dantų pastos rūšį.
Analizuojant kiekvienos dantų pastos poveikį danties kietiesiems audiniams, pastebima, kad mažiausiai pažeidžiantį poveikį turėjo desensibilizuojanti dantų pasta ,,Sensodyne repair and protect“ (santykis 24,55). Didžiausią neigiamą poveikį danties paviršiui turėjo balinančioji dantų pasta ,,DentaDoc whitening“ (santykis 1,98). Visos balinančios dantų pastos (santykių vidurkis 2,31) veikė labiau pažeidžiančiai nei desensibilizuojančios (16,77). Įprastinės dantų pastos ,,Colgate fluoride“ poveikis danties paviršiui buvo tarpinis tarp balinančių ir desensibilizuojančių (4,45) (7 pav). 0 16.77 2.31 4.45 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
Desensibilizuojanti Balinančioji Įprastinė
Iš kilim ų ir įd ub im ų sa nty kis Dantų pasta
23 7 pav. Iškilimų ir įdubimų santykių pasiskirstymas pagal naudotą dantų pasta. p<0,05 (p – reikšmingumo lygmuo).
Išanalizavus dantų šepetėlio šerelių kietumo įtaką danties paviršiui buvo gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<0,05). Kietas dantų šepetėlis sukėlė ženkliai didesnius pažeidimus nei minkštas. Santykių vidurkiai atitinkamai 3,87 ir 13,76 (8 pav.).
5 pav. Iškilimų ir įdubimų santykių pasiskirstymas pagal naudotą dantų šepetėlį.
0 14.33 24.55 11.42 1.98 2.87 2.09 4.45 0 5 10 15 20 25 30 Ecodenta Sensodyne repair and protect Elmex
sensitive DentaDocwhitening Vademecumwhitening SparklyWhite Colgatefluoride
Iš kilim ų ir įd ub im ų sa nty kis Dantų pasta 0 3.87 13.76 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Kietas Minkštas Iš kilim ų ir įd ub im ų sa nty kis Dantų šepetėlis
24
Didžiausi danties kietųjų audinių pažeidimai gauti naudojant kietą dantų šepetėlį ir balinančią dantų pastą ,,DentaDoc whitening” (1,54). Mažiausią neigiamą poveikį turėjo minkštas dantų šepetėlis kartu su desensibilizuojančia dantų pasta ,,Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru“ (31,93).
6 pav. Iškilimų ir įdubimų santykių pasiskirstymas pagal naudotą dantų pastą ir šepetėlį.
SEM užfiksuotose nuotraukose galima stebėti danties paviršiaus pokytį (Lentelė Nr.1.).
Lentelė Nr.1. SEM atliktos danties paviršiaus nuotraukos su skirtingomis dantų pastomis ir šepetėliais
Eil. Nr.
Dantų pastos
rūšis Dantų pasta Šepetėlis Nuotrauka atlikta SEM mikroskopu
1. Desensibilizuojanti „Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru“ Kietas
25 2. Desensibilizuojanti „Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru“ Minkštas 3. Desensibilizuojanti „Sensodyne repair and protect“ Kietas 4. Desensibilizuojanti „Sensodyne repair and protect“ Minkštas 5. Desensibilizuojanti „Elmex sensitive“ Kietas 6. Desensibilizuojanti „Elmex sensitive“ Minkštas 7. Balinanti „DentaDoc whitening“ Kietas
26 8. Balinanti „DentaDoc whitening“ Minkštas 9. Balinanti „Vademecum whitening“ Kietas 10. Balinanti „Vademecum whitening“ Minkštas
11. Balinanti „SparklyWhite“ Kietas
12. Balinanti „SparklyWhite“ Minkštas
13. Įprastinė „Colgate
27
14. Įprastinė „Colgate
fluoride“ Minkštas
15. Jokios Jokios Jokio
Analizuojant dantų pastų sudėtį, pastebėta, kad vienintelė tyrime naudota dantų pasta ,,SparklyWhite” savo sudėtyje neturėjo fluorido. Fluorido kiekis visose kitose dantų pastose panašus (svyravo nuo 1400 iki 1450 ppm). Daugiau nei pusė tyrime naudotų dantų pastų savo sudėtyje kalcio junginių neturėjo. Kalcio junginių turėjo: ,,Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru”, ,,Sensodyne repair and protect”, ,,Colgate fluoride” (Lentelė Nr.2.).
