Sportinių žirgų šėrimo įtaka kalcio ir fosforo koncentracijoms bei santykiui jų kraujyje skirtingais šėrimo periodais

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rasa Paciūnaitė

Sportinių žirgų šėrimo įtaka kalcio ir fosforo

koncentracijoms bei santykiui jų kraujyje skirtingais

šėrimo periodais

Feeding influence to calcium and phosphorus levels and

ratio in the blood of performance horses during various

feeding periods

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Lektorė Dr. Zoja Miknienė

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sportinių žirgų šėrimo įtaka kalcio ir fosforo koncentracijoms bei santykiui jų kraujyje skirtingais šėrimo periodais“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Žirgų virškinimo sistemos ypatumai ... 8

1.2. Pašarai ... 8

1.3. Šėrimo normos ... 9

1.3.1. Pašarų reikmės gyvybinių funkcijų palaikymui ... 9

1.3.2. Sportinių žirgų šėrimas ... 10

1.3.3. Veislinių kumelių šėrimas ... 10

1.3.4. Prieauglio šėrimas ... 11

1.3.5. Eržilų šėrimas ... 11

1.3.6. Vyresnio amžiaus žirgų šėrimas ... 12

1.4. Mineralai žirgų mityboje ... 12

1.5. Kalcis ... 13 1.5.1. Kalcio reikmė ... 13 1.5.2. Kalcis pašaruose ... 14 1.5.3. Kalcio išskyrimas ... 14 1.5.4. Kalcio pasisavinimas ... 14 1.5.5. Kalcio mobilizacija ... 15 1.6. Fosforas ... 15 1.6.1. Fosforo reikmė ... 15 1.6.2. Fosforas pašaruose ... 16 1.6.3. Fosforo išskyrimas ... 16 1.6.4. Fosforo pasisavinimas ... 17 1.6.5. Fosforo mobilizacija ... 17

4

1.7. Kalcio ir fosforo dinamika ... 17

1.7.1. Kalcis ir fosforas kraujyje ... 18

1.8. Raciono vertinimas ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 20

2.2. Kraujo tyrimas ... 20

2.3. Raciono vertinimas ... 21

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Tiriamoji populiacija ... 22

3.2. Kalcio ir fosforo kiekiai racione ... 23

3.3. Kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje ... 27

3.4. Kalcio ir fosforo koncentracijų pokyčiai kraujyje ... 27

3.5. Kalcio ir fosforo koncentracijos kraujyje kitimas atsižvelgiant į kalcio ir fosforo kiekį racione ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

4.1. Kalcio ir fosforo kiekiai racione ... 38

4.2. Kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje ... 39

4.3. Kalcio ir fosforo koncentracijų bei jų santykio pokyčiai kraujyje ... 39

4.4. Kalcio ir fosforo koncentracijos kraujyje kitimas atsižvelgiant į kalcio ir fosforo kiekį racione ... 40

5. IŠVADOS ... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

5

SANTRAUKA

Sportinių žirgų šėrimo įtaka kalcio ir fosforo koncentracijoms bei santykiui jų kraujyje skirtingais šėrimo periodais

Rasa Paciūnaitė Magistro baigiamasis darbas

Šis darbas atliktas siekiant nustatyti, kaip kinta kalcio ir fosforo koncentracijos bei santykis sportinių žirgų kraujyje atsižvelgiat į kalcio ir fosforo kiekius bei santykį jų racione skirtingais šėrimo periodais. Tyrimas atliktas X ir Y žirgynuose atrinkus visus kliniškai sveikus žirgus. Apklausos būdu surinkta informacija apie tiriamųjų žirgų fiziologinę būklę (amžių, veislę, sudėjimą), atliekamą darbo krūvį bei gaunamus racionus skirtingais šėrimo periodais. HIBRIMIN Futter 2008 šėrimo programa apskaičiuoti kalcio ir fosforo kiekiai tiriamųjų žirgų racionuose ir šių mineralų poreikiai skirtingais šėrimo periodais. Vasario, birželio ir spalio mėnesiais paimti visų tiriamųjų žirgų kraujo mėginiai ir ištirti biocheminiu kraujo analizatoriumi siekiant nustatyti kalcio ir fosforo koncentracijas. Išanalizavus visus gautus rezultatus nustatyta, jog kalcio ir fosforo koncentracijos bei jų santykis sportinių žirgų kraujyje kinta priklausomai nuo kalcio ir fosforo kiekio bei jų santykio racione.

Raktažodžiai: žirgai, mityba, kalcis, fosforas, kalcio/fosforo santykis, kraujas.

SUMMARY

Feeding influence to calcium and phosphorus levels and ratio in the blood of performance horses during various feeding periods

Rasa Paciūnaitė Master’s thesis

This work was conducted in order to determine the changes of Ca and P levels and ratio in the blood of performance horses with regards to Ca and P levels and ratio in their diet during various feeding periods. The study was conducted at X and Y studs selecting all clinically healthy horses. Information was collected inquiring about the physiological conditions of the horses (age, breed, physique), workload and rations received during various feeding periods. HIBRIMIN Futter 2008 feeding program was used to calculate Ca and P levels in the tested equine rations and their mineral needs during various feeding periods. Blood samples of all tested horses were taken in February, June and October and examined with blood chemistry analyzer to determine Ca and P concentrations. Analysis of all results revealed that Ca and P levels and ratio in the blood of performance horses varies depending on the Ca and P levels and ratio in their diet.

6

SANTRUMPOS

NRC – national research council P – fosforas Proc. – procentai RNR – ribonukleorūgštis SM – sausoji medžiaga VE – virškinamoji energija ŽB – žalieji baltymai

7

ĮVADAS

Žirgų virškinamasis traktas – tai sudėtinga sistema. Dėl šios priežasties tinkama žirgų mityba itin svarbi gerai jų sveikatai palaikyti. Manoma, jog subalansuota žirgų mityba turi glaudų ryšį su mineralų homeostaze jų organizme. Su pašaru gaunant tinkamą visų reikiamų medžiagų kiekį, žirgai apsaugomi nuo medžiagų apykaitos ligų, kurios gali sukelti rimtas pasekmes sveikatai. Visos maisto medžiagos gyvuliui yra gyvybiškai svarbios, tačiau kalcis ir fosforas racione yra itin akcentuojami, kadangi šių mineralų santykio disbalansas gali sukelti rimtus susirgimus, tokius kaip kaulų deformacijos, reumatas ir kt.

Šis darbas atliktas siekiant nustatyti ar žirgų mityba kalcio ir fosforo atžvilgiu turi glaudų ryšį su šių kraujo biocheminių elementų koncentracija kraujyje.

Darbo tikslas: Nustatyti kaip kinta kalcio ir fosforo koncentracija bei kalcio-fosforo santykis žirgų kraujyje atsižvelgiant į kalcio ir fosforo kiekius bei santykį jų racione skirtingais šėrimo periodais.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą apie žirgų mitybą bei kalcio ir fosforo apykaitą jų organizme;

2. Apskaičiuoti tiriamųjų žirgų kalcio ir fosforo kiekius racione;

3. Aptarti žirgų faktinių racionų tinkamumą mineralinių medžiagų atžvilgiu tiriamuosiuose žirgynuose;

4. Nustatyti tiriamųjų žirgų kalcio ir fosforo koncentraciją bei santykį kraujyje;

5. Įvertinti kaip kinta tiriamųjų žirgų kalcio ir fosforo koncentracijos bei santykis kraujyje atsižvelgiant į kalcio ir fosforo kiekius bei santykį jų racione.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Žirgų virškinimo sistemos ypatumai

Žirgai yra neatrajojantys žolėdžiai gyvuliai, turintys monogastrinį (vienos kameros) skrandį (1). Šie gyvuliai pasižymi judriomis ir ypač jautriomis lūpomis, todėl lengvai atsirenka ėdamas pašaro dalis. Kramtant stambų pašarą žirgams išsiskiria seilės. Žirgų seilių pH yra šarminis, todėl patekusios į skrandį neutralizuoja jame esančias rūgštis. Per parą šie žolėdžiai gali išskirti iki 40 l seilių. Sukramtytas pašaras iš burnos stemple lėtai slenka į skrandį ir sugula sluoksniais, todėl pašaro virškinimas vyksta pasluoksniui. Žirgo skrandžio talpa yra apie 8 – 15 l, tai yra apie 10 proc. viso virškinamojo trakto apimties, todėl žirgus reikėtų šerti dažiau, bet mažesniais kiekiais. Skrandžio liaukų veikla yra pastovi: skrandžio sultys išskiriamos nuolat - per parą net iki 30l. Dėl skrandžio sultyse esančios druskos rūgšties, sveiko žirgo skrandžio turinio pH 1,13 – 6,78 (2).

Iš skrandžio pašaras per skrandžio vartus patenka į plonąjį žarnyną, kur pašaro masę veikia tulžis, kasos ir žarnų sulčių fermentai. Žirgų organizme tulžis kaupiasi kepenų tulžies latakuose, nes šie gyvuliai neturi tulžies pūslės. Plonosiose žarnose skaidomi baltymai, riebalai, lengvai virškinami angliavandeniai. Likusi pašaro masė patenka į storąjį žarnyną (3).

Storajame žirgų žarnyne vyksta labai svarbi bakterinė fermentacija, kuri sudaro sąlygas organizmui skaidyti ląstelieną ir pasisavinti reikiamas maisto medžiagas (4). Ląsteliena storosiose žarnose skaidoma iki gliukozės, kuri vėliau skyla iki lakiųjų riebalų rūgščių (2). Storajame žarnyne absorbuotos lakiųjų riebalų rūgštys organizme gali būti panaudojamos kaip žirgų energijos šaltinis. Apie 30 proc. ar daugiau energijos žirgai gali gauti iš lakiųjų riebalų rūgščių (5).