Lentelė Nr. 2. Dantų pastų sudėtis
Dantų pasta Fluoridų kiekis (ppm) Kalcio junginiai
„Ecodenta su mineralinėmis kalcio druskomis ir fluoru“
1447 Yra
„Sensodyne repair and protect“ 1450 Yra
„Elmex sensitive“ 1400 Nėra
„DentaDoc whitening“ 1450 Nėra
„Vademecum whitening“ 1450 Nėra
„SparklyWhite“ 0 Nėra
28
4. DISKUSIJA
Atlikus tyrimą, buvo įvertintos dantų pastų ir šepetėlių kietumo sąsajos su eroziniu dantų nusidėvėjimu. Gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<0,05), tai įrodo, kad skirtingų dantų higienos priemonių pasirinkimas gali lemti greitesnį ar lėtesnį erozijų progresavimą. Atsižvelgus į gautus rezultatus, galima teigti, kad dantų pastos ir šepetėlio pasirinkimas leidžia kontroliuoti erozinių pažeidimų vystymosi eigą, greitį bei slopinti simptomatiką.
Atliekant tyrimus su eroziniais dantų pažeidimais, vieni tyrėjai proceso iniciavimui naudojo gaivujį gėrimą ,,Coca-cola“ [3], kiti – citrinų rūgštį, kaip ir šiame tyrime [4].
Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai lygino tos pačios rūšies dantų pastas ir jų įtaką eroziniam danties kietųjų audinių nusidėvėjimui. Gauti panašių atliktų studijų duomenys taip pat rodo, kad desensibilizuojančios dantų pastos lėtina erozijų progresavimą [4, 27]. Dažniausiai buvo lyginamos tos pačios rūšies, skirtingos dantų pastos arba analizuojama lyginant su įprastine dantų pasta (teigiama kontrolė), kuri buvo įtraukta ir į šį tyrimą.
Kitų studijų gauti rezultatai yra panašūs į gautus šiame tyrime. Aprašomas danties kietųjų audinių netekimas naudojant desensibilizuojančią dantų pastą siekia 0,81 µm, o kontrolinės grupės 6,63 µm (kontrolinės grupės pažeidimai daugiau nei aštuonis kartus didesni) [28]. Šio tyrimo danties paviršiaus iškilimų/įdubimų santykių vidurkis, kuris nurodo pažeidimo dydį (kuo santykis mažesnis, tuo pažeidimas didesnis), naudojant desensibilizuojančias dantų pastas lygus 16,77, o kontrolinės grupės – 4,45 (pažeidimų skirtumas siekia beveik keturis kartus). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad desensibilizuojančios dantų pastos veikia labiau tausojančiai eroziškai pažeistus kietuosius audinius nei įprastinės dantų pastos. Kitame panašaus pobūdžio tyrime [4] nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų. Desensibilizuojančių pastų poveikis (paviršiaus netekimo vidurkis 2,58 µm) danties kietiesiems audiniams buvo labai panašus kaip ir kontrolinės grupės (2,2 µm). Minėtame tyrime mažiausiai žalojanti desensibilizuojanti dantų pasta, kaip ir šiame, buvo ,,Sensodyne repair and protect“.
Atskirų dantų pastų žalojimo lygis taip pat nesutampa dėl to, kad skiriasi į jų sudėtį įeinančių abrazyvinių dalelių dydis ir kiekis. Atliktame tyrime gauti rezultatai patvirtina mintį, kad rūgščiai paveikus kietuosius danties audinius, emalis suminkštėja ir tampa labiau pažeidžiamu mechaniniams veiksniams (šiuo atveju dantų pastų dalelėms ar šepetėlio šereliams). Visos balinančios dantų pastos labiau pažeidė (iškilimų ir įdubimų santykių vidurkis 2,31) eroziškai
29 paveiktus dantis nei desensibilizuojančios (16,77) (pažeidimų vidurkis skyrėsi daugiau nei septynis kartus). Panašių tyrimų, į kuriuos būtų įtrauktos tiek desensibilizuojančios, tiek balinančios dantų pastos, rasti nepavyko.
Dantų šepetėlio tipas taip pat turi sąsajų su eroziškai pažeisto danties paviršiaus netekimu. Atlikus tyrimą buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas naudojant kietą dantų šepetėlį (įdubimų ir iškilimų santykių vidurkis 3,87) ir minkštą (13,76). Viename iš aprašytų mokslinių tyrimų [28] taip pat buvo gautas reikšmingas pokytis naudojant skirtingą dantų šepetėlį. Dantų šepetėliai, kurių šerelių skersmuo yra 0,2 mm, sukėlė apie 1 µm didesnį emalio praradimą nei šepetėliai su 0,15 mm arba 0,25 mm šerelių skersmeniu. Nors šepetėlių tipo pasirinkimas turi sąsajų su danties paviršiaus netekimu, visgi nurodoma, kad dantų pastų abrazyvinės savybės turėjo reikšmingesnį poveikį. Gauti šio tyrimo rezultatai taip pat šią mintį patvirtina.