1.2. Pašarai

Pats vertingiausias pašaras žirgams yra stambieji pašarai: šienas ir žolė. Šiais pašarais žirgai šeriami tiek vasaros, tiek žiemos laikotarpiu (2). Stambieji pašarai padeda palaikyti normalią žirgų žarnyno bakterijų veiklą, taip pat aprūpina organizmą būtiniausiomis maisto medžiagomis (6). Stambieji pašarai yra pagrindinis žirgų ląstelienos šaltinis, tačiau kuo daugiau pašare ląstelienos – tuo sunkiau jis yra virškinamas (7). Mineralinių medžiagų atžvilgiu šienas ir žolė yra praturtinti dideliu kalcio kiekiu, tačiau juose stokojama fosforo (2).

Žirgų organizmui fiziologiškai reikia stambiuosius pašarus, turinčius ląstelienos, kramtyti mažiausiai 12 valandų per parą. Tinkamiausias šienas žirgams yra toks, kuriame vyrauja varpinių kultūrų augalai, o ankštiniai augalai sudaro tik iki 30 proc. masės. Žolės žirgas turėtų suvartoti ne daugiau kaip 10 – 12 kg per parą, nes nuo didesnio žolės kiekio suintensyvėja rūgimo procesai virškinamajame trakte (2).

9 Kadangi iš stambiųjų pašarų gaunamos energijos pakanka tik žirgo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, todėl racioną būtina praturtinti ir grūdiniais koncentratais (2).

Pagrindiniai žirgų raciono grūdai yra avižos – jose yra daugiau baltymų nei kituose grūduose, tačiau mažiau virškinamosios energijos. Avižų krakmolas plonosiose žarnose yra lengviau virškinamas nei kukurūzų ar miežių dėl didesnio pastarųjų atsparumo fermentacijai, todėl šeriant avižomis rečiau kyla storojo žarnyno virškinimo sutrikimų (6). Avižas galima šerti tiek mechaniškai neapdorotas, tiek traiškytas, nes avižų traiškymas sausosios medžiagos virškinamumą padidina tik 5 – 7 proc. (8). Smulkiai sumalti miltai nėra tinkamas pašaras, nes skrandyje jie sulimpa ir nesusivirškina (2). Jauniems kumeliukams ar vyresnio amžiaus žirgams rekomenduotina šerti traiškytas avižas dėl prastesnės dantų būklės (8). Nors žirgų dantys pajėgūs puikiai sutraiškyti grūdus, pastarieji apsunkina organizmą dideliu angliavandenių kiekiu. Grūduose vitaminų nėra daug, tačiau juose yra daug fosforo, kurio stinga šiene ir žolėje (2).

Apie 55 proc. grūdų sausosios medžiagos sudaro krakmolas, kurio virškinamumas yra 87 – 99 proc. Dalis krakmolo suvirškinama plonajame žarnyne, o dalį skaido aklosios žarnos mikroflora, paversdama krakmolą į lakiąsias riebalų rūgštis ir pieno rūgštį. Esant pakankamai greitai šių rūgščių sintezei gali išsivystyti aklosios žarnos acidozė, todėl grūdus geriau šerti dažniau, bet po nedaug (2). Taip pat su pašaru gaunant didelį kiekį krakmolo, didėja medžiagų apykaitos sutrikimų rizika (9).

Komerciniai koncentruotieji pašarai taip pat naudojami žirgų šėrimui. Į šių pašarų sudėtį įeina tinkamai subalansuoti vitaminų ir mineralų kiekiai (6). Visą produkto informaciją apie sudėtį, maistingumą ir šėrimo normas gamintojas pateikia ant pakuotės.

Sultingųjų pašarų žirgams duodama labai mažai, kadangi pastarieji labai apsunkina virškinamąjį traktą ir padidina prakaitavimą. Tačiau šių pašarai reikalingi racione – jie gerina apetitą, virškinamumą, ir juose gausu vitaminų bei mineralų (2).

1.3. Šėrimo normos

1.3.1. Pašarų reikmės gyvybinių funkcijų palaikymui

Žirgo gyvybinių funkcijų palaikymui praktiškai užtenka tik šieno. Pastarojo žirgui, nedirbančiam fizinio darbo, reikėtų duoti apie 1,5 – 2 proc. jo kūno svorio (apie 1,5 – 2 kg šieno 100 kg kūno svorio). Kadangi šienas stokoja fosforo, šeriant tik šienu reikėtų skirti papildų. Vandens, gyvybinėms funkcijoms palaikyti žirgai sunaudoja maždaug 2 – 3 l vienam kilogramui sausųjų medžiagų (6).

10 1.3.2. Sportinių žirgų šėrimas

Sportinių žirgų mityboje svarbiausias komponentas yra energija. Žirgams, kurie gauna vidutinį ar didelį krūvį, stambiųjų pašarų nepakanka jų energijos poreikiams patenkinti, todėl sportinis žirgas energiją gauti turėtų iš kelių energijos šaltinių, į kurių sudėtį įeina krakmolas, virškinamoji ląsteliena ir pridėtiniai riebalai. Sportuojančius žirgus šerti reikia atsižvelgiant į jų atliekamą fizinį darbą. Žirgams, atliekantiems didelio intensyvumo, bet trumpalaikį darbą geriausias energijos šaltinis yra krakmolas ir pridėtiniai riebalai, o atliekantiems mažo intensyvumo, bet ilgai trunkantį darbą, naudingiausi energijos šaltiniai yra praturtinti pridėtiniais riebalais ir ląsteliena (10).

Pagal maisto medžiagų poreikius sportinio tipo žirgams, sveriantiems apie 500 kg, vidutiniškai per parą turėtų būti skiriama apie 10 kg šieno (~2 kg šieno/100 kg kūno masės), apie 3 – 6 kg avižų ir iki 1,5 kg sėlenų, tačiau šie kiekiai varijuoja atsižvelgiant į fizinį krūvį. Lengvą darbą dirbantys žirgai turėtų gauti iki 1,5 kg šieno ir apie 0,5 kg grūdų 100 kg kūno masės, dirbantys vidutinį darbą – apie 1 kg šieno ir apie 1 kg grūdų 100 kg kūno masės, o dirbantys sunkų darbą – apie 1 kg šieno ir apie 1,25 – 1,5 kg grūdų 100 kg kūno masės. Kadangi žirgų skrandžio talpa nėra didelė, šerti juos reikėtų bent 3 – 4 kartus per parą, pirma paduodat šieną, o po to koncentruotuosius pašarus. Jeigu sportuojantis žirgas šeriamas ir jo treniruotė vyksta pirmoje dienos pusėje, tai rytą jis turėtų gauti 25 proc. raciono pašarų, per pietus – 40 proc., o vakare likusius 35 proc. Jeigu treniruotė vyksta antroje dienos pusėje, žirgas rytą turėtų gauti 40 proc. raciono pašarų, per pietus 25 proc., o vakare likusius 35 proc. Tokios šėrimo taisyklės taikytinos, norint išvengti didelės virškinamojo trakto apkrovos treniruotės metu (2).

1.3.3. Veislinių kumelių šėrimas

Veislinių kumelių šėrimas priklauso nuo jų fiziologinės būklės. Jeigu kumelės naudojamos sportui ir nėra sukergtos arba yra ankstyvojoje kumelingumo stadijoje, tai jų raciono parinkimas priklauso nuo gaunamo darbo krūvio. Šėrimo parinkimo atžvilgiu kumelės skirstomos į tris pagrindines grupes: ankstyvasis kumelingumo etapas, vėlyvasis kumelingumo etapas ir laktacijos periodas (10).

Ankstyvojo kumelingumo periodo metu, iki 7 kumelingumo mėnesio, vaisius pasiekia tik 20 proc. visos savo masės, kas sudaro apie 2 proc. viso kumelės svorio, todėl vaisiaus maisto medžiagų poreikis yra itin mažas palyginus su kumelės organizmo gyvybinių funkcijų palaikymo poreikiais. Tuo remiantis, kumelę reiktų šerti įprastu šėrimo tipu, t.y. sportines – racionu, parinktu pagal darbo krūvį, o nejojamas – racionu, pakankamu gyvybinėms funkcijoms palaikyti (10).

Vėlyvojo kumelingumo periodo metu vaisius pradeda augti labai greitai ir maisto medžiagų poreikis ženkliai viršija kumelės maisto medžiagų poreikį gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

11 Virškinamosios energijos poreikis šio etapo metu išauga apie 15 proc., o baltymų ir mineralų dar daugiau (10), todėl reikėtų padidinti koncentruotųjų pašarų kiekį racione - papildomai duoti apie 1 – 3 kg grūdų, priklausomai nuo to, kelintą kumelingumo mėnesį šeriama (11).

Kumelei atvedus kumeliuką (laktacijos periodu) maisto medžiagų poreikiai dar labiau padidėja. Pirmuosius 3 mėn. kumelės išskiria apie 3 proc. savo kūno masės pieno per dieną. Kadangi piene yra didelis baltymų, kalcio ir fosforo kiekis, atitinkamą kiekį šių medžiagų turi gauti ir kumelė. Dažniausiai pirmus tris laktacijos mėnesius kumelė turėtų gauti net 4 – 6 kg grūdų per dieną. Taip pat racionas turėtų būti papildomas specializuotais mineralų papildais, siekiant patenkinti išaugusį pastarųjų poreikį. Po 3 laktacijos mėnesio pieno gamyba pradeda mažėti, todėl galima pradėti racioną koreguoti ir mažinti koncentruotųjų pašarų kiekį (10).

Pagrindinės kumelingų kumelių šėrimo klaidos yra šeriant jas ankstyvojo kumelingumo metu per dideliu pašaro kiekiu, o laktacijos metu – per mažu (10).

1.3.4. Prieauglio šėrimas

Šeriant prieauglį kritinis laikotarpis pašarų atžvilgiu yra maždaug nuo vienerių iki trejų metų amžiaus. Pagrindinis rūpestį keliantis aspektas yra skeleto formavimosi problemos (6). Dėl šios priežasties, tinkamai subalansuota mityba jaunikliui yra itin svarbi (10).

Viena iš pagrindinių problemų pasitaikanti šeriant jauniklius yra jų peršėrimas, dėl ko įvyksta per greitas augimas arba tukimas. Tačiau šią problema nėra lengva išspręsti, kadangi grūdų kiekis jauniklio racione tiesiogiai priklauso nuo šieno ar žolės maistingumo, ir gali varijuoti maždaug nuo 0,5 – 1 proc. iki 2 – 2,5 proc. gyvulio kūno masės (10).

Prieauglį šeriant per mažu maisto medžiagų kiekiu, rizikuojama, jog dėl per lėto augimo jis liks iki galo neišsivystęs ir nebepasieks optimalios savo kūno masės. Todėl norint tinkamai sukontroliuoti augimą, rekomenduojama augimo periodu jauniklius sverti ir matuoti (12).

1.3.5. Eržilų šėrimas

Manoma, jog kergiamų eržilų maisto medžiagų poreikis yra praktiškai toks pats kaip ir sportinių žirgų, kuris priklauso nuo patiriamo fizinio krūvio. Kadangi vieni eržilai per kergimo sezoną apsėklina 150 kumelių, o kiti veislei gali būti panaudojami vos kelis kartus per metus, krūvis turėtų būti vertinamas kaip kergimo dažnio ir patiriamo fizinio darbo suma (11).

Eržilų kūno masės įtaka jų libido ar spermos kokybei nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau žmonių tarpe buvo nustatyta, jog vyrų labai žemas ar labai aukštas kūno masės indeksas gali būti siejamas su padidėjusia nevaisingumo rizika (13). Taigi, remiantis šiais tyrimais, apdairu būtų parinkti tokią šėrimo programą, kuri užtikrintų, jog šeriamas eržilas nei nutuks nei suliesės (11).

12 1.3.6. Vyresnio amžiaus žirgų šėrimas

Dauguma vyresnio amžiaus žirgų (virš 20 metų amžiaus) išlaiko gerą fizinę būklę ir sveikatą šeriant juos paprastu, gyvybinėms funkcijoms palaikyti skirtu šėrimo tipu, tačiau svorio kritimas jiems yra gana dažnas reiškinys. Tai dažniausiai sukelia dantų problemos, parazitai, hipofizės disfunkcija ar lėtinis skausmas, ir tai tik keletas galimų problemų trikdančių pašarų suvartojimą ar virškinimą (10). Blogai sukramtytas pašaras gali būti sumažėjusio virškinamumo priežastimi, dėl ko padidėja dieglių rizika. Jeigu žirgui pradeda kristi svoris, tačiau tai nesusiję su liga ar kita patologine būkle, gali prireikti gyvuliui taikyti specialų šėrimą. Išeitimi galėtų būti padidintas baltymų (net iki 20 proc.) ir mineralų, o sumažintas ląstelienos kiekis racione. Taip pat galima įsigyti ir komercinių pašarų, skirtų vyresnio amžiaus žirgams (6). Komerciniai vyresnio amžiaus žirgams skirti pašarai dažniausiai būna daugiau praturtinti vandenyje tirpstančiais vitaminais, kalciu ir fosforu. Taip pat juose būna apie 12 – 16 proc. padidintas baltymų kiekis (10).

1.4. Mineralai žirgų mityboje

Mineralai skirstomi į mikro ir makro elementus ne pagal savo cheminę sudėtį, bet pagal jų svarbą ir reikiamą koncentraciją pašaruose, t.y. ≥ 100 ppm yra makroelementas, o < 100 ppm = mikroelementas. Toks skirstymas yra labai patogus praktikoje ir atspindi elementų kiekį gyvūnų audiniuose (11).

Skirtumas tarp reikiamo makro ir mikro elementų kiekio bei pertekliaus gali sukelti gyvūnui neigiamą poveikį. Daugumoje šalių mikroelementų naudojimas yra detaliau įstatymais ribojamas. Tačiau neadekvatus suvartojimas vis dar yra dažnas ir gali būti asocijuojamas su pasireiškusiais klinikiniais požymiais. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko ne dėl informacijos, kaip tinkamai subalansuoti mineralines medžiagas, trūkumo, bet dėl nesugebėjimo panaudoti šią informaciją arba informacijos nesuvokimo. Be to, būtina suvokti, kad organizmas sunkiai toleruoja didelio mineralinių medžiagų kiekio suvartojimą. Dažniausios mineralinių papildų, ypač mikroelementų, pertekliaus priežastys yra netinkamai parinkti papildai arba neapgalvotas papildų vartojimas. Neigiamų padarinių dėl maksimalių mineralinių medžiagų suvartojimo normų nepaisymo potencialas paprastai nuvertinamas, o tai sukelia labai didelę riziką žirgų sveikatai bei sportinėms savybėms (11).

Neigiamas poveikis žirgų sveikatai dėl mineralinių medžiagų trūkumo arba pertekliaus yra labai svarbi veterinarinė problema. Organizmo reakcijos gali būti ūmios ir lėtinės (11).

Ūmios reakcijos: jeigu kai kurių elementų kiekis neatitinka reikalingo organizmo audiniams, reakcija gali būti matoma pakankamai greitai, pvz. hipokalcemija. Tokiomis aplinkybėmis pasekmės paprastai yra susijusios ne su per mažu elemento suvartojimu, bet su jo dinamikos bei pasiskirstymo organizme sutrikimais (11).

13 Esant lėtiniams pakitimams dėl mineralų suvartojimo, gyvūnas adaptuojasi. Tačiau ir tuo atveju, kai organizmas adaptuojasi, kritiškai aukštas arba žemas mineralinių medžiagų suvartojimas gali sukelti nespecifinį poveikį, pavyzdžiui augimo sutrikimą. Priklausomai nuo suvartojimo, kai kurie audiniai išeikvojami arba prisotinami. Kad paremti klinikinę diagnozę, raciono įvertinimo reikšmė paprastai neįvertinama. Gali būti sunku tiksliai įvertinti pašarų kiekius, bet standartinių pašarų kiekio bei mineralų koncentracijos juose paskaičiavimų turėtų užtekti, norint gauti pakankamai informacijos bei įvertinti, ar reikalinga detalesnė raciono analizė (11).

Augalų arba augalinės kilmės produktų vartojimas negarantuoja adekvataus mineralinių medžiagų kiekio suvartojimo, dažnai būtinas papildomas jų vartojimas (11).

1.5. Kalcis

Kalcis gryname pavidale kaip elementas yra sunkusis metalas (tankis 1,55 g/cm3) (11). Apie 99 proc. kūne esančio kalcio yra randama gyvulio skelete, kaip sudėtinė kaulų ir dantų dalis (14). Kalcio kiekis naujagimio kumeliuko organizme siekia apie 20 g/kg kūno masės, o augant sumažėja ir suaugusiųjų žirgų organizme siekia 15 g/kg kūno masės (11). Kauluose kalcis dažniausiai randamas kartu su fosforu santykiu 2:1 hidroksiapatitų kristaluose. Kraujo kalcis randamas kraujo plazmoje ir egzistuoja trijose formose: laisvas jonas, sujungtas su baltymu arba komplekse su organinėmis rūgštimis (14). Neskaitant kaulėjimo procesų, kalcis, kaip reguliatorinis jonas, dalyvauja dar daugelyje svarbių fiziologinių procesų, tokių kaip raumenų susitraukimai, hormonų sekrecija, fermentų aktyvacija, nervinių impulsų perdavimas, kraujo krešumas, ląstelių apoptozė (15).

1.5.1. Kalcio reikmė

Kalcio poreikis tiesiogiai priklauso nuo gyvulio kūno masės ir yra susijęs su SM suvartojimu. Skaičiuojama, kad gyvybiniams procesams palaikyti, 1 kg SM turėtų būti 1,61 g kalcio (11).

Augimo proceso metu prieaugliui labai stipriai išauga maisto medžiagų poreikis, todėl augantis organizmas su 1kg SM turėtų gauti apie 3,6 g kalcio (11).

Kumelingai kumelei kalcio poreikis pradeda stipriai augti tik nuo 7 kumelingumo mėnesio. Apie 305 kumelingumo dieną poreikis siekia net 3,95 g/1kg SM. Kumelei atvedus kumeliuką, padidėja kalcio išskyrimas su pienu. Išskiriamo kalcio kiekis varijuoja priklausomai nuo laktacijos dienos ir pagaminto pieno kiekio. Daugiausiai kalcio laktuojančios kumelės organizme reikia pieno gamybai. Kadangi realų išsiskyrusio pieno kiekį sudėtinga įvertinti, tai remiantis kumeliuko poreikiu pienui ir energijai, galima daryti prielaidą, kad daugiausiai kalcio išskiriama per pirmas 40 laktacijos dienų. Kalcio poreikis laktacijos metu apytiksliai skaičiuojamas apie 3,39 g/1kg SM (11).

Apie kalcio poreikį fizinį krūvį gaunantiems žirgams informacijos yra nedaug, bei pateikiamos prieštaringos rekomendacijos. Treniruočių metu sukeliami kalcio homeostazės pokyčiai, kurie

14 siejami su priešskydinės liaukos hormono sekrecija, siekiant kompensuoti laktato sulaikomus kalcio jonus. Šis laikinas kalcio jonų sumažėjimas rodo, jog organizmui reikalingas papildomas kalcio suvartojimas. Tačiau, net įvertinant šio mineralo praradimą su prakaitu fizinio krūvio metu, papildomas kalcio poreikis išauga minimaliai. Todėl kalcio poreikis SM atžvilgiu lieka praktiškai toks pats kaip ir gyvybiniams procesams palaikyti, apie 1,61 g/kg SM (11).