30
PADĖKA
Norėčiau padėkoti mokslinio baigiamojo magistrinio darbo vadovui prof. Gediminui Žekoniui už skirtą laiką ir suteiktas žinias. Taip pat dėkoju Lietuvos energetikos instituto darbuotojai Ritai Kriūkienei už pagalbą naudojantis SEM bei KTU Biomedicininės inžinerijos magistrui Dariui Jurčiukoniui už pagalbą su SEM gautų vaizdų apdorojimu.
INTERESŲ KONFLIKTAS
31
IŠVADOS
1. Desensibilizuojančios dantų pastos lėtina erozinį dantų nusidėvėjimą. 2. Balinančios dantų pastos spartina erozinį dantų nusidėvėjimą
3. Balinančios dantų pastos sukelia daugiau nei septynis kartus didesnius danties paviršiaus pažeidimus nei desensibilizuojančios dantų pastos.
4. Kietas dantų šepetėlis sukelia daugiau nei tris kartus didesnius danties paviršiaus pažeidimus nei minkštas dantų šepetėlis.
32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Labai svarbu laiku ir tinkamai kliniškai įvertinti pacientus ir diagnozuoti erozinį dantų nusidėvėjimą. Svarbu išsiaiškinti to priežastis ir pašalinti inicijuojantį veiksnį (koreguoti įpročius ar gydyti esamas patologijas), o jei priežastis nėra visiškai aiški – konsultuotis su kitų sričių medicinos specialistais.
Gydytojai odontologai turėtų išsamiai išsiaiškinti erozinių danties kietųjų audinių pažeidimų turinčių pacientų burnos higienos įpročius (kokią dantų pastą, šepetėlį naudoja/naudojo pastaruoju metu, kada ir kiek kartų per dieną valosi dantis). Jei paciento burnos higienos įpročiai netinkami, gydytojas odontologas turėtų rekomenduoti naudoti desensibilizuojančią dantų pastą ir minkštą dantų šepetėlį, vengti balinančių dantų pastų ir ypač kieto dantų šepetėlio, nesivalyti dantų iškart po rūgčių poveikio (po rūgštaus maisto ar gėrimų, refliukso, vėmimo). Taip pat būtų galima rengti edukacines paskaitas erozinių dantų priežiūros tema.
Rekomenduočiau tęsti tyrimą jį atliekant su žmonėmis, bandant įrodyti desensibilizuojančių dantų pastų teigiamą poveikį erozijų pažeistiems dantims.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Santos, Catielma Nascimento, Matos, Felipe de Souza, Rode, Sigmar de Mello, Cesar, Paulo Francisco, Nahsan, Flávia Pardo Salata, Paranhos, Luiz Renato. Effect of two erosive
protocols using acidic beverages on the shear bond strength of orthodontic brackets to bovine enamel. Dental Press J Orthod. 2018;23(6):64-72.
2. Bizhang M, Riemer K, Arnold WH, Domin J, Zimmer S. Influence of Bristle Stiffness of Manual Toothbrushes on Eroded and Sound Human Dentin--An In Vitro Study. PLoS one. 2016;11(4):e153250.
3. Colombo M, Mirando M, Rattalino D, Beltrami R, Chiesa M, Poggio C. Remineralizing effect of a zinc-hydroxyapatite toothpaste on enamel erosion caused by soft drinks: Ultrastructural analysis. J Clin Exp Dent. 2017;9(7):e861–8.
4. João-Souza SH, Lussi A, Baumann T, Scaramucci T, Aranha ACC, Carvalho TS. Chemical and physical factors of desensitizing and/or anti-erosive toothpastes associated with lower erosive tooth wear. Sci Rep. 2017; 7(1):17909.
5. Colombo M, Dagna A, Moroni G, Chiesa M, Poggio C, Pietrocola G. Effect of different protective agents on enamel erosion: An in vitro investigation. J Clin Exp Dent. 2019;11(2):e113–8.
6. Lussi A, Schlueter N, Rakhmatullina E, Ganss C. Dental Erosion – An Overview with Emphasis on Chemical and Histopathological Aspects. Caries Res. 2011;45(s1):2–12. 7. Skalsky Jarkander M, Grindefjord M, Carlstedt K. Dental erosion, prevalence and risk
factors among a group of adolescents in Stockholm County. Eur Arch Paediatr Dent. 2018;19(1):23–31.
8. Veiga L, Antunes LS, Nery CC, Antunes LA, Nery VS. Sports drink consumption and dental erosion among amateur runners. J Oral Sci. 2017;59(4):639-643.
9. Al-Dlaigan YH, Al-Meedania LA, Anil S. The influence of frequently consumed beverages and snacks on dental erosion among preschool children in Saudi Arabia. Nutr J. 2017;16(1):80.