1.5.2. Kalcis pašaruose

Kalcio koncentracija pašaruose paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 15 g/kg SM, pvz. 1 kg ankštinių augalų SM yra apie 15 g kalcio, 1 kg varpinių augalų SM – apie 5 g kalcio, o 1 kg grūdų SM vos 1 – 0,4 g kalcio. Įprastiniame žolės šiene kalcio būna apie 4 – 5 g/kg SM, tačiau kalcio kiekiai stambiuose pašaruose yra labai skirtingi ir didelis procentas augalinių pašarų turi mažesnį nei vidutinį kalcio kiekį. Todėl ypač svarbu reguliuoti kalcio suvartojimą gyvuliams laktacijos ir augimo metu. Šiauduose kalcio randama apie 1,8 g/kg SM, be didesnių kiekio svyravimų įvairiose rūšyse. Grūduose kalcio yra mažai, tačiau šalutiniuose produktuose gali būti kur kas daugiau, pvz. kviečių sėlenose kalcio yra net apie 2 g/kg SM. Mineralinių papildų, turinčių sudėtyje kalcio, vartojimas praktikoje yra įprastas. Tačiau dažnai tokių papildų vartojimas kartu su ganyklos žole ar šienu, sukuria kalcio suvartojimą, kuris viršija gyvulio poreikį (11).

1.5.3. Kalcio išskyrimas

Seilėse kalcio yra 157 mg/l. Vertinant, kad suvartojus 1 kg pašarų SM išsiskiria apie 6 l seilių, tai žirgui, kuris suėda 10 kg pašaro SM per parą su seilėmis išsiskiria 9,4 g kalcio. Kalcio sekrecija skrandyje nėra reikšminga, tačiau rūgštinė terpė gali daryti įtaką kalcio pasisavinimui, kadangi maistinę vertę turintys kalcio junginiai, tiek iš augalų, tiek iš papildų, yra tirpūs rūgštyje, ir čia skaidomi susidarant kalcio jonams. Kalcis taip pat atlieka skysčių ir elektrolitų pernešėjo funkciją formuojantis tulžiai, taigi su tulžimi kalcio išskiriama apie 130 mg/l (11).

1.5.4. Kalcio pasisavinimas

Šiek tiek kalcio absorbuojama skrandyje, tačiau pagrindinė šio elemento absorbcija vyksta plonajame žarnyne. Svarbų vaidmenį pasisavinant kalcį atlieka rūgšti terpė (11). Manoma, jog ilgalaikis rūgštį slopinančių vaistų, tokių kaip omeprozolas, vartojimas slopina ir kalcio absorbciją žmonių organizme (16). Nors ir nėra duomenų apie šių medžiagų sąveiką žirgų organizme, ši hipotezė turėtų būti taikoma, kai žirgams naudojamas didelis rūgštis slopinančių vaistų kiekis (11).

Pačio pasisavinimo pradžia vyksta laisviems kalcio jonams susijungiant su kalcį jungiančiu baltymu, kuris randamas kumelių placentoje, žirgų inkstuose ir žarnyne, o daugiausiai – dvylikapirštėje žarnoje (17). Buvo manoma, jog kalcio pasisavinimas nepriklauso nuo vitamino D,

15 tačiau neseniai atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog visame žirgo žarnyne yra išsidėstę vitamino D receptoriai ir vyksta aktyvus kalcio transportas per gleivinę (18). Plonosiose žarnose vyksta apie 60– 67 proc. suvartoto kalcio pasisavinimo. Storajame žarnyne kalcio absorbuojama gerokai mažiau ir tam tiesiogiai daro įtaką suvartotas ląstelienos kiekis (11). Pagrindinis faktorius, darantis įtaką kalcio bio-prieinamumui, yra grūdų ir stambiųjų pašarų santykis racione. Šis efektas gali būti dalinai priklausomas nuo žemo kalcio ir fosforo santykio racione, kurį sudaro didelis procentas grūdų. Grūduose yra didelis fitatų kiekis, o fitatai slopina kalcio pasisavinimą žirgų organizme. Taigi, norint užtikrinti aukštą kalcio bio-prieinamumą, žirgų mityboje turėtų vyrauti stambieji pašarai (19).

1.5.5. Kalcio mobilizacija

Nustatyta, kad laktuojančių kumelių ir prieauglio organizme laisvo jonizuoto kalcio kiekis yra gerokai mažesnis nei suaugusių, krūvio negaunančių, žirgų organizme (20). Dėl šios priežasties, esant kalcio suvartojimo su pašaru stokai, priešskydinės liaukos hormonas mobilizuoja kalcį iš kaulų, kad palaikytų kraujyje cirkuliuojančių laisvų kalcio jonų koncentraciją normos ribose (11).

1.6. Fosforas

Bendras fosforo kiekis organizme sudaro maždaug 8,6 g/kg kūno masės. Panašiai kaip ir kalcis, didžioji fosforo dalis randama kauluose, o tai yra apie 80,8 proc. Raumeninis audinys laikomas antroje vietoje pagal fosforo kiekį organizme, tačiau panašus kiekis fosforo randamas ir kepenyse. Fosforas reikalingas daugeliui organizmo funkcijų. Fosforas yra sudedamoji kaulų hidroksiapatito (kristalinio kalcio ortofosfato hidroksido) dalis ir dėl to yra būtinas kaulų tvirtumui (11). Taip pat fosforas yra pagrindinė sudedamoji ATP ir RNR/DNR dalis. Fosforo koncentracija raumenyse yra gana didelė lyginant su kalciu, t. y. fosforo – 282 mmol/kg, o kalcio 8 mmol/kg (21). Tam įtaką daro raumenų sudėtyje esantys viduląsteliniai fosforo turintys junginiai. Fosforas taip pat būtinas organizmo bakteriniam virškinimui. Trūkstant fosforo, lėtėja skrandžio mikrofloros N-sintezė ir mažėja organinių medžiagų virškinamumas. Žirgų organizme pagrindinė fosforo absorbcija vyksta storajame žarnyne. Storojo žarnyno mikrofloros veiklai reikalingas fosforas, tačiau praktikoje nėra įrodyta, kad fosforas gali būti storųjų žarnų fermentaciją ribojantis faktorius (11).

1.6.1. Fosforo reikmė

Fosforo pasisavinimas žirgų organizme šiek tiek koreliuoja su amžiumi, kadangi su amžiumi kinta maisto medžiagų virškinamumas organizme. Šio mineralo poreikis gyvybiniams procesams palaikyti yra apie 1,31 g/kg SM (11).

16 Augimo metu fosforo poreikis išauga tuo pačiu principu kaip ir kalcio. Jauni žirgai, kurie pradedami treniruoti, turi didesnį fosforo poreikį, kuris susietas su audinių augimu (kaulų ir raumenų). Taigi, augimo periodu fosforo prieauglis turėtų gauti apie 2,37 g su 1 kg SM (11).

Kumelingumo periodu fosforo poreikis taip stipriai neišauga kaip kalcio, tačiau šiek tiek padidėja nuo 7 kumelingumo mėnesio. Taigi, šiuo tarpsniu kumelei reiktų gauti apie 1,6 g fosforo su 1 kg SM. Kumelei atvedus jauniklį fosforo poreikis išauga net iki 2 kartų daugiau nei kumelingumo periodu. Tačiau fosforo reikmė laktacijos metu varijuoja priklausomai nuo laktacijos periodo, tiksliau – nuo fosforo poreikio pieno gamybai per parą (22).

Raumenų praturtinimas fosforu treniruočių metu, atliekamas mitochondrijų ir kitų fosforą pernešančių struktūrų pagalba ir yra susijęs su fosforo kaupimu raumenų ląstelėse (23) bei kituose audiniuose, tokiuose kaip kepenys. Nepaisant to, kad fosforas vaidina svarbų vaidmenį audinių funkcijose, asocijuojamose su treniruotėmis, pačios treniruotės nėra siejamos su padidėjusiu fosforo poreikiu, todėl fosforo poreikis išlieka tas pats – gyvybinių procesų palaikymui (11).

1.6.2. Fosforas pašaruose

Stambieji pašarai ir grūdai turi daugmaž vienodą fosforo kiekį lyginant su kalciu. Augaliniame pašare (šiene, žolėje) fosforo yra apie 3 g/kg SM, tačiau šie kiekiai yra mažesni tropinėse žolėse (gali kristi net iki 1 g/kg SM). Šiauduose randamas mažas fosforo kiekis (mažiau nei 1 g/kg SM). Grūduose dažniausiai fosforo būna apie 303,5 g/kg SM. Kadangi fosforas lokalizuotas išorinėje branduolio dalyje, todėl šalutiniuose grūdų produktuose, tokiuose kaip sėlenos, yra trigubai daugiau fosforo nei neapdirbtuose grūduose. Naudojant grūdus ir jų šalutinius produktus žirgo racione, žymiai padidėja fosforo suvartojimas nei šeriant vien tik šienu ar žole, kadangi grūdų virškinamumas yra didesnis (11). Apie 75 proc. fosforo grūduose yra fitatų forma. Fitatai, tai fitino rūgšties druskos, kurios laikomos kaip menkos maistinės vertės junginiai ir yra nepageidaujami racione dėl daugelio priežasčių. Viena iš priežasčių, kodėl fitatai laikomi netinkamu fosforo šaltiniu yra prastas šio junginio virškinamumas dėl defosforilinimo fermentų stokos neatrajojančių gyvulių organizme (24).

1.6.3. Fosforo išskyrimas

Fosforas įeina į organizmo išskiriamų sekretų sudėtį. Tai sąlygoja grynąjį fosforo išskyrimą į žarnyną, kurio kiekis priklauso nuo stambiųjų pašarų suvartojimo. Su seilėmis išskiriama maždaug 20 mg/l fosforo. Taigi, suvartojus 1 kg šieno SM išsiskiria apie 6 l seilių, su kuriomis į žarnyną išskiriama apie 120 mg fosforo. Kitas fosforo sekrecijos šaltinis yra tulžis, kurioje yra maždaug 200 mg/l fosforo. Storosiose žarnose taip pat gali būti išskiriamas fosforas kaip ir absorbuojamas, tai priklauso nuo pašaruose esančio kalcio ir fosforo santykio. Tačiau fosforo absorbcija storosiose žarnose ir nustato išorinį fosforo balansą (11).

17 Sumažėjęs fosforo išskyrimas per inkstus gali būti siejamas su sumažėjusiu fosforo suvartojimu arba su dideliu stambiųjų pašarų kiekiu racione (t.y. kai didėlė suvartoto fosforo dalis pasišalina su išmatomis). Stipriai padidėjęs fosforo išskyrimas per inkstus gali būti tam tikrų būklių išraiška, pvz. kai šeriamas gyvulys dideliu koncentruotųjų pašarų kiekiu ir su juo gaunamas didelis fosforo kiekis, arba kai išlaisvinamas tam tikras fosforo kiekis iš kaulų esant kalcio trūkumui (11).

1.6.4. Fosforo pasisavinimas

Plonosiose žarnose absorbuojama labai mažai fosforo, kai žirgai šeriami dideliu stambiųjų pašarų kiekiu, tačiau absorbcija gerokai išauga į šėrimą įvedus grūdų ar koncentruotųjų pašarų. Dėl šios priežasties visa plonųjų žarnų fosforo absorbcija priklauso nuo suvartotos ląstelienos ir koncentruotųjų pašarų santykio (11).

Pagrindinis fosforo pasisavinimas vyksta storajame žarnyne. Storosiose žarnose fosforas absorbuojamas iš fosforo fitatų, kurie organizmui tampa prieinamais žarnyno bakterijų veiklos dėka (25). Fosforo pasisavinimo variacija priklauso nuo fosforo suvartojimo bei raciono rūšies ir šaltinio (11). Nepriklausomai nuo didelio fosforo kiekio racione, dėl mažo fitatų virškinamumo, vienkamerinio tipo skrandį turintiems gyvuliams racionas turėtų būti papildomas neorganiniu fosforu papildų forma siekiant patenkinti organizmo maisto medžiagų poreikį (26,27).

1.6.5. Fosforo mobilizacija

Kaulinis audinys yra pagrindinis fosforo deponavimo ir mobilizacijos taikinys, kurį atspindi biocheminiai žymenys kaulų metabolizme, tokie kaip šarminė fosfatazė, hidroksiprolinas, osteokalcinas (28,29). Kaulinis audinys labai greitai sureaguoja į fosforo trūkumą žirgo racione, todėl netgi fosforo koncentracijai kraujyje esant dar normos ribose fosforo tiekimas į audinius palaikomas tol, kol kaulų fosforas gali būti mobilizuojamas. Taigi esant fosforo trūkumui racione, griežtas organizmo prioritetas yra išlaikyti normalią fosforo homeostazę kaulų sąskaita (11).

1.7. Kalcio ir fosforo dinamika

Normalus kalcio ir fosforo santykis žirgų kraujyje turėtų būti apie 2:1. Kumeliukų kraujyje šie skaičiai gali būti kiek aukštesni, o vyresnio amžiaus žirgų fosforo kiekis kiek žemesnis. Kraujo tyrimo rodikliai, nurodantys mineralų kiekį kraujyje, ne visada gali būti tikslūs todėl, kad esant pastarųjų trūkumui, organizmas šias medžiagas pradeda imti iš kaulų, kad kiek įmanoma ilgiau galėtų išlaikyti normalią organizmo homeostazę ir trūkstamų mineralų balansą. Norint tiksliau įvertinti kraujo tyrimo rezultatus, mėginius patartina imti ne iš vieno, o iš keleto bandos individų. Nustatyti mineralų tendenciją žirgų organizme yra ypač pravartu sudarant žirgų terapinį racioną, kai trūksta gyvybiškai

18 svarbių mineralinių medžiagų. Sumažėjęs kalcio ar fosforo kiekis kraujyje reiškia, jog šių elementų organizme trūksta jau kurį laiką. Jeigu žirgas stokoja tiek kalcio, tiek fosforo, galima jų racioną papildyti šeriant dikalcio fosfatą, kuris subalansuoja abiejų elementų kiekį. Tačiau, jeigu žirgui trūksta tik vieno iš šių mineralų, tada tik tas mineralas, o ne abiejų kombinacija, tūrėtų būti papildomai šeriamas. Kai tokiu atveju šeriama abiejų mineralų kombinacija, kalcio ir fosforo kiekis linkęs dar labiau išsibalansuoti, ypač jeigu duodamas standartinis maisto papildas turi didesnį kalcio kiekį nei fosforo (30).

Šeriant jaunus žirgus kalcio ir fosforo santykis racione tūrėtų būti ne mažesnis kaip 1:1, o idealus kalcio ir fosforo santykis racione laikomas 1,5:1. Didelis kalcio kiekis racione gali paveikti fosforo statusą organizme, ypač jeigu fosforo koncentracija yra žemutinėje fiziologinės normos riboje. Dėl šios priežasties racionų su didesniu nei 2,5:1 kalcio ir fosforo santykiu reikėtų vengti. Jeigu gyvuliai šeriami pašarais, turinčiais didelius kalcio kiekius, mitybą būtinai reikėtų papildyti fosforu (31).

1.7.1. Kalcis ir fosforas kraujyje

Mineralų statusas organizme gali būti nustatomas tiriant bendrą mineralų kiekį kraujo serume, plazmoje ar visame kraujyje. Daugeliu atvejų kur kas naudingiau vertinti bendrą visos bandos mineralų statusą, nei kiekvieno gyvulio individualiai (32).

Vertinant kalcį vertėtų atsiminti, jog kalcio kiekis kraujyje reguliuojamas priešskydinės liaukos hormonui veikiant kaulus, o kaulų kalcis veikia kaip rezervuaras, palaikantis normalų kalcio kiekį kraujyje. Jonizuoto kalcio kiekis kraujyje nesumažėja tol, kol jo trūkumas nėra žymus (33).

Fosforo kiekis gyvulių kraujyje yra kintančio fosforo statuso organizme indikatorius. Gyvulio amžius, mėginio ėmimo laikas, stresas ir patiriamas krūvis gali daryti įtaką fosforo kiekiui kraujyje. Nepriklausomai nuo to, kraujo fosforas plačiai naudojamas bendram fosforo statusui nustatyti žolėdžių organizme (33).

1.8. Raciono vertinimas

Geriausias būdas įvertinti raciono tinkamumą - apskaičiuoti maisto medžiagų suvartojimą ir palyginti suvartotas maisto medžiagas su žirgo maisto medžiagų poreikiais. Tokiu būdu galima nustatyti būtiniausių mineralų stoką ar perteklių racione ir jį koreguoti (31).

Ankstesniais laikais, raciono vertinimas būdavo gana sudėtingas ir užimdavo daug laiko, kadangi visi apskaičiavimai būdavo atliekami „ranka“. Šiais laikais maisto medžiagoms racione apskaičiuoti naudojamos kompiuterinės programos, kurios ženkliai sumažina laiko resursus ir palengvina rezultatų interpretaciją. Atliekant raciono vertinimą, į programą suvedama informacija kokiais pašarais ir kokiais jų kiekiais žirgai šeriami, programa apskaičiuoja žirgo suvartojamų maisto

19 medžiagų kiekius ir tuomet rezultatas lyginamas su pateiktais žirgo maisto medžiagų poreikiais. Raciono maisto medžiagų vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į gyvulio fiziologinę būklę (31).

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir objektas

Tyrimas atliktas 2015 metų vasario, birželio ir spalio mėnesiais žirgynuose X (Alytaus raj.) ir Y (Kauno raj.). Tyrimo metu žirgyne X buvo laikoma 13 žirgų, o žirgyne Y - 14.

Visi duomenys, pateikti darbe, yra atliktų tyrimų rezultatas.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997-11-28, Nr. 108-2728). Nauja redakcija nuo 2013-01-01 („Valstybės žinios“, 2012, Nr. 122-6126).

Į tyrimą buvo įtraukti visi kliniškai sveiki žirgynuose X ir Y laikomi žirgai. Jų klinikinė būklė buvo vertinama atliekant bendrąjį klinikinį tyrimą. Bendro klinikinio tyrimo metu naudotas stetofonendoskopas ir elektroninis termometras „Geratherm rapid“. Tyrimo metu įvertinta žirgų analinė temperatūra, pulso ir kvėpavimo dažnis, gleivinių spalva, kapiliarų prisipildymo laikas, peristaltika, apetitas, taip pat ar gyvulys tuštinasi ir šlapinasi. Analinė temperatūra pamatuota sušlapinus elektroninio termometro „Geratherm rapid“ matuojamąjį galą vandeniu ir jį įvedus į „rectum“ bei palaikius kol prietaisas pradės pypsėti. Pulsas skaičiuotas stetofonendoskopu klausant kairės pusės „punctum optimum“ minutę laiko, o kvėpavimas – minutę laiko stebint kvėpavimo judesius šonkaulių srityje. Gleivinės spalva įvertinta apžiūrėjus dantenas ir akies junginę. Kapiliarų prisipildymo laikas nustatytas paspaudus dantenų gleivinę ir suskaičiavus per kiek sekundžių dantenos atgauna įprastą savo spalvą (t.y. per kiek laiko prisipildo kapiliarai). Peristaltika įvertinta stetofonendoskopo pagalba klausant keturis peristaltikos vertinimo taškus. Apetitas įvertintas apklausus šeimininkus, o šlapinimasis ir tuštinimasis – apžiūrėjus gardą po nakties. Taip pat šeimininkai apklausti kada žirgai skiepyti ir ar turi sveikatos sutrikimų, rodo negalavimo simptomų. Bendras klinikinis tyrimas buvo atliekamas kiekvieną kartą prieš imant kraujo mėginį.