10. Picos A, Badea ME, Dumitrascu DL. Dental erosion in gastro-esophageal reflux disease. A systematic review. Clujul Med. 2018; 91(4):387–90.
34 11. Chockattu SJ, Deepak BS, Sood A, Niranjan NT, Jayasheel A, Goud MK. Management of dental erosion induced by gastro-esophageal reflux disorder with direct composite veneering aided by a flexible splint matrix. Restor Dent Endod. 2018;43(1):e13.
12. Pauwels A. Dental erosions and other extra-oesophageal symptoms of gastro-oesophageal reflux disease: Evidence, treatment response and areas of uncertainty. United Eur Gastroenterol J. 2015;3(2):166–70.
13. Carvalho TS, Colon P, Ganss C, Huysmans M-C, Lussi A, Schlueter N, et al. Consensus Report of the European Federation of Conservative Dentistry: Erosive tooth wear-diagnosis and management. Swiss Dent J. 2016;126(4):342-346.
14. Derceli J dos R, Faraoni JJ, Pereira-da-Silva MA, Palma-Dibb RG, Derceli J dos R, Faraoni JJ, et al. Analysis of the Early Stages and Evolution of Dental Enamel Erosion. Braz Dent J . 2016;27(3):313–7.
15. Friesen LR, Bohaty B, Onikul R, Walker MP, Abraham C, Williams KB, et al. Is histologic esophagitis associated with dental erosion: a cross-sectional observational study? BMC Oral Health. 2017;17(1):116.
16. Johansson AK, Johansson A, Birkhed D, Omar R, Baghdadi S, Carlsson GE. Dental erosion, soft-drink intake, and oral health in young Saudi men, and the development of a system for assessing erosive anterior tooth wear. Acta Odontol Scand. 1996;54(6):369–78.
17. Hasselkvist A, Johansson A, Johansson A-K. Dental erosion and soft drink consumption in Swedish children and adolescents and the development of a simplified erosion partial recording system. Swed Dent J. 2010;34(4):187–95.
18. Mohd Nor H, Harun NA. Conservative Management of Dental Erosion in Adolescents with Medical Conditions. Case Rep Dent. 2018;2018:3230983.
19. Mantilla TF, Turssi CP, Ramos-Oliveira TM, Silva CV da, Suzuki LC, Freitas PM de, et al. The In Situ Effect of Titanium Tetrafluoride Gel on Erosion/Abrasion Progression in Human Dentin. Braz Dent J. 2017;28(3):337–45.
20. Faraoni JJ, Torres Toro CV, de Matos LLM, Palma-Dibb RG. Efficacy of different strategies to treat root dentin eroded by liquid or gaseous hydrochloric acid associated with brushing abrasion. Arch Oral Biol. 2018;89:65–9.
21. Picos AM, Picos A, Nicoara P, Craitoiu MM. Dental Erosion in a Partially Edentulous Patient with Gastroesophageal Reflux Disease: A Case Report. Clujul Med.
35 2014;87(4):284–7.
22. Fita K, Kaczmarek U. The Impact of Selected Fluoridated Toothpastes on Dental Erosion in Profilometric Measurement. Adv Clin Exp Med. 2016;25(2)327:33.
23. Lam T, Ho J, Anbarani AG, Liaw L-H, Takesh T, Wilder-Smith P. Effects of a Novel Dental Gel on Enamel Surface Recovery from Acid Challenge. Dent (Sunnyvale, Calif). 2016;6(10).
24. Ganss C, Schulze K, Schlueter N. Toothpaste and Erosion. Monographs in oral science. 2013;23:88–99.
25. Diamanti I, Koletsi-Kounari H, Mamai-Homata E. Effect of toothpastes containing different NaF concentrations or a SnF2/NaF combination on root dentine erosive lesions, in vitro. J Clin Exp Dent. 2016;8(5):e577–83.
26. Johannsen G, Tellefsen G, Johannsen A, Liljeborg A. The importance of measuring toothpaste abrasivity in both a quantitative and qualitative way. Acta Odontol Scand. 2013;71(3–4):508–17.
27. Wegehaupt FJ, Schleich J, Hamza B, Wiedemeier D, Attin T. Performance of a newly developed mineral gel system on erosive and erosive/abrasive enamel loss An in vitro study. Swiss Dent J. 2018;128(10):790-797.
28. Schwerzmann A;, Sener M; Impact of toothpaste slurry abrasivity and toothbrush filament stiffness on abrasion of eroded enamel-an in vitro study. Acta Odontol Scand. 2008;66(4)231-5.
36
PRIEDAI
37 Priedas Nr.2