Atrinkus kliniškai sveikus gyvulius, iš žirgų savininkų buvo surinkta informacija apie kiekvieno tiriamojo žirgo amžių, veislę, lytį, svorį, sudėjimą bei gaunamą darbo krūvį.

Kūno įmitimo indeksas žirgams vertintas taikant R. Wright metodiką (34), pagal kurią tyrimui atrinkti žirgai buvo liekno, vidutinio ir stambaus sudėjimo.

2.2. Kraujo tyrimas

Tiriamųjų žirgų kraujo mėginiai buvo imami rytą prieš šėrimą, kraują imant iš „vena jugularis“, naudojant 21G dydžio kraujo ėmimo adatą įstatytą į specialų stovelį, į vakuuminius 5 ml kraujo mėgintuvėlius („Vacutainer“, Jungtinė Karalystė) be antikoagulianto. Prieš imant kraujo mėginį, dūrio vieta dezinfekuota tamponėliu supurkštu dezinfekciniu tirpalu („Cutasept F“, Vokietija). Odai

21 išdžiūvus, buvo imamas kraujo mėginys. Užspaudus jungo veną vienos rankos pirštu žemiau dūrio vietos, kita ranka į ją duriant 450 _{kampu įvesta adata. Kitame adatos gale, prilaikant įvestą adatą, į}

stovelį įstatytas mėgintuvėlis. Įstatytas mėgintuvėlis laikytas tol, kol vakuumas baigė traukti kraują. Kraujui nustojus bėgti į mėgintuvėlį, jis ištrauktas ir įstatytas į stovelį, tada adatos įvedimo vieta užspausta vatos tamponėliu suvilgytu dezinfekciniu tirpalu ir adata ištraukta iš venos. Dūrio vieta palaikyta užspausta 10 sekundžių. Ant mėgintuvėlio užrašytas individualiai gyvuliui priskirtas numeris. Kraujo mėginiai ištirti privačioje veterinarijos klinikoje biocheminiu kraujo analizatoriumi „IDEXX Catalyst DX“. Nustatytos visų gyvulių kalcio ir fosforo koncentracijos kraujyje (mmol/l). Kraujo mėginiai buvo imami iš tų pačių žirgų vasario, birželio ir spalio mėnesiais.

2.3. Raciono vertinimas

Paruošta apklausos anketa (žr. priedas Nr. 1) ir išsiųsta tiriamųjų žirgynų savininkams elektroniniu paštu. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokiais pašarais ir/ar maisto papildais, ir kokiais jų kiekiais žirgai šeriami tiriamuosiuose žirgynuose tvartiniu ir ganykliniu periodu. Taip pat sužinoti į kokias grupes pagal racioną žirgai skirstomi. Užpildytos apklausos anketos buvo atsiųstos atgal elektroniniu paštu.

LSMU VA Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje, pagal savininkų pateiktus žirgų racionų duomenis, programa HIBRIMIN Futter 2008 atlikta X ir Y žirgynų faktinių racionų analizė. Nustatyti kiekvienos gyvulių šėrimo grupės maisto medžiagų kiekiai racione. Tuomet, ta pačia, HIBRIMIN Futter 2008, programa kiekvienai, žirgynuose X ir Y laikomai, žirgų šėrimo grupei apskaičiuotos rekomenduojamos maisto medžiagų reikmės.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta kompiuterine programa IBM SPSS Statistics 22.0. Statistinio reikšmingumo riba buvo laikomas p < 0,05. Duomenys analizuoti atliekant vienfaktorinę pakartotinių imčių dispersinę ANOVA analizę. Taip pat atlikta koreliacinė analizė vertinant tiesinio ryšio stiprumą pagal Pirsono koreliacijos koeficientą.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamoji populiacija

Tyrime sutiko dalyvauti du žirgynai: žirgynas X (Alytaus raj.) ir žirgynas Y (Kauno raj.). Iš X žirgyno tyrimui buvo atrinkta 13 žirgų, iš Y žirgyno – 14 žirgų. Iš viso tyrime dalyvavo 27 žirgai.

Pagal amžių žirgai suskirstyti į 3 grupes (žr. 1 lentelę): jauni žirgai – iki 6 metų amžiaus imtinai (12 žirgų), suaugę žirgai – nuo 7 iki 17 metų amžiaus imtinai (13 žirgų) ir vyresnio amžiaus žirgai – nuo 18 metų amžiaus (2 žirgai).

Pagal lytį (žr. 1 lentelę), didžiąją tiriamųjų dalį sudarė kumelės (63 proc.), o likusiąją – kastratai (26 proc.) ir eržilai (11 proc.).

Atsižvelgiant į tiriamųjų kūno sudėjimą (žr. 1 lentelę), vyravo vidutinio kūno sudėjimo žirgai (44,4 proc.), o likusią dalį sudarė praktiškai po lygiai – stambaus sudėjimo žirgai (29,6 proc.) ir liekno sudėjimo žirgai (25,9 proc.).

1 lentelė. Tiriamosios populiacijos charakteristika

Charakteristika Žirgų skaičius Procentai

Amžiaus grupė: Jaunas žirgas 12 44,4

Suaugęs žirgas 13 48,1 Vyresnio amžiaus žirgas 2 7,4 Lytis: Kastratas 7 25,9 Kumelė 17 63 Eržilas 3 11,1

Kūno sudėjimas: Lieknas 7 25,9

Vidutinis 12 44,4

Stambus 8 29,6

Darbo krūvis: Nėra 7 25,9

Mažas 9 33,3

Vidutinis 3 11,1

Didelis 8 29,6

Suskirsčius tirtos populiacijos žirgus pagal gaunamą darbo krūvį (žr. 1 lentelę) nustatyta, kad: 25,9 proc. žirgų negavo darbo krūvio, 33,3 proc. žirgų gavo mažą darbo krūvį, 11,1 proc. žirgų gavo vidutinį darbo krūvį ir 29,6 proc. žirgų gavo didelį darbo krūvį.

23 Tiriamųjų žirgų populiaciją sudarė devynių skirtingų veislių žirgai. Žirgų skaičius pagal veislę ir procentinė šių skaičių išraiška pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Tiriamųjų žirgų veislės

Veislė Žirgų skaičius Procentai

Ukrainos jojamųjų 1 3,7 Danų šiltakraujų 1 3,7 Latvių jojamųjų 1 3,7 KWPN (Olandų jojamųjų) 1 3,7 Holšteinų 1 3,7 Žemaituko mišrūnų 2 7,4 Trakėnų 5 18,5 Lietuvos jojamųjų 7 25,9 Baltijos Hanoverių 8 29,6

Tiriamųjų žirgų populiacija pagal gaunamo raciono sudėtį suskirstyta į 9 grupes (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Tiriamosios populiacijos skirstymas į grupes pagal gaunamą racioną

Grupė pagal gaunamą racioną Grupės Nr. Žirgų skaičius Procentai

Veislinės kumelės 1 2 7,4

Jauni žirgai 2 4 14,8

Sportiniai žirgai, mažas krūvis 1 3 3 11,1

Sportiniai žirgai, didelis krūvis 4 4 14,8

Prieauglis 5 1 3,7

Sportiniai žirgai, mažas krūvis 2 6 6 22,2

Sportiniai žirgai, vidutinis krūvis 7 3 11,1

Sportiniai žirgai, didelis krūvis (tvartas) 8 2 7,4

Sportiniai žirgai, didelis krūvis (ganykla) 9 2 7,4

3.2. Kalcio ir fosforo kiekiai racione

Tyrimo metu apskaičiuoti skirtingų žirgų šėrimo grupių su pašaru suvartojamo kalcio ir fosforo kiekiai (g) bei jų santykis racione tvartiniu ir ganykliniu periodu. Gauti rezultatai pateikiami stulpelinėse diagramose (žr. 1 pav., 2 pav., 3 pav.). Taip pat diagramose pateikiamos kiekvienai šėrimo grupei apskaičiuotos kalcio ir fosforo kiekių (g) bei santykio rekomendacijos.

24

1 pav. Suvartojamas Ca kiekis (g) tiriamųjų žirgų išskirtų grupių racione tvartiniu ir ganykliniu

periodu.

Pagal nustatytus kalcio kiekius (g) tiriamųjų žirgų racione, apskaičiuoti šių kiekių nuokrypiai nuo rekomendacijų: pirmosios grupės žirgų kalcio kiekis racione tvartiniu periodu 41,68 g didesnis, o ganykliniu periodu 5,32 g mažesnis už rekomenduojamą; antrosios grupės – tvartiniu periodu 46,68 g didesnis, o ganykliniu periodu 0,32 g mažesnis už rekomenduojamą; trečiosios grupės – tvartiniu periodu 62,2 g didesnis, o ganykliniu – 3,32 g mažesnis už rekomenduojamą; ketvirtosios grupės – tvartiniu periodu 16,5 g, o ganykliniu – 27,9 g didesnis už rekomenduojamą; penktosios grupės – tvartiniu periodu 25,5 g didesnis, o ganykliniu – 2,3 g mažesnis už rekomenduojamą; šeštosios grupės – tiek tvartiniu tiek ganykliniu periodu 108,8 g didesnis už rekomenduojamą; septintosios grupės – tvartiniu periodu 102,8 g didesnis, o ganykliniu – 5,32 g mažesnis už rekomenduojamą; aštuntosios grupės – tiek tvartiniu tiek ganykliniu – 107,8 g didesnis už rekomenduojamą; devintosios grupės – tvartiniu periodu 107,8 g didesnis, o ganykliniu 0,32 g mažesnis už rekomenduojamą.

0 20 40 60 80 100 120 140 1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr. 6 gr. 7 gr. 8 gr. 9 gr.

25

2 pav. Suvartojamas P kiekis (g) tiriamųjų žirgų išskirtų grupių racione tvartiniu ir ganykliniu

periodu.

Pagal nustatytus fosforo kiekius (g) tiriamųjų žirgų racione, apskaičiuoti šių kiekių nuokrypiai nuo rekomendacijų: pirmosios grupės žirgų fosforo kiekis racione tvartiniu periodu 16,52 g didesnis, o ganykliniu periodu 9,12 g mažesnis už rekomenduojamą; antrosios grupės – tvartiniu periodu 19,52 g didesnis, o ganykliniu periodu 6,12 g mažesnis už rekomenduojamą; trečiosios grupės – tvartiniu periodu 25,2 g didesnis, o ganykliniu – 0,12 g mažesnis už rekomenduojamą; ketvirtosios grupės – tvartiniu periodu 27,0 g, o ganykliniu – 16,9 g didesnis už rekomenduojamą; penktosios grupės – tvartiniu periodu 7 g didesnis, o ganykliniu – 2,36 g mažesnis už rekomenduojamą; šeštosios grupės – tiek tvartiniu tiek ganykliniu periodu 40,8 g didesnis už rekomenduojamą; septintosios grupės – tvartiniu periodu 37,8 g didesnis, o ganykliniu – 3,12 g mažesnis už rekomenduojamą; aštuntosios grupės - tiek tvartiniu tiek ganykliniu – 43,8 g didesnis už rekomenduojamą; devintosios grupės – tvartiniu periodu 43,8 g didesnis, o ganykliniu 2,88 g mažesnis už rekomenduojamą.

0 10 20 30 40 50 60 1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr. 6 gr. 7 gr. 8 gr. 9 gr.

26

3 pav.Ca ir P santykis tiriamųjų žirgų išskirtų grupių racione tvartiniu ir ganykliniu periodu.

Pagal nustatytą kalcio/fosforo santykį tiriamųjų žirgų racione, apskaičiuoti šių santykių nuokrypiai nuo rekomendacijų. Kadangi kalcio/fosforo santykis, tai kalcio kiekis racione padalintas iš fosforo kiekio racione, ir fosforas prilygintas vienetui, tai santykio svyravimai nurodo kiek kartų kalcio racione yra daugiau nei fosforo. Pagal tai nustatyta, kad pirmosios ir antrosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 0,45 karto (26,9 proc.), o ganykliniu periodu net 1,68 karto (100,6 proc.) didesnis nei rekomenduojama; trečiosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 0,46 karto (26,6 proc.) didesnis, o ganykliniu periodu – 0,21 karto (12,1 proc.) mažesnis nei rekomenduojama; ketvirtosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 0,75 karto (41,4 proc.) o ganykliniu periodo – 0,08 karto (4,4 proc.) mažesnis nei rekomenduojama; penktosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 1,06 karto (63,5 proc.), o ganykliniu periodu – 0,45 karto (26,9 proc.) didesnis nei rekomenduojama; šeštosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione ir tvartiniu ir ganykliniu periodu buvo 0,71 karto (40,6 proc.) didesnis nei rekomenduojama; septintosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 0,66 karto (36,7 proc.), o ganykliniu periodu – vos 0,02 karto (1,1 proc.) didesnis nei rekomenduojama; aštuntosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione ir tvartiniu ir ganykliniu periodu buvo 0,42 karto (21,9 proc.) didesnis nei rekomenduojama; devintosios grupės žirgų kalcio/fosforo santykis racione tvartiniu periodu buvo 0,42 karto (21,9 proc.) didesnis, o ganykliniu periodu – 0,4 karto (20,8 proc.) mažesnis nei rekomenduojama. 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr. 6 gr. 7 gr. 8 gr. 9 gr.

27

3.3. Kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje

Atlikus tiriamosios populiacijos kraujo mėginių biocheminius tyrimus vasario, birželio ir spalio mėnesiais, nustatytos tiriamųjų žirgų kalcio ir fosforo koncentracijos bei kalcio/fosforo santykis kraujyje (žr. priedas Nr. 2).

Pagal nustatytus tiriamųjų žirgų biocheminius kraujo kalcio ir fosforo rodiklius įvertintas skaičius žirgų, kurių rodikliai atitiko fiziologines normos ribas, o kurių kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje nesiekė fiziologinės normos vasario, birželio ir spalio mėnesiais. Taip pat įvertintas žirgų skaičius, kurių kalcio/fosforo santykis kraujyje vasario, birželio ir spalio mėnesiais atitiko rekomenduojamą (2:1), o kurių rekomendacijas viršijo. Duomenys pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Ca ir P koncentracijų kraujyje atitikimas fiziologinės normos riboms.

Vasaris Birželis Spalis

Žirgų sk. Proc. Žirgų sk. Proc. Žirgų sk. Proc.

Ca konc. kraujyje <už fiziologinę normą - - 1 3,7 1 3,7 fiziologinės normos ribose 27 100 26 96,3 26 96,3 P konc. kraujyje <už fiziologinę normą 9 33,3 18 66,7 19 70,4 fiziologinės normos ribose 18 66,7 9 33,3 8 29,6 Ca ir P santykis kraujyje iki 2,5:1 14 51,9 8 29,6 7 25,9 nuo 2,51:1 13 48,1 19 70,4 20 74,1

*Fiziologinės kraujo rodiklių normos: Ca – 2,5–3,4 mmol/l, P – 1,0–1,9 mmol/l. Rekomenduojamas Ca/P santykis kraujyje – 2:1.

3.4. Kalcio ir fosforo koncentracijų pokyčiai kraujyje

Siekiant įvertinti ar statistiškai reikšmingi buvo kalcio ir fosforo koncentracijų skirtumai kraujo mėginiuose, imtuose skirtingu metu (vasario, birželio ir spalio mėnesiais), atlikta vienfaktorinė pakartotinių imčių dispersinė ANOVA analizė (one – way repeated measures analysis).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kalcio koncentracijos kraujyje skirtingais mėnesiais, Wilks lambda kriterijus 0,545, F (2,25) = 10,45, p < 0,001. Kalcio koncentracijos kraujyje

28 vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai pateikti 5 lentelėje. Kalcio koncentracijos kraujyje vidurkių kitimas pavaizduotas 4 paveikslėlyje.

5 lentelė. Tiriamosios populiacijos Ca konc. kraujyje vidurkis ir standartinis nuokrypis skirtingais

mėnesiais.

Vidurkis Standartinis nuokrypis N Ca konc. kraujyje tvartiniu periodu vasarį,

mmol/l 2,8930 0,19257 27

Ca konc. kraujyje ganykliniu periodu birželį,

mmol/l 2,7507 0,19109 27

Ca konc. kraujyje perėjus iš ganyklinio į

tvartinį periodą spalį, mmol/l 2,7485 0,17562 27

4 pav. Ca konc. vidurkių kitimas kraujyje skirtingai mėnesiais.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp fosforo koncentracijos kraujyje skirtingais mėnesiais, Wilks lambda kriterijus 0,407, F (2,25) = 18,24, p < 0,001. Fosforo koncentracijos kraujyje vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai pateikti 6 lentelėje. Fosforo kiekio kraujyje vidurkių kitimas pavaizduotas 5 paveikslėlyje.

29

6 lentelė. Tiriamosios populiacijos P konc. kraujyje vidurkis ir standartinis nuokrypis skirtingais

mėnesiais.

Vidurkis Standartinis nuokrypis N P konc. kraujyje tvartiniu periodu vasarį,

mmol/l 1,1248 0,19991 27

P konc. kraujyje ganykliniu periodu birželį,

mmol/l 0,9685 0,21091 27

P konc. kraujyje perėjus iš ganyklinio į

tvartinį periodą spalį, mmol/l 0,9652 0,23119 27

5 pav. P konc. vidurkių kitimas kraujyje skirtingai mėnesiais.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kalcio ir fosforo santykio kraujyje skirtingais mėnesiais, Wilks lambda kriterijus 0,508, F (2,25) = 12,117, p < 0,001. Kalcio ir fosforo santykio kraujyje vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai pateikti 7 lentelėje. Kalcio ir fosforo santykio kraujyje vidurkių kitimas pavaizduotas 6 paveikslėlyje.

30

7 lentelė. Tiriamosios populiacijos Ca/P santykio kraujyje vidurkis ir standartinis nuokrypis

skirtingais mėnesiais.

Vidurkis Standartinis nuokrypis N Ca/P santykis kraujyje tvartiniu periodu vasarį 2,6426 0,45322 27 Ca/P santykis kraujyje ganykliniu periodu

birželį 2,9552 0,60394 27

Ca/P santykis kraujyje perėjus iš ganyklinio į tvartinį periodą spalį

2,9770 0,60196 27

6 pav. Ca/P santykio vidurkių kitimas kraujyje skirtingai mėnesiais.

3.5. Kalcio ir fosforo koncentracijos kraujyje kitimas atsižvelgiant į kalcio ir

fosforo kiekį racione

Kadangi skirtingų žirgų grupių poreikiai, atsižvelgiant į jų gaunamą darbo krūvį, skiriasi, vieniems žirgams gali užtekti su racionu gaunamų maisto medžiagų, o kitiems racione jų gali būti per daug arba per mažai. Atliekant surinktų duomenų analizę buvo įvestas papildomas kintamasis – kalcio ir fosforo kiekių bei santykio nuokrypis nuo rekomendacijų. Nuokrypis apskaičiuotas atskirai kiekvienam žirgui, atimant rekomenduotiną kalcio ir fosforo kiekį bei santykį iš su pašarais gaunamo kalcio ir fosforo kiekio bei santykio.

31

7 pav. Ca konc. kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca kiekio suvartojimą su pašarais tvartiniu periodu

Nustatyta tiesioginė koreliacija (žr. 7 pav.) tarp suvartojamo kalcio kiekio (g) nuokrypio tvartiniu periodu ir kalcio koncentracijos kraujyje (mmol/l) tvartiniu periodu vasario mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,409, p < 0,05;

32

8 pav. P konc. kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca/P santykį pašaruose tvartiniu periodu

Nustatyta tiesioginė koreliacija (žr. 8 pav.) tarp suvartojamo kalcio ir fosforo santykio nuokrypio tvartiniu periodu ir fosforo koncentracijos kraujyje (mmol/l) tvartiniu periodu vasario mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,596, p < 0,001;

33

9 pav. Ca/P santykio kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca/P santykį pašaruose tvartiniu periodu

Nustatyta atvirkštinė koreliacija (žr. 9 pav.) tarp suvartojamo kalcio ir fosforo santykio nuokrypio ir kalcio ir fosforo santykio kraujyje tvartiniu periodu vasario mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – -0,538, p < 0,005;

34

10 pav. Ca konc. kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca kiekio suvartojimą su pašarais ganykliniu

periodu

Nustatyta tiesioginė koreliacija (žr. 10 pav.) tarp suvartojamo kalcio kiekio (g) nuokrypio ganykliniu periodu ir kalcio koncentracijos kraujyje (mmol/l) ganykliniu periodu birželio mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,433, p < 0,05;

35

11 pav. Ca konc. kitimas kraujyje atsižvelgiant į P kiekio suvartojamą su pašarais ganykliniu periodu

Nustatyta tiesioginė koreliacija (žr. 11 pav.) tarp suvartojamo fosforo kiekio (g) nuokrypio ganykliniu periodu ir kalcio koncentracijos kraujyje (mmol/l) ganykliniu periodu birželio mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,453, p < 0,05;

36

12 pav. P konc. kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca/P santykį pašaruose tvartiniu periodu

Nustatyta tiesioginė koreliacija (žr. 12 pav.) tarp suvartojamo kalcio ir fosforo santykio nuokrypio tvartiniu periodu ir fosforo koncentracijos kraujyje (mmol/l) perėjus į tvartinį periodą spalio mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,446, p < 0,05;

37

13 pav. Ca/P santykio kitimas kraujyje atsižvelgiant į Ca/P santykį pašaruose tvartiniu periodu

Nustatyta atvirkštinė koreliacija (žr. 13 pav.) tarp suvartojamo kalcio ir fosforo santykio nuokrypio ir kalcio ir fosforo santykio kraujyje perėjus į tvartinį periodą spalio mėn. Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,426, p < 0,05.

38

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Kalcio ir fosforo kiekiai racione

Atlikus tiriamųjų žirgų grupių racionų analizę kalcio ir fosforo kiekio atžvilgiu, nustatyta, kad visi žirgynuose X ir Y laikomi žirgai (100 proc.) tvartiniu periodu su pašarais gavo gerokai didesnius kalcio ir fosforo kiekius (g) nei nurodoma šėrimo rekomendacijose. Kalcio kiekis tiriamųjų žirgų racionuose tvartiniu periodu buvo net nuo 1,57 iki 6,18 kartų didesnis, o fosforo kiekis – nuo 2,1 iki 4,65 kartų didesnis už rekomenduojamą. Tokį didelį mineralų kiekį racione greičiausiai nulėmė didelis sausųjų medžiagų kiekis racione, kadangi žiemą tiriamųjų žirgų racionuose vyravo šienas, šiaudai ir avižos. Pagal HIBRIMIN Futter 2008 šėrimo programos paskaičiavimus 1 kg šieno ar avižų yra gerokai daugiau sausųjų medžiagų nei 1 kg žolės, tuo pačiu ir daugiau maisto medžiagų bei mineralų.

Analizuojant tiriamųjų racionus ganykliniu periodu, nustatyta, jog 9 žirgų (1 gr., 3 gr., 5 gr., 7 gr.) su pašarais gaunamas kalcio kiekis buvo mažesnis nei nurodoma šėrimo rekomendacijose, o kalcio trūkumas racionuose svyravo nuo 13 iki 23 proc. Kitų 12 žirgų (4 gr., 6 gr. ir 8 gr.) su pašarais gaunamo kalcio kiekis buvo nuo 1,96 iki 6,18 kartų didesnis už rekomenduojamą, likusių 6 žirgų racionuose (2 gr. ir 9 gr.) kalcio kiekis praktiškai atitiko (+/-2 proc.) rekomenduojamą. Su pašarais gaunamo fosforo kiekis ganykliniu periodu 10 žirgų (1 gr., 2 gr., 5 gr. ir 7 gr.) racionuose buvo nuo 21 iki 61 proc. mažesnis už rekomenduojamą, kitų 14 žirgų (4 gr.,6 gr., 8 gr. ir 9 gr.) racionuose fosforo kiekis rekomendacijas viršijo nuo 1,24 iki 4,65 karto, o likusių 3 tiriamųjų žirgų (3 gr.) fosforo kiekis racione praktiškai atitiko (+/-1 proc.) rekomenduojamą. Šiems mineralų svyravimams racionuose greičiausiai turėjo įtakos tai, jog žirgai ganykliniu periodu buvo šeriami labai skirtingais racionais – vieni gavo praktiškai vien tik žolę, kurioje daugiau vandens, todėl 1 kg žolės yra mažai SM ir tuo pačiu mažai mineralinių medžiagų, o kiti šieną ir avižas, kurių 1 kg yra gerokai daugiau SM, ir žinoma daug daugiau mineralų.

Analizuojant tiriamųjų žirgų racionus kalcio ir fosforo santykio atžvilgiu, nustatyta, jog tvartiniu periodu kalcio ir fosforo santykis beveik visų tiriamųjų žirgų (85,2 proc.) racionuose viršijo rekomenduojamą šių elementų santykį nuo 1,22 iki 1,63 kartų. Tačiau 4 žirgų (4 gr.) racione nustatytas beveik perpus mažesnis kalcio ir fosforo santykis nei rekomenduojama. Vertinant kalcio ir fosforo santykį ganykliniu periodu, nustatyta, kad 15 tiriamųjų žirgų (1 gr., 2 gr., 5 gr., 6 gr. ir 8 gr.) racionuose kalcio ir fosforo santykis 1,01-2,01 karto viršijo rekomenduojamą, 9 žirgų (3 gr.,4 gr., 9 gr.) racionuose – apie 4-21 proc. nesiekė rekomenduojamo, o 3 žirgų (7 gr.) racione praktiškai atitiko rekomenduoją kalcio ir fosforo santykį (+/-1 proc.).

39 Šiuos kalcio ir fosforo santykio svyravimus racionuose nulėmė netinkamas šieno/šiaudų ir avižų santykis (19). Žirgai, kurių kalcio ir fosforo santykis buvo didesnis nei rekomenduojama – gavo per didelius kiekius stambiųjų pašarų, o žirgai kurių kalcio/fosforo santykis buvo mažesnis – per didelį kiekį grūdų.

4.2. Kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje

Atlikus tiriamųjų žirgų kraujo biocheminių rodiklių analizę nustatyta, kad vasario mėnesį visų žirgų (100 proc.) kalcio koncentracija kraujyje atitiko fiziologinės normos ribas. Tačiau net 9 žirgų (33 proc.) fosforo koncentracija kraujyje nesiekė fiziologinės normos, dėl ko net 14 tiriamųjų žirgų (52 proc.) kraujyje kalcio/fosforo santykis buvo didesnis už 2,5:1, kai tuo tarpu literatūroje rekomenduojamas šių elementų santykis apie 2:1 (30).

Analizuojant biocheminių kraujo rodiklių koncentracijas birželio mėnesį nustatyta, kad tik vieno žirgo (3,7 proc.) iš visos tirtos populiacijos kalcio koncentracija kraujyje buvo žemesnė nei nustatyta fiziologinė norma, tuo tarpu net 18 žirgų (66,7 proc.) fosforo koncentracija kraujyje nesiekė fiziologinės normos. Nors matoma, kad birželio mėnesį fosforo koncentracija žirgų kraujyje ženkliai sumažėjo, kalcio ir fosforo santykis net 22,3 proc. tirtų žirgų kraujyje priartėjo prie literatūroje rekomenduojamo. Tam galėjo turėti įtakos daugelio individų sumažėjusi kalcio koncentracija kraujyje, nors ji ir atitiko fiziologinės normos ribas.

Biocheminiai kraujo rodikliai spalio mėnesį atskleidė kalcio ir fosforo koncentracijų pokytį iš ganyklinio periodo pereinant į tvartinį periodą. Nustatyta, jog to paties vieno žirgo (3,7 proc.) kalcio koncentracija kraujyje vis dar nesiekė fiziologinės normos. 19 žirgų (70,4 proc.) kraujyje fosforo koncentracija buvo žemiau fiziologinės normos ribos. Nors didelės dalies tirtų žirgų fosforo koncentracija kraujyje nesiekė fiziologinės normos ribų, net 74,1 proc. tirtų žirgų kraujyje kalcio/fosforo santykis priartėjo prie literatūroje rekomenduojamos fiziologinės normos.

Palyginus visų žirgų kraujo biocheminių rodiklių pokyčius vasario, birželio ir spalio mėnesiais, stebima panaši kalcio ir fosforo kitimo tendencija kaip ir šių elementų kitimas racione. Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, jog kalcio ir fosforo koncentracija bei jų santykis kraujyje svyruoja atsižvelgiant į kalcio ir fosforo kiekius bei santykį racione.

4.3. Kalcio ir fosforo koncentracijų bei jų santykio pokyčiai kraujyje

Palyginus vasario ir birželio duomenis, nustatyta, kad kalcio ir fosforo koncentracijų kraujyje vidurkis stipriai krito nuo tvartinio periodo raciono perėjus prie ganyklinio. Šiems pokyčiams įtaką galėjo turėti nepakankamas sausųjų medžiagų kiekis racione, kadangi tvartiniu periodu dauguma žirgų šeriami šienu, o ganykliniu periodu pereinama prie žolės. Žolėje yra didesnis kiekis vandens ir mažesnis kiekis SM, dėl to suvartojamas per mažas kalcio ir fosforo kiekis (g). Nuo birželio iki spalio